daugyvenės krašto šviesuoliai - Panevėžio rajono savivaldybė
daugyvenės krašto šviesuoliai - Panevėžio rajono savivaldybė
daugyvenės krašto šviesuoliai - Panevėžio rajono savivaldybė
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
šeimoje. Turėjo 2 brolius ir 3 seseris. Mokėsi Baisogaloje, Liepojos<br />
gimnazijoje. Buvo įstojęs į Žemaičių kunigų seminariją, bet iš jos pasitraukė ir<br />
įstojo į Aresburgo (Kuresarės) gimnaziją Saaremos saloje, Estijoje. 1906 m.<br />
baigė gimnaziją, o 1907 m. įstojo į Dorpato (Tartu) universiteto Medicinos<br />
fakultetą. Studijas J. Žilinskas baigė 1912 m. su pagyrimu ir pasiliko dirbti<br />
asistentu universitete prie chirurgijos klinikos. 1913 m. pabaigoje pradėjo dirbti<br />
Rygos miesto ligoninėje akių skyriaus ordinatoriumi, bet netrukus atvyko į<br />
Lietuvą ir pradėjo verstis laisva gydytojo praktika: dirbo Duokiškyje,<br />
Svėdasuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gydytojas J. Žilinskas<br />
gavo paskyrimą <strong>Panevėžio</strong> apskrities Vabalninko valsčiaus gydytojo<br />
pareigoms. 1915 m. pradžioje išvyko į Vilnių, kur dirbo prof. N. Burdenkos<br />
asistentu carienės Marijos ligoninėje ir chirurgu Vilniaus stoties tvarstomajame<br />
punkte. Vokiečių kariuomenei veržiantis į Lietuvą, jis gavo įsakymą įsteigti<br />
tvarstomuosius punktus Kėdainiuose, Dotnuvoje, Michelmonte (Gudžiūnuose)<br />
ir Baisogaloje. Rusijos kariuomenei traukiantis, persikėlė į Molodečną<br />
(Baltarusija), kur įsteigė 2 000 vietų ligoninę.<br />
1916 m. J. Žilinskas gavo kvietimą grįžti į Dorpato fakultetinę chirurginę<br />
kliniką. Čia jis išdirbo iki 1918 m. birželio mėnesio. Dirbdamas asistentu jis<br />
atliko teorinius bei praktinius darbus medicinos daktaro laipsniui gauti.<br />
1918 m. J. Žilinskas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose, kur ėmėsi<br />
laisvosios gydytojo praktikos, taip pat dirbo ir miesto ligoninėje. Netrukus jis<br />
buvo paskirtas Šiaulių apskrities gydytoju, o 1919 m. kovo mėnesį įstojo į<br />
Lietuvos kariuomenę ir persikėlė į Kauną. Čia iki 1920 m. jis dirbo vyresniuoju<br />
ordinatoriumi ir chirurgu karo ligoninėje. Be to, jis buvo ligoninės<br />
prozektoriumi, skaitė paskaitas felčeriams, vyresniems karo gydytojams. 1921<br />
m. vasarą Jurgis Žilinskas tobulinosi užsienyje, daugiausia Vokietijoje. Vėliau<br />
lankėsi Brazilijoje.<br />
1920 – 1922 metais J. Žilinskas buvo Aukštųjų kursų chirurgijos<br />
lektorius. Įkūrus universitetą, jis iki 1940 m. dėstė Medicinos fakultete. 1922<br />
m. vasario 16 d. jam suteiktas docento vardas, o nuo tų pačių metų liepos 4 d.<br />
jis tapo ekstraordinariniu profesoriumi. 1927 m. už darbą „Lietuvių kaukolės<br />
dėžė“ J. Žilinskui suteiktas medicinos daktaro laipsnis.<br />
Jis daug prisidėjo prie Medicinos fakulteto organizavimo.<br />
Profesorius tyrė lietuvių etninės antropologijos – kraniologijos,<br />
serologijos ir stomatologijos dalykus. Darbe „Akmens periodo (mesolithicum –<br />
neolithicum) žmogus Žemaitijoj ir Suvalkijoj, jo kilmė ir jojo ainiai“ (1931)<br />
mėgino seniausius Pabaltijo antropologijos radinius sieti su archeologinėmis<br />
kultūromis, ieškoti jų kilmės ir kartu spręsti Pabaltijo pirminio apgyvendinimo<br />
problemą. J. Žilnskas ir A. Masalskis 1937 m. apibendrino geležies amžiaus<br />
Lietuvos gyventojų osteologinę medžiagą. Išnagrinėti 14 kapų Eiguliuose,<br />
Raginėnų, Pajuostės, Lepšių, Daubų pilkapynų radiniai. Gausia medžiaga (579<br />
kaukolės) pagrįsta stambi J. Žilinsko ir A. Jurgučio studija „Crania Lithuanica“<br />
(1939). Apibendrinti visą kraniologinę medžiagą, interpretuoti ją etnogenezės<br />
5
Change language