You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
100<br />
100<br />
95<br />
10 2010 m. birþelio 4 d. Nr. 21 (<strong>991</strong>)<br />
75<br />
Kas gyvena tame<br />
rajone<br />
Vakarais á laukà mes neiðeiname, nes bijome bûti uþmuðti,<br />
susmukti su peiliu nugaroje ar bûti suvaþinëti linksmø<br />
vairuotojø (juk gyvename tokiame rajone), o dienomis<br />
vaikðtome tarp savo pilkø daugiaaukðèiø vaiduokliø ir bjaurimës<br />
praûþusios nakties likuèiais, ásivaizduodami visas<br />
ávykusias neðvankybes.<br />
Kartais juokiamës pamatæ, kaip vakarieèiø filmuose<br />
vaizduojamas Vidurio Europos skurdas, kokias dvideðimt<br />
penkias sekundes rodomos vëjyje pasimetusios daugiaaukðèiø<br />
blokø virðûnës (juk gyvename tokiame rajone), bet jø<br />
kûrëjai turbût nepastebëjo, kad problema visai ne ta.<br />
Mes turime energijos, glûdinèios kaþkur viduje, kaþkur<br />
giliai dar turime tikëjimo, bet bëda ta, kad neþinome, kuo tikime.<br />
Todël daþnai pasukame á nereikðmingà padûmavusá<br />
takà ir klibikðèiuojame ið visø jëgø, piktai uþsimodami vis<br />
naujam þingsniui, braidome po savo neþinià net nepasiraitojæ<br />
kelniø (juk gyvename tokiame rajone), iðleidþiame savo<br />
piktà suragëjusià energijà ant átrûkusio asfalto, ant kelio,<br />
kuris po poros valandø tampa beveik fiktyvia sàvoka, nes<br />
tuo këblinimu tik iliustruojame savo þiurkëno ratelá, kuris<br />
sukasi metø metus, kad nereiktø nieko galvoti, net apie alká,<br />
kai pamirðta pamaitinti ðeimininkas. Arba bijome, kad staiga<br />
suprasime: nebemokame galvoti, ir bus pernelyg gaila<br />
savæs.<br />
Todël dienà einame gatvëmis, miesto dulkiø nuklotais<br />
skersgatviais, priðlapintom tarpuvartëm, pro lauko kaviniø<br />
staliukus ir turtingus turistus spalvingais ðortais, pro baþnyèias,<br />
pro kilmingus ðunis ir brangias verslininkø þmonas, su<br />
ánirðiu dëliojame kojas ant nepaslaugaus akmeninio grindinio,<br />
ásitikinæ (bent jau pëdomis tai tikrai, nes ðios dar gali ðá<br />
tà nuveikti), kad niekas mûsø ið èia neiðveð, neiðkels uþ paþastø<br />
kaip apsisiusiojusio vaikiuko ið lovelës. O naktimis,<br />
kai savo silpnutes supuvusio medþio duris uþkabiname<br />
dviem ar trimis kabliukais (juk gyvename tokiame rajone),<br />
net nepagalvojame, kad tai darome tik ið ápratimo, kad visai<br />
nesvarbu, ar á mûsø dulkinas irðtvas kas nors ásibraus, nes<br />
ten nëra ko paimti, iðsineðti, nebent<br />
bijosime atskleisti taip saugomà<br />
savo paslaptá apie skurdà,<br />
skylæ trumpikëse, vietoj ðaldytuvo<br />
ðaltam vandeny laikomà pienà ar<br />
iðjungtà elektrà, tarsi kas to dar<br />
nebûtø pastebëjæs. Tuose þemalubiuose<br />
buteliuose jau seniai nebëra<br />
ne tik vertingø daiktø, bet ir<br />
mûsø paèiø.<br />
Mûsø menkutës sielos jau nebegyvena<br />
tame rajone. Jos iðtirpo<br />
vienà tamsià naktá, kai bijojome<br />
savo ðeðëlio, bijojome tirpstanèio<br />
orumo ir gëdos dël surambëjusio<br />
instinkto siekti laimës.<br />
Oro<br />
burbuliukø<br />
kokonas<br />
Dar turi iðsaugoti gabumus,<br />
nepraleisti progos, uþdaryti sandariai<br />
nuo neatsakingo vartojimo,<br />
nes paskui nepavyks ástatyti plastikinës barbës kojos á ðlaunies<br />
skylæ taip patogiai kaip vaikystës prisiminimuose, kai<br />
visas pasaulis buvo tvirtas tarsi lego pastatai. Iki ko? Negali<br />
pradëti, að þinau, ið kaþkokio taupumo þinau, kad ateitis –<br />
toks dalykas, kuriam visada reikia specialaus rezervo, nelieèiamo<br />
vakuumo, kur áþengti bûtø tas pats, kas pripaþinti,<br />
jog nieko geresnio ir nebus, jog pradedi riedëti nuo kalno,<br />
nuo ðios akimirkos ir lygiai taip pat kaip per egzaminà, kai<br />
kaþkokiame protokole skaitysis tavo nesëkmës, jeigu susimausi<br />
– 0:1 kaþkieno naudai, nebesi apsidraudæs, visos tavo<br />
galimybës tau paèiam aiðkios, iðbandytos, neturi jokio pranaðumo<br />
ar privilegijos svajoti, nes svajones irgi atidavei ëdriai<br />
dabarties masei, graþesnes sienas ar tà vaizdà pro durø<br />
Raimondo Urbakavièiaus nuotrauka<br />
akutæ, kai paðtininkas tiesia delnà<br />
tavo dëþutës link, galësi vaizduotës<br />
nebeprievartauti ir savo<br />
novelëse neákiðti në vieno veikëjo,<br />
në vieno vardo, o ryt ryte atsikelsi<br />
ir niekas tau nesutrukdys<br />
valgyti sausus pusryèius ið neðvaraus<br />
dubenëlio.<br />
O irtis, áveikti pasiprieðinimà<br />
taip nelengva, kad net pavargsti<br />
átraukdamas oro. Vël. Nes tie,<br />
kurie sako, kad þmogaus natûra<br />
yra valgyti, miegoti, tuðtintis ir<br />
kaip babuinams daugintis net ne<br />
natûraliais periodais, o pasiskatinant<br />
garso ir vaizdo priemonëmis,<br />
yra visiðki kvailiai. Pirminis<br />
silpnos juslinës iðraiðkos, bet<br />
visgi natûraliausias poreikis yra<br />
nustoti bûti. Kaip vaikystëje mama<br />
apmuturiuodavo apsauginiais<br />
vilnoniais kokonais, smarkiai<br />
trûkteldavo uþ gobtuvo, kai susipindavo<br />
kojos ir nosimi vos neiðkabindavai<br />
balos, taip ir suaugæs<br />
þmogus ið bejëgiðkumo reikalauja<br />
paspirties, kad kas padëtø, perneðtø<br />
per seklumas, per mëðlo<br />
potvynius. Baltosios buteliais,<br />
noru kaþkam kaþkà ákiðti ir taip ásitikinti savimi, savo poveikiu,<br />
ar nusistatyti þadintuvà, kad spëtum gráþti, kol neapsigyvenai<br />
savo pasàmonëj. Nes taip reikia. Ir reikia apsivilkti<br />
ne striuke, ne paltu, o tais spaudomais oro burbuliukais,<br />
kurie saugo gabenamus televizorius. Nes ateity reikës<br />
panaudoti visà lagaminà trapaus saugoto savæs, iðversti vertybes<br />
ant þemës, iðmesti protà, didelá þiniø prikiðtà guzà,<br />
kaþkokiai parodai, kaþkokiam atsiskaitymui, tik neþinau<br />
kokiam. Bet tobulëk, krauk, ásikrauk, acme baterija.<br />
RÛTA JAKUTYTË<br />
25<br />
5<br />
0<br />
95<br />
75<br />
25<br />
5<br />
0
Change language