KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMAS - Švietimo informacinių ...

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJAŠVIETIMO INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ CENTRASKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETOKOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO CENTRASMOKSLINIO TYRIMO DARBOVISUOTINIS KOMPIUTERINISRAŠTINGUMASATASKAITAKAUNAS, 2004

ANOTACIJAKauno technologijos universiteto Kompiuterinio raštingumo centras Lietuvos RespublikosŠvietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2004 lapkričio – gruodžio mėn. atliko kompiuterinioraštingumo situacijos Lietuvoje tyrimą.Tyrimui atlikti suburta mokslinė grupė:Prof. Dr. Raimundas Jasinevičius, KTU Kompiuterių katedros profesoriusDoc. Dr. Stasys Maciulevičius, KTU Kompiuterių katedros docentasDoc. Dr. Irena Mikuckienė, KTU Sisteminės analizės katedros docentėDoc. Dr. Alfredas Otas, KTU Kompiuterių katedros docentasDoc. Dr. Vytautas Petrauskas, KTU Kompiuterių katedros docentas,KTU Kompiuterinio raštingumo centro direktorius, mokslinio tyrimo vadovasDoc. Dr. Eugenijus Telešius, VU Kauno humanitarinio fakulteto Informatikos katedros docentas,Viešosios įstaigos Informacinių technologijų institutas vykdantysis direktoriusGražvyda Otienė, KTU Informacinių technologijų plėtros instituto grupės vadovėAudronė Telešienė, KTU Sociologijos katedros doktorantėRičardas Vaitiekūnas, KTU Kompiuterių katedros inžinieriusElinga Žiliuvienė, Viešosios įstaigos Informacinių technologijų institutas vadybininkėŠioje ataskaitoje pateikiama kompiuterinio raštingumo situacijos studija, pasiūlyta tyrimometodika, pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, suformuluotos išvados bei rekomendacijos.2

TURINYSĮŽANGA ............................................................................................................................................. 41. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PROBLEMA.............................................................. 61.1. Kompiuterinio raštingumo problema informacinės visuomenės kūrimo kontekste............ 61.2. Kompiuterinio raštingumo vertinimo problema.................................................................. 91.3. Technologinis ir profesinis kompiuterinis raštingumas..................................................... 111.4. Informacinių ir komunikacinių technologijų įgūdžiai bei e. verslas Europoje: situacijosanalizė, problemos bei jų sprendimo keliai ................................................................................... 131.5. Pirmojo skyriaus išvados................................................................................................... 182. MATAVIMAI IR MONITORINGAS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE.................. 192.1. Matavimų ir monitoringo aktualumas ............................................................................... 192.2. Lietuvos informacinė visuomenė tarptautinių tyrimų požiūriu ......................................... 242.3. Lietuvos informacinė visuomenė Lietuvoje vykdytų tyrimų požiūriu .............................. 252.4. Kompiuterinio raštingumo tyrimai Lietuvoje.................................................................... 282.5. Statistika ir naujienos ........................................................................................................ 322.6. Antrojo skyriaus išvados ................................................................................................... 343. PILIEČIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMŲ REZULTATAI.................... 363.1. Tyrimo metodikos parinkimas........................................................................................... 363.2. Demografinės respondentų charakteristikos...................................................................... 413.3. Kompiuterių naudojimo dažnis ir vieta ............................................................................. 863.4. Kompiuteris ir šeima. ...................................................................................................... 1013.5. Trečiojo skyriaus išvados ................................................................................................ 1044. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMŲ ĮMONĖSE REZULTATAI................. 1074.1. Anketiniai kompiuterinio raštingumo įmonėse situacijos tyrimai................................... 1074.2. Įmonių anketų analizė...................................................................................................... 1084.3. Asmeninis kompiuterinis raštingumas ............................................................................ 1224.4. Tyrimai konkrečioje verslo įmonėje................................................................................ 1304.5. Kompiuterinio raštingumo situacija sveikatos apsaugos sistemoje................................. 1324.6. Ketvirtojo skyriaus išvados ............................................................................................. 1345. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO VERTINIMO SISTEMA...................................... 1375.1. Kompiuterinio raštingumo sertifikavimo problemos ...................................................... 1375.2. Kompiuterinio raštingumo vertinimo plėtra Europoje .................................................... 1385.3. Kompiuterinio raštingumo plėtra Lietuvoje .................................................................... 1405.4. Penktojo skyriaus išvados............................................................................................... 146IŠVADOS ....................................................................................................................................... 147REKOMENDACIJOS .................................................................................................................. 151LITERATŪRA .............................................................................................................................. 1531 priedas ......................................................................................................................................... 1562 priedas ......................................................................................................................................... 1573 priedas ......................................................................................................................................... 1603

ĮŽANGALietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 metų rugsėjo 15 dienos nutarimu Nr. 1176patvirtino “Visuotinio kompiuterinio raštingumo programą”.Programoje suformuluotas tikslas - siekti, kad visi visuomenės nariai įgytų kompetenciją,atitinkančią informacinės visuomenės reikalavimus. Visuotinis kompiuterinis raštingumas čiasuprantamas kaip reikiamas informacinių ir komunikacinių technologijų išmanymas, mokėjimas irgebėjimas taikyti kompiuterio techninę ir programinę įrangą vartotojo lygiu. Savo ruožtu,nemokėjimas ir neturėjimas galimybių naudotis informacinėmis technologijomis mažina piliečiųgalimybes dalyvauti darbo rinkoje, trukdo naudotis skaitmeninės rinkos paslaugomis (informaciniaitinklai, banko operacijos, elektroninis atsiskaitymas, elektroninės prekės ir paslaugos,daugiafunkcinių kortelių naudojimas ir panašiai). Kad galėtų sėkmingai naudotis naujo tipopaslaugomis, gyventojams reikia kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir žinių.Per daugiau negu penkiasdešimt spartaus kompiuterių vystymosi ir paplitimo visamepasaulyje metų keitėsi ne vien kompiuteriai ir augo jų kiekis. Nuolat plėtėsi ir kompiuteriaisdirbančių žmonių ratas. Pradėjus sparčiai naudoti asmeninius kompiuterius, kartu atsirado ir masiniskompiuterių vartotojas, kuris vis įvairesnę bei galingesnę kompiuterių techninę bei programinęįrangą taiko savo kasdieniniame darbe, švietimo, laisvalaikio, mokslo, kultūros bei kitiems tikslams,kartu išlikdamas savo pagrindinės profesijos atstovu.Itin spartūs kompiuterizacijos tempai neretai sutinka tam tikrą pasipriešinimą, abejingumą arnet baimę, siejamą su ne visada aiškiai prognozuojamais pasikeitimais mūsų darbe ar netasmeniniame gyvenime. Piliečių sunkios adaptacijos prie naujos visuomenės sąlygų problemas jauprieš trisdešimt metų įvardijo amerikiečių futurologas Alvin Toffler savo knygoje “Ateities šokas”(Toffler, 1980). Atskirus piliečius gąsdina pastovumo ir stabilumo stoka, todėl vystant informacinėsvisuomenės projektus būtina stengtis, kad šie procesai kuo platesniam žmonių ratui būtų socialiaipatrauklūs.Neseniai lietuvių kalba išleistoje norvegų mokslininko Thomas Hylland Eriksen knygoje“Akimirkos tironija” (Eriksen, 2004) poskyryje “Informacinėje visuomenėje net kiaulės sugyvenasu informacinėmis technologijomis”, akcentuojama, kad informacinė visuomenė yra tokiavisuomenė, kurioje visų rūšių gamyba paremta informacinėmis technologijomis. Kad galėtum dirbtikasininku prekybos centre, reikia turėti kompiuterinių žinių, bet nebūtina įsiminti kainas. Jeisugenda brūkšninių kodų skaitytuvas, sujungtas su pagrindiniu kompiuteriu, parduotuvę galimauždaryti. Šiltnamius, melžimo aparatus ir kiaulių šėrimo automatus valdo mikroprocesoriai. Arsprogdintum uolas, ar statytum laivą, ar parduotum pakelį bulvių traškučių, ar tirtum gaisropriežastis, ar operuotum širdies ligonį, ar skaitytum socialinės antropologijos paskaitą – niekur4

neišsiversi be informacinių technologijų. Visų socialinių sluoksnių gyventojų kompiuterinisraštingumas jau suprantamas kaip natūrali kiekvieno piliečio savybė. Žinoma, dar toli gražu nevisiems mūsų bendrapiliečiams dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių kompiuterių teikiamosgalimybės yra siekiamos ar prieinamos.Siekiant “Visuotinio kompiuterinio raštingumo programoje” užsibrėžto tikslo, sprendžiamitokie uždaviniai.1. Skatinti gyventojus mokytis informacinių ir komunikacinių technologijų ir jas naudotiįvairiose veiklos srityse, tapti visaverčiais informacinės visuomenės nariais, gebančiaisgyventi ir dirbti informacinėje visuomenėje (visuomenės skatinimas naudotiinformacines ir komunikacines technologijas).2. Sudaryti sąlygas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams įgyti kompiuterinįraštingumą, atitinkantį jų išsimokslinimą ir profesinę veiklą nepriklausomai nuoamžiaus, lyties, specialiųjų poreikių, socialinės padėties ir gyvenamosios vietos (sąlygųsudarymas siekti kompiuterinio raštingumo).3. Užtikrinti gerą kompiuterinio raštingumo mokymo kokybę ir vykdyti Programosįgyvendinimo stebėseną.Paskirtasis Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas 2004 12 09 Lietuvos RespublikosSeime pristatydamas Vyriausybės 2004 – 2008 metų veiklos programą akcentavo, kad informacinėsir žinių visuomenės plėtra yra viena iš tryliktosios Vyriausybės prioritetinių sričių. Būtina pasiekti,kad dauguma Lietuvos gyventojų gebėtų naudotis kompiuteriu. Lietuvos Respublikos Seimopatvirtintoje tryliktosios Vyriausybės programos dešimtajame skyriuje deklaruojama “Pasiekti, kaddaugelis Lietuvos gyventojų gebėtų naudotis kompiuteriu”.Pristatomas tyrimas – tai pirmas žingsnis, sprendžiant trečiąjį uždavinį, kadangi labai svarbutinkamai įvertinti esamą situaciją prieš pradedant vykdyti Programą. Visuotinio kompiuterinioraštingumo Programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta priemonė “Vykdyti tęstiniusProgramos įgyvendinimo mokslinius tyrimus, kasmet atlikti tiriamąją vartotojų poreikių analizę”.Tolesni tyrimai leis ne tik įvertinti Programos uždavinių įgyvendinimo eigą ir pažangą, bet irpalyginti pasiekimus kompiuterinio raštingumo srityje bei visuomenės pažiūrą su situacija, turimaprieš pradedant Programos įgyvendinimą.5

1. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PROBLEMA1.1. Kompiuterinio raštingumo problema informacinės visuomenės kūrimokonteksteInformacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje procesas didina spartą. Vis mažiausutinkama skeptikų, neigiančių visuotinės kompiuterizacijos reiškinių svarbą bei įtaką visuomenėsvystymosi procesams. Lietuvos Respublikoje įkurtos informacinės visuomenės kūrimo procesuskuruojančios valstybinės institucijos, priimami atitinkami strateginiai dokumentai ir juridiniai aktai.Vis daugiau šalies piliečių savo tiesioginėje darbinėje veikloje, buityje, laisvalaikyje naudojainformacines technologijas.“Mokymosi visą gyvenimą Memorandume” (Memorandumas, 2001) apibrėžti naujipagrindiniai įgūdžiai, reikalingi aktyviam dalyvavimui informacinės ir žinių visuomenės gyvenime.Sėkmingai darbinei veiklai praktiškai bet kurioje srityje tampa būtinu kompiuterinis arbainformacinis raštingumas, kurio aktualumas nuolat auga. Kiekvienos organizacijos vadovui labaisvarbu, kad priimamas į darbą žmogus turėtų reikalingus darbo su kompiuteriu įgūdžius, nes tik taipjis galės sėkmingai įsijungti į šiuolaikinės organizacijos veiklą.“Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros strategijoje”, kurią LietuvosRespublikos Vyriausybė patvirtino 2001 metų vasario 28 dienos nutarimu Nr. 229, yradeklaruojami fundamentiniai šiuolaikinę situaciją apibūdinantys teiginiai. Pasaulyje vykstapermainos: sparčiai keičiasi tiek rinkos, tiek darbo vietų, namų ūkio ir laisvalaikio aplinka. Žmoniųveiklą vis mažiau riboja nuotoliai ir laikas, veikla darosi globališkesnė, auga specializacija.Atsiranda naujo tipo veiklos – virtualiųjų įmonių, elektroninio viešojo administravimo, darbo,mokymosi ir kultūros plėtros – galimybių. Ypač didelę reikšmę įgyja informuotumas, kompetencija,gebėjimas naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Šios ypatybės skatinapermainas, nes jos yra gyvenimo kokybės ir socialinės gerovės kūrimo, kultūros vertybių ir kalbosišsaugojimo laidas, ūkinės veiklos katalizatoriai, demokratijos plėtros, bendradarbiavimo regionų irvalstybių lygiu, valstybės valdymo pagalbininkai. Informacinių technologijų galia visiškaiatsiskleidžia informacinėje visuomenėje, kai (idealiu atveju) visi jos nariai – gamintojai, paslaugųteikėjai, paprasti žmonės, visų lygių vadovai – gali, moka ir nori naudotis jų pranašumais.Šie “Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros” strategijos teiginiai visiškaiatitinka elektroninės Europos kūrimo dokumente „eEurope“ deklaruojamus elektroninės Europoskūrimo uždavinius:‣ Įtraukti į skaitmeninę erdvę kiekvieną pilietį, šeimą, mokyklą, įmonę ir administraciją.‣ Sukurti išprususią elektroninę Europą, remiamą kultūringo, pasirengusio finansuotinaujas idėjas verslo.6

‣ Užtikrinti, kad elektroninės Europos kūrimo procesas būtų socialiai patrauklus, skatintųvartotojų pasitikėjimą. Cituojami strateginiai dokumentai kiekvienam šalies piliečiui,kuris savo tiesioginiame darbe, visuomeninėje veikloje, buityje ar laisvalaikio poreikiams visdažniau susiduria su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, kelia konkrečius uždavinius,susijusius su kompiuteriniu raštingumu.“Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės strategijos” (ŪkioStrat, 2002) sudėtinėjedalyje “Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtotės strategija” tarp kitų strateginių tikslųir uždavinių suformuluoti uždaviniai kompetencijos srityje.‣ Sukurti informacinių technologijų naudojimo kompetencijos ugdymo sistemą,įgalinančią visus norinčiuosius gauti žinių nepriklausomai nuo amžiaus, veiklos srities,gyvenamosios vietos.‣ Ugdyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų vartotojų kompetenciją mokykloseir universitetuose.‣ Pertvarkyti mokslą ir studijas informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje,pritaikant juos praktinių uždavinių sprendimui.‣ Sukurti valstybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo bei informacinių technologijų irtelekomunikacijų kompetencijos panaudojimo administravime sistemą.Pasaulio banko ataskaitos “Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra” (PasBankas, 2003) skyriuje“Svarbiausių kompetencijų apibrėžimas ir vertinimas” keliamas klausimas – kokių kompetencijųreikia, norint efektyviai funkcionuoti modernioje demokratinėje žinių ekonomikoje? Visuotinaipripažįstama, jog į mokymo programas būtina įtraukti informacinių bei ryšių technologijų įgūdžius.Pasaulio banko ekspertų nuomone, pastaraisiais metais Lietuva pasiekė pažangą keliose žiniųekonomikos srityse. Pagrindinis konkurencingumo augimo veiksnys – sistemingas žinių kūrimas,naudojimas ir skleidimas visame ūkyje bei visuomenėje. Gebėjimas užmegzti kontaktus,naudojantis interneto priemonėmis, tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, įgis vis didesnę reikšmę gaunantinformacijos ir ją panaudojant.Pats kompiuterinio raštingumo terminas Lietuvoje priimamas nevienodai. “Visuotiniokompiuterinio raštingumo standarte” sakoma, kad kompiuterinio raštingumo terminas suprantamasplačiąja prasme: jis apima reikiamą informacinių ir komunikacinių technologijų išmanymą,mokėjimą ir gebėjimą taikyti savo veikloje kompiuterio techninę ir programinę įrangą.Lietuvos mokslininkai savo publikacijose terminą naudoja šiek tiek skirtingai. Štai Kaunotechnologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto 2003 metais vykdyto“Lietuvos 10 ir 12 klasių moksleivių kompiuterinio raštingumo tyrimo” ataskaitoje (Ataskaita,2003) akcentuojama, kad kompiuterinis raštingumas šiuolaikinėje visuomenėje dažnai suprantamaskaip minimalus gebėjimas dirbti kompiuteriu, t.y. turėjimas darbo su klaviatūra įgūdžių, gebėjimas7

dirbti su tekstų redaktoriumi, mokėjimas naudotis interneto paslaugomis. Ar tik minėti aspektaisudaro kompiuterinio raštingumo turinį? Kokios reikalingos šiuolaikinės visuomenės nariuikompiuterinės žinios ir gebėjimai, kad jį būtų galima vadinti raštingu? XX a. aštuntojo dešimtmečiopradžioje vienose šalyse kompiuterinis raštingumas (arba “naujasis raštingumas”) reiškė mokėjimądirbti kompiuteriu ir taikomosiomis programomis, kitose – kaip “antrasis raštingumas” buvoakcentuojamas programavimo pagrindų išmanymas. Dabartiniu metu kompiuterinis raštingumasvisuotinai orientuojamas į taikomąjį kompiuterių panaudojimą.V. Dagienė, L. Markauskaitė (Dagienė, 2004) labiau linkusios pereiti prie naujesnės terminointerpretacijos: per pastaruosius keletą metų smarkiai kito informatikos dalyko kursas bendrojolavinimo mokykloje - net pavadinimas pasikeitė ir dabar tai vadinama informacinių technologijųkursu. Visa tai sudarė prielaidas kompiuterinio raštingumo sąvokos kaitai: Lietuvoje kaip ir visamepasaulyje dažniau imama vartoti informacijos ir komunikacijos technologijos raštingumo sąvoka.Tai yra loginė kompiuterinio raštingumo tąsa, nusakanti piliečio gebėjimus naudotis ne tikkompiuteriu, bet ir moderniomis technologijomis. Kompiuterinio raštingumo terminas tebėra gajus,dažnai vartojamas. Giliau raštingumo sampratą ir teorijas nagrinėjantys mokslininkai taip patnevengia šio termino: žodžio „raštingumas“ reikšmė pakito, tačiau jo metafora tebėra labai stipri.D. Šaparnienė, G. Šaparnis (2003) rašo, kad kompiuterinis raštingumas šiandieninamjaunimui yra toks pat svarbus, kaip kadaise tradicinis raštingumas buvo svarbus jų tėvams irseneliams. Todėl švietimui, kaip svarbiam visuomenės raidos veiksniui, tenka esminis vaidmuosprendžiant apskritai raštingumo ir naujojo raštingumo (kompiuterinio raštingumo) problemas.Mokslinėje literatūroje greta termino kompiuterinis raštingumas (computer literacy) vartojami irkiti, artimi savo prasme terminai (pvz., informacinis raštingumas (information literacy),technologinis raštingumas (technological literacy), skaitmeninis raštingumas (digital literacy),kompiuteriniai įgūdžiai (computer skills), kompiuterinė kompetencija (computer competence) irpan.).Turint galvoje socialinių ir edukacinių reiškinių kultūrinį specifiškumą, galima pagrįstaiteigti, jog itin trūksta Lietuvos edukacines ir kultūrines realijas atspindinčios faktologijoskompiuterinio ugdymo srityje. Tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek Lietuvoje pasigendamakompiuterinio raštingumo tyrimų, nagrinėjančių, ar asmenybės poreikis rinktis vieną ar kitąmokymosi strategiją gali turėti įtakos kompiuterinio raštingumo raidai. Neatsakyta į klausimą, artikslinga ieškoti tiriamųjų statistinių tipų, faktiškai susiklostančių pagal skirtingą kompiuterinioraštingumo ir kitų svarbių požymių raišką.Pasitaiko ir visai piktų kompiuterinio raštingumo termino kritikos atvejų. Štai V. Laučius(2004) elektroniniame leidinyje OMNI laikas skelbia: šių dienų žmogus neišsiverčia be ekonominioraštingumo - tvirtina švietimo ministras. Gal ir neišsiverčia, bet ar tai pakankama priežastis8

moralinio pasaulėvaizdžio dar neturinčius paauglius pratinti prie naudos ir pelno skaičiavimo? Irkoks čia naujadarų vajus - "ekonominis raštingumas", "kompiuterinis raštingumas"? Dar gerai, kadnekalbame apie "kulinarinio" arba "seksualinio" raštingumo įgūdžius vidurinėje mokykloje, nors,atrodo, prie to artėjame. Ponui V. Laučiui galima priminti nebent tai, kad į cituojamą elektroninįleidinį rašo ir jį skaito tik kompiuteriniu raštingumu pasižymintys piliečiai.Žinoma, galima daug polemizuoti dėl termino, kas šiuo pateikiamo tyrimo atveju nėra labaisvarbu. Termino prigimtis nėra lietuviška – vakaruose galima sutikti “Computer literacy”, o rytuose“компьютерная грамотность”. Taigi, šis terminas kiekvienam leidžia suprasti, apie ką kalbama.Šis terminas naudojamas ir tyrimo užduotyje. Galima konstatuoti faktą, kad kompiuterinisraštingumas ne tik tapo svarbia atskiro piliečio kompetencijos charakteristika, bet kartu bendrušalies piliečių jungtiniu rodikliu, atitinkamai charakterizuojančiu konkrečios šalies galimybesinformacinės visuomenės bei žinių ekonomikos plėtros požiūriu.Lietuvoje vyksta realūs informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo procesai.Informacinės technologijos tampa vis geriau pasiekiamos šalies piliečiams ir taip realizuojamasvienas iš informacinės visuomenės pranašumų: naujomis galimybėmis galima plačiai naudotisnepriklausomai nuo vietos bei laiko – internetas leidžia veikti elektroninėje erdvėje nepriklausomainuo prisijungimo vietos 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Žinoma, toks situacijosvertinimas yra optimistinis. Toli gražu dar nėra iki galo įgyvendintas informacinės visuomenėskoncepcijoje deklaruojamas principas, kad piliečiai „gali, moka ir nori” naudotis informacinėmistechnologijomis. Priežasčių yra keletas.‣ Ne visiems šalies piliečiams yra patrauklios ir suprantamos informacinės visuomenėskūrimo nuostatos.‣ Lietuviškame internete galime rasti palyginti nedaug aktualios ir įdomios informacijos.‣ Žymios dalies Lietuvos piliečių kompiuterinis raštingumas tebėra menkas.‣ Daugeliui šalies piliečių interneto paslaugos perdaug brangios ir fiziškai sunkiaiprieinamos.1.2. Kompiuterinio raštingumo vertinimo problemaPradedant dirbti kompiuteriu, pirmiausiai susipažįstama su kompiuterio sandara irpalaipsniui įsisavinamos pagrindinės bendrojo naudojimo programos. Šios kompiuterio vartojimožinios tampa pagrindu, siekiant pradėti dirbti elektroninėje erdvėje. Skirtingi kompiuterio vartotojaimokosi ir dirba skirtingoje aplinkoje, skirtingas bendras jų išsilavinimo lygis, todėl neretai yrasunku apibūdinti, ką realiai moka konkretus kompiuterio vartotojas ir ką iš tikro reiškiadeklaruojamas kompiuterinis raštingumas.9

Susiformuoja kompiuterinės kompetencijos vertinimo problema ir poreikis, siekiantnustatyti dirbančiojo kompiuterio aplinkoje žinių ir įgūdžių lygį, nes tai šiuolaikinėmis sąlygomistampa svarbia bendros profesinės kompetencijos dalimi. Tuo pačiu pageidautina, kad vertinimasbūtų vykdomas pagal vieningus kriterijus ir plačiai taikomas. Reikalingas vieningas sertifikatas –dokumentas, rodantis asmens sugebėjimų atitikimą tam tikro standarto reikalavimams.Europos informatikos profesionalų sąjungų taryba CEPIS inicijavo Europos kompiuterinioraštingumo programos kūrimą ir diegimą. Europos kompiuterinio raštingumo programa diegiavieningą kompiuterio vartotojo sertifikatą ECDL (European Computer Driving Licence) (Otas,Telešius, 2000-2004). ECDL – tai bendras Europos šalių sertifikatas, patvirtinantis jį pateikiančiųasmenų darbo su kompiuteriu įgūdžius. Sertifikato įvedimo tikslas – suvienodinti reikalavimus,keliamus kompiuterių vartotojams visose Europos valstybėse, kurie parodytų, kad testus išlaikęasmenys yra pasirengę darbui naudojant informacines technologijas ir sugeba savarankiškai dirbtiprie kompiuterio bei moka naudoti pagrindines taikomąsias programas vartotojo lygiu. ECDLprograma vieninga visų specialybių ir bet kokio amžiaus kompiuterio vartotojams.ECDL sertifikato gali siekti bet kuris Europos gyventojas. ECDL programa buvosuformuota, orientuojantis į valstybės institucijų ir didelių įmonių darbuotojus. Europos Sąjungosvalstybių institucijos ECDL sertifikavimo sistemą taiko vertinant savo darbuotojų kompiuteriniusįgūdžius. Tai, kad ECDL sertifikatą turi visi organizacijos darbuotojai, tampa prestižiniu, aukštąįmonės kompiuterizacijos lygį patvirtinančiu rodikliu. ECDL programa nesiejama ir nepriklausonuo programinės įrangos, ji nustato pačius reikalingiausius darbo su kompiuteriu įgūdžius. ECDLprograma kompiuterio vartotojams susideda iš septynių modulių.1. Pagrindinės informacinių technologijos sąvokos.2. Kompiuterio naudojimas ir bylų tvarkymas.3. Tekstų tvarkymas.4. Skaičiuoklės.5. Duomenų bazės.6. Pateikčių rengimas.7. Informacija ir komunikacija.Kompiuterio vartotojo testavimas vykdomas konkrečiai programinei įrangai, kuriai yrasudaromi testai, įjungiami į vieningą klausimų ir testų bazę. Kokiai programinei įrangai tai daryti,geriausiai žino ir nusprendžia konkrečios šalies kompiuterininkų sąjunga, ji organizuoja ir klausimųbei testų vertimą į tos šalies kalbą, leidžia metodinę medžiagą ir yra atsakinga už visos ECDLprogramos infrastruktūros palaikymą šalyje.Lietuvos kompiuterininkų sąjunga įstojo į CEPIS 1998 metais. Pagrindinis įstojimo tikslas –koordinuoti Lietuvos kompiuterininkų bendrijos pastangas su kitų Europos valstybių informatikos10

profesionalais kuriant informacinę visuomenę, skleisti Lietuvoje Europos kompiuterinio raštingumoprogramą ECDL. Lietuvoje ECDL programą koordinuoja Lietuvos kompiuterininkų sąjunga ir josKaune įkurta viešoji įstaiga “Informacinių technologijų institutas” (ITI). Nuo 2000 metų sausiomėnesio ITI yra oficiali ECDL programos atstovybė Lietuvoje, o nuo 2003 metų sausio mėnesioatstovauja ECDL programą dar ir Baltarusijoje.Kompiuterių vartotojų testavimui Lietuvoje sukurta originali automatizuoto testavimosistema, kuri įdiegta paslaugų kompiuteryje adresu: www.ecdl.lt. Testuojamam asmeniui iškiekvieno modulio pateikiama 30 klausimų (naujos versijos SV4 testams – 36 klausimai), kuriuosreikiama tvarka generuoja testavimo sistema. Testas laikomas išlaikytu, jeigu per testavimui skirtąlaiką teisingai atsakoma į 80% (naujos versijos SV4 testams – 75%) klausimų. Prie lietuviškostestavimo sistemos jungiamasi per internetą. Teisę prie jos jungtis turi tik įgaliotieji ECDLtestavimo centrai. Kiekvienas Lietuvos pilietis, atėjęs į ECDL testavimo centrą ir pateikęs savopasą, gali už centro nustatytą kainą laikyti ECDL testus arba atrankos (įvadinius) testus. Atrankostestai padeda įvertinti pasiruošimą tikriesiems testams. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga subūrėžinomus Lietuvos specialistus, parengė ir atspausdino lietuviškas ECDL programos SV3 ir SV4versijas bei originalius vadovėlius kiekvienam ECDL moduliui studijuoti. Paslaugų kompiuteryjepilnai įdiegta ketvirta ECDL programos versija SV4. Nuo 2004 metų rudens naudojami ECDLtestai, parengti tiek Microsoft, tiek atvirojo kodo programoms.2004 metų pabaigai į ECDL programą tiesiogiai yra įsijungusios 135 pasaulio valstybės, išjų 34 yra Europos šalys. Programa pradėta diegti daugelyje kitų žemynų valstybių ir ECDL tapopasauline ICDL (International Computer Driving Licence) programa. Daugelyje valstybių ECDLprograma yra diegiama kitų, daugiausiai kaimyninių šalių, pagalba. Kaip jau buvo minėta, Lietuvoskompiuterininkų sąjunga yra įgaliota diegti ECDL kaimyninėje Baltarusijoje. Atskirose valstybėseECDL programos plėtra yra pakankamai netolygi, bet pastebima aiški populiarumo augimotendencija. Pirmasis milijonas kandidatų į programą įsijungė per ketverius metus, antrasis milijonasjau per šešiolika mėnesių. Dabar jau sparčiai skaičiuojamas penktasis į programą įsijungusiųpiliečių milijonas ir tapo aiški tendencija, kad kiekvienas naujas milijonas susiformuoja greičiaunegu per vienerius metus.1.3. Technologinis ir profesinis kompiuterinis raštingumasTradiciškai suprantamam kompiuterio vartotojui pirmiausia reikalingas technologiniskompiuterinis raštingumas – mokėjimas dirbti su asmeniniu kompiuteriu ir labiausiai paplitusiabendrojo naudojimo programine įranga vartotojo lygiu (Otas, Telešius, 2003).11

Tenka konstatuoti, kad kompiuterio vartotojo efektyvios veiklos elektroninėje erdvėjeužtikrinimui būtinas ir profesinis kompiuterinis raštingumas, kuris turi padėti suformuoti konkrečiosprofesijos kompiuterio vartotojui aiškią kompiuterio taikymo savo profesinėje veikloje motyvaciją.Kompiuterio vartotojas turi suprasti, kokios naudos ir naujų profesinių galimybių suteikiakompiuteris darbo vietoje ir kokių problemų gali iškilti, jei informacinės technologijos busignoruojamos.Siekiant efektyviai taikyti informacines technologijas kitose srityse, turi būti ugdomas šiųsričių darbuotojų profesinis kompiuterinis raštingumas. Parengtas “Lietuvos Respublikos visuotiniokompiuterinio raštingumo standartas”, kurio priėmimas yra pirmasis aukščiau cituotos Visuotiniokompiuterinio raštingumo programos realizavimo žingsnis. “Lietuvos Respublikos visuotiniokompiuterinio raštingumo standartą” 2004 metų gruodžio 14 dieną patvirtino Lietuvos Respublikoslaikinasis Švietimo ir mokslo ministras.Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis dabartinių valstybės ir savivaldybių tarnautojų,mokytojų, dėstytojų yra baigę mokyklas ir universitetus tada, kai informacinės technologijos šalyježengė pirmuosius žingsnius, būtina daugiau dėmesio skirti kompiuterinio raštingumo ugdymui.Daugiausia šioje srityje yra nuveikusi Švietimo ir mokslo ministerija. Jos institucijos kasmetorganizuoja mokytojams technologinio ir profesinio kompiuterinio raštingumo kursus. Tai ypačsvarbu, nes būtent mokykloje ugdomas tikrasis informacinės visuomenės pilietis ir tam jį reikiatinkamai ruošti.Kompiuterizuojant mokyklas žengiami nauji žingsniai, kurie išdėstyti „Informacinių irkomunikacinių technologijų diegimo Lietuvos švietime 2005–2007 metais“ strategijoje. Čiaakcentuojama tolesnė IKT diegimo švietime misija:‣ Tobulinti visą ugdymo procesą, IKT teikiamas galimybes panaudoti ugdymo kokybei irefektyvumui stiprinti – edukacinė misija.‣ Plėtoti IKT infrastruktūrą: rengti besimokančią jaunuomenę gyventi elektroninėjeerdvėje, sudaryti sąlygas taikyti IKT visose veiklos srityse ir užtikrinti lygiasnaudojimosi informacija galimybes visiems piliečiams – socialinė, visuomeninė misija.Siekiant įgyvendinti šią misiją, Strategijoje numatomi trys integralūs, vienas kitąpapildantys tikslai ir kiekvienam jų atitinkami uždaviniai:‣ Pasiekti proveržį mokinių mokymui ir mokymuisi naudojant modernias informacinestechnologijas.‣ Sukurti švietimo kompiuterių tinklą – mokymui ir mokymuisi skirta informacijaužpildytą elektroninę erdvę, kartu sudarant sąlygas modernizuoti švietimo valdymą,mokyklų bendruomenių komunikavimą.12

‣ Gerinti gyventojų kompiuterinę kompetenciją, siekiant mažinti socialinę atskirtį IKTsrityje.Strategijoje iškelti uždaviniai visiškai atitinka informacinės visuomenės kūrimo uždavinius– mokyklose bus plačiai diegiamos informacinės technologijos įvairių dalykų pamokose bei visameugdymo procese, internete atsiras daugiau aktualios mokymo ir mokymosi informacijos, busugdoma mokyklų bendruomenių kompiuterinė kompetencija.Vis plačiau diegiamos informacinės technologijos valstybės institucijų bei savivaldybiųdarbe. Realizuojant “Elektroninės valdžios koncepcijos nuostatas” (E.valdžia, 2002), elektroninėjeerdvėje atsiranda viešosios elektroninės paslaugos, kurios leidžia piliečiams greičiau ir patogiauatlikti vis daugiau įprastų operacijų internetu.Visos išvardytos naujos galimybės darbe bei visuomeniniame gyvenime reikalauja darbokompiuteriu gebėjimų, kompiuterinio raštingumo. Vis daugiau mūsų piliečių pripažįsta šiųgebėjimų būtinumą.1.4. Informacinių ir komunikacinių technologijų įgūdžiai bei e. verslas Europoje:situacijos analizė, problemos bei jų sprendimo keliaiInformacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) bei verslas Internete vaidina vissvarbesnį vaidmenį Europos ir pasaulio ekonomikoje. 2000-aisiais metais Lisabonoje EuroposTaryba priėmė ambicingą strategiją (Lisabona, 2000), kurioje išdėstė siekį paversti EuroposSąjungą kompetetingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje. Strategijoje pripažinta, jogEuropos konkurencingumas vis labiau priklauso nuo efektyvaus IKT pritaikymo verslo procesuosebei žinių, įgūdžių ir kompetencijų kurias turi dabartiniai ir būsimieji darbuotojai. Informacinių irkomunikacinių technologijų ir e. verslo įgūdžiai (e. įgūdžiai) tampa vienu esminių veiksniųlemiančių žinių ekonomikos plėtrą. Siekiant plėsti esamą e. įgūdžių bazę reikalinga ES Šalių nariųiniciatyva keliose srityse: švietimo, papildomo ugdymo, mokymosi visą gyvenimą (angl.k. lifelonglearning), užimtumo politikos, taip pat imigracijos, mokesčių bei mokslo ir tyrimų plėtros politikossrityse.Siekdamas išvengti žinių ekonomikos raidos netolygumų ir užtikrinti tokios ekonomikostolimesnę pažangą, Verslo ir pramonės generalinis direktoratas prie Europos Komisijos 2001 m.rugsėjį įkūrė IKT įgūdžių monitoringo grupę, kurią sudarė ES šalių bei Norvegijos atstovai.2002 m. ši grupė išleido ataskaitą (Europos Komisija, 2002), kurioje aprašė e. įgūdžių situacijąEuropoje, o atskiru dokumentu numatė gaires (EK Ataskaita, 2002) šios situacijos gerinimui. IKTįgūdžių monitoringo grupė tais pačiais metais taip pat surengė verslo, Europos Komisijos ir kitųsocialinių partnerių konferenciją, kurioje priimta e. įgūdžių deklaracija (Deklaracija, 2002) bei13

išvados dėl IKT ir e. verslo įgūdžių tobulinimo Europoje. Deklaracija ir Tarybos išvados leido2003 m. įsteigti Komisijos pasiūlytą Europos e. įgūdžių forumą. Šiuo forumu siekiama suburtibendrai diskusijai ir bendriems veiksmams įvairius ekonominius ir socialinius partnerius, pvz.,informacinių ir komunikacinių technologijų pramonės atstovus, universitetus ir kitus mokymocentrus, Komisijos atstovus, Europos Profesinio Mokymo Plėtros Centro (European Center for theDevelopment of Vocational Training - Cedefop) atstovus, Šalis nares, Šalis kandidates, EEA/EFTAšalis bei OECD. Šio forumo rekomendacijos ir veiksmų planai prisideda prie Lisabonos strategijosįgyvendinimo. Po 2004 m. rugsėjį Salonikuose surengtos konferencijos „Europos e. įgūdžiai 2004“,Europos e. įgūdžių forumas išleido ataskaitą „E. įgūdžiai Europai: iki 2010 metų irvėliau“(European e-Skills Forum, 2003), kurioje apibrėžė e. įgūdžių sąvoką, išryškino pagrindinesšios srities problemas ir numatė jų sprendimo kelius.E. įgūdžių forumo pateiktoje ataskaitoje „E. įgūdžiai Europai: iki 2010 metų ir vėliau“, e.įgūdžių terminas apibrėžiamas kaip apimantis tris pagrindines įgūdžių kategorijas.‣ Infomacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) specialistų įgūdžiai: gebėjimaireikalingi IKT sistemų tyrinėjimui, vystymui ir modeliavimui, valdymui, kūrimui,konsultavimui, prekybai ir pardavimui, integravimui, įdiegimui ir administravimui,palaikymui bei aptarnavimui.‣ Informacinių ir komunikacinių technologijų vartotojo įgūdžiai: individų gebėjimaiefektyviai savo veikoje pritaikyti IKT sistemas ir įrenginius. IKT vartotojai pritaikosistemas kaip pagalbines savo darbo priemones – daugumoje atvejų jie nėra IKTsektoriaus darbuotojai.‣ E. verslo įgūdžiai: gebėjimas pasinaudoti IKT (ypač interneto) teikiamomisgalimybėmis užtikrinant efektyvesnį ir produktyvesnį įvairių organizacijų darbą,gebėjimas atrasti naujas verslo tvarkymo galimybes bei gebėjimas įsteigti naujus verslus.IKT įgūdžių monitoringo grupė įvertinusi dabartinę e. įgūdžių Europoje situaciją ir ateitiesdinamiką išskyrė tokias pagrindines problemas:‣ IKT specialistų trūkumas (shortage): darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų IKTspecialistų, neužtikrinama pakankama natūrali darbo jėgos kaita.‣ Įgūdžių atotrūkis (gap): atotrūkis tarp pageidaujamo ir esamo kompetencijos lygmenų.‣ Įgūdžių neatitikimas (mismatch): baigiančiojo mokymo įstaigą/besimokančiojoįgyjamų kompetencijų neatitikimas darbdavių poreikiams.14

Oficiali nacionalinė ir tarptautinė statistika, renkama pagal skirtingas metodikas beistokodama vieningos koncepcijos, nepateikia visų reikiamų duomenų, kuriais galima būtų nusakytie. įgūdžių Europoje trūkumus, atotrūkius bei neatitikimus. Visgi pastaraisiais metais būta atskirųbandymų išmatuoti e. įgūdžių trūkumą Europoje. Pagal Cedefop studiją (Studija, 2004), 2004 m.Europoje buvo 3,7 milijonų IKT specialistų. Paskaičiuota, kad 2010 tokių bus apie 5,1 milijonų.IKT specialistų paklausa sudarys apie 0,23 milijono specialistų kasmet. Šiuo metu Europojestudijuojančiųjų IKT studentų skaičius turėtų patenkinti specialistų paklausą kiekybine prasme.Egzistuoja tam tikri IKT specialistų kompetencijų kokybiniai neatitikimai specifinėse įgūdžiųgrupėse. Europos Informatikų Profesionalų Sąjungų Taryba (CEPIS) taip pat atliko tyrimus IKTužimtumo klausimais. Savo prognozėse, pagal skirtingus augimo rodiklius, CEPIS paskaičiavogalimą IKT specialistų trūkumą ateityje keturiose Šalyse Narėse bei visoje Europos Sąjungoje(CEPIS, 2002). Jei 2001-2005 m. ekonomikos augimas sudarytų 2%, IKT specialistų trūkumas ESsiektų 583 000 darbuotojų, jei ekonomikos augimas sudarytų 5% - 912 000 darbuotojų, jeiekonomikos augimas sudarytų 10% - 1 505 000 darbuotojų, ir jei ekonomika augtų 15% - trūktų 2592 000 kvalifikuotų darbuotojų.Bendriausia prasme, šiuo metu IKT vartotojų įgūdžiai Europoje yra žemi. Tik apie 27%darbo jėgos Europoje yra praėję su darbu susijusį kompiuterinį mokymą. Šis procentas dar mažesnismažą uždarbį gaunančiose gyventojų grupėse: tik 4% (ir tik 3% moterų) žemas pajamasgaunančiųjų yra kada nors praėję su darbu susijusį kompiuterinį mokymą, apmokėtą jų darbdavių.Moterys sudaro apie 43% Europos Sąjungos darbo jėgos, tačiau jos tesudaro 18% kompiuteriųspecialistų.Kaip rašoma E. įgūdžių forumo pateiktoje ataskaitoje „E. įgūdžiai Europai: iki 2010 metų irvėliau“, pagal Eurostat duomenis, tik apie pusė (53%) Europos Sąjungos aktyvių gyventojų 2002metais naudojosi kompiuteriu darbo metu. Šis procentas skiriasi įvairiose šalyse: kompiuteriu darbometu naudojosi nuo 30% iki 40% aktyvios darbo jėgos Graikojoje, Ispanijoje bei Portugalijoje, irdaugiau nei 70% aktyvios darbo jėgos Danijoje, Olandijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Tuo pačiuteigiama, jog darbuotojų, praėjusių specialius apmokymus, darbo efektyvumas pakyla nuo 10% iki20%. Ataskaitoje, remiantis šiais duomenimis, teigiama, jog ES šalys narės bei Europos Komisijaturi užtikrinti prieinamas, nebrangias, arba darbdavių/valstybės apmokamas e-įgūdžių tobulinimoprogramas.E. įgūdžių forumo bei IKT įgūdžių monitoringo grupės ataskaitose nuolatos pabrėžiama, jogEuropos tapimas informacine visuomene turėtų būti pažymėtas siekiu panaikinti esamus arpotencialius skaitmeninius skląstus (digital devide) - žinių ekonomika turi prisidėti prie socialinėssanglaudos, vieningos ir darnios visuomenės kūrimo. Norint patirti visus IKT teikiamus privalumus,reikia sukurti naujas bendradarbiavimo formas. Procesas turėtų būti atviras, apimantis visas15

gyventojų grupes (nepamirštant nepalankios tautinių mažumų, neįgaliųjų, bedarbių, skurdegyvenančiųjų, vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir kt. gyventojų grupių padėties), skatinantisaktyvų įvairių partnerių dalyvavimą.Nagrinėdama e. įgūdžių klausimus Europos Komisija akcentuoja, jog Europai reikalingatokia vizija, kuomet ekonominis augimas, žinių ekonomika pasitarnauja socialinės sanglaudosstiprinimui ir gyvenimo kokybės kėlimui. Nors e. įgūdžiais pradėta domėtis dėl paskutinįjį XXa.dešimtmetį išryškėjusio adekvačiai paruoštų IKT specialistų trūkumo, problema skaudžiai paliečiavisas visuomenės grupes. Daugelis socialinio gyvenimo aspektų vis labiau darosi priklausomi nuoinformacinių ir komunikacinių technologijų, gyventojų e. įgūdžių tobulinimas tampa svarbiuuždaviniu keliomis prasmėmis. Tai ne tik pamatas ekonomikos augimui ir konkurencingumostiprinimui – e. įgūdžiai gali padėti individams pilnai išreikšti savo potencialias galias, e. įgūdžiaiįgalina pilnavertį dalyvavimą ekonomianiame bei socialiniame savo bendruomenės ar šaliesgyvenime.Pripažindami e. įgūdžių svarbą tolimesniai visuomenės raidai, IKT įgūdžių monitoringogrupė bei Europos e. įgūdžių forumas ieško kelių su IKT susijusioms problemoms (specialistųtrūkumui, įgūdžių atotrūkiui ir neatitikimui) spręsti. IKT įgūdžių monitoringo grupės bei Europos e.įgūdžių forumo iniciatyva yra teikiamos rekomendacijos ES politikos pokyčiams ir ESfinansuojamų tyrimų programų kūrimui. Spręsdama e. įgūdžių neatitikimo darbdaviųreikalavimams problemą, Europos komisija tolygiai žinių ekonomikos ir informacinės visuomenėsplėtrai kelia tokius reikalavimus:‣ Reikia apibrėžti ir susitarti dėl to, kokios žinios, įgūdžiai ir kompetencijos yra tinkamiEuropos ekonomikai ne tik trumpalaikėje, bet ir vidutinėje bei ilgalaikėje perspektyvoje.‣ Reikia apibrėžti mechanizmus, kuriais būtų renkama ir skleidžiama informacija apie tai,kokių žinių ir įgūdžių reikia verslui, pramonei ar/ir pramoninėms grupėms.‣ Reikia suteikti individams galimybę gauti reikalingas žinias ir įgūdžius ir/arbainformuoti apie tokių žinių ir įgūdžių stoką bei poreikį.‣ Reikia pripažinti ir sertifikuoti turimus įgūdžius, nepaisant to, kur, kada ir kaip šieįgūdžiai buvo įgyti.‣ Reikia nuoseklios sistemos ar mechanizmo, nukreipiančio profesinį tobulėjimą irįgūdžių įgijimą tokia linkme, kad būtų patenkinti darbdavių ir visuomenės poreikiai.Bendriausia prasme Europos Sąjungoje numatomi tokie IKT specialistų trūkumo, e. įgūdžiųatotrūkio bei neatitikimo problemų sprendimo keliai:‣ Su IKT susijusių specialybių patrauklumo didinimas; nuolatinis problemosakcentavimas ir sąmoningumo kėlimas. Teigiama, jog IKT įgūdžių tobulinimas turėtųbūti įtrauktas į profesinio mokymo programas. IKT specialybių patrauklumas turėtų būti16

didinamas taip, kad mokytis šių specialybių įstotų kuo daugiau moterų ar neįgaliųjų, tuosprendžiant ir socialinės atskirties ar nelygybės klausimus. Siekiant didinti IKTspecialybių patrauklumą, taip pat rekomenduojama gerinti dirbančiųjų IKT sektoriujedarbo sąlygas.‣ Įgūdžių bazės išplėtimas. Europos Komisija akcentuoja poreikį išplėsti e. mokymosirinką Europoje. Manoma, jog iki 2005 m. visi universitetai turėtų turėti virtualiusmokymo modulius. Taip pat kviečiama investuoti į „mokymosi visą gyvenimą“programas. Šios programos remtųsi e. mokymosi sistemomis.‣ Darbo jėgos apmokymai. Šalys narės, pasinaudodamos struktūriniais fondais beiKomisijos parama, turėtų sukurti programas, kurių pagalba būtų apmokomi jau dirbantysir neadekvačius įgūdžius turintys darbuotojai (ypač daug dėmesio turėtų būti skirtabedarbiams, moterims, grįžtančioms į darbo rinką, mažų ir vidutinių įmoniųdarbuotojams ir pan.). Šių programų dėka darbuotojai įgytų reikalingus ir žiniųekonomikoje būtinus darbo kompiuteriu įgūdžius bei įgūdžius susijusius su darbukomandoje, problemų sprendimu, projektų vadyba ir kt. Kai kuriais atvejais, sprendžiantIKT specialistų trūkumo problemą, rekomenduojama organizuoti profesijos keitimokursus, kuomet baigusieji tokius kursus galėtų dirbti IKT specialistais. ESDIS(Informacinės visuomenės užimtumo ir socialinės dimensijos šalyse narėse) grupėrekomendavo, jog Europoje būtų įdiegta vieninga skirtingų lygmenų IKT įgūdžiųsertifikavimo sistema, pvz., Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas (ECDL).‣ Kvalifikuotos darbo jėgos iš užsienio imigracija. Tai trumpalaikis IKT specialistųtrūkumo problemos sprendimas, kurio pasekoje kai kuriose šalyse (pvz, Vokietijoje)dirbtinai pakyla IKT specialistų darbo užmokestis. Tačiau IKT įgūdžių monitoringogrupė teigia, jog teigiamą poveikį šios problemos kontekste turi vidinė ES migracija.‣ Skatinti bendradarbiavimą tarp pramonės ir verslo, valstybės bei švietimo sistemosatstovų. IKT įgūdžių monitoringo grupė (ICT Skills Monitoring Group) akcentuojaįgūdžių neatitikimo problemą ir teigia, jog verslo bei mokymo įstaigų atstovai turėtųbendradarbiauti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas baigiančiųjų mokymo įstaigasparuošimas bei kad būtų sukurtas mechanizmas, kuriuo mokymo programos būtų nuolatderinamos prie kintančių darbo rinkos poreikių.‣ Identifikuoti ir prognozuoti e. įgūdžių poreikius. IKT įgūdžių monitoringo grupėteigia, jog nacionalinių vyriausybių užduotis – sukurti mechanizmus, kuriais galima būtųsurinkti patikimus duomenis apie IKT naudojimą privačiame gyvenime bei darbo vietojeir esamus gyventojų e. įgūdžius. Manoma, jog būtų tikslinga palyginti skirtingųorganizacijų, gyventojų grupių bei skirtingų šalių duomenis. Tokius tyrimus bei17

centralizuotus ir standartizuotus duomenų rinkimus turėtų remti Europos Komisijabendradarbiaudama su OECD, Cedefop bei Eurostat ir nacionaliniais statistikosdepartamentais. Atitinkamų statistinių metodologijų sukūrimas, duomenų surinkimas irpaskleidimas – vienas prioritetinių EK veiksmų, numatytų 2005 metams Europos e.įgūdžių konferencijoje, vykusioje 2004 m. rugsėjo 20-21d. Salonikuose, Graikojoje.1.5. Pirmojo skyriaus išvados1. “Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarte” apibrėžiamas kompiuterinio raštingumoterminas suprantamas plačiąja prasme: jis apima reikiamą informacinių ir komunikaciniųtechnologijų išmanymą, mokėjimą ir gebėjimą taikyti savo veikloje kompiuterio techninę irprograminę įrangą. Tokia termino interpretacija priimta pateikiamame tyrime, nepaisant kitųgalimų ir siūlomų interpretacijų.2. Siekiant nustatyti dirbančiojo kompiuterio aplinkoje žinių ir įgūdžių lygį susiformuojakompiuterinės kompetencijos vertinimo problema. Reikalingas vieningas sertifikatas –dokumentas, rodantis asmens sugebėjimų atitikimą tam tikro standarto reikalavimams.Europos kompiuterinio raštingumo programa diegia vieningą kompiuterio vartotojosertifikatą ECDL (European Computer Driving Licence). ECDL – tai bendras Europos šaliųsertifikatas, patvirtinantis jį pateikiančių asmenų darbo su kompiuteriu įgūdžius.3. Kompiuterio vartotojo efektyvios veiklos elektroninėje erdvėje užtikrinimui būtinas ne tiktechnologinis, bet ir profesinis kompiuterinis raštingumas, kuris turi padėti suformuotikonkrečios profesijos kompiuterio vartotojui aiškią kompiuterio taikymo savo profesinėjeveikloje motyvaciją. Kompiuterio vartotojas turi suprasti, kokios naudos ir naujų profesiniųgalimybių suteikia kompiuteris darbo vietoje ir kokių problemų gali iškilti, jei informacinėstechnologijos bus ignoruojamos.4. Europos Sąjungoje numatomi tokie IKT specialistų trūkumo, e. įgūdžių atotrūkio beineatitikimo problemų sprendimo keliai: su IKT susijusių specialybių patrauklumodidinimas; nuolatinis problemos akcentavimas; dirbančiųjų IKT sektoriuje darbo sąlygųgerinimas; e. mokymosi rinkos išplėtimas; darbo jėgos apmokymas ir sertifikavimas; vidinėIKT specialistų migracija ES šalyse; bendradarbiavimo tarp pramonės ir verslo, valstybėsbei švietimo sistemos atstovų skatinimas; e. įgūdžių poreikių identifikavimas irprognozavimas.18

2. MATAVIMAI IR MONITORINGAS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE2.1. Matavimų ir monitoringo aktualumasInformacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimas yra sudėtingas procesas, kuriopasekmės realiai paliečia atskirų piliečių veiklą, konkrečių piliečių grupių bei visos valstybėsvystymosi perspektyvas. Įvertinant labai spartų informacinių technologijų vystymąsi ir vis naujųgalimybių atsiradimą, labai sunku tinkamai formuluoti perspektyvinius sprendimus, nustatytistrategines veiklos kryptis. Šiuo požiūriu labai svarbu ne tik tai, kad laiku būtų priimami ir vykdomistateginiai bei programiniai sprendimai, bet ir nuolat būtų stebima priimtų sprendimų vykdymoeiga, stebimos jų pasekmės, periodiškai įvertinama situacija. Pagal stebėsenos, vertinimo beiprognozavimo rezultatus gali ir turi būti koreguojami planai, programos bei projektai. Tik tokiubūdu galima tikėtis gerų projektų vykdymo rezultatų, sprendimų sistematiškumo bei atitikimošiuolaikinei situacijai.Lietuvoje yra priimti atitinkami informacinės visuomenės situacijos vertinimo ir stebėsenosdokumentai, šie klausimai atsispindi ir daugelyje programinių dokumentų. “Informacinėsvisuomenės plėtros koordinavimo metodikoje”, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino2003 metų vasario 3 d. nutarimu Nr. 182, konstatuojamas informacinės visuomenės plėtroskoordinavimo metodikos tikslas – nustatyti informacinės visuomenės plėtros planavimo, stebėsenosir valdymo (monitoringo) tvarką. Informacinės visuomenės plėtros koordinavimo pagrindinėsprocedūros nustatomos atsižvelgiant į ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų irapskričių viršininkų administracijų strateginių veiklos planų rengimą, programų vykdymo kontrolę,vertinimą ir informacinių sistemų, registrų kūrimą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat įinstitucijų nuostatuose apibrėžtą kompetenciją įgyvendinti informacinės visuomenės plėtrą šalyje.Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės stebi, analizuojair vertina, kaip įgyvendinami informacinės visuomenės plėtros tikslai, kaip laikomasi teisės aktų,reglamentuojančių informacinių sistemų ir registrų kūrimą, reikalavimų. Informaciją apie tai, kaipįgyvendinami informacinės visuomenės plėtros tikslai, komitetas kaupia duomenų bazėje ir skelbiaKomiteto tinklalapyje www.ivpk.lt .Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 priėmė“ Ilgalaikę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategiją”, kurioje konstatuojama, kadturimos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistikos nepakanka procesams analizuoti irvaldyti. Nėra nuolatinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros proceso stebėjimo ir analizėssistemos.Strategijos realizavimo programoje formuluojami tokie uždaviniai:19

‣ Lietuva iki 2015 metų turi tapti informacine visuomene.‣ Per artimiausius 5 metus turi būti pasiektas 70 procentų gyventojų kompiuterinisraštingumas.‣ Turi būti vykdomi nuolatiniai strateginiai šalies raidos tyrimai, leidžiantys objektyviaianalizuoti ir vertinti jos būklę, numatyti perspektyvias tolesnės plėtros kryptis ir būdus.‣ Turi būti vykdomas prioritetinis investavimas į žmogiškųjų išteklių ir intelektinio šaliespotencialo išsaugojimą ir plėtrą.‣ Būtina kurti informacinę visuomenę: užtikrinti švietimo, mokslo ir ūkio integraciją,plėtoti mokymosi visą gyvenimą principą, skatinti visuomenės aktyvumą.Programos įgyvendinimą koordinuoja ir analizuoja, jos vykdymo stebėseną atlieka Švietimoir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija.2003 metų vasario 26 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.276 buvopritarta “Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikai”. Nustatyta, kad sprendimų projektųpoveikio vertinimas nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. tampa privalomu visiems Vyriausybei teikiamiemsprojektams.Sprendimų poveikio vertinimo metodikos tikslas – reglamentuoti sprendimų poveikiovertinimą, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgta į galimas jų įgyvendinimo pasekmes, kadgerėtų valstybės institucijų ir įstaigų priimamų sprendimų kokybė. Sprendimų projektų poveikiovertinimas – priemonė, padedanti tobulinti viešosios politikos formavimą, valstybės institucijų irįstaigų sprendimų priėmimą. Poveikiui vertinti surinkta medžiaga leidžia sprendimus priimančiomsvalstybės institucijoms ir įstaigoms gauti informaciją apie galimas sprendimų alternatyvas ir jųįgyvendinimo pasekmes. Taip sudaromos sąlygos pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimobūdą.Įvardyti tokie pagrindiniai poveikio vertinimo principai:1. Proporcingumas – sprendimų poveikio analizės detalumas turi atitikti prognozuojamųpasekmių mastą.2. Profesionalumas – parengto sprendimo poveikį turi įvertinti labai kvalifikuotiatitinkamos srities specialistai, turintys specialių mokslo, technikos ir kitokių žinių.3. Bendradarbiavimas – siekdami kvalifikuotai, išsamiai ir tiksliai įvertinti sprendimoprojekto poveikį, jo rengėjai turi atsižvelgti į suinteresuotų institucijų, visuomeniniųorganizacijų ir suinteresuotų socialinių grupių nuomonę.Europos Sąjungoje nėra informacinę visuomenę apibūdinančio specialaus juridiniodokumento (reglamento ar direktyvos). Europos Komisijoje įkurtas generalinis direktoratas irpriimtas elektroninės Europos veiksmų planas, kuriame numatyti 23 informacinę visuomenę20

apibūdinantys rodikliai (eEurope benchmarking indicators). EUROSTAThttp://europa.eu.int/geninfo/query/engine/search/query.pl į savo strateginį 2003-2007 m. planąįtraukė informacinės visuomenės statistinio vertinimo modulį.EUROSTAT parengė septynių skyrių klausimyną:1. Bendra informacija apie informacines technologijas.2. IT naudojimas privačiuose namų ūkiuose.3. IT naudojimas įmonėse.4. IT naudojimas valstybinėse institucijose ir sveikatos sistemoje.5. IT naudojimas švietime.6. IT naudojimas mokymui ir užimtumui.7. IT paslaugų teikėjų veikla.Šalių ekonominis išsivystymas lyginamas pagal „World Times Informacinės visuomenėsindeksą“ (ISI), kurį sudaro 23 rodikliai, grupuojami į 4 skyrius: kompiuterių infrastruktūra (PKskaičius vienam gyventojui, PK skaičius namų ūkiuose, vyriausybinėse institucijose, moksloinstitucijose, išlaidos techninei ir programinei įrangai ir kt.), informacijos infrastruktūra (kabelinisryšys, mobilieji telefonai, pokalbio kaina, fakso aparatų skaičius, radijo, TV aparatų skaičius,telefonų linijos namų ūkiuose ir kt.), interneto infrastruktūra (interneto naudojimas verslo tikslais,namuose, studentų ir moksleivių, el.verslo išlaidos) ir socialinė infrastruktūra (civilinė laisvė,spaudinių skaičius gyventojui, spaudos laisvė, mokinių skaičius vidurinėse mokyklose,universitetuose).2.1 lentelė. Elektroninės Europos Veiksmų planas – 23 statistiniai rodikliai, apibūdinantysinformacinę visuomenęTikslai Rodikliai ApibrėžimaiPigesnis,greitesnis irsaugesnisinternetasGyventojų, nuolatnaudojančių internetą,procentasPrie internetoprisijungusių namų ūkiųskaičiusPrisijungimo sąnaudosĮvairus naudojimas. Nėraskirtumo tarp priėjimopunktų. Gyventojai 15 metųir vyresni. Bent kartą persavaitę.VertinimodažnumasKas 6 mėn.- Kas 6 mėn.Piko valandų/ne piko val.įkainiai. Įskaitant PVM.(Metodika rengiama).Kas 6 mėn.21

Spartesnisinternetasmokslodarbuotojamsir studentamsSaugūs tinklaiir SMARTkortelėsEuroposjaunimasskaitmeniniameamžiujeDarbas žiniųvisuomenėjePrisijungimo sparta irpaslaugos tarp bei vidujeSaugių serverių skaičiusmilijonui gyventojųŽmonių, kurie naudojasiinternetu ir patiriasaugumo problemų,procentasKompiuterių skaičius 100mokinių pradinėse,vidurinėse ir aukštosiosemokslo institucijosePrie interneto prijungtųkompiuterių skaičius 100mokinių pradinėse,vidurinėse ir aukštosiosemokslo institucijoseGreitaeigio prisijungimoprie internetokompiuterių skaičius 100mokinių pradinėse,vidurinėse ir aukštosiosemokslo institucijoseMokytojų, kurie nuolatnaudoja internetą savodėstomam dalykui, bet neskaičiavimams, skaičiusDarbo jėgos, turinčios ITmokymo pagrindus,procentasVietų skaičius irbaigusieji ICT kursusDarbo jėgos, užimtosteledarbu, procentasInformacija yra Dantetinklapyje. Informaciją apiemaksimalią tinklų spartąpateiks šalys narės.Serverių, naudojančiųtaikomąsias programas,užtikrinančias saugiussandorius, skaičiusSaugos problemos, įskaitantkredito kortelių klastotes,virusus ir kt.Apima tik mokymo tikslamsnaudojamus kompiuteriusApima tik mokymo tikslamsnaudojamus kompiuteriusGreitaeiga, įskaitantprisijungimą per ADSL,kabelį, palydovus, UMTS irbevielį ryšį.Naudoja bent kartą persavaitęDarbo jėgos, turinčios ITmokymo pagrindus,procentasUniversitetuose iruniversitetų lygiokolegijose. ICT mokymas(rengiamas apibrėžimas)Teledarbas: kai įmonėnaudoja ICT visam ar daliaidarbo atlikti, kai asmuodirba ne darbo vietojeKas 6 mėn.Kas 6 mėn.Kartą per metusKartą per metusKartą per metusKartą per metusKartą per metusKartą per metusKartą per metus22

VisuotinisdalyvavimasžiniųvisuomenėjeElektroninėsprekybosskatinimasTiesioginioryšio (on-line)vyriausybėSveikatatiesioginiu ryšiu(on-line)PasauliniųtinklųskaitmeninisturinysIntelektualiostransportosistemosViešo interneto priėjimopunktų skaičius 1000gyventojųVyriausybinių internetosvetainių, atitinkančiųWAI 1 prieinamumogaires, procentasKompanijų, perkančių irparduodančių perinternetą, skaičiusPagrindinių viešųjųpaslaugų, prieinamųtiesioginiu ryšiu (online),procentasViešas tiesioginio ryšio(on-line) vyriausybėspaslaugų naudojimas:kreipiantis informacijos irpateikiant formasViešųjų kontraktų,sudaromų per internetą,procentasSveikatos apsaugospaslaugų, teikiamų perinternetą, procentasGrupavimas pagalinterneto panaudojimotipą, kai naudojasisveikatos priežiūrosprofesionalaiEuropos Sąjungossvetainių, patenkančių į50-tuką pagallankomumą, procentasAutokelių tinklo suįrengta transporto grūsčiųinformacijos ir valdymosistema procentasViešo priėjimo punktai:visuomeninių ar privačiųterminalų valdytojų,nemokamai ar už mokestį.Išskyrus kibernetineskavines.Tinklo prieinamumoiniciatyva (WAI) standartoapibrėžimas, “A” lygishttp://www.w3.org/WAIBus iš naujo apibrėžta,atsižvelgus į EUROSTAT’oel.prekybos tyrimorezultatusPagrindinės paslaugos: jasapibrėš elektroninėsVyriausybės darbo grupėPagrindinės paslaugos: jasapibrėš elektroninėsVyriausybės darbo grupėPirminės sveikatos pagalbosteikėjų, turinčiųbiuro/chirurgo priėjimą prieinterneto, skaičius(duomenys rinkti 2001vasario mėn.)Farmacininkų informacija,epidemiologų informacija,gydymas ir kt.Apibrėžiamas svetainėspavadinimo ir turiniopagrinduKartą per metusAtnaujinamanuolatKartą per metusKas 6 mėn.Kas 6 mėn.Kas 6 mėn.Kartą per metusKartą per metusKartą per metus1 WAI - Web Accessibility Initiative – prieigos prie pasaulinio tinklo iniciatyva, kuri skatina prieigos plėtrą perpenkias sritis: technologijas, žinynus, priemones, švietimą ir tyrimus, koordinuodama šią veiklą su visomispasaulinėmis organizacijomis.23

Peržiūrėjus rodiklius, galima pastebėti, kad nemaža jų dalis yra susijusi su kompiuteriniuraštingumu, bet tiesiogiai kompiuterinio raštingumo rodiklis nėra apibrėžtas. Pateiktame rodikliųsąraše atsispindi rodikliai, kurių vertinimas daugiau susijęs su fizinių objektų verinimu. Piliečiųkompiuterinis raštingumas yra labiau subjektyvaus vertinimo charakteristika.2.2. Lietuvos informacinė visuomenė tarptautinių tyrimų požiūriuInformacinės visuomenės plėtros Lietuvoje požiūriu buvo vykdomi tarptautiniai tyrimai.Tokių tyrimų nebuvo daug ir jie nebuvo tiesiogiai skirti kompiuterinio raštingumo situacijaiLietuvoje analizuoti. Žinoma, bet kuris tyrimas, susijęs su informacinės viauomenės Lietuvojeplėtra, būtinai kažkokiu aspektu vertina Lietuvos gyventojų kompiuterinį raštingumą. Labiausiaireprezentatyvus tyrimas – tai jau aukščiau minėtas Pasaulio banko tyrimas, pristatytas ataskaitoje“Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra” (PasBankas, 2003).Ataskaitos 28 punkte formuluojamos svarbiausios pagrindinio ir vidurinio mokslokompetencijos. Tarp jų – gebėjimas veiksmingai naudoti priemones bei jas derinti (pamatiniaiįgūdžiai, dialogo priemonės, naujų priemonių žinojimas, informacinių ir ryšių technologijųnaudojimas, veiksmingas informacijos ir kalbos naudojimas). Ataskaitoje akcentuojama, kadPasaulio ekonomikos forumas savo 2001 m. vasario mėn. Pasaulio Informacinių technologijųataskaitoje įvertino 75 šalis pagal jų pasirengimą, “Tinklu sujungtam pasauliui”. Lietuva užima 42-ąvietą ir buvo tarp žemiausias vietas užėmusių tuometinių kandidačių į Europos Sąjungą. Šalys darvertintos pagal būsimą informacinės visuomenės plėtrą galinčius lemti veiksnius – čia Lietuvaužima 43-iąją vietą. “eEuropa –Lyginamieji rodikliai” priemonės rezultatai rodo, kad Lietuvaatsilieka, kurdama informacinę visuomenę.Kitas svarbus vertinančios informacijos šaltinis - “eEurope+” ataskaita (Europa, 2004).Ataskaitoje analizuojami Lietuvos pasiekimai, galimybės ir problemos informacinės ir žiniųvisuomenės srityje, apžvelgiami gyventojų ir verslo poreikiai, įvertinamos valstybės institucijų beiverslo subjektų pastangos, plėtojant informacinę visuomenę, integracijos į Europos Sąjungąkontekste, taip pat apžvelgiama kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių patirtis ir pažymimi veiksniai,kurie gali būti reikšmingi, tęsiant šios srities darbus, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.Žinių visuomenės ir žinių ekonomikos vystymosi rodiklių apžvalgoje pirmiausiaiakcentuojamas naudojimasis kompiuteriais ir internetu. Pateikiami grafikai, vienaip ar kitaipiliustruojantys informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje situaciją pagal aukščiau nagrinėtusinformacinę visuomenę apibūdinančius statistinius rodiklius.24

Lietuva aktyviai dalyvavo tarptautiniame projekte “ Informacijos technologija mokyklose”SITES (Second Information Technology in Education Study). Projektas buvo vykdomas keliaisetapais. Pirmųjų dviejų etapų rezultatai pristatyti ŠMM Informacinių technologijų centro svetainėjewww.ipc.lt .Tyrimo ataskaitoje tarp kitų išvadų akcentuojama:‣ Mokytojai turi būti apmokomi naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis,norint jas integruoti į pamokų turinį.‣ Turi būti sukurta tokia vertinimo sistema, kuri galėtų įvertinti naujų įgūdžių pasiekimus.Vykdyti tarptautiniai tyrimai tiesiogiai neanalizavo Lietuvos piliečių kompiuterinioraštingumo lygio. Kita vertus, tyrimuose netiesiogiai kompiuterinis raštingumas vertinamas, nesinformacinių technologijų taikymas konkrečiose srityse be minimalaus kompiuterinio raštingumonėra įmanomas.2.3. Lietuvos informacinė visuomenė Lietuvoje vykdytų tyrimų požiūriuPirmasis reprezentatyvus informacinės visuomenės situacijos Lietuvoje tyrimas AtvirosLietuvos fondo iniciatyva buvo atliktas 2001 metais. Reprezentatyvų sociologinį tyrimą atlikoviešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, rezultatų analizę atliko Vilniausuniversiteto Informacijos visuomenės studijų centro vadovas Marius P. Šaulauskas. Tyrimomedžiaga yra Atviros Lietuvos fondo svetainėje http://www.osf.lt/lt/main.htm .Kompleksinio sociologinio tyrimo „Lietuva informacinėje visuomenėje“ duomenimis2001 m. Lietuvoje:‣ 31% visų 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų moka naudotis kompiuteriu.‣ 13% gyventojų namuose turi kompiuterį.‣ 38% nemoka, tačiau nori išmokti naudotis kompiuteriu.‣ 13,5% ketina artimiausiu laiku įsigyti kompiuterį (t.y. galima prognozuoti, kad kitaismetais 26,5% Lietuvos gyventojų savo namuose turės kompiuterį; palyginus suišsivysčiusiomis šalimis, kompiuterius turi daugiau nei pusė visų namų ūkių, o tai yraakivaizdus atsilikimas).‣ Net 31% gyventojų nemoka ir nenori išmokti naudotis kompiuteriu.Kompiuterių paplitimo ir vartojimo namuose mastą labiausiai lemia išsimokslinimas,amžius ir pajamos, o lytis – kur kas mažiau. Kuo aukštesnį išsilavinimą yra įgiję gyventojai, kuo jiejaunesni ir kuo didesnės jų pajamos, tuo dažniau jų namų ūkiai yra kompiuterizuoti.‣ Tarp turinčių stalinį arba nešiojamąjį kompiuterį namuose yra daug jauniausių (15-19metų) respondentų – 30,7%, mažiau (60 metų ir vyresnių respondentų) – tik 2,9%.25

‣ Tarp turinčių stalinių arba nešiojamąjį kompiuterį namuose respondentų taip pat daugaukštąjį mokslą baigusių Lietuvos gyventojų – 29,8%, o 10,5% tokių turinčių yravidurinio ir spec. vidurinio išsimokslinimo. Mažiausiai turinčių kompiuterį yra tarpnebaigto vidurinio išsimokslinimo respondentų – tik 6,8%.‣ Tarp turinčių stalinį arba nešiojamąjį kompiuterį namuose yra daug gaunančiųdidžiausias pajamas Lietuvos gyventojų – 32,4%, o gaunančių mažiausias pajamas tik5,8%.Namuose esantis kompiuteris dažniausiai naudojamas: žaidimams – 61,1%, tekstamsapdoroti – 56,1%, naršyti po internetą – 41,4%. Duomenų bazėms kompiuterį namuose naudoja26,4%, grafikams apdoroti – 22,2%, apskaitai – 17,6% respondentų. Daugiau vyrų negu moterųteigė naudoją kompiuterį namuose duomenų bazėms, atitinkamai 34,6% ir 16,7%. Išsimokslinimasnelemia kompiuterio panaudojimo namuose būdo.Kompiuteriu darbo ir mokslo vietose besinaudojantys respondentai dažniausiai jį naudojatekstams apdoroti – 53,1% ir naršyti po internetą – 48,8%. Kompiuteris rečiau naudojamasduomenų bazėms – 39,8%, apskaitai – 36,4%, dar rečiau grafikai apdoroti – 20,5% ir žaidimams –19,8%.Praėjus trims metams buvo atliktas sociologinis tyrimas "Viešasis informatizacijos diskursasLietuvoje", kuriam vadovavo Marius P. Šaulauskas.Naujas tyrimas parodė:‣ Lietuvos gyventojų optimizmas dėl informacijos technologijų naudos blėsta.‣ Maždaug trečdaliu sumažėjo žmonių, manančių, kad informacijos technologijos padėsišspręsti socialines problemas, palengvins bendravimą su draugais ar giminėmis ar turėsteigiamą įtaką švietimui ir ekonomikai.‣ 2001 metais 80% žmonių manė, kad informacijos technologijos padės spręsti socialinesproblemas, o dabar taip manančių sumažėjo 20-30%‣ 2003 metais 38,8% jo dalyvių manė, kad informacijos technologijų plėtra teigiamąpoveikį gali padaryti švietimui ir išsilavinimui, 36,9% - ekonomikos raidai ir užimtumui.2001-aisiais tokios nuomonės laikėsi atitinkamai 50,7% ir 66% apklaustųjų.Konstatuota, kad optimizmas dėl informacijos technologijų teigiamos įtakos šalies ūkiui iržmonių gyvenimui mažėja.‣ Požiūris į informacijos technologijas keičiasi dėl jomis nesinaudojančių žmonių bei dėlto, kad jos "vis geriau ir vis arčiau pažįstamos".‣ Dabar jau 60% lietuvių intensyviai naudojasi svarbiausiais informacijos technologijųatributais - mobiliaisiais telefonais ir dirba kompiuteriais, naudojasi interneto ryšiu.26

‣ 2003 metais 3,5% daugiau žmonių negu 2001-aisiais sakė maną, kad informacijostechnologijų plėtra gali padaryti teigiamą poveikį kultūriniam gyvenimui, tačiau beveik5% sumažėjo manančiųjų, kad tokį pat teigiamą poveikį informacijos technologijos darožmonių laisvalaikiui.‣ 5,3% apklaustųjų pareiškė, kad informacijos technologijos neigiamai veikia kultūrinįgyvenimą, 5,7% - socialinę apsaugą ir teisingumą, 5,9% - laisvalaikį bei 7,2% -tarpusavio bendravimą.‣ 2003 metais į klausimą, kam labiausiai reikalinga informacijos technologijų plėtra,beveik 59% apklaustųjų atsakė, kad visiems žmonėms; 2001 metais taip manančiųjųbuvo beveik 74 procentai.Tyrimas parodė, kad lietuviai, skirtingai nei skandinavai, tačiau panašiai kaip japonaiinformacijos technologijas supranta kaip ekonominį ir technologinį, o ne kaip kultūrinį, švietimo aržmogų lavinantį reiškinį ( www.ivpk.lt ).2003-2004 metais Kauno apskrities administracijos iniciatyva buvo vykdomas PHAREprogramos projektas “Kauno e.regionas: informacinės visuomenės partnerystės programa”.Parengtoje galimybių studijoje (e.regionas, 2004) buvo įvertinta informacinės visuomenės ir žiniųekonomikos kūrimo Kauno regione analizė. Galimybių studijoje buvo išnagrinėtos penkios kryptys:viešasis administravimas, bendruomenės ir e. demokratija, švietimas ir e. gebėjimai, e. sveikata,verslas ir inovacijos.Galimybių studijos “Švietimas ir e. gebėjimai” skyriuje akcentuojama, kad Kauno regionasmokyklų aprūpinimo kompiuterine įranga bei internetu Lietuvos mastu nėra pirmaujantis. Kaunoregiono mokyklų kompiuterizavimo situacija galėtų būti geresnė, jei daugiau dėmesio ir lėšų šiaiproblemai skirtų Kauno regiono savivaldybės.Informacinės technologijos sudaro prielaidas pateikti elektroninėje erdvėje platų švietimoinformacijos spektrą – direktyvinius dokumentus, reikalingas nuorodas, mokomąją-metodinęmedžiagą ir t.t. Tuo požiūriu buvo tyrinėtos Kauno apskrities savivaldybių interneto svetainės,siekiant nustatyti, kaip naujos galimybės išnaudojamos Kauno apskrityje. Žinant, kad mokyklųkompiuterizacija realiai vyksta ir informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje procesai yrapakankamai žymūs, galima konstatuoti, kad Kauno apskrities savivaldybės savo internetosvetainėse labai mažai atspindi šiuos procesus. Nors informacinės visuomenės plėtra yraneatsiejama nuo tikrojo informacinės visuomenės piliečio ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose,nuo elektroninių gebėjimų įgijimo valstybės ir savivaldybių tarnautojams, aiškiai matosi, kad tieelektroniniai gebėjimai bei informacinės visuomenės, elektroninės valdžios kūrimo procesai ne visųaiškiai suprantami.27

Projekto rezultatas – informacinės visuomenės kūrimo Kauno regione programa iki 2012metų. Programos švietimo ir e. gebėjimų kryptyje numatomi tokie tikslai:‣ Aktyvinti Kauno regiono švietimo įstaigų veiklą, ugdant informacinės visuomenėspilietį, įsijungiant į šalyje pradedamą vykdyti informacinių technologijų taikymougdymo procese proveržio programą.‣ Pasiekti, kad visi Kauno regiono valstybės ir savivaldybių tarnautojai įgytų ir patvirtintųsavo kompiuterinį raštingumą.‣ Sudaryti galimybes visiems Kauno regiono piliečiams pagal savo poreikius ugdyti savoe. gebėjimus lankant kursus, mokantis nuotoliniu būdu, taip sudarant palankesnesgalimybes darbe bei ieškant darbo; nedirbančių piliečių įtraukimui į veiklą elektroninėjeerdvėje aktyviau panaudoti visuomenines organizacijas (Trečiojo amžiaus universitetusir t.t.).‣ Toliau plėtoti jau paskelbtas Kauno regione programas (besimokančio miesto ir t.t.) irvisokeriopai skatinti verslo iniciatyvas (Interneto autobusai ir t.t.).Pats naujausias tyrimas yra “Atvirasis kodas švietime”, kurį atliko Matematikos irinformatikos instituto mokslininkai Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu. Tyrimo tikslas –išanalizuoti atvirųjų programų situaciją Lietuvoje, Europos Sąjungos ir kitose šalyse, išsiaiškinti,kaip naudojama atviroji programinė įranga švietime, kokie vykdomi projektai, iniciatyvos, kaipvyksta atvirųjų programų adaptavimas ir lokalizavimas bei aptarnavimas.Tyrimas buvo skirtas atvirųjų programų diegimui mokyklose, bet kartu tyrimo medžiagojegalimas rasti su kompiuteriniu raštingumu sietinos informacijos:‣ Mokytojų entuziazmas diegiant atvirojo kodo programinę įrangą.‣ Kompiuteriai ir internetas moksleivių namuose.‣ Ką veikia moksleiviai elektroninėje erdvėje.2.4. Kompiuterinio raštingumo tyrimai LietuvojeKompiuterinį raštingumą mokykloje tyrė Kauno technologijos universiteto Socialiniųmokslų fakulteto Edukologijos institutas 2003 metais. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymuinstitutas vykdė “Lietuvos 10 ir 12 klasių moksleivių kompiuterinio raštingumo tyrimą” (Ataskaita,2003). Šio tyrimo tikslas buvo atsižvelgiant į “Moksleivių kompiuterinio raštingumo standarto”reikalavimus sukurti kompiuterinio raštingumo testą, sukaupti ir apibendrinti informaciją,leidžiančią edukacinėmis priemonėmis tobulinti ir efektyvinti bendrojo lavinimo mokyklųmoksleivių informacinių technologijų panaudojimo žinių ir gebėjimų ugdymą.28

Tyrimo ataskaitoje pažymima, kad reikalavimai kompiuteriniam raštingumui nuolat auga, nesvienos technologijos sparčiai keičia kitas. Įvairūs tyrimai atskleidė, kad kompiuterinio raštingumolygį veikia įvairūs faktoriai. Reikia pažymėti, kad kompiuterinis raštingumas glaudžiai susijęs sumus supančia socioedukacine aplinka: su pasirinktu mokymosi profiliu, su vietove, su amžiumi,priėjimo prie kompiuterio galimybėmis ir pan. Tačiau būtina pastebėti, kad nagrinėjami veiksniai nevisada yra lemiantys, nes dažniausiai kompiuterinio raštingumo lygį nusako faktorių visuma. Todėlkalbant apie socioedukacinius veiksnius, turimi galvoje tokie aspektai: 1) tiriamo moksleivio“miestietiška” arba “kaimietiška” kilmė, 2) moksleivio šeimos socioekonominis statusas, 3) tėvųedukacinis lygis, 4) santykio su kompiuteriu aspektai (turi/neturi kompiuterį, internetinį ryšįnamuose, kaip dažnai naudojasi kompiuteriu, ką veikia prie kompiuterio, kur tenka dirbtikompiuteriu ir pan.).Tyrime buvo reikalingas trumpas, ekonomiškas ir patikimas kompiuterinio raštingumo testas,parodantis realią situaciją Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių tarpe.Ekonomiškumas, mažos laiko sąnaudos, prieinamumo problema ir būtinybė patikrinti moksleiviųkompiuterinio raštingumo standarto veiksnumą – tai buvo nurodyta kaip pagrindinės priežastys, dėlkurių nebuvo pasitelkta plačiai vartojama ECDL testų sistema, o konstruojamas savitas, naujastyrimo instrumentas.Dvyliktokų kompiuterinio raštingumo tyrimo koreliacinė analizė leidžia teigti:1. Nėra statistiškai patikimos testo balų skaičiaus priklausomybės nuo respondento lyties.2. Testo balų skaičius priklauso nuo to, ar respondentas turi namuose kompiuterį.3. Testo balų skaičius priklauso nuo respondento bendro pažymių vidurkio.4. Nėra statistiškai patikimos testo balų skaičiaus priklausomybės nuo to, ar respondentotėvai dirba kompiuteriu.5. Testo balų skaičius priklauso nuo to, kurioje klasėje respondentas pradėjo mokytisinformatikos (informacinių technologijų).6. Testo balų skaičius labai priklauso nuo to, kiek respondentas savarankiškai dirbakompiuteriu.Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinis egzaminių centras 2004metais organizavo moksleivių kompiuterinio raštingumo įskaitą (Įskaita, 2004). Mokiniųkompiuterinio raštingumo įskaita vyko 2004 m. kovo 13 d. 510 mokyklų. Kandidatus registravo577 mokyklos, įskaitą ketino laikyti 14 769 kandidatai (įskaitos sprendimų ataskaitose užfiksuoti 13323 laikymo atvejai). Maksimali taškų suma, kurią galėjo surinkti laikiusieji įskaitą – 30. Minimaliišlaikymo taškų sumos riba – 20. Kompiuterinio raštingumo įskaitą išlaikė 77% laikiusiųjų.29

Įskaitos rezultatai nėra geri. Kadangi buvo siekiama nustatyti, kaip moksleivių žiniosatitinka “Moksleivių visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto” reikalavimus, galima teigti,kad įskaitos rezultatai realiai prastesni. Standartas yra parengtas ECDL Start pagrindu, todėl irvertinti buvo tikslinga pagal ECDL nuostatas – reikia atsakyti 80% klausimų. Šios ataskaitosautorių nuomone, buvo tikslinga moksleivių įskaitai organizuoti panaudoti esamą ir eilę metųpatikimai funkcionuojančią Lietuvos ECDL infrastruktūrą. Tada finansavimą būtų galima skirtiECDL sertifikatams, o ne esančios infrastruktūros bereikalingam dubliavimui. Moksleiviai būtųturėję platesnes galimybes testuotis pasirinktame testavimo centre sau patogiu laiku, kaipretendentas mano esąs pasiruošęs patvirtinti savo kompiuterinę kompetenciją. Be to, ECDLsertifikatas moksleiviui praverstų gyvenime ateityje. Moksleiviams testuotis verta rekomenduoti nepaskutinėje klasėje, kai daug dėmesio, laiko ir energijos reikalauja pasiruošimas baigiamiesiemsegzaminams.Studentų kompiuterinį raštingumą daktaro disertacijoje “Studentų kompiuterinisraštingumas: ribotų išteklių visuomenės edukacinis ir psichosocialinis kontekstas” Šiauliųuniversitete tyrė Diana Šaparnienė. Pagrindiniai mokslinio tyrimo uždaviniai vertinant studentųkompiuterinį raštingumą buvo tokie.‣ Lietuvos studentų populiacijoje atlikti diagnostinius matavimus, imties branduolįsuformuojant iš studijuojančiųjų vadybos ir ekonomikos dalykus. Matematiškai apdorotiduomenis, panaudojant modernius daugiamatės statistikos metodus: faktorinę analizę,klasterinę analizę, diskriminantinę analizę, dispersinę analizę, daugiamatę regresiją ir kt.‣ Interpretuoti gautus faktinius duomenis apie kompiuterinį raštingumą bei jį paveikiančiusveiksnius.Čia pateikiamos pagrindinės studentų kompiuterinio raštingumo tyrimo išvados:‣ Studijų f o r m a . Dieninio skyriaus studentai kompiuterinio raštingumo testą atlikogeriau negu vakarinių studijų studentai.‣ Studijų finansavimo pobū d i s . Valstybės finansuojamose vietose besimokantysstudentai, atlikdami kompiuterinio raštingumo testą, pasiekė kiek geresnių rezultatų neimokamose vietose studijuojantieji.‣ Specialybė . Vadybos ir ekonomikos specialybes studijuojančiųjų kompiuterinisraštingumas santykinai yra aukštesnis už kitų tyrime dalyvavusių specialybių studentųkompiuterinio raštingumo lygį.‣ D a r b o k o m p i u t e r i u p a t i r t i s . “Kompiuterinis stažas” daro tiesioginę įtakąkompiuterinio raštingumo lygiui.30

‣ Kontakto su kompiuteriu intensyvumas. Tiriamųjų kontakto su kompiuteriutyrimas parodė, kad vyrai anksčiau susipažįsta su kompiuteriu, anksčiau pradeda juo dirbtinuolat, merginos epizodinius ar nuolatinius kontaktus su kompiuteriu daugiausia turi nuo15 iki 18 metų, t.y. mokykloje, kai yra dėstomas informatikos kursas.‣ U ž s i e n i o k a l b a . Studentai, turintys gerus anglų kalbos įgūdžius, kompiuterinį testąatliko geriau nei studentai, turintys kitų užsienio kalbų (vokiečių, prancūzų) įgūdžių.‣ P a j a m o s . Geriausius kompiuterinio testo rezultatus pasiekė studentai, kilę išvidutinėmis (nuo 1000 iki 2000 litų per mėnesį) pajamomis disponuojančių šeimų.‣ Asmeninio kompiuterio turė jimas (neturė jimas) namuose. Studentai,turintys galimybę naudotis kompiuteriu namuose, parodė žymiai geresnius kompiuterinioraštingumo testo rezultatus.‣ T ė v ų e d u k a c i n i s c e n z a s . Šio tyrimo duomenys neparodė, kad egzistuotų ryšystarp tėvų išsimokslinimo ir kompiuterinio raštingumo kokybės.‣ L y t i š k u m a s . Tyrimas leidžia pagrįstai plėtoti hipotezę apie egzistuojantį didelį faktinįskirtumą tarp studentų ir studenčių kompiuterinio raštingumo kokybės. Vaikinų faktiniskompiuterinis raštingumas geresnis nei merginų.Pateiktos išvados rodo, jog apskritai svaresnis kompiuterinio raštingumo formavimo (irformavimosi) veiksnys yra ne tiek asmenybės savybės, kurios neretai yra sąlygiškai stabilios,sunkiau keičiamos, bet socialiniai ir edukaciniai veiksniai. Iš ugdymo mokslo ir praktikos pozicijųvertinant, šis faktas tikrai yra palankus. Vykdant tinkamą švietimo politiką ir valdymą bei tinkamaiorganizuojant ugdymą ir jo (mikro- bei makro-) aplinkas, galima manipuliuoti gerokai laisviau irpatikimiau, nei asmenybės savybėmis; vadinasi, kartu galima apčiuopiamai paveikti kompiuterinioraštingumo formavimąsi teigiama linkme.Lietuvos Teisės universiteto studentų kompiuterinio raštingumo tyrimas buvo vykdomasLietuvos teisės universiteto pirmo kurso dieninio ir neakivaizdinio skyriaus teisės, teisės irvaldymo, viešojo administravimo, socialinio darbo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir policijosveiklos, teisės ir penitencinės veiklos specialybių studentų tarpe, siekiant nustatyti darbokompiuteriais patirtį ir galimybes mokslo metų pradžioje (Petrauskas, 2003).Tyrimo tikslas - atlikti pirmo kurso studentų darbo kompiuteriu patirties ir galimybių lygioir keitimosi tendencijos analizę, nustatyti pirmo kurso studentų galimybę nuolat dirbti kompiuteriu,šios charakteristikos keitimosi tendenciją skirtingais mokslo metais, nustatyti darbo kompiuteriustažą ir jo keitimąsi skirtingais mokslo metais, nustatyti, kaip pirmo kurso studentai vertina savodarbo kompiuteriu žinių ir mokėjimų lygį ir šio vertinimo keitimosi tendenciją. Informacijosrinkimui buvo organizuota studentų apklausą. Studentams buvo pasiūlyta įvertinti savo31

kompiuterinio raštingumo lygį ir atsakyti, kokia galimybę nuolat dirbti kompiuteriais jie turi, koksjų darbo kompiuteriais stažas.Anketų analizės rezultatuose atsispindėjo bendri žinių visuomenės vystymosi Lietuvojeprocesai. Labai svarbu teisingai organizuoti studentų savarankišką darbą ir suteikti darbokompiuteriu galimybes. 2002/03 mokslo metų pradžioje 31% visų studentų turėjo silpnus darbokompiuteriu mokėjimus, 4% šių žinių neturėjo. Vadinasi, organizuojant informatikos dėstymą, darnegalima atsisakyti pradmenų aiškinimo.Ateityje pageidautina įstojusiųjų į pirmą kursą studentų informatikos žinias ir darbokompiuteriu mokėjimus patikrinti ne tik anketavimu, bet ir pagal specialiai paruoštus testus ir,atsižvelgiant į testų rezultatus, duoti studentams skirtingas užduotis. Reikia, kad studentai galėtųtoliau gilinti savo žinias informacinių technologijų srityje, kad studijų procesas būtų tolygesnis irsvarbiausia įdomus pačiam studijuojančiam.2.5. Statistika ir naujienosStatistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės http://www.std.lt skelbiastatistinius duomenis apie įvairias šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis. Daugumarodiklių pateikiami nuo 1995 metų. Tai suteikia galimybę stebėti įvykusius pokyčius. Kadvartotojams būtų patogu, pateikta informacija sugrupuota į 9 temas pagal Eurostato taikomąskirstymą.Departamento svetainėje pateikiami detalūs 2003 ir ankstesnių metų įvairių statistikos sričių(nacionalinių sąskaitų, finansų, gyventojų, švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, darbo,pramonės, žemės ūkio, statybos, prekybos, transporto) rodikliai. Naudoti Statistikos departamento irkitų institucijų statistiniai duomenys.Statistikos departamentas 2004 08 13 paskelbė tokius kompiuterių ir interneto naudojimo2004 metų pirmą ketvirtį duomenis:‣ Asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius per pusmetį padidėjo 26 procentais,namuose naudojančių internetą – 38 procentais.‣ Asmeninį kompiuterį namuose 1996 metais turėjo vienas iš šimto namų ūkių, o 2004metų pirmąjį ketvirtį – kas ketvirtas.‣ Pirmąjį 2004 metų ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 25 procentai namųūkių: mieste – 32, kaime – 11 procentų. Penkiuose didžiausiuose miestuosekompiuterius namuose turėjo 58 procentai namų ūkių.32

‣ Internetu namuose 2004 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 10,6 procento namų ūkių. Miesteinternetą namuose turėjo kas septintas namų ūkis, kaime – du iš šimto. 2002 m. internetunamuose naudojosi 4,1 procento, 2003 m. trečiąjį ketvirtį – 7,7 procento visų namų ūkių.‣ Apsirūpinimas kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, interneto naudojimas tiesiogiaipriklauso nuo namų ūkio pajamų. Tarp namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamosviršijo tūkstantį litų, asmeninį kompiuterį turėjo 57 procentai, internetą – 28 procentainamų ūkių.‣ Daugiau kaip pusė (56%) namų ūkių, nesinaudojančių internetu namuose, nurodė, kadjiems internetas nereikalingas. Kitos svarbiausios priežastys, dėl kurių nesinaudojamainternetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetukitur, reikiamų žinių neturėjimas.‣ Kompiuteriu naudojosi beveik 43 procentai 15–74 metų amžiaus asmenų. Didelė dalisbesinaudojančių kompiuteriu – jauni žmonės. Kompiuteriu naudojosi 90 procentų visų15–24 metų amžiaus respondentų ir tik 4 procentai 65–74 metų amžiaus apklaustųjų.‣ Beveik trečdalis (32%) apklaustųjų, kurie naudojosi kompiuteriu, nurodė, kad jienelankė jokių kompiuterių kursų (kursais buvo laikomas ir mokymasis mokykloje arstudijų vietoje).‣ Daugiau kaip pusė (58%) visų respondentų, kurie 2004 m. pirmąjį ketvirtį naudojosikompiuteriu, naudojosi juo kasdien, daugiau kaip trečdalis (36%) – bent kartą persavaitę, bet ne kasdien. Kasdien kompiuteriu daugiausia naudojosi dirbantys asmenys,bent kartą per savaitę – besimokantys.‣ Didžiausia besinaudojančių kompiuteriais respondentų dalis (93%) naudojosi tekstoredaktoriais, 75 procentai – skaičiuoklėmis. Aštuoni iš dešimties apklaustųjų žaidėkompiuterinius žaidimus.‣ Internetu 2004 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 30 procentų visų 15–74 metų amžiausasmenų (2003 m. trečiąjį ketvirtį – 27%). Daugiausia internetu naudojosi mokiniai irstudentai – 85 procentai visų šios grupės apklaustųjų. Iš dirbančių asmenų internetunaudojosi 31 procentas. Namuose internetu naudojosi 11 procentų respondentų (2003 m.trečiąjį ketvirtį – 9%).‣ Dauguma respondentų, kurie naudojosi internetu, naudojosi juo reguliariai, t.y. bentkartą per savaitę. Tik kas aštuntas internetu besinaudojantis apklaustasis naudojosi juorečiau negu kas savaitę.‣ Dažniausiai internetas buvo naudojamas ryšiams, laikraščiams ir žurnalams skaityti.Elektroniniu paštu naudojosi 77 procentai, laikraščius ir žurnalus internete skaitė arsiuntėsi 71 procentas interneto naudotojų. Nors interneto naudotojų skaičius per pusmetį33

išaugo nedaug, interneto naudojimo tikslai buvo įvairesni. 2004 metų pirmąjį ketvirtį,palyginti su 2003 m. trečiuoju ketvirčiu, dažniau buvo pildomi internete (atitinkamai 18ir 13%) arba atsisiunčiami (19 ir 15%) oficialūs blankai.‣ Daugiau kaip pusė (59%) respondentų, kurie naudojosi internetu, turėjo privatųelektroninio pašto adresą, 23 procentai – įstaigai ar organizacijai priklausantįelektroninio pašto adresą.Daugiau statistinės informacijos apie informacinių technologijų paplitimą Lietuvoje galimarasti Statistikos departamento leidinyje “Informacinės technologijos” (IT, 2004).Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės2004 12 09 visuomenei pranešė džiugią naujieną, kad šalyje yra 1 mln. interneto vartotojų. "Galimedrąsiai sakyti, kad jau turime milijoną interneto vartotojų", - vykusioje "Naujojo knygnešio"konkurso apdovanojimų ceremonijoje sakė IVPK direktorius Aurimas Matulis. IVPK su tyrimųbendrove "TNS - Gallup" nustatė, kad milijonas vartotojų buvo jau lapkričio pabaigoje - internetubent kartą per pusmetį naudojasi 31% gyventojų nuo 15 iki 74 metų, be to, apie 75% gyventojų nuo10 iki 14 metų naudojasi internetu. Simbolinį milijonąjį interneto vartotoją IVPK rado aljanso"Langas į ateitį" interneto centre, įsikūrusiame "Simo" prekybos taške Utenoje. Pasak aljansodirektorės Loretos Križinauskienės, gavęs IVPK prašymą rasti naują lankytoją, aljansas ilgai stebėjosavo 175 interneto centrus, nes juose didžioji dalis lankytojų - nuolatiniai.IVPK savo interneto svetainėje www.ivpk.lt nuolat skelbia aktualius informacinėsvisuomenės duomenis. Naujienas kompiuterijos srityje nuolat skelbia įprastinė bei elektroninėžiniasklaida.2.6. Antrojo skyriaus išvados1. Informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimas yra sudėtingas procesas, kuriopasekmės realiai paliečia atskirų piliečių veiklą bei visos valstybės vystymosi perspektyvas.Turi būti laiku priimami ir vykdomi strateginiai bei programiniai sprendimai ir kartu stebimapriimtų sprendimų vykdymo eiga, periodiškai įvertinama situacija. Pagal stebėsenos,vertinimo bei prognozavimo rezultatus gali ir turi būti koreguojami planai, programos beiprojektai. Tik tokiu būdu galima tikėtis gerų projektų vykdymo rezultatų, sprendimųsistematiškumo bei atitikimo šiuolaikinei situacijai.34

2. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje renkami ir apdorojami informacinės visuomenės situacijąvertinantys rodikliai. Daugumoje tai yra periodiškai atnaujinami kiekybiniai rodikliai. Šaliesgyventojų kompiuterinis raštingumas daugiau gali būti vertinamas kaip kokybinis rodiklis,kuris yra sunkiau nustatomas. Dabartiniu metu šis rodiklis nėra sistemiškai vertinamas irstebimas. Pastaraisiais metais buvo atlikta keletas informacinės visuomenės situacijostarptautinių bei Lietuvos tyrimų. Kompiuterinis raštingumas atskirai tirtas moksleivių beistudentų tarpe.3. Šalyje reikalinga vieninga informacinės visuomenės plėtros stebėsenos ir monitoringosistema, kur šalia įprastinių kiekybinių rodiklių būtų stebimas šalies gyventojųkompiuterinis raštingumas, motyvacijos raštingumo gerinimui atsiradimas, nes tai vienassvarbiausių požymių, rodančių, kiek realiai šalies piliečiai įsijungė į informacinėsvisuomenės kūrimo ir plėtros procesus.35

3. PILIEČIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMŲ REZULTATAI3.1. Tyrimo metodikos parinkimasPirmasis kiekvieno statistinio tyrimo žingsnis – pasirinkti tiriamąją aibę. Pristatomo tyrimoobjektas – Lietuvos gyventojų kompiuterinis raštingumas. Taigi, tiriamoji aibė – Lietuvosgyventojai nuo 15 iki 75 metų amžiaus, kaip tai akcentuota tyrimo užduotyje.Pagrindinė imtis – Lietuvos Respublikos gyventojai. Kadangi labai svarbūs tyrimo požiūriuyra darbiniai santykiai, pagalbinė tyrimo imtis – Lietuvos Respublikos įmonės.Pradedant tyrimą buvo įvertinti tokie aspektai:1) ribotas tyrimo laikas,2) tyrimo metu apimti visą Lietuvą geografiniu ir demografiniu požiūriu;3) tyrimu apimti atskirus asmenis, įmones, realizuoti analizę respondentų teritorinio beisocialinio pasiskirtymo požiūriu, kas leistų daryti kuo platesnius apiapibendrinimus apiekompiuterinio raštingumo lygį Lietuvoje skirtingais vertinimo rakursais.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo nuspręsta:1) Tyrimą atlikti 2004 metų gruodžio 1 - 18 d.2) Tyrimo objektu pasirinkti asmenis nuo 15 iki 75 metų.3) Stengtis pasiekti kuo didesnį respondentų skirtingose gyventojų grupėse skaičių.4) Apklausos būdas - anketavimas, anketas platinant:‣ per ECDL Lietuvos atstovybės www.ecdl.lt testavimo centrus;‣ elektroniniu paštu, panaudojant ECDL testavimo sistemoje esančius duomenis apietestavimo procese dalyvavusius ar tebedalyvaujančius aasmenis;‣ pasitelkiant į pagalbą studentus, mokytojus, dėstytojus;‣ naudojant ir kitas galimybes (asmeninius ryšius su organizacijomis, atskiraisasmenimis ir pan.);‣ apklausą vykdyti kuo platesniame savivaldybių rate, maksimaliai apimantdidmiesčius, miestus bei kaimą, įvertinant respondentų išsimokslinimą, amžių,socialinę padėtį.Jau 1000 respondentų atranka ir apklausa duoda gana tikslų rezultatą, tačiau būtinaatsižvelgti į atsirandančią statistinę paklaidą. Pavyzdžiui, jeigu nustatyta, kad 50% žmonių pasirinkoatsakymą “A”, tai iš tikro su 95% tikimybe galima teigti, kad tikroji reikšmė yra tarp 47% ir 53%.Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamai žmonių grupei. Pavyzdžiui, jeigunustatyta, kad atsakymą “A” pasirinko 50% kaimo gyventojų, kurių buvo apklausta 300, tai tikroji36

eikšmė (su 95% tikimybe) yra tarp 44% ir 56%. Taigi, tokius rezultatus, kai analizuojamos mažosžmonių grupės, reikia interpretuoti atsargiai (Janilionis, 1993).Todėl buvo stengiamasi plėsti tyrimo imtį, siekiant tikslesnių įverčių analizuojant įvairiusrespondentų poaibius.3.1 lentelė. Statistinės paklaidos skaičiavimas.NTikslumas%397%595%1090%1585100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10.0200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.0 4.3 4.6 4.9 5.0500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.71000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1%2080%2575%3070%4060%5050Buvo parengtos dvi kompiuterinio raštingumo apklausos anketos:• Atskirų asmenų apklausos anketa - platinama tarp visų į tyrimą įtrauktų asmenų;• Įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų įvairaus rango vadovų ir atsakingų asmenų apklausosanketa - platinama tarp organizacijų vadovų ar atsakingų asmenų.Sudarant anketų klausimus, buvo siekiama tokių tikslų:1) išsiaiškinti, koks kompiuterizacijos lygis pasiektas įvairaus masto Lietuvos įmonėse, kokskompiuterių bei interneto poreikis jose;2) išsiaiškinti, koks kompiuterinio raštingumo lygis pasiektas įvairiose imonėse irorganizacijose, kokia pažiūra į kompiuterinį raštingumą jose vyrauja;3) išsiaiškinti, koks kompiuterinio raštingumo lygis pasiektas įvairiuose visuomenėssluoksniuose,4) ištirti, kurios kompiuterių ir elektroninių paslaugų priemonės ir kokiu tikslu naudojamos;5) sužinoti, koks kompiuterinio raštingumo lygis būdingas respondentų šeimos nariams;6) išsiaiškinti, kaip siekiama tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, ar reikalingispecialūs kompiuterinio raštingumo kursai.Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimo anketą asmeniui sudaro tokios klausimųgrupės:37

• asmens demografinius duomenis identifikuojantys klausimai (1-5);• respondento gebėjimus dirbti kompiuteriu ir jų formavimo būdus vertinantys klausimai(6-9);• kompiuterio naudojimą respondento poreikiams (10-11);• respondento ir jo aplinkos požiūris į kompiuterinį raštingumą ir šių gebėjimų tobulinimą(12-15);• respondento ir jo šeimos galimybės naudotis informacinėmis technologijomis ir tobulintikompiuterinį raštingumą (16-18).Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimo anketoje asmeniui pateikta ataskaitos 2 priede.Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimo anketa valstybinei (arba privačiai) įmonei,įstaigai skirta įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų įvairaus rango vadovams bei kompetetingiemsasmenims, galima išskirti tokias klausimų grupes:• įmonės ar įstaigos vietą, pobūdį ir dydį identifikuojantys klausimai (1-3);• kompiuterizacijos poreikio įmonėje ar įstaigoje bei pasiekto lygio vertinimas (4-7 );• įmonės ar įstaigos darbuotojų kompiuterinio raštingumo lygio ir požiūrio į kompiuterinįraštingumą vertinimas (8-10);• anketą užpildžiusio ir įmonę atstovaujančio asmens ir jo šeimos narių gebėjimus dirbtikompiuteriu ir šių gebėjimų tobulinimo galimybės (14-16);• klausimas apie respondento ir jo šeimos galimybes naudotis informacinėmistechnologijomis (17 klausimas).Visuotinio kompiuterinio raštingumo tyrimo anketa valstybinei (arba privačiai) įmonei,įstaigai pateikta ataskaitos 3 priede.Sociologiniai tyrimai reikalauja kruopščios ir įvairiapusės tyrimo rezultatų analizės. Aišku,kad platesnės apimties tyrimo rezultatų apdorojimas ir analizė neįmanomi be kompiuterio iratitinkamos programinės įrangos panaudojimo.Galima skirti tris programinių produktų grupes:• Specialių paprogramių bibliotekos, palaikančios matricų apdorojimą, regresijos analizėsmetodus ir pan.• Atvirosios sistemos, kurios panaudojant parametrų nustatymą įgalina tyrėjus kurti savastaikomąsias programas, automatizuojančias tyrimo rezultatų analizę.• Specialios statistinės analizės programos, kuriose realizuoti įvairūs duomenųapdorojimo metodai.38

• Specializuotos programos, kurios pritaikytos konkrečios dalykinės srities uždaviniamsspręsti.Šių programinių produktų grupių panaudojimo galimybių analizė rodo, kad ribotas tyrimo irjo rezultatų apdorojimo laikas skatina pasirinkti kurią nors specialiąją statistinės analizės programą.Trumpai apžvelgsime kai kurių dažniau naudojamų statistinės analizės programų galimybes.SPSS (Statistical Package for the Social Sciences – Statistikos paketas socialiniamsmokslams) (SPSS, 2004) - populiari priemonė, skirta visiems sprendimų priėmimo uždaviniamsspręsti, pateikianti analizės rezultatus kokybiškų lentelių ir diagramų pavidalu, turinti galimybesrezultatams platinti (įskaitant Internetą). Tai sudaro palankias sąlygas tarpusavio ryšiams irtendencijoms atskleisti, teisingiems sprendimams priimti.Pagrindinė paketo dalis – SPSS Base – užtikrina prieigą prie kaupiamų duomenų, jųtvarkymą, duomenų parengimą analizei, analizę ir ataskaitų formavimą. Prie jos gali būtiintegruojami papildomi moduliai, skirti duomenų surinkimo planavimui, duomenų surinkimui,rezultatų platinimui.Paketas SAS (Statistical Analysis System – statistinės analizės sistema)http://www.sas.com/software/sas9/ siūlo nemažą metodų sąrašą, pradedant paprasčiausiaisstatistinės analizės metodais ir baigiant daugiamačiu informacijos apdorojimu. SAS pakete yraintegruotos informacijos laikymo ir apdorojimo priemonės, vartotojo taikymų rengimo ir derinimopriemonės (naudojančios specialią programavimo kalbą). Vienok paketas brangus, brangi ir joeksploatacija.Paketas Epi Info 2000 (EI2K) www.who.int/child-adolescent-health/New_Publications/IMCI/HFS/16hfsang.pdf , http://www.cdc.gov/epiinfo/ duomenų tvarkymo iranalizės programa (parašyta Microsoft Visual Basic kalba). Ji padada parengti anketas ar specialiasapklausos formas, vėliau – įvesti duomenis ir atlikti jų analizę. Parengtos ataskaitos gali būtiišsaugomos kaip HTML failai, kad jas būtų patogiau platinti ar publikuoti.Pakete STATISTICA - http://www.statsoft.com/v7list.htm integruojama grafika, statistinėsprocedūros, išvystyti atminties valdymo algoritmai, ataskaitų generavimas. Šiame programų paketerealizuota daugelis šiuolaikinių duomenų analizės metodų. Paketas išsiskiria puikia grafika,visiškai integruota į visas statistikos procedūras, kurią galima panaudoti bet kuriame analizės etape.Grafinę medžiagą galima paįvairinti specialiaisiais efektais – filtrais, animacija, trimačiais vaizdais,39

sujungti kelis grafikus į vieną. Patyręs vartotojas gali sukurti savo meniu, skirtus atskiriems analizėsuždaviniams spręsti.Paketas STATGRAPHICS http://www.statgraphics.com/ gali atlikti daugiau nei 250įvairiausių statistinių paskaičiavimų.Įvertinus aukščiau pateiktą informaciją apie įvairių statistinės analizės programų galimybesir tai, kad užduoties vykdymo terminai labai glausti, pasirinkome paketą SPSS (Statistical Packagefor the Social Sciences – Statistikos paketas socialiniams mokslams). Šio paketo galimybėspakankamos mums iškeltiems uždaviniams spręsti, be to, reikiama programinė įranga ir josnaudojimo patirtis taip pat yra.Anketiniu būdu, platinant 2 priede pateiktą “Visuotinio kampiuterinio raštingumo tyrimoanketą asmeniui” buvo apklausti 3245 piliečiai.Tyrimo imtis yra gerokai didesnė negu teoriškai siūloma apsiriboti – 1000 respondentų.Imties pasiskirstymas šalies mastu skiriasi nuo demografinio šalies gyventojų pasiskirstymo pagalamžių. Tyrimo imtis yra kiek didesnė aktyvių šalies gyventojų požiūriu. Kita vertus, didenėapklausos imtis leidžia teisingiau disponuoti informacija atskiruose gyventojų segmentuose, nes iedalinėse imtyse tiriamųjų kiekis yra pakankamai solidus. Be to, visi respondentai nėra sumuojamikaip bendra tyrimų imtis.Tyrimai buvo atliekami Alytaus, Anykščių, Biržų, Elektrėnų, Prienų, Jurbarko, Kauno,Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių,Tauragės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Visagino, Zarasų miestuose ir rajonuose. Taigi,pagal savivaldybes imtis pilnai pakankama tyrimo reprezentatyvumui.Su respondentais aktyviai dirbo Kauno technologijos universiteto Informatikos ir kai kuriųkitų fakultetų studentai.Į gyventojų apklausą buvo įtraukti ECDL Lietuvos atstovybės akredituoti testavimo centrai,kurių dauguma suprato tyrimo svarbą ir aktyviai tyrė atskirų asmenų kompiuterinį raštingumą beisituaciją valstybės ir savivaldos institucijose, verslo įmonėse.Anketomis buvo renkama ir toliau apdorojama nuasmeninta informacija, tai buvoakcentuojama anketų pildymo metu, todėl galima tikėti, kad į anketų klausimus buvo atsakomanuoširdžiai bei teisingai.Užpildytų anketų originalai pridedami vienuolikoje aplankų.Suvesti anketų duomenys elektroninėje formoje pateikiami papildomuose failuose kartu suelektronine ataskaitos forma.40

3.2. Demografinės respondentų charakteristikos.3.2.1. Respondentų lytis ir amžiusSumarinė anketų apdorojimo lentelėAmžiausgrupė *LytisAnketosAtsakė Praleido VisoN ProcentaiN Procentai N Procentai3245 99,7% 11 ,3% 3256 100,0%Amžiaus grupė ir LytisLytisVisoVyras MoterisAmžiaus grupė 15-25m. % Amžiaus grupė 44,8% 55,2% 100,0%% Lytis 46,0% 32,9% 37,7%26-35m. % Amžiaus grupė 37,1% 62,9% 100,0%% Lytis 18,9% 18,6% 18,7%36-45m. % Amžiaus grupė 27,3% 72,7% 100,0%% Lytis 15,2% 23,5% 20,5%46-65m. % Amžiaus grupė 29,2% 70,8% 100,0%% Lytis 15,6% 21,9% 19,6%virš 65 m. % Amžiaus grupė 44,3% 55,7% 100,0%% Lytis 4,3% 3,1% 3,5%Viso % Amžiaus grupė 36,7% 63,3% 100,0%% Lytis 100,0% 100,0% 100,0%800600675548Respondentų skaičius400200015-25m.22538226-35m.18148336-45m.18645046-65m.5164virš 65 m.LytisVyrasMoterisAmžiaus grupė41

3.2.2. Respondentų lytis ir gyvenamoji vietaSumarinė lentelėRespondentaiAtsakė Praleido VisoN Procentai N Procentai N ProcentaiGyvenamoji vieta * Lytis 3243 99,6% 13 ,4% 3256 100,0%Gyvenamoji vieta ir LytisLytisVisoVyras MoterisGyvenamoji vieta Didmiestis % Gyvenamoji vieta 39,4% 60,6% 100,0%% Lytis 28,0% 25,0% 26,1%Miestas, miestelis % Gyvenamoji vieta 34,7% 65,3% 100,0%% Lytis 55,2% 60,3% 58,4%Kaimas % Gyvenamoji vieta 40,0% 60,0% 100,0%% Lytis 16,9% 14,7% 15,5%Viso % Gyvenamoji vieta 36,7% 63,3% 100,0%% Lytis 100,0% 100,0% 100,0%1400120012371000800Respondentų skaičius6004002000333513Didmiestis657Miestas, miestelis201Kaimas302LytisVyrasMoterisGyvenamoji vieta42

3.2.3. Respondentų lytis ir išsimokslinimasSumarinė lentelėRespondentaiAtsakė Praleido VisoN Procentai N Procentai N ProcentaiIšsimokslinimas * Lytis 3232 99,3% 24 ,7% 3256 100,0%Išsimokslinimas ir LytisLytisVisoVyras MoterisIšsimokslinimas Nebaigt. vid. % Išsimokslinimas 47,5% 52,5% 100,0%% Lytis 29,2% 18,7% 22,6%Vid. ir spec. vid. % Išsimokslinimas 34,1% 65,9% 100,0%% Lytis 20,5% 23,1% 22,2%Nebaig. aukšt. % Išsimokslinimas 45,0% 55,0% 100,0%% Lytis 16,7% 11,8% 13,6%Aukšt. neuniversit. % Išsimokslinimas 30,3% 69,7% 100,0%% Lytis 8,8% 11,8% 10,7%Aukšt. universitet. % Išsimokslinimas 29,5% 70,5% 100,0%% Lytis 24,8% 34,5% 30,9%Viso % Išsimokslinimas 36,8% 63,2% 100,0%% Lytis 100,0% 100,0% 100,0%800700704600500Respondentų skaičius4003002001000347383Nebaigt. vid.472295244242 242198105Nebaig. aukšt.Aukšt. universitet.Vid. ir spec. vid.Aukšt. neuniversit.LytisVyrasMoterisIšsimokslinimas43

3.2.4. Respondentų amžius ir išsimokslinimasSumarinė lentelėRespondentaiAtsakė Praleido VisoN Procentai N Procentai N ProcentaiIšsimokslinimas * Amžiaus grupė 3223 99,0% 33 1,0% 3256 100,0%Išsimokslinimas ir Amžiaus grupėNebaigt. vid. %Išsimokslinimas% AmžiausgrupėVid. ir spec.%vid. Išsimokslinimas% AmžiausgrupėNebaig. aukšt. %Išsimokslinimas% AmžiausgrupėAukšt.%neuniversit. Išsimokslinimas% AmžiausgrupėAukšt.%universitet. Išsimokslinimas% AmžiausgrupėViso %Išsimokslinimas% AmžiausgrupėIšsimokslinimas.Amžiaus grupėViso15-25m. 26-35m. 36-45m. 46-65m. virš 65 m.86,9% 2,1% 2,2% 3,2% 5,7% 100,0%51,7% 2,5% 2,4% 3,7% 36,0% 22,5%25,1% 20,5% 26,4% 24,2% 3,8% 100,0%14,7% 24,3% 28,5% 27,4% 23,7% 22,1%57,0% 21,8% 13,6% 6,4% 1,1% 100,0%20,6% 15,9% 9,1% 4,5% 4,4% 13,7%17,5% 34,2% 28,2% 17,8% 2,3% 100,0%5,0% 19,8% 14,8% 9,9% 7,0% 10,8%9,8% 22,6% 29,9% 34,4% 3,3% 100,0%8,0% 37,5% 45,2% 54,6% 28,9% 31,0%37,8% 18,7% 20,5% 19,5% 3,5% 100,0%100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%700600500400Amžiaus grupėRespondentų skaičius3002001000Nebaigt. vid.Nebaig. aukšt. Aukšt. universitet.Vid. ir spec. vid. Aukšt. neuniversit.15-25m.26-35m.36-45m.46-65m.virš 65 m.Išsimokslinimas44

3.2.5. Respondentų lytis ir socialinė padėtisSumarinė lentelėRespondentaiAtsakė Praleido VisoN Procentai N Procentai N ProcentaiSocialinė padėtis * Lytis 3246 99,7% 10 ,3% 3256 100,0%Socialinė padėtis ir lytisLytis VisoVyras MoterisMoksleiv. % Socialinė padėtis 47,0% 53,0% 100,0%% Lytis 25,3% 16,6% 19,8%Stud. % Socialinė padėtis 43,2% 56,8% 100,0%% Lytis 15,2% 11,7% 13,0%Valstybės tarn. % Socialinė padėtis 24,3% 75,7% 100,0%% Lytis 12,4% 22,5% 18,8%Privačios įm. darb. % Socialinė padėtis 34,6% 65,4% 100,0%% Lytis 35,6% 39,2% 37,9%Bedarb. % Socialinė padėtis 38,5% 61,5% 100,0%% Lytis 6,3% 5,9% 6,0%Pensin. % Socialinė padėtis 41,6% 58,4% 100,0%% Lytis 5,2% 4,2% 4,6%Viso % Socialinė padėtis 36,8% 63,2% 100,0%% Lytis 100,0% 100,0% 100,0%Socialinė padėtis1000800600Respondentų skaičius4002000Moksleiv.Valstybės tarn. Bedarb.Stud. Privačios įm. darb.Pensin.LytisVyrasMoterisSocialinė padėtis45

3.2.6. Respondentų amžius ir socialinė padėtisSumarinė lentelėRespondentaiAtsakė Praleido VisoN Procentai N Procentai N ProcentaiSocialinė padėtis * Amžiaus grupė 3237 99,4% 19 ,6% 3256 100,0%Socialinė padėtis ir Amžiaus grupėSocialinė padėtisVisoMoksleiv.Stud.Valstybėstarn.Privačiosįm. darb.Bedarb.Pensin.Amžiaus grupėViso15-25m. 26-35m. 36-45m. 46-65m. virš 65 m.% Socialinė 99,7% ,2% ,2% 100,0%padėtis% Amžiaus grupė 52,0% ,2% ,2% 19,7%% Socialinė 89,3% 9,7% 1,0% 100,0%padėtis% Amžiaus grupė 30,8% 6,8% ,6% 13,0%Socialinė padėtis 5,8% 20,9% 37,8% 34,4% 1,2% 100,0%% Amžiaus grupė 2,9% 20,9% 34,7% 33,2% 6,1% 18,8%% Socialinė 12,9% 31,1% 29,4% 26,1% ,5% 100,0%padėtis% Amžiaus grupė 13,0% 62,9% 54,4% 51,0% 5,2% 38,0%% Socialinė 8,3% 29,0% 33,2% 27,5% 2,1% 100,0%padėtis% Amžiaus grupė 1,3% 9,2% 9,7% 8,4% 3,5% 6,0%% Socialinė2,0% 31,8% 66,2% 100,0%padėtis% Amžiaus grupė ,5% 7,5% 85,2% 4,6%% Socialinė 37,8% 18,8% 20,5% 19,5% 3,6% 100,0%padėtis% Amžiaus grupė 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%700600500400Amžiaus grupėRespondentų skaičius3002001000Moksleiv.Valstybės tarn. Bedarb.Stud. Privačios įm. darb.Pensin.15-25m.26-35m.36-45m.46-65m.virš 65 m.Socialinė padėtis46

Kompiuterinio raštingumo tyrimo respondentų demografinių charakteristikų analizė rodo:‣ Anketiniu būdu apklausti 3256 Lietuvos gyventojai.‣ Anketų apdorojimui buvo naudotas paketas SPSS ir programa Excel.‣ Pateikiant analizės rezultatus pagal atskirus apklausos parametrus, kiekvienamanalizės variantui aiškumo dėlei pateikiama nustatytų rezultatų lentelė ir variantų pasiskirstymografikas.‣ 3.2.1 lentelė ir diagrama “Respondentų lytis ir amžius” rodo, kad pagal lytį ir amžiųrespondentai atstovauja visas gyventojų grupes. Galima pastebėti, kad kiek mažokai apklaustavyrenio negu 65 metų respondentų. Tai galima pagrįsti tuo, kad vyresni gyventojai mažiau aktyvūsir nemėgsta dalyvauti apklausose apie veiklą, kurioje jie dažniausiai nedalyvauja ar apie ją nedaugžino.‣ 3.2.2 lentelė ir grafikas “Respondentų lytis ir gyvenamoji vieta” rodo respondentųpasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą. Kadangi nebuvo griežtai apibrėžtos miestelio ir kaimosąvokos, šioje vietoje pasiskirstymas gali būti kiek netikslus, todėl kaimo imtis nėra didelė.Pažymėtina, kad apklausoje dalyvavo visų šalies didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,Panevėžio, daugelio rajonų Alytaus, Anykščių, Biržų, Elektrėnų, Prienų, Jurbarko, Kėdainių,Marijampolės, Molėtų, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Tauragės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio,Visagino, Zarasų gyventojai.‣ 3.2.3 lentelė ir diagrama “Respondentų lytis ir išsimokslinimas ” rodo, kadapklausoje dalyvavo visus penkis anketoje nurodytus išsimokslinimo lygius turintys respondentai.‣ 3.2.4 lentelė ir diagrama “Respondentų amžius ir išsimokslinimas” rodo respondentųpasiskirstymą pagal išsimokslinimą tyriamųjų amžiaus grupėse.‣ 3.2.5 lentelė ir diagrama “Respondentų lytis ir socialinė padėtis” rodo respondentųatitikimą anketoje išskirtiems šešiems socialinės padėtis atvejams.‣ 3.2.6 lentelė ir diagrama “Respondentų amžius ir socialinė padėtis” rodo, kaippasiskirstė apklausoje dalyvavę respondentų amžius įvaitiose socialinėse grupėse.‣ Ne visos apklausos imtys yra tolygiai atitinkančios realią demografinę Lietuvossituaciją. Toliau galima elgtis dvejopai: pirma – kadangi apklausta 3256 respondentai, galimaišlyginimui atmesti perteklines anketas ir suformuoti 1000 elementų masyvą; antra, manome, kad todaryti neverta, nes anketos tiriamos daugiausiai pagal atsakymus atskirose respondentų grupėse –pagal gyvenamą vietą, amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį. Dalies anketų nevertinimas mažintųrezultatų tikslumą atskiruose tyrimų segmentuose. Be to, praktiškai beveik niekur nenaudojamasbendras respondentų skaičius kažkuriai įverčiai suformuoti.47

Asmeninis respondentų kompiuterinis raštingumas3.3.1 Vyrų ir moterų kompiuterinis raštingumasKompiuterinisraštingumasVyrai Vyrai % MoterysMoterys%Viso Viso %Geras, turiu ECDL 128 11% 213 10% 341 10%Geras, nepatvirtintas 545 46% 778 38% 1323 41%Silpnas 358 30% 771 37% 1129 35%Komp. dirbti nemoku 160 13% 274 13% 434 13%Neatsakė 6 1% 23 1% 29 1%Viso 1197 100% 2059 100% 3256 100%Vyrų ir moterų kompiuterinis raštingumas100%90%80%70%Respondentai60%50%40%30%20%10%0%VyraiMoterysGeras, turiu ECDL Geras, nepatvirtintas Silpnas Komp. dirbti nemoku48

3.3.2 Kompiuterinio raštingumo pasiskirstymas pagal respondentų gyvenamąją vietąKompiuterinisraštingumasDidmiestisDidmiestis %Miestas, miestelisMiestas, miestelis %Geras, turiu ECDL 159 19% 145 8% 36 7% 1 8% 341 10%Geras, nepatvirtintas 386 46% 800 42% 136 27% 1 8% 1323 41%Silpnas 238 28% 688 36% 198 39% 5 42% 1129 35%Komp. dirbti nemoku 57 7% 242 13% 130 26% 5 42% 434 13%Neatsakė 6 1% 19 1% 4 1% 0% 29 1%Viso 846 100% 1894 100% 504 100% 12 100% 3256 100%KaimasKaimas %NeatsakėNeatsakė %VisoViso %Kompiuterinio raštingumo pasiskirstymas pagal respondentųgyvenamąją vietą100%Respondentai90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Didmiestis Miestas, miestelis KaimasGeras, turiu ECDL Geras, nepatvirtintas Silpnas Komp. dirbti nemoku Neatsakė49

3.3.3 Kompiuterinio raštingumo lygio pasiskirstymas pagal respondentų amžiųKompiuterinisraštingumas15-25 m.15-25 m. %26-35 m.26-35 m. %36-45 m.36-45 m. %Geras,turiuECDL 104 9% 80 13% 78 12% 77 12% 1 1% 1 10% 341 10%Geras,nepatvirt. 658 54% 272 45% 216 32% 172 27% 3 3% 2 20% 1323 41%Silpnas 422 35% 189 31% 256 38% 227 36% 31 27% 4 40% 1129 35%Komp.dirbtinemoku 35 3% 63 10% 108 16% 146 23% 80 70% 2 20% 434 13%Neatsakė 4 0% 3 0% 7 1% 14 2% 0% 1 10% 29 1%Viso 1223 100% 607 100% 665 100% 636 100% 115 100% 10 100% 3256 100%46-65 m.46-65 m. %virš 65 m.virš 65 m. %NeatsakėNeatsakė %VisoViso %Kompiuterinio raštingumo pasiskirstymas pagalrespondentų amžių100%90%80%70%Respondentai60%50%40%30%20%10%0%15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.Geras, turiu ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp. dirbti nemoku Neatsakė50

3.3.4 Kompiuterinio raštingumo lygio pasiskirstymas pagal respondentų išsimokslinimąKompiuterinisraštingumasNebaigtas vidurinisNebaigtas vidurinisSpec. VidurinisSpec. VidurinisNebaigtas aukštasisNebaigtas aukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisAukštasisuniversitetinisGeras,turiuECDL 24 3% 27 4% 59 13% 28 8% 202 20% 1 4% 341 10%Geras,nepatvirt. 307 42% 194 27% 242 55% 136 39% 437 44% 7 30% 1323 41%Silpnas 295 40% 292 41% 123 28% 129 37% 283 28% 7 30% 1129 35%Komp.dirbtinemoku 100 14% 198 28% 16 4% 52 15% 60 6% 8 35% 434 13%Neatsakė 4 1% 5 1% 0% 3 1% 17 2% 0% 29 1%Viso 730 100% 716 100% 440 100% 348 100% 999 100% 23 100% 3256 100%NeatsakėNeatsakėVisoVisoKompiuterinio raštingumo lygio pasiskirstymas pagalrespondentų išsimokslinimą100%90%80%Respondentai70%60%50%40%30%20%10%0%NebaigtasvidurinisSpec. VidurinisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisGeras, turiu ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp. dirbti nemoku Neatsakė51

3.3.5 Kompiuterinio raštingumo lygio pasiskirstymas pagal respondentų socialinę padėtįKompiuterinisraštingumasMoksleivisMoksleivisStudentasStudentasValstybėstarnautojasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasPrivačios įmonėsdarbuotojasBedarbisBedarbisPensininkasPensininkasNeatsakėNeatsakėVisoGeras,turiuECDL 25 4% 59 14% 124 20% 127 10% 5 3% 0% 1 11% 341Geras,nepatvirt. 310 48% 248 59% 266 44% 475 39% 18 9% 5 3% 1 11% 1323Silpnas 293 46% 107 25% 179 29% 421 34% 85 44% 40 27% 4 44% 1129Komp.dirbtinemoku 11 2% 7 2% 33 5% 191 16% 86 44% 103 69% 3 33% 434Neatsakė 3 0% 0% 7 1% 17 1% 1 1% 1 1% 0% 29Viso 642 100% 421 100% 609 100% 1231 100% 195 100% 149 100% 9 100% 3256Kompiuterinio raštingumo pasiskirstymas pagal respondentųsocialinę padėtį100%90%80%Respondentai70%60%50%40%30%20%10%0%Moksleivis Studentas ValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojasBedarbisPensininkasGeras, turiu ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp. dirbti nemoku Neatsakė52

3.3.6 Kaip respondentai moka pritaikyti pagal poreikius kompiuterio techninę ir programinęįrangąKompiuterinisraštingumasJokiųgebėjimųSilpnigebėjimaiGerigebėjimaiPuikūsgebėjimaiNeatsakėVisoGeras, ECDL 10 77 172 76 6 341Geras, nepatvirt. 79 425 718 79 22 1323Silpnas 333 636 107 2 51 1129Komp.dirbti nemoku 28 6 4 396 434Neatsakė 4 13 6 6 29Viso 454 1157 1007 157 481 3256Kaip respondentai moka pritaikyti pagal poreikius kompiuteriotechninę ir programinę įrangą100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Geras, ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp.dirbti nemokuJokių gebėjimų Silpni gebėjimai Geri gebėjimai Puikūs gebėjimai Neatsakė53

3.3.7 Kaip respondentai moka kompiuteriu paruošti tekstinę ir vaizdinę medžiagąKompiuterinisraštingumasJokiųgebėjimųSilpnigebėjimaiGerigebėjimaiPuikūsgebėjimaiNeatsakėVisoGeras, ECDL 4 16 188 131 2 341Geras, nepatvirt. 20 199 942 142 20 1323Silpnas 127 635 295 3 69 1129Komp.dirbti nemoku 25 5 4 400 434Neatsakė 2 7 15 5 29Viso 178 862 1444 276 496 3256Kaip respondentai moka kompiuteriu paruošti tekstinę irvaizdinę medžiagą100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Geras, ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp.dirbti nemokuJokių gebėjimų Silpni gebėjimai Geri gebėjimai Puikūs gebėjimai Neatsakė54

3.3.8 Kaip respondentai moka naudotis pagrindinėmis interneto paslaugomis (informacijospaieška, el. paštas)KompiuterinisraštingumasJokiųgebėjimųSilpnigebėjimaiGerigebėjimaiPuikūsgebėjimaiNeatsakėVisoGeras, ECDL 8 31 177 115 10 341Geras, nepatvirt. 40 313 793 136 41 1323Silpnas 292 517 204 4 112 1129Komp.dirbti nemoku 25 6 2 401 434Neatsakė 4 8 11 6 29Viso 369 875 1187 255 570 3256Kaip respondentai moka naudotis pagrindinėmis internetopaslaugomis (informacijos paieška, el. paštas)100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Jokių gebėjimų Silpni gebėjimai Geri gebėjimai Puikūs gebėjimaiGeras, ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp.dirbti nemoku Neatsakė55

3.3.9 Kaip respondentai moka perkelti savo veiklos dalį į elektroninę erdvę (skelbtiinformaciją internete, naudotis el. bankininkyste, el. parduotuvėmis)KompiuterinisraštingumasJokiųgebėjimųSilpnigebėjimaiGerigebėjimaiPuikūsgebėjimaiNeatsakėVisoGeras, ECDL 13 86 156 79 7 341Geras, nepatvirt. 124 488 576 102 33 1323Silpnas 506 439 99 4 81 1129Komp.dirbti nemoku 26 3 4 401 434Neatsakė 9 10 4 6 29Viso 678 1026 839 185 528 3256Kaip respondentai moka perkelti savo veiklos dalį į elektroninęerdvę100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Geras, ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp.dirbti nemokuJokių gebėjimų Silpni gebėjimai Geri gebėjimai Puikūs gebėjimai Neatsakė56

3.3.10 Kaip respondentai moka dirbti su elektroniniais dokumentaisKompiuterinisraštingumasJokiųgebėjimųSilpnigebėjimaiGerigebėjimaiPuikūsgebėjimaiNeatsakėVisoGeras, ECDL 12 42 180 101 6 341Geras, nepatvirt. 92 420 672 111 28 1323Silpnas 419 498 118 5 89 1129Komp.dirbti nemoku 26 3 4 401 434Neatsakė 10 8 6 5 29Viso 559 971 980 217 529 3256Kaip respondentai moka dirbti su elektroniniais dokumentais100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Geras, ECDL Geras, nepatvirt. Silpnas Komp.dirbti nemokuJokių gebėjimų Silpni gebėjimai Geri gebėjimai Puikūs gebėjimai Neatsakė57

3.3.11 Kur mokėsi dirbti kompiuteriu vyrai ir moterysVyraiDažnis Procentai Atsakė%Atsakė Ne 610 51,0 57,7Taip 448 37,4 42,3Viso 1058 88,4 100,0Neatsakė 139 11,6Viso 1197 100,0MokyklojeMoterysDažnis Procentai Atsakė%Atsakė Ne 1221 59,3 66,7Taip 609 29,6 33,3Viso 1830 88,9 100,0Neatsakė 229 11,1Viso 2059 100,0NeatsakėNeatsakė12%11%Taip37%51%NeTaip30%59%NeDarbeDažnis ProcentaiAtsakė%Atsakė Ne 793 66,2 75,0Taip 265 22,1 25,0Viso 1058 88,4 100,0Neatsakė 139 11,6Viso 1197 100,0DažnisProcentai Atsakė%Atsakė Ne 1264 61,4 69,1Taip 566 27,5 30,9Viso 1830 88,9 100,0Nea tsakė229 11,1Viso 2059 100,0NeatsakėNeatsakė12%11%Taip22%66%NeTaip27%61%Ne58

VyraiDažnis Procentai Atsakė%Atsakė Ne 796 66,5 75,2Taip 263 22,0 24,8Viso 1059 88,5 100,0Neatsakė 138 11,5Viso 1197 100,0Aukštojoje mokyklojeMoterysDažnis Procentai Atsakė%Atsakė Ne 1393 67,7 76,1Taip 437 21,2 23,9Viso 1830 88,9 100,0Neatsakė 229 11,1Viso 2059 100,0NeatsakėNeatsakė12%11%Taip22%Taip21%66%68%NeNeKursuoseDažnis Procentai Atsakė%Atsakė Ne 839 70,1Taip 220 18,4Viso 1059 88,5Neatsakė 138 11,5Viso 1197 100,0Dažnis Procentai Atsakė%Atsakė Ne 1182 57,4Taip 649 31,5Viso 1831 88,9Neatsakė 228 11,1Viso 2059 100,0Neatsakė12%Neatsakė11%Taip18%Taip32%57%Ne70%Ne59

VyraiDažnis Procentai Atsakė%Atsakė Ne 340 28,4 32,1Taip 719 60,1 67,9Viso 1059 88,5 100,0Neatsakė 138 11,5Viso 1197 100,0SavarankiškaiMoterysDažnis Procentai Atsakė%Atsakė Ne 891 43,3 48,7Taip 939 45,6 51,3Viso 1830 88,9 100,0Neatsakė 229 11,1Viso 2059 100,0NeatsakėNeatsakė12%Ne 11%28%43%Ne60%Taip46%Taip60

3.3.12 Kur mokėsi dirbti kompiuteriu didmiesčių, miestų, miestelių ir kaimo respondentaiDidmiestisDidmiestisMiestas,miestelisMiestas,miestelisKaimas Kaimas VisoMokykloje 230 14% 672 23% 153 26% 1055Darbe 275 17% 464 16% 92 16% 831Aukštojojemokykloje303 19% 345 12% 48 8%696Kursuose 303 19% 469 16% 97 16% 869Savarankiškai 478 30% 975 33% 202 34% 1656Viso 1589 100% 2925 100% 592 100% 5108Kur mokėsi dirbti kompiuteriu didmiesčių, miestų, miestelių irkaimo respondentai12001000Respondentų skaičius8006004002000Didmiestis Miestas, miestelis KaimasMokykloje Darbe Aukštojoje mokykloje Kursuose Savarankiškai61

3.3.13 Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingų amžiaus grupių respondentai15-25 m.15-25 m.26-35 m.26-35 m.36-45 m.36-45 m.46-65 m.46-65 m.virš 65 m.virš 65 m.VisoMokykloje 919 41% 105 10% 15 2% 15 2% 0% 1054Darbe 118 5% 219 21% 250 27% 238 29% 6 15% 831Aukštojoje 330 15% 241 23% 86 9% 37 4% 6 15% 700mokyklojeKursuose 136 6% 177 17% 265 29% 272 33% 18 46% 868Savarankiškai 757 33% 321 30% 303 33% 264 32% 9 23% 1654Viso 2260 100% 1063 100% 919 100% 826 100% 39 100%Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingų amžiaus grupiųrespondentai1000Respondentų skaičius900800700600500400300200100015-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.Mokykloje Darbe Aukštojoje mokykloje Kursuose Savarankiškai62

3.3.14 Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingos socialinės padėties respondentaiMoksleivisMoksleivisStudentasStudentasValstybės tarnautojasValstybės tarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasPrivačios įmonėsdarbuotojasBedarbisBedarbisPensininkasPensininkasMokykloje 548 55% 277 31% 52 5% 167 9% 13 9% 0%Darbe 2 0% 38 4% 267 25% 492 25% 21 14% 10 17%Aukštojojemokykloje 0% 244 27% 142 13% 302 16% 9 6% 2 3%Kursuose 48 5% 59 7% 294 27% 385 20% 54 37% 26 45%Savarankiškai 397 40% 271 30% 322 30% 596 31% 49 34% 20 34%Viso 995 100% 889 100% 1077 100% 1942 100% 146 100% 58 100%Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingos socialinės padėtiesrespondentaiRespondentų skaičius7006005004003002001000Moksleivis Studentas ValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojasBedarbisPensininkasMokykloje Darbe Aukštojoje mokykloje Kursuose Savarankiškai63

3.3.15 Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingo išsilavinimo respondentaiNebaigtasvidurinisNebaigtasvidurinisSpec. VidurinisSpec. VidurinisNebaigtasaukštasisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisAukštasisuniversitetinisMokykloje 533 53% 155 19% 192 22% 62 12% 112 6%Darbe 4 0% 136 17% 121 14% 125 24% 441 23%Aukštojojemokykloje 3 0% 69 9% 238 27% 80 15% 307 16%Kursuose 50 5% 162 20% 92 10% 104 20% 459 24%Savarankiškai 409 41% 283 35% 241 27% 155 29% 559 30%Viso 999 100% 805 100% 884 100% 526 100% 1878 100%Kur mokėsi dirbti kompiuteriu skirtingo išsilavinimorespondentai600Respondentų skaičius5004003002001000NebaigtasvidurinisSpec. VidurinisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisMokykloje Darbe Aukštojoje mokykloje Kursuose Savarankiškai64

3.3.16 Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas vyrams irmoterimsVyras Moteris VisoReikalingi 534 1105 1639Jei nemokami 360 634 994Nereikalingi 246 219 465Neatsak 57 101 158Viso 1197 2059 3256Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDLsertifikatas vyrams ir moterims100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%VyrasReikalingi Jei nemokami NereikalingiMoteris65

3.3.17 Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas miesto ir kaimorespondentamsDidmiestisMiestas,miestelisKaimas Neatsakė VisoReikalingi 489 957 190 3 1639Jei nemokami 215 595 181 3 994Nereikalingi 113 249 98 5 465Neatsak 29 93 35 1 158Viso 846 1894 504 12 3256Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDLsertifikatas miesto ir kaimo respondentams100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Didmiestis Miestas, miestelis KaimasReikalingi Jei nemokami Nereikalingi Neatsak66

3.3.18 Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas skirtingossocialinės padėties respondentamsMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasReikalingi 361 255 397 541 64 16 5 1639Jei nemokami 189 115 146 436 62 43 3 994Nereikalingi 71 43 44 192 50 65 465Neatsakė 21 8 22 62 19 25 1 158Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256BedarbisPensininkasNeatsakėVisoAr reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDLsertifikatas skirtingos socialinės padėties respondentams100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Moksleivis Studentas ValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojasBedarbisPensininkasReikalingi Jei nemokami Nereikalingi Neatsakė67

3.3.19 Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas skirtingoišsilavinimo respondentamsNebaigtasvidurinisSpec. VidurinisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisNeatsakėVisoReikalingi 369 322 229 174 536 9 1639Jei nemokami 204 239 134 119 291 7 994Nereikalingi 118 103 61 45 134 4 465Neatsakė 39 52 16 10 38 3 158Viso 730 716 440 348 999 23 3256Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDLsertifikatas skirtingo išsilavinimo respondentams100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%NebaigtasvidurinisSpec. VidurinisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisReikalingi Jei nemokami Nereikalingi Neatsakė68

3.3.20 Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikatas skirtingų amžiausgrupių respondentams15-25 m.26-35 m.36-45 m.46-65 m.virš 65 m.NeatsakėVisoReikalingi 690 295 341 292 17 4 1639Jei nemokami 357 195 207 207 26 2 994Nereikalingi 144 101 72 96 50 2 465Neatsakė 32 16 45 41 22 2 158Viso 1223 607 665 636 115 10 3256Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDLsertifikatas skirtingų amžiaus grupių respondentams100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.Reikalingi Jei nemokami Nereikalingi Neatsakė69

3.3.21 Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu vyrus ir moterisVyras Moteris VisoDarbdavys 288 603 891Mokyklos reikalavimai 342 638 980Reikalavimai valstybės tarnautojui 139 366 505Šeimos nariai, draugai 189 292 481Asmeninis pasiryžimas 818 1312 2130Kitos priežastys 79 78 157Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu vyrus ir moteris100%80%Respondentai60%40%20%0%VyrasDarbdavysReikalavimai valstybės tarnautojuiAsmeninis pasiryžimasMoterisMokyklos reikalavimaiŠeimos nariai, draugaiKitos priežastys70

3.3.22 Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu miesto ir kaimo respondentusDidmiestisMiestas,miestelisKaimasNeatsakėVisoDarbdavys 269 495 125 2 891Mokyklos reikalavimai 290 572 115 3 980Reikalavimai valstybės tarnautojui 151 295 58 1 505Šeimos nariai, draugai 111 281 88 1 481Asmeninis pasiryžimas 599 1251 276 4 2130Kitos priežastys 45 75 36 1 157Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu miesto ir kaimorespondentus100%80%Respondentai60%40%20%0%Didmiestis Miestas, miestelis KaimasDarbdavysReikalavimai valstybės tarnautojuiAsmeninis pasiryžimasMokyklos reikalavimaiŠeimos nariai, draugaiKitos priežas tys71

3.3.23 Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingo amžiaus respondentus15-25 m.26-35 m.36-45 m.46-65 m.virš 65 m.NeatsakėVisoDarbdavys 197 230 239 221 4 891Mokyklos reikalavimai 665 187 70 54 1 3 980Reikalavimai valstybės tarnautojui 78 97 158 166 6 505Šeimos nariai, draugai 224 80 80 86 9 2 481Asmeninis pasiryžimas 894 398 414 368 49 7 2130Kitos priežastys 60 25 27 31 14 157Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingo amžiausrespondentus100%80%Respondentai60%40%20%0%15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.DarbdavysReikalavimai valstybės tarnautojuiAsmeninis pasiryžimasMokyklos reikalavimaiŠeimos nariai, draugaiKitos priežastys72

3.3.24 Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingos socialinės padėties respondentusMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasDarbdavys 39 81 208 506 50 4 3 891Mokyklos reikalavimai 323 284 92 264 15 1 1 980Reikalavimai valstybės tarnautojui 27 32 306 127 10 2 1 505Šeimos nariai, draugai 152 56 42 172 35 22 2 481Asmeninis pasiryžimas 461 315 351 810 119 68 6 2130Kitos priežastys 31 17 13 51 25 19 1 157BedarbisPensininkasNeatsakėVisoKas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingos socialinėspadėties respondentus100%Respondentai80%60%40%20%0%MoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojasBedarbisPensininkasDarbdavysReikalavimai valstybės tarnautojuiAsmeninis pasiryžimasMokyklos reikalavimaiŠeimos nariai, draugaiKitos priežastys73

3.3.25 Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingo išsilavinimo respondentusNebaigtasvidurinisSpec. VidurinisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisNeatsakėVisoDarbdavys 43 219 131 115 375 8 891Mokyklos reikalavimai 319 138 245 78 195 5 980Reikalavimai valstybės tarnautojui 27 61 60 70 285 2 505Šeimos nariai, draugai 159 127 52 40 100 3 481Asmeninis pasiryžimas 486 402 307 228 697 10 2130Kitos priežastys 53 37 14 13 40 157Kas paskatino mokytis dirbti kompiuteriu skirtingoišsilavinimo respondentus100%Respondentai90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%NebaigtasvidurinisSpec. VidurinisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisDarbdavysReikalavimai valstybės tarnautojuiAsmeninis pasiryžimasMokyklos reikalavimaiŠeimos nariai, draugaiKitos priežas tys74

Atsakė3.3.26 Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių vyrai ir moterysStengsiuosi pasinaudotivisomis prieinamomisgalimybėmisSiekiu, bet tik atsiradus patogiaigalimybeiVyraiMoterysDažnis Procentai Dažnis Procentai547 45,7 1014 49420 35,1 708 34Nesiekiu, nes nėra poreikio 104 8,7 146 7Nesiekiu, nes nėra galimybių -92 7,7 131 6brangu, sunku mokytisKita 12 1,0 13 1Viso 1175 98,2 2012 98Neatsakė 22 1,8 47 2Viso 1197 100,0 2059 100Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių vyrai9%8% 1%46%Stengsiuosi pasinaudoti visomisprieinamomis galimybėmis pagSiekiu, bet tik atsiradusgalimybeiNesiekiu, nes nėra poreikiopatogiai36%Nesiekiu, nes nėra galimybių -brangu, sunku mokytisKitaAr sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių moterys7%7% 1%Stengsiuosi pasinaudoti visomisprieinamomis galimybė mis pagSiekiu, bet tik atsiradusgalimybeipatogiaiNesiekiu, nes nėra poreikio35%50%Nesiekiu, nes nėra galimybių -brangu, sunku mokytisKita75

3.3.27 Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu miesto ir kaimo respondentaiDidmiestis Miestas, Kaimas Neatsakė VisomiestelisStegiuosi visomis galimybėmis 458 919 182 2 1561Siekiu, atsiradus patogiai galimybei 319 655 150 4 1128Nesiekiu, nes nėra poreikio 32 152 64 2 250Nesiekiu, nes brangu, sunku mokytis 20 120 79 4 223Kitos priežastys 6 13 6 25Neatsakė 11 35 23 69Viso 846 1894 504 12 3256Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu miesto ir kaimorespondentai100%80%60%40%20%0%Didmiestis Miestas, miestelis KaimasStegiuosi visomis galimybėmisNesiekiu, nes nėra poreikioKitos priežastysSiekiu, atsiradus patogiai galimybeiNesiekiu, nes brangu, sunku mokytisNeatsakė76

3.3.28 Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu įvairaus amžiaus respondentai15-25 m.26-35 m.36-45 m.46-65 m.virš 65 m.NeatsakėVisoStegiuosi visomis galimybėmis 691 300 284 267 14 5 1561Siekiu, atsiradus patogiai galimybei 413 216 257 219 21 2 1128Nesiekiu, nes nėra poreikio 62 39 53 54 39 3 250Nesiekiu, nes brangu, sunku36 44 54 63 26 223mokytisKitos priežastys 7 4 2 8 4 25Neatsakė 14 4 15 25 11 69Viso 1223 607 665 636 115 10 3256Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu įvairaus amžiausrespondentai100%80%60%40%20%0%15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.Stegiuosi visomis galimybėmisNesiekiu, nes nėra poreikioKitos priežastysSiekiu, atsiradus patogiai galimybeiNesiekiu, nes brangu, sunku mokytisNeatsakė77

3.3.29 Ar sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu skirtingos socialinės padėties respondentaiMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasStegiuosi visomis galimybėmis 357 257 353 535 37 19 3 1561Siekiu, atsiradus patogiai galimybei 218 136 217 461 65 27 4 1128Nesiekiu, nes nėra poreikio 37 13 14 108 30 48 250Nesiekiu, nes brangu, sunku mokytis 21 7 16 95 48 35 1 223Kitos priežastys 4 3 10 2 6 25Neatsakė 5 5 9 22 13 14 1 69Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256BedarbisPensininkasNeatsakėVisoAr sieks įgyti geresnių darbo kompiuteriu skirtingos socialinėspadėties respondentai100%80%60%40%20%0%MoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojasBedarbisPensininkasStegiuosi visomis galimybėmisNesiekiu, nes nėra poreikioKitos priežastysSiekiu, atsiradus patogiai galimybeiNesiekiu, nes brangu, sunku mokytisNeatsakė78

3.3.30 Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima darbovietėse vyrų ir moterų požiūriuVyras Moteris VisoReikalauja 208 466 674Skatina 186 422 608Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina 200 326 526Nekreipia dėmesio 143 199 342Neatsakė 460 646 1106Viso 1197 2059 3256Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima darbovietėse vyrųir moterų požiūriu100%80%60%40%20%0%VyrasMoterisReikalauja Skatina Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina Nekreipia dėmesio79

3.3.31 Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingo amžiaus respondentųdarbovietėse15-25 m.26-35 m.36-45 m.46-65 m.virš 65 m.NeatsakėVisoReikalauja 148 164 195 162 5 674Skatina 122 127 174 180 5 608Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir 118 154 134 117 2 1 526neskatinaNekreipia dėmesio 73 88 89 78 12 2 342Neatsakė 762 74 73 99 91 7 1106Viso 1223 607 665 636 115 10 3256Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingo amžiausrespondentų darbovietėse100%80%60%40%20%0%15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.Reikalauja Skatina Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina Nekreipia dėmesio80

3.3.32 Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima respondentų darbovietėse mieste irkaimeDidmiestis Miestas, Kaimas Neatsakė VisomiestelisReikalauja 247 366 59 2 674Skatina 169 346 92 1 608Vertina kaip privalumą, bet142 315 66 3 526nereikalauja ir neskatinaNekreipia dėmesio 53 210 76 3 342Neatsakė 235 657 211 3 1106Viso 846 1894 504 12 3256100%80%60%40%20%0%Didmiestis Miestas, miestelis KaimasReikalauja Skatina Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina Nekreipia dėmesio81

3.3.33 Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingo išsilavinimo respondentųdarbovietėseNebaigtasvidurinisSpec.VidurinisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversiteAukštasisuniversitetiReikalauja 34 100 83 78 374 5 674Skatina 59 107 64 95 281 2 608Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina 38 140 75 81 187 5 526Nekreipia dėmesio 61 130 31 37 77 6 342Neatsakė 538 239 187 57 80 5 1106Viso 730 716 440 348 999 23 3256NeatsakėVisoKaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingoišsilavinimo respondentų darbovietėse100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%NebaigtasvidurinisSpec. VidurinisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisReikalauja Skatina Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina Nekreipia dėmesio82

3.3.34 Kaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingos socialinės padėtiesrespondentų darbovietėseMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasReikalauja 34 49 248 326 15 1 1 674Skatina 61 26 182 325 8 4 2 608Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir 37 39 122 314 6 5 3 526neskatinaNekreipia dėmesio 31 17 41 220 16 17 342Neatsakė 479 290 16 46 150 122 3 1106Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256BedarbisPensininkasNeatsakėVisoKaip į kompiuterinio raštingumo lygį žiūrima skirtingossocialinės padėties respondentų darbovietėse100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Moksleivis Studentas ValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojasBedarbisPensininkasReikalauja Skatina Vertina kaip privalumą, bet nereikalauja ir neskatina Nekreipia dėmesio83

Respondentų asmeninio kompiuterinio raštingumo charakteristikų analizė rodo:• Vyrų ir moterų kompiuterinis raštingumas yra proporcingai panašus (3.3.1 diagrama),bet moterų apklausoje dalyvavo daugiau ir didesnis moterų procentas savo kompiuterinįraštingumą vertina kaip silpną.• Geresniu kompiuteriniu raštingumu pasižymi miestų gyventojai, kaimo žmonės savoraštingumą dažniau vertina kaip silpną, nors proporcingai skirtumas nėra itin žymus(3.3.2).• Kompiuterinio raštingumo lygis koreliuoja su respondentų amžiumi – geresniukompiuteriniu raštingumu pasižymi jaunesni respondentai (3.3.3).• Respondentų išsilavinimas bei socialinė padėtis nėra lemiantys rodikliai kompiuterinioraštingumo lygiui įvertinti, ypač kai deklaruojami geri ir silpni gebėjimai. Santykinaidaugiau silpną kompiuterinį raštingumumą turinčių aukštąjį neunivesitetinį ušsilavinimąrespondentų. Mažesni bedarbių ir vyresnio amžiaus respondentų gebėjimai (3.3.4 -3.3.5).• Respondentai nurodo savo sugebėjimus pritaikyti pagal poreikius kompiuterio techninęir programinę įrangą, kompiuteriu paruošti tekstinę ir vaizdinę medžiagą, paruoštipateiktis pranešimams ir pristatymams, naudotis pagrindinėmis interneto paslaugomis(paieška ir el.paštas), perkelti savo veiklos dalį į elektroninę erdvę (skelbti informacijąinternete, naudotis el.bankininkyste, el.parduotuvėmis ir kitomis el.paslaugomis), dirbtisu elektroniniais dokumentais atitinkamai pagal savo kompiuterinio raštingumovertinimą (3.3.6 - 3.3.10).• Dauguma respondentų mokėsi dirbti kompiuteriu savarankiškai (3.3.11). Čia aiškiaipriskiriamas ir savarankiškas tobulinimasis. Mažėjant gyvenamajam miestui, įgyjantkompiuterinį raštingumą auga mokyklos rolė (3.3.12).• 3.3.13 diagrama gerai iliustruoja kompiuterinio raštingumo įsigijimą skirtingoseamžiaus grupėse – jauniausiems tai daugumoje mokykla, toliau universitetas, kursai.Gana panašiai atrodo atsakymai, skirstant respondentus pagal socialinę padėtį (3.3.14)bei išsilavinimą (3.3.15). Visose išsilavinimo grupėse ypač pabrėžiamas savarankiškasmokymasis.• Visi respondentai vieningai pasisako už kompiuterinio raštingumo kursų ir ECDLsrtifikato poreikį, dar papildomai akcentuojant, kad geriau jei kursai nemokami (3.3.16)– (3.3.20).• Žymi respondentų dalis nurodo, kad siekti kompiuterinio raštingumo paskatinoasmeninis pasiryžimas ir tik toliau vardijami mokykla, reikalavimai valstybėstarnautojui (3.3.21) – (3.3.25).84

• Didžioji respondentų dauguma nurodė, kad stengiasi pasinaudoti visomis prieinamomisgalimybėmis pagerinti darbo kompiuteriu įgūdžius arba siekia, atsiradus patogiaigalimybei (3.3.26) – (3.3.29).• Respondentų darbovietese pakankamai dažnai kompiuterinis raštingumas reikalaujamas,kitur skatinamas, vertinamas kaip privalumas. Darboviečių, kur į kompiuterinįraštingumą nekreipia dėmesio, visai nedidelis procentas – daugiau žemesnioišsilavinimo darbuotojams ar kaimo įmonėse – iki 20% atsakymų buvo nurodyta, kad įkompiuterinį raštingumą nekreipiama dėmesio (3.3.30) – (3.3.34).85

3.3. Kompiuterių naudojimo dažnis ir vieta3.4.1 Kompiuterių naudojimo dažnis pagal respondentų lytįVyras Moteris VisoKasdien 697 1074 1771Kartą ar kelis per savaitę 236 478 714Retai 111 237 348Neatsakė 153 270 423Viso 1197 2059 3256Kompiuterių naudojimo dažnis pagal lytį100%80%60%40%20%0%VyrasMoterisKasdien Kartą ar kelis per savaitę Retai86

3.4.2 Kompiuterių naudojimo dažnis pagal respondentų gyvenamą vietąDidmiestisMiestas,miestelisKaimasNeatsakėVisoKasdien 587 1032 149 3 1771Kartą ar kelis per savaitę 132 434 146 2 714Retai 69 197 80 2 348Neatsakė 58 231 129 5 423Viso 846 1894 504 12 3256Kompiuterių naudojimo dažnis pagal gyvenamą vietą100%80%60%40%20%0%Didmiestis Miestas, miestelis KaimasKasdien Kartą ar kelis per savaitę Retai87

3.4.3 Kompiuterių naudojimo dažnis pagal respondentų amžių15-25 m.26-35 m.36-45 m.46-65 m.virš 65 m.NeatsakėVisoKasdien 731 364 354 314 7 1 1771Kartą ar kelis per382 108 107 104 11 2 714savaitęRetai 83 68 101 77 14 5 348Neatsakė 27 67 103 141 83 2 423Viso 1223 607 665 636 115 10 3256Kompiuterių naudojimo dažnis pagal amžių100%80%60%40%20%0%15-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.Kasdien Kartą ar kelis per savaitę Retai88

3.4.4 Kompiuterių naudojimo dažnis pagal respondentų išsimokslinimąNebaigtasvidurinisSpec.VidurinisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisKasdien 346 234 292 176 712 11 1771Kartą ar kelis per savaitę 235 152 93 68 161 5 714Retai 58 142 36 50 61 1 348Neatsakė 91 188 19 54 65 6 423Viso 730 716 440 348 999 23 3256NeatsakėVisoKompiuterių naudojimo dažnis pagal išsimokslinimą100%80%60%40%20%0%NebaigtasvidurinisSpec. VidurinisNebaigtasaukštasisAukštasisneuniversitetinisAukštasisuniversitetinisKasdien Kartą ar kelis per savaitę Retai89

3.4.5 Kompiuterių naudojimo dažnis pagal respondentų socialinę padėtįMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasKasdien 347 271 446 676 19 9 3 1771Kartą ar kelis per 238 120 86 219 32 16 3 714savaitęRetai 51 22 48 144 60 23 348Neatsakė 6 8 29 192 84 101 3 423Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256BedarbisPensininkasNeatsakėVisoKompiuterių naudojimo dažnis pagal socialinę padėtį100%80%60%40%20%0%MoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojasBedarbisPensininkasKasdien Kartą ar kelis per savaitę Retai90

3.4.6 Ar yra kompiuteris ir internetas respondentų darbo vietoje, mokslo vietoje, namuoseVisoAr yra kompiuteris darbe 1626Ar yra internetas darbe 1449Ar yra kompiuteris mokslo vietoje 1437Ar yra internetas mokslo vietoje 1373Ar yra kompiuteris namuose 2083Ar yra internetas namuose 1110Ar yra kompiuteris ir internetas respondentų darbo vietoje,mokslo vietoje, namuose2500Respondentų skaičius2000150010005000Ar yrakompiuterisdarbeAr yrainternetasdarbeAr yrakompiuterismokslo vietojeAr yrainternetasmokslo vietojeAr yrakompiuterisnamuoseAr yrainternetasnamuoseAr yra kompiuteris darbeAr yra kompiuteris mokslo vietojeAr yra kompiuteris namuoseAr yra internetas darbeAr yra internetas mokslo vietojeAr yra internetas namuose91

3.4.7 Ar yra kompiuteris respondentų darbo vietoje pagal socialinę padėtįMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasYra kompiuteris 129 121 495 854 15 6 6 1626darbeNėra kompiuterio 183 61 96 306 44 29 3 722darbeNeatsakė 330 239 18 71 136 114 908Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256BedarbisPensininkasNeatsakėVisoAr yra kompiuteris respondentų darbo vietoje pagal socialinępadėtį9008548007006005004954003002001000183129 1216196Moksleivis Studentas Valstybėstarnautojas306Privačiosįmonėsdarbuotojas44 2915 6BedarbisPensininkasYra kompiuteris darbeNėra kompiuterio darbe92

3.4.8 Ar prijungtas kompiuteris prie interneto respondentų darbo vietoje pagal socialinępadėtįMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasKompiuteris prijungtas prie143 128 403 750 14 8 3 1449internetoKompiuteris neprijungtas prie 169 56 157 292 40 26 5 745internetoNeatsakė 330 237 49 189 141 115 1 1062Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256BedarbisPensininkasNeatsakėVisoAr prijungtas kompiuteris prie interneto respondentų darbovietoje pagal socialinę padėtį800750700600500400300403292200169143 128157100056Moksleivis Studentas ValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojas1440Bedarbis826PensininkasKompiuteris prijungtas prie internetoKompiuteris neprijungtas prie interneto93

3.4.9 Ar yra kompiuteris respondentų namuose pagal socialinę padėtįMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasYra kompiuteris namuose 425 342 420 774 74 43 5 2083Nėra kompiuterio namuose 189 61 155 374 98 91 4 972Neatsakė 28 18 34 83 23 15 201Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256BedarbisPensininkasNeatsakėVisoAr yra kompiuteris respondentų namuose pagal socialinępadėtį900800774700600500400425342420374300200100189611557498 91430Moksleivis Studentas ValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojasBedarbisPensininkasYra kompiuteris namuoseNėra kompiuterio namuose94

3.4.10 Ar prijungtas kompiuteris prie interneto respondentų namuose pagal socialinę padėtįMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasKompiuteris prijungtas prie 190 196 221 443 31 26 3 1110internetoKompiuteris neprijungtas prie 386 186 281 551 90 58 5 1557internetoNeatsakė 66 39 107 237 74 65 1 589Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256BedarbisPensininkasNeatsakėVisoAr prijungtas kompiuteris prie interneto respondentų namuosepagal socialinę padėtį600551500400386443300200190 1961862212811009031 26580Moksleivis Studentas ValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojasBedarbisPensininkasKompiuteris prijungtas prie internetoKompiuteris neprijungtas prie interneto95

3.4.11 Kam naudoja kompiuterį vyrai ir moterysVyrai MoterysDarbinėm užduotim atlikti 660 1208 1868Moksle 533 827 1360Asmeniniam bendravimui 568 938 1506Informacijos paieškai666 1034 1700interneteLaisvalaikiui 701 829 1530Kam naudoja kompiuterį vyrai ir moterys14001200Respondentų skaičius10008006004002000VyraiMoterysDarbinėm užduotim atlikti Moksle Asmeniniam bendravimuiInformacijos paieškai interneteLaisvalaikiui96

3.4.12 Kam naudoja kompiuterį respondentai pagal socialines grupesMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačios įmonėsdarbuotojasDarbinėm užduotim atlikti 241 214 522 843 34 8 6 1868Moksle 528 364 138 301 26 2 1 1360Asmeniniam bendravimui 349 290 272 544 33 15 3 1506Informacijos paieškai internete 338 323 328 633 52 23 3 1700Laisvalaikiui 483 290 195 469 67 23 3 1530BedarbisPensininkasNeatsakėVisoKam naudoja kompiuterį respondentai pagal socialines grupes900800Respondentų skaičius7006005004003002001000Moksleivis Studentas ValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsdarbuotojasBedarbisPensininkasDarbinėm užduotim atlikti Moksle Asmeniniam bendravimuiInformacijos paieškai interneteLaisvalaikiui97

3.4.13 Kam naudoja kompiuterį respondentai pagal amžiaus grupes15-25 m.26-35 m.36-45 m.46-65 m.virš 65 m.NeatsakėVisoDarbinėm užduotim atlikti 590 405 448 415 9 1 1868Moksle 974 236 95 47 4 4 1360Asmeniniam bendravimui 742 328 234 193 7 2 1506Informacijos paieškai internete 773 358 296 256 15 2 1700Laisvalaikiui 866 290 212 143 16 3 1530Kam naudoja kompiuterį respondentai pagal amžiaus grupes12001000Respondentų skaičius800600400200015-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.Darbinėm užduotim atlikti Moksle Asmeniniam bendravimuiInformacijos paieškai interneteLaisvalaikiui98

3.4.14 Kokiomis elektroninėmis paslaugomis naudojasi respondentai15-25 m.26-35 m.36-45 m.46-65 m.virš 65 m.NeatsakėVisoElektroninės valdžios paslaugomis 125 98 120 113 1 1 458Elektroninėmis parduotuvėmis 251 132 72 52 1 1 509Elektronine bankininkyste 252 261 204 174 2 1 894Kiti atvejai 255 46 50 48 5 404Nesinaudoju elektroninėmis paslaugomis 512 188 239 201 26 7 1173Kokiomis elektroninėmis paslaugomis naudojasi respondentai13%34%15%12%26%Elektroninės valdžios paslaugomisElektronine bankininkysteNesinaudoju elektroninėmis paslaugomisElektroninėmis parduotuvėmisKiti atvejaiKokiomis elektroninėmis paslaugomis naudojasi respondentai pagalamžiųRespondentų skaičius600500400300200100015-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-65 m. virš 65 m.Elektroninės valdžios paslaugomisElektronine bankininkysteNesinaudoju elektroninėmis paslaugomisElektroninėmis parduotuvėmisKiti atvejai99

Respondentų kompiuterių naudojimo dažnio ir vietos charakteristikų analizė rodo:‣ Kasdien kompiuteriais dažniau naudojasi vyrai (3.4.1).‣ Dažniau kompiuteriais dirbama mieste ir dar dažniau didmiestyje (3.4.2).‣ Darbingo amžiaus žmonių darbo kompiuteriu intensyvumas yra pakankamai panašus irkrenta pasiekus pensijinį amžių (3.4.3).‣ Darbo kompiuteriu intensyvumas auga proporcingai dirbančiojo išsilavinimo lygiui,mažiausiu intensyvumu dirba spec. vidurinį išsilavinimą tyrintys respondentai (3.4.4).‣ Intensyviausiai kompiuteriu naudojasi valstybės tarnautojai (3.4.5).‣ Darbe ir mokslo vietoje kompiuterį ir internetą turi beveik pusė respondentų, didesnėdalis respondentų turi kompiuterį namie, iš kurių pusė su internetu (3.4.6).‣ Geriausiai darbo vietose kompiuteriais (3.4.7) ir internetu (3.4.8) aprūpinti privačiųįmonių darbuotojai ir tarnautojai.‣ Du trečdaliai dirbančių/besimokančių respondentų turi namie kompiuterį (3.4.9), betmažesnė pusė šių kompiuterių prijungta prie interneto (3.4.10).‣ Vyrai ir moterys naudoja kompiuterį panašiems tikslams, tik vyrai dažniau naudojalaisvalaikiui (3.4.11). Platesnis naudojimo pasiskirstymas pagal respondentų socialinępadėtį – dirbantieji aiškiai dažniau naudoja darbo užduotims atlikti (3.4.12). Ganpanašus pasiskirstymas amžiaus grupėse – darbingo amžiaus respondentams kompiuterisdaugiau darbo įrankis (3.4.13).‣ Elektroninėmis paskaugomis respondentai naudojasi nelabai intensyviai.100

3.4. Kompiuteris ir šeima.3.5.1. Respondentų šeimos narių kompiuterinis raštingumasVisoRaštingas tik aš 535Raštingi keli šeimos nariai 2373Niekas neraštingas 296Neatsakė 52Viso 3256Respondentų šeimos narių kompiuterinis raštingumas9%17%74%Raštingas tik aš Raštingi keli šeimos nariai Niekas neraštingas101

3.5.2. Respondentų šeimos narių kompiuterinis raštingumas pagal socialinę padėtįMoksleivisStudentasValstybėstarnautojasPrivačiosįmonėsd b t jBedarbisRaštingas tik aš 140 83 93 194 15 10 535Raštingi keli šeimos nariai 458 322 489 916 100 80 8 2373Niekas neraštingas 40 10 16 111 68 50 1 296Neatsakė 4 6 11 10 12 9 52Viso 642 421 609 1231 195 149 9 3256PensininkasNeatsakėVisoRespondentų šeimos narių kompiuterinis raštingumas pagalsocialinę padėtį1000Respondentų skaičius8006004002000Raštingas tik aš Raštingi keli šeimos nariai Niekas neraštingasMoksleivis Studentas Valstybės tarnautojasPrivačios įmonės darbuotojas Bedarbis Pensininkas102

3.5.3. Kas iš respondentų šeimos narių norėtų tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžiuspagal gyvenamą vietąDidmiestisMiestas,miestelisKaimasNeatsakėVisoVaikai 298 924 280 6 1508Sutuoktinis 325 614 155 4 1098Tėvai 277 574 104 2 957Seneliai 16 40 8 64Kas iš respondentų šeimos narių norėtų tobulinti kompiuterinioraštingumo įgūdžius pagal gyvenamą vietą1000Respondentų skaičius8006004002000Vaikai Sutuoktinis Tėvai SeneliaiDidmiestis Miestas, miestelis Kaimas103

Respondentų šeimos narių požiūrio į kompiuterinį raštingumą charakteristikų analizė rodo:‣ (3.5.1) lentelė ir diagrama rodo, kad žymi respondentų dalis atsako, kad raštingi ne tikjie, bet ir jų šeimos nariai.‣ Analogiškas pasiskirstymas tinka ir vertinant respondentų socialinę padėtį, išskiriantbedarbius bei pensininkus (3.5.2).‣ Savo kompiuterinį raštingumą labiausiai norėtų tobulinti miestuose ir miesteliusegyvenančių respondentų šeimos nariai, toliau seka didmiesčiai ir mažiausias šeimosnarių noras tobulėti kompiuterinio raštingumo srityje nurodomas kaime (3.5.3).3.5. Trečiojo skyriaus išvados1. Anketiniu būdu apklausti 3256 Lietuvos gyventojai.2. Apklausoje dalyvavo visų šalies didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,Panevėžio, daugelio rajonų Alytaus, Anykščių, Biržų, Elektrėnų, Prienų, Jurbarko,Kėdainių, Marijampolės, Molėtų, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Tauragės, Utenos, Varėnos,Vilkaviškio, Visagino, Zarasų gyventojai.3. Ne visos apklausos imtys yra tolygiai atitinkančios realią demografinę Lietuvos situaciją.Toliau galima elgtis dvejopai: pirma – kadangi apklausta 3256 respondentai, galimaišlyginimui atmesti perteklines anketas ir suformuoti 1000 elementų masyvą; antra,manome, kad to daryti neverta, nes anketos tiriamos daugiausiai pagal atsakymus atskiroserespondentų grupėse – pagal gyvenamą vietą, amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį.Dalies anketų nevertinimas mažintų rezultatų tikslumą atskiruose tyrimų segmentuose. Beto, praktiškai beveik niekur nenaudojamas bendras respondentų skaičius kažkuriai įverčiaisuformuoti. Buvo atliktas bandymas išjungti iš tyrimo moksleivius, kadangi moksleiviųraštingumas jau tirtas. Toks išjungimas mažai veikė rezultatus ir papildomai sumažino imtįatskiruose segmenuose.4. Tyrimo terminai pagal mokslinio tyrimo darbo užduotį buvo itin glausti, todėl tekoapsiriboti viena anketinės apklausos banga. Atlikus pirminį anketinės apklausos rezultatųvertinimą, būtų buvę galima pagal poreikį tikslinti anketos klausimus bei atliekant tolimesnęapklausą patikslinti respondentų imtį.104

5. Anketinio gyventojų kompiuterinio raštingumo tyrimo demografinės charakteristikos rodo:• Atlikto tyrimo imtis apėmė visas šalies gyventojų grupes, skirstant pagal lytį,gyvenamąją vietą, amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį.• Glausti tyrimo terminai neleido atlikti antros apklausos bangos, kada būtų galimatikslinti anketos klausimus bei išlyginti pirmoje apklausos bangoje nustatytusdemografinius imties netolygumus.• Didelė anketinės apklausos imtis leido gauti didesnį tyrimo tikslumą atskiroserespondentų grupėse.6. Respondentų kompiuterinio raštingumo lygio tyrimas leido nustatyti:• Vyrų ir moterų kompiuterinio raštingumo lygis pakankamai panašus; geresniukompiuteriniu raštingumu pasižymi miestų gyventojai, bet skirtumas nėra itin žymus;kompiuterinio raštingumo lygis koreliuoja su respondentų amžiumi; respondentųišsilavinimas bei socialinė padėtis nėra lemiantys rodikliai kompiuterinio raštingumolygiui įvertinti, ypač kai deklaruojami geri ir vidutiniai gebėjimai.• Dauguma respondentų mokėsi dirbti kompiuteriu savarankiškai; Mažėjantgyvenamajam miestui, įgyjant kompiuterinį raštingumą auga mokyklos rolė;jauniesniems respondentams kompiuterinio raštingumo šaltinis mokykla, toliauuniversitetas, kursai. Gana panašiai atrodo atsakymai, skirstant respondentus pagalsocialinę padėtį bei išsilavinimą.• Visi respondentai vieningai pasisako už kompiuterinio raštingumo kursų ir ECDLsrtifikato reikalingumą.• Žymi respondentų dalis nurodo, kad siekti kompiuterinio raštingumo paskatinoasmeninis pasiryžimas ir tik toliau vardijami mokykla, reikalavimai valstybėstarnautojui. Didžioji respondentų dauguma nurodė, kad stengiasi pasinaudoti visomisprieinamomis galimybėmis pagerinti darbo kompiuteriu įgūdžius.• Respondentų darbovietėse pakankamai dažnai kompiuterinis raštingumas reikalaujamas,kitur skatinamas, vertinamas kaip privalumas be reikalavimo ar skatinimo. Daugiau žemesnioišsilavinimo darbuotojams ar kaimo įmonėse – iki 20% atsakymų buvo nurodyta, kad įkompiuterinį raštingumą nekreipiama dėmesio.7. Respondentų kompiuterių naudojimo dažnio ir vietos charakteristikų analizė rodo:• Respondentų kompiuterių naudojimo intensyvumas nevienodas: kasdien kompiuteriaisdažniau naudojasi vyrai: dažniau kompiuteriais dirbama mieste ir dar dažniau105

didmiestyje; darbo kompiuteriu intensyvumas auga proporcingai dirbančiojoišsilavinimo lygiui; intensyviausiai kompiuteriu naudojasi valstybės tarnautojai.• Darbe ir mokslo vietoje kompiuterį ir internetą turi beveik pusė respondentų, didesnėdalis respondentų turi kompiuterį namie, iš kurių pusė su internetu; geriausiai darbovietose kompiuteriais ir internetu aprūpinti privačių įmonių darbuotojai ir tarnautojai;du trečdaliai dirbančių/besimokančių respondentų turi namie kompiuterį, bet mažesnėpusė šių kompiuterių prijungta prie interneto.• Vyrai ir moterys naudoja kompiuterį panašiems tikslams, tik vyrai dažniau naudojalaisvalaikiui; platesnis naudojimo pasiskirstymas pagal respondentų socialinę padėtį iramžių – dirbantieji aiškiai dažniau naudoja darbo užduotims atlikti• Elektroninėmis pasaugomis respondentai naudojasi nelabai intensyviai.8. Respondentų šeimos narių požiūrio į kompiuterinį raštingumą charakteristikų analizė rodo:• Žymi respondentų dalis atsako, kad raštingi ne tiks jie, bet ir jų šeimos nariai;analogiškas pasiskirstymas tinka ir vertinant respondentų socialinę padėtį, išskiriantbedarbius bei pensininkus.• Savo kompiuterinį raštingumą labiausiai norėtų tobulinti miestuose ir miesteliuosegyvenančių respondentų šeimos nariai, toliau seka didmiesčiai ir mažiausias šeimosnarių noras tobulėti kompiuterinio raštingumo srityje nurodomas kaime.106

4. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMŲ ĮMONĖSE REZULTATAI4.1. Anketiniai kompiuterinio raštingumo įmonėse situacijos tyrimaiSiekiant geriau įvertinti kompiuterinio dirbančiųjų kompiuterinio raštingumo situacijąLietuvoje, buvo sudaryta ir apklausos metu platinama “Visuotinio kompiuterinio raštingumo anketavalstybinei (arba privačiai) įmonei, įstaigai”. Tokia anketa leidžia įvertinti dirbančiųjų kompiuterinįraštingumą ne aplamai, o sąryšyje su konkrečia įmone bei darbdaviu.Anketos buvo platinamos tuose pat didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose, kaipir anketos asmenims.Šioje grupėje buvo gautos ir apdorotos 657 anketos iš įvairių institucijų, įmonių ir įstaigų.Anketas pildė įmonių vadovai bei dirbantieji, kompetetingi įvertinti savos įmonės darbuotojųkompiuterinio raštingumo situaciją. Kartu buvo vertinama bendras įmonės požiūris įkompiuterizacijos procesus bei informacinės visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo ir plėtrosprocesus.107

4.2. Įmonių anketų analizė4.2.1 Kompiuterių poreikis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigoseKompiuterių poreikis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigoseBūtinas PageidautinasGali duotinaudąMažaireikalingas NereikalingasDidmiestis 285 37 7 2 2Miestas,miestelis 221 39 6 13 3Kaimas 31 3 3 1 3Kompiuterių poreikis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigoseBūtinas PageidautinasGali duotinaudąMažaireikalingas NereikalingasDidmiestis 86% 11% 2% 1% 1%Miestas,miestelis 78% 14% 2% 5% 1%Kaimas 76% 7% 7% 2% 7%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Kompiuterių poreikis skirtingų vietoviųįmonėse/įstaigoseDidmiestis Miestas, miestelis KaimasBūtinas Pageidautinas Gali duoti naudą Mažai reikalingas Nereikalingas108

4.2.2 Kompiuterizacijos lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigoseKompiuterizacijos lygis skirtingų vietoviųįmonėse/įstaigoseKiekvienas ~50% ~25%

4.2.3 Interneto prieiga skirtingų vietovių įmonėse/įstaigoseInterneto prieiga skirtingų vietovių įmonėse/įstaigoseVisi komp.prijungtiPrijungta daliskomp.Prieigosnėra NenurodytaDidmiestis 240 84 8 2Miestas,miestelis 165 94 22 1Kaimas 18 14 8 1Interneto prieiga skirtingų vietovių įmonėse/įstaigoseVisi komp.prijungtiPrijungta daliskomp.Prieigosnėra NenurodytaDidmiestis 72% 25% 2% 1%Miestas,miestelis 59% 33% 8% 0%Kaimas 44% 34% 20% 2%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Interneto prieiga skirtingų vietoviųįmonėse/įstaigoseDidmiestis Miestas, miestelis KaimasVisi komp. prijungti Prijungta dalis komp. Prieigos nėra Nenurodyta110

4.2.4 Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigoseKompiuterinio raštingumo lygisskirtingų vietovių įmonėse/įstaigoseVisi >50% >25% NenurodytaDidmiestis 170 116 47 1Miestas, miestelis 79 116 83 4Kaimas 5 15 21 0Kompiuterinio raštingumo lygisskirtingų vietovių įmonėse/įstaigoseVisi ~50% ~25% NenurodytaDidmiestis 51% 35% 14% 0%Miestas, miestelis 28% 41% 29% 1%Kaimas 12% 37% 51% 0%60%50%40%30%20%10%0%Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų vietoviųįmonėse/įstaigoseDidmiestis Miestas, miestelis KaimasVisi ~50% ~25%111

4.2.5 Požiūris į kompiuterinį raštingumąPožiūris į kompiuterinį raštingumąReikalauja SkatinaLaikoprivalumuNekreipiamadėmesio NenurodytaDidmiestis 126 110 83 15 0Miestas,miestelis 73 92 99 16 2Kaimas 7 10 16 8 0Požiūris į kompiuterinį raštingumąReikalauja SkatinaLaikoprivalumuNekreipiamadėmesio NenurodytaDidmiestis 38% 33% 25% 4% 0%Miestas,miestelis 26% 33% 35% 6% 1%Kaimas 17% 24% 39% 20% 0%45%40%35%30%25%20%15%10%5%0%Požiūris į kompiuterinį raštingumą skirtingųvietovių įmonėse/įstaigoseDidmiestis Miestas, miestelis KaimasReikalauja Skatina Laiko privalumu Nekreipiama dėmesio112

4.2.6 Raštingumo lygis įvairaus dydžio įmonėse ar įstaigoseRaštingumo lygis įvairaus dydžioĮmonėsįmonėse ar įstaigosedydis Visi >50% >25% ???>100 darb. 106 115 43 2>50 darb. 35 56 35>20 darb. 37 37 29 1100 darb. 40% 43% 16% 1%>50 darb. 28% 44% 28% 0%>20 darb. 36% 36% 28% 1%100 darb. >50 darb. >20 darb.

4.2.7 Kompiuterizacijos lygis įvairaus dydžio įmonėse ar įstaigoseKompiuterizacijos lygis įvairaus dydžio įmonėse arįstaigoseĮmonės dydis Kiekvienas ~50% ~25% 100 darb. 121 87 18 37 3>50 darb. 28 44 29 25>20 darb. 29 34 20 2150 darb. 22% 35% 23% 20% 0%>20 darb. 28% 33% 19% 20% 0%100 darb. >50 darb. >20 darb.

4.2.8 Požiūris į kompiuterinį raštingumą įvairaus dydžio įmonėse ar įstaigosePožiūris į kompiuterinį raštingumą įvairaus dydžio įmonėseĮmonėsar įstaigosedydis Reik. Skatina Privalumas Nekreipia ???>100darb. 93 83 79 10 1>50 darb. 38 44 39 5>20 darb. 30 38 29 6 1100darb. 35% 31% 30% 4% 0%>50 darb. 30% 35% 31% 4% 0%>20 darb. 29% 37% 28% 6% 1%100 darb. >50 darb. >20 darb.

4.2.9 Kompiuterių poreikis įmonėseKompiuterių poreikisGali duotinaudąMažaireikalingasBūtinas PageidautinasValstybinėinstitucija 271 28 5 2 0Valst./akc.įmonė 73 16 1 3 0Privati įmonė 147 31 9 10 8Nenurodyta 46 4 1 1 1NereikalingasKompiuterių poreikisGali duotinaudąMažaireikalingasBūtinas PageidautinasValstybinėinstitucija 89% 9% 2% 1% 0%Valst./akc.įmonė 78% 17% 1% 3% 0%Privati įmonė 72% 15% 4% 5% 4%Nenurodyta 87% 8% 2% 2% 2%Nereikalingas100%90%80%70%60%50%40%30%20%10%0%Kompiuterių poreikis įvairių tipų įmonėse arįstaigoseValstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėBūtinas Pageidautinas Gali duoti naudą Mažai reikalingas Nereikalingas116

4.2.10 Kompiuterizacijos lygis įmonėseKompiuterizacijos lygisKiekvienas ~50% ~25%

4.2.11 Kompiuterinio raštingumo lygis įmonėseRaštingumo lygisVisi >50% >25% NenurodytaValstybinėinstitucija 131 120 53 2Valst./akc.įmonė 25 35 32 1Privati įmonė 80 65 59 2Nenurodyta 19 27 7 0Raštingumo lygisVisi ~50% ~25% NenurodytaValstybinėinstitucija 43% 39% 17% 1%Valst./akc.įmonė 27% 38% 34% 1%Privati įmonė 39% 32% 29% 1%Nenurodyta 36% 51% 13% 0%45%40%35%30%25%20%15%10%5%0%Raštingumo lygis įvairių tipų įmonėse ar įstaigoseValstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėVisi ~50% ~25%118

4.2.12 Požiūris į kompiuterinį raštingumąPožiūris į kompiuterinį raštingumąReikalauja SkatinaLaikoprivalumuNekreipiamadėmesio NenurodytaValstybinėinstitucija 107 109 81 8 1Valst./akc.įmonė 21 33 32 7 0Privati įmonė 58 56 72 18 2Nenurodyta 20 14 13 6 0Požiūris į kompiuterinį raštingumąReikalauja SkatinaLaikoprivalumuNekreipiamadėmesio NenurodytaValstybinėinstitucija 35% 36% 26% 3% 0%Valst./akc.įmonė 23% 35% 34% 8% 0%Privati įmonė 28% 27% 35% 9% 1%Nenurodyta 38% 26% 25% 11% 0%40%Požiūris į kompiuterinį raštingumą įvairių tipųįmonėse ar įstaigose35%30%25%20%15%10%5%0%Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėReikalauja Skatina Laiko privalumu Nekreipiama dėmesio119

4.2.13 Interneto prieiga įmonėseVisi komp.prijungtiInterneto prieigaPrijungta daliskomp.Prieigosnėra ????Valstybinėinstitucija 210 89 5 2Valst./akc.įmonė 55 32 6 0Privati įmonė 128 53 23 2Nenurodyta 30 18 5 0Visi komp.prijungtiInterneto prieigaPrijungta daliskomp.Prieigosnėra ????Valstybinėinstitucija 69% 29% 2% 1%Valst./akc.įmonė 59% 34% 6% 0%Privati įmonė 62% 26% 11% 1%Nenurodyta 57% 34% 9% 0%Interneto prieiga įvairių tipų įmonėse ar įstaigose80%70%60%50%40%30%20%10%0%Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėVisi komp. prijungti Prijungta dalis komp. Prieigos nėra120

4.2.14 Ar teikia paslaugas elektroninėje erdvėjeAr teikia paslaugas elektroninėje erdvėjeTaip Ne Nežino ????Valstybinėinstitucija 133 132 37 4Valst./akc.įmonė 30 52 10 1Privati įmonė 64 118 23 1Nenurodyta 16 24 11 2Ar teikia paslaugas elektroninėje erdvėjeTaip Ne Nežino ????Valstybinėinstitucija 43% 43% 12% 1%Valst./akc.įmonė 32% 56% 11% 1%Privati įmonė 31% 57% 11% 0%Nenurodyta 30% 45% 21% 4%70%60%50%40%30%20%10%0%Ar teikia paslaugas elektroninėje erdvėje įvairiųtipų įmonės ar įstaigosValstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėTaip Ne Nežino121

4.3. Asmeninis kompiuterinis raštingumas4.3.1 Kolegų bendrasis kompiuterinis raštingumasKolegų bendrasis kompiuterinis raštingumasPuikus Geras Vidutinis Prastas ?????Valstybinėinstitucija 13 138 132 22 1Valst./akc.įmonė 3 38 44 8 0Privati įmonė 15 84 82 25 0Nenurodyta 0 22 26 5 0Kolegų bendrasis kompiuterinis raštingumasPuikus Geras Vidutinis Prastas ?????Valstybinėinstitucija 4% 45% 43% 7% 0%Valst./akc.įmonė 3% 41% 47% 9% 0%Privati įmonė 7% 41% 40% 12% 0%Nenurodyta 0% 42% 49% 9% 0%60%Kolegų bendrasis kompiuterinis raštingumasįvairių tipų įmonėse ar įstaigose50%40%30%20%10%0%Valstybinė Valst./akc.įmonė Privati įmonė NenurodytainstitucijaPuikus Geras Vidutinis Prastas122

4.3.2 Savojo kompiuterinio raštingumo vertinimasSavojo kompiuterinio raštingumo vertinimasTuri ECDLpažymėjimąGeras, betnepatvirtintas SilpnasNedirbakompiuteriu Viso141 344 152 20 65721,5% 52,4% 23,1% 3,0% 100%Savojo kompiuterinio raštingumo vertinimas60,0%50,0%40,0%30,0%20,0%10,0%0,0%Turi ECDLpažymėjimąGeras, betnepatvirtintasSilpnasNedirbakompiuteriu123

4.3.3 Geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių siekimasGeresnių darbo kompiuteriu įgūdžių siekimasVisomis prieinamomisgalimybėmisAtsiradus patogiaigalimybeiNesiekiu, nėraporeikioNesiekiu, nėragalimybiųViso361 257 22 14 65454,9% 39,1% 3,3% 2,1% 100%Geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių siekimas60,0%50,0%40,0%30,0%20,0%10,0%0,0%VisomisprieinamomisgalimybėmisAtsiraduspatogiaigalimybeiNesiekiu, nėraporeikioNesiekiu, nėragalimybių124

4.3.4 Pasitenkinimas darbovietės teikiamomis galimybėmis gerinti kompiuterinio raštingumoįgūdžiusPasitenkinimas darbovietės teikiamomis galimybėmisVisiškaiVisiškai Patenkintas Nepatenkintas nepatenkintas VISO188 304 140 19 65128,9% 46,7% 21,5% 2,9% 100%50,0%40,0%30,0%20,0%10,0%Pasitenkinimas darbovietės teikiamomisgalimybėmis gerinti kompiuterinio raštingumoįgūdžius0,0%Visiškai Patenkintas Nepatenkintas Visiškainepatenkintas125

4.3.5 Žino šalies informacinės visuomenės kūrimo strategines nuostatasŽino šalies informacinės visuomenės kūrimostrategines nuostatasTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne NeValstybinėinstitucija 131 120 53 2Valst./akc.įmonė 25 35 32 1Privati įmonė 80 65 59 2Nenurodyta 19 27 7 0Žino šalies informacinės visuomenės kūrimostrategines nuostatasTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne NeValstybinėinstitucija 43% 39% 17% 1%Valst./akc.įmonė 27% 38% 34% 1%Privati įmonė 39% 32% 29% 1%Nenurodyta 36% 51% 13% 0%45%40%35%30%25%20%15%10%5%0%Žino šalies informacinės visuomenės kūrimostrategines nuostatasValstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne126

4.3.6 Supranta IT taikymo galimybes ir privalumusSupranta IT taikymo galimybes ir privalumusTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne NeValstybinėinstitucija 107 109 81 8Valst./akc.įmonė 21 33 32 7Privati įmonė 58 56 72 18Nenurodyta 20 14 13 6Supranta IT taikymo galimybes ir privalumusTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne NeValstybinėinstitucija 35% 36% 26% 3%Valst./akc.įmonė 23% 35% 34% 8%Privati įmonė 28% 27% 35% 9%Nenurodyta 38% 26% 25% 11%40%35%30%25%20%15%10%5%0%Supranta IT taikymo galimybes ir privalumusValstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne127

4.3.7 Žino ir taiko elektroninės demokratijos ir elektroninės valdžios principusŽino ir taiko el.demokratijos ir el.valdžiosprincipusTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne NeValstybinėinstitucija 50 118 85 44Valst./akc.įmonė 13 33 31 14Privati įmonė 23 72 69 36Nenurodyta 10 24 6 11Žino ir taiko el.demokratijos ir el.valdžiosprincipusTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne NeValstybinėinstitucija 17% 40% 29% 15%Valst./akc.įmonė 14% 36% 34% 15%Privati įmonė 12% 36% 35% 18%Nenurodyta 20% 47% 12% 22%Žino ir taiko el.demokratijos ir el.valdžios principus45%40%35%30%25%20%15%10%5%0%Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne128

4.3.8 Nuolat domisi naujomis technologijomis ir galimybėmisNuolat domisi naujomis technologijomis irgalimybėmisTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne NeValstybinėinstitucija 124 103 54 18Valst./akc.įmonė 37 36 15 5Privati įmonė 90 57 35 24Nenurodyta 21 17 7 7Nuolat domisi naujomis technologijomis irgalimybėmisTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne NeValstybinėinstitucija 42% 35% 18% 6%Valst./akc.įmonė 41% 40% 16% 5%Privati įmonė 45% 29% 18% 12%Nenurodyta 41% 33% 14% 14%50%Nuolat domisi naujomis technologijomis irgalimybėmis40%30%20%10%0%Valstybinė institucija Valst./akc.įmonė Privati įmonėTaip Tikriausiai taip Tikriausiai ne Ne129

4.4. Tyrimai konkrečioje verslo įmonėjePateikiamas situacijos konkrečioje verslo įmonėje tyrimas. Toks segmento atskyrimasleidžia konkrečiau vertinti situaciją konkrečioje nedidelėje verslo įmonėje.Tiriamoji verslo įmonė įkurta Vilniuje 1993 m. Tai nėra informacinių technologijų įmonė.Įmonės veiklos specializacija – didmeninė ir mažmeninė prekyba kultūrinėmis buitinėmis prekėmis.Įmonės charakteristika.‣ Įmonėje dirba 25 darbuotojai.‣ Kompiuterį savo darbo vietoje turi ir darbo užduotims atlikti jis būtinas 76% darbuotojų,internetas 64% .‣ Įmonė teikia pardavimo paslaugas elektroninėje erdvėje.‣ Įmonė reikalauja gerų kompiuterinio raštingumo įgūdžių iš darbuotojų, tačiau jokiųgalimybių jiems tobulinti nesuteikia.‣ Kompiuterinio raštingumo kursų ir ECDL sertifikavimo norėtų 60% darbuotojų, jeigu jiebūtų nemokami.‣ Namuose turi kompiuterį 88% darbuotojų, 52% namų kompiuterių prijungti prieinterneto.Įmonės vadovų apklausos rezultatai:‣ Keturi iš penkių įmonės vadovų priklauso 36-45 m. grupei, keturi iš penkių turi aukštąjįišsilavinimą, vienas iš vadovų turi neuniversitetinį išsilavinimą bei priklauso 26-35m.amžiaus grupei.‣ Kompiuteriu visi vadovai naudojasi kasdien, trys iš penkių naudotis kompiuteriu išmokosavarankiškai, likę universitete.‣ Visi penki vadovaujančias pareigas turintys darbuotojai kompiuterį naudoja darbui,asmeniniam bendravimui, informacijos paieškai taip pat naudojasi elektroninėsbankininkystės paslaugomis.‣ Visi vadovai turi prie interneto prijungtą kompiuterį savo darbo vietoje ir namuose.‣ Kompiuterinio raštingumo įgūdžius norėtų tobulinti visi vadovai bei jų šeimos nariai.Įmonės vadovų kompiuterinio raštingumo lygis parodytas 4.4.1 paveiksle.130

43,532,521,510,50Puikiai Gerai SilpnaiPritaikyti techninęįrangąParuošti tekstusRengti pateiktisNaudotis internetuVeikla elektroninėjeerdvėjeDirbti su elektroniniaisdokumentais4.4.1 pav.Įmonės darbuotojų kompiuterinis raštingumas vaizduojamas 4.4.2 paveiksle.181614121086420Puikiai Gerai Silpnai NemokaPritaikyti techninęįrangąParuošti tekstusRengti pateiktisNaudotis internetuVeikla elektroninėjeerdvėjeDirbti su elektroniniaisdokumentais4.4.2 pav.131

4.5. Kompiuterinio raštingumo situacija sveikatos apsaugos sistemojeVykdant projektą “Konsultacinė pagalba dėl sveikatos informacijos poreikio, informaciniųsistemų/technologijų infrastruktūros visuose sveikatos priežiūros lygiuose įvertinimo” , 2003 metųpradžioje buvo parengta “Informacijos poreikio ir informacinių technologijų sveikatos sektoriujeinfrastruktūros vertinimo ataskaita” http://www.sam.lt/ .Ataskaitoje nagrinėjamas ir gydytojų kompiuterinis raštingumas.58 procentai gydytojų į klausimą ar naudojate kompiuterius veikloje, ar naudojatėsinternetu, elektroniniu paštu atsakė teigiamai. 42 procentai respondentų atsakė neigiamai. Žinoma,ir šie skaičiai gali būti labai optimistiniai, nes kompiuterinio raštingumo lygis nevertinamas, otiesiog deklaruojami bent minimalūs gebėjimai.Apklausti gydytojai sakė, kad norėtų naudoti kompiuterius tokiems tikslams:‣ Informacijos internete paieškai.‣ Pacientų stebėjimo bei gydymo informacijos registracijai.‣ Tyrimo duomenų kompiuterizuotam vertinimui.‣ Ataskaitų, mokslinių straipsnių rengimui.Konstatuojamas poreikis:‣ Specializuotų duomenų bazių gydymo informacijai kaupti, sisteminti ir analizuoti.‣ Periodinis kompiuterinio raštingumo mokymas.‣ Paciento elektroninės kortelės.‣ Kompiuterizuotas registratūros darbas.‣ Gydytojų kompiuterinis raštingumas ir specializuotos kompiuterizuotos darbo vietos.Cituojama informacija iš ataskaitos rodo, kad yra aiškus gydytojų kompiuterinio raštingumomokymo poreikis.Dabartinio tyrimo metu viename centrinės Lietuvos rajone buvo atlikta rajono gydytojųapklausa, siekiant nustatyti jų kompiuterinio raštingumo lygį. Visi rajono gydytojai bei pagalbinispersonalas vertino savo kompiuterinę kompetenciją ir akcentavo kompiuterinio raštingumo kursųporeikį.Buvo apklausti visi rajono sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys 353 darbuotojai. 84respondentai pripažino savo kompiuterinę kompetenciją ir pageidavo aukštesnio lygiokompiuterinio raštingumo kursų. 269 respondentams reikia pradėti dirbti kompiuteriu.132

1009080706050403020100GydytojaiPersonalasMokančių dirbtikompiuteriukiekisNemokančiųdirbti kompiuteriukiekis4.5.1 pav. Situacija rajono centre1009080706050403020Mokančių dirbtikompiuteriukiekisNemokančiųdirbtikompiuteriukiekis100GydytojaiPersonalas4.5.2 pav. Situacija kaimo medicinos įstaigoseAišku, kad medikams būtinas tiek technologinis, tiek ir profesinis kompiuterinisraštingumas. Tik pravedus reikiamus kursus, įrengus medikams specializuotas kompiuterizuotasdarbo vietas, galima tikėtis situacijos pagerėjimo.133

4.6. Ketvirtojo skyriaus išvados1. Anketas apie kompiuterinio raštingumo situaciją Lietuvos įmonėse, įstaigose, valstybinėseinstitucijose užpildė 657 jų atstovai.2. Apklausoje dalyvavo tiek šalies didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,Panevėžio), tiek ir daugelio rajonų (Alytaus, Kėdainių, Marijampolės ir kt.) įmonių, įstaigų,valstybinių institucijų atstovai.3. Įvairiose vietovėse įsikūrusių institucijų, įmonių ir įstaigų kompiuterinio raštingumo lygiotyrimas leido nustatyti:• Kompiuteris tapo būtinu darbo įrankiu ne tik didmiesčiuose (86% atsakiusiųjų) armiestuose bei miesteliuose (78% atsakiusiųjų) įsikūrusiose įmonėse, įstaigose,valstybinėse institucijose, bet ir kaimo vietovėse (76% atsakiusiųjų).• Tik 7% kaimo atstovų laiko kompiuterį nereikalingu; didmiesčiuose, miestuose armiesteliuose taip mano tik 1%.• Kompiuterizacijos lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose mažai skiriasi – daugiaunei 30% įmonių/įstaigų (didmiesčiuose - 44%) aprūpino kompiuteriais kiekvieną savodarbuotoją; vienok kaime dar nemaža (32%) įmonių/įstaigų, kuriose kompiuteriaisaprūpinta mažiau nei ketvirtadalis darbuotojų (miestuose ir miesteliuose tokių 26%).• Absoliuti dauguma didmiesčiuose įsikūrusių įmonių, įstaigų, valstybinių institucijųkompiuterių (72% - kiekvienas ir 25% dauguma) prijungti prie interneto; miestuose irmiesteliuose – ne ką mažiau (atitinkamai 59% ir 33%). Džiugu, kad kaimas nedaug nuojų (atitinkamai 44% ir 34%) atsilieka.• Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose dar nėrapakankamas: visi darbuotojai sugeba dirbti kompiuteriu 51% didmiesčiuose įsikūrusiųįmonių, įstaigų, valstybinių institucijų, tuo tarpu miestuose ir miesteliuose tokių mažiau(28%), o kaimuose – tik 12%. Tiesa, per 30% visų įmonių/įstaigų atstovų nurodė, kadjose sugeba dirbti kompiuteriu bent pusė visų darbuotojų.• Žymi respondentų dalis nurodo, kad įgyti kompiuterinį raštingumą reikalauja daugiaunei trečdalis didmiesčiuose įsikūrusių įmonių, įstaigų, valstybinių institucijų; gi kaimetokių tik 17%. Kaime net 20% įmonių/įstaigų kompiuteriniam raštingumui neskiriadėmesio.134

4. Įvairaus dydžio institucijų, įmonių ir įstaigų kompiuterinio raštingumo lygio palyginimasleido nustatyti:• Kompiuterinio raštingumo bei požiūrio į kompiuterinį raštingumą lygis praktiškainepriklauso nuo organizacijų dydžio.• Kompiuteriais geriau aprūpinti didžiųjų įmonių, įstaigų, valstybinių institucijųdarbuotojai, bet ir kiti atsilieka ne taip jau daug.5. Analizuojant įvairių tipų institucijų, įmonių ir įstaigų kompiuterinio raštingumo lygį galimapastebėti:• Kompiuterių poreikis akivaizdus visų tipų įmonėse ir įstaigose (apie 90% atsakiusiųjųlaiko kompiuterį būtinu ar pageidautinu).• Kompiuterizacijos lygis skirtingų tipų įmonėse/įstaigose mažai skiriasi – kiek daugiaukompiuteriais aprūpino kiekvieną savo darbuotoją valstybinės institucijos (bet nemedicinos įstaigos).• Absoliuti dauguma valstybinių institucijų kompiuterių prijungti prie Interneto; prieigosprie Interneto neturi 6% valstybinių ir akcinių įmonių, o privačių – 11%.• Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų tipų įmonėse/įstaigose maždaug vienodas,reiklesnės tuo pažiūriu valstybinės institucijos.• Natūralu, kad paslaugas elektroninėje erdvėje teikia daugiau valstybinės institucijos,tačiau ir kitų tipų įmonės ar įstaigos atsilieka tik ketvirtadaliu.6. Anketas apie kompiuterinio raštingumo situaciją Lietuvos įmonėse, įstaigose, valstybinėseinstitucijose užpildžiusių atstovų atsakymų apie jų asmeninį kompiuterinio raštingumo lygįbei požiūrį analizė rodo:• Daugiau nei penktadalis iš jų jau turi ECDL pažymėjimą, o daugiau kaip pusė kitų savokompiuterinio raštingumo lygį įvertina kaip gerą.• Absoliuti dauguma iš jų (95%) siekia pagerinti savo kompiuterinio raštingumo lygį.• Apie ketvirtadalį atsakiusiųjų netenkina jų darbovietės teikiamos galimybės gerinti savodarbuotojų kompiuterinio raštingumo lygį.• Šalies informacinės visuomenės kūrimo strategines nuostatas geriausiai žino beisupranta IT taikymo galimybes ir privalumus valstybinių institucijų darbuotojai. Kitinuo jų atsilieka apie 10 procentinių punktų.• Visi maždaug vienodai domisi naujomis technologijomis ir galimybėmis, taip pat žino irtaiko el.demokratijos ir el.valdžios principus.135

7. Atskiros nedidelės Vilniaus įmonės kompiuterinio raštingumo tyrimas rodo pakankamaiaukštą kompiuterinio raštingumo lygį joje ir teigiamas administracijos nuostatasinformacinių technologijų taikymo požiūriu.8. Kompiuterinio raštingumo tyrimas atskiro rajono sveikatos apsaugos sistemoje rodo žemąkompiuterinio raštingumo lygį ypač kaimo vietovėse. Aišku, kad medikams būtinas tiektechnologinis, tiek ir profesinis kompiuterinis raštingumas. Būtina organizuoti reikiamuskompiuterinio raštingumo kursus.9. Kompiuterinio raštingumo ir kompiuterizacijos procesų tyrimas atskiruose segmentuosebūtų naudingas platesniu mastu. Deja, glausti šio tyrimo terminai ir didelis medžiagos kiekisneleido plėsti tyrimų atskiruose segmentuose.136

5. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO VERTINIMO SISTEMA5.1. Kompiuterinio raštingumo sertifikavimo problemosKaip jau buvo anksčiau ataskaitoje minėta kalbant apie kompiuterinį raštingumą reikia skirtitris IKT įgūdžių monitoringo grupės nurodytas pagrindines problemas. Pirma, tai IKT specialistųstoka. Suprantame, kad reikiamus e. įgūdžius turinčių žmonių trūksta atitinkamame darbo rinkossegmente ar net visoje darbo rinkoje. Antra, kalbama ir apie įgūdžių atotrūkį, suprantant tai kaipskirtumą tarp esamo ir reikiamo organizacijos darbuotojų kompetencijos lygmenų. Ir trečia, yradiskutuojama dėl žinių bei įgūdžių, kuriuos įgyja žmogus mokymo institucijose ar kursuose, ir tokiųžinių bei įgūdžių, kurių tikisi darbdavys, neatitikimo.Visos šios trys problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Statistinius tyrimuskompiuterinio raštingumo srityje ir prognozuojamų poreikių tyrimus atlieka tokios žinomosorganizacijos, kaip EICTA (European Information and Communication Technologies Association),„Career Space“ konsorciumas, Europos informatikos profesionalų sąjungų taryba CEPIS ir kt. Visityrimai rodo didelį kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir kompetencijos stygių. Problemas siūlomaspręsti įvairiais būdais. CEPIS darbo grupė, remdamasi ECDL fondo (www.ecdl.com) praktiniuįdirbiu, pasiūlė e. įgūdžius klasifikuoti (CEPIS IT Competence Maturity Model) pagal tokiuslygmenis (Wolffried Stucky and Peter Weis, 2004):• minimalus kompiuterinis raštingumas;• bazinis kompiuterinis raštingumas;• technologinis kompiuterinis raštingumas;• profesinis kompiuterinis raštingumas (eksperto lygis);• technologinė informatikos specialisto kompetencija;• profesinė informatikos specialisto kompetencija (eksperto lygis).Kartu buvo pasiūlyta vertinti atitinkamus įgūdžius pagal vienodus kriterijus, taip pat įvestivienodus sertifikatus – dokumentus, rodančius, kad asmens gebėjimai atitinka tam tikrokompiuterinio raštingumo lygio reikalavimus. CEPIS jau turi patirties inicijuojant kompiuteriovartotojo sertifikato ECDL (European Computer Driving Licence) programos kūrimą ir diegimą.ECDL sertifikato įvedimo tikslas – suvienodinti technologinio kompiuterinio raštingumoreikalavimus, keliamus kompiuterių vartotojams visose Europos valstybėse. Jie parodytų, kad testusišlaikę asmenys yra pasirengę darbui su informacinėmis technologijomis ir sugeba savarankiškaidirbti prie kompiuterio bei moka naudoti pagrindines taikomąsias programas pradiniu lygiu. Baziniokompiuterinio raštingumo įgūdžiai Europoje tvirtinami ECDL Start pažymėjimu.Minimaliam kompiuteriniam raštingumui patvirtinti ECDL fondas 2004 metais įvedė dvinaujas programas ir atitinkamus pažymėjimus: equalskills ir e. Citizen137

(www.ecdl.com/main/products.php ). Equalskills yra įvadinė kompiuterių vartotojų sertifikavimoprograma, skirta žmonėms, niekados nesinaudojusiems kompiuteriu ir internetu. Ji apima darbo sukompiuteriu bazinius įgūdžius ir mokėjimą naudotis pagrindinėmis naršyklės funkcijomis, pasiųstiir (arba) perskaityti elektroninio pašto žinutes. Manoma, kad tokio lygio įgūdžiams įgyti reikalingasapie 10 valandų mokymo kursas.Equalskills programos tolesnis išplėtimas yra e. Citizen programa. Ji skirta žmonėms, jauturintiems šiek tiek pradinių įgūdžių (equalskills programos apimtyje), ir orientuota į sudėtingesnįinterneto panaudojimą. Turintis e. Citizen pažymėjimą žmogus (kaip nurodo pažymėjimopavadinimas) yra įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių dalyvauti e. visuomenėje. Tai ir gebėjimaspasinaudoti viešosiomis paslaugomis, informacijos paieška, elektroniniais atsiskaitymais,elektroninėmis parduotuvėmis, meniu funkcijomis, derinant televizorių ar kitos buities technikosdarbą ir pan. e. Citizen programai įvaldyti reikia apie 30 valandų mokymo kurso. “LietuvosRespublikos visuotinio kompiuterinio raštingumo standarte” minimalios kompiuterinio raštingumokvalifikacijos programa (mokymo turinys) visiškai atitinka e. Citizen programos turinį.Profesinį kompiuterinį raštingumą eksperto lygmeniu liudija ECDL Advanced sertifikatai.Jie yra patvirtinti keturiems ECDL programos moduliams: tekstų tvarkymo, skaičiuoklių, duomenųbazių ir pateikčių rengimo.Technologinei informatikos specialisto kompetencijai patvirtinti yra vykdoma specialiEUCIP programa (www.eucip.com ). Šis lygis apima kompetencijos sritis, atitinkančias visą ITprodukto gyvavimo ciklą, tai sudaro apie 400 studijų valandų lygio reikalingų žinių visumą.Profesinei informatikos specialisto kompetencijai eksperto lygiui patvirtinti yra skirtas EUCIPprogramos pasirenkamasis lygis (Elective level).5.2. Kompiuterinio raštingumo vertinimo plėtra EuropojePraeitų metų publikacijoje (Otas, Telešius, 2003) rašyta apie tai, kad ECDL programapradėta diegti daugelyje kitų žemynų valstybių, ir ECDL tapo pasauline ICDL (InternationalComputer Driving Licence) programa. Taip pat minėta apie skaičiuojamą trečią į ECDL/ICDLprogramą įsitraukusių žmonių milijoną ir viltį, kad jis susiformuos greičiau negu per metus. 2004metų liepos 31 dienos duomenimis, programoje dalyvauja 4 200 666 žmonės. Ypač svarus čia yraJAV, Saudo Arabija, Pietryčių Azijos šalių indėlis. ECDL plėtros situaciją Europoje rodo 7.1lentelė, kurioje matome Europos lyderius. Pažymėtina, kad ryškūs pastarojo laikotarpio lyderiai, permetus ypač pagerinę savo statistinius rodiklius, yra Italija (803 717 programoje dalyvaujančiųgyventojų ir 1,39 procentas visų gyventojų atžvilgiu) bei Graikija (atitinkamai 124 055 ir 1,17).138

5.1 lentelė. ECDL plėtra EuropojeŠalis ECDL programoje Procentasdalyvavusių ir visų šaliesdalyvaujančių gyventojųskaičius (iki 2004 07 31)gyventojųatžvilgiuAirija 282 349 7,35Švedija 404 007 4,55Danija 226 335 4,23Norvegija 147 594 3,28Austrija 200 313 2,46D. Britanija 847 832 1,69Sekančioje lentelėje pateikiami duomenys apie ECDL plėtrą šalyse - naujosiose EuroposSąjungos narėse. Neginčytinas lyderis čia yra Vengrija, o didžiausią proveržį įstojimo į ESlaikotarpiu įgyvendino Malta. Manome, kad ECDL plėtrą Lietuvoje skatina ir Lietuvoskompiuterininkų sąjungos nuostata dėl testavimo kainos. Lietuvoje taikomos ECDL testų kainos yramažiausios tarp ES šalių, jos atitinka ECDL programos koordinatorių nustatytą minimalią ribą.5.2 lentelė. ECDL plėtra naujosiose ES šalyseŠalis ECDL programoje Procentasdalyvavusių ir visų šaliesdalyvaujančių gyventojųskaičius (iki 2004 07 31)gyventojųatžvilgiuVengrija 147 484 1,46Malta 4 828 1,21Kipras 5 417 0,71Estija 5 043 0,35Lietuva 10 401 0,29Čekija 11 525 0,11Slovėnija 2 182 0,11Lenkija 26 569 0,07Latvija 1 607 0,07Slovakija 235 0,00Profesinį kompiuterinį raštingumą tvirtinantis ECDL Advanced pažymėjimas yra teikiamas16 Europos šalių. Iš viso jau yra išduoti 63 093 pažymėjimai, labiausiai pasižymėjusios šalys yraDidžioji Britanija (27 819 žmonių), Austrija (9 866), Airija (8 516). Į ECDL Advanced programąšiais metais įsitraukė mūsų kaimynai latviai, sertifikavę 300 eksperto lygio kompiuterių vartotojų.Lietuvoje yra parengti ECDL Advanced lygio testai skaičiuoklių moduliui (Microsoft Excel 2000produktui), tačiau kol kas testavimai nevykdomi, nes pagal testavimo centrų apklausas didesnioporeikio nėra.Minimalaus kompiuterinio raštingumo lygio programos equalskills ir e-Citizen pradėtosskleisti tik nuo šių metų ir realizuojamos daugiausia Didžiojoje Britanijoje; equalskills programoje139

dar dalyvauja Airija ir Malta, o e-Citizen programoje – Suomija. ECDL CTP (Certified TrainingProfessional) programa irgi startavo tik šią vasarą ir realiai vykdoma Airijoje bei Kipre.Informatikos specialisto kompetenciją patvirtinančių Europos pažymėjimų išdavimoklausimai yra labai sudėtingi ir yra dar pradinėje realizacijos stadijoje.5.3. Kompiuterinio raštingumo plėtra LietuvojeKaip matome iš 5.2 lentelės, Lietuvos situacija kaimyninių šalių atžvilgiu nėra bloga.Skirtingai nei pas mūsų kaimynus latvius arba lenkus, testuojančius neautomatizuotai, kompiuteriųvartotojų testavimui Lietuvoje yra sukurta originali automatizuoto ECDL testavimo sistema, kuriįdiegta paslaugų kompiuteryje adresu: www.ecdl.lt. Testuojamam asmeniui iš kiekvieno moduliopateikiami 36 klausimai, kuriuos iš visų sudarytų testų rinkinių parenka testavimo sistema. Tai jauyra naujas testavimo būdas, atitinkantis ketvirtą ECDL programos versiją. Prie lietuviškostestavimo sistemos jungiamasi per internetą. Teisę prie jos jungtis turi tik įgaliotieji ECDLtestavimo centrai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 71 ECDL testavimo centras. Pažymėtina, kad ECDLtestavimo centrai yra ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir periferijoje, įvairiuose ūkio subjektuoseir mokymo institucijose (Alantos technologijos ir verslo mokykloje, Kelmės UAB „Vizikomas“,Vilkaviškio V. Janulevičiaus firmoje „Vikompa“, Visagino UAB „Nealandis“ ir t. t.). Lietuvoskompiuterininkų sąjunga yra įgaliota diegti ECDL ir kaimyninėje Baltarusijoje. Šioje, per dešimtmilijonų gyventojų turinčioje šalyje yra įsteigtas pirmas testavimo centras (Minsko firmoje„Belhard“), 2004 metų gruodžio mėnesiui išduoti 64 ECDL pažymėjimai, o iš viso programojeužregistruota 80 žmonių.Pačioje Lietuvos Respublikoje ECDL programos diegimas įgauna neblogą tempą. Iki 2004metų gruodžio mėnesio 13 dienos buvo išduoti 8894 ECDL lygio pažymėjimai: 4218 ECDL ir 4676ECDL Start. Statistiniai duomenys apie ECDL ir ECDL Start pažymėjimų paplitimą gruodžiomėnesio 13 dienai pateikiami 5.1 ir 5.2 paveiksluose.140

ECDLPradmenų25002000150010005000< 21 21 - 26 26 - 33 33 - 45 45 - 55 55 - 705.1 pav. ECDL ir ECDL Start pažymėjimų paplitimas pagal amžiaus grupes6000500040003000200010000ECDLPradmenų5.2 pav. ECDL ir ECDL Start pažymėjimų paplitimas pagal pažymėjimo tipąECDL Standartas nepriklauso nuo programinės įrangos, tačiau testavimas vykdomaskonkrečiai programinei įrangai, kuriai yra sudaromi testai. Lietuvoje jie yra sudaryti praktiškaivisoms dažniausiai naudojamoms programinės įrangos versijoms. Tarkim, antrojo modulio testaiyra parengti MS Windows NT, 98, 2000, Me ir XP versijoms. Šiuo metu plintant atvirojo kodoprograminei įrangai jau yra parengti ir įdiegti ECDL testai Linux ir OpenOffice programineiįrangai. Detalesni statistiniai duomenys apie ECDL sertifikavimą Lietuvoje, neskirstantpažymėjimų į ECDL ir ECDL Start, pateikiami 5.3 – 5.5 paveiksluose.141

6000500040003000200010000MoterysVyrai5.5 pav. Abiejų tipų pažymėjimų paplitimas pagal lytįDidesnį ECDL pažymėjimo paplitimą tarp moterų lemia tai, kad dauguma pedagogųLietuvoje yra moterys, o ECDL Start turinio pagrindu yra paremta pedagogų kompiuterinioraštingumo standarto technologinė dalis.ECDL Start pažymėjimui įgyti Lietuvoje yra laikomi pirmo, antro, trečio ir septinto moduliųtestai. Todėl 5.6 paveiksle matome, kad šių modulių testai yra laikomi dažniausiai. Reikia pažymėti,kad testų išlaikym o lygis skiriasi nežymiai: nuo 86,46% teisingų atsakymų į penkto modulio testusiki 91,43% – laikant septinto modulio testus.M186,71%M289,65%M390,13%M488,25%M586,46%M687,84%M791,43%Neteisingi atsakymaiTeisingi atsakymai5.6 pav. Visų ECDL modulių testų laikymo dažnis ir teisingų atsakymų lygis143

Dar mažesni yra skirtumai laikant tą patį testą skirtingoms programinės įrangos versijoms.Visi testavimo centrai laiko testus panašiu lygiu, o tai rodo, jog Lietuvos įgaliotuose ECDLtestavimo ce ntruose yra laikomasi ECDL kokybės valdymo sistemos nustatytų testavimo procesoreikalavimų.Lietuvos ECDL testavimo infrastruktūra buvo teigiamai įvertinta ECDL Fondo auditorių2003 ir 2002 metais. Siekiant išlaikyti gerą testavimo proceso lygį ir kartu gauti atsiliepimus ištestavimo centrų, 2003 metais buvo sukurtas Lietuvos ECDL kokybės valdymo komitetas ir įkurtaECDL testavimo centrų atstovų sekcija Lietuvos kompiuterininkų sąjungoje. Testavimo centrųatstovai kooptavo savo narį į LIKS Tarybą (dr. Steponas Jonušauskas, Lietuvos darbo rinkosmokymo tarnyba, Profesinio mokymo ir menedžmento institutas).Įgaliotieji ECDL testavimo centrai yra išsidėstę daugmaž tolygiai visoje Lietuvosteritorijoje, išskyrus vienintelę Telšių apskritį, neturinčią nė vieno testavimo centro, ir Tauragėsapskritį, turinčią vienintelį testavimo centrą (Tauragės profesinio rengimo centras). ĮgaliotuoseECDL testavimo centruose išduotų ECDL pažymėjimų pasiskirstymas pagal apskritis pateiktas 5.7- 5.9 paveiksluose.3000316425002310200016191500122710005605000VilniausKaunoPanevėžioŠiauliųKlaipėdos350213122UtenosMarijampolėsAlytausTauragės7 0Telšių5.7 Pažymėjimų pasiskirstymas apskrityse144

ECDLPradmenų178515001379119511151000932 9486875000279327233 2301201819560627 0 0 0VilniausKaunoPanevėžioŠiauliųKlaipėdosUtenosMarijampolėsAlytausTauragėsTelšių5.8 Pažymėjimų pasiskirstymas apskrityse pagal pažymėjimo tipąMoterysVyrai2000194215001223134610009651066829552500039730725323311715558 57 6543 0 0VilniausKaunoPanevėžioŠiauliųKlaipėdosUtenosMarijampolėsAlytausTauragėsTelšių5.9 Pažymėjimų pasiskirstymas apskrityse pagal lytį145

5.4. Penktojo skyriaus išvados1. Visi Europos lygiu organizuoti tyrimai rodo didelį kompiuterinio raštingumo įgūdžių stygių.Kompiuterinio raštingumo įgūdžiams patvirtinti yra įvedamos bendraeuropinėssertifikavimo sistemos. Labiausiai žinomos ir paplitusios šioje srityje yra CEPIS ir ECDLFondo sertifikavimo programos.2. Bendraeuropinės sertifikavimo programos yra įvedamos ne tik kompiuterių vartotojų, bet irvartotojų ekspertų bei informatikos profesionalų lygmenyse. Ekspertų lygio kompiuteriųvartotojų sertifikavimas Lietuvoje dar nėra pradėtas. Lietuvai yra būtina kuo sparčiau jungtisį šias programas.3. ECDL programos plėtros požiūriu Lietuvos situacija nėra bloga. Lietuva šioje srityje yraaiškiai išreikšta šalis-vidutiniokė. Lietuvos ECDL testavimo infrastruktūra ir automatizuotatestavimo sistema yra autorizuota ECDL Fonde ir teigiamai įvertinta Fondo auditorių.4. Lietuvos ECDL testavimo infrastruktūra dirba patikimai, joje yra pilnai laikomasi ECDLkokybės valdymo sistemos reikalavimų. ECDL įgaliotieji testavimo centrai išsidėstę šaliesteritorijoje daugmaž tolygiai, išskyrus Telšių ir Tauragės apskritis.146

IŠVADOS1. Šalies gyventojų kompiuterinis raštingumas yra svarbus konkrečios šalies pasiruošimoinformacinės visuomenės ir žinių ekonomikos plėtrai rodiklis. Kartu, siekiant nustatytidirbančiojo kompiuterio aplinkoje žinių ir įgūdžių lygį susiformuoja kompiuterinėskompetencijos vertinimo problema. Reikalingas vieningas sertifikatas – dokumentas,rodantis asmens sugebėjimų atitikimą tam tikro standarto reikalavimus. Kompiuteriovartotojo veiklai elektroninėje erdvėje užtikrinti būtinas ne tik technologinis, bet irprofesinis kompiuterinis raštingumas, kuris turi padėti konkrečios profesijos kompiuteriovartotojui sėkmingiau atlikti jo profesinės veiklos užduotis ir darbus.2. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje renkami ir apdorojami informacinės visuomenės situacijąvertinantys rodikliai. Daugumoje tai periodiškai atnaujinami kiekybiniai rodikliai. Šaliesgyventojų kompiuterinis raštingumas daugiau gali būti vertinamas kaip kokybinis rodiklis,kuris yra sunkiau nusakomas kiekybiškai. Šalyje reikalinga vieninga informacinėsvisuomenės plėtros stebėsenos ir valdymo sistema, kur šalia įprastinių kiekybinių rodikliųbūtų stebimas šalies gyventojų kompiuterinis raštingumas, motyvacijos raštingumogerinimui atsiradimas, nes tai vienas svarbiausių požymių, rodančių, kiek realiai šaliespiliečiai įsijungė į informacinės visuomenės kūrimo ir plėtros procesus.3. Šio darbo apimtyje Lietuvos gyventojų kompiuterinis raštingumas buvo tiriamas 2004metų gruodžio 1 - 18 d.; tyrimo objektas - asmenys nuo 15 iki 75 metų; informacijatyrimui buvo renkama anketinės apklausos būdu; buvo siekiama apimti visą Lietuvosteritoriją, įvertinant respondentų išsimokslinimą, amžių, socialinę padėtį. Buvo parengtosdvi anketos: atskirų asmenų apklausos anketa, įmonių, įstaigų ir kitų organizacijųatsakingų asmenų apklausos anketa. Sudarant anketų klausimus, buvo siekiama nustatytiatskirų piliečių grupių kompiuterinio raštingumo lygį, kompiuterių bei internetopanaudojimo galimybes ir motyvaciją, nustatyti, kaip kompiuterizacijos procesai palietėšalies įmones.4. Tyrimo terminai pagal mokslinio tyrimo darbo užduotį buvo itin glausti, todėl tekoapsiriboti viena anketinės apklausos banga. Atlikus pirminį anketinės apklausos rezultatųvertinimą, būtų buvę galima pagal poreikį tikslinti anketos klausimus bei atliekanttolimesnę apklausą patikslinti respondentų imtį.147

dauguma didmiesčiuose įsikūrusių įmonių, įstaigų, valstybinių institucijų kompiuteriųprijungti prie interneto; miestuose ir miesteliuose – ne ką mažiau. Džiugu, kad kaimasnedaug nuo jų atsilieka.12. Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingų vietovių įmonėse/įstaigose dar nėra pakankamas.Žymi respondentų dalis nurodo, kad įgyti kompiuterinį raštingumą reikalauja daugiau neitrečdalis didmiesčiuose įsikūrusių įmonių, įstaigų, valstybinių institucijų; g kaime tokiųmažiau.13. Kompiuterinio raštingumo bei požiūrio į kompiuterinį raštingumą lygis praktiškainepriklauso nuo organizacijų dydžio. Kompiuteriais geriau aprūpinti didžiųjų įmonių,įstaigų, valstybinių institucijų darbuotojai, bet ir kiti atsilieka ne taip jau daug.14. Kompiuterių poreikis akivaizdus visų tipų įmonėse ir įstaigose. Kompiuterizacijos lygisskirtingų tipų įmonėse/įstaigose mažai skiriasi. Kompiuterinio raštingumo lygis skirtingųtipų įmonėse/įstaigose maždaug vienodas, reiklesnės tuo pažiūriu valstybinės institucijos.15. Anketas apie kompiuterinio raštingumo situaciją Lietuvos įmonėse, įstaigose, valstybinėseinstitucijose užpildžiusiųjų asmenų daugiau nei penktadalis jau turi ECDL pažymėjimą, odaugiau kaip pusė kitų savo kompiuterinio raštingumo lygį įvertina kaip gerą. Šaliesinformacinės visuomenės kūrimo strategines nuostatas geriausiai žino bei supranta ITtaikymo galimybes ir privalumus valstybinių institucijų darbuotojai.16. Atskiros nedidelės Vilniaus įmonės kompiuterinio raštingumo tyrimas rodo pakankamaiaukštą kompiuterinio raštingumo lygį joje ir teigiamas administracijos nuostatasinformacinių technologijų taikymo požiūriu.17. Kompiuterinio raštingumo tyrimas atskiro rajono sveikatos apsaugos sistemoje rodo žemąkompiuterinio raštingumo lygį ypač kaimo vietovių medicinos punktuose. Medikamsbūtinas tiek technologinis, tiek ir profesinis kompiuterinis raštingumas. Būtina organizuotireikiamus kompiuterinio raštingumo kursus.18. Kompiuterinio raštingumo ir kompiuterizacijos procesų tyrimas atskiruose segmentuosebūtų naudingas platesniu mastu. Deja, glausti šio tyrimo terminai ir didelis medžiagos kiekisneleido plėsti tyrimų atskiruose segmentuose.149

19. Visi Europos lygiu organizuoti tyrimai rodo didelį gyventojų kompiuterinio raštingumoįgūdžių stygių. Kompiuterinio raštingumo įgūdžiams patvirtinti yra įvedamosbendraeuropinės sertifikavimo sistemos. Labiausiai žinomos ir paplitusios šioje srityje yraCEPIS ir ECDL Fondo sertifikavimo programos.20. Bendraeuropinės sertifikavimo programos yra įvedamos ne tik kompiuterių vartotojų, bet irvartotojų ekspertų bei informatikos profesionalų lygmenyse. Ekspertų lygio kompiuteriųvartotojų sertifikavimas Lietuvoje dar nėra pradėtas. Lietuvai yra būtina kuo sparčiau jungtisį šias programas.21. Pateikiamas tyrimas rodo, kad Lietuvoje daugelis žmonių dirba kompiuteriais, siekia keltisavo kompetenciją kompiuterinio raštingumo srityje.150

REKOMENDACIJOS1. Siekiant sėkmingai įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą “Visuotiniokompiuterinio raštingumo programą”, būtina periodiškai vykdyti kompiuterinio raštingumotyrimus, vertinti situacijos pokyčius ir pagal tai periodiškai tikslinti ir koreguoti programojenumatytus veiksmus.2. Kiekvienam tyrimui būtina skirti laiko periodą, pakankamą dviem anketinės apklausosbangoms realizuoti. Tokiu atveju būtų gaunami pilnai patikimi rezultatai.3. Tikslinga, kad konkurso būdu nustatytas tyrėjų kolektyvas galėtų tyrimus vykdyti keletąmetų iš eilės, kas garantuotų reikiamą perimamumą, leistų nuosekliai tobulinti tyrimometodiką, kaupti tyrimo patyrimą, vykdyti stebėjimus pasirinktuose tuose pat regionuose beiįvertinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje ir Europos Sąjungos kontekste. Tokiatyrėjų grupė galėtų dirbti Kauno technologijos universitete, kuriame veikia Kompiuterinioraštingumo centras. KRC yra autorizuotas ECDL Lietuvos sistemoje. Tamprūs ryšiai sukitais testavimo centrais bei KTU studentais leistų plačiai skleisti informaciją, dinamiškaivykdyti apklausas.4. Įvertinant šio tyrimo rezultatus bei “Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto”nuostatas, tikslinga organizuoti daugiau kompiuterinio raštingumo kursų ir juos baigtitestavimu pagal ECDL programą, kuria pasitiki dauguma respondentų.5. “Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarte” rekomenduojama rengti profesiniokompiuterinio raštingumo medžiagą atskiruose kompiuterių taikymo sektoriuose. Būtinaruošti atitinkamus profesinio kompiuterinio raštingumo modulius, metodinę medžiagą irpradėti vesti atitinkamus kursus. Tai padidintų dirbančiųjų įvairiuose šalies ūkio sektoriuosekompiuterinio raštingumo motyvaciją.6. Vykdant naujus kompiuterinio raštingumo tyrimus, tikslinga pravesti tyrimus atskiruosesegmentuose, kuriuos galima skirti pagal specialybes ar socialinę padėtį, amžių ar gyvenamąvietą. Tada sektoriuje galima pravesti tikslesnius bei visaapimančius tyrimus.151

7. Priėmimo į darbą reikalavimuose, atestaciniuose nuostatuose įteisinti kompiuterinioraštingumo patvirtinimą pagal ECDL reikalavimus. Tai leis suvienodinti kompiuterinioraštingumo vertinimo vieningumą ir tarnautojai, mokytojai, kitų profesijų atstovai, turėdamikompiuterinio raštingumo kompetenciją pradės drąsiau ir plačiau veikti informacinėsvisuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo baruose.152

LITERATŪRA• Abraitis V., Otas A., Telksnys L. ir kt. Informacinių technologijų ir telekomunikacijųplėtros strategija (ŪkioStrat, 2002) //Lietuvos mokslas. ISSN 1392-4044. 2002, 41knyga. P. 397-422.• Ataskaita (2003) Lietuvos 10 ir 12 klasių moksleivių kompiuterinio raštingumo tyrimas// www.ipc.lt• Atvirasis kodas (2004) Atvirasis kodas švietime // www.ipc.lt• Borzovs J., Otas A., Telešius E., Vitins M. (2001) ECDL in Latvia and Lithuania. //Baltic IT Review. ISSN 1407 – 2912 . Ryga, Nr. 1(20), 2001. P.64 – 65.• Borzovs J., Otas A., Telešius E., Vitins M (2001) ECDL in Latvia and Lithuania. –Baltic IT&T 2001 Forum: eBaltics. – Ryga, The Information Technology Committee ofthe Baltic Council of Ministers, 2001. – P. 217-220.• CEPIS: Information Technology Specialist Skills in Europe: Study of the LabourMarket Position, in particular for Germany, Ireland, Sweden and the United Kingdom[interactive] (CEPIS, 2002). http://www.cepis.org/download/cepis_report.pdf• European Commission. (EK Ataskaita, 2002) Final report of the ICT Skills MonitoringGroup: “e-Business and ICT skills in Europe, Benchmarking Member State policyinitiatives”, December 2002 [interactive].http://europa.eu.int/comm/enterprise/ict/policy/ict-skills/es-br.pdf• European E-Skills Summit Declaration, October 2002 [interactive] (Deklaracija, 2002)// http://europa.eu.int/comm/enterprise/ict/policy/ict-skills/es-decl.pdf• Elektroninės valdžios koncepcija //http://www3.lrs.lt/cgibin/preps2?Condition1=198184&Condition2=• The European E-Skills Forum. “E-Skills for Europe: Towards 2010 and Beyond”[interactive] // (European e-Skills Forum, 2010).http://europa.eu.int/comm/enterprise/ict/policy/doc/e-skills-forum-2004-09-fsr.pdf• European Commission, (Europos Komisija, 2002) ICT Skills Monitoring Group.//Synthesis report: E-Business and ICT Skills in Europe, May, 2002 [interactive].http://europa.eu.int/comm/enterprise/ict/policy/ict-skills/wshop/synthesis-report-v1.pdf• Thomas Hylland Eriksen. Akimirkos tironija (Eriksen, 2004) // Tyto Alba, 2004. P.200.• EuroAtaskaita, 2001 IS/01/18 rev.1 FINAL Recommendation concerning of theeEurope action line: “Establish a European diploma for basic information technology153

skills, with decentralized certification procedures“ //http://europa.eu.int/comm/employment_social/soc-dial/info_soc/ esdis/• Informacinės technologijos (IT, 2004) // Statistikos departamentas prie LietuvosRespublikos Vyriausybės, 2004. 60 p.• V.Janilionis, A.Aksomaitis (Janilionis, 1993).Sistema StatGraphics 5.0. Matematinėsstatistikos metodai.// Kaunas, Technologija, 1993.• Žvelgiant į Europos Sąjungą: Lietuvos ir kitų ES kandidačių žinių visuomenės plėtrosprocesų ir jų valdymo apžvalga (Europa, 2004) // IVPK, 2004, balandis, 58 p.• Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinis egzaminių centras.Kompiuterinis raštingumas, 2004. (Įskaita, 2004) Statistinė mokinių kompiuterinioraštingumo analizė, 30 p.• Laučius V. (2004) Apie tai, kad šviesa mūsų žingsnių nelydi. OMNIlaikas//http://www.omni.lt/index.php?base/z_195172• Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra. (PasBankas, 2003) //2003 kovas. 136 p.• The Lisbon strategy for economic, social and environmental renewal [interactive](Lisabona, 2000) // http://europa.eu.int/comm/lisbon_strategy/index_en.html .• Markauskaitė L., Dagienė V. (2004) Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloskompiuterinio raštingumo samprata šiuolaikiniuose raštingumo ir IKT diegimodiskursuose.//Informacijos mokslai. ISSN 1392-0561.Vilniaus universiteto leidykla,2004, 28 tomas. P..• Memorandumas (2001) Mokymosi visą gyvenimą Memorandumas // http://www.smm.lt• Otas A., Telešius E. (2000) Computer users and IT professionals certification inLithuania. IT skills&vocational certification: International conference: proceedings, 28-29 January 2000. Tallin: Estonian National Library. – P.44-45.• Otas A. (2001) Informacinės visuomenės iššūkiai mokyklai ir universitetui//Informacijos mokslai. ISSN 1392-0561.Vilniaus universiteto leidykla, 2001, 18 tomas.P.11-17.• Otas A., Telešius E., Gladh K., (2003) The future prospects of ECDL worldwide andcurrent situation in Lithuania, Russia and Belarus // EBaltics: BUILDING EFFECTIVEPARTNERSHIP NETWORKS, Baltic IT&T 2003.- P. 1-14.• Otas A, Telešius E. (2004) ECDL programme: Partnering with Public Sector andEducational Institutions. EBaltics: Building Effective Partnership Networks //Presentations from tche Baltic IT&T 2004 Forum: eBaltics. P.1-8.154

2 priedasVISUOTINIO KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMOANKETA ASMENIUIGerbiamas respondente, KTU Kompiuterinio raštingumo centras (KRC) http://www.krc.ifko.ktu.lt/Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlieka Lietuvos gyventojų kompiuterinio raštingumo tyrimą.Tyrimo tikslas - išanalizuoti esamą Lietuvos gyventojų kompiuterinio raštingumo lygį, nustatytikompiuterinio raštingumo poreikius ir parengti pasiūlymus Lietuvos Respublikos visuotinio kompiuterinioraštingumo programos vykdymui.Prašome jūsų užpildyti šią anketą apibraukiant tinkamus atsakymų variantus. Jei nenurodyta kitaip,apibraukite tik vieną atsakymų variantą. Ten, kur yra □ , teisingą atsakymą žymėkite ×.1. Jūsų lytis:a. Vyrab. Moteris3. Amžius:a. 15-25 m.b. 26-35 m.c. 36-45m.d. 46-65m.e. virš 65 m.5. Socialinė padėtis:a. Moksleivisb. Studentasc. Valstybės, savivaldybės tarnautojasd. Valstybinės arba privačios įmonės, įstaigos darbuotojase. Bedarbisf. Pensininkas2. Jūsų gyvenamoji vieta:a. Didmiestis (patikslinkite)___________b. Miestas, miestelisc. Kaimas4. Išsimokslinimas:a. Nebaigtas vidurinisb. Vidurinis ir spec vidurinisc. Nebaigtas aukštasisd. Aukštasis neuniversitetinis(aukštesnysis)e. Aukštasis universitetinis6. Įvertinkite savo kompiuterinį raštingumą:a. Geras – turiu Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą (ECDL)b. Geras, bet nepatvirtintasc. Silpnasd. Kompiuteriu dirbti nemoku (į 7-11 klausimus neatsakinėkite)7. Įvertinkite savo gebėjimus dirbti kompiuteriu (pasirinkite vieną atsakymų variantą kiekvienojeeilutėje):157

JokiųgebėjimųSilpnigebėjimaiGerigebėjimaiPuikūs gebėjimai(srities ekspertas)a. Pritaikyti pagal poreikius kompiuterio □ □ □ □techninę ir programinę įrangąb. Kompiuteriu paruošti tekstinę ir □ □ □ □vaizdinę medžiagąc. Paruošti pateiktis pranešimams ir □ □ □ □pristatymamsd. Naudotis pagrindinėmis interneto □ □ □ □paslaugomis (paieška ir el.paštas)e. Perkelti savo veiklos dalį į elektroninę □ □ □ □erdvę (skelbti informaciją internete, naudotisel.bankininkyste, el.parduotuvėmis ir kitomisel.paslaugomis)f. Dirbti su elektroniniais dokumentais □ □ □ □8. Kaip dažnai naudojatės kompiuteriu?a. Kasdienb. Kartą ar kelis per savaitęc. Rečiau9. Kur mokėtės (mokotės) dirbti kompiuteriu? (galite pažymėti keletą variantų)a. Mokykloje d. Kursuoseb. Darbe e. Savarankiškaic. Aukštojoje mokykloje10. Kam naudojate kompiuterį? (galite pažymėti keletą variantų)a. Darbinėms užduotims atliktib. Mokslec. Asmeniniam bendravimui (susirašinėjimui su draugais bei pažįstamais)d. Informacijos (asmeniniais tikslais) internete paieškaie. Laisvalaikio praleidimui11. Kokiomis elektroninėmis paslaugomis naudojatės? (galite pažymėti keletą variantų)a. Elektroninės valdžios paslaugomisb. Elektroninėmis mugėmis ir virtualiomis parduotuvėmisc. Elektronine bankininkysted. Kita (patikslinkite) _______________________e. Niekuo tokiu nesinaudoju12. Kas jus paskatino/paskatintų įgyti (ar ryžtis tobulinti turimus) kompiuterinio raštingumo įgūdžius?(galite pažymėti keletą variantų)a. Darbdavysb. Mokyklos, aukštosios mokyklos reikalavimaic. Reikalavimai valstybės tarnautojamsd. Šeimos nariai, draugaie. Asmeninis pasiryžimasf. Kita (patikslinkite) ________________13. Ar siekiate įgyti geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių?a. Stengiuosi pasinaudoti visomis prieinamomis galimybėmis pagerinti darbo kompiuteriuįgūdžiusb. Siekiu, bet tik atsiradus patogiai galimybeic. Nesiekiu, nes nėra poreikiod. Nesiekiu, nes nėra galimybių – brangu, sunku mokytis ir pan.e. Kita (patikslinkite) ________________________________14. Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikavimas? (pažymėkite po vienąatsakymo variantą eilutėje)Taip Tik jei jie nemokami Nea. Man asmeniškai □ □ □b. Mano šeimos nariams □ □ □c. Kita (patikslinkite) _______ □ □ □158

9. Įvertinkite įstaigos, įmonės kolegų bendrą kompiuterinį raštingumą:a. Puikusb. Gerasc. Vidutinisd. Prastas10. Kaip žiūrima darbovietėje į jūsų kompiuterinį raštingumą:a. Reikalaujab. Skatinac. Vertina kaip privalumą, tačiau nereikalauja ir neskatinad. Nekreipia dėmesio11. Įvertinkite savo gebėjimus dirbti kompiuteriu (pasirinkite vieną atsakymų variantąkiekvienoje eilutėje):JokiųgebėjimųSilpnigebėjimaiGerigebėjimaiPuikūsgebėjimaia. Pritaikyti pagal poreikius □ □ □ □kompiuterio techninę ir programinę įrangąb. Kompiuteriu paruošti tekstinę ir □ □ □ □vaizdinę medžiagąc. Paruošti pateiktis pranešimams ir □ □ □ □pristatymamsd. Naudotis pagrindinėmis interneto □ □ □ □paslaugomis (paieška ir el.paštas)e. Perkelti savo veiklos dalį į □ □ □ □elektroninę erdvę (skelbti informaciją internete,naudotis el.bankininkyste, el.parduotuvėmis irkitomis el.paslaugomis)f. Dirbti su elektroniniais dokumentais □ □ □ □12. Įvertinkite žemiau pateiktus teiginius (pasirinkite vieną atsakymų variantą kiekvienojeeilutėje):Taip Tikriausiai Tikriausiai Netaip nea. Aš žinau šalies informacinės visuomenės □ □ □ □kūrimo strategines nuostatasb. Suprantu informacijos technologijų taikymo □ □ □ □galimybes ir privalumusc. Žinau ir taikau el.demokratijos ir el.valdžios □ □ □ □principusd. Nuolat domiuosi naujomis technologijomis irgalimybėmis□ □ □ □13. Įvertinkite savo kompiuterinį raštingumą:a. Geras – turiu Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimą (ECDL)b. Geras, bet nepatvirtintasc. Silpnasd. Kompiuteriu nedirbu14. Ar siekiate įgyti geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių?a. Stengiuosi pasinaudoti visomis prieinamomis galimybėmis pagerinti darbokompiuteriu įgūdžiusb. Siekiu, bet tik atsiradus patogiai galimybeic. Nesiekiu, nes nėra poreikiod. Nesiekiu, nes nėra galimybių – brangu, sunku mokytis ir pan.161

15. Ar jūs patenkintas jūsų darbovietės teikiamomis galimybėmis gerinti darbo kompiuteriuįgūdžius?a. Visiškai patenkintasb. Patenkintas, bet norėčiau daugiau galimybiųc. Nepatenkintasd. Labai nepatenkintas16. Ar reikalingi kompiuterinio raštingumo kursai ir ECDL sertifikavimas? (pažymėkite povieną atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje)UTaipU UTik jei jie nemokamiU UNeUa. Man asmeniškai □ □ □b. Mano kolegoms □ □ □c. Kita (patikslinkite) _______ □ □ □17. Kompiuteris jūsų namuose (pažymėkite po vieną atsakymo variantą kiekvienoje eilutėje):UTaipUUNeUa. Ar turite kompiuterį namuose □ □b. Ar kompiuteris prijungtas prie interneto □ □Ačiū už nuoširdžius atsakymus.Kilus neaiškumams kreipkitės į KTU KRC tel.: 8-37-300390, el. paštas HTUvypet@soften.ktu.ltUTH162