gyventojų grupes (nepamirštant nepalankios tautinių mažumų, neįgaliųjų, bedarbių, skurdegyvenančiųjų, vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir kt. gyventojų grupių padėties), skatinantisaktyvų įvairių partnerių dalyvavimą.Nagrinėdama e. įgūdžių klausimus Europos Komisija akcentuoja, jog Europai reikalingatokia vizija, kuomet ekonominis augimas, žinių ekonomika pasitarnauja socialinės sanglaudosstiprinimui ir gyvenimo kokybės kėlimui. Nors e. įgūdžiais pradėta domėtis dėl paskutinįjį XXa.dešimtmetį išryškėjusio adekvačiai paruoštų IKT specialistų trūkumo, problema skaudžiai paliečiavisas visuomenės grupes. Daugelis socialinio gyvenimo aspektų vis labiau darosi priklausomi nuoinformacinių ir komunikacinių technologijų, gyventojų e. įgūdžių tobulinimas tampa svarbiuuždaviniu keliomis prasmėmis. Tai ne tik pamatas ekonomikos augimui ir konkurencingumostiprinimui – e. įgūdžiai gali padėti individams pilnai išreikšti savo potencialias galias, e. įgūdžiaiįgalina pilnavertį dalyvavimą ekonomianiame bei socialiniame savo bendruomenės ar šaliesgyvenime.Pripažindami e. įgūdžių svarbą tolimesniai visuomenės raidai, IKT įgūdžių monitoringogrupė bei Europos e. įgūdžių forumas ieško kelių su IKT susijusioms problemoms (specialistųtrūkumui, įgūdžių atotrūkiui ir neatitikimui) spręsti. IKT įgūdžių monitoringo grupės bei Europos e.įgūdžių forumo iniciatyva yra teikiamos rekomendacijos ES politikos pokyčiams ir ESfinansuojamų tyrimų programų kūrimui. Spręsdama e. įgūdžių neatitikimo darbdaviųreikalavimams problemą, Europos komisija tolygiai žinių ekonomikos ir informacinės visuomenėsplėtrai kelia tokius reikalavimus:‣ Reikia apibrėžti ir susitarti dėl to, kokios žinios, įgūdžiai ir kompetencijos yra tinkamiEuropos ekonomikai ne tik trumpalaikėje, bet ir vidutinėje bei ilgalaikėje perspektyvoje.‣ Reikia apibrėžti mechanizmus, kuriais būtų renkama ir skleidžiama informacija apie tai,kokių žinių ir įgūdžių reikia verslui, pramonei ar/ir pramoninėms grupėms.‣ Reikia suteikti individams galimybę gauti reikalingas žinias ir įgūdžius ir/arbainformuoti apie tokių žinių ir įgūdžių stoką bei poreikį.‣ Reikia pripažinti ir sertifikuoti turimus įgūdžius, nepaisant to, kur, kada ir kaip šieįgūdžiai buvo įgyti.‣ Reikia nuoseklios sistemos ar mechanizmo, nukreipiančio profesinį tobulėjimą irįgūdžių įgijimą tokia linkme, kad būtų patenkinti darbdavių ir visuomenės poreikiai.Bendriausia prasme Europos Sąjungoje numatomi tokie IKT specialistų trūkumo, e. įgūdžiųatotrūkio bei neatitikimo problemų sprendimo keliai:‣ Su IKT susijusių specialybių patrauklumo didinimas; nuolatinis problemosakcentavimas ir sąmoningumo kėlimas. Teigiama, jog IKT įgūdžių tobulinimas turėtųbūti įtrauktas į profesinio mokymo programas. IKT specialybių patrauklumas turėtų būti16
didinamas taip, kad mokytis šių specialybių įstotų kuo daugiau moterų ar neįgaliųjų, tuosprendžiant ir socialinės atskirties ar nelygybės klausimus. Siekiant didinti IKTspecialybių patrauklumą, taip pat rekomenduojama gerinti dirbančiųjų IKT sektoriujedarbo sąlygas.‣ Įgūdžių bazės išplėtimas. Europos Komisija akcentuoja poreikį išplėsti e. mokymosirinką Europoje. Manoma, jog iki 2005 m. visi universitetai turėtų turėti virtualiusmokymo modulius. Taip pat kviečiama investuoti į „mokymosi visą gyvenimą“programas. Šios programos remtųsi e. mokymosi sistemomis.‣ Darbo jėgos apmokymai. Šalys narės, pasinaudodamos struktūriniais fondais beiKomisijos parama, turėtų sukurti programas, kurių pagalba būtų apmokomi jau dirbantysir neadekvačius įgūdžius turintys darbuotojai (ypač daug dėmesio turėtų būti skirtabedarbiams, moterims, grįžtančioms į darbo rinką, mažų ir vidutinių įmoniųdarbuotojams ir pan.). Šių programų dėka darbuotojai įgytų reikalingus ir žiniųekonomikoje būtinus darbo kompiuteriu įgūdžius bei įgūdžius susijusius su darbukomandoje, problemų sprendimu, projektų vadyba ir kt. Kai kuriais atvejais, sprendžiantIKT specialistų trūkumo problemą, rekomenduojama organizuoti profesijos keitimokursus, kuomet baigusieji tokius kursus galėtų dirbti IKT specialistais. ESDIS(Informacinės visuomenės užimtumo ir socialinės dimensijos šalyse narėse) grupėrekomendavo, jog Europoje būtų įdiegta vieninga skirtingų lygmenų IKT įgūdžiųsertifikavimo sistema, pvz., Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas (ECDL).‣ Kvalifikuotos darbo jėgos iš užsienio imigracija. Tai trumpalaikis IKT specialistųtrūkumo problemos sprendimas, kurio pasekoje kai kuriose šalyse (pvz, Vokietijoje)dirbtinai pakyla IKT specialistų darbo užmokestis. Tačiau IKT įgūdžių monitoringogrupė teigia, jog teigiamą poveikį šios problemos kontekste turi vidinė ES migracija.‣ Skatinti bendradarbiavimą tarp pramonės ir verslo, valstybės bei švietimo sistemosatstovų. IKT įgūdžių monitoringo grupė (ICT Skills Monitoring Group) akcentuojaįgūdžių neatitikimo problemą ir teigia, jog verslo bei mokymo įstaigų atstovai turėtųbendradarbiauti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas baigiančiųjų mokymo įstaigasparuošimas bei kad būtų sukurtas mechanizmas, kuriuo mokymo programos būtų nuolatderinamos prie kintančių darbo rinkos poreikių.‣ Identifikuoti ir prognozuoti e. įgūdžių poreikius. IKT įgūdžių monitoringo grupėteigia, jog nacionalinių vyriausybių užduotis – sukurti mechanizmus, kuriais galima būtųsurinkti patikimus duomenis apie IKT naudojimą privačiame gyvenime bei darbo vietojeir esamus gyventojų e. įgūdžius. Manoma, jog būtų tikslinga palyginti skirtingųorganizacijų, gyventojų grupių bei skirtingų šalių duomenis. Tokius tyrimus bei17
- Page 1 and 2: LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR M
- Page 3 and 4: TURINYSĮŽANGA ...................
- Page 5 and 6: neišsiversi be informacinių techn
- Page 7 and 8: ‣ Užtikrinti, kad elektroninės
- Page 9 and 10: moralinio pasaulėvaizdžio dar net
- Page 11 and 12: profesionalais kuriant informacinę
- Page 13 and 14: ‣ Gerinti gyventojų kompiuterin
- Page 15: Oficiali nacionalinė ir tarptautin
- Page 19 and 20: 2. MATAVIMAI IR MONITORINGAS INFORM
- Page 21 and 22: apibūdinantys rodikliai (eEurope b
- Page 23 and 24: Visuotinisdalyvavimasžiniųvisuome
- Page 25 and 26: Lietuva aktyviai dalyvavo tarptauti
- Page 27 and 28: ‣ 2003 metais 3,5% daugiau žmoni
- Page 29 and 30: Tyrimo ataskaitoje pažymima, kad r
- Page 31 and 32: ‣ Kontakto su kompiuteriu intensy
- Page 33 and 34: ‣ Internetu namuose 2004 m. pirm
- Page 35 and 36: 2. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
- Page 37 and 38: eikšmė (su 95% tikimybe) yra tarp
- Page 39 and 40: • Specializuotos programos, kurio
- Page 41 and 42: 3.2. Demografinės respondentų cha
- Page 43 and 44: 3.2.3. Respondentų lytis ir išsim
- Page 45 and 46: 3.2.5. Respondentų lytis ir social
- Page 47 and 48: Kompiuterinio raštingumo tyrimo re
- Page 49 and 50: 3.3.2 Kompiuterinio raštingumo pas
- Page 51 and 52: 3.3.4 Kompiuterinio raštingumo lyg
- Page 53 and 54: 3.3.6 Kaip respondentai moka pritai
- Page 55 and 56: 3.3.8 Kaip respondentai moka naudot
- Page 57 and 58: 3.3.10 Kaip respondentai moka dirbt
- Page 59 and 60: VyraiDažnis Procentai Atsakė%Atsa
- Page 61 and 62: 3.3.12 Kur mokėsi dirbti kompiuter
- Page 63 and 64: 3.3.14 Kur mokėsi dirbti kompiuter
- Page 65 and 66: 3.3.16 Ar reikalingi kompiuterinio
- Page 67 and 68:
3.3.18 Ar reikalingi kompiuterinio
- Page 69 and 70:
3.3.20 Ar reikalingi kompiuterinio
- Page 71 and 72:
3.3.22 Kas paskatino mokytis dirbti
- Page 73 and 74:
3.3.24 Kas paskatino mokytis dirbti
- Page 75 and 76:
Atsakė3.3.26 Ar sieks įgyti geres
- Page 77 and 78:
3.3.28 Ar sieks įgyti geresnių da
- Page 79 and 80:
3.3.30 Kaip į kompiuterinio rašti
- Page 81 and 82:
3.3.32 Kaip į kompiuterinio rašti
- Page 83 and 84:
3.3.34 Kaip į kompiuterinio rašti
- Page 85 and 86:
• Didžioji respondentų dauguma
- Page 87 and 88:
3.4.2 Kompiuterių naudojimo dažni
- Page 89 and 90:
3.4.4 Kompiuterių naudojimo dažni
- Page 91 and 92:
3.4.6 Ar yra kompiuteris ir interne
- Page 93 and 94:
3.4.8 Ar prijungtas kompiuteris pri
- Page 95 and 96:
3.4.10 Ar prijungtas kompiuteris pr
- Page 97 and 98:
3.4.12 Kam naudoja kompiuterį resp
- Page 99 and 100:
3.4.14 Kokiomis elektroninėmis pas
- Page 101 and 102:
3.4. Kompiuteris ir šeima.3.5.1. R
- Page 103 and 104:
3.5.3. Kas iš respondentų šeimos
- Page 105 and 106:
5. Anketinio gyventojų kompiuterin
- Page 107 and 108:
4. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIM
- Page 109 and 110:
4.2.2 Kompiuterizacijos lygis skirt
- Page 111 and 112:
4.2.4 Kompiuterinio raštingumo lyg
- Page 113 and 114:
4.2.6 Raštingumo lygis įvairaus d
- Page 115 and 116:
4.2.8 Požiūris į kompiuterinį r
- Page 117 and 118:
4.2.10 Kompiuterizacijos lygis įmo
- Page 119 and 120:
4.2.12 Požiūris į kompiuterinį
- Page 121 and 122:
4.2.14 Ar teikia paslaugas elektron
- Page 123 and 124:
4.3.2 Savojo kompiuterinio rašting
- Page 125 and 126:
4.3.4 Pasitenkinimas darbovietės t
- Page 127 and 128:
4.3.6 Supranta IT taikymo galimybes
- Page 129 and 130:
4.3.8 Nuolat domisi naujomis techno
- Page 131 and 132:
43,532,521,510,50Puikiai Gerai Silp
- Page 133 and 134:
1009080706050403020100GydytojaiPers
- Page 135 and 136:
4. Įvairaus dydžio institucijų,
- Page 137 and 138:
5. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO VERTIN
- Page 139 and 140:
5.1 lentelė. ECDL plėtra Europoje
- Page 141:
ECDLPradmenų25002000150010005000<
- Page 144 and 145:
Dar mažesni yra skirtumai laikant
- Page 146 and 147:
5.4. Penktojo skyriaus išvados1. V
- Page 149 and 150:
dauguma didmiesčiuose įsikūrusi
- Page 151 and 152:
REKOMENDACIJOS1. Siekiant sėkminga
- Page 153 and 154:
LITERATŪRA• Abraitis V., Otas A.
- Page 157 and 158:
2 priedasVISUOTINIO KOMPIUTERINIO R
- Page 161 and 162:
9. Įvertinkite įstaigos, įmonės