ŠVIETIMO KONSULTANTŲ RENGIMO PROGRAMOS - Lyderių laikas

ŠVIETIMO KONSULTANTŲ RENGIMO
PROGRAMOS
2011 m. , Vilnius
1

Veiklos pavadinimas: 2.1.3. „Sukurti šešias konsultantų mokymo programas”
Programų rengėjai:
Dr. Aurimas Marijus Juozaitis –
grupės vadovas
Aiva Dirgėlienė
Asta Malčiauskienė
Audrius Matiukas
Birutė Miškinienė
Eglė Pranckūnienė
Dr. Emilija Alma Sakadolskis
Henrikas Kuryla
Kotryna Gotberg
Lidija Laurinčiukienė
Marina Vildžiūnienė
Monika Bilotienė
Roma Juozaitienė
Skaidrutė Kriukienė
Snieguolė Vaičekauskienė
Solveiga Grudienė
Virginija Vaitiekienė
Vitalija Bujanauskienė
Vitalija Dziuričienė
Dr. Zina Gaidienė
2

TURINYS
BENDROJI KONSULTANTŲ RENGIMO PROGRAMA 6
PIRMASIS MODULIS. KONSULTAVIMO TEORIJA IR PRAKTIKA. KONSULTANTO
KOMPETENCIJOS 9
Konsultavimo samprata, vizija ir vertybės 9
Konsultavimo teorijos ir modeliai 11
Konsultavimo procesas: sutarties rengimas 13
Konsultavimo procesas: tyrimas 15
Konsultavimo procesas: grįžtamasis ryšys, sprendimas 17
Konsultavimo procesas: veiklos planavimas ir įgyvendinimo monitoringas 19
Konsultanto kompetencijos. kodėl jos svarbios 21
Andragoginiai konsultanto darbo aspektai 23
Teigiamo savęs vertinimo ugdymas 25
Refleksija konsultanto darbe ir savivaldus mokymasis 27
Santykiai su klientu. Abipusiu pasitikėjimu paremtų santykių formavimas 29
Sudėtingų konsultavimo situacijų valdymas 32
Konsultavimo metodų (dialogas, mentorystė, supervizija, kt.) apžvalga 35
Konsultavimo įgūdžių lavinimas: klausymosi įgūdžių lavinimas 37
Konsultavimo įgūdžių lavinimas: klausinėjimo įgūdžių lavinimas 39
Konsultavimo įgūdžių lavinimas: Grįžtamojo ryšio įgūdžių lavinimas 41
Konsultavimo įgūdžių lavinimas: grupių diskusijų valdymo įgūdžių lavinimas 43
Konsultavimo lygmenys, kryptys pagal savanoriškumą 45
Konsultavimo formos (ekspertinis ir procesinis konsultavimas) 47
ANTRASIS MODULIS. KONSULTAVIMAS VIRTUALIOJE APLINKOJE 49
Interneto naudojimo tendencijos 51
Kaip tapti matomam 52
Internetinės konferencijos 54
Bendradarbiavimo aplinkos 56
Lyderystės VA 58
TREČIASIS MODULIS. KONSULTAVIMAS IR LYDERYSTĖ 60
Lyderystė ir konsultavimas neatsiejami. Kodėl 62
Kas konsultantui žinotina apie lyderystę (įvairios lyderystės mokyklos) 63
Kokiame kontekste funkcionuoja švietimas. šiuolaikinių visuomenių plėtros tendencijų ir
švietimo politika 65
Kaip konsultuoti žmones, kad jie taptų lyderiais Kuo ypatingas lyderių konsultavimas 67
kaitos projektų valdymas ir konsultantų vieta šiuose projektuose 69
konsultanto Iššūkiai lyderystės kontekste 71
I. SPECIALIZUOTA PROGRAMA ,,STRATEGINIS PLANAVIMAS” 73
II. SPECIALIZUOTA PROGRAMA ,,FINANSŲ VALDYMAS” 75
PIRMOJI DALIS. MOKYKLOS FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ - 10 VAL. 77
Finansų apskaita ir finansinių ataskaitų parengimas 77
Finansinių ataskaitų turinys 79
Finansinių ataskaitų analizė 81
ANTROJI DALIS. INVESTICIJŲ IR FINANSAVIMO SPRENDIMAI -16 VAL. 83
Investicijų analizė ir vertės nustatymo būdai 83
3

Investicijų diskontuoti pinigų srautai 85
Finansavimo sprendimai 87
TREČIOJI DALIS: MOKYKLOS VEIKLOS PLANAVIMAS, VADYBOS FINANSINĖS ATSAKOMYBĖS
ĮGYVENDINIMAS – 14 VAL. 89
Švietimo organizacijos (mokyklos) veiklos planavimas 89
Vadybos finansinės atsakomybės įgyvendinimas 91
III. SPECIALIZUOTA PROGRAMA „PERSONALO VALDYMAS” 93
Personalo valdymas šiuolaikinėje organizacijoje 96
Personalo formavimas 98
Darbo funkcijos ir pareigos 100
Veiklos valdymas 102
Darbuotojų ugdymas 104
Personalo motyvavimas 106
Organizacijos kultūra 108
Kurso apibendrinimas. praktinių PV konsultavimo projektų įvadas 110
Literatūra: 110
IV. SPECIALIZUOTA PROGRAMA „SOCIALINIS DIALOGAS IR VIEŠIEJI RYŠIAI” 111
Socialinis dialogas ir viešieji ryšiai švietimo sistemoje 111
Mokyklos bendruomenės telkimas (besimokanti bendruomenė) 113
Išorinė ir vidinė komunikacija, plėtojant socialinį dialogą 115
Mokyklos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais 117
Projektų, skatinančių socialinį dialogą, rengimas ir vykdymas 119
Literatūra ir šaltiniai 120
V. SPECIALIZUOTA PROGRAMA „UGDYMO PROCESO VADYBA” 122
PIRMASIS SUSITIKIMAS 127
Ugdymo proceso stebėjimas 127
ANTRASIS SUSITIKIMAS 129
Ugdymo proceso komponentai – I dalis Klasės valdymas (dėmesio patraukimas, tempas,
drausmė, erdvė, laikas, nusistovėjusi tvarka) 129
TREČIASIS SUSITIKIMAS 131
Ugdymo proceso komponentai – II dalis Mokymo strategijos (aiškumas, mokymosi
principai, mokymo modeliai) 131
KETVIRTASIS SUSITIKIMAS 133
Ugdymo proceso komponentai – III dalis Motyvacija, nuostatos ir filosofinis pagrindimas;
savitarpio santykių kūrimas, klasės atmosfera 133
PENKTASIS SUSITIKIMAS 135
Ugdymo proceso komponentai – IV dalis Programos planavimas (Bendri mokymo tikslai,
programa, dalyko tikslai, mokymosi patirtys, vertinimas) 135
ŠEŠTASIS SUSITIKIMAS 137
Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas 137
4

SEPTINTASIS SUSITIKIMAS 139
Dialogai apie ugdymo proceso gerinimą per ugdomąjį konsultavimą (koučingą). Pratybos 139
AŠTUNTASIS SUSITIKIMAS 141
Sudėtingų atvejų analizė; Probleminių situacijų sprendimai; Neefektyvaus ugdymo
proceso konfrontavimas. Pratybos 141
Literatūra 142
5

BENDROJI KONSULTANTŲ RENGIMO PROGRAMA
1. Kandidatų atranka – tai sudėtinė programos dalis, kurioje kandidatai įsivertina ir
numato konkrečias, tobulintinas sritis (kryptis). Tai savarankiško mokymosi būdu įveikiama dalis.
Šioje dalyje turi būti užpildomas testas (virtualioje aplinkoje) ir siunčiamas programos vadovui.
Aplikantas taip pat turi gauti instrukciją apie savarankišką mokymąsi: kaip jis turės aprašyti savo
mokymosi kelią. – 6 akad. val.
2. Mokymosi programa susideda iš trijų dalių:
Konsultavimo teorija ir praktika. Konsultanto kompetencijos.
Konsultavimas virtualioje aplinkoje.
Konsultavimas lyderystės kontekste.
Pirmasis yra esminis programos modulis. Jis turi ugdyti supratimą, koks yra ir turi būti
konsultavimas, ir kaip jį įgyvendinti, t.y. turi būti įsisavinamos žinios, ugdomos nuostatos ir lavinami
įgūdžiai. Tai didžiausias konsultantų ugdymo programos modulis – iš viso 114 akademinių valandų -
80 akademinių valandų skirta kontaktiniam darbui auditorijoje, 20 akademinių valandų skirta
praktikai atlikti, 14 akademinių valandų – savarankiškam darbui.
Šiuolaikiniame mokymesi daug galimybių suteikia virtuali aplinka. Konsultantams yra sukurta
virtuali aplinka, todėl jie turi mokėti šia aplinka pasinaudoti. Antrasis modulis – konsultavimas
virtualioje aplinkoje. Tai specialus modulis, kuris apima konsultanto tęstinį (ar kandidato į
konsultantus pirminį) mokymąsi, t.y. tam tikrų užduočių atlikimą virtualioje erdvėje. Jam skirta 16
akademinių valandų, iš kurių 8 akademinės valandos yra kontaktinės, kitos 8 akademinės valandos
skirtos savarankiškam mokymuisi.
Trečiasis programos modulis – konsultavimas lyderystės kontekste – glaudžiai siejasi su lyderystės
studijomis bei neformaliu lyderystės mokymusi. Todėl šioje dalyje turi būti aptarta lyderystės
samprata ir kitos lyderystę nagrinėjančios temos bei platesnis švietimo konteksto pažinimas. Šiam
modeliui skirtos 24 akademinės valandos, iš kurių 16 yra kontaktinės, o 8 akademinės valandos
skirtos savarankiškam mokymuisi.
Pirmasis modulis
Konsultavimo teorija ir praktika. Konsultanto kompetencijos.
Mokymosi temos (80 kontaktinių akad. val.):
Konsultavimo samprata, vizija ir vertybės – 4 akad. val.
Konsultavimo teorijos ir modeliai – 4 akad. val.
Konsultavimo procesas:
o
o
o
o
o
Sutarties sudarymas – 4 akad. val.
Tyrimas – 4 akad. val.
Grįžtamasis ryšys, analizė ir sprendimas - 4 akad. val.
Veiklos planavimas - 2 akad. val.
Monitoringas - 2 akad. val.
6

Konsultanto kompetencijos. Kas jose svarbiausia – 4 akad. val.
Andragoginiai konsultanto darbo aspektai – 4 akad. val.
Teigiamo savęs vertinimo ugdymas – 6 akad. val.
Refleksija konsultanto darbe ir savivaldus mokymasis – 4 akad. val.
Santykiai su klientu. Abipusiu pasitikėjimu paremtų santykių formavimas - 6 akad. val.
Sudėtingų konsultavimo situacijų valdymas – 6 akad. val.
Konsultavimo metodų (dialogas, mentorystė, supervizija, kt.) apžvalga - 6 akad. val.
Konsultavimo įgūdžių lavinimas:
o
o
o
o
Klausymosi įgūdžių lavinimas – 4 akad. val.
Klausinėjimo įgūdžių lavinimas - 4 akad. val.
Grįžtamojo ryšio įgūdžių lavinimas - 4 akad. val.
Grupių diskusijų valdymo įgūdžių lavinimas - 4 akad. val.
Konsultavimo lygmenys (nacionalinis, savivaldybių, mokyklos), kryptys pagal savanoriškumą
(savanoriškas, pagalbos subjektui forma) - 2 akad. val.
Konsultavimo formos (ekspertinis ir procesinis konsultavimas) – 2 akad. val.
Praktika (20 akad. val.). Mokymosi pabaigoje besimokantiesiems skiriamos konsultuojamojo
darbo užduotys. Jas reikės atlikti iki vertinimo. Užduotys – tai realus nedidelės apimties projektas,
atliekamas konkrečiame konsultacijos kontekste (susiejus jį su konkrečiomis konsultacijos
aplinkybėmis). Bendrosios programos pabaigoje užduotį reikės apginti.
Savarankiškas mokymasis (14 akad. val.).
sesijų) atlikti.
Viso 120 akad. val. (įsikaitant konsultantų atranką).
Antrasis modulis
Šios valandos skirtos namų užduotims (tarp
Konsultavimas virtualioje aplinkoje – 16 akad. val. (8 kontaktinės akad. val. ir 8 savarankiško
mokymosi valandos).
Temos bus įvardytos vėliau.
Trečiasis modulis
Konsultavimas lyderystės kontekste - 24 akad. val. (16 kontaktinių akad. val. ir 8 savarankiško
mokymosi valandos).
Mokymosi temos (16 kontaktinių akad. val.):
Lyderystė ir konsultavimas neatsiejami. Kodėl – 2 akad. val.
Kas konsultantui žinotina apie lyderystę (apie įvairias lyderystės mokyklas) – 4 akad. val.
Kokiame kontekste funkcionuoja švietimas Apie šiuolaikinės visuomenės plėtros
tendencijas ir švietimo politiką – 2 akad. val.
7

Kaip konsultuoti žmones, kad jie taptų lyderiais Kuo ypatingas lyderių konsultavimas - 2
akad. val.
Apie kaitos projektų valdymą ir konsultantų vietą šiuose projektuose – 4 akad. val.
Iššūkiai konsultantui lyderystės kontekste – 2 akad. val.
Savarankiškas mokymasis (8 akad. val.) Šios valandos yra skirtos literatūros nagrinėjimui
(prieš šį modulį). Literatūros sąrašas bus nurodytas vėliau.
Visiems mokymams –160 akad. val.
3. Įsivertinimas ir pasiruošimas tarpiniam vertinimui – 8 akad. val. Šios valandos
skiriamos vertinamajam pokalbiui su bendrosios konsultantų rengimo programos dalyviais. Tai
tarpinis jų mokymosi įvertinimas prieš mokymąsi specialiose konsultantų rengimo programose.
Viso 168 akad. val.
8

PIRMASIS MODULIS. KONSULTAVIMO TEORIJA IR PRAKTIKA.
KONSULTANTO KOMPETENCIJOS
KONSULTAVIMO SAMPRATA, VIZIJA IR VERTYBĖS
TEMA
Temos pagrindimas
Jokia veikla, kurią norime atlikti kokybiškai, negali būti plėtojama neišsiaiškinus jos paskirties
(misijos), plėtros tendencijų, veiklos principų.
Temoje aptariami šie klausimai: kodėl reikalingas konsultavimas Kuo jis naudingas veiklai Kuo
naudinga konsultavimosi kultūros sklaida asmenims, organizacijoms, visuomenei Kokiais veiklos
principais (vertybėmis) vadovaujamasi, kad konsultavimo(si) veikla sukurtų pozityvios visuomenės
plėtros perspektyvas
Laikas, skirtas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temai keliamas tikslas
Išsiaiškinti dalykus, kuriais grindžiama konsultavimo veikla.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti konsultavimo paskirtį, plėtros tendencijas, veiklos principus.
2. Lavinti analitinius ir diskusijų dalyvavimo gebėjimus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras, kas yra konsultacija (jos veikla), kokios yra šios veiklos plėtros
tendencijos ir kokiais principais vadovaujantis ši veikla organizuojama.
Kita vertus, dalyvaudami diskusijoje dalyviai lavins konsultantui svarbius analitinius gebėjimus,
gebėjimus įvardyti argumentus, užduoti klausimus, įsiklausyti į kitų besimokančiųjų teiginius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
- bendravimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; darbo grupių pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Temos dėstymo struktūra
35 min. Pristatoma potemė apie konsultavimo sampratą ir viziją. Vedėjas atsako į dalyvių
klausimus.
9

5 min. Pristatymo pabaigoje užduodami diskusijos klausimai: kurie įvardyti konsultavimo
klausimai bus sunkiausi Kodėl Pagrįskite savo nuomonę.
20 min. Diskusijos grupėse (po 3 - 4 žmones). Atsakymus grupės užrašo ant didelių
popieriaus lapų.
20 min. Grupių atstovai komentuoja užrašytus atsakymus, atsako į klausimus.
10 min. Vedėjas apibendrina diskusiją.
20 min. Pristatoma potemė apie konsultavimo vertybes. Vedėjas atsako į dalyvių klausimus.
15 min. Dalyviai gauna individualias užduotis. Kiekvienas turi atsakyti į klausimą: koks
mano elgesys konsultavimo metu geriausiai parodytų pristatytąsias vertybes Reikia
išvardinti ne mažiau nei 3 konkrečius pavyzdžius.
15 min. Dalyviai pasiskirsto poromis pagal apibūdintas elgsenas.
20 min. Bendra grupės diskusija.
10 min. Vedėjas apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius dalintis įžvalgomis.
10

KONSULTAVIMO TEORIJOS IR MODELIAI
TEMA
Temos pagrindimas
Temoje pateikiama konsultavimo teorijų ir modelių apžvalga. Aptariami klausimai: kaip vyko
modelių konsultavimo raida Kokie yra modelių skirtumai Kaip suprantami: konsultavimo
principai, procesas, konsultanto ir konsultuojamojo vaidmuo Kokie yra skirtingų modelių
privalumai ir apribojimai Kokia yra konsultavimo vardan lyderystės mokymosi modelio paskirtis,
pagrindimas ir taikymo principai
Laikas, skirtas temai išnagrinti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti konsultavimo filosofiją – teorinį pagrįstumą.
Temos uždaviniai
1. Išnagrinėti skirtingų konsultavimo modelių pagrindinius principus, konsultavimo proceso ir
konsultanto vaidmens sampratą.
2. Susieti modelių taikymą su praktinių situacijų sprendimu.
3. Apžvelgti konsultavimo sėkmės galimybę ir konsultanto profesionalius principus.
4. Supažindinti su konsultavimo lyderystės vardan mokymosi modelio pagrindiniais principais.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras skirtingus konsultavimo modelius, jų taikymą, stipriąsias puses ir
apribojimus, konsultanto vaidmenį konsultacijos metu, šio proceso pagrindinius principus ir
žingsnius.
Dalyvaudami diskusijoje, dalyviai lavins konsultantui svarbius analitinius gebėjimus, gebėjimus
įvardyti argumentus, užduoti klausimus, įsiklausyti į kitų besimokančiųjų teiginius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
- bendravimas, bendradarbiavimas, tolerantiškumas, pasitikėjimo ir atvirumo skatinimas. Profesinė
kompetencija - konsultavimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Temos dėstymo struktūra
11

30 min. Pristatymas – konsultavimo modelių apžvalga (pagrindiniai modelių principai,
konsultanto vaidmuo ir konsultavimo procesas). Pristatymo pabaigoje įvardijamos grupinio
darbo arba diskusijų užduotys: palyginti konsultavimo modelius, pabrėžti jų naudą praktinei
konsultanto veiklai.
10 min. Diskusijos grupėse (po 4 - 5 žm.), užrašoma diskusijos reziumė.
15 min. Grupių atstovai komentuoja užrašytus tekstus, atsako į klausimus.
10 min. Bendra diskusija. Vedėjas viską apibendrina.
5 min. Pristatoma praktinė užduotis „Kliento N problema. Ką gali pasiūlyti“
10 min. Darbas grupėse (po 4 - 5 žm.). Dalyviai teikia idėjas - siūlymus klientui.
15 min. Grupės pateikia savo atsakymus, komentuoja, atsako į klausimus.
10 min. Vedėjas apibendrina atliktą užduotį, akcentuoja temą ,,Konsultacijos žingsniai.
Pasirinktas konsultanto vaidmuo“.
15 min. Konsultanto profesionalumas. Praktinė užduotis (grupėse po 4 - 5 žm.) - dalyviai
įvertina pateiktus teiginius apie konsultanto vaidmenį.
15 min. Grupės pateikia savo atsakymus, komentuoja, atsako į klausimus.
10 min. Bendra diskusija ir apibendrinimas.
15 min. Konsultavimo lyderystės vardan mokymosi modelis – pagrindinių principų apžvalga.
Vedėjas atsako į dalyvių klausimus.
10 min. Temos apibendrinimas ir naujų temų pristatymas.
10 min. Mokymosi dienoraštis.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti įžvalgomis.
12

KONSULTAVIMO PROCESAS: SUTARTIES RENGIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Santykių užmezgimas – viena svarbiausių konsultavimo proceso dalių, nes konsultacijos metu
labai svarbus abipusis supratimas ir pasitikėjimas. Todėl sutarties rengimas arba, kitaip sakant,
susitarimas kartu dirbti yra labai atsakingas veiksmas. Temoje nagrinėjamos aplinkybės bei sąlygos,
lemiančios abipusį pasitikinčių santykių formavimą ir formavimąsi, išsiaiškinami būtini konsultanto
veiksmai, formuojant ir puoselėjant tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą, diskutuojama apie tai, kad ši
konsultavimo proceso dalis yra ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis konsultavimo proceso darbas.
Laikas, skirtas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išmokti susitarti su klientu dėl konsultacijos.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti konsultavimo pirmos dalies – sutarties sudarymo – svarbą ir žingsnius.
2. Lavinti įgūdžius, padedančius tinkamai siekti susitarimo su klientu dėl konsultacijos.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai žinos ne tik kas yra svarbu, siekiant susitarimo su klientu dėl
konsultacijos, bet ir įgis reikiamų įgūdžių tinkamai parengti tokius susitarimus.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija – atsakomybė, emocinė kompetencija. Tarpasmeninė kompetencija –
bendravimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo skatinimas. Profesinė
kompetencija – konsultavimas, andragoginė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Situacijos analizė; temos pristatymas; diskusija grupėje; praktinė užduotis mažose grupelėse.
Temos dėstymo struktūra
5 min. Trumpa įžanga. Skiriama užduotis išanalizuoti situaciją ir atsakyti į klausimą: kokius
sutarties sudarymo etapus pastebėjote aprašytame atvejyje
20 min. Dalyviai (grupelėse po 3 – 4 žm.) nagrinėja atvejį ir atsako į užduotą klausimą.
20 min. Dalyviai pateikia savo atsakymus ir juos komentuoja.
20 min. Bendra grupės diskusija apie atliktą užduotį. Vedėjas apibendrina.
13

10 min. Vedėjas skiria praktinę užduotį grupelėms (po 3 žm.). Grupelėse yra po tris
vaidmenis: konsultanto, kliento ir stebėtojo. Užduoties tikslas – lavinti sutarties rengimo
įgūdžius.
15 min. Pirma dalis. Pirmasis „konsultantas“ sudaro sutartį su pirmuoju „klientu“. Pirmojo
„konsultanto“ veiklą stebi pirmasis stebėtojas.
15 min. Pirmosios dalies aptarimas. ,,Klientas“ komentuoja pirmas, po to komentuoja
„konsultantas“. Stebėtojas komentuoja paskutinis.
15 min. Antra dalis. Antrasis „konsultantas“ sudaro sutartį su antruoju „klientu“. Antrojo
„konsultanto“ veiklą stebi antrasis stebėtojas.
15 min. Antrosios dalies aptarimas. ,,Klientas“ komentuoja pirmas, po to komentuoja
„konsultantas“. Stebėtojas komentuoja paskutinis.
15 min. Trečia dalis. Trečiasis „konsultantas“ sudaro sutartį su trečiuoju „klientu“. Trečiojo
„konsultanto“ veiklą stebi trečiasis stebėtojas.
15 min. Trečiosios dalies aptarimas. ,,Klientas“ komentuoja pirmas, po to komentuoja
„konsultantas“. Stebėtojas komentuoja paskutinis.
20 min. Bendra grupės diskusija, išvados. Vedėjas viską apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji bendrauja (turi grįžtamąjį ryšį) vieni su kitais. Dalis besimokančiųjų turi grįžtamąjį
ryšį su vedančiuoju. Vedėjas (pagal užduoties pobūdį) gali stebėti trijų dalyvių sutarties sudarymą ir
pateikti savo komentarus.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti įžvalgomis.
14

KONSULTAVIMO PROCESAS: TYRIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Tyrimas – konsultavimo proceso dalis, galinti nulemti tolimesnio sprendimo paieškos kryptį
tinkama arba klaidinga linkme. Tam, kad tyrimo metu būtų gauta visa tinkama ir naudinga
tolimesniam darbui informacija, konsultantas turi ne tik tinkamai suplanuoti tyrimo eigą ir pasirinkti
tinkamus metodus, bet ir išspręsti daug sudėtingų uždavinių. Tai – problemos lygmenų suvokimas ir
gebėjimas atrasti už „fasadinių“ problemų slypinčias tikrąsias problemas; „gynybiškumo“, nenoro
teikti informaciją suvaldymas; ne tik faktinės, bet informacijos rinkimas (klimato bei santykių lygiu)
ir kt.
Temoje nagrinėjami tyrimo etapai ir svarbūs įgūdžiai, užtikrinantys kokybišką šio konsultavimo
etapo išpildymą.
Laikas, skirtas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išmokti tinkamai suplanuoti ir įgyvendinti tyrimo etapą konsultavimo metu.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti konsultavimo antrosios dalies – tyrimo – svarbą ir pagrindinius principus.
2. Lavinti įgūdžius, padedančius tinkamai suplanuoti ir atlikti tyrimą.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai žinos ne tik, kas yra svarbu planuojant ir įgyvendinant tyrimo etapą,
bet ir įgis reikiamų įgūdžių, padedančių tinkamai suplanuoti ir atlikti tyrimą.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas, atsakomybė, pasitikėjimas
savimi, emocinė kompetencija. Tarpasmeninė kompetencija - tolerantiškumas, bendravimas,
bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo skatinimas. Profesinė kompetencija
- konsultavimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusijos; praktika grupėse.
Temos išdėstymo struktūra
20 min. Potemė - tyrimo etapo uždaviniai ir žingsniai. Atsakymai į dalyvių klausimus.
10 min. Diskusija - refleksija grupėje apie individualią tyrimo patirtį, praktinius klausimus.
15

20 min. Potemė - specifiniai tyrimo etapo įgūdžiai.
15 min. Praktinė užduotis. Situacijų aptarimas, skirtas galimų problemos lygmenų
nustatymui. Diskusija grupėse.
15 min. Rezultatų pristatymas ir apibendrinimas.
20 min. Potemė – kaip atlikti išsamią analizę (tyrimo sritys, klausimai). Atsakymai į dalyvių
klausimus. Praktinės užduoties „Tyrimo planavimo susitikimas“ pristatymas.
10 min. Pasiruošimas vaidmenų pratyboms.
20 min. Vaidmenų pratybos.
20 min. Pratybų aptarimas, diskusija.
10 min. Potemė – sėkmingo tyrimo sąlygos. Tyrimo etapo parengimo ir įgyvendinimo
atmintinė - pasitikrinimo lapų (check list) pristatymas.
10 min. Diskusija bendroje grupėje, išvados, apibendrinimas.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji gauna grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų, dalis besimokančiųjų - iš vedėjo.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
16

KONSULTAVIMO PROCESAS: GRĮŽTAMASIS RYŠYS, SPRENDIMAS
Temos pagrindimas
TEMA
Grįžtamasis ryšys ir sprendimas – konsultavimo proceso dalis, kuri daro didelę įtaką kliento
įsipareigojimui, motyvacijai, sprendimams konsultacijos metu. Konsultantas turi gebėti įtraukti
klientą į sprendimo priėmimo procesą, išsaugoti savo neutralumą aptariant ir interpretuojant tyrimo
atradimus, motyvuoti klientą pokyčiams. Ypatinga vieta čia tenka grįžtamojo ryšio sesijai.
Temoje nagrinėjami grįžtamojo ryšio ir sprendimo priėmimo etapai bei svarbūs įgūdžiai,
užtikrinantys kokybišką šio konsultavimo etapo įgyvendinimą.
Laikas, skirtas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išmokti tinkamai suplanuoti ir įgyvendinti grįžtamojo ryšio ir sprendimo etapą (konsultavimo
metu).
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti konsultavimo proceso trečiosios dalies – grįžtamojo ryšio ir sprendimo – svarbą ir
pagrindinius principus.
2. Lavinti įgūdžius, padedančius tinkamai suplanuoti ir atlikti grįžtamojo ryšio bei sprendimo
etapą.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai žinos ne tik, kas yra svarbu, planuojant ir įgyvendinant grįžtamojo
ryšio bei sprendimo etapą, bet ir įgis reikiamų įgūdžių.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas, atsakomybė, pasitikėjimas
savimi, emocinė kompetencija. Tarpasmeninė kompetencija - tolerantiškumas, bendravimas,
bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo skatinimas. Profesinė kompetencija
- konsultavimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusijos; praktinės užduotys grupėse.
Temos išdėstymo struktūra
20 min. Potemė – grįžtamojo ryšio ir sprendimo etapo uždaviniai. Atsakymai į dalyvių
klausimus.
17

10 min. Diskusija - refleksija grupėje apie individualią patirtį, praktinius klausimus.
20 min. Potemė – specifiniai grįžtamojo ryšio ir sprendimo etapo įgūdžiai. Informacijos
pateikimo principai, kalba, struktūra.
5 min. Praktinės užduoties pristatymas. Informacijos apibendrinimas ir prezentacijos
paruošimas.
15 min. Darbas grupėse.
15 min. Rezultatų pristatymas ir aptarimas.
20 min. Potemė – grįžtamojo ryšio susirinkimo vedimas (darbotvarkė, įgūdžiai, problemos).
Atsakymai į dalyvių klausimus. Praktinės užduoties „Grįžtamojo ryšio susirinkimas“
pristatymas.
10 min. Pasiruošimas vaidmenų pratyboms.
20 min. Vaidmenų pratybos – susirinkimo vedimas.
20 min. Pratybų aptarimas, diskusija.
5 min. Grįžtamojo ryšio ir sprendimo etapo atmintinės - pasitikrinimo lapų (check list)
pristatymas.
10 min. Diskusija bendroje grupėje, išvados, apibendrinimas.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji gauna grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų, dalis besimokančiųjų - iš vedėjo..
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
18

TEMA
KONSULTAVIMO PROCESAS: VEIKLOS PLANAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO
MONITORINGAS
Temos pagrindimas
Veiklos planavimas ir įgyvendinimo monitoringas – svarbi konsultavimo proceso dalis, nes būtent
šis etapas parodo konsultavimo rezultatyvumą.
Siekiant, kad ankstesnių etapų įžvalgos, rekomendacijos, sprendimai virstų apčiuopiamais
rezultatais, konsultantas turi gebėti organizuoti veiklos planavimo etapą tokiu būdu, kuris leistų ne
tik parengti aiškų veiklos planą, bet ir užtikrinti kliento arba kliento komandos įsipareigojimą
įgyvendinti šį planą ir įvertinti jo veiksmingumą.
Temoje nagrinėjami konsultanto įgūdžiai, užtikrinantys kokybišką šio konsultavimo etapo
išpildymą.
Laikas, skirtas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išmokti tinkamai įgyvendinti veiklos planavimo ir monitoringo žingsnius konsultavimo metu.
Temos uždavinai
1. Išsiaiškinti veiklos planavimo ir monitoringo įgyvendinimo svarbą ir pagrindinius principus.
2. Lavinti praktinius įgūdžius.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai žinos ne tik, kas yra svarbu, įgyvendinant veiklos planavimo ir
monitoringo įgyvendinimo etapą, bet ir įgis reikiamų įgūdžių.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas, atsakomybė, pasitikėjimas
savimi, emocinė kompetencija. Tarpasmeninė kompetencija - tolerantiškumas, bendravimas,
bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo skatinimas. Profesinė kompetencija
- konsultavimo.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusijos; praktinės užduotys grupėse.
Temos išdėstymo struktūra
15 min. Potemė – įgyvendinimo etapas, jo specifika, konsultanto vaidmuo.
10 min. Diskusija - refleksija grupėje apie individualią patirtį, praktinius klausimus.
19

15 min. Potemė – kliento arba kliento komandos įsipareigojimo užtikrinimas. Emocijų įtaka
įsipareigojimui. Penkių žingsnių strategija.
15 min. Diskusija grupelėse – įsipareigojimo vengimo arba atidėliojimo būdai. Kaip juos
valdyti
15 min. Diskusijos rezultatų pristatymas. Apibendrinimas.
20 min. Potemė. Pokalbis apie įsipareigojimą (jo užtikrinimą): etapai ir įgūdžiai.
30 min. Veiklos planavimo ir įsipareigojimo susirinkimas. Pratybos.
15 min. Praktinės užduoties aptarimas.
20 min. Potemė - monitoringas. Veiklos stebėjimas, refleksija, nauji sprendimai.
5 min. Veiklos planavimo ir etapo įgyvendinimo atmintinės pristatymas.
10 min. Diskusija bendroje grupėje, išvados, apibendrinimas.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji gauna grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų, dalis besimokančiųjų - iš vedėjo.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
20

KONSULTANTO KOMPETENCIJOS. KODĖL JOS SVARBIOS
TEMA
Temos pagrindimas
Norint būti geru konsultantu, reikia turėti tam tikras kompetencijas, t.y. būtina žinoti tam tikrus
atspirties taškus - kaip turi vykti švietimo konsultavimas, kokius gebėjimus, žinias ir įgūdžius turi
turėti švietimo lyderiai, siekiantys tapti konsultantais. Kompetencijas reikia žinoti ir suprasti dar ir
dėl to, kad būtų galima tinkamai parengti konsultantų mokymo programas. Kompetencijos – tai
gebėjimų, žinių, patirties ir kitų bruožų visuma, reikalinga sėkmingai veiklai. Mes išskiriame tris
kompetencijų grupes: asmeninę, tarpasmeninę ir profesinę.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Supažindinti dalyvius su konsultantų kompetencijomis.
Temos uždaviniai
1. Padėti konsultantams įvardinti ir įsidėmėti pagrindinius jų kompetencijų reikalavimus.
2. Įvardinti labiausiai tobulintinas kompetencijas ir aptarti tų kompetencijų lavinimą programoje.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai suvoks konsultantams keliamus reikalavimus, žinos, kokių
kompetencijų jiems reikia, norint būti geru konsultantu, supras, kokiu būdu siekti šių kompetencijų.
Lavinamos kompetencijos
Visos kompetencijos, įvardytos kompetencijų sąraše.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas; mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
20 min. Pristatomas susitikimo planas, aptariama kompetencijos sąvoka, išsiaiškinami temos
dalyvių interesai.
20 min. Pristatomas visos kompetencijos.
30 min. Grupės darbas – analizuoti kompetencijų svarbą ir būdus tas kompetencijas įgyti.
30 min. Darbo apibendrinimas. Bendra diskusija.
30 min. Grupės darbas - analizuoti būsimos mokymų programos poreikius.
20 min. Darbo apibendrinimas. Bendra diskusija.
21

20 min. Vedėjas viską apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji susipažįsta su konsultanto kompetencijomis, įvertina savas (konsultanto)
tobulintinas kompetencijas.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
22

ANDRAGOGINIAI KONSULTANTO DARBO ASPEKTAI
TEMA
Temos pagrindimas
Kadangi konsultantai dirbs su suaugusiaisiais (mokyklų vadovais, mokytojais, socialiniais
darbuotojais ir pan.), o konsultavimo procesas yra labai artimas mokymo procesui, jiems būtina
išmanyti suaugusiųjų mokymo(si) aspektus – kaip, kodėl ir kada mokosi suaugusieji, kokiais
principais vadovaujantis organizuojamas suaugusiųjų mokymas, kaip sudaromos jų mokymo(si)
programos.
Laikas, skirtas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Supažindinti su pagrindiniais suaugusiųjų mokymo(si) ypatumais ir principais.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti, koks yra besimokantysis (suaugęs) ir kaip su juo dirbti.
2. Išnagrinėti mokymo programų, skirtų efektyviam suaugusiųjų mokymui(si), sudarymo būdus ir
išmokti juos taikyti.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai supras, kuo skiriasi pedagoginė ir andragoginė veikla, kokiais
principais vadovaujamasi organizuojant suaugusiųjų mokymą(si), išmoks suaugusiųjų mokymo(si)
būdus pritaikyti konsultacijos metu.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - atsakomybė, emocinė kompetencija. Tarpasmeninė kompetencija -
bendravimas, bendradarbiavimas ir partnerystė, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo
skatinimas. Profesinė kompetencija - konsultavimas, andragoginė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; situacijos analizė; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas;
individualus darbas; mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
25 min. Aptariama tema ir dalyvių lūkesčiai. Pristatoma potemė apie andragoginių principų
taikymo būtinybę konsultavimo metu.
45 min. Analizuojama darbo su suaugusiaisiais situacija.
20 min. Pristatoma potemė apie andragogikos ir pedagogikos skirtumus, komentuojami
darbo su suaugusiaisiais ypatumai.
23

20 min. Pristatoma potemė apie suaugusiųjų mokymosi principus.
35 min. Grupinis darbas. Analizuojami keturi programos sudarymo principai, diskutuojama
apie pasirinkto principo įgyvendinimo formas.
15 min. Pristatoma potemė apie individualizuotą mokymą.
10 min. Vedėjas viską apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji lygina savo patirtį ir žinias apie suaugusiųjų mokymo patirtį su vedėjo pateiktomis
teorinėmis įžvalgomis ir patirtimi.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
24

TEIGIAMO SAVĘS VERTINIMO UGDYMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Teigiamo savęs vertinimo tema konsultantams reikalinga, nes teigiamai save vertinantis, savimi
pasitikintis žmogus yra geresnės psichologinės savijautos, darbinę situaciją ir gyvenimą priima realiai
ir autentiškai, jaučia didelę atsakomybę už savo veiksmus, drąsiau priima sprendimus, atviriau
bendrauja su kitais. Visų šių savybių labai reikia konsultuojant savo kolegas.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Suvokti teigiamo savęs vertinimo svarbą ir išbandyti konkrečius savivertės ugdymo(si) būdus.
Temos uždaviniai
1. Įvardyti pasitikėjimo savimi problemą.
2. Susipažinti su konkrečiais teigiamo savęs vertinimo ugdymo(si) principais ir būdais.
3. Pajusti šių būdų efektyvumą remiantis asmenine patirtimi.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai supras ir pajus, koks svarbus yra teigiamas požiūris į save, kokią
įtaką jis daro kitiems (kolegoms, konsultuojamiems asmenims), atras savyje pasitikėjimo savimi
galias, padėsiančias konsultacijų metu.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - atsakomybė, emocinė kompetencija, pasitikėjimas savimi,
autentiškumas, kūrybiškumas ir iniciatyva. Tarpasmeninė kompetencija - bendravimas,
bendradarbiavimas ir partnerystė, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo skatinimas. Profesinė
kompetencija – konsultavimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas,
aktyvūs pratimai; mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
20 min. Pristatomos teigiamo savęs vertinimo potemės dalys. Aptariami dalyvių lūkesčiai.
20 min. Diskusija „Kodėl žmogui svarbus savo vertės pajautimas“
25 min. Pristatoma potemė apie teigiamo savęs vertinimo problematiką ir svarbą.
35 min. Pristatoma potemė apie žemo savęs vertinimo pasekmes bei išėjimą iš ydingo rato.
25

20 min. Pristatoma potemė apie savęs pažinimą.
45 min. Pratimas „Gerųjų savybių susigrąžinimas”.
45 min. Pratimas apie pagarbą ir meilę (nebaigtų sakinių metodas).
35 min. Diskusija apie žmogaus asmenines teises.
10 min. Vedėjas viską apibendrina.
15 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji suvokia savivertės svarbą ir jo įtaką bendravimui bei bendradarbiavimui.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos
porose. Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
26

REFLEKSIJA KONSULTANTO DARBE IR SAVIVALDUS MOKYMASIS
Temos pagrindimas
TEMA
Refleksija – svarbiausias profesionalaus specialisto įgūdis. Konsultantas turi gebėti ne tik pats
tinkamai reflektuoti savo veiklą, bet ir mokėti refleksiją skatinti bei ugdyti klientuose. Kita vertus,
savivaldus mokymasis yra ne tik viena populiariausių suaugusiųjų mokymosi formų, bet ir skatintina
praktika konsultavimo(si) veikloje, nes jos dėka galima įtvirtinti tęstinį ugdymąsi.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Įsisavinti reflektyvios praktikos formas.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti refleksijos svarbą profesiniame augime.
2. Aptarti esmines savivaldaus mokymosi prielaidas profesionalų darbe.
3. Lavinti refleksijos įgūdžius, padedančius savivaldžiam mokymuisi.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai žinos ne tik, kas yra svarbu, norint ugdyti savyje reflektyvaus
praktiko įgūdžius, bet ir mokės tuos įgūdžius taikyti. Taip pat žinos savivaldaus mokymosi
organizavimo principus ir būdus juos įgyvendinti.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija – atsakomybė, emocinė kompetencija. Tarpasmeninė kompetencija –
bendravimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo skatinimas. Profesinė
kompetencija – konsultavimo, andragoginė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; individualios užduotys; diskusija bendroje grupėje; praktika mažose
grupelėse.
Temos išdėstymo struktūra
30 min. Teorinė įžanga. Davidas Kolbas ir Stephenas Brookfieldas apie refleksiją ir
reflektyvųjį mokymąsi.
15 min. Bendras visos grupės darbas - „minčių lietus”: klausimai, kurie skatina refleksiją.
Parengti kuo ilgesnį jų sąrašą.
20 min. Bendra visos grupės diskusija apie surašytus klausimus. Apibendrinimas, išvados.
27

20 min. Mokymosi dienoraštis. Kodėl jis toks svarbus Teorinė įžanga.
15 min. Kas padeda man savarankiškai mokytis Darbas grupelėse.
25 min. Nuomonių išklausymas ir bendra grupės diskusija. Apibendrinimas.
30 min. Teoriniai savivaldaus mokymosi pagrindai.
15 min. Bendra grupės diskusija apie savivaldaus mokymosi teorinių nuostatų taikymą
praktinėje veikloje.
10 min. Mokymosi dienoraščio rašymas.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji gauna grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų, o dalis besimokančiųjų - iš vedėjo.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
28

SANTYKIAI SU KLIENTU. ABIPUSIU PASITIKĖJIMU PAREMTŲ
SANTYKIŲ FORMAVIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Temoje nagrinėjama santykių su klientu svarba konsultavimo sėkmei, akcentuojama, abipusiu
pasitikėjimu paremto, bendravimo įtaka konsultavimo rezultatams bei svarba justi pasitenkinimą
rezultatu.
Aptariami klausimai: kokie gali būti santykiai su klientu konsultavimo metu Kokie santykiai
naudingiausi sėkmingam konsultavimui Kodėl svarbu abipusis pasitikėjimas konsultavimo metu
Nuo ko jis priklauso Kaip užtikrinti pasitikėjimą Kokia yra išskirtinė abipusio pasitikėjimo reikšmė
konsultavimo lyderystė vardan švietimo modelyje
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Akcentuoti, pasitikėjimu grįstų, santykių su klientu svarbą konsultacijos metu. Aptarti bei išmokti
valdyti tarpusavio pasitikėjimo atmosferos kūrimo, atvirumo skatinimo bei palaikymo būdus.
Temos uždaviniai
1. Išanalizuoti skirtingų santykių su klientu įtaką konsultavimo sėkmei. Akcentuoti, abipusiu
pasitikėjimu grįstų, santykių reikšmę konsultacijoje.
2. Numatyti prielaidas, kelius ir būdus, abipusiu pasitikėjimu grįstų, santykių su klientu kūrimui.
3. Lavinti savianalizės, savirefleksijos, analitinius ir dalyvavimo diskusijose gebėjimus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras, kodėl svarbus abipusis pasitikėjimas konsultavimo sėkmei, kas
lemia, pasitikėjimu paremtus, santykius, kaip juos kurti ir puoselėti.
Atlikdami praktines užduotis bei dalyvaudami diskusijoje, dalyviai lavins konsultantui svarbius
savirefleksijos, savianalizės gebėjimus, gebėjimą kurti pasitikėjimo atmosferą, užduoti klausimus,
įsiklausyti į kitų besimokančiųjų teiginius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - sisteminis mąstymas, analizė, savianalizė, savirefleksija. Tarpasmeninė
kompetencija – bendravimas, bendradarbiavimas, partnerystė, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir
atvirumo skatinimas.
Profesinė kompetencija - konsultavimo proceso išmanymas.
29

Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; praktinės užduotys – vaidmenų pratimai, diskusija grupėse; grupių darbo
pristatymas, aptarimas; individualus darbas; mokymosi dienoraštis.
Temos
Santykiai su klientu konsultacijos metu. Jų reikšmė ir dinamika.
Santykių kūrimas – prioritetinis konsultanto uždavinys.
Kas gali trukdyti konstruktyviems santykiams su klientu konsultacijos metu
Kodėl svarbu abipusis pasitikėjimas
Kaip kurti ir išlaikyti su klientu, abipusiu pasitikėjimu paremtus, santykius.
Autentiškumas ir kitos prielaidos tarpusavio pasitikėjimo atmosferai.
Temos išdėstymo struktūra
20 min. Įvadinė užduotis pasitikėjimo atmosferai kurti. Vaizdinės medžiagos pagalba dalyviai
įsivardija savo lūkesčius ir nuostatas, kuriant seminaro atmosferą. Iš pradžių individualiai, po
to aptaria grupelėse (po 3 žm.). Pabaigoje – aptarimas bendroje grupėje.
10 min. Vedėjas apibendrina ir įvardija temos akcentus.
5 min. Užduoties pristatymas – darbas grupelėse (po 4 – 5 žm.). Santykiai su klientu
konsultacijos metu – jų reikšmė ir dinamika.
20 min. Suformuluoti ir užrašyti, kokie gali būti kliento ir konsultanto santykiai
konsultavimo metu (pagal etapus). Aptarti, kokia yra skirtingų santykių įtaka konsultavimo
sėkmei. Grupelės savo mintis užrašo ant lapų. Grupių atstovai komentuoja užrašytas mintis.
15 min. Bendras aptarimas. Vedėjas apibendrina.
20 min. Potemės pristatymas. Santykių kūrimas - prioritetinis konsultanto uždavinys visos
konsultacijos metu. Santykių dinamika.
15 min. Bendra diskusija apie galimus konstruktyvių santykių trukdžius konsultacijos metu.
Vedėjas apibendrina.
5 min. Pristatoma praktinė užduotis – situacijų analizė apie santykių problemas: „Santykių
problema – ką siūlysite“
20 min. Darbas grupėse (po 4 – 5 žm.). Dalyviai pateikia savo idėjas apie galimus
konsultanto veiksmus, kuriant arba tobulinant santykius su klientu.
20min. Grupės pristato savo atsakymus, komentuoja, atsako į klausimus.
10 min. Vedėjas apibendrina užduoties atlikimą, susieja jį su skirtingais buvusių temų
konsultanto vaidmenimis (eksperto, vykdytojo, proceso partnerio).
30

20 min. Pristatymas - rekomendacijos kurti ir išsaugoti pasitikėjimu paremtus santykius.
Partnerystės kūrimo metodai ir iššūkiai.
10 min. Bendra diskusija apie rekomendacijų naujumą, aktualumą, jų pritaikymas sau.
20 min. Praktinė užduotis – individualus darbas apie pasitikėjimą. Dalyviai savo
dienoraščiuose raštu atsako į klausimus: nuo ko priklauso mano pasitikėjimas kitais Kodėl
man svarbu, kai manimi pasitiki
10 min. Diskusija porose.
20 min. Bendra diskusija. Koks konsultanto elgesys stiprina, koks - mažina abipusį
pasitikėjimą
10 min. Vedėjas apibendrina.
20 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
31

SUDĖTINGŲ KONSULTAVIMO SITUACIJŲ VALDYMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Konsultavimo metu neišvengiamai atsiranda sudėtingų situacijų. Konsultantai turi gebėti jas
atpažinti, įvertinti, suprasti ir pasirinkti tinkamą taktiką jas valdyti.
Temoje pristatomos galimos sudėtingų situacijų priežastys, jų rūšys bei būdai jų išvengti arba jas
įveikti.
Aptariami klausimai: kas yra sudėtingos konsultavimo situacijos Nuo ko jos priklauso Koks
konsultanto vaidmuo Kokios nepalankios aplinkybės gali susiklostyti konsultuojant ir kaip tuomet
elgtis Kokie kliento ir konsultanto santykiai gali nulemti sudėtingas situacijas Kokį vaidmenį
vaidina asmeninės konsultanto savybės bei nuostatos Ką svarbu žinoti ir daryti (prieš pradedant
konsultuoti), kad sumažėtų sudėtingų situacijų rizika
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Suprasti sudėtingų konsultavimo situacijų priežastis (jų rūšis) bei mokėti panaudoti būdus jų
išvengti arba jas įveikti.
Temos uždaviniai
1. Išanalizuoti galimas sudėtingas situacijas konsultavimo metu bei praktiškai išbandyti būdus jas
valdyti arba jų išvengti.
2. Lavinti dalyvių analitinius, tarpasmeninio bendravimo ir dalyvavimo diskusijose gebėjimus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras, kokios sudėtingos situacijos gali kilti, kaip jas atpažinti ir valdyti.
Taip pat – kokios konsultanto nuostatos bei elgesys gali būti rizikingas ir lemti sudėtingas situacijas
konsultavimo metu.
Analizuodami situacijas, atlikdami praktines užduotis bei diskutuodami, dalyviai lavins
konsultantui svarbius bendravimo, analitinius gebėjimus, o taip pat gebėjimus formuluoti
argumentus, užduoti klausimus, įdėmiai klausytis kitų besimokančiųjų teiginių.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - gebėjimas mokytis, sisteminis mąstymas, analizė. Tarpasmeninė
kompetencija – bendravimas. Profesinė kompetencija - konsultavimo proceso išmanymas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
praktinės užduotys; situacijų analizė; mokymosi dienoraštis.
32

Temos
Sudėtingos situacijos konsultacijų metu – dalijimasis patirtimi; skirtingų situacijų apžvalga.
Sudėtingų situacijų priežastys ir rūšys.
Konsultanto vaidmuo valdant sudėtingas situacijas. Praktinė užduotis – vaidmenų pratimas.
Nuostatų, tarpasmeninių santykių, asmenybės skirtumų įtaka kylant sudėtingoms situacijoms.
Konsultanto strategijos pasirinkimas.
Temos išdėstymo struktūra
5 min. Trumpa įžanga apie sudėtingas situacijas konsultacijų metu.
15 min. Diskusija grupėse (po 4 - 5 žm.) apie tai, kokios gali kilti sudėtingos situacijos
konsultacijų metu. Kiekviena grupelė užrašo diskusijos reziumė.
10 min. Grupių atstovai komentuoja užrašytas išvadas, atsako į klausimus.
10 min. Bendra diskusija. Vedėjas apibendrina.
15 min. Sudėtingų situacijų priežastys.
5 min. Užduoties pristatymas – pasiruošimas atvejų analizei apie galimas sudėtingų situacijų
priežastis.
10 min. Darbas grupėse (po 4 – 5 žm.). Dalyviai susipažįsta su jiems pateiktais atvejais bei
pateikia savo idėjas apie galimas šių atvejų priežastis.
10 min. Grupės pristato savo atsakymus, komentuoja, atsako į klausimus.
10 min. Vedėjas apibendrina užduoties atlikimą, išryškina priežasčių grupes: procesines
priežastis, nepalankias aplinkybes (trikdžius), tarpasmeninių santykių priežastis, asmenines
nuostatas.
15 min. Pristatymas ir diskusija. Konsultavimo proceso etapai. Galimos problemos kiekvieno
etapo metu. Kaip valdyti riziką.
10 min. Įvadinis pristatymas. Asmenybės skirtumai ir jų įtaka bendravimui bei sudėtingoms
situacijoms.
15 min. Individuali savianalizės užduotis. Kiekvienas atsako į klausimą: koks vyraujantis
mano asmenybės bruožas
15 min. Pristatymas. Skirtingų poreikių pristatymas ir apibūdinimas.
5 min. Užduoties pristatymas.
20 min. Individuali užduotis. Kiekvienas dalyvis turi atsakyti į klausimus: kokios kliento
demonstruojamos nuostatos ir elgesys gali lemti sudėtingas situacijas Kokios mano
nuostatos ir elgesys konsultavimo metu gali lemti sudėtingas situacijas
33

15 min. Diskusija porose. Iš pradžių diskutuojama apie atsakymus į pirmą klausimą, paskui –
į antrą klausimą.
15 min. Bendra diskusija.
5 min. Vedėjas apibendrina.
5 min. Užduoties pristatymas.
5 min. Pasiruošimas praktinei užduočiai – individualiam darbui - sugalvoti konkretų
klausimą arba problemą, susijusią su sudėtingų situacijų valdymu.
15 min. Praktinė užduotis – konsultantų ratas. I etapas.
15 min. Praktinė užduotis - dalyviai keičiasi vaidmenimis. II etapas.
10 min. Praktinės užduoties aptarimas bendroje grupėje.
5 min. Vedėjas apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji mokymosi dienoraščiuose užrašo svarbiausius išmokimus, aptaria juos
porose. Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
34

TEMA
KONSULTAVIMO METODŲ (DIALOGAS, MENTORYSTĖ, SUPERVIZIJA,
KT.) APŽVALGA
Temos pagrindimas
Profesionaliai paruoštas konsultantas, konsultuodamas savo klientus, privalo identifikuoti
skirtingas konsultavimo situacijas ir pritaikyti konkrečiai situacijai tinkamiausią konsultavimo
metodą. Ši mokymo tema skirta supažindinti mokymų dalyvius su pagrindiniais konsultavimo
metodais ir tokiu būdu skatinti juos naudoti visas konsultavimo „įrankių” priemones.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Supažindinti dalyvius su pagrindiniais konsultavimo metodais.
Temos uždaviniai
1. Supažindinti dalyvius su pagrindiniais konsultavimo metodais.
2. Akcentuoti skirtingų metodų pritaikymą, pritaikymo ribas, panašumus bei skirtumus.
3. Lavinti pristatytų metodų taikymo įgūdžius.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras pagrindinius konsultavimo metodus, žinos metodų galimybes bei
ribas, mokės parinkti situacijai tinkamą metodą ir pritaikyti jį praktiškai.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninės kompetencijos - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė
kompetencija – bendravimas. Profesinės kompetencijos - konsultavimas, dalykiškumas, andragoginė
kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
5 min. Temos įvadas. Diskusija. Dalyviai atsako į klausimą: kokius metodus žino ir kokius
dažniausiai naudoja Kodėl
10 min. Vedėjas apibendrina diskusiją ir pristato konsultavimo metodų sąrašą.
15 min. Dialogas. Metodo principas. Kada ir kaip jis taikomas. Pseudodialogas.
35

15 min. Mentorystė. Metodo principas. Kada ir kaip jis taikomas. Kada mentorystė
nepasiteisina.
15 min. Supervizija. Supervizijos tikslai. Metodo principas. Kada ir kaip jis taikomas.
Reikalavimai supervizoriui.
20 min. Supervizijos demonstracija.
15 min. Intervizija. Panašumai ir skirtumai su supervizija. Kada ir kaip taikomas metodas.
25 min. Koučingas. Metodo principas. Pagrindinių koučerio kompetencijų pristatymas.
Pagrindinės metodikos.
10 min. Grupinis koučingas. Panašumas ir skirtumas su individualiu koučingu.
20 min. Koučingo demonstracija.
20 min. Mokymasis veikloje. Metodo principas. Kada ir kaip jis taikomas.
20 min. Fasilitavimas. Metodo principas. Kada ir kaip jis taikomas. Dinaminis fasilitavimas.
15 min. Fasilitavimo demonstracija.
10 min. Individuali užduotis. Parengti ne mažiau nei penkių profesinių probleminių situacijų
(kurių sprendimams taikytina konsultacija) sąrašą.
20 min. Grupinė užduotis. Dalyviai padalinami į grupes (po 3 – 4 žm.). Užduotis –
pasidalinti įvardytomis situacijomis, individualiai ir bendrai aptarti kiekvienai situacijai
tinkančius konsultavimo metodus.
15 min. Bendra diskusija. Dalyviai pristato grupės darbo rezultatus ir argumentuoja savo
pasirinkimą.
10 min. Vedėjas apibendrina (jei reikia, suteikia daugiau informacijos).
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
36

KONSULTAVIMO ĮGŪDŽIŲ LAVINIMAS: KLAUSYMOSI ĮGŪDŽIŲ
LAVINIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Klausymasis – vienas iš svarbiausių ir būtinų konsultanto įgūdžių. Efektyvus klausymasis leidžia
konsultantui adekvačiai ir autentiškai suprasti konsultuojamojo situaciją, sukuria prielaidas užmegzti
ryšį ir skatina konsultuojamąjį būti atviru.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos
Temos tikslas
Išaiškinti efektyvaus klausymosi reikšmę konsultacijos metu ir lavinti praktinius klausymosi
įgūdžius.
Temos uždaviniai
1. Praktiškai parodyti efektyvaus ir neefektyvaus klausymosi įtaką pokalbiui (konsultacijai).
2. Suteikti dalyviams galimybę praktiškai įvertinti turimus klausymosi gebėjimus (tai svarbu,
kadangi žmonės linkę pervertinti savo klausymosi įgūdžius ir neįžvelgia šioje srityje problemų).
3. Lavinti praktinius klausymosi įgūdžius.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras, kad klausymasis yra labai svarbus konsultacijos metu.
Dalyviai išmoks efektyviai klausytis konsultuojamojo.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninės kompetencijos - mokėjimas mokytis, emocinė kompetencija. Tarpasmeninės
kompetencijos - bendravimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo
skatinimas. Profesinės kompetencijos - konsultavimas, andragoginė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; praktinė klausymosi užduotis grupėse; diskusija grupėse; grupių darbo
pristatymas, aptarimas; mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
10 min. Įvadinė užduotis apie klausymąsi grupėse (po 3 - 4 žm.). Užduotis – „klausytojas”
klausosi trumpos „kalbėtojo” istorijos ir vykdo, iš anksto gautas, „slaptas” instrukcijas –
demonstruoja efektyvų ir neefektyvų klausymąsi. Stebėtojai stebi situaciją iš šalies.
37

20 min. Diskusija, kurios metu aptariama praktinė užduotis. Diskusijos klausimai: kaip
jautėsi „kalbėtojas”, kai jo klausėsi ir nesiklausė Ką darė (norėjo daryti) „kalbėtojas”, kai jo
nebesiklausė Kaip „klausytojo” elgesys darė įtaką pokalbio intensyvumui, temoms,
trukmei
20 min. Pristatoma potemė apie klausymąsi. Kūno kalbos signalai. Vedėjas atsako į dalyvių
klausimus.
20 min. Diskusija apie tai, kaip pasireiškia efektyvus klausymasis (nesiklausymas).
30 min. Vedėjas apibendrina diskusiją ir pristato potemę apie pirmo, antro ir trečio lygio
klausymąsi. Vedėjas atsako į dalyvių klausimus.
40 min. Vedėjas skiria praktinę užduotį, kurios tikslas – lavinti klausymosi įgūdžius.
Pasidalinama į grupeles (po 3 žm. - kalbėtojas, klausytojas, stebėtojas). Kalbėtojas kalba
duota tema (4 min.) Po to klausytojas trečiuoju asmeniu papasakoja tai, ką girdėjo stebėtojui
(4 min.). Trumpai aptariama, ar klausytojui pavyko teisingai išgirsti ir perduoti informaciją.
Jei nepavyko, kas sutrukdė (4 min.). Po to keičiamasi vaidmenimis rotacijos būdu.
20 min. Bendra diskusija ir pasidalinimas įspūdžiais. Kiekvienas dalyvis prašomas atsakyti į
klausimą: kaip vertina savo klausymosi įgūdžius
10 min. Vedėjas apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis. Vedėjas turi galimybę stebėti ir
komentuoti grupelių darbą.
38

KONSULTAVIMO ĮGŪDŽIŲ LAVINIMAS: KLAUSINĖJIMO ĮGŪDŽIŲ
LAVINIMAS
Temos pagrindimas
TEMA
Klausinėjimas (kaip ir klausymasis) – viena iš svarbiausių konsultacijos sąvokų. Šiuo atveju
kalbama apie du lygmenis. Pirmas lygmuo: klausinėjimas suprantamas kaip svarbus ir būtinas
konsultanto įgūdis; nagrinėjami praktiniai aspektai (kaip efektyviai jį realizuoti). Antras lygmuo:
klausinėjimas suvokiamas kaip konsultavimo filosofijos reprezentacija. Tai nuostatų ir vertybių
lygmuo.
Nagrinėjant šią temą dėmesys skiriamas praktinių įgūdžių formavimui ir lavinimui, taip pat
sudaromos sąlygos įvertinti ne tik klausinėjimo naudą, bet ir prasmę konsultacijos metu.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išmokti užduoti tinkamus klausimus tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
Suprasti klausinėjimo funkciją ir prasmę konsultacijos metu.
Temos uždaviniai
1. Padėti suprasti tinkamo klausinėjimo prasmę konsultavimo metu.
2. Išnagrinėti klausinėjimo temą – klausimų formulavimo principus, klausimų formą, turinį,
savalaikiškumą.
3. Lavinti klausinėjimo įgūdžius.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai įgis efektyvaus klausinėjimo įgūdžių, įvertins savo klausinėjimo
įgūdžius ir aiškiau identifikuos tas sritis, kurias ateityje dar reikėtų tobulinti. Dalyviai susies
klausinėjimą su platesniu – prasminiu konsultavimo kontekstu.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninės kompetencijos - mokėjimas mokytis, emocinė kompetencija. Tarpasmeninės
kompetencijos - bendravimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo
skatinimas. Profesinės kompetencijos - konsultavimas, andragoginė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; praktinė klausinėjimo užduotis grupėse, užduočių atlikimo analizė; diskusija
grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas; mokymosi dienoraštis.
39

Temos išdėstymo struktūra
10 min. Įvadas – apšilimo užduotis apie klausinėjimą. Kiekvienas dalyvis gauna užduotį
paklausinėti du pasirinktus žmones duota tema. Vieną kartą klausinėjama naudojant tik
uždarus klausimus, kitą – tik atvirus.
5 min. Aptarimas. Klausimas grupei: kaip veikia skirtingos rūšies klausimai (apie klausimų
efektyvumą)
20 min. Temos pristatymas. Klausimų rūšys (tiesioginiai, netiesioginiai, retoriniai klausimai,
statuso klausimai, klausimai teiginiai, probleminiai klausimai, nukreipiantys klausimai).
25 min. Vedėjas skiria praktinę užduotį grupelėms (po 4 – 5 žm.). Kiekvienoje grupelėje
išrenkamas konsultantas ir konsultuojamasis (jis pasirenka realią problemą, kurią norėtų
išspręsti). Konsultacija trunka 15 min. Stebėtojai raštu fiksuoja visus konsultanto klausimus.
Aptarimo metu (10 min.) peržiūrimi užduoti klausimai, įvertinamas jų tinkamumas (pagal
formą, turinį), siūlomos alternatyvos.
10 min. Bendra diskusija apie tai, koks turi būti konsultavimo klausimų tikslas. Koks - neturi
būti.
10 min. Vedėjas apibendrina (akcentuojami klausimai, kaip informacijos surinkimo įrankis,
kaip pokalbio valdymo įrankis). „Stiprūs” konsultavimo klausimai.
5 min. Vedėjas skiria praktinę užduotį grupelėms (po 3 žm.). Grupelėse yra po tris
vaidmenis: konsultanto, kliento ir stebėtojo. Užduoties paskirtis – lavinti klausinėjimo
įgūdžius.
15 min. Pirma dalis. Pirmasis „konsultantas” konsultuoja „klientą”, pirmojo „konsultanto”
veiksmus stebi pirmasis stebėtojas.
10 min. Pirmosios dalies veiksmų aptarimas. Pirmiausia komentuoja „klientas”, po to
„konsultantas”, o paskutinis - stebėtojas. Aptarimo tikslas – „konsultanto” užduotų klausimų
įvardinimas ir analizė. Ypatingas dėmesys – kokie buvo (ar galėjo būti) užduoti „stiprūs”
klausimai.
25 min. Antra dalis ir aptarimas. Analogiška pirmosios dalies užduotis - rotacijos būdu buvęs
konsultantas tampa stebėtoju ir pan.
25 min. Trečia dalis.
10 min. Bendra diskusija grupėje, išvados. Vedėjas apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji gauna grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų, o dalis besimokančiųjų - iš vedėjo.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos grupėje.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
40

TEMA
KONSULTAVIMO ĮGŪDŽIŲ LAVINIMAS: GRĮŽTAMOJO RYŠIO ĮGŪDŽIŲ
LAVINIMAS
Temos pagrindimas
Grįžtamasis ryšys – sąvoka, labiausiai atspindi santykio tarp dviejų žmonių (siauresne prasme –
tarp konsultanto ir kliento) aspektą, kurio dėka sukuriama nauja, lemianti pokyčius, kokybė.
Sugebėdamas teikti grįžtamąjį ryšį, konsultantas įgyja įrankį – „socialinį veidrodį”, kuris padeda
klientui įvertinti savo situaciją, tikslus, pastangas ir kitas sritis adekvačiai ir įtikinamai.
Kadangi teorinė medžiaga apie grįžtamąjį ryšį jau pristatyta konsultavimo proceso potemėje, o
susiję praktiniai metodai – klausymasis ir klausinėjimas – taip pat išklausyti, šio modulio turinys
orientuotas į praktinių įgūdžių formavimą, tobulinimą ir įtvirtinimą.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išmokti teikti profesionalų grįžtamąjį ryšį.
Temos uždaviniai
1. Lavinti profesionalaus grįžtamojo ryšio teikimo įgūdžius.
2. Praplėsti turimą grįžtamojo ryšio teikimo priemonių gausą.
Rezultatai
Šios praktinės dalies pabaigoje dalyviai turės praktiškos patirties teikti grįžtamąjį ryšį, gaus
grįžtamąjį ryšį apie savo įgūdžius iš kolegų ir vedėjo, geriau supras savo stipriąsias bei tobulintinas
šios srities vietas, praturtins savo įgūdžius kokybe ir kiekybe.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninės kompetencijos - mokėjimas mokytis, emocinė kompetencija. Tarpasmeninės
kompetencijos - bendravimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo
skatinimas. Profesinės kompetencijos - konsultavimas, andragoginė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; bendra diskusija; praktika mažose grupelėse, analizė.
Temos išdėstymo struktūra
10 min. Trumpa įžanga – diskusija, atsakant į klausimus: kas yra grįžtamasis ryšys Kokia jo
reikšmė konsultuojant
41

15 min. Vedėjas apibendrina, primena svarbiausius akcentus apie grįžtamąjį ryšį. Atsako į
dalyvių klausimus.
5 min. Vedėjas skiria praktinę užduotį grupelėms (po 3 žm.). Grupelėse yra po tris
vaidmenis: konsultanto, kliento ir stebėtojo. Užduotis skirta lavinti grįžtamojo ryšio teikimo
įgūdžius.
20 min. Pirma dalis. Pirmasis „konsultantas” konsultuoja „klientą”, pirmojo „konsultanto”
veiksmus stebi pirmasis stebėtojas.
20 min. Pirmosios dalies veiksmų aptarimas. Pirmas komentuoja „klientas”, po to
komentuoja „konsultantas”, o paskutinis - stebėtojas. Aptarimo tikslas – „konsultanto”
teikiamas grįžtamasis ryšys (ar pakankamas – nepakankamas, tikslus – netikslus, vietoje – ne
vietoje, taiklus – netaiklus, aiškus – neaiškus, išsamus - paviršutiniškas). Taip pat aptariamas
ir klausinėjimo bei klausymosi panaudojimas.
40 min. Antra dalis ir aptarimas. Užduotis analogiška kaip ir pirmoje dalyje, tik, rotacijos
principu, buvęs konsultantas tampa stebėtoju ir pan.
40 min. Trečia dalis ir aptarimas. Analogiška užduotis, keičiasi dalyviai.
20 min. Diskusija bendroje grupėje, išvados. Vedėjas apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji gauna grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų ir iš vedėjo.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
42

TEMA
KONSULTAVIMO ĮGŪDŽIŲ LAVINIMAS: GRUPIŲ DISKUSIJŲ VALDYMO
ĮGŪDŽIŲ LAVINIMAS
Temos pagrindimas
Tai praktinis įgūdis, kurio aktualumą padiktuoja konsultanto darbo specifika. Konsultuojant dirbti
su grupėmis - reikšminga konsultanto darbo dalis. Gebėjimas valdyti diskusijas ir grupinio darbo
procesą yra būtina konsultanto kompetencija.
Šio modulio medžiaga orientuota į praktinį diskusijos valdymo metodų pritaikymą.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išmokti valdyti (skatinti, nukreipti, susiaurinti, apibendrinti) grupės diskusijas.
Temos uždaviniai
1. Suteikti žinių apie grupės diskusijų moderavimą.
2. Lavinti įgūdžius nukreipti grupės diskusijas kreatyvia, produktyvia kryptimi.
3. Lavinti sudėtingų grupės situacijų valdymo įgūdžius.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai sužinos, kaip valdyti grupės diskusiją, turės praktikos, kurią ateityje
bus galima tobulinti. Dalyviai žinos atsakymus į klausimus: kaip organizuoti diskusiją Kaip
paskatinti grupę diskutuoti Kaip užtikrinti visų žmonių dalyvavimą Kaip elgtis su negeranoriškais
dalyviais Kaip atsakyti į sudėtingus klausimus
Lavinamos kompetencijos
Asmeninės kompetencijos - mokėjimas mokytis, emocinė kompetencija. Tarpasmeninės
kompetencijos - bendravimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo
skatinimas. Profesinės kompetencijos - konsultavimas, andragoginė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; bendra diskusija; grupės diskusijos valdymo praktika; praktinės užduotys ir jų
analizė; alternatyvių metodų paieška.
Temos išdėstymo struktūra
10 min. Įvadinė diskusija. Dalyviai atsako į klausimą: ką reiškia – valdyti grupės diskusijas
Kodėl tai sudėtinga Vedėjas akcentuoja antrąjį klausimą.
10 min. Vedėjas apibendrina diskusiją.
43

30 min. Vedėjas pristato dvi potemes: grupės diskusijų moderavimas (organizacinio lygmens
rekomendacijos); grupės diskusijų valdymas (psichologinis lygmuo). Vedėjas supažindina
dalyvius su grupės procesų specifika, grupės diskusijų valdymo principais ir metodais. Išskiria
dvi grupės procesų valdymo kryptis (pageidaujamo elgesio skatinimas ir nepageidaujamo
elgesio blokavimas). Vedėjas atsako į dalyvių klausimus.
5 min. Praktinė užduotis, skirta grupės diskusijos valdymo įgūdžių lavinimui. Išrenkamos
trys moderatorių poros. Moderatoriai gauna taisykles. Užduotis vyksta trimis dalimis.
Kiekvienos dalies metu moderatorius turi organizuoti grupės diskusiją ir pasiekti tokį patį
rezultatą su likusių dalyvių grupe.
20 min. Pirma praktinės užduoties dalis. Pirmoji moderatorių pora organizuoja grupės
diskusiją.
15 min. Aptarimas. Visi situacijos dalyviai ir Vedėjas teikia grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip
moderatoriai valdė grupės diskusiją. Aptariami efektyvūs metodai ir tobulintini įgūdžiai.
20 min. Antra dalis. Antroji moderatorių pora organizuoja grupės diskusiją (keičiasi taisyklės
moderatoriams ir grupei).
15 min. Aptarimas (kaip ir pirmoje dalyje).
20 min. Trečia dalis. Trečioji moderatorių pora organizuoja grupės diskusiją (keičiasi
taisyklės moderatoriams ir grupei).
15 min. Aptarimas (kaip ankstesnėse dalyse).
10 min. Bendra diskusija. Išvados. Vedėjas apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji gauna grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų ir iš vedėjo apie darbą užsiėmimo metu.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos. Vedėjas
skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
44

KONSULTAVIMO LYGMENYS, KRYPTYS PAGAL SAVANORIŠKUMĄ
Temos pagrindimas
TEMA
Įgyvendinant valstybės švietimo strategijos numatytus tikslus, svarbu, kad nuolat darniai
bendradarbiautų skirtingi lygmenys – valstybė, savivaldybė (steigėjas) ir mokyklos (švietimo
institucijos). Efektyviai bendradarbiauti turėtų padėti ir konsultavimo(si) sistema, orientuota į
skirtingus lygmenis.
Šioje temoje aptariami trys konsultavimo(si) lygmenys, kiekvieno lygmens konsultavimo(si)
tikslai, formos bei dalyviai. Aptariamos ir konsultavimo(si) pasirinkimo pagal savanoriškumą kryptys.
Pristatomi, aptariami ir modeliuojami konkretūs pavyzdžiai, iliustruojantys skirtingos krypties
pasirinkimo motyvus.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
2 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti konsultavimo(si) lygmenis ir jų pasirinkimo pagal savanoriškumą motyvus.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti konsultavimo(si) pagal lygmenis tikslus ir įgyvendinimo formas.
2. Lavinti konsultantų gebėjimus naudojant konkrečius pavyzdžius.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai išmoks pažinti skirtingiems konsultavimo(si) lygmenims būdingus
tikslus ir formas, sugebės interpretuoti išorės bei vidaus vertinimo dokumentus (parenkant
konsultavimo(si) kryptį).
Dirbdami grupėse ir dalyvaudami diskusijoje, dalyviai lavins analitinius bei aktyvaus klausymosi
įgūdžius, mokysis formuluoti argumentus.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, analizė. Tarpasmeninė kompetencija -
bendravimas, bendradarbiavimas, gebėjimas motyvuoti, pasitikėjimas. Profesinė kompetencija -
konsultavimas, vadybinė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; konkrečių situacijų analizė; grupių darbo pristatymas,
aptarimas; individualus darbas.
45

Temos išdėstymo struktūra
15 min. Pristatoma potemė apie konsultavimo(si) lygmenis. Vedėjas atsako į dalyvių
klausimus. Pristatymo pabaigoje pateikiami diskusijos klausimai: kuo skiriasi konsultanto
vaidmuo skirtinguose lygmenyse Kodėl Pagrįskite savo nuomonę. Kokios konsultavimo
formos tinkamiausios kiekvienam lygmeniui Kodėl Pagrįskite savo nuomonę.
15 min. Diskusijos grupėse (po 3 - 4 žm.). Grupės atsakymus užrašo ant didelių popieriaus
lapų.
15 min. Grupių atstovai komentuoja užrašytus atsakymus, atsako į klausimus. Vedėjas
apibendrina diskusiją.
10 min. Pristatoma potemė apie konsultavimo krypties pasirinkimą.
15 min. Darbas grupėse. Grupės analizuoja mokyklų pateiktus išorės vertinimo ataskaitų
pavyzdžius. Sprendžia, kokią konsultavimo kryptį pasirinkti, pateikia argumentus ir
pasirengia pristatyti.
15 min. Darbo grupių pristatymai.
5 min. Vedėjas apibendrina.
46

KONSULTAVIMO FORMOS (EKSPERTINIS IR PROCESINIS
KONSULTAVIMAS)
TEMA
Temos pagrindimas
Vienas iš svarbių uždavinių yra keisti konsultavimo(si) sampratą ir ugdyti klientus, kad būtų
mažinama tradicinio (Lietuvos švietimo aplinkai) ekspertinio konsultavimo, t.y. kliento informavimo
ir pereinama prie procesinio konsultavimo(si). Procesinio konsultavimo metu klientas turėtų daugiau
atsakomybės ir savarankiškumo, sprendžiant jam aktualius klausimus. Šioje temoje bus aptariamos
ekspertinio ir procesinio konsultavimo(si) formos ir jų taikymas, atsižvelgiant į aukščiau pristatytą
konsultavimo(si) sampratos keitimo misiją.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
2 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti ekspertinio ir procesinio konsultavimo(si) taikymo prielaidas bei procesinio
konsultavimo(si) krypties stiprinimo būdus konsultavimo lyderystės vardan mokymosi kontekste.
Temos uždaviniai
1. Aptarti ekspertinio ir procesinio konsultavimo(si) formas ir jų taikymą, siekiant stiprinti
procesinį konsultavimą.
2. Lavinti konsultanto gebėjimą formuoti kliento nuostatas procesinio konsultavimo(si) linkme.
Rezultatai
Dalyviai sugebės įvertinti kliento situaciją ir taikyti konsultavimo(si) formas, ugdyti klientą
procesiškai konsultuotis.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, analizė. Tarpasmeninė kompetencija -
bendravimas, bendradarbiavimas, gebėjimas motyvuoti, pasitikėjimas. Profesinė kompetencija -
konsultavimas, vadybinė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; vaidmenų atlikimas, aptarimas; individualus darbas.
Temos išdėstymo struktūra
15 min. Pristatoma potemė apie ekspertinio ir procesinio konsultavimo(si) taikymą.
Pristatymo pabaigoje dalyviams siūloma įvertinti savo patirtį, taikant ekspertinio ir
procesinio konsultavimo(si) formą.
47

15 min. Bendra diskusija – dalyviai pasidalina refleksijomis apie individualią patirtį ir
diskutuoja apie dviejų konsultavimo(si) formų taikymo rezultatus. Vedėjas apibendrina.
15 min. Pristatoma potemė apie kliento nuostatų keitimą procesinio konsultavimo(si)
linkme. Dalyviams pateikiama praktinė užduotis – skirtingų klientų situacijos.
10 min. Dalyviai dirba grupelėse: vertina ir nustato kliento situaciją, nuostatą ir pasirengimą
ekspertiniam - procesiniam konsultavimui(si).
20 min. Vaidmenų pratybos – pokalbis su klientu. Pokalbio tikslas – keisti kliento nuostatą
apie konsultavimą(si), siekti pristatyti procesinio konsultavimo(si) modelį ir užmegzti
bendradarbiavimo santykius.
10 min. Pratybų aptarimas. Vedėjas apibendrina.
5 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji mokymosi dienoraščiuose užrašo svarbiausius išmokimus temos žinias, aptaria juos
porose. Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo mintimis.
48

ANTRASIS MODULIS. KONSULTAVIMAS VIRTUALIOJE APLINKOJE
16 akad. val. – 8 kontaktinės akad. val. ir 8 savarankiško mokymosi akad. val.
Mokymosi temos (16 kontaktinių akad. val.):
Interneto naudojimo tendencijos - 1 akad. val.
Kaip tapti matomam - 2 akad. val.
Internetinės konferencijos - 3 akad. val.
Bendradarbiavimo aplinka - 7,5 akad. val.
Lyderystė VA - 2,5 akad. val.
Į temų dėstymą įtrauktos praktinės užduotys.
Modulio pagrindimas
Kadangi konsultantams gali tekti konsultuoti mokyklas, esančias įvairiose Lietuvos vietose,
konsultacijų metu tikslinga naudoti interneto komunikacijos priemones, leidžiančias bendrauti per
atstumą, taupyti laiką bei išteklius.
Konsultacijų metu gali tekti dirbti su konsultuojamųjų grupe. Tokiu būdu kyla poreikis efektyviai
dalintis medžiaga, darbo rezultatais, planuoti veiklą. Šias funkcijas efektyviai realizuoti padeda
bendradarbiavimo aplinka.
Konsultantai turi išmanyti interneto komunikacijų vystymosi kryptis, su internetu susijusius
socialinius pokyčius ir darbo su klientais aspektus.
Laikas, skiriamas moduliui išnagrinėti
16 kontaktinių (seminaro) akademinių valandų, įskaitant ir užduočių atlikimo laiką.
Modulio tikslas
Supažindinti su techninėmis priemonėmis, kurias konsultantas gali pritaikyti savo darbe,
praktiškai pademonstruoti šių priemonių taikymo privalumus. Supažindinti su socialinėmis
tendencijomis, susijusiomis su interneto technologijų naudojimu.
Modulio uždaviniai
1. Išsiaiškinti socialines tendencijas, susijusias su interneto komunikacijomis.
2. Pristatyti naujas (nulemtas socialinių pokyčių) darbo su klientais tendencijas.
3. Pristatyti technologijas, skatinančias efektyvesnį konsultavimo procesą.
4. Lavinti įgūdžius, padedančius konsultantui naudotis informacinėmis technologijomis.
49

Rezultatai
Baigę šį modulį konsultantai supras socialinius interneto komunikacijų pokyčius ir jų veikiamas
darbo su klientais kryptis. Konsultantai žinos, kokiu tikslu ir kaip pasinaudoti socialinės žiniasklaidos
priemonėmis, pagilins realaus pokalbių laiko ir bendradarbiavimo aplinkos naudojimo žinias.
Konsultantai susipažins su Lyderystės VA siūlomu funkcionalumu.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas, IT taikymas. Tarpasmeninė
kompetencija – bendravimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
Literatūros sąrašas
1. P. Greenberg. CRM at the speed of light, fourth edition. McGraw-Hill, 2010.
2. http://www.cluetrain.com
3. T. Mittilä. Classification of online communities, (http://www.ebrc.info/kuvat/315-334.pdf).
50

INTERNETO NAUDOJIMO TENDENCIJOS
TEMA
Temos pagrindimas
Internetinių technologijų naudojimas lėmė socialinius pokyčius, pakeitusius organizacijų ir
individų bendravimo būdą. Šiuo metu sąlygas diktuoja nebe organizacijos, o jų klientai. Šis aspektas
yra svarbus konsultantui, bendraujant su konsultuojamuoju, todėl konsultantas turi išmanyti
naująsias socialines tendencijas ir mokėti prie jų prisitaikyti.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
40 minučių.
Temos tikslas
Išaiškinti naujas socialines tendencijas ir prisitaikymo prie jų būdus.
Temos uždaviniai
1. Apžvelgti technologinių galimybių nulemtus socialinius pokyčius.
2. Aptarti Cluetrain manifestą, išdėstantį naujųjų socialinių pokyčių kryptį.
3. Apžvelgti organizacijų prisitaikymo prie naujų sąlygų būdus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras socialinius pokyčius, nulemtus technologijų vystymosi, supras jų
įtaką konsultavimo procesui.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - sisteminis mąstymas, analizė. Tarpasmeninė kompetencija –
bendravimas, bendradarbiavimas, partnerystė, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo
skatinimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
10 min. Interneto nulemti informacijos apdorojimo pokyčiai.
15 min. Interneto nulemti socialiniai pokyčiai.
15 min. Cluetrain Manifestas.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
51

KAIP TAPTI MATOMAM
TEMA
Temos pagrindimas
Sėkmingai konsultavimo veiklai svarbu ne tik konsultanto kvalifikacija, bet ir ryšiai su klientu.
Norint sėkmingai užmegzti ryšius su klientais, reikia žinoti:
sėkmingo bendravimo principus;
galinčias padėti technologines priemones;
technologinius IT priemonių taikymo aspektus.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
90 minučių.
Temos tikslas
Paaiškinti svarbius bendravimo su klientu principus, pristatyti naudotinas technines priemones,
paaiškinti asmeninio puslapio kūrimo aspektus.
Temos uždaviniai
3. Aptarti veiksnius, svarbius sudominant klientą.
4. Aptarti bendravimo su galimu klientu principus.
5. Pristatyti forumo, blogo, socialinių tinklų panaudojimą.
6. Supažindinti su asmeninio puslapio kūrimo aspektais.
Rezultatai
Išklausę šią temą, dalyviai supras, kokiomis priemonėmis galėtų pagerinti savo matomumą, kokie
veiksniai lemia sėkmingą bendravimą su klientu.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - sisteminis mąstymas, analizė. Tarpasmeninė kompetencija –
bendravimas, bendradarbiavimas, partnerystė, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo
skatinimas. Profesinė kompetencija - išplečiami darbo su PĮ įgūdžiai.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
15 min. Klientų pritraukimo principai.
52

10 min. Problemos paieškos kelias ir jo siūlomos galimybės.
10 min. Forumas.
15 min. Blogas.
20 min. Socialiniai tinklai.
20 min. Asmeninio puslapio kūrimo aspektai.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
53

INTERNETINĖS KONFERENCIJOS
TEMA
Temos pagrindimas
Be betarpiško bendravimo su konsultuojamuoju, konsultantui gali tekti bendrauti ir nuotoliniu
būdu. Internetinės konferencijos praplečia tradicinio telefoninio pokalbio galimybes. Internetinės
konferencijos ir webinarai yra priemonės, kurias naudinga įsisavinti, siekiant padidinti konsultavimo
proceso lankstumą. Temos sprendžiami klausimai:
Kaip praplėsti tradicinio telefono galimybes pasinaudojant IKT priemonėmis
Kokios priemonės yra galimos
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
140 minučių.
Temos tikslas
Aptarti konferencinio pokalbio skirtumus tradiciniu telefonu ir pasinaudojus naujomis
galimybėms.
Aptarti galimus programinės įrangos pasirinkimus.
Temos uždaviniai
1. Suteikti klausytojams galimybę pajusti internetinės konferencijos privalumus.
2. Pateikti klausytojams keletą galimų PĮ alternatyvų.
3. Lavinti IKT naudojimo įgūdžius.
Rezultatai
Klausytojai įvertins internetinės konferencijos privalumus.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - sisteminis mąstymas, analizė. Tarpasmeninė kompetencija –
bendravimas, bendradarbiavimas, partnerystė, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo
skatinimas. Profesinė kompetencija - darbo su PĮ įgūdžiai.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas (kada naudoti; vieta konsultavimo veiklos žemėlapyje); demonstracija;
praktinė užduotis.
Temos išdėstymo struktūra
10 min. Nuotolinis pokalbis: nuo tradicinio telefono prie konferencinio pokalbio.
54

15 min. Skype pristatymas, galimybės, demonstracija.
15 min. Windows live messenger pristatymas, galimybės.
15 min. Kalendoriai.
30 min. Praktinė užduotis.
20 min. Naujai išmoktų dalykų aptarimas.
15 min. Webinaro pristatymas.
10 min. Demonstracija.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
55

BENDRADARBIAVIMO APLINKOS
TEMA
Temos pagrindimas
Dirbant grupėje, nariams kyla poreikis dalintis įvairia medžiaga, dalyvauti bendruose kūrybos
procesuose, dalintis idėjomis, derinti bendrą veiklą. Dažnai grupės nariai gyvena ir dirba skirtingose
vietose, todėl atsiranda kelionės problema. Bendradarbiavimo grupės padeda išspręsti šiuos iššūkius -
suteikia bendradarbiavimo priemonių rinkinį. Šioje temoje pristatomas bendradarbiavimo aplinkų
priemonių spektras, galimi pasirinkimai.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
325 minutės.
Temos tikslas
Pristatyti klausytojams bendradarbiavimo grupių funkcionalumą, leisti įvertinti jų privalumus
praktinių užduočių metu.
Temos uždaviniai
1. Pristatyti bendradarbiavimo grupių funkcionalumą.
2. Pristatyti galimus bendradarbiavimo aplinkų pritaikymus.
3. Suteikti galimybę išbandyti bendradarbiavimo aplinkas.
Rezultatai
Klausytojai įvertins bendradarbiavimo aplinkų teikiamus privalumus.
Lavinamos kompetencijos
Tarpasmeninė kompetencija – bendravimas, bendradarbiavimas, partnerystė, pasitikėjimo
atmosferos kūrimas ir atvirumo skatinimas. Profesinė kompetencija - išplečiami darbo su PĮ įgūdžiai.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
10 min. Įvadas į bendradarbiavimo aplinkas (funkcionalumo pristatymas, įvairovė).
10 min. Panaudojimas konsultavimo metu.
10 min. Live@edu pristatymas.
10 min. Grupės sukūrimas - demonstracija (registravimas, nustatymai, narių įtraukimas).
56

10 min. Aplankų tvarkymas – demonstracija.
10 min. Dokumentų tvarkymas – demonstracija.
10 min. Įvykių planavimas – demonstracija.
10 min. Prieigos teisių tvarkymas.
45 min. Darbas su Live@edu - praktinė užduotis.
10 min. Pristatymas.
10 min. Komandų ir jų narių registravimas – demonstracija.
10 min. Kalendorius – demonstracija.
10 min. Diskusijos – demonstracija.
15 min. Puslapių kūrimas – demonstracija.
15 min. Užduočių kūrimas – demonstracija.
10 min. Susitikimų planavimas – demonstracija.
90 min. Susitikimų planavimas - praktinė užduotis.
30 min. Išmoktų dalykų aptarimas.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
57

LYDERYSTĖS VA
TEMA
Temos pagrindimas
Šiame modulyje atsakoma į klausimus:
Kam skirta lyderystės VA (virtuali aplinka), kokia jos teikiama nauda ir pagrindinės funkcijos
Kaip VA prisideda prie konsultavimo veiklos, kaip maksimaliai pasinaudoti jos funkcionalumu
konsultavimo metu
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
125 minutės.
Temos tikslas
Pristatyti klausytojams VA paskirtį ir funkcionalumą, išmokyti darbo su konsultavimo katalogu
pagrindų.
Temos uždaviniai
1. Išaiškinti VA keliamus tikslus.
2. Pristatyti VA panaudojimo būdus.
3. Pademonstruoti naudojimąsi konsultavimo katalogu.
Rezultatai
Klausytojai supras, kada reikėtų naudoti atskiras VA dalis, išmoks naudotis konsultavimo
katalogu.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - sisteminis mąstymas, analizė. Profesinė kompetencija - išplečiami
darbo su PĮ įgūdžiai.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas - kada naudoti, kokia vieta konsultavimo veiklos žemėlapyje; demonstracija.
Temos išdėstymo struktūra
10 min. Supažindinimas su lyderystės VA.
15 min. Funkcionalumo apžvalga.
15 min. Paieška konsultavimo paslaugų kataloge.
15 min. Konsultantų registracija.
58

15 min. Konsultavimo temų registracija.
15 min. Konsultacijų registracija.
10 min. Komentarų registracija.
30 min. Praktinė užduotis.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos
porose. Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
59

TREČIASIS MODULIS. KONSULTAVIMAS IR LYDERYSTĖ
Mokymosi temos (16 kontaktinių akad. val.):
Kodėl neatsiejama lyderystė ir konsultavimas – 2 akad. val.
Kas žinotina apie lyderystę (įvairios lyderystės mokyklos) – 4 akad. val.
Kokiame kontekste funkcionuoja švietimas Šiuolaikinės visuomenės plėtros tendencijos ir švietimo
politika – 2 akad. val.
Kaip konsultuoti žmones, kad jie taptų lyderiais Kuo ypatingas lyderių konsultavimas - 2 akad.
val.
Kaitos projektų valdymas ir konsultantų vieta šiuose projektuose – 4 akad. val.
Iššūkiai konsultantui lyderystės kontekste – 2 akad. val.
Savarankiškas mokymasis (8 akad. val.) Šios valandos (prieš šį modulį) yra skirtos literatūros
nagrinėjimui (literatūros sąrašas bus nurodytas vėliau).
Modulio pagrindimas
Konsultantai konsultuoja švietimo darbuotojus, kad šie geriau dirbtų, o jų ugdomi moksleiviai
turėtų geresnes mokymosi (plačiąja prasme) sąlygas. Todėl konsultacijų tikslas - kad
konsultuojamieji taptų lyderiais arba sutvirtintų savo lyderystės gebėjimus.
Šis modulis skirtas tam, kad būsimi konsultantai įgytų (sustiprintų) lyderystės sampratą. Kita
vertus, konsultavimo metu diegiami pokyčiai yra itin kontekstualūs (mokykloje, regione, šalyje),
todėl konsultantai turi suprasti ir sugebėti valdyti pokyčius (ar konsultuoti jų valdymą)
organizacijose, regione, šalyje.
Laikas, skiriamas moduliui išnagrinėti
16 kontaktinių (seminaro) akademinių valandų. 8 savarankiško darbo akademinės valandos.
Modulio tikslas
Išsiaiškinti lyderystės ir konsultavimo santykį bei konsultanto vaidmenį kaitos projektuose,
kuriuos realizuoja konsultantas. Lavinti įgūdžius, padedančius konsultantui tinkamai realizuoti kaitos
projektus.
Modulio uždaviniai
1. Išsiaiškinti lyderystės ir konsultavimo santykį.
2. Aptarti konsultanto vaidmenį kaitos projektuose.
3. Lavinti įgūdžius, padedančius konsultantui tinkamai realizuoti kaitos projektus.
Rezultatai
Baigę šį modulį, dalyviai supras konsultavimo ir lyderystės santykį, žinos kaip vykdomi kaitos
projektai.
60

Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
– bendravimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
Literatūros sąrašas
1. P. Bruckner. Amžinoji euforija. Esė apie prievolę būti laimingam. Vilnius: Tyto alba, 2004.
2. T. Bush. Thoeries of educational leadership and management (4th ed.). London: Sage publications,
2010.
3. J. Collins. Nuo gero prie puikaus. Kodėl vienos kompanijos padaro šuolį, o kitos – ne. Vilnius: R
grupė, 2004.
4. Dalin P. Rolf, H-G., B. Kleekamp. Mokyklos kultūros kaita. Vilnius: Tyto alba, 1999.
5. G. Foley. Suaugusiųjų mokymosi metmenys. Suaugusiųjų švietimas globalizacijos laikais. Vilnius:
Kronta, 2007.
6. M. Fullan. The new meaning of educational change (4th ed.). London: Routledge, 2007.
7. M. Fullan. Pokyčių jėgos. Skverbimosi į ugdymo reformos gelmes. Vilnius: Tyto alba, 1998.
8. B. George. Authentic Leadership: Rediscovering The Secrets To Creating Lasting Value (1 st Ed). San
Francisco: Jossey bass, 2003.
9. A. Hargreaves, D. Fink. Tvarioji lyderystė. Ar tam, ką kuriate, lemta išlikti Vilnius: The Book,
2008.
10. A.Hargreaves. Mokymas žinių visuomenėje. Švietimas nesaugumo amžiuje. Vilnius: Homo liber,
2008.
11. A. Hargreaves. Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai. Mokytojų darbas ir kultūra postmoderniame
amžiuje. Vilnius: Tyto alba, 1999.
12. Honore. Garbė lėtumui. Pasaulinis judėjimas meta iššūkį greičio kultui. Vilnius: Vaga, 2009.
13. J. Ridderstrǻle, K. Norström. Karaoke kapitalizmas. Valdymą – žmonijai! Vilnius: R grupė, 2004.
14. P. Senge. Besimokanti mokykla. Knyga praktikui. Vilnius: The book, 2008.
15. P. Senge. The fifth discipline. The art and practice of learning organizations (2nd ed.). London: The
Random house, 2006.
61

LYDERYSTĖ IR KONSULTAVIMAS NEATSIEJAMI. KODĖL
TEMA
Temos pagrindimas
Stipriems vedliams reikia stiprių pavaldinių. Stiprūs vedliai nuolatos stiprina savo gebėjimus,
gilina žinias, nes kaip sako Le Roy‘us: „Vedlys mato toliau, plačiau, giliau”. Kad jis gebėtų taip
matyti, o matydamas priimti adekvačius sprendimus, jis turi nuolat apmąstyti savo veiklą. Vedliams
(lyderiams) reikalingi žmonės, galintys padėti nuolat apmąstyti savo veiklą.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
2 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti lyderystės ir konsultavimo santykį bei ryšį ir ugdyti tęstinio mokymosi nuostatas.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti lyderystės ir konsultavimo santykį.
2. Ugdyti konstruktyvios kaitos nuostatas.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras lyderystės ir konsultavimo ryšį.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
– bendravimas. Profesinė kompetencija – dalykinė – vadybinė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
15 min. Įžanga. Programos aptarimas.
30 min. Diskusija tema: „Kas ir kada konsultuojasi (stiprūs ar silpni)”
20 min. Pristatoma tema ir akcentuojama, kad lyderiams būtina nuolat tobulėti, o
konsultavimasis yra viena iš tobulėjimo formų.
15 min. Temos diskusijos.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
62

KAS KONSULTANTUI ŽINOTINA APIE LYDERYSTĘ (ĮVAIRIOS
LYDERYSTĖS MOKYKLOS)
TEMA
Temos pagrindimas
Temoje pristatoma lyderystės samprata, aptariami įvairūs požiūriai į lyderystę. Konsultantui,
konsultuojančiam žmones, kurie nori tapti savo srities lyderiais, būtina suprasti lyderystę, žinoti
pagrindines mokyklas.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti lyderystės sampratą ir aptarti įvairias lyderystės mokyklas.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti lyderystės sampratą.
2. Susipažinti su įvairiomis lyderystės mokyklomis.
Rezultatai
Aptarę lyderystės sampratą ir susipažinę su įvairiomis lyderystės mokyklomis, programos dalyviai
supras lyderystės konsultavimo kontekstą.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
– bendravimas. Profesinė kompetencija – dalykinė ir vadybinė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
10 min. Individualus darbas tema: „Kas yra lyderystė”
15 min. Diskusija mažose grupėse minėta tema.
20 min. Grupės pristato darbus. Lektorius apibendrina.
45 min. Įvairių lyderystės mokyklų apžvalga, bendrų tendencijų jose išskyrimas.
10 min. Atsakymai į klausimus. Diskusija.
63

20 min. Užduotis grupėms. Sukurti tvariosios lyderystės principų apibūdinimus. Kiekviena
grupelė gauna po du tvariosios lyderystės principus. Juos (pritaikant šiandieninei mokyklos
situacijai) reikia savais žodžiais pakomentuoti ir pateikti pavyzdžių.
20 min. Grupės pristato darbus. Atliktų darbų komentavimas.
20 min. Tvariosios lyderystės principų pristatymas ir aptarimas.
10 min. Atsakymai į klausimus, diskusija.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
64

KOKIAME KONTEKSTE FUNKCIONUOJA ŠVIETIMAS. ŠIUOLAIKINIŲ
VISUOMENIŲ PLĖTROS TENDENCIJOS IR ŠVIETIMO POLITIKA
Temos pagrindimas
TEMA
Anot Luizo Gonzalezo-Carvajalo, „tekstas be konteksto yra pretekstas”, tad žmonės, kurie
konsultuoja kitus žmones, kad pastarieji tobulintų savo veiklą ir augtų, turi gerai išmanyti ne tik tai,
ką ir kaip daryti, bet ir suprasti aplinkybes, kuriose vyksta ar turi vykti numatyti darbai. Ši tema
skiriama platesnio konteksto supratimui ir išsiaiškinimui, kaip ir kiek šiandieninės pasaulio plėtros
tendencijos daro įtaką švietimo politikai ir praktikai tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
2 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti šiuolaikinės pasaulinės plėtros tendencijas ir jų poveikį švietimo politikai bei praktikai
tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu.
Temos uždaviniai
1. Aptarti šiuolaikines pasaulinės plėtros tendencijas ir jų poveikį švietimo politikai ir praktikai.
2. Ugdyti sisteminio mąstymo įgūdžius.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras šiuolaikinio pasaulio plėtros tendencijas ir jų poveikį šiandieninei
švietimo politikai bei praktikai nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
– bendravimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
25 min. Paskaita. Pristatymo forma apžvelgiamos šiuolaikinės pasaulinės plėtros tendencijos.
5 min. Atsakymai į klausimus.
20 min. Diskusijos grupėse (po 3 – 4 žm.). Diskusijos tema: „Kaip šios plėtros tendencijos
įtakoja mano (konsultanto) santykį su konsultuojamuoju” Grupės savus atsakymus užrašo
ant didelių popieriaus lapų (tezėmis).
65

20 min. Atlikto darbo pristatymas, diskusija.
10 min. Vedėjas apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis
66

KAIP KONSULTUOTI ŽMONES, KAD JIE TAPTŲ LYDERIAIS KUO
YPATINGAS LYDERIŲ KONSULTAVIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Konsultuojamieji yra įvairūs: vieni yra iniciatyvūs, aktyvūs, kiti – nedrąsūs, lūkuriuojantys. Kaip
turi elgtis konsultantas, siekiantis, kad jo konsultuojamieji taptų lyderiais ar stiprintų savo lyderystės
gebėjimus Ši tema praktinio pobūdžio. Jos metu bus stengiamasi sutelkti dėmesį į tai, kaip
skirtingiems žmonėms parinkti konkrečias taktikas ir poveikio priemones.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
2 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Ugdyti dalyvių gebėjimus dirbti su skirtingais konsultuojamaisiais.
Temos uždaviniai
1. Aptarti kuo skiriasi lyderystės gebėjimų ugdymas nuo lyderystės gebėjimų stiprinimo.
2. Lavinti darbo su skirtingais konsultuojamaisiais taktikų gebėjimus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai gebės pasirinkti skirtingas taktikas darbui su skirtingų tipų
konsultuojamaisiais.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
- bendravimas, gebėjimas motyvuoti. Profesinė kompetencija – andragoginė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
30 min. Diskusija grupelėse (po 3 - 4 žmones) tema: „Kuo skiriasi konsultanto elgesys su
konsultuojamuoju, kuris turi konsultuotis, nuo elgesio su konsultuojamuoju, kuris nori
konsultuotis” Grupelės savo išvadas užrašo ant didelių popieriaus lapų.
20 min. Pristatomos ir diskutuojamos grupių išvados.
20 min. Vedėjas apibendrina, komentuoja ir aptaria evoliucinio bei transformuojančiojo
ugdymo skirtumus.
10 min. Atsakymai į klausimus.
67

10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
68

KAITOS PROJEKTŲ VALDYMAS IR KONSULTANTŲ VIETA ŠIUOSE
PROJEKTUOSE
Temos pagrindimas
TEMA
Konsultantai, dirbdami su konsultuojamaisiais, kuria kaitos projektus, jiems vadovauja. Tema
skirta aptarti bendruosius kaitos projektų ypatumus ir išnagrinėti pokyčių valdymo ypatumus.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti sėkmingo pokyčių valdymo aplinkybes ir lavinti šiam valdymui būtinus įgūdžius.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti konsultavimo pokyčių valdymo ypatumus ir konkrečių kaitos projektų sėkmingo
diegimo sąlygas.
2. Lavinti pokyčių valdymo įgūdžius.
Rezultatai
Dalyviai žinos, kas yra svarbu, diegiant konkrečius kaitos projektus pasirinktose veiklos srityse bei
mokės juos „kontekstualizuoti”, t.y. žinos, į ką būtina atsižvelgti, adaptuojant veiksmų planus
konkrečioje situacijoje.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
- bendravimas, bendradarbiavimas, partnerystė. Profesinė kompetencija – dalykinė ir vadybinė
kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
atvejo analizė, mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
30 min. Paskaita apie pokyčių valdymą ir konstruktyvų elgesį kaitos projektuose.
15 min. Atsakymai į klausimus.
30 min. Paskaita apie analizės būdus, naudojamus efektyviai valdyti pokyčius.
15 min. Atsakymai į klausimus.
10 min. Užduotis – situacijos analizė.
69

40 min. Darbas grupelėse (po 3 – 4 žm.) – nagrinėti situaciją ir parengti veiksmų planą,
remiantis galimais analizės būdais ir aptartais konstruktyvaus elgesio (kaitos projektuose)
principais.
30 min. Parengtų veiksmų planų pristatymas. Diskusija, apibendrinimas, išvados.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
70

KONSULTANTO IŠŠŪKIAI LYDERYSTĖS KONTEKSTE
TEMA
Temos pagrindimas
Tai baigiamoji bendros konsultantų mokymo programos tema, todėl ji skirta apibendrinti visą
mokymąsi šioje programoje.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
2 kontaktinės (seminarinės) akademinės valandos
Temos tikslas
Apibendrinti visos programos mokymąsi
Temos uždaviniai
1. Įvardinti išmokimus, kuriuos dalyviai įgijo visos programos metu.
2. Lavinti savivaldaus mokymosi įgūdžius.
Rezultatai
Įvardinti kiekvieno programos dalyvio išmokimus ir numatyti tolimesnio mokymosi kelius ir
būdus.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas, atsakomybė. Tarpasmeninė
kompetencija – bendravimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas;
mokymosi dienoraštis.
Temos išdėstymo struktūra
30 min. Individuali užduotis - mano išmokimai šiame projekte. Kiekvienas dalyvis
paprašomas apžvelgti savo mokymosi dienoraštį ir, pagal nustatytą klausimų formą,
įsivardinti asmeninius išmokimus, taip pat įsivardinti tobulintinas sritis.
20 min. Pokalbis porose apie įsivardintus dalykus.
10 min. Vedėjas komentuoja asmeninio tobulinimosi plano reguliaraus sudarymo reikšmę.
20 min. Pratimas – žaidimas: „Dėkoju tau už tai, kad tu mane ...” Tikslas - padėkoti vienas
kitam už pamokas, gautas iš kolegų.
10 min. Vedėjas apibendrina ir įvardija tolimesnius konsultanto darbus.
71

Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis
Visiems mokymams –140 akad. val.
Įsivertinimas ir pasiruošimas tarpiniam vertinimui – 8 akad. val. Šios valandos skiriamos
vertinamajam pokalbiui su bendrosios konsultantų rengimo programos dalyviais. Tai tarpinis jų
mokymosi įvertinimas prieš mokymąsi specializuotose konsultantų rengimo programose.
72

I. SPECIALIZUOTA PROGRAMA ,,STRATEGINIS PLANAVIMAS”
Temos pagrindimas
Programa „Strateginis planavimas” yra viena iš specializuotų konsultantų rengimo programų. Šia
programa siekiama padėti švietimo konsultantams suvokti strateginio planavimo reikšmę,
tendencijas, žinoti ir išnagrinėti praktinius strateginio planavimo atvejus.
Programą sudaro teorinė dalis ir, dažniausiai pasitaikančių, problemų sprendimo būdai,
alternatyvos. Bus nagrinėjami strateginio planavimo modeliai ir procesas. Savarankiško mokymosi
metu bus sudaryta galimybė būsimajam konsultantui įgyvendinti mokykloje nesudėtingą strateginio
planavimo projektą. Geras strateginio planavimo išmanymas ir įgyvendinimas užtikrina mokyklos
veiklos kokybę, visos mokyklos bendruomenės orientaciją į mokymąsi. Tai sudaro sąlygas tiksliau
planuoti lėšas, didinti atsakomybę už rezultatus, moko pasitikrinti ir įsivertinti planuojamus
pokyčius. Tikėtina, kad strateginis planavimas padės mokykloms suvienyti tobulinimosi pastangas ir
geriau pasirūpinti ją lankančiais mokiniais.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
38 kontaktinės (seminarinės) akademinės valandos ir 20 savarankiško darbo valandų.
Temos tikslas
Parengti švietimo konsultantus, gerai išmanančius strateginį planavimą.
Temos uždaviniai
1. Apžvelgti strateginio planavimo srities problemų ir jų sprendimų spektrą.
2. Ugdyti(s) praktinius konsultavimo gebėjimus strateginio planavimo srityje.
3. Lavinti analitinius ir sisteminio mąstymo bei dalyvavimo diskusijose gebėjimus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras, kas yra strateginis planavimas, kokių kyla problemų, planuojant
veiklą, kaip jas spręsti. Praktinio darbo metu pasitikrins savo gebėjimus konsultuoti mokyklas, padėti
susidaryti (įsivertinti) strateginius veiklos planus. Kita vertus, dalyvaudami diskusijoje, dalyviai lavins
analitinius gebėjimus, gebėjimus formuluoti argumentus, užduoti klausimus, įsiklausyti į kitų
besimokančiųjų teiginius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - švietimo sektoriaus išmanymas, vadybos išmanymas ir patirtis,
konsultavimo proceso išmanymas ir konsultavimo įrankių bei technikos valdymo įgūdžiai, sisteminis
mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija - bendravimas, gebėjimas perteikti žinias kitiems, formuoti
įgūdžius.
Mokymosi formos ir metodai
73

Temos pristatymas; atvejų analizės, diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas;
individualus, savarankiškas darbas.
Temos išdėstymo struktūra:
8 val. Strateginis planavimas organizacijoje: reikšmė, vaidmuo, modeliai, šiuolaikinės
praktikos verslo ir švietimo organizacijose, įgyvendinimo iššūkiai (žmonės ir procesai).
16 val. Strateginio planavimo procesas - situacijos analizė, planavimas (vizija, misija,
vertybės, tikslai, uždaviniai, prioritetų išskyrimas ir laukiamų rezultatų numatymas).
4 val. Strateginio plano vertinimas.
2 val. Strateginio planavimo projektai. Pasiskirstymas į grupes.
20 val. Savarankiškas darbas.
6 val. Pristatytų projektų vertinimas.
2 val. Refleksija ir apibendrinimas.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji pristato savarankiško darbo projektus, įsivardina sėkmes ir tobulintinus dalykus,
aptaria juos grupėse. Vedėjas pasidalina savo įžvalgomis, apibendrina.
74

II. SPECIALIZUOTA PROGRAMA ,,FINANSŲ VALDYMAS”
Programa „Finansų valdymas” yra viena iš specializuotų konsultantų rengimo programų. Šia
programa siekiama padėti švietimo konsultantams labiau išmanyti finansų valdymo reikšmę švietimo
įstaigų veikloje, nagrinėti praktinius finansų valdymo aspektus bei rasti problemų sprendimo būdus.
Mokymosi programa susideda iš 3 dalių (modulių):
1. Mokyklos finansinės būklės analizė - 10 akad. val.
Ilgalaikių investicijų ir jų finansavimo sprendimai – 16 akad. val.
Mokyklos veiklos planavimas, vadybos finansinės atsakomybės įgyvendinimas – 14 akad. val.
Lietuvoje yra daugiau nei tūkstantis bendrojo lavinimo mokyklų. Kiekvienos mokyklos
direktorius yra šios įstaigos vadybininkas, atsakingas už jos edukacinę ir finansinę veiklą. Ne visi
mokyklų vadovai turi pakankamai finansų vadybos žinių ir praktikos įgūdžių. Todėl gali tekti
mokyklos finansų vadybą patikėti apskaitos specialistams, kurie apsiribos tik apskaitos informacijos
duomenų kaupimu.
Gera finansų vadyba – tai nuolatinis finansinių procesų prognozavimas, jų vertinimas, geriausių
išteklių panaudojimo būdų paieška. Finansų valdymas - tai vertės kūrimo priemonė visų tipų
organizacijose (pelno siekiančiose ir valstybinėse, nesiekiančiose pelno). Finansų valdymo tikslas –
priimti vadybinius sprendimus ir įsitikinti, kad mokymo įstaigoje kuriama vertė. Vertė kuriama,
uždirbant (generuojant) pinigų srautus.
Daug diskutuojama apie vertės didinimo būtinumą, tačiau reikia specialių žinių sekti, kad tai
vyktų ir praktiškai. Kad mokykla išliktų ir augtų, jai būtina protinga ir teisinga finansų vadyba.
Programa yra skirta konsultantams, kurie pataria mokyklų vadybininkams, kaip reikia priimti
teisingus finansinius sprendimus, kaip skatinti finansinę vadovų atsakomybę už finansinę veiklos
būklę ir finansinius rezultatus.
Pirmoji dalis skirta mokyklos finansinės veiklos informacijos turinio analizei ir finansinių ataskaitų
parengimo procesui. Šioje dalyje bus ugdomas konsultantų supratimas apie mokyklos finansinės
būklės įvertinimo būdus. Pirmosios dalies trukmė 10 valandų.
Antroje dalyje bus lavinami praktiniai finansų valdymo įgūdžiai, aiškinamos modernios finansinių
sprendimų priėmimo metodikos, investicijų ir finansavimo vertinimo būdai. Antrosios dalies trukmė
16 valandų.
Trečioje dalyje konsultantai turės galimybę integruoti metodinius ir teorinius finansų vadybos
įgūdžius ir parengti, praktiškai mokymo įstaigai pritaikomus, veiklos planavimo ir kontrolės
modelius. Trečiosios dalies trukmė 14 valandų.
Pirmoji dalis. Mokyklos finansinės būklės analizė
Temos:
1. Finansų apskaita ir finansinių ataskaitų parengimas – 4 val.
2. Finansinių ataskaitų turinys – 2 val.
75

3. Finansinių ataskaitų analizė – 4 val.
Pirmoji tema. Finansų apskaita ir finansinių ataskaitų parengimas
Potemės:
1. Kas yra finansų apskaita. Ekonominių įvykių įrašai apskaitoje – 90 min.
2. Finansinių ataskaitų parengimas – 90 min.
3. Finansinių ataskaitų informacijos parengimas- 45 min.
Iš viso 3 val. 75 min..
Antroji tema. Finansinių ataskaitų turinys
Potemės:
1. Svarbiausi veiklos rezultatų ataskaitos rodikliai – 40 min.
2. Balansų lentelės rodiklių esmė, ypatumai – 40 min.
3. Pinigų srautų ataskaitos esmė, rodikliai – 40 min.
Iš viso 2 val.
Trečioji tema. Finansinių ataskaitų analizė
Potemės:
1. Santykinių finansinių rodiklių sistema, jų apskaičiavimas – 50 min.
2. Praktiškas pratimas - apskaičiuoti „N” mokyklos finansinius santykinius rodiklius, įvertinti
finansinę būklę ir riziką – 90 min.
3. DuPont metodas, EVA vertinimas – 30 min.
4. Santykinių rodiklių pokyčių analizė – 70 min.
Iš viso 4 val.
Antroji dalis. Investicijų ir finansavimo sprendimai -16 val.
Temos:
1. Investicijų analizė ir vertės nustatymo būdai – 6 val.
2. Investicijų diskontuoti pinigų srautai- 5 val.
3. Finansavimo sprendimai ir pinigų kaštai – 5 val.
Trečioji dalis: Mokyklos veiklos planavimas, vadybos finansinės atsakomybės
įgyvendinimas – 14 val.
Temos:
1. Švietimo organizacijos (mokyklos) veiklos planavimas – 8 val.
2. Vadybos finansinės atsakomybės įgyvendinimas – 6 val.
76

PIRMOJI DALIS. MOKYKLOS FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ - 10 VAL.
FINANSŲ APSKAITA IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ PARENGIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Finansų apskaita yra finansų valdymo informacinė bazė. Apskaita yra specifinė verslo kalba,
turinti savitus terminus. Terminus privalo žinoti kiekvienas finansų konsultantas ir vadybininkas.
Temoje aptariami klausimai: apskaitos tikslai, apskaitos proceso apžvalga, ekonominių įvykių įrašų
apskaitoje metodai, trijų finansinių ataskaitų – veiklos rezultatų, balansų lentelės, pinigų srautų -
parengimas.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Suprasti finansų apskaitos procesą ir finansinių ataskaitų parengimo eigą, mokėti pasinaudoti
finansine informacija, priimant vadybos sprendimus.
Temos uždaviniai
1. Suprasti, kokia finansinė informacija kaupiama apskaitoje.
2. Žinoti, kaip apskaitoje įrašomi ekonominiai įvykiai.
3. Mokėti parengti teisingas finansines ataskaitas.
4. Suprasti, kokia yra ataskaitų informacija.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą ir praktiškai parengę finansines ataskaitas (remiantis konkrečiu atveju),
konsultantai supras, kokia informacija, reikalinga vadybiniams sprendimams, yra ataskaitose, kokios
informacijos trūksta.
Analizuodami praktines situacijas, dalyviai lavina analitinius gebėjimus, taip pat gebėjimus
vertinti įvairias praktines situacijas.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, praktinių žinių įsigijimas. Tarpasmeninė
kompetencija - gebėjimas argumentuoti sprendimus, gebėjimas motyvuoti etišką veiklą. Profesinė
kompetencija - finansų konsultavimo kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; praktiški pratimai; darbo rezultatų aptarimas; bendras individualių klausimų
aptarimas.
77

Temos išdėstymo struktūra
50 min. Pristatoma tema apie ekonominių įvykių įrašymą apskaitoje. Vedėjas atsako į dalyvių
klausimus.
30 min. Užduotis - parengti mokyklos valdymo struktūrą, nurodyti vadybininkų finansines
atsakomybes, taip pat ir apskaitos funkcijos vietą valdymo struktūroje bei atsakomybę.
10 min. Užduoties aptarimas. Bendra diskusija.
30 min. Pristatoma tema apie finansinių ataskaitų parengimą. Vedėjas atsako į klausimus.
60 min. Analizuojama situacija - kaip parengti veiklos rezultatų ataskaitą, balansų lentelę,
pinigų srautų ataskaitą iš pateiktų konkrečios mokyklos apskaitos duomenų.
15 min. Vedėjas apibendrina darbo rezultatus.
20 min. Darbas grupėse (po 3 - 4 žm.). Grupės nurodo finansinių ataskaitų naudą,
komentuoja gautus rezultatus, diskutuoja apie informacijos naudą vadybiniams
sprendimams.
15 min. Vedėjas apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji susipažįsta su esminiais finansų apskaitos proceso elementais, gauna praktinių
įgūdžių parengti finansines ataskaitas.
Besimokantieji savo dienoraščiuose užrašo svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
78

FINANSINIŲ ATASKAITŲ TURINYS
TEMA
Temos pagrindimas
Konsultuojant finansų valdymo klausimais, visada naudojama finansinių ataskaitų informacija
arba finansinių ataskaitų formatas – rodiklių sistema.
Šioje temoje bus aptariamos uždirbtų pajamų, sunaudotų išteklių, turto, skolų ir uždirbtos
nuosavybės sąvokos, jų apskaitos ir vertinimo būdai.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
2 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Supažindinti su standartinėmis finansinių ataskaitų formomis, jų turiniu ir rodikliais.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti, kokios yra standartinės veiklos rezultatų, balansų lentelės, pinigų srautų ataskaitos,
naudojamos švietimo nepelno organizacijose.
2. Išnagrinėti svarbiausius finansinius rodiklius: pajamas, išlaidas, turtą, skolas, savininkų nuosavybę.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai mokės perskaityti ir įvertinti finansinių ataskaitų informaciją, žinos,
kokie įvykiai nulemia veiklos rezultatus, riziką, organizacijos ateities perspektyvas.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, žinių integravimas. Tarpasmeninė kompetencija –
bendradarbiavimo. Profesinė kompetencija - konsultavimo, finansų apskaitos.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėje; praktiški pratimai.
Temos išdėstymo struktūra
30 min. Pristatomos veiklos rezultatų (pajamų, išlaidų, pelno) sąvokos apskaitoje, jų
apskaitos ypatumai.
10 min. Vedėjas diskutuoja su grupės dalyviais, koreguoja jų žinias ir įsitikinimus.
30 min. Pristatomos balansų lentelės svarbiausių rodiklių (turto, finansinių įsipareigojimų)
sąvokos, jų apskaitos ypatumai.
30 min. Pristatomi pinigų srautų ataskaitos elementai, jų prasmė ir nauda prognozuojant
organizacijos finansus.
79

20 min. Diskusija grupėje: „Kokios naudos turi konsultantas iš finansinių ataskaitų”
Mokymosi vertinimas
Testas, padėsiantis patikrinti, ar teisingai konsultantai supranta finansinių ataskaitų rodiklių
prasmę.
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
80

FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ
TEMA
Temos pagrindimas
Daug svarbios informacijos finansų rinkos gauna iš skelbiamų finansinių organizacijų ataskaitų.
Komerciniai bankai, analizuodami klientų finansines ataskaitas, diagnozuoja jų veiklos silpnąsias
vietas, veiklos riziką ir pelningumą. Organizacijos, svarstydamos, kurį tiekėją verta pasirinkti, taip pat
analizuoja finansines ataskaitas. Finansinės ataskaitos yra analizuojamos apskaičiuojant santykinius
rodiklius, po to juos lyginant. Temoje nagrinėjami pelningumo ir rizikos santykiniai finansiniai
rodikliai. Konsultantams naudinga išmokti diagnozuoti organizacijos finansinę sveikatą, o
konsultuojant, sugebėti ištirti finansines ataskaitas.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Nustatyti mokyklos finansinės būklės pokyčius, išmatuoti organizacijos kuriamą vertę.
Temos uždaviniai
1. Susipažinti su praktikoje taikoma finansinių santykių sistema.
2. Apskaičiuoti konkrečios organizacijos standartinius santykinius finansinius rodiklius.
3. Parengti išvadas apie organizacijos finansinės būklės įvertinimą.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai galės analizuoti bet kurios organizacijos finansines ataskaitas,
pritaikyti modernias analizės metodikas, diagnozuoti finansinės būklės silpnąsias puses.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analizės metodų pritaikymas. Tarpasmeninė kompetencija - gebėjimas
surinkti reikalingą analizei informaciją. Profesinė kompetencija - finansų konsultavimo.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; praktiški pratimai; rezultatų aptarimas; diskusijos; individualus darbas.
Temos išdėstymo struktūra
50 min. Pristatoma finansinių santykinių rodiklių sistema, jų apskaičiavimo formulės.
90 min. Praktiškas pratimas - apskaičiuoti finansinius santykinius rodiklius pagal „N”
mokyklos duomenis ir įvertinti jos finansinę būklę, riziką.
10 min. Rezultatų aptarimas. Diskusijos.
81

20 min. Pristatomas DuPont metodas, apibendrinantis kelių laikotarpių santykinius
finansinius rodiklius. Įvertinama EVA - pridėtosios vertės suma.
30 min. Užduotis dalyviams - įvertinti santykinių rodiklių reikšmių pokyčius, priežastis.
40 min. Vedėjas užduoda klausimus, diskutuoja su grupės dalyviais, apibendrina analizės
rezultatus.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
82

ANTROJI DALIS. INVESTICIJŲ IR FINANSAVIMO SPRENDIMAI -16 VAL.
Temos:
1. Investicijų analizė ir vertės nustatymo būdai – 6 val.
2. Investicijų diskontuoti pinigų srautai- 5 val.
3. Finansavimo sprendimai ir pinigų kaštai – 5 val.
INVESTICIJŲ ANALIZĖ IR VERTĖS NUSTATYMO BŪDAI
TEMA:
Temos pagrindimas
Investicijos yra ilgalaikis sprendimas, turintis ilgalaikės įtakos organizacijos veiklos rezultatams. Jis
reikalauja visapusiškos alternatyvų analizės ir vertinimo. Vienas iš vertinimų - naujo turto finansinės
naudos ir kaštų palyginimas. Todėl investicijų sprendimo priėmimui įtakos turi 3 veiksniai:
investoriaus tikėjimas ateitimi, galimybė rinktis iš kelių alternatyvų ir rizikos išmatavimas bei
įvertinimas.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti, kokios finansinės investicijos yra naudingos organizacijai.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti pinigų laiko vertės principus ir rodiklius.
2. Išmokti pasinaudoti moderniais investicijų finansinio vertinimo metodais.
3. Išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis, verta pasirinkti investicinius projektus.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai supras svarbiausių investicijų vertinimo metodų ypatumus ir
pritaikymo galimybes. Dirbdami grupėse ir dalyvaudami diskusijose, dalyviai lavins analitinius
gebėjimus, diskutuodami tarpusavyje, praplės profesinius įgūdžius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, nauji įgūdžiai. Tarpasmeninė kompetencija -
gebėjimas argumentuoti savo pasirinkimą ir įtikinti kitus grupės dalyvius. Profesinė kompetencija -
finansų vadyba, konsultavimas.
Mokymosi formos ir metodai
83

Temos pristatymas; konkrečių situacijų analizė; individualus darbas; grupių darbo pristatymas,
diskusijos.
Temos išdėstymo struktūra
60 min. Pristatomas pinigų laiko vertės principas, rodikliai, jų apskaičiavimo būdai.
90 min. Grupės pratimas, skirtas nustatyti įvairių pinigų srautų būsimąją ir dabartinę vertę.
10 min. Vedėjas apibendrina gautus rezultatus, atsako į dalyvių klausimus.
60 min. Pristatomi investicinių projektų finansinio vertinimo būdai – grynoji dabartinė vertė
(NPV), atsipirkimo laikas, vidinio pelningumo procentas (IRR), kt.
70 min. Grupės pratimas, skirtas išrinkti tinkamiausią investicinį projektą.
10 min. Grupės atstovai komentuoja savo sprendimus. Vedėjas apibendrina diskusiją, atsako
į klausimus.
20 min. Pristatoma investicijų rizikos vertinimo metodika.
30 min. Grupės darbas, skirtas įvertinti pasirinkto projekto riziką.
10 min. Dalyviai komentuoja gautus rezultatus, Vedėjas apibendrina diskusiją, atsako į
dalyvių klausimus.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji mokymosi dienoraščiuose užrašo svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
84

INVESTICIJŲ DISKONTUOTI PINIGŲ SRAUTAI
TEMA
Temos pagrindimas
Ilgalaikės investicijos – tai sprendimai, apimantys 3 - 10 ir daugiau metų laikotarpį. Pinigai
investuojami dabar, o nauda planuojama ateityje. Todėl, norint palyginti investicijų naudą su
investuota suma, būtina būsimųjų laikotarpių pinigų srautus perskaičiuoti į dabartinę vertę. Todėl
šioje temoje bus nagrinėjama būsimųjų pinigų uždarbių ir investicijų diskontavimo būtinybė, norint
nustatyti investicijų pridėtinę vertę.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
5 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti, kokiais rodikliais išmatuojama investicijų finansinė nauda, kaip apskaičiuojami
investicijų kaštai ir kaip prognozuojami pinigų srautai.
Temos uždaviniai
1. Identifikuoti investicijų pinigų srautus ir turto naudojimo metu planuojamas uždirbti pinigų
sumas.
2. Apskaičiuoti pinigų srautų dabartinę vertę, diskontuojant būsimuosius pinigų srautus.
Rezultatai
Išnagrinėję šią temą, dalyviai mokės prognozuoti įvairius investicijų pinigų srautus ir apskaičiuoti
jų dabartinę vertę.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, nauji įgūdžiai. Tarpasmeninė kompetencija -
gebėjimas argumentuoti savo pasirinkimą ir įtikinti kitus grupės dalyvius. Profesinė kompetencija -
finansų vadybos, konsultavimo.
Temos išdėstymo struktūra
30 min. Pristatoma tema apie pinigų srautų sąvokas, jų tipus.
20 min. Pratimas - parengti būsimo turto uždarbių prognozes. Grupės (po 3 - 4 žm.)
skaičiuoja ir užrašo skaičiavimus ant atskirų lapų.
10 min. Grupių atstovai komentuoja prognozių rezultatus.
10 min. Vedėjas apibendrina komentarus, atsako į klausimus.
30 min. Pristatoma tema apie investicijas - planuojamus išleisti ir uždirbti pinigus (pradedant
dabartiniu metu ir kasmet, per visą turto naudojimo laikotarpį).
85

30 min. Situacijos analizė - ar verta statyti naują sporto salę, ar ją rekonstruoti Grupės (po 3
- 4 žm.) parengia pinigų srautų prognozes ir apskaičiuoja grynąją dabartinę investicijų vertę.
20 min. Grupės atstovai pateikia savo skaičiavimus ir argumentus (ant atskirų lapų), juos
komentuoja.
10 min. Vedėjas apibendrina diskusijas, atsako į klausimus.
30 min. Pristatoma tema apie investicijų rizikos įvertinimą.
40 min. Pirmosios situacijos analizė: situacijos tyrimas, taikant „kas bus, jeigu” analizės
būdą. Darbas grupelėse (po 3 - 4 žm.). Dalyviai nustato kokiems pokyčiams ypač jautri
grynoji dabartinė investicijų vertė. Pateikia pasiūlymus, kaip apsisaugoti nuo rizikos.
10 min. Dalyviai pateikia savo analizės rezultatus.
40 min. Antrosios situacijos analizė. Dalyviai nustato, kokios yra būtinos aplinkos sąlygos,
kad išliktų projekto finansinė nauda. Pateikia pasiūlymus, kaip apsisaugoti nuo rizikos.
10 min. Grupių atstovai pateikia savo analizės rezultatus, atsako į klausimus.
10 min. Vedėjas apibendrina analizės rezultatus, atsako į klausimus.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji gauna grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų ir iš vedėjo. Besimokantieji užrašo mokymosi
dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
86

FINANSAVIMO SPRENDIMAI
TEMA
Temos pagrindimas
Konsultavimo lyderystės vardan mokymosi vienas iš svarbiausių uždavinių yra skatinti procesinio
konsultavimo metodus. Svarstant investicijų galimybes, pasirinkimą gali nulemti pinigų kaina. Todėl
šioje temoje bus aptariami investicijų finansavimo pasirinkimo klausimai. Kadangi yra nemažai
įvairių finansavimo šaltinių, konsultantai bus mokomi motyvuoti mokyklų vadovus savarankiškai
pasirinkti finansavimo šaltinius ir prisiimti finansinę atsakomybę už galimą riziką.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
5 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išnagrinėti įvairius finansavimo šaltinius, įvertinti jų kaštus ir įtaką investiciniams sprendimams.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti, iš kur galima gauti pinigų investicijoms.
2. Suprasti pinigų kainą ir kaip ją apskaičiuoti.
3. Pasirinkti tinkamus finansavimo šaltinius, atsižvelgiant į kaštus ir riziką.
Rezultatai
Dalyviai sugebės įvertinti galimus finansavimo šaltinius, mokės nustatyti finansavimo įtaką
investicinio projekto pelningumui ir rizikai.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija - gebėjimas
motyvuoti. Profesinė kompetencija - finansų vadyba, konsultavimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; konkrečių situacijų analizė; grupės darbas; aptarimai; individualus darbas.
Temos išdėstymo struktūra
20 min. Pristatoma tema apie finansų rinkas ir pinigų kainą. Vedėjas atsako į dalyvių
klausimus.
5 min. Pristatymo pabaigoje suformuluojami diskusijos klausimai: kodėl skiriasi pinigų
kainos Ar organizacijoje uždirbti pinigai nieko nekainuoja Kokia kaina perkami pinigai
lizingo atveju
15 min. Diskusijos grupėse (po 3 - 4 žm.).
87

15 min. Grupių atstovai komentuoja savo atsakymus, atsako į klausimus.
10 min. Vedėjas apibendrina diskusiją.
40 min. Pristatoma tema apie pinigų kaštų planavimą ir apskaičiavimą.
30 min. Darbas grupėse (po 3 - 4 žm.). Situacijos analizė - kokie bus vidutiniai metiniai
pinigų kaštai kiekvienu atveju Kurį variantą verta pasirinkti Kodėl
20 min. Grupių atstovai komentuoja savo sprendimus, atsako į klausimus.
10 min. Vedėjas atsako į klausimus ir apibendrina diskusiją.
30 min. Pristatoma tema apie finansavimą, perkant turtą lizingo būdu arba gavus ES paramą.
15 min. Grupės pratimas (po 3 - 4 žm.). Pasirinkti kas geriau - ar pirkti lizingu, ar dalyvauti
konkurse dėl ES paramos.
10 min. Grupių atstovai komentuoja savo pasirinkimus, atsako į klausimus. Vedėjas
apibendrina diskusijas.
30 min. Pristatoma tema apie pinigų kaštų pasirinktai finansavimo struktūrai apskaičiavimo
metodus.
20 min. Darbas grupėse (po 3 - 4 žm.). Situacijos tyrimas - finansinių sunkumų
prognozavimas ir kaštų identifikavimas. Grupės savus atsakymus užrašo ant didelių
popieriaus lapų.
20 min. Grupių atstovai komentuoja savo sprendimus, atsako į klausimus.
10 min. Vedėjas atsako į klausimus, apibendrina rezultatus.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji gauna grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų ir iš vedėjo.
Dalyviai užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
88

TREČIOJI DALIS: MOKYKLOS VEIKLOS PLANAVIMAS, VADYBOS
FINANSINĖS ATSAKOMYBĖS ĮGYVENDINIMAS – 14 VAL.
Temos:
1. Švietimo organizacijos (mokyklos) veiklos planavimas – 8 val.
Vadybos finansinės atsakomybės įgyvendinimas – 6 val.
ŠVIETIMO ORGANIZACIJOS (MOKYKLOS) VEIKLOS PLANAVIMAS
Temos pagrindimas
TEMA
Įgyvendinant Lietuvos švietimo strategijos numatytus tikslus, labai svarbu kiekvienoje
organizacijoje ekonomiškai valdyti ribotus išteklius. Planavimas – lyderių vadybinių sprendimų
priėmimo procesas, kurio metu vadybininkai skatinami planuoti ateitį, suderinti turimų išteklių
panaudojimą su kintančios rinkos poreikiais, imtis konkrečių veiksmų, jeigu prognozės nepasiteisina.
Planavimas lyderystės vardan turi skatinti vadovus siekti ekonomiškumo. Šioje temoje bus
aptariami veiklos planavimo metodai, kurie padeda įsitikinti, kad visų mokyklos vadybininkų –
mokymo, apskaitos, ūkio – finansiniai sprendimai yra patys geriausi.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
8 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti veiklos planavimo ir sąmatų parengimo metodus ir taikymo praktiką, siekiant
realizuoti konsultavimo lyderystės vardan mokymosi principus.
Temos uždaviniai
1. Aptarti veiklos planavimo reikšmę vadybos procese.
2. Išnagrinėti metinio veiklos plano komponentus ir plano parengimo procesą.
3. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, lavinti konsultacinius gebėjimus, kurių reikia vadybai
lyderystės kontekste.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai sugebės įvertinti kliento situaciją ir pritaikyti tokius konsultavimo
būdus, kurie skatintų klientus siekti geresnių finansinių rezultatų.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, prognozavimas. Tarpasmeninė kompetencija -
gebėjimas motyvuoti, profesinė kompetencija: finansų planavimo, konsultavimo.
89

Mokymosi formos ir metodai:
Temos pristatymas; konkrečių situacijų analizė; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus
darbas.
Temos išdėstymo struktūra
30 min. Pristatoma tema apie planavimo procesą mokyklos valdyme.
20 min. Grupės diskusija - ar gali formalų planavimą pakeisti intuityvus lyderio
vadovavimas Kokios finansinės pasekmės
10 min. Dalyviai pateikia savo argumentus (prieš arba už). Vedėjas apibendrina diskusiją,
atsako į klausimus.
30 min. Pristatoma tema apie planų tipus – strateginius, taktinius, metines sąmatas (budget).
5 min. Pristatymo pabaigoje suformuluojami diskusijos klausimai: kokios gali būti mokyklos
strategijos Kokius taktinius planus turėtų parengti mokyklos vadovai Kuo skiriasi metinė
veiklos sąmata nuo kitų planų
30 min. Diskusijos grupėse (po 2 - 3 žm.). Grupės atsakymus užrašo ant didelių popieriaus
lapų.
15 min. Vedėjas apibendrina diskusiją.
60 min. Pristatoma tema apie metinio veiklos plano parengimą. Praktinis darbas grupėse (po
3 - 4 žm.). Situacijos analizė. Grupės analizuoja mokyklų pateiktus strateginius planus.
Priima sprendimus dėl ateinančių metų veiklos pokyčių, pateikia argumentus ir juos
identifikuoja konkrečiais rodikliais.
20 min. Grupių atstovai komentuoja savo sprendimus. Vedėjas atsako į dalyvių klausimus.
60 min. Pristatoma tema apie metinio plano komponentus ir jų formatus – tradicinį ir
programinį.
60 min. Praktinė situacijos analizė - parengti veiklos rezultatų planus. Darbas grupėse (po 3 -
4 žm.). Dalyviai parengia planus ir užrašo juos ant atskirų lapų.
20 min. Grupių atstovai komentuoja savo sprendimus. Vedėjas apibendrina diskusiją.
40 min. Pristatoma tema apie metinio plano patikrinimą ir tvirtinimą.
20 min. Praktinė situacijos analizė - ar būdami savininkais patvirtintumėte tokį veiklos
planą Darbas grupėse (po 3 - 4 žm.).
20 min. Grupių atstovų komentarai. Vedėjas apibendrina rezultatus, atsako į klausimus.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji gauna grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų (analizuojant situacijas). Besimokantieji užrašo
mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
90

VADYBOS FINANSINĖS ATSAKOMYBĖS ĮGYVENDINIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Vienas iš svarbių konsultantų uždavinių yra stiprinti vadovų - lyderių finansinę atsakomybę už
vadybos sprendimų pasekmes, skatinti taikyti praktikoje veiksmingas vadybos kontrolės priemones.
Šioje temoje bus nagrinėjami finansinės atsakomybės už planų įgyvendinimą būdai,
analizuojamos nukrypimų priežastys.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti, kaip vertinamas veiklos rezultatų plano įvykdymas arba neįvykdymas ir nustatyti
nukrypimų (nuo plano) priežastis.
Temos uždaviniai
1. Išnagrinėti veiklos rezultatų plano įvykdymo įvertinimo būdus.
2. Išaiškinti, kas gali nulemti plano nukrypimus.
3. Aptarti standartinių kaštų apskaitos metodo pritaikymą praktikoje, vertinant veiklos rezultatus.
Rezultatai
Dalyviai sugebės įvertinti faktiškai pasiektus veiklos rezultatus, ugdys klientą tobulinti
informacinės veiklos kontrolės įdiegimą ir finansinės vadybininkų kontrolės įgyvendinimą.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija – analizė. Tarpasmeninė kompetencija - gebėjimas bendradarbiauti,
motyvuoti, siekti didesnių įsipareigojimų. Profesinė kompetencija - finansinės atsakomybė,
konsultavimas.
Temos išdėstymo struktūra
45 min. Pristatoma tema – kaip nustatomi ir vertinami veiklos rezultatų plano nukrypimai.
5 min. Grupės darbas - situacijos analizė, skirta mokyklos veiklos rezultatų nukrypimams
identifikuoti ir įvertinti.
30 min. Darbas grupėse (po 2 - 3 žm.). Grupės savo atsakymus užrašo ant didelių popieriaus
lapų.
15 min. Grupės atstovai komentuoja analizės rezultatus, atsako į klausimus.
10 min. Vedėjas apibendrina pateiktus atsakymus.
91

60 min. Pristatoma tema apie vadybos kontrolės sistemą (management control).
30 min. Grupės užduotis - parengti mokyklos valdymo schemą, kurioje būtų nurodytos visų
vadybininkų finansinės atsakomybės. Darbas grupėse (po 4 - 5 žm.). Grupės savo
sprendimus užrašo ant popieriaus lapų.
20 min. Grupių atstovai komentuoja savo sprendimus, atsako į klausimus.
10 min. Vedėjas apibendrina pateiktus sprendimus.
70 min. Pristatoma tema - finansinės atsakomybės centrai ir jų apskaita.
30 min. Grupės užduotis - išplėsti parengtą valdymo schemą, nurodyti kiekvieno
vadybininko atsakomybės rodiklius (valdomus, nevaldomus). Diskusijos grupėse (po 4 – 5
žm.). Grupės savo sprendimus užrašo ant popieriaus lapų.
20 min. Grupių atstovai komentuoja savo pasiūlymus, atsako į klausimus.
15 min. Vedėjas apibendrina pateiktus pasiūlymus.
Mokymosi vertinimas
Testas ir jo aptarimas. Besimokantieji mokymosi dienoraščiuose užrašo svarbiausias šios temos
išmokimus, aptaria juos porose.
92

III. SPECIALIZUOTA PROGRAMA „PERSONALO VALDYMAS”
Programos pagrindimas
Programa „Personalo valdymas” yra viena iš specializuotų konsultantų rengimo programų. Viena
iš svarbių konsultavimo lyderystės vardan mokymosi sričių bus klausimai, susiję su personalo
valdymo (PV) funkcijos tobulinimu organizacijoje:
Kaip planuoti, atrinkti, ugdyti mokyklos kolektyvą, kuris galėtų sėkmingai įgyvendinti
mokyklos strategiją ir užtikrintų kokybišką mokymą
Kaip organizuoti struktūrą, funkcijų ir darbų paskirstymą, kad organizacija būtų lanksti ir
besimokanti
Kaip sukurti veiksmingą veiklos valdymo procesą, kuris padėtų tobulinti mokyklos kolektyvo
veiklos kokybę per aiškų ir nuolatinį veiklos rezultatų įvertinimo ir tobulinimo veiksmų
planavimą
Kaip atpažinti ir stiprinti lyderių potencialą
Kaip užtikrinti motyvaciją ne tik sėkmingai atlikti savo darbą, bet ir mokytis, kurti,
įgyvendinti pokyčius
Kaip kurti ir stiprinti besimokančios organizacijos ir pasidalintos lyderystės kultūrą
Šie ir kiti susiję klausimai bus nagrinėjami specialiosios konsultantų rengimo programos metu.
Vedantieji apžvelgs pagrindines personalo valdymo tendencijas ir problemines situacijas, susijusias su
PV uždavinių įgyvendinimu.
Programos specifika – dėmesys besimokančios organizacijos ir lyderystės vardan mokymosi
stiprinimui per PV uždavinius.
Programa bus glaudžiai susijusi su konsultavimo praktika. Seminarų metu, apžvelgus kiekvieno
PV uždavinio turinį, bus gilinamasi į probleminius klausimus, šių sričių konsultavimo specifiką.
Mokymosi programos apžvalga
Personalo valdymo programa – tai PV organizacijos funkcijų ir uždavinių apžvalga, bei
pagrindinių PV problemų ir su jomis susijusių konsultavimo klausimų analizė.
Programą sudaro:
Įvadinė dalis – „Personalo valdymas šiuolaikinėje organizacijoje”.
Problemų mokymas – „Aktualūs personalo valdymo klausimai”.
Pirmojoje dalyje apžvelgiama svarbiausia personalo valdymo srities informacija, šiuolaikinės
personalo valdymo tendencijos.
Antroji dalis skirta aktualių klausimų, problemų, dilemų analizei kiekvienoje personalo valdymo
funkcijoje. Jos metu nagrinėjamos konkrečios situacijos, atspindinčios aktualiausias švietimo srities
personalo valdymo problemas.
93

Temos:
Personalo valdymas (PV) šiuolaikinėje organizacijoje. PV procesų apžvalga – 4 akad. val.
Aktualių klausimų, problemų apžvalga atskirose PV srityse.
o Personalo formavimas – 6 akad. val.
o Darbo funkcijos ir pareigos – 6 akad. val.
o Veiklos valdymas – 6 akad. val.
o Darbuotojų ugdymas – 6 akad. val.
o Darbuotojų motyvavimas. Atlygis – 6 akad. val.
o Organizacijos kultūros klausimai - 4 akad. val.
Kurso apibendrinimas. Įvadas į praktinius PV konsultavimo projektus – 2 akad. val.
Detalesnis temų atskleidimas pateikiamas toliau.
Viso – 60 akad. val.
Iš jų - 40 akad. val. skirta mokymuisi grupėje ir 20 akad. val. – savarankiškam darbui.
Savarankiškas darbas – tai savarankiškas literatūros studijavimas. Kiekvienai temai skirta
literatūra studijuojama prieš seminarą, kadangi pagrindinis seminarų tikslas – gilintis ne į personalo
valdymo atskirų procesų turinį, o, apžvelgus turinį, gilintis į probleminius klausimus, konsultavimo
specifiką.
Savarankiškas darbas: 20 akad. val. – savarankiškas literatūros studijavimas.
Temai – 5 akad. val.
Personalo valdymas (PV) šiuolaikinėje organizacijoje. PV procesų apžvalga.
Dave Ulrich, Wayne Brockbank. Personalo vadyba: Vertės pasiūlymas, 2007.
Žinynas. Konsultacijos vadovui. PERSONALO VALDYMAS, 2 dalis. Skyrius „Personalo
funkcija organizacijoje: vaidmuo ir darbo organizavimas”. „Verslo žinios”, 2007 - 2010.
Temai – 3 akad. val.
Personalo formavimas, darbo funkcijos ir pareigos.
Žinynas. Konsultacijos vadovui. PERSONALO VALDYMAS, 1 dalis. Skyrius „Darbuotojų
paieška, atranka”. „Verslo žinios”, 2007 - 2010.
Žinynas. Konsultacijos vadovui. PERSONALO VALDYMAS, 1 dalis. Skyrius „Žmogiškųjų
išteklių planavimas”. „Verslo žinios”, 2007 - 2010.
Temai – 3 akad. val.
Veiklos valdymas
Richard Hale, Peter Whitlam. Efektyvus veiklos valdymas, 2009.
Žinynas. Konsultacijos vadovui. PERSONALO VALDYMAS, 2 dalis. Skyrius „Veiklos
valdymas”. „Verslo žinios”, 2007 - 2010.
94

Temai – 3 akad. val.
Darbuotojų ugdymas
Žinynas. Konsultacijos vadovui. PERSONALO VALDYMAS, 2 dalis. Skyrius „Individuali
karjeros vadyba”. „Verslo žinios”, 2007 - 2010.
Žinynas. Konsultacijos vadovui. PERSONALO VALDYMAS, 2 dalis. Mokymai ,,Karjeros
vadyba”. „Verslo žinios”, 2007 - 2010.
Temai – 3 akad. val.
Darbuotojų motyvavimas. Atlygis
Žinynas. Konsultacijos vadovui. PERSONALO VALDYMAS, 2 dalis. Skyrius „Darbuotojų
atlygis ir papildomos naudos”. „Verslo žinios”, 2007 - 2010.
Temai – 3 akad. val.
Organizacijos kultūros klausimai
Žinynas. Konsultacijos vadovui. PERSONALO VALDYMAS, 2 dalis. Skyrius
„Organizacijos kultūra, pokyčių valdymas ir vidinė komunikacija”. „Verslo žinios”, 2007 -
2010.
95

PERSONALO VALDYMAS ŠIUOLAIKINĖJE ORGANIZACIJOJE
TEMA
Temos pagrindimas
Viena iš svarbiausių konsultavimo lyderystės vardan mokymosi sričių bus klausimai susiję su
personalo formavimo, ugdymo, motyvavimo, naujų vertybių, organizacinės kultūros diegimo
sritimis, t.y. personalo valdymo (PV) funkcijos tobulinimu organizacijoje. Šioje specialiosios
konsultantų renginio programos dalyje bus apžvelgiama svarbiausia informacija apie PV vaidmenį
organizacijoje, pagrindinius PV uždavinius, o taip pat – svarbiausi iššūkiai ir šiuolaikinės PV
tendencijos.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Suformuoti šiuolaikišką PV funkcijos sampratą.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti PV funkcijos vaidmenį, svarbiausius iššūkius ir šiuolaikines PV tendencijas.
2. Apžvelgti pagrindines PV sritis.
3. Lavinti analitinius ir dalyvavimo diskusijose gebėjimus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras, kas yra PV funkcija, kokia yra šios vadybinės funkcijos specifika,
koks PV ryšys su kitomis vadybinėmis funkcijomis bei organizacijos veikla, kokios yra šiuolaikinės
PV tendencijos. Visa tai leis geriau suprasti atskirų PV sričių specifinę problematiką.
Kita vertus, dalyvaudami diskusijoje, dalyviai lavina analitinius gebėjimus, gebėjimus formuluoti
argumentus, užduoti klausimus, įsiklausyti į kitų besimokančiųjų teiginius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas, atsakomybė. Tarpasmeninė
kompetencija - bendravimas, bendradarbiavimas. Profesinė kompetencija - konsultavimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas.
Temos išdėstymo struktūra
20 min. Grupės pažintis. Vedėjas pristato specialiosios konsultantų rengimo programos -
,,Personalo valdymas” - tikslus, temas, taisykles, metodus (probleminio mokymo formatą,
praktiką ir kt.). Aptariami dalyvių lūkesčiai, įvardijamos aktualios specifinės temos.
96

3 min. Pristatoma įvadinė praktinė užduotis, skirta diagnozuoti PV valdymo problemas.
Užduoties tikslas – įvertinti, kaip dalyviai sugeba įžvelgti sistemines PV problemas, ar
pastebi gilesnes vadybines priežastis, glūdinčias už atskirų faktų, skirtingų asmenų
charakteristikų.
17 min. Diskusijos grupėse (po 3 – 4 žm.). Tikslas - išskirti situacijoje aprašytų problemų
priežastis.
15 min. Grupių atstovai komentuoja savo diskusijų rezultatus. Vedėjas apibendrina diskusiją.
20 min. Pristatoma tema apie PV funkcijos tikslus, PV procesų žemėlapį, PV vadybinės
funkcijos specifiką ir iššūkius.
10 min. Klausimai – atsakymai, bendra diskusija.
30 min. Pristatoma tema apie skirtingų PV sričių uždavinius ir galimus skirtingus PV
vaidmenis (pagal D. Ulrichą) organizacijoje. Vedėjas atsako į klausimus.
5 min. Individuali užduotis dalyviams „PV procesai – personalo vaidmenys”. Atsižvelgdami
į savo asmeninę patirtį, dalyviai lentelėje (procesų – vaidmenų) pateikia savo vertinimus,
kaip jie supranta PV situaciją šiandieninėje Lietuvos mokykloje.
10 min. Dalyviai porose komentuoja savo vertinimus.
10 min. Bendra grupės diskusija.
10 min. Pristatoma tema - šiuolaikinės PV tendencijos.
10 min. PV probleminio mokymo ir PV projektų idėjos. Remdamiesi pristatyta medžiaga ir
ankstesnių diskusijų rezultatais, dalyviai siūlo aktualias temas.
10 min. Vedėjas apibendrina.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį
Mokymosi vertinimas:
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
97

PERSONALO FORMAVIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Viena pagrindinių personalo valdymo sričių yra personalo formavimas, stipriai įtakojantis
organizacijos sėkmę, jos tikslų įgyvendinimą. Personalo formavimas glaudžiai siejasi su
besimokančios organizacijos ir mokymosi lyderystės vardan samprata ir strategija. Šiuolaikinės
personalo formavimo tendencijos nagrinėja: personalo planavimo, darbuotojų paieškos ir atrankos,
darbuotojų įdarbinimo ir samdymo, naujokų adaptacijos, darbuotojų karjeros organizacijoje
klausimus.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos. 3 val. – savarankiškam darbui.
Temos tikslas
Išnagrinėti personalo formavimo klausimus.
Temos uždaviniai
1. Apžvelgti pagrindinius personalo formavimo klausimus, suteikti naujų žinių.
2. Ugdyti personalo formavimo konsultacijų įgūdžius praktinių užduočių, situacijų aptarimo ir
diskusijų pagalba.
3. Susipažinę su šia tema, dalyviai supras aktualius personalo valdymo klausimus, sužinos, kokią
reikšmę personalo formavimas turi mokyklos ar kitos švietimo įstaigos organizacijos valdymui.
4. Dalyviai įgis darbo vietos analizės ir CV vertinimo įgūdžių. Dalyvaudami grupelių darbe ir
bendrose diskusijose lavins tarpasmeninio bendravimo, pokalbio valdymo, idėjų generavimo,
pristatymo ir argumentavimo įgūdžius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, atsakomybė. Tarpasmeninė kompetencija -
bendravimo įgūdžiai, bendradarbiavimas. Profesinė kompetencija - konsultavimas, vertinimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; bendra diskusija auditorijoje; diskusija grupėse ir grupių darbo pristatymas;
individualus darbas.
Temos išdėstymo struktūra
10 min. Teorinė dalis. Pristatoma tema „Personalo planavimas”, įvardijami pagrindiniai
personalo planavimo tikslai ir uždaviniai.
15 min. Teorinė dalis. Pristatoma tema „Darbuotojų paieška ir atranka”. Nagrinėjami
pagrindiniai faktoriai, lemiantys atrankos sėkmę, analizuojami atrankos proceso etapai.
98

45 min. Praktinė užduotis grupelėse – a) pasirinktų skirtingų darbo vietų arba pareigybių
analizė ir pagrindinių reikalavimų potencialiems kandidatams nustatymas; b) specialistų
paieškos ir atrankos privalumų ir trūkumų nustatymas; c) atrankos plano sudarymas
(įvertinus dabartinę švietimo sistemos situaciją).
15 min. Grupelių darbo pristatymas.
15 min. Teorinė dalis. Pristatoma tema „Atrankos susitikimas”. Pristatomi ir detaliai
nagrinėjami susitikimo etapai.
45 min. Situacijų pristatymas ir aptarimas. Susitikimo su potencialiu kandidatu atrankos
pokalbio analizė ir vertinimas.
15 min. Pristatoma tema „Personalo įdarbinimas ir samda”, pateikiami darbo sutarčių ir kitų
dokumentų pavyzdžiai, kurie reikalingi priimant į darbą naują darbuotoją.
10 min. Atsakymai į darbo teisės klausimus.
45 min Praktinė užduotis, situacijų analizė. Naujų darbuotojų įdarbinimo klaidos, dalijimasis
asmenine patirtimi.
5 min. Vedėjas apibendrina diskusiją apie sėkmingą adaptaciją, pabrėžia vadovo vaidmenį ir
atsakomybę.
15 min. Pristatoma tema „Darbuotojų karjeros samprata”.
15 min. Praktinė grupės užduotis. Diskusija apie naujos karjeros valdymo (švietimo
sistemoje) galimybes.
10 min. Vedėjas apibendrina personalo formavimo temą.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
3 val. - Savarankiškas darbas. Savarankiškas gilinimasis į personalo formavimo klausimą,
skaitant nurodytas knygas.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji mokymosi dienoraščiuose užrašo svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
99

DARBO FUNKCIJOS IR PAREIGOS
TEMA
Temos pagrindimas
Šioje specialiosios konsultantų renginio programos dalyje bus detaliau analizuojamos
organizacijos struktūros, funkcijų ir darbų paskirstymo, efektyvaus pareigų aprašymo klausimai,
siejami su mokyklų strategija ir lyderystės vardan mokymosi koncepcija.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Suformuoti šiuolaikišką PV funkcijos sampratą.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti mokyklos struktūros, valdymo ir lyderystės darną.
2. Analizuojant pateiktas situacijas, ugdyti praktinius konsultavimo (personalo valdymo srityje)
gebėjimus.
3. Lavinti analitinius ir dalyvavimo diskusijose gebėjimus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras, kaip organizacijos struktūros, darbo funkcijų ir pareigų
apibrėžimo klausimai siejasi su strategija, kokie yra svarbiausi šios srities probleminiai klausimai ir
galimos sprendimų kryptys. Suvoks, koks šios PV srities ryšys su kitomis sritimis.
Kita vertus, dalyvaudami diskusijoje, dalyviai lavina analitinius gebėjimus, gebėjimus formuluoti
argumentus, užduoti klausimus, įsiklausyti į kitų besimokančiųjų teiginius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas, atsakomybė. Tarpasmeninė
kompetencija – bendravimas, bendradarbiavimas. Profesinė kompetencija - konsultavimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas.
Temos išdėstymo struktūra
20 min. Pristatoma tema „Organizacijos struktūra”. Pateikiami struktūros tipai pagal
Mintzbergą. Nagrinėjama, kaip organizacijos struktūra siejasi su strategija, siejant ją su
besimokančios organizacijos ir lyderystės vardan mokymosi samprata.
100

15 min. Praktinė užduotis – situacijos aptarimas grupėse. Ji skirta diagnozuoti PV valdymo
problemas. Užduoties tikslas – ugdyti gebėjimą kūrybiškai įvertinti mokyklos galimybes,
kurti valdymo struktūras, atitinkančias mokyklos strategiją.
15 min. Grupių darbo pristatymas, bendra diskusija. Vedėjas apibendrina diskusiją.
20 min. Pristatoma tema „Pareigų aprašymai, pareigų vertinimas”.
20 min. Praktinė užduotis – situacijos aptarimas, dviejų skirtingų mokyklų vadovų,
mokytojų pareigų aprašymas. Analizuojama, ar pareigų aprašymuose galima surasti vietų,
skatinančių lyderystę; teikiami pasiūlymai, ką reikėtų pakeisti.
20 min. Grupių darbo pristatymas. Bendra diskusija. Vedėjas apibendrina diskusiją.
20 min. Praktinė užduotis „Užduočių atlikimo kriterijai ir standartai”. Grupėms pateikiamos
skirtingo detalumo instrukcijos tokiai pačiai užduočiai atlikti. Rezultatų aptarimas.
20 min. Pristatoma tema „Užduočių atlikimo kriterijai ir standartai”. Analizuojami būdai,
kaip aprašyti darbuotojų pareigų atlikimą, panaudojant vertinimo kriterijus ir atlikimo
standartus. Aptariami skirtingi standartų tipai (kiekybiniai, elgesio, trečios šalies), išskiriama
kokybinių standartų svarba lyderystės ugdymo procesui.
30 min. Praktinė užduotis – skirtingų mokyklos pareigybinių grupių darbo atlikimo
užduočių, kriterijų ir standartų apibrėžimas. Darbas grupėse.
20 min. Grupių darbo pristatymas, bendra diskusija. Vedėjas apibendrina diskusiją.
20 min. Pristatoma tema „Darbų paskirstymas pagal funkcijas. Darbo organizavimas.
Komandinio darbo organizavimo klausimai”. Analizuojama, kaip efektyviai skirstyti
funkcijas, kaip organizuoti komandinį darbą, kuriant, vadovaujant, skatinant pasitikėjimą
besimokančioje organizacijoje.
20 min. Praktinė užduotis – situacijos aptarimas.
15 min. Grupių darbo pristatymas, bendra diskusija.
5 min. Vedėjas apibendrina temą.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
101

VEIKLOS VALDYMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Šioje specialiosios konsultantų renginio programos dalyje bus detaliau analizuojami klausimai,
problemos, dilemos, su kuriomis susiduria organizacijos, diegdamos arba įgyvendindamos personalo
valdymo funkciją – veiklos valdymą. Tai ypač svarbi konsultavimo tema, nes veiklos valdymo
paskirtis – tobulinti darbuotojų veiklos kokybę aiškaus ir nuolatinio veiklos rezultatų įvertinimo ir
veiksmų planavimo proceso metu.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos.
Temos tikslas
Supažindinti konsultantus su veiklos valdymo srities konsultavimo problematika ir sprendimų
alternatyvomis.
Temos uždaviniai
1. Apžvelgti veiklos valdymo srities problemų ir sprendimų spektrą.
2. Analizuoti pateiktas situacijas ir ugdyti praktinius konsultavimo personalo valdymo srityje
gebėjimus.
3. Dalyvauti diskusijose ir lavinti analitinius gebėjimus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras, kokie yra svarbiausi veiklos valdymo srities dileminiai ir
probleminiai klausimai bei galimos sprendimų kryptys. Sužinos, kokie yra galimi konsultavimo
veiklos valdymo tobulinimo iššūkiai, o taip pat – mokės analizuoti šios srities problemas.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas, atsakomybė. Tarpasmeninė
kompetencija - bendravimas, bendradarbiavimas. Profesinė kompetencija - konsultavimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas.
Temos išdėstymo struktūra
20 min. Pristatoma tema „Veiklos vertinimo procesas”. Aptariami proceso žingsniai ir
uždaviniai. Analizuojama, kaip šis procesas įtakoja lyderystės raišką ir mokymosi kokybę.
Bendra diskusija.
15 min. Pristatoma tema „Veiklos vertinimo dokumentacija”. Demonstruojami dokumentų
pavyzdžiai.
102

15 min. Praktinė užduotis – skirtingo tipo vertinimo formų palyginimas.
20 min. Grupių pastebėjimai, bendra diskusija. Vedėjas apibendrina diskusiją, akcentuoja
skirtingo tipo formų privalumus ir trūkumus.
15 min. Pristatoma tema „Informacijos vertinimo šaltiniai”. Apžvelgiami informacijos
vertinimo šaltiniai. Aptariami specifiniai mokyklų šaltiniai – pamokos stebėjimas, programų
vertinimas ir kt. Susipažįstama su klasikinėmis vertinimo metodų panaudojimo galimybėmis.
10 min. Bendra diskusija.
30 min. Pristatoma tema „Grįžtamojo ryšio pokalbiai ir veiklos vertinimo pokalbis”.
Videofilmas.
10 min. Bendra diskusija.
20 min. Svarbiausių veiklos valdymo srities problemų apžvalga, praktiniai pavyzdžiai.
15 min. Bendra diskusija, problemų sąrašo papildymas, prioritetai.
20 min. Praktinė užduotis pasirinkta tema (1) – situacijos aptarimas grupėse.
15 min. Grupių darbo pristatymas, bendra diskusija. Vedėjas apibendrina diskusiją.
20 min. Praktinė užduotis pasirinkta tema (2) – situacijos aptarimas grupėse.
15 min. Grupių darbo pristatymas, bendra diskusija. Vedėjas apibendrina diskusiją.
20 min. Praktinė užduotis pasirinkta tema (3) – situacijos aptarimas grupėse.
15 min. Grupių darbo pristatymas, bendra diskusija. Vedėjas apibendrina diskusiją.
15 min. Bendra diskusija - konsultavimo veiklos valdymo tema specifiniai klausimai.
5 min. Vedėjas apibendrina temą.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose..
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
103

DARBUOTOJŲ UGDYMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Viena pagrindinių personalo valdymo sričių yra darbuotojų ugdymas. Efektyviai valdant šią sritį,
organizacijoje kuriama aplinka, kurioje darbuotojas gali tobulėti, noriai priima naujus iššūkius, siekia
karjeros. Taip įgyjamas darbuotojo lojalumas, išsaugoma motyvacija, padedanti sėkmingai dirbti ir
siekti numatytų tikslų. Tokiu būdu darbuotojų ugdymas glaudžiai siejasi su besimokančios
organizacijos ir lyderystės vardan mokymosi samprata ir strategija. Šiuolaikinės darbuotojų ugdymo
tendencijos nagrinėja šiuos klausimus: kompetencijų sistema, kompetencijų išskyrimas ir lygių
nustatymas, naujų darbuotojų mokymas ir paruošimas dirbti, mokymų poreikio nustatymas,
darbuotojų ugdymo planavimas ir organizavimas, mokymų efektyvumo vertinimas.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos. 3 val. skirtos savarankiškam darbui.
Temos tikslas
Išnagrinėti darbuotojų ugdymo klausimus.
Temos uždaviniai
1. Apžvelgti pagrindinius darbuotojų ugdymo klausimus, suteikti naujų žinių.
2. Ugdyti konsultantų (ugdymo klausimais) įgūdžius praktinių užduočių, situacijų aptarimo,
diskusijų pagalba.
Susipažinę su šia tema, dalyviai supras aktualius darbuotojų ugdymo klausimus. Žinos, kokią
reikšmę darbuotojų ugdymas turi mokyklos ar kitos švietimo įstaigos organizacijos valdymui.
Dalyviai turės praktinę galimybę įgyti kompetencijų įvardijimo ir apibūdinimo, mokymų poreikio
nustatymo, planavimo, organizavimo, mokymų efektyvumo vertinimo įgūdžių. Dalyvaudami
grupelių darbe ir bendrose diskusijose, lavins tarpasmeninio bendravimo, pokalbių valdymo, idėjų
generavimo, pristatymo, argumentavimo įgūdžius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, atsakomybė. Tarpasmeninė kompetencija -
bendravimo įgūdžiai, bendradarbiavimas. Profesinė kompetencija - konsultavimas, vertinimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; bendra diskusija auditorijoje; diskusija grupėse ir grupių darbo pristatymas;
individualus darbas.
Temos išdėstymo struktūra
15 min. Teorinė dalis. Pristatoma tema „Darbuotojų ugdymo ir mokymo samprata”,
atskleidžiama personalo valdymo darbuotojų ugdymo svarba.
104

10 min. Teorinė dalis. Pristatomos temos: kompetencijų samprata, kompetencijų modelis
organizacijose (akcentuojama kompetencijų vystymo svarba, siekiant pagrindinių
organizacijos tikslų ir strategijų).
25 min. Bendra diskusija apie praktinę užduotį – skirtingų pareigybių kompetencijų
išskyrimas švietimo įstaigoje.
35 min. Praktinė užduotis mažose grupelėse – a) aprašyti pasirinktų kompetencijų elgsenos
modelius; b) nustatyti kompetencijų lygius.
10 min. Grupelių darbo pristatymas.
10 min. Vedėjas apibendrina diskusiją apie kompetencijų svarbą švietimo įstaigoje,
akcentuoja kompetencijų vertinimo tikslus ir naudą bei jų sąsajas su darbuotojų veiklos
vertinimu.
15 min. Teorinė dalis. Pristatoma tema „Ugdymo proceso švietimo įstaigose organizavimas”.
Smulkesnės temos: mokymų poreikio nustatymas, mokymų planavimas, mokymų plano
įgyvendinimas, mokymų rezultatų įvertinimas ir įtvirtinimas.
30 min. Praktinė užduotis mažose grupelėse - a) švietimo organizacijų darbuotojų mokymų
poreikio nustatymas; b) naujo darbuotojo ugdymo poreikiai ir sistemiškumas; c) patyrusių
darbuotojų ugdymo poreikiai, nustatant svarbiausias ugdymo kryptis ir temas.
10 min. Grupelių darbo pristatymas.
30 min. Praktinis darbas – išbandyti skirtingus mokymo metodus, kad galima būtų įvertinti
jų efektyvumą dirbant su suaugusiųjų grupėmis.
10 min. Vedėjas apibendrina temą, atsako į klausimus, pateikia pagrindines rekomendacijas,
kaip pasirinkti mokymo metodus.
15 min. Teorinė dalis. Pristatoma tema „Mokymo efektyvumo vertinimas”.
30 min. Praktinė užduotis. Darbas mažose grupelėse. Dalyviai dalinasi asmenine patirtimi ir
ieško naujų idėjų užtikrinti, kad mokymų metu įgytos žinios ir įgūdžiai būtų taikomi ir
įtvirtinami praktiškai.
10 min. Grupelių darbo pristatymas.
5 min. Vedėjas apibendrina personalo ugdymo temą.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
3 val. Savarankiškas darbas – savarankiškai gilintis į personalo ugdymo klausimus.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji mokymosi dienoraščiuose užrašo svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
105

PERSONALO MOTYVAVIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Viena iš svarbiausių personalo valdymo sričių yra personalo motyvavimas, užtikrinantis, kad būtų
sėkmingai realizuoti organizacijos veiklos tikslai. Darbuotojų motyvacijos klausimas, stipriai susijęs
su visomis personalo valdymo sritimis, daro įtaką organizacijos kultūrai, vertybėm, teisingai ir
objektyviai atlygio už darbą sistemai, komunikacijai, potencialių darbuotojų pritraukimui, ugdymui,
veiklos vertinimui, karjeros valdymui. Darbuotojų motyvacijos valdymas užtikrina organizacijos
dirbą ir jai lojalių darbuotojų norą tobulėti. Personalo motyvavimas glaudžiai siejasi su
besimokančios organizacijos ir mokymosi lyderystės vardan samprata ir strategija. Šiuolaikinės
personalo motyvavimo tendencijos nagrinėja: motyvacijos sampratą, motyvavimo procesą,
motyvacijos priemones ir metodus.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos. 3 val. skirtos savarankiškam darbui.
Temos tikslas
Išnagrinėti personalo motyvavimo klausimus.
Temos uždaviniai
1. Apžvelgti pagrindinius personalo motyvavimo klausimus, suteikti naujų žinių.
2. Ugdyti personalo motyvacijos klausimų įgūdžius praktinių užduočių, situacijų aptarimo,
diskusijų pagalba.
Rezultatai
Susipažinę su šia tema, dalyviai supras aktualius personalo motyvavimo klausimus. Sužinos, kokią
reikšmę personalo motyvavimas turi mokyklos ar kitos švietimo įstaigos organizacijos valdymui.
Dalyviai turės galimybę praktiškai įvertinti ar suformuoti naują požiūrį į motyvavimo procesą ir
priemones, įgis motyvavimo įgūdžių. Dalyvaudami grupelių darbe ir bendrose diskusijose, lavins
tarpasmeninio bendravimo, pokalbio valdymo, idėjų generavimo, pristatymo, argumentavimo
įgūdžius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, atsakomybė. Tarpasmeninė kompetencija -
bendravimo įgūdžiai, bendradarbiavimas. Profesinė kompetencija - konsultavimas, vertinimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; bendra diskusija auditorijoje; diskusija grupėse ir grupių darbo pristatymas;
individualus darbas.
106

Temos išdėstymo struktūra
20 min. Teorinė dalis. Nagrinėjama tema „Personalo motyvacijos ir motyvavimo samprata”.
35 min. Praktinė užduotis mažose grupelėse: a) darbuotojų motyvavimo situacija ir
problematika švietimo sistemoje; b) vyraujančios teigiamos ir neigiamos motyvacijos
priemonės, jų privalumai ir trūkumai.
10 min. Grupių darbo pristatymas, aptarimas.
30 min. Teorinė dalis. Nagrinėjama tema „Vyraujančių motyvavimo teorijų apžvalga”.
35 min. Praktinė užduotis mažose grupelėse – motyvavimo teorijų idėjų praktinis taikymas
švietimo sistemoje, naujų galimybių paieška.
10 min. Grupių darbo pristatymas, aptarimas.
15 min. Individuali užduotis – nustatyti individualius dalyvių poreikius (kas motyvuoja
darbe).
25 min. Bendra diskusija apie motyvacijos priemonių paiešką ir taikymą, atsižvelgiant į
individualius darbuotojų poreikius.
25 min. Bendra diskusija apie sėkmingą motyvacijos sistemą.
35 min. Praktinė užduotis mažose grupelėse. Naujos galimybės: motyvacijų sistemos kūrimas
ir taikymas švietimo sistemoje.
10 min. Grupelių darbo pristatymas.
10 min. Vedėjas apibendrina darbuotojų motyvavimo temą, pabrėžia vadovo vaidmenį ir
atsakomybę.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
3 val. Savarankiškas darbas - gilintis į personalo formavimo klausimus (skaityti nurodytas
knygas).
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji mokymosi dienoraščiuose užrašo svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
107

ORGANIZACIJOS KULTŪRA
TEMA
Temos pagrindimas
Labai svarbi personalo valdymo sritis yra organizacijos kultūra. Nuo jos didele dalimi priklauso
organizacijos sėkmė, tikslų įgyvendinimas, bendras ir sklandus visų organizacijos, įstaigos narių
darbas ir tobulėjimas. Organizacijos kultūros klausimai siejasi su besimokančios organizacijos ir
lyderystės vardan mokymosi samprata ir strategija. Šiuolaikinės organizacijos kultūros tema apima
organizacijos kultūros ir klimato, komunikacijos, organizacijos vertybių klausimus.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės (seminaro) akademinės valandos. 2 val. skiriamos savarankiškam darbui.
Temos tikslas
Išnagrinėti organizacijos kultūros klausimus.
Temos uždaviniai
1. Apžvelgti pagrindinius organizacijos kultūros klausimus, suteikti naujų žinių.
2. Ugdyti konsultavimo organizacijos kultūros įgūdžius praktinių užduočių, situacijų aptarimo,
diskusijų pagalba.
Rezultatai
Susipažinę su šia tema, dalyviai supras aktualius organizacijos kultūros klausimus. Sužinos, kokią
reikšmę organizacijos kultūra turi mokyklos ar kitos švietimo įstaigos organizacijos valdymui.
Dalyviai turės praktinę galimybę įgyti organizacijos kultūros ir klimato analizės, vertinimo,
formavimo, vertybių puoselėjimo, komunikacijos organizacijoje gerinimo įgūdžių. Atlikdami
individualias užduotis, dalyvaudami grupelių darbe ir bendrose diskusijose, lavins situacijos analizės,
vertinimo, tarpasmeninio bendravimo, pokalbio valdymo, idėjų generavimo, pristatymo,
argumentavimo įgūdžius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - analitinis mąstymas, atsakomybė. Tarpasmeninė kompetencija -
bendravimo įgūdžiai, bendradarbiavimas. Profesinė kompetencija - konsultavimas, vertinimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; bendra diskusija auditorijoje; diskusija grupėse ir grupių darbo pristatymas,
aptarimas; individualus darbas.
108

Temos išdėstymo struktūra
15 min. Teorinė dalis. Pristatoma tema „Organizacijos kultūra ir jos svarba”. Nagrinėjama
organizacijos kultūros samprata, pagrindiniai bruožai, organizacijos kultūros lygiai,
organizacijos kultūros tipologija ir veiksniai, įtakojantys organizacijų kultūrą.
10 min. Individuali užduotis - vyraujanti organizacijos kultūra švietimo sistemoje.
Apžvelgdami savo asmeninę patirtį, dalyviai įvertina savo organizacijos kultūrą.
20 min. Bendra diskusija. Dalyviai dalinasi įžvalgomis apie vyraujančią kultūrą. Diskusijos
pabaigoje Vedėjas apibendrina, įvardina sėkmingos ir besimokančios organizacijos kultūros
bruožus ir pagrindines sąlygas, dėl kurių kyla būtinybė keisti organizacijos kultūrą.
15 min. Teorinė dalis. Pristatoma tema „Organizacijos klimato samprata”. Pristatomi
organizacijos klimato pagrindiniai aspektai, faktoriai, įtaka siekiamiems organizacijos
rezultatams ir pagrindiniai vertinimo metodai.
20 min. Praktinis darbas mažose grupelėse – naujų idėjų gerinti organizacijos klimatą
švietimo įstaigose paieška.
10 min. Grupių darbo pristatymas. Bendra diskusija, dalijimasis įžvalgomis.
15 min. Pristatoma tema „Vertybės - organizacijos kultūros dalis”, apžvelgiama vertybių
samprata ir įtaka sėkmingam organizacijos augimui.
20 min. Praktinė užduotis mažose grupelėse: a) aptarti, kaip dalyviai įsivaizduoja
vyraujančias vertybes švietimo organizacijoje; b) vertybių, kaip veikiančių veiklos principų,
puoselėjimas švietimo įstaigoje.
10 min. Grupelių darbo pristatymas. Bendra diskusija, dalijimasis idėjomis.
10 min. Pristatoma tema „Komunikacija švietimo sistemoje”. Komunikacijos organizacijoje
apibūdinimas, įvairių komunikacijos pavyzdžių pristatymas.
15 min. Bendra diskusija. Įvardijama, su kokiomis komunikacijos problemomis susiduria
švietimo organizacijos, aptariama, kaip gerinti komunikaciją.
10 min. Vedėjas apibendrina organizacijos kultūros temą, parodo organizacijos kultūros ir
personalo valdymo sąveiką.
10 min. Dalyviai rašo mokymosi dienoraštį.
2 val. Savarankiškas darbas – savarankiškai gilintis į organizacijos kultūros klausimus (skaityti
rekomenduotas knygas).
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo mokymosi dienoraščiuose svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose.
Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
109

KURSO APIBENDRINIMAS. PRAKTINIŲ PV KONSULTAVIMO PROJEKTŲ
ĮVADAS
20 min. Reziumuojama kurso medžiaga – svarbiausios personalo valdymo temos ir
aktualiausios problemos, konsultavimo klausimai, konsultanto dilemos kiekvienoje iš jų.
15 min. „Mokymosi dienoraštis”. Dalyviai (grupėse po 3 žm.) dalijasi įžvalgomis, klausimais,
komentarais iš mokymosi dienoraščių, rašytų viso kurso metu.
20 min. Bendra diskusija, apibendrinimai.
20 min. Praktinių personalo valdymo konsultacijų projektų įvadas: eiga, darbo principai,
rezultatai, projektinių grupių formavimas, organizaciniai klausimai ir kt.
5 min. Klausimai ir atsakymai.
15 min. Praktinis darbas – konsultavimo projektų idėjų generavimas apie potencialius
klientus ir temas. Apibendrinimas.
5 min. Baigiamasis žodis, pažymėjimai, atsisveikinimas.
LITERATŪRA:
1. Personalo valdymo programa mokykloms ,,Strategic management of people and resources”,
National College for School Leadership, Crown, 2005.
2. A.Sakalas. Personalo vadyba, 2003.
3. Dave Ulrich, Wayne Brockbank. Personalo vadyba: Vertės pasiūlymas, 2007.
4. Derek Torrington, Laura Hall. Personnel Management: HRM in Action, 1995.
5. Gary Dessler. Personalo valdymo pagrindai, 2001.
6. Individuali karjeros vadyba. Harvard Business School Press, 2006.
7. I. Bakanauskienė. Personalo valdymas, 2008.
8. J. Kapočiūtė. Darbo teisės vadovas praktikams, 2006.
9. Laurie J. Mullins. Management and Organisational Behavior, 1993.
10. Milkovich Boudreau. Personnel – Human Resource Management, 1988.
11. Press, 2006.
12. P. B. Beaumont. Human resource Management: Key Concepts and Skills, 1993.
13. Ralph Christensen. Roadmap to Strategic HR, 2006.
14. Richard Hale, Peter Whitlam. Efektyvus veiklos valdymas, 2009
15. Žinynas. Konsultacijos vadovui. PERSONALO VALDYMAS, 1-2 dalis. ,,Verslo žinios”,
2006 - 2010.
110

IV. SPECIALIZUOTA PROGRAMA „SOCIALINIS DIALOGAS IR VIEŠIEJI
RYŠIAI”
Programa „Socialinis dialogas ir viešieji ryšiai” yra viena iš specializuotų konsultantų rengimo
programų. Pagrindinis socialinio dialogo (SD) tikslas yra skatinti bendro sutarimo paieškas ir
demokratinį suinteresuotų šalių dalyvavimą organizacijos valdyme, šalies arba regiono politikos
formavime. SD dažniausiai remiasi partnerystės samprata ir laikomas diskusijų ir bendravimo,
problemų sprendimo priemone. Socialinis dialogas suvokiamas kaip derybų ir konsultacijų procesas
tarp įvairių socialinių partnerių, apimantis pačias įvairiausias sritis, tačiau dažniausiai reiškiasi
švietimo ir socialinės politikos srityje.
Socialinis dialogas (bendradarbiavimas) – tai įvairiapusė veikla ar įtaka, siekiant bendrų tikslų,
palaikant konstruktyvius ryšius su interesų grupėmis. Švietimo įstaigoje - tai tėvai, mokytojų
profesinės sąjungos ir kitos organizacijos, mokinių organizacijos, vietos bendruomenė, valstybės ir
savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos ir kt. Švietimo lyderių gebėjimai konstruktyviai
bendradarbiauti ir susitarti vardan geresnio mokymosi yra svarbi sąlyga mokytis lyderystės.
Lietuvoje socialinis dialogas yra nauja bendradarbiavimo forma, todėl dar nėra susiformavusių
socialinio dialogo tradicijų – kalbėjimosi, klausymosi, kompromisų ieškojimo. Programos
,,Socialinis dialogas ir viešieji ryšiai“ tikslas – padėti šios srities švietimo konsultantams skatinti
konstruktyvų švietimo lyderių bendravimą ir bendradarbiavimą su visomis interesų grupėmis vardan
geresnio mokinių mokymosi.
Mokymosi programos temos:
1. Socialinis dialogas ir viešieji ryšiai švietimo sistemoje.
2. Mokyklos bendruomenės telkimas. Mokykla - besimokanti organizacija.
3. Išorinė ir vidinė komunikacija organizacijoje, vystant socialinį dialogą.
4. Mokyklos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Socialinio dialogo metodai: keitimasis
informacija, atviros diskusijos, susitarimai (trišalės ar kt. diskusijos), konsultavimasis, derybos ir
pan.
5. Projektų, skatinančių socialinį dialogą, rengimas ir vykdymas.
SOCIALINIS DIALOGAS IR VIEŠIEJI RYŠIAI ŠVIETIMO SISTEMOJE
Temos pagrindimas
TEMA
Mokantis šios temos bus aptariama ir analizuojama socialinio dialogo švietimo kontekste reikšmė,
pristatomos socialinio dialogo Lietuvoje tradicijos ir pavyzdžiai, diskutuojama apie organizacijos
vadovavimo kultūros ir socialinio dialogo ryšį.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
4 kontaktinės akademinės valandos.
111

Temos tikslas
Išsiaiškinti socialinio dialogo teorinį pagrindimą, praktinį poreikį ir reikšmę organizacijai
(mokyklai) ar šalies arba regiono politikos formavimui.
Temos uždaviniai
Išanalizuoti socialinio dialogo ir viešųjų ryšių sampratą bei reikšmę mokyklų veiklai, veiklos
kokybei ir besimokančiųjų mokymuisi.
Apžvelgti organizacijos vadovavimo kultūros ir socialinio dialogo, viešųjų ryšių
organizavimo sąsajas.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai žinos socialinio dialogo sampratą, bus išsianalizavę socialinio dialogo
plėtros galimybes bei švietimo sėkmės prielaidas.
Dalyvaudami diskusijoje, dalyviai lavins konsultantui svarbius analitinius gebėjimus, gebėjimus
formuluoti argumentus, užduoti klausimus, įsiklausyti į kitų besimokančiųjų teiginius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
– bendravimas, bendradarbiavimas, tolerantiškumas, pasitikėjimo kūrimas ir atvirumo skatinimas.
Profesinė kompetencija - konsultavimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas,
praktinių pavyzdžių analizė.
Temos išdėstymo struktūra
25 min. Socialinis dialogas. Viešieji ryšiai. Lietuvos patirtis ir tradicijos. Socialinis dialogas ir
viešieji ryšiai Lietuvos švietime.
45 min. Socialinio dialogo ir viešųjų ryšių vystymo galimybės, nuostatos, stereotipai ir
organizavimo būdai.
20 min. Socialinio dialogo ir viešųjų ryšių subjektai: sąveikos, lygmenys, konstruktyvi
komunikacija, sprendimų priėmimas.
45 min. Organizacijos (mokyklos) kultūra ir vadovavimo stilius, ryšys su socialinio dialogo ir
viešųjų ryšių plėtojimo galimybėmis.
45 min. Atvejų analizė.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji užrašo svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose. Vedėjas skatina
besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
112

MOKYKLOS BENDRUOMENĖS TELKIMAS (BESIMOKANTI
BENDRUOMENĖ)
TEMA
Temos pagrindimas
Temoje aptariami mokyklos (besimokančios bendruomenės) bruožai, lyderystės ir dalyvavimo
(visais lygmenimis) galimybės, iniciatyvos ir atsakomybių pasiskirstymas. Nagrinėjami praktiniai
mokyklos kultūros vertinimo arba įsivertinimo klausimai: mokyklos funkcijos, reikšmė, svarba ir
statusas vietos bendruomenėje
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
6 kontaktinės akademinės valandos ir 2 akademinės, savarankiško darbo valandos.
Temos tikslai
Susipažinti su besimokančios organizacijos bruožais, lyderystės ir dalyvavimo
galimybėmis.
skatinimo
Susipažinti su mokyklos kultūros ir subkultūrų teoriniais ir praktiniais aspektais.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti mokyklos, kaip besimokančios bendruomenės telkimo teorinius ir praktinius
aspektus – 2 val.
2. Mokytis vertinti mokyklos kultūros lygmenį, atpažinti egzistuojančias subkultūras ir mokytis
prognozuoti bei planuoti teigiamą subkultūrų poveikį mokyklos (kaip organizacijos) pažangai –
1,5 val.
3. Susipažinti ir mokytis nustatyti vadovavimo mokyklai ir lyderystės stilius – 1,5 val.
4. Aptarti ir mokytis vertinti bendruomenės įsivertinimo kultūros įtaką bendruomenės pažangai ir
sutelktumui – 1 val.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras besimokančios organizacijos, mokyklos bendruomenės kultūros ir
subkultūrų lyderystės stilių. Žinos bendruomenės įsivertinimo kultūros įtakos pažangai sampratą bei
šių aspektų poveikį bendruomenės sutelktumui ir visos mokyklos pažangai. Dalyvaudami diskusijoje
dalyviai gaus žinių, lavins konsultantui svarbius analitinius gebėjimus, gebėjimus formuluoti
argumentus, užduoti klausimus, įsiklausyti į kitų besimokančiųjų teiginius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
- bendravimas, bendradarbiavimas, tolerantiškumas, pasitikėjimo kūrimas ir atvirumo skatinimas,
konsultavimo kompetencija.
113

Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas,
atvejų analizė, vertinimo ir įsivertinimo instrumentų taikymas, rezultatų analizė.
Temos išdėstymo struktūra
Besimokančios organizacijos bruožai, mokyklos tapsmo besimokančia organizacija galimybės
(teoriniai ir praktiniai aspektai).
Lyderystės organizacijoje (mokykloje) skatinimas. Lyderystės vieta besimokančioje
organizacijoje, lyderystės stilių įvairovė ir įsivertinimas.
Organizacijos (mokyklos) kultūra ir subkultūros teoriniai aspektai. Mokyklos etoso
pažinimas ir vertinimas. Mokymąsi ir bendradarbiavimą skatinanti mokyklos kultūra ir
aplinka.
Bendruomenės kultūros įsivertinimo skatinimas.
sprendimo algoritmai.
Problemų identifikavimas ir galimi jų
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji įsivardina svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose. Vedėjas skatina
besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
114

TEMA
IŠORINĖ IR VIDINĖ KOMUNIKACIJA, PLĖTOJANT SOCIALINĮ DIALOGĄ
Temos pagrindimas
Šioje temoje nagrinėjami organizacijos komunikacijos siekiai, tikslai, būdai, padedantys kurti
geresnius mokyklos bendruomenės narių santykius, bendravimo ir bendradarbiavimo vardan
geresnio mokymosi kultūrą. Aptariami tėvų įtraukimo bei švietimo būdai, organizacijos įvaizdžio
formavimo ir mokyklos reputacijos stiprinimo strategijos, visuomenės informavimo bei visuomenės
nuomonės formavimo apie organizacijos veiklos kokybę metodai.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
10 kontaktinių akademinių valandų ir 6 praktinės veiklos valandos.
Temos tikslas
Aptarti išorinės ir vidinės komunikacijos galimybes ir prasmingumą, siekiant organizacijos tikslų
bei geresnio besimokančiųjų mokymosi.
Temos uždaviniai
1. Susipažinti su efektyvios išorinės ir vidinės komunikacijos teoriniais ir praktiniais aspektais.
2. Mokytis planuoti vidinę ir išorinę komunikaciją bei vertinti jos efektyvumą.
3. Praktikuotis valdyti įvairius komunikacijos su skirtingomis interesų grupėmis būdus.
4. Aptarti mokyklų įvaizdžio kūrimo prielaidas, efektyviausius būdus bei sukurto įvaizdžio
vertinimo kriterijus.
5. Mokytis įžvelgti ryšius tarp mokyklos kultūros, strategijos bei įvaizdžio.
6. Praktikuoti vidinės ir išorinės komunikacijos konsultavimo klausimų gebėjimus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai žinos išorinės ir vidinės komunikacijos sampratą, bus pasirengę
konsultuoti bendruomenes išorinės ir vidinės komunikacijos planavimo, valdymo ir panaudojimo
klausimais, gebės mokyti kitus įvairių komunikacijos būdų. Dalyvaudami diskusijoje, dalyviai lavins
konsultantui svarbius analitinius gebėjimus, gebėjimus formuluoti argumentus, užduoti klausimus,
įsiklausyti į kitų besimokančiųjų teiginius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
- bendravimas, bendradarbiavimas, tolerantiškumas, pasitikėjimo kūrimas ir atvirumo skatinimas.
Profesinė kompetencija - konsultavimas.
115

Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas,
simuliaciniai žaidimai, videotreningas.
Temos išdėstymo struktūra
Išorinės ir vidinės komunikacijos būdai ir priemonės, jų panaudojimas ir valdymas.
Ryšiai su atskirais mokyklos bendruomenės nariais, įvairiomis grupėmis, savivalda. Vidinės
komunikacijos modeliai. Krizių prevencija.
Ryšiai su visuomene. Laiko ir informacijos srautų planavimas. Komunikacinės žinutės apie
organizaciją kūrimas. Bendravimas ir viešas kalbėjimas. Bendravimo su žiniasklaida principai.
Informacijos (apie mokyklą) pateikimo žiniasklaidai būdai: pranešimas spaudai, spaudos
konferencija, apskritojo stalo diskusija, prezentacija, interviu, dalykinis probleminis
straipsnis.
Mokyklos įvaizdžio kūrimas internete. Interneto svetainių efektyvumas. Socialinių tinklų
panaudojimas (Facebook).
Įvaizdžio kūrimo planavimas: mokyklos ryšių su visuomene plano (strategijos) kūrimo
pagrindai. Sukurto mokyklos įvaizdžio efektyvumo vertinimo kriterijai ir būdai.
Vidinės ir išorinės komunikacijos problemos, konsultacinės pagalbos praktikos.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji įsivardina svarbiausias žinias, įvardija mokymosi sunkumus ir tobulinimosi
aspektus, aptaria juos porose. Vedėjas skatina besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis.
Besimokantieji pademonstruoja savo komunikacinius gebėjimus simuliacinių žaidimų, videotreningo
metu ir gauna grįžtamąjį ryšį.
116

MOKYKLOS BENDRADARBIAVIMAS SU SOCIALINIAIS PARTNERIAIS
Temos pagrindimas
TEMA
Šios temos paskirtis – išryškinti bendradarbiavimo, kaip demokratiško valdymo garantijų
galimybes bei atsakomybių pasidalinimą (mokymąsi skatinančio organizacijos klimato kūrimo ir
palaikymo bei tobulėjimo galimybė). Temoje aptariamas socialinių partnerių vaidmuo, siekiant
bendrų mokyklos ar švietimo tikslų švietimo kaitos kontekste. Bus mokomasi praktinių partnerystės
su socialiniais partneriais mechanizmų, pvz., partnerystės sutarčių sudarymo, derybų, konsultacijų,
apskritojo stalo diskusijų, fokusuotos grupės diskusijų vedimo ir kitų bendradarbiavimo formų bei
konsultavimo šiais klausimais praktikų.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
10 kontaktinių akademinių valandų ir 6 praktinės veiklos valandos.
Temos tikslas
Aptarti mokyklos bendradarbiavimo su socialiniais partneriais teorinius ir praktinius aspektus bei
galimas konsultavimo praktikas.
Temos uždaviniai
1. Aptarti bendradarbiavimo su socialiniais partneriais reikšmę (įtaką) mokyklos tikslų ir uždavinių
įgyvendinimui, lyderystės skatinimui, visos mokyklos pažangai ir atskirų mokinių pasiekimams.
2. Išryškinti socialinių partnerių bei interesų grupes, su kuriomis plėtojamas bendradarbiavimas ir
parterystė.
3. Aptarti susitarimų, keitimosi informacija, nuomonėmis, konsultavimo, derybų, partnerių
paieškos, ryšių palaikymo ir kt. bendradarbiavimo klausimus švietimo arba mokyklos kaitos
kontekste.
4. Išanalizuoti bendradarbiavimo ir naudingos partnerystės įsipareigojimų įteisinimo galimybes.
Mokytis parengti partnerystės sutartis.
5. Plėtoti konfliktų sprendimo, derybų, konsultacijų gebėjimus.
6. Praktiškai išbandyti konsultavimo šiais klausimais būdus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai žinos bendradarbiavimo su socialiniais partneriais sampratą, bus
išsianalizavę bendradarbiavimo galimybes ir jų reikšmę mokymui(si) bei sėkmės prielaidas.
Dalyvaudami diskusijoje, dalyviai lavins konsultantui svarbius analitinius gebėjimus, gebėjimus
formuluoti argumentus, užduoti klausimus, įsiklausyti į kitų besimokančiųjų ir partnerių teiginius.
Gebės parengti ir analizuoti partnerystės sutartis, vesti derybas, diskusijas bei konsultacijas.
117

Lavinamos kompetencijos:
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, gebėjimas klausytis ir girdėti, sisteminis mąstymas.
Tarpasmeninė kompetencija - bendravimas, bendradarbiavimas, tolerantiškumas, pasitikėjimo
kūrimas ir atvirumo skatinimas. Profesinė kompetencija - konsultavimo, bendradarbiavimo ir
partnerystės išmanymas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; praktinių situacijų pristatymai ir aptarimai grupėse, grupių
darbo pristatymas, kalbėjimo ir klausymosi pratimai ir jų aptarimas; individualus darbas,
videotreningas.
Temos išdėstymo struktūra
Švietimo pokyčiai ir permainų valdymas.
Socialinių partnerių bei interesų grupių identifikavimas, partnerystės ryšių kūrimas.
Atsakomybių pasiskirstymas ir abipusiai įsipareigojimai.
Bendradarbiavimo tikslai, sutartys ir sėkmės kriterijai.
Derybų ir konsultacijų praktikos. Retorikos praktika.
Bendradarbiavimo kryptys ir rezultatai.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji įsivardina svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose. Vedėjas skatina
besimokančiuosius pasidalinti savo įžvalgomis. Besimokantieji pademonstruoja derybų bei
konsultacijų vedimo gebėjimus videotreningo metu ir gauna grįžtamąjį ryšį.
118

PROJEKTŲ, SKATINANČIŲ SOCIALINĮ DIALOGĄ, RENGIMAS IR
VYKDYMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Šioje temoje analizuojamas projekto metodas, kaip švietimo organizacijos skatina socialinį dialogą
su mokyklos bendruomene bei valstybinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
10 kontaktinių akademinių valandų ir 6 praktinės veiklos valandos.
Temos tikslas
Formuoti teorinius ir praktinius projekto, skirto skatinti socialinį dialogą, įgūdžius. Ugdyti
konsultavimo projektų rengimo ir įgyvendinimo įgūdžius.
Temos uždaviniai
1. Apibūdinti projekto svarbą įgyvendinant švietimo strategijas.
2. Identifikuoti ir apibūdinti projekto rengimo etapus.
3. Identifikuoti ir apibūdinti pagrindinius struktūrinius projekto elementus.
4. Parengti nedidelės apimties projekto, skirto skatinti socialinį dialogą, paraišką.
5. Praktiškai išbandyti konsultavimo projektų rengimo gebėjimus.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai mokės apibūdinti projekto veiklos vaidmenį įgyvendinant švietimo
strategijas, identifikuoti ir apibūdinti projekto rengimo etapus, identifikuoti ir apibūdinti
pagrindinius projekto struktūrinius elementus, parengti nedidelės apimties projekto, skirto skatinti
socialinį dialogą, paraišką; praktiškai išbandys konsultavimo (projektų rengimo klausimais)
gebėjimus. Dalyvaudami diskusijoje, dalyviai lavins konsultantui svarbius analitinius gebėjimus,
gebėjimus formuluoti argumentus, užduoti klausimus, įsiklausyti į kitų besimokančiųjų teiginius.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - mokėjimas mokytis, sisteminis mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija
- bendravimas, bendradarbiavimas, tolerantiškumas, pasitikėjimo kūrimas ir atvirumo skatinimas.
Profesinė kompetencija - projektų rengimas ir vykdymas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; diskusija grupėse; grupių darbo pristatymas, aptarimas; individualus darbas,
projekto rengimas, konsultavimo praktika porose.
119

Temos išdėstymo struktūra
Projektinės veiklos vaidmuo įgyvendinant švietimo strategijas
Projektinė veikla - projekto gyvavimo ciklo etapai. Projekto idėjos pagrindimas, mokyklos
poreikių ar problemų sprendimo būdų paieška.
Projektu sprendžiamos problemos – analizuojama aplinka.
Praktinis darbas - nedidelės apimties projekto, skirto socialinio dialogo skatinimui lyderystės
kontekste, paraiškos parengimas.
Praktinis darbas - kolegų parengtų projektų analizė, grįžtamojo ryšio suteikimas,
konsultavimas projekto tobulinimo klausimais.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji įsivardina svarbiausius išmokimus, aptaria juos porose, parengia nedidelės apimties
projekto, skirto socialinio dialogo skatinimui lyderystės kontekste, paraišką.
Iš viso mokymams – 60 akad. val., iš jų 20 akad. val. skirta praktinei veiklai.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Įžanginis vadovas. Socialinis dialogas ir užimtumas Europos sąjungoje. Interneto nuoroda:
http://www.ueapme.com/business-support%20II/Training%20Tools/
Confartigianato/Social%20dialogue/LT-Social%20dialogue.pdf
2. Andy Hargreaves, Dean Fink. Tvarioji lyderystė, 2009.
3. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin.,
2002, Nr. 64-2569; 2008, Nr. 63-2375).
4. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: Socialinė partnerystė.
http://www.socmin.lt/index.php297489448
5. P. Jucevičienė. Besimokantis miestas. Kaunas: technologija, 2007.
6. B. Simonaitienė. Mokykla – besimokanti organizacija. Kaunas: Technologija, 2003.
7. V. Liaudanskienė, A. Viliūnienė. Bendravimo su vaikais, turinčiais įvairaus lygio negalią, būdai ir
technologijos. Vilnius: Viltis, 2006.
8. A. Hargreaves. Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai. Vilnius: Tyto alba, 1999.
9. D. Hopkins, M. Ainscow, M. West. Kaita ir mokyklos tobulinimas. Vilnius: Tyto alba, 1998.
10. J. Kasiulis, V. Barvydienė. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija, 2003.
11. S. P. Robbins. Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2006.
12. L. Stoll, D. Fink. Keičiame mokyklą. Vilnius: Margi raštai, 1998.
13. E. H. Schein. Organizational Culture and Leadership. San Francisco: Jossy-Bass Inc, 1992.
120

14. M. Fullan. Pokyčių jėgos. Vilnius: Tyto alba, 1998.
15. P. Dalin, G. Rolff, B. Kleekamp. Mokyklos kultūros kaita. Vilnius: Tyto alba, 1999.
16. Barrie Bennett, Carol Rolheiser-Bennett, Laurie Stevahn. Mokymasis bendradarbiaujant.
Vilnius: Garnelis, 2000.
17. Besimokančių tinklų kūrimas. Programa, , 2010.
18. J. Erčulj. Konsultacijų medžiaga. Prieiga, , 2007.
19. L. Gvaldaitė, B. Švedaitė. Socialinio darbo metodai. Vilnius, 2005.
20. S. P. Robbins. Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003.
21. Senge, M. Peter. Besimokanti mokykla. Knyga praktikui. The Book, 2000.
22. M. Teresevičienė, G. Gedvilienė. Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius: Garnelis, 1999.
23. L. Stoll, D. Fink. Keičiame mokyklą. Vilnius: Margi raštai, 1998.
24. Europos Komisijos komunikatas Tarybai ir Parlamentui „Europos švietimo ir mokymo sistemų
veiksmingumas ir teisingumas”, (COM(2006)0481).
25. V. Targamadzė, A. Kaušylienė. Mokyklų tinklo, siekiančio jaunimo edukacinio stimuliavimo,
kūrimas: metodologinis aspektas. Utena: Judex, 2002.
26. M. Vilkas, J. Bučaitė - Vilkė. Besiformuojanti tinklaveikos teorija. Ekonomika ir vadyba, 2009,
Nr. 14, 1100-1106 p.
27. Projektas „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje”. „Mokyklos tinklinio bendradarbiavimo su
socialiniais partneriais modelis”.
28. B. Simonaitienė. Mokyklos – besimokančios organizacijos vystymas. Kaunas. Technologija,
2007.
29. P. Rado. Švietimas pereinamuoju laikotarpiu: švietimo politikos kūrimo kryptys Vidurio Europos
ir Baltijos šalyse. Vilnius: Garnelis, 2003.
30. G. Morgan, K. Morgan. Beyond the Glitterspeak. Toronto: Ontario Teachers Federation, 1992.
31. V. Targamadzė. Švietimo organizacijų elgsena. Kaunas: Technologija, 1996.
32. R. Želvys. Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003.
121

V. SPECIALIZUOTA PROGRAMA „UGDYMO PROCESO VADYBA”
Programa „Ugdymo proceso vadyba” yra viena iš specializuotų konsultantų rengimo programų.
Programos metu bus akcentuojami uždaviniai, kuriuos turi atlikti mokyklų ir kitų institucijų
švietimo lyderiai, kad kiekvienas besimokantysis galėtų džiaugtis kompetentingu ir juo
besirūpinančiu mokytoju ir vadovu. Susitikimų (seminarų) metu bus nagrinėjama veikla, kuria
lyderiai gali skatinti ir palaikyti aukštos kokybės ugdymo procesą. Vedantieji apžvelgs pagrindines
tendencijas ir problemines situacijas, susijusias su kiekvienu ugdymo proceso parametru.
Programos laikas
60 akademinių valandų.
40 (8 susitikimai x 5 val.) - kontaktinių (seminaro) akademinių valandų.
20 savarankiško darbo valandų.
Ugdymo proceso vadybos programos klausytis galima prieš tai išklausius bendrosios konsultantų
rengimo mokymosi programos dalį ir: a) atlikus konsultanto praktiką (50 val.); b) gavus konsultanto
teorinio ir praktinio pasirengimo komisijos įvertinimą.
Programos tikslas
Parengti švietimo konsultantus, gerai išmanančius ugdymo proceso vadybą.
Programos uždaviniai
Pagrindinis šios specializacijos konsultanto veiklos baras - darbas su mokytojais. Toliau vardijami
pagrindiniai šio darbo uždaviniai ir kompetencijos, kurios reikalingos jiems atlikti:
Svarbu, kad lyderiai, kurie teikia paramą mokymui ir mokymuisi aukštu lygiu, „kalbėtų ta
pačia kalba” kaip ir ugdymo procesą vykdantys pedagogai. Būtina bendra sąvokų sistema,
kuri grįstų visų proceso dalyvių darbą. Tada konsultantai gebės pedagogams ir jų
vadovams įvardyti ir apibrėžti sąvokas bei komponentus, iš kurių susideda sėkmingas
ugdymo procesas.
Lyderiai privalo atpažinti efektyvų mokymą ir mokymąsi. Konsultantai gebės objektyviai
stebėti ir protokoluoti tai, kas vyksta pamokoje; gebės interpretuoti stebėtus įvykius bei
mokytojo ir mokinių elgsenas. Konsultantai gebės patarti mokytojams, kaip stebėti bei
analizuoti savo pamokų vaizdo įrašus ir savo kolegų pamokas.
Sprendžiant ugdymo problemas, reikalingas pozityvus, nepriekaištaujantis dialogas, per
kurį konsultuojamasis norėtų ieškoti problemos sprendimo. Konsultantai gebės
bendromis pastangomis su konsultuojamuoju įvardyti ugdymo problemas ir ieškoti jas
sukėlusių trikdžių šalinimo priemonių. Konsultantas gebės siūlyti konkrečiai aplinkai
tinkamus sprendimus.
Priimdami sprendimus apie ugdymą, mokytojai privalo naudoti įvairių šaltinių duomenis.
Konsultantas gebės supažindinti pedagogą su įvairiais naudingais tyrimais ir ugdymo
temų metodine medžiaga. Taip pat gebės parodyti mokytojui, kaip naudotis jo aplinkoje
kuriamais duomenimis.
122

Tam, kad mokykloje vyktų teigiami pokyčiai, svarbu kurti besimokančias bendruomenes,
kurios tiki, kad galima siekti vis geresnių rezultatų, analizuojant mokymo ir mokymosi
procesą. Konsultantai gebės burti pedagogus konstruktyviam, pozityviam ir
profesionaliam ugdymo proceso gerinimo darbui.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninė kompetencija - švietimo sektoriaus išmanymas, vadybos išmanymas ir patirtis,
konsultavimo proceso išmanymas ir konsultavimo įrankių bei technikos valdymo įgūdžiai, sisteminis
mąstymas. Tarpasmeninė kompetencija - bendravimas, gebėjimas perteikti žinias kitiems ir formuoti
įgūdžius.
Programos struktūra
Mokymosi programa susideda iš šių dalių:
Efektyvaus ugdymo proceso komponentai: teorija ir praktika.
o
o
o
o
o
Filosofinis pagrindimas, nuostatos ir įsitikinimai.
Valdymas.
Mokymo strategijos.
Motyvacija.
Programos planavimas.
Ugdymo proceso stebėjimo įgūdžiai.
Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas.
Bendradarbiavimu ir dialogu grįstos sprendimų paieškos.
Mokymosi formos ir metodai
Dalyviai paskaitų ir seminarų metu išklausys temą, dalyvaus diskusijose, analizuos vaizdo įrašus,
dalyvaus simuliacinių vaidmenų pratimuose, atliks raštiškas užduotis.
Savarankiško darbo užduotys (atliekamos tarp susitikimų) - skaitiniai, stebėjimai, raštiški
uždaviniai, mažos apimties tyrimai ir interviu bei dienoraščio rašymas.
Programos dermė su švietimo konsultavimo praktika Lietuvoje ir užsienyje
Kuriant programą remtasi įvairiomis, plačiai išbandytomis konsultantų rengimo programomis bei
ugdymo kokybės vertinimo instrumentais.
1. Vertinamos ugdymo sritys. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra yra sukūrusi
„Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijas” (2008) bei „Mokyklų savęs
vertinimo instrumentų naudojimo rekomendacijas” (2010). Šie instrumentai naudingi
konsultantui, nes įvardija ugdymo ir mokymosi sritis, kurios yra vertinamos audito metu,
t.y. bendrojo ugdymo organizavimas, pamokos organizavimas, mokymo kokybė,
mokymosi kokybė, mokymo ir mokymosi diferencijavimas bei vertinimas ugdant. NMVA
123

dokumentuose taip pat randame medžiagą: „Mokytojų intervizijos grupė kaip
instrumentas mokytojo darbo tobulinimui”, kuri artimai siejasi su šios specializacijos
konsultantų darbo pobūdžiu.
2. Tyrimas. Projektas SUPPORTING NEWLY QUALIFIED TEACHERS THROUGH
COLLABORATIVE MENTORING (NQT-COME) nagrinėjo mokytojų mentoriavimo
programas Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Pastebima, kad šis,
anksčiau gana neformaliai vykęs procesas, vis labiau formalizuojamas ir Lietuvoje.
Kaimyninių šalių patirtis bus naudinga, kuriant Lietuvos konsultavimo modelį.
(http://www.eera-ecer.eu/ecer-programmes/conference/ecer-2010/contribution/1395-
2/no_cache=1)
3. Konsultavimo principai. The Center for Cognitive Coaching SM (CCC) teikia pagalbą
besidomintiems „kognityviniu ugdomuoju konsultavimu (koučingu)”. Arthuras Costa ir
Robertas Garmstonas 1984 m. sukūrė metodiką, kuria konsultuojami mokytojai mokomi
savarankiškai įsivertinti ir keistis. Programa plačiai naudojama visame pasaulyje –
Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje.
(http://www.cognitivecoaching.com/overview.htm)
4. Duomenimis grįsti sprendimai. Data Quality Campaign (DQC) konsultuoja švietimo
įstaigas, kaip taikyti duomenis, siekiant geresnių ugdymo rezultatų. Organizacija pabrėžia
lyderio funkcijas, sėkmingai integruojant duomenų analizę į reformuojamą mokyklą bei
būtinumą mokyti mokytojus, interpretuoti duomenis.
(http://www.dataqualitycampaign.org/about)
5. Efektyvaus ugdymo komponentai. Programa Research for Better Teaching (RBT) nuo
1982 metų rengia pedagogų vertinimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemas bei ruošia
konsultantus bendradarbiaudama su daugiau nei 100 JAV švietimo skyrių.
(http://www.rbteach.com/rbteach2/Home.html). Yra įvairių būdų kategorizuoti žinias
apie ugdymą ir mokymąsi. Nėra vienos „teisingiausios” sistemos, bet RBT siūloma
pedagoginių žinių piramidė (Saphier & Gower, 1997) teikia įvairiapusį ir išsamų vaizdą,
tad nutarta naudoti jos parametrus rengiant šios specialybės konsultantus.
124

Bendri
mokymo
tikslai
Programa
Dalyko
Tikslai
Programos
planavimas
Mokymosi
Vertinimas
patirtys
Savitarpio san- Klasės
tykių kūrimas atmosfera
Viltys ir lūkesčiai
Mokymosi
Mokymo
Aiškumas principai modeliai
Motyvacija
Mokymo
strategijos
Nusistovėjusi
Erdvė Laikas Tvarka
Valdymas
Dėmesys Tempas Drausmė
Mūsų įsitikinimų pamatas
6. Mokytojų profesinių asociacijų ir kitų interesų grupių dalyvavimas. Peer
Assistance and Review (PAR) programa unikali tuo, kad įtraukia asociacijas siekiant gerinti
mokytojų darbo kokybę konsultavimo metu. Kaip žinia, asociacijos, ypač profsąjungos,
dažnai priešinasi mokytojų darbo kokybės kėlimo pastangoms bei neefektyvių mokytojų
šalinimui. Todėl jų dalyvavimas šiame procese yra labai svarbus.
http://www.gse.harvard.edu/~ngt/par/practice/montgomery.html
7. ES dokumentas. Mokymosi programa taip pat remiasi 2009 m. lapkričio 26 d. Europos
Sąjungos Tarybos išvadomis dėl mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi
(The professional development of teachers and school leaders; dok. nr. 2009/C 302/04).
P
125

Programos turinio išdėstymas
1. Ugdymo proceso stebėjimas - (5 val.).
2. Ugdymo proceso komponentai. I dalis - klasės valdymas (dėmesio patraukimas, tempas, drausmė,
erdvė, laikas, nusistovėjusi tvarka) – (5 val.);
3. Ugdymo proceso komponentai. II dalis - mokymo strategijos (aiškumas, mokymosi principai,
mokymo modeliai) – (5 val.).
4. Ugdymo proceso komponentai. III dalis - motyvacija, nuostatos, ir filosofinis pagrindimas;
savitarpio santykių kūrimas, klasės atmosfera – (5 val.).
5. Ugdymo proceso komponentai. IV dalis - programos planavimas (bendri mokymo tikslai,
programa, dalyko tikslai, mokymosi patirtys, vertinimas - (5 val.).
6. Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas - (5 val.).
7. Pratybos. Dialogai apie ugdymo proceso gerinimą per ugdomąjį konsultavimą (koučingą),
bendradarbiavimą, konsultavimą – ( 5 val.).
8. Pratybos. Sudėtingų atvejų analizė; probleminių situacijų sprendimai; neefektyvaus ugdymo
proceso tobulinimas – (5 val.).
126

PIRMASIS SUSITIKIMAS
UGDYMO PROCESO STEBĖJIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Mokymo kokybė ir efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Testai ir kitos besimokančiojo
vertinimo sistemos atskleidžia tik dalį ugdymo proceso. Per proceso stebėjimą galima visapusiškai
įvertinti mokytojo efektyvumą. Veiklos metu atsiskleidžia pedagogo ketinimai bei nuostatos,
mokymo strategijos, mokymo priemonių panaudojimas, klasės valdymo aspektai ir daugelis kitų
kintamųjų. Mokymas yra sudėtinga, kompleksiška socialinė veikla, kuri reikalauja momentinių
sprendimų, tinkančių konkrečiai situacijai ar mokiniui. Norint, kad mokytojai keistųsi ir tobulėtų,
reikalingas mokymo proceso monitoringas.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
5 kontaktinės akademinės valandos.
Temos tikslas
Išsiaiškinti ugdymo proceso stebėjimą grindžiančius aspektus.
Temos uždaviniai
1. Susipažinti su struktūruoto stebėjimo instrumentais.
2. Analizuoti ugdymo proceso vaizdo įrašus.
3. Lavinti stebėjimo konspektavimo įgūdžius.
4. Mokytis rašyti ataskaitas, remiantis stebėjimo protokolais ir konspektais.
Rezultatai
Aptarę šią temą ir praktiškai stebėję ugdymo proceso vaizdo įrašus, dalyviai lavins savo stebėjimo
gebėjimus. Pastebėjimus konsultantai gebės efektyviai perduoti raštu ir žodžiu. Aprašymai bus
įtikinami, teiginiai, interpretacijos ir rekomendacijos bus grindžiamos požymiais ir įrodymais.
Dalyviai gebės sieti pedagogo veiksmus su poveikiu besimokančiajam.
Lavinamos kompetencijos
Pastabumas, visuminis, kompleksiškas matymas, analitinis mąstymas, žodinė raiška.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; atvejo analizė, problemų sprendimas; individuali rašymo praktika; diskusijos
mažose grupelėse, aptarimas bendroje grupėje; savarankiškos stebėjimo užduotys – namų darbas.
127

Temos išdėstymo struktūra
5 min. Įžanga. Pristatoma susitikimo tema, uždaviniai bei numatomi rezultatai.
10 min. Darbas porose. Dalyviai prašomi aptarti ugdymo proceso stebėjimo klasėje patirtį,
organizavimo formas, išskirti teigiamus ir neigiamus šio proceso aspektus.
10 min. Poros pristato pokalbio rezultatus. Lape užrašomi dalyvių išskirti pozityvūs ir
negatyvūs ugdymo proceso stebėjimo aspektai.
20 min. Pristatomi ugdymo proceso (pamokos) stebėjimo organizaciniai bei etiniai aspektai.
Pateikiamos įvairios pamokos stebėjimo formos.
45 min. Dalyviai aptaria stebėjimo formas, remdamiesi pasirinktais kriterijais; patys parengia
stebėjimo formą.
45 min. Stebi filmuotą pamoką. Pildo stebėjimo formą.
15 min. Individualiai reflektuoja.
30 min. Grupėse aptaria ir išskiria po penkis sektinus (puikius) ir taisytinus stebėtos pamokos
aspektus. Pateikia sprendimų argumentus.
20 min. Grupės pristato ir aptaria argumentus.
20 min. Lektorius komentuoja.
10 min. Refleksija.
10 min. Namų darbas. Savarankiškai parengti stebimos pamokos planą, stebėti bei parengti
stebėtos pamokos analizę.
Mokymosi vertinimas
Vedėjas vertina stebėtų įrašų konspektus bei ataskaitas, pasako pastabas ir siūlymus jas tobulinti.
Besimokantieji skatinami pasidalinti savo atliktais darbais, lyginti juos su kitų dalyvių įžvalgomis.
128

ANTRASIS SUSITIKIMAS
UGDYMO PROCESO KOMPONENTAI – I DALIS
KLASĖS VALDYMAS (DĖMESIO PATRAUKIMAS, TEMPAS, DRAUSMĖ,
ERDVĖ, LAIKAS, NUSISTOVĖJUSI TVARKA)
Temos pagrindimas
TEMA
Per šį (ir dar tris) susitikimą bus aptariami ugdymo proceso komponentai, kurie yra parodyti
Saphier & Gower (1997) pedagoginių žinių piramidėje. Kiekvienoje piramidės skiltyje parodyti
būtiniausi mokymo(si) faktoriai. Kiekvienas, sėkmės siekiantis mokytojas, turi juos išanalizuoti ir
žinoti. Kiekvienas iš šių faktorių yra svarbus ir sudėtingas.
Pirmajame susitikime bus svarstomi su klasės valdymu susiję faktoriai.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
5 kontaktinės akademinės valandos.
Temos tikslas
Analizuoti faktorius, kurie lemia sėkmingą klasės valdymą.
Temos uždaviniai
1. Susipažinti su tyrimais, kurie skatina dėmesį, pamokos tempą ir laiką, drausmę, erdvę bei
nusistovėjusią tvarką.
2. Analizuoti klasės valdymo ugdymo proceso vaizdo įrašus.
3. Mokytis aptarti su konsultuojamuoju ugdymo proceso metu stebėtus klasės valdymo aspektus.
Rezultatai
Aptarę šią temą ir praktiškai stebėję ugdymo proceso vaizdo įrašus, dalyviai gebės atpažinti
reikalaujančius dėmesio klasės valdymo aspektus. Konsultantai savo pastebėjimus gebės efektyviai
perduoti konsultuojamajam ir nagrinės galimas išeitis, sprendžiant problemines situacijas.
Lavinamos kompetencijos
Pastabumas, visuminis, kompleksiškas matymas, analitinis mąstymas, žodinė raiška.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; atvejų analizė, problemų sprendimas; diskusijos ir aptarimai; savarankiškos
stebėjimo užduotys – namų darbas.
129

Temos išdėstymo struktūra
5 min. Įžanga. Pristatoma susitikimo tema, uždaviniai bei numatomi rezultatai.
30 min. Paskaita. Pristatomi tyrimai, nustatantys, kiek pamokos laiko skiriama dalyko
mokymuisi, sėkmingai veiklai. Pristatomi tyrimai apie optimaliausią pamokos tempą, veiklos
išdėstymą. Nagrinėjamos pamokos laiko ir tempo sąsajos su tipiškomis pamokos veiklomis.
45 min. Dalyviai stebi filmuotą medžiagą. Individualiai pildomos kelios skirtingos stebėjimo
formos, atkreipiančios dėmesį į laiko planavimą ir pamokos tempą.
20 min. Grupelės formuojamos pagal pildytos formos tipą. Stebėjimo aptarimas. Grupelių
pranešimai.
20 min. Grupės diskusija - kaip mažinti laiką, kuris skiriamas netikslingai, su mokymusi
nesusijusiai veiklai ir kaip lanksčiai adaptuoti pamokos eigą pagal mokinių poreikius. Kaip
inicijuoti mokytojo veiklos korekcijas šiems tikslams pasiekti.
30 min. Paskaita. Kokios taisyklės ir tvarka yra reikalinga sėkmingam ugdymo procesui
(klasės „ūkio” reikalai, elgesio taisyklės, darbo įgūdžiai ir procesai). Kaip komunikuojamos ir
įtvirtinamos elgesio bei tvarkos normos. Kokios būna pasekmės, kai jų nesilaikoma. Šešios
strategijos problemoms šalinti.
min. Vaidybiniai pratimai inscenizuojantys pamokos tvarkos ir drausmės pažeidimus bei
mokytojo sprendimus. Pratimų aptarimas, atliekant simuliacinius pokalbius tarp mokytojo ir
konsultanto.
20 min. Paskaita su iliustracijomis: interjero (erdvės) sutvarkymo įtaka besimokančiųjų
veiklai ir elgesiui.
20 min. Diskusija. Kokias priemones siūlyti mokytojui, kad suvoktų mokinių dėmesingumo
lygį bei kaip patraukti, išlaikyti, susigrąžinti dėmesį.
Mokymosi vertinimas
Dalyviai stebi ir fiksuoja kurį nors klasės valdymo aspektą. Identifikavę problemą, parengia
veiklos su mokytoju darbo planą. Vedėjas vertina namų darbus, padeda dalyviams rasti geriausius
sprendimus.
130

TREČIASIS SUSITIKIMAS
TEMA
UGDYMO PROCESO KOMPONENTAI – II DALIS
MOKYMO STRATEGIJOS (AIŠKUMAS, MOKYMOSI PRINCIPAI, MOKYMO
MODELIAI)
Temos pagrindimas
Per šį susitikimą toliau aptariami ugdymo proceso komponentai, kurie yra parodyti Saphier &
Gower (1997) pedagoginių žinių piramidėje. Šis susitikimas skiriamas mokymo strategijoms, t.y. kaip
kurti taupias ir veiksmingas ugdymo(si) patirtis.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
5 kontaktinės akademinės valandos.
Temos tikslas
Aptarti strategijas ir principus, kurie lemia sėkmingą ugdymo procesą.
Temos uždaviniai
1. Susipažinti su tyrimais grįstomis kognityvinėmis strategijomis, kurios gerina mokymosi
rezultatus.
2. Analizuoti mokymosi trikdžius ir dažniausias mokytojo klaidas.
3. Mokytis derinti galimus sprendimus su konkrečiomis konsultuojamųjų problemomis.
Rezultatai
Aptarę šią temą ir praktiškai stebėję ugdymo proceso vaizdo įrašus, dalyviai gebės atpažinti
dėmesio reikalaujančius mokymo aspektus. Konsultantai gebės siūlyti strategijas, kurios šalintų
trikdžius ir didintų mokymo(si) proceso efektyvumą. Taip pat žinos, kur nukreipti pagalbos
reikalaujantį mokytoją (jei problema to reikalauja).
Lavinamos kompetencijos
Pastabumas, visuminis, kompleksiškas matymas, analitinis mąstymas, mokymo strategijų
repertuaro didinimas.
Mokymosi formos ir metodai
Paskaita; atvejų analizė; problemų sprendimas; diskusijos ir aptarimai; savarankiškos stebėjimo
užduotys – namų darbas.
Temos išdėstymo struktūra
5 min. Įžanga. Pristatoma susitikimo tema, uždaviniai bei numatomi rezultatai.
131

40 min. Dalyviai stebi filmuotą medžiagą (4 segmentus) ir bando įvardyti mokymo(si)
nesklandumus.
30 min. Dalyviai siūlo jiems žinomas strategijas ir metodus problemoms šalinti. Sprendimai
surašomi ant lentos.
45 min. Paskaita.
Kaip atpažinti, kad besimokantysis nesupranta, ką ir kaip daryti. Priemonės painiavai
šalinti, kaip skaidrinti ir išryškinti besimokančiojo mąstymo seką.
Migloto mokymo skaidrinimas. Paruošiamieji uždaviniai, aiškinimo priemonės, kalbos
kultūra, kognityvinės priemonės.
Įvairios mokymo strategijos ir metodai (vaizdinių priemonių naudojimas; užduotys,
panašios į situacijas už mokyklos ribų; emociniai dirgikliai, proceso rodymas pavyzdžiu,
proceso dalių išskaidymas, grįžtamasis ryšys, aktyvus dalyvavimas, apibendrinimas).
Įvairūs mokymo teoriniai pagrindimai ir modeliai (sąvokų mokymas, induktyvinis
mokymas, kūrybiškumo skatinimas, problemų sprendimas, grupinis nagrinėjimas,
argumentavimas).
50 min. Dalyviai stebi filmuotą medžiagą (4 segmentus) antrą kartą ir siūlo papildomas
problemų sprendimo strategijas, pasirinkdami iš pasiūlyto sąrašo.
30 min. Diskusija apie priemones, kuriomis konsultantas galėtų padėti mokytojams
identifikuoti netinkamas mokymo strategijas ir jas keisti efektyviomis - individualiu
lygmeniu, bendradarbiaujančių mokytojų grupelės lygmeniu, visos mokyklos lygmeniu.
30 min. Profesinio tobulėjimo priemonės už mokyklos ribų, kurias konsultantas gali siūlyti
mokytojui, ieškančiam sprendimų mokymo strategijų klausimais.
Mokymosi vertinimas
Vedėjas vertina namų darbus, padeda dalyviams atpažinti tinkamas ir netinkamas mokymo
strategijas bei siūlo išeitis.
132

KETVIRTASIS SUSITIKIMAS
TEMA
UGDYMO PROCESO KOMPONENTAI – III DALIS
MOTYVACIJA, NUOSTATOS IR FILOSOFINIS PAGRINDIMAS; SAVITARPIO
SANTYKIŲ KŪRIMAS, KLASĖS ATMOSFERA
Temos pagrindimas
Per šį susitikimą tęsiamas ugdymo proceso komponentų, kurie yra parodyti Saphier & Gower
(1997) pedagoginių žinių piramidėje, aptarimas. Šiame susitikime svarstoma toji piramidės dalis, kuri
susijusi su motyvacija ir ugdymo proceso nuostatomis.
Pirmajame susitikime bus svarstomi su klasės valdymu susiję faktoriai.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
5 kontaktinės akademinės valandos.
Temos tikslas
Analizuoti faktorius, kurie lemia ugdytinių motyvaciją ir reflektuoti nuostatas, kurios grindžia
pedagoginę veiklą.
Temos uždaviniai
1. Analizuoti, kaip mokytojo viltys ir lūkesčiai veikia besimokantįjį.
2. Aptarti gerų santykių kūrimo būdus.
3. Atpažinti geros klasės atmosferos sudedamąsias dalis.
Rezultatai
Aptarę šią temą ir praktiškai nagrinėję parinktus atvejus, dalyviai gebės atpažinti ugdymo procesą
veikiančius motyvacijos aspektus. Konsultantai gebės efektyviai perduoti savo pastebėjimus
konsultuojamajam ir nagrinės galimas išeitis, sprendžiant problemines situacijas.
Lavinamos kompetencijos
Pastabumas, visuminis, kompleksiškas matymas, analitinis mąstymas, žodinė raiška.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; atvejų analizė; problemų sprendimas; diskusijos ir aptarimai; savarankiškos
stebėjimo užduotys – namų darbas.
Temos išdėstymo struktūra
5 min. Įžanga. Pristatoma susitikimo tema, uždaviniai bei numatomi rezultatai.
133

45 min. Paskaita. Supažindinimas su tyrimais. Kaip mokytojas perteikia viltis ir lūkesčius
besimokantiesiems. Tipinės pamokos veikla, per kurią perduodamos žinios apie mokytojo
lūkesčius. Mokytojo nuostatos ir įsitikinimai apie intelektą, mokymąsi, apie ugdymą bei
švietimo sistemą. Mokytojo savybės. Mokytojo požiūris į diferencijuotą darbą su įvairių
gebėjimų vaikais. Filosofinių ir kitokių įsitikinimų poveikis ugdymo procesui.
45 min. Dalyviai stebi filmuotą medžiagą ir vertina mokytojų nuostatas apie ugdymą ir
ugdytinius ( jų veiklą pamokoje).
45 min. Simuliaciniai vaidybiniai pokalbiai tarp mokytojo ir konsultanto, aptariant
filmuotoje medžiagoje stebėtas pamokas. Diskutuojamos vertybinės nuostatos, filosofiniai
įsitikinimai, švietimo paradigmos. Likusieji vertina „konsultanto” pastangas.
45 min. Paskaita ,,Gerų santykių kūrimo būdai”.
Kaip kuriami teigiami santykiai su besimokančiaisiais.
Psichologiniai mokinių poreikiai, kurių tenkinimas garantuoja veiksmingą mokymąsi.
Socialiniai įgūdžiai ir grupės dinamika.
Kovos su patyčiomis ir priekabiavimu priemonės.
Santykiai su vadovais, tėvais ir kitais socialiniais partneriais
30 min. Užduotys. Pratimai, skatinantys dalyvių socialinius įgūdžius ir grupės dinamiką.
Diskusijos, kaip tie pratimai gali būti naudojami mokykloje su mokytojais bei su jų
mokiniais.
10 min. Apibendrinimas.
Mokymosi vertinimas
Vedėjas vertina namų darbus – refleksijas; per aptarimus padeda dalyviams atpažinti motyvacijos
aspektus ir nuostatas, kurios teigiamai ir neigiamai veikia ugdymo procesą. Dalyvis siekia įvardyti
socialinio bendravimo įpročius bei nuostatas, kurie jam trukdo efektyviau dirbti.
134

PENKTASIS SUSITIKIMAS
TEMA
UGDYMO PROCESO KOMPONENTAI – IV DALIS
PROGRAMOS PLANAVIMAS (BENDRI MOKYMO TIKSLAI, PROGRAMA,
DALYKO TIKSLAI, MOKYMOSI PATIRTYS, VERTINIMAS)
Temos pagrindimas
Per šį susitikimą toliau aptariami ugdymo proceso komponentai, kurie yra parodyti Saphier &
Gower (1997) pedagoginių žinių piramidėje. Šiame, paskutiniame piramidės aptarime svarstomi
ugdymo programos ir jos vykdymo aspektai.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
5 kontaktinės akademinės valandos.
Temos tikslas
Analizuoti sėkmingo ugdymo programos vykdymo faktorius.
Temos uždaviniai
1. Aiškintis, kaip pasirinkti mokomo dalyko tikslus ir rezultatus (siekinius).
2. Analizuoti ugdymo proceso planavimo būdus.
3. Aptarti paradigmas, kurios nulemia programos tikslų nustatymą ir vykdymo formas.
Rezultatai
Aptarę šią temą ir praktiškai išnagrinėję ugdymo programų vykdymo įvairius aspektus, dalyviai
gebės atpažinti programos planavimo faktorius, kurie lemia mokytojo ir jo ugdytinių sėkmę.
Konsultantai gebės efektyviai perduoti savo siūlymus konsultuojamajam ir susipažins su mokytojams
reikalingais gebėjimų resursais.
Lavinamos kompetencijos
Visuminis, kompleksiškas matymas, analitinis, sisteminis mąstymas, planavimas.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; dokumentų analizė, problemų sprendimas; diskusijos ir aptarimai;
savarankiškos planavimo ir planų analizės užduotys – namų darbas.
Temos išdėstymo struktūra
Įvairūs tikslų ir siekinių pasirinkimo būdai ir pagrindimai.
Mokinių poreikių ir gebėjimų derinimas su programos tikslais.
Mokymosi tipų ir mokymosi patirčių diferencijuotas derinimas.
135

Programos prasmės ir aktualumo pateikimas besimokantiesiems.
Programos turinio įsisavinimo vertinimo formos ir tikslai.
Adekvataus vertinimo pagrindinės savybės.
Kaip atpažinti ugdymo programos planavimo, vykdymo ir vertinimo faktorius, kurie lemia
sėkmę ar nesėkmę.
Mokymosi vertinimas
Vedėjas vertina namų darbus, padeda dalyviams nagrinėti dokumentus ir artefaktus, kurie
atskleidžia programos planavimo komponentus.
136

ŠEŠTASIS SUSITIKIMAS
DUOMENIMIS GRĮSTAS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
TEMA
Temos pagrindimas
Ugdymo proceso metu kuriami duomenys. Mokiniai yra vertinami. Mokiniai ir jų tėvai reiškia
nuomones apie ugdymo procesą, o mokytojai gali stebėti ir sistemingai fiksuoti ugdymo proceso
elementus. Dažnai mokytojai nepakankamai dėmesio skiria šiems duomenims, o vadovaujasi tik
išoriniais reglamentais, nurodymais ir programomis.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
5 kontaktinės akademinės valandos.
Temos tikslas
Suvokti duomenų, galinčių ir turinčių formuoti ugdymo proceso sprendimus, gausą.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti, kokie duomenys turėtų būti naudojami koreguojant ugdymo procesą.
2. Išmokti sistemingai rinkti reikalingus duomenis.
3. Suprasti veiklos tyrimų pagrindus.
4. Analizuoti būdus, kaip panaudoti duomenis ugdymo kaitai.
5. Susipažinti su duomenimis grįstų sprendimų skatinimo būdais.
6. Nagrinėti duomenų nagrinėjimo metodinių būrelių (data teams – „duomenų komandų”)
organizavimo mokyklose galimybes.
Rezultatai
Aptarę šią temą, dalyviai supras, kaip panaudoti įvairius, aplinkoje esančius duomenis ugdymo
procesui formuoti ir keistis. Dalyviai įgis žinių, kaip padėti konsultuojamajam vykdyti veiklos tyrimą
ir kitais būdais analizuoti tyrimus ir duomenis bei kaip skatinti mokytojų bendradarbiavimą
organizuojant „duomenų komandas”.
Lavinamos kompetencijos
Analitinis, sisteminis mąstymas, planavimas, mokymas mokytis.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; dokumentų ir duomenų analizė; pedagoginių tyrimų nagrinėjimas;
simuliacinės užduotys; diskusijos grupelėse ir su visa grupe; komandinio darbo organizavimo
projektas – namų darbas.
137

Temos išdėstymo struktūra
5 min. Įžanga. Pristatoma susitikimo tema, uždaviniai bei numatomi rezultatai.
10 min. Grupėse aptariama, kas yra „duomenimis grįsti sprendimai” ir kaip jų siekti
10 min. Grupelių pristatymai ir visos grupės diskusijos.
45 min. Pristatomos duomenų kategorijos pagal panaudojimo ketinimus su praktinėmis
užduotimis (individualiomis ir grupinėmis).
Standartizuotų nacionalinių ir tarptautinių duomenų naudojimas ugdymo kaitai.
Mokyklinių vertinimų analizė ir naudojimas.
Aplankų ir projektų analizė formuojant ugdymo procesą.
Socioekonominiai, demografiniai, „laimės faktoriaus” ir kt. duomenys bei jų panaudojimas
kaitos sprendimams.
45 min. Pedagoginės veiklos tyrimai klasės aplinkoje.
Veiklos tyrimų tipai ir metodai.
Pratimas. Veiklos tyrimo tikslo, užduočių ir metodikos formulavimas su konsultuojamuoju,
norinčiu tirti problemą.
90 min. Besimokanti mokykla - duomenų nagrinėjimo metodiniai būreliai (data teams)
mokykloje.
Duomenų rinkimas ir analizavimas bendradarbiaujant (atvejų analizė).
Duomenų nagrinėjimo būrelių lyderių atranka ir skatinimas.
Metodinių būrelių organizavimas ir bendradarbiavimo kultūros diegimas – simuliacinė
užduotis.
Priežasčių ir padarinių analizė – užduotis su konkrečių duomenų aibe.
Sprendimų priėmimo laidavimas ir strategijos. Duomenų analizės naudojimas mokyklos
strateginiame plane.
Strategių planų kūrimas ir vykdymas.
Duomenų perteikimas ir dialogai su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos bendruomene.
20 min. Diskusija. Kokios mokytojų profesinio tobulėjimo formos reikalingos šioms
veikloms vykdyti
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji sukuria konkrečiai įstaigai duomenų nagrinėjimo metodinio būrelio steigimo
planą.
138

SEPTINTASIS SUSITIKIMAS
DIALOGAI APIE UGDYMO PROCESO GERINIMĄ PER UGDOMĄJĮ
KONSULTAVIMĄ (KOUČINGĄ). PRATYBOS
TEMA
Temos pagrindimas
Šiame susitikime būsimieji konsultantai prisimins bendrojoje konsultantų rengimo programoje
aptartus konsultavimo metodus: dialogą, mentorystę, superviziją, koučingą ir kt. bei išsiaiškins šių
metodų (ypač koučingo) taikymo galimybes konsultuojant pedagogus ugdymo proceso tobulinimo
srityje. Individualus ir grupinis koučingas yra labai plačiai taikomas mokytojų profesiniame
mokymesi, kadangi tai padeda mokytojams atsiverti, mažinti jų darbo izoliaciją bei vienatvę, gerinti
jų klasės darbo efektyvumą, taikant juose pačiuose „užslėptą” profesinę patirtį. Būsimieji
konsultantai detaliau susipažins su individualaus ir grupinio koučingo technika, jos taikymo
galimybėmis bei praktiškai išbandys šį metodą porose.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
5 kontaktinės akademinės valandos.
Temos tikslas
Pasirengti realiai konsultavimo veiklai susiejant ugdymo proceso stebėjimo bei analizės aspektus
su konsultavimo praktika, įvairiais konsultavimo metodais bei technikomis. Susipažinti su
individualaus ir grupinio koučingo teorinėmis bei praktinėmis prielaidomis bei taikymo
galimybėmis konsultuojant mokytojus ugdymo proceso tobulinimo srityje.
Temos uždaviniai
1. Išsiaiškinti įvairių konsultavimo metodų taikymo galimybes konsultuojant mokytojus ugdymo
proceso tobulinimo srityje.
2. Susipažinti su koučingo teorinėmis prielaidomis, jų taikymo mokytojų profesinio mokymosi
srityje patirtimis, įvairiomis koučingo kryptimis ir technikomis (pvz., cognitive coaching ir kt.).
3. Praktiškai išbandyti koučingo metodą porose.
Rezultatai
Dalyviai supras, kaip turėtų vykti individualus ugdymo proceso tobulinimo konsultavimas, ypač
taikant koučingo metodą.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninės kompetencijos - mokėjimas mokytis, emocinė kompetencija. Tarpasmeninės
kompetencijos - bendravimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo
skatinimas. Profesinės kompetencijos - konsultavimas, andragoginė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
139

Temos pristatymas; grupinis koučingas, individualus koučingas; namų darbas - kolegos darbo
stebėjimas bei konsultavimas, refleksija bei pristatymas.
Temos išdėstymo struktūra
Efektyvaus ugdymo proceso komponentų apibendrinimas (1 - 6 susitikimai).
Konsultavimo metodai: dialogas, mentorystė, supervizija, intervizija, mokymasis veikloje,
fasilitavimas (bendroji konsultantų rengimo programa). Metodų taikymo galimybės ugdymo
proceso vadybos srityje.
Individualus ir grupinis koučingas, jo teorinės prielaidos, kryptys, taikymo patirtys mokytojų
profesiniam tobulinimui.
Susitikimo moderatoriaus vedama grupinio koučingo sesija, kurioje nagrinėjama viena
ugdymo proceso vadybos problema.
Grupinio koučingo sesijos refleksija.
Individualaus koučingo pratybos su kolega. Refleksija.
3 žingsnių kolegos konsultavimo planavimas: planuojamasis pokalbis,
stebėjimas, refleksija.
darbo praktikos
Namų darbas (7 - 8 susitikimai). Planuojamas pokalbis su kolega, kolegos pamokos (ar
kitokios darbo praktikos) stebėjimas, refleksija, pasirengimas pristatymui.
Mokymosi vertinimas
Besimokantieji suplanuoja 3 žingsnių kolegos konsultavimo procesą, jį įgyvendina per 7 - 8
susitikimus. Aštuntojo susitikimo metu dalyviai pristato savo patirtis, analizuoja sudėtingus atvejus.
140

AŠTUNTASIS SUSITIKIMAS
TEMA
SUDĖTINGŲ ATVEJŲ ANALIZĖ; PROBLEMINIŲ SITUACIJŲ SPRENDIMAI;
NEEFEKTYVAUS UGDYMO PROCESO KONFRONTAVIMAS. PRATYBOS
Temos pagrindimas
Šis susitikimas yra paskutinis, apibendrinamasis. Jame dalyviai pristatys savo konsultavimo
praktikos, atliktos po septintojo susitikimo, patirtį, nagrinės pasisekusias bei tobulintinas sritis.
Remiantis 1 - 6 susitikimų medžiaga, bus analizuojamos probleminės neefektyvaus ugdymo proceso
situacijos bei jų sprendimo galimybės ir ugdymo inovacijų sklaidos būdai.
Laikas, skiriamas temai išnagrinėti
5 kontaktinės akademinės valandos.
Temos tikslas
Pasirengti realiai konsultavimo veiklai, reflektuojant savo patirtį; pasirengti teikti pagalbą
mokytojams probleminių ugdymo proceso valdymo situacijų metu.
Temos uždaviniai
1. Išnagrinėti dalyvių tarpusavio konsultavimo patirtį, išskirti pasisekusias ir tobulintinas praktikas.
2. Remiantis video medžiaga bei atvejo aprašymais, nagrinėti įvairių ugdymo proceso sričių
problemines situacijas bei neefektyvaus ugdymo atvejus.
3. Rengti konsultavimo rekomendacijas probleminėms situacijoms spręsti.
4. Rengti konsultavimo rekomendacijas ugdymo inovacijų sklaidai.
Rezultatai
Dalyviai supras, kaip atpažinti problemines ugdymo proceso valdymo situacijas. Mokės
konsultuoti mokytojus, padės mokytojams įgyvendinti ugdymo inovacijas.
Lavinamos kompetencijos
Asmeninės kompetencijos - mokėjimas mokytis, emocinė kompetencija. Tarpasmeninės
kompetencijos - bendravimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimo atmosferos kūrimas ir atvirumo
skatinimas. Profesinės kompetencijos - konsultavimas, andragoginė kompetencija.
Mokymosi formos ir metodai
Temos pristatymas; refleksija; video bei aprašytų atvejų analizė; konsultavimo rekomendacijų
rengimas.
141

LITERATŪRA
1. Richard I. Arends. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 2008.
2. A. Costa & R. Garmston. Cognitive Coaching: A Foundation for Renaissance Schools, 2 nd ed.
Norwood, MA: Christopher - Gordon Pub, 2002.
3. Sue Cowley. Kaip suvaldyti tuos neklaužadas Vilnius: Tyto Alba, 2008.
4. M. D. Cox. Walking the tightrope: The role of mentoring in developing educators as professionals In
Mullen; C. A, M. D. Cox, C. K. Boettcher & D. S. Adoue (Eds.). Breaking the circle of one:
Redefining mentorship in the lives and writings of educators. New York: Peter Lang, 1997.
5. Jenny Edwards. Cognitive Coaching SM : A Synthesis of the Research. Highlands Ranch. CO: Center
for Cognitive Coaching, 2001.
6. Carl D. Glickman. Leadership For Learning. How to Help Teachers Succeed. ASCD: Alexandria,
VA. 2002.
7. Carl D. Glickman. Lyderystė mokymuisi: Kaip padėti mokytojams sėkmingai dirbti. Alexandria,
VA: ASCD, 2010.
8. Carl D. Glickman, Stephen P. Gordon, Jovita M. Ross-Gordon. Basic Guide to Supervision and
Instructional Leadership. Allyn and Bacon. Reading, MA: 2008.
9. Huling, Leslie & Resta Virginia. Teacher mentoring as professional development. Washington, D.C.:
ERIC Document ED460125, 2001.
10. Eric Jensen. Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO, 2001.
11. E. Katiliūtė. Mokyklų savęs vertinimo instrumentų naudojimo rekomendacijos. Kaunas: NMVA
projektas Nr. VP1-2.1-ŠMM-01-V-01-001, 2010.
12. G. Kazakevičius. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos. Vilnius: Švietimo
aprūpinimo centras, 2008.
13. Alfie Kohn. What to Look For in a Classroom. San Francisco: Jossey-Bass, 1998.
14. Marian Leibowitz. Promoting Learning Through Student Data: An ASCD Professional Inquiry Kit.
Alexandria, VA: ASCD, 1999.
15. Nancy Love, Katherine E. Stiles, Susan Mundry, Kathryn DiRanna. The Data Coach's Guide -
Unleashing the Power of Collaborative Inquiry. Thousand Oaks, CA: Corwin Press, 2008.
16. Robert J. Marzano. What Works in Schools: Translating Research into Action. Alexandria, VA:
ASCD, 2003.
17. Robert J. Marzano, Debra J. Pickering & Jane E. Pollock. Classroom Instruction that Works:
Research-based Strategies for Increasing Student Achievement. Alexandria, VA: ASCD, 2001.
18. Isabel Briggs Myers, Peter B. Myers. Skirtingos dovanos: Asmenybės tipai. Vilnius: Vaga, 2009.
19. Geoff Petty. Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba, 2006.
142

20. Geoff Petty. Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius: Tyto alba, 2008.
21. Jon Saphier, Robert Gower. The Skillful Teacher: Building your Teaching Skills. Acton, MA:RBT,
Inc, 1997.
22. Jon Saphier, MaryAnn Haley-Speca & Robert R. Gower. The Skillful Teacher. Research for Better
Teaching: Acton. MA, 2008.
23. David A. Sousa. How the Brain Learns, 2nd ed. Thousand Oaks, CA: Corwin Press, 2001.
24. Lucy West and Fritz C. Staub. Content Focused Coaching. Transforming Mathematics Lessons.
Heinemann: Portsmouth, NH and University of Pittsburg, PA, 2003.
25. Wiggins, Grant & Jay McTighe. Understanding by Design. Alexandria, VA: ASCD, 1998.
26. Allison Zmuda, Robert Kuklis, Everett Kline. Transforming Schools: Creating a Culture of
Continuous Improvement. Alexandria, VA: ASCD, 2004.
27. http://www.vtaide.com/png/ERIC/Teacher-Mentoring.htm.
143