2007 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

Plakis 1039 86,58 62,115 5,18 89 7,42 7,519 0,63Žiobris - - - - 143 11,92 23,131 1,93Aukšl÷ 3 0,25 0,122 0,01 22 1,83 0,520 0,04Ešerys 435 36,25 39,939 3,33 326 27,17 22,024 1,84Pūgžlys 1171 97,58 21,072 1,76 114 9,50 2,518 0,21Sterkas 9 0,75 2,006 0,17 21 1,75 2,8 0,23Up. plekšn÷ 2 0,17 0,075 0,01Bendrassugavimas 2907 242,25 158,63 13,22 1314 109,50 94,54 7,88vnt.1009080706050403020100AtmataDrevernaKuoja Karšis Plakis Žiobris Aukšl÷ Ešerys Pūgžlys Starkis Up.plekšn÷5 pav. Pagrindinių žuvų rūšin÷ sud÷tis ir sugavimai 1 žvejybos pastangai (vnt.) Kuršių mariose 2007m. liepos m÷n. žvejojant įvairiaakiais 17-30 mm akytumo tinklaičiaisAnalizuojant žuvų gausumo ir biomas÷s pokyčius 1 žvejybos pastangai Kuršių mariose 1996-2007 m. (6-7 pav.) pasteb÷jome, kad ypač išsiskyr÷ 1999 m., kai buvo registruotas didžiausias žuvųgausumas ir biomas÷. Tais metais labai gausios buvo ešerin÷s žuvys. D÷l labai s÷kmingo ešeriniųžuvų neršto 1997 m. monitoringiniuose laimikiuose šių žuvų gausumas did÷jo ir maksimumąpasiek÷ 1999 m.Kuojos ir plakiai buvo ypač gausūs monitoringo vykdymo pradžioje. V÷liau, 1998-2003 m.,šių žuvų gausumas sumaž÷jo. Tam paaiškinti galima keliomis priežastimis. Visų pirma šių žuvųgal÷jo sumaž÷ti d÷l suintensyv÷jusios verslin÷s žūkl÷s. Pastaraisiais metais kuojų, o dažnai ir jomspriskiriamų plakių sužvejojama kasmet beveik po 500 t. Sumaž÷jus teršimui, taip pat biogeninių