2007 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

More documents

Recommendations

Info

medžiagų patekimui į Nemuno baseiną bei į marias, gal÷jo maž÷ti ir šių žuvų, kurių paprastai ypačgausu eutrofiniuose ir hypertrofiniuose vandens telkiniuose.N250200AtmataDreverna1501005001996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 20076 pav. Žuvų gausumo (N=vnt.) kitimas 1 žvejybos pastangai (CPUE) skirtingose Kuršių mariųdalyse 1996-2007 m. žvejojant įvairiaakiais 17-30 mm akytumo tinklaičiais1412AtmataDreverna10Q864201996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 20077 pav. Žuvų biomas÷s (Q=kg) kitimas 1 žvejybos pastangai (CPUE) skirtingose Kuršių marių dalyse1996-2007 m. žvejojant įvairiaakiais 17-30 mm akytumo tinklaičiaisVykstant Klaip÷dos uosto gilinimo darbams, daugiau patenka ir sūraus vandens į marias(Dubra, 1994; Stankevičius, 1998, Gailiušis ir kt., 2002). Karpin÷s žuvys n÷ra tokios tolerantiškospadid÷jusiam vandens druskingumui, kaip sterkas, ešerys ir žiobris, tod÷l jų ir gal÷jo maž÷ti, ypačšiaurin÷je marių dalyje.
2000-2001 m. monitoringo metu gauti rezultatai k÷l÷ tam tikrą susirūpinimą. Netgi tiesAtmata, kur verslin÷ žvejyba apribota, buvo registruoti labai nedideli eksperimentiniai laimikiai. Vistik, buvo prognozuojama, kad ateityje laimikiai tur÷tų padid÷ti, nes 2002 m. steb÷tas ganaintensyvus ir s÷kmingas kuojų, ešerių ir karšių nerštas. Šių žuvų rūšių šiųmetukai buvo gausūs tiekcentrin÷je, tiek šiaurin÷je marių dalyse. 2002-2005 m. monitoringo metu jau steb÷tas daugelio žuvųrūšių gausumo ir biomas÷s padid÷jimas. Didžiausias jis buvo centrin÷je marių dalyje. Ypač buvoryškus kuojų gausumo padid÷jimas. 2006 m. tiek žuvų gausumas, tiek biomas÷ buvo labai nedideli,lyginant su ankstesnių metų laimikiais. Greičiausiai, tam įtakos tur÷jo žemesn÷s vandenstemperatūros, nei įprasta, monitoringo metu bei žemas vandens lygis.2007 m. steb÷tas kur kas didesnis žuvų gausumas ir biomas÷, tačiau tik smulkiaakiuose, 17-30mm akytumo tinklaičiuose. Stambesniuose tinkluose steb÷ta labai žemi gausumas ir biomas÷. Galbūt, tam įtakos tur÷jo leista žvejyba 70 mm akytumo tinklaičiais vasaros metu. Tyrimai v÷lesniulaikotarpiu parod÷, kad rudens metu žuvų gausumas ir biomas÷ stabilizavosi, laimikiai buvopanašūs, kaip ir keletą pastarųjų metų.Kuršių mariose analizuota kuojų (8-9 lent.) ir ešerių (10-11 lent.) populiacijų amžin÷ struktūraskirtingose akvatorijose. Centrin÷je marių dalyje ties Atmata buvo sugauta daugiau amžinių grupių(iki 13 metų amžiaus) kuojų. Sužvejotų kuojų ilgio ir mas÷s vidurkiai taip pat buvo didesnicentrin÷je marių dalyje. Eksperimentiniuose laimikiuose centrin÷je marių dalyje dominavo 5+ - 8+amžin÷s grup÷s, o šiaurin÷je – jaunesn÷s 3+ - 5+ amžin÷s grup÷s. Tai, greičiausiai, susiję suintensyvesne versline žvejyba šiaurin÷je marių dalyje. Ryškesnių pakitimų kuojų populiacijosamžin÷je struktūroje ir augime, lyginant su ankstesniais metais, nebuvo pasteb÷ta.8 lentel÷. Kuojų amžin÷ struktūra Kuršių mariose ties Atmata 2007 m. liepos m÷n. žvejojantmonitoringiniais (17-70 mm) akytumo tinklaičiaisAmžius, metai Kūno ilgis L, cm Kūno mas÷, g Nlim vid. lim vid.2+ 12,9-13,6 12,6 11-33 23,7 143+ 13,0-16,1 14,9 34-45 41,1 224+ 15,7-18,6 17,4 43-82 54,1 445+ 18,3-21,0 20,2 77-121 112,5 1036+ 20,5-23,8 22,1 97-161 141,1 677+ 23,3-27,3 24,2 134-233 178,3 278+ 26,5-28,0 26,7 201-302 253,6 12
Page 1 and 2: VILNIAUS UNIVERITETO EKOLOGIJOS INS
Page 3 and 4: TURINYSĮvadas.....................
Page 5 and 6: 1. Medžiaga ir metodikaMokslin÷ m
Page 7 and 8: lytis. Speciali analiz÷ - gausumas
Page 9 and 10: Baltijos Baltijos jūra jūraBaltij
Page 11 and 12: sužvejota gana daug g÷lavandenių
Page 13 and 14: 2.2. Kuršių mariosPateikiame 2007
Page 15: Plakis 1039 86,58 62,115 5,18 89 7,
Page 19 and 20: Amžius, metai Kūno ilgis L, cm K
Page 21 and 22: %60,050,040,0GausumasBiomas÷30,020
Page 23 and 24: Pagal šių ir ankstesnių metų ty
Page 25 and 26: 2.4. Kaišiadorių HAE Aukštutinis
Page 27 and 28: Amžius, Kūno ilgio vidurkis, cm K
Page 29 and 30: Karšis 3 0,43 9,37 0,865 0,12 13,4
Page 31 and 32: 15 pav. Žuvų rūšin÷ sud÷tis,
Page 33 and 34: šiauriniame-vakariniame ežero gal
Page 35 and 36: Svoris, g80706050403020100Dusia1993
Page 37 and 38: ežero produkcijos sudaro menkaver
Page 39 and 40: Žuvų rūšis Amžius Įveisimo no
Page 41 and 42: 2.7. Drūkšių ežerasFizin÷-geog
Page 43 and 44: intensyvi m÷g÷jiška žūkl÷. Ž
Page 45 and 46: Žuvų rūšis Gausumas (vnt.) Biom
Page 47 and 48: 6Drūkšiai5Biomas÷, kg432101994 1
Page 49 and 50: L Q L Q L Q L Q L Q1+ *16,9 34,52+
Page 51 and 52: Lynas7%Raud÷1%Karpis13% Kitos1% Ka
Page 53 and 54: LynasL, cm 11.8 33.8 35.6Q, g 26.0
Page 55 and 56: Biologiniu ir ūkiniu požiūriu, d
Page 57 and 58: 31 pav. Vištyčio ežero administr
Page 59 and 60: Vertingiausios Vištyčio ežero ž
Page 61 and 62: gausumas (ind./ha)50045040035030025
Page 63 and 64: 41 lentel÷. Žuvų rūšin÷ sud÷
Page 65 and 66: draudimo pradžios). Prasid÷jus ve
Page 67 and 68:
iki 4 %, o stintel÷s ežere matoma
Page 69 and 70:
Dubra J., 1998. Hidrotechniniai dar
show all

2007 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?