daugyvenės krašto šviesuoliai - Panevėžio rajono savivaldybė
daugyvenės krašto šviesuoliai - Panevėžio rajono savivaldybė
daugyvenės krašto šviesuoliai - Panevėžio rajono savivaldybė
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Kunigas Petras Rauduvė<br />
Lina Pačešiūnaitė<br />
Petras Rauduvė gimė 1901 m. vasario 17 d. Girsūdų k., Daujėnų par.<br />
(Pasvalio r.). Mokėsi Girsūdų pradžios mokykloje, vėliau – Mintaujos<br />
(Jelgavos) ir <strong>Panevėžio</strong> gimnazijose. Gimnazistas P. Rauduvė stojo savanoriu į<br />
besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Nepriklausomybės kovose buvo sunkiai<br />
sužeistas.<br />
Petras Rauduvė baigė Kauno kunigų seminariją. Įšventintas kunigu,<br />
dirbo kapelionu Kupiškyje. Jis buvo Naujamiesčio ir Dusetų vikaru, Avilių,<br />
Degučių, Pamūšio ir Miežiškių klebonu. Pablogėjus sveikatai, buvo altaristu<br />
Utenoje, Rokiškyje ir Šeduvoje.<br />
Kunigas P. Rauduvė buvo abstinentas, asketas, griežtas sau ir kitiems.<br />
Jis parašė keletą asketinio turinio knygelių. Mėgo techniką.<br />
Šeduvos altaristas Petras Rauduvė mirė 1982 m. rugpjūčio 20 d.<br />
Palaidotas Šeduvos bažnyčios šventoriuje.<br />
Dailininkas, pedagogas Jonas Švėgžda<br />
Vaida Baltušytė<br />
Pedagogas, dailininkas ir literatas Jonas Švėgžda gimė 1911 m.<br />
gegužės 29 d.. Juodžių k., Grinkiškio vals. Kėdainių apskr. Vaikystę praleido<br />
tuomet japonų valdomoje Vladivostoko gubernijoje, kur tėvas dirbo<br />
priešmarinės stoties vyriausiuoju prižiūrėtoju. 1922 m. bolševikams užėmus<br />
Tolimuosius rytus, Švėgždos per Japoniją, Indokiniją, Indiją, Viduržemio jūrą<br />
pasiekė Angliją, iš kur atvyko į Rygą.1923m. apsigyveno Kaišiadoryse.<br />
Nebaigusiam pradinio mokslo J. Švėgždai nebuvo lengva įstoti į Kėdainių<br />
gimnaziją. Kiek vėliau jis įstojo į Meno mokyklą, kurią baigė 1938 m. Tais<br />
pačiais metais baigė Karo mokyklą, kur baigė atsargos karininkų kursus ir tapo<br />
karinio parengimo mokytoju. Pradėjo pedagoginį darbą.<br />
1945 m. J. Švėgžda buvo suimtas ir 8 metams ištremtas į Šiaurę<br />
(kalėjo Vorkutoje, Komijoje), 1951 m. perkeltas į Irkutsko sritį. 1953 m.<br />
perkeltas į tremties vietą Kazachstane. Čia pradžioje dirbo įvairius darbus,<br />
vėliau mokytojavo.<br />
1956 m. grįžęs į Lietuvą J. Švėgžda apsigyveno Plaučiškiuose.<br />
Rozalimo vidurinėje mokykloje jis dėstė piešimą, braižybą, kūno kultūrą.<br />
Mokytojas piešė plakatus, portretus, į <strong>rajono</strong> laikraštį „Auksinė varpa“ rašė<br />
feljetonus, rašinius. Pairašynėdavo slapyvardžiu „JOSVE“. Dalyvavo meno<br />
saviveikloje. Su mokiniais daug keliavo dviračiais.<br />
8