Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

priekaištavo įstojusiems į komunistų partiją ir tiems, kurie nedrausdavo
savo vaikams stoti į komjaunimo organizaciją.
Dvasininką J. Zdebskį be tiesioginių parapijos kunigo
pareigų jaudino katalikų padėtis ir kitose Sovietų Sąjungos
vietose. Teigdamas, kad „verta dėl vieno žmogaus pervažiuoti
visą imperiją“, jis važinėjo pas tenykščius katalikus, teikė
jiems religinius patarnavimus. Kiekviena jo išvyka būdavo
misija – sustiprinti, paguosti, paraginti, padėti, padrąsinti ir
pan. Dažnai jis fiziškai negalėdavo suspėti į svarbius susitikimus
ir nesiteisindamas kantriai išklausydavo priekaištus.
1969–1985 m. kaip misionierius kun. Juozas aplankė
Pavolgio vokiečius, kurie 40 metų nebuvo matę kunigo, bet
išlaikė tikėjimą. Jis susitiko su katalikais Armėnijoje, Gruzijoje,
Moldovoje, Altajaus krašte, Kazachstane. Tuo metu Kazachstane
gyveno apie milijonas vokiečių, nemažai jų buvo ir
Pavolgyje, Uzbekijoje, Sibire. Katalikų kunigų tuose kraštuose
buvo labai mažai. Tuo metu jau buvo susiformavusi misijų
metodika – iš pradžių į reikiamą vietą nuvykdavo seserys
vienuolės (arba kitos katalikės moterys bei merginos) parengti
tikinčiuosius krikštui, Atgailos sakramentui, jungtuvėms, o po
kokios savaitės ten atvykdavo ir kun. J. Zdebskis. Visos apeigos
dažniausiai vykdavo vakarais ir naktimis, nes dienos metu
žmonės dirbo. Sibire kunigas su savo bendražygiais lankė ligonius,
lietuvius tremtinius ir politinius kalinius, materialiai
padėjo jų giminaičiams nuvykti į tolimus Sibiro kampelius
lankyti artimųjų. Tremtiniams jis atveždavo ir perduodavo
Lietuvoje surinktus pinigus, atgabendavo įvairių knygų.
Kunigas Juozas mėgo keliauti, su draugais aplankytuose
gamtos kampeliuose įrengdavo altorių ir aukodavo šv.
Mišias.
Kun. J. Zdebskis rūpinosi už vaikų katekizavimą nuteis-
21