daugyvenės krašto šviesuoliai - Panevėžio rajono savivaldybė

More documents

Recommendations

Info

prasme J. Žilinskas mėgino lietuvių ir prancūzų kalbomis išleistame darbe „Lietuvių protėviai“ (1937 m., fotografuotas leidinys 1990 m.). Su savo bendradarbiais J. Žilinskas išanalizavo 297 Kauno kasinėjimuose rastas XVIII – XIX amžių kaukoles ir 282 Medicinos fakulteto prozektoriume saugomas XX a. kaukoles. Profesoriui J. Žilinskui 1933 m. teko atlikti ir Transatlantinių lakūnų Dariaus ir Girėno kūnų ekspertizę. Profesorius nevengė ir visuomeninės veiklos: buvo vienas iš Kauno medicinos draugijos steigėjų, ilgametis Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas, nuo 1934 m. Kauno miesto tarybos deputatas. Jis priklausė Tautininkų partijai. Profesorius buvo įsigijęs Pakalniškių dvarelį, kuriame mėgo leisti laisvalaikį. 1940 m. rudenį J. Žilinskas buvo perkeltas į Vilniaus universitetą, o netrukus atleistas. Tik Lietuvą užėmus hitlerininkams, jis vėl sugrįžo dirbti į Vilniaus universitetą. 1944 m. profesorius J. Žilinskas pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus, o nuo 1948 m. apsigyveno JAV. Profesorius Jurgis Žilinskas susirgo plaučių vėžiu ir 1957 m. kovo 15 d. mirė Voterberyje. Svarbesni profesoriaus darbai: „Neurologijos paskaitos“ (1923), „Lietuvių rasinė sudėtis“ (1930), „Osteologijos ir sindesmologijos vadovėlis“ (1931), „Serologinis Mažosios Lietuvos gyventojų (ir kitų baltų rasės tautų) giminiškumas“ (1935), „Splanchnologija“ (1934), „Kraujo grupių paveldumas (tėvų – vaikų kraujo serumai) ir suaugusiųjų – vaikų kraujo grupių relacijos“ (1936), „Senojo geležies amžiaus Lietuvos gyventojų kaukolių studija“ (1937), „Lietuvių vyro ir moters dubuo“ (1936). Jurgis Žilinskas buvo vedęs panevėžietę Ksaverą Frankaitę (1896 – 1992). Su ja užaugino dukterį Vitą. Be to, auklėjo keletą augintinių. Jurbarko bažnyčios statytojas iš Šniukonių Petras Juknevičius, Asta Karaliūtė Kazys Marcinkevičius gimė 1842 m. Šniukonių k., <strong>Panevėžio</strong> aps., (dabar Radviliškio r.) baudžiauninkų Augustino Marcinkevičiaus ir Salomėjos Valavičiūtės šeimoje. Nežinome, kokią mokyklą jis lankė. K. Marcinkevičius baigė Kauno kunigų seminariją ir 1866 m. buvo įšventintas kunigu. Buvo paskirtas Raguvos vikaru. 1873 m. jis buvo perkeltas į Jurbarką.1878 m. paskirtas Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios klebonu. K. Marcinkevičius klebonavo 42 metus, iki pat mirties. Didžiausias klebono Kazio Marcinkevičiaus nuopelnas Jurbarkui – 1901 – 1907 m. pastatyta mūrinė gotikinė bažnyčia. Jos statyba klebonas rūpinosi kartu su vikaru A. Kizniu. 6
Klebonas K. Marcinkevičius rūpinosi bažnyčios choru, mokė choristus lietuviškų dainų. Choras tapo ir pasaulietiniu. Jurbarko klebonas buvo aktyvus 1905 m. mieste vykusio lietuviško vakaro dalyvis. Nemažas K. Marcinkevičiaus nuopelnas ir tai, kad 1909 m. Stasiui Šimkui pavyko pirmą kartą Jurbarke surengti Dainų šventę. Dar didesni kunigo K. Marcinkevičiaus nuopelnai platinant draudžiamą lietuvišką spaudą. Jis tapo garsaus Suvalkijos knygnešio kunigo Martyno Sederavičiaus padėjėju dešiniajame Nemuno krante. Jurbarko klebonas slėpdavo lietuvišką spaudą, ją platino, perduodavo platinti knygnešiams. Jis rėmė knygnešius, leisdavo jiems apsistoti klebonijoje. Policija ne kartą darė kratas klebonijoje, bet draudžiamos spaudos neaptikdavo. Daug lietuviškos spaudos kunigas K. Marcinkevičius siųsdavo į Kauną. Jam talkino Nemuno upeiviai. Jurbarko klebonas Kazys Marcinkevičius mirė 1915 m. kovo 29 d. Palaidotas bažnyčios šventoriuje. Amžininkai kunigą Marcinkevičių apibūdindavo kaip nepaprasto gerumo ir jautrumo žmogų. Buvo tolerantiškas kitų religinių konfesijų ar įsitikinimų žmonėms. Kunigas Petras Martinkus - Marcinkevičius Aida Kentraitė Petras Marcinkevičius, vėliau žinomas kaip Marcinkus (Martinkus), gimė 1899 m. sausio 30 d. Šniukonių k., Šeduvos par. (Pakalniškių sen., Radviliškio r.). Pradžios mokslus baigė Šeduvoje. 1910 m. persikėlė į Jurbarką, pas dėdę kunigą K. Marcinkevičių, kur tęsė mokslus. 1916 m. Jurbarke jis lankė mokytojų kursus. Grįžęs į gimtinę, Šeduvoje įsteigė pirmą pradinę lietuvišką mokyklą. 1917 m. P. Marcinkevičius įstojo į kunigų seminariją Kaune. Teologijos studijas gilino Kauno universitete. 1923 m. jis įšventintas kunigu. Dirbo kapelionu įvairiose Kauno mokyklose. Po Antrojo pasaulinio karo, vargoninkavo Vilkaviškio vyskupijos kaimiškose parapijose, klebonavo Margininkuose. Nuo 1957 m. kunigas P. Martinkus – Marcinkevičius – Vandžiogalos altaristas Kunigas P. Marcinkevičius labai mėgo muziką. Sukūrė keletą muzikinių kūrinių, pats gamino fisharmonijas. Sukūrė savo muzikos teoriją: vietoj oktavos – dešimties natų sistema. Buvo įsteigęs „Lietuvos muzikos centrą“. Prekiavo fisharmonijomis, vargonėliais. Petras Martinkus - Marcinkevičius mirė 1991 m. sausio 27 d. Palaidotas Jurbarko bažnyčios šventoriuje. 7
Page 1 and 2: Daugyvenės kultūros istorijos muz
Page 3 and 4: UDK 908.474.5 (063) 947.45 Da 56 ©
Page 5: šeimoje. Turėjo 2 brolius ir 3 se
Page 9: 1971 m. įšėjęs į užtarnautą

daugyvenės krašto šviesuoliai - Panevėžio rajono savivaldybė

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?