KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMAS - Švietimo informacinių ...

dirbti su tekstų redaktoriumi, mokėjimas naudotis interneto paslaugomis. Ar tik minėti aspektaisudaro kompiuterinio raštingumo turinį? Kokios reikalingos šiuolaikinės visuomenės nariuikompiuterinės žinios ir gebėjimai, kad jį būtų galima vadinti raštingu? XX a. aštuntojo dešimtmečiopradžioje vienose šalyse kompiuterinis raštingumas (arba “naujasis raštingumas”) reiškė mokėjimądirbti kompiuteriu ir taikomosiomis programomis, kitose – kaip “antrasis raštingumas” buvoakcentuojamas programavimo pagrindų išmanymas. Dabartiniu metu kompiuterinis raštingumasvisuotinai orientuojamas į taikomąjį kompiuterių panaudojimą.V. Dagienė, L. Markauskaitė (Dagienė, 2004) labiau linkusios pereiti prie naujesnės terminointerpretacijos: per pastaruosius keletą metų smarkiai kito informatikos dalyko kursas bendrojolavinimo mokykloje - net pavadinimas pasikeitė ir dabar tai vadinama informacinių technologijųkursu. Visa tai sudarė prielaidas kompiuterinio raštingumo sąvokos kaitai: Lietuvoje kaip ir visamepasaulyje dažniau imama vartoti informacijos ir komunikacijos technologijos raštingumo sąvoka.Tai yra loginė kompiuterinio raštingumo tąsa, nusakanti piliečio gebėjimus naudotis ne tikkompiuteriu, bet ir moderniomis technologijomis. Kompiuterinio raštingumo terminas tebėra gajus,dažnai vartojamas. Giliau raštingumo sampratą ir teorijas nagrinėjantys mokslininkai taip patnevengia šio termino: žodžio „raštingumas“ reikšmė pakito, tačiau jo metafora tebėra labai stipri.D. Šaparnienė, G. Šaparnis (2003) rašo, kad kompiuterinis raštingumas šiandieninamjaunimui yra toks pat svarbus, kaip kadaise tradicinis raštingumas buvo svarbus jų tėvams irseneliams. Todėl švietimui, kaip svarbiam visuomenės raidos veiksniui, tenka esminis vaidmuosprendžiant apskritai raštingumo ir naujojo raštingumo (kompiuterinio raštingumo) problemas.Mokslinėje literatūroje greta termino kompiuterinis raštingumas (computer literacy) vartojami irkiti, artimi savo prasme terminai (pvz., informacinis raštingumas (information literacy),technologinis raštingumas (technological literacy), skaitmeninis raštingumas (digital literacy),kompiuteriniai įgūdžiai (computer skills), kompiuterinė kompetencija (computer competence) irpan.).Turint galvoje socialinių ir edukacinių reiškinių kultūrinį specifiškumą, galima pagrįstaiteigti, jog itin trūksta Lietuvos edukacines ir kultūrines realijas atspindinčios faktologijoskompiuterinio ugdymo srityje. Tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek Lietuvoje pasigendamakompiuterinio raštingumo tyrimų, nagrinėjančių, ar asmenybės poreikis rinktis vieną ar kitąmokymosi strategiją gali turėti įtakos kompiuterinio raštingumo raidai. Neatsakyta į klausimą, artikslinga ieškoti tiriamųjų statistinių tipų, faktiškai susiklostančių pagal skirtingą kompiuterinioraštingumo ir kitų svarbių požymių raišką.Pasitaiko ir visai piktų kompiuterinio raštingumo termino kritikos atvejų. Štai V. Laučius(2004) elektroniniame leidinyje OMNI laikas skelbia: šių dienų žmogus neišsiverčia be ekonominioraštingumo - tvirtina švietimo ministras. Gal ir neišsiverčia, bet ar tai pakankama priežastis8