KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMAS - Švietimo informacinių ...

Oficiali nacionalinė ir tarptautinė statistika, renkama pagal skirtingas metodikas beistokodama vieningos koncepcijos, nepateikia visų reikiamų duomenų, kuriais galima būtų nusakytie. įgūdžių Europoje trūkumus, atotrūkius bei neatitikimus. Visgi pastaraisiais metais būta atskirųbandymų išmatuoti e. įgūdžių trūkumą Europoje. Pagal Cedefop studiją (Studija, 2004), 2004 m.Europoje buvo 3,7 milijonų IKT specialistų. Paskaičiuota, kad 2010 tokių bus apie 5,1 milijonų.IKT specialistų paklausa sudarys apie 0,23 milijono specialistų kasmet. Šiuo metu Europojestudijuojančiųjų IKT studentų skaičius turėtų patenkinti specialistų paklausą kiekybine prasme.Egzistuoja tam tikri IKT specialistų kompetencijų kokybiniai neatitikimai specifinėse įgūdžiųgrupėse. Europos Informatikų Profesionalų Sąjungų Taryba (CEPIS) taip pat atliko tyrimus IKTužimtumo klausimais. Savo prognozėse, pagal skirtingus augimo rodiklius, CEPIS paskaičiavogalimą IKT specialistų trūkumą ateityje keturiose Šalyse Narėse bei visoje Europos Sąjungoje(CEPIS, 2002). Jei 2001-2005 m. ekonomikos augimas sudarytų 2%, IKT specialistų trūkumas ESsiektų 583 000 darbuotojų, jei ekonomikos augimas sudarytų 5% - 912 000 darbuotojų, jeiekonomikos augimas sudarytų 10% - 1 505 000 darbuotojų, ir jei ekonomika augtų 15% - trūktų 2592 000 kvalifikuotų darbuotojų.Bendriausia prasme, šiuo metu IKT vartotojų įgūdžiai Europoje yra žemi. Tik apie 27%darbo jėgos Europoje yra praėję su darbu susijusį kompiuterinį mokymą. Šis procentas dar mažesnismažą uždarbį gaunančiose gyventojų grupėse: tik 4% (ir tik 3% moterų) žemas pajamasgaunančiųjų yra kada nors praėję su darbu susijusį kompiuterinį mokymą, apmokėtą jų darbdavių.Moterys sudaro apie 43% Europos Sąjungos darbo jėgos, tačiau jos tesudaro 18% kompiuteriųspecialistų.Kaip rašoma E. įgūdžių forumo pateiktoje ataskaitoje „E. įgūdžiai Europai: iki 2010 metų irvėliau“, pagal Eurostat duomenis, tik apie pusė (53%) Europos Sąjungos aktyvių gyventojų 2002metais naudojosi kompiuteriu darbo metu. Šis procentas skiriasi įvairiose šalyse: kompiuteriu darbometu naudojosi nuo 30% iki 40% aktyvios darbo jėgos Graikojoje, Ispanijoje bei Portugalijoje, irdaugiau nei 70% aktyvios darbo jėgos Danijoje, Olandijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Tuo pačiuteigiama, jog darbuotojų, praėjusių specialius apmokymus, darbo efektyvumas pakyla nuo 10% iki20%. Ataskaitoje, remiantis šiais duomenimis, teigiama, jog ES šalys narės bei Europos Komisijaturi užtikrinti prieinamas, nebrangias, arba darbdavių/valstybės apmokamas e-įgūdžių tobulinimoprogramas.E. įgūdžių forumo bei IKT įgūdžių monitoringo grupės ataskaitose nuolatos pabrėžiama, jogEuropos tapimas informacine visuomene turėtų būti pažymėtas siekiu panaikinti esamus arpotencialius skaitmeninius skląstus (digital devide) - žinių ekonomika turi prisidėti prie socialinėssanglaudos, vieningos ir darnios visuomenės kūrimo. Norint patirti visus IKT teikiamus privalumus,reikia sukurti naujas bendradarbiavimo formas. Procesas turėtų būti atviras, apimantis visas15