ĮvadasŽuvys sudaro galutinę hidrosistemų trofinę grandį ir yra galutin÷ vandens telkiniųbiologin÷ produkcija. Žuvų bendrijų kintamieji (rūšin÷ įvairov÷, populiacin÷ struktūra,augimas, bendrijų sud÷tis, gausumas, biomas÷, vyraujančių žuvų rūšių parametrųdaugiamet÷ dinamika) ir jų daugiamet÷ analiz÷ įgalina gana tiksliai nustatyti pagrindiniusįtakojančius veiksnius vandens telkiniuose, numatyti valdymo, <strong>apsaugos</strong> priemones žuvųbendrijų būkl÷s atstatymui ir pagerinimui. Daugeliu atveju pamin÷ti veiksniai yraglaudžiai susiję tarpusavyje ir priklauso nuo viso vandens telkinio ekosistemosfunkcionavimo. Kadangi žuvys yra žvejojamos ir kaip ištekliai yra intensyviai naudojamijų tyrimai ir monitoringas yra svarbus vandens telkinių stabilumo ir būkl÷s įvertinimui.Lietuvoje Ekologinis monitoringas pagal programą vykdomas nuo 1993 <strong>metų</strong>,įvairaus tipo ir eutrofizacijos lygio vandens telkiniuose: Baltijos jūroje, Kuršių mariose irspecialiai parinktuose ežeruose (Dusia, Tauragnas, Plateliai, Lūkstas). Nuo 2005 m.tyrimai prad÷ti vykdyti Kauno mariose, Nemuno up÷je, Kruonio HAE aukštutiniamebaseine ir ežeruose rotacijos principu. <strong>2007</strong> metais žuvų bendrijų ir populiacijųmonitoringas buvo vykdomas Drūkšių, Dusios, Metelių, Galv÷s ir Višryčio ežeruose.Populiacinių parametrų kontrolei parinktos rūšys, įeinančios į vandenų žuvų bendrijųbranduolius: Baltijos jūroje – strimel÷ ir upin÷ plekšn÷, vidaus telkiniuose – kuoja, ešerysir seliava (Virbickas, 1988; Kesminas, 1991; Repečka, 1984). Kuojų, ešerių ir plekšniųpopuliacijos yra monitorin÷s su Baltija besiribojančių šalių aplinkos monitoringosistemoje. Monitoringui pasirinkti pagrindiniai populiaciniai ir specialūs parametrai,kurie reprezentatyviai atspindi populiacijų būklę.Pagrindiniai rezultatai išd÷styti ataskaitos skyriuje: žuvų bendrijų ir populiaciniųparametrų monitoringas. Darbe pateikti tyrimo duomenys už <strong>2007</strong> m., taip patapibendrinti ankstesnių <strong>metų</strong> tyrimo rezultatai, aprašomos pagrindin÷s žuvų bendrijų irpopuliacinių parametrų kitimo tendencijos. Gauti rezultatai papildo ir sudaro duomenųbazę apie svarbius žuvininkystei vandens telkinius ir žuvų išteklius. Monitoringorezultatai parodo verslin÷s žvejybos intensyvumo, eutrofizacijos ir vandenų taršospoveikį žuvų bendrijoms ir populiacijoms. Duomenys, rezultatai ir išvados yra svarbūsžuvininkyst÷s pl÷trai ir bendrai kompleksinio monitoringo ir analiz÷s sistemai.
1. Medžiaga ir metodikaMokslin÷ medžiaga žuvų populiacinių parametrų kontrolei ir dinamikos analizeinustatytuose vandens telkiniuose buvo surinkta pagal vieningą <strong>tyrimų</strong> metodiką.Medžiaga buvo renkama 22 stotyse. Vandens telkiniai ir tyrimo stotys, kuriose vykdytasekologinis monitoringas pavaizduoti 1 pav.Populiacinių parametrų kontrolei <strong>2007</strong> m. išanalizuota: strimelių – 220, upiniųplekšnių – 152, ešerių – 1180, kuojų – 1860, seliavų - 70 individų. Ilgio klas÷s visų rūšiųžuvims amžinei struktūrai nustatyti imtos kas 1 cm.Ežeruose buvo žvejojama skirtingo akytumo selektyviniais statomais tinklaičiaiskurių ilgis 40 m, o akytumas – 14, 18, 22, 25, 30, 40, 50, 60 mm; Baltijos jūroje irKuršių mariose tinklaičių akytumas buvo 17, 25, 30, 40, 50, 70 mm.Baltijos jūros priekrant÷je eksperimentin÷ žvejyba buvo vykdoma 2 stotyse tiesŠventąja <strong>2007</strong> m. liepos - rugpjūčio m÷n. (eksperimentin÷s žvejybos duomenys pateikti1-27 priedo lentel÷se. Kiekvienoje stotyje buvo žvejojama po 2 kartus. Laimikiai 1žvejybos pastangai (VŽP) buvo skaičiuojami vienam 30 m ilgio tinklaičiui.Kuršių mariose eksperimentin÷ žvejyba vyko trijose marių akvatorijose, iš viso 6stotyse, tiek centrin÷je, tiek šiaurin÷je marių dalyje <strong>2007</strong> m. liepos m÷n. Kiekvienojestotyje buvo žvejojama po 2-4 kartus.Kauno mariose buvo žvejojama centrin÷je marių dalyje netoli Kaišiadorių HAE - 2stotyse <strong>2007</strong> m. rugpjūčio-rugs÷jo m÷n. Kiekvienoje stotyje buvo žvejojama po 2 kartus.Kaišiadorių HAE aukštutiniame baseine buvo žvejojama centrin÷je marių dalyjenetoli Kaišiadorių HAE 2 stotyse <strong>2007</strong> m. rugpjūčio-spalio m÷n. Kiekvienoje stotyjebuvo žvejojama po 2 kartus.Nemuno up÷je eksperimentin÷ žvejyba buvo vykdoma ties Leit÷s, G÷g÷s up÷misbei Vilkija <strong>2007</strong> m. rugpjūčio-spalio m÷n. ties G÷ge žvejota 2 kartus, kitose stotyse – po1 kartą.Ežeruose – Dusia (2 stotys), Metelys (2 stotys), Vištytis (2 stotys), Galv÷ (2stotys) ir Drūkšiai (4 stotys) žvejyba buvo vykdoma liepos-spalio m÷nesiais. Visuoseežeruose buvo žvejojama litoralin÷je ir profundalin÷je dalyse, kiekviena stotis apžvejota4 selektyviniais tinklais po 2-3 kartus, o seleviniuose ežeruose žvejota ir 2 seliaviniais
- Page 1 and 2: VILNIAUS UNIVERITETO EKOLOGIJOS INS
- Page 3: TURINYSĮvadas.....................
- Page 7 and 8: lytis. Speciali analiz÷ - gausumas
- Page 9 and 10: Baltijos Baltijos jūra jūraBaltij
- Page 11 and 12: sužvejota gana daug g÷lavandenių
- Page 13 and 14: 2.2. Kuršių mariosPateikiame 2007
- Page 15 and 16: Plakis 1039 86,58 62,115 5,18 89 7,
- Page 17 and 18: 2000-2001 m. monitoringo metu gauti
- Page 19 and 20: Amžius, metai Kūno ilgis L, cm K
- Page 21 and 22: %60,050,040,0GausumasBiomas÷30,020
- Page 23 and 24: Pagal šių ir ankstesnių metų ty
- Page 25 and 26: 2.4. Kaišiadorių HAE Aukštutinis
- Page 27 and 28: Amžius, Kūno ilgio vidurkis, cm K
- Page 29 and 30: Karšis 3 0,43 9,37 0,865 0,12 13,4
- Page 31 and 32: 15 pav. Žuvų rūšin÷ sud÷tis,
- Page 33 and 34: šiauriniame-vakariniame ežero gal
- Page 35 and 36: Svoris, g80706050403020100Dusia1993
- Page 37 and 38: ežero produkcijos sudaro menkaver
- Page 39 and 40: Žuvų rūšis Amžius Įveisimo no
- Page 41 and 42: 2.7. Drūkšių ežerasFizin÷-geog
- Page 43 and 44: intensyvi m÷g÷jiška žūkl÷. Ž
- Page 45 and 46: Žuvų rūšis Gausumas (vnt.) Biom
- Page 47 and 48: 6Drūkšiai5Biomas÷, kg432101994 1
- Page 49 and 50: L Q L Q L Q L Q L Q1+ *16,9 34,52+
- Page 51 and 52: Lynas7%Raud÷1%Karpis13% Kitos1% Ka
- Page 53 and 54: LynasL, cm 11.8 33.8 35.6Q, g 26.0
- Page 55 and 56:
Biologiniu ir ūkiniu požiūriu, d
- Page 57 and 58:
31 pav. Vištyčio ežero administr
- Page 59 and 60:
Vertingiausios Vištyčio ežero ž
- Page 61 and 62:
gausumas (ind./ha)50045040035030025
- Page 63 and 64:
41 lentel÷. Žuvų rūšin÷ sud÷
- Page 65 and 66:
draudimo pradžios). Prasid÷jus ve
- Page 67 and 68:
iki 4 %, o stintel÷s ežere matoma
- Page 69 and 70:
Dubra J., 1998. Hidrotechniniai dar