IKT ir inovatyvių mokymo(si) - Švietimo ir mokslo ministerija
IKT ir inovatyvių mokymo(si) - Švietimo ir mokslo ministerija
IKT ir inovatyvių mokymo(si) - Švietimo ir mokslo ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
namie naudoja<strong>si</strong> v<strong>ir</strong>š 80 proc. (NL, SE, DK, ...) (Eurostat, 2009). Lietuvos rodikliai vėlgi ne tarp<br />
p<strong>ir</strong>mųjų – tik apie 50 proc. namų ūkių (t.y. pusė), yra pri<strong>si</strong>jungę prie interneto. Tačiau reikia<br />
paţymėti, kad 2006 metų duomenimis šis skaičius ne<strong>si</strong>ekė 40 proc., vadina<strong>si</strong>, augimas (2006 –<br />
2008) gana ţenklus.<br />
Taigi kalbant apie kompiuterius mokyklose ryškėja tendencija, jog mokiniai turi daugiau<br />
galimybių naudotis kompiuteriu namuose, negu mokykloje. Gyvendami suaugu<strong>si</strong>ųjų pasaulyje<br />
vis daugiau vaikų namuose su<strong>si</strong>duria su įva<strong>ir</strong>iomis technologijomis. Kai kurių mokyklų<br />
aprūpinimas technologine įva<strong>ir</strong>ove nepa<strong>si</strong>ţymi. Taip neturėtų būti (Are the New Millennium<br />
Learners Making the Grade?, 2010).<br />
Kadangi kalbama apie edukacinį kontekstą, tai svarbus ne tik kompiuterio buvimas ar<br />
nebuvimas namuose, bet <strong>ir</strong> tai, kokiems tikslams jis yra naudojamas. PISA mokyklų <strong>ir</strong> mokinių<br />
apklausos ataskaitoje teigiama, kad kompiuteriai mokykliniams namų darbams atlikti prieinami ~<br />
95 proc. mokinių 16 EBPO šalių <strong>ir</strong> net 98 proc. mokinių Danijoje <strong>ir</strong> Islandijoje. EBPO vidurkis –<br />
86,9 proc. mokinių turi galimybę atlikti namų darbus prie namų kompiuterio. Prasčiau<strong>si</strong>a <strong>si</strong>tuacija<br />
nustatyta Mek<strong>si</strong>koje, Slovakijos Respublikoje <strong>ir</strong> Turkijoje – tik maţuma mokinių turi galimybę<br />
naudotis internetu namuose.<br />
Kalbant apie edukacinio <strong>IKT</strong> poveikio veiksnius būtina paminėti ne tik kompiuterių<br />
prieinamumo <strong>ir</strong> internetinio ryšio galimybes, bet <strong>ir</strong> tai, kokiems tikslams naudojamas<br />
kompiuteris, tėvų domėjima<strong>si</strong>s vaiko veikla prie kompiuterio <strong>ir</strong> kt.<br />
STEPS tyrimo literatūros apţvalgos dalyje (Balanskat A., Study of the impact of<br />
technology in primary schools, 2009) apţvelgti gausūs kiekybinių tyrimų šaltiniai apie <strong>IKT</strong><br />
resursus <strong>ir</strong> jų buvimo vietą leido suformuluoti pastebėjimą, jog per pastaruo<strong>si</strong>us keletą metų<br />
<strong>si</strong>tuacija yra stipriai pagerėju<strong>si</strong> tiek pradinėse, tiek vidurinėse mokyklose.<br />
Pavyzdţiai rodo, jog Ispanijoje (<strong>Švietimo</strong> vertinimo institutas, 2007) 40 proc. mokyklų<br />
kompiuterių naujesni nei trejų metų, dauguma jų (79,8 proc. pradinėse mokyklose <strong>ir</strong> 94,2 proc.<br />
vidurinėse mokyklose) prijungti prie interneto, panašiomis apimtimis naudojamos kompiuterinės<br />
uţduotys (74,9 pradinėse mokyklose <strong>ir</strong> 76,8 proc. vidurinėse mokyklose). Pastebėtina, kad<br />
kompiuteriai daugiau prieinami pradinėse, negu vidurinėse mokyklose.<br />
Apibendrinant galima teigti, kad <strong>IKT</strong> diegimo sk<strong>ir</strong>tumai tarp šalių yra milţiniški <strong>ir</strong><br />
kiekybine, <strong>ir</strong> kokybine prasme. Be to, egzistuoja sk<strong>ir</strong>tumai <strong>ir</strong> šalies viduje. Todėl vis<br />
daţniau kalbama apie skaitmeninę atsk<strong>ir</strong>tį, kuri daţniau<strong>si</strong>ai su<strong>si</strong>ju<strong>si</strong> su socioekonominiais<br />
sk<strong>ir</strong>tumais.<br />
16
Change language