Sveikatos nenuoramą! Gyvenimo mokslinis darbas ... - Sveikatos ABC

Paieškos namuose
Tiems, kas gana pedantiškas darbe, bet
savo namuose vis ieško „dingusių“ daiktų,
pravers šie patarimai.
• Pirmiausia visa, ko reikės rytojui, susirinkite
ir susidėkite iš vakaro. Taisyklė,
kad rytas protingesnis už vakarą šiuo atveju
negalioja. Rytą esame mieguisti ir
skubėdami tiesiog negalime prisiminti
visko, ką reikia pasiimti. Jeigu kažkurių
daiktų negalite įsidėti į rankinę iš
vakaro, užsirašykite ant lapelio ir pasidėkite
jį matomoje vietoje, pavyzdžiui,
ant rankinės arba prilipdykite prie lauko
durų.
• Kiekvienam daiktui skirkite nuolatinę
vietą. Kiekvieną kartą dėkite daiktą
ten, iš kur paėmėte. Įprotis mesti viską
į krūvą iki to laiko, kada pradėsite tvarkyti,
viską sujaukia – tada ir su žiburiu
dienos metu nieko nerasite.
• Jeigu sugaištate daug laiko ieškodami
sezoninių drabužių ar avalynės, kurių
jau beveik metai nedėvėjote, ant kiekvienos
dėžutės, maišelio arba spintos
lentynos priklijuokite ryškų lapelį su
čia esančių daiktų sąrašu. Sąrašo sudarymas
užims šiek tiek laiko, bet ieškodami
reikalingų batų nesugaišite visos
dienos.
• Kai kas pataria griebtis tokio nestandartinio
metodo: reikalingo daikto paiešką
pradėti nuo pačių neįtikėtinų vietų.
„Pamesti“ daiktai dažnai atrandami
labiausiai matomoje vietoje arba ten,
kur pasižiūrime vėliausiai. Beje, kartais
labai praverčia ir aplinkinių pagalba.
Jeigu pamestas daiktas guli matomoje
vietoje, tai namiškiai „šviežiu žvilgsniu“
lengvai jį pastebės.
Prastėja atmintis
Užmaršumas – natūralus procesas. Mūsų
smegenys gauna tokį didelį kiekį informacijos,
kad kartais kažką reikia pamiršti.
Žmonės, kurie nuolatos save kontroliuoja
ir niekada nieko nepameta, jaučia nuolatinį
nerimą ir įtampą. Jie po kelis kartus tikrina,
ar viską pasiėmė, ar išjungė šviesą ir t.t.
Bet jeigu jūs nepriskiriate savęs prie tokių
žmonių ir, atvirkščiai, norėtumėte atsikratyti
įpročio reguliariai pamiršti svarbius dalykus,
galbūt jums pravers šie patarimai.
Pasak bendrosios
praktikos gydytojos
Irmos Vitkauskienės,
šiame skubos ir nerimo
amžiuje daugelis
iš mūsų skundžiasi ne
tik pablogėjusia atmintimi,
bet ir ūžimu
ausyse, galvos svaigimu. Pagrindinė šių
simptomų priežastis yra aterosklerozė,
WWW.SVEIKATOSABC.LT
TESTAS
Ar esate susikaupęs?
O dabar nustatykime, koks yra jūsų užmaršumo
laipsnis arba, atvirkščiai, esate
visur ir visada susikaupęs.
1.Balandžio 1-ąją jūs dažniausiai:
a) esate pats tinkamiausias pokšto
objektas – 3;
b) sėkmingai apgaunate naivuolius pažįstamus
– 1;
c) nepasiduodate provokacijoms, bet ir
pats nieko neapgaudinėjate – 2.
2. Ar mokate tuo pačiu metu užsiimti
keliais reikalais?
a) ne visada, bet daug ką galiu daryti
žiūrėdamas televizorių – 2;
b) taip, nuo vaikystės tėvai sako, kad
esu kaip Julijus Cezaris – 1;
c) jeigu tektų taip daryti, tai vėliau viską
reikėtų taisyti – 3.
3. Ar pasitaiko, kad pamatę pažįstamą
pašaukiate, o po akimirkos suprantate,
kad tai visai kitas žmogus?
a) apsirikau galbūt porą kartų, bet ne
daugiau – 2;
b) niekada nieko su niekuo nesumaišau
– 1;
c) deja, labai dažnai – 3.
4. Ar didelė tikimybė, kad važiuodamas
visuomeniniu transportu išlipsite
ne savo stotelėje?
a) menka, man niekada taip neatsitiko
– 1;
• Kartais išsiblaškymas gali būti ligos arba
netinkamos mitybos padarinys. Valgykite
daugiau produktų, kuriuose gausu geležies,
cinko ir B grupės vitaminų. Pieno produktai,
mėsa ir žuvis, javai ir vaisiai „pamaitins“
jūsų smegenis ir pagerins atmintį bei susikaupimą.
• Gebėjimą kontroliuoti situaciją, greitai
ir tiksliai reaguoti lavina fizinis aktyvumas.
Tenisas ir komandiniai sporto žaidimai
greitai išugdo susikaupimą ir dėmesingumą.
• Žinoma, nepakenks ir atminties treniravimas.
Mokykitės atmintinai eilėraščių,
įsidėmėkite telefono numerius, užsienio
kalbos žodžius; spręskite kryžiažodžius
ir pan.
dėl kurios sutrinka smegenų kraujotaka.
Sutrikus smegenų kraujotakai, smegenys
blogiau aprūpinamos krauju, mažiau
gauna deguonies ir gliukozės – pagrindinės
smegenims reikalingos maisto
medžiagos. Kadangi kraujotaka sutrinka
ne visose smegenų dalyse, todėl ir simptomai
būna skirtingi. Vienus žmones
labiau vargina pablogėjusi atmintis ar
sumažėjusi dėmesio koncentracija, kitus
VERTA ŽINOTI
b) kartais skaitydamas ar susimąstęs galiu
pravažiuoti savo stotelę – 2;
c) aš apskritai galiu nuvažiuoti ne ta kryptimi,
visai į kitą pusę – 3.
5. Esate pasinėręs į kūrybos procesą,
bet tuo metu suskamba telefonas ir
jus staiga pertraukia. Ar po to jums
lengva prisiminti, ties kuo sustojote?
a) labai sunku, kartais kai ką reikia daryti
dar kartą – 3;
b) taip, aš lengvai persijungiu nuo vieno
užsiėmimo prie kito – 1;
c) kartais tenka padaryti pauzę, kad
galėčiau grįžti prie pradėto užsiėmimo
– 2.
Rezultatai
• Iki 7 taškų. Jūsų silpnybių sąraše nėra
ir nenusimato išsiblaškymo. Jūs esate
susikaupęs žmogus, vertas pasitikėjimo,
pakankamai patikimas ir atsakingas. Tai
svarbiausia.
• Nuo 8 iki 12 taškų. Be kai kurių „prašovimų“
jūs galėtumėte apsieiti, jeigu mokėtumėte
sukoncentruoti dėmesį reikiamu
laiku. Išmokite apskaičiuoti ėjimus,
kaip žaisdami šachmatais, paklusti ne tik
emocijoms, bet ir protui.
• Daugiau negu 13 taškų. Išsiblaškymas
gali rimtai pakenkti jūsų profesinei
veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Geriau
susikaupkite ir, sutelkę dėmesį, imkitės
atkakliai kovoti su savo išsiblaškymu bei
dėmesio stoka.
• Jeigu bijote ką nors pamiršti, nebūtina
ant delno piešti kryžiuką (tai nuo mokyklos
žinomas būdas). Užsisekite laikrodį
ant dešinės rankos arba užsimaukite žiedą
ant to piršto, ant kurio paprastai nemūvite.
Tokios aplinkiniams nepastebimos
smulkmenos primins jums, kad reikia
padaryti kažką svarbaus.
• Jeigu jūs kažką jau pametėte arba pamiršote
padaryti, nesikratykite atsakomybės
ir nekaltinkite aplinkybių. Nuovargis
po darbo arba kivirčas su kuo nors iš
namiškių visai nereiškia, kad galite pamiršti
savo daiktus. Pagalvokite, kur slypi
tikra jūsų išsiblaškymo priežastis, ką jums
reiškia paliktas daiktas ir kodėl prireikė jį
pamesti.
SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 49