Å EINIUKAS - BagaslaviÅ¡kio Igno Å einiaus pagrindinÄ mokykla
Å EINIUKAS - BagaslaviÅ¡kio Igno Å einiaus pagrindinÄ mokykla
Å EINIUKAS - BagaslaviÅ¡kio Igno Å einiaus pagrindinÄ mokykla
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Nr. 5(50) 2009 sausis Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 3<br />
Jaunųjų rašytojų ir poetų kampelis<br />
Mokyklos direktorė Aldona Četrauskienė ir Asta Sapitavičiūtė<br />
aptaria rašinio istorinius aspektus<br />
Dėmesio! Konkursas!<br />
Dešimtokė Rasa Sapitavičiūtė dalyvauja<br />
respublikiniame mokinių rašinių konkurse „Lietuvos kovų už<br />
laisvę ir netekčių istorija“.<br />
Konkurso tikslai: skatinti jaunimą ugdytis<br />
kūrybinius gebėjimus ir pilietiškumą; skatinti intelektinės ir<br />
praktinės veiklos gebėjimus; puoselėti tautinius jausmus ir<br />
istorinę atmintį; siekti, kad tirdami Lietuvos istoriją, darbų<br />
autoriai ją “atrastų” per konkrečių asmenų – įvairių Lietuvos<br />
ţmonių – likimus ir istorijas;<br />
Konkurso organizatorius:<br />
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos<br />
tyrimo centras. „Šeiniuko“ skaitytojų<br />
dėmesiui pateikiame Astos rašinį tema<br />
„Ţmogaus būtis lageriuose ir tremtyje“.<br />
Prisiminimai iš praeities<br />
Sekmadienis. Namai kvepia cinamonu – mama iškepė pyragą. Jo kvapas vilioja, bet atsipjauti pyrago<br />
negaliu. Turiu laukti, kol prie stalo susirinks visa šeima. Mama, tėtis ir sesuo išėjo į baţnyčią. Namuose likau tik<br />
aš ir senelė. Anksčiau senelė kiekvieną sekmadienį skubėdavo į baţnyčią, dabar sveikata nebe ta, tad meldţiasi<br />
namuose. Ţvilgteliu į senelės kambarį – atsisukusi įlangą ji kalba roţinį, pirštais liesdama karoliukus. Per<br />
skruostą nurieda ašara... Viena, kita...<br />
Iš kairės: senelė Domicelė Časaitė -<br />
Sargelienė, jos mama Domicelė Časienė ir<br />
brolis Povilas Časas<br />
- Senele, ar skauda ką – nedrąsiai paklausiau.<br />
- Skauda Neskauda, Rasele, - pasisuka į mane senelė. – Eikš,<br />
prisėsk šalia.<br />
- Tai kodėl verkiate<br />
- Prisiminimai neduoda ramybės, - palinguoja galva. –<br />
Meldţiuosi uţ kiekvieną.<br />
Ţinau, uţ ką senelė meldţiasi, nes jos gyvenimas buvo labai<br />
sunkus. Ne kartą ji man pasakojo apie gyvenimą tremtyje.<br />
Senelė Domicelė gimė 1920 m. geguţės 24 dieną,<br />
Bagaslaviškyje, su motina ir dviem broliais ūkininkavo iki tos<br />
įsimintinos dienos<br />
Tą 1947 m., spalio 3 dieną, ji su mama kasė bulves pas gimines<br />
Šiaulių kaime. Visą dieną slėgė bloga nuotaika. Iš talkos grįţo tik<br />
vidurnaktį. Po dviejų valandų atvaţiavo suimti. Vienas iš<br />
atvaţiavusiųjų buvo tolimas giminaitis, tad leido pasiimti maisto,<br />
kiek tik norėjo ir galėjo panešti. Iš namų išveţė 1947 m. spalio 4<br />
dieną. Vaţiuodami, pakeliui dar uţsuko į Gelvonus paimti senelės<br />
brolio. Iš pradţių nuveţė į Ukmergę. Ten visus uţdarė dideliame<br />
name. Kol visi trys buvo Ukmergėje, jiems atnešdavo maisto
Change language