KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMAS - Švietimo informacinių ...

‣ 2003 metais 3,5% daugiau žmonių negu 2001-aisiais sakė maną, kad informacijostechnologijų plėtra gali padaryti teigiamą poveikį kultūriniam gyvenimui, tačiau beveik5% sumažėjo manančiųjų, kad tokį pat teigiamą poveikį informacijos technologijos darožmonių laisvalaikiui.‣ 5,3% apklaustųjų pareiškė, kad informacijos technologijos neigiamai veikia kultūrinįgyvenimą, 5,7% - socialinę apsaugą ir teisingumą, 5,9% - laisvalaikį bei 7,2% -tarpusavio bendravimą.‣ 2003 metais į klausimą, kam labiausiai reikalinga informacijos technologijų plėtra,beveik 59% apklaustųjų atsakė, kad visiems žmonėms; 2001 metais taip manančiųjųbuvo beveik 74 procentai.Tyrimas parodė, kad lietuviai, skirtingai nei skandinavai, tačiau panašiai kaip japonaiinformacijos technologijas supranta kaip ekonominį ir technologinį, o ne kaip kultūrinį, švietimo aržmogų lavinantį reiškinį ( www.ivpk.lt ).2003-2004 metais Kauno apskrities administracijos iniciatyva buvo vykdomas PHAREprogramos projektas “Kauno e.regionas: informacinės visuomenės partnerystės programa”.Parengtoje galimybių studijoje (e.regionas, 2004) buvo įvertinta informacinės visuomenės ir žiniųekonomikos kūrimo Kauno regione analizė. Galimybių studijoje buvo išnagrinėtos penkios kryptys:viešasis administravimas, bendruomenės ir e. demokratija, švietimas ir e. gebėjimai, e. sveikata,verslas ir inovacijos.Galimybių studijos “Švietimas ir e. gebėjimai” skyriuje akcentuojama, kad Kauno regionasmokyklų aprūpinimo kompiuterine įranga bei internetu Lietuvos mastu nėra pirmaujantis. Kaunoregiono mokyklų kompiuterizavimo situacija galėtų būti geresnė, jei daugiau dėmesio ir lėšų šiaiproblemai skirtų Kauno regiono savivaldybės.Informacinės technologijos sudaro prielaidas pateikti elektroninėje erdvėje platų švietimoinformacijos spektrą – direktyvinius dokumentus, reikalingas nuorodas, mokomąją-metodinęmedžiagą ir t.t. Tuo požiūriu buvo tyrinėtos Kauno apskrities savivaldybių interneto svetainės,siekiant nustatyti, kaip naujos galimybės išnaudojamos Kauno apskrityje. Žinant, kad mokyklųkompiuterizacija realiai vyksta ir informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje procesai yrapakankamai žymūs, galima konstatuoti, kad Kauno apskrities savivaldybės savo internetosvetainėse labai mažai atspindi šiuos procesus. Nors informacinės visuomenės plėtra yraneatsiejama nuo tikrojo informacinės visuomenės piliečio ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose,nuo elektroninių gebėjimų įgijimo valstybės ir savivaldybių tarnautojams, aiškiai matosi, kad tieelektroniniai gebėjimai bei informacinės visuomenės, elektroninės valdžios kūrimo procesai ne visųaiškiai suprantami.27