1. <strong>KOMPIUTERINIO</strong> RAŠTINGUMO PROBLEMA1.1. Kompiuterinio raštingumo problema informacinės visuomenės kūrimokonteksteInformacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje procesas didina spartą. Vis mažiausutinkama skeptikų, neigiančių visuotinės kompiuterizacijos reiškinių svarbą bei įtaką visuomenėsvystymosi procesams. Lietuvos Respublikoje įkurtos informacinės visuomenės kūrimo procesuskuruojančios valstybinės institucijos, priimami atitinkami strateginiai dokumentai ir juridiniai aktai.Vis daugiau šalies piliečių savo tiesioginėje darbinėje veikloje, buityje, laisvalaikyje naudojainformacines technologijas.“Mokymosi visą gyvenimą Memorandume” (Memorandumas, 2001) apibrėžti naujipagrindiniai įgūdžiai, reikalingi aktyviam dalyvavimui informacinės ir žinių visuomenės gyvenime.Sėkmingai darbinei veiklai praktiškai bet kurioje srityje tampa būtinu kompiuterinis arbainformacinis raštingumas, kurio aktualumas nuolat auga. Kiekvienos organizacijos vadovui labaisvarbu, kad priimamas į darbą žmogus turėtų reikalingus darbo su kompiuteriu įgūdžius, nes tik taipjis galės sėkmingai įsijungti į šiuolaikinės organizacijos veiklą.“Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros strategijoje”, kurią LietuvosRespublikos Vyriausybė patvirtino 2001 metų vasario 28 dienos nutarimu Nr. 229, yradeklaruojami fundamentiniai šiuolaikinę situaciją apibūdinantys teiginiai. Pasaulyje vykstapermainos: sparčiai keičiasi tiek rinkos, tiek darbo vietų, namų ūkio ir laisvalaikio aplinka. Žmoniųveiklą vis mažiau riboja nuotoliai ir laikas, veikla darosi globališkesnė, auga specializacija.Atsiranda naujo tipo veiklos – virtualiųjų įmonių, elektroninio viešojo administravimo, darbo,mokymosi ir kultūros plėtros – galimybių. Ypač didelę reikšmę įgyja informuotumas, kompetencija,gebėjimas naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Šios ypatybės skatinapermainas, nes jos yra gyvenimo kokybės ir socialinės gerovės kūrimo, kultūros vertybių ir kalbosišsaugojimo laidas, ūkinės veiklos katalizatoriai, demokratijos plėtros, bendradarbiavimo regionų irvalstybių lygiu, valstybės valdymo pagalbininkai. Informacinių technologijų galia visiškaiatsiskleidžia informacinėje visuomenėje, kai (idealiu atveju) visi jos nariai – gamintojai, paslaugųteikėjai, paprasti žmonės, visų lygių vadovai – gali, moka ir nori naudotis jų pranašumais.Šie “Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros” strategijos teiginiai visiškaiatitinka elektroninės Europos kūrimo dokumente „eEurope“ deklaruojamus elektroninės Europoskūrimo uždavinius:‣ Įtraukti į skaitmeninę erdvę kiekvieną pilietį, šeimą, mokyklą, įmonę ir administraciją.‣ Sukurti išprususią elektroninę Europą, remiamą kultūringo, pasirengusio finansuotinaujas idėjas verslo.6
‣ Užtikrinti, kad elektroninės Europos kūrimo procesas būtų socialiai patrauklus, skatintųvartotojų pasitikėjimą. Cituojami strateginiai dokumentai kiekvienam šalies piliečiui,kuris savo tiesioginiame darbe, visuomeninėje veikloje, buityje ar laisvalaikio poreikiams visdažniau susiduria su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, kelia konkrečius uždavinius,susijusius su kompiuteriniu raštingumu.“Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės strategijos” (ŪkioStrat, 2002) sudėtinėjedalyje “Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtotės strategija” tarp kitų strateginių tikslųir uždavinių suformuluoti uždaviniai kompetencijos srityje.‣ Sukurti informacinių technologijų naudojimo kompetencijos ugdymo sistemą,įgalinančią visus norinčiuosius gauti žinių nepriklausomai nuo amžiaus, veiklos srities,gyvenamosios vietos.‣ Ugdyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų vartotojų kompetenciją mokykloseir universitetuose.‣ Pertvarkyti mokslą ir studijas informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje,pritaikant juos praktinių uždavinių sprendimui.‣ Sukurti valstybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo bei informacinių technologijų irtelekomunikacijų kompetencijos panaudojimo administravime sistemą.Pasaulio banko ataskaitos “Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra” (PasBankas, 2003) skyriuje“Svarbiausių kompetencijų apibrėžimas ir vertinimas” keliamas klausimas – kokių kompetencijųreikia, norint efektyviai funkcionuoti modernioje demokratinėje žinių ekonomikoje? Visuotinaipripažįstama, jog į mokymo programas būtina įtraukti informacinių bei ryšių technologijų įgūdžius.Pasaulio banko ekspertų nuomone, pastaraisiais metais Lietuva pasiekė pažangą keliose žiniųekonomikos srityse. Pagrindinis konkurencingumo augimo veiksnys – sistemingas žinių kūrimas,naudojimas ir skleidimas visame ūkyje bei visuomenėje. Gebėjimas užmegzti kontaktus,naudojantis interneto priemonėmis, tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, įgis vis didesnę reikšmę gaunantinformacijos ir ją panaudojant.Pats kompiuterinio raštingumo terminas Lietuvoje priimamas nevienodai. “Visuotiniokompiuterinio raštingumo standarte” sakoma, kad kompiuterinio raštingumo terminas suprantamasplačiąja prasme: jis apima reikiamą informacinių ir komunikacinių technologijų išmanymą,mokėjimą ir gebėjimą taikyti savo veikloje kompiuterio techninę ir programinę įrangą.Lietuvos mokslininkai savo publikacijose terminą naudoja šiek tiek skirtingai. Štai Kaunotechnologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto 2003 metais vykdyto“Lietuvos 10 ir 12 klasių moksleivių kompiuterinio raštingumo tyrimo” ataskaitoje (Ataskaita,2003) akcentuojama, kad kompiuterinis raštingumas šiuolaikinėje visuomenėje dažnai suprantamaskaip minimalus gebėjimas dirbti kompiuteriu, t.y. turėjimas darbo su klaviatūra įgūdžių, gebėjimas7
- Page 1 and 2: LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR M
- Page 3 and 4: TURINYSĮŽANGA ...................
- Page 5: neišsiversi be informacinių techn
- Page 9 and 10: moralinio pasaulėvaizdžio dar net
- Page 11 and 12: profesionalais kuriant informacinę
- Page 13 and 14: ‣ Gerinti gyventojų kompiuterin
- Page 15 and 16: Oficiali nacionalinė ir tarptautin
- Page 17 and 18: didinamas taip, kad mokytis šių s
- Page 19 and 20: 2. MATAVIMAI IR MONITORINGAS INFORM
- Page 21 and 22: apibūdinantys rodikliai (eEurope b
- Page 23 and 24: Visuotinisdalyvavimasžiniųvisuome
- Page 25 and 26: Lietuva aktyviai dalyvavo tarptauti
- Page 27 and 28: ‣ 2003 metais 3,5% daugiau žmoni
- Page 29 and 30: Tyrimo ataskaitoje pažymima, kad r
- Page 31 and 32: ‣ Kontakto su kompiuteriu intensy
- Page 33 and 34: ‣ Internetu namuose 2004 m. pirm
- Page 35 and 36: 2. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
- Page 37 and 38: eikšmė (su 95% tikimybe) yra tarp
- Page 39 and 40: • Specializuotos programos, kurio
- Page 41 and 42: 3.2. Demografinės respondentų cha
- Page 43 and 44: 3.2.3. Respondentų lytis ir išsim
- Page 45 and 46: 3.2.5. Respondentų lytis ir social
- Page 47 and 48: Kompiuterinio raštingumo tyrimo re
- Page 49 and 50: 3.3.2 Kompiuterinio raštingumo pas
- Page 51 and 52: 3.3.4 Kompiuterinio raštingumo lyg
- Page 53 and 54: 3.3.6 Kaip respondentai moka pritai
- Page 55 and 56: 3.3.8 Kaip respondentai moka naudot
- Page 57 and 58:
3.3.10 Kaip respondentai moka dirbt
- Page 59 and 60:
VyraiDažnis Procentai Atsakė%Atsa
- Page 61 and 62:
3.3.12 Kur mokėsi dirbti kompiuter
- Page 63 and 64:
3.3.14 Kur mokėsi dirbti kompiuter
- Page 65 and 66:
3.3.16 Ar reikalingi kompiuterinio
- Page 67 and 68:
3.3.18 Ar reikalingi kompiuterinio
- Page 69 and 70:
3.3.20 Ar reikalingi kompiuterinio
- Page 71 and 72:
3.3.22 Kas paskatino mokytis dirbti
- Page 73 and 74:
3.3.24 Kas paskatino mokytis dirbti
- Page 75 and 76:
Atsakė3.3.26 Ar sieks įgyti geres
- Page 77 and 78:
3.3.28 Ar sieks įgyti geresnių da
- Page 79 and 80:
3.3.30 Kaip į kompiuterinio rašti
- Page 81 and 82:
3.3.32 Kaip į kompiuterinio rašti
- Page 83 and 84:
3.3.34 Kaip į kompiuterinio rašti
- Page 85 and 86:
• Didžioji respondentų dauguma
- Page 87 and 88:
3.4.2 Kompiuterių naudojimo dažni
- Page 89 and 90:
3.4.4 Kompiuterių naudojimo dažni
- Page 91 and 92:
3.4.6 Ar yra kompiuteris ir interne
- Page 93 and 94:
3.4.8 Ar prijungtas kompiuteris pri
- Page 95 and 96:
3.4.10 Ar prijungtas kompiuteris pr
- Page 97 and 98:
3.4.12 Kam naudoja kompiuterį resp
- Page 99 and 100:
3.4.14 Kokiomis elektroninėmis pas
- Page 101 and 102:
3.4. Kompiuteris ir šeima.3.5.1. R
- Page 103 and 104:
3.5.3. Kas iš respondentų šeimos
- Page 105 and 106:
5. Anketinio gyventojų kompiuterin
- Page 107 and 108:
4. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIM
- Page 109 and 110:
4.2.2 Kompiuterizacijos lygis skirt
- Page 111 and 112:
4.2.4 Kompiuterinio raštingumo lyg
- Page 113 and 114:
4.2.6 Raštingumo lygis įvairaus d
- Page 115 and 116:
4.2.8 Požiūris į kompiuterinį r
- Page 117 and 118:
4.2.10 Kompiuterizacijos lygis įmo
- Page 119 and 120:
4.2.12 Požiūris į kompiuterinį
- Page 121 and 122:
4.2.14 Ar teikia paslaugas elektron
- Page 123 and 124:
4.3.2 Savojo kompiuterinio rašting
- Page 125 and 126:
4.3.4 Pasitenkinimas darbovietės t
- Page 127 and 128:
4.3.6 Supranta IT taikymo galimybes
- Page 129 and 130:
4.3.8 Nuolat domisi naujomis techno
- Page 131 and 132:
43,532,521,510,50Puikiai Gerai Silp
- Page 133 and 134:
1009080706050403020100GydytojaiPers
- Page 135 and 136:
4. Įvairaus dydžio institucijų,
- Page 137 and 138:
5. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO VERTIN
- Page 139 and 140:
5.1 lentelė. ECDL plėtra Europoje
- Page 141:
ECDLPradmenų25002000150010005000<
- Page 144 and 145:
Dar mažesni yra skirtumai laikant
- Page 146 and 147:
5.4. Penktojo skyriaus išvados1. V
- Page 149 and 150:
dauguma didmiesčiuose įsikūrusi
- Page 151 and 152:
REKOMENDACIJOS1. Siekiant sėkminga
- Page 153 and 154:
LITERATŪRA• Abraitis V., Otas A.
- Page 157 and 158:
2 priedasVISUOTINIO KOMPIUTERINIO R
- Page 161 and 162:
9. Įvertinkite įstaigos, įmonės