Klubo „13 ir Ko” - Unriis

Recommendations

Info

12 nepriklauso ðiam regionui, bet að buvau pakviesta kaip praneðëja ir valdybos narë, nes dienà prieð seminarà dar ávyko GE valdybos posëdis. Pagrindinë seminaro tema – pasveikimas (angl. recovery) – nauja paradigma (gr. pavyzdys) gydant psichikos sveikatos problemø turinèius þmones. Þodis „paradigma“ reiðkia teoriniø ir metodologiniø prielaidø, kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visumà (vert. pastaba). Ðia tema kelias dienas buvo skaityti praneðimai, vyko diskusijos. Ðiuolaikinë psichikos sveikatos prieþiûra reikalauja ne vien tradicinio psichiatrinio gydymo vaistais. Ji nebeapseina be komandinio darbo, bendradarbiavimo su specialistais, savipagalbos grupiø, pacientø organizacijø ir þmoniø, kurie vadinami padëjëjais „ið prigimties“ (angl. natural helpers) – tai ðeima, draugai, kolegos, kaimynai ir t. t. Geguþës 28 d., pirmàjà seminaro dienà, psichiatrë Andrëja Bodrogi (Andrea Bodrogi) papasakojo seminaro dalyviams apie „Awakenings Foundation“ (toliau AF). AF bendruomenës centras dirba su pacientais, patyrusiais psichikos sutrikimø ir priklausomybiø. Sveikimo programa vykdoma bendruomenëje, pacientai lankomi namuose, átraukiami ðeimos nariai, gydymas grindþiamas paciento asmeniniais poreikiais ir tikslais, o ne tik jo diagnoze. Ði praktika visiðkai skiriasi nuo oficialiosios Vengrijos psichiatrijos politikos, kuri vis dar didþiausià dëmesá skiria diagnozëms ir simptomams. AF taip pat vykdo ávairius projektus. Mums papasakojo apie AF inicijuotà Psichikos sveikatos forumà, kuris vienija 300 profesionalø ir tai kol kas vienintelë demokratinë, á sveikimà orientuota programa ðalyje. Nuo 2009 m. fondas taip pat vykdo projektà prieð stigmà þiniasklaidoje. AF reaguoja á straipsnius, kurie stigmuoja psichikos sveikatos paslaugø vartotojus ir kasmet skiria „Auksinës plunksnos“ prizà þurnalistams, teisingai raðantiems apie psichikos sveikatà. Pirmos dienos svarbiausiàjá praneðimà perskaitë profesorë, klinikinë psichologë Ðantal van Odenhov (Chantal Van Audenhove) ið Katalikiðkojo Liuveno universiteto (Belgija). Ji teigë, kad ðiuo metu pasveikimo temai skiriamas labai didelis dëmesys. O prieþasèiø daug: informacija tapo labiau prieinama, pacientai tapo kritiðkesni, jie daug kà organizuoja patys. Pacientø reikalavimai bei poreikiai labai skiriasi, ypaè skirtingose kultûrø erdvëse, ir nëra vienintelio standarto, tinkamo visiems. Politikai taip pat reikalauja moksliðkai pagrástø sveikatos prieþiûros standartø ir pageidauja geresniø rezultatø ir veiksmingesnës prieþiûros uþ tas paèias lëðas. Daugelyje Vakarø Europos ðaliø po deinstitucionalizacijos* iki minimumo sumaþëjo lovø ligoninëje skaièius, dël to iðaugo dëmesys pacientø Klubo „13 ir Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52) ðeimoms ir paèiø pacientø autonomijai. Kas yra pasveikimas? Pastaraisiais metais ðis terminas taip pat tapo „gerovës“ sàvokos apskritai dalimi. Yra daugybë ðio termino apibrëþimø, kuriø esmë – simptomø slopinimas. Profesorë pateikë 1993 metø Bostono grupës atstovo Entoni (Anthony), garsaus psichosocialinës reabilitacijos specialisto, „pasveikimo“ apibrëþimà, kuriam labiausiai pritarianti: Pasveikimas – tai giliai asmeninis, iðskirtinis procesas, keièiantis poþiûrá, vertybes, jausmus, tikslus ir vaidmenis. Tai bûdas gyventi viltingà ir prasmingà gyvenimà nepaisant ligos suvarþymø. Tai reiðkia tobulëjimà, perþengiant psichikos ligos katastrofà. Sveikimas kaip procesas pereina ávairius etapus: I etapas: stabilizavimas – simptomø kontrolë, kanèios maldymas, vaistai, parama ir saugumo uþtikrinimas – tradicinis psichikos ligø gydymo metodas. II etapas: persiorientavimas (naujo tikslo atradimas) – gedëjimas, psichoedukacija, simptomø valdymas, ateities planø kûrimas – nëra labai iðvystytas psichikos sveikatos paslaugø srityje. III etapas: reintegracija (sugráþimas á visuomenæ) – prasmingø santykiø atkûrimas, pasitikëjimo savimi stiprinimas, veikla tikrame, „normaliame“, gyvenime. Sveikimas nëra linijinis procesas. Ligos atkryèiai ámanomi, ir sergantysis vël pereina visus ðiuos etapus. Net jei simptomai pasikartoja, á sveikimà orientuota prieþiûra sumaþina simptomø daþnumà ir trukmæ. Sveikimas ne visada susijæs su ligos prieþastimis. Sveikti nuo psichikos ligos pasekmiø kartais sudëtingiau nei sveikti nuo paèios psichikos ligos. Pasveikimas nereiðkia, kad asmuo nesirgo psichikos liga, taèiau sveikimas – tai asmeninis procesas, kuris gali apsieiti ir be profesionalios pagalbos. Pacientas savo ligà ir þlugusias svajones turi priimti á savo gyvenimà, kuriame labai svarbi ðeimos ir draugø parama. Visuomenëje taip pat turi vykti pokyèiai: reikalinga kurti atviras bendruomenes, kovoti su stigma, kurti naujas paslaugas, integruoti neágaliuosius á darbo aplinkà. Sveikti labiausiai trukdo teisiø praradimas, diskriminacija ir ribotos pasirinkimø psichikos sveikatos prieþiûros sistemoje galimybës. Profesionalai taip pat turëtø padëti „iðsaugoti viltá“: teikti subalansuotà, á pacientà nukreiptà prieþiûrà. Jie turëtø bûti þmogiðki, pagarbûs, kasdien prieinami kaip pagalbininkai ir terapeutai. Tarp paciento ir profesionalios prieþiûros teikëjo turi bûti „gera chemija“, t. y. nuoðirdûs santykiai, – pabrëþë profesorë. Po ðio praneðimo savàja sveikimo patirtimi dalijosi pacientai. Að pirmoji pristaèiau savo istorijà. Daugiausia pasakojau apie tai, kaip man po ligos atsigauti padëjo klubas „13 ir Ko“, kurio veikloje dalyvauju jau visà deðimtmetá. Praneðimas buvo su skaidrëmis, já uþbaigiau *deinstitucionalizacija – vienas pagrindiniø XX a. pokyèiø psichinës sveikatos prieþiûros srityje. Deinstitucionalizacija vadinama sveikatos politika, kuri siekia maþinti hospitalizuotø pacientø skaièiø (Seidman ir French, 1998). Paprastai ðio proceso plëtra sukuria bendruomeniná psichinës sveikatos prieþiûros paslaugø, perimanèiø tolesnæ buvusiøjø ligoninës pacientø sveikatos prieþiûrà, tinklà (vert. pastaba).
Klubo „13 ir Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52) Monika, Ema Gruber ir Rebeka Miuler seminare. Gintauto Mikuto pieðta „Saulëgràþa“ – vilties ir optimizmo simboliu. Vëliau seminaro dalyviai vis praðë, kai jiems dovanodavau klubo atvirukus: „Ar dar turi „tà“ saulëgràþà?“ Daugiausia klausimø susilaukiau dël savo nuomonës, kad susipaþástant su naujais draugais arba net bûsimais darbdaviais nebûtina ið karto pasakoti apie savo ligà ir diagnozæ – verèiau pabandyti pirmiausia uþsitarnauti patikimo ir sàþiningo asmens reputacijà. Vieni sakë, kad pacientas renkasi atskleisti ar ne savo „paslaptá“, kiti, prieðingai, sukritikavo mane, atseit, tokia nuostata prisidedu prie „tabu ir nutylëjimo“ kultûros. Antroji savo istorijà papasakojo Andrëja Geèë (Andrea Gecse) ið Vengrijos, aktyvi „Awakenings Foundation“ narë. Prieð dvideðimt metø Andrëjai buvo diagnozuotas dvipolis sutrikimas. Po 14 metø gyvenimo „su liga“ Andrëja iðgyveno atkrytá ir per vienerius metus iðbandë daugiau kaip 14 rûðiø vaistø, 4 mënesius iðbuvo ligoninëje ir buvo iðsigandusi, supratusi, kad ligos epizodai kartojasi vël ir vël, o ji iðgyvena „istorijà be pabaigos“. Nuo 2009 m. ji ásitraukë á AF veiklà. Ðis centras padëjo jai ir jos ðeimai: ðvietimu, pasiûlytais konstruktyviais problemø sprendimo bûdais. Nuo ðiol Andrëja geriau bendrauja su savo ðeima. Ji taip pat atpaþásta ankstyvuosius savo simptomø signalus ir Monika ir Urve Randmaa ið Estijos. 13 dþiaugiasi, kad gali valdyti savo ligà (pvz., gydytoja jai patarë nesijaudinti, kai dar atpaþásta savo „pakilimà“, nes tai dar nëra rimtos ligos pradþia). Kognityvinë elgesio terapija padëjo atsikratyti neigiamø minèiø, padedant jai pacientë iðmoko valdyti stresà ir kaip elgtis artëjant ar jau iðtikus krizei. Po ligoninëje praleisto laiko jis slëpësi nuo kolegø, paþástamø ir jautë stigmà. Nuo ðiol ji ne tik vengia draugø, bet atvirkðèiai – mezga naujas paþintis, kvieèiasi draugus á namus, juos vaiðina. Nuo ðiol ji nebijo sunkumø, nes iðmoko, kaip kovoti su jais – Andrëja „sugráþo“ á gyvenimà ir vël pajëgi juo dþiaugtis. Ið popieèio programos ádomiausi buvo dviejø kviestiniø specialistø psichiatrø Kioksalio Alptekino (Köksal Alptekin) ið Turkijos ir Emos Gruber ið Kroatijos praneðimai. Psichiatras Köksal Alptekin savo praneðime apie ðizofrenijà vardijo, kas kliudo ðios ligos remisijai ir sveikimui. Tai ir nepakankamas gydymo veiksmingumas, vaistø ðalutinis poveikis, nebendradarbiavimas su gydytoju (vienas treèdalis ðizofrenija serganèiø pacientø nesuvokia savo ligos ir negeria vaistø), kognityviniai sutrikimai bei ribotos psichosocialiniø funkcijø atstatymo galimybës. Vis dar vyksta debatai, kurie vaistai veiksmingesni – pirmosios ar antrosios kartos. Psichiatras aiðkino, kad vis dar yra didelis naujø vaistø, kurie gydytø tiek psichozes, tiek ir kognityvinius sutrikimus (mokslininkams vis dar neaiðku, kurie receptoriai atsakingi uþ jø veiklà), poreikis, nes naujesni vaistai geresni uþ senus tik 20 %. Vertëtø paaiðkinti ir èia minimo þodþio „kognityvinis“ reikðmæ. Ðis terminas yra kilæs ið lotynø kalbos þodþio cognitio, kuris reiðkia paþinimà, o kognityvinës funkcijos – tai koncentracija, trumpalaikë bei ilgalaikë atmintis, orientacija, apsitarnavimas, rûpinimasis savimi ir t. t. Ðiais laikais psichiatrijoje plaèiai naudojama kognityvinë elgesio terapija (angl. CBT, Cognitive Behavioral Therapy) – tai psichoterapijos metodas, kurá taikant þmonës mokomi naujø, tinkamesniø màstymo ir veiklos bûdø. Nors anksèiau buvo manoma, kad KT netinka sergantiems ðizofrenija, dabar teigiama, kad ji labai naudinga ir padeda atskiram individui, nes iðsiaiðkinama, ko jam labiausiai reikia. Köksal Alptekin pristatë tyrimø, vertinanèiø gydymo tendencijas, praëjus 10-èiai metø po pirmojo ðizofrenijos epizodo. 1996 – 2005 metais ðizofrenija buvo daþniau diagnozuojama ankstyvoje stadijoje (tas labai pagerina gydymo efektyvumà, sutrumpina gydymo ligoninëje laikà), daugiau pacientø gydësi ne ligoninëje, taèiau iðaugo ne tik antipsichotikø ir antidepresantø dozës, bet ir polifarmacija (kai vartojami kelios ar daugiau antipsichoziniø vaistø rûðys). Tyrimas atskleidë, kad gydymas sëkmingesnis vartojant tik vienà antipsichotikà, o jei jø vartojama daugiau – daþnai toks keliø neuroleptikø derinimas nepasiteisina.
Page 1 and 2: ISSN 1648-9462 Klubo „13 ir Ko”
Page 3 and 4: Klubo „13 ir Ko“ þinios, 2011,
Page 11: Klubo „13 ir Ko“ þinios, 2011,

Klubo „13 ir Ko” - Unriis

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?