METINIS PRANEŠIMAS 2011 - Biotechnologijos institutas

© Biotechnologijos institutas 55
Metinis pranešimas – 2011
čiulpuose. Tarp baltųjų kraujo kūnelių vyrauja nesubrendę monocitai, kurie gaminami kaulų
čiulpuose. Kaulų čiulpai ir toliau gamina šias nenormalias ląsteles, kurios išstumia kitas, sveikas
kraujo ląsteles.
Projekte buvo tiriamos mutacijos CBL genuose. Mutacijų įtakos iRNR susidarymui tyrimai yra
svarbūs, nustatant leukemijos vystymosi priežastis, atrandant naujus veiksnius, sąlygojančius šios
ligos progresavimą bei naujas diagnostines priemones.
2011 m. buvo paskelbtos 2 publikacijos.
Projektas: Tuberkuliozės molekulinės epidemiologijos tyrimai. Vadovas P. Stakėnas.
Tuberkuliozė išlieka svarbia sveikatos apsaugos problema Lietuvoje. Sergamumo, ir ypač
vaistams atsparia tuberkulioze, epidemiologiniai rodikliai yra vieni iš blogiausių Europos
Bendrijoje. Šio tęstinio projekto tikslas yra tuberkuliozės molekulinės epidemiologijos tyrimo
metodais charakterizuoti cirkuliuojančių tuberkuliozės sukėlėjo padermių populiaciją bei atlikti
M. tuberculosis atsparumo gydymui naudojamiems vaistams genetinių priežasčių paieškos ir
paplitimo tyrimus. Tyrimai atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su Infekcinių ligų ir
tuberkuliozės ligonine (VŠI Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas).
M. tuberculosis genotipavimo tyrimai atliekami tarptautiname lygmenyje standartizuotais
metodais. Tas leidžia tyrimų rezultatus integruoti į atitinkamas tarptautines duomenų bazes ir
atkleisti infekcijos plitimo dėsningumus bei identifikuoti užkrato pernašos į kitas šalis grandines.
2011 metais buvo tęsiami Vilniaus mieste sergančiųjų tuberkulioze molekulinės epidemiologijos
tyrimai. Genotipavimo (MIRU-VNTR ir spoligotipavimo) metodais charakterizuota M.
tuberculosis padermių populiacija, apibūdinta jos filogenetinė struktūra, identifikuotos labiausiai
plitusios padermės. Šie tyrimai parodė, jog tuberkuliozės epidemiologinė situacija Vilniaus
mieste stabilizuojasi. Tačiau daugumos pavojingiausių infekcijos pernašos grandinių kol kas
nepavyko nutraukti. Atliekant M. tuberculosis atsparumo gydymui naudojamiems vaistams
genetinių priežasčių tyrimus respublikoje cirkuliuojančioje M. tuberculosis populiacijoje buvo
tiriami genų, koduojančių DNR girazę (gyrA, gyrB), ribosominę RNR (rrs) ir jos metiltransferazę
(Rv1694), transkripcijos faktorių (Rv3197A), GNAT superšeimos acetiltransferazes bei
fosfotransferazes (Rv2416c, Rv3225c, Rv0262c, Rv2775, Rv2867, Rv0428c, Rv0730, Rv2170)
polimorfizmai, įvertinamas jų sąryšis su genotipais bei kliniškai reikšmingu atsparumu
ofloksacinui, kanamicinui, amikacinui ir kapreomicinui.
Projektas: Monokloninių ir rekombinantinių antikūnų kūrimas. Vadovė A.Žvirblienė
Buvo kuriami nauji monokloniniai antikūnai, turintys mokslinę ir diagnostinę vertę. Naudojant
rekombinantinius mielėse susintetintus virusų baltymus, buvo sukurti 3 nauji IgG klasės
monokloniniai antikūnai prieš žmogaus Ki poliomos viruso (Ki-PyV) kapsidės baltymą VP1. Šis
žmogaus poliomos virusas buvo identifikuotas prieš keletą metų. Antikūnai prieš šį virusą iki šiol
nebuvo aprašyti. Todėl nebuvo galimybės nustatyti šį virusą imunocheminiais metodais. Naujai
sukurtųjų antikūnų prieš Ki-PyV VP1 baltymą specifiškumas buvo ištirtas įvairiais metodais ir
nustatyta, kad jie nerodo kryžminių reakcijų su kitų žmogaus poliomos virusų (BKV, JCV) VP1
baltymais. Todėl antikūnai galės būti taikomi Ki-PyV paplitimo tyrimams.
Tėkmės citometrijos metodu buvo ištirtas anksčiau sukurtų monokloninių antikūnų prieš vėžinių
ląstelių žymenį – baltymą16 INK4A - specifiškumas. Šis baltymas yra indukuojamas ląstelėse,
įvykus žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeltai onkogeninei transformacijai. Tyrimams buvo
naudojama HeLa ląstelių linija, infekuota ŽPV-18. Nustatyta, kad antikūnai, sukurti prieš 16 INK4A
seką, prijungtą prie žiurkėno poliomos viruso kapsidės baltymo VP2, atpažįsta natyvų p16 INK4A