PROTOKOLAS PROTOKOLAS

MOKYMO SEMINARO
“NEFORMALIOJO UGDYMO METODAI”
PROTOKOLAS
Mokymo seminaro tikslas: Tobulinti gebėjimus ugdyti jaunų žmonių bendrąsias kompetencijas.
Uždaviniai:
• Supažindinti dalyvius su jaunimo neformaliojo ugdymo tikslais ir metodiniais principais;
• Atnaujinti dalyvių metodinę kompetenciją, suteikiant žinių apie interaktyvių metodų
naudojimą ugdant jaunus žmones.
2011 m. Birželio 9 d.
10:00 Dalyvių registracija.
10.30 Įvadas į mokymo programą. Tikslai ir metodika.
10:40 Susipažinimo metodai (žaidimai): pristatymas ir išbandymas.
12:00 Lūkesčių įsivardinimas: „Įvertinimo medis“
12:15 Grupės taisyklių sudarymas
12:30 Pietūs
13:00 JNU samprata. Jaunimo neformaliojo ugdymo principai.
13.40 Simuliacijos užsiėmimas ‚(In)equality street‘.
14:20 Simuliacijos užsiėmimo aptarimas - diskusija
14:40 Grupės formavimo metodas: „Tobulas miestas“. Užduoties pristatymas, aptarimas.
16:00 Pirmos dienos mokymosi proceso įsivertinimas: ‚Blobworld‘.
2011 m. Birželio 10 d.
9:00 Labas rytas. Antrosios dienos programos pristatymas.
9:10 Neformalaus ugdymo metodas – energijai: pristatymas ir išbandymas.
10:00 Neformalaus ugdymo metodas - grupės formavimo žaidimai: pristatymas ir išbandymas.
11:00 Darbo grupėje metodas „Pasaulio kavinė“: neformalusis ugdymas.
13:00 Seminaro aptarimas ir įvertinimas.
14.30 Atsisveikinimas.
1

2011 m. Birželio 9 d.
10:00 Dalyvių registracija.
10.30 Pradedame seminarą. Įvadas į mokymo programą. Tikslai ir metodika.
Formalusis ugdymas suteikia jauniems žmonėms akredituotą kompetencijų paketą, gyvybiškai
svarbų tolesnėms studijoms bei darbui. Kita vertus, neformalusis ugdymas dėl savo patyriminio ir
socialinio pobūdžio suteikia įgūdžių, kurie įgalina jaunus žmones aktyviai įsitraukti į visuomenės
gyvenimą, sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.
Jaunimo neformaliojo ugdymo poveikis:
• Asmeninė kompetencija: savęs pažinimas, gebėjimas save pristatyti kitiems, savianalizės
įgūdžiai, savęs vertinimo įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, atsakomybės už savo veiksmus
prisiėmimas.
• Edukacinė kompetencija: mokymasis mokytis, informacijos paieškos, analizės, sisteminimo
bei pateikimo įgūdžiai, atsakingas požiūris į mokymąsi visą gyvenimą.
• Socialinė kompetencija: bendravimo ir bendradarbiavimo, komandinio darbo ir dalinimosi
atsakomybėmis įgūdžiai, konfliktų sprendimo įgūdžiai, lygių galimybių įsisavinimas, ekologinė
savimonė, saviraiškos galimybių ir būdų suvokimas ir panaudojimas.
• Profesinė kompetencija: Specifinių sričių žinios ir gebėjimai, darbo rinkos suvokimas,
požiūris į darbo kokybę.
Mokymosi iš patirties principas
„D. Kolbo ratas“
Patyrimas. Mokomės patirdami.
Pritaikymas
Išvados įgauna apčiuopiamą
prasmę tik tada, kai jos
pritaikomos tolimesnėje veikloje,
t.y. pereina į tolesnį patyrimą.
Aptarimas / refleksija
Patyrimas įgauna prasmę tik tada,
kai jis suvokiamas reflektuojant
arba aptariant jį su kitais.
Išvados
Suvoktą patyrimą susiejame su gyvenimu
ir padarome išvadas.
Kadangi mokomės iš patirties, tai seminaro dalyviams buvo pasiūlyta neformaliojo ugdymo metodus
išbandyti patiems. ☺
2

10:40 Susipažinimo žaidimai:
• Vardas – gyvūnas
Susėdame ratu. Kiekvienas dalyvis pasako savo vardą ir gyvūną, kurio pavadinimas prasideda
ta pačia raide, kaip ir jį sakančiojo vardas. Pvz. Gabrielė – gervė. Šalia sėdintis žmogus pasako
pirmiausia pirmojo vardą ir gyvūną, tada savo. Ir taip tol, kol ratas apsisuka. Paskutinis žmogus
turi pasakyti visų kitų vardus ir gyvūnus ir tik tada savo. Idealu, jei pasirenkamas gyvūnas
atspindi žmogaus charakterio savybes arba išvaizdą. Tokiu būdu kiti dalyviai susieja gyvūną su
žmogumi ir taip lengviau įsimena vardą.
• Užrašyk draugui vardą.
Reikalingos priemonės: Balta lipni juosta, ant kurios galima rašyti, flomasteriai.
Kiekvienas atsiplėšia lipnios juostos tiek,
kad tilptų jo/jos vardas. Prisiklijuoja ją ant
rankos ar kitos vietos. Tada ant lipnios
juostos padeda tiek brūkšnelių, kiek varde
raidžių. Dalyviai laisvai vaikšto. Kiekvienas
gali užrašyti kitam tokią raidę, kokią turi
savo varde. Tikslas – surinkti savo pilną
vardą.
Tačiau viskas turi vykti nekalbant. Šis
žaidimas turi vykti tada, kai visi jau žino
vieni kitų vardus.
• Sociograma arba Atomai – molekulės
Reikalingos priemonės: muzikos grotuvas
Pagal muziką dalyviai juda tarsi atomai chaotiškai. Muzika patildoma ir paskelbiamas koks nors
požymis, pagal kurį atomai turi susijungti į molekules, t.y. grupeles. Grupelės pristato, kas jų nariams
bendra. Tada vėl išyra į atomus ir vėl juda po patalpą, kol paskelbiamas kitas požymis.
Požymiai, pagal kuriuos galima grupuotis: akių spalva, batų dydis, augintinis, plaukų spalva,
pomėgiai ir kt. Priklauso nuo Jūsų fantazijos ☺
• Man patinka – man nepatinka
Reikalingos priemonės: pakankamai didelė patalpa, kurioje galima laisvai judėti, į dvi eiles arba
puslankį sustatytos kėdės, viena mažiau nei yra grupės narių.
3

Tarp kėdžių viduryje atsistoja vienas grupės narys ir pasako, kas jam/jai patinka arba nepatinka.
Pavyzdžiui: „Man patinka cepelinai“ arba „Man nepatinka žiema“. Tie kurie sutinka su teiginiu, t.y.
mėgsta arba nemėgsta to paties, atsistoja nuo savo kėdės ir greitai bėga atsisėsti į kitą pusę. Tas,
kuriam kėdės nelieka, stojasi į vidurį ir sako, kas jam/jai patinka arba nepatinka. Sėstis į savo vietą
arba artimiausių kaimynų kėdes negalima. Žaidimas kartojamas tol, kol visiems smagu.
• Žmoniškasis bingo
Kiekvienam grupės nariui duodamas lapas, kuriame surašyti įvairūs teiginiai. Visi turi pabendrauti
su kiek įmanoma daugiau žmonių tam, kad rastų po vieną žmogų, kuriam tinka vienas iš išvardintų
teiginių. Pirmasis užpildęs visą lentelę šaukia: „Bingo“ ir tampa žaidimo nugalėtoju. Žaidžiama tol,
kol visi užpildo savo lenteles. Žaidimą baigęs grupės narys gali toliau bendrauti, tam kad jo/jos
vardas galėtų būti įrašytas viename iš langelių pas kitus. Šiam žaidimui reikia mažiausiai tiek
žmonių, kiek yra langelių lentelėje. Idealu, jei pas kiekvieną grupės narį lentelėje vieno žmogaus
vardas parašytas tik kartą.
Šie ir kiti susipažinimo žaidimai padeda atsiminti vieniems kitų vardus, susipažinti, sužinoti ką nors
apie kitus grupės narius, sumažina pirmos dienos įtampą, padeda sukurti jaukią atmosferą.
Jų panaudojimas labai platus; gali būti siūlomi jauniems žmonėms stovyklose, tarptautinių jaunimo
mainų, išvykų, ekskursijų ir kitų neformaliojo ugdymo renginių metu.
4

12:00 Lūkesčių įsivardinimas.
Reikalingas tam, kad kiekvienas skirtų laiko pagalvoti apie tai, ko tikisi iš seminaro ar kt. renginio ir
tai sau įsivardytų. Tokiu būdu mokymosi procesas tampa sąmojingesniu, o pasiekti rezultatai labiau
matomi ir lengviau suvokiami. Tai gyvybiškai svarbu tam, kad įgyta patirtis būtų perkelta naujai
patirčiai siekti.
Įvertinimo medis. Ant iš anksto paruošto popierinio medžio seminaro pradžioje kabinami geltoni
obuoliukai su įsivardytais lūkesčiais iš renginio ir savęs paties.
12:15 Grupės taisyklių sudarymas
Visi įsivaizduojame, kad esame jauni žmonės atvykę į stovyklą ir gyvensiantys kartu savaitę ar ilgiau.
Mums būtinos taisyklės, kurių visi turėsime laikytis.
Štai kokias gyvenimo grupėje taisykles
suformavome
Buvo nutarta, kad vėluojantys dainuoja. Per dvi
dienas teko girdėti dvi dainas: „Du gaideliai“ ir
„Pasėjau linelį“ ☺
5

12:30 Pietūs
13:00 Jaunimo neformaliojo ugdymo (JNU) principai:
• Specifinės aplinkos principas. JNU vyksta tam tikroje specifinėje aplinkoje, kuriai būdinga tam
tikra autonomija tam, kad jauni žmonės galėtų saugiai eksperimentuoti nekenkdami nei sau nei
aplinkiniams. Šioje aplinkoje jiems suteikiama galimybė imtis pilnos atsakomybės už savo
veiksmus, tačiau net nesėkmė neturi neigiamų pasekmių, galinčių įtakoti jauno žmogaus ateitį. Čia
jaunuolis turi galimybę save išbandyti ir mokytis iš savo patirties. Aplinka, kurioje vyksta JNU turi
būti kiek įmanoma neformalesnė ir jaukesnė, pvz. kėdės sustatomos ratu, o ne eilėmis, kaip klasėje.
• Aktyvaus dalyvavimo principas. Jis reiškia, kad jaunas žmogus ugdymo rezultatų pasiekia tik tiek,
kiek pats aktyviai dalyvauja; kitaip tariant, tik tiek kiek pats pasiima.
Aktyvus dalyvavimas užtikrinamas šiais būdais:
Skiriamas laikas savo patyrimo įsivardijimui ir suvokimui
Sukuriamos dirbtinės situacijos, kurių jaunas žmogus nepatyrė
Duodama erdvė ne tik patiems dirbti su medžiaga, bet ir kvestionuoti tai, kas
pateikiama
3 veiksniai, ant kurių laikosi aktyvus dalyvavimas.
IŠŠŪKIS.
Veikla turi būti nauja,
kad jaunas žmogus
galėtų save
išbandyti
Veikla turi turėti ryšį su
pasauliu, kuriame gyvena
jaunas žmogus. Įgyta
patirtis turi būti pritaikoma
realiame gyvenime.
INDĖLIS
RYŠYS
GEBĖJIMAI
Tačiau iššūkis neturi
viršyti jo galimybių ir
gebėjimų. Nes tokiu
atveju prarandama
motyvacija veikti.
6

Mokymosi zonos
R – rizikos zona. Čia žmogus
žengia žingsnį
iš gerai pažįstamos aplinkos
ir patenka į ne visiškai
pažįstamą aplinką. Čia prasideda
jo/jos mokymasis.
Tačiau čia procesai
planuojami ir valdomi.
P
K
R
JNU metu balansuojama rizikos zonoje.
Tikslas – išplėsti komforto zoną.
P – pavojaus arba panikos zona. Tai
aplinka, kurioje žmogus jaučiasi
nesaugiai, nes ji visiškai svetima. Čia
procesai mažai priklauso nuo žmogaus.
K – reiškia komforto zoną, kurioje
žmogus jaučiasi saugus; aplinka gerai
pažįstama
• Visumos principas. Šis principas reiškia, kad į jauną žmogų, ugdymo tikslus ir darbo metodus yra
žiūrima kaip į visumą. Ugdymo procese nėra ignoruojami nei jausmai, nei protas, nei fiziologija.
Be to, dėmesys kreipiamas ir į asmenį („Aš“ požiūris) su individualiais norais, tikslais, savijauta,
gebėjimais, ir į grupę („Mes“ požiūris) – jos narių santykius, bendravimo stilių, ir į ugdymo
procese įgyjamas žinias bei analizuojamą temą („Tema“ požiūris). Labai svarbu yra tai, kad
ugdymo metu įgyta patirtis siejama su kasdienybe. Visumos principas įgyvendinamas ir metodų
įvairove. Nuolat kaitaliojami emociniai, fiziniai ir intelektiniai metodai.
• Mokymosi iš patirties. D. Kolbo ratas.
• Atvira ir neformali komunikacija. JNU suteikia jaunam žmogui erdvę, kurioje jis/ji gali būti
savimi, autentiškai save pateikti, dalintis gyvenimo patirtimi, nebijo suklysti, o suklydęs(-usi)
drįsta pripažinti savo klaidas.
• Konkurencijos slopinimas ir neformalus rezultatų vertinimas. Šis principas reiškia, kad
patyrimas yra savaime vertingas ir traktuojamas kaip rezultatas. Be to, jauni žmonės nėra lyginami
tarpusavyje, o tik pats/pati su savimi proceso pradžioje ir proceso pabaigoje. Kartais įvertinti būna
labai sunku, nes vidinės brandos proceso neįmanoma formaliai įvertinti, o matosi jis tik po kurio
laiko. Todėl ir yra svarbus kiekvieno asmeninis įsivertinimas.
• Į grupės procesą orientuotas
ugdymas(is). JNU grupė yra
mini sociumas – tam tikras
visuomenės modelis. Todėl
grupėje jauni žmonės mokosi
palaikyti tarpasmeninius
santykius, spręsti konfliktus,
priimti bendrus sprendimus,
dalintis darbais. Kiekviena
grupė išgyvena vienodas ar
bent jau labai panašias raidos
fazes. Šių fazių žinojimas ir
pastebėjimas padeda grupės
vadovui atitinkamai reaguoti
į pasitaikančias situacijas.
7

13.40 Simuliacija ‚(In)equality street‘.
Šiuo užsiėmimu siekiama įsijausti į kito žmogaus jausmus, suvokti jo/jos galimybes ir gyvenimo
perspektyvas. Jis padeda ugdyti empatiją, suvokti įvairių visuomenės sluoksnių žmonių padėtį.
Kas yra simuliacija?
Ką reiškia „empatija“? Koks žmogus yra empatiškas?
Visiems išdalinama po kortelę su užrašytu socialiniu vaidmeniu. Vaidmenys perskaitomi, bet
neatskleidžiami kitiems.
Jūs esate bedarbė vieniša motina
Jūs esate vietinio banko valdytojo
sūnus, studijuojantis ekonomiką
universitete.
Jūs esate kareivis šiuo metu
tarnaujantis armijoje.
Jūs esate 17 –metė Romų kilmės
mergina, nebaigusi net pagrindinės
mokyklos.
Jūs esate bedarbė mokytoja laisvai
nekalbanti valstybine kalba.
Jūs esate pensijinio amžiaus
moteris, kurios visa šeima emigravo į
užsienį.
Jūs esate lietuvis emigrantas Airijoje.
Jūs esate sėkmingo importo –
eksporto verslo savininkas.
Jūs esate mergina vaikino,
priklausomo nuo heroino.
Jūs esate jauna mergina, dirbanti
modeliu visame pasaulyje.
Jūs esate jaunas savo verslą
pradedantis vyras.
Jūs esate 18 – metis našlaitis, šiais
metais paliekantis vaikų globos
namus.
Jūs esate arabų kilmės musulmonė
mergina, kurios tėvai yra giliai tikintys.
Jūs esate 19 – metis ūkininko sūnus,
gyvenantis Žemaitijos vienkiemyje.
Jūs esate neįgalus jaunas vyras
sėdintis vežimėlyje.
Jūs esate ŽIV užsikrėtusi vidutinio
amžiaus prostitutė.
Jūs esate 24 – erių metų pabėgėlis iš
Afganistano.
Jūs esate nėščia paauglė, kurios abu
tėvai – alkoholikai.
Jūs esate Amerikos ambasadoriaus
Lietuvoje duktė.
Jūs esate pensininkas visą darbingą
savo gyvenimo laikotarpį dirbęs batų
fabrike.
Jūs esate 22 – iejų metų amžiaus
gėjus.
Jūs esate 27 – erių benamis.
Jūs esate klausos negalią turinti 40 –
metė moteris
Jūs esate jaunas narkomanas
nusikaltėlis.
8

Išeiname į lauką. Seminaro vadovė skaito teiginius:
• Jūs niekada nesusidūrėte su jokiomis finansinėmis problemomis.
• Jūs turite padorius namus su visais būtiniausiais patogumas, televizija ir internetu
• Jūs jaučiate, kad jūsų kalba, religija ir kultūrą yra gerbiama visuomenėje, kurioje gyvenate.
• Jūs jaučiate, kad jūsų nuomonės socialinėmis ir politinėmis temomis yra paisoma.
• Kiti žmonės tariasi su jumis įvairiais klausimais.
• Jūs nebijote būti sustabdyti policijos.
• Jūs žinote, kur kreiptis pagalbos, kai jums jos reikia.
• Jūs niekada nesijaučiate diskriminuojama(s) dėl savo įsitikinimų.
• Jums yra užtikrinama socialinė ir medicininė apsauga.
• Jūs galite sau leisti atostogauti užsienyje bent kartą per metus.
• Jūs turite galimybę namuose priimti svečius.
• Jūs gyvenate įdomų gyvenimą ir pozityviai matote savo ateitį.
• Jūs galite/galėjote studijuoti, o baigęs(-usi) dirbti pagal specialybę.
• Jūs nebijote būti užpulta(s/ užsipultas gatvėje arba spaudos.
• Jūs turite teisę balsuoti vietiniuose ir respublikiniuose rinkimuose.
• Jūs turite galimybę švęsti svarbiausias religines šventes draugų ir artimųjų rate.
• Jūs galite dalyvauti tarptautiniame seminare užsienyje.
• Jūs galite lankyti teatrą ar kino teatrą bent kartą per savaitę.
• Jūs nebijote dėl savo vaikų ateities.
• Jūs galite sau leisti pirkti naujų drabužių bent kartą per tris mėnesius.
• Jūs galite įsimylėti ir tuoktis su žmogumi, kurį pats/pati pasirinkote.
• Jūs jaučiate, kad jūsų žinios ir gebėjimai vertinami visuomenėje, kurioje gyvenate.
• Jūs turite prieigą prie interneto.
Išgirdus kiekvieną teiginį, tie, kurie galvoja, kad jis tinka žmogui, į kurio padėtį bandoma įsijausti,
žengia žingsnį į priekį.Po kelių teiginių visų paprašoma apsidairyti ir pasižiūrėti, kur stovi kiti.
Išklausius visu teiginius, grįžtame į konferencijų salę, vyksta aptarimas. Klausiama, kaip kiekvienas
jautėsi kito žmogaus „kailyje“. Pradedama diskutuoti nuo tų, kurie žengė mažiausiai žingsnių.
Galiausiai aptariamas gyvenimas tų, kurie turi daugiausiai galimybių mūsų visuomenėje.
14:40 Grupės formavimas: „Tobulas miestas“
Reikalingos priemonės: 3 dideli A1 formato popieriaus lapai, piešimo priemonės, kortelės su
užrašytais objektais.
Visi pasiskirsto į tris grupeles. Užduotis pristatoma taip: „Jūs turite nupiešti tobulą miestą, kuriame
būtų viskas, ko reikia žmogui, kuriame viskas būtų patogu, kuriame būtų gera gyventi.“ Ir
pasufleruojama: „Mąstykite globaliai. Grupelės dirba atskirose erdvėse, tačiau vienas žmogus gali
„šnipinėti“ kitų grupelių darbą“
Grupelės išsiskirsto po skirtingas erdves. Kiekvienai grupelei duodamos 4 kortelės su užrašytais
objektais, pvz. mokykla, sporto klubas, teatras, teismo rūmai, kuriuos reikia pavaizduoti ant popieriaus
lapo. Grupės gauna korteles su skirtingais objektais. Po kiek laiko duodamos dar 3 kortelės, viena iš jų
yra bendra visoms grupėms, tai – „greitkelis“, kuris turi eiti per visą miestą ir padaryti susisiekimą
patogų. Dar po kiek laiko grupėms duodamos paskutinės 3 kortelės, su skirtingais objektais, išskyrus
vieną „Jūsų pasirinktas pastatas“.
9

Grupėms baigus piešti, kiekviena
jų paprašoma pristatyti savo
„Tobulą miestą“. Visos grupės
savo miestus pristato kaip pačius
tobuliausius. Tačiau atidžiai
pasižiūrėjus, kiekviename iš jų ko
nors trūksta. Viename trūksta
degalinės, kitame prekybos centro
ir pan.
10

Moralas: Tik dirbdami kartu galime
sukurti kažką tobulo. Todėl
„šnipams“ pranešus, kad miestams
trūksta gyvybiškai svarbių objektų,
reikėjo sugalvoti, kad visus tris
miestus reikia sujungti į vieną
greitkelio pagalba ir tik tokiu būdu
būtų pasiektas tikslas – nupieštas
tobulas miestas. ☺
16:00 Pirmos dienos mokymosi proceso įsivertinimas.
Kiekvienos dienos įvertinimas reikalingas tam, kad būtų galima sąmoningai sekti savo ugdimosi
procesą bei geriau suvokti jo rezultatus. Be to tokių įvertinimų metu išsakyti savo būseną ir jausmus
turi galimybę visi grupės nariai. Tokiu būdu kiekvienas jaučiasi ne mažiau svarbus nei kitas. Jauniems
žmonėms tai ypač svarbu.
‚Blobworld‘
Visiems išdalinami lapai su nupieštais
žmogeliukais. Kiekvienas tyliai apmąsto
praėjusią dieną ir save joje ir išsirenka
žmogeliuką, kuris labiausiai atspindi tą vidinę
būseną. Kiekvienas pristato išsirinktą
žmogeliuką ir pakomentuoja savo
pasirinkimą.
Šis metodas padeda kiekvienam įsivardinti,
kaip jaučiasi ir palengvina kalbėjimą apie
savo jausmus ir potyrius. Ypač veiksmingas
tiems, kurie nėra pratę ar nemėgsta kalbėti
apie save.
11

2011 m. Birželio 10 d.
9:00 Labas rytas. Antrosios dienos programos pristatymas.
9:10 Neformalaus ugdymo metodas: energijai - pristatymas ir išbandymas.
Energijai – tai aktyvūs neilgi žaidimai, padedantys išsijudinti po miego ar pasyvios veiklos,
suteikiantys energijos tolesniam darbui ir pagerinantys nuotaiką bei grupės narių santykius.
• Arklių lenktynės.
Sustatome kėdes į glaudų ratą (galima žaisti ir atsistojus). Seminaro vadovė paaiškina, kad visi esame
arkliai, dalyvaujantys lenktynėse. Išgirdę skirtingas komandas, visi kartoja rodomus judesius:
Jojame – rankomis mušame sau per kojas
Į dešinę – mušame per kojas dešinėje esančiam grupės nariui
Į kairę - mušame per kojas kairėje esančiam grupės nariui
Kliūtis – pašokame į viršų
Vanduo – delnais mušame sau per skruostus ir leidžiame garsą panašų į vandens tekėjimą
Sutinkame merginas- prisidedame smilių sau prie skruosto ir sakome: „Uuuuu“ ☺
Priekyje japonų turistai – vaizduojame, kad fotografuojame ir leidžiame garsą: „Čik čik čik“ ☺
Pamatome karalienę – darome grakštų nusilenkimą į priekį
Po kiek laiko „vadeles“ perima kuris nors grupės narys. Energijus baigiamas tada, kai atsibosta.
• Evoliucija
Iš pradžių visi esame vienaląsčiai gyvūnai amebos. Ir iriamės į priekį sakydami „bliob bliob bliob“ kol
sutinkame kitą amebą, su kuria sužaidžiame visiems geria žinomą žaidimą „Pamarskomu“. Laimėtojas
evoliucionuoja į kiškį, kuris modamas rankomis lyg ausimis sako: „Flabidi flabidi flabidi“.
Pralaimėjęs grupės narys vėl tampa ameba, ieško kitos amebos ir kartoja žaidimą. Kiškiu tapęs
žaidėjas ieško kito kiškio ir vėl žaidžia „Pamarskomu“. Laimėtojas evoliucionuoja į beždžionę, kuri
leidžia beždžioniškus garsus, o pralaimėtojas nusirita iki kiškio. Beždžionei sutikus beždžionę
žaidimas kartojamas ir laimėtojas tampa žmogumi, kuris sakydamas „Labas“ turi kartoti
„Pamarskomu“. Galiausiai, laimėtojas, pasitraukia į šoną, jam/jai žaidimas baigtas, o pralaimėtojas vėl
nusirita iki beždžionės ir tęsia žaidimą.
Išeiname į kiemą. Čia išbandome energijų „Kamasutra“.
• Kamasutra (Pavadinimą galima pakeisti priklausomai nuo jaunų žmonių amžiaus ☺)
Visi sustojame ratu taip, kad būtume netoli vienas kito, visi panašiais tarpais. Kojas statome pečių
pločiu. Vienas grupės narys pradeda energijų viena savo koja paliesdamas šalia, pagal laikrodžio
rodyklę, esančiojo koją. Tada šis žmogus turi, būtinai ta koja, kurią palietė jį/ją, paliesti į dešinę
12

esančio koją. Eigoje žaidėjai susipina kojomis, o tas/ta, kuris nebegali išsilaikyti, pasitraukia iš
žaidimo. Žaidžiama tol, kol lieka patys „stipriausi“ ir labiausiai užsispyrę arba tol, kol grupei atsibosta.
Galimos variacijos: žaisti nekalbant, dėti žingsnį nei kiek nepasukant kojų, nesiliečiant rankomis prie
kitų ir pan.
• Uždanga
Tai ne tik energijus bet ir susipažinimo žaidimas, žaidžiamas kai grupės nariai jau žino vieni kitų
vardus., paprastai antros dienos ryte.
Reikalinga: pledas arba tokio dydžio medžiagos gabalas, už kurio galėtų pasislėpti pusė grupės.
Žaidimas tęsiamas tol, kol
smagu.
Visi pasiskirsto į dvi
grupeles. Ištempiamas
pledas ir viena grupelė
sutūpia vienoje, o kita
kitoje pusėje, taip kad
nematytų kitos grupelės
narių. Pledą laiko du
žmonės. Kiekviena grupelė
tyliai išrenka vieną narį,
kuris prisiartina prie pat
pledo. Skaičiuojama iki
trijų ir uždanga numetama
ant žemės. Abu grupių
atstovai pamato vienas kitą
ir turi kuo greičiau pasakyti
vienas kito vardą. Tas,
kuris tai padaro greičiau
laimi, o pralaimėtojas
pereina į komandos
nugalėtojos pusę.
13

10:00 Neformalaus ugdymo metodas, grupės formavimo žaidimai.
Grupės formavimo žaidimai – tai puikus metodas padedantis sukurti teigiamą ir darbingą atmosferą
grupėje, skatinantis jos narius bendrauti, dalintis atsakomybėmis, priimti bendrus sprendimus;
skatinantis toleranciją, padedantis ugdytis komandinio darbo įgūdžius.
• Šokolado upė
Priemonės: A4 formato
dydžio linoleumo ar medinės
lentelės (viena mažiau nei
yra grupės narių)
Grupė: 8-10 žmonių.
Laikas: 30 min.
Grupė turi persikelti per
šokolado upę, kurios plotis
vienu metru didesnis nei yra
dalyvių. Žmonės per
šokoladą vaikščioti negali,
tad tenka naudotis
„akmenėliais“ (linoleumo ar
medinėmis lentelėmis).
Sąlyga ta, kad
„akmenėliai“ šokolado upėje
turi būti nuolat liečiami, kitaip nuplaukia. Tokiu atveju grupė turi išsiversti su likusiais resursais.
Užduotis baigiasi tada, kai visi grupės nariai atsiduria kitame krante.
Galimos variacijos: Galima
išskirti 10 min. grupei pasitarti, o
po to prašyti užduotį įvykdyti
nekalbant.
Svarbu, baigus žaidimą jį aptarti.
14

• Plaustas arba Kilimėlis
Laikas: 30 min. (10
pasirengimui, 10 įgyvendinimui,
10 aptarimui)
Grupė: 8-10 žmonių.
Priemonės: apie 1,5 m² dydžio
storos medžiagos atraiža.
Dalyviams pateikiama užduotis – visi stovi ant
plausto, bet jis, deja, yra dugnu į viršų, todėl jį
reikia apversti. Tačiau tai padaryti ne taip lengva;
aplink knibžda krokodilų, todėl nei kojytė nei
rankytė negali atsidurti vandenyje. Taigi apversti
plaustą reikia visiems ant jo stovint.
Įvykužius užduotį aptariama, kaip sekėsi rasti
bendrą sprendimą, ar išryškėjo lyderis, kokios
klaidos buvo padarytos, kaip jų išvengti realiame
gyvenime.
15

• Padėkim pagaliuką ant žemės.
Laikas: tiek, kiek reikia.
Priemonės: medinis apie 3 metrų ilgio pagaliukas
Visi grupės nariai sustoja į dvi eiles
taip, kad stovėtų veidu vienas į kitą.
Kiekvienas ištiesia pirmyn abiejų
rankų smilius, ant kurių uždedamas
pagaliukas. Užduotis – nuleisti
pagaliuką ant žemės visiems jį liečiant
pirštais, o tai, pasirodo, ne taip jau
lengva ☺
16

11:00 Pasaulio kavinė: neformalusis ugdymas
Pasaulio kavinėje visų laukia ir aptarnauja barmenės Aurelija ir Eglė. Ant trijų stalų guli trys dideli
popieriaus lapai su užrašytomis temomis:
• Vaikų sauga ir sveikata;
• Aktyvus jaunimo dalyvavimas/motyvavimas;
• Darbas su mažiau galimybių turinčiu jaunimu.
Visi pasikirsto į tris grupeles ir
sėda prie stalų. Kiekvienos
grupelės tikslas išdiskutuoti temą ir
surašyti įžvalgas ant popieriaus
lapų. Tas, kuris jaučia, kad įžvelgė
kažką labai svarbaus, užrašo tai ant
lipnaus lapelio, už kurį
„nusiperka“ kavos, arbatos arba
sausainių. Po 15 min., kai grupelės
jau aptarė diskutuotinas temas, visi
kiekvienos grupės nariai, išskyrus
vieną, eina prie kito stalo ir
suformuoja naujas grupeles.
Žmogaus, likusio prie to paties
stalo, užduotis – perduoti kitiems,
kas buvo aptarta prieš tai.
• Tyli paroda
• Aptarimas
17

13:00 Seminaro aptarimas ir įvertinimas.
Asmeninių rezultatų įsivertinimas reikalingas tam, kad kiekvieno individualus ugdimasis būtų
sąmoningas, o pasiekti rezultatai suvokti ir pritaikyti kasdieniniame gyvenime bei pereitų į naują
patirties siekimą. Taip pat įsivertinimas padeda pasidžiaugti pasiekimais, išvengti padarytų savo ir kitų
klaidų ateityje. Apmąstydamas, tai, kas vyko, žmogus tobulina savianalizės bei reflektavimo įgūdžius.
Bet kurio renginio įvertinimas padeda vadovui suvokti įvykdyto darbo prasmę, padarytas klaidas.
Kitaip tariant, yra būtinas siekiant gerinti veiklos kokybę.
• Įvertinimo medis
Ant įvertinimo medžio sukabinami raudoni obuoliukai su užrašytais asmeniniais rezultatais, įspūdžiais.
Jei pasiekta viskas, ko tikėtasi, geltonas obuoliukas su užrašytais lūkesčiais nukabinamas, jei ne
paliekamas ir geltonas ir raudonas obuoliukai.
• Ratas
Seminaro vadovė atsistoja viduryje ir sako teiginius:
Seminaras man buvo naudingas
Seminaras man padėjo kitaip pažvelgti į savo darbą su jaunais žmonėmis
Naudoti metodai buvo įdomūs ir pritaikomi
Darbas šioje grupėje man patiko
Kuo labiau grupės nariai sutinka su teiginiais, tuo arčiau prie vadovės atsistoja. Norintys,
pakomentuoja savo pasirinkimą.
18

• Lapai
Ant žemės padedami 5 lapai su teiginiais: „Naudinga buvo....‘; „Noriu gilintis į....“; „Man trūko...“;
„Jei būčiau šio seminaro vadovas...“ ir „Kita...“ Visi, turintys, ką pasakyti, buvo paprašyti užbaigti
sakinius. Štai ką Jūs parašėte:
19

14.30.Atsisveikinimas. Džiaugsmų alėja
Kiekvienas renginys anksčiau ar vėliau baigiasi. Atsisveikinimas – natūralus JNU elementas, tačiau
labai svarbu tam grupę paruošti. Yra daug atsisveikinimo metodų. Vieną jų mes ir išbandėme.
Veiksmas vyksta kieme. Visi sustojame į dvi eiles poromis vienas priešais kitą. Kiekviena pora
pasitaria ir išsirenka vieną žodį, kuris atspindi tuometinę jų būseną. Reikia parinkti kokią nors
teigiamą emociją. Tada visos poros susikimba rankomis ir iškelia jas į viršų suformuodami tunelį.
Paskutinė pora bėga per tunelį ir garsiai kartoja išsirinktą žodį, pvz. „džiaugsmas“ arba „linksma“.
Prabėgusi pora stojasi eilės priekyje iškeltomis rankomis; bėga antroji pora ir taip tol, kol visos poros
pasidalina emocijomis.
ŠIRDINGAI AČIŪ VISIEMS UŽ AKTYVUMĄ
IR PUIKIAI PRALEISTĄ LAIKĄ.
SU JUMIS DIRBTI BUVO TIKRAS MALONUMAS.
Seminaro vedėja - LJTC metodininkė Eglė Butkutė egle@ljtc.lt .
Seminaro organizatorė LJTC metodininkė Aurelija Augūnienė
Tel. 8 5 2154319, el. paštas aurelija@ljtc.lt , www.ljtc.lt
20