Ežerai2.6. Dusios ežerasFizin÷-geografin÷ apžvalga. Dusia yra Lazdijų rajono šiaur÷s rytiniame pakraštyje, apie 5 km įpietūs nuo Simno. Apiežeryje tęsiasi kalvotas-daubotas moreninis ir keiminis reljefas. Vakarin÷jepakrant÷je išplitę priemoliai, rytin÷je - sm÷liai. Vakariniai krantai aukšti, iki 20-25 m, rytiniai -neaukšti, terasiniai, pakylantys 8-10 m virš vandens horizonto. Rytiniai ir vakariniai Dusios Ežerokrantai abraduojami. Pakrančių užpelk÷jimas - 10%. Ežeras pratakinis. I pietinį galą iš Senkučioežero įteka Sutr÷ ir kiti nedideli intakai. Iš šiaurin÷je dalyje esančios įlankos - Kojos - ištekaSpernia, kuri įteka į Simno ežerą. Baseino plotas 100,8 km 2 . Dusia yra trečias pagal dydį respublikosežeras. Didžioji ašis ištysusi iš šiaur÷s vakaru i pietryčius. Ežero ilgis - 8,4 km, didžiausias plotis -4,2 km, vidutinis - 2,8 km, plotas - 2316,8 ha, didžiausias gylis - 32 m, vidutinis - 14,6 m, krantin÷silgis - 21,6 km, vingiuotumas - 1,03. Šiaurin÷je dalyje, netoli Kojos įlankos, yra sala, kurios plotas0,05 ha. Dubuo palyginti švelniai banguotas. Yra nedidelių daubų bei seklumų. Atabradas labaiplatus, iki 100 ir daugiau metrų, sm÷lingas. Išilgai rytin÷s pakrant÷s už atabrado yra siaura sm÷lingakarbonatų juosta. Pagrindinę dubens dalį dengia molingos nuos÷dos, karbonatingi moliai ir molingidumblai. Vietomis išsiskiria karbonatinių dumblų zona.Vanduo ežere skaidrus. Skaidrumas siekia iki 6-6,5 m. Dusia yra vidutinio terminio gylio.Priedugninių vandens sluoksnių temperatūra termin÷s stagnacijos laikotarpiu gilumin÷je ežerodalyse 10,3 °C, žiemą - 2,9 °C. Pavasarį ir rudenį, esant pakankamai vandens sąmaišai, deguoniesabsoliutin÷s koncentracijos ežero vandenyje beveik vienodos. Aktyvioji vandens reakcija pH nuopaviršiaus iki dugno žiemą kinta 8,2-7,8, vasarą - 8,6-7,6 ribose. Pavasarį ir rudenį pH visojevandens mas÷je pasiskirsto tolygiai. Nuo paviršiaus iki dugno bendras vandens kietumasnevienodas, žiemą jis yra 2,6-3,0 - vasarą - 2,7-3,65 mgekv/l.Viršvandeninių augalų juostoje vyrauja nendrynai, į kurių sud÷tį dažniausiai įeinaPhragmites communis ir priemaiša įvairių augalų, kaip Chara aspera, Ch. tomentosa, Potamogetonpectinatus, Nuphar luteum, Equisetum fluviatile. Pietiniame ir rytiniame pakraštyje nendrynai reti,su properšomis, nutolę nuo pakraščio maždaug 300-500 m. Labiau nendr÷mis užž÷lęs vakarinisežero pakraštys ir ypač šiaurinis-vakarinis ežero galas - Koja. Čia, be nendrynų, pasitaiko meldųsalelių ir pavienių siauralapių švendrų.Iš pasin÷rusių augalų vyrauja plačialapių plūdžių juosta. Ji sudaryta vien iš Potamogetonlucens arba kartu ir Chara aspera, Ch. tomentosa. Priedugnin÷ augalija daugiausia susitelkusi
šiauriniame-vakariniame ežero gale. Ją sudaro Chara rudis, Elodea canadensis, Ceratophyllumdemersum, kurios auga 1 - 4 m gylyje; gilesn÷se vietose, nuo 5-13 m, randame Nitella syncarpa, N.mucronta, Nitellopsis obtusa, Drepanocladus sendtneri.Žuvys ir žuvininkyst÷. Dusios ežeras priklauso mezotrofiniam ežerų tipui. Pagaldominuojančias ir indikatorines žuvų rūšis, ežerus galime klasifikuoti ir pagal žuvininkyst÷s tipus(Virbickas, 1988; Virbickas, 1994). Gilus Dusios ežeras priklauso I-am “stintiniam” tipui. Šiameežere į bendrijų branduolius įeina ankstyvosios sukcesin÷s būkl÷s šaltam÷g÷s žuvys – stintel÷s irseliavos. Be min÷tų žuvų rūšių į bendrijų branduolius dar įeina ir kitų ekologinių grupių žuvys –ešerys, pūgžlys, kuoja.Ežere <strong>2007</strong> <strong>metų</strong> ichtiologinių <strong>tyrimų</strong> metu sugautos 7 žuvų rūšys: stinta, lydeka, kuoja, karšis,paprastoji aukšl÷, pūgžlys ir ešerys. Palyginti su 2006 metais, šiemet nebuvo sugauta lynų ir seliavos,tačiau po <strong>metų</strong> pertraukos v÷l pagaunami karšiai. Jau 14 metus vykstančio monitoringo rezultatairodo, kad Dusios ežere žuvų biomas÷ vienai žvejybos pastangai VŽP pastoviai kinta. Mažiausiaslaimikis buvo 1993 m. - 1,25 kg , didžiausias 1994 m. - 7,05 kg. Toliau laimikiai kasmet stipriaimaž÷jo ir 2003 m. biomas÷ sudar÷ tik 1,58 kg. Nuo 2003 <strong>metų</strong> Dusios ežero laimikiai kasmet,neženkliai bet ger÷jo, biomas÷ 2005 metais viršijo vidutinį daugiametį vidurkį, tačiau 2006 metaislaimikiai v÷l ženkliai sumaž÷jo ir tesiek÷ 68 % daugiamečio vidurkio (16-17 pav.). <strong>2007</strong> metaisžuvų biomas÷ stipriai šoktel÷jo į viršų (tai greičiausiai sumaž÷jusios ir sureguliuotos verslin÷sžvejybos pasekm÷) ir sudar÷ daugiau nei 4 kg (4.003 kg) vienai žvejybos pastangai.Žuvų gausumas vienai žvejybos pastangai Dusios ežere taip pat pasižymi žymiaisbanguojančiais svyravimais. Didžiausias žuvų gausumas buvo užfiksuotas 1994m, v÷liau jispalaipsniui maž÷jo. Ir nors pernai jis sudar÷ 80 % daugiamečio vidurkio, šiemet vidutinis Dusiosežero žuvų gausumas siek÷ 102 ind/VŽP ir >60% viršijo daugiametį vidurkį.
- Page 1 and 2: VILNIAUS UNIVERITETO EKOLOGIJOS INS
- Page 3 and 4: TURINYSĮvadas.....................
- Page 5 and 6: 1. Medžiaga ir metodikaMokslin÷ m
- Page 7 and 8: lytis. Speciali analiz÷ - gausumas
- Page 9 and 10: Baltijos Baltijos jūra jūraBaltij
- Page 11 and 12: sužvejota gana daug g÷lavandenių
- Page 13 and 14: 2.2. Kuršių mariosPateikiame 2007
- Page 15 and 16: Plakis 1039 86,58 62,115 5,18 89 7,
- Page 17 and 18: 2000-2001 m. monitoringo metu gauti
- Page 19 and 20: Amžius, metai Kūno ilgis L, cm K
- Page 21 and 22: %60,050,040,0GausumasBiomas÷30,020
- Page 23 and 24: Pagal šių ir ankstesnių metų ty
- Page 25 and 26: 2.4. Kaišiadorių HAE Aukštutinis
- Page 27 and 28: Amžius, Kūno ilgio vidurkis, cm K
- Page 29 and 30: Karšis 3 0,43 9,37 0,865 0,12 13,4
- Page 31: 15 pav. Žuvų rūšin÷ sud÷tis,
- Page 35 and 36: Svoris, g80706050403020100Dusia1993
- Page 37 and 38: ežero produkcijos sudaro menkaver
- Page 39 and 40: Žuvų rūšis Amžius Įveisimo no
- Page 41 and 42: 2.7. Drūkšių ežerasFizin÷-geog
- Page 43 and 44: intensyvi m÷g÷jiška žūkl÷. Ž
- Page 45 and 46: Žuvų rūšis Gausumas (vnt.) Biom
- Page 47 and 48: 6Drūkšiai5Biomas÷, kg432101994 1
- Page 49 and 50: L Q L Q L Q L Q L Q1+ *16,9 34,52+
- Page 51 and 52: Lynas7%Raud÷1%Karpis13% Kitos1% Ka
- Page 53 and 54: LynasL, cm 11.8 33.8 35.6Q, g 26.0
- Page 55 and 56: Biologiniu ir ūkiniu požiūriu, d
- Page 57 and 58: 31 pav. Vištyčio ežero administr
- Page 59 and 60: Vertingiausios Vištyčio ežero ž
- Page 61 and 62: gausumas (ind./ha)50045040035030025
- Page 63 and 64: 41 lentel÷. Žuvų rūšin÷ sud÷
- Page 65 and 66: draudimo pradžios). Prasid÷jus ve
- Page 67 and 68: iki 4 %, o stintel÷s ežere matoma
- Page 69 and 70: Dubra J., 1998. Hidrotechniniai dar