KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIMAS - Švietimo informacinių ...

Kompiuterinio raštingumo tyrimo respondentų demografinių charakteristikų analizė rodo:‣ Anketiniu būdu apklausti 3256 Lietuvos gyventojai.‣ Anketų apdorojimui buvo naudotas paketas SPSS ir programa Excel.‣ Pateikiant analizės rezultatus pagal atskirus apklausos parametrus, kiekvienamanalizės variantui aiškumo dėlei pateikiama nustatytų rezultatų lentelė ir variantų pasiskirstymografikas.‣ 3.2.1 lentelė ir diagrama “Respondentų lytis ir amžius” rodo, kad pagal lytį ir amžiųrespondentai atstovauja visas gyventojų grupes. Galima pastebėti, kad kiek mažokai apklaustavyrenio negu 65 metų respondentų. Tai galima pagrįsti tuo, kad vyresni gyventojai mažiau aktyvūsir nemėgsta dalyvauti apklausose apie veiklą, kurioje jie dažniausiai nedalyvauja ar apie ją nedaugžino.‣ 3.2.2 lentelė ir grafikas “Respondentų lytis ir gyvenamoji vieta” rodo respondentųpasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą. Kadangi nebuvo griežtai apibrėžtos miestelio ir kaimosąvokos, šioje vietoje pasiskirstymas gali būti kiek netikslus, todėl kaimo imtis nėra didelė.Pažymėtina, kad apklausoje dalyvavo visų šalies didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,Panevėžio, daugelio rajonų Alytaus, Anykščių, Biržų, Elektrėnų, Prienų, Jurbarko, Kėdainių,Marijampolės, Molėtų, Pasvalio, Raseinių, Rokiškio, Tauragės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio,Visagino, Zarasų gyventojai.‣ 3.2.3 lentelė ir diagrama “Respondentų lytis ir išsimokslinimas ” rodo, kadapklausoje dalyvavo visus penkis anketoje nurodytus išsimokslinimo lygius turintys respondentai.‣ 3.2.4 lentelė ir diagrama “Respondentų amžius ir išsimokslinimas” rodo respondentųpasiskirstymą pagal išsimokslinimą tyriamųjų amžiaus grupėse.‣ 3.2.5 lentelė ir diagrama “Respondentų lytis ir socialinė padėtis” rodo respondentųatitikimą anketoje išskirtiems šešiems socialinės padėtis atvejams.‣ 3.2.6 lentelė ir diagrama “Respondentų amžius ir socialinė padėtis” rodo, kaippasiskirstė apklausoje dalyvavę respondentų amžius įvaitiose socialinėse grupėse.‣ Ne visos apklausos imtys yra tolygiai atitinkančios realią demografinę Lietuvossituaciją. Toliau galima elgtis dvejopai: pirma – kadangi apklausta 3256 respondentai, galimaišlyginimui atmesti perteklines anketas ir suformuoti 1000 elementų masyvą; antra, manome, kad todaryti neverta, nes anketos tiriamos daugiausiai pagal atsakymus atskirose respondentų grupėse –pagal gyvenamą vietą, amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį. Dalies anketų nevertinimas mažintųrezultatų tikslumą atskiruose tyrimų segmentuose. Be to, praktiškai beveik niekur nenaudojamasbendras respondentų skaičius kažkuriai įverčiai suformuoti.47