Po 1871 m., kai susikūrė Vokietijos imperija, markė ... - Šiaulių bankas

Po 1871 m., kai susikūrė Vokietijos imperija,
markė tapo o� cialiu šios valstybės piniginiu
vienetu. Iš pradžių Vokietijos imperijos markės
cirkuliavo tik Klaipėdos krašte. Markes 1874–1914 m.
leido Reihsbankas ir keturi valstybiniai bankai: Bavarijos,
Badeno, Viurtembergo ir Saksonijos bei Valstybinė kasa,
o nuo 1914 m. iki 1922 m. – Skolinamoji kasa. Vokietijos
imperijos markės buvo susietos su auksu, 1 markė
buvo verta 0,3584 g aukso, į auksines monetas markes
nustota keisti tik prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui.
Reichsmarkės spausdintos Berlyne, banknotai buvo
aštuonių nominalų: 1, 2, 5, 10, 20, 50,100 ir 1000 markių.
Pirmojo pasaulinio karo metais (nuo 1915 m. spalio 15
d. iki 1916 m. rugpjūčio 6 d.) vokiška markė cirkuliavo
visoje Lietuvos teritorijoje kartu su rusiškais rubliais.
Šiaulių bankas, siekdamas skatinti
verslumą ir skleisti informaciją apie
verslo fi nansavimo formas, yra pasirašęs
bendradarbiavimo sutartis su beveik
pusšimčiu šalies verslo informacinių
centrų ir verslo inkubatorių.
Vėliau buvo išleisti specialūs okupuotoms teritorijoms skirti pinigai
– ostrubliai, bet jų vertė taip pat buvo nustatoma pagal vokiškos markės
vertę, juos pakeitusios ostmarkės taip pat buvo susietos su Vokietijos
imperijos marke.
Net Lietuvai paskelbus nepriklausomybę dar beveik ketverius metus jos
pinigai buvo susieti su Vokietijos valiuta. Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį
pasaulinį karą, vokiška markė katastro� škai ritosi žemyn, kartu smuko
ir lietuviški pinigai, tai padarė didžiulių nuostolių Lietuvos ūkiui.
Toks spartus Vokietijos markės nuvertėjimas buvo viena priežasčių,
paskatinusių tuometinę Lietuvos vyriausybę nedelsiant ieškoti būdų
įsivesti savus pinigus.
12
12

13
13
A� er the German Empire came into being in 1870, the mark
became the state’s o� cial currency unit. At � rst, German im
perial ьarks circulated only in Klaipėda (Memel) territory. In
1874-1914, marks were issued by the Reichsbank and four state
banks: those of Bavaria, Baden, Wurttemburg, and Saxony as
well as the state treasury, and from 1914 until 1922 by the Credit
Treasury. German imperial marks were backed by gold. One mark
was worth 0.3584 g of gold. It was only at the outbreak of World
War I that marks stopped being convertible to gold coins.
Reichsmarks were printed in Berlin; there were eight denominations
of banknotes: 1, 2, 5, 10, 20, 50,100 and 1,000 marks.
Reichsmarkės pasižymėjo
sudėtingu gra� niu piešiniu ir
ornamentu, o jų kaligra� jos
tradicijas perėmė ir vėlesnių
vokiškų pinigų kūrėjai.
Reichsmarks were noted for their
complex graphic designs and tracery;
these calligraphic traditions were
taken over by later designers of
German paper money.
During World War I (from October 15, 1915 to August
6, 1916), the German mark circulated alongside Russian
rubles in the rest of Lithuania.
Later on, a special currency – the ostmark – was issued for
the occupied territories, although its value was set according
to the value of the German mark; when these were replaced
by ostmarks, they were also pegged to the German imperial
mark.
Even a� er Lithuania declared independence, its currency was
linked to Germany’s for almost four years. When Germany
lost World War I, Lithuania’s currency plunged along
with the German mark, leading to major losses for the
Lithuanian economy. � e rapid devaluation of the German
mark was one of the reasons the Lithuanian government of
the time began urgently seeking ways to introduce its own
currency.
Seeking to foster entrepreneurship and spread
information regarding forms of funding
provided to business Šiaulių bankas has signed
collaboration agreements with almost half a
hundred of various business information centers
and business incubators in the country.

Daiva Kiburienė
– Administracijos vadovo
pavaduotoja, Verslo ir
mažmeninės bankininkystės
tarnybos vadovė
Banknotai – tai kreditiniai piniginiai ženklai,
išleidžiami emisijos bankų ir atstojantys
metalinius pinigus, kaip cirkuliacijos ir mokėjimo
priemones. Ne visi popieriniai pinigai yra
banknotai.
Apskaičiavus pagal
tarptautinius apskaitos
standartus, AB Šiaulių bankas
uždirbo 27,248 mln. litų grynojo
pelno, t. y. beveik dvigubai daugiau
negu 2006 metais, kai audituotas
grynasis pelnas siekė 13,6 mln. litų.
Bendroje Lietuvos bankų sistemoje
Šiaulių bankas pagal pelną jau antrus
metus iš eilės buvo septintas.
Banko grynasis pelnas
The bank’s net profi t
��
��
��
��
��
�
�
����
2007 m. gruodžio 31 d. AB Šiaulių
banko turtas sudarė 2,013 mlrd. litų
– per metus jis išaugo 49 procentais,
arba 665 mln. litų. Pagal valdomo
turto dalį Lietuvos bankų sektoriuje
Šiaulių bankas užėmė aštuntą
vietą. Viena iš augimą sąlygojusių
priežasčių buvo padidėjęs kreditų
portfelis.
Banko turtas
The bank’s assets
����
����
����
����
���
�
����
����
����
����
����
Praėjus pusmečiui, kai Šiaulių banko
akcijos buvo pradėtos kotiruoti
Vilniaus vertybinių popierių biržos
(VVPB) ofi cialiajame sąraše, 2007 m.
liepą banko akcijos buvo įtrauktos
į Baltijos šalių vertybinių popierių
rinkos prekybinį indeksą OMX Baltic
10 (OMXB 10). VVPB ofi cialiajame
sąraše listinguojamas Šiaulių bankas
įvertintas kaip viena iš dešimties
likvidžiausių Baltijos šalių bendrovių
ir pateko į likvidžiausių lietuviškų
����
����
Calculating in compliance with the
international accounting standards,
Šiaulių bankas earned LTL 27,248
million in net profi ts, i.e. almost twice
as much as in 2006 when the audited
net profi t reached LTL 13,6 million. In
the general system of Lithuanian banks
Šiaulių bankas takes the seventh place
in terms of profi t for the second year
already.
����
����
����
����
As of December 31 st 2007 the assets of
Šiaulių bankas AB comprised LTL 2,013
billion and grew by 49 per cent or by LTL
665 million during the year. According to
the share of the managed assets in the
Lithuanian banking sector Šiaulių bankas
has taken the 8 th place. The increase in
loan portfolio accounts for one of the
factors causing such a growth.
����
����
����
����
After half a year since the shares of Šiaulių
bankas have occurred on the Main List
of Vilnius Stock Exchange (VSE), in July
2007 they were also enrolled into the
trading index OMX Baltic 10 (OMXB 10) of
the securities market of the Baltic States.
Šiaulių bankas, listed on the Main List of
VSE, has been evaluated as one of ten
most liquid companies in the Baltic States
and included into the quadruplet of the
most liquid Lithuanian shares. Also, the
shares of Šiaulių bankas have been traded
14

15
Banko turto struktūra 2007 m.
The structure of assets
69 % Paskolos (be
fi nansų institucijų)
loans to customers
akcijų ketvertuką. Šiaulių banko akcijos
taip pat buvo visų akcijų OMX Baltic
(OMXB) ir Vilniaus visų akcijų (OMXV)
indeksuose bei bendrame Baltijos šalių
vertybinių popierių rinkos lyginamajame
indekse OMXBB.
Didžiausias Šiaulių banko akcininkas
– Europos rekonstrukcijos ir plėtros
bankas (ERPB). Jam priklauso 16,06 proc.
visų banko akcijų. Tačiau Šiaulių bankas
ir toliau išlieka vienu iš daugiausiai
lietuviško kapitalo turinčių bankų šalyje
– Lietuvos rezidentams, įmonėms bei
privatiems asmenims priklauso 71 proc.
banko įstatinio kapitalo. ERPB investicijos
suteikė naują postūmį banko veiklai,
padidino banko patikimumą klientų
akyse ir tarptautinėse fi nansų rinkose.
Akcininkų skaičius, vnt.
2005 2121
2006 2539
2007 3495
2007 m. Šiaulių bankas išplatino dvi
akcijų emisijas, kurių bendra nominalioji
vertė buvo 52 mln. litų. Metų pabaigoje
Šiaulių banko įstatinis kapitalas sudarė
161 mln. litų.
9 % Lėšos bankuose ir kitose
fi nansų institucijose
due to the banks and other
fi nancial institutions
9 % Investicijos į vertybinius
popierius
investments into securities
9 % Pinigai ir lėšos Lietuvos
banke
cash and due to the Bank of
Lithuania
2 % Ilgalaikis turtas
tangible fi xed assets
in all share indexes of OMX Baltic (OMXB)
and Vilnius (OMVXV) as well as in the
OMX Baltic Benchmark (OMXBB).
The major shareholder of Šiaulių bankas
is the European Bank for Reconstruction
and Development. It owns 16.06 per
cent of the bank’s shares. However,
Šiaulių bankas still remains one of the
banks in the country with the biggest
share of Lithuanian capital as 71 per
cent of the bank’s authorized capital
belongs to the Lithuanian residents,
enterprises and private customers. While
investments from the EBRD gave a new
boost to the banking activities, increased
the bank’s reliability among the clients
and in the international fi nancial
markets.
The number of shareholders, in units
2005 2121
2006 2539
2007 3495
In 2007 Šiaulių bankas disseminated
two share issues, the total par value of
which comprised LTL 52 million. Late in
the year the authorized capital of Šiaulių
bankas was LTL 161 million.
Daiva Kiburienė – Deputy Chief Executive Offi cer, Head of the Corporate
and Retail Banking Division
Banknotes – are promissory notes which are
issued by a bank and which replaced metal money
as a means of payment. Not all paper moneys are
considered to be banknotes.

Vokietijos kariuomenė 1915 m. okupavo
Lietuvą ir įjungė ją į Oberosto (Rytų
krašto) sudėtį. 1916 m. balandį išleisti
specialūs Osto pinigai – Rytų skolinamosios
kasos ženklai, kitaip – ostrubliai, ir paskelbti
vienintele teisėta valiuta Lietuvoje.
Ostrublius leido specialiai tam Rytų prekybos
ir pramonės banko įkurta Rytų skolinamoji
kasa Poznanėje. Vienas ostrublis prilygo
½ markės, ostrubliai spausdinti Berlyne,
užrašai ant jų buvo vokiečių, lietuvių, lenkų
ir latvių kalbomis. Ostrubliai cirkuliavo
Lietuvoje, Latvijoje, dalyje dabartinės Lenkijos
ir Baltarusijos. Ostrubliai buvo septynių
nominalų (0,2, 0,5, 1, 3, 10, 25, ir 100), jų
ornamentika panaši į rusiškų rublių, išlaikyti ir
tik rubliams būdingi nominalai.
Šiaulių bankas, pasinaudodamas Europos rekonstrukcijos
ir plėtros banko patirtimi, pirmasis iš visų šalyje veikiančių
bankų parengė savo mikrokreditavimo programą ir
sėkmingai ją vykdo jau septintus metus.
Išlaikyti ir
tik rubliams
būdingi
nominalai.
Lietuvos Tarybai 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos ir Vokietijos susitarimu pinigų emisijos teisė palikta
Rytų skolinamajai kasai, kuri buvo reorganizuota į atskirą kredito įstaigą ir persikėlė į Kauną. Čia 1918 m. balandžio 4 d. buvo išleisti
aštuonių nominalų banknotai: 0,5, 1, 2, 5, 20, 50, 100 ir 1000 markių. 1919 m. vasario 26 d. Lietuvos vyriausybė pakeitė o� cialų pinigų
pavadinimą: ostmarkė pavadinta auksinu, pfenigas – skatiku. Po lito įvedimo ostrubliai ir ostmarkės buvo keičiamos į litus santykiu
175:1, vėliau – vyriausybės kas savaitę ar dažniau nustatomu kursu.
Nei ostrubliai, nei ostmarkės nebuvo padengtos realiomis vertybėmis, todėl Lietuvai atnešė nemenkų nuostolių.
Ostrubles were
issued in the same
denominations as
rubles.
16

17
The German army occupied Lithuania in
1915 and incorporated it into the Ober Ost.
In April 1916, a special Ost (East) currency
was issued – Eastern Credit Bank notes, also known
as ostrubles – which were declared the only legal
tender in Lithuania.
� e Eastern Trade and Industry Bank created an
Eastern Credit Bank in Poznan expressly for issuing
the notes. One ostruble was equivalent to ½ mark.
Ostrubles were printed in Berlin, with markings in
German, Lithuanian, Latvian and Polish. Ostrubles
circulated in Lithuania, Latvia, and parts of presentday
Poland and Belarus. Ostrubles were issued in
seven denominations – 0,2, 0,5, 1, 3, 10, 25, and 100.
� eir design was similar to Russian rubles, and they
were issued in the same denominations as rubles.
Ostmarkių averse
garantuojama,
kad ateityje Rytų
skolinamosios kasos
ženklai bus iškeisti į
reichsmarkes.
� e ostmark’s obverse
side bore treasury
inscriptions guaranteeing
that in future the Eastern
Credit Bank’s money would
be convertible to reichsmarks.
A� er the Supreme Council of Lithuania
declared independence on February
16, 1918, according to a deal between
Lithuania and Germany, the right
to issue money remained with the
Eastern Credit Bank, which was
reorganised into a separate credit
agency and moved to Kaunas. On
April 4, 1918 banknotes in eight
denominations were issued: 0,5, 1, 2,
5, 20, 50, 100 and 1,000 marks. On
February 26, 1919 the Lithuanian
government changed the currency’s
o� cial name: the ostmark became
the auksinas; the pfennig became
the skatikas. A� er the auksinas
became known as the litas, ostrubles
and ostmarks were exchangeable at a
rate of 175:1; and later on, according to
an exchange rate set by the government
each week, or even more frequently.
Neither the ostruble nor the
ostmark were backed by anything
of real value, which caused huge
losses for Lithuania.
Taking the advantage of the experience of the European Bank for
Reconstruction and Development, Šiaulių bankas was the fi rst bank among
all the banks operating in the country to prepare its own micro-lending
programme, which has been successfully implemented for the seventh
year already.

Jonas Bartkus – Administracijos vadovo
pavaduotojas, Verslo plėtros tarnybos vadovas
Bonai – tai trumpalaikiai valstybės iždo,
municipalitetų, taupomųjų bankų, pašto įstaigų ar
kompanijų skoliniai įsipareigojimai, naudojami kaip
pirkimo ir mokėjimo priemonės, arba išėję iš apyvartos
popieriniai pinigai, tapę kolekcionavimo objektu.
Nors 2007 metais buvo sugriežtintos paskolų
teikimo sąlygos, be to, paskolų palūkanų
norma nuolat kilo, Šiaulių bankas padidino
savąją paskolų dalį bendroje šalies rinkoje
– klientams išduotų kreditų portfelis pernai
padidėjo daugiau nei 55 procentais ir metų
pabaigoje išaugo beveik iki 1,541 mlrd. litų.
Banko suteiktos paskolos nefi nansinėms
institucijoms per 2007 metus išaugo 56
proc. Šiame paskolų portfelyje dominuoja
paskolos smulkaus ir vidutinio verslo
įmonėms - 74 proc., per 2007 metus šių
paskolų portfelis padidėjo 48 proc. Paskolos
gyventojams per 2007 metus išaugo 91
proc. ir sudarė 20 proc. paskolų portfelio
nefi nansinėms institucijoms.
Paskolų struktūra
The structure of loans
74 % Smulkios ir
vidutinės įmonės
Small and mediumsized
enterprises
2007 m. didėjo ir klientų indėliai, laikomi
banke. Pernai indėlių suma pirmą kartą
peržengė milijardo ribą ir buvo 1,217
mlrd. litų – nuo 2006 m. gruodžio 31 d. iki
praėjusių metų paskutinės dienos indėlių
suma padidėjo 30 procentų. Gyventojų
indėlių portfelis išaugo 39 procentais – iki
797 mln. litų. Tarp gyventojų populiariausi
išliko terminuotieji indėliai. Šiaulių bankas
2007 m. užėmė 3,3 procentus visos indėlių
rinkos Lietuvoje.
Pritraukti resursai, tūkst. Lt
The types of deposits, in LTL thou
Though loan granting conditions were
stiff ened in 2007 and loan interest rates
were constantly growing, Šiaulių bankas
increased its loan share in the country’s total
loan market – the customer loan portfolio
increased by 55 per cent last year and late in
the year grew up to almost LTL 1,541 billion.
During 2007 the bank’s loans granted to
non-fi nancial institutions grew by 56 per cent.
Loans to small and medium-sized business
were prevailing in this loan portfolio, they
comprised 74 per cent, and during 2007 this
loan portfolio increased by 48 per cent. Loans
to residents grew by 91 per cent in the course
of 2007 and comprised 20 per cent of the
loan portfolio to non-fi nancial institutions.
20 % Privatūs
asmenys
Private entities
6 % Kiti
Other
The clients’ deposits with the bank have also
grown during 2007. Last year for the fi rst time
the deposit amount exceeded one billion
and reached LTL 1,217 billion – calculating
from December 31st The clients’ deposits with the bank have also
grown during 2007. Last year for the fi rst time
the deposit amount exceeded one billion
and reached LTL 1,217 billion – calculating
from December 31 2006 to the last day
of the previous year the deposit amount
increased by 30 percent. The residents’
deposit portfolio has grown by 39 per cent
up to LTL 797 million. In 2007 the bank had
3.3 per cent of the total deposit market in
Lithuania.
st 2006 to the last day
of the previous year the deposit amount
increased by 30 percent. The residents’
deposit portfolio has grown by 39 per cent
up to LTL 797 million. In 2007 the bank had
3.3 per cent of the total deposit market in
Lithuania.
910 059 Klientų terminuotieji indėliai Time deposits
306 883 Klientų lėšos banko sąskaitose Demand deposits
454 671
Lėšos iš bankų bei fi nansų ir
kredito institucijų
Due to other banks and fi nancial
institutions
36 092 Specialieji ir skolinimosi fondai Special and lending funds
Pajamų struktūra
The structure of income
59 % Grynosios
palūkanų pajamos
Net interest income
17 % Pelnas iš operacijų
vertybiniais popieriais ir
užsienio valiuta
Profi t from operations in
securities and foreign currency
1 % Kitos pajamos
Other income
10 % Pajamos už nuosavybės
vertybinius popierius
Income from equity securities
13 % Grynosios paslaugų ir
komisinių pajamos
Net fee and commission
income
18

19
Išlaidų struktūra
The structure of expense
46 % Darbo užmokestis ir
kitos susijusios išlaidos
Salaries and other related
expense
17 % Kitos operacinės
išlaidos
Other operating expense
Grynosios palūkanų pajamos, palyginti su
ankstesniais metais, išaugo 40 procentų
– iki 42,6 mln. litų. Pajamoms augant
sparčiau negu išlaidoms, pagerėjo ir
Šiaulių banko išlaidų bei pajamų santykis
– per ataskaitinį laikotarpį jis sumažėjo iki
47,11 procento.
2007 metais bankas vykdė visus
Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką
ribojančius normatyvus. Banko likvidumo
rodiklis sudarė 44,03 procento, kapitalo
pakankamumo rodiklis siekė 15,30
procento.
Pagrindiniai AB Šiaulių banko balansiniai straipsniai, tūkst. Lt
The main balance-sheet entries of Šiaulių bankas AB, in LTL thou
Turtas
Assets
Paskolos klientams (gryn.v.)
Loans to customers (fair value)
Indėliai
Deposits
Akcininkų nuosavybė
Shareholders’ equity
5 % Kitos išlaidos
Other expense
8 % Amortizacija ir
nusidėvėjimas
Amortization and depreciation
12 % Išlaidos specialiesiems
atidėjiniams
Expense for special provisions
12 % Indėlių draudimo išlaidos
Compulsory insurane of deposits
In comparison with the last year net
interest income grew by 40 per cent
up to LTL 42,6 million. Šiaulių bankas
income/cost ratio improved due to the
faster grow of income in comparison with
expenses – during the accounting period
it has decreased up to 47.11 per cent.
In 2007 Šiaulių bankas implemented all
the standards limiting the activity risk
established by the Bank of Lithuania. The
bank’s liquidity ratio comprises 44.03 per
cent while the capital adequacy ratio
reached 15,30 percent.
2005-12-31 2006-12-31 2007-12-31
1 039 010 1 348 033 2 013 146
659 081 990 939 1 540 637
743 848 935 749 1 216 942
90 233 152 190 269 617
Pagrindiniai AB Šiaulių banko pelningumo rodikliai, tūkst. Lt
The main profi tability ratios of Šiaulių bankas AB, in LTL thou
Grynasis pelnas, tūkst. Lt.
Net profi t, in LTL thou
Grynoji palūkanų marža, %
Net interest margin, %
Išlaidų ir pajamų santykis, %
Cost to income, %
Vidutinis turto pelningumas (ROAA), %
Average return on assets (ROAA), %
Vidutinis kapitalo pelningumas (ROAE), %
Average return on equity (ROAE), %
2005-12-31 2006-12-31 2007-12-31
8 103 13 651 27 248
2,62 2,50 2,54
72,56 63,56 47,11
0,93 1,12 1,62
10,47 11,80 12,92
Jonas Bartkus – Deputy Chief Executive Offi cer,
Head of the Business Development Division
Bearer bonds – are short-term obligations issued
by state treasuries, municipalities, savings
banks, post o� ces, or � rms which are used as
means of payment or that have been removed from
circulation and become collectible objects.

Pirmojo pasaulinio karo
metais ir tuoj po jo, be
įvairių Rusijoje ir Vokietijoje
leistų popierinių pinigų, Lietuvoje
cirkuliavo dar ir vietinių valdžios
organų, bankų ir net karinių junginių
išleisti pinigai. Tai buvo dažniausiai
mažo nominalo, nedidelio formato
ant prasto popieriaus atspausti
pinigai, galioję tik trumpą laiką ir
ribotoje teritorijoje.
1917–1922 m. Klaipėdoje, Rusnėje ir Šilutėje vietinė administracija
išleido į apyvartą savus pinigus. Banknotai buvo spausdinami
Klaipėdoje ir Vokietijoje ir nuo kitų vietinių pinigų skyrėsi šiek tiek
geresne poligra� ne kokybe.
Šiaulių bankas – universalus
bankas, teikiantis paslaugas ir
privatiems, ir verslo klientams.
Pritrūkus metalinių pinigų, 1915 m. savo
pinigus išleido Sedos komendantūra. Pinigai
spausdinti Klaipėdoje iškiliąja spauda, jie buvo
vienpusiai, aštuonių nominalų (nuo 1 iki 50
kapeikų), nedidelio formato, antspauduoti
skirtingais antspaudais ir galiojo tik metus.
Pinigus leido ir Vakarų savanorių armija, kitaip
– bermontininkai. Nors pats P. Bermontas
skelbė, kad jo tikslas išvaduoti Petrogradą
nuo bolševikų, jo daliniai pasižymėjo
tik plėšikavimu. Norėdami įteisinti savo
plėšikavimą, su Šiaurės Lietuvos gyventojais
jie atsiskaitydavo pačių išleistomis bevertėmis
markėmis, jų 1919 m. išleistų kupiūrų
nominalai buvo 1, 5, 10 ir 50.
Savus pinigus 1920 m. išleido ir keturi
Vilniaus bankai. Vilniaus bankų markės buvo
keturių nominalų (1, 5, 10 ir 20), išleistos ant
spalvoto popieriaus ir numeruotos rankiniu
numeratoriumi.
Nors Panevėžyje Sovietų valdžia gyvavo tik
nuo 1918 m. gruodžio iki 1919 m. gegužės,
ji spėjo išleisti savo Panevėžio darbininkų
atstovų tarybos penkių nominalų (25 ir 50
kapeikų bei 1, 3 ir 5 rublių) pinigus. Jie buvo
nevienodo dydžio, spausdinti Panevėžyje ant
laikraštinio popieriaus, naudojant skirtingus
šri� us.
20

21
During World War I and its immediate
a� ermath, in addition to the various
types of paper money issued in
Russia and Germany, money also circulated in
Lithuania that was issued by local governments,
banks, and even military units. � ese were most
o� en small format and small-denomination
moneys printed on poor-quality paper, valid
only within a limited geographic area and only
for a short period of time.
Due to a shortage of metal coins, the German
military government in Sėda region issued its
own currency in 1915 . � e money was printed
in Klaipėda using an o� set press; it was singlesided
and came in eight denominations (from
1 to 50 kopeks). It was small in format, stamped
di� erently, and valid for one year only.
Money was issued even by the “Western Volunteer Army”, also known as the “Bermondtians”. Although, Pavel Bermondt proclaimed
that his aim was the liberation of Saint Petersburg from the Bolsheviks, his units were known mostly for their looting. � ey issued
their own worthless marks which were used in trade with the inhabitants of northern Lithuania; their 1919 coupons were issued in
denominations of 1, 5, 10 and 50.
Ant Šilutės seniūnijos
tarybos išleistos 1 markės
– nuo Šilutės kilusio
žymaus vokiečių rašytojo
Hermano Zudermano
(1857–1928) nuotrauka.
� e 1-mark note issued by
the Šilutė elderate bore a
photograph of the famous
German writer Herman
Sudermann (1857-1928)
who was born in the town.
In 1920, four Vilnius banks issued private
currencies: marks, in four denominations – 1,
5, 10 and 20 – which were printed on coloured
paper and numbered using a hand-operated
numbering stamp.
Even though the Soviet government
in Panevėžys existed only from December, 1918 to
May, 1919, it managed to issue its own workers’
council money in � ve denominations – 25 and 50
kopeks, and 1, 3 and 5 rubles. � e bills’ size was
not uniform, and they were printed on newsprint
in Panevėžys, in di� ering fonts.
In 1917-1922, local administration in Klaipėda,
Rusnė and Šilutė introduced their own money
into circulation. � e banknotes were printed in
Klaipėda and Germany and di� ered from other
local currencies by their slightly better quality of
printing.
Šiaulių bankas is the
multipurpose bank providing
services to both private and
corporate customers.

Pirmieji banknotų pirmtakai – valstybiniai skolos rašteliai – išleisti 1024 m.
Kinijoje, valdant Sungų dinastijai. Jie spausdinti varinėmis klišėmis ant iš
šilkmedžio žievės pagaminto popieriaus, kuris buvo atsparus lankstymui ir
glamžymui.
Vita Adomaitytė – vyriausioji
buhalterė, Apskaitos ir atskaitomybės
tarnybos vadovė
2007-ieji Šiaulių bankui buvo
įvairūs ir spalvingi. Banko fi nansinį
stabilumą ir pajėgumą palankiai
įvertino nepriklausomi ekspertai
– vasario mėnesį tarptautinė reitingų
agentūra „Moody’s” Šiaulių bankui
suteikė aukštesnius reitingus: ilgalaikio
skolinimosi reitingą padidino iki Ba2,
fi nansinio pajėgumo reitingą – iki D.
Trumpalaikio skolinimosi reitingas – NP,
ilgalaikio reitingo perspektyva – stabili.
Pripažinimą tarptautinėje paskolų
rinkoje Šiaulių bankas pelnė prieš
porą metų, kai fi nansiniu jo partneriu
ir didžiausiu akcininku tapo Europos
rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
Pastaruosius keletą metų bankas
sėkmingai mezgė ryšius su užsienio
partneriais tarptautinėse fi nansų
rinkose.
2007 m. kovo mėnesį bankas pasirašė
sutartį su Europos Tarybos Vystymo
banku (ETVB) dėl 10 mln. eurų
kreditinės linijos suteikimo smulkiajam
ir vidutiniam verslui fi nansuoti. Tai buvo
jau trečioji Europos Tarybos Vystymosi
banko ir Šiaulių banko paskolos sutartis.
2007 m. vasarą bankas pasirašė 30
mln. eurų pirmąją sindikuotą paskolą,
kuri buvo pati didžiausia Šiaulių banko
kreditinė linija iš tarptautinių fi nansinių
organizacijų. Bendrai banko veiklai
fi nansuoti skirtą paskolą Šiaulių bankui
organizavo Austrijos bankas Raiff eisen
Zentralbank Osterreich AG ir Vokietijos
bankas HSH Nordbank AG. Kartu su
šiais dviem bankais paskolos lėšas
suteikė bankai iš Vokietijos, Austrijos,
Šveicarijos, Portugalijos, Norvegijos,
Prancūzijos ir Lenkijos – iš viso trylika
Europos šalių bankų. 2007 m. pradėta
įsisavinti Vokietijos fi nansų ir kredito
kompanijos „KfW Bankengruppe”
10 mln. eurų kreditinė linija, gauta
dešimčiai metų. Lėšos buvo naudojamos
regioniniams projektams fi nansuoti,
plečiant banko bendradarbiavimą su
miestų bei rajonų savivaldybėmis.
22

23
The year of 2007 was sundry and
colorful. The fi nancial stability and
strength of Šiaulių bankas AB were
favourably assessed by the independent
experts - in February 2007 the
international rating agency “Moody’s”
provided the following higher ratings
to Šiaulių bankas: a long-term deposit
rating up to Ba2 and fi nancial strength
rating up to D. While a short-term
deposit rating was NP and a long-term
rating outlook remained stable.
A couple of years ago Šiaulių bankas
won recognition in the international
loan market when the European Bank
for Reconstruction and Development
(EBRD) became its major shareholder.
During the several recent years the bank
has been successfully affi liating with
the foreign partners in the international
fi nancial markets.
In March 2007 the bank signed an
agreement with the Council of Europe
Development Bank (CEB) regarding
granting the credit line of EUR 10 million
to fi nance small and medium-sized
Finansavimo šaltinių struktūra
The structure of the fi nancial sources
48 % Gyventojai
Residents
business. This was already the third
loan agreement entered between
the Council of Europe Development
Bank and Šiaulių bankas. In summer
of 2007 the bank signed the fi rst
syndicated loan of EUR 30 million,
which was the biggest credit line
granted to Šiaulių bankas from the
international fi nancial organizations.
The loan assigned for corporate
banking purposes was arranged to
Šiaulių bankas by the Austrian bank
Raiff eisen Zentralbank Osterreich AG
and German bank HSH Nordbank
AG. Together with these two banks
the loan funds were granted by
the banks from Germany, Austria,
Switzerland, Portugal, Norway, France
and Poland – all in all by thirteen
European banks. In 2007 Šiaulių
bankas started exploiting a ten-year
credit line of EUR 10 million granted
by the German credit and fi nance
institution “KfW Bankengruppe”. The
funds were used to provide funding
to regional projects developing the
collaboration with town and regional
municipalities.
25 % Verslo klientai
Corporate clients
27 % Bankai ir
kitos fi nansinės
institucijos
Banks and other
fi nancial institutions
Vita Adomaitytė – Chief Financial Offi cer, Head of the Accounting
and Reporting Division
� e forerunners of banknotes – state treasury notes
– were issued in 1024 in China, under the Sung
Dynasty. � ey consisted of printed paper resilient
to folds and tears made from the bark of mulberry
trees, and using copper striking stamps.