gimnazijos 2012 - 2013 metų veiklos planas - Visagino „Atgimimo ...

PATVIRTINTA 

Visagino savivaldybės administracijos 

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 

vedėjo 2012 m. kovo ___ d. įsakymu 

Nr. __________ 

VISAGINO „ATGIMIMO“ GIMNAZIJOS 

2012 M. RUGSĖJO – GRUODŽIO MĖN. IR 2013 M. 

VEIKLOS PLANAS 

I. ĮVADAS 

1. Mokinių skaičius ir klasių komplektai, kaita per dvejus mokslo metus. 

2010 – 2011 m. m. mokinių skaičius – 441. Klasės komplektų skaičius – 24. 2011 – 

2012 m. m. mokinių skaičius – 423. Klasės komplektų skaičius – 22. 

2. Specialiųjų poreikių mokinių skaičius, pateiktas procentine išraiška nuo bendro 

mokinių skaičiaus spalio 1 d. (besimokančių pagal individualizuotas programas). 

9 spec. poreikių mokiniai, tai sudaro 2,1 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus. 

3. Nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius, pateiktas procentine išraiška 

nuo bendro mokinių skaičiaus spalio 1 d. Nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius – 158, 

tai sudaro 37 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus. 

4. Mokiniams teikiama specialioji ir socialinė pagalba (logopedas, spec. pedagogas, 

mokytojo padėjėjas, psichologas, soc. pedagogas ir kt.). 

Mokiniams teikiama specialioji ir socialinė pagalba: logopedo, spec. pedagogo, 

mokytojo padėjėjo, psichologo, soc. pedagogo. 

5. Neformaliojo švietimo paslaugos (būrelių pasiūla ir paklausa), mokinių, užimtų 

neformaliajame švietime, dalis savo mokykloje ir kitur. 

Gimnazija pagal ugdymo planą siūlė 2011 – 2012 m. m. 27 būrelius (44 valandas): 

5.1. 1-4 klasėse – 12 val.; 

5.2. 5-8 klasėse – 14 val.; 

5.3. 1-2g klasėse – 12 val.; 

5.4. 3-4g klasėse – 6 val. 

Gimnazijos neformalaus ugdymo grupėse buvo ne mažiau kaip 12 mokinių. 

Gimnazijoje 2011 – 2012 m. m. buvo vykdomos neformalaus ugdymo programos, 

papildančios bendrąsias programas. 

Kitose neformaliojo ugdymo įstaigose Visagine mokėsi 305 gimnazijos mokiniai. 

6. Mokytojų skaičius ir kvalifikacinės kategorijos (mokytojų kvalifikacinės 

kategorijos pateikiamos procentine išraiška nuo bendro mokyklos mokytojų skaičiaus). 

Mokytojai: pagrindiniai pedagoginiai darbuotojai – 50: 3 ekspertai, tai sudaro 6 proc. 

nuo bendro gimnazijos mokytojų skaičiaus; 21 metodininkas, tai sudaro 42 proc. nuo bendro 

gimnazijos mokytojų skaičiaus; 3 mokytojai, tai sudaro 6 proc. nuo bendro gimnazijos mokytojų 

skaičiaus. 

7. Mokinių akademiniai pasiekimai (pasiekimai patikrose, brandos egzaminuose, 

mokymosi kokybės kaita per dvejus metus). 

2011 metų PUPP rezultatai ir 2012 metų PUPP rezultatai (pridedami); 2011 m. 

mokyklinių brandos egzaminų suvestinė (pridedama); 2011 metų valstybinių egzaminų rezultatų 

suvestinė (pridedama); 2012 m. mokyklinių brandos egzaminų suvestinė (pridedama); 2012 m. 

valstybinių egzaminų rezultatų suvestinė (pridedama). 

8. Įgijusių (pagrindinį, vidurinį) išsilavinimą mokinių dalis. 

2010 – 2011 m. m. 100 proc. įgijo pradinį, pagrindinį ir 99 proc. vidurinį išsilavinimą. 

2011 – 2012 m. m. 100 proc. mokinių įgijo pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. 

9. Kiti mokinių pasiekimai (prizinės vietos olimpiadose, konkursuose, varžybose).

2 

Iš viso Visagino „Atgimimo“ gimnazija 2011 – 2012 m. m. dalyvavo 43 miesto, 

apskrities, respublikos ir tarptautiniuose renginiuose. 

Prizinės vietos ar paskatinamieji raštai miesto renginiuose skirti 30-iai mokinių; 

respublikos – 7-iems mokiniams; apskrities – 1-am mokiniui; tarptautiniuose – 5-iems mokiniams. 

Iš viso renginiuose dalyvavo 215 mokinių. 

Miesto sporto renginiuose laimėtojų – 7 komandos. 

Respublikos sporto varžybose – 2 komandos. 

10. Išorės lėšų pritraukimas (dalyvavimas projektuose, programose, organizacijų 

investicijos, 2 procentų GPM lėšos). 

Dalyvavimas projektuose „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“ apie 

118 000,00 Lt, „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ apie 73 000,00 Lt, „Bendrojo 

lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas“ apie 80 000,00 Lt. 

Švietimo mainų paramos fondo mokymosi visą gyvenimą programa, tarptautinis 

Comenius dvišalis projektas (21 000,00 EU). Rėmėjų lėšos ir 2 proc. GPM – 1313,00 Lt. 

II. SITUACIJOS ANALIZĖ 

Vienas iš 2011 – 2012 m. m. metinės programos tikslų – sukurti gimnazijoje aplinką, 

skatinančią teigiamą ugdytinių motyvaciją ir atitinkančią ugdymo(si) poreikius. Tam tikslui buvo 

įgyvendinami gimnazijos bendruomenės projektai „Integruotos pamokos – efektyvus darbas pagal 

atnaujintas programas“, „Mokomės objektyviai vertinti save ir kitus“, „Idėjų turgus“. Buvo 

tobulinama bei palaikoma ugdytinius motyvuojanti ir ugdymo kokybę įtakojanti mokymosi aplinka. 

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, apibrėždamas mokyklos veiklą, numato, kad 

mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms bei 

žalingiems įpročiams aplinką. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos gimnazijos klasėse 

mokymosi aplinka traktuojama kaip nuolatinių santykių kūrimas, kartu besimokančių 

bendruomenės narių ugdymas ir kaip erdvė, kurioje mokiniai būna, mokosi, bendrauja, realizuoja 

savo gebėjimus, ugdo tam tikras kompetencijas. Tokia ir yra gimnazijos edukacinė aplinka, kuri 

leido formuotis mokinių pomėgiams, kultūrai. Ji yra svarbi gimnazijos ugdytinių patirčiai, 

saviugdai, turi įtakos rezultatams (mokiniai nori lankyti mokyklą, nori veikti kartu su 

bendraklasiais). Gimnazijoje buvo akcentuojamas siekis kurti saugią mokymosi aplinką, kurioje 

mokinių ir mokytojų santykiai būtų grindžiami tolerancija, reiškiančia, kad norima ir gebama 

priimti aplinkinius tokius, kokie jie yra. 

Ugdymas visada suponuoja ir vertybes, todėl gimnazijoje akcentuojama, kad kartu 

besimokančios bendruomenės santykių kūrimas grindžiamas laisve, atsakomybe ir 

bendradarbiavimu. Mokiniui sudaroma galimybė rinktis (užduotis, individualų darbo tempą, veiklos 

planą, papildomą veiklą ir kt.) ir kartu ugdomas supratimas, kad už savo pasirinkimus jis yra 

atsakingas; mokinys kartu su kitais kuria gerbūvio taisykles, įsipareigoja jų laikytis ir laikosi; 

ugdomas supratimas, kad mokymasis grindžiamas bendradarbiavimu, kad jo sėkmė priklauso nuo 

kiekvieno bendruomenės nario įsipareigojimo aktyviai dalyvauti veikloje, prisiimti atsakomybę, 

dalytis patirtimi, informacija, idėjomis, išgirsti kitą. Mokytojas irgi yra besimokančiųjų 

bendruomenės narys, labiau patyręs kolega, kuris pataria, vadovauja diskusijoms ir kartu mokosi. 

Kuriami ir bendradarbiavimu grįsti santykiai su mokinių tėvais ar globėjais. Apie mokinių 

pasiekimus informuojama konstruktyviai, numatant būdus, kaip sutelktomis šeimos ir mokyklos 

pastangomis padėti vaikui plėtoti gabumus, įveikti sunkumus. Mokymosi aplinka skatina mokinių 

kūrybingumą: ugdomas mokinių mąstymo novatoriškumas, sudaromos sąlygos įžvelgti problemas, 

eksperimentuoti, išgyvenant kūrybos ir atradimo džiaugsmą, lavinama vaizduotė, žadinamas 

smalsumas. 

Buvo stengiamasi padaryti edukacinę aplinką funkcionalia, t. y. pritaikytą įvairių 

poreikių mokiniams ir įvairiems jų poreikiams, mobili: sudaromos sąlygos individualiai ir grupinei 

mokinių veiklai, pritaikoma įranga ir priemonės, atitinkančios šiuolaikinio ugdymo proceso

3 

poreikius ir reikalavimus. Kiekvienoje klasėje yra kompiuteris, kita informacijos įranga. Suteikta 

galimybė mokiniams mokymosi proceso metu naudotis įvairiais šaltiniais: žodynais, internetu. 

Stengiamasi padaryti edukacinę aplinką saugia, higieniška ir estetiška. 

Saugioje, patrauklioje ir patogioje gimnazijos aplinkoje vaikai ir mokytojai gerai 

jaučiasi, yra darbingi, tai skatina sėkmingai mokytis. 

Vidurinio ugdymo programos klasėse edukacinė gimnazijos erdvė suprantama kaip 

poveikį mokymuisi daranti fizinė erdvė, nuolatinis mokytojų ir bei mokančiųjų tarpusavio santykių 

kūrimas, gimnazijoje vyraujanti atmosfera. Aplinkos kokybę atspindi jos palankumas mokymuisi. 

Vidurinio ugdymo pakopoje gimnazijoje užtikrinama galimybė kiekvienam siekti savo užsibrėžtų 

tikslų, mokytis dirbti individualiai ir įvairiose bendradarbiaujančiose grupėse. Siekiama, kad 

mokymosi aplinka padėtų mokiniams naudoti įvairius mokymosi būdus. Čia svarbus edukacinės 

erdvės lankstumas, orientuotas į besimokančiojo poreikius, į mažesnės erdvės pritaikymą 

individualiai ir grupinei mokinių veiklai. Ši erdvė irgi aprūpinta šiuolaikinėmis ugdymo proceso 

priemonėmis bei įvairaus pobūdžio žodynais, tekstais, kompiuteriais, internetu. 

Mokymosi aplinka šio koncentro mokiniams gimnazijoje organizuojama taip, kad 

mokinys šioje aplinkoje pajaustų norą tobulėti, mokytis, saugiai jaustis, rinktis užduotis, individualų 

darbo tempą, veiklos planą, papildomą veiklą ir kartu ugdo supratimą, kad už savo pasirinkimus 

mokinys yra atsakingas, įsipareigoja laikytis ir laikosi tam tikrų taisyklių; ugdomas supratimas, kad 

mokymasis grindžiamas bendradarbiavimu, kad mokytojas, kaip vyresnysis kolega, vadovauja 

diskusijoms ir kartu mokosi. Tokiu būdu, galima konstatuoti, kad gimnazijos modernizavimo 

projektų įgyvendinimo dėka sukurta reikiama edukacinė aplinka mokinių poreikiams tenkinti ir kad 

ją ateityje tenka tik tobulinti, kad ji pilnai galėtų pasitarnauti mokinių saviraiškai ir kokybiškam 

ugdymui(-si). 

Tačiau edukacinė aplinka gimnazijoje yra tobulintina, tam pasitarnauja trečias 

gimnazijos modernizavimo etapas. 

Antras tikslas – ugdyti pilietines ir tautines vertybes, mokyti jomis grįsti savo elgesį ir 

veiklą asmeniniame ir viešajame gyvenime. 

Tam tikslui buvo kryptingai plėtojamos gimnazijos tradicijos bei formuojamas 

patrauklus ir teigiamas jos įvaizdis įgyvendinant gimnazijos projektus: „Valstybinė kalba – mano 

kalba“, „Noriu mokytis ir dirbti Lietuvos labui“, „Mes europiečiai“, „Į sveiką pasaulį per sportą“, 

„Mano mokytojas, klasė ir aš – draugiška šeima“, „Nepraleidinėk pamokų.“ 

Gimnazija siekia ugdyti sąmoningus piliečius, suprantančius savo teises ir pareigas, 

gebančius konstruktyviai dalyvauti nuolat kintančios visuomenės gyvenime. Ji padeda mokiniams 

įsisąmoninti, kad demokratijos kūrimas šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje, pasaulyje – tai 

asmeninė kiekvieno mūsų užduotis, rūpestis ir atsakomybė. Kartu puoselėjama tautinė savigarba bei 

pagarba demokratinėms vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei, teisingumui ir teisėtumui, 

tolerancijai, solidarumui. Todėl gimnazijoje suprantama, kad būtina sudaryti sąlygas mokiniams 

ugdytis vidinį poreikį aktyviai veikti, ugdyti gebėjimą analizuoti kultūrinę, etninę, socialinę įvairovę 

bei dėl jos galinčius kilti konfliktus, ieškoti taikaus šių konfliktų sprendimo būdų: gebėjimą laisvai 

ir sąmoningai spręsti, vertinti ir apsispręsti atviroje, pliuralistinėje visuomenėje. 

Gimnazijos pagrindinis tikslas šioje erdvėje – padėti jaunuoliams įgyti pilietinių žinių 

ir ugdyti gebėjimus šias žinias panaudoti praktiškai. 

Gimnazijoje sudarytos galimybės mokiniams tyrinėjant įgyti elementarų supratimą 

apie teises ir pareigas, bendruomenės ir visuomenės struktūrą, jų tvarkymosi būdus, pagrindines 

valdžios institucijas ir jų funkcijas, demokratijos vertybes ir principus. Mokiniai pagal išgales 

dalyvauja gimnazijos ir vietos bendruomenės gyvenime, ugdosi pilietines ir tautines vertybes, 

mokosi jomis grįsti savo elgesį ir veiklą asmeniniame ir kai kuriais atvejais viešajame gyvenime. 

Mokiniams duodama nagrinėti tokias gyvenimiškas situacijas, kuriose naudos 

siekiama neleistinomis priemonėmis. Ugdoma mokinių tiesos ir teisingumo samprata, pagarba 

žmogui, nuoširdumas; suteikiamos galimybės mokiniams nagrinėti gyvenimo situacijas vertybiniu 

požiūriu, palyginti vertybinius modelius su gyvenimo realybe. Mokiniams sudėtinga suprasti 

abstrakčias sąvokas ir išvadas, todėl pateikiama jiems sukonkretinta informacija. Mokiniai,

4 

nagrinėdami spaudos aktualijas, televizijos laidas ir kt. mokosi vertinti žmonių poelgius, veiklą ir 

atliktus darbus. Konkrečių vertybių (tolerancijos, pagarbos, solidarumo, atsakingumo ir kt.) 

gimnazistai mokosi per praktines veiklas (pvz.: stendų rengimas, inscenizacija, dalyvavimas 

akcijose, savanoriavimas, pagalba silpnesniam ir t. t.). 

Trečias tikslas – aktyvinti gimnazijos savivaldos institucijų veiklą, palaikyti 

bendruomenės iniciatyvas išlaisvinant kūrybines galias. Gimnazijoje buvo remiamos gimnazijos 

tarybos, mokinių seimo iniciatyvos, įgyvendinant naujas idėjas, kurios egzistavo projekte 

„Kiekviena pamoka – kelias į nuostabių profesijų pasaulį“. Pagrindinis gimnazijos tikslas mokinių 

profesiniame orientavime – padėti besimokančiajam surasti savo kelią itin sudėtingose mokymo 

sistemose bei sparčiai kintančioje darbo rinkoje. Asmens vaidmuo šiame procese yra bene 

svarbiausias: iš pasyvaus stebėtojo jis tampa aktyviu proceso dalyviu, savo profesinės karjeros 

kūrėju. Kol gimnazijoje nebuvo karjeros specialisto, šį darbą atliko klasių auklėtojai, psichologas, 

projekto „Kiekviena pamoka – kelias į nuostabių profesijų pasaulį“ koordinatorius ir projekto 

vykdytojai bei gimnazijos savivaldos institucijos. Ugdymas karjerai gimnazijoje apėmė gimnazijos, 

tėvų ir bendruomenės sistemingą bendradarbiavimą, siekiant padėti jaunam žmogui pasirinkti jo 

pašaukimą atitinkančią profesiją bei mokymą įgyti ir panaudoti asmenines nuostatas, žinias ir 

gebėjimus, kad profesinė veikla būtų prasminga, produktyvi ir pasitenkinimą teikianti kiekvieno 

individo gyvenimo dalis. Daug naudos gimnazistams teikia ir Lietuvos švietimo informacinė 

sistema „AIKOS“ bei Profesinio orientavimo išteklių informacinis centras (POIIC), kasmetinis 

informacinis leidinys apie profesinio mokymosi galimybes mūsų šalyje „Profesijos vadovas.“ 

Tačiau prieita išvados, kad gimnazijai reikia karjeros specialisto, nes profesinis orientavimas 

pradedamas pavėluotai; 2-4 gimnazijos klasėse, ir kad vyksta per mažai profesinio konsultavimo 

renginių ir su tuo susijusių veiklų. Todėl šis darbas ateityje bus patikėtas ruošiamam karjeros 

specialistui, kuris bendradarbiaudamas su klasės auklėtojais, gimnazijos psichologu, savivaldos 

institucijomis, turėtų pasiekti apčiuopiamesnių rezultatų. 

2011 – 2012 m. m. gimnazijos plačiojo veiklos kokybės įsivertinimo išvados 

Privalumai 

Trūkumai 

1.1.5. Gimnazijos atvirumas ir svetingumas. 2.1.5. Neformalus ugdymas. 

1.4.2. Partnerystė su kitomis institucijomis. 4.5.1. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pagalba 

mokantis. 

4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika. 5.5.3. Patalpų naudojimas. 

2011 – 2012 m. m. giluminio veiklos kokybės įsivertinimo komentaras 

Komentaras: Analizuota tema: 5.3. Vadovavimo stilius. 

Veiklos rodikliai: 5.3.1. Valdymo demokratiškumas. 5.3.2. Lyderystė gimnazijoje. 

Tobulintinos sritys: 4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas; 5.2.2. Įsivetinimo rezultatų 

naudojimas veikloje; 5.3.2. Lyderystė gimnazijoje. 

5.3. VADOVAVIMO STILIUS. 

Veiklos rodikliai: 5.3.1. VALDYMO DEMOKRATIŠKUMAS; 

5.3.2. LYDERYSTĖ MOKYKLOJE 

5.3.1. Valdymo demokratiškumas. Tiriant klausimą valdymo demokratiškumas, gimnazijoje buvo 

nagrinėjami šie aspektai: mokyklos vadovų santykiai su mokyklos darbuotojais, mokiniais bei jų 

tėvais. Taip pat buvo tirta, ar mokykloje veikia mokinių, tėvų ir mokytojų savivalda, ar veikia darbo 

grupės numatytiems uždaviniams įgyvendinti. Respondentų klausta, ar mokyklos valdyme ir 

veikloje dalyvauja visos savivaldos grandys: mokytojai, mokiniai, tėvai, o dokumentuose ar aiškiai 

apibrėžtos savivaldos institucijų rinkimų procedūros ir savivaldos funkcijos. 

Kadangi duomenų labai daug, kreiptinas dėmesys tik į kai kuriuos skaičius.

5 

Mokinių nuomone, gimnazijos administracijos ir mokinių santykiai apie 40- 50 % grindžiami 

savitarpio supratimu, įsiklausoma į jų nuomonę, pastabas. 

58% mokinių žino, kad gimnazijoje yra gimnazijos taryba ir 80%, kad mokinių seimas. 42% nežino 

apie gimnazijos tarybą, 20% apie mokinių seimą. 40% mano, kad gimnazijos mokiniai visada ir 

dažniausiai dalyvauja mokinių savivaldos veikloje, 20%- kartais, 8% ir 32% atsakė niekada ir 

nežinau. 

Beveik pusė mokinių pasisakė patys dalyvavę rinkimuose renkant mokinius į gimnazijos tarybą ar 

seimą. 

90% mokinių turi pakankamai informacijos apie gimnazijos veiklą. 100% mokinių paminėjo 

informaciją gaunantys iš klasių auklėtojų, nors papildomai pažymėjo ir kitus šaltinius: iš savo tėvų 

(66%), iš internetinio mokyklos puslapio (62%), iš elektroninio dienyno (54%). 

Mokytojų nuomone, 42% dalyvauja planuojant gimnazijos veiklą. 

55% mano, kad dokumentuose aiškiai apibrėžtos savivaldos institucijų rinkimų procedūros ir 

savivaldos funkcijos. 

59% atsakė, kad mokytojų ir administracijos santykiai paremti savitarpio supratimu. 

Daugiau nei pusė mokytojų (53%) mano, kad administracijai svarbi jų nuomonė priimant 

sprendimus. 

37% mokytojų visada aktyviai dalyvauja savivaldos veikloje. 

Visi mokytojai žino, kad veikia darbo grupės numatytiems uždaviniams įgyvendinti. 

Taip pat respondentai žino, kad gimnazija bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir yra 

pakankamai informuojami apie mokyklos veiklą (69%), nors ir iš skirtingų šaltinių. 

40% tėvų mano, kad į jų pastabas bei nuomonę yra atsižvelgiama. 

Net 59% apklaustų tėvų nežino, koks tėvų vaidmuo gimnazijos taryboje, tačiau šią veiklą vertina 

teigiamai. 

Mokyklos veikloje tėvai dalyvauja pagal poreikius. 

Išvados: 

1. Gimnazijos vadovų santykiai su mokyklos darbuotojais, mokiniais bei jų tėvais dažniausiai 

grindžiami savitarpio supratimu. Priimant sprendimus dažnai išklausoma mokytojų, tėvų 

atstovų, mokinių nuomonė. Mokinių savivaldos rinkimuose dalyvauja apie 90 proc. 

mokinių. 

2. Gimnazijoje veikia mokinių, tėvų ir mokytojų savivalda: gimnazijos taryba, mokinių seimas, 

kurių nariai renkami slaptu balsavimu. Mokyklos valdyme ir veikloje dalyvauja visos 

savivaldos grandys: mokytojai, mokiniai, tėvai, o dokumentuose aiškiai apibrėžtos 

savivaldos institucijų rinkimų procedūros ir savivaldos funkcijos. 

3. Gimnazijos mokiniai, mokytojai ir tėvai drąsiai kreipiasi į administracijos atstovus iškilus 

problemoms. Dažniausiai kartu sprendžia problemas. 

4. Mokiniai, tėvai ir mokytojai turi pakankamai informacijos apie gimnazijos veiklą iš įvairių 

informacijos šaltinių. Mokyklos ryšiai su socialiniais partneriais, vietos institucijomis bei 

kultūrinė ir ugdomoji veikla atsispindi dokumentuose, o visuomenei, tėvams pateikiama 

išsami informacija (apie mokyklos gyvenimą) periodinėje spaudoje, interneto tinklalapyje, 

elektroniniame dienyne ir kt. 

5.3.2. Lyderystė mokykloje. Klausimai mokiniams apėmė daugelį su mokymusi, mokinių ir 

mokytojų santykiais susijusių aspektų. Buvo domėtasi, ar iniciatyvūs ir kūrybiški mūsų mokiniai, ar 

aktyviai dalyvauja gimnazijos veikloje. Mikroklimatas mokykloje, žinoma, priklauso nuo 

tarpusavio santykių, tad pirmiausia klausta, ar mokytojams rūpi, kad mokiniai gerai jaustųsi. Net 77 

proc. mokinių į šį klausimą atsakė teigiamai, kiti klausimai, susiję su mokinių ir mokytojų 

santykiais, taip pat patvirtino, kad gimnazijoje vyrauja mokinių ir mokytojų tarpusavio supratimas: 

69% pasitiki savo mokytojais, net 95% mokinių pasitiki savo auklėtojais. 

Mokytojai yra taip pat pozityviai nusiteikę: jie tiki, kad kiekvienas mokinys gali padaryti pažangą, 

visuomet išklauso, kai mokinys nori ką nors pasakyti (94%), ir rūpinasi, kaip mokiniui sekasi

6 

mokytis (66%). 

Mokiniai žino, kad jie turi pasirinkimo galimybes ir labai daug priklauso nuo jų pačių, tad į 

klausimą „Jei norėčiau, galėčiau mokytis geriau“, teigiamai atsakė 77% mokinių. 

Apklausa parodė, jog gimnazijoje mokosi iniciatyvūs mokiniai: 85% teikia įvairių pasiūlymų dėl 

renginių klasėje, mokykloje; 79% noriai dalyvauja savo klasės gyvenime, o pusė apklaustųjų 

mokinių (51%) dalyvauja ne tik mokinių organizacijose (gimnazijos seimo, tarybos), bet ir 

visuomeninėje veikloje (Raudonojo kryžiaus veikloje, savanorystėje ir pan.). 

Mokiniai yra ne tik iniciatyvūs, bet ir geba gerai suplanuoti savo laiką (69%); yra atsakingi už savo 

veiksmus (92%). 

Deja, daugiau nei pusė mokinių nežino, ką veiks ateityje, apie ateitį mąsto tik 41% mokinių, o juk 

numatyti tikslus ir jų siekti – vienas pagrindinių lyderio bruožų! 

Išvados: 

1. Gimnazijoje mokosi iniciatyvūs ir kūrybiški mokiniai; 

2. Vyrauja mokinių ir mokytojų tarpusavio supratimas; 

3. Dauguma mokinių pasitiki savo mokytojais, beveik visi – klasės auklėtojais; 

4. Lyderiavimas mokykloje priklauso nuo aplinkinių gebėjimo sudominti; 

5. Mokiniai turi savo nuomonę, gali atsakyti už savo veiksmus, užbaigti pradėtus darbus, bet 

ne visada pasitiki aplinkiniais. 

6. Noriai dalyvauja savo klasės gyvenime, mokinių organizacijose, visuomeninėje veikloje; 

Gimnazijos 2012 - 2013 m. m. tikslas: 

Išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, 

siekiančių žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam 

gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti visuomenei būdingą informacinę 

kultūrą, užtikrinant gimtosios, valstybinės ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip 

pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti gyvenimą. 

Gimnazijos 2012 – 2013 m. m. uždaviniai: 

1. Pradėti tris dalykus: valstybinę kalbą, užsienio kalbą ir matematiką mokyti 1-oje 

gimnazijos klasėje srautais, siekiant užtikrinti gabių mokinių bei visų kitų mokinių mokymosi 

motyvaciją. 

2. Atpažinti ir įvertinti gabius mokinius gimnazijoje, siekiant jų ugdymo(si) kokybės 

užtikrinimo. 

3. Įgyvendinti gimnazijos bendruomenės projektus, efektyvinančius mokinių 

ugdymo(si) veiklą. 

4. Užtikrinti atviros, kūrybingos ir mokymuisi palankios kultūros kūrimą bei 

palaikymą ir skatinti mokinius siekti pozityvaus lyderio savybių. 

5. Užtikrinti pagalbą mokiniui ir mokytojui, siekiant mokymo(si) ir pasiekimų 

kokybės. 

Išorės vertinimo, kontrolieriaus, vidaus audito tarnybų bei kitų institucijų 

išvados. 

2011 – 2012 m. m. gimnazijos finansinę veiklą vertino Visagino savivaldybės 

kontrolės ir audito tarnyba. 

Pateiktos dvi išvados: sąlyginė ir besąlyginė. 

Sąlyginė: gimnazija tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį 

nesivadovavo atsargumo apskaitos principu, nepasirinko tinkamų apskaitos metodų ir nepagrįstai 

padidino ilgalaikio turto likutinę vertę bei finansavimo sumas 52906,00 Lt, trumpalaikio turto bei 

įsipareigojimų sumas nepagrįstai sumažino 28116,00 Lt.

7 

Besąlyginė: gimnazijoje savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, 

jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams reikšmingų neatitikčių Lietuvos Respublikos teisės 

aktų reikalavimams ir neekonomiškumo savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo 

atvejų nenustatyta. 

Buvo gautos rekomendacijos: 

1. Nustatyti ilgalaikio turto apskaitos srityje papildomas kontrolės procedūras, kurios 

užtikrintų, kad turto įsigijimo, nusidėvėjimo ir likutinė vertė apskaitos registruose būtų atvaizduota 

teisingai. 

2. Stiprinti vidaus kontrolę darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidų srityje. 

3. Tvarkant apskaitą ir sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, vadovautis viešojo 

sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartais. 

Kliuvinių pašalinti sąlyginę išvadą nėra, vienintelis kliuvinys – vyriausiajai buhalterei 

būtina įgyti patirties tvarkant finansinę apskaitą ir atskaitomybę pagal naują sistemą VSAFAS. 

III. VEIKLOS TURINYS 

Tikslas: 

Išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, 

siekiančių žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam 

gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti visuomenei būdingą informacinę 

kultūrą, užtikrinant gimtosios, valstybinės ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip 

pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti gyvenimą. 

Mokymo(si) ir pasiekimų kokybės užtikrinimas 

1. Uždavinys. Pradėti tris dalykus: valstybinę kalbą, užsienio kalba ir matematiką mokyti 1-oje 

gimnazijos klasėje srautais, siekiant užtikrinti gabių mokinių bei visų kitų mokinių mokymosi 

motyvaciją. 

2. Uždavinys. Atpažinti ir įvertinti gabius mokinius gimnazijoje, siekiant jų ugdymo(si) kokybės 

užtikrinimo. 

3. Uždavinys. Įgyvendinti gimnazijos bendruomenės projektus, efektyvinančius mokinių 

ugdymo(si) veiklą. 

Priemonės 

1.1. Paskirstyti į 2 

srautus 1-ųjų gimnazijos 

klasių mokinius (pagal 

mokymosi rezultatus) 

valstybinės ir užsienio 

kalbų mokymui; 

1.2. Paskirstyti į 3 

srautus 1-ųjų gimnazijos 

klasių mokinius (pagal 

mokymosi rezultatus) 

matematikos mokymui. 

2. Pritaikius gabių ir 

talentingų vaikų 

atrankos modelius, 

atpažinti ir įvertinti 

gabius mokinius 

Atsakingi 

vykdytojai 

Direktoriaus 

pavaduotojai, 

kuruojantys 

dalykus 

Direktoriaus 

pavaduotojai, 

kuruojantys 

dalykus 

Dalykų 

mokytojai, 

psichologė, 

klasių 

auklėtojai 

Vykdymo 

laikas 

2012 m. 

rugsėjo 

mėn. 

1 sav. 


rugsėjo 

mėn. 

1 sav. 


rugsėjis, 

spalis, 

lapkritis 

Reikali 

ngos 

lėšos, 

ištekliai 

- 

- 

Sėkmės 

kriterijai 

(laukiamas 

rezultatas) 

Bus rasta tinkama 

strategija darbui 

su gabiais 

mokiniais. 

Vaikas, kuris 

pasirenka 

nepildyti kitų 

laukimų – 

besirenkantis 

vartotojas – 

primena mums 

patarlę: „Gali 

atvesti arklį prie 

vandens, bet 

negali priversti jo 

gerti“ (arba 

Pastabos

8 

gimnazijoje: 

2.3.1. Apie ką turėtų 

pagalvoti mokykla prieš 

pradedant ieškoti ir 

ugdyti gabius mokinius; 

2.3.2. Gabių pradinukų 

nominavimo anketa 

mokytojams; 

2.3.3. Pradinukų 

gabumų rangavimo 

skalė; 

2.3.4. Mitai ir faktai apie 

gabius vaikus; 

2.3.5. Nerealizuojančių 

savo gebėjimų vaikų 

skalė; 

2.3.6. Gabių vaikų 

galios ir sunkumai; 

2.3.7. Gabaus vaiko 

atvejo analizė; 

2.3.8. Intelektinių 

gebėjimų testai; 

2.4. Tyrimo išvadų 

rašymas. 

2.5. Tyrimo išvadų 

paskelbimas mokytojų 

kolektyvui. 

2.6. Metodų ir būdų 

darbui su gabiais 

mokiniais pasirinkimas 

ir susitarimai tarp 

mokytojų dalykininkų 

dėl darbo su gabiais ir 

talentingais vaikais. 

3.7. Projektų 

įgyvendinimas: 

3.7.1. „Valstybinė kalba 

– mano kalba“ (2 etapas) 

Psichologė 

Psichologė 

Direktoriaus 

pavaduotojai 

ugdymui 

Jolanta 

Žemaitienė 


gruodis 


sausis 


vasaris 

2011 – 2013 

m. 

Danguolė 

Magylaitė, 

Neringa 

Žilinskienė, 

Zita 

Sakalauskaitė, 

Olga 

Artamavičienė, 

Nadiežda 

Juodžiūnie- 

perfrazuojant 

patarlę: gali 

sutekti vaikui 

žinių, bet negali 

priversti jo 

galvoti. Kai 

pastebime 

problemą, yra du 

galimi sprendimo 

būdai: „galva į 

sieną“, kai 

strategijos 

taikomos tikintis, 

kad kuri nors vis 

tiek „pataikys“ į 

tikslą arba 

„prožektoriaus“ 

principas, kai 

tiksliai 

smūgiuojama į 

specifinę situaciją 

ar problemą. 

Tokiose 

sudėtinguose 

reiškiniuose, kaip 

gabumų 

nerealizavimas ar 

besirenkantis 

vartotojas, laikas 

ir pastangos, 

įdėtos nustatant 

problemos esmę, 

galiausiai 

atsipirks suradus 

efektyvią 

pagalbos 

strategiją

9 

3.7.2. „Integruotos 

pamokos – efektyvus 

darbas pagal atnaujintas 

programas“ (3 etapas) 

Jolanta 

Deksnienė 

2012 – 2013 

m. 

nė, 

Ritonija 

Galkaus 

kienė, 

Aušra 

Gigelevičienė 

Metodinių 

grupių 

pirminin 

kai 

3.7.3. „Mokomės 

objektyviai vertinti save 

ir kitus“ (2 etapas) 

Liudmila 

Kronova 


m. m. 

Edita 

Gudaitytė, 

Tatjana 

Orlova, 

Irina 

Bogomolniko 

va, 

Teresa 

Narbut, 

Andrej 

Kolga, 

Tatjana 

Lapytina, 

Valentina 

Mamzeliova 

Įgyvendinimo priežiūra ir visuomenės informavimas 

I pedagogų tarybos posėdis 2012-08-31 

1.1. Gabių vaikų kognityvinės ir socialinės raidos ypatumai. Gabaus vaiko 

atpažinimas ir įvertinimas. Gabių vaikų atrankos modeliai. 

1.2. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo švietimo 

mokslo programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos švietimo 

ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1049) komentavimas. 

1.3. Daugiakalbystės ir vaikų pažintinės raidos sąsajos bei jų įtaka mokymosi sėkmei. 

Lituanistinis modelis. 

Gimnazijos direktoriaus pranešimas. 

2. Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų 

aptarimo. 

Direktoriaus pavaduotojos Veronikos Voitekian pranešimas. 

3. Dėl abiturientų stojimo į mokymo įstaigas rezultatų aptarimo. 

Klasės auklėtojos Liudmilos Kronovos pranešimas. 

4. Dėl mokytojų krūvio paskirstymo tvirtinimo.

10 

Direktoriaus pavaduotojos Jolantos Deksnienės pranešimas 

5. Dėl gimnazijos metinės veiklos programos 2012 – 2013 m. m. analizės. 

III pedagogų tarybos posėdis 2013-01-17 

1. I pusmečio mokinių mokymosi ir gimnazijos lankymo rezultatų analizė. 

Direktoriaus pavaduotojos Jolantos Deksnienės pranešimas. 

IV pedagogų tarybos posėdis 2012-03-07 

1. Gimnazijos bendruomenės indėlis į mokinių ugdymo(si) kokybės užtikrinimą. 

Direktoriaus pavaduotojos Veronikos Voitekian pranešimas. 

II trimestro mokinių mokymosi ir gimnazijos lankymo rezultatų analizė. 


VI pedagogų tarybos posėdis 2013-06-06 

1. Ugdymo plano ir mokymo programų koordinavimo rezultatų svarstymas. 

Darbo grupių koordinatorių pranešimai. 

2. 6-8, 1, 2, 3 gimnazinių klasių mokinių kėlimo į aukštesnę klasę rezultatų 

svarstymas. 


VII pedagogų tarybos posėdis 2013-06-18 

1. Mokinių kėlimo po papildomo darbo rezultatų svarstymas. 

2. 2013 – 2014 m. m. gimnazijos metinės veiklos programos svarstymas. 

Gimnazijos kultūra 

1. Uždavinys. Užtikrinti atviros, kūrybingos ir mokymuisi palankios kultūros kūrimą bei palaikymą 

ir skatinti mokinius siekti pozityvaus lyderio savybių. 

2. Uždavinys. Įgyvendinti gimnazijos bendruomenės projektus, įtakojančius gimnazijos kultūrą. 

Priemonės 

1. Įgyvendinti 

tarptautinį 

„Comenius“ ir 

„Mes 

europiečiai“ 

projektus. 

Atsakingi 

vykdytojai 

Jolanta 

Deksnienė 

Vykdymo 

laikas 

2011 – 2014 

m. m. 

Reikalingos 

lėšos, ištekliai 

Darbo grupė: 

Andrej 

Denisenko 

(koordinatorius), 

Jolanta 

Deksnienė, 

Teresa Narbut, 

Pelagėja 

Jagudina, 

Svetlana 

Kazankova, 

Svetlana 

Kudina, 

Valentina 

Mamzeliova, 

Svetlana 

Lapteva, Tatiana 

Shirokaya, 

Marina 

Kločkova 

Sėkmės kriterijai 

(laukiamas 

rezultatas) 

Valstybiškumo ir 

pilietiškumo bei 

tapatumo jausmo 

stiprinimo 

ugdymas, mokinių 

kūrybiškumo 

formų įvairovė, 

renginių kokybė, 

gimnazijos 

kultūros ir tradicijų 

palaikymas ir 

puoselėjimas, 

„Atgimimo“ 


bendruomenės 

narių kultūrinis 

užimtumas ir 

vietinės aplinkos 

specifikos 

paisymas, 

Pastabos

11 


projektą 

„Virtualus 

muziejus“ (II 

etapas). 

Lidija Manko 


m. m. 

Darbo grupė: 

1. Mickail 

Puchinskij; 

2. Klasių 

auklėtojai; 

3. Andrej 

Denisenko 


įvaizdžio tolesnis 

kūrimas, mokinių 

lyderystės 

skatinimas 


projektą 

„Į sveiką 

pasaulį per 

sportą“. 

4. Gimnazijos 

bendruomenės 

kultūrinis 

veiklos planas 

(pridedamas) 

Viačeslav 

Rumiancev 


m. m. 

Darbo grupė: 

Andrej Kolga; 

Vera Tišionok, 

5-8 klasių 

auklėtojai 


laimėtą 

tarptautinį 

projektą 

„Statome 

Respubliką: 

sąmoningo 

visuomenės 

pilietiškumo 

ugdymas“. 

Eleonora 

Dutkevičienė 

2013 – 2014 

m. m. 

Lietuvių kalbos, 

istorijos, 

pilietinio 

ugdymo, 

geografijos 

mokytojai 

Įgyvendinimo priežiūra ir visuomenės informavimas: 

II pedagogų tarybos 2012-12-10 

1. Gimnazijos kultūros puoselėjimo metodai ir būdai. 


2. Startinių diagnostinių darbų aptarimas 8 klasėje ir 1, 3 gimnazinėse klasėse. 

Direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų pranešimai. 

3. I trimestro mokinių mokymosi ir gimnazijos lankymo rezultatų aptarimas. 


Pagalba mokiniui ir mokytojui 

1. Uždavinys. Užtikrinti pagalbą mokiniui ir mokytojui, siekiant mokymo(si) ir pasiekimų kokybės. 

Priemonės Atsakingi 

vykdytojai 

Vykdymo 

laikas 

Reikalingos 

lėšos, ištekliai 

Sėkmės 

kriterijai 

(laukiamas 

Pastabos 

1. Psichologo, 

socialinio 

pedagogo, 

Tatjana 

Savickaja, 

Skaistė 


m. m. 

rezultatas) 

- - -

12 

specialaus 

pedagogo, 

logopedo pagalba 

mokiniui (pagal 

atskirus specialistų 

planus). 

Trukšaninienė, 

Natalja 

Kabajeva, 

Viktorija 

Ščerbakova 

2. Pagalba 

mokytojui pagal 

pozicijas: 

2.1. apklausos 

strategija; 

2.2. mokymo 

diferencijavimas 

pamokoje; 

2.3. mokymas 

mokytis. 

Mokinių 

pasiekimų 

vertinimas.; 

2.4. mokymosi 

stiliaus 

nustatymai; 

2.5. pamokos 

planai; 

2.6. pateikties 

įvertinimas; 

2.7. poreikio 

įvertinimas; 

2.8. svarbiausi 

plano ir pamokos 

aspektai; 

2.9 vertinimas 

pamokoje; 

2.10. žaidimai 

pamokoje; 

2.11. mokinių 

pasiekimų 

vertinimo ir 

pažangos 

matavimo praktika 

ir kt. 

3. Metodinės 

veiklos 

įgyvendinimas per 

metodinės tarybos 

ir metodinių 

grupių veiklą 

(pagal atskirus 

planus) 

4. Mokytojų 

Vanda 

Beinorienė, 

Jolanta 

Deksnienė, 

Veronika 

Voitekian 

Jolanta 

Deksnienė, 

metodinių 

grupių 

pirmininkai 

Jolanta 


m. m. 


m. m. 


Metodinę 

taryba sudaro 

metodinių 

grupių 

pirmininkai, 

metodines 

grupes – 

mokytojai 

dalykininkai

13 

kvalifikacijos 

tobulinimas (pagal 

atskirą planą). 

Deksnienė 

m. m. 

- 

5. Mokytojų 

atestacinės 

programos 

įgyvendinimas 

(pagal atskirą 

planą). 

Jolanta 

Deksnienė 


m. m. 

- 

6. Gimnazijos 

bendruomenės 

projektų 

įgyvendinimas: 

6.1.„Nepraleidinėk 

pamokų“ (II 

etapas); 

Tatjana 

Savickaja 


m. m. 

Lidija Manko, 

Natalja 

Kabajeva, 

Viktorija 

Ščerbakova, 

klasių 

auklėtojai 

6.2. „Kiekviena 

pamoka – kelias į 

nuostabių 

profesijų pasaulį“ 

(II etapas); 

Tatjana 

Selivanova 


m. m. 

Violeta 

Mateikienė, 

1-4g klasės 

auklėtojai 

6.3. „Idėjų turgus“ 

(III turgus); 

Liudmila 

Lavruvjanec 

2012 – 2014 

m. 

Svetlana 

Bogatko, 

Valerija 

Kargina, 

Valentina 

Mamzeliova, 

Julija 

Lipunova, Zita 

Sakalauskaitė, 

Andrej 

Denisenko 

6.4. Tėvų 

universiteto 

veikla. 

7. Gimnazijos 

tarybos ir mokinių 

seimo veikla 

(pagal atskirą 

planą). 

Skaistė 

Trukšaninienė 

Lidija Manko 


m. m. 

Tatjana 

Savickaja, 

Natalja 

Kabajeva, 

Viktorija 

Ščerbakova, 

klasių 

auklėtojai

14 

Įgyvendinimo priežiūra ir visuomenės informavimas 

V pedagogų tarybos posėdis 2012-05-29 

1. Leidimo laikyti brandos egzaminus klausimo svarstymas. 

2. Pradinio ugdymo klasių kėlimo į aukštesniąją klasę klausimo svarstymas. 

3. Pagalbą mokiniams ir mokytojams teikiančių specialistų ataskaitos. 

Ats.: specialieji pedagogai, direktoriaus pavaduotojos. 

4. Finišo diagnostinių darbų rezultatų svarstymas. 

Direktoriaus pavaduotojų pranešimai. 

Valdymo tobulinimas 

1. Uždavinys. 

1. Kurti nuolatinį bendruomenės kompetencijų tobulinimą užtikrinančią komunikacinę erdvę: 

1.1. Sukurti gimnazijos veiklos kokybės tobulinimo sistemos principines nuostatas. 

1.2. Vykdyti tikslingą metodinę kvalifikacijos tobulinimo veiklą. 

1.3. Išvystyti efektyvią marketingo ir partnerystės veiklą. 

1.4. Atnaujinti ir modernizuoti mokomąsias erdves. 

2. Užtikrinti mokinių poreikiais pagrįstą ir gimnazijos socialiniam kontekstui pritaikytą ugdymo 

kokybę: 

2.1. Sudaryti įvairių mokymosi poreikių mokiniams galimybes mokytis pagal pasirinktą mokymosi 

turinį ir formas. 

2.2. Diegti nuoseklaus ir veiksmingo socialinio emocinio ugdymo principus. 

Priemonės 

1. Personalo 

dalykinio 

bendravimo ir 

bendradarbiavimo, 

karjeros planavimo 

kompetencijos 

tobulinimas. 

2. Mokytojų, 

siekiančių 

aukštesnės 

kvalifikacinės 

kategorijos, 

praktinės veiklos 

stebėjimas, analizė 

ir vertinimas. 

3. .......sričių 

giluminės veiklos 

kokybės 

įsivertinimas. 

4. Gimnazijos 

strateginio plano 

įgyvendinimo 

analizė ir jo 

Atsakingi 

vykdytojai 

Violeta 

Mateikienė, 

direktorius 

Direktorius, 

direktoriaus 

pavaduotojos 

Olga 

Artamavičienė 

Svetlana 

Bogatko ir 

darbo grupė 

Vykdymo 

laikas 

III 

trimestras 


m. m. 


m. m. 

III 

trimestras 


spalis 

Reikalingos 

lėšos, 

ištekliai 

Sėkmės kriterijai 

(laukiamas 

rezultatas) 

- Gimnazija yra 

nuolat 

besimokanti 

organizacija, ji yra 

iškėlusi strateginį 

tikslą – atnaujinti 

ir pritaikyti 

ugdymo turinį 

taip, kad 

kiekvienas 

mokinys pagal 

savo amžių ir 

išgales bręstų kaip 

asmenybė, įgytų 

kompetencijų, 

būtinų tolesniam 

mokymuisi ir 

prasmingam 

aktyviam 

gyvenimui 

šiuolaikinėje 

visuomenėje. 

Ugdymo turinio 

įgyvendinimo 

sėkmė priklauso 

Pastabos

15 

tobulinimas. 

5. Efektyvios 

teigiamą 

gimnazijos įvaizdį 

formuojančios 

veiklos vystymo 

koordinavimas. 

6. Vaiko gerovės 

komisijos veiklos 

efektyvumo 

rodikliai. 

7. Specialiųjų 

pedagogų veiklos 

rodiklių analizė. 

8. Skaityklos ir 

bibliotekos planų 

peržiūra ir 

įvertinimas. 

Skaityklos ir 

bibliotekos veiklos 

stebėsena. 

9. Klasės auklėtojų 

veiklos stebėsena ir 

jos analizė. 

10. Atnaujinti ir 

modernizuoti 

edukacines erdves 

(pagal kolektyvo 

sprendimą). 

11. Gimnazijos 

kultūros 

puoselėjimo 

metodai ir būdai. 

12. Startinių ir 

finišinių 

diagnostinių darbų 

aptarimas 8 kl., 1, 

Julija 

Lipunova, 

Nadežda 

Riabova 

Skaistė 

Trukšaninienė 

Tatjana 

Savickaja, 

Skaistė 

Trukšaninienė, 

Viktorija 

Ščerbakova, 

Natalja 

Kabajeva 

Nadežda 

Malceva, 

Jolanta 

Deksnienė 

Klasės 

auklėtojai, 

metodinė 

grupė, 

direktoriaus 

pavaduotojos 

Vanda 

Vanagienė 

Direktoriaus 

pavaduotojos 

Direktoriaus 

pavaduotojos 

Nuolat 


gruodis 


rugsėjis 


kovas 

I pusmetis 


lapkritis – 

gruodis 


spalis, 

lapkritis 


nuo visos 


bendruomenės 

susitelkimo kurti 

mokymosi 

aplinką, 

skatinančią 

inotyvų mokymą 

ir aktyvų 

mokymąsi. 

Veiksminga 

prevencinė veikla 

pagerins 

lankomumą, 

drausmę, 

saugumą, o tai 

įtakos ugdymosi 

pasiekimų 

pagerėjimą. 

Priežiūra sąlygos 

pamokos kokybės 

ir mokinių 

motyvacijos 

pagerėjimą. 

Bendruomenės 

narių 

kompetencijos 

tobulinimas 

sąlygos savivaldos 

veiksmingumo 

padidėjimą, 

aukštesnę 

organizacijos 

kultūrą. Nuolat 

analizuojama 

gimnazijos veiklos 

kokybė sąlygos 

sistemingą ir 

kryptingą jos 

tobulinimą. Išorinė 


komunikacija 

sąlygos kultūros, 

tradicijų kaitą, 

skatins vystyti 

naujas veiklos 

kryptis. 

Gimnazijos 

veiklos planingas 

ir tikslingas 

vertinimas gerins 

jos įvaizdį ir

16 

3 gimnazijos 

klasėse. 

gegužė 

patrauklumą. 

13. Gimnazijos 

bendruomenės 

indėlis į mokinių 

ugdymo (si) 

kokybės 

užtikrinimą. 

14. Pagalbą 

mokiniams ir 

mokytojams 

teikiančių 

specialistų 

ataskaitos. 

15. Gabių vaikų 

kognityvinės ir 

socialinės raidos 

ypatumai. Gabaus 

vaiko atpažinimas 

ir įvertinimas. 

Gabių vaikų 

atrankos modeliai. 

16. Mokymosi 

pagal formaliojo 

švietimo 

programas formų ir 

mokymo 

organizavimo 

tvarkos aprašo 

(Lietuvos 

Respublikos 

švietimo ir mokslo 

ministro 2012 m. 

birželio 28 d. 

įsakymo Nr. 1049) 

komentavimas. 

Direktoriaus 

pavaduotojos 

Direktoriaus 

pavaduotojos, 

specialieji 

pedagogai 

Direktorius 

Direktorius 


vasaris, 

kovas 


gegužė 


rugsėjis 


rugsėjis 

17.Daugiakalbystės 

ir vaikų pažintinės 

raidos sąsajos bei 

jų įtaka mokymosi 

sėkmei. 

Lituanistinis 

modelis. 

Direktorius 


rugsėjis

17 

Įgyvendinimo priežiūra ir visuomenės informavimas. 

1. Pedagogų tarybos posėdžiai: 2012-08-31; 2012-12-10; 2013-01-17; 2013-03-07; 2013-05-29; 

2013-06-06; 2013-06-18. 

2. Gimnazijos tarybos posėdžiai (pagal atskirą planą). 

3. Gimnazijos svetainė, per kurią nuolat informuojama visuomenė apie gimnazijos veiklą.

gimnazijos 2012 - 2013 metų veiklos planas - Visagino „Atgimimo ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?