Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ISSN 1648-9462<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> <strong>Ko”</strong><br />
þinios 2011 m. vasara Nr. 2 (52)<br />
Þurnalas leidþiamas nuo 1998 m.<br />
Numeris iðleistas uþ Neágaliøjø socialinës integracijos 2011 m. programos lëðas.<br />
Aleksandr Laketèenko. Gëlë. 2011
2<br />
Pastaraisiais metais<br />
aps<strong>ir</strong>ibodavau þurnalo<br />
redagavimu (beje, esu visai<br />
nepatenkintas savo darbo<br />
rezultatais). Taèiau paskutinio,<br />
taip sunkiai iðleisto „<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þiniø“ numerio<br />
vedamasis paskatino vël sësti prie lapo, tad norëèiau<br />
pasidalyti kai kuriomis mintimis.<br />
Þmogaus iðtekliø („þmogiðkøjø resursø“) stygius,<br />
klubo vadovës nuovargis, klubo bièiulës „Psichiatrijos<br />
þiniø“ þurnalo redaktorës N. Goðtautaitës Midttun<br />
stabtelëjusi leidybinë veikla <strong>ir</strong> tik keleto klubo<br />
entuziastø daþnai stoiðkumo reikalaujanèios pastangos<br />
raðyti <strong>ir</strong> toliau darbuotis akim<strong>ir</strong>kà man sukëlë<br />
rezignacijà, visiðkà beviltiðkumo jausmà. Kodël?..<br />
Na, ið esmës nauja tai, kad... nebëra nieko nauja.<br />
Nauji laimëjimai, naujos, kad <strong>ir</strong> maþytës pergalës – tai<br />
pastangos iðlaikyti senas pozicijas, ligðiolinæ pelnytà<br />
padëtá. Atrodytø – desperatiðka. Taèiau gal yra kitaip?...<br />
Pasklaidþius prieð ðeðerius ar penkerius metus<br />
klubo leistus þurnalo numerius matyti didþiulë veikla,<br />
pakilimas: intensyvus bendradarbiavimas su<br />
þiniasklaida, turinèiø psichikos sutrikimø þmoniø<br />
ëjimas á vieðumà, didþiulis susidomëjimas mumis. Tuo<br />
metu tai jau buvo v<strong>ir</strong>tæ tam tikru spektakliu, tas dëmesys<br />
jau buvo pradëjæs erzinti, nes visiems atrodë keista, kad<br />
þmogus, sergantis psichikos liga, sugeba ginti savo<br />
poreikius bei interesus ar nors bando juos ginti. Ginti<br />
visai paprastai <strong>ir</strong> civilizuotai: iðsakydamas savo<br />
nuomonæ, nesutikdamas su neigiamomis visuomenës<br />
paþiûromis <strong>ir</strong> savo nuostatà moka pateikti artikuliuotai,<br />
suprantamai – kaip dauguma, kaip nesergantieji<br />
psichikos ligomis. Dabar, manyèiau, to nebëra.<br />
Gal <strong>ir</strong> gerai, kad ðis liejæsis nesveikas<br />
susidomëjimas baigësi: á mus þiûrëta kaip á dar vienà<br />
atrakcijà – oho, <strong>ir</strong> jie kvëpuoja, vaikðto, kalba, – beveik<br />
kaip mes, jie beveik þmonës... Bûtø naivu tikëtis, jog<br />
kada nors bus kitaip: visose kultûrose, visais laikais<br />
pamiðæ þmonës buvo laikomi tokiais keistais, tokiais<br />
prieðingais þmogaus prigimèiai, kad juos nustumdavo<br />
á bendruomenës paribá. Primityviose bendruomenëse<br />
jie bûdavo ásivaizduojami kaip pusdieviai arba kaip<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
<strong>Klubo</strong> veikla – beprasmë(?)<br />
Edmundas Maþonas<br />
Ilgametis klubo narys<br />
Alytus<br />
demonai; kartais ðiuos abu vaidmenis apjungdavo. Toks<br />
poþiûris visai natûralus – juk þmogiðkos bûtybës esmë<br />
– adekvatus savæs <strong>ir</strong> aplinkos suvokimas bei galintis<br />
ðias sàlygas garantuoti stabilus màstymas. O turintiems<br />
psichikos sutrikimø tas mechanizmas, pripaþinkime,<br />
kartais veikia nesklandþiai. Taigi tas beveik iðliks<br />
amþinai. Kitas klausimas, kaip elgsis kitos<br />
sus<strong>ir</strong>gsianèiøjø kartos, pagaliau – kaip reaguos bet kokio<br />
amþiaus dabar su ðiuo sveikatos sunkumu susidûræ<br />
þmonës: maiðtaus, rinksis kraðtutinius protesto bûdus,<br />
tarsis su visuomene, derësis, gal mëgins uþmegzti<br />
dialogà. Visai gali bûti, kad kai kurie sugniuð <strong>ir</strong> visà<br />
gyvenimà jausis nieko verti. Paskutinio variantas –<br />
prasèiausia iðeitis.<br />
Taigi joks èia paradoksas, kad nauja nëra nauja,<br />
nes ðios problemos amþinos <strong>ir</strong> iki galo niekada negali<br />
bûti <strong>ir</strong> nebus iðspræstos. Visiðkai suprantamas klubo<br />
vadovës D. Survilaitës <strong>ir</strong> kitø veikliausiøjø klubo nariø<br />
nuovargis. Pripaþinkime: tiek metø (jau 18, skaièiuojant<br />
nuo klubo ásteigimo dienos!) nuolatos palaikyti gerà<br />
„kovinës parengties“ <strong>ir</strong> darbinæ formà iðties sunku.<br />
Galbût ateis pamaina, naujø jaunø þmoniø, kurie turës<br />
pakankamai energijos <strong>ir</strong> idëjinio uþsidegimo tæsti<br />
niekada nesibaigsiantá, bet reikalingà darbà, kad tas<br />
beveik, ta nubrëþta riba tarp jûs (sergantieji) <strong>ir</strong> mes<br />
(sveikieji) taptø kuo ðvelnesnë. Vyresnieji galëtø<br />
pasidalyti savo pat<strong>ir</strong>timi <strong>ir</strong> klaidomis, nes jos – visø<br />
vertingiausia pat<strong>ir</strong>tis: gerus patarimus imi vertinti tik<br />
gerokai nusvilæs <strong>ir</strong> aplamdytas. Kitiems galima tik<br />
padëti, susidûrus su sunkesne problema, bet ne reikalauti<br />
neklystamumo – rizika skatina azartà, o ðis – kûrybiná<br />
bei veiksmø verþlumà.<br />
Kaþkada vienoje uþsienio konferencijoje buvo<br />
iðdëstyti nevyriausybiniø organizacijø (NVO) raidos<br />
etapai. Buvo kalbama apie seniai gyvuojanèià, nedaug,<br />
bet patyrusiø nariø turinèià NVO. Jà ávardijo kaip elitinæ.<br />
Man ðis þodis skamba pernelyg pretenzingai. Geriau<br />
jau patyrusi, tv<strong>ir</strong>tà balsà turinti organizacija. Todël<br />
gyvybiðkai bûtina <strong>ir</strong> toliau iðlaikyti tas paèias pozicijas<br />
bei savo padëtá, nenuleisti rankø <strong>ir</strong> toliau kovoti – kad<br />
<strong>ir</strong> donkichotiðkai, kad <strong>ir</strong> su vëjo malûnais!
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Stigma <strong>ir</strong> diskriminacija<br />
Ðiame „<strong>Klubo</strong> þiniø“ numeryje pateikiame antràjà Normano Sartorijaus (Norman Sartorius) <strong>ir</strong> bendraautoriø<br />
straipsnio apie stigmà psichiatrijos srityje dalá (WPA guidance on how to combat stigmatization of psychiatry and<br />
psychiatrists). Straipsnis buvo iðspausdintas 2010 m. rudená „Pasaulio psichiatrijos“ þurnale. P<strong>ir</strong>màjà dalá<br />
spausdinome praeitame þurnalo numeryje (2011 m. Nr. 1/ 51). Straipsná ið anglø kalbos vertë Monika Nemanytë.<br />
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos,<br />
kaip kovoti su psichiatrijos <strong>ir</strong> psichiatrø stigma<br />
Psichiatrø stigmavimas<br />
Norman Sartorius, Wolfgang Gaebel, Helen-Rose Cleveland, Heather Stuart, Tsuyoshi<br />
Akiiyama, Julio Arboleda-Florez, Anja E. Baumann, Oye Gureje, Miguel R. Jorge,<br />
Marianne Kastrup, Yuriko Suzuki, Allan Tasman<br />
Visuomenë<br />
Visuomenëje psichiatrø ávaizdis daþniausiai<br />
neigiamas <strong>ir</strong> toks susidaro dël per menkø þiniø apie jø<br />
iðsilavinimà, pat<strong>ir</strong>tá <strong>ir</strong> darbo pask<strong>ir</strong>tá. Pavyzdþiui, ne<br />
kiekvienas þino, kad psichiatrai yra medicinos gydytojai,<br />
<strong>ir</strong> nepakankamai ávertinama jø studijø trukmë. Psichiatrai<br />
maþiau gerbiami nei kiti gydytojai, akademikai <strong>ir</strong><br />
psichikos sveikatos profesijø atstovai. Dauguma tyrimø<br />
rodo, kad sunkiai sk<strong>ir</strong>iami psichikos sveikatos specialistai,<br />
ypaè psichiatrai <strong>ir</strong> psichologai. Tik du tyrimai parodë,<br />
kad respondentai geba atsk<strong>ir</strong>ti ðias dvi profesijas.<br />
Psichiatrai kaltinami, kad per daug pasikliauja vaistais.<br />
Jei ats<strong>ir</strong>anda psichikos sveikatos sunkumø, daþniau<br />
patariama kreiptis á patikimà draugà arba ðeimos gydytojà,<br />
o ne gydytis pas psichiatrà. Nepaisant to, tik maþuma<br />
pritaria stereotipui, kad „ið psichiatrø jokios naudos“.<br />
Vertinant psichiatrø profesinius vaidmenis, pasitaiko<br />
sk<strong>ir</strong>tingø stereotipø. Viena vertus, psichiatrai neretai<br />
ásivaizduojami kaip „budeliai“, o jø tikslas – uþtikrinti<br />
prisitaikëliðkà elgesá <strong>ir</strong> jie gali „skaityti þmoniø mintis“.<br />
Kartais manoma, kad ið tiesø psichiatrai nenori suprasti<br />
savo pacientø <strong>ir</strong> yra jiems prieðiðki. Kita vertus, psichiatrai<br />
kartais suvokiami kaip orakulai, dievai arba gelbëtojai, á<br />
juos sudedami nepamatuoti sëkmingo gydymo <strong>ir</strong> pagijimo<br />
lûkesèiai. Orakulas (þynys) – asmuo, politeistinëse*<br />
religijose „aiðkinantis“ dievø valià. Jis neva savo<br />
ypatingomis galiomis gali bendrauti su dievybëmis <strong>ir</strong><br />
perduoti jø þinias þmonëms arba atsakyti á jø klausimus<br />
apie áva<strong>ir</strong>ius mistiðkus dalykus, taip pat <strong>ir</strong> apie ateitá.<br />
Kita klaidinga nuomonë apie psichiatrus susijusi su<br />
jø, kaip teismo ekspertø, liudijanèiø apie teisiamøjø<br />
psichikos sveikatà, vaidmeniu. Psichiatrø aiðkinimai apie<br />
teisiamøjø elgesá daþnai klaidingai suprantami kaip<br />
„padedantys nusikaltëliams rasti ástatymø spragas“. Ðiuo<br />
atþvilgiu respondentai <strong>ir</strong>gi nepasitikëjo psichiatrø<br />
sugebëjimu árodyti teisiná nepakaltinamumà. Dar manoma,<br />
kad teismo psichiatrø iðvados remiasi ne profesine<br />
pat<strong>ir</strong>timi, o yra nulemtos finansinio intereso. Taèiau<br />
dauguma teisininkø <strong>ir</strong> teisëjø atmetë ðá stereotipà apie<br />
prastà kompetencijà.<br />
Kiti trys stereotipai apie psichiatrus aptinkami<br />
literatûroje, kur juos sieja su beprotybe, keistumu <strong>ir</strong><br />
piktnaudþiavimu. Þinoma, daþniausiai vaizduojami patys<br />
nuo psichikos sveikatos problemø kenèiantys psichiatrai.<br />
Vis dëlto kad visuomenë pritaria ðiam stereotipui,<br />
neradome në vieno tiesiogine pat<strong>ir</strong>timi grásto bei ðitaip<br />
árodyto tyrimo. Apklausose dauguma þmoniø psichiatrus<br />
vertino kaip padedanèius bei patikimus <strong>ir</strong> visai nedaug<br />
kas kaip keistus arba nesuprantamus. Taèiau, kai<br />
Australijoje buvo leidþiama pas<strong>ir</strong>inkti tarp áva<strong>ir</strong>iø<br />
psichikos sveikatos profesionalø, apklausos dalyviai<br />
atsakë, kad jiems nepatogiausia kalbëtis su psichiatrais <strong>ir</strong><br />
psichiatrus ávertino kaip turinèius daugiausia keistumø.<br />
Galiausiai, psichiatrai buvo ávardyti kaip pavojingi,<br />
manipuliuojantys, nederamai besielgiantys, iðnaudojantys<br />
savo pacientus, piktnaudþiaujantys savo valdþia, net<br />
siekiantys pelnyti seksualiniø malonumø.<br />
Medicinos studentai <strong>ir</strong> sveikatos profesionalai<br />
Medicinos studentai daþnai teigia atsitiktinai<br />
iðg<strong>ir</strong>stantys neigiamas, nepagarbias pastabas apie<br />
psichiatrus ið dëstytojø medicinos mokykloje <strong>ir</strong> praktikos<br />
metu. Manydami, kad „psichiatrai turi bûti iðprotëjæ, nes<br />
jie d<strong>ir</strong>ba su iðprotëjusiais þmonëmis“ arba, kad „darbas<br />
*politeizmas – daugdievystë, tikëjimas daugelá Dievø; politeizmas yra religijø raidos etapas, kuriame susiformuoja individualizuotø<br />
Dievø, valdanèiø sk<strong>ir</strong>tingas pasaulio <strong>ir</strong> gyvenimo sritis, sàvoka; politeistinës buvo egiptieèiø, as<strong>ir</strong>ø, babilonieèiø, graikø, romënø, slavø<br />
<strong>ir</strong> pagoniðkøjø baltø religijos.<br />
3
4<br />
su beproèiais jus iðves ið proto“, medicinos studentai<br />
daþnai vertina psichiatrus kaip labiau emociðkai<br />
nestabilius arba neurotiðkus nei kitus sveikatos<br />
profesionalus. Medicinos studentai taip pat vertina<br />
psichiatrus kaip savotiðkai, neaiðkiai, painiai màstanèius,<br />
kuriuos sudëtinga <strong>ir</strong> sunku suprasti.<br />
Medicinos darbuotojø bendruomenëje psichiatrø<br />
statusas daþniausiai vertinamas kaip þemas. Kai kurie<br />
autoriai teigia, kad „trûksta medikø bendruomenës<br />
pagarbos“, jie psichiatrams prisk<strong>ir</strong>ia ðiuos stereotipus:<br />
„nepatikimi, neveiksmingi, nesëkmingi <strong>ir</strong> nesuprantami“.<br />
Ðis akivaizdus psichiatrø kaip „netikrø gydytojø“<br />
stereotipas taip pat pas<strong>ir</strong>eiðkia dël to, kad ðeimos gydytojo<br />
siuntimuose pas psichiatrus retai kada bûna pateikiama<br />
informacija apie paciento fizinius simptomus. Vis dëlto<br />
medicinos gydytojai pripaþásta, kad psichiatrai gali padëti<br />
þmonëms, turintiems psichikos sutrikimø, <strong>ir</strong> turi tam<br />
reikalingos pat<strong>ir</strong>ties. Medikai taip pat teigia, kad vertina<br />
psichiatrø konsultantø patarimus, nors nenori, kad<br />
pastarieji gydytø ilgà laikà. Nepaisant ðio teigiamo<br />
poþiûrio, 35 % gydytojø vertina psichiatrus kaip maþiau<br />
emociðkai stabilius nei kitus gydytojus, o 51 % kaip<br />
neurotiðkus.<br />
Kita vertus, psichiatrai save ávertino kaip labiau<br />
linkusius á savistabà, maþiau valdingus, kultûringesnius<br />
<strong>ir</strong> brandesnius nei kiti jø kolegos medikai, o 77 %<br />
psichiatrø nepritarë nuomonei, kad jie labiau neurotiðki.<br />
Psichiatrai labai gerai suvokia savo neigiamà ávaizdá.<br />
Paprastai psichiatrus gerai vertina kiti psichikos<br />
sveikatos profesionalai. Psichologai, slaugytojos <strong>ir</strong><br />
socialiniai darbuotojai ávertino psichiatrus kaip savo<br />
kompetencija lygius kitoms ðios profesijos grupëms,<br />
taèiau jie buvo ávertinti kaip nenuoð<strong>ir</strong>dþiausi.<br />
Pacientai <strong>ir</strong> giminës<br />
Pacientø <strong>ir</strong> jø giminiø poþiûris á psichiatrus<br />
prieðtaringas. Jie patenkinti psichiatrø darbu, o poþiûris<br />
á juos tampa pozityvesnis besigydant ligoninëje. Daþnai<br />
nusiskundþiama átampa <strong>ir</strong> skuba psichiatrinës prieþiûros<br />
ástaigose, kad trûksta laiko intensyviems pokalbiams. Kai<br />
kurie pacientai psichiatrus apibûdino kaip valdingus, o<br />
kai kurie giminës – kaip arogantiðkus*. Strelou (Strehlow)<br />
<strong>ir</strong> Pisiur - Strelou (Piesiur - Strehlow) nustatë, kad trûksta<br />
þiniø apie psichiatrø kompetencijà, o neigiamo poþiûrio<br />
paveikti tëvai dël savo vaikø, turinèiø psichikos sveikatos<br />
problemø, kreipësi á psichiatrus tik kaip á paskutinæ<br />
instancijà.<br />
Þiniasklaida<br />
Dauguma visuomenëje paplitusiø stereotipø gali bûti<br />
aptinkami panagrinëjus, kaip psichiatrai vaizduojami<br />
*arogancija – tai iðdidumas, pasipûtimas, kitø niekinimas (vertëjos pastaba).<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
þiniasklaidoje. Pavyzdþiui, psichiatrai vaizduojami kaip<br />
negalintys padëti, uþtikrinti veiksmingo gydymo,<br />
negebantys paaiðkinti arba nuspëti savo pacientø elgesá.<br />
Ir dar, psichiatrams apibûdinti daþnai naudojami<br />
menkinantys <strong>ir</strong> neetiðki þodþiai. Klastingas, valdþià<br />
demonstruojantis psichiatras, despotiðkos valstybës<br />
valdininkas buvo tipiðkas praëjusio ðimtmeèio p<strong>ir</strong>moje<br />
pusëje. Vëlesniais metais ats<strong>ir</strong>ado kiti psichiatrø potipiai.<br />
Pavyzdþiui, Ðneider (Shneider) atrinko ðiuos gydytojus:<br />
Dr. Dippy (angl. gydytojas Pamiðëlis), Dr. Wonderfull<br />
(gydytojas Nuostabusis) <strong>ir</strong> Dr. Evil (gydytojas Blogis),<br />
kurie atitinka ðiuos stereotipus: iðprotëjæs psichiatras<br />
beprotis, super-gydytojas <strong>ir</strong> iðnaudotojiðkas bei ribas<br />
perþengiantis psichiatras. Iðnagrinëjus meninius filmus,<br />
buvo pasiûlyta panaði klasifikacija. Paprastai<br />
teigiamiausias psichiatrø bruoþas yra jø pasiaukojimas<br />
pacientams.<br />
Amerikos meniniø filmø apþvalga parodë, kad<br />
maþdaug pusëje filmø psichiatrai buvo vaizduojami kaip<br />
pagalbininkai <strong>ir</strong> draugai, o kitoje pusëje – kaip piktavaliai<br />
<strong>ir</strong> perþengiantys ribas.<br />
Kaip áveikti psichiatrø stigmà<br />
Neradome jokiø tyrimø, apraðanèiø metodus,<br />
specialiai sk<strong>ir</strong>tus psichiatrø stigmavimo <strong>ir</strong> diskriminacijos<br />
problemai. Vis dëlto radome patarimø, kaip keisti<br />
neigiamà psichiatrø ávaizdá, dauguma patarimø pabrëþë<br />
bûtinybæ palaikyti teigiamus santykius su þiniasklaida.<br />
Psichiatrai turi aktyviai dalyvauti informacijos sraute,<br />
teikti ekspertines þinias psichikos sveikatos klausimais<br />
<strong>ir</strong> teismo psichiatrijos atvejais.<br />
Kvebeko (Kanada) psichiatrijos asociacija kreipësi<br />
á komunikacijos f<strong>ir</strong>mà <strong>ir</strong> parengë rekomendacijas, kaip<br />
gerinti psichiatrø ávaizdá. Jø strategija moko, kaip tapti<br />
labiau matomu þiniasklaidoje, atsiliepti á visuomenës<br />
poreikius <strong>ir</strong> kritinius ávykius bei kaip didinti psichiatrø<br />
átakà bendruomenëje. Asociacija taip pat siekia árodyti,<br />
kad psichiatrai privalo vieðai reaguoti, jei kritikuojama<br />
jø profesija. Feliks (Felix) <strong>ir</strong> Deividson (Davidson)<br />
rekomenduoja psichiatrams daugiau rodytis<br />
bendruomenëje – jie teigia, kad savanorystë<br />
bendruomenëje yra reikðmingas bûdas pelnyti geresná<br />
visuomenës pripaþinimà.<br />
Siekiant maþinti medicinos profesijos stigmà,<br />
patariama kelti stigmos problemà psichiatrijos mokymo<br />
programoje, supaþindinant medicinos studentus su<br />
tikslesniu psichiatrijos kaip disciplinos ávaizdþiu <strong>ir</strong><br />
teigiamais ðios profesijos modeliais. O norint formuoti<br />
teigiamus santykius su mokslus jau baigusiais gydytojais,<br />
rekomenduojamas konsultacinis – tiesioginio ryðio<br />
palaikymas su psichiatru. Svarbu, kad psichiatras bûtø
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
laikomas „visø p<strong>ir</strong>ma gydytoju, o tik po to specialistu“,<br />
turintis tv<strong>ir</strong>tas medicinos þinias. Spisl (Spiessl) <strong>ir</strong> Kording<br />
(Cording) siûlo ákurti psichiatrinës pagalbos tarnybà<br />
ðeimos gydytojams, kad pastarieji sugaiðtø kuo maþiau<br />
laiko iðduodami siuntimus pas psichiatrijos specialistus.<br />
Be to, jie siûlo ðeimos gydytojams rengti praktinius<br />
seminarus, kuriuose bûtø informuojama tiek apie<br />
psichikos ligas, tiek apie psichiatrijos paslaugas, bei<br />
nuolatinius mokymus drauge su minëta psichiatrinës<br />
pagalbos tarnyba.<br />
REKOMENDACIJOS<br />
Po to, kai apþvelgëme literatûrà apie psichiatrijos <strong>ir</strong><br />
psichiatrø stigmavimà, sulaukëme labai nedaug<br />
straipsniø, moksliðkai analizavusiø priemones, kurios<br />
sk<strong>ir</strong>tos sumaþinti tokià stigmà, plëtrà bei vertinimà.<br />
Svarbiausi rezultatai atskleidë, kaip svarbu glaudþiai<br />
bendradarbiauti su þiniasklaida. Ryðiø su visuomene<br />
gerinimas, psichiatrø kaip psichiatrijos klausimø ekspertø<br />
átraukimas þiniasklaidoje, seminarai psichiatrams, kaip<br />
bendrauti su þiniasklaida árodë, kad tai veiksmingai<br />
maþina psichiatrijos <strong>ir</strong> psichiatrø stigmà. Dar daugiau,<br />
þiniasklaidos vaidmuo svarbus teikiant informacijà bei<br />
formuojant teisingà poþiûrá á psichiatriná gydymà,<br />
paslaugas <strong>ir</strong> psichiatrø darbà. Antrasis svarbus rezultatas,<br />
susijæs su psichiatrijos <strong>ir</strong> psichiatrø ávaizdþio gerinimu –<br />
þiniø sisteminimas <strong>ir</strong> kontaktai su þmonëmis, serganèiais<br />
psichikos liga. Norint paveikti medicinos studentø<br />
poþiûrá, siûloma stigmà <strong>ir</strong> klaidingus vaizdinius apie<br />
psichiatrijà átraukti á medicinos programà, <strong>ir</strong> taip tobulinti<br />
psichiatrijos studijø kokybæ.<br />
Remdamasi savo pasaulinës programos apie<br />
ðizofrenijos stigmos <strong>ir</strong> diskriminacijos maþinimà<br />
pat<strong>ir</strong>timi, kovoje su psichiatrijos <strong>ir</strong> psichiatrø stigmavimu,<br />
WPA (angl. World Psychiatric Association – Pasaulinë<br />
psichiatrø asociacija) rekomenduoja þemiau iðvardytus<br />
veiksmus.<br />
Rekomendacijos nacionalinëms psichiatrø<br />
draugijoms<br />
Nacionalinës psichiatrijos organizacijos turëtø<br />
apibrëþti geriausias psichiatrijos praktikas <strong>ir</strong> aktyviai<br />
siekti, kad jos bûtø ágyvendintos<br />
psichikos sveikatos prieþiûros<br />
sistemoje.<br />
Psichiatrijos organizacijos<br />
turëtø ne tik skelbti gerøjø<br />
praktikø ga<strong>ir</strong>es, bet <strong>ir</strong> rasti bûdø<br />
jas átraukti á medicinos studijø<br />
programas <strong>ir</strong> á po diplomines<br />
psichiatrijos studijas. Visuomenei<br />
turi bûti þinoma, kad<br />
egzistuoja geros praktikos principai <strong>ir</strong> kaip jie<br />
ágyvendinami.<br />
Psichiatrijos organizacijos turëtø uþtikrinti, kad bûtø<br />
skubiai reaguojama á gydymo praktikoje pasitaikanèius<br />
þmogaus teisiø paþeidimø atvejus <strong>ir</strong> neabejotinai<br />
praneðama apie tokio reagavimo pasekmes. Organizacijos<br />
turëtø ypaè uþtikrinti metodikø, lengvinanèiø psichiatrinës<br />
praktikos kokybës kontrolæ, plëtrà <strong>ir</strong> platø ðiø metodikø<br />
panaudojimà. Jos privalëtø nuolat skelbti apie mokslo<br />
pasiekimus <strong>ir</strong> sëkmes teikiant paslaugas þmonëms su<br />
psichikos sutrikimais <strong>ir</strong> bendraujant su vyriausybe.<br />
Organizacijos turëtø siekti visiðko skaidrumo santykiuose<br />
su sveikata susijusia pramone.<br />
Nacionalinës psichiatrø organizacijos, bendradarbiaudamos<br />
su akademinëmis institucijomis, turëtø<br />
perþiûrëti (iki diplominiø <strong>ir</strong> po diplominiø) medicinos<br />
studijø programà.<br />
Akivaizdu, kad daugelyje ðaliø medicinos studentai<br />
yra prastos nuomonës apie psichiatrijà, <strong>ir</strong> maþëja tø, kurie,<br />
gavæ diplomà, rinktøsi psichiatrijà kaip specialybæ. Kaip<br />
parodë mûsø atlikta straipsniø apþvalga, ið dalies taip yra<br />
dël kitø medicinos disciplinø dëstytojø átakos bei poþiûrio,<br />
ið dalies dël to, kaip psichiatrija pateikiama, kaip jos<br />
mokoma áva<strong>ir</strong>iø ðaliø medicinos mokslo ástaigose.<br />
Egzistuoja daug áva<strong>ir</strong>iø dëstymo metodø, kurie galëtø<br />
patraukliau mokyti psichiatrijos, taèiau jie nëra plaèiai<br />
naudojami. Ðie metodai – tai:<br />
• ágûdþiø (kurie gali bûti panaudojami gydant<br />
psichikos ligas <strong>ir</strong> medicinos praktikoje apskritai)<br />
apmokymas;<br />
• bendravimas su þmonëmis, kurie buvo gydomi dël<br />
psichikos ligos <strong>ir</strong> pasveiko;<br />
• ðeimos nariø kaip dëstytojø átraukimas – pastarieji<br />
dalintøsi pat<strong>ir</strong>timi apie nusistovëjusià psichikos ligos arba<br />
sutrikimo valdymo praktikà bendruomenëje;<br />
5<br />
Giedrius Raðèiauskas. Þuvis – ð<strong>ir</strong>ðë. 2010.
6<br />
• sëkmingos prieþiûros, sk<strong>ir</strong>tos psichikos ligoniams<br />
bendruomenëje, pavyzdþiø demonstravimas;<br />
• vasaros mokyklos <strong>ir</strong> apsikeitimo programos,<br />
siekianèios padidinti psichiatrijos patrauklumà;<br />
• geresnë psichiatrijos studijø integracija á<br />
neurologijos <strong>ir</strong> biheiviorizmo mokslus. Biheiviorizmas<br />
(ið angl. behavior – elgesys) – psichologijos pakraipa,<br />
orientuota ne á þmogaus sàmonæ, o á elgesio analizæ.<br />
Kalbëjimo bei komunikacijos ágûdþiai d<strong>ir</strong>bant su<br />
þiniasklaida <strong>ir</strong> vyriausybës tarnybomis itin svarbûs<br />
psichikos sveikatos paslaugø plëtrai, jie taip pat prisideda<br />
prie visø pastangø keisti psichiatrijos ávaizdá. Ðiuo metu<br />
tokie ágûdþiai lavinami tik iðimtinais atvejais.<br />
Rezidentûros laikotarpiu taip pat turëtø bûti<br />
organizuojami mokymai apie psichikos ligos stigmos<br />
kilmæ <strong>ir</strong> metodus, naudojamus kovai su ja.<br />
Nacionalinës psichiatrijos draugijos turi sukurti<br />
glaudesnius bendradarbiavimo ryðius su kitomis<br />
organizacijomis bei kitomis profesinëmis draugijomiss,<br />
kurios galëtø dalyvauti psichikos sveikatos prieþiûroje<br />
<strong>ir</strong> psichikos ligoniø reabilitacijoje.<br />
Plaèiàja prasme psichiatrijos <strong>ir</strong> psichiatrø ávaizdis<br />
priklauso nuo kitø medicinos specialistø <strong>ir</strong> nuo tø, kurie<br />
naudojasi psichiatrijos paslaugomis, nuomonës. Daþnai<br />
psichiatrijos atstovai labai maþai bendrauja su kitomis<br />
profesinëmis draugijomis <strong>ir</strong> su pacientø bei giminiø<br />
organizacijomis, o santykiai su jomis daþnai prieðiðki.<br />
Bendri projektai (pvz., tyrimai apie psichikos <strong>ir</strong> fiziniø<br />
ligø komorbidiðkumà*) bei bendradarbiavimas su<br />
pacientø <strong>ir</strong> ðeimø organizacijomis rengiant rekomendacijø<br />
<strong>ir</strong> praktikos standartus, sumaþintø dabar egzistuojantá<br />
atotrûká tarp jø <strong>ir</strong> prisidëtø gerinant psichiatrijos ávaizdá.<br />
Bendradarbiavimas su pacientø <strong>ir</strong> ðeimø organizacijomis<br />
taip pat gali prisidëti prie pastangø, kad psichiatrijos<br />
paslaugos bûtø veiksmingesnës <strong>ir</strong> palankesnës<br />
vartotojams. Ðiuo klausimu kai kurios ðalys turi savo<br />
pat<strong>ir</strong>tá (pvz., visuotinai renka „ombudsmenà“**, kuris gali<br />
padëti spræsti psichikos sveikatos paslaugø sektoriuje<br />
iðkylanèias problemas, organizuoti nuolatinius pacientø<br />
<strong>ir</strong> ðeimø organizacijø atstovø bei psichikos sveikatos<br />
programø lyderiø susitikimus), galinèià sumaþinti<br />
konfliktus bei suteikti galimybes bendrauti <strong>ir</strong><br />
bendradarbiauti.<br />
Bendradarbiavimas su mokymo ástaigomis <strong>ir</strong><br />
mokytojø asociacijomis, taip pat su tokiomis<br />
organizacijomis kaip Rotary klubas*** gali taip pat<br />
pasitarnauti maþinant psichiatrijos stigmà.<br />
Nacionalinës psichiatrijos draugijos turëtø stengtis<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
uþmegzti <strong>ir</strong> iðlaikyti sveikus darbo santykius su<br />
þiniasklaida.<br />
Þiniasklaidos vaidmuo formuojant visuomenës<br />
poþiûrá tampa vis svarbesnis. Informacija, kurià<br />
þiniasklaida turi apie psichiatrijos praktikà, daþnai<br />
nepakankama arba pasenusi. Nacionalinës psichiatrø<br />
draugijos turëtø apgalvoti áva<strong>ir</strong>ius bûdus, kaip pateikti<br />
naujausià informacijà <strong>ir</strong> sukurti darbo santykius su<br />
þiniasklaidos atstovais, áskaitant seminarus, nuolatinius<br />
informacijos biuletenius, praneðimus spaudai,<br />
þiniasklaidos atstovø átraukimà planuojant paslaugas <strong>ir</strong><br />
kitus atsk<strong>ir</strong>tose ðalyse tinkanèius metodus.<br />
Rekomendacijos psichiatrijos paslaugø<br />
lyderiams <strong>ir</strong> individualiems psichiatrams<br />
Psichiatrai turi ásisàmoninti, kad jø elgesys gali<br />
prisidëti prie psichiatrijos kaip disciplinos <strong>ir</strong> jø paèiø<br />
kaip jos atstovø stigmavimo.<br />
Psichiatrø elgesys klinikinëje praktikoje turi<br />
lemiamà reikðmæ psichiatrijos <strong>ir</strong> psichiatrø ávaizdþiui.<br />
Ypatingas dëmesys turi bûti kreipiamas á:<br />
a) pagarbius santykius su pacientais <strong>ir</strong> jø<br />
giminëmis;<br />
b) pastangas neatsilikti nuo paþangiausiø<br />
psichiatrijos tyrimø <strong>ir</strong> praktikø bei jø ágyvendinimo<br />
gydant pacientus;<br />
c) grieþtà etikos principø laikymàsi teikiant<br />
psichiatrinæ prieþiûrà <strong>ir</strong> organizuojant paslaugas.<br />
d) bendradarbiavimà su kitais medicinos<br />
specialistais <strong>ir</strong> sveikatos darbuotojais, taip pat su kitais<br />
profesionalais, kurie rûpinasi psichikos sutrikimø<br />
turinèiais þmonëmis.<br />
World Psychiatry<br />
Official Journal of the World Psychiatric<br />
Association (WPA)<br />
Volume 9, Number 3, October 2010<br />
***<br />
Senatvë paprastai prasideda tuomet, kai sveikatai<br />
palaikyti imi leisti daugiau pinigø negu jai griauti.<br />
***<br />
Po to, kai rinkoje pas<strong>ir</strong>odë naujausias japonø<br />
iðradimas – kalbantys ðaldytuvai – psichiniø ligoniø<br />
skaièius nepaprastai iðaugo.<br />
***<br />
Nestabilios psichikos þmonës dëkle po paþastimi<br />
neðiojasi pistoletà. Stabilios – neðiojasi po abiem.<br />
* komorbidiðkumas (arba gretutiniai sutrikimai) – dviejø ar daugiau sutrikimø pas<strong>ir</strong>eiðkimas kartu, vienu metu, reikðmingai daþniau,<br />
negu bûtø galima tikëtis atsitiktinio jo sutapimo.<br />
** ombudsmenas – kontrolierius; pareigûnas, t<strong>ir</strong>iantis pilieèiø skundus.<br />
*** Rotary klubas – asociacija, kurios misija yra rûpintis kitais, palaikyti aukðtus etikos standartus bei skatinti pasauliná supratimà, gerà<br />
valià <strong>ir</strong> taikà bendraujant verslininkams, áva<strong>ir</strong>iø srièiø profesionalams <strong>ir</strong> visuomenës lyderiams.
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
7<br />
NVO veikla<br />
Nevyriausybiniø organizacijø veikla<br />
teikiant socialines paslaugas psichikos<br />
negalià turintiems asmenims Raminta Graþulytë<br />
Socialinio darbo bakalaurë<br />
Mykolo Romerio universitetas<br />
Daugeliui þmoniø, serganèiø psichikos ligomis,<br />
tenka kovoti su dvigubu iððûkiu. Ið vienos pusës, jie<br />
kovoja su ligos simptomais <strong>ir</strong> negalia, ið kitos pusës, jiems<br />
meta iððûká stereotipai, stigmavimas bei iðankstinis<br />
neigiamas visuomenës nusistatymas. Vien tik gydymas<br />
psichiatrijos ligoninëje paverèia serganèiuosius<br />
priklausomais, þmogus izoliuojamas nuo visuomenës,<br />
atðàla santykiai su artimaisiais. Stingant bendruomenës<br />
alternatyvø, didëjant moterø dalyvavimui darbo rinkoje,<br />
maþëjant ðeimoms <strong>ir</strong> jø galimybei savarankiðkai rûpintis<br />
savo nariu, vis daþniau tenka pasikliauti nevyriausybinio<br />
sektoriaus teikiamomis paslaugomis. Nevyriausybinës<br />
organizacijos (NVO) – tai privaèia iniciatyva ákurtos<br />
organizacijos, turinèios instituciná statusà <strong>ir</strong> struktûrà,<br />
pelno nesiekianèios, savanoriðkos bei veikianèios<br />
savivaldos principu. Nevyriausybiniam sektoriui bûdinga<br />
veikla, iðplaukianti ið þmoniø poreikiø, nevarþoma<br />
procedûrø <strong>ir</strong> taisykliø, lanksèiai taikomi metodai bei<br />
áva<strong>ir</strong>ûs finansavimo ðaltiniai. Nevyriausybinio sektoriaus<br />
vaidmuo teikiant socialines paslaugas psichikos negalià<br />
turintiems asmenims apima tokius aspektus: teikiamø<br />
paslaugø prieinamumo didinimà, pigesniø arba<br />
nemokamø socialiniø paslaugø teikimà, kuris skatina<br />
paslaugø teikëjø konkurencijà, paslaugø pasiûlos plëtrà<br />
didinant pas<strong>ir</strong>inkimo galimybes klientams, paslaugø<br />
teikimo individualizavimà, pritaikant paslaugas pagal<br />
klientø poreikius.<br />
Siekiant iðsiaiðkinti NVO teikiamø socialiniø<br />
paslaugø psichikos negalià turintiems asmenims<br />
ypatumus, buvo atliktas kokybinis tyrimas. Tyrime<br />
dalyvavo septyni Vilniuje veikianèiø NVO, kurios teikia<br />
socialines paslaugas psichikos negalià turintiems<br />
asmenims, atstovai ið ðiø organizacijø:<br />
• VðÁ Vilniaus psichosocialinës reabilitacijos centro;<br />
• klubo <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“;<br />
• Lietuvos sutrikusios psichikos þmoniø bendrijos;<br />
• Lietuvos psichikos negalios þmoniø bendrijos<br />
„Giedra“;<br />
• visuomeninës organizacijos „Kûlgrindos klubas“;<br />
• Vilniaus m. ðeimø, turinèiø psichikos ligoniø,<br />
bendrijos „Bûkime kartu“‘;<br />
• psichoterapijos <strong>ir</strong> uþimtumo klubo „Auðra“.<br />
Kokybiniu tyrimu buvo siekiama iðsiaiðkinti NVO<br />
teikiamø socialiniø paslaugø áva<strong>ir</strong>ovæ, NVO<br />
bendradarbiavimo pobûdá su kitomis nevyriausybinëmis<br />
organizacijomis, bendradarbiavimà su valstybiniu<br />
sektoriumi skatinanèius veiksnius, atskleisti NVO<br />
trûkumus <strong>ir</strong> privalumus lyginant su valstybiniu<br />
sektoriumi, ávardinti problemas, su kuriomis susiduria<br />
NVO teikdamos paslaugas bei NVO teikiamø socialiniø<br />
paslaugø kokybës veiksnius.<br />
Tyrimo iðvados:<br />
• Pagrindinës NVO teikiamos socialinës paslaugos<br />
psichikos negalià turintiems asmenims yra: uþimtumo,<br />
laisvalaikio organizavimas, gyvenimo ágûdþiø ugdymas,<br />
visuomenës informavimas, profesionalø mokymai,<br />
parama maisto produktais, bendravimo problemø<br />
sprendimas, teisinës konsultacijos. Socialiniø paslaugø<br />
áva<strong>ir</strong>ovæ lemia nevienodas NVO statusas, finansavimo<br />
galimybës bei tai, jog kiekviena NVO orientuojasi á tam<br />
tikras psichikos negalià turinèiø asmenø problemas<br />
(socialiniø ágûdþiø trûkumà, neigiamà visuomenës<br />
nuomonæ <strong>ir</strong> pan.), o tai lemia nevienodà NVO teikiamø<br />
paslaugø pasisk<strong>ir</strong>stymà;<br />
• Vyraujanèios NVO socialiniø paslaugø psichikos<br />
negalià turintiems asmenims teikimo formos yra<br />
individualus darbas bei uþimtumas. Visos NVO kaip<br />
socialiniø paslaugø teikimo formà taiko bent vienà<br />
socialinio darbo metodà;<br />
• Visoms Vilniaus mieste veikianèioms NVO, kurios<br />
d<strong>ir</strong>ba su psichikos ligomis serganèiais asmenimis,<br />
bûdingas socialiniø paslaugø teikimo trukmës<br />
neribojimas, iðskyrus vienos NVO teikiamas profesinës<br />
reabilitacijos paslaugas, kuriø teikimo trukmæ riboja<br />
finansavimo tvarka;<br />
• Svarbiausi NVO specialistai, teikiantys paslaugas<br />
psichikos negalià turintiems asmenims, yra socialiniai<br />
darbuotojai. Daþniausiai NVO prie socialiniø paslaugø<br />
teikimo prisideda praktikantai bei savanoriai;<br />
• Tyrimo rezultatai atskleidë socialiniø paslaugø<br />
teikimo specifiðkumà. Nustatyta, jog socialiniø paslaugø<br />
procesas vyksta ið lëto, teikiant paslaugas trûksta<br />
pastovumo bei pabrëþiama kantrumo bûtinybë. Be to,<br />
psichosocialinë sritis yra neiðplëtota, didesnis dëmesys<br />
sk<strong>ir</strong>iamas kitoms negalioms;<br />
• Iðsk<strong>ir</strong>tinos dvi problemø, kylanèiø NVO teikiant<br />
socialines paslaugas, grupës:<br />
Ö organizacijai kylanèios problemos tiesiogiai
8<br />
d<strong>ir</strong>bant su klientais, pas<strong>ir</strong>eiðkianèios klientø<br />
nepastovumu, nenoru gauti paslaugas, ligos krizëmis<br />
<strong>ir</strong> atkryèiais;<br />
Ö organizacijai kylanèios problemos, kurioms<br />
bûdingas projektinës veiklos komplikuotumas,<br />
kompetentingø darbuotojø stoka, finansavimo<br />
nepastovumas, konkurencingi NVO santykiai,<br />
problemos, kylanèios teikiant socialines paslaugas<br />
(paslaugø teikimo terminai, neturëjimas savo vietos<br />
tarp kitø paslaugø <strong>ir</strong> nepakankamos bendruomenës<br />
paslaugos);<br />
• NVO bendradarbiavimà su kitomis NVO,<br />
teikianèiomis socialines paslaugas psichikos negalià<br />
turintiems asmenims, skatina: abipusis ðvietimas <strong>ir</strong><br />
edukacija, informacijos suteikimas apie paslaugas,<br />
kultûrinë veikla <strong>ir</strong> bendradarbiavimas teikiant socialines<br />
paslaugas (klientø siuntimas á paslaugà, priëmimas atlikti<br />
praktikà). Vienos NVO bendradarbiauja áformindamos<br />
santykius bendradarbiavimo sutartimis, kitø tarpusavio<br />
bendradarbiavimas nëra áforminamas;<br />
• Nevyriausybinio <strong>ir</strong> valstybinio sektoriø<br />
bendradarbiavimà skatina politiniai veiksniai<br />
(teisës aktø kûrimas, lobizmas, socialiniø programø<br />
metodikø kûrimas), veiksniai, susijæ su socialiniø<br />
paslaugø teikimu (klientø nukreipimas á paslaugà, klientø<br />
problemø, susijusiø su sveikata, sprendimas <strong>ir</strong> klausimø,<br />
susijusiø su paðalpomis, kompensacijomis, sprendimas),<br />
klientø problemos, finansavimo paieðka. Be to, valstybinë<br />
institucija gali bûti viena ið NVO steigëjø;<br />
• NVO teikiamø socialiniø paslaugø, lyginant su<br />
valstybiniu sektoriumi, privalumai: socialiniø paslaugø<br />
kiekybë, suinteresuotumas teikti kokybiðkas paslaugas,<br />
veikiantis NVO tinklas, tik NVO bûdinga kultûra,<br />
pas<strong>ir</strong>eiðkianti organizacijos nepriklausomybe,<br />
entuziazmu bei suteikiama galimybe klientø sav<strong>ir</strong>aiðkai;<br />
• NVO trûkumams bûdingas nekvalifikuotas<br />
socialiniø paslaugø teikimas, NVO sektoriaus silpnumas,<br />
lëtesnis paslaugø teikimo tempas, nesistemingas paslaugø<br />
teikimas, finansavimo nepastovumas, kuris lemia<br />
priklausomybæ nuo projektø;<br />
• NVO teikiamø socialiniø paslaugø kokybë<br />
priklauso nuo visuomenës poþiûrio <strong>ir</strong> NVO veiklos<br />
palaikymo, bendradarbiavimo su kitomis institucijomis,<br />
finansiniø resursø, psichologiniø aspektø (bendravimo,<br />
teigiamø emocijø, kliento motyvacijos). Socialiniø<br />
paslaugø kokybës veiksniai lemia paslaugø<br />
veiksmingumà, áva<strong>ir</strong>ovæ <strong>ir</strong> prieinamumà.<br />
***<br />
Psichologo patarimas: jei susinervinote, atidarykite<br />
piniginæ <strong>ir</strong> neskubëdami, banknotas po banknoto,<br />
perskaièiuokite ðimtà tûkstanèiø doleriø. Tai ramina!<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
<strong>Klubo</strong> kronika<br />
* Balandþio 6 d. ávyko klubo ataskaitinis sus<strong>ir</strong>inkimas.<br />
Á klubo valdybà iðrinkti ðie nariai: D. Survilaitë,<br />
D. Gaurilèikienë, M. Nemanytë, Z. Samsanavièiûtë,<br />
R. Petravièius <strong>ir</strong> A. Ivanovskij.<br />
P<strong>ir</strong>mininkauja Edmundas Maþonas <strong>ir</strong> Monika<br />
Nemanytë.<br />
Emocingai kalba Zina Samsanavièiûtë.<br />
* Balandþio 7 d. 13 klubo nariø <strong>ir</strong> jø draugø klausë<br />
J. S. Bacho operos „Pasija pagal Jonà“ Nacionaliniame<br />
operos <strong>ir</strong> baleto teatre.<br />
* Balandþio 15 d. M. Nemanytë dalyvavo Londone<br />
vykusiame EMA (Europos vaistø agentûra) posëdyje<br />
(skaitykite ðiame numeryje).<br />
* Balandþio 28 d. parengëme parodà „Menas psichikos<br />
sveikatai“ Naujosios Vilnios kultûros centre. Parodoje<br />
buvo eksponuoti 22 paveikslai (apie tai minëjome<br />
praeitame þurnalo numeryje).<br />
* Geguþës 27–29 d. M. Nemanytë skaitë praneðimà<br />
Budapeðte vykusiame V GAMIAN-Europe (Global<br />
Alliance of Mental Illnesses Advocacy Networks –
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Vyksta darbas (D. Gaurilèikienë, T.-L. Bliûdþius, V.<br />
Lukanov).<br />
Pasaulio psichikos ligø gynimo tinklø sàjunga)<br />
regioniniame seminare, kuriame dalyvavo pacientai,<br />
ðeimos nariai, gydytojai, socialiniai darbuotojai (ðiame<br />
nr.).<br />
* Geguþës 31 d. – b<strong>ir</strong>þelio 4 d. klubo vadovë<br />
D. Survilaitë dalyvavo 19-oje Sveikatà stiprinanèiø<br />
ligoniniø konferencijoje Turku, Suomijoje, kur pristatë<br />
plakatà „Psichikos ligoniø meno vieðinimas: tikslai <strong>ir</strong><br />
iððûkiai“ (ðiame nr.).<br />
* B<strong>ir</strong>þelio 10 d. D. Survilaitë, D. Gaurilèikienë <strong>ir</strong><br />
M. Nemanytë dalyvavo Lietuvos Respublikos<br />
prezidentûroje vykusiame forume „Socialiai paþeidþiamø<br />
grupiø integravimosi visuomenëje problema: vaikai,<br />
asmenys su fizine <strong>ir</strong> psichikos negalia“ (ðiame nr.).<br />
* B<strong>ir</strong>þelio 12 d. 8 klubo nariai <strong>ir</strong> jø draugai þiûrëjo baletà<br />
„Graikas Zorba“ Nacionaliniame operos <strong>ir</strong> baleto teatre.<br />
* B<strong>ir</strong>þelio 15 d. 8 klubo nariai <strong>ir</strong> jø draugai þiûrëjo<br />
F. Leharo operetæ „Linksmoji naðlë“ Nacionaliniame<br />
operos <strong>ir</strong> baleto teatre.<br />
* B<strong>ir</strong>þelio 16 – 17 d. M. Nemanytë dalyvavo Londone<br />
vykusiame EMA (Europos vaistø agentûra) posëdyje.<br />
* B<strong>ir</strong>þelio 29 d. – liepos 13 d. M. Nemanytë,<br />
V. Gimþauskienë <strong>ir</strong> A. Narvoið gydësi Ðiauliø psichiatrijos<br />
ligoninës reabilitacijos skyriaus dienos stacionare<br />
Palangoje (ðiame nr.).<br />
Pacientams – tik<br />
saugûs vaistai!<br />
EMA bûstinëje.<br />
9<br />
Monika Nemanytë<br />
Balandþio 15 d., kaip GAMIAN – Europe (GE)<br />
atstovë, buvau pakviesta dalyvauti vienos dienos posëdyje<br />
Europos vaistø agentûroje (angl. EMA, European<br />
Medicines Agency) Londone. „Iðkvietimo“ tikslas –<br />
p<strong>ir</strong>masis forumas, sk<strong>ir</strong>tas interesø grupes supaþindinti su<br />
naujais Europos Sàjungos (toliau – ES) ástatymais<br />
farmacijos srityje. Forumø planuojama <strong>ir</strong> daugiau,<br />
artimiausia numatyta data – b<strong>ir</strong>þelio viduryje. Tarp per<br />
60 sus<strong>ir</strong>inkusiøjø – farmacijos kompanijø (daugiausia),<br />
Europos pacientø organizacijø (14), valstybiø nariø<br />
atstovai, gydytojai <strong>ir</strong> EMA darbuotojai bei praneðëjai.<br />
Siekiant apsaugoti visuomenës sveikatà <strong>ir</strong> uþtikrinti<br />
vaistiniø preparatø saugumà visoje ES <strong>ir</strong> atsiþvelgiant á<br />
Europos Komisijos pasiûlymà, Europos Parlamentas <strong>ir</strong><br />
ES Taryba patv<strong>ir</strong>tino naujus þmonëms sk<strong>ir</strong>tø vaistø<br />
farmakologinio budrumo reikalavimus. Europos<br />
Parlamento <strong>ir</strong> Tarybos D<strong>ir</strong>ektyva 2010/84/ES <strong>ir</strong><br />
Reglamentas Nr. 1235/2010 ið dalies keièia þmonëms<br />
sk<strong>ir</strong>tø vaistø farmakologinio budrumo nuostatas.<br />
Minëtuose teisës aktuose nustatyti nauji reikalavimai<br />
ásigalios nuo 2012 m. liepos mën.<br />
Praneðëjai mums aiðkino, kad pagrindiniai ðiø<br />
ástatymø tikslai – tai geresnë pacientø sauga, nauja vaistø<br />
naudos <strong>ir</strong> rizikos santykio valdymo sistema <strong>ir</strong> geresnis<br />
iðtekliø bei lëðø panaudojimas. Manoma, kad papildomos<br />
priemonës atnaujintuose teisës aktuose farmakologinio<br />
budrumo srityje padidins skaidrumà, pagerins duomenø<br />
rinkimà, pacientai bus geriau informuojami apie vaistø<br />
vartojimà bei jø sukeliamà nepageidaujamà poveiká.
10<br />
Sus<strong>ir</strong>inkome didþiulëje posëdþiø salëje, kur<br />
sëdëjome vieni prieð kitus prie stalø su mikrofonais <strong>ir</strong><br />
sekëme praneðëjø rodomas skaidres. Á posëdá atvyko <strong>ir</strong><br />
praneðimà skaitë ypatinga vieðnia, Europos Komisijos<br />
politikë Dagmar Stara (Slovakija), atstovaujanti Sveikatos<br />
<strong>ir</strong> vartotojø apsaugos generaliniam d<strong>ir</strong>ektoratui (angl., DG<br />
SANCO, D<strong>ir</strong>ectorate General for Health & Consumers).<br />
Ji iðvardijo naujøjø ástatymø pagrindines kryptis:<br />
• apibrëþiamos visø farmakologinio budrumo<br />
veikloje dalyvaujanèiø nariø (rinkodaros teisës turëtojø,<br />
valstybiø nariø, Europos vaistø agentûros) pareigos <strong>ir</strong><br />
atsakomybë;<br />
• Europos vaistø agentûra ákuria naujà ES<br />
Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo patariamàjá<br />
komitetà (angl., PRAC – Pharmacovigilance Risk<br />
Assessment Committee);<br />
• nustatyta nauja periodiðkai atnaujinamø saugumo<br />
protokolø teikimo tvarka;<br />
• reglamentuojami po-registraciniai vaistiniø<br />
preparatø saugumo tyrimai;<br />
• sukuriamos Europinë <strong>ir</strong> nacionalinës vaistø<br />
saugumo interneto svetainës;<br />
• stiprinama bendra ES nepageidaujamø reakcijø<br />
duomenø bazë (anglø kalba ji vadinama EudraVigilance);<br />
• iðpleèiama nepageidaujamos reakcijos sàvoka;<br />
• numatoma galimybë pacientams apie<br />
nepageidaujamas reakcijas praneðti patiems.<br />
Akivaizdu, kad ðis ástatymas bus naudingas visiems<br />
pacientams, o ypaè sergantiems retomis ligomis.<br />
Supaprastintø procedûrø dëka, jie greièiau sulauks<br />
informacijos apie vaistus, gydymo bûdus, jø poveiká –<br />
tiek pageidaujamà, tiek ne.<br />
EMA atstovai patikino, kad <strong>ir</strong> toliau ásipareigoja<br />
skatinti aktyvø pacientø dalyvavimà, padëti jiems apginti<br />
savo interesus, átraukti á konsultacijø procesà, kuris vyksta<br />
rengiant naujus ES teisës aktus, turinèius poveikio<br />
vartotojø interesams.<br />
Norëèiau paaiðkinti kai kuriuos straipsnyje naudotas<br />
pagrindines sàvokas remdamasi 2006 m. b<strong>ir</strong>þelio 22 d.<br />
Lietuvos Respublikos farmacijos ástatymu.<br />
Farmakologinis budrumas – nepageidaujamø<br />
reakcijø ar kitø su vaistiniu preparatu susijusiø problemø<br />
nustatymo, vertinimo, praneðimo <strong>ir</strong> tokios rizikos<br />
prevencijos sistema.<br />
Naudos <strong>ir</strong> rizikos santykis – vaistinio preparato<br />
palankaus terapinio poveikio <strong>ir</strong> keliamo pavojaus asmens<br />
<strong>ir</strong> visuomenës sveikatai santykis, nustatytas vertinant to<br />
preparato kokybæ, saugumà <strong>ir</strong> veiksmingumà.<br />
Poregistracinis saugumo tyrimas – farmakologinis<br />
epidemiologinis ar klinikinis tyrimas, atliekamas laikantis<br />
vaistinio preparato rinkodaros paþymëjimo sàlygø,<br />
siekiant nustatyti ar kiekybiðkai ávertinti ðio vaistinio<br />
preparato saugumà.<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Nepageidaujama reakcija – nenorimas <strong>ir</strong><br />
neigiamas organizmo atsakas á vaistiná preparatà, kuris<br />
pas<strong>ir</strong>eiðkia vartojant registruoto vaistinio preparato áprastà<br />
dozæ, sk<strong>ir</strong>tà þmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar<br />
gydymui arba fiziologinei funkcijai gràþinti, koreguoti<br />
ar modifikuoti, arba bet kokià t<strong>ir</strong>iamojo vaistinio<br />
preparato dozæ.<br />
Vaistinio preparato rinkodaros teisë – asmens<br />
teisë organizuoti vaistinio preparato tiekimà rinkai,<br />
reklamà <strong>ir</strong> rinkodaros valdymo priemones.<br />
Vaistinio preparato rinkodaros teisës turëtojas –<br />
juridinis asmuo, kuriam suteikta vaistinio preparato<br />
rinkodaros teisë pagal teisës aktø nustatytus reikalavimus.<br />
Teito galerijoje<br />
Kai vieðëjau Londone, labai apsidþiaugiau, kad<br />
konferencija vyko penktadiená (balandþio 15 d.) – dienà,<br />
kai iki 22.00 val. atv<strong>ir</strong>i <strong>ir</strong> nemokami muziejai. Su kolege<br />
Lina B. patraukëme á ðiuolaikinio meno muziejø Teito<br />
galerijà (Tate Modern). Ten mums besilankant vyko<br />
ispanø (katalonø) siurrealisto Chuano M<strong>ir</strong>o (Joan M<strong>ir</strong>o)<br />
(1893 –1983 m.) paroda. Áëjimo mokestis buvo 17 svarø,<br />
taèiau ðalia veikë daugybë saliø su nemokamomis<br />
nuolatinëmis ekspozicijomis.<br />
Muziejaus pastatas ið iðorës – rûdþiø spalvos,<br />
gremëzdiðkas, taèiau jo ekspozicijos paliko neiðdildomà<br />
áspûdá. Nebuvo tekæ matyti Pikaso, Dali, Matiso,<br />
Kandinskio originalø, suþavëjo siurrealizmo dailës<br />
kolekcija. Taip pat patiko ðiuolaikinës instaliacijos, pvz.,<br />
klasikinë Veneros skulptûra, nusisukusi nugara <strong>ir</strong><br />
þvelgianti á prieð jà sumestø skudurø krûvà (vos ne mûsø<br />
dëvëtø drabuþiø tinklo „Humana“ karikatûra), instaliacija<br />
su apipelijusiomis <strong>ir</strong> apdegusiomis knygomis. Jos<br />
paaiðkinimas sukrëtë mane kaip knygø mylëtojà (m<strong>ir</strong>ðta<br />
þmogus – m<strong>ir</strong>ðta <strong>ir</strong> jo biblioteka, nes kiekvienas, kas jà<br />
kuria, supranta jà savaip, nepakartojamai). Vienoje salëje<br />
buvo eksponuojami buities daiktai ið namø, pergyvenusiø<br />
Vietnamo karà – seni þaislai, ausinukai, stalo árankiai <strong>ir</strong><br />
kiti reikmenys, jau tapæ istorija.
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Monika Londone.<br />
Sk<strong>ir</strong>tingai nuo Niujorko, turinèio Modernaus meno<br />
muziejø ar Paryþiaus, kuriame veikia Pompidu<br />
ðiuolaikinio meno centras (pranc. Pompidou), Londonas<br />
niekada neturëjo muziejaus, sk<strong>ir</strong>to XX a. menui. Visos<br />
áþymios parodos arba aplenkdavo Londonà, arba bûdavo<br />
eksponuojamos daug maþesnëse salëse, nepritaikytose<br />
erdvinëms parodoms. Kadangi Teito galerijos ásikûrimui<br />
pr<strong>ir</strong>eikë daugiau nei pusës amþiaus, tai yra didelis<br />
pasiekimas, atskleidþiantis besikeièiantá þmoniø poþiûrá<br />
á ðiuolaikiná menà.<br />
XX a. pabaigoje, kuriant naujàjá Tate Modern<br />
muziejø, domëtasi dailininkø pageidavimais <strong>ir</strong> patarimais,<br />
taèiau neats<strong>ir</strong>adus pasiûlymø statyti naujà specialø<br />
pastatà, pas<strong>ir</strong>inktas 1947 metais suprojektuotas <strong>ir</strong> beveik<br />
dvideðimt metø Londonui tiekæs elektros energijà<br />
industrinis kompleksas, ásikûræs ant Temzës kranto<br />
(nuotraukoje). Elektrinæ paversti tarptautinio meno<br />
rûmais pr<strong>ir</strong>eikë 214 mln. svarø sterlingø. Didelæ dalá lëðø<br />
sudarë nacionalinës loterijos pelnas. Kitus 59 milijonus<br />
surinko ið privaèiø asmenø seras Nikolas Serota (Nickolas<br />
Andrew Serota), kuris nuo 1988-øjø vadovauja muziejui.<br />
Teito galerija atidaryta 2000 m. geguþæ. Ji pavadinta<br />
cukraus magnato sero Henrio Tate’o, padovanojusio<br />
11<br />
galerijai ðimtà meno kûriniø, garbei. P<strong>ir</strong>maisiais veiklos<br />
metais Teito galerija buvo populiariausias pasaulio<br />
muziejus, kuriame apsilankë 5 mln. 250 tûkst. lankytojø.<br />
Trys elektrinës skyriai (ðildytuvø, turbinø,<br />
transformatoriø) tapo trimis Teito galerijos padaliniais.<br />
Vietoj ðildytuvø – septyni muziejaus aukðtai. Didþioji<br />
turbinø salë v<strong>ir</strong>to 35 metrø aukðèio kintamø parodø erdve.<br />
Treèioje sekcijoje buvusiai elektrinei atminti palikti<br />
transformatoriai <strong>ir</strong> valdymo pultai. Visi lankytojai,<br />
paklaidþiojæ po keletà muziejaus saliø (jø yra 84!), patenka<br />
á vadinamàsias poilsio zonas, kuriose galima vartyti<br />
katalogus <strong>ir</strong> þiûrëti á Temzæ.<br />
Aplankæ ekspozicijos sales dar uþsukome á meno<br />
knygynà. Mano kolegë bibliotekininkë labai norëjo<br />
nup<strong>ir</strong>kti ðiuolaikinio meno albumus, taèiau iðgàsdino ne<br />
jø kaina, o svoris. Pvz., man buvo leista veþtis tik iki 8 kg<br />
daiktø, tad minties prisip<strong>ir</strong>kti knygø kuriam laikui<br />
atsisakëme. Ekskursijà baigëme perëjæ Tûkstantmeèio<br />
(angl. Millenium) tiltà, atidarytà 2000 m., <strong>ir</strong> aplankæ Ðv.<br />
Pauliaus katedros ðventoriø kitoje tilto pusëje.<br />
Pasveikimo viltis – tai,<br />
ko trokðtame labiausiai<br />
Monika Nemanytë<br />
Paskutiná geguþës savaitgalá,<br />
27–29 d., Budapeðte ávyko<br />
penktasis GAMIAN-Europe, GE<br />
(Global Alliance of Mental<br />
Illnesses Advocacy Networks –<br />
Pasaulio psichikos ligø gynimo<br />
tinklø sàjunga) regioninis seminaras, kuriame dalyvavo<br />
pacientai, ðeimos nariai, gydytojai, socialiniai darbuotojai,<br />
teisininkai <strong>ir</strong> kiti nevyriausybiniø organizacijø atstovai<br />
ið 13 ðaliø. Seminarà surengë bendruomenës psichiatrijos<br />
centras „Awakenings Foundation“ (angl. fondas<br />
Pabudimai), ásikûræs Budapeðte.<br />
GE prezidentë Doloresa Gauèi (Dolores Gauci),<br />
pasveikindama sus<strong>ir</strong>inkusius, priminë, kad prieð penketà<br />
metø GE valdyba nutarë organizuoti atsk<strong>ir</strong>iems Europos<br />
regionams sk<strong>ir</strong>tus seminarus. Jie kasmet vyko Taline,<br />
Lisabonoje, Bukareðte <strong>ir</strong> Maskvoje. Tai jau antrasis<br />
regioninis seminaras, á kurá buvau pakviesta (pernai su<br />
klubo vadove Danguole Survilaite lankëmës Maskvoje),<br />
o dar anksèiau mûsø vieðøjø ryðiø atstovë Auðra<br />
Mikulskienë pabuvojo p<strong>ir</strong>majame regioniniame seminare<br />
Taline.<br />
Centrinei Europai sk<strong>ir</strong>tame renginyje dalyvavo<br />
atstovai ið Kroatijos (jø atvyko daugiausia), Èekijos,<br />
Slovakijos, Slovënijos, Rumunijos <strong>ir</strong>, be abejo, mus<br />
priimanèios ðalies Vengrijos. Mûsø organizacija
12<br />
nepriklauso ðiam regionui, bet að buvau pakviesta kaip<br />
praneðëja <strong>ir</strong> valdybos narë, nes dienà prieð seminarà dar<br />
ávyko GE valdybos posëdis.<br />
Pagrindinë seminaro tema – pasveikimas (angl.<br />
recovery) – nauja paradigma (gr. pavyzdys) gydant<br />
psichikos sveikatos problemø turinèius þmones. Þodis<br />
„paradigma“ reiðkia teoriniø <strong>ir</strong> metodologiniø prielaidø,<br />
kuriomis remiasi konkretus mokslinis tyrimas, visumà<br />
(vert. pastaba). Ðia tema kelias dienas buvo skaityti<br />
praneðimai, vyko diskusijos.<br />
Ðiuolaikinë psichikos sveikatos prieþiûra reikalauja<br />
ne vien tradicinio psichiatrinio gydymo vaistais. Ji<br />
nebeapseina be komandinio darbo, bendradarbiavimo su<br />
specialistais, savipagalbos grupiø, pacientø organizacijø<br />
<strong>ir</strong> þmoniø, kurie vadinami padëjëjais „ið prigimties“ (angl.<br />
natural helpers) – tai ðeima, draugai, kolegos, kaimynai<br />
<strong>ir</strong> t. t.<br />
Geguþës 28 d., p<strong>ir</strong>màjà seminaro dienà, psichiatrë<br />
Andrëja Bodrogi (Andrea Bodrogi) papasakojo seminaro<br />
dalyviams apie „Awakenings Foundation“ (toliau AF).<br />
AF bendruomenës centras d<strong>ir</strong>ba su pacientais, patyrusiais<br />
psichikos sutrikimø <strong>ir</strong> priklausomybiø. Sveikimo<br />
programa vykdoma bendruomenëje, pacientai lankomi<br />
namuose, átraukiami ðeimos nariai, gydymas grindþiamas<br />
paciento asmeniniais poreikiais <strong>ir</strong> tikslais, o ne tik jo<br />
diagnoze. Ði praktika visiðkai sk<strong>ir</strong>iasi nuo oficialiosios<br />
Vengrijos psichiatrijos politikos, kuri vis dar didþiausià<br />
dëmesá sk<strong>ir</strong>ia diagnozëms <strong>ir</strong> simptomams. AF taip pat<br />
vykdo áva<strong>ir</strong>ius projektus. Mums papasakojo apie AF<br />
inicijuotà Psichikos sveikatos forumà, kuris vienija 300<br />
profesionalø <strong>ir</strong> tai kol kas vienintelë demokratinë, á<br />
sveikimà orientuota programa ðalyje. Nuo 2009 m. fondas<br />
taip pat vykdo projektà prieð stigmà þiniasklaidoje. AF<br />
reaguoja á straipsnius, kurie stigmuoja psichikos sveikatos<br />
paslaugø vartotojus <strong>ir</strong> kasmet sk<strong>ir</strong>ia „Auksinës<br />
plunksnos“ prizà þurnalistams, teisingai raðantiems apie<br />
psichikos sveikatà.<br />
P<strong>ir</strong>mos dienos svarbiausiàjá praneðimà perskaitë<br />
profesorë, klinikinë psichologë Ðantal van Odenhov<br />
(Chantal Van Audenhove) ið Katalikiðkojo Liuveno<br />
universiteto (Belgija). Ji teigë, kad ðiuo metu pasveikimo<br />
temai sk<strong>ir</strong>iamas labai didelis dëmesys. O prieþasèiø daug:<br />
informacija tapo labiau prieinama, pacientai tapo<br />
kritiðkesni, jie daug kà organizuoja patys. Pacientø<br />
reikalavimai bei poreikiai labai sk<strong>ir</strong>iasi, ypaè sk<strong>ir</strong>tingose<br />
kultûrø erdvëse, <strong>ir</strong> nëra vienintelio standarto, tinkamo<br />
visiems. Politikai taip pat reikalauja moksliðkai pagrástø<br />
sveikatos prieþiûros standartø <strong>ir</strong> pageidauja geresniø<br />
rezultatø <strong>ir</strong> veiksmingesnës prieþiûros uþ tas paèias lëðas.<br />
Daugelyje Vakarø Europos ðaliø po<br />
deinstitucionalizacijos* iki minimumo sumaþëjo lovø<br />
ligoninëje skaièius, dël to iðaugo dëmesys pacientø<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
ðeimoms <strong>ir</strong> paèiø pacientø autonomijai.<br />
Kas yra pasveikimas? Pastaraisiais metais ðis<br />
terminas taip pat tapo „gerovës“ sàvokos apskritai dalimi.<br />
Yra daugybë ðio termino apibrëþimø, kuriø esmë –<br />
simptomø slopinimas. Profesorë pateikë 1993 metø<br />
Bostono grupës atstovo Entoni (Anthony), garsaus<br />
psichosocialinës reabilitacijos specialisto, „pasveikimo“<br />
apibrëþimà, kuriam labiausiai pritarianti:<br />
Pasveikimas – tai giliai asmeninis, iðsk<strong>ir</strong>tinis<br />
procesas, keièiantis poþiûrá, vertybes, jausmus, tikslus <strong>ir</strong><br />
vaidmenis. Tai bûdas gyventi viltingà <strong>ir</strong> prasmingà<br />
gyvenimà nepaisant ligos suvarþymø. Tai reiðkia<br />
tobulëjimà, perþengiant psichikos ligos katastrofà.<br />
Sveikimas kaip procesas pereina áva<strong>ir</strong>ius etapus:<br />
I etapas: stabilizavimas – simptomø kontrolë,<br />
kanèios maldymas, vaistai, parama <strong>ir</strong> saugumo<br />
uþtikrinimas – tradicinis psichikos ligø gydymo metodas.<br />
II etapas: persiorientavimas (naujo tikslo atradimas)<br />
– gedëjimas, psichoedukacija, simptomø valdymas,<br />
ateities planø kûrimas – nëra labai iðvystytas psichikos<br />
sveikatos paslaugø srityje.<br />
III etapas: reintegracija (sugráþimas á visuomenæ)<br />
– prasmingø santykiø atkûrimas, pasitikëjimo savimi<br />
stiprinimas, veikla tikrame, „normaliame“, gyvenime.<br />
Sveikimas nëra linijinis procesas. Ligos atkryèiai<br />
ámanomi, <strong>ir</strong> sergantysis vël pereina visus ðiuos etapus.<br />
Net jei simptomai pasikartoja, á sveikimà orientuota<br />
prieþiûra sumaþina simptomø daþnumà <strong>ir</strong> trukmæ.<br />
Sveikimas ne visada susijæs su ligos prieþastimis. Sveikti<br />
nuo psichikos ligos pasekmiø kartais sudëtingiau nei<br />
sveikti nuo paèios psichikos ligos. Pasveikimas nereiðkia,<br />
kad asmuo nes<strong>ir</strong>go psichikos liga, taèiau sveikimas – tai<br />
asmeninis procesas, kuris gali apsieiti <strong>ir</strong> be profesionalios<br />
pagalbos. Pacientas savo ligà <strong>ir</strong> þlugusias svajones turi<br />
priimti á savo gyvenimà, kuriame labai svarbi ðeimos <strong>ir</strong><br />
draugø parama. Visuomenëje taip pat turi vykti pokyèiai:<br />
reikalinga kurti atv<strong>ir</strong>as bendruomenes, kovoti su stigma,<br />
kurti naujas paslaugas, integruoti neágaliuosius á darbo<br />
aplinkà. Sveikti labiausiai trukdo teisiø praradimas,<br />
diskriminacija <strong>ir</strong> ribotos pas<strong>ir</strong>inkimø psichikos sveikatos<br />
prieþiûros sistemoje galimybës.<br />
Profesionalai taip pat turëtø padëti „iðsaugoti viltá“:<br />
teikti subalansuotà, á pacientà nukreiptà prieþiûrà. Jie<br />
turëtø bûti þmogiðki, pagarbûs, kasdien prieinami kaip<br />
pagalbininkai <strong>ir</strong> terapeutai. Tarp paciento <strong>ir</strong> profesionalios<br />
prieþiûros teikëjo turi bûti „gera chemija“, t. y. nuoð<strong>ir</strong>dûs<br />
santykiai, – pabrëþë profesorë.<br />
Po ðio praneðimo savàja sveikimo pat<strong>ir</strong>timi dalijosi<br />
pacientai. Að p<strong>ir</strong>moji pristaèiau savo istorijà. Daugiausia<br />
pasakojau apie tai, kaip man po ligos atsigauti padëjo<br />
klubas <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“, kurio veikloje dalyvauju jau visà<br />
deðimtmetá. Praneðimas buvo su skaidrëmis, já uþbaigiau<br />
*deinstitucionalizacija – vienas pagrindiniø XX a. pokyèiø psichinës sveikatos prieþiûros srityje. Deinstitucionalizacija vadinama sveikatos<br />
politika, kuri siekia maþinti hospitalizuotø pacientø skaièiø (Seidman <strong>ir</strong> French, 1998). Paprastai ðio proceso plëtra sukuria bendruomeniná<br />
psichinës sveikatos prieþiûros paslaugø, perimanèiø tolesnæ buvusiøjø ligoninës pacientø sveikatos prieþiûrà, tinklà (vert. pastaba).
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Monika, Ema Gruber <strong>ir</strong> Rebeka Miuler seminare.<br />
Gintauto Mikuto pieðta „Saulëgràþa“ – vilties <strong>ir</strong><br />
optimizmo simboliu. Vëliau seminaro dalyviai vis praðë,<br />
kai jiems dovanodavau klubo atv<strong>ir</strong>ukus: „Ar dar turi „tà“<br />
saulëgràþà?“ Daugiausia klausimø susilaukiau dël savo<br />
nuomonës, kad susipaþástant su naujais draugais arba net<br />
bûsimais darbdaviais nebûtina ið karto pasakoti apie savo<br />
ligà <strong>ir</strong> diagnozæ – verèiau pabandyti p<strong>ir</strong>miausia<br />
uþsitarnauti patikimo <strong>ir</strong> sàþiningo asmens reputacijà.<br />
Vieni sakë, kad pacientas renkasi atskleisti ar ne savo<br />
„paslaptá“, kiti, prieðingai, sukritikavo mane, atseit, tokia<br />
nuostata prisidedu prie „tabu <strong>ir</strong> nutylëjimo“ kultûros.<br />
Antroji savo istorijà papasakojo Andrëja Geèë<br />
(Andrea Gecse) ið Vengrijos, aktyvi „Awakenings<br />
Foundation“ narë. Prieð dvideðimt metø Andrëjai buvo<br />
diagnozuotas dvipolis sutrikimas. Po 14 metø gyvenimo<br />
„su liga“ Andrëja iðgyveno atkrytá <strong>ir</strong> per vienerius metus<br />
iðbandë daugiau kaip 14 rûðiø vaistø, 4 mënesius iðbuvo<br />
ligoninëje <strong>ir</strong> buvo iðsigandusi, supratusi, kad ligos<br />
epizodai kartojasi vël <strong>ir</strong> vël, o ji iðgyvena „istorijà be<br />
pabaigos“. Nuo 2009 m. ji ásitraukë á AF veiklà. Ðis<br />
centras padëjo jai <strong>ir</strong> jos ðeimai: ðvietimu, pasiûlytais<br />
konstruktyviais problemø sprendimo bûdais. Nuo ðiol<br />
Andrëja geriau bendrauja su savo ðeima. Ji taip pat<br />
atpaþásta ankstyvuosius savo simptomø signalus <strong>ir</strong><br />
Monika <strong>ir</strong> Urve Randmaa ið Estijos.<br />
13<br />
dþiaugiasi, kad gali valdyti savo ligà (pvz., gydytoja jai<br />
patarë nesijaudinti, kai dar atpaþásta savo „pakilimà“, nes<br />
tai dar nëra rimtos ligos pradþia). Kognityvinë elgesio<br />
terapija padëjo atsikratyti neigiamø minèiø, padedant jai<br />
pacientë iðmoko valdyti stresà <strong>ir</strong> kaip elgtis artëjant ar jau<br />
iðtikus krizei. Po ligoninëje praleisto laiko jis slëpësi nuo<br />
kolegø, paþástamø <strong>ir</strong> jautë stigmà. Nuo ðiol ji ne tik vengia<br />
draugø, bet atv<strong>ir</strong>kðèiai – mezga naujas paþintis, kvieèiasi<br />
draugus á namus, juos vaiðina. Nuo ðiol ji nebijo sunkumø,<br />
nes iðmoko, kaip kovoti su jais – Andrëja „sugráþo“ á<br />
gyvenimà <strong>ir</strong> vël pajëgi juo dþiaugtis.<br />
Ið popieèio programos ádomiausi buvo dviejø<br />
kviestiniø specialistø psichiatrø Kioksalio Alptekino<br />
(Köksal Alptekin) ið Turkijos <strong>ir</strong> Emos Gruber ið Kroatijos<br />
praneðimai.<br />
Psichiatras Köksal Alptekin savo praneðime apie<br />
ðizofrenijà vardijo, kas kliudo ðios ligos remisijai <strong>ir</strong><br />
sveikimui. Tai <strong>ir</strong> nepakankamas gydymo veiksmingumas,<br />
vaistø ðalutinis poveikis, nebendradarbiavimas su gydytoju<br />
(vienas treèdalis ðizofrenija serganèiø pacientø nesuvokia<br />
savo ligos <strong>ir</strong> negeria vaistø), kognityviniai sutrikimai bei<br />
ribotos psichosocialiniø funkcijø atstatymo galimybës. Vis<br />
dar vyksta debatai, kurie vaistai veiksmingesni – p<strong>ir</strong>mosios<br />
ar antrosios kartos. Psichiatras aiðkino, kad vis dar yra<br />
didelis naujø vaistø, kurie gydytø tiek psichozes, tiek <strong>ir</strong><br />
kognityvinius sutrikimus (mokslininkams vis dar neaiðku,<br />
kurie receptoriai atsakingi uþ jø veiklà), poreikis, nes<br />
naujesni vaistai geresni uþ senus tik 20 %. Vertëtø<br />
paaiðkinti <strong>ir</strong> èia minimo þodþio „kognityvinis“ reikðmæ.<br />
Ðis terminas yra kilæs ið lotynø kalbos þodþio cognitio,<br />
kuris reiðkia paþinimà, o kognityvinës funkcijos – tai<br />
koncentracija, trumpalaikë bei ilgalaikë atmintis,<br />
orientacija, apsitarnavimas, rûpinimasis savimi <strong>ir</strong> t. t. Ðiais<br />
laikais psichiatrijoje plaèiai naudojama kognityvinë<br />
elgesio terapija (angl. CBT, Cognitive Behavioral<br />
Therapy) – tai psichoterapijos metodas, kurá taikant<br />
þmonës mokomi naujø, tinkamesniø màstymo <strong>ir</strong> veiklos<br />
bûdø. Nors anksèiau buvo manoma, kad KT netinka<br />
sergantiems ðizofrenija, dabar teigiama, kad ji labai<br />
naudinga <strong>ir</strong> padeda atsk<strong>ir</strong>am individui, nes iðsiaiðkinama,<br />
ko jam labiausiai reikia.<br />
Köksal Alptekin pristatë tyrimø, vertinanèiø gydymo<br />
tendencijas, praëjus 10-èiai metø po p<strong>ir</strong>mojo ðizofrenijos<br />
epizodo. 1996 – 2005 metais ðizofrenija buvo daþniau<br />
diagnozuojama ankstyvoje stadijoje (tas labai pagerina<br />
gydymo efektyvumà, sutrumpina gydymo ligoninëje<br />
laikà), daugiau pacientø gydësi ne ligoninëje, taèiau iðaugo<br />
ne tik antipsichotikø <strong>ir</strong> antidepresantø dozës, bet <strong>ir</strong><br />
polifarmacija (kai vartojami kelios ar daugiau<br />
antipsichoziniø vaistø rûðys). Tyrimas atskleidë, kad<br />
gydymas sëkmingesnis vartojant tik vienà antipsichotikà,<br />
o jei jø vartojama daugiau – daþnai toks keliø neuroleptikø<br />
derinimas nepasiteisina.
14<br />
Psichiatrë Ema Gruber seminaro dalyviams pristatë<br />
vieno atvejo analizæ – tikrà paciento ligos <strong>ir</strong> sveikimo<br />
istorijà. Ji papasakojo apie pacientà M. K., kuris dalyvavo<br />
Kroatijos kare, taèiau prieð 4 metus prarado darbà, já<br />
paliko þmona su dviem judviejø dukromis. Pacientas<br />
skundësi nemiga, nuotaikø kaita, apetito praradimu, jautë<br />
kasdiená nuovargá, jam sunkiai sekësi sukaupti dëmesá,<br />
kankino mintys apie m<strong>ir</strong>tá. Galiausiai jis kreipësi á<br />
specialistus, kurie jam diagnozavo didþiàjà depresijà<br />
(labai sunkios depresijos forma). Þinoma, M. K. buvo<br />
paguldytas á ligoninæ, jam sk<strong>ir</strong>ti vaistai <strong>ir</strong> psichoterapija.<br />
Vëliau jis ásijungë á NVO „Happy family“ (angl.<br />
Laiminga ðeima) projektà. Organizacija jam pasiûlë<br />
pagrindiná vaidmená spektaklyje „Niekur nëra geriau kaip<br />
namie“. Ðis spektaklis buvo rodomos Kroatijos<br />
psichiatrijos ligoninëse, mokyklose, ypaè vietovëse,<br />
kurios karo metais (prieð 20 metø) buvo labiausiai<br />
sugriautos – Glinoje, Petrinja Jabukovace, Popovaèoje.<br />
Vienoje mokyklø pacientas M. K. susitiko su dukra –<br />
anksèiau ji nenorëjo matytis su tëvu, o dabar juo<br />
didþiavosi. Vëliau vaidmená spektaklyje gavo <strong>ir</strong> paciento<br />
dukra – spektaklyje ji tapo pagrindinio personaþo dukra,<br />
kuo ji <strong>ir</strong> buvo realiame gyvenime. Paciento sveikata <strong>ir</strong><br />
santykiai su ðeima pagerëjo tiesiog visø akyse. Vaidybos<br />
forma ðiam pacientui padëjo labai daug: juo dþiaugës <strong>ir</strong><br />
buvusi þmona, kuri matë, kad jis nebegeria, o uþsiima<br />
kûryba, bendrauja su dukterimis <strong>ir</strong> aplinkiniais, o M. K.<br />
pajuto, kà reiðkia bûti paramos grupëje, tarp geranoriðkø<br />
þmoniø, kurie padeda nebûti atsiskyrusiam,<br />
uþsisklendusiam, vieniðam <strong>ir</strong> depresuojanèiam.<br />
Dalyviai buvo patenkinti seminare aptartomis<br />
temomis, gyrë aukðtà jø lygá <strong>ir</strong> puikø priëmimà.<br />
Seminaras vyko <strong>ir</strong> sekmadiená, deja, jo tæsinyje, kurio<br />
pagrindinë tema – kaip efektyviau bendradarbiauti su<br />
profesionalais,– nedalyvavau, nes dar naktá turëjau palikti<br />
vieðbutá <strong>ir</strong> vykti á oro uostà.<br />
GE <strong>ir</strong> toliau derins <strong>ir</strong> aptars „pasveikimo“ sàvokà<br />
su savo organizacijomis – narëmis, kol bus sutarta, koks<br />
turëtø bûti vienintelis ðio termino apibrëþimas. Spaudos<br />
praneðime GE taip pat pabrëþë humaniðkos prieþiûros<br />
kaip alternatyvos svarbà. Pacientai nenori tik diagnoziø,<br />
jie nori bûti gydomi kaip visi þmonës <strong>ir</strong> aiðkiai ávardija,<br />
kad apart biologinio gydymo vaistais, sveikimui bûtina<br />
savipagalba, streso áveika bei patikima <strong>ir</strong> pakankama<br />
informacija apie psichikos ligas. Ðis seminaras mums<br />
suteikë tai, ko trokðtame labiausiai – viltá, – pabrëþë GE<br />
valdybos sekretorë Rebeka Miuler (Rebecca Müller).<br />
* * *<br />
Apþvalginë ekskursija prasidëjo p<strong>ir</strong>mos seminaro<br />
dienos vakare nuo Didvyriø aikðtës, pastatytos vengrø<br />
valstybës tûkstantmeèiui paminëti <strong>ir</strong> baigësi vakariniu<br />
romantiðku pasiplaukiojimu garlaiviu Dunojaus upe –<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
nepaprasta atrakcija miesto sveèiams pasigroþëti<br />
vakariniu Budapeðtu. Laive grojant Johano Ðtrauso valsui<br />
„Þydrasis Dunojus“ galëjome pasilepinti vynu tokajumi,<br />
kuriuo vengrai nepaprastai didþiuojasi, tikru vengriðku<br />
guliaðu, balandëliais vynuogiø lapuose, ádarytais<br />
pomidorais <strong>ir</strong> kitomis kulinarijos gërybëmis.<br />
Nors lankiausi Budapeðte gal jau penktà ar ðeðtà syká,<br />
visi atvykimai bûna komand<strong>ir</strong>uotës, o lepintis baseinais<br />
ar ilgëliau pasigroþëti miestu vis trûksta laiko. Visad<br />
pagalvoju: jei susitaupyèiau pinigø, tai praleisèiau<br />
savaitës atostogas Budapeðte – juk èia yra visko: <strong>ir</strong> meno,<br />
<strong>ir</strong> istorijos, daug vandens malonumø bei kitø pramogø.<br />
Toká mano áspûdá patv<strong>ir</strong>tino kolegë rumunë Raluka Nika<br />
(Raluca Nica) – ji èia studijavo ketverius metus <strong>ir</strong><br />
pasakojo, kad ðiame mieste ádomiau nei Londone ar<br />
kuriame kitame Europos mieste. Tad ðá syká savotiðkai<br />
reklamuoju nuostabøjá Budapeðto miestà.<br />
10 prieþasèiø, kodël verta aplankyti<br />
Vengrijos sostinæ Budapeðtà<br />
1. Nuostabi vieta <strong>ir</strong> miesto panorama.<br />
Budapeðtas yra didþiausias Vengrijos <strong>ir</strong> devintas<br />
pagal dydá Europos Sàjungos miestas. 1987 m. UNESCO<br />
Budapeðtà áraðë á Pasaulio kultûros paveldo sàraðà.<br />
Didinga Dunojaus upë dalija miestà á dvi dalis: Budà <strong>ir</strong><br />
Peðtà. Miesto pavadinimas „Budapeðtas“ ats<strong>ir</strong>ado 1872<br />
m. susijungus trims gyvenvietëms: Peðtui, Budai <strong>ir</strong><br />
Obudai. Nuolat skubanèiame, moderniame mieste <strong>ir</strong><br />
ðiandien galima pajusti sk<strong>ir</strong>tingø miestø dvasià: Budos<br />
aristokratiðkumà <strong>ir</strong> Peðto nuoð<strong>ir</strong>dø paprastumà. Budapeðte<br />
tiesiog bûtina pasigroþëti Dunojaus vingiais <strong>ir</strong> miesto<br />
panorama, kuri graþiausiai atsiveriant nuo Pilies kalno.<br />
Jo rytinëje pusëje iðsidësèiusi neoromaninë tv<strong>ir</strong>tovë –<br />
Þvejø bastionas, kuris pastatytas ant senøjø tv<strong>ir</strong>tovës<br />
sienø, ðalia kuriø þvejai pardavinëdavo savo laimiká.<br />
Dunojø puoðia 9 tiltai, seniausias jø – Grandiniø tiltas.<br />
Dunojaus upës viduryje, su abiem krantais tiltais<br />
sujungta þaliuoja Margaritos sala (vengr. Margitsziget).<br />
Tai didþiulis kraðtovaizdþio parkas miesto viduryje. Èia,
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
be kitko, yra viduramþiø vienuolyno griuvësiai <strong>ir</strong> koplyèia<br />
su seniausiu Vengrijos varpu. Ið salos atsiveria puikus<br />
pakrantëje iðs<strong>ir</strong>ikiavusiø rûmø reginys.<br />
2. Gydomieji baseinai.<br />
Budapeðtas – vienintelis pasaulio miestas, turintis<br />
daugiau kaip 80 terminiø ðaltiniø <strong>ir</strong> ðuliniø, ið kuriø<br />
kasdien á pav<strong>ir</strong>ðiø iðsemiama 70 milijonø litrø vandens.<br />
Naudojanèiø natûralø mineraliná arba græþiniø vandená<br />
baseinø skaièius jau artëja prie 50. Turistai itin pamëgæ<br />
Seèenio termines maudyklas su áva<strong>ir</strong>ios temperatûros<br />
uþdarais <strong>ir</strong> atv<strong>ir</strong>ais baseinais, p<strong>ir</strong>timis.<br />
3. Natûralios gamtos rezervatas.<br />
Kalvota Budos teritorijos dalis deðiniajame<br />
Dunojaus krante dar vadinama þaliàja sostinës juosta <strong>ir</strong><br />
priklauso gamtiniam draustiniui: jos kalvø poþemiai<br />
iðraiþyti urvais <strong>ir</strong> grotomis. Galima aplankyti treèià pagal<br />
ilgá ðalyje stalaktitø grotà (7200 m). Stalaktitas (gr.<br />
stalaktos – „laðantis“) – tai kabantis urvinis darinys,<br />
susiformavæs nuo laðanèio vandens, kuris prasisunkia per<br />
uolienas <strong>ir</strong> palieka ant stalaktito pav<strong>ir</strong>ðiaus maþà plonà<br />
kalcito sluoksnelá. Taip pamaþu stalaktitas „auga“.<br />
4. Senovës Romos kultûra.<br />
Romënai Obudà vadino Akvinkumu (Aquincum, lot.<br />
aqua – vanduo), nes jau tais laikais þinojo apie jo<br />
mineralinius vandenis. Mieste yra iðlikusiø romëniðko<br />
Akvinkumo miesto liekanø, amfiteatrø griuvësiai,<br />
akvedukai, Heraklio vila <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>tys (I–IV a.).<br />
5.Turkø palikimas – p<strong>ir</strong>tys.<br />
Apie 150 metø (1541 – 1686 m.) Vengrija iðgyveno<br />
turkø okupacijà. Per ilgà miesto istorijà ðiandien tyliame<br />
<strong>ir</strong> jaukiame senamiestyje buvo griaunamos baþnyèios <strong>ir</strong><br />
statomos meèetës, vëliau vël griaunamos, vietoj jø statant<br />
naujas baþnyèias, operas, karaliðkus rûmus. Turkai paliko<br />
<strong>ir</strong> kai kà vertinga – tris p<strong>ir</strong>tis þaliais stogais – kupolais,<br />
kurios dabar jau yra kultûros paminklai. Turkø derviðo<br />
ðventojo Giul Babos (Gül Baba) kapas tapo musulmonø<br />
piligrimystës vieta.<br />
15<br />
6. Architektûra.<br />
Senasis Buda iðsisk<strong>ir</strong>ia siauromis gatvelëmis, kurias<br />
supa keliaaukðèiai barokiniai <strong>ir</strong> klasicistiniai pastatai. Nuo<br />
deðiniojo Dunojaus kranto atsiveria vaizdai á didþiausià <strong>ir</strong><br />
graþiausiai dekoruotà pastatà visoje ðalyje – neogotikinio<br />
stiliaus Parlamento rûmus. Rûmuose yra 691 patalpa, jie<br />
pastatyti 1884 – 1902 m., remiantis Londono parlamento<br />
rûmø pavyzdþiu.<br />
Maþdaug tuo paèiu laiku buvo pastatyta Didvyriø<br />
aikðtë (1890 m.), iðdygo Ðv. Stepono (Vengrijos globëjo)<br />
bazilika, Operos rûmø pastatai.<br />
7. Didþiausia sinagoga Europoje.<br />
Vengrijoje gyvena didþiausia þydø bendruomenë<br />
visoje Centrinëje Europoje. Þydø tradicijos, architektûra<br />
<strong>ir</strong> menas – vertinga Vengrijos kultûros dalis. Ið 22-jø<br />
sinagogø Budapeðte didingiausia Dohány gatvës sinagoga.<br />
Ji turi puikià akustikà, todël daþnai èia vyksta koncertai.<br />
8. Zoologijos sodas su istoriniais statiniais.<br />
1866 m. Budapeðte atidarytas zoologijos sodas –<br />
vienas p<strong>ir</strong>møjø pasaulyje. Jo pastatai – tai Vengrijos Art<br />
Nouveau (pranc. ar nuvo, XIX a. pab. — XX a. pr.<br />
architektûros, taikomosios dekoratyvinës dailës <strong>ir</strong> grafikos<br />
stilius) <strong>ir</strong> Rytø stiliø miðinys. Graþiausias pastatas –<br />
Dramblio namai, po renovacijos jis pelnë Europa Nostra<br />
(lot. Mûsø Europa) prizà. Tai Europos Sàjungos<br />
skelbiamas konkursas, kurio metu atrenkami geriausi<br />
Europos kultûros paveldo restauravimo darbai.<br />
9. Patogus susisiekimas mieste – metro.<br />
Mieste – 10 sk<strong>ir</strong>tingø transporto rûðiø. Be metro,<br />
galima vaþiuoti autobusais, troleibusais, tramvajais,<br />
poþeminiu traukiniu, funikulieriumi, keltuvu...<br />
10. Neribotos laisvalaikio praleidimo galimybës.<br />
Turistus traukia dailës <strong>ir</strong> meno muziejus, Vengrijos<br />
nacionalinë galerija, liaudies meno <strong>ir</strong> etnografijos, Rytø<br />
Azijos menø, transporto, marcipanø (ið sutrintø migdolø<br />
pagaminti saldësiai) muziejai. Verta aplankyti <strong>ir</strong> Operos<br />
teatrà, kurio salë talpina 1500 þiûrovø. Vengrijoje buvo<br />
paraðytos Franco Leharo, Emericho Kalmano operetës,<br />
tai <strong>ir</strong> Bela Bartoko, Ferenco Listo gimtinë. O kur dar<br />
kasmetiniai festivaliai, restoranai, kavinës, dþiazo klubai...
16<br />
Konferencijoje<br />
Suomijoje<br />
Danguolë Survilaitë<br />
B<strong>ir</strong>þelio 1–3 dienomis Suomijos mieste Turku vyko<br />
XIX Sveikatà stiprinanèiø ligoniniø <strong>ir</strong> sveikatos<br />
prieþiûros tarnybø (SSL) konferencija „Sveikatos tikslø<br />
gerinimas visose tarnybose: geresnis bendradarbiavimas<br />
prieþiûros tæstinumui“ (Improving health gain orientation<br />
in all services: Better cooperation for continuity in care).<br />
(Að vis stebiuosi, kas gi sugalvoja tokius pavadinimus<br />
toms konferencijoms: ið esmës – visada tas pats, bet<br />
skamba vis kitaip; paprastai konferencijø pavadinimai<br />
bûna tokie painûs <strong>ir</strong> sudëtingi, kad sunku juos iðversti <strong>ir</strong><br />
graþiai lietuviðkai suredaguoti).<br />
Ið mûsø Resp. Vilniaus psichiatrijos ligoninës á<br />
konferencijà vykome keturios: d<strong>ir</strong>ektoriaus pavaduotoja<br />
Alina Stigienë, socialinës pagalbos skyriaus vedëja Alma<br />
Buginytë, slaugos administratorë Þana Dembovskaja <strong>ir</strong><br />
að – bendruomenës psichiatrijos skyriaus vedëja. Mes<br />
trys jau esame buvusios tokiuose renginiuose, o Þana<br />
dalyvavo p<strong>ir</strong>mà kartà. Ðá kartà veþëmës tris stendinius<br />
praneðimus (plakatus).<br />
RVPL delegacija: A. Buginytë, A. Stigienë, D. Survilaitë<br />
<strong>ir</strong> Þ. Dembovskaja prie vieðbuèio.<br />
Iðskridome prieð dienà – geguþës 31 dienà, o namo<br />
gráþome ryte b<strong>ir</strong>þelio 4-àjà. Skridome per Rygà.<br />
Skrendant á prieká, gana daug laiko teko praleisti Rygos<br />
oro uoste. Á Turku atskridome vëlai vakare. Að jau<br />
nebenorëjau vaikðèioti, o mano kolegës dar iðskubëjo á<br />
miestà <strong>ir</strong> labai stebëjosi, kad vis netemsta – baltosios<br />
naktys. Beje, pas<strong>ir</strong>odo, negalima tikëti oro prognozëmis<br />
(tikrinau net kelias): jos skelbë, kad Suomijoje bus ðalta<br />
<strong>ir</strong> lis (12-13 laipsniø), o nusileidus lëktuvui buvo 24 o C.<br />
Kitas dienas taip pat buvo ðilta, ðvietë saulë.<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Iðs<strong>ir</strong>inkome vieðbutá, kuriame <strong>ir</strong> vyko konferencija:<br />
tai paprastai patogu, jei nori dalyvauti konferencijoje, bet<br />
nelabai, jei nori daugiau pavaikðèioti po miestà, nes<br />
paprastai konferencijoms parenkami ne patys geriausi<br />
vieðbuèiai <strong>ir</strong> ne miesto centre. Mûsø vieðbutis buvo<br />
pakankamai geras, bent jau tuo, kad jame buvo didelis<br />
vandens parkas su baseinais, saunomis, kalneliais <strong>ir</strong> kt.<br />
Jis vadinosi Caribia, todël viduryje vandens parko buvo<br />
ne tik d<strong>ir</strong>btiniø palmiø, bet <strong>ir</strong> medinis p<strong>ir</strong>atø laivas,<br />
þinoma, buvo <strong>ir</strong> Karibø jûros p<strong>ir</strong>atas (lygiai toks kaip<br />
aktorius Dþonis Depas). Pagalvojau, kad mano anûkei<br />
Onai bûtø daug dþiaugsmo tokiame vandens parke. Deja,<br />
pasivaikðèioti á miestà teko eiti tolokai (galima buvo<br />
vaþiuoti autobusu). Laiko pasivaikðèiojimams buvo<br />
nedaug, bet mes kelis kartus praëjome pësèiomis nuo<br />
vieðbuèio iki miesto centro.<br />
Konferencija. Kaip mums buvo praneðta,<br />
konferencijoje buvo apie 500 dalyviø ið 38 ðaliø <strong>ir</strong> 5<br />
þemynø. Lietuviai pagal dalyviø skaièiø uþëmë net 6-tà<br />
vietà (21 dalyvis); daugiausiai buvo suomiø, II vietoje –<br />
taivanieèiø – net 106. Akivaizdu, kad sveikatà stiprinanèiø<br />
ligoniniø judëjimas persikelia á Azijà. Atidarant<br />
konferencijà buvo skaitomi 3 praneðimai, o programà<br />
paáva<strong>ir</strong>ino neágalios dainininkës Lenos Marijos Klingsval<br />
(Lena Maria Klingsval) ið Ðvedijos (ji neturi abiejø rankø<br />
<strong>ir</strong> vienos kojos) prisistatymas <strong>ir</strong> dainavimas. Lena Marija<br />
pagrástai iðkëlë klausimà, kas tai yra sveikata. Ar ligos<br />
nebuvimas – sveikata? Dainininkë gimë su ryðkiais<br />
fiziniais trûkumais (mes karðtligiðkai bandëme prisiminti,<br />
kaip vadinosi tas vaistas, lyg tai kontraceptikas, kuris<br />
pokario metais sukëlë tiek daug apsigimimø, <strong>ir</strong> niekaip<br />
negalëjome; vëliau Vilniuje staiga prisiminiau –<br />
talidomidas*). Moteris pasakojo, kad jà labai mylëjo<br />
tëvai, ja rûpinosi, lavino, todël jos aktyvus gyvenimas<br />
niekuo nesisk<strong>ir</strong>ia nuo sveikøjø: ji baigë mokslus, mokësi<br />
muzikos, vaþinëja po pasaulá <strong>ir</strong> rengia koncertus.<br />
Dalyviai ið Lietuvos, pasibaigus konferencijai.<br />
* talidomidas – 1957 m. Vokietijoje pas<strong>ir</strong>odæs vaistas, sk<strong>ir</strong>tas nëðèiøjø rytinio pykinimo maþinimui; pas<strong>ir</strong>odë, kad jis sukelia kûdikiø<br />
apsigimimus (vaikai gimdavo be galûniø).
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Dainininkë papasakojo, kaip koncertavo Taivane <strong>ir</strong><br />
susipaþino su premjeru,tuo labai pradþiugindama<br />
taivanieèius. Jie puolë fotografuoti (esu jau seniai<br />
pastebëjusi, kad Taivano gyventojai, kaip <strong>ir</strong> kiti azijieèiai,<br />
fotografuoja visur, visad <strong>ir</strong> viskà, gal dël to, kad turi labai<br />
gerà foto aparatûrà).<br />
Konferencija vyko dvi dienas. Kas ëjo á plenarinis<br />
posëdþius, kas – ne. Apskritai, dalyvavimas tokio tipo<br />
konferencijose tampa vis labiau formalus; kai kas<br />
nesivargina net atsiveþti<br />
plakatø, apriboja tik tuo, kad atsiunèia tezes. Ðá kartà<br />
vienas lietuvis plakatà paliko Kopenhagos oro uoste, o<br />
prie plakatø dalyviams (bent mûsø sekcijoje) bûti apskritai<br />
nereikëjo, nes nebuvo vadovo – pakabinai, <strong>ir</strong> tiek. Kaip<br />
paprastai, norëjau skaityti praneðimà þodþiu – ne dël to,<br />
kad jau taip gerai mokëèiau anglø kalbà, bet tiesiog man<br />
lengviau toká praneðimà paruoðti. Ðá kartà þodinio<br />
praneðimo nepriëmë. Vëliau paaiðkëjo, kad psichiatrijos<br />
sekcijoje praneðimø apskritai nebuvo numatyta <strong>ir</strong> sekcijos<br />
vedëjas, Rydðtato (Vokietija) psichiatrijos ligoninës<br />
d<strong>ir</strong>ektoriaus pavaduotojas, psichiatrijos ligoniniø tinklo<br />
vadovas Hartmutas Bergeris (Hartmut Berger) bei vienas<br />
jo skyriaus vedëjas pasakojo apie ligoninëje vykdomus<br />
projektus. Tai buvo p<strong>ir</strong>moji SSL konferencija, kurios<br />
dienotvarkëje nebuvo ið anksto numatytø praneðimø.<br />
Pasite<strong>ir</strong>avau H. Bergerio, ar tikrai nebuvo norinèiø skaityti<br />
praneðimus, jis man pasakë, kad kaþkà sumaiðë<br />
organizatoriai Austrijoje.<br />
Socialinës pagalbos skyriaus vedëja A. Buginytë su<br />
bendraautoriais konferencijoje pristatë plakatà<br />
„Respublikinëje Vilniaus psichiatrijos ligoninëje teikiamø<br />
paslaugø kokybës, specialistø darbo bei aplinkos faktoriø<br />
vertinimas“. Plakate buvo pateiktas tyrimas, atliktas<br />
RVPL 2009–2010 metais. Tyrimo tikslas – iðt<strong>ir</strong>ti RVPL<br />
teikiamø paslaugø kokybës, specialistø veiklos bei<br />
aplinkos pritaikymo <strong>ir</strong> psichologinio klimato vertinimà.<br />
Buvo apklausta 200 pacientø <strong>ir</strong> 200 ligoninës darbuotojø.<br />
Tyrimo rezultatai parodë, kad ligoninëje teikiamø<br />
paslaugø kokybæ geriau vertina specialistai, o<br />
psichologine atmosfera <strong>ir</strong> supanèia aplinka labiau<br />
patenkinti pacientai.<br />
Slaugos administratorë Þ. Dembovskaja pristatë<br />
plakatà „Psichiatrijos stacionaro slaugos kokybës<br />
vertinimas“, kuriame buvo lyginamos RVPL pacientø <strong>ir</strong><br />
slaugytojø nuomonës apie slaugos kokybæ. Pas<strong>ir</strong>odë, kad<br />
svarbus kokybës vertinimo kriterijus yra áprastos slaugos<br />
vertybës: dëmesys pacientams, tinkamas procedûrø<br />
atlikimas; taèiau iðryðkëjo <strong>ir</strong> sk<strong>ir</strong>tumai: slaugytojos<br />
nepakankamai vertina ligoniø gydymo stacionare buities<br />
sàlygas (pvz., privatumà, galimybes sportuoti, turëti<br />
kompiuterá <strong>ir</strong> kt.), o pacientams neatrodo svarbus jø<br />
sveikatos mokymas.<br />
Jau keletà metø savo praneðimus raðau apie stigmà<br />
17<br />
<strong>ir</strong> diskriminacijà psichiatrijoje. Psichikos ligoniø menas<br />
– geras bûdas kovoti su jø stigma. Savo praneðime<br />
„Psichikos ligoniø meno vieðinimas: tikslai <strong>ir</strong> iððûkiai“<br />
ruoðiausi pasakoti apie psichikos ligoniø kûrybos<br />
vieðinimà, reklamà spaudoje, autorystës aspektus,<br />
papasakoti apie Giedriaus atvejà <strong>ir</strong> pan. Kadangi teko<br />
ruoðti plakatà, susiaurinau informacijos apimtá iki<br />
minimumo. Padariau vienà grafikà, kuriame atsispindëjo<br />
santykis tarp rengiamø pacientø parodø <strong>ir</strong> straipsniø<br />
spaudoje. Per penkerius metus (2005–2010 m.) mûsø<br />
klubas surengë 16 parodø (kasmet po 2-3) <strong>ir</strong> kasmet<br />
spaudoje pas<strong>ir</strong>odydavo po 5-8 straipsnius apie jas (ið viso<br />
45), iðskyrus 2009 m., kai tokiø straipsniø buvo 13. Tais<br />
metais parodà pavadinau „...kaip Kandinskis <strong>ir</strong><br />
Malevièius...“ <strong>ir</strong> þiniasklaidai aiðkinau, kad psichikos<br />
ligoniø menas nuo tø garsiøjø abstrakcionistø sk<strong>ir</strong>iasi tik<br />
kaina. Iðvada: gera reklaminë kampanija gali dvigubai<br />
padidinti susidomëjimà dalyku. O ðie metai, UNESCO<br />
paskelbti M. K. Èiurlionio metais, yra ypaè palankûs<br />
psichikos ligoniø meno propagavimui.<br />
Reikia paminëti, nors tai <strong>ir</strong> ne svarbiausia, kad<br />
konferencijoje maitino skaniai; ypaè skani buvo suomiðka<br />
laðiða. Tiesa, per susipaþinimo vakarà gërimø kiekis (net<br />
vandens) buvo stipriai limituotas (kiekvienas gavome po<br />
du talonus).
18<br />
Turku. Tai seniausias Suomijos<br />
miestas, ákurtas XIII a. pabaigoje.<br />
Jis yra pietvakarinëje Suomijos<br />
dalyje, ant Baltijos jûros, Suomijos<br />
álankos kramto, prie upës Auros<br />
þioèiø. Turku gyvena 177 tûkst.<br />
gyventojø. Miesto pavadinimas<br />
kilæs ið rytø slavø þodþio,<br />
reiðkianèio prekybos aikðtæ (<strong>ir</strong> mes<br />
turime toká skoliná – „turgus“).<br />
Ðvedai vadina Turku „Abo“ (tariamas „obu“), <strong>ir</strong> daug<br />
kur raðomi du pavadinimai: „Turku Abo“. 1809–1812<br />
m. Turku buvo Suomijos sostinë. 1640 m. èia ákurtas<br />
p<strong>ir</strong>masis universitetas Suomijoje.<br />
2011 metais Turku paskelbtas Europos kultûros<br />
sostine. Prisimenant skaudþià Vilniaus pat<strong>ir</strong>tá <strong>ir</strong> vis dar<br />
skaitant kritiðkas vilnieèiø nuomones apie ðimtus<br />
tûkstanèiø kainavusá surûdijusá vamzdá ar milijonus,<br />
iðleistus fejerverkais á orà, buvo ádomu pasiþiûrëti, kaip<br />
suomiai sugebës pabrëþti savo miesto ypatingumà. Tuo<br />
labiau, kad praeitoje konferencijoje gautas leidinys apie<br />
Turku skelbë 211 prieþasèiø, dël kuriø verta aplankyti<br />
miestà. P<strong>ir</strong>màja prieþastimi buvo nurodyta upë Aura,<br />
toliau buvo iðvardinti devyni tiltai per ðià upæ. Tarp 211<br />
dalykø buvo nurodyta <strong>ir</strong> daug garsiø þmoniø, <strong>ir</strong><br />
architektûros paminklø, <strong>ir</strong> maisto produktø, <strong>ir</strong> net tokie<br />
reiðkiniai, kaip „Turku blondinës“ (reikia pasakyti, kad<br />
kai kurios suomiø blondinës buvo visai simpatiðkos, <strong>ir</strong><br />
neatitiko iðankstinës nuostatos, kad ðiaurës moterys,<br />
iðskyrus lietuves, labai negraþios). 28-àja pagal svarbà<br />
buvo áraðyta Kotryna Jogailaitë, 32-àja – Turku pilis, o<br />
39-àja – Turku katedra.<br />
Turku katedra.<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Kotryna Jogailaitë, Ðvedijos karalienë, Suomijos didþioji<br />
kunigaikðtienë, Lenkijos <strong>ir</strong> Lietuvos kunigaikðtytë.<br />
Neþinomas lenkø dvaro dailininkas, apie 1555 m.,<br />
Krokuvos Èartoryskiø muziejus.<br />
Kotryna Jogailaitë (ðved. <strong>ir</strong> lot. Katarina<br />
Jagellonica). Kadangi savo þurnale mes stengiamës<br />
supaþindinti skaitytojus ne tik su psichiatrijos<br />
aktualijomis, bet <strong>ir</strong> su bendromis kultûros, istorijos<br />
þiniomis (o ieðkodami informacijos kartu <strong>ir</strong> patys<br />
pleèiame savo ak<strong>ir</strong>atá), èia bûtinai turiu papasakoti apie<br />
lenkø <strong>ir</strong> lietuviø kilmës Ðvedijos karalienæ (tuo laiku<br />
Suomijà valdë ðvedai). Kunigaikðtis Jonas, ðvedø<br />
karaliaus Eriko XIV brolis <strong>ir</strong> vëliau Ðvedijos karalius<br />
Jonas III, 1562 m. Vilniuje vedë Kotrynà, Þygimanto<br />
Senojo <strong>ir</strong> italës Bonos Sforcos dukterá <strong>ir</strong> jiedu gyveno<br />
Turku pilyje. Kotryna gimë 1526 m. Krokuvoje, m<strong>ir</strong>ë<br />
1583 m. Stokholme, ji buvo Þygimanto II Augusto sesuo<br />
(Þygimantas Augustas pagarsëjo savo meile Barborai<br />
Radvilaitei). Taigi Kotryna turëjo kaþkiek lietuviðko<br />
kraujo (buvo Jogailos anûkë). Jos vienintelis sûnus<br />
Þygimantas III Vaza vëliau buvo Lenkijos <strong>ir</strong> Lietuvos<br />
bei Ðvedijos karalius.<br />
Kadangi domiuosi garsenybiø patografijomis<br />
(psichikos sutrikimø ið asmenybiø laiðkø, kûrybos,<br />
biografijø nustatymu), suþinojau, kad Ðvedijos karalius<br />
Erikas XIV (1533–1577 m.) buvo iðprotëjæs, nuo pat<br />
valdymo pradþios pasiþymëjo psichikos nestabilumu, á<br />
gyvenimo pabaigà tapo labai átarus, þiauriai susidorojo<br />
su savo tariamais prieðais. Jis valdë tik 8 metus, po to já<br />
nuvertë brolis Jonas. Erikas XIV buvo nunuodytas arsenu.<br />
Manoma, kad jis s<strong>ir</strong>go paranoidine ðizofrenija. Eriko XIV<br />
þmona taip pat buvo vardu Kotryna, ji buvo karaliaus<br />
meiluþë, prastos kilmës – kalëjimo priþiûrëtojo duktë<br />
(apie jà 2009 m. Lietuvoje iðleistas didelio populiarumo<br />
sulaukæs suomiø raðytojo Mikos Waltari (1908–1979)<br />
romanas „Karina, Mauno duktë“). Prieð vesdamas<br />
Kotrynà karalius ilgai <strong>ir</strong> nesëkmingai p<strong>ir</strong>ðosi Anglijos
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
princesei Elþbietai I ið Tiudorø, vëliau tapusiai Anglijos<br />
karaliene; turëjo keletà nesantuokiniø ryðiø <strong>ir</strong> bene<br />
penketà nesantuokiniø vaikø. Apie Eriko XIV gyvenimà<br />
garsus ðvedø raðytojas Augustas Strindbergas (taip pat<br />
s<strong>ir</strong>gæs ðizofrenija) paraðë pjesæ.<br />
Tikrovëje pas<strong>ir</strong>odë, kad tame Turku mieste ið tikrøjø<br />
verti dëmesio tik du senieji pastatai: viename miesto gale<br />
– katedra, kitame – pilis. Abu objektus aplankëme. Na, <strong>ir</strong><br />
per visà miestà teka upë Aura, per kurià nutiesta kaþkiek<br />
tiltø (per kelis ið jø praëjome). Visas miesto gyvenimas<br />
vyksta ant abiejø upës krantø. Miestas nedidelis,<br />
paprastas, visai neáspûdingas, <strong>ir</strong> ið tiesø man buvo neaiðku,<br />
kodël jis pas<strong>ir</strong>inktas Europos kultûros sostine. Namai<br />
daugiausiai dviaukðèiai, pasitaiko <strong>ir</strong> vienaaukðèiø, patys<br />
ádomiausi – mediniai (man priminë kaþkada aplankytà<br />
Archangelskà). Kelios skulptûros, paminklai, tarp jø<br />
vienas ádomesnis – liûto skulptûra ant aukðto postamento.<br />
Mediniai Turku namai.<br />
D. Survilaitë, A. Buginytë <strong>ir</strong> A. Stigienë.<br />
Pamatëme varganus bandymus daryti kaþkokias<br />
meno akcijas: darbininkai leido á upæ dideles pripuèiamas<br />
antis, o medþiø v<strong>ir</strong>ðûnëse kabëjo pr<strong>ir</strong>iðti plastikiniai<br />
debesys, ant kuriø buvo iðpieðti senoviniai burlaiviai. Dar<br />
matëme spalvotø tilteliø per upæ, apraiðiotø medþiø <strong>ir</strong><br />
pan. Netoli mûsø vieðbuèio matëme neaiðkaus gyvio<br />
skulptûrà (kaþkoks kiaulës <strong>ir</strong> anties hibridas). Vëliau<br />
radau internete, kad tai Alvaro Gulichseno (Alvar<br />
Gullichsen) skulptûra, ið tikrøjø vadinama „Posankka“<br />
„Jautis“ prie „Jauèio“.<br />
19<br />
(guminës anties <strong>ir</strong> kiaulës ið marcipanø hibridas;<br />
pavadinimas taip pat sudëtas ið dviejø suomiðkø þodþiø –<br />
„porsas“ <strong>ir</strong> „ankka“, tarytum „kiauliaantis“), paleista<br />
plaukti á Auros upæ 1999 m., o 2001 m. pastatyta ties<br />
greitkeliu á Helsinká. Gal að kaþko nesuprantu, bet atrodo,<br />
kad vieniems metams tapimas Europos kultûros sostine<br />
Prie „Kiauliaanèio“.
20<br />
reiðkia, jog vyks visokios modernaus meno akcijos, kurios<br />
ðiaip jau iðliekamosios vertës neturi. Visai kà kità mes<br />
matëme su Monika, besilankydamos Prancûzijoje, Lilio<br />
mieste, kur Europos Sàjungos lëðos buvo panaudotos<br />
ilgalaikiams projektams: buvo pagerinta miesto<br />
infrastruktûra, rekonstruotas operos teatras, muziejai,<br />
ákurti meno centrai <strong>ir</strong> kt. Tai, kad Lilis 2004 m. tapo<br />
Europos kultûros sostine, 65 % pagerino turistø srautus<br />
(apie tai Monika pasakojo „KÞ“ 2008 m. Nr. 4/42).<br />
Turku matëme labai daug dv<strong>ir</strong>atininkø; dv<strong>ir</strong>aèiø<br />
beveik niekas nerakina (gal dar atsimena senàjá paprotá,<br />
kai vagims bûdavo kapojamos rankos).<br />
Turku katedra laikoma svarbiausiu ðalies<br />
architektûros paminklu. Jai jau daugiau kaip 700 metø.<br />
Tiesà sakant, nieko ypatingo – kaip <strong>ir</strong> visos didelës<br />
liuteronø baþnyèios: didelë erdvë, galinti sutalpinti vos<br />
ne pusæ miesto gyventojø, aukðti skliautai, daug koplyèiø,<br />
maþai puoðmenø. Nemëgstu tokiø, jos man visos<br />
panaðios. Katedroje yra daug þymiø þmoniø, kurie buvo<br />
èia palaidoti, sarkofagø <strong>ir</strong> antkapiø, þymiausias – jau<br />
minëto Ðvedijos karaliaus Eriko XIV þmonos Kotrynos.<br />
Katedroje veikë kelios parodos, viena ið ádomesniø –<br />
kelios garsaus slovakø kilmës amerikieèiø dailininko Endi<br />
Vorholo (Andy Warhol) variacijos vieno paveikslo tema<br />
(Leonardo da Vinèi „Paskutinës vakarienës“) <strong>ir</strong> keturios<br />
elektros këdës, kuriø eksponavimas liuteronø baþnyèioje<br />
ðiaip jau buvo savotiðkas iððûkis.<br />
Turku pilyje buvo proga apsilankyti per<br />
konferencijos baliø (Edmundas tikriausiai norëtø pataisyti<br />
á „vakaronæ“, bet èia að kategoriðkai nesutiksiu: bûtent<br />
baliø, o ne vakaronæ). Pilyje, kuri buvo pradëta statyti<br />
1280 metais, o labiausiai suklestëjo XVI amþiaus II<br />
pusëje, valdant Suomijos karaliui Jonui su þmona Kotryna<br />
Jogailaite, mus priiminëjo patys „ðeimininkai“, <strong>ir</strong> mes<br />
buvome vaiðinami pagal to meto paproèius.<br />
Iðkilminga vakarienë <strong>ir</strong> buvo pats áspûdingiausias<br />
dalykas, kurá að patyriau Turku. P<strong>ir</strong>miausiai<br />
organizatorius mums paaiðkino, kaip lotyniðkai reikia<br />
pasveikinti „karaliø“ <strong>ir</strong> „karalienæ“ (Vivat Johanes et<br />
Katarina!), kada belsti kumðèiais á stalà; kad visus<br />
gërimus <strong>ir</strong> patiekalus p<strong>ir</strong>miausiai ragaus karaliðkasis<br />
ragautojas (gaila, kad nebuvo iðlaikytas stilius, <strong>ir</strong> valgius<br />
ragavo paprastais juodai baltais drabuþiais aps<strong>ir</strong>engusi<br />
padavëja), po to karalius su karaliene, o po to – sveèiai.<br />
Valgiai buvo patiekti tokie, kokius valgë tais laikais.<br />
Kadangi tais laikais valgydavo rankomis (tarp kitko,<br />
dvidantes ðakutes á Suomijà atveþë Kotryna, ji taip pat<br />
atveþë <strong>ir</strong> vitraþinius langus, nes iki tol Suomijos pilyje<br />
langø stiklø apskritai nebuvo), ið pradþiø gavome<br />
nusiprausti rankas ið àsoèio ant rankø á dubená pilamu<br />
vandeniu, vëliau buvome pavaiðinti alumi, ðaltais<br />
uþkandþiais (kuriuos valgëme rankomis), vynu, sriuba,<br />
kepsniu. Dalis maisto buvo pateikta specialioje ið duonos<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
iðkeptoje „lëkðtëje“, <strong>ir</strong> dauguma sveèiø neþinojo, kà su<br />
ja daryti: valgyti ar ne. Beje, trumpam iðeidamos ið salës<br />
mes mandagiai nusilenkëme „karaliams“, o jie mums<br />
atsakë linktelëjimu. Visos vakarienës metu kaþkodël ið<br />
vieno salës galo á kità vis praþygiuodavo jauni vaikinukai,<br />
apsitaisæ karaliðkosios kariuomenës drabuþiais, rankose<br />
laikydami alebardas (vëliau ðalia mûsø, lango niðoje, jie<br />
pasikeisdami valgë tuos paèius valgius, kaip <strong>ir</strong> mes).<br />
Baigiantis vakarienei ansamblis, tarp jø <strong>ir</strong> „karalius“ su<br />
„karaliene“, keliomis kalbomis (lotynø, vokieèiø,<br />
prancûzø) padainavo kelias XVI amþiaus giesmes.<br />
Þ. Dembovskaja (deðinëje).<br />
Iðkilminga vakarienë.
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Suomija. Tai viena ið nedaugelio Europos ðaliø,<br />
kurioje dar nebuvau buvusi, nors kaþin ar galima manyti,<br />
kad buvau Suomijoje, pabuvusi tik keturias dienas Turku<br />
mieste. Sovietø laikais aplankyti Suomijà buvo daugelio<br />
lietuviø svajonë; tai buvo tikra kapitalistinë ðalis su<br />
gausybe prekiø; o dabar – suomiðkos kainos man pas<strong>ir</strong>odë<br />
nesuvokiamai didelës. Vis dëlto pasiskaièiau truputá apie<br />
tà ðalá.<br />
P<strong>ir</strong>miausiai atkreipiau dëmesá á tà, kas labai<br />
sudomintø mûsø Edmundà: ryðius tarp suomiø <strong>ir</strong> lietuviø<br />
kalbø. Internete radau duomenis, kad suomiai ið lietuviø<br />
kalbos yra pasiskolinæ ðiuos þodþius: laiva (laivas), keli<br />
(kelias), silta (tiltas), ratas (ratas), p<strong>ir</strong>tti (p<strong>ir</strong>tis), seina<br />
(siena), rëki (rogës), terva (derva), paimen (piemuo),<br />
tarha (darþas), jyvä (javai), herne (þ<strong>ir</strong>nis), ruis (rugys),<br />
vaha (vaðkas), vuota (oda), hihna (ðikðna), jau minëtas<br />
porsas (parðas), oinas (avinas), vuohi (oþys), metsä (g<strong>ir</strong>ia,<br />
medþiai), k<strong>ir</strong>ves (k<strong>ir</strong>vis) <strong>ir</strong> kiti. Mat santykiai tarp lietuviø<br />
<strong>ir</strong> suomiø buvo dar prieðistoriniais laikais, greièiausiai,<br />
prekybiniai. Neþinau, ar tokiø skoliniø gavo lietuviø kalba<br />
ið suomiø. Vëliau buvæ <strong>ir</strong> kariniø-politiniø santykiø.<br />
Konferencijos pristatyme buvo skelbiama, kad<br />
Suomijoje yra 5,4 mln. gyventojø, 1,8 mln. saunø, 188<br />
tûkst. eþerø, 180 tûkst. salø, 475 tûkst. vasaros kotedþø,<br />
203 tûkst. elniø, 200 tûkst. laðiðø (ádomu, kas tuos elnius<br />
<strong>ir</strong> ypaè laðiðas visas suskaièiavo?), 35 nacionaliniai parkai,<br />
5,2 mln. mobiliøjø telefonø <strong>ir</strong>... tiktai vienas tikras Kalëdø<br />
Senelis. Suomija yra viena ið reèiausiai apgyvendintø<br />
ðaliø Europoje (15,47 þm./km²). Didþioji dalis gyventojø<br />
susitelkæ ðalies pietuose. Vidutinë gyvenimo trukmë<br />
Suomijoje gana ilga: vyrø – 76, moterø – 83 metai.<br />
Oficialios kalbos yra dvi: suomiø (ja kalba 91 %<br />
gyventojø) <strong>ir</strong> ðvedø (5,4 %). Turku gatviø pavadinimai<br />
suraðyti dviem kalbom (p<strong>ir</strong>miau suomiðkai, po to –<br />
ðvediðkai), todël visiðkai nematau problemos, kodël<br />
Lietuvoje Ðalèininkø <strong>ir</strong> Vilniaus rajonuose <strong>ir</strong>gi taip<br />
negalëtø bûti (tiesa, neg<strong>ir</strong>dëjau, kad ðvedai dabar<br />
pretenduotø á kurias nors suomiø teritorijas); man atrodo,<br />
kad tautiðkumà reikëtø puoselëti kitaip – bent jau privalu<br />
bûtø visiems vilnieèiams ateiti balsuoti – tada nereikëtø<br />
baimintis, kad Vilniaus meru gali bûti lenkas. Apie 1700<br />
þmoniø kalba samiø kalba, jie gyvena Ðiaurës<br />
Laplandijoje. 79,9 % iðpaþásta liuteronø tikëjimà.<br />
Suomija tapo nepriklausoma 1917 metø gruodþio 6<br />
dienà. Iki tol ji 108 metus buvo Rusijos imperijos<br />
valdþioje, o dar prieð tai 600 metø Suomijà valdë Ðvedija<br />
(Suomijos teritorija, kuri ðimtmeèiais buvo retai<br />
gyvenama, nuo XII a. priklausë Ðvedijai, kol 1809 m. po<br />
Ðvedijos – Rusijos karo ið Ðvedijos buvo atimta <strong>ir</strong><br />
prijungta prie Rusijos). Suomija yra NATO narë nuo 1955<br />
m., o Europos Sàjungos narë – nuo 1995 m. Suomijos<br />
prezidentë – Tarja Halonen, p<strong>ir</strong>mà kartà iðrinkta 2000 m.<br />
(neseniai lankësi Vilniuje).<br />
21<br />
Mums ádomiausia istorinë sàsaja su Lietuva (apie<br />
Kotrynà <strong>ir</strong> bendrus þodþius jau minëjau). Kaip raðoma<br />
enciklopedijoje, Gedimino laikais ið Didþiojo Naugardo<br />
ðiek tiek suomiø þemiø (Karelijoje <strong>ir</strong> Koporijoje) trumpam<br />
buvo tekæ valdyti <strong>ir</strong> lietuviams, 1333–1337 m. jas valdë<br />
Gedimino sûnus Norimantas.<br />
Prezidentûroje apie<br />
socialiai paþeidþiamus<br />
asmenis<br />
Ðiais metai klubo <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ nariai jau antrà kartà<br />
dalyvavo prezidentûroje suorganizuotame renginyje,<br />
sk<strong>ir</strong>tame neágaliøjø asmenø teisëms (praeitame þurnalo<br />
numeryje apie p<strong>ir</strong>màjá renginá raðë Zina). B<strong>ir</strong>þelio 10 d.<br />
klubo vadovë D. Survilaitë, jos pavaduotoja<br />
D. Gaurilèikienë <strong>ir</strong> valdybos narë M. Nemanytë dalyvavo<br />
forume, kurio pavadinimas buvo labai ilgas: „Socialiai<br />
paþeidþiamø grupiø integravimosi visuomenëje problema:<br />
vaikai, asmenys su fizine <strong>ir</strong> psichikos negalia“. Mes dar<br />
pasikvietëme savo draugæ psichiatræ Nijolæ Goðtautaitæ<br />
Midttun, vadovaujanèià VðÁ Psichikos sveikatos<br />
iniciatyva. Forumas buvo suorganizuotas VðÁ „Globali<br />
iniciatyva psichiatrijoje“ (GIP) siûlymu. Sk<strong>ir</strong>tingai nuo<br />
ankstesnio renginio, p<strong>ir</strong>moje jo dalyje dalyvavo <strong>ir</strong> pati<br />
Prezidentë Dalia Grybauskaitë, kurià p<strong>ir</strong>màkart teko matyti<br />
ið taip arti. Prezidentë pasveikino dalyvius, sakë, kad pati<br />
aktyviai kontroliuos <strong>ir</strong> rûpinsis, kad nebûtø paþeidþiamos<br />
Lietuvos pilieèiø, ypaè tokiø, kurie ne visada patys gali<br />
savim pas<strong>ir</strong>ûpinti, teisës. Prezidentë siûlë visiems ásitraukti<br />
á diskusijà <strong>ir</strong> dalyvauti priimant svarbius sprendimus, o<br />
jau arbatos <strong>ir</strong> kavos tikrai nepritruks, – pajuokavo. Deja,<br />
pritrûko <strong>ir</strong> kavos, <strong>ir</strong> arbatos. Bet ne tas svarbiausia.<br />
Diskusija nevyko, p<strong>ir</strong>mininkaujantis nevaldë situacijos,<br />
ið anksto parinkti kalbëtojai kalbëjo, kiek norëjo, taikë á<br />
vienus vartus (visi parinkti ið Þmogaus teisiø stebëjimo
22<br />
instituto). Kai kurie kalbëtojai kalbëjo visai ne á temà.<br />
Renginys buvo prastai sureþisuotas; Prezidentei buvo<br />
stengiamasi sudaryti iðankstinæ nuomonæ, kurios vienas<br />
ið svarbesniø teiginiø – reikia uþdaryti pensionatus, nes<br />
juose þmonës kankinami. Nedràsiai tam bandë<br />
paprieðtarauti Seimo narys R. Dagys, bet buvo greitai<br />
nutildytas. Du kiti Seimo nariai: J. Sabatauskas <strong>ir</strong> A.<br />
Baukutë kalbëjo daug, ne á temà <strong>ir</strong> ne ið esmës, daugiausia<br />
pasakojo, kà jie patys asmeniðkai supratæ <strong>ir</strong> nuveikæ (A.<br />
Baukutë – apie savo ákurtà kûdikio langelá) matyt, jie<br />
daþnai kvieèiami kalbëti apie bet kà, nors <strong>ir</strong> nieko<br />
nesupranta. Prisiminëme <strong>ir</strong> istorijà, kai A. Baukutë,<br />
vadovaudama konferencijai Seime, garbiam profesoriui<br />
ið uþsienio pasiûlë kalbëti, sakydama „Come on, baby“<br />
(eime, kûdiki, arba greièiau, kûdiki). Ir dar mums labai<br />
nepatiko Þmogaus teisiø instituto ar GIP’o pasiûlymas<br />
ákurti naujà institucijà, kuri registruotø <strong>ir</strong> kontroliuotø<br />
pilieèiø teisiø paþeidimus visoje Lietuvoje. Suprantama,<br />
tam bus reikalingos valstybës lëðos. O kas <strong>ir</strong> kaip<br />
kontroliuos „teisiø kontrolieriaus“ biudþetà <strong>ir</strong> veiklà –<br />
niekas nepaaiðkino. Labai pasigedome <strong>ir</strong> realistiðko<br />
ávertinimo, kaip <strong>ir</strong> kokios teisës paþeidþiamos, kitaip<br />
sakant, kokia problemos apimtis. Ðiuo klausimu<br />
informacijos iðties galëtø suteikti <strong>ir</strong> mûsø klubas, ne kartà<br />
tyræs teisiø paþeidimus psichikos sveikatos prieþiûros<br />
ástaigose. Bet mûsø niekas neklausë. Dauguma specialistø<br />
ávertino renginá kaip dar vienà „pliusiukà“ – kaþkas norëjo<br />
pas<strong>ir</strong>odyti, kad d<strong>ir</strong>ba labai reikðmingus darbus. Renginys<br />
paliko toká nemalonø áspûdá, kad jo nesuðvelnino net salës<br />
viduryje kilimu p<strong>ir</strong>myn atgal þingsniuojantis tarakonas,<br />
nors já maèiusius dalyvius tai smarkiai pralinksmino.<br />
„KÞ“ informacija<br />
Kadangi skelbiame <strong>ir</strong> kitas nuomones, spausdiname<br />
VðÁ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ praneðimà apie<br />
forumà (tekstas neredaguotas).<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Dijana <strong>ir</strong> Monika prezidentûros kiemelyje. D. Survilaitë.<br />
Þmogaus teisiø apsauga –<br />
Prezidentës prioritetas<br />
B<strong>ir</strong>þelio 10 d., penktadiená, Prezidentûroje buvo<br />
surengtas forumas þmogaus teisiø tema. P<strong>ir</strong>minë<br />
iniciatyva tokio pobûdþio forumui surengti kilo, kai<br />
vieðoji ástaiga „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ geguþës<br />
4 d. kreipësi á LR Prezidentûrà, LR Seimo komitetus, LR<br />
Vyriausybæ <strong>ir</strong> atitinkamas ministerijas kviesdama<br />
atsakingas institucijas inicijuoti Jungtiniø Tautø<br />
Konvencijos prieð kankinimø <strong>ir</strong> kitokio þiauraus,<br />
neþmoniðko, þeminanèio elgesio bei bausmiø taikymo<br />
uþdraudimà papildomojo protokolo (OPCAT)<br />
ratifikavimà Lietuvoje. Ratifikavusi OPCAT valstybë<br />
prisiimtø ásipareigojimus pagal ðá protokolà sukurti<br />
Nacionaliná Prevenciná Mechanizmà, kuris uþtikrintø<br />
reguliarià <strong>ir</strong> efektyvià uþdaro tipo institucijø stebësenà<br />
bei juose esanèiø asmenø teisiø apsaugà. Nuo sovietiniø<br />
laikø átv<strong>ir</strong>tinta institucinës socialinës globos sistema<br />
Lietuvoje itin paþeidþia globos ástaigose gyvenanèiø<br />
asmenø – vaikø, neágaliøjø, áskaitant psichikos ar proto<br />
negalià turinèiø asmenø, teisiø apsaugà, o teisiniø<br />
prieþiûros priemoniø nebuvimas skatina paþeidimø<br />
pakartotinumà <strong>ir</strong> sukuria abejingumo, atsakomybës bei<br />
kontrolës nebuvimo atmosferà.<br />
Atidarydama Forumà Prezidentë Dalia Grybauskaitë<br />
pabrëþë, jog Lietuvoje bûtina stiprinti institucinæ þmogaus<br />
teisiø apsaugà, stiprinti þmogaus teisiø klausimais<br />
d<strong>ir</strong>banèiø institucijø bei organizacijø veiklà, atlikti<br />
nuolatinæ þmogaus teisiø stebësenà <strong>ir</strong> analizæ, atsiþvelgti<br />
á nevyriausybiniø organizacijø, ekspertø iniciatyvas bei<br />
siûlymus, vertinti rengiamø teisës aktø atitikimà<br />
tarptautiniams standartams.<br />
„Valstybë turi uþtikrinti veiksmingà <strong>ir</strong> efektyvià, o<br />
ne formalià <strong>ir</strong> deklaratyvià þmogaus teisiø apsaugà<br />
visomis priemonëmis: teisinëmis, materialinëmis,<br />
organizacinëmis, institucinëmis“, – sakë Prezidentë Dalia<br />
Grybauskaitë.
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Pasak ðalies vadovës, nuo to, kaip mûsø ðalyje veikia<br />
Konstitucijoje <strong>ir</strong> kituose svarbiausiuose dokumentuose<br />
átv<strong>ir</strong>tinti þmogaus teisiø principai, <strong>ir</strong> ar Lietuvoje yra<br />
uþtikrinama tinkama þmogaus teisiø apsauga bei<br />
tarptautiniø standartø ágyvendinimas, priklauso Lietuvos<br />
demokratinës <strong>ir</strong> teisinës valstybës ateitis.<br />
Forume pasisakæs VðÁ „Globali iniciatyva<br />
psichiatrijoje“ tarybos p<strong>ir</strong>mininkas Dainius Pûras kalbëjo<br />
apie permainø bûtinybæ, galimybes <strong>ir</strong> kliûtis pereinant<br />
nuo institucinës globos prie veiksmingø paslaugø vaikui,<br />
suaugusiam, ðeimai <strong>ir</strong> bendruomenei. Vaiko teisiø<br />
apsaugos kontrolierë Edita Þiobienë analizavo<br />
institucinës þmogaus teisiø apsaugos problemas Lietuvoje<br />
bei Nacionalinës þmogaus teisiø institucijos steigimo<br />
bûtinybæ. Lietuvos Respublikos Vyriausybës atstovë<br />
Europos Þmogaus Teisiø Teisme priminë Lietuvos<br />
ásipareigojimus socialiniai paþeidþiamø asmenø atþvilgiu<br />
pagal Europos þmogaus teisiø konvencijà <strong>ir</strong> Europos<br />
socialinæ chartijà.<br />
Forumo antrojoje dalyje kalbëjusieji VðÁ „Vaikø<br />
linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, Þmogaus teisiø<br />
stebëjimo instituto programø d<strong>ir</strong>ektorë Dovilë Ðakalienë<br />
bei VDU sociologijos doktorantë Rûta Ruolytë pristatë<br />
atsk<strong>ir</strong>ø grupiø asmenø – vaikø bei neágaliø asmenø<br />
pat<strong>ir</strong>iamas neigiamas pat<strong>ir</strong>tis, þmogaus teisiø paþeidimus<br />
dalyvaujant visuomenës gyvenime, siekiant aukðtojo<br />
mokslo ar ásidarbinimo. VðÁ „Globali iniciatyva<br />
psichiatrijoje“ d<strong>ir</strong>ektorë Dovilë Juodkaitë forumo<br />
pabaigoje dar kartà pabrëþë, kad JT Neágaliøjø teisiø<br />
Konvencija sudaro teisiná pagrindà <strong>ir</strong> ápareigojimà<br />
paslaugø bendruomenëje kûrimui, siekiant realiai<br />
ágyvendinti Konvencijos nuostatas dël neágaliøjø<br />
átraukties <strong>ir</strong> gyvenimo bendruomenëje. Taip pat, uþtikrinti<br />
<strong>ir</strong> vykdyti nepriklausomà þmogaus teisiø stebësenà<br />
uþdarose globos sistemose, siekiant þmogaus teisiø<br />
paþeidimø jose prevencijos.<br />
Forumo pabaigoje buvo pateikti apibendrinimai <strong>ir</strong><br />
konkreèios rekomendacijos: ratifikuoti reikiamus<br />
tarptautinius dokumentus (OPCAT); atsakingai<br />
ágyvendinti jau prisiimtus tarptautinius ásipareigojimus<br />
(JT Vaiko teisiø Konvencija, JT Neágaliøjø teisiø<br />
Konvencija); nacionaliniø ástatymø, strategijø bei kitø<br />
dokumentø nuostatø tobulinimas, realus programø<br />
finansavimas bei vykdymas, siekiant paþeidþiamø grupiø<br />
asmenø teisiø uþtikrinimo <strong>ir</strong> apsaugos; socialiniø<br />
paslaugø bendruomenëje plëtra <strong>ir</strong> finansiniø resursø<br />
persk<strong>ir</strong>stymas, maþinant socialinës globos institucinæ<br />
sistemà; nepriklausomas vaikams <strong>ir</strong> neágaliesiems sk<strong>ir</strong>tø<br />
programø vertinimas; nepriklausomas þmogaus teisiø<br />
stebësenos mechanizmas; þmogaus teisiø apsaugos<br />
institucijø funkcijø perþiûrëjimas <strong>ir</strong> stiprinimas;<br />
Nacionalinës þmogaus teisiø institucijos sukûrimas.<br />
http://www.gip-vilnius.lt/wp/?p=630<br />
Vasaros miniatiûros ið<br />
Palangos<br />
23<br />
Monika Nemanytë<br />
Mano ðeima<br />
Ðiauliø psichiatrijos ligoninës psichosocialinës<br />
reabilitacijos stacionare Palangoje atostogavome savaitæ<br />
prieð Mindaugines <strong>ir</strong> savaitæ po jø: nuo b<strong>ir</strong>þelio 29 d. iki<br />
liepos 13 d. Ið klubo <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ buvome trise: Veronika,<br />
Antonas <strong>ir</strong> að, Monika. Dar 7 asmenys atvyko ið Vilniaus<br />
„Kûlgrindos klubo“, 3 moterys ið Kauno „Bièiuliø“, o<br />
likusieji – Ðiauliø „Dvasinë ðilumos“, ið viso – 22 asmenys.<br />
Apie ðià vasarà Palangoje paraðyti norëèiau ne<br />
tradiciðkai, o kitaip. Jau áprasta tapo dëkoti personalui –<br />
jis iðties pasiaukojantis, draugiðkas, supratingas, o laikui<br />
bëgant tampa kone giminëmis. Labai patiko slaugytojos<br />
Alinos atsakymas smalsuoliams, kurie domëjosi, kas per<br />
þmonës gyveno mûsø viloje. Uþk<strong>ir</strong>sdama kelià<br />
atv<strong>ir</strong>avimams (matydama, kad gyventojai tuoj pasisakys<br />
kas tokie esà), ji iðdidþiai atsakë: „Að esu ðios vilos<br />
ðeimininkë <strong>ir</strong> savininkë, o jie – mano ðeima“.<br />
P<strong>ir</strong>masis budëjimas<br />
Á kelionæ iðs<strong>ir</strong>uoðëme ankstyvu 06:45 traukiniu, kad<br />
nevëluotume <strong>ir</strong> kuo greièiau pasiektume Ðiaulius, kur mûsø<br />
laukë dienos stacionaro darbuotojai <strong>ir</strong> pacientai ið kitø<br />
organizacijø. Atvykusiems á Palangà, personalas<br />
suorganizavo trumpà instruktaþà: aptarëme, kada<br />
tvarkysime teritorijà <strong>ir</strong> kada budësime – ruoðime maistà,<br />
valysime patalpas. Þinojome, kad draudþiama vartoti<br />
svaigiuosius gërimus, bet ðiais metais centro darbuotojai<br />
praneðë, jog turi ásigijæ alkotesterá. Slaugytoja V<strong>ir</strong>ginija<br />
net kelis kartus klausë, kas galëtø budëti v<strong>ir</strong>tuvëje p<strong>ir</strong>mà
24<br />
atvykimo dienà. Ji net sakë, kad budintieji „iðloð“ – bus<br />
praleidæ rytiná budëjimà, o <strong>ir</strong> ruoðti ypatingo maisto<br />
nereiks – p<strong>ir</strong>majam vakarui tiks <strong>ir</strong> deðrelës su salotomis.<br />
Stojo tyla – nieks nenorëjo darbuotis, nes visi po ilgos<br />
kelionës jautëmës pavargæ. Tuomet mûsø Veronika<br />
pasakë „að galiu“. Pagalvojusi apie jos metus (spalio 20<br />
d. jai sukanka 88-eri), pasijutau sugëdinta <strong>ir</strong> taip pat<br />
pasisiûliau budëti...<br />
Ramybës kultûros centras<br />
Labiausia dþiugino vakarai Palangos kultûros centre<br />
„Ramybë“, á kuriuos jo d<strong>ir</strong>ektorë mus áleisdavo<br />
nemokamai. Geriausiai tuos vakarus apibûdino èia<br />
vieðëjusi <strong>ir</strong> poezijà skaièiusi aktorë V<strong>ir</strong>ginija<br />
Kochanskytë: „Juk teisinga po maudyniø <strong>ir</strong> vaikðtyniø<br />
vakarus leisti èia – su poezija, dainomis, giesmëmis...“<br />
Klausëmës „Triumfo arkos“ projekto dalyviø auksiniø<br />
balsø, mëgavomës klasikos <strong>ir</strong> ðiuolaikiniø kompozitoriø<br />
graþiausiomis arijomis, duetais ið operø, opereèiø,<br />
miuziklø, kuriuos atliko Gitana Peèkytë (sopranas) <strong>ir</strong><br />
Mindaugas Zimkus (tenoras). Visus suþavëjo Liudo<br />
Mikalausko (bosas) atliekami rusiðki senoviniai romansai,<br />
Edmundo Seiliaus (tenoras) italiðkos dainos bei<br />
serenados. Taip pat buvome literatûros vakare poetui<br />
Justinui Marcinkevièiui atminti, kur vyko dokumentinio<br />
filmo „Prie rugiø <strong>ir</strong> prie ugnies“ perþiûra bei susitikimas<br />
su reþisiere Agne Marcinkevièiûte (ji raðytojui ne giminë,<br />
bet pasakojo, kad pats raðytojas kadaise juokavo, kad kai<br />
pavardës vienodos, gali bûti interesø konfliktas).<br />
Prisiminiau, kad ðá klasikà gyvà p<strong>ir</strong>mà kartà pamaèiau<br />
atostogaudama èia, Palangoje, net toje paèioje B<strong>ir</strong>utës<br />
gatvëje... Dar buvo Andriaus Kulikausko autoriniø dainø<br />
vakaras, spektaklis „Emigrantai“. Kas norëjo kitokiø,<br />
labiau „popsiniø“ pramogø, galëjo eiti á „Laukiniø vakarø<br />
saliûnà“, kur koncertavo dainininkai Mino, Andrius<br />
Rimiðkis, Stasys Povilaitis, Þilvinas Þvagulis, grupës „69<br />
danguje“, „Pikaso“, „Junior“ <strong>ir</strong> kt.<br />
Susitikimas su broliais Umbrasais<br />
Atostogaudami Palangoje vis nepam<strong>ir</strong>ðtame<br />
pasiskambinti <strong>ir</strong> pasimatyti su palangiðkiais broliais<br />
Umbrasais. Alfredas <strong>ir</strong> Valdas – tikri darbðtuoliai. Jie<br />
padeda seneliams, Parkinsono liga serganèiam kaimynui<br />
nuperka produktø, parneða spaudà, dar priþiûri kapus tø,<br />
kuriø artimieji negali daþniau aplankyti. Alfredas veda<br />
ekskursijas vaikams, o broliø mama – garsi, gamtininkë<br />
ornitologë, pajûrio kraðtotyrininkë, gidë. Vienà popietæ<br />
su Valdu <strong>ir</strong> Veronika aplankëme Palangos gintaro<br />
muziejø, kuris tik ðiemet lankytojams atvërë naujà<br />
ekspozicijà: p<strong>ir</strong>majame aukðte galima apþiûrëti baldus <strong>ir</strong><br />
daiktus ið atkurto grafø Tiðkevièiø naujojo renesanso<br />
rûmø interjero.<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Talka. Pagarbos vyresniajam neiðmokys<br />
universitetai<br />
Dienas leidome graþiai, ramiai <strong>ir</strong> maloniai.<br />
Nekëlëme dideliø rûpesèiø nei sau, nei kitiems. P<strong>ir</strong>màsias<br />
dienas temdë vienas debesëlis – mûsø Antonà suviliojo<br />
þaidimø aparatai <strong>ir</strong> jis praloðë nemenkà sumà, vëliau<br />
pinigø jam atsiuntë sesuo. Tiesa, vienà vakarà viloje buvo<br />
nelabai ramu. Vienai mûsø kambariokei ið Kauno pakilo<br />
kraujospûdis (sistolinis daugiau kaip 200 mm Hg) <strong>ir</strong><br />
personalas iðkvietë greitàjà. Pacientë iðgërë vaistø <strong>ir</strong> tuo<br />
viskas, aèiû Dievui, baigësi – kitomis dienomis Aldona<br />
jautësi gerai. Mes supratome, kad toká vienkartiná<br />
paûmëjimà galëjo sukelti tos dienos ávykis – kai kam<br />
reikðmingas, kai kam – ne. Tà rytà, paëmæ kas ðluotà,<br />
kas kib<strong>ir</strong>à, kas grëblá tvarkëme vilos aplinkà. Su mumis<br />
personalo nebuvo, iðskyrus dvi studentes, èia atliekanèias<br />
praktikà. Talkai ásibëgëjus, vienà jø priëjo prie Veronikos,<br />
kuri darbavosi grëbliu <strong>ir</strong> pasakë, kad po krûmais dar liko<br />
nesugrëbtø kankorëþiø. Ðio ávykio liudininke nebuvau,<br />
bet turbût galite ásivaizduoti, kaip ði situacija paveikë<br />
Aldonà. Ði principinga, visà gyvenimà chemijos mokytoja<br />
iðd<strong>ir</strong>busi kaunietë stojo ginti Veronikos <strong>ir</strong> pasakë<br />
studentëms: „Jei kur matot netvarkà, nesakykite pastabø<br />
garbaus amþiaus þmogui, o èiupkit árankius <strong>ir</strong> darbuokitës<br />
paèios“. Visà dienà kaunietei skaudëjo ð<strong>ir</strong>dá, nes ji tikëjosi,<br />
kad Veronikos atsipraðys. Deja, anot Aldonos, liepë<br />
studentëms priþiûrëti, tai jos <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>bo priþiûrëtojomis...<br />
Taèiau visi – nuostabûs þmonës...<br />
Norëèiau pacituoti socialinæ pedagogæ Laurà<br />
Luèinskaitæ, kuri taip pat atliko èia praktikà, tik kitoje<br />
pamainoje.<br />
„Su psichikos negalës þmonëmis nebuvo tekæ<br />
susidurti. Paskaitø metu daugiau dëmesio sk<strong>ir</strong>iama proto<br />
bei fizinei negalei suvokti. Todël dvi savaitës 24 val. per<br />
parà praleistos gyvenant, d<strong>ir</strong>bant, bendraujant,<br />
pramogaujant, ugdant <strong>ir</strong> ugdantis kartu su 22 psichikos<br />
sutrikimø turinèiais asmenimis, praturtino mane<br />
visapusiðkai. Paþinau áva<strong>ir</strong>iausiø þmoniø, kiekvienas ið<br />
jø su sava praeitimi, patyrimu, savo skausmu <strong>ir</strong> viltimi,<br />
taèiau juos jungë panaði dabartis. Visi jie suvokia savo<br />
negalæ, vartoja vaistus, mokosi gyventi su liga. Kai<br />
kuriems liga paþástama – ja s<strong>ir</strong>go ðeimos nariai ar giminës,<br />
kitiems tai nauja. Vieni þino kas paskatino <strong>ir</strong> paþadino<br />
ligà, o kitiems tai kol kas nesuvokta. Taèiau visi –<br />
nuostabûs þmonës. Sutikæs tokio pobûdþio sutrikimà<br />
turintá në neátartum, jog kartais juos apima begalinis<br />
liûdesys, tuðtumos <strong>ir</strong> vienatvës jausmas, noras kuo<br />
greièiau palikti ðá pasaulá <strong>ir</strong> iðsivaduoti ið to nepakeliamo<br />
liûdesio <strong>ir</strong> nerimo, palikti tuos, kuriuos myli <strong>ir</strong> tai todël,<br />
kad tà akim<strong>ir</strong>kà per sunku likti <strong>ir</strong> gyventi. Taèiau jie<br />
pasiliko – <strong>ir</strong> tai yra svarbiausia, todël labiausiai uþ viskà<br />
norëjosi matyti juos laimingus, parodyti, kad yra
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
reikalingi, kad vertingi <strong>ir</strong> gali iðmokti ko nemoka, gali<br />
pasitikëti, rasti draugà, atrasti save <strong>ir</strong> pamatyti prasmæ.“<br />
Nug<strong>ir</strong>stas pokalbis<br />
Þmoniø Palangoje nebuvo labai daug, na, jø ðiek<br />
tiek pagausëjo liepos mën. pradþioje, po Karaliaus<br />
Mindaugo dienos minëjimo. Tad nesutikti savo<br />
„kompanijos“ þmoniø Palangoje buvo neámanoma. Teko<br />
nug<strong>ir</strong>sti pokalbá apie mus.<br />
–Tie, kurie atvaþiuoja ið ligoninës turbût<br />
draugiðkesni?<br />
– Na, taip, o ðie, ið klubø, þinai, jie tokie „special“<br />
(angl. ypatingi; iðsk<strong>ir</strong>tiniai).<br />
Linkiu visiems nebûti tais „special“.<br />
Veronika<br />
Bendravau su<br />
visais, bet turbût<br />
daugiausia su Veronika.<br />
Mielas <strong>ir</strong> brangus man<br />
ðis vardas, nes mano<br />
amþinatilsá baba (mûsø<br />
kraðte taip áprasta<br />
vadinti moèiutes) taip<br />
pat neðiojo Veronikos<br />
vardà. Veronika buvo<br />
geros nuotaikos,<br />
niekuo nesiskundë,<br />
dþiaugësi, kad bûdama<br />
aðtuoniasdeðimt<br />
septyneriø teturi tik dvi ligas, kurios nekelia skausmo –<br />
cukraligæ <strong>ir</strong> padidintà spaudimà. Veronikos gyvenimas<br />
toli graþu nebuvo lengvas. Anksti tapo naðlaite, pabuvus<br />
piemenaite ið karto iðëjo tarnauti svetimiems.<br />
Apsigyvenusi Vilniuje, 26 metus kenksmingomis darbo<br />
sàlygomis d<strong>ir</strong>bo gamykloje, galvanikos ceche. Ðeimoje<br />
laimës taip pat neatrado, savo meilæ atidavusi vyrui,<br />
serganèiam sunkia psichikos liga. Paþinojome jos a. a.<br />
Mykolà, kuris, deja, ðeimoje nebuvo labai geras vyras.<br />
Po visø gyvenimo audrø Veronika nusipelnë auksinio<br />
amþiaus teikiamos ramybës <strong>ir</strong> palaimos. Deja, jau kelis<br />
metus neiðsisprendþia paveldëjimo klausimai – viena<br />
giminaitë gvieðiasi jos buto <strong>ir</strong> net Mykolo santaupø.<br />
Veronika nepaprastai dþiaugësi, kad klubo vadovë<br />
D. Survilaitë jai suteikë galimybæ paatostogauti<br />
Palangoje.<br />
Iðleistuviø vakaras<br />
Patiko kasdien lepintis jûra <strong>ir</strong> puikiu oru, taèiau<br />
dienos bëgo kaip paðëlæ. Atëjo iðleistuviø vakaras.<br />
Kiekvienas kambarys pristatë savo bendrus darbus: prieð<br />
keletà dienø mums buvo duotos jûros putos plokðtës, ant<br />
kuriø turëjome sukurti paveikslus. Iðradingai kûrëme<br />
25<br />
kompozicijas ið áva<strong>ir</strong>iø èia pat rastø þoleliø, lapø, plunksnø,<br />
kriaukleliø, ðakeliø <strong>ir</strong> t.t. Savo darbelá pavadinome – „Tu<br />
numegzk man, mama, jûrà“ (pagal Elenos Mezginaitës<br />
eilëraðtá „Tu numegzk man, mama, kelià“) – jûra mûsø<br />
paveiksle iðties buvo numegzta – ið puriø melsvø<br />
Svetlanos ðalikëliui sk<strong>ir</strong>tø siûlø...<br />
Personalas paruoðë skanias vaiðes: nutarëme<br />
pasivaiðinti po stogu, o vëliau sus<strong>ir</strong>inkome pavësinëje. Visi<br />
dëkojo uþ buvimà kartu, o Veronikos padëkos kalba kai<br />
kuriuos privertë <strong>ir</strong> aðarà nubraukti. Vieni skaitë poetø <strong>ir</strong><br />
savo eiles, „Kûlgrindos“ nariai dainavo savo „f<strong>ir</strong>mines“<br />
daþnutes bei dainas, ðiaulietis Darius perskaitë V. Putino<br />
eilëraðtá apie Baltijos jûrà. Vakare Veronika vël<br />
„sublizgëjo“ savos iðminties perlais. Visiems ji papasakojo<br />
ðtai tokià istorijà:<br />
Kartà gyveno trys broliai. Prieð m<strong>ir</strong>damas, tëvas jiems<br />
davë ðtai toká patarimà: „Niekada niekam nesakykite<br />
„Padëk, Dieve“, skaniai valgykite <strong>ir</strong> gerai miegokite“.<br />
Broliai taip <strong>ir</strong> padarë: vaikðèiojo po kaimà iðdidûs, niekam<br />
nelinkëjo „padëkdie“, skaniai valgë, gerai miegojo, bet<br />
netrukus atsidûrë didþiam skurde. Broliai net kaltino tëvà,<br />
kuris patarë taip elgtis. Galø gale jie nusprendë kreiptis á<br />
kaimo iðminèiø, kuris jiems paaiðkino tëvo iðtarmæ:<br />
niekam nesakyti „Padëk, Dieve“, reiðkia, p<strong>ir</strong>miems,<br />
anksèiau visø nueiti á darbà, tuomet kiti, o ne jie sveikinsis<br />
<strong>ir</strong> linkës „padëkdie“. Jei broliai d<strong>ir</strong>bs, tai uþsid<strong>ir</strong>bs, tuomet<br />
galës skaniai valgyti, o pavargusiø po dienos darbø jø lauks<br />
pats saldþiausias miegas...<br />
To neturi jauni...<br />
Manau, uþ mano atv<strong>ir</strong>umà niekas neásiþeis. Juk<br />
bendrystë gydo geriau nei vaistai, o draugystë svarbiau<br />
uþ viskà – tai ne smulkmenos <strong>ir</strong> klaidos, ið kuriø nuolat<br />
mokomës. Po ðios vasaros labiau suprantu, kodël mano<br />
mamai taip labai patinka J. Strielkûno eilëraðtis „To neturi<br />
jauni“.<br />
Veronika <strong>ir</strong> Monika.
26<br />
Mûsø kûrinys.<br />
Aèiû Veronikai <strong>ir</strong> visiems visiems, kurie dalijosi su<br />
mumis vasaros dþiaugsmais <strong>ir</strong> malonumais.<br />
Jonas Strielkûnas<br />
To neturi jauni<br />
To neturi jauni: atminimo, kuris tartum krislas,<br />
Tartum ðvytintis, geliantis krislas aky,<br />
Kai vidurnakèio lempa teapðvieèia tik mëlynas gyslas<br />
Tavo rankø, kai, jom pas<strong>ir</strong>ëmæs, verki.<br />
To neturi jauni: praþudyto pavasario mëlio<br />
V<strong>ir</strong>ð dulkëto miestelio, v<strong>ir</strong>ð dilgyniø þiedø patvoriuos,<br />
V<strong>ir</strong>ð suknelës þalios, kuri tau jau seniai atðlamëjo<br />
Tartum liepa, liûdnai nudaþyta vakarës þaros.<br />
To neturi jauni: tokio didelio, ðvento rugpjûèio<br />
Su kermoðiaus veþimais, su Marijos Dangun Ëmimu,<br />
Su tuo vasaros vëju, kurs taip ðviesiai vidudieny puèia,<br />
Kad <strong>ir</strong> tau po skaudþiø netekèiø pasidaro ramu.<br />
To neturi jauni: begalinës miglos rudeninës,<br />
Kai ðeðëliais pav<strong>ir</strong>sta <strong>ir</strong> medþiai, <strong>ir</strong> þmonës visi.<br />
To neturi jauni: prarastos <strong>ir</strong> ieðkotos tëvynës,<br />
Tos, kuri <strong>ir</strong> iðauðus tau vis tiek neatrodo ðviesi.<br />
To neturi jauni: gleþno þodþio augimo uþ grotø,<br />
Katakombø, kur uþdraustà knygà per naktá skaitai.<br />
To neturi jauni: mylimiausiø draugø paðarvotø,<br />
Kai veide tavo lieka jø þvakiø gelsvi atðvaitai.<br />
To neturi jauni reþisieriai, poetai, pieðëjai,<br />
Lyg rugiai, dar në sykio kietø spragilø nekulti, –<br />
Atlantidos ðeðëliø, praeities, kur seniai atvieðëjai,<br />
Bet kuri it uoloj iðkalta nejudrioj atminty.<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
Laiðkai klubui<br />
Gyvenu tarp Rokiðkio <strong>ir</strong> Kupiðkio, Kupiðkio rajone,<br />
Skapiðkio seniûnijoje, Laièiø kaime. Kaime, kurá<br />
daugelis vadina uþkampiu. Taèiau taip nëra.<br />
Uþ trijø kilometrø driekiasi kelias Panevëþys –<br />
Obeliai – Daugpilis. Aplink miðkai – Gûrø miðkas,<br />
Skapag<strong>ir</strong>is, netoliese teka upë Ðetekðna, kurioje veisiasi<br />
net vëþiai. Notigalës aukðtapelkëje daug eþerø. O vasarà<br />
uogø, grybø – tik noro turëk rinkti. Netoliese<br />
geleþinkelis. Gaila, keleivinio traukinio greit neliks.<br />
Tad gyventi galima net sus<strong>ir</strong>gus psichikos liga. Kai<br />
atmintinai iðmokau Sauliaus Peèiulio knygà „10<br />
sëkmingo gyvenimo paslapèiø asmenims, turintiems<br />
psichikos sveikatos problemø“, perskaièiau kalnà<br />
psichologiniø knygø <strong>ir</strong> áva<strong>ir</strong>ios kitokios literatûros,<br />
pamaniau: neprapulsiu, gyvensiu... Svarbiausia – norëti<br />
gyventi <strong>ir</strong> nemesti tø pomëgiø, kurie buvo iki susergant.<br />
O mëgstu að daug kà.<br />
Didþiausias mano pomëgis – knygø skaitymas.<br />
Nors netapau bibliotekininke, turiu daug knygø<br />
namuose. Tai knygos neleido palûþti sunkiais gyvenimo<br />
momentais. Net <strong>ir</strong> dukras auklëjau pasitelkusi á pagalbà<br />
knygas.<br />
Kitas mano pomëgis – gëlës. Jø auginu daug – <strong>ir</strong><br />
kambariniø, <strong>ir</strong> lauke. Kaimynës daþnai ateina kokios<br />
gëlytës. Þinoma, <strong>ir</strong> knygø apie gëles turiu. Juk yra<br />
gëlytës, kuriø bet kaip neauginsi. Tik að stengiuosi<br />
auginti atsparesnes veisles, kad iðtvertø tà laikà, kai<br />
mano sveikata pablogëja. Juk taip graþu, kai pavasará<br />
kalasi daigeliai. Stebëti, kaip jie auga. Sëju <strong>ir</strong> egzotiðkø<br />
augalø, pavyzdþiui, kaktusø. Tik jie auga daug lëèiau<br />
nei kitos gëlës. Smagu, kai ið aguonos dydþio augalëlio<br />
iðauga didelis, spygliuotas lyg eþys kaktusas. Þinoma,<br />
ne viskas sekësi net <strong>ir</strong> auginant kaktusus. Neþinodama<br />
nusip<strong>ir</strong>kau uþkrëstà miltuotaisiais skydamariais. Tai kol<br />
iðsiaiðkinau, kaip juos naikinti, iðmeèiau pusæ kaktusø<br />
kolekcijos. O jø buvo apie 40. Bet nëra to bloga, kas<br />
neiðeitø á gera.„Dykuma“ namie jau buvo nusibodusi.<br />
Dabar renku <strong>ir</strong> kitus kaupianèius drëgmæ augalus<br />
(sukulentus). Dël tø gëlyèiø mano uþuolaidos namie<br />
tokios, kad á kambará patektø kuo daugiau ðviesos.<br />
Tokios dar <strong>ir</strong> pigesnës...<br />
Ir tai dar ne viskas. Mëgstu siûti, megzti, nerti<br />
vàðeliu. Kai nusibosta skaityti knygas, sëdþiu su<br />
mezginiu rankose. Taip prieð vienas Kalëdas ats<strong>ir</strong>ado<br />
vàðeliu nertø snaigiø rinkinys. Svarbiausia, kad niekas<br />
tokios neturi!<br />
Bet <strong>ir</strong> èia ne paskutinis mano pomëgis. Dar mëgstu<br />
laikyti naminius gyvûnëlius. Turiu du ðuniukus. Vienas<br />
lauke „lenciûginis“, kitas kambarinis. Ta kambarinë<br />
Pekino veislës kalytë Akita – didþiausias mano
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
dþiaugsmas. Ji visai nepikta, nors svetimus aploja. Smagu<br />
su ja po laukà pasivaikðèioti. O kaip Akita jauèia mano<br />
nuotaikas! Ypaè, kai bûnu namie viena. Ðvelniai<br />
prisiglaudþia <strong>ir</strong> rankas laiþo, kai man liûdna, arba þaidþia<br />
su kamuoliuku, kai linksma. Turiu knygø <strong>ir</strong> apie ðunø<br />
prieþiûrà, veisles.<br />
Prisijaukinau tris laukinukus kaèiukus. Gaila, kad<br />
jø kambaryje negalima laikyti. Jiems baisu, tada jie<br />
gailiai kniaukia. O lauke labai mieli. Ir murkia glostomi,<br />
<strong>ir</strong> þaidþia. Tik laukinukai yra tokie kaèiukai, kurie mëgsta<br />
laisvæ. Pareina <strong>ir</strong> iðeina, kada nori, leidþiasi glostomi –<br />
taip pat, kada nori. Bet vis tiek juos myliu.<br />
Atrodytø, kam tiek kaèiø? Taèiau pamelþus karves<br />
man patinka koká kaèiukà pagavus patampyti, nervus<br />
nuraminti. O <strong>ir</strong> pelytes jie gaudo. Tik pienuko ðlakelio<br />
reikalauja. O prisijaukinimas man pats ádomiausias. Juk<br />
tie kaèiukai ið pradþiø <strong>ir</strong> ðnypðèia, <strong>ir</strong> kanda. Bet kai katë<br />
jø nebemaitina, jie bûna alkani. O alkis priverèia ieðkoti<br />
maisto. Uþtenka ápilti pieno, <strong>ir</strong> jie jau mano. Tik nereikia<br />
skubëti. Ið pradþiø paglostau, po to bandau paimti á<br />
rankas. Po kokios savaitës kaèiukas jau murkia. Kitiems<br />
prijaukinti reikia <strong>ir</strong> dviejø savaièiø. Juk tie kaèiukai tokie<br />
sk<strong>ir</strong>tingi... Þinoma, turiu knygø <strong>ir</strong> apie kates.<br />
Dar – 4 karvës, 2 telyèios, kurios mano tvarte. Tie<br />
gyvulëliai padeda leisti á mokslus dukras.<br />
Neásivaizduoju gyvenimo be gyvuliø, be gyvûnëliø.<br />
Að kaimietë. mano seneliai <strong>ir</strong> tëvai gyveno ûkiðkai. O<br />
fizinis darbas – geriausias vaistas nervams gydyti. Tuo<br />
ásitikinau.<br />
Bet daug sunkiau bûtø uþsiimti mëgstama veikla,<br />
jei gyvenèiau visiðkai viena. Be þmoniø. Ypaè dëkinga<br />
Laièiø kaimo moterims, kurios <strong>ir</strong> bëdoje padëjo, <strong>ir</strong><br />
dþiaugsme sutariam. Susitikus nei klausdavo, nei<br />
pasakotis reikëjo. Tiesiog reikiamu momentu pasakydavo<br />
reikiamus þodþius. Tai Genutë, Alma, Jolanta, Vandutë,<br />
Irena <strong>ir</strong> kitos. Ypaè smagu, kad kultûros namø d<strong>ir</strong>ektorë<br />
Lena visada primena, kada koks renginys pas jà vyksta.<br />
Buvo surengusi mano <strong>ir</strong> dukros darbø parodëles. Þino,<br />
kad ne visada perskaitau skelbimus. Juk kaime <strong>ir</strong> á<br />
koncertà bilietas pigesnis nei mieste, <strong>ir</strong> nemokamø<br />
renginiø bûna.<br />
Kaimo bibliotekininkë Siga visada parekomenduoja<br />
kokià nors knygà. Juk visoms trokðtamoms perskaityti<br />
knygoms pinigëliø neuþtenka...<br />
Auginant dukras studentes tenka <strong>ir</strong> savo kulinarinius<br />
sugebëjimus parodyti, ið nieko pagaminti viskà. Kai knygø<br />
apie valgiø gamybà neuþtenka, vël einu á kaimà. Ypaè<br />
pas Jolantà. Tada ið visø receptø belieka sukurti savo <strong>ir</strong><br />
gaminti.<br />
Kartais bûna sunku iðs<strong>ir</strong>inkti drabuþius. Gal liga<br />
kalta, kad ilgà laikà gyvenau uþsidariusi nuo pasaulio,<br />
gal buvæs vyras, gal mano charakteris. Ðito jau neþinau.<br />
Taèiau norëdama graþiai, tvarkingai atrodyti, pagalbos<br />
praðau nepakeièiamos pagalbininkës sesers Redos. Juk<br />
daugelis kaime þino, kad sergu psichikos liga. todël<br />
27<br />
stengiuosi bûti pasitempusi, iðdidi. O mano þinios <strong>ir</strong><br />
pat<strong>ir</strong>tis kartais padeda <strong>ir</strong> kitiems kreiptis á gydytojà, jei to<br />
reikia. Nors pusei mano giminës liga – grieþta paslaptis,<br />
taèiau, kai þmogus mane paþásta, jau nebijau to pasakyti.<br />
Tai toks tas mano gyvenimas Laièiuose. Savo vietà<br />
að radau. Ir tuo labai dþiaugiuosi. Galiu dràsiau eiti á<br />
prieká, nesida<strong>ir</strong>ydama á praeities klaidas. GALIU<br />
GYVENTI.<br />
Marytë<br />
Knygø lentynoje<br />
Julija Ðvabaitë-<br />
Gylienë<br />
„Stikliniai<br />
ramentai“<br />
Leidykla VAGA,<br />
2004 m.<br />
Perskaièiusi ðià knygà,<br />
prisiminiau anekdotà.<br />
Velnias kiek ámanydamas<br />
gundë vyriðká nusidëti. Jis<br />
galëjo rinktis: pasigerti,<br />
permiegoti su svetimo þmona arba nuþudyti þmogø. Na,<br />
vyras pas<strong>ir</strong>inko paèià lengviausià nuodëmæ <strong>ir</strong>... prisigërë.<br />
G<strong>ir</strong>tam labai graþi pas<strong>ir</strong>odë kaimyno þmona – juos uþtiko<br />
teisëtas moters vyras <strong>ir</strong>, gindamasis nuo ápykusio<br />
sutuoktinio, tas vyriðkis sudavë m<strong>ir</strong>tinà smûgá...<br />
Ðioje knygoje papasakota istorija toli graþu ne<br />
anekdotiðka, bet skausmingai dramatiðka. Stikliuko<br />
nevengiantis vyras taip pat iðgyvena panaðø nuopuolio<br />
ratà, ið kurio, rodos, nebëra galimybës iðtrûkti.<br />
Didþioji knygos dalis – tai moters pasakojimas, kà<br />
iðgyveno jauna ðeima, kuriai karo metais teko bëgti ið<br />
Vilniaus, o vëliau trauktis á JAV. Vilèiø teikianti dviejø<br />
menininkø – raðytojo Tomo <strong>ir</strong> dailininkës Magdalenos,<br />
vyro ðvelniai Madeleine (Madlen) vadinamos – meilë<br />
iðgyvena daug likimo smûgiø, bet pabëgëliø <strong>ir</strong> emigrantø<br />
dalia gal nebûtø tokia skausminga <strong>ir</strong> sudëtinga, jei ne vyro,<br />
ðeimos tëvo, g<strong>ir</strong>tuoklystë.<br />
Nors ávykiai <strong>ir</strong> þmonës ðiame romane yra autorës<br />
fantazijos vaisius, ji kalba p<strong>ir</strong>muoju asmeniu, todël ði<br />
istorija atrodo dar tikroviðkesnë <strong>ir</strong> átikinamesnë.<br />
Magdalena: „Slepiuosi nuo visø, nepasisakau net<br />
Salomëjai savo rûpesèiø. Jau <strong>ir</strong> taip esu jai ásiskolinusi.<br />
Ilgai slëpiau nuo jos, kad Tomas smarkiai geria. Jauèiau,<br />
þino ji, bet tyli. Slëpiau <strong>ir</strong> nuo kunigo Strazdo, nuo visø...<br />
Kai mane aplankydavo, sakydavau, kad Tomo nëra<br />
namie. O tuo laiku jis g<strong>ir</strong>tas gulëdavo miegamajame,<br />
purvinas, susiglamþæs. Meluodavau, sakydavau, kad ðtai
28<br />
turiu greitai su vaikais „labai svarbiu reikalu“ iðeiti...<br />
Bijodavau, kad Tomas atsikëlæs nepradëtø ðaukti, bartis...<br />
Paimdavau tada pieðtukà, popieriaus <strong>ir</strong> iðeidavau su<br />
vaikais ið namø. Klajodavau gatvëmis, sëdëdavau parke;<br />
jie þaisdavo, o að pieðiau... Gráþdavome atsigavæ,<br />
rasdavome Tomà jau atsikëlusá, benarðantá spintose, kaþko<br />
ieðkantá...“<br />
Magdalena kaltina <strong>ir</strong> save, kad nemokëjo prabilti á<br />
vyrà, bûti ta stipria jëga, á kurià jis bûtø ats<strong>ir</strong>ëmæs:<br />
„Verkiau, praðiau, pykau, ðaukiau, grasinau, tylëjimu<br />
bandþiau tave gelbëti. Alkoholis visà laikà tau buvo kaip<br />
anestezijos kaukë, pabëgimas nuo savæs, visø tavo<br />
problemø, nepasisekimø sprendimas, vis dar svajojant,<br />
kad tapsi þymiu raðytoju“.<br />
Pr<strong>ir</strong>eikia daug skausmingø pat<strong>ir</strong>èiø, net tragedijø,<br />
kol galø gale klystantis <strong>ir</strong> klumpantis, aistrø valdomas<br />
romano personaþas suvokia: „Bet... að esu daugiau negu<br />
g<strong>ir</strong>tuoklis“, bijo – „Tik pamaèius tas aludes mane suima<br />
baimë... Kad vël neatkrisèiau“ <strong>ir</strong> pas<strong>ir</strong>yþta: „Taip, að imu<br />
likimo naðtà. Buvau luoðas. Ëjau per gyvenimà lyg su<br />
stikliniais ramentais. Dabar jauèiu, kad galiu iðsitiesti...“<br />
Knygà paraðiusi poetë <strong>ir</strong> raðytoja Julija Ðvabaitë-<br />
Gylienë pasakoja: ...Prieð daugelá metø po skaudþiø<br />
iðgyvenimø m<strong>ir</strong>ðtanèiai bièiulei paþadëjau paraðyti<br />
novelæ, apysakà ar romanà apie alkoholizmà, kuris<br />
sugriauna ne tik þmogaus, ðeimos, bet <strong>ir</strong> visuomenës<br />
gyvenimà. Tas praðymas mane ilgai kankino. Þinojau,<br />
kad tai ádomi <strong>ir</strong> dëkinga, taèiau labai sunki tema raðytojui,<br />
o mûsø literatûroje lyg <strong>ir</strong> neiðnaudota. Paþadas v<strong>ir</strong>to<br />
Atostogos<br />
Made<strong>ir</strong>a – nuostabaus<br />
gamtovaizdþio <strong>ir</strong><br />
saldaus vyno sala<br />
Danguolë Survilaitë<br />
Balandþio mënesá kartu su vyru Edgaru buvome<br />
trumpø atostogø Portugalijos saloje Made<strong>ir</strong>oje (trumpø<br />
– nes paèioje saloje praleidome tik 6 dienas, dar beveik<br />
dvi dienas uþtruko kelionë, kadangi vykome ið Varðuvos).<br />
Atostogas laikau nevykusiomis, nes buvo per daug<br />
trumpos, buvo ganëtinai ðalta (apie 18 laipsniø),<br />
apsiniaukæ, debesuota, beveik kasdien lijo. Maudytis<br />
neteko, nedaug kà pamatëme, laikà daugiausiai leidome<br />
vieðbutyje. Buvau pervargusi, gal jau tada s<strong>ir</strong>gau, nelabai<br />
turëjau noro daug vaikðèioti.<br />
Tiesà sakant, atostogas derinome prie anûkës Onos<br />
moksleiviø atostogø, galvojome su ja kur nors nuvykti. Á<br />
Turkijà vaþiuoti dar buvo per anksti. Dël klimato<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
realybe. Pamaþu kaupësi medþiaga, bandþiau lipdyti<br />
romano herojø – mylintá, kenèiantá, paklydusá savo aistrø<br />
dþiunglëse. Taipgi norëjau parodyti moters – menininkës<br />
– gyvenimà prieðtaringø situacijø, emocijø, praradimø <strong>ir</strong><br />
dþiaugsmø arenoje, ant savo peèiø neðanèià keleriopà<br />
gyvenimo naðtà. Be to, norëjau parodyti þmogaus<br />
prisikëlimà, kuris kiekvienam ámanomas, o mûsø<br />
lietuviðkame gyvenime net, sakyèiau, bûtinas, turint<br />
galvoje iðlikimo viltá...<br />
Romanà iðleido leidykla VAGA 2004 metais. 1985<br />
m. romanas „Stikliniai ramentai“ laimëjo „Draugo“<br />
premijà <strong>ir</strong> buvo pavadintas „p<strong>ir</strong>mu tikru feministiniu<br />
romanu iðeivijoje“ (Lietuviø egzodo literatûra. – Chicago,<br />
1942, p. 542).<br />
Julija Ðvabaitë-Gylienë gimë 1921 m. geguþës 21<br />
d. Èyèkø kaime, Vilkaviðkio raj. 1939 – 1943 m. studijavo<br />
prancûzø kalbà <strong>ir</strong> literatûrà VDU. 1944 m. pasitraukë á<br />
Vokietijà, 1946 m. iðvyko á Australijà, 1960 m. persikëlë<br />
gyventi á JAV. Nuo 2001 m. – Lietuvos raðytojø sàjungos<br />
(LRS) narë. Ðiuo metu gyvena <strong>ir</strong> kuria Èikagoje. Daþnam<br />
skaitytojui Julijos Ðvabaitës-Gylienës vardas geriausiai<br />
þinomas ið poezijos eilëraðèiø rinkiniø „Vynuogës <strong>ir</strong><br />
kaktusai“ (1963), „Septyni saulës patekëjimai“ (1974),<br />
„Vilties ledinë valtis“ (1981), „Tu niekur neiðëjai“ (1991),<br />
„Þiemos erðkëtis“ (1994), „Kur ðià naktelæ nakvosi“<br />
(2002). Kûrëja iðmëgino plunksnà <strong>ir</strong> dviejuose prozos<br />
kûriniuose – tai apysaka ,,Gabriuko uþraðai“ (1973; 1993)<br />
<strong>ir</strong> romanas „Stikliniai ramentai“ (2004).<br />
Garsiosiose rogëse skriejome nuo kalno...<br />
Monika Nemanytë<br />
balandþio mënesá geriausiai tinka atostogauti Kanarø<br />
salose, Egipte <strong>ir</strong> Made<strong>ir</strong>oje (mums prieinamomis<br />
kainomis). Vienoje ið Kanarø salø mûsø anûkë jau yra<br />
buvusi. Á Egiptà norëtume dar kartà nuvykti, su anûke,<br />
bet vëliau, po keleriø metø, praleisti ten daugiau laiko <strong>ir</strong><br />
aplankyti daug objektø, taèiau paskutiniuoju metu labai<br />
neramu tuose musulmonø kraðtuose. Net neþinau, kodël
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
rinkdamasi kelionæ apsistojau ties Made<strong>ir</strong>a. Gal todël,<br />
kad pernai Portugalija, kaip ðalis, paliko visai neblogà<br />
áspûdá (per ten vykusá GAMIAN – Europe suvaþiavimà<br />
– daug apie tai raðiau 2010 m. „<strong>Klubo</strong> þiniø“ þiemos<br />
numeryje (Nr. 4/50). Gal todël, kad lenkø turistinës f<strong>ir</strong>mos<br />
skelbë akcijas <strong>ir</strong> keliauti per Lenkijà yra þymiai pigiau.<br />
Kai jau apsisprendþiau <strong>ir</strong> suderinau darbe atostogas, anûkë<br />
pareiðkë, kad á jokià Made<strong>ir</strong>à su mumis nevaþiuos, jai<br />
geriau á Alytø pas kitus senelius... Gerai padarë, nes jai<br />
per atostogas svarbiausia – maudytis, todël mums bûtø<br />
reikëjæ su ja iðtisai tûnoti nedideliame dengtame baseine<br />
(atv<strong>ir</strong>ame nesimaudë beveik niekas, o vandenyne – visai<br />
niekas).<br />
Prieð kelionæ ðiek tiek pasidalijo áspûdþiais jaunasis<br />
kolega rezidentas Jonas, skautas <strong>ir</strong> keliautojas; <strong>ir</strong> knygelæ<br />
apie Made<strong>ir</strong>à paskolino. Jis keliavo po Made<strong>ir</strong>à<br />
savarankiðkai <strong>ir</strong> buvo iðsinuomojæs automobilá.<br />
Daugiausia þmoniø taip <strong>ir</strong> keliauja. Þinoma, geriausiai<br />
vykti keliese – tada samdyti automobilá apsimoka labiau.<br />
Gal kada nors vëliau taip <strong>ir</strong> padarysime... neveltui ámeèiau<br />
monetà á vandenynà (kad sugráþèiau).<br />
Kaip minëjau, kelionæ uþsisakiau per lenkø f<strong>ir</strong>mà<br />
TUI; kadangi kalbos problemø neturiu, raðiau kelioms<br />
f<strong>ir</strong>moms, rinkausi vieðbutá arèiau Made<strong>ir</strong>os sostinës<br />
Funðalo – maniau, kad bus patogiau ten daþniau<br />
nuvaþiuoti. Vyras, kaip paprastai, á paieðkø procesà<br />
nesikiðo – jam bûna gerai, kaip nuspræsiu, tiesa, vëliau<br />
„numeta“ keletà taikliø kritiðkø pastabø arba kelionëje<br />
atkreipia dëmesá á tokias detales, kokiø að niekada<br />
nepastebëèiau. Dël Edgaro átakos uþsienio ðalyse pradëjau<br />
atkreipti dëmesá á, pavyzdþiui, automobilius. Kadangi 5<br />
kartus ið eilës su anûke atostogavome Turkijoje,<br />
daþniausiai visas kitas keliones vyras <strong>ir</strong> lygina su Turkija<br />
(reikia pasakyti, kad sk<strong>ir</strong>tingai nuo Jano, kuris kitame<br />
þurnalo numeryje neigiamai pasakos apie savo atostogas<br />
Turkijoje, ten mums labai patinka). Sus<strong>ir</strong>aðinëjimas su<br />
lenkais vyko sklandþiai, gavau daug visokiø paaiðkinimø,<br />
priminimø, kad neuþm<strong>ir</strong>ðèiau, kada reikia bûti oro uoste<br />
<strong>ir</strong> pan. Prieð mënesá paðtu man atsiuntë kelialapius,<br />
bilietus, taisykles <strong>ir</strong> kt., áriðtus á tvarkingà knygutæ. Praðë<br />
paraðyti <strong>ir</strong> atsiliepimus apie kelionæ. Kadangi nelabai<br />
patiko, tai iki ðiol dar <strong>ir</strong> neparaðiau...<br />
Prieð vaþiuojant þinojau, kà bûtinai turiu pamatyti.<br />
Perskaièiau, kad tik Made<strong>ir</strong>oje yra pintos rogës, kuriomis<br />
reikia nuvaþiuoti nuo kalno; kad yra daug ypatingai<br />
nuostabiø vaizdø, kuriuos reikia pamatyti; kad yra<br />
pasivaikðèiojimo takai – „levados“, poþeminis<br />
vulkanologijos muziejus, didþiulis turgus su keistais<br />
hibridiniais vaisiais (skaièiau apie ananasø <strong>ir</strong> bananø<br />
hibridus –bananasus), kad þydi daug nuostabiø gëliø,<br />
kurias mes pripratæ matyti vazonuose <strong>ir</strong> pan. Galvojau,<br />
kad susiklosèius palankioms aplinkybëms,<br />
iðsinuomosime automobilá (gal su kuo nors susi-<br />
29<br />
kooperuosime). Deja, daugumà planø teko atidëti kitam<br />
kartui.<br />
Naktiniu autobusu anksti ryte atsidûrëme Varðuvoje.<br />
Lëktuvas á Made<strong>ir</strong>à turëjo iðskristi tik apie 16 val., taigi<br />
gerà pusdiená teko trintis Varðuvos oro uoste. Tai <strong>ir</strong> buvo<br />
didþiausias trûkumas, patv<strong>ir</strong>tinantis taisyklæ „laikas –<br />
pinigai“. Laikas slinko lëtai. Iðstudijavau oro uostà<br />
visapusiai, dar kartà ásitikinau, kad kelionës ið Varðuvos<br />
visose turizmo agentûrose tikrai þymiai pigesnës,<br />
perskaièiau du detektyvus <strong>ir</strong> t. t. Prieð pat skrydá<br />
suþinojome, kad lenkø turistinëje grupëje, skrendanèioje<br />
á Made<strong>ir</strong>à, yra 13 þmoniø (áskaitant mus).<br />
Lëktuvas á Lisabonà vëlavo, Lisabonoje buvo ðiokios<br />
tokios painiavos, kadangi informaciniuose stenduose buvo<br />
nurodyti sk<strong>ir</strong>tingi skrydþiø á Made<strong>ir</strong>à terminalai.<br />
Susigaudëme, nuvaþiavome autobusiuku á kità terminalà,<br />
laukëme dar 3 val. Ir buvome baisiai nustebæ Maderoje<br />
suþinojæ, kad visos lenkø grupës bagaþas liko Lisabonoje.<br />
Prisiminiau daug netvarkos, su kuria susidûrëme pernai<br />
GAMIAN–Europe suvaþiavime. Ko norëti ið portugalø!<br />
Jiems laikas neegzistuoja. Daugeliui pietø ðaliø gyventojø<br />
laikrodþiai nereikalingi, laiko supratimas iðreiðkiamas<br />
vienu þodþiu „manjana“ (rytoj, arba „atsipalaiduok,<br />
lëèiau“; arabai dar sako inshallah – „jei Alachas panorës“,<br />
kitaip sakant – niekada) – gal jie dël to laimingesni,<br />
„atsipûtæ“. Bagaþo sulaukëme tik kità dienà, bet uþ tai<br />
gavome ið vokieèiø skrydþiø bendrovës „Lufthansa“ po<br />
paketà higienos priemoniø <strong>ir</strong> po baltus marðkinëlius. Tai<br />
atsitiko p<strong>ir</strong>màkart, nors su vëluojanèiu bagaþu jau esu<br />
susidûrusi.<br />
Santa Kruzo promenada.
30<br />
Gyvenome Santa Kruzo miestelyje. Vieðbutis buvo<br />
ant vandenyno kranto, visai ðalia oro uosto, pakilimo<br />
takas matësi pro mûsø langà <strong>ir</strong> vëliau kasdien<br />
matydavome kylanèius <strong>ir</strong> besileidþianèius lëktuvus. Tai<br />
mûsø në kiek netrikdë, nes naktimis lëktuvai neskraidë,<br />
o Vilniuje gyvename Naujininkuose, taigi visai oro uosto<br />
kaimynystëje. Pliaþas, kuriame niekas nesimaudë –<br />
juodas: juodas smëlis, juodi akmenys, juk ne veltui sala<br />
vulkaninë, ats<strong>ir</strong>adusi po kokiø nors ugnikalniø<br />
iðsiverþimø ar kitokiø kataklizmø. Vieðbutis buvo<br />
pakankamai geras, þmoniø jame buvo nedaug,<br />
daugiausiai pagyvenusiø, buvo ramu, tylu – dar ne<br />
sezonas: jokios trankios muzikos, triukðmaujanèiø vaikø,<br />
triukðmingø naujøjø rusø, kurie uþkariavæ Turkijà <strong>ir</strong> pan.<br />
Þodþiu, pensininkø rojus. Vienas anglas, buvæs<br />
policininkas, sakë ðiame vieðbutyje poilsiauja jau 6-tà<br />
kartà. Mes, vieni ið nedaugelio, buvome iðsip<strong>ir</strong>kæ visà<br />
maitinimà. Maistas buvo skanus, daug patiekalø, keptø<br />
ant groteliø, mano mëgstamos jûrø gërybës, daþnai þuvis<br />
(labai ðvieþia, kà tik sugauta – þemynas toli, gal á já <strong>ir</strong><br />
plukdo ðaldytà, bet saloje tikrai patiekia ðvieþià). Vyras<br />
pareiðkë: Turkijoje didesnis pas<strong>ir</strong>inkimas. Alkoholio daug<br />
<strong>ir</strong> visokiø rûðiø, tik kad paskutiniuoju metu jo vartojame<br />
vis maþiau. Na, „Made<strong>ir</strong>os“ paragauti buvo bûtina, nors<br />
tai – saldus sp<strong>ir</strong>ituotas vynas, <strong>ir</strong> namo parveþtas net<br />
geresnës kokybës, brangesnis, nepradþiugino namiðkiø.<br />
Mes tokiø vynø negeriam...<br />
Santa Kruzà (Santa Cruz) ákûrë Portugalijos<br />
karalius Emanuelis 1515 m. Tai nedidelis miestelis,<br />
iðsidëstæs ant kalvø, kurios visà mûsø buvimo laikà<br />
skendëjo debesyse. Santa Kruze yra ilga pasivaikðèiojimo<br />
alëja palei vandenynà, turgus, XVI a. baþnyèia, rotuðë<br />
su XV-XVI a. Emanuelio stiliaus vitraþiniais langais,<br />
parduotuviø, kavinukiø, net didelis vandens atrakcionø<br />
parkas, kuris mûsø atostogø metu dar neveikë.<br />
Pasivaikðèiojimo takas iðdëliotas ið juodai baltø<br />
keturkampiø gabaliukø, kaip <strong>ir</strong> Lisabonoje. P<strong>ir</strong>mà mûsø<br />
atostogø dienà smarkiai lijo, bet iðtyrinëjome visà<br />
miestelá, parduotuves, þuvø turgø, kuriame ant prekystaliø<br />
buvo iðdëlioti dideli raudoni, panaðûs á jautienà, tunø<br />
mësos gabalai, kalnai jûrø gërybiø, kardþuvës <strong>ir</strong> kitos<br />
nematytos þuvys. Egzotiðki augalai dar nebuvo labai<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
suveðëjæ, bet kur ne kur þydëjo strelicijos (tai – Made<strong>ir</strong>os<br />
gëlë).<br />
Aðtuonvieèiai vieðbuèio mikroautobusai kasdien po<br />
keletà kartø vaþinëdavo á salos sostinæ Funðalà <strong>ir</strong> atgal,<br />
tik uþsisakyti vietas reikëdavo ið anksto. Taigi antrà dienà<br />
mes á já <strong>ir</strong> nuvaþiavome. Kelionë truko 15 min. Su<br />
pertraukomis lynojo. Man bûtinai reikëjo vaþiuoti tomis<br />
rogëmis. Pakilome kabanèiu veþimëliu á Monti (Monte)<br />
kalnà. Kildami apþvelgëme visà miestà – namai rausvi,<br />
balti, geltoni, net avietiniai, su oranþiniais èerpiø stogais;<br />
prie kiekvieno nuosavo namo – nedidelis sodelis, kur ant<br />
juodø uolø auga bananmedþiai <strong>ir</strong> kitokie vaismedþiai; prie<br />
kiekvieno medþio prijungtas laistymo árenginys. Þemë<br />
èia brangi, <strong>ir</strong> jos derlius brangus, kadangi viskas d<strong>ir</strong>bama<br />
rankomis.<br />
Funðalio stogai.<br />
Ant Monte kalno.<br />
Uþvaþiavæ ant kalno, sus<strong>ir</strong>adome leidimosi rogëmis<br />
vietà. Buvo nemaþa norinèiøjø leistis eilë. Malonumas<br />
kainuoja 25 eurus dviem. Ið karklo vyteliø pintà veþimà<br />
– roges (carro, tariama karu) þemyn, nuo stataus kalno,<br />
siauromis vingiuotomis gatvelëmis su dviem keleiviais<br />
apie 2 km dideliu greièiu stumia du baltais drabuþiais<br />
aps<strong>ir</strong>engæ vyrai (vadinami carre<strong>ir</strong>os – tariama kare<strong>ir</strong>uð),<br />
su siaurabrylëmis ðiaudinëmis skrybëlëmis, ant juodø<br />
skrybëliø kaspinø uþraðyta „Made<strong>ir</strong>a“. Ásibëgëjæ jie<br />
nustumia roges, o kai rogës ágauna pagreitá, uþðoka ant
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr. 2 (52)<br />
pavaþø. Pakeliu vyrai dar gàsdina – stengiasi pristumti<br />
roges kuo arèiau namø sienø: atrodo, kad tuoj tuoj<br />
trenksiesi i koká namà. O vëliau, jau nusileidus, klausia:<br />
„ Ar patiko?“ Þinoma, uþ pat<strong>ir</strong>tà malonumà reikia duoti<br />
arbatpinigiø. Na, <strong>ir</strong> didþiausias stebuklas, kad po keliø<br />
minuèiø apaèioje jau laukia tavo nuotrauka, ádëta á<br />
spalvingà segtuvà <strong>ir</strong> dar su kompaktiniu muzikiniu disku.<br />
Kadangi jokiø galimybiø pats savæs lekianèio þemyn<br />
rogëmis nufotografuoti negali – su dþiaugsmu sumoki<br />
10 eurø. Toks nuo Monti kalno nusileidimo bûdas ats<strong>ir</strong>ado<br />
Funðale XIX a., kai prekeiviams þuvimis, gyvenantiems<br />
ant kalno <strong>ir</strong> pamaèiusiems á álankà áplaukusius þvejø<br />
laivus, reikëdavo kuo skubiau nusigauti iki uosto 5 km,<br />
kad p<strong>ir</strong>mieji sup<strong>ir</strong>ktø ið þvejø sugautà þuvá. Konkurencija<br />
pagimdë naujoviðkà transporto priemonæ. Likusius iki<br />
uosto kilometrus mes nuþygiavome pësèiomis, leistis<br />
þemyn sunku nebuvo.<br />
Funðale yra keletas muziejø (tarp jø religinio meno,<br />
vyno gamybos), daug paminklø, baþnyèiø, rûmø, parkø,<br />
botanikos sodas, garsus Darbininkø turgus (Mercalo dos<br />
Lavradores), kuriame prekiaujam vaisiais, ðalia yra þuvø<br />
turgus. Darbininkø turguje ið tiesø matëme visokiø<br />
egzotiðkø vaisiø, iðaugusiø sukryþminus bananus su<br />
ananasais, marakujas su bananais, pomidorais, agurkus<br />
su papajomis <strong>ir</strong> pan. Nors prieð kelionæ þadëjau bûtinai<br />
tø egzotiðkø vaisiø nusip<strong>ir</strong>kti, bet pamaèius tikrovëje juos<br />
visus tokius suðilusius, varvanèius, su daugybe musiø<br />
aplink – be didelio gailesèio savo sumanymo atsisakiau.<br />
Darbininkø turguje.<br />
Funðalas ákurtas 1425 m., miesto teises gavo tik<br />
1508 m. Jo pavadinimas kilo ið pankolio (portugaliðkai<br />
funcho, tariasi „funðu“), tai kvepiantis þolinis prieskonis,<br />
panaðus á krapus. Funðale gyvena 120 tûkst. gyventojø.<br />
Made<strong>ir</strong>os salynas yra Atlanto vandenyne, jà sudaro<br />
dvi apgyvendintos salos: Made<strong>ir</strong>a <strong>ir</strong> Portu Santu (Porto<br />
Santo), dar kelios negyvenamos (dvi ið jø kasdien matëme<br />
pro savo vieðbuèio langà). Salyne gyvena 260 tûkst.<br />
gyventojø. Made<strong>ir</strong>a yra arèiau Afrikos (600 km nuo<br />
Maroko), nei Portugalijos sostinës Lisabonos (1000 km).<br />
Ji yra 57 km ilgio <strong>ir</strong> 22 km ploèio; kelioniø vadovuose<br />
31<br />
raðoma, kad pakanka dviejø dienø, daugiausiai – trijø, jei<br />
nori jà apþiûrëti. Salos buvo þinomo romënø <strong>ir</strong> Kartaginos<br />
jûreiviams daugiau kaip prieð 2000 metø, taèiau Made<strong>ir</strong>a<br />
buvo p<strong>ir</strong>mà kartà apgyvendinta tik prieð kelis<br />
deðimtmeèius iki Kolumbas atrado Amerikà. 1351 m.<br />
Made<strong>ir</strong>a buvo p<strong>ir</strong>mà kartà paþymëta genujieèiø<br />
þemëlapyje, 1418 m. portugalø jûrininkai p<strong>ir</strong>mà kartà<br />
ásilaipino Portu Santu <strong>ir</strong> dël salos smëlio paplûdimiø buvo<br />
pavadinta „auksine sala“. 1425 m. karalius Jonas I (Joao,<br />
tariasi Þoau) paskelbë Made<strong>ir</strong>à Portugalijos provincija <strong>ir</strong><br />
áteikë jà kaip dovanà princui Henrikui (Jûreiviui). Didysis<br />
keliautojas 1478 m. Kristoforas Kolumbas p<strong>ir</strong>mà kartà<br />
apsilankë Made<strong>ir</strong>oje kaip cukranendriø p<strong>ir</strong>klys, netrukus<br />
vedë Portu Santu generalgubernatoriaus anûkæ <strong>ir</strong> susilaukë<br />
sûnaus. Raðoma, kad Made<strong>ir</strong>oje jis mokësi jûreivystës<br />
technikos <strong>ir</strong> ruoðësi savo didþiajam atradimui.<br />
Galëèiau <strong>ir</strong> daugiau papasakoti, ko nemaèiau<br />
Made<strong>ir</strong>oje, be tikiuosi kada nors ten sugráþti <strong>ir</strong> pamatyti<br />
daugiau. Pagaliau, bus dar tø atostogø...<br />
Mûsø jubiliatai<br />
Þivilë Þ. geguþës 15 d.<br />
ðventë 40-metá. Ji dar neseniai<br />
lanko mûsø klubà, dar nedrásta<br />
pas<strong>ir</strong>aðyti pavarde, taèiau klubo<br />
nariai jà mëgsta, tai rodo, kad rodo<br />
kiek daug jø atvyko á Þivilës<br />
jubiliejinæ parodà „Klajonës“,<br />
apie kurià raðëme praeitame<br />
þurnalo numeryje. Kadangi Þivilë<br />
gana uþdara, tik parodoje apie jà ðiek tiek suþinojome.<br />
Èia pateikiame svarbiausius jos biografijos faktus: gimë<br />
1971 m. Vilniuje, dailininkø ðeimoje. Mokësi Vilniaus 43oje<br />
(dabar „Ryto“) vidurinëje mokykloje. 1987 – 1991 m.<br />
mokësi Kauno aukðtesniojoje meno mokykloje, kur ágijo<br />
meninio audimo specialybæ. 1992 – 1998 m. studijavo<br />
Vilniaus dailës akademijos grafikos specialybæ. Þivilë<br />
kuria estampus, ekslibrisus, tapo ant ðilko, iliustruoja<br />
knygas. Dalyvauja parodose. Nuo savæs galime pr<strong>ir</strong>aðyti:<br />
dviejø mûsø iðleistø atv<strong>ir</strong>ukø <strong>ir</strong> keturiø þurnalo v<strong>ir</strong>ðeliø<br />
autorë. Ir dar: draugiðka, mandagi, kultûringa,<br />
nesavanaudë.<br />
Linkime tau, Þivile, daug sveikatos <strong>ir</strong> naujø<br />
kûrybiniø pasiekimø!<br />
B<strong>ir</strong>þelio 30 d. Tautginas<br />
Leonas Bliûdþius paþymëjo<br />
65-metá. Jubiliejus ne<br />
„apvalus“, o „pusinis“, bet<br />
iðkilmingai atðventëme já<br />
klubo sus<strong>ir</strong>inkime, mat<br />
prisiskaitæs spaudos, kurioje<br />
raðoma, kad Lietuvos vyrai
32<br />
gyvena tik 65 metus (vidutiniðkai!), Tautginas nusprendë,<br />
jog ðie metai jam – paskutiniai.<br />
Linkime mûsø draugui sulaukti dar ne vieno<br />
jubiliejaus!<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ nariai<br />
Marijaus linkëjimai<br />
Pradedu nuo norø. Noriu, kad klubas <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ <strong>ir</strong><br />
toliau klestëtø, noriu palinkëti D. Survilaitei dar daugiau<br />
sveikatos (tik nepagalvokite, kad padlaiþiauju). Kai raðiau<br />
ðá straipsnelá, tuo metu vienai mûsø klubo narei buvo<br />
labai sunku. Taigi klubo vardu noriu jai palinkëti<br />
iðtvermës <strong>ir</strong> kantrybës, <strong>ir</strong> tegul Dievas jai duoda sveikatos.<br />
Noriu pasakyti, kad man labai brangus ðis klubas. Að<br />
nemeluoju, o sakau tiesà, o ypaè labai myliu <strong>ir</strong> gerbiu<br />
klubo vadovæ. Noriu pasakyti <strong>ir</strong> tai, kad pats iðgyvenau<br />
sunkià ligà, nes visai neseniai gráþau ið ligoninës.<br />
Labai suprantu klubo vadovæ, jai tikrai nelengva.<br />
Sunku, kai be kitø problemø dar iðkyla <strong>ir</strong> problemos,<br />
kaip iðlaikyti klubà, kaip padaryti, kad þurnalas neiðnyktø.<br />
Tai <strong>ir</strong>gi kainuoja daug nervø. Daug kas nenori raðyti á ðá<br />
þurnalà <strong>ir</strong> nenori jo finansuoti. Manau, kad jie tingi. Kitos<br />
prieþasties nematau. Kartais dar pagalvoja, o kam tas<br />
þurnalas ið viso reikalingas: gyvenom <strong>ir</strong> gyvensim be jo,<br />
Kam á já raðyti, vis tiek niekas pinigø uþ tai neduoda! Jie<br />
nesupranta, kad man sunkiausiu momentu ðis þurnalas<br />
labai padëjo. Kai að gulëjau ligoninëje, man klubo vadovë<br />
atneðë naujai iðleistà <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þurnalà. Man tarsi ðviesa<br />
tunelio gale pas<strong>ir</strong>odë: vadinasi, dar já leidþia, reiðkia, kad<br />
dar ne viskas prarasta. Beje visiðkai nesvarbu, kiek metø<br />
yra vedëjai. Kai kurie pagalvos, kad Survilaitë jau paseno,<br />
kad <strong>ir</strong> kiti jau paseno, taèiau að nepasiduodu, o laikausi<br />
optimistiðkai, <strong>ir</strong> man visiðkai nesvarbu, kad sako jog esu<br />
naivuolis <strong>ir</strong> taip toliau. Labiausia mano manymu, reikia<br />
noro, pastangø <strong>ir</strong> darbo, amþius tikrai nëra svarbu. Mane<br />
taip iðmokë universitete, o kartu seneliai <strong>ir</strong> tëveliai, kurie<br />
mane labai mylëjo <strong>ir</strong> myli.<br />
Tai tiek að norëjau pasakyti.<br />
Marijus Martinkënas<br />
<strong>Klubo</strong> nariui Andþejui M<strong>ir</strong>onovui reiðkiame nuoð<strong>ir</strong>dþià<br />
uþuojautà m<strong>ir</strong>us tëvui.<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ nariai<br />
<strong>Klubo</strong> <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ þinios, 2011, Nr.2 (52)<br />
Leidþia Klubas <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“ (Respublikinë psichikos sutrikimø patyrusiø asmenø <strong>ir</strong> jø draugø organizacija).<br />
Redkolegija: D. Survilaitë (redaktorë), Z. Samsanavièiûtë, M. Nemanytë, D. Gaurilèikienë, E. Maþonas (kalbos<br />
redaktorius).<br />
Maketavo: L. Jakovuk<br />
Redakcijos adresas:<br />
Klubas <strong>„13</strong> <strong>ir</strong> Ko“, Parko 15, LT-11205 Vilnius<br />
Tel.: (8~5) 267 06 13. Faks.: (8~5) 267 15 03<br />
El. paðtas: info@club13.lt<br />
www.club13.lt<br />
Turinys<br />
Uþs. Nr.111109. T<strong>ir</strong>aþas 550 egz. Spausdino UAB „VIP Spauda“. Paneriø g. 34, Vilnius<br />
<strong>Klubo</strong> veikla – beprasmë(?) .............2<br />
Pasaulio sveikatos organizacijos<br />
rekomendacijos, kaip kovoti su<br />
psichiatrijos <strong>ir</strong> psichiatrø stigma .......3<br />
Nevyriausybiniø organizacijø veikla<br />
teikiant socialines paslaugas<br />
psichikos negalià turintiems<br />
asmenims.........................................7<br />
<strong>Klubo</strong> kronika ...................................8<br />
Pacientams – tik saugûs vaistai!......9<br />
Teito galerijoje ................................10<br />
Pasveikimo viltis – tai, ko trokðtame<br />
labiausiai ........................................ 11<br />
Konferencijoje Suomijoje ...............16<br />
Prezidentûroje apie socialiai<br />
paþeidþiamus asmenis ..................21<br />
Vasaros miniatiûros ið Palangos ...23<br />
Knygø lentynoje .............................27<br />
Made<strong>ir</strong>a – nuostabaus gamtovaizdþio<br />
<strong>ir</strong> saldaus vyno sala .......................28<br />
Mûsø jubiliatai ................................31<br />
Marijaus linkëjimai .........................32<br />
Kodas 191937941<br />
Sàsk. Nr. LT34 7300 0100 0246 4311<br />
AB bankas SWEDBANK
Change language