2+ 12,1-14,5 13,2 19-38 28,4 93+ 14,2-18,0 15,5 33-60 46,7 104+ 18,0-19,1 18,7 71-99 86,2 95+ 21,2-21,5 21,3 134-145 137,7 37+ 27,3-28,6 27,9 261-284 278 68+ 30,0-31,5 30,8 385-393 389 62+-8+(4,0) 12,1-31,5 18,2 19-393 129,6 43Pagal eksperimentinių <strong>tyrimų</strong> įvairiaakiais monitoringiniais tinklaičiais rezultatus galimaspręsti, kad žuvų biomas÷ skirtingose Kauno marių dalyse rudens metu svyravo nuo 160 iki 227kg/ha. Bendra apskaičiuota verslinių žuvų biomas÷ mariose siek÷ 1229 tonas, ir buvo šiek tiekdidesn÷ nei pra÷jusiais, 2006 m.Keletą <strong>metų</strong> pastoviai maž÷jęs karšių bei kuojų vidutinis ilgis ir mas÷, o taip pat šių žuvųžvejybos efektyvumo maž÷jimas eksperimentiniuose ir versliniuose tinklaičiuose <strong>2007</strong> m. <strong>tyrimų</strong>duomenimis nežymiai padid÷jo. Sumaž÷jęs verslin÷s žvejybos intensyvumas Kauno mariose leidosustabdyti karšių ir kuojų išteklių maž÷jimą bei įtakoti ešerių ir sterkų gausumo padid÷jimą.Pagal šių ir ankstesnių <strong>metų</strong> <strong>tyrimų</strong> duomenis įvertinti žuvų ištekliai leidžia 2008 m. Kaunomariose sugauti iš viso 160 t arba 25,2 kg/ha žuvų. Siekiant išsaugoti karšių išteklius ir jųreproduktorius siūlome nustatyti metinį karšių sugavimo limitą – 15 t. Sterkų rekomenduojamesužvejoti - 10, lydekų – 1, kuojų - 100, plakių - 25, ešerių - 10 tonų. Panašios verslin÷s žvejybosapimtys preliminariai rekomenduojamos ir 2009 m. Sidabrinių karosų ir karpių laimikiųrekomenduojame neįtraukti į bendrą Kauno marioms nustatytą 160 t verslinių laimikių limitą.Rekomenduojame leisti naudoti ne daugiau 120 vnt. (75 m ilgio) statomųjų tinklaičių, kuriųakių dydis 43-46 cm - nuo birželio 15 d. iki rugs÷jo 1 d. Nuo rugs÷jo 1 d. leisti vienu metu naudotine daugiau 100 vnt. (75 m ilgio) statomųjų tinklaičių, kurių akių dydis 43-46 cm, ir ne daugiau 60vnt. (75 m ilgio) statomųjų tinklaičių, kurių akių dydis virš 70 mm (imtinai). Žuvų ištekliųatstatymui bei pagausinimui rekomenduojame mariose veisti sterkus, lydekas, šamus, ungurius iraugal÷des žuvų rūšis bei panaudoti dirbtines nerštavietes žuvų reprodukcijos sąlygų pagerinimui.
2.4. Kaišiadorių HAE Aukštutinis baseinasKaišiadorių HAE aukštutiniame baseine buvo žvejojama centrin÷je marių dalyje netoliKaišiadorių HAE 2 stotyse <strong>2007</strong> m. rugs÷jo m÷n. Vykdant ichtiocenozių tyrimus Kruonio HAEaukštutiniame baseine <strong>2007</strong> m. rugs÷jo m÷n. eksperimentiniuose laimikiuose statomaisiaistinklaičiais (akių dydis 17-70 mm) rastos 9 rūšių žuvys (15 lent., 11-12 pav.). Sugavimuosegausiausiai buvo sutinkami plakiai, karšiai, kuojos ir sterkai.Gausiausiai buvo sužvejota 14-26,7, vidutiniškai 19,2 cm ilgio (L) plakių, kurie bendramesugavime sudar÷ (39,3% žuvų skaičiaus ir 18,8% jų mas÷s). Toliau sek÷ karšiai (15,7% žuvųskaičiaus ir 31,8% jų mas÷s). Kuojos ir sterkai buvo sužvejojami gausiai ir sudar÷ 24% visų sugautųžuvų skaičiaus. Atskirų rūšių žuvų gausumas ir biomas÷ 1 ir 2 stotyse buvo nevienodas. 1 stotyjesugavime vyravo kuojos (26,2% sugautų žuvų skaičiaus ir 23,6% jų mas÷s) ir sterkai (23,8%sugautų žuvų skaičiaus ir 35% jų mas÷s). 2 stotyje laimikyje rastos 8 rūšių žuvys. Sugavimuosepagal sugautų žuvų skaičių (44,3%) ir dominavo plakiai o pagal biomasę karšiai (35,1%). Toliausek÷ 26,5-49,0, vidutiniškai 34,6 cm ilgio sterkai, kurie sudar÷ 8,7% sugautų visų žuvų skaičiaus ir18,9% jų mas÷s.15 lentel÷. Žuvų rūšin÷ sud÷tis, gausumas, biomas÷ ir sugavimai 1 žvejybos pastangai žvejojant 17-70 mm akytumo tinklaičiais Kaišiadorių aukštutiniame baseine <strong>2007</strong> m. rugs÷jo m÷n.1 stotis 2 stotisŽuvų rūšys gausumas (vnt.) mas÷ (kg) gausumas (vnt.) mas÷ (kg)bendras 1 ž.p. bendra 1 ž.p. bendras 1 ž.p. bendra 1 ž.p.Kuoja 11 2,75 3,278 0,82 12 1,50 2,711 0,34Plakis 9 2,25 1,491 0,37 66 8,25 5,989 0,75Karšis 9 2,25 3,614 0,90 21 2,63 9,019 1,13Sid. karosas - - - - 2 0,25 0,503 0,06Žiobris - - - - 4 0,50 0,398 0,05Šamas 1 0,25 0,399 0,10 - - - -Pūgžlys 1 0,25 0,038 0,01 20 2,50 0,511 0,06Ešerys 1 0,25 0,211 0,05 11 1,38 1,712 0,21Sterkas 10 2,5 4,869 1,22 13 1,63 4,871 0,61Bendrassugavimas 42 10,5 13,9 3,48 149 18,63 25,71 3,21
- Page 1 and 2: VILNIAUS UNIVERITETO EKOLOGIJOS INS
- Page 3 and 4: TURINYSĮvadas.....................
- Page 5 and 6: 1. Medžiaga ir metodikaMokslin÷ m
- Page 7 and 8: lytis. Speciali analiz÷ - gausumas
- Page 9 and 10: Baltijos Baltijos jūra jūraBaltij
- Page 11 and 12: sužvejota gana daug g÷lavandenių
- Page 13 and 14: 2.2. Kuršių mariosPateikiame 2007
- Page 15 and 16: Plakis 1039 86,58 62,115 5,18 89 7,
- Page 17 and 18: 2000-2001 m. monitoringo metu gauti
- Page 19 and 20: Amžius, metai Kūno ilgis L, cm K
- Page 21 and 22: %60,050,040,0GausumasBiomas÷30,020
- Page 23: Pagal šių ir ankstesnių metų ty
- Page 27 and 28: Amžius, Kūno ilgio vidurkis, cm K
- Page 29 and 30: Karšis 3 0,43 9,37 0,865 0,12 13,4
- Page 31 and 32: 15 pav. Žuvų rūšin÷ sud÷tis,
- Page 33 and 34: šiauriniame-vakariniame ežero gal
- Page 35 and 36: Svoris, g80706050403020100Dusia1993
- Page 37 and 38: ežero produkcijos sudaro menkaver
- Page 39 and 40: Žuvų rūšis Amžius Įveisimo no
- Page 41 and 42: 2.7. Drūkšių ežerasFizin÷-geog
- Page 43 and 44: intensyvi m÷g÷jiška žūkl÷. Ž
- Page 45 and 46: Žuvų rūšis Gausumas (vnt.) Biom
- Page 47 and 48: 6Drūkšiai5Biomas÷, kg432101994 1
- Page 49 and 50: L Q L Q L Q L Q L Q1+ *16,9 34,52+
- Page 51 and 52: Lynas7%Raud÷1%Karpis13% Kitos1% Ka
- Page 53 and 54: LynasL, cm 11.8 33.8 35.6Q, g 26.0
- Page 55 and 56: Biologiniu ir ūkiniu požiūriu, d
- Page 57 and 58: 31 pav. Vištyčio ežero administr
- Page 59 and 60: Vertingiausios Vištyčio ežero ž
- Page 61 and 62: gausumas (ind./ha)50045040035030025
- Page 63 and 64: 41 lentel÷. Žuvų rūšin÷ sud÷
- Page 65 and 66: draudimo pradžios). Prasid÷jus ve
- Page 67 and 68: iki 4 %, o stintel÷s ežere matoma
- Page 69 and 70: Dubra J., 1998. Hidrotechniniai dar