Sveikatos nenuoramą! Gyvenimo mokslinis darbas ... - Sveikatos ABC
Sveikatos nenuoramą! Gyvenimo mokslinis darbas ... - Sveikatos ABC
Sveikatos nenuoramą! Gyvenimo mokslinis darbas ... - Sveikatos ABC
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Nr.4<br />
www.sveikatosabc.lt 5.95 Lt<br />
SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS<br />
EMOCIJOS<br />
<strong>Sveikatos</strong><br />
PASLAPTYS<br />
Odos priežiūra<br />
PAVASARĮ<br />
Mes jo NETENKAME...<br />
Stebuklingos beržo DOVANOS<br />
2009 m. balandis<br />
<strong>Gyvenimo</strong><br />
PILNATVĖ <br />
<strong>mokslinis</strong> <strong>darbas</strong><br />
ir šeima<br />
Prof. Liudas Ivanauskas<br />
ŠIRDIMI reikia<br />
rūpintis laiku<br />
Valgyk tam,<br />
KAD GYVENTUM<br />
Gydytojos Jelenos<br />
Tulčinos patarimai<br />
NURAMINKITE<br />
<strong>nenuoramą</strong>!<br />
Pavasarinis namų<br />
TVARKYMAS<br />
ISSN 1648-1658
Viršelyje – prof. Liudas Ivanauskas. Rimvydo Varnausko nuotrauka<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
Mėnesio interviu<br />
6 <strong>Gyvenimo</strong> pilnatvė – <strong>mokslinis</strong> <strong>darbas</strong><br />
ir šeima<br />
Naudinga informacija<br />
16 Gydytojas, pacientas ir... informacija<br />
Pagal LNK TV laidą<br />
17 Vitaminų ypač reikia pavasarį<br />
30 Sąnariai irgi sensta<br />
38 Nebūkime abejingi savo sveikatai<br />
46 Daugiau skaidulų – sveikesnis<br />
organizmas<br />
Jūsų vaikas<br />
18 Kreivos kojelės<br />
20 Nuraminkite <strong>nenuoramą</strong>!<br />
Psichoterapeutas pataria<br />
22 Emocijos<br />
23 Laimės genai<br />
<strong>Gyvenimo</strong> receptai<br />
25 Valgyk tam, kad gyventum<br />
Jauskitės puikiai<br />
27 <strong>Sveikatos</strong> paslaptys<br />
Skaitytojų pageidavimu<br />
32 Slapta moterų liga – šlapimo<br />
nelaikymas<br />
36 Širdimi reikia rūpintis laiku<br />
Verta žinoti<br />
34 Mes jo netenkame...<br />
48 Išsiblaškęs žmogus<br />
Grožis ir sveikata<br />
40 Mūsų sveikatos veidrodis<br />
Sveiki namai<br />
42 Pavasarinis namų tvarkymas<br />
Sveika mityba<br />
44 Mitybos taisyklės<br />
Gamtos vaistinė<br />
50 Stebuklingos beržo dovanos<br />
TURINYS<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 3
REDAKTORĖS ŽODIS<br />
Atūžęs pavasaris nutiesė žalią gyvybės<br />
taką, nubarstytą ankstyvųjų šalpusnių<br />
ir žibuoklių žiedais, įsuko vėjo malūnų<br />
sparnus ant žalsvėjančių tėviškės kalvų.<br />
Žengdami kasmetiniu gyvybės taku pasitikome<br />
šviesią pavasario šventę – Velykas,<br />
pasidalijome margais raštais išrašytu<br />
velykaičiu, įsisupome ligi dangaus sūpuoklėse,<br />
kad javai augtų... Taip sakydavo<br />
mūsų senoliai. Nors laikai dabar<br />
nebe tie, bet smagu bent per šventes susibėgti<br />
į krūvą, pasižiūrėti, kokie dideli<br />
užaugo mūsų vaikai ir anūkai, pajusti<br />
tą nepakartojamą pavasario svaigulį, kai<br />
pasijunti tiesiog reikalingas, mylimas ir<br />
laimingas. Gal iš tiesų laimė – dvasios<br />
būsena? O gal, mokslininkų teigimu, ją<br />
lemia paveldėti genai? Beje, ar žinote,<br />
kad mokslininkai įsigudrino netgi suskaičiuoti<br />
laimės kiekį organizme ir matuoja<br />
jį specialiais matavimo vienetais<br />
– vadinamosiomis džiaugsmo kalorijomis.<br />
Pats paprasčiausias būdas pasitikrinti,<br />
ar mums pakanka tų džiaugsmo<br />
kalorijų – išanalizuoti savo požiūrį į<br />
gyvenimą. Jei gyvenate santarvėje su<br />
savimi, jei mokate įžvelgti gėrį net patyrę<br />
blogį, jei išgyvendami juodąjį savo<br />
gyvenimo tarpsnį (kuriam jų nepasitaiko!)<br />
neprarandate vilties, kad rytoj<br />
bus geriau, galite save priskirti laimingų<br />
žmonių kategorijai. Beje, mokslininkai<br />
pataria dozuoti ir džiaugsmą.<br />
Anot jų, nuosaiki laimė daug naudingesnė<br />
sveikatai nei staiga užgriuvusi<br />
sėkmė, sukelianti sieloje su gyvenimu<br />
beveik nesuderinamą euforiją. Tariant<br />
paprasčiau, laimės pertekliaus gali neatlaikyti<br />
širdis. Būtent širdimi reikia<br />
itin rūpintis, neatidėti kitai dienai, nes<br />
to nepadarius laiku, kaip rašo mūsų<br />
žurnalo skaitytojas, tos kitos dienos gali<br />
tiesiog nebūti. Turbūt niekas nepaneigs,<br />
kad svarbiausia per kraštus besiliejančio<br />
džiaugsmo ir laimės sąlyga – sveikata.<br />
O visa kita – tik antraeiliai dalykai.<br />
Juk sukauptas brangenybes gali prarasti,<br />
milijonus paleisti vėjais, bet jei būsi<br />
sveikas ir sugebėsi džiaugtis gyvenimu,<br />
patikėsi, kad viskas vėl bus gerai.<br />
Galbūt tai turėdamas galvoje mūsų<br />
interviu pašnekovas profesorius Liudas<br />
Ivanauskas į klausimą, ko reikia,<br />
kad nušvistų labai tamsi diena, atsakė:<br />
„Artimųjų šypsenos. Jeigu matau, kad<br />
šeimoje viskas gerai, man nesvarbu, ar<br />
už lango šviečia saulė, ar lyja“. Prisiminkime<br />
tai, žengdami žaliu pavasario<br />
gyvybės taku.<br />
Gražaus jums pavasario, žalio beržų<br />
ošimo, artimųjų šypsenos bei palaikymo<br />
ir svarbiausia – sveikatos!<br />
Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė<br />
Leidžia UAB „<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>”<br />
ISSN 1648-1658<br />
Redakcijos adresas:<br />
p.d. 852, 44034 Kaunas<br />
Telefonas: (8-37) 32 80 08<br />
Faksas: (8-37) 33 84 87<br />
El. paštas: redaktore@sveikatosabc.lt<br />
Sveikatinimo, prolaktikos ir<br />
gyvenimo būdo žurnalas<br />
2009 m. BALANDIS NR. 4<br />
Vyriausioji redaktorė<br />
Rima Balanaškienė<br />
Redaktorė<br />
Laima Junevičienė<br />
Bendradarbiai<br />
Vaida Leškevičiūtė<br />
Gražina Vasiliauskienė<br />
Ingrida Žirlienė<br />
Martynas Šatas<br />
Vygintas Bagdonas<br />
Nerija Kaulakienė<br />
Ieva Paulauskienė<br />
Dizaineris<br />
Andrius Vereikis<br />
Iliustracijos<br />
Jupiterimages, SXC<br />
Telefonas reklamai:<br />
8 612 85419<br />
Kaina 5,95 Lt<br />
Rankraščiai negrąžinami ir<br />
nerecenzuojami<br />
www.sveikatosabc.lt<br />
Spausdino UAB „Regrafas“<br />
Piliakalnio g. 3,<br />
LT-46224<br />
Kaunas<br />
Kokybės telefonas<br />
8 37 441111<br />
4 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
BALANDIS – SUGRĮŽUSIO<br />
GANDRO MĖNUO<br />
Kovui skubant į pabaigą ir balandžio pradžioje iš tolimosios<br />
Afrikos sugrįžta gimtinėn mūsų raudonkojai ir raudonsnapiai<br />
gandrai – už sniegą baltesni, juodais sparnais pasipuošę...<br />
Pasižiūrėkime, kaip iškilniai jie žirglioja po laukus, pievas ir<br />
vis į senus lizdus atplasnoja. Neaplenkia didingieji paukščiai<br />
ir naujų sodybų, jei šeimininkai jiems naują lizdą suriesti padeda<br />
arba nors pažada. Neša, krauna, žiūrinėja, taiso arba visai<br />
naują statosi. Juk reikės vaikelius perėti ir auginti, o jei naujieji<br />
namų šeimininkai dar jauni – ir jiems bent porelę vaikučių atnešti,<br />
kad nesakytų, jog po kopūstlapiu rado...<br />
Anot didžiojo mūsų poeto Kristijono Donelaičio, nepaprastai<br />
subtiliai ir giliai jautusio gamtos grožį, tas „ūkiškas“ paukštis<br />
džiugino kaimietį kaip ilgai lauktas bičiulis, vėl nutūpęs ant<br />
stogo: „Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas/ Ir gaspadoriškai<br />
ant kraiko tarškino snapą./<br />
Baltieji gandrai – mūsų nacionaliniai paukščiai. Gal ir per<br />
žiauriai pasakysiu, bet žmogus, nužudęs gandrą, vertas kalėjimo<br />
iki gyvos galvos.<br />
Mudviem su sesute Ema gandrai, jų kleketavimas siejasi su<br />
giedrais ir šalnotais balandžio rytais, su šviesiais ir tolimais<br />
prisiminimais, kai dar vaikščiojome į Lenkimų vidurinę mokyklą.<br />
Saulė dar tik teka, o jau pracipsėjo, prakarksėjo rytinės<br />
slankos. Vieversiai žydrėjančiame danguje verpia sidabrinių<br />
giesmių siūlelius. Pakrūmėse burbuliuoja, čiuksi nematomi<br />
tetervinai. Ir štai užkleketuoja pakelės sodybų gandrai. Iš pradžių<br />
po vieną o paskui poromis. Mudvi sustojame, klausomės<br />
šitos nuo gimimo priprastos kleketavimo muzikos. Virš mudviejų,<br />
sušlamėję plačiais sparnais, visai virš galvų, praskrenda<br />
pora gandrų. Nutūpę ant dar nesuartų ražienų palinkčioja,<br />
prisirenka pilnus snapus kažkokių šiaudgalių, šokteli į orą ir<br />
oriai nusirita atgal – reikia seną lizdą taisyti.<br />
Lietuviai nuo seno tam ilgasnapiui raudono tymo batais<br />
paukščiui – gandrui reiškė visuotinę pagarbą, laikė jį kaimynu<br />
ir broliu. Regis, gandrui sugrįžus tikrai įvyksta stebuklas: ežeruose<br />
ištirpsta ledas, upės išneša ižą, o lydekos kelia vestuvių<br />
karnavalus.<br />
Kielė, kurią gandras parneša ant sparnų, ant gandralizdžio<br />
krašto visu garsu triumfuoja: „Paspyriau eldiją ant ledo, ledas<br />
nuėjo po puta“. Tikras paradoksas: gandralizdžio pakraščiuose<br />
susisuka lizdelius karklažvirbliai, startos, varnėnai, kielės ir<br />
kiti maži paukšteliai. O gandralizdžio medyje – žalvarniai ir<br />
naminės pelėdos.<br />
Nuo pagonybės laikų lietuviai tikėjo ir šiandien tiki, kad gandras<br />
– laimės paukštis. Šio švento paukščio niekas neturi teisės<br />
persekioti ir skrausti. Gandrų nuo seno niekas nemedžioja.<br />
Žmogui, kuris Lietuvoje nušovė penkiolika gandrų, turėtų visą<br />
gyvenimą sapnuotis žūstančio paukščio kraujas.<br />
Kiekviename Lietuvos krašte gandras vadinamas vis kitaip. Žemaičiuose<br />
jis „pakrikštytas“ gudzu, gužučiu. Nuo Raseinių kilęs<br />
žemaičių rašytojas Aleksandras Fromas (g. 1822) pasirinko<br />
Gužučio pseudonimą. Beje, savo sodyboje jis buvo iškėlęs net<br />
tris gandralizdžius. Dzūkijoje apie Zervynas, Merkinę gandrą<br />
lig šiol vadina busilu, o Ramygalos, Tauragnų, Panevėžio apylinkėse<br />
– garniu, nors garnys yra visai kitas – ne sodybų, o<br />
pamario ir miškų paukštis.<br />
Gandras – laimės simbolis. Mūsų tėvai sakydavo: „Jei gandrą<br />
pamatysi parskrendantį, seksis ūkio darbai ir būsi turtingas.<br />
Jei gandras vos parskridęs nutūps savo lizdan – būsi laimingas,<br />
augs sveiki ir darbštūs vaikai“.<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
IŠ REDAKCIJOS PAŠTO<br />
Gandro gyvenimą iki šiol gaubia daugybė paslapčių. Daug jų<br />
žūsta tolimose kelionėse. Būna, kad vienas iš poros žūsta, o<br />
likęs paukštis poros nebeieško. Būna, kad poros neperi. 1994<br />
metų duomenimis, tais metais neperėjo 2000 porų. Dažnai<br />
gandrų poros tarpusavyje „kariauja“.<br />
Mūsų tėvai sakydavo: jei šeimininkų sodyboje vieši santaika,<br />
tai ir gandrų poros sugyvena. Mūsų sodyboje buvo du gandralizdžiai,<br />
bet gandrai gyveno taikiai.<br />
Lietuvos gandrai žiemoja Pietų Afrikoje. Ten ir atgal gandrams<br />
tenka įveikti 20–25 tūkstančius kilometrų. Įdomu, kad<br />
gandrienė padeda 4–6 kiaušinius ir peri juos naktį, o gandras<br />
– dieną. Apie gandrienės meilę savo vaikams yra rašę K. Donelaitis,<br />
Pranas Mašiotas, Tadas Ivanauskas, Žemaitė. O Ksaveras<br />
Sakalauskas-Vanagėlis yra aprašęs labai skaudžių istorijų,<br />
kaip gandrienė gelbėjo savo gandriukus. Matydama, kad<br />
negalės išgelbėti nuo gaisro savo vaikelių, apglėbė sparnais ir<br />
žuvo kartu su jais.<br />
Kodėl šiame rašinyje tiek daug vietos paskyriau Lietuvos nacionaliam<br />
paukščiui gandrui? Kartoju: gandrai yra labai ištikimi<br />
vienas kitam ir labai myli savo vaikus, ypač gandrienės,<br />
kurios net gyvybę dėl jų paaukoja. Gal ir mūsų šeimos galėtų<br />
būti panašios į šiuos puikiuosius paukščius, jei... mylėtų vaikus?!<br />
O dabar – iš šimto porų 80 skiriasi... Gal, sakau, apsieikim<br />
be tų prakeiktų skyrybų? Be klaikios dokumentacijos ir<br />
amžinų teismų maratonų, dėl kurių vaikai kenčia ir morališkai,<br />
ir ekonomiškai, nes išdraskomas gyvenimas. Jeigu jau nebesutariame,<br />
gyvenkime atskirus gyvenimus, bet pagal naująjį<br />
įstatymą (tokį reikės dar sukurti!) savo vaikus teks užauginti<br />
abiem. Tada, tikėkime, mažiau liks NIEKIENO vaikų. Kitokios<br />
išeities nėra. Skaudu, kai laikraščiams ir žurnalams pasiūlius<br />
palikti kertelę vaikams, išgirsti, jog nėra vietos. Dėkui<br />
medicinos spaudai, skiriančiai dėmesio šeimoms ir vaikams.<br />
Rasa Norkutė, Klaipėda<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 5
GYVENIMO PILNATVĖ <br />
<strong>mokslinis</strong> <strong>darbas</strong> ir šeima<br />
J is pasinėręs į vaistinių augalų ir iš jų gaminamų preparatų savybes. Pernai pripažintas<br />
geriausiu Kauno medicinos universiteto mokslininku. Tačiau kiek bekalbėtų apie<br />
mokslinius tyrinėjimus, prof. Liudas Ivanauskas gyvenimo pilnatvę mato ne tik nuolatiniuose<br />
ieškojimuose, atradimuose, pripažinime, bet ir šeimoje, su kuria dalijasi savo<br />
pomėgiais. Jam šeima – tarsi ramybės uostas, į kurį visada norisi sugrįžti.<br />
Traška židinyje malkos, suteikdamos namams jaukumo ir šilumos. Profesorius sako,<br />
židinį užsikuriantis ir niūrią vasaros dieną, ypač kai nusistovi darganoti orai, kai lauke<br />
lyja. Jis mėgstąs žiūrėti į ugnį, kuri, anot jo, yra gyvas padaras – ne tik sušildo, bet ir<br />
ramina. Sūnų žmona išlydi į treniruotę, o mes sėdime ir kalbamės gurkšnodami arbatą<br />
(kavos profesorius negeria).<br />
6 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
MĖNESIO INTERVIU<br />
Esate KMU Mokslo fondo skelbto<br />
konkurso „Brandus mokslininkas<br />
2008“ nugalėtojas. Kokiais darbais<br />
pelnėte pripažinimą?<br />
Pripažinimą pelniau dirbdamas su<br />
visa mokslininkų grupe, kurią prof.<br />
Valdimaro Janulio iniciatyva subūrėme<br />
prieš ketverius metus. Šioje<br />
mokslininkų grupėje kartu su manimi<br />
dirba doc. V. Jakštas, doktorantas<br />
D. Burdulis, nemažai prisideda ir<br />
doktorantai R. Benetis, R. Raudonis,<br />
L. Bumbliauskienė.<br />
Praėję dveji metai man buvo itin sėkmingi<br />
vykdant projektus, kurie gauna<br />
KMU Mokslo fondo paramą. Mokslo<br />
žurnaluose per tuos metus paskelbiau<br />
keturiolika straipsnių. Sėkmė lydėjo<br />
ir dalyvaujant ES struktūrinių fondų<br />
projekte „Šiuolaikinių farmacijos<br />
studijų medžiagos ir priemonių sukūrimas<br />
ir publikavimas“. KMU Farmacijos<br />
fakulteto studentams parengėme<br />
septynias mokomąsias knygas.<br />
Į kurią mokslo sritį gilinatės?<br />
Mano tyrinėjimų objektas yra vaistiniai<br />
augalai. Mokslinio tyrinėjimo<br />
tema „Flavonoidus kaupiančių augalų<br />
žaliavų ir jų ekstraktų poveikio<br />
tyrimai“. Šios temos vadovas – prof.<br />
V. Janulis. Kuriame metodikas, kaip<br />
efektyviosios skysčių chromotografijos<br />
metodu nustatyti vaistinėje augalinėje<br />
žaliavoje esančius biologiškai<br />
veiklius junginius. Šia linkme dirbame<br />
ir toliau.<br />
Mokslininku niekas negimsta. Kada<br />
ir kaip pradėjote mokslininko kelią?<br />
Kas paskatino imtis šio nelengvo<br />
darbo?<br />
Manau, man gyvenime pasisekė – turėjau<br />
puikų vadovą prof. Paulių Vainauską.<br />
1983 m. baigiau Medicinos<br />
universitetą ir prof. Eduardo Tarasevičiaus<br />
rekomenduotas pasilikau dirbti<br />
asistentu universiteto mokomojoje laboratorijoje.<br />
Tuometinis katedros vedėjas<br />
prof. P. Vainauskas pasakė, jog<br />
negana dirbti tik ūkinį darbą, būtinai<br />
reikia imtis ir mokslinio darbo. Nuo<br />
tada ir prasidėjo mano ieškojimai.<br />
Taip jau yra gyvenime, kad vienas<br />
žmogus linkęs prie vienokių, kitas<br />
– prie kitokių darbų. Aš buvau ir esu<br />
labiau linkęs prie technikos. Taigi<br />
pradėjau domėtis chromotografiniais<br />
analizės metodais. Tuo metu nebuvo<br />
didelių galimybių, nes turėjome ne<br />
itin patikimą tarybinę techniką. Bet<br />
paskatinti prof. P. Vainausko nuvažiavome<br />
į Dzeržinskį, iš ten parsivežėme<br />
naujesnės technikos ir po truputį įsibėgėjome.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 7
MĖNESIO INTERVIU<br />
Prof. P. Vainauskas yra toksikologinės<br />
chemijos specialistas ir jo moksliniai<br />
darbai buvo skirti šiai sričiai. Todėl ir<br />
aš pasirinkau su toksikologine chemija<br />
susietą mokslinio darbo temą: nuodingųjų<br />
medžiagų nustatymas ir išskyrimas<br />
iš vadinamųjų biologinių objektų<br />
ir t. t. 1987 m. disertaciją apsigyniau<br />
Lvove.<br />
Bet ties tuo nesustojote...<br />
Habilitacijos procedūrą susiejau su<br />
atliktais moksliniais tyrinėjimais biologiškai<br />
veiklių junginių standartizavimo<br />
srityje taikant chromotografinės<br />
analizės metodus. Iš pradžių dirbau<br />
dujų chromotografijos srityje, pastaruosius<br />
penkerius metus pradėjau<br />
taikyti naujesnį ir efektyvesnį metodą<br />
– skysčių chromotografiją. Šį metodą<br />
taikau vaistinėms žaliavoms bei iš jų<br />
pagamintiems preparatams tirti: biologiškai<br />
aktyviems junginiams, priemaišoms<br />
nustatyti ir kt. Šis metodas<br />
įgalina daug ką padaryti.<br />
2008 m. birželį vyko habilitacijos procedūra,<br />
kurios metu atlikau mokslinių<br />
darbų apžvalgą. Jos tema buvo „Chromotografinių<br />
metodų taikymas farmakologiškai<br />
aktyvių junginių standartizavimui“.<br />
Kokią praktinę reikšmę turi Jūsų<br />
moksliniai darbai?<br />
Jie taikomi farmacijoje. Kaip minėjau,<br />
mūsų sukurtos metodikos taikomos<br />
vaistinėms žaliavoms bei vaistiniams<br />
preparatams tirti. Toks jų tiesioginis<br />
pritaikymas. Tam šiuo metu turime<br />
puikią dirvą – bendradarbiaujame su<br />
farmacijos įmonės „Aconitum“ laboratorija.<br />
Mes, mokslininkai, turėdami<br />
nemažą patyrimą, galime perteikti<br />
savo žinias ir patirtį gamybininkams.<br />
Labai naudingas yra abipusis ryšys: iš<br />
gamybininkų mes gauname žaliavų<br />
Su grupės draugu Zeniumi. 1979 m.<br />
Mano sena aistra – fotograja 1979 m.<br />
arba preparatų. Iš tiesų, mokslininkas<br />
gali prikurti metodikų, kurias vertindamas<br />
po kelerių metų gali pasakyti:<br />
„O kam to reikėjo, juk niekas tuo nepasinaudojo“.<br />
Taip dažnai būdavo tarybiniais<br />
laikais, kai buvo svarbu kažką<br />
išrasti vien tam, kad apsigintum<br />
disertaciją. Man, kaip mokslininkui,<br />
labai svarbu, kad atradimas būtų pritaikytas<br />
praktikoje.<br />
Bendradarbiavimas su gamybininkais<br />
yra naudingas ir tuo, kad žinai, kokių<br />
yra problemų, kokia kryptimi reikėtų<br />
dirbti.<br />
Su „Aconitum“ laboratorija sėkmingai<br />
bendradarbiavome tirdami ginkmedžio,<br />
ženšenio, jonažolės žaliavą bei<br />
šių augalų preparatus. Ilgą laiką bendradarbiavome<br />
su prof. A. Gendroliu<br />
– ieškojome efektyvių metodų propolio<br />
savybėms tirti. Profesorius žinojo,<br />
kad aš taikau chromotografinės analizės<br />
metodą, todėl ir paragino imtis<br />
propolio cheminės sudėties tyrimų.<br />
Propolis yra labai įdomus bičių produktas,<br />
nuo seno taikomas žaizdoms<br />
ir kai kurioms ligoms gydyti. Propolyje<br />
yra per 200 cheminių junginių,<br />
tačiau nėra nustatyta, kurie iš jų labiausiai<br />
veikia ir kaip veikia organizmą.<br />
Įdomu ir tai, kokia cheminė sudėtis<br />
yra šio bičių produkto, surinkto<br />
Lietuvoje, ir kokia – surinkto Amerikoje,<br />
Brazilijoje ar Japonijoje, kodėl<br />
viename krašte surinkto propolio<br />
sudėtyje vyrauja vieni, kitame – kiti<br />
junginiai, kas tai lemia. Žinodami,<br />
kokių junginių yra daugiau viename<br />
ar kitame propolyje, galime farmakologiškai<br />
pagrįsti, kuris jų veikia geriau.<br />
Pritaikę skysčių chromotografiją<br />
šioje srityje atlikome nemažai darbų,<br />
paskelbėme nemažai publikacijų. Su<br />
profesoriais A. Povilioniu ir A. Gendroliu<br />
atlikome propolio mikrobiologinius<br />
tyrimus, nustatėme cheminę<br />
sudėtį. Bet darbo neužbaigėme. Jį<br />
pristabdėme, nes atsakyti į iškilusius<br />
klausimus galėsime tada, kai turėsime<br />
tobulesnę aparatūrą, sukursime naujus<br />
tyrimo metodus. Šiuo metu tokios<br />
aparatūros neturime. Yra vilties, jog<br />
Su dukromis<br />
8 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
technikos bazė labai sustiprės, kai gausime<br />
lėšų iš ES struktūrinių fondų ir įsigysime<br />
pačios naujausios aparatūros.<br />
Volteras yra sakęs: Matyti ir daryti<br />
tai, kas nauja – labai didelis malonumas”.<br />
Ar Jums <strong>mokslinis</strong> <strong>darbas</strong><br />
yra būtent tai?<br />
Taip, tai iš tiesų didelis malonumas.<br />
Žinoma, jeigu leidžia šeimyninės aplinkybės.<br />
Bet pasinerti vien į malonumus<br />
neįmanoma, nes reikia išlaikyti<br />
šeimą. Su tokia problema dabar susiduria<br />
jaunimas. Jų nesmerkiu, nes<br />
kiekvienas geriau gyventi nori jau dabar.<br />
Tai yra normalu. Tačiau negalima<br />
pamiršti, kad mokslinio darbo sėkmė<br />
ateina ne per savaitę ar mėnesį, kar-<br />
Mano vaikai ir pirmoji anūkėlė. 2008 m.<br />
tais savo darbo rezultatų reikia laukti<br />
kelerius metus ar net dešimtmečius.<br />
Pastaruoju metu atsiranda daugiau<br />
ES struktūrinių ir kitokių fondų. Turint<br />
gerą aparatūrą ir su ja dirbant<br />
viename ar kitame projekte, galima<br />
pasiekti gerų rezultatų ir uždirbti gerus<br />
pinigus. Jauni žmonės į tai turėtų<br />
atkreipti dėmesį. Bet mokslininku<br />
gali būti ne kiekvienas. Mokslininkui<br />
reikia analitinio mąstymo, užsispyrimo,<br />
reikia netingėti domėtis problemomis,<br />
daug skaityti.<br />
Turime vieną kitą studentą, kuris<br />
jau ketvirtame kurse pradeda atlikti<br />
mokslo tiriamuosius darbus. Džiugu<br />
matyti, kad jis kažko siekia ir kažką<br />
pasieks. Tik svarbu neskaičiuoti darbo<br />
valandų, nes kartais ir iki vėlyvo<br />
vakaro prie pradėto darbo tenka<br />
pasėdėti.<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
Esate baigęs farmacijos mokslus.<br />
Kada tai buvo? Kodėl ir kaip susidomėjote<br />
farmacija?<br />
Atvirai kalbant, į Kauno medicinos<br />
universiteto (tada – instituto) Farmacijos<br />
fakultetą patekau atsitiktinai.<br />
Baigiau Skaudvilės vidurinę mokyklą<br />
Tauragės rajone. Vidurinėje mokykloje<br />
labai domėjausi technika, man<br />
beprotiškai patiko fizika, elektronika.<br />
Kartu su broliais konstruodavome<br />
radijo imtuvus, stiprintuvus, netgi<br />
kūrėme elektronines gitaras. Fizika<br />
buvo mano pomėgis. Niekas neabejojo,<br />
kad studijuosiu technikos mokslus.<br />
Bet baigdamas vidurinę mokyklą<br />
pagalvojau: geriau stosiu į mediciną,<br />
žinoma, į gydomąją. Tačiau įstoti į<br />
gydomąją mediciną pritrūko balų<br />
– 1978 m. buvo didžiuliai konkursai.<br />
Tuometinis Farmacijos fakulteto<br />
dekanas prof. Eduardas Tarasevičius<br />
visus į Gydomąjį fakultetą neįstojusius<br />
vaikinus „verbavo“ į Farmacijos<br />
fakultetą. Taip mūsų kurse radosi ne-<br />
MĖNESIO INTERVIU<br />
Su sūnumi Domantu žvejyboje. 2002 m.<br />
mažas būrys vaikinų – iš 92 farmacijos<br />
studentų net 26 buvo vyrukai. Likome<br />
patenkinti šia specialybe. Iki šiol rengiame<br />
kasmetinius grupės susitikimus,<br />
į kuriuos suvažiuoja beveik visi mūsų<br />
grupės draugai. Iki šiol visi mielai<br />
bendraujame.<br />
O fizika man pravertė ir tolimesniame<br />
gyvenime. Chromotografai, spektromatografai,<br />
kita technika, su kuria<br />
dirbu šiuo metu, padeda moksliniuose<br />
tyrimuose. Man malonu dirbti su<br />
šia technika.<br />
Gilinatės į vaistinių augalų savybes,<br />
jų poveikį žmogaus organizmui. Ar<br />
tai reiškia, jog pirmumą teikiate homeopatiniams<br />
vaistams? O gal vis<br />
dėlto cheminiams preparatams?<br />
Homeopatiniai vaistai man nekelia<br />
pasitikėjimo. Kas kita – fitoterapija.<br />
Jeigu reikia gydyti peršalimo ar kokią<br />
kitą ūminę ligą, pirmiausia griebiuosi<br />
vaistažolių. Cheminiai vaistai – antroje<br />
eilėje, jų vartojame, kai nepadeda<br />
Aš jau senelis. 2008 m.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 9
MĖNESIO INTERVIU<br />
fitoterapija. Cheminių vaistų stengiamės<br />
vartoti kuo mažiau ir tik tada, kai<br />
be jų negalime apsieiti.<br />
Koks Jūsų požiūris į šiandieninę<br />
vaistų reklamą? Ar ji kartais neskatina<br />
nesaikingai vartoti vaistinius<br />
preparatus, ar neklaidina žmonių?<br />
Reklama iš tiesų klaidina, ypač senyvą<br />
žmogų. Išgirdęs apie taikomas nuolaidas<br />
neretas garbaus amžiaus senolis<br />
skuba nusipirkti vaisto, nesvarbu, ar<br />
jam jo reikia, ar nereikia. Bet ilgainiui<br />
vaistai pasensta, ir juos reikia išmesti.<br />
O gaila...<br />
Yra žmonių, kuriems atrodo, kad išgers<br />
20 tablečių ir bus sveikas. Bet taip<br />
tikrai nėra.<br />
Tad kas turi didžiausios reikšmės<br />
žmogaus sveikatai?<br />
<strong>Sveikatos</strong> pagrindas yra mityba. Jeigu<br />
žmogus sveikai maitinasi, jis gali<br />
išvengti daugelio ligų. Manau, mes,<br />
lietuviai, tai ypač pajutome, kai savo<br />
mitybos įpročius pradėjome keisti į<br />
vakarietiškus. Daugelį metų buvome<br />
uždara valstybė ir valgėme natūralų<br />
maistą, be jokių priedų, konservantų.<br />
Valgydavome kaime nenaudojant chemijos<br />
užaugintus obuolius, burokėlius,<br />
morkas, agurkus... Dabar dauguma<br />
ne tik vaisių, bet ir daržovių atvežama<br />
iš Vakarų. Jos neturi nei kvapo,<br />
nei skonio. Štai prieš kelerius metus<br />
viešėjome pas mano dukrą Anglijoje.<br />
Mes, suaugusieji, kramtėme tenykščią<br />
bekvapią dešrą, o sūnus pareiškė, kad<br />
jam neskanu, nėra ką valgyti. Iš tiesų,<br />
maistas „prikimštas“ konservantų. Argi<br />
valgydamas tokį maistą būsi sveikas?<br />
Mes šeimoje rūpesčių dėl maisto neturime.<br />
Abiejų tėvai gyvena kaime, todėl<br />
ir daugelį maisto produktų, ypač<br />
Su šeima prie ežero. 2005 m.<br />
Druskininkai, Liškiava. 2008 m.<br />
daržovių, mėsos, atsivežame iš kaimo.<br />
Tokio maisto ir derinti nereikia. Jokiomis<br />
virškinimo organų ligomis nesiskundžiame.<br />
Jeigu atsirastų bėdų, tada<br />
žiūrėtume, ko atsisakyti.<br />
O ką manote apie maisto papildus?<br />
Ar jie mūsų laikmečiu, ypač pavasarį,<br />
yra reikalingi?<br />
Kaip minėjau, į mūsų mitybą skverbiasi<br />
butaforinis maistas, todėl trūkstamam<br />
svarbių mikroelementų, vitaminų<br />
kiekiui papildyti reikia maisto<br />
papildų.<br />
Ar farmacijos žinios Jums padeda asmeniniame<br />
gyvenime?<br />
(Juokiasi)Asmeniniame gyvenime man<br />
labiausiai padeda žmona. Ji yra vaistininkė,<br />
konsultuoja mus ir žino, kada<br />
ir ko reikia šeimos nariams. Bet ir aš,<br />
kaip farmacininkas, nepatarčiau vartoti<br />
daug cheminių vaistų. Gal vieną<br />
kitą, bet ne dešimtimis tablečių, kaip<br />
dabar daugelis praktikuoja.<br />
Gal atskleistumėte savo sveikatos<br />
formulę?<br />
Ji paprasta. Valgau, kaip sakiau, natūralų<br />
maistą. Iš ryto visada papusryčiauju,<br />
išgeriu arbatos, jokiu būdu<br />
ne kavos, kuri, mano galva, kenkia<br />
skrandžiui. Dar geriau išgerti arbatos<br />
su medumi, kurio visada turime po<br />
ranka, nes bičių laiko mano tėvukas.<br />
Didelę žalą savo organizmui daro tie,<br />
kas iš ryto išgeria puodelį kavos ir nieko<br />
nevalgo. O jeigu po to dar parūko...<br />
Tada ir prasideda visos bėdos.<br />
Kaip vertinate kai kurių sveikatos<br />
politikų siūlymą diferencijuoti socialinio<br />
draudimo įmokas padidinat<br />
Trise baidare Ulos upe. 2006 m.<br />
10 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
jas tiems, kurie turi žalingų įpročių<br />
ir netausoja savo sveikatos?<br />
Manau, kad tai būtų teisingas žingsnis.<br />
Tie, kas nesirūpina savo sveikata,<br />
neatsikrato žalingų įpročių, dažniau<br />
serga, todėl jų gydymas valstybei atsieina<br />
brangiau. Dėsninga, kad šių<br />
žmonių indėlis į sveikatos draudimą<br />
turėtų būti didesnis.<br />
Papasakokite apie savo šeimą. Ar<br />
anksti vedėte?<br />
(Susimąsto) Tikriausiai per anksti, nes<br />
pirmoji mano santuoka iširo. Taip<br />
buvo, taip įvyko. Bet iš pirmosios<br />
santuokos turiu dvi puikias jau suaugusias<br />
dukras, baigusias universitetus<br />
Anglijoje. Lina jau sukūrė šeimą ir<br />
pasiliko tenai gyventi. Vaida baigusi<br />
mokslus sugrįžo į Lietuvą ir planuoja<br />
apsigyventi bei dirbti Kaune. Jau ir<br />
pirmosios anūkės sulaukiau.<br />
Dabartinę mano šeimą sudaro žmona<br />
Aurelija ir sūnus Domantas. Aurelija,<br />
kaip minėjau, dirba vaistininke, o<br />
Domantas mokosi pirmoje klasėje.<br />
Kada ir kur judu susitikote?<br />
Juokdamasi įsiterpia Aurelija. Tai<br />
buvo tarnybinis romanas, tiesa, su jau<br />
išsiskyrusiu vyru.<br />
Liudas. Tuo metu abu dirbome Medicinos<br />
universiteto vaistinėje. Kelerius<br />
metus gyvenau vienas, paskui įsižiūrėjau<br />
bendradarbę, pradėjo patikti...<br />
Kuo Aurelija patraukė vienišiaus dėmesį?<br />
Kokį žmonos bruožą labiausiai<br />
vertinate dabar?<br />
Mano dėmesį ji patraukė savo ramumu.<br />
Aš esu visai kitoks, greit užsidegu,<br />
o ji visada rami. Jos bendrijoje jaučiuosi<br />
tarsi laivas ramybės uoste. Ir dabar<br />
labiausiai vertinu jos ramumą.<br />
Ar neužkraunate ant jos pečių visų<br />
namų ruošos darbų?<br />
Liudas (juokiasi). Baltinių tikrai nelyginu,<br />
o žmona kelnių vyrui nelygina.<br />
Šiaip galiu daryti viską.<br />
Aurelija. Vyras labai skaniai gamina<br />
maistą...<br />
Liudas. Jau ką mėgstu, tai mėgstu.<br />
Gal net per daug lepinu žmoną.<br />
Tad koks mėgiamiausias Jūsų patiekalas?<br />
Keptas marinuotas karpis. Netgi žentas<br />
iš Anglijos atvažiavęs liko sužavėtas<br />
– puikus patiekalas. Šiaip mėgstu<br />
gaminti iš mėsos, prieš tai ją pamarinuoju.<br />
Kepu kepsnius, šašlykus... Kalėdoms<br />
visada kepu kalakutą. Pats jį ir<br />
paruošiu kepimui.<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
Japonijoje geišų apsuptyje. 2002m.<br />
Ar nepraktikuojate pietų viešose<br />
įstaigose?<br />
Skaniausiais ir sveikiausias maistas yra<br />
pagamintas namuose.<br />
Ar dažnai visi kartu susėdate prie<br />
stalo?<br />
Vakarieniaujame paprastai visi kartu,<br />
kai sūnus grįžta iš treniruotės.<br />
O šeimos reikalų aptarimuose sūnus<br />
taip pat dalyvauja?<br />
Neatsilieka. Netgi tada, kai bandome<br />
kalbėti rusiškai, kad jis nesuprastų.<br />
Bet sūnus tuoj pat pareiškia: „Ponimaju,<br />
ponimaju“ (suprantu, suprantu).<br />
Koks didžiausias tėvelio pomėgis?<br />
– klausiu iš karatė treniruotės sugrįžusio<br />
Domanto.<br />
„Nardymas“, – nedvejodamas atsako<br />
berniukas.<br />
MĖNESIO INTERVIU<br />
O kas tuo „sugundė“, kas įtraukė?<br />
Anksčiau tarsi ir neturėjau jokio pomėgio.<br />
Bandžiau žvejoti, bet negalėjau<br />
ilgiau išbūti vienoje vietoje. Ir<br />
dabar kai sūnus išvilioja žvejoti, net<br />
ir dešimt minučių pastovėti vienoje<br />
vietoje man yra kančia – turiu judėti,<br />
veikti. Mano galva, poilsis turi būti<br />
aktyvus.<br />
Prieš dešimtį metų Rytis Jurkėnas,<br />
aistringas nardytojas, prikalbino nardyti.<br />
Nuvažiavome abu su žmona prie<br />
Platelių ežero, panėrėme – patiko.<br />
Nuo tada ir nesustojame – Kanarai,<br />
Raudonoji jūra – nardome visur, kur<br />
tik galima. Manau, tai geriausias poilsis,<br />
ypač kai esi pavargęs. Paneri,<br />
pabūni valandžiukę absoliučioje tyloje,<br />
nieko negirdi, o matai tik ramiai<br />
plaukiojančias žuvytes, ir nusiramini.<br />
Ar gali būti dar geresnis poilsis?<br />
Koks gylis Jums paklūsta?<br />
Mėgėjiškas nardymas yra leistinas iki<br />
keturiasdešimties metrų. Kartą esu panėręs<br />
gal iki kokių 45 metrų, bet daugiau<br />
į tokį gylį nardyti nerizikuoju,<br />
nardau tvakingai. Po vandeniu taip pat<br />
gali visko atsitikti, todėl nardyti reikia<br />
protingai.<br />
Kartą skaičiau laikraštyje, kuriame<br />
vienas gydytojas gyrėsi nunėręs beveik<br />
į 60 metrų gylį. Tai yra nusikaltimas<br />
sau pačiam. Juk gali ir neišnirti. Aš<br />
nerizikuoju ir niekam to daryti nepatariu,<br />
nes visas grožis atsiskleidžia 30<br />
metrų gylyje.<br />
Ar randate laiko kultūros renginiams?<br />
Aurelija. Turime kultūrinių renginių<br />
organizatorių – Domantą. Jis neleidžia<br />
užsisėdėti namuose.<br />
Išvyka laivu Nemunu. 2008 m.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 11
MĖNESIO INTERVIU<br />
Liudas. Domantas nekantriai laukia<br />
grįžtančios iš Anglijos sesers Vaidos,<br />
su kuria, nežiūrint į amžiaus skirtumą,<br />
labai gerai sutaria. Ir jau iš anksto planuoja<br />
kultūros renginius.<br />
Kaip leidžiate atostogas? Kartu atostogaujate<br />
ar skyrium?<br />
Mūsų šeima yra aktyvaus poilsio šalininkė.<br />
Atostogaujame dažniausiai visi<br />
kartu, atostogas suderinti nesunku, nes<br />
aš beveik visą vasarą esu laisvas. Dešimt<br />
dienų išgulėti pajūryje, kaip tai daro<br />
nemažai lietuvių, negalėčiau.<br />
Aurelija. Ir aš tiek negalėčiau...<br />
Liudas (juokiasi). ...bet aštuonias dienas<br />
išgulėtum.<br />
Per atostogas dažniausiai keliaujame<br />
kartu su žmona. Tiesa, kartą ištrūkau<br />
vienas. Tai buvo kelionė į Vidurinę<br />
Aziją, Altajų – lipti į kalnus suviliojo<br />
kolega įmonės „Entafarma“ savininkas<br />
Tauras Endriukaitis. Kelionė buvo nepaprastai<br />
sunki, bet vis dėlto įkopėme į<br />
4 km viršūnę.<br />
O su žmona aplankėme daugelį šalių.<br />
Didžiausią įspūdį paliko kelionė po Keniją.<br />
Esame lankęsi ir Japonijoje, Egipte,<br />
Indijoje, žavėjomės Kanarų salomis.<br />
Daug keliaujame ir po Lietuvą, mėgstame<br />
pasižvalgyti po Latviją, Estiją. Keliaujant<br />
po Lietuvą ar kaimynines šalis<br />
nereikia didelių pasiruošimų, didelių<br />
pinigų, tokios kelionės fiziškai neišvargina,<br />
o įspūdžių tikrai pakanka.<br />
Ar dažnai Jūsų namuose lankosi svečiai?<br />
(Atsidūsta) Oi, labai dažnai. Matote,<br />
kokioje vietoje gyvename – čia pat<br />
didžiulis parkas, sporto halė, kurioje<br />
vyksta įvairūs renginiai. Jei tik koks<br />
Altajus. Su draugais pasiekta 4 km kalno viršukalnė. 2003 m.<br />
renginys, tai ir svečių sulaukiame, kartais<br />
net per pertraukėlę užsuka arbatos<br />
išgerti.<br />
Gyvenate sporto halės ir stadiono<br />
pašonėje. Ar patys sportuojate?<br />
Mmm... Nelabai, dažniau pasižiūrime,<br />
kaip kiti sportuoja.<br />
Štai tik sūnus išbandė ne vieną sporto<br />
šaką, kol pagaliau apsistojo ties karatė<br />
ir šachmatais. Treniruotes lanko uoliai,<br />
jau ir oranžinį diržą turi.<br />
Anksčiau bandė lankyti krepšinio mokyklą,<br />
bet teko atsisakyti, nes per gausybę<br />
treniruočių visur nesuspėja.<br />
O kur praleidžiate savaitgalius ?<br />
Tai pas vieno, tai pas kito tėvus. Tiesa,<br />
aš mamos jau nebeturiu, tėvukas liko<br />
vienas, gyvena savo sodyboje vienkiemyje.<br />
O Aurelijos tėvai gyvena puikiame<br />
Dzūkijos kampelyje, aplink ežerai,<br />
miškai, upeliai. Turime kur pailsėti,<br />
mielai po mišką pasivaikščiojame, o<br />
jau kai grybai prasideda...<br />
Su kuo dažniau bendraujate – su<br />
giminėmis, kolegomis, draugais ar<br />
kaimynais?<br />
Su visais, išskyrus kaimynus. Nesame<br />
lankęsi nei pas vienus kaimynus, susitikę<br />
pasilabiname, ir tiek. Nejaučiame<br />
vieni kitiems jokio priešiškumo, tiesiog<br />
taip susiklostė mūsų santykiai.<br />
Gal mėgstate skaityti? Ar neaukojate<br />
laisvalaikio profesinei literatūrai?<br />
Profesinės literatūros namuose į rankas<br />
neimu. Stengiuosi nesėdėti ir prie<br />
kompiuterio. O skaityti mėgstu. Domina<br />
istorinės knygos, detektyvai,<br />
kriminalistika. Dabar atsiranda gerų<br />
straipsnių ir knygų apie istorines asmenybes.<br />
Tokios knygos man patinka.<br />
O televizijos laidos?<br />
Šeima žino: kai per televiziją transliuojamos<br />
žinios, prašoma tylos. Tai būna<br />
šeštą valandą ryto. Besiruošdamas į<br />
darbą prie rytinės arbatos puodelio<br />
klausausi žinių ir trumpos laikraščių<br />
apžvalgos. O laikraštį perverčiu jau<br />
grįžęs į namus. Neskaitau ir nepripažįstu<br />
nei internetinio laikraščio, nei<br />
internetinės knygos.<br />
Daug keliaujant tikriausiai teko patirti<br />
ir įdomių nuotykių?<br />
Papasakokite.<br />
Ekstremaliausias atvejis buvo Altajuje,<br />
kai į kalnus prikalbino važiuoti T. En-<br />
Su dukra Vaida nardome Raudonojoje jūroje<br />
12 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
driukaitis. Jis buvo „užsidegęs“ kalnais,<br />
ne kartą į juos kopęs su savo žmona.<br />
Be abejo, žinojo, ko reikia kalnuose,<br />
bet man nepaaiškino. Sako, važiuojam<br />
į kalnus, truputį pasivaikščiosim. Tada<br />
nepagalvojau, kad į kalnus lipama apsiavus<br />
specialiais batais, su specialia<br />
apranga. Aš nusivežiau tuos batus, kuriuos<br />
parsivežiau iš Afrikos. Jie puikiai<br />
tiko safaryje – lengvi, patogūs, bet ne<br />
čia, kalnuose.<br />
Rytą atsikėlę visi aunasi batus, ir aš išsitraukiu<br />
savuosius. Prieina prie manęs<br />
instruktorius ir sako:<br />
– Liudai, kur tu atvažiavai, ką čia<br />
veiksi?<br />
– Į kalnus eisiu, – sakau.<br />
– O kur pirkai tokius batus? Ar tik ne<br />
Afrikoje?<br />
– Jūs įspėjote, Afrikoje, – atsakiau.<br />
Visiems sukėliau juoko (aš tikrai juos<br />
pirkau Kenijoje ir jie tinkami vaikščioti<br />
tik po Afriką). Nors ir vasara, bet<br />
kalno viršūnėje buvo apie 15 laipsnių<br />
šalčio. Mane gelbėjo vilnonės kojinės<br />
ir ant jų užmauti polietileno maišeliai.<br />
Bet kalno viršūnę vis dėlto pasiekiau,<br />
nors ir labai sunkiai. Tada pasakiau:<br />
„Aš į savo kalną užlipau. Daugiau į<br />
kalnus nelipsiu“. Parsivežtus iš kelionės<br />
batus pasidėjau kaip ženklą, kad ir<br />
su tokia avalyne galima įkopti į 4 km<br />
aukščio viršūnę. Bet dabar į kalnus tegul<br />
lipa Tauras – tai jo hobis. O mano<br />
pomėgis – nardymas. Tai nepaprastai<br />
geras būdas atsipalaiduoti. Kai paneri<br />
po vandeniu ir negirdi jokio garso, su<br />
niekuo negali pasikalbėti, kai lieki vienas<br />
su savimi, gali daug ką apmąstyti.<br />
Matai prieš save gražius vaizdus, spalvotas<br />
žuvytes, koralus – ir ta mirtina<br />
tyla ypatingai žavi. Tokios ramybės<br />
niekur nepatirsi. Nardymo aistra užkrėčiau<br />
ir abi dukras, o sūnus dar laukia<br />
savo eilės.<br />
Kokia šalis šiuo metu yra Jūsų „taikinyje“?<br />
(Juokiasi) Tikriausiai, sunku rasti lietuvį,<br />
kuris būtų neaplankęs Turkijos,<br />
o mes ten dar nesame buvę. Taigi sūnus<br />
ir dukra Vaida suplanavo kelionę į<br />
šią šalį. Tai būtų kelionė be nardymo,<br />
nors, sako, ir ten galima nardyti. Gal<br />
ne taip gražu, bet ...<br />
O kurios jūros gelmėse gražiausia?<br />
Gražiausia yra Raudonojoje jūroje. Tą<br />
pripažįsta visi nardytojai. Tiesa, yra<br />
koralų rifai ir prie Australijos krantų,<br />
bet Australija gana toli. Tai būtų labai<br />
brangi kelionė.<br />
Tikriausiai ir gana pavojinga, nes,<br />
kaip teko girdėti, Australijos pa-<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
Nardymas Raudonojoje jūroje. 2003 m.<br />
krantėse nemažai ryklių. Ar nardant<br />
niekuomet nesusidūrėte su rykliais?<br />
Teko matyti. Bet ryklys iš karto niekada<br />
nepuola. Jeigu jis ruošiasi pulti,<br />
pirmiausiai suka ratus aplink savo<br />
auką. Tai signalas, kad reikia suskubti<br />
grįžti prie laivo.<br />
Bemaž kiekvieno vyro pasididžiavimas<br />
yra jo automobilis. Ar mėgstate<br />
vairuoti? Ar Jums svarbu, kokiu automobiliu<br />
važinėjate?<br />
Vairuoti labai mėgstu. Ir visai nesvarbu,<br />
kokios markės automobiliu važinėju,<br />
svarbu, kad jis gerai važiuotų.<br />
Vairuojame abu su žmona, pasikeisdami.<br />
Bet dažniausiai žmonai pasiūlau<br />
pailsėti, nes pats noriu vairuoti.<br />
MĖNESIO INTERVIU<br />
Ko gyvenime negalėtumėte<br />
atsisakyti?<br />
Nesu per daug reiklus. Bet būtų neįdomu<br />
gyventi, jeigu reikėtų atsisakyti<br />
kelionių. Nesvarbu kokių, nes keliauti<br />
galima ir po Lietuvą. Kai pamatai daug<br />
pasaulio, ir į Lietuvą pažvelgi kitomis<br />
akimis, pradedi stebėtis jos grožiu. Iš<br />
tiesų Lietuvoje yra labai gražių vietų.<br />
Kasmet jomis pasigėrime važiuodami<br />
automobiliu iš anksto numatytu maršrutu<br />
ar plaukdami baidarėmis. Iki šiol<br />
šeimai užtekdavo vienos baidarės, bet<br />
sūnui ūgtelėjus reikės ir antros. Tačiau<br />
žygių baidarėmis neatsisakysime.<br />
Matau, mėgstate pajuokauti. Koks<br />
pastarojo meto įvykis Jus labiausiai<br />
prajuokino?<br />
Juoką kelia artėjantys Prezidento rinkimai.<br />
Prezidento posto siekia kas<br />
netingi...<br />
Ko palinkėtumėte tiems, kas nuolat<br />
dejuoja, jog sunku gyventi?<br />
Noro dirbti, kažko siekti. Jei nesiseka<br />
vienas, imtis kito darbo – tikrai susirasite<br />
tą, kuris atneš sėkmę. Dažniausiai<br />
dejuoja tie, kurie tingi mąstyti, kurie<br />
neturi jokių idėjų, yra įpratę, kad už<br />
juos sugalvos kiti. Svarbu nedejuoti, o<br />
veikti.<br />
Ko Jums reikia, kad nušvistų labai<br />
tamsi diena?<br />
Artimųjų šypsenos. Jeigu matau, kad<br />
šeimoje viskas gerai, man nesvarbu, ar<br />
už lango lyja, ar sninga. Šeimos gerovė<br />
yra laimės pagrindas.<br />
Žvejyba Norvegijoje su bendradarbiais. 2006 m.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 13
SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS<br />
Išgyvenantiems krizę žmonėms<br />
reikia pagalbos<br />
Pernai, palyginti su 2007 metais, į Jaunimo<br />
psichologinės paramos centrą<br />
(JPPC) kreipėsi dvigubai daugiau psichologinės<br />
pagalbos ieškančių žmonių.<br />
Apie 15 proc. jų turėjo minčių apie savižudybę.<br />
Įvertinus šią tendenciją, JPPC<br />
įsteigė Krizių įveikimo centrą, kuriame<br />
teikiama skubi, pirminė ir svarbiausia<br />
– nemokama psichologinė pagalba išgyvenantiems<br />
krizę žmonėms.<br />
Krizių įveikimo centro tikslas – teikti pirminę,<br />
nemokamą psichologinę pagalbą,<br />
organizuoti skubią paramą psichologinių<br />
krizių ir komplikuotų netekčių atvejais,<br />
kilus savižudybės grėsmei. Pasak Krizių<br />
įveikimo centro koordinatorės Virginijos<br />
Rekuč, siekiama, kad išgyvenantiems psichologinę<br />
krizę žmonėms būtų suteikta<br />
galimybė gauti iki 10 nemokamų psichologo<br />
konsultacijų. Natūralu, kad krizę,<br />
juolab sielvartą, išgyvenančiam žmogui<br />
vienos konsultacijos paprastai neužtenka,<br />
be to, tokios konsultacijos turėtų būti<br />
nemokamos. Dėl to nuolat ieškoma finansavimo<br />
krizių įveikimo paslaugoms<br />
apmokėti. Į Krizių įveikimo centrą galima<br />
kreiptis pagalbos ir tais atvejais,<br />
kai krizė ištinka organizaciją ar didelę<br />
žmonių grupę. Įsteigus Krizių įveikimo<br />
centrą buvo sukurta ir atidaryta nauja<br />
„Stop tuberkuliozei!“<br />
Pasaulinei tuberkuliozės dienai paminėti<br />
Pasaulio sveikatos organizacija<br />
(PSO) paskelbė šių metų temą:<br />
„Mes turime sustabdyti tuberkuliozę!“<br />
ir sukūrė naują, šešių komponentų<br />
„Stop tuberkuliozei“ strategiją,<br />
kuri aiškiai apibrėžia pagrindines<br />
šios ligos problemas. Tuberkuliozė<br />
daugelyje pasaulio valstybių ir šiandien<br />
tebėra epidemija, kasmet sukelianti<br />
milijonų žmonių mirtį.<br />
Lietuvoje tuberkulioze kasmet suserga<br />
apie 3 tūkst. žmonių. <strong>Sveikatos</strong><br />
apsaugos ministerijos duomenimis,<br />
2007 m. aktyvia tuberkuliozės forma<br />
sirgo 1952, atvira tuberkuliozės forma<br />
– 1467 žmonių, iš jų 284 mirė.<br />
Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią<br />
sukelia tuberkuliozės mikobakterijos.<br />
Ši liga plinta oro lašeliniu būdu.<br />
Dažniausiai užsikrečiama susilpnėjus<br />
žmogaus imuninei sistemai (sergant<br />
ar ilgą laiką vartojant medikamentų,<br />
patiriant ilgalaikį stresą, esant nevisavertei<br />
mitybai, pablogėjus socialinio<br />
gyvenimo sąlygoms). Tačiau užsi-<br />
interneto svetainė: www.krizesiveikimas.lt<br />
Ir kitų JPPC programų statistika rodo,<br />
kad krizinėse situacijose kasdien atsiduria<br />
daugybė žmonių. Pavyzdžiui, į<br />
emocinę paramą telefonu teikiančią<br />
„Jaunimo liniją“ pernai buvo bandyta<br />
prisiskambinti per 2 mln. kartų, į elektroninę<br />
„Draugo laiškų“ pašto dėžutę<br />
atėjo beveik 2 tūkst. laiškų. „Akivaizdu,<br />
kad pagalba elektroniniais kanalais yra<br />
labai svarbi, nes daliai žmonių yra lengviau<br />
apie savo problemą parašyti, negu<br />
krėsti šia liga gali ir sveikas žmogus, jei<br />
į organizmą pateks daug tuberkuliozės<br />
bakterijų. Būdingiausi tuberkuliozės<br />
požymiai: greitas nuovargis, silpnumas,<br />
pasakyti,“ – sakė „Draugo laiškų“ programos<br />
koordinatorė Irma Skruibienė.<br />
Šiemet JPPC planuoja plėtoti Krizių įveikimo<br />
centro paslaugas, didinti „Jaunimo<br />
linijos“ ir „Draugo laiškų“ savanorių<br />
skaičių. „Tikimės, kad dėl ekonominės<br />
krizės nebus taupoma psichologinių<br />
krizių įveikimo, emocinės paramos ir<br />
savižudybių prevencijos sąskaita. Visuomenės<br />
psichikos sveikata – šiuo metu yra<br />
vienas svarbiausių resursų įveikiant nūdienos<br />
sunkumus“, – sako JPPC steigėja<br />
ir vadovė dr. Kristina Ona Polukordienė.<br />
svorio mažėjimas, pablogėjęs apetitas,<br />
prakaitavimas, ilgalaikis kosulys<br />
ir karščiavimas. Laiku diagnozuota tuberkuliozė<br />
yra visiškai išgydoma, bet<br />
įsisenėjusios tuberkuliozės formos<br />
sunkiai pasiduoda gydymui. Trumpiausias<br />
gydymo laikas – 6 mėnesiai.<br />
Pagrindinė gydymosi sąlyga yra<br />
ilgalaikis ir nepertraukiamas vaistų<br />
vartojimas.<br />
PSO sukurtos „Stop tuberkuliozei“<br />
strategijos tikslas – iki 2015 metų sumažinti<br />
globalinę tuberkuliozės naštą,<br />
sukurti naujų ir efektyvių priemonių,<br />
padedančių užkirsti kelią šiai baisiai<br />
ligai. „Stop tuberkuliozei“ strategijos<br />
komponentai: 1) vykdyti aukštos<br />
kokybės trumpo tiesiogiai stebimo<br />
gydymo kurso plėtrą ir stiprinimą;<br />
2) suteikti pagalbą skurdžiai ir pažeidžiamai<br />
gyvenančių bei ŽIV ir tuberkulioze<br />
sergančių gyventojų grupei;<br />
3) prisidėti prie sveikatos apsaugos<br />
sistemos stiprinimo, remiantis pirmine<br />
sveikatos priežiūra; 4) įtraukti į šį projektą<br />
sveikatos priežiūros organizacijas;<br />
5) skatinti sergančius tuberkulioze<br />
žmones bendrauti su kitais; 6) skatinti<br />
mokslinius tyrimus.<br />
14 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
Puodelis arbatos padės<br />
išvengti insulto?<br />
Los Andželo Kalifornijos universiteto<br />
(UCLA) atlikto tyrimo, kurį rėmė<br />
Didžiojoje Britanijoje esantis Lipton<br />
arbatos institutas (Lipton Institute of<br />
Tea), rezultatai parodė, jog išgeriant<br />
po tris ar daugiau žaliosios ar juodosios<br />
arbatos puodelius per dieną<br />
insulto tikimybė sumažėja daugiau<br />
nei 21 proc. Šis tyrimas buvo pristatytas<br />
Amerikos širdies asociacijos<br />
(American Heart Association’s) organizuotoje<br />
Tarptautinėje insulto konferencijoje.<br />
Tyrime (buvo ištirti 4 378 insulto atvejai)<br />
dalyvavo 194 965 žmonės iš Kinijos,<br />
Japonijos, Suomijos, Olandijos,<br />
Mūsų organizmas keičiasi<br />
Pažymėję atomus ir stebėdami jų judėjimą<br />
vykstant medžiagų apykaitai, mokslininkai<br />
nustatė, kad organizmas keičiasi<br />
greičiau nei iki šiol manyta. Pavyzdžiui,<br />
skrandžio gleivinė visiškai pasikeičia per<br />
penkias dienas, oda – per mėnesį. Per šešias<br />
savaites palaipsniui pasikeičia visos<br />
kepenų ląstelės. Kasmet 98 proc. žmogaus<br />
kūną sudarančių atomų pakeičia nauji, o<br />
per trejus metus organizmas visiškai atsinaujina.<br />
Taigi galima drąsiai teigti, kad pakeitus<br />
gyvenimo būdą (išvalius organizmą,<br />
sureguliavus mitybą ir zinį aktyvumą) atnaujinti<br />
galima net ir labai užterštą organizmą.<br />
Juk niekada nevėlu pradėti!<br />
Kam ne vieta šaldytuve?<br />
Ne visi produktai gerai išsilaiko žemoje<br />
temperatūroje. Todėl į šaldytuvą nedėkite:<br />
• bulvių, svogūnų, česnakų – jie nemėgsta<br />
šalčio. Pomidorams taip pat geriau<br />
ant šaldytuvo, o ne jame;<br />
• moliūgų, baklažanų, cukinijų. Jei norite<br />
baklažanus ilgiau išsaugoti, supjaustykite<br />
riekelėmis, suverkite ant siūlo ir išdžiovinę<br />
laikykite kaip grybus;<br />
• atogrąžų vaisių – bananų, ananasų,<br />
kivių, mangų, vynuogių. Jie juk mėgsta<br />
šilumą. Persimonai ir granatai taip pat.<br />
Juos geriau laikyti kambario temperatūros<br />
sausoje vietoje suvyniotus į popierių;<br />
• šokolado ir šokoladinių saldainių. Ant<br />
žemoje temperatūroje laikomo šokolado<br />
atsiranda baltų apnašų – šokoladas<br />
„žilsta“, o jeigu jis suvyniotas į polietileno<br />
plėvelę, tai netruks ir supelyti.<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
Australijos ir JAV. Remdamiesi tyrimo<br />
duomenimis, mokslininkai teigia, kad<br />
žmonės, kurie išgeria 3 ir daugiau puo-<br />
Brokoliai naudingi rūkaliams<br />
Mokslininkai atliko ekspermentą, kurio<br />
metu bandė nustatyti, kokį poveikį<br />
rūkalių sveikatai turi brokoliai.<br />
Paaiškėjo, kad tiems rūkaliams, kurie<br />
reguliariai valgė brokolių ir kitų ko-<br />
SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS<br />
delių žaliosios ar juodosios arbatos per<br />
dieną, palyginti su išgeriančiais tik vieną<br />
puodelį ar dar mažiau, turi 21 proc.<br />
mažesnę tikimybę patirti insultą. Tiek<br />
žaliosios, tiek juodosios arbatos poveikis<br />
yra vienodas. Pasak tyrimą atlikusių<br />
mokslininkų, kol kas dar anksti nurodyti<br />
konkrečią arbatos sudedamąją dalį,<br />
kuri lemia tokius rezultatus. Šiuo metu<br />
dar nėra žinoma, ar arbata turi teigiamą<br />
poveikį jau patyrus insultą. Taip pat nežinoma,<br />
ar insulto tikimybę sumažina ir<br />
kitų rūšių arbatos (pavyzdžiui, baltosios,<br />
raudonosios ir kt.) vartojimas. Tam reikia<br />
papildomų tyrimų, kurie, pasak mokslininkų,<br />
bus atliekami artimiausiu metu.<br />
Insultas yra antroji pagal dažnumą pasaulyje<br />
mirties bei negalios priežastis.<br />
Kasmet insultą patiria daugiau nei 20<br />
milijonų pasaulio gyventojų.<br />
pūstinių daržovių, rizika susirgti vėžiu<br />
20–55 proc. mažesnė, nei tiems, kurie<br />
retai arba visai nevalgo šių daržovių.<br />
Didžiausią efektyvumą brokoliai turi<br />
tiems rūkaliams, kurie surūko daugiau<br />
nei pakelį (20 cigarečių) per dieną. Apie<br />
rūkymo žalą kalbama daug ir dažnai.<br />
Tačiau pasaulyje vis dar rūko apie 1,5<br />
milijardo žmonių.<br />
Todėl mokslininkai ir ieško būdų, kaip<br />
sumažinti rūkymo žalą žmogaus organizmui.<br />
Mokslininkai nustatė, kad garuose<br />
pagaminti brokoliai gerina širdies<br />
darbą ir saugo nuo infarkto. O austrų<br />
mokslininkai paskelbė, kad nuo vėžio<br />
gali apsaugoti ir briuseliniai kopūstai.<br />
Mokslininkai ragina valgyti kuo daugiau<br />
kopūstinių daržovių, nes sveikatos<br />
pagrindas – tinkama mityba.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 15
NAUDINGA INFORMACIJA<br />
Gydytojas, pacientas ir... INFORMACIJA<br />
Lietuvos gydytojų sąjunga<br />
ir Valstybinė vartotojų<br />
teisių apsaugos tarnyba pasirašė<br />
bendradarbiavimo<br />
susitarimą, kuriuo siekiama<br />
efektyviau organizuoti vartotojų<br />
teisių apsaugą sveikatos<br />
apsaugos srityje. Pasirašyti<br />
sutartį paskatino Europos<br />
Sąjungos raginimas steigti<br />
valstybės įstaigų bei visuomeninių<br />
organizacijų, bendradarbiaujančių<br />
vartotojų<br />
teisių apsaugos srityje, tinklą.<br />
Vartotojų organizacijos taip<br />
pat raginamos aktyviai įsijungti<br />
į gyventojų sveikos<br />
mitybos įgūdžių formavimą.<br />
Lietuvos gydytojų sąjungą (LGS)pasirašyti<br />
sutartį taip pat paskatino padažnėję<br />
kaltinimai gydytojams medicinos priemonių<br />
reklama, neteisingu informacijos<br />
skleidimu arba iš viso – neskleidimu bei<br />
kitais panašiais dalykais.<br />
Ką gydytojas turi pranešti?<br />
„Siekiame, kad mūsų Sąjungos nariai<br />
būtų ginami visose srityse, taip pat ir<br />
šiais atvejais, todėl suprantame, kad<br />
juos apsaugoti galime tik pasirašę sutartis<br />
su atitinkamomis institucijomis<br />
bei kartu su jomis sukūrę reglamentus“,<br />
– pabrėžia LGS vadovas prof. Liutauras<br />
Labanauskas. Jo teigimu, šiuo metu susidariusi<br />
paradoksali situacija: gydytojas<br />
privalo informuoti pacientą apie medicinos<br />
priemones, tačiau iki šiol nėra teisės<br />
aktų, apibrėžiančių, ką tiksliai gydytojas<br />
turi pranešti. Tikėtina, kad pasirašius šią<br />
sutartį padidės tarpusavio supratimas,<br />
pagreitės nuomonių ir pozicijų derinimas<br />
bei keitimasis būtiniausia informacija“,<br />
– sako LGS vadovas.<br />
Jau keletą metų Lietuvos gydytojų sąjunga<br />
diskutuoja su Vartotojų teisių apsaugos<br />
tarnyba, ką turėtų kalbėti gydytojas<br />
apie medicinos priemones, kaip informuoti,<br />
nes vartotojai turėtų gauti informaciją<br />
iš savo srities specialistų. Gydytojų<br />
sąjungos nariai gydytojai teigia, kad<br />
varžomos jų teisės ir jie negali paaiškinti<br />
žmonėms, ką, jų nuomone, žmonės tu-<br />
rėtų žinoti apie sveiką mitybą ir maisto<br />
produktus. Tad kilo idėja pasirašyti bendradarbiavimo<br />
sutartį su Valstybine vartotojų<br />
teisių apsaugos tarnyba.<br />
Informacija turi būti dalykiška<br />
Ne tik Lietuvos gydytojų sąjunga, bet ir<br />
Vartotojų teisių organizacija pastebi, kad<br />
kai kurie mūsų įstatymai ar pavieniai jų<br />
punktai yra pasenę, juos reikia „prikelti<br />
naujam gyvenimui“, aptarti ir pateikti<br />
svarstyti bei tvirtinti Seimui ir Vyriausybei.<br />
Tad pasirašius šią sutartį bus galima<br />
pradėti spręsti visiems svarbias problemas.<br />
Beje, nieko nauja neišrandama, jau prieš<br />
metus kartu su Vartotojų apsaugos tarnyba<br />
buvo parengta laidų. Ir dabar, po šios<br />
sutarties pasirašymo, reikės paruošti ciklą<br />
laidų, kuriose gydytojai galėtų pateikti teisingą<br />
informaciją, o vartotojai – išsakyti<br />
savo pageidavimus ir klausimus.<br />
Ir dar – ši sutartis Lietuvos gydytojų sąjungai<br />
suteiks galimybę kovoti su pseudospecialistais,<br />
kurie apie save mano, kad<br />
daug žino. Bet oficiali informacija turėtų<br />
būti pateikiama pasirengusio ir tą dalyką<br />
išmanančio žmogaus, pavyzdžiui, apie<br />
mitybą ir sveikatą turėtų kalbėti mitybos<br />
specialistas ir diplomuotas gydytojas.<br />
„Dabar mes matome ir girdime, kad daugelyje<br />
laidų kalba ne medikai, ir ta informacija<br />
dažnai būna netiksli, klaidinanti<br />
vartotojus, – pabrėžia profesorius. – Mes<br />
sieksime, kad laidose kalbėtų specialistai,<br />
kuriais vartotojas pasitikėtų. O po metų<br />
galbūt parengsime ir teisės aktų pataisymus,<br />
kad ir medikams, ir vartotojams<br />
būtų aišku, ar tai, ką sako medikas, yra<br />
reklama. Svarbiausia – išvengti neteisingos<br />
reklamos“.<br />
Būtina plėtoti gyventojų<br />
švietimą<br />
Valstybinės vartotojų teisių organizacijos<br />
Sutartį pasirašo LGS vadovas L. Labanauskas ir<br />
Valstybinės vartotojų teisių organizacijos direktorius Feliksas Petrauskas<br />
direktorius Feliksas Petrauskas įsitikinęs,<br />
kad gydytojas privalo suprasti ir atjausti<br />
žmogų, o gindamas vartotojų teises – išmanyti<br />
įstatymus, todėl abiejų institucijų<br />
bendradarbiavimas turėtų teikti abipusę<br />
naudą. „Mums gydytojų pagalba svarbi<br />
nustatant maisto produktų tinkamumą<br />
vartoti, taip pat labai reikalingi profesionalūs<br />
medikų patarimai dėl įvairių maisto<br />
papildų patikimumo, kurių šiandien rinkoje<br />
yra labai daug. Be to, kartu su gydytojais<br />
tikimės plėtoti gyventojų švietimą,<br />
skatinti sveiką mitybą“, – sakė Vartotojų<br />
teisių organizacijos vadovas.<br />
Kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų<br />
įsijungs į vartotojų teisių apsaugą, tuo<br />
didesnė nauda bus visiems žmonėms. Ši<br />
sutartis turėtų suaktyvinti ir šviečiamąjį<br />
darbą, kuris ypač reikalingas regionuose.<br />
Vartotojų teisių organizacija turi 10 apskričių<br />
padalinių ir tikisi susitarti su gydytojais<br />
profesionalais, kurie galės šviesti<br />
vartotojus įvairiomis medicinos ir mitybos<br />
temomis.<br />
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba mano,<br />
kad medikai gali prisidėti šviečiant ir aiškinant<br />
vaikų mitybos klausimus. Pastaruoju<br />
metu Vartotojų teisių apsaugos tarnyba<br />
gauna daug skundų, kad vaistinėse, parduotuvėse<br />
parduodamos prekės, ant kurių<br />
yra nuoroda, kad tinka vaikams, bet iš<br />
tikrųjų neaišku, kokia toje prekėje esančių<br />
vienų ar kitų vaistinių ar maistinių medžiagų<br />
koncentracija<br />
Abi organizacijos susitarė dalyvauti jau<br />
veikiančių darbo grupių veikloje, tobulinti<br />
bendradarbiavimo metodus Valstybinės<br />
vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Lietuvos<br />
gydytojų sąjungai aktualiose srityse,<br />
teikti pastabas ir pasiūlymus rengiant Geros<br />
verslo praktikos kodeksą, kuris padėtų<br />
pašalinti iš rinkos nesąžiningą verslą. Šalys<br />
ketina aktyviau bendradarbiauti ir su<br />
žiniasklaida.<br />
16 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
Vitaminų ypač reikia<br />
PAVASARĮ<br />
S pecialistai vienu balsu tvirtina, kad vitaminų reikia<br />
visiems – vaikams, moksleiviams, studentams, dirbantiems<br />
žmonėms ir garbaus amžiaus sulaukusiems seneliams.<br />
Vitaminų gauname iš šviežių daržovių ir vaisių.<br />
Tačiau ankstyvą pavasarį dar nėra nei šviežių vaisių, nei<br />
daržovių. Tikriausiai pulsite prieštarauti – parduotuvėse<br />
pilna daržo ir sodo gėrybių. Taip, bet jos atkeliavusios iš<br />
tolimų kraštų, ir kas žino, kiek atvežtiniame obuolyje yra<br />
vertingų maisto medžiagų ir vitaminų. O jų atsargos mūsų<br />
organizme per žiemą išties išsekusios. Ypač svarbus mūsų<br />
organizmui yra vitaminas C. Jo labai reikia tada, kai patiriame<br />
stresą, kai nusilpsta sveikata – taigi ir pavasarį.<br />
Kodėl vitaminas C toks<br />
reikalingas?<br />
Daugumos žuvų, paukščių, kai kurių<br />
rūšių šikšnosparnių bei primatų (taigi<br />
ir žmogaus) organizmas pats negamina<br />
vitamino C (jo reikia gauti iš<br />
maisto), kiti gyvūnai askorbo rūgšties<br />
pasigamina kepenyse iš angliavandenių.<br />
Kam gi to reikia? Priežasčių yra<br />
daug, tačiau svarbiausia – reguliuoti<br />
oksidacijos procesus. Ką beveiktume,<br />
mums reikia energijos, ir ji – cheminė,<br />
mechaninė, elektrostatinė, nervinė<br />
ar net psichinė – atsiranda iš to paties<br />
oksidacijos proceso, kuris būtų neįmanomas<br />
be deguonies. Nedaugelis gali<br />
sulaikyti kvėpavimą ilgiau nei minutei,<br />
o ilgesnis nei 5 minučių deguonies badas<br />
pražudo galvos smegenis. Energijai<br />
gaminti reikalingas ne tik deguonis, bet<br />
ir įvairūs fermentai, angliavandeniai,<br />
riebalai bei daugelis kitų biologiškai<br />
veiklių medžiagų. O kuo čia dėtas vitaminas<br />
C?<br />
Gamtoje oksidacijos procesai ne visada<br />
vyksta sklandžiai. Dėl kai kurių priežasčių,<br />
dažniausiai vidinių (ultravioletinių<br />
spindulių pertekliaus, apsinuodijimų,<br />
radiacijos, kai kurių ligų), gali susidaryti<br />
ne galutiniai oksidacijos produktai,<br />
bet laisvieji radikalai, vėliau – ir<br />
jų grandinės. Tokių audringų reakcijų<br />
baigtis – degimai ir sprogimai. Laimė,<br />
gyvi organizmai nesudega. O nudegimų<br />
– pasitaiko. Oda apdega dėl stipraus ultravioletinių<br />
spindulių poveikio (vasarą<br />
nusvylame ilgai būdami saulėje), „dega“<br />
plaučiai įkvepiant ozono, o koncentruotas<br />
vandenilio peroksidas gali nu-<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
žudyti bet kurį gyvą organizmą. Nuo<br />
tokių negandų ir gelbsti askorbo rūgštis.<br />
Vitaminas C yra pagrindinis ginklas,<br />
antioksidantas, saugantis žmogaus<br />
organizmą (ir kraujyje esančius riebalus,<br />
arba lipidus) nuo nepageidaujamų oksidacijos<br />
procesų.<br />
Kokių dar savybių turi<br />
vitaminas C?<br />
Askorbo rūgštis turi įtakos ir fermentų,<br />
dalyvaujančių perduodant nervinius<br />
impulsus galvos smegenims,<br />
aktyvumui. Jei organizme trūksta vitamino<br />
C, sulėtėja protinės galimybės.<br />
Tai dažnas reiškinys anksti pavasarį.<br />
Vitaminas C skatina ir kolageno (svarbiausio<br />
jungiamojo audinio baltymo)<br />
sintezę. Jei vitamino C trūksta, ima klibėti<br />
dantys, suminkštėja kremzlinis audinys,<br />
susilpnėja kraujagyslių sienelės, oda<br />
praranda gyvybingumą.<br />
Be to, askorbo rūgštis dalyvauja karnitino<br />
sintezėje. Karnitinas – atsakingas už<br />
riebalų oksidavimą, kitaip sakant, „sudeginimą“.<br />
Tačiau riebalai teikia energijos.<br />
Jeigu organizmas gauna per mažai riebalų,<br />
žmogus nusilpsta, vėliau – išsenka.<br />
Silpnumas iš dalies siejamas su anemija<br />
(mažakraujyste). Jos priežastis gali būti ir<br />
geležies trūkumas organizme. O vitaminas<br />
C palengvina geležies pasisavinimą.<br />
Naujausi tyrimai nevaisingumo srityje<br />
rodo, jog vitaminas C gali padėti<br />
vyrams, kuriems nustatytas padidėjęs<br />
spermatozoidų klampumas (kuo didesnis<br />
klampumas, tuo nejudresni spermatozoidai)<br />
ar spermatozoidų agliutinacija<br />
(„sulipimas“).<br />
PAGAL LNK TV LAIDĄ<br />
Kaip vitaminas C vartojamas?<br />
Mūsų organizmas pasisavina vitamino<br />
C tik tiek, kiek jam reikia. Vidutinis<br />
vitamino C paros poreikis priklauso<br />
nuo žmogaus amžiaus, jo organizmo<br />
būklės ir kitų veiksnių. Daugiau vitamino<br />
C reikia nėščiosioms, kūdikį<br />
žindančioms moterims, taip pat tiems<br />
žmonėms, kurie rūko ar vartoja didesnius<br />
kiekius alkoholio, serga kai kuriomis<br />
širdies ir kraujagyslių sistemos<br />
ligomis. Didesnės nei įprastai vitamino<br />
C dozės rekomenduojamos taip pat<br />
vyresnio amžiaus žmonėms.<br />
Ar askorbo rūgštis<br />
nepavojinga?<br />
Rekomenduojamos (ar net didesnės)<br />
vitamino C dozės yra ne tik naudingos,<br />
bet kartais būtinos, nes askorbo rūgšties<br />
poreikis padidėja esant bet kokiam<br />
stresui, fiziniam ar psichiniam krūviui,<br />
taip pat sergant. Tačiau vitamino C perteklius<br />
gali kauptis žmogaus organizme<br />
ir sutrikdyti gliukozės pasisavinimą bei<br />
turėti kitų nepageidaujamų reiškinių.<br />
Beje, askorbo rūgšties perteklius iš organizmo<br />
pasišalina oksalo rūgšties pavidalu.<br />
Jei tai vyksta ilgesnį laiką, inkstuose<br />
ar net šlapimo pūslėje gali susidaryti<br />
akmenų.<br />
Ką siūlo mokslininkai?<br />
Mokslininkai ilgai tyrinėjo, kaip galima<br />
būtų pailginti vitamino C veikimą.<br />
Mat paprasto vitamino C koncentracija<br />
organizme didėja labai greitai, bet<br />
taip pat labai staigiai krinta, kitaip tariant,<br />
vitaminas C greitai pasišalina iš<br />
organizmo, tad ir nėra stabilaus poveikio,<br />
atsiranda nepageidaujamų reiškinių.<br />
Iš puikios kokybės žaliavos pagamintame<br />
pailginto veikimo vitamine<br />
C esanti esterinė jungtis lemia lėtesnį<br />
jo išsiskyrimą iš organizmo, todėl organizme<br />
susidaro tolygesnė ir ilgiau<br />
išliekanti vitamino C koncentracija.<br />
Kadangi pailginto veikimo vitaminas<br />
C per šlapimo takus išskiria pamažėle,<br />
nesiformuoja oksalatiniai akmenys.<br />
Kai vitamino C organizme yra pakankamai,<br />
ir nuotaika būna linksmesnė,<br />
geresnė. Ne veltui vitaminas C vadinamas<br />
juoko vitaminu. O linksmas žmogus<br />
rečiau serga. Gal ir tiesa?<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 17
JŪSŲ VAIKAS<br />
Kreivos KOJELĖS<br />
S kaudu, kai dėl paprasčiausio nežinojimo<br />
ar dėmesio stokos yra užleidžiamos<br />
ligos, kurios turėjo būti gydomos dar<br />
kūdikystėje. Šių ligų padariniai yra labai<br />
skaudūs ir gali išlikti visam gyvenimui,<br />
kitaip tariant vaikas gali likti neįgalus. Viena tokių ligų<br />
yra klubo sąnario displazija. Kas tai yra klubo sąnario<br />
displazija? Ką turėtų žinoti mažus vaikučius auginantys<br />
tėveliai, kad išvengtų skaudžių padarinių ateityje, klausiame<br />
Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės gydytojo<br />
ortopedo-traumatologo Mindaugo Jasiukevičiaus.<br />
Kas yra klubo sąnario<br />
displazija?<br />
Klubo sąnario displazija – tai sutrikęs<br />
dėl nutrūkusio normalaus sąlyčio tarp<br />
gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės klubo<br />
sąnario formavimasis. Kitaip tariant,<br />
tai yra įgimtas klubo sąnario vystymosi<br />
sutrikimas.<br />
Klubo sąnarį sudaro šlaunikaulio galvutė<br />
ir gūžduobė. Šlaunikaulio galvutė<br />
yra rutulio formos, ją sudaro kremzlinis<br />
audinys.<br />
Vaisiaus šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė<br />
formuojasi iš vienos rūšies ląstelių.<br />
Jos viena nuo kitos atsiskiria 7–8 moters<br />
nėštumo savaitę. Visiškai sąnarys<br />
susiformuoja apie 11-ą nėštumo savaitę.<br />
Naujagimio gūžduobės ertmė maža.<br />
Ji sudaryta iš mažos kaulinės dalies ir<br />
didelės kremzlinės dalies. Tik 1/3 naujagimio<br />
šlaunikaulio galvutės yra gūžduobėje,<br />
nes šlaunikaulio galvutė auga<br />
daug sparčiau, nei gūžduobė. Maždaug<br />
nuo 1 metų pradeda intensyviai augti<br />
ir gūžduobė. Tačiau tik 3–5 m. vaiko<br />
gūžduobė atitinka šlaunikaulio galvutės<br />
dydį.<br />
Kokios yra šios naujagimių<br />
ydos priežastys?<br />
To dažnai klausia ir jauni tėveliai, atvykę<br />
su savo atžalėlėmis konsultuotis pas<br />
mus, ortopedus traumatologus. Tačiau<br />
šios ydos priežastis nėra aiški, yra keletas<br />
teorijų. Klubo sąnario displazija gali susiformuoti<br />
dar vystantis vaisiui gimdoje.<br />
Didžiausia rizika yra 12, 18 nėštumo savaitę<br />
ir keturios paskutinės nėštumo savaitės,<br />
kai ne tik vystosi raumenys aplink<br />
klubo sąnarius, bet jie gali būti veikiami<br />
ir mechaninių jėgų.<br />
Yra keletas rizikos veiksnių, kurie galėtų<br />
sukelti klubo sąnarių displaziją.<br />
• Mergaitėms ši patologija nustatoma<br />
8–10 kartų dažniau nei berniukams.<br />
Manoma, kad taip nutinka dėl gimimo<br />
metu kraujyje padaugėjusių cirkuliuojančių<br />
hormonų estrogenų ir relaksino.<br />
Mergaičių organizmas šiems sausgyslių<br />
elastingumą didinantiems hormonams<br />
yra daug jautresnis nei berniukų organizmas.<br />
• Šeimose, auginančiose sirgusius ar<br />
operuotus dėl klubo sąnario displazijos<br />
vaikus, tikimybė ir kitam vaikui turėti<br />
nesveiką sąnarį yra 1,5 karto didesnė.<br />
• Turi įtakos ir vaisiaus padėtis gimdoje.<br />
Sėdmenine pirmeiga gimę naujagimiai<br />
turi 3,3 karto didesnę tikimybę turėti<br />
klubo sąnario displaziją.<br />
• Klubo sąnario displazijos tikimybė taip<br />
pat padidėja esant daugiavaisiam nėštumui,<br />
pirmam nėšumui, esant didesniam<br />
naujagimio svoriui ar sumažėjusiam vaisiaus<br />
vandenų kiekiui.<br />
18 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
Kada reikėtų tikrinti vaikus<br />
dėl galimos klubo sąnario<br />
displazijos? Ir kur kreiptis<br />
įtariant šią patologiją?<br />
Klubo sąnario patologiją reikia nustatyti<br />
kuo anksčiau, pirmaisiais trimis kūdikio<br />
gyvenimo mėnesiais, nes tuo metu<br />
vystosi mažylio klubo sąnariai. Anksti<br />
nustačius šią patologiją ir pradėjus gydyti,<br />
vaikas užaugs sveikas ir išvengs<br />
neįgalumo.<br />
Norint pasitikrinti, ar jūsų vaikutis neturi<br />
šios patologijos, reikia kreiptis į pirminės<br />
sveikatos priežiūros centrą, pas<br />
savo šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Apžiūrėjęs<br />
vaikutį ir įtaręs bent menkiausią<br />
patologiją, medikas pasiūlys pasikonsultuoti<br />
su ortopedais traumatologais ir<br />
parašys siuntimą. Daugelį dalykų galima<br />
ištaisyti, pakoreguoti (priklausomai nuo<br />
patologijos ir nuo amžiaus).<br />
Kokie gali būti padariniai, jeigu<br />
klubo sąnario displazija nebus<br />
laiku diagnozuota?<br />
Laiku nepradėjus gydyti įgimtos klubo<br />
sąnario displazijos, jau per pirmas gyvenimo<br />
savaites ar net dienas sąnarys,<br />
neatlaikęs raumenų tempimo, gali deformuotis<br />
ir išnirti. Nors tai tikrai nėra<br />
taisyklė, nes negydomi sąnariai ne visada<br />
išnyra, tačiau ši patologija ilgainiui vis<br />
tiek išryškėja. Jei klubo sąnario displazija<br />
yra gan sunkios formos, vaikas pradės<br />
šlubuoti, krypuoti į šonus kaip „ančiukas“<br />
– teks operuoti jo dubens kaulus,<br />
gūžduobę ir šlaunikaulį. Kartais pirmieji<br />
simptomai gali išryškėti perkopus<br />
30 metų ribą. Žmogus pirmą kartą gali<br />
pajusti skausmus kirkšnyje po didesnio<br />
fizinio krūvio, vėliau taps skausmingas<br />
kiekvienas žingsnis, sumažės sąnario<br />
judrumas. Išsivystys koksartrozė – klubo<br />
sąnario lėtinė liga, kuriai būdingas<br />
progresuojantis skausmas, šlubumas,<br />
judesių lėtėjimas. Išeitis – operacija ir<br />
dirbtinis klubo sąnarys, bet jis irgi nėra<br />
amžinas. Net 50 proc. sąnario keitimo<br />
operacijų atliekama dėl įgimtų klubo<br />
sąnario vystymosi sutrikimų. Tad padariniai<br />
yra ganėtinai skaudūs.<br />
Kaip nustatoma, kad vaikas turi<br />
įgimtą klubo sąnario displaziją?<br />
Klubo sąnario displaziją leidžia įtarti<br />
jau pirminis klinikinis vaiko ištyrimas<br />
naujagimio apžiūros metu. Apžiūrėdami<br />
naujagimį medikai įvertina klubų atitraukimą<br />
nuo vidurinės plokštumos. Jeigu<br />
mažylis yra sveikas, iki 2 mėnesių amžiaus<br />
jo klubų sąnariai turėtų atsitraukti<br />
iki 90°, o vyresnio vaiko – iki 65°. Taip<br />
pat svarbu įvertinti šlaunų ilgį sulenkus<br />
kelius (jeigu yra šiek tiek išniręs klubo<br />
sąnarys, toji šlaunis bus trumpesnė).<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
Naujagimio apžiūros metu įvertinama ir<br />
šlaunų bei sėdmenų raukšlių asimetrija.<br />
Jos turėtų būti simetriškos. Tačiau raukšlių<br />
asimetrija nėra esminis požymis.<br />
Pastebėjęs raukšlių asimetriją, nevienodą<br />
kojelių ilgį, ribotus klubo sąnario<br />
atsitraukimus, taip pat įvertinęs rizikos<br />
veiksnius (sėdmeninė pirmeiga, daugiavaisis<br />
nėštumas, mažas vandenų kiekis),<br />
gydytojas atlieka vieną svarbiausių<br />
tyrimų, padedančių diagnozuoti klubo<br />
sąnario displaziją. Tai – klubo sąnario<br />
echoskopinis tyrimas, kuris gali būti atliekamas<br />
nuo gimimo iki vienerių metų.<br />
Šio paprasto ir nekenksmingo tyrimo<br />
metu gydytojas gali pamatyti ir tinkamai<br />
bei objektyviai įvertinti klubo sąnarį bei<br />
skirti tinkamą gydymą. Iki 10 mėnesių<br />
amžiaus galima atlikti tyrimą ultragarsu,<br />
jis rečiau taikomas vyresniems vaikams,<br />
nes šlaunikaulio galvutėje jau atsiranda<br />
kaulėjimo židinių.<br />
Galima atlikti ir klubo sąnario rentgeninį<br />
tyrimą. Jį rekomenduojama atlikti<br />
vyresniems kaip penkių mėnesių kūdikiams,<br />
nes tada šis tyrimas yra informatyvesnis,<br />
o rentgeno spindulių dozės<br />
atliekant tyrimą šiuolaikiniais aparatais,<br />
nėra didelės – prilygsta kelių dienų natūraliam<br />
gamtos fonui.<br />
Koks gydymas yra taikomas?<br />
2 proc. naujagimių dėl įgimtos klubo<br />
sąnario displazijos tuoj pat po gimimo<br />
reikia gydyti. Dar 4 proc. kūdikių dėl<br />
kaulėjimo sutrikimų reikia gydyti pirmuosius<br />
tris mėnesius. Kuo anksčiau<br />
bus pradėtas gydymas, tuo efektas bus<br />
JŪSŲ VAIKAS<br />
didesnis, tuo mažesnės komplikacijos.<br />
Yra keletas gydymo metodų. Pirmiausia<br />
taikomos ortopedinės pagalvėlės.<br />
Jos palaiko per klubo sąnarį sulenktą<br />
ir pakreiptą į šoną vaiko kojytę taip,<br />
kad šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė<br />
turėtų tinkamą kontaktą. Ortopedinės<br />
pagalvėlės, dar vadinamos Freiko pagalvėlėmis,<br />
dėvimos, kol sunormalėja<br />
klinikiniai ir radiologiniai tyrimai.<br />
Šis gydymas veiksmingiausias būna<br />
tada, kai vaikelis intensyviai gydomas<br />
iki pusės metų amžiaus. Jei nepadeda<br />
ortopedinės pagalvėlės ar gipsavimas,<br />
prireikia chirurginio gydymo. Jei sąnarys<br />
yra visiškai išniręs, vaikas operuojamas<br />
anksti, iki 2–3 metų. Prisiminkite<br />
– jeigu atidžiai klausysitės gydytojų<br />
patarimų, ankstyvų operacijų galima<br />
išvengti.<br />
Kaip patartumėte mamoms,<br />
auginančiom vaikučius, kad<br />
būtų galima išvengti klubo<br />
sąnario displazijos?<br />
Visos mamos, auginančius kūdikius,<br />
juos turėtų vystyti kuo laisviau. Geriausia<br />
būtų mažylį apauti šliaužtinukais ir<br />
leisti jam laisvai judėti. Vystydamos kūdikį<br />
neužmirškime, kad jo kojytės turi<br />
būti sulenktos ir truputį atlenktos per<br />
klubo sąnarius. Jokiu būdu negalima<br />
tiesinti ar varžyti kojyčių.<br />
Daugiau nešiokite mažylius praskėstomis<br />
kojytėmis, priglaudusios prie savęs.<br />
Nepamirškite kūdikį lengvai mankštinti,<br />
per anksti nestatykite jo ant kojyčių<br />
ir nesodinkite.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 19
JŪSŲ VAIKAS<br />
IKI VIENERIŲ METŲ<br />
Iš tylenio – rėksnys<br />
Hiperaktyvumas „atsinešamas“ iš vaikystės.<br />
Nėštumo metu patirti mamos<br />
nemalonumai (nuo įprastinio pykinimo<br />
ir kitokių toksikozės apraiškų, nedidelės<br />
slogos ar „dėmesio nevertos“<br />
alergijos iki smarkaus, dabar jau, ko<br />
gero, iš atminties išdilusio pykčio),<br />
deja, nepraeina be pėdsakų vaikui.<br />
Sunkus gimdymas, infekcijos ir kitokios<br />
sveikatos „bėdos“ pirmaisiais<br />
gyvenimo metais taip pat neigiamai<br />
veikia lengvai pažeidžiamą mažylio<br />
nervų sistemą – taip formuojasi hiperaktyvaus<br />
vaiko sindromas.<br />
Ką daryti?<br />
• Reguliariai lankykitės su mažyliu<br />
pas vaikų neurologą, tiksliai vykdykite<br />
jo nurodymus. Naujagimio nervų<br />
sistema sugeba greitai atsigauti: jeigu<br />
pasitelksite fitoterapiją, masažą, gimnastiką<br />
ir grūdinimą, polinkis į hiperaktyvumą<br />
vėliau tikrai nepasireikš.<br />
Tačiau jeigu laiku nesiimsite reikiamų<br />
priemonių, tai vienerių metų sulaukusio<br />
mažylio medicinos kortelėje atsiras<br />
įrašas „Minimali smegenų disfunkcija.<br />
Hiperaktyvaus vaiko sindromas“.<br />
O juk užkirsti šiai problemai kelią<br />
kur kas lengviau, negu paskui su ja<br />
kovoti!<br />
• Kasdien užplikykite neramiam verksniukui<br />
tokio vaistažolių mišinio – po<br />
arbatinį šaukštelį sukatžolės (arba valerijonų),<br />
apynių, šalavijų, mėtos ir<br />
jonažolės. Jeigu kokios nors žolelės po<br />
ranka neturite, dėkite dvigubą porciją<br />
kitokios. Naujagimiui mišinį užplikykite<br />
2 stiklinėmis verdančio vandens,<br />
ant silpnos ugnies pavirinkite dar 30<br />
minučių, tada nukoškite ir atvėsinkite.<br />
Vaikui nuo 1 iki 12 mėnesių žolių<br />
mišinį užplikykite 2 stiklinėmis verdančio<br />
vandens termose, palaikykite<br />
jame pusvalandį, atvėsinkite ir nukoškite.<br />
Šio „kokteilio“ duokite po l<br />
arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną,<br />
15–20 min. iki maitinimo. Likusį mišinį<br />
per tris kartus išgerkite pati – kai<br />
rami mama, tai ir mažylis nusiramina.<br />
NUO VIENERIŲ IKI TREJŲ<br />
Namai aukštyn kojom<br />
Su mažyliu nepailsėsi – jis visą laiką<br />
juda: viską jaukdamas kaip viesulas<br />
laksto po namus, nereaguodamas į<br />
maldavimus nesvaidyti į visas puses<br />
daiktų, o išmėtytus sudėti į vietą. Jam<br />
neegzistuoja žodis „negalima“.<br />
Dėl to kaltas ne pats vaikas, o jo nervų<br />
sistema. Ji pernelyg jaudri ir sudirgusi. Ji<br />
faktiškai balansuoja tarp normos ir patologijos.<br />
Tokiam mažyliui padės ne šauks-<br />
Nuraminkite<br />
NENUORAMĄ!<br />
Jūsų vaikas nė minutės negali ramiai nusėdėti ir sutelkti<br />
dėmesio į kokį nors vieną dalyką. Darželyje jis<br />
trukdė kitiems vaikams žaisti, negalėjo susikaupti užsiėmimų<br />
metu, drumstė pietų miegą. Dar blogiau jam<br />
mokykloje, nes čia sukaupti dėmesį reikia ne žaidimui,<br />
bet mokymuisi. Jis nuolat skuba, blaškosi, beprasmiškai<br />
rausiasi po savo žaislus, stalčius ar kuprinę. Jis<br />
kalba daug, bet nerišliai, jam būdingos grimasos, įkyrūs<br />
judesiai. Jis būtinai už ko nors užkliūva. Jam sunku<br />
sutarti su bendraamžiais, nes stengiasi jiems vadovauti<br />
ir nurodinėti. Kas tai? Būdo bruožas ar liga?<br />
mai ir bausmės, o kompleksinė „blogo“<br />
elgesio korekcija, švelnūs raminamieji<br />
medikamentai, tinkamos psichologinės<br />
nuostatos ir sveika šeimos atmosfera.<br />
Suaugusieji pavargsta nuo nesibaigiančių<br />
mažojo neklaužados išdaigų ir smarkiai<br />
įširsta. Štai šito jokiu būdu negalima<br />
daryti!<br />
Ką daryti?<br />
• Pasistenkite išlikti ramūs. Juk pirmiausia<br />
kenčia paties vietoj nenustygstančio<br />
vaiko nervų sistema, kuri<br />
jau ir taip labai jautri bei pažeidžiama.<br />
Griežtomis auklėjimo priemonėmis<br />
jūs tik dar labiau ją išreguliuosite.<br />
• Padėkite mažyliui – kad vaikas mažiau<br />
būtų dirginamas, paslėpkite visus<br />
daiktus, kurių jam negalima liesti. Būkite<br />
nuoseklūs ir geranoriški, neaštrinkite<br />
situacijos.<br />
• Jei vaikas tapo nevaldomas, psichologai<br />
pataria nukreipti jo dėmesį į kitą<br />
žaisliuką ar knygutę, dažniau nusileisti<br />
mažyliui ir tik retais atvejais drausti<br />
ir bausti. Dažniau skaitykite mažyliui<br />
20 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
Nepamirškite ilgų pasivaikščiojimų<br />
bei judrių žaidimų:<br />
hiperaktyviam vaikui reikia<br />
leisti išsidūkti – tegul išleidžia<br />
savo nesuvaldomą energiją.<br />
pasakas ir eilėraščius, drauge su juo<br />
klausykitės ramios muzikos, mokykite<br />
dainelių, prieš miegą padainuokite<br />
lopšinę. Mokslininkai nustatė, kad<br />
lopšinės ritmas harmonizuoja, ramina<br />
ir gydo vaiko nervų sistemą. Dėl tos<br />
pačios priežasties naudingi ir pramoginiai<br />
šokiai bei meninė gimnastika. Ir<br />
nepamirškite ilgų pasivaikščiojimų bei<br />
judrių žaidimų: hiperaktyviam vaikui<br />
reikia leisti išsidūkti – tegul išleidžia<br />
savo nesuvaldomą energiją.<br />
• Vaikas turi gultis, keltis ir eiti pasivaikščioti<br />
visada tuo pačiu laiku.<br />
Įprastiniai veiksmai būna savotiškas<br />
tikslaus laiko signalas, sinchronizuojantis<br />
nervų sistemos veiklą.<br />
NUO TREJŲ IKI ŠEŠERIŲ<br />
Amžinasis variklis<br />
Susitaikykite su mintimi, kad turite<br />
„nedarželinį“ vaiką ir į mokyklą jį leiskite<br />
ne anksčiau kaip septynerių. Juk<br />
hiperaktyvumas paprastai susijęs su<br />
išsiblaškymo sindromu: vaikas negali<br />
sutelkti dėmesio į auklėtojos ar mokytojo<br />
užduotį.<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
Ką daryti?<br />
• Iš pradžių nukreipkite savo atžalos<br />
energiją derama linkme. Tegul žaidžia<br />
judriuosius žaidimus, kuo daugiau<br />
bėgioja, važinėja dviračiu, plaukioja<br />
baseine – sudarykite mažyliui sąlygas<br />
„sudeginti“ kraujyje kunkuliuojančius<br />
streso hormonus (adrenaliną ir noradrenaliną),<br />
kurie daro jį pernelyg aktyvų,<br />
linkusį į agresiją ir nepaklusnumą.<br />
• Pašalinkite dirgiklius, kurie „užveda“<br />
vaiką ar nuteikia triukšmingiems žaidimams.<br />
• Vaiko kambarį išklijuokite šviesių<br />
tonų apmušalais (patys tinkamiausi<br />
– žalsvai žydrų atspalvių), nekabinkite<br />
jame nei veidrodžių, nei paveikslų.<br />
• Nesakykite vaikui „ne“ ir „negalima“,<br />
geriau nukreipkite jo dėmesį kitur.<br />
• Niekada nesiaiškinkite santykių prie<br />
vaiko – suaugusiųjų ginčai neigiamai<br />
veikia trapią vaiko psichiką.<br />
NUO ŠEŠERIŲ IKI DEŠIMTIES<br />
Sudaužykite kreivą<br />
veidrodį<br />
Apie hiperaktyvų vaiką<br />
auklėtojai neretai susidaro<br />
neteisingą nuomonę.<br />
Jis atrodo jiems išlepintas,<br />
neišauklėtas, tinginys ir<br />
apskritai vos ne protiškai<br />
atsilikęs. Tačiau taip nėra.<br />
Ką daryti?<br />
• Atvirai pasikalbėkite<br />
su mokytojais apie vaiko<br />
problemas, kad mokyklos<br />
reikalavimai nesiskirtų<br />
nuo jūsiškių. Gėdytis čia<br />
nėra ko. Juk jūs rūpinatės<br />
vaiko sveikata. Nesivaikykite<br />
aukšto pažangumo:<br />
tegul vaikas ir nesimokys<br />
vien dešimtukais, bet užtat<br />
noriai eis į mokyklą.<br />
• Uždrauskite žiūrėti televizorių<br />
ir sėdėti prie kompiuterio:<br />
kadrų mirgėjimas<br />
(netgi tada, kai filmą<br />
žiūri tėvai, o vaikas tame<br />
pačiame kambaryje užsiėmęs<br />
savo reikalais) žaloja<br />
vaiko psichiką.<br />
• Apsišarvuokite kantrybe:<br />
vidurinėse klasėse hi-<br />
JŪSŲ VAIKAS<br />
Šiems vaikams sunku išlaikyti dėmesį daugiau nei kelias<br />
minutes, ypač ties užduotimis, kurios jiems atrodo įkyrios<br />
ir pasikartojančios. Nors paprastai šių vaikų intelektas yra<br />
normalus, tačiau jie nesugeba mokytis pagal savo galimybes.<br />
Ir kuo labiau nesiseka, tuo mažiau jie nori stengtis.<br />
peraktyvumas sumažės, o baigiant mokyklą<br />
ir visai išnyks.<br />
Vandens procedūros<br />
• Bet kokio amžiaus hiperaktyviam vaikui<br />
visą mėnesį kas antrą dieną rekomenduojamos<br />
raminamosios vonios. Čia galioja<br />
tokios taisyklės: vandens temperatūra<br />
– 36–37ºC, pirmos procedūros trukmė<br />
– ne ilgiau kaip 3–5 minutės, paskui palengva<br />
jas ilginkite iki 10–15 minučių.<br />
Žiūrėkite, kad mažylis nepanirtų į vandenį<br />
iki kaklo: viršutinė krūtinės ląstos dalis<br />
ir širdies plotas turi būti virš vandens.<br />
• Šilta vonia visam kūnui (37–38ºC)<br />
nuramins vietoje nenustygstantį vaiką.<br />
Efektas bus dar didesnis, jeigu į vonią<br />
įpilsite mėtų, sukatžolės ir jonažolės<br />
ar valerijono šaknelių nuoviro (1<br />
valgomasis šaukštas žaliavos – litrui<br />
vandens).<br />
• Pušų vonia (1 arbatinis šaukštelis skysto<br />
pušų ekstrakto – 10 litrų vandens)<br />
mažina įtampą, padeda atsipalaiduoti.<br />
Vaikų lopšelio-darželio „Kodėlčiukas”<br />
auklėtiniai: Gabija, Danius ir Augustas<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 21
PSICHOTERAPEUTAS PATARIA<br />
EMOCIJOS<br />
Kas yra visiška apatija, bent jau teoriškai<br />
žino kone kiekvienas. Gal<br />
kas į tokią situaciją numos ranka: esą<br />
kam nepasitaiko! O kai kas gal net sunerims:<br />
ar tik nebūsiu susirgęs? Vieni<br />
dėl to kaltina vėluojantį pavasarį, o kiti<br />
bando susigrąžinti energiją. Tik štai<br />
klausimas: kur ji, ta energija, dingo, ir<br />
ką daryti, kad tokių jos „nutekėjimų“<br />
nepasitaikytų ateityje?<br />
Stresas, nuoskauda, pyktis, širdgėla, liūdesys išsiurbia daugybę<br />
mūsų gyvybinių jėgų, ypač jeigu mes malšiname savo neigiamus<br />
jausmus. Tada jie „nusėda“ organizme ir sukelia įtampą visame<br />
kūne. Ir kuo daugiau mes nervinamės, tuo didesnis raumenų<br />
įtempimas ir tuo daugiau širdyje susikaupia neigiamų emocijų,<br />
vagiančių mūsų energiją. Beje, organizmo atsargos nėra beribės.<br />
Todėl geriau vengti kraštutinumų ir „padėti į vietą“ prasiveržusią<br />
emociją. Kitaip ji sudegins jus, atimdama visas gyvybines jėgas.<br />
PAVOJUS<br />
Klivlendo (JAV) klinikos mokslininkai padarė sensacingą atradimą:<br />
moterys, kurių pavojaus baimės lygis aukštesnis, gyve-<br />
Magnis + B 6 complex (30 kaps.)<br />
Maisto papildas<br />
„Lietuvos metų gaminio 2007“ aukso medalio laimėtojas!<br />
• Palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją.<br />
• Padeda, kai sutraukia raumenis.<br />
• Palaiko nervų sistemos funkciją.<br />
Sudėtyje yra magnio oksido ir vitamino B 6 . Magnio okside yra<br />
daugiausia gryno magnio. Jis tirpsta skrandžio sultyse ir susidaro<br />
tirpus magnio chloridas, labai gerai pasisavinamas plonajame<br />
žarnyne.<br />
Gerti po 1 kapsulę 1–2 kartus per dieną.<br />
Pagamintas Lietuvoje iš ES reikalavimus atitinkančių aukščiausios<br />
kokybės žaliavų pagal Geros gamybos praktikos (GGP) standartus.<br />
-20%<br />
Pasiūlymas galioja balandžio 1-30 d.<br />
na ilgiau (vyrai – atvirkščiai). Pavyzdžiui, susirūpinusios savo<br />
sveikata, jos dažniau eina pas gydytoju ir neužleidžia ligos, palyginti<br />
su tais, kurių pavojaus baimė ne tokia didelė. Tačiau<br />
to gyvenimo, nors ir ilgo, kokybės siekiančios neramios asmenybės<br />
gali išsekinti ne tik pačios save, bet ir savo artimuosius.<br />
Gydytojas sako, kad reikia pasidaryti tyrimus? Tai juk ne šiaip<br />
sau – vadinasi, jis įtaria pačią baisiausią ligą. Nepaskambino,<br />
kaip žadėjęs, vyras? Jis su meiluže, ne kitaip! Žmogus, kuris<br />
labai bijo pavojaus, nuolat prisigalvoja pačių baisiausių scenarijų<br />
ir... pats jais nuoširdžiai tiki.<br />
Ką daryti?<br />
Jei tik galima, pasidalinkite savo nuogąstavimais su žmogumi,<br />
kuriuo pasitikite: mama, drauge, psichoterapeutu. Žmogui<br />
iš šalies visada geriau matyti, ar jūsų nuogąstavimai turi pagrindą.<br />
Galimas daiktas, kad jūs nervinatės be reikalo. Savęs<br />
jūs greičiausiai tokioje situacijoje neišgirsite: pavojaus jausmas<br />
blokuoja bet kokias protingas idėjas. Pasistenkite neįtempti<br />
nugaros, pečių srities, rankų raumenų – mums susijaudinus<br />
būtent jie „priima“ didžiausią smūgį. Pasidarykite masažą, išsimaudykite<br />
po šiltu dušu. Kai tik jūsų raumenys atsipalaiduos,<br />
pavojaus jausmas susilpnės.<br />
BAIMĖ<br />
Ši emocija iki paskutinio lašelio išsiurbia visą mūsų energiją.<br />
Žmogus, kaustomas baimės, tarsi nuolatos žiūri vidinius siaubo<br />
filmus. Pavyzdžiui, tas, kuris bijo skraidyti lėktuvais, dažnai<br />
suka galvoje aviakatastrofų scenas, kiekvieną kartą tikindamas<br />
save, kad jo baimė ne beprasmė – lėktuvai dūžta vis dažniau!<br />
Nelaimėlis, kurį kankina uždaros erdvės baimė, ne kartą mintimis<br />
bandė pakilti liftu į 23 aukštą, ir kaskart jo „kelionė“<br />
baigdavosi blogai: širdis vos neiššokdavo iš krūtinės, apimdavo<br />
silpnumas, pradėdavo pykinti. Ir taip būdavo iš tikrųjų: mūsų<br />
pasąmonė neatskiria prasimanymo nuo tikrovės ir eiliniam<br />
„gelbėjimui“ eikvoja daugybę energijos.<br />
Ką daryti?<br />
Pajutę nevaldomos baimės priepuolį, sutelkite dėmesį į tai, ką<br />
iš tikrųjų matote, jaučiate, girdite. Nepradėkite ko nors vertinti,<br />
tiesiog stebėkite. Tai atpalaiduos nervų sistemą ir išsaugos<br />
energiją. Arba savo baimę prilyginkite absurdui, tiesiog<br />
priversdami save išgyventi siaubą. Tarkite sau: „Nuo trečios<br />
iki pusės keturių aš versiu save bijoti mirties (vorų, uždarų<br />
patalpų, lėktuvų ir pan.). Ir pamatysite – „baimė pagal tvarkaraštį“<br />
pasirodys ne tokia baisi. Smegenys pradės priešintis<br />
tokiai prievartai ir pasufleruos visiškai racionalius kovos su<br />
įvairiomis baimėmis (fobijomis) būdus.<br />
LIŪDESYS, ILGESYS, ŠIRDGĖLA<br />
Atsiduodami tokioms emocijoms, mes nė nenutuokiame, kaip<br />
žudomai jos veikia. Psichiatrai įsitikinę, kad prislėgtą žmogų<br />
ilgainiui gali apimti depresija, o Bažnyčia laiko liūdesį<br />
nuodėme, „temdančia sielą“. Liūdnos mintys sukelia širdies<br />
skausmus, skrandžio opą, nemigą ir hipertenziją. Paprasčiausi<br />
fiziniai pratimai atrodo neįveikiami: nėra jėgų niekam, net<br />
lėtam pasivaikščiojimui.<br />
Ką daryti?<br />
Jeigu „liūdėsime“ ilgai, be psichoterapeuto pagalbos neišsiversime.<br />
Tačiau kol galutinai nepasidavėme melancholijai,<br />
pasistenkime pakelti nuotaiką. Įsileiskime į savo gyvenimą<br />
šiek tiek šviesos: išeikime pasivaikščioti saulėtą dieną, apsupkime<br />
save ryškiomis spalvomis: raudona, oranžine, geltona<br />
– tai bus galingas energetinis pastiprinimas. Užsiimkime<br />
joga ar plaukiojimu: labai naudinga atpalaiduoti nugaros<br />
22 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
aumenis – juk liūdesys ir ilgesys nusėda būtent čia. Todėl<br />
depresijos apimti žmonės dažniausiai gūžiasi – jie tiesiogine<br />
ir perkeltine prasme sunkiai neša savo liūdnąją naštą.<br />
AGRESIJA<br />
Tai viena iš daugiausiai energijos reikalaujančių emocijų, net<br />
jeigu ir nepuolate savo nedraugo kumščiais, o tyliai šnabždate<br />
prakeiksmus kampe. Nustatyta, kad agresyviai nusiteikę mes<br />
išeikvojam 30–40 proc. daugiau energijos negu būdami ramūs.<br />
O juk dar mosuojama kumščiais (150 kcal/val.), daužomi<br />
indai (mažiausiai 20 kcal/val. su sąlyga, kad čiupote pačius<br />
lengviausius) ir trankoma durimis (30 kcal su vienu trenksmu).<br />
Tad ar gali stebėtis, kad po tokių agresijos protrūkių tam<br />
tikrą laiką būname tylūs ir ramūs, o tiksliau – nusilpę morališkai<br />
ir fiziškai.<br />
Ką daryti?<br />
Bet kokie judrūs žaidimai, sportas, jėgos pratimai (net energingas<br />
namų tvarkymas ar svaidymasis pagalvėmis) padės<br />
mums civilizuotai „išleisti garą“ ir tuo pačiu atpalaiduoti įsitempusius<br />
raumenis. Psichologai pataria netgi pradėti „pykčio<br />
dienoraštį“, kuriame užfiksuosite pykčio protrūkius ir stengsitės<br />
išsiaiškinti jų priežastis. Savos agresijos analizė padės pašalinti<br />
pykčio šaltinius.<br />
NAUJA DIENA, NAUJAS DŽIAUGSMAS<br />
Įsidėmėkite šitą rekomendaciją. Jeigu griežtai ja vadovausitės,<br />
neigiamos emocijos ne kaupsis, o kasdien jų mažės. Jūs galėsite<br />
valdyti streso lygį ir išsaugoti energiją. Pavyzdžiui, jūs pavargote<br />
darbe ir visai neturite jėgų. Traukite vakare į baseiną,<br />
pamasažuokite kūną arba suvalgykite šokoladuką.<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
PSICHOTERAPEUTAS PATARIA<br />
Laimės GENAI<br />
Laimė – dvasios būsena? Ne vien tik,<br />
tvirtina specialistai. Tai tam tikra<br />
ir gana konkreti organizmo reakcija.<br />
Ir ji labai priklauso nuo to, kokius genus<br />
paveldėjome. Tačiau mokslininkai<br />
duoda šansą ir tiems, kuriems gimstant<br />
nebuvo per daug atseikėta genetinės laimės<br />
ir gyvenimo džiaugsmo. Šiandien<br />
yra būdų ne tik patikrinti gyvenimo<br />
džiaugsmo lygį, bet ir jį pakelti.<br />
Laimė aplanko tuos, kurie mažiausiai jos siekia ir mažiausiai apie ją<br />
galvoja, tvirtina amerikiečių neuropsichologas profesorius Džonas<br />
Berouzas (John Berrouz). Laimė slypi ne kur nors kitur, o mumyse.<br />
Tai mūsų vidinė būsena – tiek psichologinė, tiek fizinė. Ji turi valdyti<br />
mus, o ne mes ją. Vaizdžiai tariant, laimės paukštė pati renkasi,<br />
ant kieno peties nutūpti: gaudyti ją beprasmiška! Ir ji pasirenka...<br />
pastojant.<br />
Malonumo prigimtis<br />
Svaiginamas kaip šampanas emocinis polėkis, lydintis žmogų visą<br />
gyvenimą ir patikimai saugantis nuo depresijos, priklauso nuo<br />
endokrininės sistemos ir visų pirma nuo kraujyje esančių laimės<br />
hormonų kiekio – vadinamųjų endogeninių opiatų (endorfinų<br />
ir enkefalinų). Kiek jų pagamina organizmas ir kaip juos „priima“<br />
ląstelės bei audiniai, priklauso nuo tam tikrų genų.<br />
Tai, kad laimė paveldima, patvirtina Edinburgo ir Kvinslendo<br />
mokslininkų tyrimų rezultatai. Tyrimuose dalyvavo 900 artimais<br />
giminystės ryšiais susijusių porų, turinčių visus objektyvius<br />
psichologinius laimingo žmogaus požymius. Visi jie buvo<br />
sveiki fiziškai, ramūs, santūrūs, linksmi, mėgstantys bendrauti,<br />
draugiški. Pasirodė, kad šie žmonės yra genetiškai panašūs kaip<br />
dvyniai: jų chromosomose buvo rastos identiškos zonos, kurias<br />
mokslininkai įvertino kaip laimės hormonų lokalizacijos vietą.<br />
Genetinis sėkmės kodas<br />
Norėdami patvirtinti savo išvadas, mokslininkai išplėtė laimės genų<br />
paieškos ribas įtraukdami į tyrimus įvairias šeimos kartas, gyvenusias<br />
paskutiniuosius 50 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose.<br />
Vieniems giminės klanams puikiai sekėsi, jie sukaupė nemažus<br />
turtus, pakilo jų socialinis statusas, o kiti, atvirkščiai, nusigyveno,<br />
nuskurdo, neteko valdžios ir įtakos. Bet štai kas įdomiausia:<br />
nepaisant tokių ryškių pokyčių, nei vieni, nei kiti šių dinastijų<br />
palikuonys nesijautė laimingesni ar nelaimingesni už savo<br />
pirmtakus.<br />
Mokslininkai teigia, kad šį psichologiniu požiūriu paradoksalų<br />
faktą galima paaiškinti tik laimės genų teikiamu efektu. Tik jie<br />
vieni yra tikrasis šeimos turtas. Šeimos brangenybės gali būti<br />
pavogtos ar prarastos, milijonai paleisti vėjais, tačiau iš protėvių<br />
paveldėta programa padės filosofiškai žiūrėti į materialinius praradimus<br />
ir mėgautis gyvenimu, kad ir kaip jis būtų susiklostęs.<br />
Tarp mūsų yra maždaug 25 proc. tokių laimės kūdikių, o 10 proc.<br />
moterų ir 4 proc. vyrų nuo gimimo neturi gebėjimo patirti teigiamų<br />
emocijų. Jiems tai jau iš tikrųjų nėra ko pavydėti! Kad ir kokios<br />
sėkmės gyvenime tokie žmonės pasiektų, tai nesuteikia jiems<br />
laimės.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 23
PSICHOTERAPEUTAS PATARIA<br />
Be to, tyrėjai nustatė, kad šeimas sukūrę žmonės dukart dažniau<br />
teigia esą laimingi negu vienišiai, o tikintieji apskritai didesni<br />
optimistai negu ateistai. Galimas daiktas, šeima ir religija yra<br />
tam tikri stimuliatoriai, išoriniai sėkmės genų dirgikliai: jie<br />
nuolat palaiko mūsų aktyvumą ir darbingumą.<br />
Kiekybės reikšmė<br />
Mokslininkai skaičiuoja laimės kiekį organizme (tai yra<br />
hormonus, lemiančius mūsų pasitenkinimą gyvenimu) kaip<br />
dietologai – maisto kaloringumą, matavimo vienetu laikydami<br />
gedoną. Per parą gaunamų gedonų kiekis apskaičiuojamas<br />
pagal specialią 14 punktų skalę – darbo entuziazmas,<br />
linksmumas, gyvas domėjimasis aplinkiniu pasauliu, noras<br />
bendrauti, gebėjimas išgyventi netektis (nelaimingų žmonių<br />
jis ypač menkas) ir taip toliau.<br />
Neurobiologų nuomone, trečdalį žmogui duotų gedonų<br />
kiekvienas iš mūsų gauna iki 14 metų, kita tiek – nuo 14<br />
iki 60 metų, o kitus – vyresniame amžiuje. Pats paprasčiausias<br />
būdas patikrinti, ar mums pakanka džiaugsmo kalorijų<br />
– išanalizuoti savo požiūrį į gyvenimą. Ar gyvenate santarvėje<br />
su savimi? Ar mokate įžvelgti gėrį net blogyje? Ar<br />
išgyvendami juodąjį tarpsnį neprarandate vilties, kad ateityje<br />
bus geriau? Jeigu taip, tai jus galima priskirti laimingų<br />
žmonių kategorijai.<br />
Tiesa, amžinos laimės kaip ir amžinojo variklio gamtoje<br />
nėra: tai prieštarauja fiziologijos dėsniams. Pasiekęs aukščiausią<br />
džiaugsmo skalės padalą ir perpildęs kraują laimės<br />
hormonais, organizmas laikinai sulėtina jų gamybą. Todėl<br />
po džiaugsmo antplūdžio neišvengiamai ateina nedidelis<br />
emocinis nuosmukis, kai žmogus pradeda liguistai reaguoti<br />
į nesėkmes. Būtent todėl keleivis, nuolat skraidantis<br />
verslo klase, lėktuvo vėlavimą pusvalandžiu išgyvena<br />
daug audringiau negu tas, kuris kukliai tenkinasi bilietu<br />
ekonominės klasės salone. Štai kodėl mokslininkai pataria<br />
dozuoti džiaugsmą: anot jų, nuosaiki laimė daug naudingesnė<br />
sveikatai negu staiga užgriuvusi milžiniška sėkmė,<br />
sukelianti sieloje su gyvenimu beveik nesuderinamą euforiją.<br />
Už protingų ribų išsiveržusios teigiamos emocijos<br />
– žmogui sukelia tokį pat stresą kaip ir neigiamos. Tad<br />
pailginkite malonumą. Netikėtas džiaugsmas tam nepasirengusiam<br />
organizmui gali turėti liūdnų padarinių. Dėl tokio<br />
netikėtumo žmogus gali netekti sąmonės, o dėl laimės<br />
pertekliaus netgi numirti. Pavyzdžiui, prancūzų komedijos<br />
meistro Pjero Ogiusteno Bomaršė tėvas dėl jį užplūdusio<br />
beribio džiaugsmo išleido dvasią didžiajam sūnui skaitant<br />
„Sevilijos kirpėją“ Populiarusis aktorius ir kino režisierius<br />
Radžas Kapūras apalpo, kai Indijos prezidentas įteikė jam<br />
aukščiausią šalies apdovanojimą, ir netrukus mirė. Abiem<br />
atvejais žudikas buvo tas pats streso hormonas – adrenalinas,<br />
išsiveržęs į kraują euforijos viršūnėje. Dėl jo taip pakilo<br />
kraujospūdis, kad kraujagyslės neišlaikė ir plyšo...<br />
JAV mokslininkai atkreipė dėmesį į vieną svarbią aplinkybę:<br />
tie, kurie 14 balų gedonų sistemoje savo laimę vertina<br />
10–13 balų, paprastai būna sveikesni ir laimingesni už<br />
tuos, kurie surenka visus 14 balų. Mat absoliutūs laimės<br />
kūdikiai nemato reikalo tobulėti, ko nors siekti ir žengti į<br />
priekį: ko čia plėšytis, kai ir taip jau viskas kuo puikiausiai.<br />
O tie, kurie jau netgi persisotino gedonų, neretai kratosi<br />
malonumų, nejaučia laimės skonio. Tokiems žmonėms gydytojai<br />
ir psichologai skiria griežtą dietą, fizinį darbą, įsako<br />
laikinai susilaikyti nuo sekso. Ir tai padeda!<br />
Džiaugsmo laboratorija<br />
Ko gi jums trūksta iki visiškos laimės? Namelio su langais<br />
į jūrą? Jus lydinčių susižavėjusių vyrų žvilgsnių? Solidaus<br />
priedo prie atlyginimo? Nieko panašaus! Svarbiausia niekuo<br />
nemotyvuoto per kraštus besiliejančio džiaugsmo sąlyga<br />
– sveikata! O visa kita, kaip sakoma, antraeiliai dalykai.<br />
Laimė, dauguma žmonių nežiūri į gyvenimą per savo negalavimų<br />
prizmę, net jeigu kokie nors gyvenimo džiaugsmai<br />
dėl to jiems tampa nepasiekiami ar dėl grynai medicininių<br />
priežasčių netgi draudžiami.<br />
Nepaisant to, sveikata kaip laimės ir pasitenkinimo gyvenimu<br />
veiksnys visose Europos šalyse ir JAV yra antroje vietoje<br />
po šeimyninio gyvenimo svarbos. Kodėl? Viskas labai<br />
paprasta, tvirtina medikai: kai organizme atsiranda kokių<br />
nors nesklandumų, jis apie tai praneša skausmu. Tada laimės<br />
hormonų mūsų kraujyje sumažėja – juk jie turi analgetinių<br />
savybių ir jeigu staiga prireikia blokuoti skausmo<br />
impulsų srautą ir atsikratyti nemalonių pojūčių, mūsų organizmas<br />
juos išeikvoja.<br />
Kad menkas skausmas neišmuštų žmogaus iš vėžių, centrinėje<br />
nervų sistemoje yra tam tikri apsauginiai vožtuvai. Jie<br />
neleidžia iš savotiškų laikmenų išsiveržti skausmui į galvos<br />
smegenų žievę ir materializuotis mūsų sąmonėje. Kol negalavimai<br />
dar ne tokie grėsmingi, organizmas gana ilgai sugeba<br />
pats save „nuskausminti“ endorfinais ir enkefalinais. Bet<br />
kai tik jie išeikvojami, mes iš karto pajuntame: kažkas ne<br />
taip. Tarsi nieko neskauda, o pasaulis nublanko ir išblėso,<br />
dingo vidinio džiaugsmo pojūtis. Į tokį simptomą reikia<br />
žiūrėti labai rimtai! Savijautoje atsispindintis emocijų nuosmukis<br />
aiškiausiai rodo, kad trūksta laimės hormonų. Kuo<br />
greičiausiai reikia eiti pasitikrinti sveikatą, atsikratyti visų<br />
negalavimų ir vėl pradėti džiaugtis gyvenimu!<br />
24 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
Valgyk tam, kad<br />
GYVENTUM<br />
90<br />
procentų ligų į žmogaus kūną<br />
atkeliauja dėl netaisyklingos<br />
mitybos, įsitikinusi Jelena Tulčina – natūraliosios<br />
medicinos centrų Vilniuje ir<br />
Kaune vadovė. Žvali, energinga, pavydėtinos<br />
sveikatos ir sveikos sielos moteris<br />
džiaugiasi, kad peržengusi 50-metį<br />
gali leisti sau gyventi be vaistų. Žiemą ji<br />
kas rytą kūną išsitrina sniegu, pavasarį<br />
maudosi prie namų Trakuose esančiame<br />
ežere, geria daug natūralaus vandens ir<br />
valgo tik tai, ką leidžia kraujo testas.<br />
Beveik visos ligos įveikiamos<br />
Vilnietė medikė Jelena Tulčina ne vieno tradicinės medicinos<br />
atstovo vertinama prieštaringai. Diplomuota kardiologė numoja<br />
ranka į tokias pastabas ir tvirtina, kad bet kurį gydymo<br />
metodą, koks jis bebūtų, įvertina pacientai. Tie, kuriems tradicinė<br />
medicina – medikamentai, tepalai ir kitos priemonės<br />
– nepadeda įveikti ligos, pavyzdžiui, psoriazės (žmonių dar<br />
vadinamos žvyneline) arba kitų, daugelį metų kamuojančių<br />
odos negalavimų, nutukimo, bronchų astmos ir t. t. Jelena<br />
Tulčina galėtų išvardyti daug ligų, kurias galima įveikti sužinojus,<br />
kokius maisto produktus galima valgyti, o kokių reikėtų<br />
išvis atsisakyti.<br />
Valgyti reikia augalinį maistą<br />
Kokia turėtų būti žmogaus mityba, ponia Jelena nustato, atlikusi<br />
sudėtingą kraujo tyrimą. Tačiau viskas prasidėjo nuo<br />
žarnyno valymo procedūrų. „Kai pradėjau teikti pagalbą žmonėms,<br />
pirmiausia ieškojau būdų, kaip detoksikuoti organizmą.<br />
Mūsų mitybos kodas – kaip žoliaėdžių, todėl pagrindinis<br />
maistas turėtų būti augalinis. Tačiau šį kodą žmonija pažeidė,<br />
todėl gavo krūvą ligų. Jeigu paukščiai maitintųsi kaip žmonės,<br />
gal ir gyventų, tačiau neskraidytų. Žmogui irgi buvo duotas<br />
12 metrų ilgio virškinamasis traktas, kad jis galėtų valgyti augalinį<br />
maistą“, – pasakoja gydytoja Jelena.<br />
Pasak gydytojos, kasdienį mūsų racioną turėtų sudaryti 80<br />
procentų augalinio maisto. Tačiau žmogus valgo ne pagal savo<br />
mitybos kodą, todėl ir serga. „Suprantama, kai kurių ligų priežastys<br />
gali būti genetinės, tačiau vis dėlto maistas daro didžiausią<br />
įtaką ir fizinei, ir psichinei sveikatos būklei“, – pabrėžia<br />
J. Tulčina.<br />
Ką parodo kraujo tyrimas?<br />
J.Tulčina įsitikinusi, kad negalima viso pasaulio suskirstyti į<br />
keturias kraujo grupes ir pagal jas taikyti mitybos programas.<br />
„Ieškojau metodų ir būdų, kaip galima būtų padėti konkrečiam<br />
žmogui, ištyrus jo kraują. Prieš šešerius metus „atradau“<br />
šį testą, kuriuo naudojuosi iki šiol“, – prisimena pašnekovė.<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
GYVENIMO RECEPTAI<br />
„Kūnas – mūsų sielos namai. Tai mūsų vieninteliai<br />
namai visatoje. Būti juose – privilegija“<br />
(O’Dono Hue).<br />
Paprastai tariant, ištiriama kraujo reakcija į maisto produktus<br />
(iš viso į 150). Tyrimas nėra sudėtingas. Tiesiog į atitinkamus<br />
reagentus (maisto produktų koncentratus) įlašinamas lašelis<br />
kraujo. Tiesa, ne tiesiog paimto iš piršto. „Paimame iš žmogaus<br />
10 mililitrų kraujo, leidžiame nusėsti jo forminiams elementams.<br />
Lieka plazma – vadinamasis baltas kraujas. Šito kraujo<br />
lašiukų ir dedam į reagentus, palaikome 40 minučių ir pro<br />
mikroskopą žiūrime, kaip sąveikauja limfocitai su produktais.<br />
Jeigu į reagentą įlašinto kraujo limfocitai išlieka gražūs, vadinasi,<br />
tas produktas tinka, jeigu limfocitai plyšta – produktas<br />
žmogui netinka“, – paprastai aiškina gydytoja. Ji dar priduria,<br />
kad tokių vadinamųjų slaptos alergijos testų yra ne vienas.<br />
Žarnyno valymas<br />
J. Tulčina paneigia mitą, kad žarnyno valymas yra nereikalinga<br />
ir daug kainuojanti procedūra. „Kartais girdžiu žmones<br />
sakant, kad organizmas gali pats apsivalyti. Gal ir galėtų, jeigu<br />
valgytume tik žoles. Tačiau taip nebūna, todėl ir turime<br />
atlikti žarnyno valymo procedūrą bei atkurti storosios žarnos<br />
detoksikacines funkcijas“, – tvirtina gydytoja. Pasak jos, oda,<br />
plaučiai ir žarnynas vystosi iš vieno embriono lapelio, todėl<br />
nenuostabu, kad nuo storojo žarnyno užterštumo priklauso,<br />
ar žmogus sirgs odos, plaučių ir žarnyno ligomis.<br />
„Žarnyno valymo procedūros metu vanduo stimuliuoja limfą,<br />
todėl iš organizmo pasišalina toksinai, o iš viršutinių kvėpavimo<br />
takų lengviau išsivalo ir visi skrepliai, gleivės. Kai žarnynas<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 25
GYVENIMO RECEPTAI<br />
nešvarus, visi toksinai keliauja aukštyn,<br />
todėl žmogus ir kosėja, čiaudi. Todėl sergant<br />
reikėtų nevalgyti (beje, ir nesinori!).<br />
Liga ir atkeliauja tam, kad organizmas<br />
galėtų apsivalyti“, – dėsto savo teoriją<br />
gydytoja J. Tulčina.<br />
Gerkite daug vandens<br />
Pašnekovė pritaria tradicinei medicinai,<br />
teigiančiai, kad žmogus per parą turi išgerti<br />
2,5 litro vandens. Vanduo – gyvybės<br />
šaltinis, visa ko pradžia, todėl žmogui<br />
jo reikia kaip oro. „Daugelis tvirtina,<br />
kad nemėgsta vandens, – gurkšnodama<br />
šaltinio vandenį pasakoja pašnekovė.<br />
– Aš jiems sakau, kad sirgsite arba jau<br />
sergate“.<br />
Mėsos galima, bet saikingai<br />
Pasak ponios Jelenos, mėsos galima valgyti<br />
du kartus per savaitę, tačiau pagal<br />
kraujo testą reikia nustatyti, kokia mėsa<br />
tinka. Žuvies galima valgyti tris kartus<br />
per savaitę. „Tačiau tai nereiškia, kad tas<br />
dvi dienas per savaitę mėsos galite valgyti<br />
kelis kartus. Tik vieną kartą ir tik<br />
120 gramų. Toks mėsos ar žuvies kiekis<br />
nepadidins cholesterolio kiekio kraujyje<br />
ir „neužrūgštins“ organizmo. Jeigu per<br />
dieną valgysite žuvies, mėsos ir dar cepelinų,<br />
tikrai susirgsite“, – perspėja gydytoja<br />
J. Tulčina.<br />
Ko nereikia valgyti?<br />
Gydytoja siūlo visiems rečiau valgyti<br />
pieno produktų, o susirgus laikinai jų<br />
visai atsisakyti, nes kito žinduolio pieno<br />
produktai mūsų organizmui nereikalingi,<br />
o kai kada gali būti ir pavojingi.<br />
„Siūlau atsisakyti miltinių patiekalų, nes<br />
juose yra daug gliuteno, be to, šie produktai<br />
žarnyne sukelia rūgimą ir puvimą.<br />
Turėtume atsisakyti ir saldumynų,<br />
nes šie produktai nereikalingi mūsų<br />
kūnui“, – pataria gydytoja. Pasak jos,<br />
cukrus Europoje atsirado tik prieš 300<br />
metų.<br />
Ji teigia, kad atsisakius išvardytų produktų,<br />
derinant maisto produktų grupes<br />
ir taikant žarnyno valymo procedūrą,<br />
galima kontroliuoti ligas, o kai<br />
kurias išvis išguiti iš organizmo.<br />
„Turiu daug pacientų, kuriems dingo<br />
egzema, įvairūs dermatitai, skrandžio,<br />
virškinimo, kvėpavimo ir kitokios ligos.<br />
Laikantis mitybos programos galima<br />
kontroliuoti žvynelinę, migreną, dažnus<br />
Kaunietis Mykolas (tikrasis vardas<br />
ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo<br />
blogiau pasijutęs 2005 metų<br />
pradžioje.<br />
„Tiesiog pajutau, kad toliau taip nebegaliu...<br />
Tarsi be priežasties augo<br />
svoris (pavalgyti visada mėgau, bet<br />
nesu apsirijėlis). Dėl netinkamos mitybos<br />
prasidėjo odos negalavimai ir<br />
pan. Gydytoją J.Tulčiną rekomendavo<br />
viena kolegė. Nusprendžiau pabandyti<br />
– na, blogiau juk nebus“, – pokalbį<br />
pradeda Mykolas.<br />
Jis prisimena, kad nereikėjo ilgai pasakoti<br />
apie savo ligas ir negalavimus.<br />
„Po konsultacijos gydytojos „verdiktas“<br />
buvo greitas ir paprastas – organizmui<br />
reikia pagalbos“, – pasakoja<br />
vyriškis.<br />
Gydytoja patarė jam pasidaryti kraujo<br />
testą, išvalyti žarnyną ir iš pagrindų<br />
pakeisti mitybos įpročius.<br />
„Testo rezultatai buvo gana įdomūs.<br />
Aš galėjau valgyti net mėsą (ne tik<br />
kalakutieną) ir bulves. Ne kartu, suprantama,<br />
tačiau galėjau. O vynuogių<br />
(suprantama, ir vyno bei kitų iš<br />
jų daromų dalykų) – ne. Tas pats ir su<br />
kviečiais. Beje, kraujo tyrimas parodė,<br />
kad galiu vartoti tik kukurūzų aliejų<br />
(įpratau ir iki šiol tik jį vartoju, retsykiais<br />
– alyvuogių, bet labai retai).<br />
Kiti apribojimai turbūt buvo panašūs<br />
kaip ir daugeliui žmonių – jokių pieno<br />
produktų, sūrių, šokoladų ir pan.“,<br />
– prisimena Mykolas.<br />
Paklaustas, ar buvo lengva laikytis tokios<br />
dietos ir gyventi kitaip nei buvo<br />
įpratęs, vyras šypteli: „Aišku, kad ne“.<br />
„Man labai sunkus buvo organizmo<br />
valymas – nuolat skaudėjo galvą, ir<br />
taip kone dvi savaites. Buvo ir kitų<br />
peršalimus, antro tipo cukraligę ar kitas<br />
nemalonias ligas“, – tikina gydytoja.<br />
Padeda ir tikėjimas<br />
„93 procentams žmonių pažadu, kad<br />
jie galės kontroliuoti savo ligą, jeigu laikysis<br />
mano rekomendacijų, sudarytos<br />
mitybos programos. Tačiau septyni procentai<br />
pacientų, pavyzdžiui, sergančiųjų<br />
žvyneline, laikosi mitybos programos ne<br />
tiek laiko, kiek paskirta, bet trumpiau<br />
– pritrūksta valios. Taigi vargu ar jie gali<br />
tikėtis pagerėjimo. „Pamenu berniuką,<br />
kuris niekaip negalėjo pagyti. Tuomet<br />
paprašiau mūsų klinikoje viešėjusio vyskupo<br />
Eugenijaus Bartulio paaukoti už<br />
tą vaiką Mišias. Ir įvyko stebuklas – po<br />
kelių savaičių berniuko būklė pagerėjo.<br />
Aš tikiu, kad yra gyvenime dalykų, kurių<br />
mes negalime reguliuoti ar keisti“, – tikina<br />
pašnekovė.<br />
bėdų. Ne taip paprasta buvo įprasti<br />
prie valgiaraščio. Darbo specifika (aš<br />
labai anksti pradedu dieną) daug kam<br />
trukdė, bet pavyko. Vėliau J. Tulčina<br />
teigė abejojusi ne dėl mano galimybių,<br />
bet dėl valios. Rezultatai nebuvo<br />
staigūs, bet išties geri“, – džiaugiasi<br />
Mykolas. Svoris susitvarkė, savijauta<br />
pagerėjo, oda tapo skaisti ir sveika.<br />
„Dabar, po trejų metų, galiu patvirtinti:<br />
metodas veiksmingas ir labai disciplinuojantis.<br />
Svarbiausia – nepasiduoti<br />
rutinai ir neatidėlioti vėlesniam<br />
laikui. Negalima teisintis, kad neturi<br />
laiko, kad sveikai gyventi pradėsi kitą<br />
dieną, o gal nuo pirmadienio. Tai – tik<br />
saviveikla ir savęs mulkinimas“, – filosofuoja<br />
pašnekovas.<br />
Paklaustas, ar gavo naudos iš tokios<br />
sveiko gyvenimo metodikos, Mykolas<br />
tvirtai atkerta: „Taip“.<br />
„Gydytoja man dar pirmos konsultacijos<br />
metu sakė, kad duoda tik supratimą,<br />
kaip reikia gyventi. Neryjant, o<br />
valgant, nekemšant, o žiūrint į save ir<br />
organizmo poreikius. Kaip tą supratimą<br />
aš priimsiu ir panaudosiu – mano<br />
paties reikalas“, – prisimena pašnekovas.<br />
Mykolas pasakoja, kad prie seno gyvenimo<br />
būdo galima sugrįžti bet kada,<br />
tačiau svarstymai, ar to reikia, užima<br />
vis daugiau laiko. „Turiu gydytojos sudarytą<br />
valgiaraštį, laikausi jo, o jeigu<br />
kartais nutariu papiktnaudžiauti neleistinais<br />
produktais, kitą dieną stengiuosi<br />
save apriboti ir kontroliuoti<br />
mitybą. Tai tikrai nėra lengva, nebent<br />
gyventum miške, o artimiausia parduotuvė<br />
būtų už kelių dešimčių kilometrų.<br />
Tačiau stengtis reikia pirmiausia<br />
dėl savęs“, – įsitikinęs Mykolas.<br />
26 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
<strong>Sveikatos</strong> PASLAPTYS<br />
Kuriose šalyse gyvenimo trukmė yra ilgiausia?<br />
Klausimas apie gyvenimo<br />
trukmę Lietuvoje<br />
skamba labai dažnai. Statistika<br />
teigia, jog Lietuvos vyrų<br />
vidutinė gyvenimo trukmė<br />
yra trumpiausia iš Europos<br />
Sąjungos valstybių narių, o<br />
moterų – tik šiek tiek ilgesnė<br />
negu Bulgarijos, Latvijos ar<br />
Rumunijos. Nedžiugina ir<br />
dar vienas rodiklis: vyrų ir<br />
moterų vidutinės gyvenimo<br />
trukmės skirtumas Lietuvoje<br />
išlieka didžiausias tarp ES<br />
valstybių narių: 2007 metais<br />
vyrai net 12,3 metų (palyginti<br />
2000 metais – 10,7<br />
metų) gyveno trumpiau už<br />
moteris.Tad kokia yra ilgaamžiškumo<br />
paslaptis? Ką<br />
mes darome ne taip?<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
SUOMIJA – visi į gamtą<br />
Kitaip nei Lietuvoje, kur trys ketvirtadaliai<br />
gyventojų nemėgsta sportuoti,<br />
Suomijoje kūno formų laikymasis yra<br />
tapęs tarsi nacionaline sporto šaka.<br />
Statistika teigia, jog intensyviai sportuoja<br />
apie 70 proc. suomių, 50 proc.<br />
moterų į darbą stengiasi eiti pėsčiomis<br />
ar važiuoja dviračiu. Minusinė<br />
temperatūra netrukdo suomiams išsiruošti<br />
į žygį, o vyrai, nepaisydami oro<br />
JAUSKITĖS PUIKIAI<br />
sąlygų, yra aistringi žvejai. Dar 1970<br />
metais Suomija pirmavo pasaulyje pagal<br />
mirčių nuo širdies ir kraujagyslių<br />
ligų skaičių. Tačiau dabar padėtis iš<br />
esmės pasikeitė – aktyvus visuomenės<br />
švietimas turėjo didžiulės reikšmės.<br />
Mokslininkai teigia, jog sportavimas<br />
gryname ore ne tik sustiprina fizinę<br />
būklę, bet ir pagerina dvasinę savijautą.<br />
Taigi didėja savivertė, gerėja<br />
nuotaika, mažėja streso įtaka organizmui.<br />
KINIJA – dainuokite su mumis<br />
Nutolusiose Bamos (Pietų Kinija) apylinkėse<br />
moterys ryžių laukuose dirba<br />
net ir sulaukusios 90 metų amžiaus.<br />
Šį fenomeną tyrinėję mokslininkai teigia,<br />
kad tokia puiki moterų sveikatos<br />
būklė yra labai glaudžiai susijusi su<br />
tų kraštų žmonių pomėgiu dainuoti.<br />
Dainavimas stiprina imuninę sistemą<br />
bei kelia nuotaiką.<br />
Atlikti tyrimai patvirtino, kad sveikata<br />
tiesiogiai priklauso nuo pomėgio<br />
dainuoti: chore dainuojantys vyresnio<br />
amžiaus žmonės kur kas rečiau varsto<br />
gydytojų kabinetų duris, nei tie, kurie<br />
neturi tokio pomėgio. Be to, dainuojantiems<br />
žmonėms užtenka mažesnių<br />
vartojamų vaistų dozės, jiems rečiau<br />
diagnozuojama depresija.<br />
INDIJA – gyvenimas su<br />
prieskoniais<br />
Indijoje vyresnių žmonių, sergančių<br />
Alzheimerio liga, skaičius yra kur<br />
kas mažesnis nei kitose šalyse. Ar<br />
tam turi įtakos indų mėgstami prieskoniai?<br />
Pavyzdžiui, ciberžolė (kurkuma)<br />
Indijoje nuo seno vartojama<br />
reumatui ar virškinamojo trakto ligoms<br />
gydyti. Mokslininkai mano, jog<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 27
JAUSKITĖS PUIKIAI<br />
šio prieskonio veikliosios medžiagos<br />
gali sulėtinti Alzheimerio ligos vystymąsi.<br />
Taip pat moksliškai įrodyta, jog<br />
imbieras padeda atsiradus virškinamojo<br />
trakto negalavimų, o ožragė ir<br />
cinamonas rekomenduojami sergantiesiems<br />
diabetu.<br />
NAUJOJI ZELANDIJA – medaus<br />
upės<br />
Žinoma, jog medus pasižymi antibakterinėmis<br />
savybėmis, tačiau visiškai<br />
neseniai atliktuose tyrimuose išskiriamas<br />
zelandiediškas manukos (arbatmedžio)<br />
medus. Didžiojoje Britanijoje<br />
atliekami tyrimai, kuriuose stebima<br />
šio medaus įtaka MRSA (meticilinui<br />
atsparaus auksinio stafilokoko) gydymui.<br />
Negyjančioms žaizdoms yra<br />
skiriami tvarsčiai, įmirkyti meduje.<br />
Manukos medumi gydomi uždegimai,<br />
skrandžio, dantenų ligos.<br />
Mokslininkai tyrimams naudoja unikalaus<br />
manukos faktoriaus rodiklį:<br />
kuo jis aukštesnis, tuo stipresnis medaus<br />
antibakterinis poveikis.<br />
ISLANDIJA – naudingieji žuvų<br />
taukai<br />
Atšiaurus klimatas, skurdus landšaftas,<br />
trumpos vasaros – visa tai sunku<br />
pavadinti puikiomis gyvenimo sąlygomis.<br />
Tačiau islandai – vieni iš sveikiausių<br />
žmonių planetoje. Kur slypi<br />
jų sveikatos paslaptis? Pasirodo, jie<br />
vartoja daug žuvies. Vertingosios žuvies<br />
taukų savybės irgi žinomos nuo<br />
seno: žuvų taukai apsaugo nuo insulto<br />
ir širdies bei kraujagyslių sistemos,<br />
sąnarių ligų, stabdo senėjimą, lėtina<br />
Alzheimerio ligos vystymąsi. Rekomenduojama<br />
bent 2 kartus per savai-<br />
tę valgyti žuvies. Kaip yra Lietuvoje?<br />
Deja, daugelis lietuvių žuvies valgo<br />
vos kartą per mėnesį ar net rečiau.<br />
ITALIJA – auksinis bendravimas<br />
Viduržemio jūros virtuvė, <strong>darbas</strong> laukuose,<br />
švelnus klimatas, žinoma, turi<br />
įtakos italų ilgaamžiškumui. Tačiau<br />
svarbiausias ilgaamžiškumo laidas<br />
– vyresnieji nepaliekami leisti dienų<br />
vienatvėje. Jie – dalis didelės šeimos,<br />
kurią sieja labai stiprus kartų ryšys,<br />
o visi šeimos nariai bendrauja tarpusavyje<br />
praktiškai kiekvieną dieną.<br />
Tyrimai liudija, jog bendravimas ir<br />
socialinis palaikymas žmogaus sveikatai<br />
bei ilgaamžiškumui yra tokie<br />
pat svarbūs kaip ir fiziniai pratimai ar<br />
tinkama mityba.<br />
JAPONIJA – žalioji arbata ir<br />
sojos<br />
Tradicinė japonų virtuvė – žuvis, ryžiai,<br />
soja ir daržovės – teigiamai veikia<br />
širdies ir kraujagyslių sistemą. Be to,<br />
sojos veikliosios medžiagos turi įtakos<br />
kaulų sistemai, palengvina klimakterinio<br />
laikotarpio eigą. Japonai taip pat<br />
vartoja labai daug brokolių ir žiedinių<br />
kopūstų... Ką jau kalbėti apie žaliosios<br />
arbatos vartojimą. Japonijoje jos geriama<br />
itin daug, be to, laikantis net tam<br />
tikrų arbatos gėrimo tradicijų.<br />
PRANCŪZIJA – mėgaukitės<br />
maistu<br />
Daugelį metų mokslininkai suko galvas,<br />
kodėl prancūzai, nors jų racione<br />
gausu sviesto, aliejaus, sūrio ir mėsos,<br />
retai kenčia dėl nutukimo, rečiau serga<br />
širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis<br />
ir gyvena ilgiau nei kai kurios kitos<br />
Europos tautos. Žinoma, jie gardina<br />
patiekalus česnaku ir vartoja raudonojo<br />
vyno.Tačiau ne mažiau svarbus ir<br />
prancūzų požiūris į maistą. Prancūzai<br />
praktiškai nevartoja mažai kaloringų,<br />
be cukraus ar dirbtinai „nukenksmintų“<br />
patiekalų bei maisto produktų. Jie<br />
valgo viską, tačiau jaučia saiką maistui<br />
ir kartu juo mėgaujasi.<br />
Kur gyvenama ilgiausiai?<br />
Kaip matome, gyvenimo trukmei didžiulės<br />
įtakos turi šalies ekonomikos<br />
būklė, maisto kultas, gyvenimo būdas.<br />
Tad kur gyvenama ilgiausiai?<br />
• Remiantis PSO duomenimis, ilgiausiai<br />
pasaulyje gyvena japonės<br />
(vidutiniškai 86 metus), antroji vieta<br />
priklauso Honkonge gyvenančioms<br />
moterims (85,4 metai), o trečioji<br />
– prancūzėms (81,4 metai).<br />
• Tuo tarpu Japonijos vyrai pasaulyje<br />
užima trečiąją vietą (79,2 metai).<br />
Pirmauja Islandijos stiprioji lytis, kurių<br />
vidutinė gyvenimo trukmė siekia<br />
79,4 metus; antrieji – Honkongo vyrai<br />
(79,3 metai).<br />
• Lietuvoje (remiantis Statistikos departamento<br />
duomenimis) moterys vidutiniškai<br />
gyvena 77,2 metus, o vyrai<br />
– 64,9 metus.<br />
• Trumpiausia vidutinė gyvenimo<br />
trukmė (2008 metų duomenimis)<br />
buvo Svazilende – apie 32 metus.<br />
• Vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje<br />
siekia 66 metus.<br />
• Vidutinė gyvenimo trukmė Europoje<br />
– beveik 79 metai.<br />
• Daugiausiai pagyvenusių žmonių<br />
yra Švedijoje (vyresni nei 65 metai<br />
žmonės sudaro 27,1 proc. visų gyventojų),<br />
o mažiausiai – Lenkijoje (17,5<br />
proc.).<br />
28 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
Neurorubine Forte Lactab<br />
plëvele dengtos tabletës<br />
Palik skausmà<br />
uþ nugaros<br />
Neurorubine Forte Lactab<br />
B grupës vitaminø kompleksas<br />
Vienoje Neurorubine Forte Lactab plëvele dengtoje tabletëje yra<br />
200 mg tiamino nitrato (vitamino B 1), 50 mg piridoksino hidrochlorido<br />
(vitamino B 6), 1 mg cianokobalamino (vitamino B 12).<br />
Neurorubine Forte Lactab vartojamas neurologiniams skausmams gydyti:<br />
ûminiam ir lëtiniam neuritui, neuralgijai (pvz., nugaros skausmui);<br />
diabeto sukeltai ir kitoms polineuropatijoms.<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
www.nebeskauda.lt<br />
Vartojimas: gerti po 1-2 tabletes per dien. Kontraindikacijos. Medikamento vartoti negalima, jei paciento organizmo jautrumas nors<br />
vienai vaisto sudedamajai medžiagai, ypa vitaminams B 1, B 6 arba B 12, yra padidjs. Specials spjimai ir atsargumo priemons.<br />
Tokios priemons nereikalingos<br />
Prašome dmiai perskaityti pakuots lapel ir vaist vartoti taip kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dl tolesnio vaisto vartojimo btina<br />
pasitarti su gydytoju ar vaistininku.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 29
PAGAL LNK TV LAIDĄ<br />
Sąnariai<br />
IRGI SENSTA<br />
Retas vyresnio amžiaus žmogus nežino, kas yra<br />
sąnarių skausmas, trumpalaikis sustingimas,<br />
traškėjimas, judrumo sumažėjimas ar sąnarių užsikirtimas.<br />
Tai labai dažnos sąnarių ligos – osteoartrozės<br />
– požymiai. Beje, žmonės neretai ją vadina „druskų<br />
nuosėdomis sąnariuose“. Iš pradžių žmogui sąnarius<br />
skauda iš ryto, kol jis atsikelia ir išsijudina, taip pat<br />
baigiantis dienai, kai pavargsta kojos. Ilgainiui skausmas<br />
nepaleidžia iš savo gniaužtų nei ir dieną, nei<br />
naktį. Tuomet be gydytojo pagalbos ir medikamentų<br />
jau neišsiversi.<br />
Osteoartrozė yra degeneracinė sąnarių<br />
liga, dėl kurios yra pažeidžiama sąnarinė<br />
kremzlė, sumažėja sąnarinio skysčio<br />
gamyba, susidaro kaulinės išaugos – osteofitai.<br />
Osteoartrozė dažniausiai pažeidžia<br />
stambiuosius sąnarius (klubų,<br />
kelių), rečiau smulkiuosius – plaštakų,<br />
pėdų sąnarius bei stuburą. Sąnarių<br />
skausmais dažniausiai skundžiasi vyresni<br />
nei 50 metų amžiaus žmonės. Nors<br />
osteoartrozė yra progresuojanti, nepagydoma<br />
liga, tačiau laiku susirūpinus<br />
sąnariais galima sumažinti skausmus ir<br />
išlikti judriam bei darbingam.<br />
Sąnariai susidėvi<br />
Bet kurį sąnarį galime įsivaizduoti kaip<br />
kaulą, padengta kremzle. Deja, dėl natūralaus<br />
organizmo senėjimo ir įvairių<br />
veiksnių kaulų galus dengianti sąnario<br />
kremzlė nusidėvi ir pradeda dilti. Švelnus<br />
kremzlės paviršius tampa šiurkštus,<br />
nelygus. Kremzlei visiškai nusidėvėjus,<br />
kaulai ima trintis vienas į kitą. Prasideda<br />
osteoartrozė. Kremzlės dilimą gali<br />
pagreitinti:<br />
• ilgalaikis ir per didelis sąnarių apkrovimas,<br />
kai žmogus dirba sunkų fizinį<br />
darbą, nuolat būna nepatogioje kūno<br />
padėtyje, taip pat dažnai atlieka vienodus<br />
judesius (pavyzdžiui, dažytojai,<br />
siuvėjai, staliai) ar intensyviai treniruojasi;<br />
• antsvoris, kuris padidina krūvį apatinių<br />
galūnių sąnariams: klubo, kelio,<br />
čiurnos. Osteoartrozės rizika nutukusiems<br />
žmonėms yra du kartus didesnė;<br />
• įgimtos netaisyklingos sąnarių formos<br />
(įgimtas sąnario išnirimas, stuburo iškrypimas);<br />
• traumos – sąnarių lūžiai, išnirimai,<br />
sumušimai;<br />
• organizmo senėjimas;<br />
• medžiagų apykaitos sutrikimai;<br />
• uždegimai: ūminis ar lėtinis infekcinis<br />
artritas, nespecifinis sąnario uždegimas,<br />
reumatoidinis artritas ir kt.<br />
Būdingas simptomas –<br />
skausmas<br />
Sąnarių kremzlės dyla lėtai, nepastebimai<br />
ir kurį laiką gali nebūti jokių klinikinių<br />
simptomų, nes kremzlėje nėra<br />
nervinių galūnių. Žmogui ima skaudėti<br />
tik tada, kai pažeidžiamos kitos<br />
sąnarį sudarančios struktūros: kaulas,<br />
antkaulis, raiščiai. Neretai osteoartrozės<br />
požymiai pastebimi atsitiktinio<br />
rentgeno tyrimo metu, o klinikinių<br />
simptomų atsiranda vėliau. Tai būdinga<br />
lėtai besivystančiai „amžiaus“ artrozei.<br />
Tipiškas simptomas yra skausmas.<br />
Iš pradžių skauda tik fizinio krūvio<br />
metu ar labai „nuvarginus“ sąnarį. Ilgainiui,<br />
ligai progresuojant, skausmai<br />
tampa stipresni, skauda ir atsigulus,<br />
naktį, sąnarys darosi nejudrus, kol visiškai<br />
sustingsta. Labiau skauda lipant<br />
laiptais, ypač žemyn. Po ilgesnio ramybės<br />
periodo (pasėdėjus ar po nakties<br />
miego) sąnariai sustingsta, juos<br />
reikia išjudinti. Sąnariai ima traškėti,<br />
juos vis stipriau skauda, judesiai tampa<br />
riboti, gali patinti ir skaudėti aplinkiniai<br />
audiniai. Darosi sunku dirbti<br />
bet kokį darbą, pablogėja nuotaika<br />
– juk skauda. Osteoartrozė gali apimti<br />
bet kurį kūno sąnarį, tačiau dažniausiai<br />
ji pažeidžia rankų, klubų, kelių ir<br />
stuburo sąnarius.<br />
Vizitas pas gydytoją<br />
Svarbiausia – laiku pastebėti pirmuosius<br />
ligos simptomus. Nors osteoartrozė<br />
yra vyresnio amžiaus žmonių sąnarių<br />
liga, vis dėlto ne taip retai ji gali<br />
varginti ir jaunus žmones. Jeigu atsiradęs<br />
sąnarių skausmas tęsiasi ilgiau nei<br />
keturias savaites, neatidėliokite vizito<br />
pas savo šeimos gydytoją. Kuo anksčiau<br />
liga bus diagnozuota, tuo didesnė<br />
tikimybė ją sustabdyti ir išvengti<br />
skausmo bei kitų nemalonių jos padarinių.<br />
Specifinių laboratorinių tyrimų<br />
30 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
(kraujo, šlapimo, sąnarinio skysčio)<br />
nėra. Pagrindinis tyrimo metodas osteoartrozei<br />
nustatyti – atlikti pažeisto<br />
sąnario rentgeno nuotraukas. Šio tyrimo<br />
metu yra nustatomas sąnarinio<br />
tarpo susiaurėjimas, pokremzlinė kaulo<br />
sklerozė, papildomos kaulų išaugos<br />
– osteofitai. Pagal rentgeno nuotraukos<br />
vaizdą osteoartrozė yra skirstoma<br />
į keturias stadijas. I stadijos osteoartrozę<br />
diagnozuoti rentgeno tyrimu yra<br />
labai sunku. Jei rentgeno nuotraukose<br />
matomi kauliniai osteofitai (išaugos),<br />
susiaurėjęs sąnarinis tarpas, gydytojas<br />
diagnozuos II stadijos, jei sąnariniai<br />
paviršiai visai sudilę, „kaulas remiasi<br />
į kaulą“ – III stadijos, o jeigu „kaulas<br />
pradeda suaugti su kaulu“ – IV stadijos<br />
osteoartrozę.<br />
Kas gydo osteoartrozę?<br />
Osteoartrozę diagnozuoja ir gydo bendrosios<br />
praktikos gydytojas. Jei gydytojui<br />
yra neaiškūs diagnozės atvejais (kai<br />
negalavimai, skausmų intensyvumas<br />
ar vieta neatitinka laboratorinių, klinikinių,<br />
rentgeno tyrimų duomenų),<br />
kai nepadeda nesteroidiniai vaistai nuo<br />
uždegimo, kai reikia išsiaiškinti, ar tikslingas<br />
chirurginis gydymas, pacientas<br />
siunčiamas konsultuotis pas reumatologus<br />
ir/ar ortopedus traumatologus.<br />
Gydymas<br />
Jei sąnarių skausmas (nors ir vargina)<br />
iš esmės nekeičia jūsų gyvenimo ritmo,<br />
gali pakakti pakeisti gyvenimo būdą,<br />
kad pasijustumėte geriau.<br />
• Tausokite sąnarius. Venkite per didelio<br />
fizinio krūvio skaudamiems sąnariams,<br />
nuolat pasikartojančių judesių ar nepatogių<br />
padėčių (jūsų darbo vieta turi būti<br />
patogi, kad nereikėtų kūprintis ar įsitempti.)<br />
Naudokite lazdą ar vaikštynę.<br />
Venkite lipti laiptais.<br />
• Mankštinkitės nedideliais krūviais. Sergantiesiems<br />
gali padėti speciali mankšta<br />
bei masažas. Rekomenduojami raumenis<br />
stiprinantys, sąnarių judrumą palaikantys<br />
ir ištvermę didinantys pratimai: plaukimas,<br />
ėjimas vandenyje, vaikščiojimas,<br />
važiavimas dviračiu (nedideliu pasipriešinimu).<br />
Svarbu judinti ir skaudamus<br />
sąnarius, stiprinti aplink juos esančius<br />
raumenis.<br />
• Mažinkite antsvorį. Sumažėjus kūno<br />
svoriui, sumažėja ir sąnarių skausmas,<br />
nes mažėja krūvis, tenkantis sąnariams.<br />
• Pritaikykite šilumos ir šalčio procedūras,<br />
manualinę terapiją, masažus.<br />
Šiluma padės atpalaiduoti raumenis ir<br />
sumažins skausmą. Užsidėkite karštą<br />
drėgną kompresą ant skaudamo sąnario,<br />
lengvai pasimankštinkite gulėdami<br />
šiltoje vonioje. Jei yra užėjęs ūmus<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
stipraus skausmo priepuolis, labiau tiks<br />
šaltis – šalti kompresai, ledo pūslė.<br />
• Pasirūpinkite patogia avalyne minkštais<br />
ir elastingais padais (geriausiai – iš<br />
korėtos gumos). Nedėvėkite avalynės<br />
aukšta pakulne.<br />
Jei išbandžius visas išvardytas priemones<br />
sąnarių skausmas nepraeina, gali<br />
prireikti ir medikamentinio gydymo.<br />
Bet ir toliau reikia tęsti pratimus, mesti<br />
svorį, mažinti krūvį, tenkantį pažeistam<br />
sąnariui, nes gydymas vien vaistais<br />
nebus veiksmingas. Artrozės simptomams<br />
mažinti yra daugybė įvairių<br />
vaistų ir dažnai tenka išmėginti keletą,<br />
kol parenkamas pats tinkamiausias<br />
(beje, juos parenka tik gydytojas). Gali<br />
būti vartojami analgetikai, nesteroidiniai<br />
vaistai nuo uždegimo, vaistai,<br />
skatinantys kremzlės atsinaujinimą ar<br />
atpalaiduojantys raumenis.<br />
Jei liga yra stipriai pažeidusi sąnarį,<br />
reikalingas chirurginis gydymas – operacija.<br />
Gali tekti sąnarį pakeisti protezu.<br />
Dažniausiai protezuojami klubų,<br />
kelių sąnariai.<br />
Geriau tai, kas<br />
natūralu<br />
Bendrosios praktikos<br />
gydytoja Nelita<br />
Gudžiūnaitė-Bybartienė<br />
sako, jog Lietuvoje<br />
įvairiomis sąnarių<br />
ligomis serga<br />
trečdalis vyresnių nei 50 metų gyventojų.<br />
Sąnarių ligos ypač paūmėja šaltuoju<br />
metų laiku ir ankstyvą pavasarį,<br />
nes permainingi orai bei drėgmė gali<br />
išprovokuoti pažeistų sąnarių skausmą.<br />
Įtakos turi ir amžius. Senstant organizmui<br />
nyksta sąnario kremzlė, kinta pokremzlinis<br />
kaulinis audinys, susidaro<br />
naujos kaulinės struktūros – osteotai.<br />
Ilgainiui sąnarių ligos progresuoja, ir<br />
žmogus nuolat jaučia skausmą. Į oro<br />
permainas labiausiai reaguoja dėl senatvinių<br />
pokyčių pažeisti sąnariai: juos<br />
skauda, gelia, jie patinsta, atsiranda<br />
kitų nemalonių simptomų. Sulėtinti<br />
sąnarių kremzlės dilimą bei sušvelninti<br />
nemalonius simptomus galima vartojant<br />
natūralių priemonių, aprūpinančių<br />
sąnarių kremzlės audinį „statybinėmis“<br />
medžiagomis. Pastarųjų metų moksliniai<br />
tyrimai parodė, kad gliukozamino<br />
sulfato ir chondroitino junginiai ne tik<br />
slopina sąnarių skausmą, bet ir palaiko<br />
sąnario kremzlės funkciją, sąnarių<br />
judrumą. Vienas iš tokių preparatų yra<br />
„Artriplex compositum“.<br />
Jo sudėtyje yra gliukozamino, chondroitino<br />
ir metilsulfonilmetano. Gliukozaminas<br />
dalyvauja sveiko kremzlės au-<br />
PAGAL LNK TV LAIDĄ<br />
dinio, sąnarių skysčio bei vidinių sąnario<br />
fermentų sintezėje, slopina sąnarių uždegimą,<br />
gerina sąnarių drėkinimą ir lengvina<br />
sąnario judesį. Chondroitinas sulaiko<br />
vandenį sąnarių kremzlėse, skatina sąnario<br />
kremzlės regeneraciją, gerina sausgyslių<br />
raiščių būklę. Metilsulfonilmetanas<br />
mažina skausmą ir patinimą, stabdo<br />
kremzlinio audinio irimą, gerina sąnarių<br />
judrumą, raumenų, raiščių ir sausgyslių<br />
kraujotaką. Beje, tokį medžiagų derinį<br />
gali vartoti ir vyresnio amžiaus žmonės,<br />
be sąnarių negalavimų, turintys ir virškinamojo<br />
trakto sutrikimų. Šios medžiagos<br />
nedirgina skrandžio, yra gerai pasisavinamos,<br />
neturi šalutinio poveikio ir nesukelia<br />
virškinamojo trakto sudirginimo simptomų.<br />
Vartojant tokių preparatų nereikia tikėtis<br />
labai greito efekto, nes poveikis pasiekiamas<br />
palaipsniui, bet būna ilgalaikis.<br />
Norint pasiekti pirmųjų rezultatų, tokių<br />
preparatų reikia vartoti ne trumpiau kaip<br />
du mėnesius, bet paprastai jie vartojami<br />
pusę metų ir ilgiau.<br />
„Artriplex compositum“ visose BALTIJOS<br />
VAISTINĖSE balandžio mėnesį parduodamas su<br />
nuolaida!<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 31
SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU<br />
Slapta moterų liga –<br />
ŠLAPIMO NELAIKYMAS<br />
Moterys vengia garsiai kalbėti apie šį sutrikimą,<br />
dažnai tiesą jos slepia net nuo<br />
savo vyrų ar partnerių. Tačiau šlapimo nelaikymas<br />
– dažnas moterų negalavimas, apie kurį<br />
būtina pasisakyti šeimos gydytojui. Jis tikrai<br />
patars, ką daryti, kad vėl galėtumėte džiaugtis gyvenimu.<br />
„Šlapimo nelaikymas dažniausiai kamuoja gimdžiusias moteris.<br />
Tik apie 10 proc. moterų, turinčių šią „bėdą“, būna<br />
negimdžiusios vaikų. Kuo daugiau moteris gimdo, tuo<br />
didesnė tikimybė, kad ateityje ji kentės dėl šlapimo nelaikymo“,<br />
– pokalbį apie opų šlapimo pūslės sutrikimą pradeda<br />
Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos<br />
klinikos Moterų konsultacijos vadovė gydytoja ginekologė<br />
docentė Rosita Aniulienė. Gydytoja tvirtina, kad nereikia<br />
gėdytis šio negalavimo ir jo slėpti – jį galima išgydyti.<br />
Moterų šlapimo nelaikymas buvo žinomas<br />
jau Senovės Egipte. Šis negalavimas<br />
aprašytas Imhotempo papiruse<br />
(apie 2700 m. pr. Kr.). Hipokratas<br />
aprašė nevalingą šlapimo tekėjimą,<br />
prasidedantį po sunkaus gimdymo.<br />
Avicena minėjo moterų šlapimo nelaikymą,<br />
atsiradusį po gimdymo dėl<br />
šlapimo pūslės vientisumo pažeidimo<br />
(pratakų).<br />
Moterų šlapimo nelaikymas pradėtas<br />
gydyti XIX a. Pirmąją moterį Lietuvoje<br />
dėl šlapimo nelaikymo 1875 m.<br />
operavo gydytojas M. A. Rutenbergas<br />
Vilniuje.<br />
Gydytoja ginekologė Rosita<br />
Aniulienė jau yra išoperavusi<br />
apie 500 moterų, turėjusių<br />
šlapimo nelaikymo<br />
problemų. Jauniausiai jos<br />
pacientei buvo 27-eri, vyriausiajai<br />
– 84 metai.<br />
Kenčia ir tyli<br />
Dėl šlapimo nelaikymo kenčia apie<br />
200 mln. įvairaus amžiaus žmonių<br />
visame pasaulyje. Šlapimo nelaikymu<br />
skundžiasi 40 proc. vyresnių nei 60<br />
metų ir net 80–90 proc. vyresnių nei<br />
75 metų amžiaus žmonių. Ši negalia<br />
vargina apie 10 proc. darbingo amžiaus<br />
žmonių. Tačiau beveik niekas<br />
apie tai garsiai nekalba. Sergantieji slepia<br />
savo negalavimą nuo aplinkinių, o<br />
gydytojai apie tai irgi retai paklausia.<br />
Dažnai sergantieji šią problemą linkę<br />
spręsti naudodami higieninius įklotus.<br />
Paradoksalu, bet Jungtinėse Amerikos<br />
Valstijose higienos priemonėms<br />
išleidžiama du kartus daugiau pinigų<br />
negu efektyviems gydymo metodams<br />
(vaistams, operacijoms). Tik 10–20<br />
proc. sergančiųjų kreipiasi į gydytoją.<br />
Lietuvoje nėra tikslių statistikos duomenų<br />
apie žmones, kenčiančius dėl<br />
šlapimo nelaikymo.<br />
Beje, dažnai ir patys sergantieji šlapimo<br />
nelaikymą laiko normalia senėjimo<br />
dalimi, įpranta prie tokios būklės,<br />
apriboja savo įpročius ir net nejaučia,<br />
kad jų gyvenimas smarkiai pasikeitė.<br />
Ir anaiptol ne į gerąją pusę.<br />
Pasirodo, šlapimo nelaikantys žmonės<br />
bijo nueiti toli nuo namų, važiuoti<br />
visuomeniniu transportu, dėl blogo<br />
kvapo neina į svečius, moterys bijo<br />
lytinių santykių.<br />
Šlapimas teka nevalingai<br />
Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas<br />
šlapimo tekėjimas sutrikus normaliam<br />
šlapinimosi mechanizmui. „Kol<br />
šis mechanizmas veikia normaliai,<br />
moteris šlapimą gali sulaikyti be jokio<br />
vargo, nes spaudimas, palaikantis uždarą<br />
šlaplę, yra 2 kartus didesnis nei<br />
spaudimas šlapimo pūslėje“, – tvirtina<br />
doc. Rosita Aniulienė. Kas organizme<br />
vyksta? Fizinio krūvio metu refleksiš-<br />
32 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
kai susitraukia dubens dugno, tai yra<br />
tarpvietės, raumenys.<br />
„Gimdymo metu šie raumenys gali<br />
plyšti, kitoms gimdyvėms juos tenka<br />
kirpti, sutrūkinėja raiščiai aplink<br />
šlaplę, todėl natūralu, kad moteris<br />
gali nebesulaikyti šlapimo. Patarčiau<br />
moterims po pirmo gimdymo neapsileisti<br />
ir profilaktiškai daryti dubens<br />
dugno, vadinamuosius Kėgelio pratimus.<br />
Juos reikia daryti sąžiningai,<br />
kasdien (o ne trumpą laiką) iki kito<br />
gimdymo“, – pataria gydytoja.<br />
Šlapimo nelaikymui įtakos gali turėti<br />
ne tik gimdymas, bet ir vyresnis amžius,<br />
menopauzė, šlapimo takų, nervų<br />
sistemos ligos (insultas, stuburo<br />
traumos, parkinsonizmas), pilvo ertmės<br />
operacijos, diabetas, padidėjusio<br />
kraujospūdžio liga (hipertenzija), Alzheimerio<br />
liga, nutukimas, rūkymas,<br />
kava, alkoholio vartojimas, dirbtinių<br />
saldiklių vartojimas, sunkios sąnarių<br />
ligos ir t. t.<br />
Baisu net čiaudėti<br />
Yra šeši šlapimo nelaikymo tipai, bet<br />
moteris vargina trys iš jų. Trumpai<br />
apie juos papasakosime.<br />
• Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio<br />
metu. Susilpnėjus dubens dugno<br />
raumenims (po gimdymų), pakinta<br />
šlapimo takų padėtis, atsiranda šlaplės<br />
nepakankamumas. Tokios moterys<br />
nesulaiko šlapimo fizinio krūvio<br />
metu: kosėdamos, čiaudėdamos, bėgdamos,<br />
sportuodamos, eidamos ar<br />
net ramybės būklėje. Yra trijų laipsnių<br />
šlapimo nelaikymas fizinio krūvio<br />
metu: pirmojo – čiaudint, kosint.<br />
Jei šlapimo nelaikymas yra antrojo ir<br />
trečiojo laipsnio, šlapimas nevalingai<br />
teka einant, sportuojant, šokant, ką<br />
nors keliant ar savaime.<br />
• Dirgli šlapimo pūslė. Ši šlapimo nelaikymo<br />
rūšis būdinga tiems, kurie<br />
nesugeba sulaikyti šlapimo atsiradus<br />
staigiam norui šlapintis. Nevalingai<br />
susitraukinėjant šlapimo pūslės raumeniui,<br />
pacientai jaučia įsakmų norą<br />
šlapintis (negali plauti indų, girdėti<br />
tekančio vandens, pasišlapina rakindami<br />
duris ir t.t.).<br />
• Mišrus šlapimo nelaikymas – nesugebama<br />
sulaikyti šlapimo atsiradus staigiam<br />
norui šlapintis ir fizinio krūvio<br />
metu.<br />
Padeda operacija<br />
„Pirmiausia šlapimo nelaikymu besiskundžiančiai<br />
moteriai patariama<br />
atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti,<br />
mažiau gerti kavos. Dubens dugno<br />
raumenų tonusą pagerina Kėgelio<br />
pratimai. Be to, skiriamos fiziotera-<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
pijos procedūros, mankštos kompleksai“,<br />
– pasakoja gydytoja.<br />
Jeigu nepadeda gydymas vaistais (jų<br />
tenka vartoti 3–6 mėnesius), rekomenduojama<br />
atlikti operaciją. Moterys,<br />
kurios negali šlapimo sulaikyti<br />
esant fiziniam krūviui, pavyzdžiui,<br />
bėgdamos, kosėdamos, čiaudėdamos,<br />
juokdamosi, šokdamos, keldamos<br />
sunkius daiktus, per lytinį aktą,<br />
gydomos minimaliai invazine TVT<br />
operacija.<br />
„Šios operacijos metu padaromas vos<br />
5–10 mm pjūvis ir šlaplė atitraukiama<br />
į normalią fiziologinę padėtį. Tokių<br />
operacijų efektyvumas siekia beveik<br />
95 proc. Šių operacijų metu implantuojama<br />
proleno juosta aplink vidurinę<br />
šlaplės dalį. Operacijos atliekamos<br />
iš dalies arba vietiškai nuskausminus.<br />
Operacija trunka apie 20 minučių.<br />
Pacientė po paros išrašoma namo, dar<br />
keturias savaites po operacijos ji turi<br />
vengti fizinio krūvio, sporto, lytinių<br />
santykių“, – pasakoja gydytoja ginekologė<br />
R.Aniulienė, pirmoji Lietuvoje<br />
atlikusi tokią operaciją.<br />
Kauno medicinos universiteto klinikose<br />
TVT operacija atliekama nuo<br />
2000 metų, o TVT-O operacija – nuo<br />
2006 metų . Kol kas saugesnių ir efektyvesnių<br />
operacijų už TVT ir TVT-O<br />
pasaulyje nėra. Deja, šios operacijos<br />
iki šiol nėra kompensuojamos valstybės<br />
ir nemažai kainuoja – 1900 litų.<br />
„Per metus į konsultaciją kreipiasi<br />
500–600 moterų, iš kurių apie 100<br />
operuojame, kitas gydome vaistais.<br />
Dažniausiai moterys kreipiasi dėl<br />
antrojo arba trečiojo laipsnio šlapimo<br />
nelaikymo, tai yra, kai negali bėgioti,<br />
sportuoti,šokti, šlapimas teka lytinių<br />
santykių metu“, – pasakoja R. Aniulienė.<br />
Pasak jos, pasaulyje moteris pagalbos į<br />
medikus kreipiasi maždaug po 1 metų<br />
vargų ir kančių. Lietuvės kantresnės<br />
– ateina po trejų, bet būna, kad ir po<br />
40 metų“, – sako specialistė.<br />
Gelbsti fizioterapijos<br />
procedūros<br />
Vadinamoji dirgli šlapimo pūslė<br />
– dažnas šlapinimasis daugiau kaip 8<br />
kartus per dieną ir daugiau nei porą<br />
kartų naktį – gydoma medikamentais<br />
ir fizioterapijos procedūromis. Yra<br />
įvairių medikamentų, tačiau jų skiria<br />
tik gydytojas.<br />
Per fizioterapijos procedūras šlaplė<br />
stimuliuojama įvairių dažnių elektros<br />
bangomis. Tokio gydymo kursas<br />
– 10–15 procedūrų, kurias reikia kartoti<br />
du kartus per metus. Šis gydymas<br />
yra veiksmingas, bet negarantuoja,<br />
SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU<br />
Kas penkta šešta trisdešimtmetė<br />
moteris, pagimdžiusi<br />
bent vieną vaiką, kenčia<br />
dėl šlapimo nelaikymo. Su<br />
amžiumi padėtis tik prastėja<br />
– ši bėda vargina kas<br />
antrą penkiasdešimtmetę<br />
moterį.<br />
kad rūpesčių dėl šlapimo nelaikymo<br />
kamuojama moteris visiškai pasveiks.<br />
Gydoma ir botulino toksinu<br />
Šlapinimosi sutrikimų kamuojamoms<br />
moterims (ir ne tik joms) gali padėti<br />
ne tik vaistai ar operacija, bet ir pats<br />
naujausias gydymo metodas – botulino<br />
toksino injekcijos.<br />
Gydymo botulino toksinu procedūra<br />
kainuoja 1300 litų, nes jos nekompensuoja<br />
ligonių kasa. Šią procedūrą<br />
reikia kartoti kas 6–12 mėnesių visą<br />
gyvenimą.<br />
Dažniausiai botulino toksino suleidžiama<br />
į dirglią šlapimo pūslę, kai<br />
nepadeda 2–3 mėnesius taikytas gydymas<br />
vaistais. Prieš tai atliekami<br />
urodinaminiai tyrimai – įvertinama,<br />
ar normali šlapimo pūslės talpa, ar<br />
nėra inkstų patologijos, šlapimo takų<br />
infekcijos.<br />
Botulino toksinas suleidžiamas specialia<br />
adata per cistoskopą (specialų<br />
optinį prietaisą šlapimo pūslei apžiūrėti<br />
iš vidaus) į šlapimo pūslės raumenį.<br />
Taip iš dalies paralyžiuojamas<br />
šlapimo pūslės raumuo, sumažėja šlapimo<br />
pūslės aktyvumas ir palengvėja<br />
šlapinimasis.<br />
Botulino toksinu negalima gydyti<br />
nėščiųjų ar kūdikį maitinančių moterų,<br />
taip pat sergančiųjų šlapimo pūslės<br />
ar šlapimo takų uždegimu.<br />
Kuo greičiau kreipkimės į<br />
gydytoją<br />
Moterys linkusios slėpti apie šlapimo<br />
nelaikymą ir net savo šeimos gydytojui<br />
nesako, kad jas vargina ši bėda.<br />
„Šlapimo nelaikymas nėra normalus<br />
reiškinys ir daugeliu atvejų gali būti<br />
sėkmingai išgydytas. Moterys turėtų<br />
nebijoti ir pasakyti apie tai savo gydytojui.<br />
O gydytojas kiekvieno vyresnio<br />
amžiaus paciento, net ir besikreipiančio<br />
dėl kitų ligų, turėtų būtinai<br />
paklausti, ar jo nevargina šlapimo nelaikymas.<br />
Kiekvienas šlapimo nelaikantis<br />
žmogus turėtų neužsisklęsti ir<br />
kreiptis į gydytoją (moterys – į ginekologą,<br />
vyrai – į urologą)“, – pataria<br />
gyd. R. Aniulienė.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 33
VERTA ŽINOTI<br />
Kas yra osteoporozė?<br />
Kaulų tvirtumas priklauso nuo kalcio<br />
kiekio jų audinyje. Kaulinio audinio ląstelės<br />
sudaro tam tikras laikančiąsias sijas.<br />
Taip susidaro kaulo konstrukcija – tokia<br />
pat ažūrinė ir tvirta kaip Eifelio bokštas.<br />
Šiam inžinerijos genijaus kūriniui kenkia<br />
rūdys, o tobula mūsų kaulų struktūra turi<br />
atlaikyti kitą išbandymą – nuolatinį persitvarkymą.<br />
Visą laiką dalis kaulinio darinio<br />
„ištirpsta“ ir vietoj jo susidaro naujas<br />
kaulas. Kritiniu kaulo persimodeliavimo<br />
momentu naujai susidariusio kaulo tvirtumas<br />
priklauso nuo kraujyje esančių estrogenų<br />
kiekio: jeigu jų yra mažiau negu<br />
norma, kaulai gauna per mažai kalcio ir<br />
pasidaro trapūs. Tai ir yra osteoporozė.<br />
Moterų organizme estrogenų kiekis keičiasi<br />
pagal reprodukcinės sistemos būklę.<br />
Todėl osteoporozė dažniausiai ir užklumpa<br />
silpnosios lyties atstoves. Prieš dešimtmetį<br />
ši liga kamavo daugiausia pagyvenusias<br />
moteris, o dabar osteoporozė gerokai<br />
pajaunėjo. Ypač greitai organizmas netenka<br />
kalcio per hormoninius „sukrėtimus“<br />
– nėštumo ir hormonų persitvarkymo dėl<br />
amžiaus laikotarpiais.<br />
Nematomi lūžiai<br />
Kad kaulai lūžtų, visai nebūtina griūti.<br />
Užtenka tiesiog pakelti sunkesnį nešulį<br />
– ir štai strėnų lūžis. Nevykusiai padėjus<br />
koją ant laiptelio gali lūžti šlaunikaulio<br />
kaklelis. Pakelsite rankas šukuosenai pasitaisyti,<br />
– kompresinis vieno iš slankstelių<br />
lūžis, kuris gali likti net nepastebėtas. Keletas<br />
tokių lūžių, ir žmogaus ūgis pradeda<br />
smarkiai mažėti – kartais jis sumažėja net<br />
iki 15 cm! Beje, Džono Hopkinso (John<br />
Hopkins) universiteto (JAV) specialistai<br />
rekomenduoja visoms moterims reguliariai<br />
matuotis ūgį. Jei jis bent 5 cm<br />
sumažėjo, tai rimtas signalas kreiptis į<br />
gydytojus.<br />
Kas priklauso rizikos grupei?<br />
Osteoporozės rizikos grupei priklauso<br />
jautrios šviesios odos moterys, žmonės,<br />
turintys šia liga sergančių giminaičių,<br />
moterys, kurių menstruacijos yra nereguliarios,<br />
rūkorės, „kavomanės“, įvairių<br />
dietų gerbėjos, namisėdos, vengiančiosios<br />
bet kokio fizinio darbo.<br />
Stambūs žmonės mažiau linkę į osteoporozę,<br />
nes riebalų ląstelės skatina hormonų<br />
gamybą. Kuo daugiau mūsų organizme<br />
yra estrogenų, tuo mažiau mums gresia<br />
osteoporozė. Vyrų kaulinė masė, palyginti<br />
su moterų, jau iš prigimties yra gerokai<br />
didesnė, be to, jų organizme nebūna<br />
tokių audringų hormonų pokyčių kaip<br />
moterų menstruacijų ciklo ir klimakterinio<br />
laikotarpio metu, tad ir osteoporozė<br />
jiems beveik negresia. Nepavojinga ši liga<br />
ir vadinamosios valstietiškos kūno sanda-<br />
Mes jo<br />
NETENKAME...<br />
Gamtos sukurti mūsų kaulai yra tobulumo viršūnė.<br />
Iki tam tikro laiko jie ir būna tobuli. Tačiau ilgainiui<br />
viskas keičiasi. Ar žinote, kad kaulinio audinio<br />
ląstelės visą žmogaus gyvenimą nuolat atsinaujina? Kai<br />
šis procesas pažeidžiamas, prasideda vadinamasis kaulų<br />
retėjimas. Tada netenkame ne tik mineralų (kauliniame<br />
audinyje yra ypač daug kalcio), bet ir juos palaikančio<br />
organinio pagrindo – padidėja lūžių tikimybė.<br />
Beje, moterys kur kas dažniau negu „stiprioji lytis“<br />
kenčia dėl sumažėjusios kaulų masės ir sulaukusios vyresnio<br />
amžiaus neretai suserga osteoporoze. Sergant šia<br />
liga kaulai – ypač rankų ir kojų – pasidaro labai trapūs.<br />
ros – stambių kaulų – žmonėms. Reikėtų<br />
kur kas daugiau laiko, kad jie netektų tiek<br />
kalcio, jog dėl to imtų lūžinėti kaulai ir<br />
prasidėtų skausmai. Beje, kaip tik dėl šios<br />
priežasties negridų rasės atstovai (jų kaulų<br />
tankis daug didesnis) kur kas rečiau serga<br />
osteoporoze negu, pavyzdžiui, europidai.<br />
Gal ir keista, bet JAV gydytojai nustatė,<br />
kad osteoporozės rizika padidėja dėl depresijų.<br />
Išanalizavę daugiau kaip 130 moterų<br />
duomenis, mokslininkai įsitikino,<br />
kad kritiškai daug kalcio neteko 17 proc.<br />
depresija sergančių ir tik 2 proc. normalios<br />
emocinės būklės moterų. Kalta pasirodė<br />
esanti imuninė sistema, kuri sergant<br />
depresija gamina ypač daug medžiagų,<br />
dėl kurių iš kaulų išplaunamas kalcis.<br />
Nuo jaunų dienų<br />
Tradiciškai osteoporozė buvo laikoma<br />
penkiasdešimtmečio sulaukusių moterų<br />
bėda, nes klimakteriniu laikotarpiu organizme<br />
gaminama mažiau estrogenų ir<br />
kartu „išplaunamas“ iš kaulų kalcis. Tačiau<br />
panašu, kad JAV Nacionalinio sveikatos<br />
instituto specialistų atlikti tyrimai<br />
atėmė iš jaunųjų damų galimybę atitolinti<br />
osteoporozės grėsmę. Daugelį metų jie<br />
stebėjo ir tyrė 89 jaunas moteris, kurias<br />
kamavo nereguliarios menstruacijos. Apdoroję<br />
gautus rezultatus, mokslininkai<br />
nustatė, kad net 67 proc. jaunesnių kaip<br />
40 metų amžiaus tyrime dalyvavusių<br />
moterų serga osteoporoze! Tyrėjai susidomėjo,<br />
ar tik ta liga nebus susijusi su<br />
34 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
menstruacijų ciklo sutrikimais. Taip ir<br />
buvo: „streikuojančios“ kiaušidės nenorėjo<br />
reikiamu metu „duoti“ kiaušialąstės<br />
tarsi išeidamos neplanuotų atostogų. Tuo<br />
pačiu jos negamino ir reikiamo estrogenų<br />
kiekio. Palengva, bet be jokių nukrypimų<br />
dėl to iš kaulų buvo išplaunamas kalcis.<br />
Šis mokslininkų „atradimas“ turėtų priversti<br />
jaunas moteris žiūrėti į vėluojančias<br />
menstruacijas kitaip, o ne kaip į kažkokią<br />
nekenksmingą organizmo „išdaigą“. Toks<br />
reprodukcinės sistemos elgesys gali būti<br />
pirmas apie keturiasdešimtuosius gyvenimo<br />
metus prasidėsiančios osteoporozės<br />
signalas. Laiku ėmusis osteoporozės profilaktikos<br />
priemonių, galima apsisaugoti<br />
nuo šios ligos ir vyresniame amžiuje.<br />
Savisaugos taisyklės<br />
• Aprūpinkite kaulus kalciu. Įvairių šalių<br />
dietologai vardina tuos pačius skaičius: 75<br />
proc. suaugusiųjų ir 70 proc. vaikų gauna<br />
per mažai kalcio, kad galėtų išvengti<br />
osteoporozės. Svarbiausi šio gyvybiškai<br />
svarbaus cheminio elemento šaltiniai<br />
– pienas ir pieno produktai. Daug kalcio<br />
yra ir daržovėse tamsiai žalios spalvos lapais,<br />
ypač kopūstuose. Jo yra ir žuvyje.<br />
Gamintojai dabar deda kalcio ir į daugelį<br />
košių, pieno produktų ir vaisių sultis.<br />
Reikia žinoti, kad kalcio preparatai negali<br />
visu šimtu procentų pakeisti produktų,<br />
turinčių šio žmogui būtino elemento.<br />
Kaip ir kitus medikamentus, jų gali skirti<br />
tik gydytojas. Beje, nuogąstavimai, kad<br />
dėl kalcio gausaus maisto pomėgio gali<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
užkalkėti kraujagyslės, inkstuose atsirasti<br />
akmenų ir stuburo srityje nusėsti druskos,<br />
neturi jokio pagrindo. Atvirkščiai, būtent<br />
dėl kalcio stygiaus kalcio druskos nusėda<br />
minkštuosiuose audiniuose. Vaikai<br />
ir jaunuoliai nuo 9 iki 18 metų amžiaus<br />
kasdien su maistu turėtų gauti 1300 miligramų<br />
kalcio, o suaugusieji nuo 19 iki<br />
50 metų – 1000 miligramų. Beje, būtent<br />
tiek kalcio yra viename litre pieno. Moterims<br />
po menopauzės, nevartojančioms<br />
hormono estrogeno turinčių preparatų,<br />
kasdien reikėtų gauti 1500 miligramų<br />
kalcio.<br />
• Įtraukite į savo racioną vitamino D turinčių<br />
produktų. Kad organizmas efektyviai<br />
pasisavintų kalcį, šis vitaminas tiesiog<br />
būtinas. Beje, gamintojai jo deda ir<br />
į pieną. Nemažai vitamino D yra ir žuvyje.<br />
Be to, šitą vitaminą dėl ultravioletinių<br />
spindulių poveikio sintetina ir oda.<br />
Pakanka veidą ir rankas palaikyti saulėje<br />
10 minučių, kad susidarytų reikalinga<br />
vitamino D paros norma. Negalima pamiršti<br />
ir vitaminų C bei K 2 , taip pat padedančių<br />
palaikyti kaulų patvarumą.<br />
Laikykitės subalansuotos dietos. Ribokite<br />
angliavandenių ir gyvulinės kilmės<br />
riebalų kiekį (cukrus, saldainiai, duona,<br />
kepiniai, saldūs gėrimai, riebūs patiekalai).<br />
Potencialių osteoporozės aukų sąrašą<br />
papildo dar ir įvairiomis dietomis besižavinčios<br />
moterys. Amžius čia nesvarbu.<br />
Nuolatos pažeidžiant mitybos režimą,<br />
pasikeičia vidinė organizmo būklė ir jis<br />
patiria didelį stresą.<br />
• Atsisakykite rūkymo, dėl kurio prarandama<br />
daug kaulinio audinio.<br />
• Apsiribokite per dieną vienu puodeliu<br />
geros kavos, geriausia ją išgerti rytą. Jeigu<br />
nepajėgiate atsisakyti didelių šio tonizuojamojo<br />
gėrimo kiekių – įsipilkite į<br />
kavą pieno, papildančio kalcio atsargas,<br />
kurias kava išplauna iš organizmo.<br />
• Daugiau judėkite. Ypač pavojingas<br />
kaulų audiniui sėdimas gyvenimo būdas.<br />
Labai praverstų „mažų apkrovų“<br />
strategija – kelias stoteles ne važiuoti, o<br />
nužingsniuoti pėstute, į viršų ar žemyn<br />
važiuoti ne liftu, o kilti ar leistis laipteliais.<br />
Naudinga aerobika, plaukymas,<br />
slidinėjimas ir čiuožimas pačiūžomis.<br />
Judėti naudinga bet kokiame amžiuje:<br />
pavyzdžiui, kasdienis ne trumpesnis kaip<br />
2 valandų pasivaikščiojimas – puikus stimulas<br />
kaulams atsinaujinti.<br />
• Reguliariai lankykitės pas gydytojus. Šis<br />
patarimas visų pirma skirtas tiems, kurie<br />
priklauso rizikos grupei. Osteoporozę<br />
gydo ortopedai traumatologai, terapeutai,<br />
endokrinologai, reumatologai, ginekologai.<br />
Gydytojai gali pasiūlyti nemažai<br />
šiuolaikinių preparatų, padedančių atitaisyti<br />
pažeistą kaulinį audinį ir grąžinti jam<br />
ankstesnį tvirtumą.<br />
VERTA ŽINOTI<br />
Osteoporozė – klastinga liga<br />
Ilgai mes nepastebime jokių jos simptomų.<br />
Vienintelis dalykas, kurį kartais<br />
pajuntame – tai nugaros skausmas ilgiau<br />
pastovėjus, kuris sumažėja atsigulus. Patiems<br />
atpažinti ankstyvosios stadijos osteoporozę<br />
gana sunku. Pavojaus signalas<br />
gali būti naktiniai blauzdų ir pėdų traukuliai,<br />
kaulų gėla, juosmens skausmai,<br />
šlaunikaulio galvutės, stuburo ar kitų<br />
skeleto dalių lūžiai, stuburo iškrypimas į<br />
priekį, mažėjantis ūgis (2–3 cm per metus),<br />
lūžinėjantys ar suminkštėję nagai,<br />
prieš laiką pražilę plaukai. Ypač rimtas<br />
osteoporozės signalas – šlaunikaulio<br />
kaklelio lūžis, dažnai pasitaikantis pagyvenusiems<br />
žmonėms.<br />
Svarbiausia – prolaktika<br />
Deja, daugelis žmonių, nors normaliai<br />
maitinasi ir yra fiziškai aktyvūs, vis dėlto<br />
neišvengia osteoporozės. Profilaktiką<br />
reikia pradėti sulaukus 25–30 metų amžiaus.<br />
Liga nustatoma šiuolaikiniais metodais<br />
– densitometrija ir rentgenografija.<br />
Densitometrijos tyrimas padeda nustatyti<br />
kaulinio audinio mineralinį tankį ir numatyti<br />
lūžių galimybę bei kuo anksčiau<br />
aptikti ligą. Rentgeno tyrimas padeda nustatyti<br />
vėlesnes ligos stadijas, kai žmogus<br />
jau būna patyręs kaulų lūžį.<br />
Unikalusis vitaminas K 2<br />
Kalcio kiekį organizme galima papildyti<br />
vartojant kalcio turinčių papildų. Vienas<br />
iš jų – „Osteolis“. Šio preparato sudėtyje<br />
yra 400 mg kalcio, 5 mikrogramai vitamino<br />
D 3 ir 45 mikrogramai vitamino K 2 . Šios<br />
medžiagos papildo viena kitos poveikį.<br />
Kalcis, kaip minėjome, yra svarbus žmogaus<br />
organizmo mineralas, reikalingas<br />
stipriems kaulams. Vitaminas D 3 reguliuoja<br />
kalcio, fosforo, magnio apykaitą,<br />
kurie labai reikalingi kauliniam audiniui<br />
atsinaujinti. Bet ypač unikalus yra šiame<br />
preparate esantis vitaminas K 2 . Šio vitamino<br />
veikimas vadinamas „kalcio paradoksu“,<br />
nes kraujagyslių sienelėse susidariusį<br />
kalcį (beje, ten visai nereikalingą)<br />
jis „sugeba“ pernešti į kaulus. Taip jis saugo<br />
kaulus nuo išretėjimo, o kraujagysles<br />
– nuo aterosklerozės.<br />
„Osteolis“ visose ŠEIMOS VAISTINĖSE balandžio<br />
mėnesį parduodamas su nuolaida!<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 35
SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU<br />
Širdimi reikia rūpintis<br />
LAIKU<br />
„G<br />
erb. Redakcija,parašyti jums paskatino neseniai išgyventas<br />
miokardo infarktas. Esu verslininkas. Nors<br />
darbų ir rūpesčių netrūksta, tačiau niekada nesiskundžiau<br />
sveikata. Juolab kad man tik 38-eri, jaunystėje esu daug<br />
sportavęs. Tačiau prieš tris mėnesius nutiko tai, dėl ko iki<br />
šiol negaliu atsigauti. Tris dienas jaučiausi labai prastai,<br />
ėmė spausti krūtinę, tiesiog nuo ryto iki vakaro vaikščiojau<br />
su skausmais krūtinės srityje. Kai neapsikentęs nuėjau į<br />
polikliniką, šeimos gydytoja iš karto iškvietė greitąją. Atsidūriau<br />
reanimacijos palatoje. Dabar po truputį atsigaunu,<br />
o galėjo baigtis blogai. Juk aš maniau, kad mano prastos<br />
savijautos priežastis – pervargimas ir patiriamas stresas. Ar<br />
nereikėtų spaudoje išsamiau parašyti apie gresiantį miokardo<br />
infarktą, jo priežastis ir pirmąją pagalbą? Juk tokių kaip<br />
aš Lietuvoje yra ne vienas, tik ne visiems baigiasi taip gerai,<br />
kaip man, ne visi suspėja nueiti pas gydytoją. Vis atidėlioja<br />
rytdienai. O tos rytdienos paprasčiausiai gali nebūti. Pagarbiai,<br />
Vytautas, Vilnius“<br />
Atsiradęs skausmas už krūtinkaulio yra<br />
pirmasis simptomas, kuris verčia sunerimti<br />
dėl galimo artėjančio širdies infarkto.<br />
Labai svarbu laiku kreiptis į gydytojus,<br />
nes ištiktas miokardo infarkto žmogus gali<br />
mirti per valandą nuo skausmo krūtinėje<br />
pradžios. Apskritai miokardo infarktas<br />
yra viena iš dažniausių mirties priežasčių.<br />
Deja, pastaruoju metu miokardo infarktas<br />
„jaunėja“, jis ištinka vis daugiau jaunų<br />
žmonių, perkopusių vos 30 metų.<br />
Miokardo infarktas (dar vadinamas širdies<br />
smūgiu) – tai staigi širdies raumens (miokardo)<br />
tam tikro ploto žūtis ir jo negrįžtamas<br />
pakenkimas.<br />
Kas atsitinka įvykus širdies<br />
smūgiui?<br />
Mūsų širdies raumuo yra išraizgytas arterijų,<br />
kurios maitina širdies raumenį ir aprūpina<br />
deguonimi. Dažniausiai infarktas<br />
įvyksta dėl šių arterijų užsikimšimo trombu,<br />
kuris susiformuoja iš aterosklerozinės<br />
plokštelės. Kai trombas visiškai užkemša<br />
arterijos spindį, tam tikra širdies raumens<br />
dalis nebegauna deguonies, apmiršta ir<br />
liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir<br />
užtveria tik dalį kraujagyslės, susergama<br />
nestabilia krūtinės angina (žmonės dažnai<br />
tai vadina „priešinfarktine“ būkle). O<br />
kai trombas visiškai užkemša kraujagyslę,<br />
įvyksta „gilus“ širdies infarktas.<br />
Miokardo infarkto priežastys<br />
Kraujagyslių spazmą skatina, širdies raumens<br />
mitybą blogina, riebalų ir kitų medžiagų<br />
apykaitą trikdo kai kurie rizikos<br />
veiksniai:<br />
• rūkymas;<br />
• padidėjęs, nekontroliuojamas arterinis<br />
kraujo spaudimas;<br />
• cukrinis diabetas;<br />
• per didelis cholesterolio kiekis kraujyje;<br />
• nuolatinė emocinė įtampa;<br />
• dažnas fizinis pervargimas;<br />
• nutukimas;<br />
• vyriška lytis;<br />
• paveldimumas (šeimos narių polinkis sirgti<br />
širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis).<br />
Atpažinkime gresiantį miokardo<br />
infarktą<br />
Kartais keletą dienų ar savaičių prieš ištinkant<br />
miokardo infarktui pablogėja savijauta,<br />
atsiranda spaudžiantis skausmas krūtinės<br />
srityje. Anksčiau buvę krūtinės anginos<br />
priepuoliai, kurie praeidavo pavartojus nitroglicerino,<br />
pradeda ištikti ir ilsintis, padažnėja,<br />
o pats priepuolis trunka ilgiau. Ištikus<br />
miokardo infarktui:<br />
• pirmiausia atsiranda deginantis, spaudžiantis,<br />
plėšiantis, veržiantis skausmas už<br />
krūtinkaulio. Dažniausiai skausmas plinta į<br />
kairę ranką, petį, kaklą ir apatinį žandikaulį,<br />
kartais į dantį, rečiau — į dešinę ranką,<br />
36 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
epigastriumą, pilvo apačią. Kartais skauda<br />
ir kitas kūno vietas — krūtinės ląstos dešinę<br />
pusę, nugarą po mentėmis, ties stuburu.<br />
Tirpsta kairiosios arba abiejų rankų pirštai.<br />
Skausmas trunka ilgiau kaip 30 minučių. Jo<br />
nenumalšina nei nitroglicerinas, nei kitokie<br />
kraujagysles plečiantys vaistai arba, trumpam<br />
aprimęs, skausmas vėl atsinaujina;<br />
• dažnai žmogus būna išpiltas šalto prakaito,<br />
jis jaučia bendrą silpnumą, atsiranda<br />
mirties baimė;<br />
• arterinis kraujospūdis gali ir padidėti, ir<br />
sumažėti;<br />
• miokardo infarktas gali būti ir netipinių<br />
formų:<br />
– skrandinė, kai jaučiamas pykinimas, vėmimas,<br />
skausmas apatiniame krūtinkaulio<br />
trečdalyje;<br />
– astminė, tada skausmas nėra ryškus, vyrauja<br />
dusulys;<br />
– aritminė forma pasireiškia sutrikusiu širdies<br />
ritmu ir skausmu;<br />
– cerebrinė forma dažniau ištinka vyresnio<br />
amžiaus žmones, jos metu prarandama sąmonė;<br />
– periferinė, kai skausmas atsiranda netipinėse<br />
vietose, toli nuo širdies – skauda ranką,<br />
žandikaulį, smilkinius, alkūnes ir kt.<br />
Kai kurie žmonės, patiriantys miokardo<br />
infarktą, skausmo gali ir nejausti. Jie<br />
junta tik nedidelį savijautos pablogėjimą.<br />
Beskausmis infarktas dažnesnis sergantiesiems<br />
cukriniu diabetu, vyresnio amžiaus<br />
žmonėms. Tokiems žmonėms ši liga diagnozuojama<br />
pavėluotai arba persirgto miokardo<br />
infarkto pėdsakai vėliau pastebimi<br />
atsitiktinai.<br />
Pirmoji pagalba ištikus miokardo<br />
infarktui<br />
Ką daryti, jei įtariate, kad jus ar jūsų artimąjį<br />
ištiko miokardo infarktas?<br />
Kai žmogui atsiranda intensyvus skausmas<br />
už krūtinkaulio, pirmiausia reikia suteikti<br />
neatidėliotiną pagalbą. Nuo suteiktos<br />
pagalbos operatyvumo priklauso infarkto<br />
dydis! Kas penkias minutes po liežuviu<br />
dedama tabletė nitroglicerino, bet ne<br />
daugiau kaip tris kartus, ir viena tabletė<br />
aspirino (kuris pradeda tirpdyti trombą).<br />
Skubiai kviečiama greitoji medicinos pagalba.<br />
Atvykę greitosios medicinos pagalbos<br />
medikai infarkto ištiktam žmogui<br />
suleidžia nuskausminamųjų vaistų, duoda<br />
kvėpuoti deguonies ir skubiai veža į artimiausią<br />
gydymo įstaigą. Kuo mažiau laiko<br />
bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė<br />
tikimybė, kad medikai suspės atverti<br />
kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį,<br />
kuris žūsta per šešias valandas.<br />
Gydymo įstaigoje atliekami<br />
tyrimai<br />
Į gydymo įstaigą atvežtam pacientui, ištiktam<br />
miokardo infarkto, pirmiausia atlieka-<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
ma elektrokardiograma (EKG). Šio tyrimo<br />
jautrumas yra apie 90 proc. Miokardo infarkto<br />
metu atsiranda ligai būdingi kreivės<br />
pakitimai. Tada paimama kraujo iš venos<br />
ir nustatomi vadinamieji seruminiai žymenys<br />
(kreatinfosfokinazė, troponinas T ir I).<br />
Šių žymenų kraujyje atsiranda tada, kai yra<br />
pažeistas širdies raumuo. Esant miokardo<br />
infarktui šie žymenys padidėja. Kartais atliekamas<br />
ir širdies echoskopinis tyrimas,<br />
kurio metu gydytojas gali įvertinti širdies<br />
sienelės judesius, bei dar vienas labai svarbus<br />
tyrimas – koronarografija, kitaip dar<br />
vadinamas širdies zondavimo tyrimu. Jo<br />
metu į kraujagysles suleidžiama specialių<br />
dažų ir šviečiant rentgenu nustatoma<br />
kraujotakos sutrikimo vieta. Tyrimas yra<br />
labai sudėtingas, todėl atliekamas tik didelėse<br />
ligoninėse.<br />
Užbėkime nelaimei už akių<br />
Visi žmonės, kurie nori išvengti miokardo<br />
infarkto, turi pradėti keisti gyvenimo įpročius<br />
jau šiandien.<br />
• Labai svarbi yra dieta. Rekomenduojama<br />
valgyti daugiau duonos, vaisių, žuvies,<br />
„Bėgant metams mūsų kraujagyslės neišvengiamai<br />
kalkėja, tariant medikų kalba,<br />
ant vidinių kraujagyslių sienelių formuojasi<br />
aterosklerotinės plokštelės, dėl kurių<br />
kraujagyslės standėja ir siaurėja. Šis procesas<br />
pažeidžia labai svarbias kraujagysles<br />
– arterijas, kuriomis kraujas aprūpina<br />
visą organizmą deguonimi ir maisto medžiagomis.<br />
Pradinėse aterosklerozės stadijose žmogus<br />
nejaučia jokių simptomų, niekuo<br />
nesiskundžia. Vienas iš pirmųjų simptomų<br />
yra kraujospūdžio padidėjimas, nors<br />
dažnai to ir nejaučiama. Žmogus gali<br />
skųstis skausmais krūtinės srityje zinio<br />
krūvio metu. Šios ligos išraiška gali būti<br />
miokardo infarktas ar insultas“, – sako<br />
bendrosios praktikos gydytoja Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė.<br />
Kraujagyslių kalkėjimą<br />
gali pristabdyti vitamino K 2 . Tyrimais<br />
(Roterdamo studija) įrodytas jo poveikis<br />
SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU<br />
mažiau mėsos. Sviestą ir sūrį reikia keisti<br />
augaliniais riebalais ir produktais su augaliniais<br />
riebalais.<br />
• Nevartoti alkoholio (galima ne daugiau<br />
kaip 10 g gryno alkoholio per parą).<br />
• Reikalinga reguliari fizinė veikla. Geriausių<br />
rezultatų pasiekiama sportuojant<br />
reguliariai po pusvalandį 3–4 kartus per<br />
dieną. Fizinį krūvį ir pratimų intensyvumą<br />
reikia didinti palaipsniui.<br />
• Visiems rūkantiems žmonėms yra rekomenduojama<br />
mesti rūkyti. Mesti rūkyti<br />
verta bet kuriuo amžiaus laikotarpiu.<br />
• Visiems, turintiesiems antsvorio, rekomenduojama<br />
siekti normalaus kūno svorio.<br />
Ar turite antsvorio, galite išsiaiškinti<br />
patys, suskaičiavę KMI (kūno masės indeksą)<br />
pagal formulę: KMI = kūno masė(kg)/<br />
ūgis(m 2 ). Jei kūno masės indeksas<br />
yra 19–25, jūs esate normalaus kūno svorio.<br />
Jei kūno masės indeksas yra didesnis<br />
nei 25, turite antsvorio, jums gresia nutukimas.<br />
Beje, labai svarbu vartoti preparatų,<br />
palaikančių širdies ir kraujagyslių sistemos<br />
funkciją, padedančių išvengti aterosklerozės<br />
ir trombozės pavojaus.<br />
širdžiai ir kraujagyslėms, nustatyta optimali<br />
šio vitamino paros dozė – 45 mikrogramai.<br />
Tokį vitamino K 2 kiekį gauname<br />
vartodami dvi kapsules per dieną preparato<br />
„MenaCardin7“. Šis preparatas yra<br />
pripažintas daugelio specialistų, o 2008<br />
metais apdovanotas „Metų gaminio“<br />
aukso medaliu.<br />
„MenaCardin 7“ visose GINTARINĖSE VAISTINĖSE<br />
balandžio mėnesį parduodamas su nuolaida!<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 37
PAGAL LNK TV LAIDĄ<br />
Nebūkime abejingi<br />
SAVO SVEIKATAI<br />
Statistika rodo, kad miokardo infarktas (ir<br />
insultas) vis dažniau ištinka jaunus darbingo<br />
amžiaus vyrus. O juk šios ligos turėtų užklupti<br />
gerokai vėliau. Tačiau, vyrų širdies ir kraujagyslių<br />
sistema neatlaiko XXI amžiaus tempo,<br />
streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio<br />
aktyvumo. Negana to, vyrai rečiau nei moterys domisi savo<br />
sveikata, todėl mažiau išmano, kaip ją saugoti.Tikriausia esate<br />
pastebėję, kad poliklinikose prie gydytojų kabinetų lūkuriuoja<br />
daugiausia moterys. O vyrai save dažnai užmiršta. Jie tarsi<br />
medžiai stovi tvirti, kol vieną dieną pajunta – kažkas negerai.<br />
Apie tai ir kalbamės su Kauno medicinos centro „Signata“<br />
bendrosios praktikos gydytoja Daiva Buikiene.<br />
Dažnai širdies ligos (pavyzdžiui, infarktas)<br />
užklumpa ir smogia netikėtai,<br />
nes pirmųjų jų pranašų vyrai (ir moterys)<br />
nepastebi ar juos ignoruoja. Visai<br />
be reikalo, nes mes, lietuviai, iš visų<br />
Europos Sąjungos šalių pirmaujame<br />
pagal aukštą cholesterolio kiekį kraujyje,<br />
aukštą kraujospūdį ir mirštamumą<br />
nuo širdies ir kraujagyslių ligų.<br />
Abejingumas savo sveikatai<br />
Daugelio medikų nuomone, būtent<br />
abejingumas savo sveikatai yra pagrindinė<br />
širdies ir kraujagyslių sistemos<br />
ligų priežastis. Jei šiomis ligomis<br />
sirgo tėvai, seneliai, didelė tikimybė,<br />
kad galime jomis sirgti ir mes. Tačiau<br />
riziką gali sumažinti sveika gyvensena.<br />
Juk reikia tiek nedaug – nerūkyti, būti<br />
fiziškai aktyviam, sveikai maitintis,<br />
vengti antsvorio, sureguliuoti kraujospūdį<br />
ir cholesterolio kiekį. Pasak<br />
medikų, per 80 proc. sergančiųjų sunkiomis<br />
širdies ir kraujagyslių sistemos<br />
ligomis vargina padidėjęs kraujospūdis,<br />
kurį galima sureguliuoti medikamentais<br />
ir pakeitus gyvenimo būdą,<br />
tačiau šį rizikos veiksnį žmonės, ypač<br />
vyrai, ignoruoja.<br />
Daugiau kaip trečdalio žmonių, patyrusių<br />
miokardo infarktą, yra padidėjęs<br />
cukraus kiekis kraujyje, normą viršija<br />
cholesterolis. Kokia to priežastis? Per<br />
daug valgome bulvinių, miltinių patiekalų,<br />
pyragaičių, mūsų maistas per<br />
riebus. Per mažai valgome vaisių ir<br />
daržovių.<br />
Kita bėda – nejudrumas. Jei nepaisysime<br />
pagrindinio evoliucijos principo<br />
– judėjimo, sergančiųjų širdies ligomis<br />
kasmet bus vis daugiau. Rūkymas,<br />
piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat<br />
gerokai padidina širdies ir kraujagyslių<br />
ligų riziką. Reikia išmokti įveikti ir<br />
stresus, atsipalaiduoti nuo įtampos.<br />
Svarbiausia – įspėjamieji<br />
požymiai<br />
Anot medikų, visada reikia atkreipti<br />
dėmesį į bet kokį įspėjamąjį širdies<br />
ligų požymį. Nesvarbu, esi jaunas<br />
ar senas. Iš pradžių negalavimai gali<br />
būti nedideli, pavyzdžiui, dėl fizinio<br />
krūvio jaučiamas maudimas, dusulys.<br />
Vėliau atsiranda skausmas – dauguma<br />
jį apibūdina kaip spaudžiantį, gniaužiantį.<br />
Laikui bėgant skausmas stiprėja,<br />
darosi dažnesnis. Jeigu iš pradžių<br />
dusulys būna tik dėl didelio fizinio<br />
krūvio, vėliau jis gali kamuoti ir dėl<br />
mažo krūvio. Neretai būna širdies<br />
ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, dažnai,<br />
neritmiškai plaka širdis. Gali padidėti<br />
kraujospūdis. Nesikreipiant į medikus<br />
ir visiškai nepaisant šių simptomų,<br />
ilgainiui gali išsivystyti širdies nepakankamumas.<br />
Širdies ligų profilaktikai<br />
Kai atsiranda pirmųjų įspėjamųjų<br />
simptomų, reikėtų apsilankyti pas<br />
gydytoją, atlikti būtinus tyrimus ir<br />
paklausyti mediko patarimų. Širdies<br />
ir kraujagyslių sistemos funkcijai palaikyti<br />
tinka ir preparatai, kuriuose<br />
yra žuvų taukų. Vienas tokių preparatų<br />
yra „Cardio formula“. Šiame<br />
preparate yra ne tik žuvų taukų, bet ir<br />
vitaminų antioksidantų C, E, nakvišų<br />
aliejaus.<br />
Yra daug įrodymų, kad kasdien vartojant<br />
1–2 g žuvų taukų sumažėja širdies<br />
ir kraujagyslių sistemos ligų rizika. Su<br />
žuvų taukais yra atlikta labai daug<br />
38 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
įvairių mokslinių tyrimų, kuriuose<br />
dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių.<br />
Visi šie tyrimai įrodė: žuvų taukai teigiamai<br />
veikia sveikatą. Vartojant žuvų<br />
taukų, mažėja trigliceridų ir blogojo<br />
cholesterolio kiekis organizme. Jie<br />
padeda išvengti trombozės (mažina<br />
trombocitų susidarymo riziką), slopina<br />
uždegimą.<br />
Nakvišų aliejuje yra medžiagų, saugančių<br />
nuo uždegimų, palaikančių<br />
imuninę sistemą, padedančių, kai ima<br />
kalkėti kraujagyslės, taip pat reguliuojančių<br />
kraujo krešėjimą.<br />
Vitaminai E, C turi antioksidacinių<br />
savybių – suriša ir neutralizuoja laisvuosius<br />
radikalus, stabdo cholesterolio<br />
oksidaciją, neleidžia cholesteroliui<br />
kauptis ant kraujagyslių sienelių.<br />
Preparato „Cardio formula“ gali vartoti<br />
įvairaus amžiaus žmonės. Šio preparato<br />
sudėtyje esančios medžiagos<br />
tinka žmonėms, kuriems nustatomi<br />
rizikos veiksniai sirgti širdies ir kraujagyslių<br />
ligomis, ir kaip papildoma<br />
priemonė kartu su vaistais, skirtais<br />
sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.<br />
Preparato sudėtyje esantys žuvų<br />
taukai, nakvišų aliejus, vitaminai E<br />
ir C tinka norint subalansuoti dietą,<br />
padidėjus kraujo spaudimui, turintiesiems<br />
antsvorio, mėgstantiems daug<br />
cukraus arba nemėgstantiems žuvies<br />
produktų.<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
TESTAS. Ar pakankamai<br />
rūpinatės savo sveikata?<br />
Atsakykite į testo klausimus „taip“<br />
arba „ne“. Į 11–16 klausimus reikia<br />
atsakyti „taip“, „iš dalies“ arba „ne“.<br />
Už kiekvieną teigiamą atsakymą taškų<br />
negaunate, už neigiamą – gaunate<br />
po 2 taškus. Už atsakymus „iš dalies“<br />
skiriama po tašką.<br />
1. Nelenkdami kelių, pirštų galiukais<br />
pasiekite grindis ir vėl atsitieskite. Per<br />
30 sekundžių vyrai iki 40 metų pratimą<br />
turi atlikti 20 kartų, iki 50 metų – 15,<br />
per 50 metų – 12 kartų.<br />
Moterys iki 40 metų – 15 kartų, iki 50<br />
metų – 12, vyresnės kaip 50 metų – 10<br />
kartų. Ar galite tai padaryti?<br />
2. Baigę pirmąjį pratimą, palaukite dvi<br />
minutes ir 15 sekundžių skaičiuokite<br />
pulsą. Gautą skaičių padauginkite iš<br />
4 – taip sužinosite savo pulsą per minutę.<br />
Jis turėtų būti retesnis nei 100<br />
tvinksnių. Ar taip yra?<br />
3. Stovėdami ant vienos kojos kitą koją<br />
ištieskite į priekį kuo statesniu kampu<br />
(po kiek laiko koja, ant kurios stovite,<br />
pradės tirtėti). Ar galite stovėti nejudėdami?<br />
4. Kaip galite greičiau užbėkite laiptais<br />
į antrą aukštą ir patikrinkite pulsą<br />
(limitas 180 minus jūsų amžius. Pulso<br />
dažnis parodys ribą, kiek galite apkrauti<br />
širdį). Ar jūsų pulsas mažesnis<br />
už limitą?<br />
5. Sparčiai eikite penkias minutes ir sustoję<br />
pasitikrinkite pulsą (limitas – 180<br />
minus jūsų amžius). Ar jūsų pulsas mažesnis<br />
už limitą?<br />
6. Pastaruosius dvejus metus nesirgote<br />
nei gripu, nei bronchitu. Jei ir peršąlate,<br />
niekuomet nesergate ilgiau kaip<br />
savaitę.<br />
7. Ar jūsų svoris normalus (ūgis cm<br />
– minus 100 ir plius minus 10 proc.)?<br />
8. Jūsų kraujospūdis normalus (maždaug<br />
120/85 mm).<br />
9. Jūs gerai miegate. Galite miegoti<br />
nepabusdami 6 val.<br />
10. Jūsų šeimoje niekas neserga širdies<br />
ligomis, nieko nebuvo ištikęs infarktas.<br />
PAGAL LNK TV LAIDĄ<br />
11. 3–5 kartus per savaitę pusvalandį<br />
skiriate sportui (darote mankštą, bėgiojate,<br />
plaukiojate).<br />
12. 2–3 kartus per savaitę maitinatės tik<br />
vaisiais. Mėsos kasdien nevalgote, nevalgote<br />
ir riebaus bei saldaus maisto.<br />
13. Išgeriate ne daugiau kaip du puodelius<br />
kavos per dieną. Alkoholio saikingai<br />
geriate ne dažniau kaip kartą<br />
per savaitę.<br />
14. Vakare po sunkios ir įtemptos darbo<br />
dienos valandą skiriate atsipalaidavimui,<br />
t.y. nieko neveikiate. Rytojaus<br />
dieną pradedate ramūs.<br />
15. Neatidėliojate problemų sprendimo,<br />
tą pačią dieną stengiatės išsiaiškinti<br />
nesusipratimus ir ginčus.<br />
16. Susirgę gydotės tik natūraliomis<br />
priemonėmis. Stengiatės nevartoti<br />
stiprių vaistų.<br />
Dabar suskaičiuokite taškus<br />
0–10 TAŠKŲ<br />
Jūs rūpinatės savo sveikata, jūsų širdis<br />
stipri. Ir toliau taip darykite!<br />
11–19 TAŠKŲ<br />
Per mažai rūpinatės sveikata. Dažniau<br />
išeikite pasivaikščiokite gryname ore,<br />
pradėkite mankštintis, nevenkite fizinio<br />
darbo, pakeiskite savo valgiaraštį.<br />
20 IR DAUGIAU TAŠKŲ<br />
Jūs netausojate savo sveikatos, varginate<br />
širdį. Nedelsdami keiskite gyvenimo<br />
būdą! Artimiausiu metu nueikite<br />
pas gydytoją pasitikrinti sveikatos.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 39
GROŽIS IR SVEIKATA<br />
Mūsų sveikatos<br />
VEIDRODIS<br />
Artėja šiltasis metų laikotarpis. Planuojame atostogas,<br />
pradedame svajoti apie vasaros teikiamus<br />
malonumus. Tačiau besilepindamos šiltėjančiu oru,<br />
saulės voniomis bei vandens procedūromis nepamirškime<br />
pasirūpinti savo oda. Ji gali išduoti žmogų kamuojančias<br />
bėdas. Ne veltui oda vadinama sveikatos<br />
veidrodžiu. Kaip prižiūrėti odą, kad ji kuo ilgiau būtų<br />
skaisti, elastinga, o bėgantis laikas joje paliktų kuo<br />
mažiau žymių? Apie odos priežiūrą pavasarį kalbamės<br />
su grožio ir kūno priežiūros centro „Aimužė“ vadove<br />
kosmetike masažo specialiste Aima Ojeriene.<br />
„Veido odą nuolat veikia stresas, užteršta<br />
aplinka, ultravioletiniai spinduliai, miego<br />
trūkumas, šildymo sezonas. Visi šie<br />
veiksniai nualina odą, todėl ji tampa<br />
suglebusi, daugiau raukšlėjasi, papilkėja.<br />
Dėl tokios nesveikos odos pavasarį<br />
ne viena moteris pasijunta tiesiog<br />
nelaiminga“, – pokalbį apie veido<br />
odos priežiūrą atšilus orams pradeda<br />
grožio ir kūno priežiūros centro vadovė.<br />
Ponia Aima tvirtina, kad moterys<br />
vis dažniau neranda laiko pasirūpinti<br />
savo veido oda.<br />
Rūpinkis savimi<br />
Savimi reikia rūpintis kiekvieną dieną<br />
ir kiekvieną minutę, įsitikinusi pašnekovė.<br />
„Mes puolame kaltinti kitus dėl<br />
savo bėdų, tačiau pirmiausia turėtume<br />
atsigręžti į save. Elementari kasdienė<br />
veido priežiūra turėtų tapti privaloma<br />
kiekvienos moters gyvenimo dalimi“,<br />
– tvirtina specialistė.<br />
Ji pataria rytą pradėti kasdienėmis grožio<br />
procedūromis, t. y. veidą nuprausti<br />
arbatos nuoviru, patepti drėkinamuoju<br />
kremu ir tik tada papusryčiavus<br />
keliauti į darbą. Vakare ši procedūra<br />
turėtų užtrukti ilgiau, nes privalome<br />
nuplauti nuo veido visas dulkes, susikaupusias<br />
per dieną.<br />
„Patarčiau pirmiausia nusiprausti, su<br />
pieneliu (jei oda sausa) arba geliu (tiks<br />
riebiai odai) nuvalyti makiažą bei nešvarumus,<br />
tuomet „užsidėti“ žolelių<br />
kaukę ir kokias 10 minučių ramiai pagulėti.<br />
Po to reikėtų kaukę nuplauti ir<br />
pasitepti veidą maitinamuoju kremu“,<br />
– vardija vakaro procedūras ponia<br />
Aima.<br />
Pasigaminti žolelių kaukę nėra sudėtinga.<br />
„Paimkite žiupsnį žaliosios<br />
ar kurios kitos arbatos, sutrinkite ją,<br />
užplikykite karštu vandeniu ir gauta<br />
košele ištepkite veidą“, – pataria specialistė.<br />
Riebiai odai tiks liepžiedžių ar druskos<br />
tirpalo kaukė. Pastarąją taip pat<br />
galite pasigaminti namuose: nedidelį<br />
kiekį druskos užpilkite šiltu vandeniu<br />
ir gautu tirpalu ištepkite veidą. Po 10<br />
minučių kaukę gerai nuplaukite, o<br />
veidą patepkite kremu. Ši kaukė ne tik<br />
nuvalys riebią odą, bet ir dezinfekuos.<br />
Žalioji arbata tinka visų tipų veido<br />
odai, be to, ji veikia kaip antioksidantas.<br />
Iš vakaro užplikiusios arbatos, rytą<br />
turėsite puikų nuovirą, kuriuo galėsite<br />
nusiprausti veidą. Specialistė perspėja,<br />
kad vandeniu iš čiaupo geriau<br />
nesiprausti.<br />
Riebios odos „bėdos“<br />
Ypač daug priežiūros reikalauja problemiška,<br />
spuoguota veido oda. Daž-<br />
40 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
niausiai ji būna riebi arba mišraus tipo.<br />
„Tokią odą reikėtų prausti kelis kartus<br />
per dieną. Tačiau, jeigu paklausčiau, ar<br />
taip darote, tikrai sulaukčiau neigiamo<br />
atsakymo“, – įsitikinusi Aima Ojerienė.<br />
Vakare reikėtų praustis specialiais<br />
prausikliais, geliais, kurie nuvalys visus<br />
nešvarumus ir dezinfekuos veido<br />
odą.<br />
Jeigu jūsų veido oda riebi, kartą per savaitę<br />
atlikite šveitimo procedūrą. Kosmetikos<br />
parduotuvėje įsigykite šveitiklio,<br />
kuris padės nuvalyti ant veido<br />
susidariusį suragėjusį sluoksnį. Šveitiklio<br />
reikia ir sausai odai – tik rečiau,<br />
kartą per dvi savaites.<br />
Grynieji vitaminai vertingesni<br />
C, A ir E – tai vitaminai, kurių labiausiai<br />
reikia mūsų odai. Turbūt gerai žinote,<br />
kuriuose maisto produktuose jų<br />
yra daugiausia. Suprantama, kad pavasarį<br />
daržovėse ir vaisiuose šių vitaminų<br />
lieka kur kas mažiau nei ką tik prinokusiuose<br />
rudenį. Tačiau specialistė<br />
pabrėžia, kad būtent natūralūs, o ne<br />
sintetiniai vitaminai vertingiausi mūsų<br />
organizmui.<br />
Tačiau jeigu jūsų mityba nevisavertė<br />
arba laikotės dietos, gerkite vaistinėje<br />
įsigytų vitaminų, kurie padės palaikyti<br />
odos elastingumą bei jaunystę.<br />
Nepamirškite, kad odai labai reikia<br />
deguonies, o paprasčiausias būdas jo<br />
gauti – kuo daugiau laiko praleisti<br />
gryname ore. „Jeigu visą žiemą prasėdėjote<br />
prie kompiuterio, tai nėra<br />
ko tikėtis, kad oda spindės jaunyste ir<br />
gaiviu grožiu. Todėl atėjus pavasariui<br />
pasistenkite laisvalaikiu kuo dažniau<br />
pakvėpuoti grynu oru. Beje, galite pasinaudoti<br />
ir specialistų pagalba – yra<br />
daug kosmetinių procedūrų, kurių<br />
metu naudojamos priemonės su deguonimi“,<br />
– pataria A. Ojerienė.<br />
Ji tikina, kad stulbinamai odą veikia<br />
masažas, po kurio oda tampa stangresnė,<br />
lygesnė, paspartėja kraujotaka.<br />
Masažo metu reikėtų atsipalaiduoti,<br />
kad oda lengviau ir geriau pasisavintų<br />
visas medžiagas.<br />
Svarbi ir kremo sudėtis<br />
Pavasarį naudojamose kosmetikos<br />
priemonėse turi būti stiprių drėkinamųjų<br />
medžiagų, tokių kaip hialurono<br />
rūgštis, alantoinas, alavijų, agurklių,<br />
ramunėlių ekstraktai. Sausą odą teigiamai<br />
veikia augaliniai aliejai: nakvišų,<br />
makadamijų riešutų, vynuogių<br />
kauliukų, agurklių, avokadų, linų, simondsijų,<br />
migdolų, saulėgrąžų ir kiti.<br />
Kosmetikos priemonės su šiais aliejais<br />
yra riebesnės, turi odos lyginamųjų ir<br />
maitinamųjų savybių,todėl jomis pasi-<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
GROŽIS IR SVEIKATA<br />
Patarimai<br />
• Dieną naudokite drėkinamąjį kremą, nakčiai pasitepkite maitinamuoju kremu.<br />
• Geriausia, jei kremu pasitepsite ir grožio procedūras atliksite prieš miegą. Kai veidas<br />
ilsisi, oda daug veiksmingiau pasisavina visas vertingąsias kremo medžiagas.<br />
• Valgykite riebios žuvies, joje yra daug omega–3 rūgščių. Lašiša bei skumbrė turėtų<br />
tapti dažnu patiekalu ant jūsų stalo.<br />
• Gerkite daug skysčių. 2–3 litrai vandens per dieną padės odai, ji mažiau raukšlėsis,<br />
bus stangresnė.<br />
• Jeigu oda papilkėjo, padės varškės kompresas. Paprasta varške ištepkite veidą, palaikykite<br />
10 minučių ir nuplaukite – oda taps šviesesnė ir skaistesnė.<br />
Kaip prausdavosi mūsų senolės<br />
• Kad pavasarį oda būtų gražesnė, iš ryto moterys prausdavosi beržų sula. Sula balina<br />
strazdanotą odą ir pigmentines dėmes, gydo spuogus ir egzemą.<br />
• Mieste gyvenančios moterys prausdavosi tokiu mišiniu: 1 stiklinę arbatos sumaišydavo<br />
su keturiais šaukštais pieno. Po tokių procedūrų moterų oda tapdavo lygi.<br />
• Riebią odą prieš prausimąsi moterys patrindavo raugintų agurkų arba raugintų kopūstų<br />
sultimis, pieno išrūgomis arba duonos gira.<br />
tepus oda tampa gražesnė, minkštesnė<br />
ir lygesnė.<br />
Moterys nuo 40 metų turi naudoti<br />
kosmetikos priemones su flavonoidais<br />
ir fitohormonais. Jie lėtina odos<br />
senėjimą, stimuliuoja epidermio regeneraciją<br />
ir jį jaunina, pagerina odos<br />
ląstelių aprūpinimą krauju, padidina<br />
odos drėgnumą, patempia odą ir suteikia<br />
jai elastingumo bei neleidžia<br />
atsirasti raukšlėms. Kosmetikos priemonės<br />
su flavonoidais ir fitohormonais<br />
yra skirtos brandžiai odai, kuriai<br />
būdingas sumažėjęs elastingumas ir<br />
polinkis sausėti.. Jas naudojant oda<br />
tampa stangresnė, pagražėja jos spalva.<br />
Flavonoidų ir fitohormonų yra<br />
dobiluose, sojose, apyniuose, žaliojoje<br />
arbatoje, vynuogių kauliukuose,<br />
dviskiaučiame ginkmedyje, ženšenyje<br />
ir bičių pikyje.<br />
Saugokite veidą nuo saulės<br />
Pirkdamos veido kremą atkreipkite<br />
dėmesį į skaičių, kuris žymi apsaugos<br />
nuo ultravioletinių spindulių lygį.<br />
Kuo skaičius didesnis, tuo didesnė<br />
apsauga – kremas gali būti ir su 100<br />
procentų apsauga nuo šių žalingų<br />
spindulių.<br />
„Saugokite odą ne tik nuo saulės, bet<br />
ir nuo vėjo, druskingo jūros vandens.<br />
Sušilus orui, važiuodamos į pajūrį,<br />
nepalikite veido odos be apsaugos,<br />
nes tai gali blogai baigtis. Be to, saulė<br />
ne tik išdžiovina odą, bet ir išryškina<br />
pigmentines dėmes“, – primena<br />
kosmetikė.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 41
SVEIKI NAMAI<br />
PAVASARINIS namų tvarkymas<br />
Kasdien tvarkingai sudedame į vietą drabužius,<br />
suplauname indus, išnešame šiukšles, bent savaitgaliais<br />
nuvalome dulkes nuo baldų ir „perbėgame“<br />
per namus su dulkių siurbliu.Tačiau kai ateina<br />
pavasaris, pamatome, kad ir užuolaidos per žiemą<br />
papilkėjusios, ir langų stiklai ne tokie skaidrūs... Ką<br />
gi, nuo seno moterys žemę glostant pavasario šilumai<br />
imasi namų tvarkymo – valo langus, skalbia užuolaidas.<br />
Paprastai šiuos darbus stengiamasi atlikti didžiąją<br />
Velykų savaitę, kad per šventes namai tviskėtų švara.<br />
Bet niekas nesupyks, jei tai padarysite ir vėliau, kai<br />
sužaliuos žolė (taip įsitikinusios kai kurios moterys).<br />
Norite, kad jūsų namai blizgėtų? Jūsų<br />
„arsenale“ yra daugybė priemonių, kurias<br />
sukūrė chemikai ir technologai. Jų<br />
galite įsigyti parduotuvėse. Bet jei norite,<br />
kad jūsų namai būtų sveikesni, galite<br />
pasinaudoti pačiomis paprasčiausiomis<br />
priemonėmis, kurių galima surasti<br />
kiekvienuose namuose ir tikrai jų rasite<br />
kiekvienoje (net ir pačioje mažiausioje)<br />
parduotuvėje. Beje, jų efektyvumui kartais<br />
negali prilygti net ir labiausiai reklamuojamas<br />
valiklis.<br />
Valgomoji soda<br />
• Riebias dėmes nuo tapetų (net ir virtuvėje)<br />
galima išvalyti sodos pasta. Sumaišykite<br />
pusę stiklinės sodos su nedideliu<br />
kiekiu vandens (masė turėtų būti dantų<br />
pastos tirštumo). Minkšto audinio<br />
skiaute sukamaisiais judesiais įtrinkite<br />
pasta dėmes. Pačią pastą nuvalykite<br />
drėgna švaria servetėle.<br />
• Jei norite sidabro indams sugrąžinti<br />
pirmykštį spindesį, irgi prisiminkite<br />
sodą. Užkimškite virtuvinę plautuvę<br />
(kriauklę), ant jos dugno patieskite<br />
aliuminio folijos ir sudėkite sidabrinius<br />
indus ar įrankius. Užpilkite verdančiu<br />
vandeniu ir įberkite nepilną stiklinę sodos.<br />
Jei ant indų vis dar lieka dėmių, jas<br />
pašalinkite sodos pasta.<br />
• Dėmes puikiai pašalina valomasis<br />
tirpalas iš 1,5 stiklinės sodos ir stiklinės<br />
vandens (kambario temperatūros).<br />
Skysčiu įtrinkite dėmę (tol, kol išnyks),<br />
o paviršių nuvalykite švariu drėgnu<br />
skudurėliu.<br />
• Jei namuose laikote katę, jos kvapą<br />
galite panaikinti sodos milteliais. Išvalę<br />
katės tualetą (dėžutę), neskubėkite pripilti<br />
naujo kraiko. Dėžutės dugną pabarstykite<br />
soda – tai padės neutralizuoti<br />
nemalonų kačių šlapimo kvapą.<br />
• Norėdami atsikratyti nemalonaus<br />
senų baldų ar kilimų kvapo, pabarstykite<br />
jų paviršių sodos milteliais ir palikite<br />
1–2 valandoms. Po to sodos miltelius<br />
kruopščiai išsiurbkite.<br />
• Baltas nuosėdas ant gėlių vazų galite<br />
panaikinti patrynę jas kempinėle su<br />
soda.<br />
• Pridegusius iš išorės ketaus puodus<br />
galima pabandyti išvalyti kalcinuota<br />
(technine) soda (100 g sodos – litrui<br />
vandens). Puodą (ar keptuvę) panardinkite<br />
į sodos tirpalą ir palaikykite<br />
keletą valandų.<br />
42 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
Ar švarūs langai?<br />
• Jei norite, kad nuvalyti langai ilgiau<br />
išliktų švarūs, juos reikėtų valyti valikliais<br />
su antistatiku (arba bent jau<br />
šluoste su antistatiku), nes antistatikas<br />
neleidžia prilipti dulkėms ir kitiems<br />
nešvarumams.<br />
• Jei neturite po ranka langų valiklių,<br />
švariai langus galite išvalyti ir su indų<br />
plovikliu ar kita nešvarumus šalinančia<br />
medžiaga.<br />
• Specialistai teigia, kad langams valyti<br />
laikraščiai netinka. Darbui palengvinti<br />
juos reikėtų pakeisti langams valyti<br />
skirtais guminiais valytuvais – užuot<br />
sugaišę pusvalandį, langą išvalysite<br />
per 5 minutes.<br />
Actas, acto esencija<br />
• Siūles tarp plytelių dušo kabinoje galite<br />
lengvai išvalyti senu dantų šepetėliu,<br />
suvilgytu acto esencijoje.<br />
• Lakuotą odą galite išblizginti minkšto<br />
audeklo skiaute, sudrėkinta acto<br />
tirpalu.<br />
• Acto tirpalas puikiai tinka veidrodžiams,<br />
namų ar automobilių stiklams<br />
valyti. Tam reikės 1,5 litro gazuoto<br />
vandens ir šaukšto acto.<br />
• Dėmes, naminių gyvūnų kvapus<br />
padės pašalinti acto ir vandens (1:1)<br />
mišinys. Jei dėmė atsirado ant kilimo,<br />
įtrinkite ją tirpalu, o skysčio likučius<br />
sugerkite sausu skudurėliu.<br />
• Acto tirpalu lengvai pašalinsite ir<br />
gelsvas nuosėdas tualete (acto tirpalą<br />
palikite nenuplautą per visą naktį).<br />
Rytą pakaks tualetą praplauti šepečiu.<br />
• Actas taip pat padės pašalinti apnašas<br />
– tvirtą kalcio ir magnio karbonatų<br />
junginį, susidarantį ant indų, kuriuose<br />
verdamas vanduo, sienelių. Į tokį indą<br />
įpilkite stiklinę acto, vandens (tiek,<br />
kad apsemtų susidariusias apnašas) ir<br />
užvirinkite. Apnašos lengvai pasišalins.<br />
• Jei norite suminkštinti dažymui naudotus<br />
šepetėlius, sumerkite juos į pašildytą<br />
actą ir palikite per naktį. Rytą<br />
vėl galėsite jais dažyti.<br />
• Užkalkėjusią dušo galvutę nesunkiai<br />
išvalysite pamerkę ją į vandens ir acto<br />
mišinį. Įsisenėjusias apnašas galite pašveisti<br />
šepetėliu.<br />
Druska<br />
• Gelsvas prakaito dėmes iš šviesių<br />
marškinėlių galite panaikinti<br />
prieš skalbimą juos pamirkę druskos<br />
tirpale.<br />
• Jei norite „suminkštinti“ naujus<br />
džinsus, skalbdami kartu su milteliais<br />
įberkite 1/3 stiklinės druskos.<br />
• Tamsias dėmes iš kavinuko padės pa-<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
šalinti druskos (4 šaukštai), smulkinto<br />
ledo (stiklinė) ir vandens (stiklinė)<br />
mišinys.<br />
• Šviežias vyno dėmes lengvai pašalinsite,<br />
jei pabarstysite audinį druska, o<br />
vėliau, prieš skalbdami, 30 minučių<br />
pamirkysite.<br />
Dantų milteliai<br />
• Dantų šepetėliu ir milteliais galite<br />
sėkmingai atnaujinti patamsėjusius<br />
sidabrinius ar melchiorinius<br />
papuošalus.<br />
• Baltas apnašas nuo chromuotų paviršių<br />
nuvalysite pabarstę ant jų dantų<br />
miltelių. Nuvalę apnašas, miltelių perteklių<br />
nuplaukite, o paviršių nuvalykite<br />
sausa šluoste.<br />
• Diržų sagtys, metalinės sagos spindės<br />
kaip naujos, jeigu jas nušveisite gelumbės<br />
skiautele ir dantų milteliais.<br />
• Nuo laiko pageltusius pianino klavišus<br />
galite atnaujinti drėgnu skudurėliu<br />
ir dantų milteliais.<br />
Citrina<br />
• Sumaišę citrinos sulčių ir alyvuogių<br />
aliejaus (1:2), gausite poliruojamąją<br />
priemonę. Pakaks keleto lašelių šios<br />
priemonės ir minkšto skudurėlio, kad<br />
bet kuris poliruotas baldas vėl blizgėtų<br />
kaip naujas. Riebalų pertekliui sugerti<br />
poliruotą baldą papildomai pavalykite<br />
švaria šluoste (arba vienkartiniu rankšluosčiu).<br />
• Rašalo dėmes apšlakstykite citrinos<br />
sultimis ir palikite nakčiai. Kitą dieną<br />
drabužį išplaukite. Jei dėmė iki galo<br />
neišsivalė – procedūrą pakartokite.<br />
Jei norite atgaivinti baltą audinio spalvą<br />
– pamirkykite jį virinto vandens ir<br />
pjaustytos citrinos mišinyje.<br />
• Pašalinti rūdis padės druskos ir citrinos<br />
sulčių pasta.<br />
• Virtuvinių baldų stalviršį išvalysite<br />
citrinos sultimis (ant dėmės užpilkite<br />
šviežiai išspaustų citrinos sulčių ir pa-<br />
Dar keletas patarimų<br />
• Nesistenkite iš karto (per vieną dieną)<br />
idealiai sutvarkyti namus.<br />
• Kasdien atlikite būtiniausius darbus –<br />
pakeiskite pašluostes, suplaukite indus<br />
(arba išimkite iš indaplovės), išneškite<br />
šiukšles, prieš miegą pasiruoškite drabužius<br />
rytdienai...<br />
• Jei norite, kad namuose būtų jaukiau,<br />
neapsikraukite daiktais ir išmokite atsikratyti<br />
nereikalingų daiktų. Tai gali būti<br />
kažkada gautos nevykusios dovanos,<br />
pasenęs rankų kremo indelis, jau neturinčios<br />
vertės knygos... Tokią peržiūrą<br />
reikėtų atlikti bent kartą per pusę<br />
metų.<br />
SVEIKI NAMAI<br />
likite 30 min.). Vėliau ant dėmės užbarstykite<br />
sodos ir pašveiskite.<br />
• Namų kvapą atgaivins puode verdama<br />
pjaustyta citrina.<br />
Garstyčių milteliai<br />
• Nešvarius indus plaukite garstyčių<br />
milteliais. Milteliai išsiskalauja daug<br />
greičiau nei bet kuris kitas ploviklis.<br />
• Skalbdami gaminius iš šilko ar vilnos<br />
įberkite šiek tiek garstyčių miltelių<br />
– išskalbsite greičiau ir švariau.<br />
Ūkinis muilas<br />
• Muilo tirpalu galite valyti paauksuotus<br />
daiktus.<br />
• Muilo tirpalu (gabalėlis muilo – litrui<br />
vandens) galite apipurškti vaiskrūmius<br />
ar rožes prieš žydėjimą (muilo tirpalas<br />
– puiki amarus naikinanti priemonė).<br />
• Poliruotus baldus galite valyti branduolinio<br />
muilo tirpalu, o blizginti<br />
zomšos skiautele.<br />
• Bronzos dirbiniai taip pat lengvai valomi<br />
muilo tirpalu. Po šios procedūros<br />
juos gerai išskalaukite, įtrinkite kreida<br />
ir nupoliruokite zomšos skiaute.<br />
Verta žinoti<br />
• Mineralinis vanduo. Ant šviežios<br />
dėmės užpilkite šiek tiek mineralinio<br />
vandens, leiskite jam įsigerti ir viską<br />
nuvalykite švariu rankšluosčiu ar servetėle.<br />
• Amoniakas. Jei blizgios keraminės<br />
plytelės tapo matinėmis, patrinkite jas<br />
amoniaku.<br />
• Guminis trintukas. Ant grindų likusius<br />
guminės avalynės pėdsakus lengvai<br />
pašalinsite patrynę juos trintuku.<br />
• Bičių vaškas. Tai puiki priemonė<br />
minkštos medienos baldų priežiūrai.<br />
• Vazelinas. Juo galima sutepti durų ar<br />
langų vyrius, kad jie negirgždėtų.<br />
• Talkas. Jei laikui bėgant retai varstomos<br />
durys ar patalynės dėžės ima strigti,<br />
pabarstykite mechanizmus talku.<br />
• Nepirkite nieko naujo, kol neatsikratėte<br />
seno. Nusipirkote naują virtuvinių puodų<br />
komplektą – išmeskite senąjį (jeigu<br />
pirkote, vadinasi, senasis jums jau nereikalingas).<br />
Jei norite, kad atsirastų erdvės<br />
virtuvės spintelėse, nekaupkite kruopų<br />
ar makaronų atsargų, o birius produktus<br />
laikykite specialiuose indeliuose.<br />
• Butą padalinkite į tvarkymo zonas. Vieną<br />
savaitę nuodugniau sutvarkykite miegamąjį,<br />
o kitą – virtuvę ar vonią.<br />
• Įpraskite iš karto sutvarkyti savo darbo<br />
vietą. Baigę skalbti, sutvarkykite vonią,<br />
o baigusios virti, nuvalykite viryklę ir garintuvą.<br />
Tada jūsų namai visada atrodys<br />
tvarkingi ir švarūs.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 43
SVEIKA MITYBA<br />
Mitybos<br />
TAISYKLĖS<br />
Dietologai nusistatę prieš dietas, dėl kurių dažniausiai<br />
atsitinka taip, kad badavimo „išgąsdintas“<br />
organizmas pradeda kaupti atsargas ir mūsų svoris<br />
vėl padidėja. Mes tiesiog pamiršome, sako mitybos<br />
ekspertai, kad iš graikų kalbos kilęs žodis „dieta“ reiškia<br />
„gyvenimo būdą, mitybos režimą“. Būtent tinkama<br />
mityba padeda mums kontroliuoti savo svorį, su<br />
kuriuo geriausiai jaučiamės ir puikiai atrodom. Tad<br />
ką gi specialistai siūlo?<br />
1.<br />
Įsiklausykime į save<br />
Mūsų protėviai, praktiški ir<br />
nevarginti nutukimo, stengėsi gyventi<br />
pagal principą: kūnas – emocijos<br />
– protas, tai yra pirmiausia jie įsiklausydavo<br />
į savo kūno siunčiamus signalus<br />
ir tik tada pasitelkdavo protą.<br />
Pamėginkime padaryti tą patį. Išlipę iš<br />
lovos, paklauskime savo kūno, ko jis<br />
nori. Ir nesistebėkime, jei vietoj noro<br />
suvalgyti dubenėlį įprastinių avižinių<br />
dribsnių staiga pajusime troškimą su-<br />
krimsti dvi riekes paskrudintos juodos<br />
duonos, šiek tiek pateptos sviestu. Galimas<br />
daiktas, kad organizmas tokiu<br />
būdu duoda signalą, kad jam trūksta<br />
B grupės vitaminų ir pats stengiasi ištaisyti<br />
padėtį.<br />
2.<br />
Skirkime alkį nuo<br />
apetito<br />
Alkis – tai „gamtos balsas“, pranešantis,<br />
kad organizmas šiuo metu pasirengęs<br />
priimti, pasisavinti maistą ir kartu<br />
patenkinti savo fiziologinius poreikius.<br />
Apetitas – visiška priešingybė alkiui,<br />
maisto vaizdo ir kvapo poveikio mūsų<br />
protui ir jausmams rezultatas. Viskas,<br />
kas sukelia apetitą, skatina žmogų valgyti,<br />
nesvarbu, alkanas jis ar ne. Dažnai<br />
pasitaiko, kad alkis numalšintas, o<br />
apetitas nedingsta. Pripažinkite, kad<br />
vargu ar norime valgyti tiesdami ranką<br />
prie deserto, patiekiamo po pietų<br />
iš daugelio patiekalų. Su maistu gautų<br />
kalorijų perteklius greitai virsta papildomais<br />
kilogramais.<br />
44 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
3.<br />
Valgykime lėčiau<br />
Senovės gydytojai tvirtino:<br />
maistą, kaip ir mintis, reikia kramtyti<br />
ilgai ir atsidėjus. Tos taisyklės svarbą<br />
patvirtino šiuolaikiniai Japonijos<br />
mokslininkai iš Osakos universiteto.<br />
Jie stebėjo 3000 žmonių mitybos režimą<br />
norėdami rasti ryšį tarp maisto<br />
kramtymo greičio, sotumo jausmo ir<br />
antsvorio. Pasirodo, kuo greičiau mes<br />
valgome, tuo didesnė rizika prisiauginti<br />
papildomų kilogramų: moterims<br />
ji padidėja 50 proc., o vyrams – net 84<br />
proc. Taip atsitinka todėl, kad skrandis<br />
prisipildo greičiau negu suspėja duoti<br />
smegenims sotumo signalą. Taigi<br />
kramtyti reikia tol, kol gabalėlis kieto<br />
maisto pasidarys skystas. Susmulkintą<br />
maistą seilių fermentai pradeda virškinti<br />
dar burnoje. O prarytam kąsniais<br />
maistui suvirškinti reikia kur kas daugiau<br />
energijos ir laiko. Gerai sukramtytas<br />
maistas atiduoda organizmui visas<br />
naudingas medžiagas, beje, ir alkio<br />
jausmas praeina kur kas greičiau.<br />
4.<br />
Sėsdamiesi prie stalo,<br />
paskelbkime paliaubas<br />
Valgio metas – šventas dalykas. Prie<br />
stalo negalima eiti su neigiamais jausmais<br />
– baime, pavydu, pagieža. Per
pietus negalima ištarti nė vieno blogo<br />
žodžio. Senovės išminčiai sakydavo:<br />
„Džiaugsmas padeda pasisavinti maistą,<br />
pyktis trukdo ir jį sunaikina“. Rezultatas<br />
– antsvoris ir bloga savijauta.<br />
5.<br />
Užsiimkime kuo nors<br />
vienu<br />
Bet kuris rimtas protinis ar fizinis<br />
<strong>darbas</strong> reikalauja didelių organizmo<br />
pastangų. Žmogus taip jau sukurtas,<br />
kad gali susidoroti tik su vienu darbu.<br />
Todėl nereikėtų valgyti dirbant, prieš<br />
pat darbą ar iškart po jo. Po pietų darbą<br />
pradėti reikėtų bent kiek pailsėjus.<br />
Romėnų patarlė sako: „Pilnas skrandis<br />
nenori galvoti“. Teiginys teisingas, nes<br />
tuo metu visa energija skiriama maistui<br />
virškinti. Pabaigus sudėtingą darbą<br />
taip pat nereikėtų iš karto bėgti į<br />
valgyklą. Tegul organizmas bent pusvalandį<br />
atsipalaiduoja. Per tą laiką jis<br />
suspės „pakeisti programą“, pasirengs<br />
išskirti virškinamųjų sulčių. Kitaip<br />
maistas nebus gerai suvirškintas ir pirmiausia<br />
bus pasisavinti riebalai, kurie<br />
išsidėstys papildomais centimetrais<br />
ant liemens.<br />
6.<br />
Valgydami negerkime<br />
Tai itin svarbi taisyklė. Mat bet<br />
koks į burną patekęs skystis (vanduo,<br />
arbata, kava) nuplauna seiles, o drauge<br />
su jomis ir fermentus, kurie dar<br />
burnoje pradeda virškinti angliavandenius<br />
ir iš dalies baltymus. Patekęs<br />
į skrandį, skystis atskiedžia skrandžio<br />
sultis. Kad atsikurtų jų koncentracija,<br />
organizmui reikia laiko ir nemažai<br />
papildomų pastangų. Ar pastebėjote,<br />
kad gyvuliai ėsdami negeria? Taigi yra<br />
pagrindo manyti, kad šis instinktas<br />
yra puiki taisyklė. Išimtis gali būti<br />
tik tie atvejai, kai valgote labai sausą<br />
maistą – jį galima ir netgi reikia<br />
mažais gurkšneliais užgerti nedideliu<br />
kiekiu vandens. Tik gėrimai neturi<br />
būti per daug šalti ar karšti, kitaip<br />
liausis veikę skrandžio fermentai, nes<br />
jiems reikalinga temperatūra, artima<br />
kūno temperatūrai. Maistas tokiu atveju<br />
nusės skrandyje, ir mes pajusime<br />
nemalonų jausmą.<br />
7.<br />
Laikykimės režimo<br />
Pagal klasikinę mitybos sistemą<br />
valgyti reikėtų kas 4 valandas,<br />
geriausia tuo pačiu metu. Maisto racionas<br />
turėtų būti paskirstytas šitaip:<br />
pusryčiams – 25 proc., pietums – 35<br />
proc., pavakariams – 15 proc. ir vakarienei<br />
– 25 proc. Vakarieniauti reikia<br />
ne vėliau kaip 3 valandos prieš miegą.<br />
Maitinantis tokiu režimu, organizmas<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
įsidėmi valgymo valandas ir iš anksto<br />
rengiasi darbui.<br />
8.<br />
Skaičiuokime kalorijas<br />
Tarp organizmo gaunamos ir<br />
sudeginamos energijos kiekio turi būti<br />
pusiausvyra. Apskaičiuokite savo paros<br />
raciono kaloringumo kiekį pagal lieknumo<br />
formulę. Nustatykite savo idealų<br />
svorį: ūgis (cm) minus 100, minus 10<br />
Kodėl pradeda<br />
lėtėti medžiagų<br />
apykaita?<br />
Bendrosios praktikos<br />
gydytoja Gražina<br />
Katilienė sako, kad<br />
medžiagų apykaitą<br />
lemia keletas veiksnių.<br />
Vienas iš jų – kūno sudėjimas.<br />
Kuo daugiau raumenų masės, tuo greitesnė<br />
medžiagų apykaita. Taip pat labai<br />
svarbus yra paveldimumas ir hormonų<br />
sistema. Įtakos medžiagų apykaitai turi<br />
įvairios dietos, stresas, fiziniai pratimai<br />
ir kai kurie medikamentai.<br />
Kai moteris sulaukia 30 ir daugiau<br />
metų, jos medžiagų apykaita kasmet<br />
sulėtėja 2–3 proc., taip pat padeda mažėti<br />
raumenų masė. Jeigu moteris visiškai<br />
nesportuoja, tikriausiai nepavyks<br />
išvengti papildomų kilogramų. Juk lėtėjant<br />
medžiagų apykaitai, organizmas<br />
nebesunaudoja visos energijos, gaunamos<br />
iš maisto, todėl ji kaupiasi riebalų<br />
pavidalu. Ypač tai pajuntama atėjus<br />
pavasariui, nes visą šaltąjį laikotarpį judėjome<br />
daug mažiau nei įprastai, taigi<br />
priaugome ir papildomų kilogramų. O<br />
jų atsikratyti tikrai nelengva – ne viena<br />
moteris tai patvirtintų.<br />
SVEIKA MITYBA<br />
proc. Skirtumą padauginkite iš 32, jeigu<br />
dirbate kontoroje prie kompiuterio, o<br />
vakarus leidžiate prie televizoriaus. Jeigu<br />
jūsų gyvenimo būdas gana aktyvus – iš<br />
37, o jeigu dirbate sunkų fizinį darbą ar<br />
rimtai sportuojate – iš 42. Norint sumažinti<br />
mitybos kaloringumą reikia mažiau<br />
valgyti angliavandenių ir riebalų. Kai<br />
energijos išeikvosite daugiau, negu gausite,<br />
jūsų svoris pradės mažėti.<br />
Pasak gydytojos G. Katilienės, norint<br />
nepriaugti papildomo svorio pirmiausia<br />
reikia sureguliuoti mitybą, nepersivalgyti,<br />
daugiau valgyti vaisių bei daržovių.<br />
Taip pat reikia stengtis daugiau<br />
judėti. Kaip papildomą priemonę galima<br />
vartoti ir preparato „Guvital“.<br />
Jo sudėtyje yra miramedžio ekstrakto,<br />
kuris palaiko medžiagų apykaitą, padeda,<br />
kai padidėja apetitas ir svoris.<br />
Miramedžio gerosios savybės organizmui<br />
Rytų medicinoje žinomos nuo<br />
seno ir jas patvirtino atlikti moksliniai<br />
tyrimai. Jų rezultatai rodo, kad miramedis<br />
teigiamai veikia ir cholesterolio<br />
apykaitą, padeda apsisaugoti nuo<br />
trombų susidarymo kraujagyslėse, palaiko<br />
skydliaukės funkciją, jos hormonų<br />
apykaitą, taip pat kepenų fermentų<br />
aktyvumą.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 45
PAGAL LNK TV LAIDĄ<br />
Daugiau skaidulų –<br />
SVEIKESNIS ORGANIZMAS<br />
D ažno<br />
iš mūsų diena būna tokia: rytą,<br />
pašokę iš lovos, kažką paskubomis užkandame<br />
arba visiškai nepusryčiavęs bėgame<br />
į darbą. Dieną geriame kavą, puodelį po<br />
puodelio, o vėlai vakare prisivalgome už visą<br />
dieną. Visiškai nekeista, kad taip maitinantis ima varginti<br />
virškinimo negalavimai – pilvo pūtimas, „nevirškinimas“,<br />
vidurių užkietėjimas... Beje, kartais viduriai užkietėja net<br />
sveikiausiam žmogui – kai užpuola stresas, išvykus į kelionę,<br />
pakeitus įprastus mitybos įpročius. Šia negalia skundžiasi<br />
tie, kurie mažai juda, nes dirba statišką darbą (vairuotojai,<br />
įstaigų darbuotojai ir pan.). Ką gi daryti? Apie tai kalbamės<br />
su bendrosios praktikos gydytoju Alfonsu Paliuliu.<br />
Dažniausi virškinimo<br />
negalavimai<br />
Pasak gydytojo Alfonso Paliulio, dažniausiai<br />
žmonės kreipiasi dėl nemalonių<br />
pojūčių virškinimo trakte po švenčių ir<br />
skundžiasi, kad „nevirškina“. „Nevirškinimui“<br />
būdingi simptomai: rėmuo, pykinimas,<br />
vėmimas, nemalonus pojūtis apatinėje<br />
krūtinės ir viršutinėje pilvo dalyje,<br />
pilnumo pojūtis, šleikštulys, atsirūgimas,<br />
pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas. Tokius<br />
negalavimus sukelia perpildytame<br />
skrandyje susilaikęs maistas. Neretai valgome<br />
tarpusavyje nesuderintus maisto<br />
produktus, valgome daug ir gausiai, vienu<br />
metu suvalgome nemažai gyvulinės<br />
kilmės maisto produktų, riebalų, cukraus<br />
ir druskos. O skrandis – ne maišas. Jis<br />
nepajėgia suvirškinti tokio didelio maisto<br />
kiekio. Daugybė žmonių skundžiasi ir<br />
vidurių užkietėjimu. Tai ne liga, o simptomas.<br />
Jis kamuoja maždaug ketvirtadalį<br />
visos žmonijos, dažnai vargina moteris,<br />
perkopusias 50 metų. Pasak statistikos,<br />
apie 60 proc. moterų kenčia nuo vidurių<br />
užkietėjimo.<br />
Kas vyksta žarnyne pavalgius?<br />
Nurytas maistas patenka į skrandį, ten<br />
jis susmulkinamas ir apvirškinamas. Apvirškintas<br />
maistas nuslenka į plonąją žarną.<br />
Maistui slenkant plonuoju žarnynu iš<br />
maisto pasisavinamos maisto medžiagos,<br />
vitaminai, geležis ir kitos sudedamosios<br />
dalys. Maisto turinys plonuoju žarnynu<br />
slenka 4–6 valandas. Iš jo maistas patenka<br />
į storąją žarną (jos ilgis apie 1–1,5 metro.<br />
Storojoje žarnoje vyksta atgalinis vandens<br />
grįžimas į organizmą, arba rezorbcija, bei<br />
celiuliozės skaldymas. Nuo to, kokiu greičiu<br />
maistas juda žarna, priklauso, ar mes<br />
tuštinamės normaliai, ar retai. Jei storoji<br />
žarna „tingi“ – nesusitraukia, nestumia suvirškinto<br />
maisto, jis negali patekti į tiesiąją<br />
žarną. Viduriai gali užkietėti ir vyresnio<br />
amžiaus žmonėms, taip pat gulintiems ligoniams.<br />
Labai daug įtakos turi ir mūsų<br />
mityba, fizinis aktyvumas, nervų sistemos<br />
būklė (ar esame atsipalaidavę, patenkinti<br />
gyvenimu, ar kamuoja stresai, nes būtent<br />
stresai gali sukelti vidurių užkietėjimą).<br />
Kas per daug, tas – nesveika<br />
Kai virškinimas vyksta normaliai, suvalgytas<br />
maistas perdirbamas greitai, organizmas<br />
pasisavina visas reikalingas maisto<br />
medžiagas. Jei skrandis perpildomas, virškinimas<br />
sulėtėja, nesuvirškintas maistas<br />
virškinimo trakte pradeda rūgti, prasideda<br />
puvimo reakcijos, todėl organizme kaupiasi<br />
toksinai, šlakai, didėja kūno svoris,<br />
atsiranda įvairiausių virškinimo sutrikimų,<br />
pablogėja nuotaika. Norėdami išvengti<br />
virškinimo negalavimų, pirmiausia turėtume<br />
prisiminti, kad pati geriausia yra<br />
neperpildyto šaukšto dieta, kitaip tariant,<br />
venkime persivalgymo. Taigi reikėtų riboti<br />
maisto kiekį, nevalgyti vienu metu<br />
baltymų ir angliavandenių, daryti keleto<br />
valandų pertraukas tarp valgymų ir, be<br />
abejo, kuo daugiau judėti. Gali pagelbėti ir<br />
preparatai, palaikantys žarnyno funkciją ir<br />
padedantys, kai užkietėja viduriai. Vienas<br />
iš tokių preparatų yra „Akolinas“.<br />
Skaidulos ir žarnyno mikroora<br />
Šio preparato sudėtyje yra inulino – maisto<br />
skaidulinės medžiagos, kuri skaidoma<br />
žarnyne. Yra atlikta daug mokslinių tyrimų<br />
apie skaidulinių medžiagų naudą<br />
organizmui. Labiausiai yra ištirtos tirpios<br />
ir netirpios skaidulos. Dauguma skaidulų<br />
pereina virškinamąjį traktą nepakitusios,<br />
jos yra atsparios virškinimo fermentams.<br />
Maistinės skaidulos aktyvina žarnų<br />
peristaltiką, sujungia tulžies rūgštis žarnyne,<br />
mažina riebalų ir gliukozės kiekį<br />
kraujyje. Šios skaidulos, dar vadinamos<br />
prebiotikais, padeda normalizuoti žarnyno<br />
mikroflorą, nes stimuliuoja gerųjų<br />
bakterijų augimą. Kai valgome neracionaliai,<br />
nesuderintą maistą arba gydomės<br />
antibiotikais, gerosios bakterijos nusilpsta<br />
ir žarnyne prasideda puvimo procesai,<br />
maistas nevirškinamas. Prebiotikai stimuliuoja<br />
gerųjų bakterijų augimą. Joms<br />
augant išskiriami fermentai, kurie skaldo<br />
prebiotikus į rūgštis. Taip rūgštinama žarnyno<br />
terpė, kuri tampa palanki gerosioms<br />
bakterijoms daugintis. Tada pagerėja virškinimas,<br />
lėčiau dauginasi ligas sukeliantys<br />
mikroorganizmai, kitaip tariant, atkuriama<br />
normali žarnyno mikroflora. Pagerėja<br />
ir žarnyno peristaltika – sumažėja vidurių<br />
pūtimas, maistas greičiau slenka žarnynu,<br />
ne taip greitai pasisavinamos kalorijos, todėl<br />
galima atsikratyti keleto nereikalingų<br />
kilogramų. Greitesnė žarnyno veikla neleidžia<br />
užkietėti viduriams – šis negalavimas<br />
kamuoja dažną vyresnio amžiaus žmogų.<br />
Be to, inulinas, brinkdamas skrandyje, sukelia<br />
sotumo jausmą, todėl mažėja alkis ir<br />
maisto poreikis.<br />
Kiek turėtume gauti skaidulų?<br />
Normaliai maitindamiesi per dieną gauname<br />
apie 1 g inulino iš maisto produktų,<br />
nors turėtume gauti 2–3 gramus. Tad<br />
vartodami po 1–2 kapsules 3 kartus per<br />
dieną (valgydami) „Akolino“, gauname<br />
mums reikalingą inulino normą.<br />
46 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
PAGAL LNK TV LAIDĄ<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 47
VERTA ŽINOTI<br />
Išsiblaškęs<br />
ŽMOGUS<br />
P amirštate laiku išgerti<br />
vaistų, negalite<br />
prisiminti, kur palikote<br />
skėtį, raktus ar pirštines?<br />
O galbūt kažkas iš jūsų<br />
pažįstamų, giminaičių<br />
skundžiasi, kad nuolatos<br />
kažką pameta? Pabandykime<br />
panagrinėti, kodėl<br />
taip nutinka. Juk išsiblaškęs<br />
žmogus niekam<br />
nekelia pavydo, tik aplinkiniams<br />
sukelia daug<br />
nepatogumų.<br />
Priežastys ir padariniai<br />
Tikriausiai nerasime nė vieno žmogaus,<br />
kuris niekuomet nieko nepamirštų. Bet<br />
kai kuriems tai atsitinka nuolatos. Be to,<br />
kiekvienas išsiblaškėlis puola ieškoti (dažniausiai<br />
bergždžiai) vis to pačio daikto.<br />
Vieni beveik kiekvieną mėnesį pameta<br />
raktus, kiti niekada nežino, kur pasidėjo<br />
mobilųjį telefoną, dar kiti savo namuose<br />
niekaip negali rasti antros kojinės...<br />
Kaip mes žiūrime į tokius žmones? Laikome<br />
juos neatsakingais? Pasišaipome<br />
iš keistų jų įpročių, vadiname išsiblaškėliais.<br />
Pykstame, kai kaskart jie prašo<br />
padėti surasti kokį nors daiktą. Viršininkai<br />
tokiems pavaldiniams nepatiki<br />
svarbių reikalų ir negalvoja, kad jie<br />
kada nors pakils karjeros laiptais.<br />
Kas gi slypi už išsiblaškymo? Negi paprastas<br />
nedėmesingumas ir prasta atmintis?<br />
O gal yra ir kitų, iš pirmo<br />
žvilgsnio nepastebimų priežasčių?<br />
Dažnai patys sau neprisipažįstame, kad<br />
mums dėl ko nors neramu arba kažkas<br />
kelia susirūpinimą. Štai tada ir pasitaiko,<br />
kad pamirštame tai, kas susieta su<br />
mūsų nerimu bei negatyviomis emocijomis.<br />
Tarkim, vykdami į ilgą nuobodžią<br />
komandiruotę į nepažįstamą<br />
miestą galime pamiršti lėktuvo bilietą.<br />
Regis, tai padarome netyčia, bet vis<br />
dėlto atsiribojame nuo nepageidaujamos<br />
išvykos. Jausdami baimę dėl didelės<br />
atsakomybės darbe galime nuolatos<br />
pamesti raktus nuo kabineto arba pamiršti<br />
susirinkimus. Po tokių nesėkmių<br />
žmonės dažniausiai pyksta ant savęs už<br />
išsiblaškymą. Bet gali jausti ir vidinį palengvėjimą:<br />
neišėjo – gal ir gerai, nelabai<br />
to norėjau.<br />
Gali padėti artimieji ir draugai<br />
O ką daryti tiems, kurių dažnai prašoma<br />
padėti surasti vieną ar kitą daiktą? Jeigu<br />
būtent jus nuolat pasirenka pagalbininku,<br />
nekaltinkite užuomaršos neatidumu,<br />
bet ir nesišaipykite iš jo keisto įpročio.<br />
Juo būsite pakantesnis, tuo dažniau jis<br />
kreipsis į jus pagalbos.<br />
Pagalvokite: galbūt išsiblaškę draugai ar<br />
artimieji tokiu būdu stengiasi patraukti<br />
jūsų dėmesį, parodyti, kad be jūsų<br />
jaučiasi vieniši. Juk labai dažnai vaikai,<br />
kai jiems mama skiria per mažai dėmesio,<br />
namuose ką nors pameta ir prašo<br />
mamos padėti surasti. Tad vaiko išsiblaškymas<br />
vienintelis, tegul ir nesąmoningas,<br />
būdas priversti tėvus atsitraukti<br />
nuo savo reikalų ir pradėti bendrauti su<br />
vaikais.<br />
Jeigu draugų išsiblaškymas darosi nepakenčiamas,<br />
imkitės mažų gudrybių, kurios<br />
pratins juos saugoti savo daiktus.<br />
Tiems, kas dažnai pameta raktus, padovanokite<br />
gražų raktų laikiklį. Tiems, kas<br />
ką nors pirkdamas ilgai ieško rankinėje<br />
„paklydusių“ pinigų, reikia piniginės su<br />
keliais skyreliais ir vieta mylimo žmogaus<br />
nuotraukai. Dažnai nerandančiam<br />
kuo rašyti galima padovanoti ryškų rašiklį<br />
su grandinėle ar virvute, kad galėtų<br />
pasikabinti ant kaklo.<br />
Tokie daiktai padės žmogui atsakingiau<br />
žiūrėti į daiktus, nes niekas nenorės<br />
prarasti gražios ir įsimintinos<br />
dovanos.<br />
48 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
Paieškos namuose<br />
Tiems, kas gana pedantiškas darbe, bet<br />
savo namuose vis ieško „dingusių“ daiktų,<br />
pravers šie patarimai.<br />
• Pirmiausia visa, ko reikės rytojui, susirinkite<br />
ir susidėkite iš vakaro. Taisyklė,<br />
kad rytas protingesnis už vakarą šiuo atveju<br />
negalioja. Rytą esame mieguisti ir<br />
skubėdami tiesiog negalime prisiminti<br />
visko, ką reikia pasiimti. Jeigu kažkurių<br />
daiktų negalite įsidėti į rankinę iš<br />
vakaro, užsirašykite ant lapelio ir pasidėkite<br />
jį matomoje vietoje, pavyzdžiui,<br />
ant rankinės arba prilipdykite prie lauko<br />
durų.<br />
• Kiekvienam daiktui skirkite nuolatinę<br />
vietą. Kiekvieną kartą dėkite daiktą<br />
ten, iš kur paėmėte. Įprotis mesti viską<br />
į krūvą iki to laiko, kada pradėsite tvarkyti,<br />
viską sujaukia – tada ir su žiburiu<br />
dienos metu nieko nerasite.<br />
• Jeigu sugaištate daug laiko ieškodami<br />
sezoninių drabužių ar avalynės, kurių<br />
jau beveik metai nedėvėjote, ant kiekvienos<br />
dėžutės, maišelio arba spintos<br />
lentynos priklijuokite ryškų lapelį su<br />
čia esančių daiktų sąrašu. Sąrašo sudarymas<br />
užims šiek tiek laiko, bet ieškodami<br />
reikalingų batų nesugaišite visos<br />
dienos.<br />
• Kai kas pataria griebtis tokio nestandartinio<br />
metodo: reikalingo daikto paiešką<br />
pradėti nuo pačių neįtikėtinų vietų.<br />
„Pamesti“ daiktai dažnai atrandami<br />
labiausiai matomoje vietoje arba ten,<br />
kur pasižiūrime vėliausiai. Beje, kartais<br />
labai praverčia ir aplinkinių pagalba.<br />
Jeigu pamestas daiktas guli matomoje<br />
vietoje, tai namiškiai „šviežiu žvilgsniu“<br />
lengvai jį pastebės.<br />
Prastėja atmintis<br />
Užmaršumas – natūralus procesas. Mūsų<br />
smegenys gauna tokį didelį kiekį informacijos,<br />
kad kartais kažką reikia pamiršti.<br />
Žmonės, kurie nuolatos save kontroliuoja<br />
ir niekada nieko nepameta, jaučia nuolatinį<br />
nerimą ir įtampą. Jie po kelis kartus tikrina,<br />
ar viską pasiėmė, ar išjungė šviesą ir t.t.<br />
Bet jeigu jūs nepriskiriate savęs prie tokių<br />
žmonių ir, atvirkščiai, norėtumėte atsikratyti<br />
įpročio reguliariai pamiršti svarbius dalykus,<br />
galbūt jums pravers šie patarimai.<br />
Pasak bendrosios<br />
praktikos gydytojos<br />
Irmos Vitkauskienės,<br />
šiame skubos ir nerimo<br />
amžiuje daugelis<br />
iš mūsų skundžiasi ne<br />
tik pablogėjusia atmintimi,<br />
bet ir ūžimu<br />
ausyse, galvos svaigimu. Pagrindinė šių<br />
simptomų priežastis yra aterosklerozė,<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
TESTAS<br />
Ar esate susikaupęs?<br />
O dabar nustatykime, koks yra jūsų užmaršumo<br />
laipsnis arba, atvirkščiai, esate<br />
visur ir visada susikaupęs.<br />
1.Balandžio 1-ąją jūs dažniausiai:<br />
a) esate pats tinkamiausias pokšto<br />
objektas – 3;<br />
b) sėkmingai apgaunate naivuolius pažįstamus<br />
– 1;<br />
c) nepasiduodate provokacijoms, bet ir<br />
pats nieko neapgaudinėjate – 2.<br />
2. Ar mokate tuo pačiu metu užsiimti<br />
keliais reikalais?<br />
a) ne visada, bet daug ką galiu daryti<br />
žiūrėdamas televizorių – 2;<br />
b) taip, nuo vaikystės tėvai sako, kad<br />
esu kaip Julijus Cezaris – 1;<br />
c) jeigu tektų taip daryti, tai vėliau viską<br />
reikėtų taisyti – 3.<br />
3. Ar pasitaiko, kad pamatę pažįstamą<br />
pašaukiate, o po akimirkos suprantate,<br />
kad tai visai kitas žmogus?<br />
a) apsirikau galbūt porą kartų, bet ne<br />
daugiau – 2;<br />
b) niekada nieko su niekuo nesumaišau<br />
– 1;<br />
c) deja, labai dažnai – 3.<br />
4. Ar didelė tikimybė, kad važiuodamas<br />
visuomeniniu transportu išlipsite<br />
ne savo stotelėje?<br />
a) menka, man niekada taip neatsitiko<br />
– 1;<br />
• Kartais išsiblaškymas gali būti ligos arba<br />
netinkamos mitybos padarinys. Valgykite<br />
daugiau produktų, kuriuose gausu geležies,<br />
cinko ir B grupės vitaminų. Pieno produktai,<br />
mėsa ir žuvis, javai ir vaisiai „pamaitins“<br />
jūsų smegenis ir pagerins atmintį bei susikaupimą.<br />
• Gebėjimą kontroliuoti situaciją, greitai<br />
ir tiksliai reaguoti lavina fizinis aktyvumas.<br />
Tenisas ir komandiniai sporto žaidimai<br />
greitai išugdo susikaupimą ir dėmesingumą.<br />
• Žinoma, nepakenks ir atminties treniravimas.<br />
Mokykitės atmintinai eilėraščių,<br />
įsidėmėkite telefono numerius, užsienio<br />
kalbos žodžius; spręskite kryžiažodžius<br />
ir pan.<br />
dėl kurios sutrinka smegenų kraujotaka.<br />
Sutrikus smegenų kraujotakai, smegenys<br />
blogiau aprūpinamos krauju, mažiau<br />
gauna deguonies ir gliukozės – pagrindinės<br />
smegenims reikalingos maisto<br />
medžiagos. Kadangi kraujotaka sutrinka<br />
ne visose smegenų dalyse, todėl ir simptomai<br />
būna skirtingi. Vienus žmones<br />
labiau vargina pablogėjusi atmintis ar<br />
sumažėjusi dėmesio koncentracija, kitus<br />
VERTA ŽINOTI<br />
b) kartais skaitydamas ar susimąstęs galiu<br />
pravažiuoti savo stotelę – 2;<br />
c) aš apskritai galiu nuvažiuoti ne ta kryptimi,<br />
visai į kitą pusę – 3.<br />
5. Esate pasinėręs į kūrybos procesą,<br />
bet tuo metu suskamba telefonas ir<br />
jus staiga pertraukia. Ar po to jums<br />
lengva prisiminti, ties kuo sustojote?<br />
a) labai sunku, kartais kai ką reikia daryti<br />
dar kartą – 3;<br />
b) taip, aš lengvai persijungiu nuo vieno<br />
užsiėmimo prie kito – 1;<br />
c) kartais tenka padaryti pauzę, kad<br />
galėčiau grįžti prie pradėto užsiėmimo<br />
– 2.<br />
Rezultatai<br />
• Iki 7 taškų. Jūsų silpnybių sąraše nėra<br />
ir nenusimato išsiblaškymo. Jūs esate<br />
susikaupęs žmogus, vertas pasitikėjimo,<br />
pakankamai patikimas ir atsakingas. Tai<br />
svarbiausia.<br />
• Nuo 8 iki 12 taškų. Be kai kurių „prašovimų“<br />
jūs galėtumėte apsieiti, jeigu mokėtumėte<br />
sukoncentruoti dėmesį reikiamu<br />
laiku. Išmokite apskaičiuoti ėjimus,<br />
kaip žaisdami šachmatais, paklusti ne tik<br />
emocijoms, bet ir protui.<br />
• Daugiau negu 13 taškų. Išsiblaškymas<br />
gali rimtai pakenkti jūsų profesinei<br />
veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Geriau<br />
susikaupkite ir, sutelkę dėmesį, imkitės<br />
atkakliai kovoti su savo išsiblaškymu bei<br />
dėmesio stoka.<br />
• Jeigu bijote ką nors pamiršti, nebūtina<br />
ant delno piešti kryžiuką (tai nuo mokyklos<br />
žinomas būdas). Užsisekite laikrodį<br />
ant dešinės rankos arba užsimaukite žiedą<br />
ant to piršto, ant kurio paprastai nemūvite.<br />
Tokios aplinkiniams nepastebimos<br />
smulkmenos primins jums, kad reikia<br />
padaryti kažką svarbaus.<br />
• Jeigu jūs kažką jau pametėte arba pamiršote<br />
padaryti, nesikratykite atsakomybės<br />
ir nekaltinkite aplinkybių. Nuovargis<br />
po darbo arba kivirčas su kuo nors iš<br />
namiškių visai nereiškia, kad galite pamiršti<br />
savo daiktus. Pagalvokite, kur slypi<br />
tikra jūsų išsiblaškymo priežastis, ką jums<br />
reiškia paliktas daiktas ir kodėl prireikė jį<br />
pamesti.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 49
VERTA ŽINOTI<br />
– nuotaikos sutrikimai. Žmogaus smegenys<br />
sveria tik apie 2 proc. visos kūno<br />
masės, tačiau gauna net apie 15 proc.<br />
kraujo, sunaudoja apie penktadalį įkvepiamo<br />
deguonies bei apie pusę kraujyje<br />
esančios gliukozės. Smegenų kraujotaka<br />
priklauso nuo viso organizmo sveikatos<br />
būklės, mitybos, žmogaus psichinės ir<br />
dvasinės būsenos, charakterio ypatumų,<br />
gyvenimo būdo ir sąlygų.<br />
Kraujotaka blogėja organizmui senstant,<br />
nes pradeda kalkėti kraujagyslės. Tačiau<br />
pagreitinti šį procesą gali netinkama mityba,<br />
aukštas kraujo spaudimas, žalingi<br />
įpročiai: rūkymas ir alkoholio vartojimas,<br />
judėjimo stoka, užteršta aplinka.<br />
Iš pradžių galvos smegenų kraujotakos<br />
sutrikimai gali pasireikšti nesunkiais<br />
simptomais: atminties pablogėjimu, atsitiktiniu<br />
sumišimu ar dėmesio koncentracijos<br />
stoka, kiek sunkesniu įsiminimu<br />
mokantis, sutrikusiu darbingumu, nemiga,<br />
nestabilia pusiausvyra ir eisena.<br />
Vėliau kraujagyslių spindis vis siaurėja,<br />
jomis prateka mažiau kraujo, todėl į vieną<br />
ar kitą smegenų sritį patenka mažiau<br />
deguonies ir gliukozės. Dėl ūmaus smegenų<br />
kraujotakos sutrikimo vystosi smegenų<br />
insultas.<br />
Norintiesiems išvengti tokių nemalonių<br />
simptomų verta išbandyti ginkmedžio<br />
preparatus. Vienas iš jų – „Memoril<br />
forte“. Jame yra ne tik ginkmedžio ekstrakto,<br />
bet ir vitaminų C, E, seleno, B<br />
grupės vitaminų, magnio. Ginkmedžio<br />
ekstraktas plečia kraujagysles, gerina<br />
kraujotaką, gerina atmintį, didina dėmesio<br />
koncentraciją, slopina trombocitų<br />
sulipimą, mažina kraujo klampumą. Vitaminai<br />
C, E ir selenas turi antioksidacinių<br />
savybių, stiprina ginkmedžio ekstrakto<br />
poveikį, gerina smegenų veiklą.<br />
B grupės vitaminai dalyvauja medžiagų<br />
apykaitoje, gerina nervų sistemos veiklą.<br />
Magnis dalyvauja nervų ir raumenų<br />
veikloje, aktyvina organizmo ląstelių fermentines<br />
sistemas, normalizuoja kraujo<br />
spaudimą.<br />
Preparato „Memoril forte“ sudėtyje<br />
esančios medžiagos palaiko galvos smegenų<br />
kraujotaką, padeda palaikyti atmintį<br />
ir dėmesį, tinka, kai vargina galvos<br />
svaigimas, ūžimas ausyse.<br />
Stebuklingos<br />
BERŽO DOVANOS<br />
Palaukės beržynai dar kvepia sula. Šis pirmasis<br />
pavasario gardumėlis žinomas nuo labai seniai.<br />
Gerdami sulą, žmonės atsigaudavo po ilgos žiemos,<br />
jausdavo artėjantį pavasarį, bundančią gamtą. O jau<br />
gardumas gardumėlis...Beržas ne tik atgaivina savo<br />
sultimis, jis turi ir daugiau gydomųjų savybių.<br />
Iš kur ši gamtos dovana?<br />
Sula bėga anksti pavasarį, kai tik nutirpsta<br />
sniegas, o naktimis jau nebūna didesnių<br />
šalnų. Dienoms ilgėjant ir saulei vis dažniau<br />
beriant savo šiltus spindulius, žemė<br />
ir visa kas gyva įšyla, atbunda po žiemos<br />
miego. Vidutinei paros temperatūrai pakilus<br />
iki 5–6°C ir veikiant aktyviems saulės<br />
spinduliams 1–2 savaites, pradeda judėti,<br />
cirkuliuoti medžių šaknyse sukauptos<br />
skystosios maisto medžiagos, kurios kyla<br />
aukštyn kamienu į sprogstančius pumpurus.<br />
Pirmiausia įšyla tamsiakiemieniai<br />
klevai – jų sula pradeda tekėti anksčiau nei<br />
baltaliemenių beržų. Intensyviai sula teka<br />
apie 2–4 savaites. Iš vieno beržo galima<br />
pritekinti 100 ir daugiau litrų sulos.<br />
Vertingas „kokteilis“<br />
Beržų ir klevų suloje yra daug žmogaus<br />
organizmui naudingų medžiagų, todėl ją<br />
sveika gerti. Suloje gausu angliavandenių,<br />
vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų<br />
(kalio, kalcio, geležies druskų,<br />
azoto, bario, fosforo, magnio, vario, natrio,<br />
nikelio). Be to, suloje yra įvairių rūgščių,<br />
eterinių aliejų, betulino, saponinų,<br />
fitoncidų. Organizmui po ilgos žiemos<br />
labai trūksta vitaminų ir mineralinių<br />
medžiagų, todėl toks „kokteilis“ žmogui<br />
ypač naudingas. Gal todėl sula vertinama<br />
ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip vaistas. Ji<br />
reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina ir<br />
valo organizmą (šalina akmenis, druskas,<br />
šlakus, toksinus), skatina audinių atsinaujinimą.<br />
Sulos patariama gerti nusilpusiems<br />
žmonėms, sergantiesiems angina,<br />
furunkulais, negyjančiomis opomis.<br />
Sulos kompresai dedami ant žaizdų, kaip<br />
kosmetinė priemonė sula naudojama veido<br />
vonelėms ruošti. Beržo sula turi apie<br />
1–2 proc., o klevo – 4 proc. cukraus.<br />
Sulos saldumas priklauso nuo daugelio<br />
veiksnių: geografinės medžio padėties<br />
50 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
(pietiniuose rajonuose sula saldesnė), kritulių<br />
kiekio praėjusiais metais (jei vasara<br />
buvo sausa, bus daugiau cukraus), žiemos<br />
sąlygų (po šaltos žiemos sula būna<br />
saldesnė). Pagal beržų sulos tekėjimo intensyvumą<br />
spėjama, kokia bus vasara. Jei<br />
teka daug sulos – bus lietinga, jei mažai<br />
– sausa.<br />
Senos sulos tekinimo tradicijos<br />
Norint prisitekinti sulos, reikia medžio kamiene<br />
išgręžti 4–5 cm gylio skylę ir 1–2<br />
cm gylyje įtvirtinti medinį latakėlį, kuriuo<br />
sula teka į pastatytą indą. Pasibaigus sulos<br />
tekėjimui, išgręžta skylė užkemšama medžio<br />
šakele ir užtepama sodo tepalu (kad<br />
neįsimestų puvinys).<br />
Sulos tekinimas turi senas tradicijas. Prieškario<br />
Lietuvoje sodiečiai iš beržų surinktą<br />
sulą supildavo į medines statinaites, įdėdavo<br />
naminės duonos, juodųjų serbentų<br />
lapų, įpildavo avižų ir raugindavo vėsiuose<br />
rūsiuose. Per vasaros darbymečius išrūgusia<br />
sula malšindavo troškulį, pagirdydavo<br />
užklydusį pakeleivį ir patys gardžiuodavosi<br />
skaniu gėrimu, kuris nuovargį kaip ranka<br />
nuimdavo.<br />
Ar sulos tekinimas nekenkia<br />
medžiui?<br />
Tokie medžiai auga lėčiau, trumpesnės jų<br />
šakos, smulkesni lapai, taigi sumažėja visas<br />
žaliasis paviršius, saulės energiją paverčiantis<br />
organine medžiaga. Medis, iš kurio<br />
tekinama sula, praranda daug maisto<br />
medžiagų. Todėl sulą reikėtų tekinti protingai,<br />
nežalojant medžių kamienų. Tekinti<br />
sulą turėtume iš menkesnių palaukės<br />
beržų ar iš beržynų, kuriuos numatoma<br />
iškirsti. Nereikėtų žaloti medžių parkuose,<br />
skveruose, bet kokiuose apsauginiuose<br />
želdiniuose.<br />
Beržo pumpurai<br />
Beržo (Betula L.) pumpurai renkami anksti<br />
pavasarį (kovo–balandžio mėn.), kai jie<br />
jau pabrinkę, bet dar neprasiskleidę. Šakelės<br />
su pumpurais nupjaunamos, surišamos<br />
į nedideles šluoteles ir džiovinamos pavėsyje.Išdžiovinti<br />
pumpurai skleidžia stiprų,<br />
malonų aromatą. Jų skonis yra kartokas.<br />
Išdžiovinti pumpurai nubraukiami nuo<br />
šakelių ir laikomi sandariai uždarytame<br />
inde. Beržo pumpurai teigiamai veikia<br />
medžiagų apykaitą, susirgus šalina iš organizmo<br />
toksines medžiagas. Pumpurų nuoviras<br />
palengvina menstruacijas, taip pat<br />
vartojamas kaip šlapimo ir tulžies išsiskyrimą<br />
skatinantis, atsikosėjimą palengvinantis<br />
vaistas, dezinfekuojamoji priemonė.<br />
Beržo lapai<br />
Beržo lapai skatina šlapimo ir druskų išsiskyrimą<br />
iš organizmo, todėl vartojami<br />
sergant šlapimtakių ir šlapimo pūslės už-<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
GAMTOS VAISTINĖ<br />
Beržo pumpurų nuoviras<br />
1. 5–10 g pumpurų ir 200 ml vandens virti 30 min., gerti po 1 šaukštą 3–4 kartus per<br />
dieną (iki 3 stiklinių per dieną).<br />
2. 1 šaukštą pumpurų užpilti 250 ml šalto vandens, puodą įstatyti į kitą puodą su verdančiu<br />
vandeniu 20 min. Ataušinti. Vartoti po 1 šaukštą 4 kartus per dieną sergant<br />
lėtiniu gastritu ir kitomis virškinamojo trakto ligomis, taip pat esant pabrinkimų dėl<br />
širdies, inkstų nepakankamumo.<br />
Beržo pumpurų tinktūra<br />
100 g beržo pumpurų užpilti 0,5 l 70 proc. spirito ir palikti 2 savaitėms, kad prisitrauktų.<br />
Gerti po 1 arbatinį šaukštelį 2–4 kartus per dieną.<br />
Beržo lapų nuoviras<br />
2–3 arbatinius šaukštelius susmulkintų lapų užplikyti stikline verdančio vandens.<br />
Uždengus palaikykite 10 min ir nukošti. Gerti po stiklinę 2–3 kartus per<br />
dieną tarp valgymų.<br />
Dėmesio! Beržo lapų nuoviro nereikėtų vartoti tada, jei yra patinimų dėl širdies<br />
ir inkstų nepakankamumo.<br />
degimais, akmenlige. Kaip pagalbinį vaistą<br />
galima vartoti gydant šlapimtakių infekcijas.<br />
Liaudies medicinoje beržų lapų užpilas<br />
vartojamas ir prakaito išsiskyrimui<br />
skatinti, nervinio pobūdžio skausmams<br />
malšinti.<br />
Beržinė vanta<br />
Kvapni beržinė vanta rišama jau lapams<br />
visiškai subrendus (po Devintinių).<br />
„Beržinė vanta – geriausias gydytojas“, –<br />
sako liaudies patarlė. Ir ne veltui. Tokia<br />
išgarinta, sveikata kvepianti vanta tinka<br />
ir veiksmingam kūno masažui, ir savo<br />
apsauginę funkciją praradusios, toksinių<br />
medžiagų prisisotinusios odos viršutiniam<br />
sluoksniui pašalinti. Pėrimasis<br />
beržine vanta atšviežina odą geriau už<br />
bet kokias kitas kosmetikos priemones<br />
ir procedūras, šalina stresą, nuovargį, gerina<br />
kraujo apytaką, mažina kepenų bei<br />
inkstų apkrovimą.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 51
LAISVALAIKIS<br />
Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažodžiu, iškirpkite<br />
ir atsiųskite adresu:<br />
Kryžiažodis<br />
„<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“ Nr. 4 p. d. 852, 44034 Kaunas<br />
Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu.<br />
Sveikiname Leoną Dobrovolskį iš Vilniaus. Burtai lėmė, kad jis iš<br />
visų teisingai išsprendusiųjų kryžiažodį.„<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“ Nr. 3 gaus<br />
prizą – sveikatos prolaktikos priemonę. Prizą laimėtojui išsiųsime<br />
paštu.<br />
Kryžiažodžio „<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“ Nr. 3 atsakymai<br />
Horizontaliai: Liepa. Apas. Gal. Atgal. Gairė. Alveolė. Matė. Pala. Puota.<br />
Ar. Arina. Lot. Stok. Raško. Miau. Buvo. Asilo. IS. Kr. Steik. Mada. Misi.<br />
Luitas. Hindi. Nesakau. Tiks. Taisė. Arka. Ai. Sausgyslė.<br />
Vertikaliai: Zigota. AG. Alai. Vėgėlė. Šalie. Pagal. Trata. Alma. Moto.<br />
Tėra. Imat. Algos. Pas. Poros. Uta. Taksi. Raiba. Raudos. Siuva. Tari. Kina.<br />
Šie. O. Kurs. Kalaitė. Tyki. Sausis. Irina. Indas.Eirė. Atas. Akau.<br />
Kryžiažodžio raktas: Pavasario gėlė<br />
Kryžiažodį sudarė Martynas Šatas<br />
52 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
Klubo susitikimai<br />
Pavasarį itin svarbu rūpinti sveikata<br />
Kovo mėnesį klubo susitikimas įvyko Vilniuje, Antakalnio<br />
poliklinikos salėje. Kaip ir anksčiau, į susitikimą atėjo ištikimiausi<br />
klubo nariai, kupini geros nuotaikos bei klausimų apie<br />
sveikatą. Tą dieną paskaitą apie organizmo atsparumą skaitė<br />
Vilniaus centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja<br />
Gražina Katilienė. Gydytoja susirinkusiesiems aiškino, kad<br />
ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos plinta oro lašeliniu<br />
keliu ir jomis labai lengva užsikrėsti nuo nesveikuojančių<br />
žmonių. Jei norite būti sveiki, pabrėžė gydytoja, turite nuolat<br />
stiprinti imuninę sistemą. Viena iš priemonių, galinčių palaikyti<br />
imunitetą yra vitaminas C. Mokslininkai sukūrė tobulesnę<br />
vitamino C formą – pailginto veikimo vitaminą C, kurio<br />
yra preparato „Vitamin C prolong“ sudėtyje.„Bičių pienelis +<br />
Ženšenis“ – irgi tinka kiekvienam iš mūsų, nes mūsų organizmą<br />
kiekvieną dieną alina užteršta aplinka, stresas. O gera<br />
sveikata lemia sveiką gyvenimą, atsparumą ligoms, kasdienę<br />
energiją, kurios reikia ir dirbant, ir poilsiaujant.<br />
Po paskaitos pakalbinome ponią Genovaitę. „Įsipiršau“ į<br />
„Aconitum“ klubo narius, nes viską, ką jūs veikiate, mane domina.<br />
Jūsų tikslas iš tiesų yra kilnus – padėti žmogui išsaugoti<br />
sveikatą.<br />
Tikriausiai sveikatą stiprinančių preparatų vartoju tiek metų,<br />
kiek dirba įmonė „Aconitum“. Visi mano namiškai įsitikino<br />
jų veiksmingumu. Vartojame „Ginkgo complex“, kuris padeda<br />
palaikyti galvos smegenų krautotaką; „Artriplex forte“<br />
– jis palaiko sąnarių funkciją bei judrumą ir kt. Džiaugiamės<br />
ir laikraščiu „<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“, jau daugelį metų jį skaitome“,<br />
– pasakojo ponia Genovaitė.<br />
Panevėžyje mūsų labai laukė<br />
Kovą lankėmės ir Panevėžyje. Labai nustebino į Panevėžio<br />
apskrities ligoninės salę gausiai susirinkęs žmonių būrys. Visi<br />
labai norėjo pasiklausyti paskaitos apie aterosklerozę ir širdies<br />
WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT<br />
JŪSŲ BENDRAMINČIAI<br />
VILNIUJE IR PANEVĖŽYJE<br />
Pavasaris – turbūt gražiausias metų<br />
laikais, nes sugrįžta migruojantys<br />
paukščiai, pražysta dauguma augalų.<br />
Visi nusimetam striukes ir mėgaujamės<br />
vis šiltesniais saulės spinduliukais.<br />
Jaučiamės laimingi, geranoriški,<br />
pilni meilės ir šilumos. Tad ir šiemet<br />
„Aconitum“ klubo organizatoriai linki<br />
pasimėgauti pavasariu, pasivaikščioti<br />
parke, pamatyti, kaip pražysta vyšnios,<br />
išgirsti paukščių čiulbėjimą ar tiesiog<br />
nuveikti ką nors gero ir prasmingo.<br />
Nepamirškite ateiti ir į klubo<br />
susitikimus.<br />
kraujotakos sutrikimus. Susitikime dalyvavo per 150 žmonių.<br />
Už pagalbą organizuojant renginį norime padėkoti Panevėžio<br />
„Bočių“ pirmininkui ponui Kęstučiui. Į klubo susitikimą sugužėjo<br />
ne tik „Aconitum“ klubo nariai, bet ir didelis būrys<br />
norinčiųjų jais tapti.<br />
Tą dieną paskaitą apie aterosklerozę ir širdies kraujotakos<br />
sutrikimus skaitė gydytoja Aistė Malinauskienė.<br />
Po paskaitų koncertavo Panevėžio „Bočių“ moterų<br />
ansamblis.<br />
Susitikimo metu pakalbinome<br />
ponią Vladislavą Laužikienę.<br />
Ponia Vladislava seniai ruošėsi<br />
tapti „Aconitum“ klubo nare,<br />
bet dėl įvairių priežasčių jai<br />
vis nepavykdavo to padaryti.<br />
„Buvo pablogėjusi sveikata,<br />
– pasakojo ponia Vladislava.<br />
– Teko operuoti tulžies<br />
pūslę, dabar laukia skydliaukės<br />
operacija. Bet labai apsidžiaugiau,<br />
kai sužinojau,<br />
kad „Aconitum“ klubas nepamiršta<br />
Panevėžio ir vėl atvažiuoja pas mus. Šį kartą radau<br />
laisvą minutėlę, pasikalbinau draugę Ritą ir abi atėjome<br />
pasiklausyti paskaitos apie aterosklerozę. Tapome ir klubo<br />
narėmis. Nors esu pensininkė, bet domiuosi įvairia veikla.<br />
Labai patinka muzika, aš pati groju akordeonu ir armonika,<br />
mėgstu dainuoti. Turiu draugų, tad susirenkame į<br />
būrį ir linksmai dainuodami praleidžiame laiką. Su drauge<br />
Rita kiekvieną vasarą važiuojame į Palangą pasisemti<br />
geros nuotaikos ir sveikatos.<br />
Nemažai vartoju jūsų gaminamos produkcijos – tai ir<br />
„Magnis+B 6 complex“, „Acosedum“, „Vitamin C prolong“.<br />
Aš pasitikiu „Aconitum“ firma, be to, visada renkuosi<br />
lietuvišką prekę ir, aišku, stengiuosi beveik nevartoti<br />
cheminių vaistų, o geriau renkuosi natūralius produktus .<br />
Mano draugė Rita taip pat vartoja tik natūralius vaistus ir<br />
maisto papildus, niekada nesėdi vienoje vietoje. Labai domisi<br />
maisto ruošimu, yra meniškos sielos, rašo eilėraščius“.<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis 53
Super kaina! „Liuberin“ (30 kaps.) visose<br />
“Norfos” vaistinėse balandžio mėnesį –<br />
NET SU 50 PROC. NUOLAIDA!<br />
„Triptan forte“ visose „Camelia“ vaistinėse<br />
balandžio mėnesį parduodamas su<br />
15 PROC. NUOLAIDA!<br />
„Livosan“ visose BALTIJOS VAISTINĖSE<br />
balandžio mėnesį parduodamas su<br />
20 PROC. NUOLAIDA!<br />
KITAME NUMERYJE<br />
SKAITYKITE:<br />
Daržovės ir nitratai<br />
Daržovės ir vaisiai sveikos mitybos piramidėje<br />
užima antrą vietą po grūdinių produktų<br />
ir yra reikalingi gerai žmogaus sveikatai.<br />
Kasdien rekomenduojama suvartoti 3–5<br />
porcijas daržovių ir vaisių – tai sumažina riziką<br />
susirgti daugeliu ligų. Tačiau jei daržovės<br />
ir vaisiai užteršti kenksmingomis medžiagomis,<br />
laikui bėgant jos gali sukelti įvairių negalavimų.<br />
Vieni iš cheminių teršalų, kuriuos<br />
pasisavina daržovės, yra nitratai.<br />
Vaikų traumos. Pasimokykime iš kitų<br />
klaidų<br />
Savo atžalėlę tėveliai stengiasi apsaugoti<br />
nuo visų pasaulio negandų. Tačiau mažajam<br />
šio pasaulio piliečiui gyvenimą gali apkartinti<br />
traumos. Vienos jų būna nesunkios ir lengvai<br />
išgydomos, o kitos palieka žymių visam<br />
gyvenimui. Kokios gali būti vaikų traumos?<br />
Ir kaip elgtis tėveliams, jei vaikas patyrė netikėtą<br />
traumą?<br />
IEŠKOKITE VISOSE NORFOS VAISTINĖSE<br />
-50% -20% -18%<br />
„Omega 3 forte“ visose „Norfos“ vaistinėse<br />
balandžio mėnesį parduodamas su<br />
20 PROC. NUOLAIDA!<br />
IEŠKOKITE VISOSE CAMELIA VAISTINĖSE<br />
-15% -15% -15%<br />
Preparatui „Rutin forte“ visose „Camelia“<br />
vaistinėse balandžio mėnesį taikoma<br />
15 PROC. NUOLAIDA!<br />
„Beta Caroten + E“ visose „Norfos“ vaistinėse<br />
balandžio mėnesį parduodamas su<br />
18 PROC. NUOLAIDA!<br />
„Liuberin forte“ visose „Camelia“ vaistinėse<br />
balandžio mėnesį parduodamas su<br />
15 PROC. NUOLAIDA!<br />
IEŠKOKITE VISOSE BALTIJOS VAISTINĖSE<br />
-20% -20% -20%<br />
„Artriplex compositum“ visose BALTIJOS<br />
VAISTINĖSE balandžio mėnesį parduodamas<br />
su 20 PROC. NUOLAIDA!<br />
„Triptan complex“ visose BALTIJOS VAISTI-<br />
NĖSE balandžio mėnesį parduodamas su<br />
20 PROC. NUOLAIDA!<br />
54 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT
Change language