13.07.2015 Views

2007 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

2007 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

2007 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita - Aplinkos apsaugos ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

3. Išvados1. Vykdant monitoringą Baltijos priekrant÷je <strong>2007</strong> m. tarp sužvejotų 14 žuvų rūšių pagalgausumą dominavo upin÷s plekšn÷s (36,7%), strimel÷s (21,2%) ir žiobriai (17,4) %, o pagalbiomasę žiobriai (30,0%) ir upin÷s plekšn÷s (23,6%). Baltijos priekrant÷je žuvų gausumas d÷l ganadidelio sužvejojamų strimelių kiekio buvo kur kas didesnis, nei ankstesniais metais, o biomas÷ –nedaug tekito 2003-<strong>2007</strong> <strong>metų</strong> laikotarpiu.2. Baltijos jūroje analizuotas strimelių ir upinių plekšnių augimas. Eksperimentiniuoselaimikiuose buvo sutinkamos 2-7 <strong>metų</strong> amžiaus strimel÷s. Dominavo 4-5 <strong>metų</strong> amžiaus strimel÷s.Sužvejotos 0+- 5+ <strong>metų</strong> amžiaus upin÷s plekšn÷s, dominavo 1-2 <strong>metų</strong> jaunikliai. Augimo tempasbuvo gana aukštas. Žymesnių augimo skirtumų, lyginant su pra÷jusių <strong>metų</strong> duomenimis,nepasteb÷ta.3. Vykdant ekologinio ir žuvų gausumo monitoringo tyrimus marių centrin÷je dalyje buvosužvejotos 8, šiaurin÷je dalyje - 10 žuvų rūšių. Didesniu gausumu ir biomase išsiskyr÷ tik keliosžuvų rūšys: tai kuojos, ešeriai, plakiai, pūgžliai, karšiai ir sterkai centrin÷je marių dalyje ties Atmatabei papildomai žiobriai šiaurin÷je marių dalyje ties Dreverna. Centrin÷je marių dalyje žuvų biomas÷siek÷ 13,22 kg, šiaurin÷je – 7,88 kg/tinklui. Pagal <strong>2007</strong> m. liepos – spalio m÷n. Kuršių marioseatliktus tyrimus bendra žuvų biomas÷ siek÷ 9,3 tūkst. tonų, ir buvo šiek tiek didesn÷ nei 2006 m.(8,7 tūkst. tonų). Eksperimentiniuose laimikiuose dažniausiai dominavo kuojos, tačiau žymiabiomase išsiskyr÷ ir ešeriai, karšiai, plakiai, sterkai, perpel÷s, pūgžliai ir žiobriai.4. <strong>2007</strong> m. atliktų Kuršių marių ir Nemuno žemupio ichtiologinių <strong>tyrimų</strong> duomenimisdaugumos verslinių žuvų ištekliai yra stabilūs, žuvų matmenin÷-amžin÷ struktūra nerodo ištekliųmaž÷jimo. Atsižvelgiant į esamą atskirų verslinių rūšių žuvų išteklių būkl÷s situaciją ir dabartinęžūkl÷s organizavimo tvarką, galima prognozuoti, kad 2008 m. Lietuvos žvejų bendras visų žuvųlaimikis Kuršių marių baseine gali viršyti 1530 tonų. Šiek tiek mažesni (1520 t) laimikiaiprognozuojami 2009 metams. Karšių sužvejojimo limitas 2008 m. gali siekti 440, sterkų –120 tonų,2009 m. – atitinkamai 430 ir 120 t.5. Kuršių mariose 2008 m. rekomenduojame leisti naudoti šiuos žvejybos įrankių kiekius:traukiamuosius iki 500 m ilgio tinklus – 5 vnt.; 40-45 mm akių dydžio statomuosius tinklaičius –300 vnt.; 70 mm akių dydžio statomuosius tinklaičius – 500 vnt.; marines gaudykles - 350 vnt.;marines gaudykles su selektyviniais intarpais – 40 vnt.; n÷gines gaudykles – 40 vnt.; pūgžlinesdyglinesgaudykles – 10 vnt.; stambiaakes gaudykles - 100 vnt. (nuo liepos 15 d. iki pavasarinio

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!