Zurnalas teorine dalis.pdf po viena lapa

kita vertus, norėjau jas sulaužyti ir
pareikšti savo nuomonę šia tema, sudaryti
tam tikrą chuliganizmą.
Manau, kad šiuolaikinis dizaineris
turėtų žvelgti į šį visų knygų ir žurnalų
dizaino reikalavimų ir taisyklių
rinkinį ir gali visa tai pažeisti savo
nuožiūra, kurdamas savų taisyklių
rinkinį.
Žinoma, reikia kurti ritmą, tai labai
svarbu. Kurti dramaturgiją.
Pavyzdžiui, dirbdama su žurnalu
įsivaizdavau, kad vaikštau po ekspoziciją
kurioje skaitytojas turėtų
patirti įtampos, atokvėpio akimirkas.
Man patinka, kai viskas juda
tam tikroje sistemoje, vėliau aš ją sunaikinu
ir sukuriu kažkokią naują
sistemą. Iš pat pradžių žurnalas
turėjo vieningą tinklelį, tačiau vėliau
atvartai buvo sudaromi skirtinguose
tinkleliuose,o kartai net neturėjo
jo. Mano manymu, žurnalas tada
pradeda iš tikrųjų kvėpuoti, veikti
emociškai. Man patikdavo dirbti su
nuotraukų albumu- jas modifikuoti,
perkelti, karpyti. Nuotrauka žurnale
neveikia kaip savarankiškas kūrinys
galerijoje, ji paklūsta žurnalo formatui
ir čia ji gyvena visiškai kitaip:
kai kur apkarpyta, kai kur uždedama
ant kokio nors teksto puslapio. Ir
ten gali prasidėti arba konfliktas su
tekstu, arba atvirkščiai, tekstas gali
ją kažkaip pabrėžti savo akcentais.
Vaizdinė medžiaga nereiškia formalaus
pateikimo, kad reikia ją tiesiog
įterpti į savo dizaino maketą
.Priešingai, reikia kažkaip tai pajausti,
su ja susikalbėti, kad prasidėtų
kažkoks naujas gyvenimas.
Studijuodama akademijoje, visuomet
stengiausi darbus atlikti ypatingai
kruopščiai, preciziškai. Atlikdama
užduotis su leidiniais, visada laikiausi
numatyto tinklelio išdėstymo,
viską išmatuodavau, ypač kruopščiai
sekiau atstumus tarp teksto blokų ir
paveikslėlių ir pan. (žinoma, patys
61