daugyvenės krašto šviesuoliai - Panevėžio rajono savivaldybė

prasme J. Žilinskas mėgino lietuvių ir prancūzų kalbomis išleistame darbe
„Lietuvių protėviai“ (1937 m., fotografuotas leidinys 1990 m.). Su savo
bendradarbiais J. Žilinskas išanalizavo 297 Kauno kasinėjimuose rastas XVIII
– XIX amžių kaukoles ir 282 Medicinos fakulteto prozektoriume saugomas XX
a. kaukoles. Profesoriui J. Žilinskui 1933 m. teko atlikti ir Transatlantinių
lakūnų Dariaus ir Girėno kūnų ekspertizę.
Profesorius nevengė ir visuomeninės veiklos: buvo vienas iš Kauno
medicinos draugijos steigėjų, ilgametis Atsargos karininkų sąjungos
pirmininkas, nuo 1934 m. Kauno miesto tarybos deputatas. Jis priklausė
Tautininkų partijai.
Profesorius buvo įsigijęs Pakalniškių dvarelį, kuriame mėgo leisti
laisvalaikį.
1940 m. rudenį J. Žilinskas buvo perkeltas į Vilniaus universitetą, o
netrukus atleistas. Tik Lietuvą užėmus hitlerininkams, jis vėl sugrįžo dirbti į
Vilniaus universitetą. 1944 m. profesorius J. Žilinskas pasitraukė iš Lietuvos į
Vakarus, o nuo 1948 m. apsigyveno JAV.
Profesorius Jurgis Žilinskas susirgo plaučių vėžiu ir 1957 m. kovo 15 d.
mirė Voterberyje.
Svarbesni profesoriaus darbai: „Neurologijos paskaitos“ (1923),
„Lietuvių rasinė sudėtis“ (1930), „Osteologijos ir sindesmologijos vadovėlis“
(1931), „Serologinis Mažosios Lietuvos gyventojų (ir kitų baltų rasės tautų)
giminiškumas“ (1935), „Splanchnologija“ (1934), „Kraujo grupių paveldumas
(tėvų – vaikų kraujo serumai) ir suaugusiųjų – vaikų kraujo grupių relacijos“
(1936), „Senojo geležies amžiaus Lietuvos gyventojų kaukolių studija“ (1937),
„Lietuvių vyro ir moters dubuo“ (1936).
Jurgis Žilinskas buvo vedęs panevėžietę Ksaverą Frankaitę (1896 –
1992). Su ja užaugino dukterį Vitą. Be to, auklėjo keletą augintinių.
Jurbarko bažnyčios statytojas iš Šniukonių
Petras Juknevičius, Asta Karaliūtė
Kazys Marcinkevičius gimė 1842 m. Šniukonių k., Panevėžio aps.,
(dabar Radviliškio r.) baudžiauninkų Augustino Marcinkevičiaus ir Salomėjos
Valavičiūtės šeimoje. Nežinome, kokią mokyklą jis lankė. K. Marcinkevičius
baigė Kauno kunigų seminariją ir 1866 m. buvo įšventintas kunigu. Buvo
paskirtas Raguvos vikaru. 1873 m. jis buvo perkeltas į Jurbarką.1878 m.
paskirtas Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios klebonu. K. Marcinkevičius
klebonavo 42 metus, iki pat mirties.
Didžiausias klebono Kazio Marcinkevičiaus nuopelnas Jurbarkui –
1901 – 1907 m. pastatyta mūrinė gotikinė bažnyčia. Jos statyba klebonas
rūpinosi kartu su vikaru A. Kizniu.
6