KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMAS - Švietimo informacinių ...

Lietuva aktyviai dalyvavo tarptautiniame projekte “ Informacijos technologija mokyklose”SITES (Second Information Technology in Education Study). Projektas buvo vykdomas keliaisetapais. Pirmųjų dviejų etapų rezultatai pristatyti ŠMM Informacinių technologijų centro svetainėjewww.ipc.lt .Tyrimo ataskaitoje tarp kitų išvadų akcentuojama:‣ Mokytojai turi būti apmokomi naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis,norint jas integruoti į pamokų turinį.‣ Turi būti sukurta tokia vertinimo sistema, kuri galėtų įvertinti naujų įgūdžių pasiekimus.Vykdyti tarptautiniai tyrimai tiesiogiai neanalizavo Lietuvos piliečių kompiuterinioraštingumo lygio. Kita vertus, tyrimuose netiesiogiai kompiuterinis raštingumas vertinamas, nesinformacinių technologijų taikymas konkrečiose srityse be minimalaus kompiuterinio raštingumonėra įmanomas.2.3. Lietuvos informacinė visuomenė Lietuvoje vykdytų tyrimų požiūriuPirmasis reprezentatyvus informacinės visuomenės situacijos Lietuvoje tyrimas AtvirosLietuvos fondo iniciatyva buvo atliktas 2001 metais. Reprezentatyvų sociologinį tyrimą atlikoviešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, rezultatų analizę atliko Vilniausuniversiteto Informacijos visuomenės studijų centro vadovas Marius P. Šaulauskas. Tyrimomedžiaga yra Atviros Lietuvos fondo svetainėje http://www.osf.lt/lt/main.htm .Kompleksinio sociologinio tyrimo „Lietuva informacinėje visuomenėje“ duomenimis2001 m. Lietuvoje:‣ 31% visų 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų moka naudotis kompiuteriu.‣ 13% gyventojų namuose turi kompiuterį.‣ 38% nemoka, tačiau nori išmokti naudotis kompiuteriu.‣ 13,5% ketina artimiausiu laiku įsigyti kompiuterį (t.y. galima prognozuoti, kad kitaismetais 26,5% Lietuvos gyventojų savo namuose turės kompiuterį; palyginus suišsivysčiusiomis šalimis, kompiuterius turi daugiau nei pusė visų namų ūkių, o tai yraakivaizdus atsilikimas).‣ Net 31% gyventojų nemoka ir nenori išmokti naudotis kompiuteriu.Kompiuterių paplitimo ir vartojimo namuose mastą labiausiai lemia išsimokslinimas,amžius ir pajamos, o lytis – kur kas mažiau. Kuo aukštesnį išsilavinimą yra įgiję gyventojai, kuo jiejaunesni ir kuo didesnės jų pajamos, tuo dažniau jų namų ūkiai yra kompiuterizuoti.‣ Tarp turinčių stalinį arba nešiojamąjį kompiuterį namuose yra daug jauniausių (15-19metų) respondentų – 30,7%, mažiau (60 metų ir vyresnių respondentų) – tik 2,9%.25