Skaityti PDF - Iliustruotasis mokslas

Alamy & ScanpixCorbis/ScanpixŽinios tampaprieinamosvisiemsSunki kova dėl maisto11 000 metų Žemės gyventojaižemę dirbo rankomis, padedaminaminių gyvulių, juos betkada galėjo ištikti badas.Net ir šiandien keliosepasaulio vietosemaisto gamybosnašumą ribojažmogausgebėjimai. Žmonėsminta maistu, kurįgali pasigamintipatys, todėlbadas yra realigrėsmė.Žmonijos kultūros raida ilgąlaiką vyko labai lėtai, nes žiniųsklaida buvo neefektyvi, jospasiekdavo tik nedaugelį –akmeninių lentelių, trapiųpapiruso ritinėlių arba nuolatranka perrašomo pergamentopavidalo.Tik 1450 metais, Gutenberguiatradus spaudos presą, kogero, svarbiausią istorijojekomunikacijos technologiją,kopijuoti pasidarė įmanomadideliais kiekiais, ir žinios tapovisiems prieinamos. Po keturiųšimtmečių, atsiradus ritininiampresui, buvo pradėtaspausdinti pirmąsias masinėsžiniasklaidos priemones – laikraščius.Šiandiennaudojamėskompiuteriais, 1989metais Timo Bernerso-Leesukurtas žiniatinklis (angl.World Wide Web) yra toks patreikšmingas atradimas kaip irspaudos presas. Prisijungęprie šio tinklo, galime ieškotiinformacijos „Vikipedijoje“,„Google“ ir periodinių žurnalųtinklalapiuose, susirasti irbendrauti su panašių pomėgiųturinčiais žmonėmistokiuose interneto puslapiuosekaip „Facebook“, nemokamaibendrauti „Skype“programa ir t. t.genofondo raidą – genai, suteikiantys atsparumąligai, ateityje išplis.Klysta tie, kurie mano, kad perėję iš pradžių priežemdirbystės, o vėliau prie technologinėsvisuomenės mes liovėmės vystęsi.Mokslininkų tyrimai rodo, kad dėl mūsų kultūrinėsraidos sparčiai randasi adaptyviųjų genetinių pokyčių.Tai lemia dar vienas svarbus veiksnys – kadmūsų skaičius Žemėje labai padidėjo, ypač per pastaruosius300 metų, o kuo daugiau žmonių, tuodaugiau gali atsirasti naujų naudingų mutacijų.Skaičiuojama, kad prieš 11 000 metų gyveno kelimilijonai žmonių, Jėzaus gyvenamuoju laikotarpiujų buvo 200 milijonų, o XVIII amžiuje,prieš prasidedant industrializacijai, šisskaičius išaugo iki 600 milijonų. Dėl žemdirbystėsindustrializacijos ir šiuolaikinės civilizacijos raidosžmonių skaičius Žemėje smarkiai pašoko ir šiandiensudaro 6,5 milijardo.Didžiausias genofondas –besivystančiose šalyseTaigi nėra jokio pagrindo manyti, kad vystymasisateityje sustos. Mūsų biologiniai procesai visą laikątaikosi prie aplinkos, o kadangi kultūra daugiausiaformuoja mūsų aplinką, galima teigti, kad žmoguspats spartina evoliuciją. Tuomet ar gali mokslininkainumatyti, kokie genai ateityje bus svarbiausižmonėms?Hawksas atsako neigiamai, jo nuomone, netištyrus dešimtis tūkstančių žmonių ir nustačius, kokiųgenų jie turi, suskaičiavus, kiek palikuonių susilaukė,būtų labai sunku pasakyti, kurie genai perduodamitoliau. Tolesnėje perspektyvoje šimtuiateities kartų tai nustatyti apskritai neįmanoma, nesšiandien retas bruožas ar geno variantas ateityje galilemti, kad žmonės susilauks daugiau vaikų. Žodžiu,neįmanoma tiksliai nustatyti genetinės raidos, jągalima tik prognozuoti.Evoliucijoje daugybė veiksnių atlieka tam tikrąvaidmenį, svarbiausi iš jų yra gebėjimas susilauktikuo daugiau palikuonių ir gebėjimas prisitaikyti.Remiantis šiais kriterijais, galima numanyti, kadlabiausiai prie mūsų genofondo prisidės žmonės,kurių gausėja sparčiausiai, t. y. Pietų Amerikos, Afrikosir Azijos gyventojai. Todėl didelę dalį tolimosateities kartų genomo veikiausiai sudarys dabar besivystančiųšalių gyventojų genai.Ateityje taps svarbios naujos savybėsGalima svarstyti, ar atradimai – nuo paprastų akiniųiki dirbtinio apvaisinimo – reiškia, kad mūsų geno-Vairuojantmašinąsu daugybės arkliogalių varikliu produktyvumassmarkiai padidėja, net ir žemės ūkyje.Maisto produktų gamyba gerokai pranokstajų paklausą, tad badas išsivysčiusiųpasaulio šalių žmonėms nebegresia.Žinios tampa svarbesnės nei raumenys.Žinios didina produktyvumąGetty ImagesMichael Forster Rothbart„Prieš 10 000 metų niekasneturėjo mėlynųakių, – sako JohnasHawksas, – nes tuomettoks geno variantas,kuris reguliuotų OCA2geną, neegzistavo.“fonodas prastėja. Jei skvarbus žvilgsnis ir didelisvaisingumas nebereikalingi išgyvenimui, šios savybėsnebebus perduodamos toliau.Mūsų intelektas stiprėja galbūt todėl, kad žiniosmūsų visuomenėje yra raktas į sėkmę, nesvarbu,kokį darbą atlieki. Nuolat atsiranda naujų veiksnių.Šiandieninis mūsų mobilumas gali reikšti, kad naujosužkrečiamosios ligos, kurios anksčiau buvopaplitusios tik tam tikroje vietoje, dabar žaibiškaiŠiandienmaisto yra užtektinai,nes žmones maistu aprūpinaspeciali pramonės šaka. Maistoproduktų pasiūla yra milžiniška, jiegabenami iš vieno pasaulio krašto į kitą.Pasaulis yra didelė prekyvietė, joje visi galiprekiauti su visais, o vargingiausieji –išsikapstyti iš skurdo. Naujoji žaliojirevoliucija, žadanti derlingesnių, atsparesniųir genetiškai modifikuotų javų, jau netoli,todėl ateityje bus įmanoma išmaitintisparčiai gausėjančią žmoniją.Parduotuvės lūžta nuo pertekliausLew Robertson/getty Imagespasklinda po visą Žemę. Vieni paskutinių pavyzdžiųyra SŪRS, paukščių gripo ir Vakarų Nilo virusai.Taigi aišku, kad ir technologijos raida, ir evoliucijatęsiasi. Nesvarbu, ar ateityje turėsime genetiškaimodifikuotų augalų, kuriais bus galima išmaitintikur kas gausesnę žmoniją, ir ar naujos energijos formosišspręs aktualias klimato kaitos problemas, –technologijos pažanga ir toliau lems mūsų kultūrąir evoliuciją. Galbūt kada nors žmonės apsigyvenstoli nuo Žemės, kolonizuos Marsą arba kitas Saulėssistemos planetas.Jeigu taip įvyktų, žmonija įžengs į naują irįdomų etapą – didžiulio atstumo atskirtos žmoniųpopuliacijos vystysis skirtingomis sąlygomis, jųgenofondai nesimaišys, todėl rasis naujų žmoniųrūšių.www.iliustruotasismokslas.lt