Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

agentai), bažnyčių išniekinimu, bažnytinio turto nacionalizavimu,
religinės spaudos sunaikinimu ir kt. Brutaliomis
priemonėmis buvo siekiama sunaikinti Lietuvos Katalikų
Bažnyčią.
1954 – 1986 m. (kun. J. Zdebskio aktyvios veiklos laikotarpiu)
kunigų bei kitų nesutinkančių paklusti sovietinei ideologijai
asmenų atžvilgiu KGB naudojo vis tobulesnes sekimo
priemones, tačiau tikslai liko tie patys: stiprinti Bažnyčios valdymo
kontrolę, skaldyti dvasininkų vienybę, juos supriešinti,
kompromituoti, pasinaudoti jų silpnybėmis ir pan.
Prieš kun. J. Zdebskį KGB naudojo agentūrines-operatyvines
priemones išaiškinant, dokumentuojant jo veiklą ir
bandant užkirsti jai kelią, šiam darbui pasitelkiant agentus iš
civilių gyventojų, tarnautojų, tikinčiųjų, kaimynų, dvasininkų
tarpo.
Agentai pranešdavo apie pas kunigą Juozą atvykstančius
asmenis, padėdavo nustatyti jų tapatybę, atpažindavo juos
iš KGB pareigūnų pateiktų nuotraukų, pranešdavo kunigo
dienotvarkę, įpročius, keliones ir pan. Turbūt daugelis
buvusių KGB agentų iki šiol gyvena manydami, kad savo
mažareikšme informacija negalėjo pakenkti kunigui Juozui.
Tačiau KGB pareigūnai kiekvieną agentų ar patikimų
asmenų pranešimą stengdavosi dokumentuoti, juos kaupti,
nagrinėti, papildyti, kelti klausimus ir ieškoti į juos
atsakymų. Iš panašių dokumentų, pasiklausymo bei KGB
7-o sk. sekimo suvestinių, tikinčiųjų pareiškimų ir kt. buvo
sudaryta 8-ių tomų kun. J. Zdebskio operatyvinio tyrimo byla
(DOR). KGB visokiais būdais (šantažuodami, kompromituodami,
įbaugindami, grasindami represijomis, gąsdindami,
žadėdami materialinę gerovę ar karjerą) stengdavosi kuo
daugiau žmonių įtraukti į informatorių tinklą, nes tokiu būdu
51