Antanas Lesys "Bažnyčios riteris", Vilnius, 2012

nantys kalbėtoją, <...> tikriausiai vėl dvasios akimis išvys tą,
sakytum, nedrąsią, nuolankią jo laikyseną, kuriai nieko svetimesnio,
turbūt, nebuvo už aktorišką gestikuliaciją ir dirbtinę
pozą; vėl išgirs ramų, niekur neskubantį balsą, čia užuojautos
liūdesiu <...> nusidažantį, čia vaikišku humoro džiugesiu
nušvintantį, bet vis gilų, sutelktą...“ (Vilnius, 1997 m.).
Rasa Kalinauskaitė straipsnyje „Kas slepia kunigo J.
Zdebskio žudikus?“ teigė: „Ar ne KGB genas laisvos Lietuvos
prokuratūrai sutrukdė ištirti bent vieną sovietmečio
disidento žūtį, kurioje savo pėdsaką paliko ši represinė
režimo struktūra? Toks klausimas kyla, susipažinus su vienos
ryškiausių pasipriešinimo asmenybių – kunigo Juozo Zdebskio
– byla ir beviltiškais Laisvės kovotojų prašymais ištirti jo
persekiojimą“ (Lietuvos žinios, 2012 m., Nr. 12 – 14).
Ses. Birutė Gučaitė išsaugojo gydytojos Genovaitės
Drąsutytės (1937–2008) dienoraštį ir prisiminimų užrašus.
Ses. G. Drąsutytė apie kun. J. Zdebskį rašė: „Sunku apibūdinti
žodžiais tokį žmogų, kuris, turbūt, ruošiamas Šventumo garbei...“
Perskaitęs gyd. G. Drąsutytės pranašiškus žodžius šios
knygos autorius Antanas Lesys dar kartą skaitytojams priminė
dvasininko gyvenimo, veiklos ir kančios istoriją, kurią parašė
remdamasis archyviniais dokumentais, liudininkų pasakojimais,
straipsniais ir knygomis bei sukurtais dokumentiniais
filmais.
Ses. G. Drąsutytė savo prisiminimuose apie kunigą J.
Zdebskį rašė: „Gerai prisimenu, kaip jis kūrė ateities planus
– apie įstaigą tarp miškų, kur nelaimingosios rastų Dievą ir
globą, o kūdikėliai, kurie buvo pasmerkti nematyti saulės,
išvystų dienos šviesą, begalinį grožį, Dievo gerumą. Iš vaikelių
tikriausiai išaugtų ne vienas šventasis, didvyris... Tėvelis