Krepšinio namai Nr. 4, 2021 m. kovas

40 Moterų lyga
Moterų lyga
41
geras barjeras parodyti savo pajėgumą,
į kurį treneriai atkreipia dėmesį.
Dabar turime pavykusį projektą su
„Šiauliais“, kur rungtyniauja trys mūsų
žaidėjos. Dar trys persikėlė į LCC universiteto
komandą.
Teisybės dėlei, turiu pasakyti, kad tiek
to mano nuopelno dėl į Klaipėdą persikėlusių
žaidėjų: Viltė Andrunavičiūtė
– vienintelė panevėžietė, Ilonos
Rimšienės auklėtinė iš sporto centro,
o Evelina Razgutė – iš Plungės, Ema
Januškevičiūtė – iš Anykščių. Tačiau
Evelina ir Ema, taip pat plungiškė
Agnesė Garčinskaitė patikėjo manimi,
atvažiavo mokytis į sporto gimnaziją
ir viskas labai gerai sukrito: joms yra
smagu pas mus, aš džiaugiuosi jomis,
randame bendrą kalbą ir išeina toks
geras bendras rezultatas.
Kai dabar žiūriu moterų krepšinį,
džiaugiasi širdis, jog rungtyniauja tiek
auklėtinių, prie kurių buvau pridėjusi
ranką. Joms sekasi. Atrodo, įdiegiau
meilę krepšiniui.
– KOKS YRA TAS PASITENKINIMO
JAUSMAS: APIMA DŽIAUGSMAS
MATANT JAS RUNGTYNIAUJANT JAU
KITOSE KOMANDOSE AR LABIAU
NORĖTŲSI DRAUGE SU JOMIS SIEKTI
PERGALIŲ PANEVĖŽIUI?
– Yra dvi medalio pusės. Su moksleiviais
dirbančių trenerių darbas – ruošti
ir išleisti juos toliau. Labai džiaugiamės,
kad jos nemeta krepšinio po
mokyklos, kad žaidžia toliau ir myli
šią sporto šaką. Taip matyčiau savo
tikslą – parengti aukštesniam lygiui ir
tuo pačiu moterų rinktinei.
Žvelgiant iš kitos medalio pusės,
žinoma, labai norėčiau, kad
Panevėžyje būtų A diviziono komanda,
auklėtinės liktų ir su jomis siekčiau
aukštesnių tikslų. Tačiau kaip ir visur
– viskas siejasi su finansais, į miesto
patrauklumu. Panevėžyje nėra universitetinių
mokyklų, kuriose merginos
galėtų mokytis, todėl jos renkasi kitus
miestus. Išeina toks užburtas ratas,
nors A divizione komanda ir galėtų
būti. Tačiau kiek ji būtų patraukli žaidėjoms,
kad jos liktų Panevėžyje, kyla
kitas klausimas.
Man tikrai nėra didelės nuoskaudos,
kad jas išleidžiu. Tikrai džiaugiuosi,
kad toliau žaidžia. Matau savo įdirbį ir
darbo rezultatą, ir man dėl to malonu.
Smagu, kad vėl ateitų jaunesnės merginos,
patikėtų ir matytų galimybę kilti:
jeigu gerai startuoja B divizione, A
diviziono komandų treneriai jas tikrai
pamatysi.
– „ŠIAULIŲ“ VYR. TRENERIS
ROMUALDAS PETRONIS MINĖJO,
JOG SUSIDURIA SU SUNKUMAIS
KVIESDAMASIS ŽAIDĖJAS, KADANGI
ŠIAULIAI NĖRA ITIN PATRAUKLUS
DĖL GALIMYBĖS ŽAISTI KREPŠINĮ,
NORS VISOS SĄLYGOS YRA SUTEI-
KIAMOS. KIEK JŪS GIRDITE PANAŠIŲ
ATSILIEPIMŲ KVIEČIANTIS MERGAI-
TES PAS SAVE?
– Labai didelių problemų dėl atvažiavimo
mokytis pas mus nėra. Glaudžiai
bendradarbiaujame su Lietuvos krepšinio
federacija. Pernai kreipiausi į
Liną Brazdeikytę, domėjausi, ar yra
projektuose dalyvaujančių perspektyvių
mergaičių, paprašiau sąrašiuko,
tada pasiskambinau mergaičių treneriams.
Labai smagu dėl Alytaus – pas
mane atvažiavo net keturios Egidijos
Paužuolienės auklėtinės. Panevėžyje
vyksta po dvi treniruotes per dieną,
mes suteikiame ir aprangą, ir maitinimą,
apmokame keliones.
Merginos tobulėja Panevėžyje, grįžta
į Alytų ir atstovauja jam. Mes neprašome,
kad Moksleivių lygoje atstovautų
Panevėžiui – tik moterų lygoje.
Merginos tikrai važiuoja į Panevėžį.
Pavyzdžiui, plungiškės pačios parodė
iniciatyvą, jos keturios yra iš Plungės.
Neturiu didelės problemos pasikviesti.
Paprastai tėveliai kelia klausimą, „ar
iš jos bus krepšininkė?“ Visi į pirmą
vietą kelia mokslą, todėl labai bijo, kad
mokslai neliktų antrame plane. Tačiau
čia taip pat griežtai žiūrima į mokslus,
neleidžia apleisti. Galiu pasidžiaugti,
jog Agnesė Garčinskaitė – geriausia
gimnazijos mokinė.
– 16-METĖ VILTĖ ANDRUNAVIČIŪTĖ
LCC TARPTAUTINIO UNIVERSITETO
KOMANDOJE RENKA NET PO 17,3
TAŠKO. AR JUS NUSTEBINO TOKS
JAUNOSIOS PANEVĖŽIETĖS ĮSILIEJI-
MAS Į A DIVIZIONĄ?
– Viltė – labai motyvuota, perspektyvi
krepšininkė. Labai džiaugiamės,
kad ji atėjo į krepšinį pas trenerę Iloną.
Viltė yra pavyzdys kitoms mergaitėms.
Ji gyvena krepšiniu, yra labai drausminga,
treniruotėse išsiskiria begaliniu
darbu. Kiekvienoje treniruotėje pasižymi
maksimalia koncentracija ir jėga.
Jau seniai turėjome tokią krepšininkę.
– KIEK JAS IŠLEIDŽIANT BUVO
NERIMO DĖL TO, KAIP JAUNOSIOMS
ŽAIDĖJOMS PAVYKS PRITAPTI A
DIVIZIONE?
– Tos, kurios išvažiavo į LCC tarptautinio
universiteto komandą, treneriui
Viliui Stanišauskui yra žinomos, buvo
rinktinėje: Ema su Vilte tapo Europos
jaunučių vicečempionėmis, o Evelina
nepateko į komandą pačioje pabaigoje.
Žinant, kad LCC komandoje
daugumos žaidėjų metai vienodi,
nebuvo didelės baimės. Gal tik buvo
klausimas, kaip jos atrodys žaisdamos
su stipresnėmis lygos komandomis.
Tačiau ir B divizione žaidžiame
su vyresnėmis, todėl joms teko to
paragauti.
Dėl tų, kurios išvyko į „Šiaulius“, buvo
daugiau nerimo: dėl jaudulio, kaip jos
pereis iš jaunimo į suaugusių krepšinį,
kaip sugebės išgyvendinti vaikiškas
klaidas, išlaikyti didesnę koncentraciją.
Moterų krepšinyje daugiau įtakos
turi detalės, situacijų vertinimas – šito
labai bijojau, ar jos perpras smulkias
detales. Nereikia nieko norėti iš karto,
bet kuo toliau, tuo geriau. Labai džiaugiuosi
Justina Oficerovaite, kad treneris
tikrai pagaliau patiki, išleidžia žaisti
daugiau.
– ATSINAUJINUS B DIVIZIONUI, ŠEILA
RUNGTYNĖSE SURINKO NET 42 NAU-
DINGUMO BALUS. AR JAU PASTE-
BITE SAVŲJŲ AUKLĖTINIŲ PASITEM-
PIMĄ, KURIOS GRĮŽTA IŠ A DIVIZI-
ONO GRĮŽTA ŽAISTI PANEVĖŽIO
KOMANDOJE?
– Labai. Džiugu, jog jos parodė iniciatyvą
žaisti Panevėžio komandoje. Kai
jos prisijungė prie treniruočių, pamačiau,
kad kitos mergaitės pasitempė
ir jaučiasi visai kitaip – turi į ką lygiuotis.
Turbūt pagalvoja, jog ir jos gali būti
pastebėtos ir pakviestos į A divizioną.
Aikštėje tikrai matėsi drausmingumas,
grįžusių žaidėjų aikštės matymas
pasidarė staigesnis, aštresnis. Dėkoju
Romualdui Petroniui, kad sutinka
išleisti atstovauti Panevėžiui. Mūsų
ir Šiaulių projektui yra pirmi metai,
tačiau man jis tikrai gana sėkmingas
ir vykęs.
– O KIEK APSKRITAI MOTERŲ KREP-
ŠINIS YRA GYVAS PANEVĖŽYJE?
– Negaliu pasakyti, kad susidomėjimo
nėra. Tėveliai domisi, tas matosi
ir per vykdomus projektus. Tėveliai
rodo iniciatyvą ir padeda treneriams.
Jei mergaitė nori lankyti krepšinį, tėvai
tikrai neprieštarauja ir veda ją. Negaliu
pasakyti, kad Panevėžio moterų krepšinio
niekas nežino. Mes stengiamės
nušviesti mūsų rezultatus, papasakoti
apie tas, kurios yra kviečiamos
į rinktinę. Mes surenkame mergaičių
grupes, bet, aišku, išlaikyti yra sudėtingesnis
dalykas.
– KIEK PANEVĖŽYJE YRA GAJI IDĖJA
KURTI A DIVIZIONO KOMANDĄ?
– Atvirai sakant, pakalbame ir pasvarstome
apie tai tik uždarame rate. Viskas
vis tiek priklauso nuo rėmėjo. Manau,
vien sporto mokyklos auklėtinėms
nevertėtų eiti į A divizioną. Aišku,
rungtyniauja Vilniaus „Kibirkšties-
VKM“ komanda, kurioje surinktos
perspektyvios įvairių rinktinių narės.
Mano mąstymu, mums eiti vien tik su
savo auklėtinėmis tikrai nėra logikos.
Mums kaip tik tam tinka B divizionas.
Kad komanda būtų konkurencinga
A divizione, reikia patyrusių krepšininkių,
o tam reikia pinigėlių. Galiu
pasakyti, kad su meru apie tai nekalbėjome.
Galbūt jis būtų nieko prieš,
tačiau norint gvildenti tokią idėją,
reikia daugiau bendraminčių komandos
išvystymui. Sporto mokykla
nėra pajėgi tam.
– KOKIUS STEREOTIPUS GIRDITE
BANDANT KVIESTIS MERGAITES Į
KREPŠINĮ?
– Pirmas toks – užaugsiu labai aukšta.
Bandome aiškinti, kad lankysi krepšinį
ar ne, kiek Dievulis davė ūgio,
tokia ir užaugsi. Siekiame pabrėžti,
kad krepšinis drausmina, mergaitė
išmoks draugauti ir gyventi kolektyve.
Puikiai dabar suprantame, jog
jų laikas – prie kompiuterio, atsiranda
kompiuteriniai draugai. Dėl krepšinio
būsi negraži? Atvirkščiai, labai graži –
aukštos, lieknos, simpatiškos merginos.
Iš tėvelių sulaukiame įvairiausių
klausimų, visų pirma, dėl ūgio, o po
to – nelabai moteriška sporto šaka,
ar mergaitė nebus šiurkšti. Aiškiname,
kad tai – tikrai labai didelė nesąmonė.
Krepšinio Namai | Kovas 2021 Krepšinio Namai | Kovas 2021