Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
18<br />
Turku. Tai seniausias Suomijos<br />
miestas, ákurtas XIII a. pabaigoje.<br />
Jis yra pietvakarinëje Suomijos<br />
dalyje, ant Baltijos jûros, Suomijos<br />
álankos kramto, prie upës Auros<br />
þioèiø. Turku gyvena 177 tûkst.<br />
gyventojø. Miesto pavadinimas<br />
kilæs ið rytø slavø þodþio,<br />
reiðkianèio prekybos aikðtæ (<strong>ir</strong> mes<br />
turime toká skoliná – „turgus“).<br />
Ðvedai vadina Turku „Abo“ (tariamas „obu“), <strong>ir</strong> daug<br />
kur raðomi du pavadinimai: „Turku Abo“. 1809–1812<br />
m. Turku buvo Suomijos sostinë. 1640 m. èia ákurtas<br />
p<strong>ir</strong>masis universitetas Suomijoje.<br />
2011 metais Turku paskelbtas Europos kultûros<br />
sostine. Prisimenant skaudþià Vilniaus pat<strong>ir</strong>tá <strong>ir</strong> vis dar<br />
skaitant kritiðkas vilnieèiø nuomones apie ðimtus<br />
tûkstanèiø kainavusá surûdijusá vamzdá ar milijonus,<br />
iðleistus fejerverkais á orà, buvo ádomu pasiþiûrëti, kaip<br />
suomiai sugebës pabrëþti savo miesto ypatingumà. Tuo<br />
labiau, kad praeitoje konferencijoje gautas leidinys apie<br />
Turku skelbë 211 prieþasèiø, dël kuriø verta aplankyti<br />
miestà. P<strong>ir</strong>màja prieþastimi buvo nurodyta upë Aura,<br />
toliau buvo iðvardinti devyni tiltai per ðià upæ. Tarp 211<br />
dalykø buvo nurodyta <strong>ir</strong> daug garsiø þmoniø, <strong>ir</strong><br />
architektûros paminklø, <strong>ir</strong> maisto produktø, <strong>ir</strong> net tokie<br />
reiðkiniai, kaip „Turku blondinës“ (reikia pasakyti, kad<br />
kai kurios suomiø blondinës buvo visai simpatiðkos, <strong>ir</strong><br />
neatitiko iðankstinës nuostatos, kad ðiaurës moterys,<br />
iðskyrus lietuves, labai negraþios). 28-àja pagal svarbà<br />
buvo áraðyta Kotryna Jogailaitë, 32-àja – Turku pilis, o<br />
39-àja – Turku katedra.<br />
Turku katedra.<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Kotryna Jogailaitë, Ðvedijos karalienë, Suomijos didþioji<br />
kunigaikðtienë, Lenkijos <strong>ir</strong> Lietuvos kunigaikðtytë.<br />
Neþinomas lenkø dvaro dailininkas, apie 1555 m.,<br />
Krokuvos Èartoryskiø muziejus.<br />
Kotryna Jogailaitë (ðved. <strong>ir</strong> lot. Katarina<br />
Jagellonica). Kadangi savo þurnale mes stengiamës<br />
supaþindinti skaitytojus ne tik su psichiatrijos<br />
aktualijomis, bet <strong>ir</strong> su bendromis kultûros, istorijos<br />
þiniomis (o ieðkodami informacijos kartu <strong>ir</strong> patys<br />
pleèiame savo ak<strong>ir</strong>atá), èia bûtinai turiu papasakoti apie<br />
lenkø <strong>ir</strong> lietuviø kilmës Ðvedijos karalienæ (tuo laiku<br />
Suomijà valdë ðvedai). Kunigaikðtis Jonas, ðvedø<br />
karaliaus Eriko XIV brolis <strong>ir</strong> vëliau Ðvedijos karalius<br />
Jonas III, 1562 m. Vilniuje vedë Kotrynà, Þygimanto<br />
Senojo <strong>ir</strong> italës Bonos Sforcos dukterá <strong>ir</strong> jiedu gyveno<br />
Turku pilyje. Kotryna gimë 1526 m. Krokuvoje, m<strong>ir</strong>ë<br />
1583 m. Stokholme, ji buvo Þygimanto II Augusto sesuo<br />
(Þygimantas Augustas pagarsëjo savo meile Barborai<br />
Radvilaitei). Taigi Kotryna turëjo kaþkiek lietuviðko<br />
kraujo (buvo Jogailos anûkë). Jos vienintelis sûnus<br />
Þygimantas III Vaza vëliau buvo Lenkijos <strong>ir</strong> Lietuvos<br />
bei Ðvedijos karalius.<br />
Kadangi domiuosi garsenybiø patografijomis<br />
(psichikos sutrikimø ið asmenybiø laiðkø, kûrybos,<br />
biografijø nustatymu), suþinojau, kad Ðvedijos karalius<br />
Erikas XIV (1533–1577 m.) buvo iðprotëjæs, nuo pat<br />
valdymo pradþios pasiþymëjo psichikos nestabilumu, á<br />
gyvenimo pabaigà tapo labai átarus, þiauriai susidorojo<br />
su savo tariamais prieðais. Jis valdë tik 8 metus, po to já<br />
nuvertë brolis Jonas. Erikas XIV buvo nunuodytas arsenu.<br />
Manoma, kad jis s<strong>ir</strong>go paranoidine ðizofrenija. Eriko XIV<br />
þmona taip pat buvo vardu Kotryna, ji buvo karaliaus<br />
meiluþë, prastos kilmës – kalëjimo priþiûrëtojo duktë<br />
(apie jà 2009 m. Lietuvoje iðleistas didelio populiarumo<br />
sulaukæs suomiø raðytojo Mikos Waltari (1908–1979)<br />
romanas „Karina, Mauno duktë“). Prieð vesdamas<br />
Kotrynà karalius ilgai <strong>ir</strong> nesëkmingai p<strong>ir</strong>ðosi Anglijos
Change language