Jau dinozaurų eroje žinduoliai buvo gerai išsivystę - Iliustruotasis ...
Jau dinozaurų eroje žinduoliai buvo gerai išsivystę - Iliustruotasis ...
Jau dinozaurų eroje žinduoliai buvo gerai išsivystę - Iliustruotasis ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Jau</strong> <strong>dinozaurų</strong> <strong>eroje</strong> <strong>žinduoliai</strong> <strong>buvo</strong> <strong>gerai</strong> <strong>išsivystę</strong><br />
Žinduoliai ėd<br />
Ankstyvieji <strong>žinduoliai</strong> <strong>buvo</strong> daug geriau <strong>išsivystę</strong> nei iki šiol manyta. Prieš 150<br />
milijonų metų kai kurios jų rūšys net medžiojo mažus dinozaurus. Pastaraisiais<br />
metais atlikti tyrimai parodė, kad jie <strong>buvo</strong> paplitę ir sausumoje, ir vandenyje, ir ore.<br />
Kinijoje rasta reta fosilija. Nedidelio žinduolio<br />
skrandyje <strong>buvo</strong> aptikta dinozauro kaulų.<br />
28<br />
Parengė Lars Thomas<br />
R. Mickens/AMnH
ė dinozaurus<br />
Šis jaunas Protoceratops dinozauras<br />
<strong>buvo</strong> avies dydžio. Jo kaulų liekanų<br />
rasta žinduolio Repenomamus<br />
robustus (viršuje) skrandyje.<br />
cM sTudio og R. Mickens/AMnH/cLAus LunAu
P<br />
rieš 65 milijonus metų galbūt dėl<br />
milžiniško asteroido smūgio, galbūt<br />
dėl kitų priežasčių išnykus paskutiniams<br />
dinozaurams, Žemės ekosistemose<br />
įvyko daug pokyčių. Šie<br />
didžiuliai gyvūnai dominavo maždaug<br />
200 milijonų metų, todėl staiga atsirado<br />
daug tuščių ekologinių nišų. Jas turėjo<br />
užimti nauji Žemės gyventojai, jos <strong>buvo</strong><br />
paruoštos jiems vystytis. Tokia galimybe<br />
pasinaudojo <strong>žinduoliai</strong>, pirmieji atsirado<br />
maždaug 10 milijonų metų vėliau<br />
nei dinozaurai.<br />
Kai dinozaurai išnyko, tuomečiai<br />
<strong>žinduoliai</strong> <strong>buvo</strong> į peles panašūs<br />
vabzdžiaėdžiai. Jie <strong>buvo</strong> per maži, kad<br />
konkuruotų su dinozaurais, be to,<br />
sąlygos vystytis jiems ne<strong>buvo</strong> palankios.<br />
Išnykus dinozaurams, žinduolių evoliucija<br />
suklestėjo.<br />
Ši ankstyvosios žinduolių istorijos<br />
interpretacija mokslo pasaulyje įsivyra-<br />
vo vos prieš keletą metų, tačiau keletas<br />
fosilijų, rastų Kinijoje, Mongolijoje, taip<br />
pat radinių turtingoje Portugalijoje, pribloškė<br />
– paaiškėjo, kad viskas kur kas<br />
sudėtingiau, ir daugelis paplitusios teorijos<br />
aspektų neatitinka tikrovės.<br />
<strong>Jau</strong> <strong>dinozaurų</strong> eros viduryje egzistavo<br />
daug išsivysčiusių žinduolių rūšių.<br />
Daugelis jų greičiausiai buvę nedideli,<br />
tačiau būta ir gana stambių žinduolių,<br />
kai kurie iš jų net mito dinozaurais.<br />
Dinozaurai keitė išvaizdą<br />
Neteisinga pasirodė ir teorija, kad staigi<br />
žinduolių evoliucija prasidėjo todėl, jog<br />
jiems nebegrėsė dinozaurai. Iš tiesų evoliucinis<br />
sprogimas įvyko praėjus 5–10<br />
arba net 30-iai milijonų metų, kai išnyko<br />
didieji dinozaurai. Taigi neįmanoma<br />
tiksliai aprašyti gyvūnų praeities remiantis<br />
fosilijomis.<br />
Visų pirma, fosilijų randama nedaug,<br />
z.x. Luo/cMnH<br />
todėl negalime realiai įvertinti, ar jos<br />
tipiškos, ar ne. Antra, gyvūnams rekonstruoti<br />
labai svarbi fosilijų būklė. Todėl,<br />
randant vis naujų <strong>gerai</strong> išsilaikiusių pavyzdžių,<br />
visos anksčiau surinktos žinios<br />
turi būti iš naujo peržiūrėtos. Pavyzdžiui,<br />
daugelio <strong>dinozaurų</strong> išvaizda ir<br />
vieta gamtoje laikui bėgant greičiausiai<br />
keitėsi.<br />
Mokslininkai kartkartėm randa naujų<br />
vietų, kuriose fosilijos būna puikiai<br />
išsilaikiusios.<br />
Atrastos naujos iškasenos kaskart<br />
smarkiai pakeičia praeities gyvūnų istorijos<br />
suvokimą. Ne išimtis ir <strong>žinduoliai</strong>.<br />
Daug dėmesio susilaukia naujos Azijos<br />
šalių radavietės, ypač Kinijos paleontologų<br />
laimėjimai.<br />
Vis dėlto netikėtų radinių kartais aptinkama<br />
ir <strong>gerai</strong> ištyrinėtose vietose.<br />
Pavyzdžiui, neseniai paaiškėjo, kad nedidelė<br />
lignito kasykla Portugalijoje, ne-<br />
delphys szalayi galėjo karstytis po medžius.<br />
SAUSUMOJE<br />
Ankstyvieji sterbliniai gyvūnai <strong>buvo</strong> palyginti<br />
maži, puikiai bėgiojo ir karstėsi po medžius<br />
Daugumos ankstyvųjų išsivysčiusių žinduolių palikuonys<br />
neišliko iki šių dienų. Vis dėlto <strong>buvo</strong> rasti keli<br />
gyvūnai, kuriuos galima laikyti kai kurių dabartinių<br />
rūšių protėviais, pavyzdžiui, Kinijoje atkastas nedidelis<br />
Sinodelphys szalayi, gyvenęs maždaug prieš<br />
125 milijonus metų. Jis galėjo būti maždaug 15 cm<br />
ilgio ir sverti maždaug 30 gramų. Gyveno miškuose<br />
arba krūmynuose upių pakrantėse.<br />
M.A. kLingLeR/cMnH Pečių ir pėdų forma rodo, kad sterblinis gyvūnas Sino
toli Gimarotos, į šiaurę nuo Lisabonos,<br />
yra tikras žinduolių fosilijų lobynas. Joje<br />
rasta maždaug 10 tūkstančių įvairių žinduolių<br />
dantų, tūkstantis pavienių apatinių<br />
žandikaulių ir du pilni skeletai.<br />
Radinių gausu todėl, kad maždaug<br />
prieš 150 milijonų metų šioje vietovėje<br />
driekėsi subtropinė pelkė su itin turtinga<br />
gyvūnija. Be žinduolių, taip pat rasta<br />
kitų gyvūnų, pavyzdžiui, kai kurių ankstyvųjų<br />
paukščių fosilijų.<br />
Iš Henkelotherium guimarotae galime<br />
puikiai įsivaizduoti, kaip, mokslininkų<br />
manymu, atrodė dauguma ankstyvųjų<br />
žinduolių. Šis kirstuką primenantis<br />
vabzdžiaėdis rastas Gimarotos lignito<br />
kasykloje Portugalijoje. Tai <strong>buvo</strong> nedidelis,<br />
maždaug septynių centimetrų dydžio,<br />
su beveik tokio pat ilgio uodega<br />
gyvūnas. Turėjo nedidelius aštrius dantis,<br />
jie aiškiai rodo, kad prieš 150 milijonų<br />
metų šis pelkėje gyvenęs gyvūnas<br />
mito vabzdžiais ir kitais smulkiais gyviais.<br />
Paprastai teigiama, kad augalėdžiai<br />
atsirado vėliau nei mėsėdžiai, tačiau<br />
Portugalijoje rastos fosilijos parodė, kad<br />
ši teorija irgi klaidinga. Augalėdžiai taip<br />
pat atsirado labai anksti. Ištyrinėję vieną<br />
apatinį žandikaulį, iš dantų formos<br />
M.A. kLingLeR/cMnH<br />
VANDENYJE<br />
Bebrus primenantys gyvūnai<br />
<strong>buvo</strong> nardymo profesionalai<br />
Prieš 164 milijonus metų dauguma<br />
didžiųjų gyvūnų gyveno sausumoje.<br />
Jūrų žinduolių, pavyzdžiui, banginių<br />
ir ruonių, šiuo ankstyvuoju laikotarpiu<br />
dar ne<strong>buvo</strong>, tačiau kai kurios<br />
rūšys jau galėjo išgyventi vandenyje.<br />
Vienas didžiausių vandens žinduolių<br />
<strong>buvo</strong> Mongolijoje rastas bebrą primenantis<br />
gyvūnas Castorocauda<br />
lutrasimilis. Jis <strong>buvo</strong> maždaug<br />
50 cm dydžio ir svėrė<br />
maždaug 800 gramų.<br />
Castorocauda lutrasimilis fosilija prieš kelis metus <strong>buvo</strong> rasta<br />
Mongolijoje. Šis gyvūnas gyveno ir sausumoje, ir vandenyje.<br />
z.x. Luo/cMnH
mokslininkai aiškiai nustatė, kad tuo<br />
metu augalai jau <strong>buvo</strong> svarbi raciono<br />
dalis.<br />
Dauguma gyvūnų rasti Kinijoje<br />
Kinijoje ir Mongolijoje išnykusių gyvūnų<br />
įvairovė dar didesnė nei Portugalijoje.<br />
Visos čia rastos fosilijos datuojamos<br />
laikotarpiu, prasidėjusiu maždaug prieš<br />
160 milijonų metų ir pasibaigusiu po<br />
maždaug 35 milijonų metų.<br />
Iš Kinijos kilusi ir viena iš mažiausių<br />
rūšių – į pelę panašus gyvūnas Akidolestes<br />
cifellii. Kaip ir dauguma kitų tuomečių<br />
žinduolių, jis neturi jokių dabar gyvenančių<br />
palikuonių, o jo išvaizda dar<br />
nepatvirtina giminystės su dabartinėmis<br />
pelėmis. Panašumą į pelę daugiau lėmė<br />
šio žinduolio gyvenimo būdas.<br />
Regis, evoliucija intensyviai eksperimentavo<br />
su ankstyvaisiais <strong>žinduoliai</strong>s.<br />
Rasdavosi daug skirtingų formų ir tipų,<br />
didžioji dalis iš jų netrukus išnykdavo<br />
– greičiausiai todėl, kad nepavykdavo<br />
prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir<br />
konkuruoti su kitomis rūšimis.<br />
Ilgaamžiškesni tipai – dabartinių<br />
žinduolių grupių protėviai – atsirado<br />
vėliau, praėjus keliems milijonams<br />
metų nuo <strong>dinozaurų</strong> išnykimo, dar vieno<br />
didelio žinduolių suklestėjimo laikotarpiu.<br />
Yanoconodon allini yra puikus tokių<br />
32<br />
„eksperimentų“, pasibaigusių tam tikru<br />
evoliucijos aklagatviu, pavyzdys. Šis gyvūnas<br />
<strong>buvo</strong> panašus į dabartinę kiaunę,<br />
tačiau turėjo šešis kaklo ir nugaros<br />
slankstelius – daugiau nei dabartiniai<br />
<strong>žinduoliai</strong>.<br />
Dauguma palyginti mažų žinduolių<br />
jau tada turėjo savo mitybos savojoje gyvenamojoje<br />
nišoje įpročius. Didžioji dalis<br />
jų gyveno sausumoje, kai kurios rūšys<br />
– vandenyje, kai kurios mokėjo<br />
skraidyti.<br />
Vienas iš daugelio sausumos gyvūnų,<br />
Sinodelphys szalayi, prieš 125 milijonus<br />
metų gyveno dabartinėje Kinijos teritorijoje.<br />
Tai <strong>buvo</strong> nedidelis, vos penkiolikos<br />
centimetrų ilgio, maždaug trisdešimt<br />
gramų svėręs gyvūnas. Jo pečių,<br />
klubų ir pėdų forma byloja apie tai, kad<br />
tame raidos etape <strong>žinduoliai</strong> jau gebėjo<br />
karstytis po medžius. Mokslininkų manymu,<br />
jis gyveno upių arba ežerų pakrančių<br />
krūmynuose.<br />
Tokių jūros žinduolių kaip banginiai<br />
arba ruoniai tuo metu dar ne<strong>buvo</strong>, tačiau<br />
kai kurios rūšys jau gyveno ir vandenyje.<br />
Viena didžiausių – bebrą arba ūdrą<br />
primenančio Castorocauda lutrasimilis –<br />
fosilijų <strong>buvo</strong> rasta Mongolijoje. Šis maždaug<br />
50 centimetrų ilgio ir 800 gramų<br />
svorio gyvūnas plaukiojo apytikriai<br />
prieš 164 milijonus metų, o jo gyvenimo<br />
M.A. kLingLeR/cMnH<br />
Kirstuką primenantis<br />
Akidolestes cifellii yra<br />
kilęs iš Kinijos. Manoma,<br />
kad jo evoliucija baigėsi<br />
aklagatviu, jis neturėjo<br />
įpėdinių.<br />
būdas <strong>buvo</strong> labai specifinis.<br />
Rasta fosilija yra vienas iš svarbiausių<br />
įrodymų, patvirtinančių teoriją, kad<br />
<strong>žinduoliai</strong> <strong>buvo</strong> kur kas labiau <strong>išsivystę</strong>,<br />
nei iki šiol manyta. Pavyzdžiui, į dabartinio<br />
bebro panašus kaklas jam greičiausiai<br />
padėjo puikiai plaukioti.<br />
Plaukiodamas Castorocauda veikiausiai<br />
matydavo ore sklandantį gyvūną<br />
Volaticotherium antiquum. Tai pirmasis<br />
žinduolis, turėjęs odos plėveles ant galūnių,<br />
todėl galėjo laisvai sklandyti nuo<br />
medžio ant medžio. Puikus būdas ne tik<br />
išvengti priešų, bet ir lengviau bei greičiau<br />
rasti maisto. Nors ir panašus į dabartinę<br />
voverę skraiduolę, šis priešistorinis<br />
gyvūnas nepriskirtas prie jokios<br />
žinomos žinduolių šeimos.<br />
Dinozauras žinduolio pilve<br />
Nors tuometiniai <strong>žinduoliai</strong> daugiausia<br />
<strong>buvo</strong> smulkūs, pamažu ėmė rastis ir<br />
kiek didesnių gyvūnų rūšių. Dvi iš įdomesnių<br />
priklauso prie Repenomamus genties:<br />
Repenomamus giganticus ir Repenomamus<br />
robustus. Pastarasis <strong>buvo</strong> maždaug<br />
metro ilgio, o Giganticus šiek tiek didesnis.<br />
Jie svėrė 14–15 kilogramų ir <strong>buvo</strong><br />
panašūs į dabartinius Tasmanijos velnius,<br />
tik didesni. Jų dantys rodo juos<br />
buvus plėšrūnus, tačiau įdomiausia tai,<br />
kad jie medžiodavo ir dinozaurus.<br />
Rastasis Repenomamus robustus, matyt,<br />
bus nugaišęs po sočių pietų, o jo grobio<br />
likučiai suakmenėję kartu su juo.<br />
Kaulai jo pilve priklausė jaunam avies<br />
dydžio Protoceratops dinozaurui. Jeigu<br />
tokio dydžio <strong>žinduoliai</strong> kaip Repenomamus<br />
tuo metu <strong>buvo</strong> įprastas reiškinys,<br />
gali būti, kad <strong>dinozaurų</strong> mažyliams<br />
grėsdavo nemažas pavojus.<br />
Dauguma senovės žinduolių neturi<br />
šiuolaikinių įpėdinių, tačiau dalis jų vis<br />
dėlto galėtų būti laikomi kai kurių dabartinių<br />
gyvūnų protėviais. Pavyzdžiui,<br />
sausumoje gyvenęs Sinodelphys szalayi yra<br />
iki šiol seniausias žinomas sterblinis gyvūnas.<br />
Išnykus dinozaurams suklestėjo naujos<br />
formos, tačiau tam prireikė mažiausiai<br />
penkių milijonų metų. Nauji radiniai<br />
rodo, kad žinduoliams visada<br />
puikiai klojosi. Net ir tada, kai Žemėje<br />
karaliavo milžiniški dinozaurai.<br />
www.iliustruotasismokslas.lt<br />
iliustruotasis mokslas 2009/7 (22)
AMnH<br />
ORE<br />
Skraidanti voverė<br />
ieško maisto ore<br />
Pirmasis skraidantis žinduolis <strong>buvo</strong> Volaticotherium<br />
antiquum, prieš 160 milijonų metų gyvenęs dabartinėje<br />
Kinijoje. Į voverę panašaus gyvūno galūnes jungė odos<br />
plėvės, todėl jis galėjo sklandyti nuo medžio ant medžio.<br />
Tai padėdavo greičiau ir lengviau susirasti maisto. Be to,<br />
skraidant <strong>buvo</strong> galima išvengti priešų.<br />
AMnH<br />
Taip atrodo Volaticotherium antiquum fosilija, neseniai<br />
rasta Kinijoje.
Change language