kompiuterinio raštingumo lygį ir atsakyti, kokia galimybę nuolat dirbti kompiuteriais jie turi, koksjų darbo kompiuteriais stažas.Anketų analizės rezultatuose atsispindėjo bendri žinių visuomenės vystymosi Lietuvojeprocesai. Labai svarbu teisingai organizuoti studentų savarankišką darbą ir suteikti darbokompiuteriu galimybes. 2002/03 mokslo metų pradžioje 31% visų studentų turėjo silpnus darbokompiuteriu mokėjimus, 4% šių žinių neturėjo. Vadinasi, organizuojant informatikos dėstymą, darnegalima atsisakyti pradmenų aiškinimo.Ateityje pageidautina įstojusiųjų į pirmą kursą studentų informatikos žinias ir darbokompiuteriu mokėjimus patikrinti ne tik anketavimu, bet ir pagal specialiai paruoštus testus ir,atsižvelgiant į testų rezultatus, duoti studentams skirtingas užduotis. Reikia, kad studentai galėtųtoliau gilinti savo žinias informacinių technologijų srityje, kad studijų procesas būtų tolygesnis irsvarbiausia įdomus pačiam studijuojančiam.2.5. Statistika ir naujienosStatistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės http://www.std.lt skelbiastatistinius duomenis apie įvairias šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis. Daugumarodiklių pateikiami nuo 1995 metų. Tai suteikia galimybę stebėti įvykusius pokyčius. Kadvartotojams būtų patogu, pateikta informacija sugrupuota į 9 temas pagal Eurostato taikomąskirstymą.Departamento svetainėje pateikiami detalūs 2003 ir ankstesnių metų įvairių statistikos sričių(nacionalinių sąskaitų, finansų, gyventojų, švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, darbo,pramonės, žemės ūkio, statybos, prekybos, transporto) rodikliai. Naudoti Statistikos departamento irkitų institucijų statistiniai duomenys.Statistikos departamentas 2004 08 13 paskelbė tokius kompiuterių ir interneto naudojimo2004 metų pirmą ketvirtį duomenis:‣ Asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius per pusmetį padidėjo 26 procentais,namuose naudojančių internetą – 38 procentais.‣ Asmeninį kompiuterį namuose 1996 metais turėjo vienas iš šimto namų ūkių, o 2004metų pirmąjį ketvirtį – kas ketvirtas.‣ Pirmąjį 2004 metų ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 25 procentai namųūkių: mieste – 32, kaime – 11 procentų. Penkiuose didžiausiuose miestuosekompiuterius namuose turėjo 58 procentai namų ūkių.32
‣ Internetu namuose 2004 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 10,6 procento namų ūkių. Miesteinternetą namuose turėjo kas septintas namų ūkis, kaime – du iš šimto. 2002 m. internetunamuose naudojosi 4,1 procento, 2003 m. trečiąjį ketvirtį – 7,7 procento visų namų ūkių.‣ Apsirūpinimas kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, interneto naudojimas tiesiogiaipriklauso nuo namų ūkio pajamų. Tarp namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamosviršijo tūkstantį litų, asmeninį kompiuterį turėjo 57 procentai, internetą – 28 procentainamų ūkių.‣ Daugiau kaip pusė (56%) namų ūkių, nesinaudojančių internetu namuose, nurodė, kadjiems internetas nereikalingas. Kitos svarbiausios priežastys, dėl kurių nesinaudojamainternetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetukitur, reikiamų žinių neturėjimas.‣ Kompiuteriu naudojosi beveik 43 procentai 15–74 metų amžiaus asmenų. Didelė dalisbesinaudojančių kompiuteriu – jauni žmonės. Kompiuteriu naudojosi 90 procentų visų15–24 metų amžiaus respondentų ir tik 4 procentai 65–74 metų amžiaus apklaustųjų.‣ Beveik trečdalis (32%) apklaustųjų, kurie naudojosi kompiuteriu, nurodė, kad jienelankė jokių kompiuterių kursų (kursais buvo laikomas ir mokymasis mokykloje arstudijų vietoje).‣ Daugiau kaip pusė (58%) visų respondentų, kurie 2004 m. pirmąjį ketvirtį naudojosikompiuteriu, naudojosi juo kasdien, daugiau kaip trečdalis (36%) – bent kartą persavaitę, bet ne kasdien. Kasdien kompiuteriu daugiausia naudojosi dirbantys asmenys,bent kartą per savaitę – besimokantys.‣ Didžiausia besinaudojančių kompiuteriais respondentų dalis (93%) naudojosi tekstoredaktoriais, 75 procentai – skaičiuoklėmis. Aštuoni iš dešimties apklaustųjų žaidėkompiuterinius žaidimus.‣ Internetu 2004 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 30 procentų visų 15–74 metų amžiausasmenų (2003 m. trečiąjį ketvirtį – 27%). Daugiausia internetu naudojosi mokiniai irstudentai – 85 procentai visų šios grupės apklaustųjų. Iš dirbančių asmenų internetunaudojosi 31 procentas. Namuose internetu naudojosi 11 procentų respondentų (2003 m.trečiąjį ketvirtį – 9%).‣ Dauguma respondentų, kurie naudojosi internetu, naudojosi juo reguliariai, t.y. bentkartą per savaitę. Tik kas aštuntas internetu besinaudojantis apklaustasis naudojosi juorečiau negu kas savaitę.‣ Dažniausiai internetas buvo naudojamas ryšiams, laikraščiams ir žurnalams skaityti.Elektroniniu paštu naudojosi 77 procentai, laikraščius ir žurnalus internete skaitė arsiuntėsi 71 procentas interneto naudotojų. Nors interneto naudotojų skaičius per pusmetį33
- Page 1 and 2: LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR M
- Page 3 and 4: TURINYSĮŽANGA ...................
- Page 5 and 6: neišsiversi be informacinių techn
- Page 7 and 8: ‣ Užtikrinti, kad elektroninės
- Page 9 and 10: moralinio pasaulėvaizdžio dar net
- Page 11 and 12: profesionalais kuriant informacinę
- Page 13 and 14: ‣ Gerinti gyventojų kompiuterin
- Page 15 and 16: Oficiali nacionalinė ir tarptautin
- Page 17 and 18: didinamas taip, kad mokytis šių s
- Page 19 and 20: 2. MATAVIMAI IR MONITORINGAS INFORM
- Page 21 and 22: apibūdinantys rodikliai (eEurope b
- Page 23 and 24: Visuotinisdalyvavimasžiniųvisuome
- Page 25 and 26: Lietuva aktyviai dalyvavo tarptauti
- Page 27 and 28: ‣ 2003 metais 3,5% daugiau žmoni
- Page 29 and 30: Tyrimo ataskaitoje pažymima, kad r
- Page 31: ‣ Kontakto su kompiuteriu intensy
- Page 35 and 36: 2. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
- Page 37 and 38: eikšmė (su 95% tikimybe) yra tarp
- Page 39 and 40: • Specializuotos programos, kurio
- Page 41 and 42: 3.2. Demografinės respondentų cha
- Page 43 and 44: 3.2.3. Respondentų lytis ir išsim
- Page 45 and 46: 3.2.5. Respondentų lytis ir social
- Page 47 and 48: Kompiuterinio raštingumo tyrimo re
- Page 49 and 50: 3.3.2 Kompiuterinio raštingumo pas
- Page 51 and 52: 3.3.4 Kompiuterinio raštingumo lyg
- Page 53 and 54: 3.3.6 Kaip respondentai moka pritai
- Page 55 and 56: 3.3.8 Kaip respondentai moka naudot
- Page 57 and 58: 3.3.10 Kaip respondentai moka dirbt
- Page 59 and 60: VyraiDažnis Procentai Atsakė%Atsa
- Page 61 and 62: 3.3.12 Kur mokėsi dirbti kompiuter
- Page 63 and 64: 3.3.14 Kur mokėsi dirbti kompiuter
- Page 65 and 66: 3.3.16 Ar reikalingi kompiuterinio
- Page 67 and 68: 3.3.18 Ar reikalingi kompiuterinio
- Page 69 and 70: 3.3.20 Ar reikalingi kompiuterinio
- Page 71 and 72: 3.3.22 Kas paskatino mokytis dirbti
- Page 73 and 74: 3.3.24 Kas paskatino mokytis dirbti
- Page 75 and 76: Atsakė3.3.26 Ar sieks įgyti geres
- Page 77 and 78: 3.3.28 Ar sieks įgyti geresnių da
- Page 79 and 80: 3.3.30 Kaip į kompiuterinio rašti
- Page 81 and 82: 3.3.32 Kaip į kompiuterinio rašti
- Page 83 and 84:
3.3.34 Kaip į kompiuterinio rašti
- Page 85 and 86:
• Didžioji respondentų dauguma
- Page 87 and 88:
3.4.2 Kompiuterių naudojimo dažni
- Page 89 and 90:
3.4.4 Kompiuterių naudojimo dažni
- Page 91 and 92:
3.4.6 Ar yra kompiuteris ir interne
- Page 93 and 94:
3.4.8 Ar prijungtas kompiuteris pri
- Page 95 and 96:
3.4.10 Ar prijungtas kompiuteris pr
- Page 97 and 98:
3.4.12 Kam naudoja kompiuterį resp
- Page 99 and 100:
3.4.14 Kokiomis elektroninėmis pas
- Page 101 and 102:
3.4. Kompiuteris ir šeima.3.5.1. R
- Page 103 and 104:
3.5.3. Kas iš respondentų šeimos
- Page 105 and 106:
5. Anketinio gyventojų kompiuterin
- Page 107 and 108:
4. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TYRIM
- Page 109 and 110:
4.2.2 Kompiuterizacijos lygis skirt
- Page 111 and 112:
4.2.4 Kompiuterinio raštingumo lyg
- Page 113 and 114:
4.2.6 Raštingumo lygis įvairaus d
- Page 115 and 116:
4.2.8 Požiūris į kompiuterinį r
- Page 117 and 118:
4.2.10 Kompiuterizacijos lygis įmo
- Page 119 and 120:
4.2.12 Požiūris į kompiuterinį
- Page 121 and 122:
4.2.14 Ar teikia paslaugas elektron
- Page 123 and 124:
4.3.2 Savojo kompiuterinio rašting
- Page 125 and 126:
4.3.4 Pasitenkinimas darbovietės t
- Page 127 and 128:
4.3.6 Supranta IT taikymo galimybes
- Page 129 and 130:
4.3.8 Nuolat domisi naujomis techno
- Page 131 and 132:
43,532,521,510,50Puikiai Gerai Silp
- Page 133 and 134:
1009080706050403020100GydytojaiPers
- Page 135 and 136:
4. Įvairaus dydžio institucijų,
- Page 137 and 138:
5. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO VERTIN
- Page 139 and 140:
5.1 lentelė. ECDL plėtra Europoje
- Page 141:
ECDLPradmenų25002000150010005000<
- Page 144 and 145:
Dar mažesni yra skirtumai laikant
- Page 146 and 147:
5.4. Penktojo skyriaus išvados1. V
- Page 149 and 150:
dauguma didmiesčiuose įsikūrusi
- Page 151 and 152:
REKOMENDACIJOS1. Siekiant sėkminga
- Page 153 and 154:
LITERATŪRA• Abraitis V., Otas A.
- Page 157 and 158:
2 priedasVISUOTINIO KOMPIUTERINIO R
- Page 161 and 162:
9. Įvertinkite įstaigos, įmonės