SUSISIEKIMO MINISTERIJA 2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

SUSISIEKIMO MINISTERIJA2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITA2012 m. vasario 28 d.Vilnius

2TURINYSI. Strateginių pokyčių įgyvendinimas 3II. Strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai 41. Pirmasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 41.1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas 101.2. Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tra 211.3. Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tra 281.4. Civilin÷s aviacijos veiklos priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimas 441.5. Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transporto infrastruktūros pl÷tra 582. Antrasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 612.1. Kelių priežiūros ir pl÷tros programa 633. Trečiasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 733.1. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo steb÷sena 733.2. ES paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti 764. Ketvirtasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 784.1. Kelių transporto pl÷tra, kontrol÷ ir priežiūra 795. Penktasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 965.1. Pasienio kontrol÷s punktų pl÷tra, priežiūra ir turto valdymas 976. Šeštasis strateginis tikslas ir vykdytos programos 1016.1. Informacin÷s visuomen÷s pl÷tra 102III. Koordinuojamų tarpinstitucinių veiklos planų įgyvendinimas 1071. Valstybin÷s saugaus eismo pl÷tros 2011–2017 metų programos įgyvendinimotarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimas 107IV. Vyriausyb÷s programos įgyvendinimas 127V. Planuojami artimiausio laikotarpio veiklos prioritetai 134

3I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMASĮgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 metų veiklos prioritetus susisiekimo srityjesvarbiausi 2011 m. atlikti darbai skirti transporto sistemos konkurencingumui stiprinti irinfrastruktūrai modernizuoti.Įgyvendinamas projektas „Rail Baltica“ – geležinkelio ruože Šeštokai–Mockava (6,2 kilometro)rekonstruota plačioji geležinkelio v÷ž÷ ir nutiesta nauja sugretinta europin÷ v÷ž÷; pasirašyta 15sutarčių kitiems projekto „Rail Baltica“ geležinkelio ruožams projektuoti ir rangos darbamsvykdyti, iš jų 2011 metais baigti darbai pagal šias sutartis: geležinkelio ruožo Kaunas–Gaižiūnaiprojektavimas; geležinkelio ruožo Marijampol÷–Šeštokai galimybių studijos parengimas ir atskiros1435 mm pločio v÷ž÷s geležinkelio linijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose galimybiųstudijos parengimas. Sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama „Rail Baltica“ projektoįgyvendinimo komisija, kuriai pavesta Vyriausybei teikti pasiūlymus d÷l „Rail Baltica“ projektoįgyvendinimo veiksmų plano, klausimų, susijusių su teritorijų planavimo ir žem÷s pa÷mimovisuomen÷s poreikiams procedūromis, taip pat kitų svarbių aktualijų sprendimo.Rekonstruojami transeuropinio tinklo kelių ruožai: (E85 Vilnius–Kaunas–Klaip÷da), E85 (Vilnius–Lyda), E272 (Vilnius–Panev÷žys–Šiauliai–Palanga), E 262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis). TiesiamasVilniaus miesto pietinis aplinkkelis. 2011 metais rekonstruota Kirtimų g. nuo Savanorių pr.transporto žiedo 0,18 km iki 2,08 km, estakados per geležinkelius, įrengiamas apšvietimas ir kt.Rekonstruotas kelio Panev÷žys–Šiauliai ruožas Šiauliai–Radviliškis (9 km). Prad÷ti rekonstruotiKlaip÷dos valstybinio jūrų uosto privažiuojamieji automobilių keliai. 2011 m. rekonstruota 1654 mPerk÷los gatv÷s.Pl÷tojant Rytų–Vakarų transporto koridorių, siekiant prisijungti prie transeuropinių irbesiformuojančių Europos–Azijos transporto infrastruktūros tinklų, sudarytas Rytų–Vakarųtransporto koridoriaus (EWTC) asociacijos sekretoriatas, parengtas veiklos plano projektas,sprendžiamas būstin÷s klausimas.Pl÷tojant intermodalinio transporto infrastruktūrą ir siekiant sudaryti sąlygas intermodalinių vežimųpl÷trai, parengta Klaip÷dos viešojo logistikos centro galimybių studija, rengiami Kauno viešojologistikos centro intermodalinio terminalo statybos ir Vilniaus viešojo logistikos centro teritorijųplanavimo dokumentai, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai ir techniniai projektai. RengiamasŠiaulių viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo techninis projektas.Plečiant transporto jungtis, 2011 metais įgyvendintas transporto projektas „Saul÷“. Tai VakarųEuropą su Kinija per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą jungiantis konteinerių traukinys,tapęs svarbia jungtimi vežant krovinius iš Tolimųjų Rytų, ypač iš Kinijos. Be to, 2011 m. atliktiparengiamieji darbai tam, kad 2012 metų pradžioje būtų atnaujintas traukinio „Merkurijus“maršrutas. „Merkurijus“ – tarptautinis Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių projektas. Šiuotraukiniu planuojama vežti tik konteinerius. Šio projekto tikslas – pritraukti daugiau konteineriaisvežamų krovinių į Klaip÷dos ir Kaliningrado uostus. Pakrauti ir tušti 20, 40 ir 45 p÷dų universaliejibei specializuotieji konteineriai bus vežami maršrutu Klaip÷da/Kaliningradas–Minskas–Maskva iratgal.2011 m. konteineriniu traukiniu Vikingas vežta 56 003 TEU, t. y. 34,0 proc. daugiau nei 2010metais.Itin gerų rezultatų pasiekta saugaus eismo srityje – Lietuvos keliuose 2011 metais žuvo mažiausiaižmonių (297 žmon÷s) nuo 1961 metų (2009 m. žuvo – 370 žmonių; 2010 m. – 300 žmonių). 2011m. spalio 20 d. atidarytas Eismo informacijos centras ir sukurta valstybin÷s reikšm÷s kelių eismo

4informacin÷ sistema. Visą reikiamą informaciją apie eismo sąlygas valstybin÷s reikšm÷s keliuosevairuotojai gali rasti ir interneto svetain÷je www.eismoinfo.lt, pasiekiamoje per standartinesinterneto naršykles arba išmaniuosius telefonus.2011 m. prad÷ta vykdyti Lietuvos valstybinių kelių tiesimo ir priežiūros sistemos reforma. 2011 m.priimtas Kelių įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Įgyvendinant šįįstatymą, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1521„D÷l valstybin÷s reikšm÷s kelius prižiūrinčių valstyb÷s įmonių savininkų teisių ir pareigųįgyvendinimo“. Vadovaudamasi šiuo nutarimu 11 valstybin÷s reikšm÷s kelius prižiūrinčių valstyb÷sįmonių savininko teises ir pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. vykdo ne Lietuvos automobilių keliųdirekcija prie Susisiekimo ministerijos, o Susisiekimo ministerija.II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAISusisiekimo ministerijos misija – sukurti susisiekimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos(toliau – ES) politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuotisusisiekimo infrastruktūrą; sudaryti palankias sąlygas verslo ir socialinei pl÷trai, skaidriaikonkurencijai.Ministro valdymo sritis – transporto sistemos funkcionavimas: keleivių ir krovinių vežimasgeležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu, visų rūšių transporto infrastruktūros pl÷tra,visų rūšių transporto saugus eismas, kombinuotasis vežimas, transporto tranzitas ir logistika;elektroniniai ryšiai ir paštas: elektroninių ryšių ir pašto paslaugų infrastruktūros pl÷tra;informacin÷s visuomen÷s pl÷tra.1. Pirmasis strateginis tikslas ir vykdytos programosPirmas strateginis tikslas – sukurti modernią, subalansuotą, saugią, draugišką aplinkai susisiekimosistemą, kaip regioninį intermodalinį transporto centrą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojųporeikius.Strateginis tikslas buvo vertinamas 8 efekto kriterijais, kurie pateikiami 1 lentel÷je.1 lentel÷. Pirmojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas 2011 m.VertinimokriterijausEfekto vertinimo kriterijauspavadinimasPlanas Įvykdyta ĮvykdymoprocentaskodasE-01-01 Kasmetinis keleivių irkrovinių vežimas visomis 377,5/99 391,9/106,9 103,8/108transporto rūšimis (mln.kel./mln. t)E-01-02 Kasmetinis nuolatinis 61 64,5 105,7interneto vartotojų procentasE-01-03 Transporto paslaugų eksporto 6300 7390 117,3apimtis (mln. Lt)E-01-04 Kasmetinis keleivių ir 4,3/47 4,7/52,3 109,3/111,3krovinių vežimas geležinkeliųtransportu (mln. kel./mln. t)E-01-05 Kasmetinis keleivių ir 2,27/7,55 2,0/8,6 88,1/113,9krovinių vežimas vandenstransportu (mln. kel./mln. t)

5E-01-06 Kasmetin÷ keleivių srautųdinamika ir krovinių krovaKlaip÷dos valstybiniame jūrųuoste (mln. kel./mln. t)E-01-07 Kasmetinis keleivių srautasoro uostuose (mln. kel.)E-01-08 Žuvusiųjų keliuose skaičius(vnt.)0,26/30,7 0,28/36,6 107,7/119,22,87 2,69 93,7290 297 102,4Efekto kriterijus E-01-01 – Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas visomis transporto rūšimis(mln. kel./mln. t) pasiektas. Keleivių vežta 3,8 proc., arba 14,4 mln. keleivių, daugiau, neguplanuota, pervežtų krovinių planas viršytas 8 proc., arba 7,9 mln. tonų.450400350377,5391,930025020015010099 106,9500KeleiviaiKroviniaiPlanasFaktas1 pav. Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. kel./mln. t)Efekto kriterijus E-01-02 – Kasmetin÷ nuolatinių interneto vartotojų dinamika Lietuvoje (proc.).Šis efekto kriterijus viršytas 5,7 proc.: vietoj planuoto nuolatinių interneto vartotojų augimo2011 m. palyginti su 2010 m. 3 proc. augimas buvo 6,5 proc.666462605856542010 m. 2011m. planas 2011 m. faktasNuolatinių interneto vartotojųdalis, proc.2 pav. Kasmetin÷ nuolatinių interneto vartotojų dinamika Lietuvoje (proc.)

6Efekto kriterijus E-01-03 – Transporto paslaugų eksporto apimtis (mln. Lt.). Šis efekto kriterijusįvykdytas ir viršytas 17,3 proc., t.y. planuota eksporto apimtis viršyta 1 090 mln. Lt.7600740073907200700068006600640063006200600058005600PlanasFaktasTransporto paslaugų eksportas mln. Lt3 pav. Transporto paslaugų eksporto apimtis (mln. Lt.)Efekto kriterijus E-01-04 – Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas geležinkelių transportu (mln.kel./mln. t.) pasiektas. Keleivių vežta 9,3 proc., arba 0,4 mln. keleivių, daugiau, negu planuota,pervežtų krovinių planas viršytas 11,3 proc., arba 5,3 mln. tonų.60504752,3403020104,34,70KeleiviaiKroviniaiPlanasFaktas4 pav. Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas geležinkelių transportu (mln. kel./mln. t.)

7Efekto kriterijus E-01-05 – Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas vandens transportu (mln.kel./mln. t.). Šio efekto kriterijaus reikšm÷ – keleivių vežimas vandens transportu įvykdyta 88,1proc., arba vežta 270 tūkst. keleivių mažiau, negu planuota. D÷l ekonomin÷s kriz÷s ir išaugusiųpaslaugų kainų gerokai sumaž÷jo keleivių transporto paslaugų paklausa, tod÷l sumaž÷jo keleiviųvežimas vandens transportu. Atsižvelgus į tai, kad 2011 m. dar nebuvo baigta Delfinariumorekonstrukcija ir delfinai nepergabenti į Lietuvą, AB „Smiltyn÷s perk÷la“ perk÷l÷ mažiau keleivių,nei buvo planuota. Pervežtų krovinių vandens transportu planas viršytas 13,9 proc., arba 1,05 mln.tonų.109876547,558,63212,2720KeleiviaiKroviniaiPlanasFaktas5 pav. Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimas vandens transportu (mln. kel./mln. t.)Efekto kriterijus E-01-06 – Kasmetin÷ keleivių srautų dinamika ir krovinių krova Klaip÷dosvalstybiniame jūrų uoste (mln. kel./mln. t.). Šis efekto kriterijus pasiektas ir viršytas – keleiviųsrautai viršijo planuotus 7,7 proc., krovinių krovos planas viršytas 19,2 proc., arba 5,9 mln. tonų.

84036,63530,73025201510500,26Keleiviai0,28KroviniaiPlanasFaktas6 pav. Kasmetin÷ keleivių srautų dinamika ir krovinių krova Klaip÷dos valstybiniame jūrų uoste(mln. kel./mln. t.)Efekto kriterijus E-01-07 – Kasmetinis keleivių srautas oro uostuose (mln. kel.). Šio efektokriterijaus pasiekti nepavyko. Planas įvykdytas 93,7 proc., arba 180 tūkst. keleivių srautas buvomažesnis, negu planuota. Vilniaus oro uostui pakeitus veiklos strategiją, dalis pigių skrydžių,vykdytų iš Kauno oro uosto, buvo perkelta į Vilniaus oro uostą. Tai tur÷jo neigiamą įtaką Kaunooro uosto keleivių skaičiaus augimui ir l÷m÷ užimamos rinkos dalies sumaž÷jimą. Vilniaus orouostas nepasiek÷ planuoto keleivių srauto, nes pigių skrydžių bendrov÷s iš šio oro uosto prad÷joskraidyti keliais m÷nesiais v÷liau, nei buvo planuota, taip pat d÷l neramumų turistų pam÷gtosešalyse (pvz., Egipte, Tunise ir kt.) neįvyko dalis planuotų užsakomųjų skrydžių. Bendrą keleiviųskaičių sumažino ir mažesn÷, negu planuota, užsakomųjų skrydžių programa į Viduržemio jūroskurortus 2011 m. vasaros sezonu.

92,92,872,852,82,752,72,692,652,6KeleiviaiPlanasFaktas7 pav. Kasmetinis keleivių srautas oro uostuose (mln. kel.)Efekto kriterijus E-01-08 – Žuvusiųjų keliuose skaičius (vnt.) Šis efekto kriterijus neįvykdytas,kadangi buvo siekiama neviršyti 290 žuvusiųjų keliuose skaičiaus, faktiškai žuvo 297 žmon÷s.2011 metais žuvusiųjų keliuose skaičius mažesnis nei 2010 m., tačiau planuoto dar geresniorezultato pasiekti nepavyko. D÷l neatsargaus elgesio ir sąmoningumo stokos 2011 m. padaug÷jop÷sčiųjų ir dviratininkų žūčių.305300295Žuvusiųjų skaičius keliuose2902852010 m. 2011m. planas 2011 m. faktas8 pav. Žuvusiųjų keliuose skaičius (vnt.)Pirmajam strateginiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinamos 5 programos: „Transporto ir ryšiųpolitikos įgyvendinimas“, „Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tra“,„Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tra“, „Civilin÷s aviacijos veiklospriežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimas“, „Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s keliųtransporto infrastruktūros pl÷tra“.

101.1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programa (01 08). Programą vykd÷ Susisiekimoministerija.Programa dalyvavo įgyvendinant Vyriausyb÷s 2011 metų veiklos I prioriteto Moderniosekonomikos kūrimas 7-ą kryptį – Transporto infrastruktūros modernizavimas (projekto „RailBaltica“ įgyvendinimas, Rytų–Vakarų transporto koridorius) ir IV prioritetą Modernus valstyb÷svaldymas siekiant naujos paslaugų kokyb÷s. Buvo siekiama įgyvendinti valstyb÷s transporto, paštoir elektroninių ryšių strategiją ir politiką, Susisiekimo ministerijai pavestus uždavinius, užtikrintiministerijos funkcijų, apibr÷žtų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos RespublikosVyriausyb÷s nutarimuose ir kituose teis÷s aktuose, vykdymo administravimą ir koordinavimą.Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:- įgyvendinti valstyb÷s transporto, pašto ir elektroninių ryšių politiką (08-01);- užtikrinti transporto infrastruktūros tinklo modernizavimo administravimą (08-02);- formuoti nacionalinę transporto, pašto ir elektroninių ryšių politiką atsižvelgiant į EuroposSąjungos numatytus transporto, pašto ir elektroninių ryšių politikos pagrindinius tikslus irpriemones (08-03);- atstovauti Lietuvos interesams ES ir tarptautinių organizacijų veikloje, pl÷toti dvišalį ir daugiašalįbendradarbiavimą su užsienio valstyb÷mis Lietuvai aktualiais transporto ir ryšių klausimais (08-04).Įgyvendinant pirmojo programos tikslo uždavinius, buvo siekiama užtikrinti, kad būtų laikuvykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008–2012 metų programos įgyvendinimopriemon÷s. 2011 m. Susisiekimo ministerija, kaip pirmoji atsakingoji už Lietuvos RespublikosVyriausyb÷s 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemones institucija, vykd÷ 23 priemones.Iš jų 18 priemonių tęstin÷s, jų įgyvendinimo terminas – 2008–2012 m. ir 6 programos priemoniųįgyvendinimo terminas – 2011 m.Visos tęstin÷s priemon÷s s÷kmingai įgyvendinamos.2011 m. tur÷jo būti įgyvendintos 6 ministerijos kuruojamos programos priemon÷s (77, 86, 748, 755,791, 802). 2011 m. įgyvendintos 3 programos priemon÷s (755, 791, 802) ir nutraukta jų vykdymokontrol÷. D÷l toliau nurodytų objektyvių priežasčių nebus galimybių įvykdyti kitų 3 programospriemonių (77, 86, 748).77 programos priemon÷s (pl÷toti elektroninio parašo infrastruktūrą – tobulinti pagalbines paslaugas(laiko žymos ir patikros) įgyvendinimo atsakinguoju vykdytoju buvo paskirtas Informacin÷svisuomen÷s pl÷tros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (toliau – IVPK). Tačiau LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 32 (Žin., 2011, Nr. 8-316) nuo 2011 m.geguž÷s 1 d. elektroninio parašo priežiūros institucijos funkcijos perduotos Lietuvos Respublikosryšių reguliavimo tarnybai (toliau – RRT). IVPK buvo įpareigotas perduoti RRT visus dokumentusir priemones, kurių reikia elektroninio parašo priežiūros institucijos funkcijoms atlikti. D÷l šiospriežasties IVPK 2011 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (6)S-875 kreip÷si į Ministro Pirmininko tarnybąir praš÷ išbraukti IVPK iš atsakingųjų vykdytojų sąrašo.Įgyvendinant 86 priemonę (atlikti esamos valstyb÷s informacin÷s infrastruktūros analizę ir parengtivalstyb÷s informacin÷s infrastruktūros optimizavimo ir pl÷tros reikalavimus) buvo numatyta atliktiesamos valstyb÷s informacin÷s infrastruktūros analizę ir parengti jos optimizavimo rekomendacijas,kurios apimtų visą viešąjį sektorių, išlaikant valstyb÷s informacin÷s infrastruktūros vientisumą irnuoseklų procesą. Preliminariais IVPK vertinimais, valstyb÷s informacin÷s infrastruktūros analizei,jos optimizavimo rekomendacijoms ir priemonių plano metmenims parengti reik÷tų 4–5 mln. Lt,tačiau d÷l esamos ekonomin÷s situacijos finansavimo gauti nepavyko ir mažai tik÷tina, kad jis busskirtas. Susisiekimo ministerija 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2-6693(17-4) kreip÷si į MinistroPirmininko tarnybą ir praš÷ nutraukti šios priemon÷s vykdymo kontrolę.

11Vykdydama 748 priemonę (atlikti studiją ir jos pagrindu parengti reikiamų teis÷s aktų d÷lautomobilių ir dviračių stov÷jimo aikštelių, skirtų kelionei tęsti viešuoju transportu, tinklo sukūrimoLietuvoje, skatinant gerosios užsienio praktikos pritaikymą Lietuvoje, projektus) Susisiekimoministerija įvertino galimybę atlikti studiją ir jos pagrindu parengti reikiamų teis÷s aktų d÷lautomobilių ir dviračių stov÷jimo aikštelių, skirtų kelionei tęsti viešuoju transportu, tinklo sukūrimoLietuvoje, skatinant gerosios užsienio praktikos pritaikymą Lietuvoje, projektus. D÷l sumaž÷jusioužsakomųjų tiriamųjų darbų finansavimo nebus galimybių parengti tokios studijos, tačiauSusisiekimo ministerija kitomis priemon÷mis aktyviai skatino savivaldybes pl÷toti sąveikiąsiasviešojo transporto ir privataus transporto (automobilių, dviračių) sistemas, diegiant „Pаrk&Ride“ ir„Bike&Ride“ aikšteles, inicijavo Europos Sąjungos 2011 m. transporto baltosios knygospristatymus akademinei visuomenei, savivaldyb÷ms ir kt. Susisiekimo ministerija 2012-12-27 raštuNr. 2-6767(41) pateik÷ Ministro Pirmininko tarnybai informaciją apie šios priemon÷sįgyvendinimą.Informacija apie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008–2012 metų programos įgyvendinimopriemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189„D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemoniųpatvirtinimo“, vykdymą 2011 metais Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai pateikta2011 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2-6857(42).Pagal susisiekimo ministro valdymo sritį – elektroniniai ryšiai ir paštas Susisiekimo ministerijasiekia sukurti IRT rinkos ekonominio reguliavimo teisinę bazę ir atitinkamai pertvarkyti institucinęsistemą. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. birželio 28 d. pri÷m÷ Lietuvos Respublikoselektroninių ryšių įstatymą (Žin., 2011, Nr. 91-4327), kuriuo įstatyminiu lygiu perkeltos įnacionalinę teisę direktyvos 2009/136/EB ir direktyvos 2009/140/EB nuostatos. Šio įstatymopatikslintos bei naujos nuostatos sudaro pagrindą nuosekliam ex ante reguliavimui, kas savo ruožtusąlygoja geresnį konkurencijos užtikrinimą elektroninių ryšių sektoriuje. Įstatymo nuostatos taip patužtikrina geresnį elektroninių ryšių išteklių valdymą, naudojimą, spartesnį naujos kartos tinklųdiegimą.Didelę įtaką plačiajuosčio ryšio pl÷trai šalyje turi projekto „Kaimiškųjų vietovių informaciniųtechnologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ įgyvendinimas, kurio tikslas – suteikti galimybę internetopaslaugomis naudotis toliau nuo seniūnijų esančiuose miesteliuose ir kaimuose gyvenantiemsžmon÷ms bei viešojo sektoriaus institucijoms. Įgyvendinus projektą RAIN-2 98 proc. kaimiškųjųšalies vietovių gyventojų ir viešojo sektoriaus institucijų tur÷s galimybę naudotis plačiajuosčio ryšiopaslaugomis. Darbai sparčiai vykdomi visoje Lietuvoje, 2011 m. nutiesta apie 2700 kmšviesolaidinių kabelių linijų, tai sudaro apie 60 proc. numatytų darbų.2011 m. buvo tęsiamas projekto „Skaitmenin÷s televizijos pl÷tros skatinimas“ įgyvendinimas. Šioprojekto tikslas – informuoti visuomenę ir verslo įmones apie skaitmenin÷s televizijos, veikiančiosnaudojant skirtingas technologijas, savybes ir jos diegimo procesą Lietuvoje. Įgyvendinant šioprojekto priemones, buvo sukurta speciali interneto svetain÷ www.skaitmenine2012.lt,nacionalin÷se televizijos ir radijo programose transliuojami informaciniai pranešimai,nacionaliniuose ir regioniniuose spaudos leidiniuose publikuojami straipsniai apie skaitmeninęteleviziją ir priemones jai žiūr÷ti.2011 m. pabaigoje atlikti socialiniai Lietuvos gyventojų tyrimai parod÷, jog analoginę antžeminęteleviziją žiūr÷jo 26 proc. gyventojų. Kita dalis gyventojų televizijos programas jau priimaskaitmeniniu arba kitu, alternatyviu analoginei antžeminei televizijai, būdu. Lietuvos RespublikosVyriausyb÷ 2011 m. rugs÷jo 21 d. nutarimu Nr. 1093 patvirtino galutinę analogin÷s antžemin÷stelevizijos išjungimo datą ir laiką – 2012 m. spalio 29 d. 03:00. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1472 nutar÷ pakeisti Skaitmenin÷s televizijos diegimo

12Lietuvoje modelį. Naujojoje redakcijoje numatyti konkretūs skaitmenin÷s antžemin÷s televizijosdiegimo veiksmai po analogin÷s antžemin÷s televizijos išjungimo, vykdančios institucijos, jųfunkcijos, numatomos įgyvendinti priemon÷s ir jų terminai.Siekiant skatinti informacijos sklaidą kaimo gyvenamosiose vietov÷se, buvo priimtas Paštoįstatymo pakeitimo įstatymas. Šiuo įstatymu universaliųjų pašto paslaugų teik÷jas buvo įpareigotaspristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamosiose vietov÷se. Pagal Europos Parlamento irTarybos direktyvą 2008/6/EB, iš dalies keičiančią direktyvą 97/67/EB, d÷l visiško Bendrijos paštopaslaugų vidaus rinkos suformavimo, Susisiekimo ministerija pareng÷ ir Vyriausyb÷ pritar÷ Paštoįstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriame pašto paslaugų rinkos liberalizavimas numatytasnuo 2013 sausio 1 d.Siekiant nustatyti informacin÷s visuomen÷s pl÷tros prioritetus, tikslus ir uždavinius, kad būtų kuogeriau naudojamasi IRT teikiamomis socialin÷mis ir ekonomin÷mis galimyb÷mis, o pirmiausiainternetu, labai svarbia ekonomin÷s ir socialin÷s veiklos priemone, kuria naudojantis galima teikti irgauti paslaugas, dirbti, pramogauti, bendrauti ir laisvai reikšti savo nuomonę, 2011 m. kovo 16 d.Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 301 buvo patvirtinta Lietuvos informacin÷svisuomen÷s pl÷tros 2011–2019 metų programa (Žin., 2011, Nr. 33-1547). Šioje programoje buvonustatyti trys prioritetai, kurie glaudžiai siejasi su Europos Komisijos patvirtinto komunikato„Europos skaitmenin÷ darbotvark÷“ nustatytais prioritetais: Lietuvos gyventojų geb÷jimų naudotisIRT tobulinimas, elektroninio turinio ir paslaugų pl÷tra, IRT infrastruktūros pl÷tra. Siekiama, kadiki 2019 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu. Statistikosdepartamento duomenimis, 2011 m., internetu naudojosi 63,6 proc. 16–74 m. amžiaus asmenų.Dauguma jų internetu naudojosi kasdien (75 proc. interneto naudotojų).Siekiant užtikrinti tinkamą valstyb÷s informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą naudojimą,priežiūrą, sąveiką, planavimą ir saugą, 2011 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikosvalstyb÷s informacinių išteklių valdymo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 163-7736). Numatoma, kadpriimtas įstatymas jo įgyvendinamieji teis÷s aktai sudarys sąlygas racionalesniam biudžeto l÷šųnaudojimui ir jau esamų valstyb÷s informacinių išteklių išnaudojimui, skatins informaciniųtechnologijų priemonių kūrimą ir jų tobulinimą atsižvelgiant į informacijos gav÷jų ir paslaugųnaudotojų poreikius, sukurs prielaidas spartesnei elektroninių paslaugų pl÷trai.Praktinius informacin÷s visuomen÷s pl÷trai skirtus darbus vykd÷ Informacin÷s visuomen÷s pl÷troskomitetas prie Susisiekimo ministerijos pagal 11 programą.Antrasis programos tikslas – užtikrinti transporto infrastruktūros tinklo modernizavimoadministravimą. Šio tikslo laukiamas rezultatas – siekti, kad biudžeto l÷šos, skirtos investicijųprojektams įgyvendinti, būtų panaudotos 100 %, įgyvendintas 91 %. Siekiant kuo efektyviaupanaudoti valstyb÷s l÷šas, 2011 m. buvo nuolat analizuojami įmonių prašymai perskirstyti l÷šas,numatytas investicijų projektams įgyvendinti. 2011 m. 3 kartus tikslintas Susisiekimo ministerijos2011–2013 metų strateginis veiklos planas ir 6 kartus perskirstytos Valstyb÷s investicijų 2011–2013metų programoje numatytos l÷šos transporto, ryšių ir informacin÷s visuomen÷s pl÷tros investicijųprojektams įgyvendinti (tikslintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 21 d.įsakymas Nr. 3-104). Buvo patikslinti Susisiekimo ministerijos, Pasienio kontrol÷s punktųdirekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimoministerijos, Transporto investicijų direkcijos, VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto, VĮ TarptautinioVilniaus oro uosto, VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“investicijų projektai ir programos. Taip pat siekiant kuo geriau panaudoti valstyb÷s l÷šas 2011 m.nuolat buvo rengiami pasitarimai su projektų vykdytojais ir sprendžiamos kilusios problemos. Taileido maksimaliai panaudoti valstyb÷s l÷šas (valstyb÷s biudžeto ir ES paramos), skirtas transportosektoriaus investicijų projektams įgyvendinti.

13Valstyb÷s investicijų 2011–2013 metų programoje transporto, pašto, elektroninių ryšių irinformacin÷s visuomen÷s pl÷tros investicijų projektams įgyvendinti (neįskaitant viršplaniniųlikučių) buvo skirta 1 361 mln. Lt (1 039 mln. Lt – ES paramos l÷šų, 323 mln. Lt – valstyb÷sbiudžeto l÷šų kartu su pajamų iš mokesčių (259 mln. Lt) dalimi. 2011 m. panaudota 1 253,6 mln. Lt(752,1 mln. Lt – ES paramos l÷šų ir 501,4 mln. Lt valstyb÷s biudžeto/pajamų iš mokesčių l÷šų.Valstyb÷s l÷šos, numatytos 2011–2013 metų programoje, panaudotos 91 %. Pagrindin÷ priežastis,kad 2011 m. nevisiškai panaudotos valstyb÷s l÷šos, ta, kad buvo nustatyti kiti (v÷lesni) projektųparaiškų pateikimo terminai, atitinkamai keit÷si kitos su projektų įgyvendinimu susijusios datos,užsitęs÷ viešųjų pirkimų procedūros ir kt.Produkto kriterijus – įgyvendinami 64 investicijų projektų – įgyvendintas 117 % (įgyvendinti 75projektai). Būtina pažym÷ti, kad transporto infrastruktūros modernizavimo projektai yra sud÷tingi irdidel÷s apimties, tod÷l jų įgyvendinimas trunka ne vienerius metus. Siekiant užtikrinti, kadmaksimaliai būtų panaudotos valstyb÷s l÷šos (valstyb÷s biudžeto ir ES paramos), skirtos valstyb÷sinvesticijų programos projektams įgyvendinti, 2011 m. nuolat buvo analizuojami įmonių prašymaid÷l investicijų projektų tikslinimo.Trečiojo programos tikslo – formuoti nacionalinę transporto, pašto ir elektroninių ryšių politikąatsižvelgiant į Europos Sąjungos numatytus transporto, pašto ir elektroninių ryšių politikospagrindinius tikslus ir priemones – laukiamas rezultatas – nustatytais terminais įgyvendintos ESteis÷s perk÷limo ir įgyvendinimo plane numatytos priemon÷s. Šio rezultato pasiekti nepavyko, jisįgyvendintas 82 %.Nacionalinius teis÷s aktus derinant su ES teis÷s aktų reikalavimais 2011 m. buvo suplanuota 71priemon÷, 2011 m. faktiškai buvo įvykdytos 58 priemon÷s (82 %), 13 priemonių vykdomos.Įvykdytos šios 2011 m. suplanuotos priemon÷s:Priimti įstatymai:1. Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenųtransportu įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-1401.Perkeltos 1995 m. spalio 6 d. Tarybos direktyvos 95/50/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo keliaisvienodų tikrinimo procedūrų nuostatos.2. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 11, 13, 15 straipsniųpakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 13(1) straipsniu ir Įstatymo priedo papildymoįstatymas Nr. XI-1832.Perkeltos 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES d÷l keliųtransporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimosistemos nuostatos.3. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2, 5, 6, 9, 12, 22 straipsniųir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1334.Perkeltos 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB d÷lgeležinkelių infrastruktūros paj÷gumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkeliųinfrastruktūra ÷mimo ir saugos sertifikavimo nuostatos.4. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo ir jį keitusio įstatymopripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1597.Perkeltos 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/58/EB, iš dalieskeičiančios Tarybos direktyvą 91/440/EEB d÷l Bendrijos geležinkelių pl÷tros ir Direktyvą2001/14/EB d÷l geležinkelių infrastruktūros paj÷gumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsigeležinkelių infrastruktūra ÷mimo, nuostatos.

145. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 4(1), 25(1), 33(1) straipsniais ir 8,27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1595.Perkeltos nuostatos ir įgyvendinti reikalavimai šių ES teis÷s aktų: 2008 m. gruodžio 16 d. EuroposParlamento ir Tarybos direktyvos 2008/110/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/49/EEB d÷lsaugos Bendrijos geležinkeliuose (Saugos geležinkeliuose direktyva); 2001 m. vasario 26 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB d÷l geležinkelių infrastruktūros paj÷gumųpaskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ÷mimo ir saugos sertifikavimo;2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/58/EB, iš dalies keičiančiosTarybos direktyvą 91/440/EEB d÷l Bendrijos geležinkelių pl÷tros ir Direktyvą 2001/14/EB d÷lgeležinkelių infrastruktūros paj÷gumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkeliųinfrastruktūra ÷mimo; 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)Nr. 1370/2007 d÷l keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančioTarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70; 2007 m. spalio 23 d. EuroposParlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 d÷l geležinkelių keleivių teisių ir pareigų.6. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 3, 7, 8, 13, 14, 18 straipsnių, priedo pakeitimo irpapildymo, Kodekso papildymo 8(1) straipsniu įstatymas Nr. XI-1622.Įgyvendinti reikalavimai šių ES teis÷s aktų: 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybosreglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesin÷s vežimo kelių transportu veiklossąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB; 2009 m. spalio 21 d. EuroposParlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 d÷l bendrųjų patekimo į tarptautiniokrovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių; 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento irTarybos reglamento (EB) Nr. 1073/2009 d÷l bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimotolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB)Nr. 561/2006.7. Lietuvos Respublikos įstatymas d÷l Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir NorvegijosKaralyst÷s bendradarbiavimo palydovin÷s navigacijos srityje susitarimo ratifikavimo Nr. XI-1455.Įgyvendinti 2010 m. kovo 11 d. Tarybos sprendimo 2010/652/ES d÷l Europos Sąjungos bei josvalstybių narių ir Norvegijos Karalyst÷s bendradarbiavimo palydovin÷s navigacijos srityjesusitarimo pasirašymo ir laikino taikymo reikalavimai.Priimti Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimai:1. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 646 "D÷l LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 "D÷l pavojingų krovinių vežimokelių transportu Lietuvos Respublikoje" pakeitimo".Perkeltos 2010 m. rugs÷jo 2 d. Komisijos direktyvos 2010/61/ES, kuria Europos Parlamento irTarybos direktyvos 2008/68/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais priedai pirmąjį kartąpriderinami prie mokslo ir technikos pažangos, nuostatos.2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 647 "D÷l LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 84 „D÷l pavojingų krovinių vežimogeležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo“.Perkeltos 2010 m. rugs÷jo 2 d. Komisijos direktyvos 2010/61/ES, kuria Europos Parlamento irTarybos direktyvos 2008/68/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais priedai pirmąjį kartąpriderinami prie mokslo ir technikos pažangos, nuostatos.3. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1014 „D÷l LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2004 m. geguž÷s 19 d. nutarimo Nr. 611 „D÷l Viešosios geležinkeliųinfrastruktūros paj÷gumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ papildymo“.Perkeltos 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/58/EB, iš dalieskeičiančios Tarybos direktyvą 91/440/EEB d÷l Bendrijos geležinkelių pl÷tros ir Direktyvą2001/14/EB d÷l geležinkelių infrastruktūros paj÷gumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsigeležinkelių infrastruktūra ÷mimo, nuostatos.

154. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1018 „D÷l įgaliojimųsuteikimo E. Masiuliui“ (2011 m. spalio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos ir Tarptautin÷s jūrųorganizacijos bendradarbiavimo memorandumas d÷l dalyvavimo savanoriško Tarptautin÷s jūrųorganizacijos valstyb÷s nar÷s audito sistemoje).Perkeltos 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/21/EB d÷lv÷liavos valstyb÷s reikalavimų laikymosi nuostatos.5. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 1434 „D÷l keliųtransporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“.Įgyvendinti reikalavimai šių ES teis÷s aktų: 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybosreglamento (EB) Nr. 1071/2009 nustatančio bendrąsias profesin÷s vežimo kelių transportu veiklossąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB; 2009 m. spalio 21 d. EuroposParlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 d÷l bendrųjų patekimo į tarptautiniokrovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių; 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento irTarybos reglamento (EB) Nr. 1073/2009 d÷l bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimotolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB)Nr. 561/2006.6. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1764 „D÷l įgaliojimųsuteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą“.Perkeltos 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/12/EB d÷l oro uostųmokesčių nuostatos.7. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1523 „D÷l LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „D÷l pavojingų krovinių vežimokelių transportu Lietuvos Respublikoje“ pakeitimo“.Perkeltos 2010 m. rugs÷jo 2 d. Komisijos direktyvos 2010/61/ES, kuria Europos Parlamento irTarybos direktyvos 2008/68/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais priedai pirmąjį kartąpriderinami prie mokslo ir technikos pažangos, nuostatos.8. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1524 „D÷l LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1778 „D÷l Pavojingų kroviniųvežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu kontrol÷s tvarkos aprašopatvirtinimo“ pakeitimo“.Perkeltos 1995 m. spalio 6 d. Tarybos direktyvos 95/50/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo keliaisvienodų tikrinimo procedūrų nuostatos.9. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1528 „D÷l LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 84 „D÷l pavojingų krovinių vežimogeležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo“.Perkeltos 2010 m. rugs÷jo 2 d. Komisijos direktyvos 2010/61/ES, kuria Europos Parlamento irTarybos direktyvos 2008/68/EB d÷l pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais priedai pirmąjį kartąpriderinami prie mokslo ir technikos pažangos, nuostatos.Patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir įstaigų prie ministerijos vadovų įsakymai:1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 3-118 „D÷lRinkliavų už naudojimąsi oro uosto ir oro navigacijos paslaugomis Lietuvos Respublikos oroerdv÷je mok÷jimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. 3-215 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 3-71 „D÷l Geležinkeliųriedmenų ir konteinerių registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 3-233 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. geguž÷s 28 d. įsakymo Nr. 182 „D÷lbiudžetin÷s įstaigos Civilin÷s aviacijos administracijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. geguž÷s 2 d. įsakymas Nr. 3-257 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3-169 „D÷l

16Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitiktiesįvertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;5. Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir LietuvosRespublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. 1-139/D1-449/3-334 „D÷lLietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir LietuvosRespublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „D÷lLietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokyb÷srodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“;6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 3-357 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 3-87 „D÷l Keleiviniųlaivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 3-361 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 3-507 „D÷lLeidimų prad÷ti naudoti Lietuvos Respublikoje transeuropin÷s geležinkelių sistemos struktūriniusposistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;8. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. 3-365 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 3-314 „D÷l įgaliojimųLietuvos Respublikos vardu vykdyti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivųtechninę priežiūrą bei apžiūrą ir išduoti tai patvirtinančius dokumentus suteikimo tvarkos“pakeitimo“;9. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 3-374 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 3-06 „D÷l LietuvosRespublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybin÷s v÷liavos kontrol÷s LietuvosRespublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;10. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 3-404 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 3-318 „D÷lbiudžetin÷s įstaigos Lietuvos saugios laivybos administracijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;11. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 3-431 „D÷lTechninių prižiūr÷tojų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“;12. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 3-444 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3-37 „D÷lGeležinkelio įmonių (vež÷jų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų saugos sertifikavimo taisykliųpatvirtinimo“ pakeitimo“;13. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 28 d. Nr. 3-459 „D÷l LietuvosRespublikos susisiekimo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 3-297 „D÷l Reikalavimųgeležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemoms patvirtinimo“ pakeitimo“;14. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 3-461 „D÷l Jūrųlaivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatų patvirtinimo“;15. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. rugs÷jo 12 d. įsakymas Nr. 3-537 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 3-301 „D÷l LietuvosRespublikos jūrų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;16. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. rugs÷jo 12 d. įsakymas Nr. 3-538 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 3-461 „D÷l Jūrų laivųavarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;17. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 3-728 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 480 „D÷l laivųįrenginių sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ;18. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 3-784 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. rugs÷jo 16 d. įsakymo Nr. 3-517 „D÷l LietuvosRespublikos civilin÷s aviacijos specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;19. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 3-787 „D÷lLietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3-586 „D÷l

17Transeuropin÷s geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisykliųpatvirtinimo“ pakeitimo;20. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr.V-134 „D÷l Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d.įsakymo Nr. V-61 „D÷l reikalavimų keleiviniams laivams patvirtinimo“ pakeitimo“;21. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011 m.lapkričio 4 d. įsakymas Nr. V-438 „D÷l kelių infrastruktūros saugumo valdymo gairiųpatvirtinimo“;22. Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m.balandžio 28 d. įsakymas Nr. 2B-174 „D÷l motorinių transporto priemonių ir jų priekabų purslųtaškymo ribojimo sistemų tipo patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“;23. Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m.lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 2B-463 „D÷l Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimoministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 2B-292 „D÷l Vairuotojo liudijimoišdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;24. Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. sausio9 d. įsakymas Nr. 2B-14 „D÷l Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijosviršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 „D÷l Techninių motorinių transportopriemonių ir jų priekabų reikalavimų“ pakeitimo“.25. Valstybin÷s geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. geguž÷s16 d. įsakymas Nr. V-304 „D÷l Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros paj÷gumusturinio reikalavimų“;26. Valstybin÷s geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. geguž÷s31 d. įsakymas Nr. V-342 „D÷l įgaliojimų suteikimo“;27. Valstybin÷s geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. liepos20 d. įsakymas Nr. V-440 „D÷l Techninio prižiūr÷tojo sertifikato formos patvirtinimo“;28. Valstybin÷s geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. liepos20 d. įsakymas Nr. V-441 „D÷l Techninių prižiūr÷tojų, pageidaujančių gauti techninio prižiūr÷tojo,atsakingo už prekinių vagonų, kurie naudojami 1520 mm v÷ž÷s pločio geležinkelių tinkle,sertifikatą, prašymų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;29. Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 4R-172„D÷l Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų plano patvirtinimo“;30. Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 4R-265 „D÷lParaiškų teikimo ir licencijų, kvalifikacijų, patvirtinimų išdavimo, atnaujinimo ir jų galiojimopratęsimo skrydžių vadovams ir skrydžių vadovams mokiniams tvarkos aprašo patvirtinimo“;31. Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 4R-309„D÷l Oro eismo vadybos rizikos klasifikavimo ir leistinų rizikos bei priimtinų saugos lygiųnustatymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“;32. Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 4R-331„D÷l sąnaudų priskyrimo maršruto ir terminalo paslaugoms kriterijų patvirtinimo“;33. Civilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. 4R-1 „D÷lCivilin÷s aviacijos administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 4R-135 „D÷l oronavigacijos paslaugų teik÷jų sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“Taip pat įvykdytos 2011 m. suplanuotos 9 dokumentin÷s priemon÷s, t. y. išsiųsti oficialūs raštaiEuropos Komisijai, pranešant apie ES teis÷s perk÷limą į nacionalinę teisę.Neįvykdytos (šiuo metu vykdomos) 2011 m. planuotos priemon÷s:Įstatymų projektai:1. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija)Nr. XIP-3151 (svarstomas Seime);

182. Lietuvos Respublikos prekybin÷s laivybos įstatymo 58 straipsnio, dešimtojo skirsnio pavadinimoir priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 58(1) straipsniu įstatymo projektasNr. XIP-3890 (svarstomas Seime);3. Lietuvos Respublikos prekybin÷s laivybos įstatymo papildymo 36(1) straipsniu ir Įstatymopriedo papildymo įstatymo projektas (analizuojamos institucijų pateiktos išvados);4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo įstatymoprojektas(analizuojamos institucijų pateiktos išvados);5. Lietuvos Respublikos administracinių teis÷s pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas(analizuojamos institucijų pateiktos išvados);6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymoprojektas + kodeksas Nr. XIP-3600 (svarstomas Seime, projektą teik÷ Teisingumo ministerija).Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimų projektai:1. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimo „D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2005 m.balandžio 13 d. nutarimo Nr. 403 „D÷l Kelių transporto priemonių technin÷s būkl÷s kontrol÷sLietuvos Respublikos keliuose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (pateiktas LRV);Įsakymų projektai:1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „D÷l Lietuvos Respublikos susisiekimoministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3-23 „D÷l Užsienio valstybių laivų valstybin÷s kontrol÷sLietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas(rengiamas);2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „D÷l Lietuvos Respublikos susisiekimoministro 2011 m. geguž÷s 2 d. įsakymo Nr. 3-257 „D÷l Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro2009 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3-169 „D÷l Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šiųtransporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“pakeitimo“ pakeitimo“ projektas (rengiamas);3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „D÷l techninių taisyklių sąrašo patvirtinimo“projektas (rengiamas);4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „D÷l Lietuvos Respublikos susisiekimoministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3-25 „D÷l civilinių orlaivių avarijų ir incidentųklasifikavimo, tyrimo ir pranešimų nuostatų“ pakeitimo“ projektas (rengiamas);5. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymo „D÷lLietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus2004 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. V-18 „D÷l darbo vietų aptv÷rimų automobilių keliuose instrukcijospatvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (rengiamas);6. Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo „D÷lValstybin÷s kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. vasario6 d. įsakymo Nr. 2B-35 „D÷l Bendrijos leidimų ir Bendrijos licencijų bei jų kopijų išdavimo irnaudojimo tvarkos bei keleivių vežimo savo sąskaita veiklos liudijimų išdavimo tvarkospatvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (rengiamas).Ketvirtas programos tikslas – atstovauti Lietuvos interesams ES ir tarptautinių organizacijųveikloje, pl÷toti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su užsienio valstyb÷mis Lietuvai aktualiaistransporto ir ryšių klausimais. Šio tikslo įgyvendinimą parodo pasiektas rezultatas – Lietuvossusisiekimo interesams atstovauta 18 tarptautinių organizacijų (planuota 15). Aktyviai dalyvautaES institucijų (Komisija, Taryba) darbo grupių ir komitetų veikloje, palaikyti nuolatiniai ryšiai sutransporto ir ryšių srityje veikiančiomis nevalstybin÷mis organizacijomis, bendradarbiauta suEuropos Parlamentu, rengiant Lietuvos pozicijas ir svarstant ES dokumentus transporto ir ryšiųklausimais. 2011 m. buvo surengti 273 (planas 200) Lietuvos Susisiekimo ministerijos ir kitųinstitucijų susitikimai su užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų vadovaujančiais darbuotojais,

19darbo grupių pos÷džiai, kuriuose buvo sprendžiami aktualūs dvišaliai ir daugiašaliai transporto,pašto ir elektroninių ryšių srities klausimai.2011 m. Lietuvos nuolatin÷je atstovyb÷je Europos Sąjungoje dirbo du transporto ataš÷ ir vienastelekomunikacijų ir pašto ataš÷. Specialieji ataš÷ pad÷jo įgyvendinti Lietuvos Respublikostransporto ir ryšių politiką pagal Susisiekimo ministerijos kompetenciją, atstovavo Lietuvosinteresams, dalyvavo organizuojant renginius d÷l bendradarbiavimo su Europos Parlamentu,organizavo Susisiekimo ministerijos vadovyb÷s ir atsakingų darbuotojų vizitus į Briuselį ir ESpareigūnų vizitus į Lietuvą.2011 m. vyko intensyvus bendradarbiavimas su užsienio valstyb÷mis transporto ir ryšių srityse.Prioritetas buvo skiriamas sprendžiant dvišalius klausimus su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu,Ukraina, Azerbaidžanu, Gruzija bei kitomis NVS valstyb÷mis, siekiant didinti tranzitinių kroviniųapimtis bei sprendžiant klausimus d÷l geresnių sąlygų sukūrimo krovinių gabenimui per Lietuvosteritoriją.Kaip ir ankstesniais metais didelis d÷mesys buvo skiriamas aktyvinant bendradarbiavimą su KinijosLiaudies Respublika, vienas iš rezultatų – daugiašalių pastangų aktyvinti tranzitinių krovinių tarpEuropos ir Azijos srautus d÷ka 2011 m. spalio 28 d iš Kinijos pajud÷jęs šaudyklinis konteinerinistraukinys „Saul÷“, gabenantis 41 konteinerį su kompiuterine technika, kuris Lietuvą pasiek÷ per 13dienų, o galutinį savo tikslą Belgijos Antverpeno miestą traukinys pasiek÷ dar po šešių dienų.Traukinio „Vikingas“ klausimas buvo aptariamas įvairiuose lygiuose tiek sprendžiant problemaskylančias Ukrainos uostuose, tiek siekiant pritraukti kitų šalių krovinius Baltijos ir Juodosios jūrųregionuose. 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje buvo suorganizuotas Koordinacin÷s Tarybos d÷lkrovinių vežimo maršrutu Baltijos jūra – Juodoji jūra pl÷tros pos÷dis.2011 m. lapkričio 22-24 d. Lietuvoje lank÷si Gruzijos transporto ministr÷s V. Kobaliosvadovaujama delegacija, susitikimų metu ministrai nutar÷ skatinant krovinių vežimą tarp abiejųšalių, diegti pažangias technologijas transporto srityje, sudaryti palankias sąlygas intermodaliniamspervežimams, krovinių gabenimui naudojant įvairias transporto rūšis, buvo pasirašyti susitarimaid÷l bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi tarp Klaip÷dos ir Gruzijos uostų (Batumio ir Poti).Buvo aktyviai dalyvauti ir globaliuose transporto formatuose : 2011 m. geguž÷s 23-25 d. Leipcigevykusiame Tarptautinio transporto forumo (ITF) ministrų susitikime ir spalio 23-26 d. Kinijojevykusiame II-ajame ASEM transporto ministrų susitikime.Pl÷tojant regioninį bendradarbiavimą 2011 m. gruodžio 7 d. Taline vykusiame Baltijos šaliųtransporto ministrų susitikime buvo pasirašyta Ketinimų deklaracija, nutarta steigti bendrą įmonę„Rail Baltica“ klausimams spręsti, kviesti prie jos prisijungti ir projekto dalyvę Lenkiją.2011 m. spalio m÷nesį Lietuvoje lankęsi Tarptautin÷s jūrų organizacijos (IMO) auditoriai atlikoauditą, kurio išvados leis padidinti pasitik÷jimą su Lietuvos v÷liava plaukiojančiais laivais bei laivųsavininkų konkurencingumą.2011 m. Lietuvos transporto ir ryšių sektoriaus interesus Rusijoje atstovavo Transporto ataš÷, kurisįgyvendino Lietuvos Respublikos transporto bei ryšių politiką pagal Susisiekimo ministerijoskompetenciją, aktualiais klausimais dirbo su kompetentingomis RF institucijomis, atstovavoLietuvos interesams tarptautin÷je organizacijoje TRACEKA, dalyvavo organizuojant Susisiekimoministerijos vadovyb÷s ir kitų darbuotojų susitikimus su Rusijos atstovais, aktyviai dalyvavotransporto konferencijose, seminaruose ir kt. renginiuose.

202 lentel÷. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programos įgyvendinimo rezultataiVertinimokriterijauskodasProgramos tikslų, uždavinių vertinimo kriterijųpavadinimai ir mato vienetaiMetinisplanasĮvykdytaĮvykdymoprocentas1 tikslas. Įgyvendinti valstyb÷s transporto, pašto irelektroninių ryšių politikąR-08-01-01 Rezultato:Susisiekimo ministerijos efektyvus valdymoišlaidų naudojimas (% nuo visos sistemosasignavimų)0,8 0,86 107,5P-08-01-01-01P-08-01-01-02R-08-02-01P-08-02-01-01R-08-03-01P-08-03-01-01R-08-04-01P-08-04-01-01Produkto:Nustatytais terminais įvykdytos Vyriausyb÷sprogramos 2008–2012 m. nuostatosReguliuojamai sričiai pl÷toti reikiamų teis÷s aktųparengimas (%)2 tikslas. Užtikrinti transporto infrastruktūrostinklo modernizavimo administravimąRezultato:Biudžeto l÷šų, skirtų investiciniams projektamsįgyvendinti, panaudojimas (%)Produkto:Įgyvendinamų investicijų projektų, numatytųinvesticijų projektų įgyvendinimo programose,skaičius3 tikslas. Formuoti nacionalinę transporto, pašto irelektroninių ryšių politiką atsižvelgiant į EuroposSąjungos numatytus transporto, pašto irelektroninių ryšių politikos pagrindinius tikslus irpriemonesRezultato:Nustatytais terminais įgyvendintos ES teis÷sperk÷limo ir įgyvendinimo plane numatytospriemon÷s (%)Produkto:Transporto, pašto ir elektroninių ryšių srityjeiškeltų bylų Teisingumo Teisme skaičius4 tikslas. Atstovauti Lietuvos interesams ES irtarptautinių organizacijų veikloje, pl÷toti dvišalį irdaugiašalį bendradarbiavimą su užsieniovalstyb÷mis Lietuvai aktualiais transporto ir ryšiųklausimaisRezultato:Atstovauti Lietuvos susisiekimo sistemosinteresamstarptautin÷se organizacijose (org. sk.)Produkto:Surengta susitikimų ir darbo grupių pos÷džių tarpLietuvos Susisiekimo ministerijos ir kitųinstitucijų su užsienio valstybių, tarptautiniųorganizacijų vadovaujančių darbuotojų,sprendžiant aktualius dvišalius ir daugiašalius100 100 10075 100 125100 91 9164 75 117100 82 820 0 10015 18 120200 273 136,5

21klausimus transporto, pašto ir elektroninių ryšiųsrityse, susitikimų, pos÷džių skaičius3 lentel÷. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programos asignavimų panaudojimasAsignavimaiPatvirtinti(patikslinti)asignavimai, tūkst.LtPanaudotiasignavimai, tūkst.LtAsignavimųpanaudojimas,procentaisIš viso asignavimų programai (1+2) 19847 17565,3 88,5Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikosvalstyb÷s biudžetas:19847 17565,3 88,5Iš jo:1.1. bendrojo finansavimo l÷šos1.2. ES ir kitos tarptautin÷sfinansin÷s paramos l÷šos1.3. tikslin÷s paskirties l÷šos irpajamų įmokos2. Kiti šaltiniai (ES finansin÷parama projektamsįgyvendinti ir kitos teis÷taigautos l÷šos)319 192,2 60,31808 1089 60,2131 113,3 86,51.2. Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tros programa (01 11)Programą administravo Susisiekimo ministerija, vykd÷ Valstybin÷ geležinkelio inspekcija prieSusisiekimo ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Geležinkelių apsaugos želdiniai“ ir VšĮ„Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:- pasiekti geležinkelių transporto bendruosius saugos tikslus, kuriuos nustato EuroposSąjungos Komisija (11-01);- užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką (11-02);- užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir teiktiasmenims kokybiškas administracines paslaugas (11-03);- užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei (11-04);- užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie vež÷jams yra komerciškainenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas (11-05);- užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir pl÷trą (11-06);- prižiūr÷ti geležinkelių apsaugos želdinių zoną (11-07);- užtikrinti saugų siaurojo geležinkelio keleivinių traukinių eismą, kokybišką infrastruktūrosrenovaciją ir pl÷trą (11-08).1.2.1. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino Valstybin÷ geležinkelio inspekcija prie Susisiekimoministerijos:- pasiekti geležinkelių transporto bendruosius saugos tikslus, kuriuos nustato EuroposSąjungos Komisija (11-01);- užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką (11-02);- užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir teiktiasmenims kokybiškas administracines paslaugas (11-03).

22Valstybin÷ geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija),įgyvendindama programos pirmąjį tikslą – pasiekti geležinkelių transporto bendruosius saugostikslus, kuriuos nustato Europos Sąjungos Komisija, 100 proc. pasiek÷ geležinkelių transportobendrųjų saugos tikslų.Inspekcija, įgyvendindama antrąjį programos tikslą – užtikrinti geležinkelių sistemos sąveiką,pasiek÷, kad būtų 100 proc. uždrausti naudoti nesąveikūs, neatitinkantys reikalavimų struktūriniaiposistemiai, t.y. buvo surašytas 1 įpareigojimas, draudžiantis naudoti geležinkelio pervažą.Įgyvendindama trečiąjį programos tikslą – užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie viešosiosgeležinkelių infrastruktūros ir teikti asmenims kokybiškas administracines paslaugas, Inspekcijanegavo n÷ vieno pagrįsto skundo ir siekiamą tikslą įgyvendino.Inspekcija pagal kompetenciją konsultavo ūkio subjektus ir teik÷ jiems metodinę pagalbą.Konsultacijos d÷l statinių projektų ir teis÷s aktų reikalavimų išaiškinimai buvo teikiami kiekvienąkartą vertinant ūkio subjektų pateiktų paraiškų ar prašymų atitiktį teis÷s aktų reikalavimams.Daugiausia konsultacijų reikalaujantys teis÷s aktai buvo susiję su reikalavimais saugos valdymosistemoms, techninių prižiūr÷tojų sertifikavimu, traukinio mašinistų sertifikavimo sistema irstatybos projektais. Metodin÷ pagalba taip pat buvo teikiama atliekant ūkio subjektų patikrinimus.Patikrinimų metu ūkio subjektams buvo aiškinamos teis÷s aktų nuostatos, teikiami pasiūlymai, kaipgali būti vykdoma jų geležinkelių transporto ūkin÷ komercin÷ veikla. Inspekcija taip pat pareng÷ irsavo interneto svetain÷je paskelb÷ dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų į juos sąrašą,kuriuo gali naudotis visi ūkio subjektai.2011 m. buvo parengtas ir Inspekcijos interneto svetain÷je paskelbtas 2011 m. planuojamų tikrintiūkio subjektų sąrašas, kuriuo vadovaujantis buvo atlikti prižiūrimos srities patikrinimai. 2011 m.Inspekcija atliko 14 geležinkelių infrastruktūros objektų patikrinimų, 2 eismo organizavimo irvaldymo patikrinimus, 13 įmonių, kurių veikla susijusi su pavojingųjų krovinių vežimu,patikrinimų, 1 lokomotyvo brigados patikrinimą, 3 dokumentacijos patikrinimus, 16licencijuojamos veiklos patikrinimų, 5 geležinkelių įmonių (vež÷jų) ir geležinkelių infrastruktūrosvaldytojų sertifikavimo taisyklių reikalavimų vykdymų patikrinimus ir 22 statinių patikrinimus. D÷lteis÷s aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo asmenims 2011 m. buvopaskirta 11650 litų baudų ir 1 įpareigojimas, uždraudžiantis naudoti geležinkelio pervažą.Inspekcija nuolat atnaujina patikrinimų metu dažniausiai nustatomų pažeidimų sąrašą ir jį viešaiskelbia savo interneto svetain÷je.Inspekcija 2011 m. pereng÷ 2 įstatymų projektus, 4 Vyriausyb÷s nutarimų projektus, 16 LietuvosRespublikos susisiekimo ministro įsakymų projektų, pareng÷ ir patvirtino 22 Inspekcijos viršininkoįsakymus. Daugiausia teis÷s aktai buvo rengiami arba keičiami reformuojant geležinkelių riedmenųtechnin÷s priežiūros sistemos teisinį reguliavimą, kuriant ir įgyvendinant naują technin÷s priežiūrossistemą bei mažinant administracinę naštą ūkio subjektams. Be to, Inspekcija 2011 m. patikrino 65statinių projektus ir dalyvavo statybos užbaigimo komisijos darbe.Siekdama supaprastinti administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo ir administravimo procedūras irsumažinti administracinę naštą asmenims ir verslui, Inspekcija panaikino 66, supaprastino 10geležinkelių transporto informacinių įpareigojimų, mažinančių administracinę naštą ūkiosubjektams. Inspekcija taip pat patvirtino 20 teis÷s aktų, reglamentuojančių geležinkelių transportoūkio subjektų priežiūrą ir įtvirtinančių min÷tos srities reikalavimus. Be to, buvo atnaujintas teis÷saktų ir norminių dokumentų, susijusių su geležinkelių transporto valstybine priežiūra, sąvadas ir šiepakeitimai viešai paskelbti Inspekcijos interneto svetain÷je.

231.2.2. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino AB „Lietuvos geležinkeliai“:- užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei (11-04);- užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie vež÷jams yrakomerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas (11-05);- užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir pl÷trą (11-06).Įgyvendinant programos ketvirtąjį tikslą – užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimąvisuomenei, išankstiniais 2011 m. duomenimis, vietiniais traukinių maršrutais pervežta 8,6 proc.daugiau keleivių, nei planuota. Keleivių skaičiaus augimui įtakos tur÷jo eksploatuojami nauji,modernūs keleiviniai riedmenys – 4 nauji dviaukščiai elektriniai traukiniai maršrute Vilnius–Kaunas–Vilnius; 4 nauji dyzeliniai traukiniai RA-2 Šiaulių regione; 12 automotrisių 620MVilniaus, Kauno ir Šiaulių regionuose. Nuo 2011 m. geguž÷s 29 d. įsigaliojus naujam traukiniųeismo tvarkaraščiui, atsižvelgiant į keleivių srautų statistiką, pasiskirstymą savait÷s dienomis irsezoniškumą, buvo optimizuotas traukinių eismas maršrutuose Vilnius–Turmantas, Vilnius–Marcinkonys, Vilnius–Kaunas, Kaunas–Marijampol÷, Vilniaus geležinkelio stotis–TarptautinisVilniaus oro uostas. 2011 m. prad÷ta taikyti keleivių lojalumo programa naudojosi daugiau nei8,0 tūkst. keleivių, 13,2 proc. išaugo, lyginant su 2010 m., studentų kelionių skaičius.Siekiant penktojo tikslo – užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurievež÷jams yra komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas,subsidijuojamai keleivinių riedmenų ridai (vagonų km) vietiniais maršrutais gauti asignavimai(225,0 tūkst. Lt) padengia tik 0,2 proc. 2011 m. prognozuojamo keleivių vežimo nuostolio.Programos šeštojo tikslo – užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją irpl÷trą ne visi rezultato vertinimo kriterijai buvo pasiekti.Mauručių ir Kazlų Rūdos geležinkelio stočių rekonstrukcija nukelta į 2012 metus, kadangi būtinašio projekto įgyvendinimą suderinti su 2010 m. prad÷tu įgyvendinti projektu „Eismo valdymocentro įrengimas“.D÷l objektyvių (pvz. Miško įstatymo pataisos) ir subjektyvių (pvz., netinkamas projektuotojodarbas) priežasčių užsitęsus projektavimo darbams bei d÷l būtinyb÷s projektuojant atsižvelgti į kitusjau įgyvendintus projektus, projekto „Technin÷ pagalba (projektavimas) Vilnius–Kaunas keliomodernizavimui iki 160 km/h, antrojo kelio statybai ruožuose Kyvišk÷s–Valčiūnai ir Pušynas–Paneriai“ pabaigos darbai nukeliami į 2012 metus. D÷l šių priežasčių neįvykdytas kriterijus„Padidinti keleivinių traukinių greitį iki 160 km/h“.Produkto vertinimo kriterijus „Panaudotos valstyb÷s biudžeto l÷šos viešosios geležinkeliųinfrastruktūros valdytojo paskolų aptarnavimo išlaidų (paskolų grąžinimo išlaidų, palūkanų, paskolųadministravimo mokesčių), dengiamų iš rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkeliųinfrastruktūra mažinimui (tūkst. Lt)“ nors įvykdytas 100 proc. (šio kriterijaus įvykdymui planuotapanaudoti ir panaudota 500 tūkst. Lt), tačiau tai sudaro tik 1,1 proc. viso l÷šų poreikio.1.2.3. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino AB „Geležinkelių apsaugos želdiniai“:- prižiūr÷ti geležinkelių apsaugos želdinių zoną (11-07).Septintojo programos tikslo įgyvendinimui didelę reikšmę tur÷jo atliekamų darbų kokyb÷, darbųatlikimas laiku. Tai užtikrino saugų geležinkelių transporto eismą bet kuriuo paros ir metų laiku irsudar÷ prielaidas keleivių ir geležinkeliais vežamų krovinių srautų did÷jimui. Geležinkelioapsauginių želdinių tvarkymas – tai nuolatinis apsaugos zonos reikiamos būkl÷s palaikymas:sausų, pasenusių ir saugiam eismui pavojų keliančių medžių šalinimas, medžių ir krūmųgen÷jimas, savaiminių sąžalynų valymas, dirvožemio tvarkymas, priešgaisrin÷s juostos arimas,

24vandens telkinių pakraščių tvarkymas, naujų želdinių sodinimas, v÷jovartų šalinimas, miškųsaugojimas nuo kenk÷jų ir nuo savavališko jų kirtimo.1.2.4. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“:- užtikrinti saugų siaurojo geležinkelio keleivinių traukinių eismą, kokybišką infrastruktūrosrenovaciją ir pl÷trą (11-08).Pasiektas aštuntojo programos tikslo rezultatas – 100 % saugiai įvykdyti visi keleivinių traukiniųreisai, kurių 2011 m. VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ atliko 127, tarp jų buvo 20 šventiniųir edukacinių kelionių, 54 reguliarios ir 53 užsakomosios kelion÷s. Tačiau šiam tikslui nustatytiuždaviniai nevisiškai įvykdyti. Pervežtų keleivių skaičius d÷l 2010 m. prasid÷jusių ir sustojusiųinfrastruktūros tvarkybos darbų pagal investicinį projektą „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldoir turizmo objekto, pl÷tra 2009–2011 metais“ sumaž÷jo. Nebaigti tvarkomieji statybos darbai ribojogalimybes pl÷toti turizmą iš Panev÷žio stoties. Tod÷l vietoj planuotų 2011 m. pervežti 9800 keleiviųpervežta 8222 keleiviai.4 lentel÷. Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimo bei infrastruktūros pl÷tros programosįgyvendinimo rezultataiVertinimo kriterijų reikšm÷sVertinimo Programos tikslų, uždaviniųkriterijaus vertinimo kriterijų pavadinimai ir MetinisĮvykdytakodasmato vienetaiplanas11-01 1 tikslas. Pasiekti geležinkeliųtransporto bendruosius saugos tikslus,kuriuos nustato Europos SąjungosKomisijaRezultato:R-11-01-01 Pasiekti geležinkelių transportobendrieji saugos tikslai (procentais)1-ajam uždaviniuiProdukto:P-11-01-01-01 1. Atliktų pavojaus kategorijųvertinimų skaičiusP-11-01-01-02 2. Tarpinstitucinio geležinkeliųtransporto eismo saugos planoprojekto parengimo skaičiusP-11-01-01-03 3. Asmenų veiklos priežiūros planoįgyvendinimas (procentais)P-11-01-01-04 4. Rizikos valdymo ir elektroniniųpaslaugų informacinių sistemųįdiegimo plano įgyvendinimas(procentais)2-ajam uždaviniuiProdukto:Metinioplanoįvykdymas%80 100 1006 6 1001 1 100100 100 100100 87 87P-11-01-02-01 1. Parengtų teis÷s aktų skaičius 10 29 2,9 kartoP-11-01-02-02 2. Dalyvautų Europos geležinkeliųagentūros darbo grupių veiklojeskaičius5 5 10011-02 2 tikslas. Užtikrinti geležinkeliųsistemos sąveiką

25Rezultato:R-11-02-01 Uždraustų naudoti nustatytų100 100 100nesąveikių, neatitinkančių reikalavimųstruktūrinių posistemių skaičius(procentais)1-ajam uždaviniuiProdukto:P-11-02-01-01 1. Patenkintų tinkamų paraiškų išduoti 100 100 100leidimus prad÷ti naudoti struktūriniusposistemius ir geležinkelių riedmenis,dalis (procentais)P-11-02-01-02 2. Įvykdytų geležinkelių sistemos 100 100 100struktūrinių posistemių naudojimopriežiūros plano dalis (procentais)2-ajam uždaviniuiP-11-02-02-01 1. Patenkintų tinkamų paraiškų100 100 100Lietuvos Respublikos geležinkeliųriedmenų ir konteinerių registre,Geležinkelių infrastruktūros registre,Traukinių mašinistų registreįregistruoti, išregistruoti, pakeistiregistro objekto duomenų, dalis(procentais)11-03 3 tikslas. Užtikrinti nediskriminacinęprieigą prie viešosios geležinkeliųinfrastruktūros ir teiktiasmenims kokybiškas administracinespaslaugasRezultato:R-11-03-01 Pagrįstų skundų skaičius (proc.) Ne daugiau 0 100kaip 5Produkto:1-ajam uždaviniuiP-11-03-01-01 1. Patenkintų tinkamų paraiškų100 100 100geležinkelio įmon÷ms (vež÷jams)skirti viešosios geležinkeliųinfrastruktūros paj÷gumus, dalis(procentais)P-11-03-01-02 2. Patvirtintų rinkliavų už naudojimąsi 1 1 100viešąją geležinkelių infrastruktūrakonkrečių dydžių skaičiusP-11-03-01-03 3. Patvirtintų traukinių eismo grafikų 1 1 100skaičius2-ajam uždaviniuiP-11-03-02-01 1. Laiku patenkintos fizinių asmenų 100 100 100paraiškos (procentais)P-11-03-02-02 2. Laiku patenkintos juridinių asmenų 100 100 100paraiškos (procentais)3-ajam uždaviniuiP-11-03-03-01 1. Įdiegtos naujos kompiuterin÷stechnikos arba atnaujintų darbo vietų1 2 2 kartus

26skaičiusP-11-03-03-02 2. Valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų 100 100 100kvalifikacijos k÷limo planoįgyvendinimas (procentais)11-04 4 tikslas. - Užtikrinti socialiai būtinųtransporto paslaugų teikimąvisuomeneiRezultato:R-11-04-01 Lengvatin÷mis sąlygomis pervežtų 1270,6 1400,1 110,2keleivių skaičius (tūkst. keleivių)Produkto:P-11-04-01-01 Suteikta važiavimo nuolaidų suma 9195 9195 100(tūkst. Lt)11-05 5 tikslas. Užtikrinti keleivių vežimopaslaugų teikimą tais maršrutais, kurievež÷jams yra komerciškai nenaudingi,tačiau būtini visuomenei, taikantnustatytus tarifus ir sąlygasRezultato:R-11-05-01 Vietinio susisiekimo maršrutais 3450,7 3747,6 108,6pervežtų keleivių skaičius (tūkst.keleivių)Produkto:P-11-05-01-01 Subsidijuojama keleivinių riedmenų 0,1 0,2 200rida (vagonų km.) vietiniais maršrutais(proc.)11-06 6 tikslas. Užtikrinti LietuvosRespublikos geležinkeliųinfrastruktūros renovaciją ir pl÷trąRezultato:R-11-06-01-01 Padidinti keleivinių traukinių greitį 160 0 0km/hR-11-06-01-02 Rekonstruoti Rokų ir Jiesios2 2 100geležinkelio stotis, vnt.R-11-06-01-03 Modernizuoti Mauručių ir Kazlų 2 0 0Rūdos stotis, vnt.R-11-06-01-04 IA koridoriaus ruožo Radviliškis- 5 5 100Pag÷giai-v.s. infrastruktūrosatstatymas ir modernizacija (I etapas)projektui-rekonstruoti kelią, km.R-11-06-01-05 Pagaminti kelmatį vagoną, vnt. 1 1 100R-11-06-01-06 Rekonstruoti akmeninius-arkinius 2 2 100tiltus, vnt.Produkto:P-11-06-01- Įgyvendinamų projektų skaičius 13 17 130,801-01 (infrastruktūros modernizavimas irpl÷tra)P-11-06-01- Įgyvendinamų projektų skaičius 6 6 10001-02 (eismo saugumo gerinimas)11-07 7 tikslas. Prižiūr÷ti geležinkeliųapsaugos želdinių zoną

27Rezultato:11-07-01 Geležinkelių apsaugos želdinių zona 98 98 100atitiks nustatytus saugos,priešgaisrinius bei kokyb÷sreikalavimus (procentais)Produkto:P-11-07-01-01 Gaisrų prevencijai atlikti2750 2750 100mineralizavimo (arimo) darbusgeležinkelių apsauginių želdiniųjuostoje (2,5-4 m pločio juostoje), kmP-11-07-01-02 Avarijų ir užpustymų prevencijai 196,5 206,5 105atlikti apsauginių želdiniųugdomuosius kirtimus bei sanitariniuskirtimus geležinkelio apsauginiųželdinių juostoje (25 m pločiojuostoje), kmP-11-07-01-03 Medžių, keliančių gr÷smę eismui, 6922 7129 103šalinimas, vnt.11-08 8 tikslas. Užtikrinti saugų siaurojogeležinkelio keleivinių traukiniųeismą, kokybišką infrastruktūrosrenovaciją ir pl÷trąRezultato:11-08-01 Saugiai įvykdyti traukinių reisai 100 100 100(proc.)Produkto:11-08-01-01 Pervežtų keleivių skaičius (vnt.) 9800 8222 83,911-08-01-02 Apsilankiusių siaurojo geležinkelioekspozicijose žmonių skaičius (vnt.)15500 21570 139,25 lentel÷. Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tros programosasignavimų panaudojimasAsignavimaiPatvirtinti(patikslinti)asignavimai, tūkst.LtPanaudotiasignavimai, tūkst.LtAsignavimųpanaudojimas,procentaisIš viso asignavimų programai 234253,6 215444,5 92Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikosvalstyb÷s biudžetas:234253,6 215444,5 92Iš jo:1.1. bendrojo finansavimol÷šos1.2. ES ir kitostarptautin÷s paramos l÷šos1.3. Specialiųjų programųl÷šos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai219525,6 200717,7 91,4

281.3. Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas bei infrastruktūros pl÷tra (01 10).Programą administravo Susisiekimo ministerija, vykd÷ VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uostodirekcija, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija ir Lietuvos saugios laivybos administracija.Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:- tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo,efektyvumo ir saugumo (10-01);- garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose užtikrinant nustatytuskokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius (10-02);- stiprinti teis÷s aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą(10-03);- dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivųprevencijos standartus (10-04).1.3.1. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcija:- tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo,efektyvumo ir saugumo (10-01).Įgyvendinant programos pirmą tikslą VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Uostodirekcija) siekia tobulinti uosto infrastruktūrą, padidinti uosto konkurencingumą, efektyvumą irsaugumą, kuris atitiktų tarptautinius standartus gabenant krovinius ir keleivius.Uosto direkcija 2011 metais gavusi asignavimus iš valstyb÷s biudžeto pagal šią programą numat÷prad÷ti įgyvendinti naujus ir vykdyti tęstinius projektus nurodytus 6 lentel÷je.6 lentel÷. VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2011 m. investicijų projektai2011 m. Įvykdymo2011 metaispanaudotos procentasProjekto pavadinimasplanuotos ESl÷šos mln.l÷šos, mln. LtLt1. Keleivinių ir krovininių keltų13,1terminalo infrastruktūros įrengimas2. Privažiavimo kelių sutvarkymas įmultimodalinių krovinių terminaluspietin÷je uosto dalyje. Kairių g. nuoskirtingo lygio sankryžos Taikosprospekto su Kairių gatve iki Klaip÷doskanalo rekonstrukcija (su 110 kV orin÷s 9,9linijos kabeliavimu). Kairių g.automobilių tilto per Klaip÷dos kanaląrekonstrukcija. Kairių gatv÷s (vakariniskelias) nuo Klaip÷dos kanalo ikigeležinkelio pervažos rekonstrukcija3. Pietin÷s dalies geležinkeliųpertvarkymas atkarpoje nuo Varn÷nųgatv÷s iki Nev÷žio gatv÷s. II etapas –geležinkelio kelio įrengimas šalia esamokelio Nr. 201 nuo Varn÷nų g. ikiSulup÷s g.3,3(iš jų 1,92010 m.pereinamiejilikučiai)4. Klaip÷dos valstybinio jūrų uostolaivybos kanalo gilinimas ir platinimas31,15. Mažųjų ir pramoginių laivų 5,21 30,3

29prieplaukos statyba ir akvatorijosgilinimas6. Privažiavimo kelių sutvarkymas įmultimodalinių krovinių terminaluspietin÷je uosto dalyje. Perk÷los g.(įskaitant automobilių tiltą perKlaip÷dos kanalą) nuo įvažiavimo įVakarų laivų gamyklą iki konteineriųterminalo rekonstrukcija1,3(2010 m.pereinamiejilikučiai)1,3 100Iš viso asignavimai 2011 m. (1+6) 63,9 2,3 3,6Iš jų:2010 m. pereinamieji ES l÷šų likučiai 3,2 2,3 71,92011 m. buvo vykdomi du toliau nurodyti tęstiniai investicijų projektai, kuriems finansavimas buvoskirtas iš 2010 m. ES pereinamųjų likučių.Projekto „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietin÷je uostodalyje. Perk÷los g. (įskaitant automobilių tiltą per Klaip÷dos kanalą) nuo įvažiavimo į Vakarų laivųgamyklą iki konteinerių terminalo rekonstrukcija“ darbai baigti 2010 m. 2011 m I-II ketv. buvoįvykdytos visos statybos užbaigimo procedūros (statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2011-04-27)ir 2011-06-30 galutinai atsiskaityta su rangovu. 2011 m suplanuotos šiam projektui l÷šospanaudotos, projektas įgyvendintas. Rekonstruota 1654 m kelių.Projektui „Pietines dalies geležinkelių pertvarkymas atkarpoje nuo Varn÷nų iki Nev÷žio g. II etapas– geležinkelio kelio įrengimas šalia esamo kelio Nr. 201 nuo Varn÷nų g. iki Sulup÷s g.“ numatytų2011 m dalis l÷šų buvo nepanaudota d÷l netinkamų oro sąlygų, techninio projekto koregavimo, joekspertiz÷s bei statybos leidimo koregavimo, atsižvelgiant į kito programos priemon÷s pareišk÷joAB „Lietuvos geležinkeliai“ jau atliktus darbus, techninius nesklandumus su elektros kabeliu,atsiradusius d÷l netinkamai padarytos topografin÷s nuotraukos, taip pat d÷l būtinyb÷s gauti leidimąiš AB „Lietuvos geležinkeliai“ išardyti iešmą Nr. 521, siekiant sujungti KVJUD ir AB „Lietuvosgeležinkeliai“ naujai įrengtas geležinkelio kelio Nr. 209 atkarpas, d÷l užtrukusio gyventojųiškeldinimo iš gyvenamųjų namų adresu Merkio g. 1, 4 bei Mituvos g. 2, trukdančių įgyvendinti šįprojektą, ir leidimo nurašyti šiuos nekilnojamuosius daiktus gavimo, d÷l aptikto 10 kV elektroskabelio priklausančio AB „Lesto“, ir jo išk÷limo būtinyb÷s, d÷l būtinyb÷s prijungti laikinąvandentiekį prie namo esančio adresu Mituvos g. 2.Visos problemos ir kliūtys buvo pašalintos ir geležinkelio kelio įrengimo darbai buvo vykdomitoliau. 2011-09-27 rangovas praneš÷ apie darbų užbaigimą. Tačiau iki šiol statybos užbaigimo aktasn÷ra pasirašytas, kadangi Klaip÷dos visuomenes sveikatos centras negali pasirašyti projektostatybos užbaigimo akto nes ne visi gyvenamojo namo Mituvos g. 2 gyventojai yra iškeldinti kaiptai numatyta projekto sprendimuose. 2011-11-28 Uosto direkcija kreip÷si į TID d÷l projekto veiklųpabaigos datos nuk÷limo iki 2012-12-31. Susisiekimo ministerija prašymui pritar÷ iš dalies ir siūl÷nustatyti projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos datą 2012-07-02. 2011-12-29 pasirašytas projektofinansavimo ir administravimo sutarties pakeitimas d÷l projekto veiklų įgyvendinimo pabaigosnuk÷limo iki 2012-07-02. Uosto direkcija 2011-12-27 kreip÷si i Sveikatos apsaugos ministeriją d÷lobjekto statybos užbaigimo akto pasirašymo, nenugriovus Mituvos g. 2 gyvenamojo namo. Siekiantsumažinti geležinkelio eismo keliamą triukšmą iki leistinų ribų, Uosto direkcija Mituvos g. 2gyvenamojo namo gyventojams numato įrengti akustinę sienutę.2011 m. asignavimai, skirti planuotiems investiciniams projektams įgyvendinti, nepanaudoti d÷ltoliau išvardintų priežasčių. Programos įgyvendinamų tikslų rezultatai nepasiekti (žiūr÷ti 7 lentel÷).

30Dalis l÷šų (13,1 mln. Lt, t. y. 21,5 % visos suplanuotos ES paramos l÷šų sumos 2011 m.) buvonumatyta projektui „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“. Šios l÷šosnepanaudotos d÷l užsitęsusių dokumentų derinimo procedūrų su Europos Komisija d÷l galimosvalstyb÷s pagalbos. Negavus Europos Komisijos sprendimo d÷l paramos intensyvumo, n÷ragalimyb÷s teikti paraiškos ir gauti ES paramos l÷šų. Derinant šio projekto dokumentaciją, buvo 2metus vykos oficialus susirašin÷jimas su Europos Komisija d÷l valstyb÷s pagalbos elemento beiprojekto finansavimo intensyvumo ES l÷šomis. Šiuo metu laukiama Europos Komisijos sprendimod÷l ES paramos skyrimo ir intensyvumo nustatymo.Atsižvelgiant į tai, kas prieš tai išd÷styta, susisiekimo ministro 2011-10-04 įsakymu Nr. 3-603 šioprojekto paraiškos pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2012-03-30. Susisiekimo ministro 2011-05-31 įsakymu Nr. 3-325 buvo perskirstytos ES paramos l÷šos tarp šio projekto ir projekto„Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas“, atsižvelgiant į Valstyb÷sprojektų planavimo ir atrankos komisijos rekomendaciją (2011-05-12, protokolas Nr. 8-48) ir Uostodirekcijos 2011-04-14 raštą Nr. UD-1.2.4-1624.Jeigu Europos Komisija priims sprendimą d÷l ES paramos skyrimo ir nustatys ES paramosintensyvumą, paraišką ES paramai gauti planuojama pateikti laiku, t. y. iki 2012-03-30. Tačiaujeigu Europos Komisija pateiks papildomų klausimų ar prašymą pateikti papildomą medžiagą,Uosto direkcija bus priversta kreiptis į Susisiekimo ministeriją su prašymu atid÷ti šio projektoparaiškos pateikimo terminą.2010 m. buvo baigtos viešųjų pirkimų (toliau – VP) procedūros d÷l statybos darbų rangovoparinkimo, statinio statybos technin÷s priežiūros paslaugų ir statinio projekto vykdymo priežiūrospaslaugų teik÷jų parinkimo. 2010-08-26 pasirašyta rangos sutartis, 2010-08-27 pasirašyta sutartis sustatinio statybos technin÷s priežiūros paslaugų teik÷ju, 2010-08-23 – su projekto vykdymopriežiūros paslaugų teik÷ju. 2010 m. buvo atliekami parengiamieji darbai. 2011 m. vyko ir šiuometu toliau tęsiami dumblo nusiurbimo nuo nepralaidžios pirso šaknies dalies darbai, montuojamosmetalin÷s sijos, sukalti poliai pirso piršto ir palų zonose, poliai užpilami sm÷liu, betonuojami poliųkamščiai. Taip pat atliekami plokščių montavimo, gelžbetoninio antstato betonavimo darbai.Montuojamos surenkamos gelžbetonin÷s apdailos plokšt÷s nuo plaukiojančių priemonių.Darbai šiuo metu atliekami iš nuosavų Uosto direkcijos l÷šų. Pasirašius projekto finansavimo iradministravimo sutartį, tinkamų l÷šų dalis bus kompensuojama iš ES paramos l÷šų, kai busnustatytas finansavimo ES fondų l÷šomis intensyvumas.Pagal projekto „Pietin÷s dalies geležinkelių pertvarkymas atkarpoje nuo Varn÷nų iki Nev÷žio g. IIetapas – geležinkelio kelio įrengimas šalia esamo kelio Nr. 201 nuo Varn÷nų g. iki Sulup÷s g.“pirminį techninį projektą, kurio pagrindu buvo teikta Uosto direkcijos paraiška d÷l projektofinansavimo, statomas geležinkelio kelias Nr. 209 tur÷jo prasid÷ti nuo iešmo Nr. 523 r÷minio b÷giopradžios ir tęstis iki iešmo Nr. 520 r÷minio b÷gio pradžios. Tačiau iešmas Nr. 523 įrengtasrekonstruojant geležinkelio kelią Nr. 201 ir viaduką (projekto užsakovas – AB „Lietuvosgeležinkeliai“), Uosto direkcijos numatomo statyti geležinkelio kelio Nr. 209 ilgis sutrump÷jo nuo1,00 km iki 0,92 km. D÷l to buvo pakoreguotas techninis projektas, kuriame kelias Nr. 209(užsakovas – Uosto direkcija) prasideda nuo iešmo Nr. 522 ir tęsiasi iki iešmo Nr. 520. 2010-08-09atlikta šio techninio projekto ekspertiz÷. 2010-09-23 išduotas pakoreguotas objekto statybosleidimas. Dalis l÷šų buvo nepanaudota d÷l netinkamų oro sąlygų, atsiradusios būtinyb÷s koreguotitechninį projektą, atlikti jo ekspertizę ir koreguoti statybos leidimą, atsižvelgiant į kito programospriemon÷s pareišk÷jo AB „Lietuvos geležinkeliai“ jau atliktus darbus, techninius nesklandumus d÷lelektros kabelio, atsiradusius d÷l netinkamai padarytos topografin÷s nuotraukos.

31Be to, 2011-01-21 buvo pasirašytas projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimas Nr.1 d÷l pasikeitusio projekto steb÷senos rodiklio: pasikeitus rekonstruojamo kelio ilgiui, pasikeit÷projekto vert÷ ir, atitinkamai, tinkamų finansuoti išlaidų apimtis. 2011-08-08 buvo pasirašytasprojekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimas Nr. 2 d÷l projekto veiklų įgyvendinimopabaigos nuk÷limo iki 2011-12-31.Įgyvendinant šį projektą, Uosto direkcijos naujai įrengiamo geležinkelio kelio Nr. 209 atkarpą buvobūtina sujungti su AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ naujai įrengta geležinkelio kelio Nr. 209 atkarpa,išardant iešmą Nr. 521. Min÷tas iešmas pagal techninį projektą yra įvardintas kaip laikinas. Iešmasbuvo būtinas d÷l geležinkelio kelio Nr. 209 sujungimo su esamu geležinkelio keliu Nr. 201 tol, kolUosto direkcija įrengs naują geležinkelio kelio Nr. 209 atkarpą. Gautas leidimas iš AB ,,Lietuvosgeležinkeliai“ d÷l iešmo Nr. 521 išardymo. Rangovas išard÷ min÷tą iešmą ir sujung÷ abigeležinkelio kelio Nr. 201 atkarpas į vieną bendrą geležinkelio kelią Nr. 209.Dalis 2011 m. suplanuotų ES l÷šų buvo nepanaudota taip pat d÷l užtrukusio gyventojų iškeldinimoprocedūrų, bei leidimo nurašyti nekilnojamuosius daiktus gavimo, d÷l aptikto 10 kV elektroskabelio, priklausančio AB „Lesto“, ir jo išk÷limo būtinyb÷s. Atliekant darbus pagal techninįprojektą, tur÷jo būti demontuojama esama vandentiekio linija ir Mituvos g. 2 gyventojai, atjungusvandentiekį, nebetur÷tų vandens. Projektuotojai suprojektavo ir pajung÷ laikiną vandentiekiotiekimą namui Mituvos g. 2.Didžioji dalis problemų ir kliūčių buvo pašalinta. Geležinkelio kelio įrengimo darbai atlikti. 2011-09-27 rangovas praneš÷ apie darbų užbaigimą. Tačiau iki šiol statybos užbaigimo aktas n÷rapasirašytas, kadangi Klaip÷dos visuomen÷s sveikatos centras negali pasirašyti projekto statybosužbaigimo akto, nes ne visi gyvenamojo namo Mituvos g. 2 gyventojai yra iškeldinti, kaip tainumatyta projekto sprendiniuose. 2011-11-28 Uosto direkcija kreip÷si į Transporto investicijųdirekciją (toliau – TID) d÷l projekto veiklų pabaigos datos nuk÷limo iki 2012-12-31. Susisiekimoministerija prašymui pritar÷ iš dalies ir siūl÷ nustatyti projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos datą2012-07-02. 2011-12-29 pasirašytas projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimasNr. 3 d÷l projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos nuk÷limo iki 2012-07-02. Uosto direkcija 2011-12-27 kreip÷si į Sveikatos ministerijos Visuomen÷s sveikatos departamentą d÷l objekto statybosužbaigimo akto pasirašymo, nenugriovus Mituvos g. 2 gyvenamojo namo. Siekiant sumažintigeležinkelio eismo keliamą triukšmą iki leistinų ribų, Uosto direkcija šalia gyvenamojo namoMituvos g. 2 numato įrengti akustinę sienutę. Kol n÷ra pasirašytas objekto statybos užbaigimoaktas, n÷ra galimyb÷s panaudoti likusių ES l÷šų, t. y. sumok÷ti rangovui sulaikytą sumą.Didžioji dalis l÷šų (31080,0 tūkst. Lt, t. y. 48,6 % visos suplanuotos ES paramos l÷šų sumos 2011m.) 2011 m. buvo skirtos projektui „Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas irplatinimas“. ES l÷šos nepanaudotos d÷l užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų, užtrukusio poveikioaplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitos derinimo procedūrų ir techninio projekto parengimodarbų. L÷šos buvo planuojamos, kai techninis projektas dar nebuvo parengtas. Tik po techninioprojekto parengimo paaišk÷jo preliminarūs projekto įgyvendinimo terminai bei jo skaičiuojamojivert÷. D÷l šių priežasčių projekto paraiškos pateikimo data buvo perkelta į 2011-10-28.2010-01-07 buvo atpl÷šti vokai PAV ir gilinimo darbų techniniam projektui parengti. Neatitikuskvalifikacinių ir privalomųjų bei pasiūlymo rengimo reikalavimų, pateikti pasiūlymai buvo atmesti.Buvo pakartotinai vykdomos viešųjų pirkimų procedūros. 2010-03-04 pasirašyta sutartis d÷l PAV,inžinerinių geologinių tyrin÷jimų bei gilinimo darbų techninio projekto parengimo. 2011-01-10PAV ataskaita pristatyta KRAAD tvirtinti. 2011-02-08 KRAAD pateik÷ pastabas d÷l PAVataskaitos, ataskaita buvo pakoreguota bei papildyta bei 2011-03-02 pakartotinai pristatytaKRAAD. 2011-03-09 KRAAD patvirtino PAV ataskaitą. Parengtas techninis projektas, kuris 2011-02-25 buvo pateiktas ekspertizei. 2011-03-25 gauta teigiama ekspertiz÷s išvada ir 2011-03-25

32techninis projektas buvo patvirtintas Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu. Viešųjųpirkimų dokumentai d÷l rangos darbų suderinti su TID. 2011-05-18 paskelbtas atviras konkursas d÷lrangos darbų vykdytojo parinkimo, vokai atpl÷šti 2011-07-07. 2011-10-12 buvo pasirašyta rangosdarbų sutartis. Numatomas gilinimo darbų sutarties vykdymo terminas – 12 m÷n. Šiuo metuvykdomi paruošiamieji darbai.2011-07-11 pasirašyta sutartis su projekto vykdymo priežiūros paslaugų tiek÷ju.Parengta viešųjų pirkimų dokumentacija d÷l FIDIC inžinieriaus ir projekto technin÷s priežiūrosvykdytojo parinkimo ir suderinta su TID. 2011-08-03 paskelbtas konkursas, 2011-09-19 įvyko vokųatpl÷šimo procedūra. Konkursas buvo nutrauktas 2011-09-26 d÷l to, kad pateiktas pasiūlymasneatitiko bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų. 2011 m. IV ketv. prad÷tos naujos VP procedūros.Vokai atpl÷šti 2012 m. sausio 12 d. Šiuo metu vertinami pasiūlymai.Susisiekimo ministro 2010-05-03 įsakymu Nr. 3-289 projektas buvo perkeltas iš rezervinių projektųsąrašo į finansuojamų projektų sąrašą. Susisiekimo ministro 2011-05-31 įsakymu Nr. 3-325 šioprojekto paraiškos pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2011-10-28, taip pat pakeistas projektopavadinimas į „Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas“ irperskirstyta ES parama tarp šio projekto ir projekto „Keleivinių ir krovininių keltų terminaloinfrastruktūros įrengimas“. 2011-10-04 įsakymu Nr. 3-603 perskirstytos ES paramos l÷šos tarp šioprojekto ir projekto „Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietin÷jeuosto dalyje. Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve ikiKlaip÷dos kanalo rekonstrukcija (su 110 kV orin÷s linijos kabeliavimu). Kairių g. automobilių tiltoper Klaip÷dos kanalą rekonstrukcija. Kairių gatv÷s (vakarinis kelias) nuo Klaip÷dos kanalo ikigeležinkelio pervažos rekonstrukcija“.Paraiška TID pateikta 2011-10-27. TID pateik÷ projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitąSusisiekimo ministerijai.Projektui „Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas“ 2011 m. buvonumatyta 5191 tūkst. Lt. Šios l÷šos nepanaudotos d÷l užtrukusių techninio projekto parengimodarbų bei VP procedūrų (d÷l to buvo perkelta paraiškos pateikimo data į 2011-09-30).Parengta ir su Aplinkos apsaugos departamentu suderinta PAV ataskaita, gauta teigiama išvada.Pagal patvirtintą PAV ataskaitą parengtas gilinimo darbų (III statybos etapo) techninis projektas,atlikta projekto ekspertiz÷. Priimtas LRV nutarimas d÷l sklypo prijungimo prie uosto teritorijos.2010-07-13 pasirašyta techninio projekto rangos sutartis. Teigiama ekspertiz÷s išvada gauta 2010-12-02. 2010 m. gruodžio m÷n. buvo parengti dokumentai statybą leidžiančiam dokumentui gauti,kurie 2011-01-27 buvo pristatyti Klaip÷dos miesto savivaldybei. Gautos pastabos, pakartotinaidokumentai pateikti 2011-04-26. Statybą leidžiantis dokumentas gautas 2011-05-30.2011-02-04 prad÷tos VP procedūros pagrindinių veiklų (gilinimo ir statybos darbų, technin÷spriežiūros ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų) rangovams parinkti. Parengti VP dokumentai irsuderinti su TID. 2011-03-30 TID informavo, kad, atsižvelgiant į objekto skaičiuojamąją kainą, ESl÷šų neliks projekto technin÷s priežiūros ir vykdymo priežiūros paslaugoms, tod÷l TID šių VPdokumentų nenagrin÷s.Sutartis d÷l projekto vykdymo priežiūros darbų I, II ir IV projekto etapų pasirašyta 2011-04-12, d÷lIII etapo darbų – 2011-04-18. 2011-04-22 paskelbtas atviras konkursas statinio statybos technineipriežiūrai ir FIDIC inžinieriaus funkcijoms vykdyti. Vokai su pasiūlymais atpl÷šti 2011-06-09,2011-08-10 pasirašyta sutartis. VP dokumentai d÷l statybos ir gilinimo darbų suderinti su TID

332011-05-02, 2011-05-11 paskelbtas atviras konkursas. Vokai su pasiūlymais d÷l rangos darbųatpl÷šti 2011-06-30, nustatytas laim÷tojas, 2011-09-06 pasirašyta sutartis.Galimybių studija ir paraiška ES struktūrinių fondų paramai gauti pateikta TID 2011-09-29 ir jis÷kmingai pra÷jo administracin÷s atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimo procedūras.Tačiau parengus ir Uosto direkcijos valdybai 2011-12-21 bei Susisiekimo ministerijos kolegijai2012-01-10 pritarus 2012–2014 metų strateginio veiklos plano projektui, kuriame numatyta 50proc. įmon÷s pelno įmoka į valstyb÷s biudžetą pagal 2011-12-01 priimto Lietuvos Respublikosvalstyb÷s ir savivaldyb÷s įmonių įstatymo pakeitimo nuostatas, sumaž÷jo Uosto direkcijosinvesticinių l÷šų apimtys, tod÷l planuojama atid÷ti finansiškai neatsiperkančių socialinių projektųįgyvendinimą. Susisiekimo ministrui patvirtinus įmon÷s 2012–2014 m. strateginį veiklos planą,projekto „Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas“ įgyvendinimasbus atid÷tas.Dalis l÷šų (9,9 mln. Lt, t. y. 15,6 % visos suplanuotos sumos 2011 m.) buvo numatyta projektui„Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietin÷je uosto dalyje.Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos, Taikos prospekto su Kairių gatve iki Klaip÷dos kanalorekonstrukcija (su 110 kV orin÷s linijos kabeliavimu). Kairių gatv÷s automobilių tilto per Klaip÷doskanalą rekonstrukcija. Kairių gatv÷s (vakarinis kelias) nuo Klaip÷dos kanalo iki geležinkeliopervažos rekonstrukcija“. Šios l÷šos buvo planuojamos daugiau nei prieš metus, tod÷l buvo sunkuįvertinti tikslią dokumentų parengimo, paraiškos pateikimo ir l÷šų panaudojimo terminą.Pradiniuose projekto planavimo dokumentuose projektas buvo planuojamas kaip 3 atskirų etapųprojektai. Siekiant efektyviai panaudoti ES ir Uosto direkcijos l÷šas bei palengvinti dokumentacijospateikimą ir derinimą, susisiekimo ministro 2011-03-09 įsakymu Nr. 3-146 trys projekto etapaibuvo sujungti į vieną, VP procedūros įvyko v÷liau, ir paraiškos pateikimo data atid÷ta iki 2011-09-30.2008–2010 metais parengti techniniai projektai, atliktos jų ekspertiz÷s, o 2011 m. I pusmetį gautivisų projekto etapų statybos leidimai. D÷l užsitęsusio dokumentacijos d÷l statybą leidžiančiodokumento išdavimo derinimo su Klaip÷dos miesto savivaldybe pagrindinių veiklų VP procedūrosbuvo atliktos tik 2011 m. III ketvirtį, pasirašytos pagrindinių veiklų sutartys (rangos darbų 2011-09-27). Šiuo metu rangovas rengia ir derina darbo projektus.VP dokumentai d÷l projekto vykdymo priežiūros dviejų projekto etapų: „Kairių g. automobilių tiltorekonstrukcija“ ir „Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos Taikos prospekto su Kairių g. ikiKlaip÷dos kanalo rekonstrukcija“ suderinti su TID 2011-06-09, 2011-07-12 pasirašyta sutartis.Projekto etapo „Kairių g. (vakarinis kelias) nuo Klaip÷dos kanalo iki geležinkelio pervažosrekonstrukcija“ vykdymo priežiūros paslaugos numatytos 2010-09-28 sutartyje kartu su šio etapotechninio projekto rengimo ir statybos leidimo gavimo paslaugomis.2011-07-06 paskelbtas atviras konkursas projekto technin÷s priežiūros ir FIDIC inžinieriausfunkcijų vykdytojui parinkti. Vokai atpl÷šti 2011-08-22, laim÷tojas nustatytas 2011-09-01, sutartispasirašyta 2011-10-17.2011-06-15 paskelbtas atviras konkursas rangos darbų rangovui parinkti. Vokai atpl÷šti 2011-08-02,sutartis pasirašyta 2011-09-27. Visi VP dokumentai suderinti su TID. Pagal pasirašytą rangossutartį rengiami darbo projektai.Be to, 2011 m. gruodžio m÷n. pasirašyta sutartis su AB „Lesto“ d÷l naujų vartotojų elektrosįrenginių prijungimo prie AB „Lesto“ elektros tinklų.

34Paraiška ES struktūrinei paramai gauti pateikta TID 2011-09-29. Paraiška s÷kmingai pra÷joadministracin÷s atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimus. Susisiekimo ministras 2011-12-16įsakymu Nr. 3-781 skyr÷ projektui ES paramos l÷šų. Derinamas trišal÷s finansavimo ir administravimosutarties projektas. Numatoma sutartį pasirašyti 2012 m. I ketvirtį.1.3.2. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino VĮ Vidaus vandens kelių direkcija:- garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose užtikrinant nustatytuskokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius (10-02).VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija), vykdydama programos antrą tikslą, siek÷išlaikyti vidaus vandenų kelių būklę pagal nustatytus reikalavimus, vykd÷ farvaterio ženklinimo,vagos valymo, hidrografijos ir infrastruktūros priežiūros darbus, laivų ir mechanizmų remontą.Pasiruošimo navigacijai metu atliktas minimalus einamasis vidaus vandenų kelių priežiūrosdarbuose eksploatuojamų laivų ir kitų mechanizmų, navigacinių ženklų remontas. 2011 metųnavigacija Lietuvos Respublikos valstybin÷s reikšm÷s vidaus vandenų kelyje Nemunu ir Kuršiųmariomis nuo Kauno iki Klaip÷dos d÷l sumaž÷jusio finansavimo buvo prad÷ta balandžio 25 d., t.y.m÷nesiu v÷liau nei įprastai. Navigacija baigta kaip ir planuota – lapkričio 9 d. D÷l nepakankamofinansavimo 2011 metais žemsiurb÷ „Nemunas – 11“ nebuvo eksploatuota.Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 1202 „D÷lKlaip÷dos ir Taurag÷s apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007–2015metų programos patvirtinimo“, 2011 metais išvalytos Rusn÷s, Kauk÷nų, Jonaičių, Šakūn÷lių irTatamiškių seklumos.Atlikti hidrologiniai skaičiavimai (Nemuno up÷s minimalūs ir maksimalūs seklumų gyliai,m÷nesiniai aukščiausi ir žemiausi vandens gyliai ir juos atitinkantys vandens lygiai, vandens lygių irledo režimo charakteristika ir kt.) sudar÷ 10 batimetrinių nuotraukų, iš viso 21,4 km. Atliktaslocmano žem÷lapio Neries up÷s ruože Kaunas–Vilnius (168 km) situacijos koregavimas, LietuvosRespublikos hidrografinio tinklo kartografavimas Neries up÷s ruože Vilnius–Kernav÷–Rukla–Kaunas 16 km² ir Kuršių mariose 9 km², iš viso 25 m 2 .Buvo tęsiamas ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo l÷šomis finansuojamo projekto VP2-4.5-SM-01-V-01-002 „Hidrotechninių statinių (bunų) rekonstrukcija tarptautin÷s reikšm÷s vidausvandenų kelio E41 ruože Kaunas–Atmatos žiotys. Rekonstrukcijos darbai“ įgyvendinimas. Projektometu, vadovaujantis techniniu projektu bei darbo projektu (darbo projektas rengiamas atskiriemsruožams), rekonstruojamos bunos, esančios Nemuno up÷s ruože nuo 126 km iki 106 km (nuoJurbarko tilto iki Viešvil÷s). Bunų rekonstravimo darbus vykdo rangovai UAB „Progressus group“ir UAB „Consena“, veikiantys jungtin÷s veiklos sutarties pagrindu, techninę ir projekto vykdymopriežiūrą vykdo atitinkamai UAB „Mantista“ ir UAB „Hidrosfera“. Bendra projekto vert÷ – 13 079tūkst. Lt. Projektą planuojama užbaigti 2012 m. Bunų rekonstravimo darbai buvo vykdomi I–ameruože nuo 126 km iki 122 km ir II–ame ruože nuo 122 km iki 113 km pagal šiems ruožamsparengtus darbo projektus. Bunų rekonstravimo darbai I ir II ruožuose, išskyrus tvirtinimą ikiprojektinio aukščio granitine skalda, užbaigti. Į sand÷liavimo aikštelę ties Mituvos kanalu vežamaskalda ir gargždas, kurie bus naudojami vykdant statybos darbus 2012 m.Toliau buvo vykdomos veiklos, susijusios su ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo l÷šomisfinansuojamų projektų „Naujos Marvel÷s krovinin÷s prieplaukos Kaune statyba. Technin÷sdokumentacijos parengimas“ ir „Naujos Marvel÷s krovinin÷s prieplaukos Kaune statyba. Statybosdarbai“ vykdymu. Projektas „Naujos Marvel÷s krovinin÷s prieplaukos Kaune statyba. Technin÷sdokumentacijos parengimas“ įgyvendintas 2011 m. pabaigoje, jo metu parengtas techninis projektas,

35atlikta šio projekto ekspertiz÷. Šio projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas vykdyti tolimesnę veiklą –projekto „Naujos Marvel÷s krovinin÷s prieplaukos Kaune statyba. Statybos darbai“ įgyvendinimą.2011 m. buvo vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2011 m. geguž÷s 11 d. nutarimu Nr. 547„D÷l hidrografinių darbų, reikalingų valstyb÷s sienai Nemuno up÷je demarkuoti, vykdymoprogramos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 58-2758), patvirtinta programa „Hidrografinių darbų,reikalingų valstyb÷s sienai Nemuno up÷je demarkuoti, vykdymas”, finansuojama iš Privatizavimofondo l÷šų. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 18 d. patvirtinta programossąmata bei 21-ame Bendros Lietuvos ir Rusijos demarkavimo komisijos pos÷dyje patvirtintasLietuvos ir Rusijos valstyb÷s sienos hidrografinių darbų vykdymo planas 2011–2012 metams.Vykdant šią programą atlikti hidrografiniai darbai Lietuvos ir Rusijos pasienio 109 km ruožeNemuno up÷je ir jos atšakoje Skirvyt÷je nuo Smalininkų iki Skirvyt÷s žiočių, kurių paskirtis –užtikrinti, kad būtų tinkamai pasiruošta demarkuoti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijosvalstybių sieną Nemuno up÷je ir jos atšakoje Skirvyt÷je. Galutinis šio darbo produktas – 100planšetų (mastelis 1:2000), kuriuose išbraižytos Nemuno up÷s ir jos atšakos Skirvyt÷s gylių linijos,pažym÷ta farvaterio vidurio linija. Šie darbai bus tęsiami 2012 m., kadangi parengti dokumentaitur÷s būti derinami ir koreguojami, siekiant gauti suderintus rezultatus su Rusijos Federacijostarnybomis, vykdžiusiomis analogiškus darbus Nemuno up÷je ir jos atšakoje Skirvyt÷je.1.3.3. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino Lietuvos saugios laivybos administracija:- stiprinti teis÷s aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą(10-03);- dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos bei taršos iš laivųprevencijos standartus (10-04).Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) vykdydama programos trečiątikslą 2011 m. atliko 64 laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstyb÷s v÷liava, inspektavimus (iš viso89 inspektavimai). Tai sudaro 45,7 % nuo visų 2011 m. sausio 1 d. Jūrų laivų registre įregistruotųlaivų skaičiaus (per metus pagal planą turi būti patikrinta 35 % nuo bendro įregistruotų laivųskaičiaus). Klaip÷dos uoste d÷l neatitikties saugios laivybos reikalavimams sulaikytas 1 laivas. D÷lto, kad šie laivai dirba ne tik Klaip÷dos uoste ir ne visuomet užsuka į registracijos uostą, n÷ragalimybių inspektuoti visų laivų. Tačiau, esant galimybei, pvz. atliekant vertinimus pagal privalomųkodeksų reikalavimus, stengiamasi atlikti tokių laivų inspektavimus, kad būtų užtikrinama Jūrųlaivų registre įregistruotų laivų kontrol÷ ir taip vykdomi tarptautin÷se konvencijose numatyti šaliesįsipareigojimai.Administracija, vykdydama Tarptautiniame saugaus valdymo kodekse (toliau – ISM) nustatytusreikalavimus, privalo užtikrinti, kad visos paraiškas d÷l vertinimo pateikusios kompanijos būtųaudituotos, periodiškai vertinti laivybos kompanijų laivus. 2011 m. buvo atlikti 6 tokie laivyboskompanijų vertinimai ir 22 laivų vertinimai pagal pateiktas paraiškas. Dar 4 vertinimus pagal ISMkodekso nuostatas ir pateiktus prašymus atliko Administracijos įgaliotos klasifikacin÷s bendrov÷s.Administracija, vykdydama ISPS kodekso reikalavimus, atliko 24 laivų vertinimus.2011 m. Paryžiaus MoU uostuose buvo atlikti 64 laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstyb÷s v÷liava,patikrinimai, sulaikytas 1 laivas. Tai sudaro 1,56 % nuo visų patikrintų laivų skaičiaus. 47 % laivųpatikrinimų metu buvo pareikštos pastabos.Atlikti UAB „Det Norske Veritas“, UAB „Bureau Veritas Lit.“, UAB „Germanischer Lloyd“ ir„ABS Europe LTD filialas“ veiklos vertinimai.Siekiant užtikrinti tarptautinių saugios laivybos reikalavimų laikymąsi laivuose pagalįsipareigojimus ES ir Paryžiaus MoU, Administracija, vykdydama valstybinę laivų kontrolę uoste,

36turi vykdyti susisiekimo ministro įsakyme nustatytus inspektavimų įpareigojimus. Rodiklis, kad permetus turi būti inspektuoti mažiausiai 25 % užsienio šalių laivų nuo visų į Lietuvos Respublikosuostus įplaukusių laivų individualių įplaukimų skaičiaus nuo 2011 m. sausio 1 d. pasikeit÷ d÷lnaujojo inspektavimo režimo įvedimo. 2011 m. į Lietuvos Respublikos uostus įplauk÷ 1 631 laivas.Pagal nustatytas laivų inspektavimo procedūras inspektuoti 182 užsienio šalių laivai. Tai yra11,16 % laivų nuo individualių įplaukimų skaičiaus. Ir tai sudaro 47 % nuo Lietuvai pereinamuosius metus priskirto inspektuoti laivų skaičiaus (387 I ir II pirmenyb÷s laivų). Įskaitinių Ipirmenyb÷s laivų inspektavimų praleista nebuvo. Inspektuoti 93 % II pirmenyb÷s laivų. Pagal šiuosrodiklius susisiekimo ministro įsakyme nustatyti įpareigojimai yra įvykdyti. 1 laivui d÷l joneatitikties tarptautiniams saugios laivybos reikalavimams nebuvo leista išplaukti iš Klaip÷dosuosto.2011 m. užregistruota 12 pranešimų apie avarijas, incidentus bei laivybos taisyklių pažeidimus.Atlikti jūrų laivų „ALKA“, „RYTAS“, „AKVILö“, „ATLANT“, „CAPELLA“, „756“, „LISCOGLORIA“, „ASTA“, „LISCO PATRIA“, „DZŪKAS/MEZHENETS“ avarijų, taip pat laivybostaisyklių pažeidimų tyrimai.2011 m. Administracija planine tvarka patikrino 40 % atestuotų arba licencijuotų ūkio subjektųveiklą ir įvykd÷ 102 planinius patikrinimus, taip pat buvo atlikti 7 neplaniniai atestuotų arlicencijuotų įmonių patikrinimai. Atliko 5 mokymo įstaigų veiklos priežiūros auditus ir 11mokymo įstaigų inspektavimus. Įvyko visi planuoti egzaminai (planuota ne mažiau kaip 40)jūrininkų kompetencijai įvertinti – įvykdyti 48 egzaminai. Egzaminuota daugiau negu planuotatod÷l, kad buvo didelis jūrininkų, kurie tur÷jo atnaujinti savo kompetencijos liudijimus, srautas,tod÷l buvo vykdomi papildomi egzaminai.Administracija vykd÷ saugios laivybos kontrol÷s reidus vidaus ir pakrančių vandenyse vidausvandenų transporto priemonių patikrinimus, kad būtų užtikrinta jų atitiktis tarptautinių irnacionalinių teis÷s aktų reikalavimams bei išaiškinti galimi saugios laivybos reikalavimųpažeidimai (planuota ne mažiau kaip 20 reidų, atlikta – 29).Siekdama programos ketvirto tikslo Administracija Lietuvos Respublikos įstaigoms beitarptautin÷ms organizacijoms 2011 m. pateik÷ šiuos pasiūlymus, susijusius su saugios laivybospolitikos formavimu:1. D÷l Tarptautin÷s darbo organizacijos 2003 m. konvencijos Nr. 185 „D÷l jūrininkųnacionalinių asmens pažym÷jimų (pataisyta)“ ratifikavimo tikslingumo.2. D÷l elektroninių laivo liudijimų ir kitų dokumentų naudojimo.3. D÷l nuostatų, įtrauktinų į Nacionalin÷s susisiekimo pl÷tros programos projektą.4. D÷l nuostatų, įtrauktinų į Azerbaidžano Respublikos Vyriausyb÷s ir Lietuvos RespublikosVyriausyb÷s susitarimo projektą.5. D÷l Gruzijos jūrininkų mokymo, rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo, siekiantpripažinti kvalifikacijos pažym÷jimus.6. D÷l direktyvos 2009/21/EB 8 straipsnio reikalavimų įgyvendinimo LietuvosRespublikoje.7. D÷l 2010 m. birželio 1 d. Komisijos direktyvos 2010/36/ES, iš dalies keičiančios EuroposParlamento ir Tarybos direktyvą 2009/45/EB D÷l keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų,perk÷limo į nacionalinę teisę.8. D÷l 2011 m. rugs÷jo 2 d. Komisijos direktyvos 2011/75/ES, kuri iš dalies keičia Tarybosdirektyvą 96/98/EB D÷l laivų įrenginių perk÷limo į nacionalinę teisę.9. D÷l direktyvos 2011/15/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2002/59/EB, įdiegiantiBendrijos laivų eismo steb÷senos ir informacijos sistemą, nuostatų įgyvendinimo.10. D÷l Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/59/EB D÷l uostų pri÷mimoįrenginių įgyvendinimo.

3711. D÷l laivų balastinių vandenų ir nuos÷dų valdymo ir kontrol÷s priemonių, skirtų išvengtikenksmingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų.12. D÷l TJO MSC 90-oje komiteto sesijoje, kuri vyks 2012 m. geguž÷s 16–25 d.,planuojamų priimti sprendimų.Kartu su kitomis ES valstyb÷mis Tarptautinei jūrų organizacijai pateikti pasiūlymai, susiję su saugialaivyba bei taršos iš laivų prevencija:1. MARPOL IV priedo pataisos, susijusios su Baltijos jūros paskelbimu specialiąja zonapagal šį priedą. HELCOM bendradarbiavimo platforma d÷l uosto pri÷mimo įrenginių Baltijos jūroje(dokumentas MEPC 62/INF.20).2. Pasiūlymas peržiūr÷ti rezoliuciją A.486(XII), kurioje pateikiamos rekomendacijos d÷latitinkamai parengtų jūrų locmanų teikiamų paslaugų Šiaur÷s jūroje, Lamanšo sąsiauryje irSkagerake (dokumentas MSC 90/25/2).3. Kodekso d÷l pripažintųjų organizacijų tobulinimas ir Privalomų Tarptautin÷s jūrųorganizacijos priemonių įgyvendinimo kodekso pataisos (dokumentas MSC 89/12/2).4. Aplinkraščio MSC.1/Circ.1371, kuriame pateikiamas kodeksų, rekomendacijų, gairių irkitų neprivalomų priemonių saugos ir apsaugos klausimais sąrašas, atnaujinimas (dokumentas MSC89/INF.8).5. Gair÷s d÷l laivo valdymo sertifikato atnaujinimo po pertraukos saugaus valdymosistemoje d÷l laivo stov÷jimo jo nenaudojant tam tikrą laiką (dokumentas MSC 89/INF.7).6. Gairių d÷l galimų avarinių situacijų laive identifikavimo sistemos pataisos (dokumentasMSC 89/INF.6).7. Peržiūr÷tų gairių, skirtų ISM kodekso įgyvendinimui, pataisos (dokumentas MSC89/INF.4).8. ISM kodekso efektyvumo ir patogumo vartotojui didinimas (dokumentas MSC 89/22/9).9. Gairių kompanijoms d÷l ISM kodekso praktinio įgyvendinimo pataisos (dokumentasMSC 89/INF.5).10. ISM kodekso įgyvendinimo efektyvumo gerinimas (dokumentas MSC 89/INF.3).11. Pasiūlymo keisti 1976 m. Konvencijos d÷l atsakomyb÷s pagal jūrinius reikalavimusribojimo 1996 m. protokolo nustatytas atsakomyb÷s ribas, vadovaujantis Protokolo 8 straipsniu,svarstymas (dokumentas LEG 99/4).12. Rezoliucijos MEPC.159(55) peržiūra. Baltijos jūros valstybių Jūrų aplinkos apsaugoskomitetui pateikta informacija ir pasiūlymai d÷l nuotekų apdorojimo įrenginių technologijų irstandartų, susijusių su maistinių medžiagų kiekio nuotekose mažinimu (dokumentas DE 55/17).Administracijos atstovai dalyvavo Tarptautin÷s jūrų organizacijos Asambl÷jos, Jūrų saugumo, Jūrųaplinkos apsaugos, Teis÷s komitetų sesijose, Paryžiaus MoU TEG ir Komiteto darbe, EuroposKomisijos komitetų darbe, kasmetiniame Baltijos šalių jūrinių administracijų darbiniamesusitikime, kuris vyko Latvijoje. Administracija organizavo Susitarimo memorandumo d÷lsupakuotų pavojingų krovinių vežimo ro-ro tipo laivais Baltijos jūra 33-iąją konferenciją, kuriojebuvo patvirtinti atitinkami memorandumo priedų pakeitimai. Lietuvoje vyko Paryžiaus savitarpiosupratimo memorandumo 51-asis uosto valstyb÷s kontrol÷s seminaras, kuris rengiamas patyrusiemsuosto valstyb÷s kontrol÷s inspektoriams.2011 m. spalio 10–14 dienomis Lietuvoje buvo s÷kmingai atliktas Tarptautin÷s jūrų organizacijos(toliau – TJO) auditas. Tai TJO valstyb÷s nar÷s savanoriškas auditas, kurio metu buvo tikrinama, arLietuvoje vykdomos TJO konvencijų ir su jomis susijusių privalomojo pobūdžio dokumentųnuostatos. Gavus galutinę audito ataskaitą ir pateikus koregavimo veiksmų planą bei informavusapie tai Europos Komisiją, laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstyb÷s v÷liava, bus laikomikeliančiais mažesnę riziką, tod÷l Europos Sąjungoje ir Paryžiaus MoU regiono uostuose businspektuojami rečiau.

387 lentel÷. Susisiekimo vandens keliais užtikrinimo bei infrastruktūros pl÷tros programosįgyvendinimo rezultataiVertinimokriterijaus kodasProgramos, tikslų, uždavinių, vertinimokriterijų pavadinimai ir mato vienetaiVertinimo kriterijų reikšm÷sįvykdyta10-011 tikslas. Tobulinti jūrų uostųinfrastruktūrą, siekiant maksimalausuostų konkurencingumo, efektyvumo irsaugumoRezultato:metinisplanasįvykdymoprocentasR-10-01-01R-10-01-02R-10-01-03R-10-01-04R-10-01-05R-10-01-06Bus sudarytos sąlygos įrengti modernų,ES reikalavimus atitinkantį keleivių irkrovinių terminalą (projektoįgyvendinimo % – ES l÷šųpanaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios)Bus sudarytos sąlygos saugiai irefektyviai transportuoti krovinius įmultimodalinius terminalus (projektoįgyvendinimo % – ES l÷šųpanaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios)Bus įrengta mažųjų ir pramoginių laivųprieplauka pietin÷je uosto dalyje(projekto įgyvendinimo % – ES l÷šųpanaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios)Bus parengti Šventosios valstybinio jūrųuosto projektiniai pasiūlymai irtechninis projektas (projektoįgyvendinimo % – ES l÷šųpanaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios)Bus įsteigtas Klaip÷dos viešasislogistikos centras (projektoįgyvendinimo % – ES l÷šųpanaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios).(Pastaba. Projekto įgyvendinimopabaiga numatyta 2014 m.)Bus subalansuotai vystoma uostoinfrastruktūra (krantin÷s, privažiavimokeliai, geležinkeliai), bus įrengtigeležinkelio keliai (projektoįgyvendinimo % – ES l÷šųpanaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios)27 0 066 21 3212 0 00 0 -0 0 -100 67 67

39R-10-01-07P-10-01-01-01P-10-01-02-01P-10-01-03-01P-10-01-04-01Bus sudarytos sąlygos saugiau plaukti irmanevruoti didiesiems laivams, t. y. busišgilinta ir praplatinta dalis uostoįplaukos kanalo (projekto įgyvendinimo% – ES l÷šų panaudojimas, augimotvarka nuo projekto įgyvendinimopradžios)Produkto:1 tikslo 1 uždavinys: Sudaryti tinkamassąlygas įrengti modernų, ESreikalavimus atitinkantį keleivių irkrovinių terminalą.Bus įrengta 950 metrų naudingo ilgiokrantinių (projekto įgyvendinimo % –ES l÷šų panaudojimas, augimo tvarkanuo projekto įgyvendinimo pradžios)1 tikslo 2 uždavinys: Sudaryti sąlygassaugiai ir efektyviai transportuotikrovinius į multimodalinius terminalus.Bus rekonstruota 4,5 km uostoprivažiuojamųjų automobilių kelių(projekto įgyvendinimo % – ES l÷šųpanaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios)1 tikslo 3 uždavinys: Padidinti laivųeismo saugumą Klaip÷dos uoste.Bus pastatyta 424 vietų prieplaukamažiesiems laivams pietin÷je uostodalyje (projekto įgyvendinimo % – ESl÷šų panaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios)1 tikslo 4 uždavinys: Sudaryti sąlygaskas 50 km jūros pakrant÷s tur÷tiprieglobsčio vietas mažiesiems laivams.Skatinti komercinę, jūrinio turizmo irpramoginę laivybą.Bus atlikti Šventosios valstybinio jūrųuosto paruošiamieji darbai,projektavimas (projekto įgyvendinimo% – ES l÷šų panaudojimas, augimotvarka nuo projekto įgyvendinimopradžios)1 tikslo 5 uždavinys: Skatinti prid÷tinęvertę uoste kuriančių įmonių veiklą,pl÷toti bendrą uosto ir Klaip÷dos miestoinfrastruktūrą.32 0 027 0 066 21 3212 0 00 0 -

40P-10-01-05-01P-10-01-06-01P-10-01-07-0110-02R-10-02-01P-10-02-01-01P-10-02-01-02P-10-02-01-03Bus parengta technin÷ dokumentacijaKlaip÷dos viešajam logistikos centruiįsteigti (projekto įgyvendinimo % – ESl÷šų panaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios)1 tikslo 6 uždavinys: Skatintisubalansuotą uosto infrastruktūros(krantinių, privažiavimo kelių,geležinkelių) vystymą.Bus įrengta 0,92 km geležinkelio kelių(projekto įgyvendinimo % – ES l÷šųpanaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios)1 tikslo 7 uždavinys: Padidinti didžiųjųlaivų plaukimo ir manevravimo uostesaugumą.Bus išgilinta iki 14,5 m ir praplatinta iki150 m dalis uosto įplaukos kanalo(projekto įgyvendinimo % – ES l÷šųpanaudojimas, augimo tvarka nuoprojekto įgyvendinimo pradžios)2 tikslas. Garantuoti laivybą LietuvosRespublikos vidaus vandenų keliuoseužtikrinant nustatytus kokybinius irkiekybinius vidaus vandenų keliųrodikliusRezultato:Eksploatuoti 384 km vidaus vandenų keliųvisą navigacijos laikotarpį (%)Produkto:Išlaikyti nustatytą navigacijos trukmę irbendrą eksploatuojamų vidaus vandenų keliųilgį (paros/km)Atlikti bunų rekonstravimo darbustarptautin÷s reikšm÷s vidaus vandenų kelioE41 ruože (km)Parengti techninę dokumentaciją naujosMarvel÷s krovinin÷s prieplaukos Kaunestatybai (kompl.)10-03 3 tikslas. Stiprinti teis÷s aktų,reglamentuojančių saugią laivybą,įgyvendinimo valstybinę priežiūrą.R-10-03-01R-10-03-02R-10-03-03Laivai, kuriems buvo atlikta valstyb÷sv÷liavos kontrol÷ ir valstybin÷ laivų kontrol÷Lietuvos uostuose, atitiks nustatytusreikalavimus (%).Patikrintų jūrininkų kvalifikacija atitinkatarptautinius reikalavimus (%).Patikrintos atestuotos įmon÷s atitinka jomskeliamus reikalavimus (%).0 0 -100 67 6732 0 0100 100 100199/384 199/384 100/10010 10 1001 1 100100 98,4* 98,4100 100 100100 100 100

41R-10-03-04R-10-03-05P-10-03-01-01P-10-03-01-02P-10-03-01-03P-10-03-01-04P-10-03-01-05P-10-03-02-01P-10-03-02-02P-10-03-02-03P-10-03-03-01P-10-03-03-02Bendro naudojimo vandens keliai yratinkami navigacijai (%).Patikrinti vidaus vandenų laivai, uostai irprieplaukos atitiks keliamus reikalavimus(%).3 tikslo 1 uždavinys. Užtikrinti jūrų laivųatitiktį tarptautiniams ir nacionaliniamssaugios laivybos reikalavimams.Priemon÷s:Bus patikrinti laivai, su LietuvosRespublikos v÷liava (patikrintų laivų, suLietuvos Respublikos v÷liava, % nuoLietuvos Respublikos jūrų laivų registreįregistruotų laivų skaičiaus).Užtikrinti laivybos kompanijų, pateikusiųparaiškas, vertinimą (%).Užtikrinti laivybos kompanijų laivų,pateikusių paraiškas, vertinimą (%).Bus atlikti įgaliotų klasifikacinių bendroviųauditai (atliktų auditų skaičius).Bus patikrinti užsienio laivai (patikrintųužsienio laivų % nuo įplaukusių į LietuvosRespublikos uostus laivų skaičiaus).3 tikslo 2 uždavinys. Užtikrinti jūrininkųparengimo ir jų kvalifikacijos atitiktįtarptautiniams reikalavimamsBus atlikti akredituotų mokymo įstaigųveiklos priežiūros auditai (auditų skaičius).Bus atlikti mokymo įstaigų vykdomųprogramų inspektavimai (inspektavimųskaičius).Bus organizuojami egzaminai jūrininkųkompetencijai įvertinti (egzaminų skaičius).3 tikslo 3 uždavinys. Užtikrinti įmonių,teikiančių paslaugas, susijusias su saugialaivyba, atitiktį nustatytiems reikalavimams.Bus atliktas atestuotų įmonių vykdomosveiklos patikrinimas (%).Bus išnagrin÷ti gauti skundai d÷l atestuotųįmonių netinkamai vykdomos veiklos (%).3 tikslo 4 uždavinys. Užtikrinti bendronaudojimo vandens kelių (BNVK)tinkamumą navigacijai.100 100 100100 100 10035 46 131100 100 10070 85 1214 4 10025/100 11,16/100 44,64/100ne mažiaukaip 5ne mažiaukaip 12ne mažiaukaip 405 10011 10048 12040 40 100100 100 100P-10-03-04-01 Bus pamatuoti BNVK plotai jūroje (%). 10 10 100P-10-03-04-02P-10-03-04-03Bus skelbiama navigacin÷ informacija irhidrografiniai duomenys (paskelbimodažnis).Bus operatyviai reaguojama į navigacinių irhidrografinių įrenginių gedimus, kurie busoperatyviai šalinami (įrenginių neveikimolaikas, dienomis).tą pačiądienątą pačiądieną100iki 15 iki 15 100

42P-10-03-05-01P-10-03-05-023 tikslo 5 uždavinys. Pagal kompetencijąvykdyti vidaus vandenų transporto valstybinįvaldymą.Bus vykdoma vidaus vandenų transportopriemonių saugios laivybos kontrol÷Lietuvos Respublikos vandenyse beipakrančių plaukiojimo rajone, vidausvandenų uostuose ir prieplaukose (reidųskaičius, vnt.).Bus priimti ir išnagrin÷ti vidaus vandenųtransporto priemonių ir jų pakabinamųjųvariklių savininkų prašymai įregistruoti,išregistruoti vidaus vandenų transportopriemones, pakeisti duomenis LietuvosRespublikos vidaus vandenų laivų registrebei atlikti technines apžiūras (%).10-04 4 tikslas. Dalyvauti tobulinant nacionaliniusir tarptautinius saugios laivybos bei taršos išlaivų prevencijos standartus.R-10-04-01P-10-04-01-01P-10-04-01-02Rezultato:Lietuvos saugios laivybos administracijosgauti nusiskundimai d÷l netinkamotarptautinių saugios laivybos reikalavimųįgyvendinimo (nusiskundimų skaičius).Produkto:4 tikslo 1 uždavinys. Dalyvauti rengiantLietuvos Respublikos bei tarptautinius teis÷saktų projektus; dalyvauti tarptautiniųorganizacijų darbe, atstovaujant teis÷tiemsLietuvos Respublikos interesams.Bus teikiami Lietuvos Respublikosįstaigoms bei tarptautin÷ms organizacijomspasiūlymai, susiję su saugios laivybospolitikos formavimu (pasiūlymų skaičius).Bus keliama darbuotojų kvalifikacija(k÷lusių kvalifikaciją darbuotojų skaičius).ne mažiaukaip 2029 145100 100 1000 0 100ne mažiaukaip 510 2005 17 3408 lentel÷. Susisiekimo vandens keliais užtikrinimo bei infrastruktūros pl÷tros programosasignavimų panaudojimasAsignavimaiPatvirtinti(patikslinti)asignavimai, tūkst.LtPanaudotiasignavimai, tūkst.LtAsignavimųpanaudojimas,procentaisIš viso asignavimų programai 82664,6 20739 25,1Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikosvalstyb÷s biudžetas:82664,6 20739 25,1Iš jo:1.1. bendrojo finansavimol÷šos1161 1160,9 100

431.2. ES ir kitos tarptautin÷sparamos l÷šos1.3. Specialiųjų programųl÷šos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai70530,6 8905,3 12,61.4. Civilin÷s aviacijos veiklos priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimoprograma (01 12). Programą administravo Susisiekimo ministerija, vykd÷ Civilin÷s aviacijosadministracija, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, VĮ „Kauno aerouostas“ ir VĮ TarptautinisPalangos oro uostas.Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:- kurti ir tobulinti civilin÷s aviacijos teisinę bazę, derinti ją su ES teisine baze (12 01);- vadovaujantis ICAO, ECAC, ES, EASA, Eurocontrol ir JAA standartais beirekomendacijomis vykdyti civilin÷s aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą. (1202);- mok÷ti labai svarbių asmenų skrydžių nesumok÷tas rinkliavas už naudojimąsi oro uostais iroro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdv÷je (12 03);- mok÷ti skrydžių, atliekamų orlaiviais, kurių leidžiama maksimali kilimo mas÷ mažesn÷ negudvi metrin÷s tonos, oro navigacijos maršruto rinkliavas (12 04);- užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, aptarnaujant labai svarbius asmenis Vilniaus oro uoste (1205);- užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti paslaugųteikimo kokybę; parengti naujų maršrutų iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skatinimo modelįsiekiant optimizuoti oro uosto veiklą (12 06);- 100% užtikrinti aviacijos saugumo ir skrydžių saugos bei verslo standartus tarptautiniameKauno oro uoste (12 07);- siekti tarptautinių skrydžių saugos standartų įgyvendinimo Tarptautiniame Palangos orouoste (12 08).1.4.1. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino Civilin÷s aviacijos administracija (toliau – CAA):- kurti ir tobulinti civilin÷s aviacijos teisinę bazę, derinti ją su ES teisine baze (12 01);- vadovaujantis ICAO,ECAC, ES, EASA, Eurocontrol ir JAA standartais beirekomendacijomis vykdyti civilin÷s aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą. (1202);- mok÷ti labai svarbių asmenų skrydžių nesumok÷tas rinkliavas už naudojimąsi oro uostais iroro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdv÷je (12 03);- mok÷ti skrydžių, atliekamų orlaiviais, kurių leidžiama maksimali kilimo mas÷ mažesn÷ negudvi metrin÷s tonos, oro navigacijos maršruto rinkliavas (12 04).Siekiant programos pirmojo tikslo, CAA kuriama ir nuolat tobulinama Lietuvos Respublikoscivilin÷s aviacijos teisin÷ baz÷ sudaro sąlygas pl÷toti saugią ir veiksmingą Lietuvos civilinęaviaciją, atitinkančią ES ir tarptautinius reikalavimus bei pagrindinius aviacijos politikos principus,tikslus ir kriterijus. 2011 m. d÷l kintančių ir naujų tarptautinių reikalavimų, parengta daugiau neiplanuota nacionalinių teis÷s aktų bei jų pakeitimų. Buvo parengta ir pateikta susisiekimo ministruitvirtinti 10 teis÷s aktų projektų, aktyviai dalyvauta, rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷snutarimo projektą d÷l Oro erdv÷s organizavimo taisyklių pakeitimo bei rengiant Skrydžių taisykliųnaują projektą.Antrojo programos tikslo siekiama kontroliuojant ir prižiūrint, kaip laikomasi priimtuose teis÷saktuose nustatytų aviacijos saugos ir saugumo reikalavimų, keliant ir palaikant personalo

44kvalifikaciją bei viešojo administravimo geb÷jimus, aprūpinant kompiuterine technika beispecialiąja programine įranga. Antrasis programos tikslas yra nuolatinio pobūdžio ir tęsiamas.Šiam programos tikslui vertinti parinktas rezultato kriterijus – maž÷ja žūčių bendrosios aviacijos irpavojingų incidentų transporto aviacijos srityse; civilin÷ aviacija apsaugoma nuo neteis÷tos veikos.2011 m. bendrieji Lietuvos oro transporto saugos rodikliai išliko geri, Civilin÷s aviacijosadministracijos prižiūrimi orlaiviai skraid÷ saugiai – žmonių aukų išvengta.CAA reguliavimo srityje 2011 m. pabaigoje buvo 12 sertifikuotų civilin÷s aviacijos vež÷jų, 1patvirtinta orlaivių gamybos ir 1 projektavimo organizacija, 19 patvirtintų technin÷s priežiūrosorganizacijų, 31 aerodromas, turintis tinkamumo naudoti pažym÷jimus (iš jų 4 tarptautiniai orouostai), 2 sertifikuoti oro navigacijos paslaugų teik÷jai, 1500 civilin÷s aviacijos specialistų, turinčiųgaliojančios licencijas (nuo 2011 m. kovo m÷nesio CAA nebelicencijuojami l÷ktuvų palydovai) , 27akredituotos aviacijos mokymo įstaigos, 9 patvirtinti aviacijos saugumo instruktoriai 732 orlaiviai,įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre.Kaip ir kasmet padaug÷jo CAA vykdomos priežiūros subjektų ir objektų. Įsigaliojus naujiems ESreglamentams atsirado daugiau prievolių CAA įgyvendinti jų vykdymo priežiūrą. 2011 m. atliktadaugiau SAFA patikrinimų, kadangi nuo 2011 m. SAFA programą vykdančioms šalims EASAnustat÷ minimalų metinį SAFA patikrinimų skaičių.2011 m. sertifikuotos 3 naujos tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos organizacijos pagal Mdalies G poskyrius reikalavimus, 3 technin÷s priežiūros organizacijos pagal 145 dalies reikalavimus,2 technin÷s priežiūros organizacijos pagal M dalies F poskyrio reikalavimus. Iš viso 2011 m. buvoprižiūrimos 44 tinkamumo skraidyti tęstinumo vadybos, technin÷s priežiūros, technin÷s priežiūrosmokymo, gamybos organizacijos, 17 linijin÷s technin÷s priežiūros stočių. Atlikta virš 80 šiųorganizacijų auditų, per 450 orlaivių tinkamumo skraidyti patikrų. Išduota/pratęsta per 140 TPlicencijų ir įregistruota ar išregistruota per 100 orlaivių, įvertinta ir patvirtinta per 150 technin÷spriežiūros programų.Viena svarbiausių 2011 m. užduočių buvo užtikrinti, jog visų Lietuvos Respublikos civiliniųorlaivių registre registruotų orlaivių technin÷ priežiūra būtų atliekama pagal CAA patvirtintąTechnin÷s priežiūros programą. Tod÷l 2011 m. kovo m÷nesį buvo organizuotas CAA ir bendrosiosaviacijos atstovų susitikimas, kurio pagrindinis tikslas buvo supažindinti aviatorius su naujaisEASA reikalavimais bendrosios aviacijos orlaivių technin÷s priežiūros srityje, aptarti kitus aktualiusklausimus.Vykdant oro navigacijos paslaugų teikimo priežiūrą, buvo atlikti 35 oro navigacijos paslaugųteik÷jų patikrinimai, išduota 14 naujų ir pratęsta 70 ryšių, navigacijos ir steb÷jimo įrenginiųpažym÷jimų, suderinti 833 navigacin÷s informacijos pranešimai, įvertinta 15 naujų oro navigacijosfunkcinių sistemų ar esamų pakeitimų diegimų.Licencijuojant civilin÷s aviacijos specialistus, egzaminuota ir įvertinta pretendentų teorin÷s žinios irpraktiniai geb÷jimai CA specialisto licencijai gauti bei išduota 180 licencijų. Taip pat įforminta 480licencijų, išduota 131 užsienyje išduotų licencijų pripažinimo pažym÷jimai, patikrinta 14 mokymoįstaigų ir išduoti leidimai rengti civilin÷s aviacijos specialistus, dalyvauta 3 aviakompanijųsertifikavimo komisijos darbe, patikrinti ir įvertinti 33 skrydžio egzaminuotojai, patikrintos 9specialistų rengimo, atnaujinta 10 teorijos egzaminų testų, patikrinti 4 mokymo vadovai, įvertinti 5teorijos d÷stytojai, organizuotas pilotų testavimas ICAO anglų kalbos mok÷jimo lygiui nustatyti,konvertuota 18 nacionalinių pilotų licencijų į JAR-FCL licencijas, organizuoti 2 seminarai CAAįgaliotiesiems skrydžio egzaminuotojams. Kaip ir tik÷tasi, padaug÷jo skrydžio treniruoklių -patikrinti ir įvertinti 7 skrydžio treniruokliai.

45Vertinant civilin÷s aviacijos specialistų sveikatą pagal Civilin÷s aviacijos specialistų sveikatospažym÷jimų išdavimo taisykl÷se nustatytą tvarką ir sąlygas buvo įvertinti 945 aviacijos specialistųmedicininių sveikatos patikrų dokumentai ir išduoti 943 sveikatos pažym÷jimai (2 asmenų sveikataneatitiko aviacijos medicinos JAR FCL3 reikalavimų, tod÷l sveikatos pažym÷jimai jiems nebuvoišduoti). Įvertintas dešimties Lietuvos aviacijos medicinos gydytojų atitikimas JAR-FCL3.090punkto reikalavimams, sudarytas gydytojų, kuriems leidžiama tikrinti civilin÷s aviacijos specialistųsveikatos būklę sąrašas. Atlikta Aviacijos medicinos centro ir aviacijos medicinos gydytojųatliekamų medicininių ekspertizių kokyb÷s, atitikimo JAR-FCL3 ir EASA reikalavimams, įstaigųturimos aparatūros bei duomenų konfidencialumo patikra. Pratęstas trejų metų laikotarpiuiAviacijos medicinos centro veiklos pažym÷jimas. Be to, nuo šiol aviacijos medicinos gydytojai turigalimybę naudotis išverstu „Civilin÷s aviacijos medicinos vadovu“ kaip metodine medžiaga, kuriįd÷ta į CAA tinklalapį..Vertinant ir prižiūrint, kaip Lietuvos aerodromai atitinka Lietuvos Respublikos civilinių aerodromųprojektavimo, statybos ir naudojimo specialiuosius reikalavimus bei Trumpojo kilimo ir tūpimocivilinių aerodromų projektavimo, statybos ir naudojimo specialiuosius reikalavimus, pratęstiBarysių, Ignalinos, Klaip÷dos, Panev÷žio, Utenos, Vilniaus civilinių aerodromų bei Šiaulių karinioaerodromo, naudojamo civilinių orlaivių skrydžiams, tinkamumo naudoti pažym÷jimo galiojimasbei naujai išduotas Šilut÷s aerodromo tinkamumo naudoti pažym÷jimas. Atlikta Vilniaus ir Kaunoaerodromų atitiktis ICAO II kategorijai. Buvo tikrinama, kaip teikiamos antžemin÷s paslaugosTarptautiniuose Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose, SĮ „Šiaulių oro uostas“, kaip saugomiaviaciniai degalai, vykdoma jų kokyb÷s kontrol÷ bei pylimo į orlaivius procedūros, kaip pasirengtavykdyti paieškos ir avarinius gelb÷jimo darbus, kaip vykdomas tarptautiniuose oro uostuoseorlaivių keliamo triukšmo monitoringas ir kita.Nuo 2011 m. sausio 1 d. LR susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3-739 CAAįgaliota išduoti licencijas vykdyti oro susisiekimą. CAA specialistai dalyvavo Oro susisiekimolicencijavimo komisijos darbe, vertino licencijuotų vež÷jų 2010 metų veiklos atskaitas, 2011 metųketvirčių finansines ataskaitas ir finansinį tinkamumą veiklai vykdyti. Įvertinus UAB „Aurela“finansinį tinkamumą, bendrovei panaikintas nuolatin÷s licencijos galiojimo sustabdymas. VertintaUAB „Charter Jets“ licencija po dviejų veiklos metų. Nustatyta, kad bendrov÷ atitinkalicencijuojamos veiklos sąlygas. Taip pat vertintos dvi paraiškos gauti licenciją oro susisiekimuivykdyti: UAB „Classic Jet“ išduota B tipo licencija oro susisiekimui vykdyti, UAB „Baltic FlightAcademy“ paraiška licencijai gauti buvo atmesta.Užtikrinant kokybišką oro transporto priežiūrą pagal tarptautinių, ES, LR teis÷s aktų bei orosusisiekimo sutarčių reikalavimus, 2011 metais tikrinta, kaip oro vež÷jai laikosi atitinkamųreglamentų reikalavimų, nagrin÷ti prašymai ir skundai d÷l keleivių teisių pažeidimo.2011 m. buvo gauti 65 skundai d÷l keleivių teisių galimo pažeidimo. Iki metų pabaigos buvoišnagrin÷ti 58 skundai ir parengti atsakymai į juos, 3 skundai persiųsti nagrin÷ti pagal kompetencijąkitų ES valstybių paskirtosioms priežiūros institucijoms. Suteiktos 72 konsultacijos keleiviamselektroniniu paštu, teiktos konsultacijos ir telefonu. Parengti 4 pranešimai bankrutuojančios UABStar1 Airlines keleiviams apie kreditorinių reikalavimų pareiškimą paskirtajam bankrotoadministratoriui ir paskelbti CAA internetiniame puslapyje. Atsižvelgiant į keleivių skundų pobūdįir aktualijas oro transporto keleivių teisių srityje, buvo atnaujinama CAA internetiniame puslapyjeskelbiama informacija keleiviams.2011 metais, kaip ir iki šiol, tikrinta, kaip oro vež÷jai laikosi reglamento (EB) Nr. 261/2004,nustatančio kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimoarba atid÷jimo ilgam laikui atveju, nuostatų – 13 kartų (Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose).Kaip oro uostai laikosi reglamento (EB) 1107/2006, nustatančio neįgalių ir ribotos jud÷senos

46keleivių teises buvo tikrinti Kauno ir Palangos oro uostai. D÷l pastarojo reglamento pažeidimo nuoreglamento įsigaliojimo pradžios negauta n÷ vieno skundo. Atlikti du tikrinimai d÷l reglamento1008/2008 d÷l oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių IV skyriaus nuostatųvykdymo. Abiem atvejais bilietų pardav÷jai įsp÷ti d÷l netinkamai pateiktos informacijos apie orosusisiekimo kainą.2011 metais buvo iškeltos dvi bylos oro vež÷jų vadovams pagal Administracinių teis÷s pažeidimųkodekso 115¹ straipsnį. Vienu atveju byla buvo nutraukta. Antruoju atveju Wizzair vadovuineatvykus į CAA surašyti protokolo byla nebuvo prad÷ta nagrin÷ti ir d÷l senaties – nutraukta.2011 metais išduoti 253 leidimai nereguliariam oro susisiekimui vykdyti ir patvirtinti 423pranešimai apie nereguliariuosius skrydžius, kuriems nereikia leidimo. Patvirtinti 77 reguliaraus orosusisiekimo tvarkaraščiai ir jų pakeitimai. Kontroliuota, kaip oro vež÷jai laikosi draudimoreikalavimų pagal reglamentą (EB) 785/2004.Parengta Reguliarių ir nereguliarių skrydžių 2009–2010 metų lyginamoji apžvalga, aviacijos įmoniųveiklos ketvirtin÷s analiz÷s/ ataskaitos.Vykdant Nacionalin÷je civilin÷s aviacijos saugumo programoje CAA pavestas funkcijas 2011 m.įvertintos ir suderintos 9 Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų ir kitų subjektų perkamossaugumo įrangos technin÷s specifikacijos.Įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 185/2010 ir Nacionalin÷s civilin÷s aviacijos saugumomokymo programos reikalavimus atestuoti 299 asmenys pagal atitinkamai vykdomas aviacijossaugumo funkcijas (Asmenis, rankinį bagažą, nešamus daiktus ir bagažo skyriuje vežamą bagažątikrinantys asmenys; Krovinius ir paštą tikrinantys asmenys; Oro vež÷jo paštą ir medžiagas, orlaivioatsargas ir oro uosto atsargas tikrinantys asmenys; Transporto priemones tikrinantys asmenys;Patekimo kontrolę oro uoste vykdantys, taip pat priežiūros ir patruliavimo funkcijas atliekantysasmenys). Taip pat įvertintos ir suderintos 5 asmenų, atsakingų už įmonių aviacijos saugumoprogramų įgyvendinimą (aviacijos saugumo vadovų), kandidatūros.Įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 185/2010 ir Nacionalin÷s civilin÷s aviacijos saugumoprogramos reikalavimus įvertinti: 7 ūkio subjektai ar jie atitinka Lietuvos Respublikosreguliuojamam orlaivio atsargų tiek÷jui keliamus reikalavimus ir jiems išduoti LietuvosRespublikos reguliuojamo orlaivio atsargų tiek÷jo statusą patvirtinantys pažym÷jimai. Taip patįvertinti 3 ūkio subjektai, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos reguliuojamam subjektui keliamusreikalavimus ir jiems išduoti Lietuvos Respublikos reguliuojamo subjekto statusą patvirtinantyspažym÷jimai.Atsižvelgiant į ES ir nacionalinių teis÷s aktų, reglamentuojančių aviacijos saugumą, pasikeitimusįvertintos 24 oro uostų, oro vež÷jų ir subjektų teiktos aviacijos saugumo, aviacijos saugumomokymo ir aviacijos saugumo kokyb÷s kontrol÷s programos.Įgyvendinant Nacionalin÷s civilin÷s aviacijos saugumo kokyb÷s kontrol÷s programą LietuvosRespublikos oro uostuose, oro vež÷juose ir subjektuose atlikti 32 šių ūkio subjektų aviacijossaugumo veiklos vertinimai (aviacijos saugumo auditai, patikrinimai ir bandymai).Įgyvendinant Čikagos konvencijos 9 priedo ir Lietuvos Respublikos civilinio orlaivio įgulos nariobei Civilin÷s aviacijos administracijos skrydžių saugos inspektoriaus pažym÷jimų išdavimo,galiojimo, apskaitos ir naudojimo taisykles išduoti 84 Lietuvos Respublikos civilinio orlaivio įgulosnario pažym÷jimai.

472011 m. 3 CAA Aviacijos saugumo skyriaus specialistai kaip nacionalinis aviacijos saugumoauditoriai dalyvavo trijuose Europos Komisijos audituose, atliktuose Jungtin÷se Karalyst÷se (2 orouostai) ir Vokietijos oro uostuose.Įgyvendinat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą organizuoti trys susitikimai suLietuvos Respublikos oro uostų aviacijos saugumo vadovais, kurio metu buvo keičiamasi gerąjapraktika, kaip tinkamai ir veiksmingai taikyti aviacijos saugumo priemones.Pagal Komisijos reglamento (ES) 691/2010 nuostatas Civilin÷s aviacijos administracija, kaipNacionalin÷ oro navigacijos paslaugų teikimo priežiūros institucija, yra įpareigota parengtiNacionalinį oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų planą ir prižiūr÷ti jo įgyvendinimą.2011 m. geguž÷s 26 d. įvyko pirmasis konsultacinis susitikimas d÷l Nacionalinio oro navigacijospaslaugų teikimo veiklos rezultatų 2012–2014 metų plano projekto. Po Eurokontrol÷s išpl÷stiniokomiteto d÷l maršruto rinkliavų pos÷džio birželio m÷n. ir daugiašal÷s konsultacijos su oro erdv÷snaudotojų organizacijų atstovais, kitomis Europos Sąjungos ir Eurokontrol÷s šalimis nar÷mis, šisprojektas buvo patikslintas ir išsiųstas Europos Komisijai bei jos įgaliotajai planų vertinimo įstaigai.2011 m. lapkričio m÷n. vyko daugiašal÷ Eurokontrol÷s ir ES šalių narių galutinių oro navigacijospaslaugų teikimo 2012–2014 metų nustatytųjų maršruto ir 2012–2016 metų terminalo sąnaudų ir jųvienetinių tarifų konsultacija su oro erdv÷s naudotojų organizacijų atstovais, kurios metu pritartaLietuvos oro navigacijos paslaugų sąnaudoms ir vienetiniams tarifams.Parengtas Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų planas pirmajamataskaitiniam (2012–2014 metų) periodui. Europos Komisija ir jos įgaliotoji veiklos rezultatųvertinimo įstaiga, išanalizavusi ES šalių narių ir kai kurių funkcinių oro erdv÷s blokų planus bei jųsiekį ES nustatytųjų oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų tikslų ir įvertinusiįsp÷jamąsias ribas, nepateik÷ Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikimo veiklos rezultatų planotikslų persvarstymo rekomendacijos.Buvo surengtos šios konsultacijos su oro erdv÷s naudotojų organizacijų atstovais: 2011 m.balandžio 28 d. – dvišal÷ Lietuvos oro navigacijos paslaugų teik÷jų ir nepriklausomos priežiūrosinstitucijos konsultacija su IATA atstovais d÷l 2012–2014 metų nustatytųjų oro navigacijosmaršruto ir 2014–2016 metų planuojamų oro navigacijos terminalo sąnaudų.Dalyvauta Eurokontrol÷s išpl÷stinio komiteto d÷l maršruto rinkliavų darbo grup÷s veikloje, kuriojepateiktos problemos, susiję su labai svarbių asmenų skrydžių, kurie atleidžiami nuo maršrutorinkliavų mok÷jimo, kompensavimo sąlygų nesilaikymo Eurokontrol÷s šalyse nar÷se, ir pasiūlytišių problemų sprendimo būdai. Eurokontrol÷s Centrinis maršruto rinkliavų biuras pažad÷joatsižvelgti į šią problemą ir 2012 metais bandys ją išspręsti.Kad tinkamai vykdytų specialiąją programą, t.y. darbuotojams pakaktų administracinių geb÷jimų irspecialiųjų žinių, valstyb÷s tarnautojai ir darbuotojai kvalifikaciją k÷l÷ Lietuvoje ir užsienyje pagalbendrąsias valstyb÷s tarnautojų mokymo ir viešojo administravimo tobulinimo bei žinių ugdymo irspecialiąsias programas. Be to, toliau mok÷si pagal 2010 m. kovo 31 d. Europos socialinio fondoagentūroje buvo pasirašytą trišalę projekto „Civilin÷s aviacijos administracijos darbuotojųkompetencijos ir specialiųjų geb÷jimų ugdymas“ Nr. VP1-4.1-VRM-03-V-01-011 finansavimo iradministravimo sutartį.CAA veiklos efektyvumas 2011 m. padid÷jo 49 proc., jį vertinant pagal į valstyb÷s biudžetąsumok÷tų valstyb÷s rinkliavų įmokų už suteiktas paslaugas dydį 2011 ir 2010 metais (467 tūkst. Lt2011 m., kai 2010 m. buvo įmok÷ta 313 tūkst. Lt).

48Trečiasis programos tikslas yra vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1794/2006,nustatančio bendrą mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą, 9 straipsnio 1 dalies c punktonuostatomis mok÷ti labai svarbių asmenų skrydžių nesumok÷tas rinkliavas už naudojimąsi orouostais ir oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdv÷je.Siekdama šio tikslo CAA 2011 metais apmok÷jo rinkliavas pagal oro eismo paslaugų teik÷jo ir orouostų mok÷jimo dokumentus, gavę informaciją iš Užsienio reikalų ministerijos apie išduotusskrydžių vykdymo leidimus užsienio šalių valstyb÷s orlaiviams. Pagal vertinimo kriterijų –pagrįstas ir teisingas rinkliavų apmok÷jimas pagal pateiktus oro navigacijos paslaugų teik÷jo ir orouostų mok÷jimo dokumentus procentais – šis mok÷jimas 100 % buvo pagrįstas, teisingas ir tikslusKetvirtasis programos tikslas yra vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1794/2006,nustatančio bendrą mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą nuostatomis, mok÷ti skrydžių,atliekamų orlaiviais, kurių leidžiama maksimali kilimo mas÷ mažesn÷ negu dvi metrin÷s tonos, oronavigacijos maršruto rinkliavas.Siekdama šio tikslo CAA 100 % apmok÷jo rinkliavas pagal oro navigacijos paslaugų teik÷jomok÷jimo dokumentus apmok÷ti rinkliavas už suteiktas oro navigacijos paslaugas. Pagal vertinimokriterijų – pagrįstas ir teisingas rinkliavų apmok÷jimas pagal pateiktus oro navigacijos paslaugųteik÷jo mok÷jimo dokumentus, procentas – šis mok÷jimas 100 % buvo pagrįstas, teisingas irtikslus.Programos tikslų, kuriuos įgyvendino CAA rezultatai pateikti 9 lentel÷je.1.4.2. Programos tikslai, kuriuos įgyvendino VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas:- užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, aptarnaujant labai svarbius asmenis Vilniaus oro uoste(12 05);- užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti paslaugųteikimo kokybę; parengti naujų maršrutų iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skatinimo modelįsiekiant optimizuoti oro uosto veiklą (12 06).Penktojo programos tikslo uždavinys - organizuoti ir teikti antžeminio aptarnavimo, aviacijossaugumo atlikimo paslaugas labai svarbiems asmenims jiems išvykstant ir atvykstant tokiu būdu,kuris atitinka ir nepažeidžia labai svarbaus asmens ir jį lydinčios delegacijos statuso, įtvirtintoLietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teis÷s aktuose, atitinkamos užsienio valstyb÷s artarptautin÷s teis÷s normose, Tarptautin÷s civilin÷s aviacijos organizacijos taisykl÷se.Labai svarbūs asmenys aptarnaujami pagal tipines labai svarbių asmenų aptarnavimo schemas,kurios nustato skirtingų rangų labai svarbių asmenų aptarnavimo būdus ir priemones, pasirengimąaptarnavimui, atskirų oro uosto ir aviakompanijų paslaugų teikimo ir tikrinimo tarnybų veiksmus irsąveiką.Labai svarbiems asmenims aptarnauti sudaryta darbo grup÷, kuri organizuoja ir koordinuoja labaisvarbių asmenų aptarnavimą. Terminale specialiai įrengta labai svarbių asmenų aptarnavimo sal÷,kurioje veikia parduotuv÷, sudarytos sąlygos poilsio, maitinimo ir kitų paslaugų teikimui. Prie sal÷sįrengta aikštel÷ transporto priemon÷ms statyti, labai svarbiems asmenims ir delegacijoms pasitiki,išlyd÷ti ir kitoms ceremonijoms rengti. Sal÷je veikia parduotuv÷, be to, sudaroma galimyb÷ labaisvarbiems asmenims naudotis kitos parduotuv÷s paslaugomis keleivių išvykimo sal÷je. Labaisvarbių asmenų sal÷je kiekvienam svečiui yra suteikiamas poilsis, maitinimas kiti patarnavimai.Šioje sal÷je taip pat vyksta spaudos konferencijos. Jeigu n÷ra galimyb÷s į l÷ktuvo saloną patekti išsal÷s (ar iš l÷ktuvo salono į salę) per izoliuotą iš÷jimą, labai svarbūs asmenys prie l÷ktuvo (ar nuojo) vyksta antžeminiu oro uosto transportu, lydimi oro uosto darbuotojo.

49Pagal šią programą buvo planuota aptarnauti 3700 labai svarbių asmenų. Šis rodiklis yra pasiektas,2011 metais labai svarbių asmenų sal÷je aptarnauta 3796 šio rango keleivių.Šeštojo programos tikslo uždavinys - gerinti aerodromo infrastruktūrą, pagerinti aerodromotechninius parametrus, praplečiant peronus, rekonstruojant peronų dangas; parengti naujų maršrutųiš Tarptautinio Vilniaus oro uosto skatinimo modelį siekiant optimizuoti oro uosto veiklą, pagerintipaslaugų teikimo kokybę. Tai leistų padidinti keleivių ir orlaivių skaičių, krovinių srautopralaidumą, bei aptarnauti didesnio tonažo orlaivius Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.Vilniaus oro uostas vykd÷ du projektus pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m.spalio 13 d. įsakymu Nr. 3-383 „D÷l Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrin÷sparamos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto„Transeuropinių transporto tinklų pl÷tra “ priemon÷s VP2- 5.3-SM-01-V „Tarptautinių oro uostųkeleivių terminalų išpl÷timas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas“ valstyb÷sprojektų sąrašo patvirtinimo“ , t. y. „Tarptautinio Vilniaus oro uosto perono dangos rekonstrukcija“ir „Tarptautinio Vilniaus oro uosto ried÷jimo takų „D“ ir „F“ rekonstrukcija“. Min÷tų projektų(kodai Nr. VP2-5.3-SM-01-V-01-015 bei Nr. VP2-5.3-SM-01-V-01-014) finansavimo iradministravimo sutartys buvo pasirašytos tik 2011 m. vasario 23 d., nes ilgiau nei nustatyta užtrukopirkimo dokumentų vertinimas Transporto investicijų direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos(terminas buvo pratęstas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Pagal min÷tomis sutartimispatvirtintą mok÷jimo prašymų grafiką pirmasis mok÷jimo prašymas buvo teiktas 2011 m. balandžio25 d. Projektai yra įgyvendinti 2011 metais lapkričio m÷n. Nuo 2011 metų gruodžio m÷nesioprad÷tas skaičiuoti projektams defektinis laikotarpis, kurio trukm÷ yra 12 m÷n. Po defektiniolaikotarpio bus suformuotas galutinis mok÷jimo prašymas. Projektai įgyvendinti laiku, iš sutaupytųl÷šų yra suformuoti 2 nauji projektai, kurie bus finansuojami 2012 metais.Susisiekimo ministro 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-400 buvo patvirtinta Lietuvospasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010–2012 m. programa (Programa). Pagal Programos 4.1priemonę buvo siekiama įgyvendinti rinkodaros priemones Lietuvoje ir užsienyje (tarptautiniuoseleidiniuose, televizijos kanaluose, internete ir kt.) nukreiptas į Lietuvos pasiekiamumo orotransportu bei atvykstamojo turizmo skatinimą, pagal sukurtą rinkodaros ir viešųjų ryšių strategiją.Siekiant Svarbiausių programos tikslų – Lietuvos žinomumo ir pasiekiamumo per oro uostusdidinimo 2011 m. buvo įgyvendinta keletas priemonių. D÷l užsitęsusių Programos planavimo irįgyvendinimo konkurso viešųjų pirkimų procedūrų įgyvendinti visų 4.1 priemonių nebuvoįmanoma, d÷l to buvo pasirinktos efektyvios reklamos priemon÷s avialinijų „In-flight“ kataloguosebei Vilniaus oro uosto vidaus bei išor÷s stendai. Spaudos maketai buvo išplatinti visų avialinijų,vykdančių skrydžius iš Vilniaus oro uosto skrydžių žurnaluose, o Vilniaus oro uosto patalposeinformaciniai stendai buvo pastatyti vietose, generuojančiose didžiausius keleivių srautus.1.4.3. VĮ „Kauno aerouostas“ vykdomos programos tikslai:- 100% užtikrinti aviacijos saugumo ir skrydžių saugos bei verslo standartus tarptautiniameKauno oro uoste (12 07).VĮ „Kauno aerouostas“ s÷kmingas programos septinto tikslo įgyvendinimas, prisid÷jo prieSusisiekimo ministerijos efekto kriterijaus „Kasmetinis keleivių srautas oro uostuose (mln. kel.)“įgyvendinimo. Kauno oro uoste 2011 m. planuota pasiekti 0,831 mln. keleivių, faktiškai aptarnauta0,873 mln. keleivių. Planas viršytas 5%.Susisiekimo ministro 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3-748 Kauno oro uosto investiciniųprojektų įgyvendinimui 2011 metams skirta 1747 tūkst. Lt asignavimų. Įsigyta įrangos, skirtos

50aviaciniam saugumui užtikrinti (rezervuarai kurui (2 vnt.), apšvietimo linija (1 vnt.), parkavimoįranga (1 vnt.), radijo ryšio retransliatorius (1 vnt.), pastoliai (1 vnt.) už 1745,3 tūkst. Lt.1.4.3. VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto vykdomos programos tikslai:- siekti tarptautinių skrydžių saugos standartų įgyvendinimo Tarptautiniame Palangos orouoste (12 08).VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto planuotas įgyvendinamo aštunto tikslo uždavinys buvomodernizuoti oro uostą, užtikrinant orlaivių skrydžių saugumą, gerinant keleivių aptarnavimokokybę bei siekiant, kad oro uosto infrastruktūra atitiktų ICAO reikalavimus bei ES standartus. Šisuždavinys ir su juo susiję dvi priemon÷s neįvykdytos d÷l užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų(negauta pasiūlymų atlikti darbus ir suteikti paslaugas).Programos aštunto tikslo vykdymui 2011 metams buvo skirta 2161 tūkst. Lt, iš šios sumosilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimui 520 tūkst. Lt, avarinių gelb÷jimo darbųpastato statybai ir šiaurinio orlaivių ried÷jimo tako su peronu projektavimui - 1580 tūkst. Lt ESparamos ir 61 tūkst. Lt bendrojo finansavimo l÷šų.Neįgyvendinti investicijų projektai, ir kuriems skirti asignavimai liko nepanaudoti:1. Avarinių gelb÷jimo darbų pastato statybai techninis projektas parengtas ir gautas leidimasstatybai 2011 metų geguž÷s 29 dieną. Turint patvirtintą techninį projektą, paskelbtas viešasispirkimas statybos darbams atlikti, tačiau negauta n÷ vieno pasiūlymo. Per rugs÷jo m÷nesį buvopatikslintos konkurso sąlygos ir konkursas spalio m÷nesį paskelbtas iš naujo. Viešojo pirkimoprocedūros užbaigtos gruodžio m÷nesį. D÷l susiklosčiusių aplinkybių, avarinių gelb÷jimo darbųpastato statybai skirtos l÷šos – 1432 tūkst. Lt, liko nepanaudotos.2. Šiaurinio orlaivių ried÷jimo tako su peronu projektavimo darbai, kurių planuota vert÷ 209tūkst. Lt, prad÷ti rugs÷jo m÷nesį pasirengiant galimybių studiją ir pasirašant projektavimo darbųsutartį su UAB „Vilniaus hidroprojektas“. Pagal pasirašytą paslaugų pirkimo sutartį, projektavimodarbai tur÷jo būti atlikti ir gautas statybos darbų leidimas per keturis m÷nesius nuo sutartiespasirašymo, o tai yra iki 2012 metų sausio 5 dienos. Skirtos l÷šos šiam projektui d÷l užsitęsusiųprojektavimo darbų liko nepanaudotos.2011 metams buvo skirta 13837 tūkst. Lt viršplaninių l÷šų (2010 m. pereinamieji likučiai) užbaigti2010 metais prad÷tus įgyvendinti šiuos projektus:- Tarptautinio Palangos oro uosto degalų baz÷s modernizavimas. Šiam projektui skirta 4431tūkst. Lt ES paramos ir bendrojo finansavimo l÷šų, panaudota 4079 tūkst. Lt. Projektas baigtaspilnai įgyvendinti su mažesniu l÷šų poreikiu.- Tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalo pl÷tra. Šiam projektui skirta 9117 tūkst.Lt ES paramos ir bendrojo finansavimo ir l÷šų, panaudota 8782 tūkst. Lt. Projektas baigtas pilnaiįgyvendinti su mažesniu l÷šų poreikiu.- Tarptautinio Palangos oro uosto avarinių gelb÷jimo darbų pastato statyba-projektavimas.Šiam projektui skirta 72 tūkst. Lt. Projektas pilnai baigtas įgyvendinti panaudojant 69 tūkst. Lt ESparamos ir bendrojo finansavimo l÷šų.9. lentel÷. Civilin÷s aviacijos veiklos priežiūros bei skrydžių saugos ir saugumo užtirinimoprogramos įgyvendinimo rezultataiVertinimo Programos, tikslų, uždavinių, Vertinimo kriterijų reikšm÷skriterijaus vertinimo kriterijų pavadinimai ir MetinisĮvykdymas,Įvykdytakodasmato vienetaiplanasprocentais12-01 1 tikslas. Kurti ir tobulinti civilin÷saviacijos teisinę bazę, derinti ją suES teisine baze

51R-12-01-01 LR civilin÷s aviacijos teisin÷sbaz÷s atitiktis ES ir tarptautiniųorganizacijų reikalavimams1 uždavinys. Parengti reikalingusteis÷s aktus pagal ICAO, ECAC,ES, JAA ir EurocontrolreikalavimusP-12-01-01-01 Parengtų teis÷s aktų pagal ICAO,ECAC, ES, EASA, JAA irEurocontrol reikalavimus, skaičius2 uždavinys. Dalyvauti rengiantderinamų ES teis÷s aktų LRpozicijasP-12-01-02-01 Pateiktų pasiūlymų rengiamomsLR pozicijoms d÷l ES teis÷s aktųskaičius12-02 2 tikslas. Vadovaujantis ICAO,ECAC, ES, EASA, Eurocontrol irJAA standartais beirekomendacijomis vykdyticivilin÷s aviacijos skrydžių saugosir aviacijos saugumo priežiūrąR-12-02-01 Maž÷ja žūčių bendrosios aviacijossrityje ir pavojingų transportoaviacijos incidentų skraidytųvalandų skaičiui; maž÷ja neteis÷tosveikos atvejų civilin÷s aviacijossrityje1 uždavinys. Vykdant civilin÷saviacijos valstybinę priežiūrąkontroliuoti ir prižiūr÷ti, kaipaviacijos įmon÷s, orlaiviųnaudotojai ir bendrosios aviacijosorganizacijos laikosi teis÷s aktuosenustatytų civilin÷s aviacijosstandartų bei reikalavimųP-12-02-01-01 Aerodromų tinkamumo naudotipatikrinimų skaičius irišduotų/pratęstų tinkamumonaudoti pažym÷jimų skaičius95 95 1009 10 1117 0 07500/ 7500 25217/33522336/ 44740/ 5 43/ 8 108/ 160P-12-02-01-02 Statinių statybos derinimų skaičius 130 192 148P-12-02-01-03 Antžeminių paslaugų teikimo10 10 100įmonių tikrinimasP-12-02-01-04 Oro navigacijos paslaugų teik÷jų 35 35 100patikrinimų skaičiusP-12-02-01-05 RNS įrenginių patikrinimų irišduotų / pratęstų pažym÷jimųskaičius7/ 25 14/ 70 200/ 280P-12-02-01-06 Skelbiamos oro navigacijos350 833 238informacijos derinimų skaičiusP-12-02-01-07 Naujų oro navigacijos funkcinių 10 15 150

52sistemų diegimo ar esamų sistemųdokumentų vertinimų skaičiusP-12-02-01-08 Įregistruotų ir išregistruotų90/ 333 101/ 465 112/ 140civilinių orlaivių skaičius; orlaiviųtinkamumo skraidyti patikrinimųir leidimų specialiajam skrydžiuiišdavimo skaičiusP-12-02-01-09 Civilinių orlaivių gamybos,42 53 126technin÷s priežiūros ir tinkamumoskraidyti tęstinumo vadybosorganizacijų patikrinimų skaičiusP-12-02-01-10 Akredituotų aviacijos mokymo 75 123 164įstaigų, treniruoklių ir įgaliotųskrydžio egzaminuotojųpatikrinimų skaičiusP-12-02-01-11 Išduotų / pakeistų / pratęstų /600 932 155atnaujintų / pripažintų civilin÷saviacijos specialistų licencijų(kvalifikacijų) bendras skaičiusP-12-02-01-12 Civilin÷s aviacijos specialistų 1000 945 95sveikatos būkl÷s duomenųvertinimų skaičiusP-12-02-01-13 Aviacijos medicinos centro ir 12/ 12 12/ 12 100/ 100aviacijos medicinos gydytojųdarbo patikrinimų bei gydytojųkonsultacijų valandų skaičiusP-12-02-01-14 LR civilin÷s aviacijos vež÷jų102 96 94sertifikavimo patikrinimų,inspektavimų ir kitų patikrinimųskaičiusP-12-02-01-15 Bendrosios paskirties aviacijos 12 12 100organizacijų patikrinimų skaičiusP-12-02-01-16 Užsienio civilinių orlaivių24 51 213patikrinimų LR oro uostoseskaičius pagal SAFA programąP-12-02-01-17 Pavojingų krovinių gabenimo ir 12 12 100saugojimo oro uostuosepatikrinimų skaičiusP-12-02-01-18 Civilin÷s aviacijos įmonių24 24 100aviacijos saugumo programų,aviacijos saugumo kokyb÷skontrol÷s programų, aviacijossaugumo mokymų programų irveiksmų ypatingomisaplinkyb÷mis planų vertinimoskaičiusP-12-02-01-19 Keleivius, kitus asmenis, bagažą, 200 299 150krovinius ir paštą tikrinančiųdarbuotojų atestavimas irpažym÷jimų išdavimas, skaičiusP-12-02-01-20 Oro uostų ir kitų civilin÷s aviacijos 5 9 180

53P-12-02-01-21P-12-02-01-22P-12-02-01-23P-12-02-02-01P-12-02-02-02P-12-02-02-03P-12-02-02-04P-12-02-02-05P-12-02-03-01įmonių diegiamos irrekonstruojamos aviacijossaugumo įrangos derinimųskaičiusIšduotų LR tarptautinių įgulosnario pažym÷jimų skaičiusAviacijos saugumo auditų,tikrinimų ir bandymų atlikimas,skaičiusUžtikrinta Civilin÷s aviacijosadministracijos įslaptintųdokumentų apsauga ir kontrol÷(procentais)2 uždavinys. Užtikrinti kokybiškąoro transporto priežiūrą pagaltarptautinių, ES, LR teis÷s aktų beioro susisiekimo sutarčiųreikalavimusIšnagrin÷tų paklausimų irpretenzijų d÷l keleivių teisiųpažeidimų dalis nuo gautųpaklausimų ir pretenzijų skaičiaus(procentais)Oro vež÷jų, oro uostų ir orotransporto bilietų pardav÷jųtikrinimų siekiant nustatyti, kaipjie užtikrina keleivių teises,skaičiusPatvirtintų skrydžių tvarkaraščių,išduotų leidimų ir patvirtintųparaiškų nereguliariemsskrydžiams vykdyti bendrasskaičiusParengtų oro transporto veiklosketvirtinių analizių skaičius /ICAO statistin÷s programosužtikrintas vykdymas, procentaisUžtikrinta nuolatin÷ kontrol÷, kaipvež÷jai ir orlaivių naudotojailaikosi reglamento (EB) 785/2004nuostatų (procentais)3 uždavinys. Tobulinti personalokvalifikaciją ir viešojoadministravimo geb÷jimusValstyb÷s tarnautojų ir darbuotojųkvalifikacijos tobulinimo beispecialiųjų profesinių žinių įgijimopatvirtinimo pažym÷jimų skaičius4. Uždavinys. Aprūpinti CAAdarbuotojus kompiuterinetechnika, specialiąja programine50 84 16855 32 58100 100 100100 95,6 9610 17 170652 753 1154/ 100 4/ 100 100/ 100100 100 100130 99 76

54įranga ir gamybin÷mispriemon÷misP-12-02-04-01 Ilgalaikio turto įsigijimas, tūkst.litų12-03 3 tikslas. Mok÷ti labai svarbiųasmenų skrydžių nesumok÷tasrinkliavas už naudojimąsi orouostais ir oro navigacijospaslaugas Lietuvos Respublikosoro erdv÷jeR-12-03-01 Vadovaujantis Komisijosreglamento (EB) Nr. 1794/2006,nustatančio bendrą mokesčių užoro navigacijos paslaugas sistemą,9 straipsnio 1 dalies c punktonuostatomis, mokamos rinkliavospaslaugų teik÷jams, procentin÷išraiškaUždavinys. Mok÷ti labai svarbiųasmenų, vykstančių tik su oficialiamisija, skrydžių oro navigacijos iroro uostų rinkliavas už suteiktaspaslaugasP-12-03-01-01 Pagrįstas ir teisingas rinkliavųmok÷jimas pagal pateiktus oronavigacijos paslaugų teik÷jo ir orouostų mok÷jimo dokumentus,procentin÷ išraiška12-04 4 tikslas. Mok÷ti skrydžių,atliekamų orlaiviais, kuriųleidžiama maksimali kilimo mas÷mažesn÷ negu dvi metrin÷s tonos,oro navigacijos maršrutorinkliavasR-12-04-01 Vadovaujantis Komisijosreglamento (EB) Nr. 1794/2006,nustatančio bendrą mokesčių užoro navigacijos paslaugas sistemąnuostatomis, mokamos maršrutorinkliavos oro navigacijospaslaugų teik÷jams, procentin÷išraiškaUždavinys. Mok÷ti skrydžių,atliekamų orlaiviais, kuriųleidžiama maksimali kilimo mas÷mažesn÷ negu dvi metrin÷s tonos,oro navigacijos maršrutorinkliavasP-12-04-01-01 Pagrįstas ir teisingas rinkliavųmok÷jimas pagal pateiktus oronavigacijos paslaugų teik÷jo200 199,8 100100 100 100100 100 100100 100 100100 100 100

55mok÷jimo dokumentus, procentin÷išraiška12-05 5 tikslas. Užtikrinti aukštąpaslaugų kokybę, aptarnaujantlabai svarbius asmenis Vilniausoro uoste (keleivių skaičius )R-12-05-01 Aptarnautų labai svarbių asmenųsal÷je Tarptautiniame Vilniausoro uoste (keleivių skaičius)P-12-05-01-01 Siekti užtikrinti,kad nebūtų nusiskundimų d÷lblogo LSA sal÷s keleiviųaptarnavimo. Nusiskundimųskaičius (vnt)12-06 6 tikslas. Užtikrinti keleivių irorlaivių aptarnavimo saugos irsaugumo standartus, pagerintipaslaugų teikimo kokybę; parengtinaujų maršrutų iš TarptautinioVilniaus oro uosto skatinimomodelį siekiant optimizuoti orouosto veikląR-12-06-01 Aptarnautų keleivių bei atliktųskrydžių skaičiaus did÷jimasTarptautiniame Vilniaus oro uoste(tūkst. sk.)P-12-06-01-01 Siekti užtikrinti kad nebūtųnusiskundimų d÷l nekokybiškokeleivių aptarnavimo.Nusiskundimų skaičius (vnt)P-12-06-01-02 Įsigyti cheminio reagentopurkštuvą/barstytuvąP-12-06-01-03 Reguliariųjų tarptautinių skrydžiųmaršrutų į/iš TarptautinioVilniaus oro uosto skaičius (vnt.)7 tikslas. 100% užtikrinti aviacijossaugumo ir skrydžių saugos bei12-07verslo standartus tarptautiniameKauno oro uosteAerodromo priežiūros technikaR-12-07-01 100% atitiks tarptautiniusreikalavimusĮsigyta įrangos, skirtos aviaciniamsaugumui užtikrinti 6 vnt.(rezervuarai kurui (2 vnt.),P-12-07-01-01 apšvietimo linija (1 vnt.),parkavimo įranga (1 vnt.), radijoryšio retransliatorius (1 vnt.),pastoliai (1 vnt.))Įsigyta spec. aerodromin÷ sniegoP-12-07-01-02valymo mašina su papildoma3700 3796 102,60 0 1001652/30 1712/27,7 103,6/92,30 0 1001 1 10027 29 107,4100 100 1006 6 1001 1 100

56P-12-07-01-0312-08R-12-08-01P-12-08-01-01P-12-08-01-01P-12-08-01-01įranga (1 vnt.)Įsigyta Kauno oro uosto perimetroapsaugos ir vaizdo steb÷jimosistemos įranga (1 vnt.)8 tikslas. Siekti tarptautiniųskrydžių saugos standartųįgyvendinimo TarptautiniamePalangos oro uosteĮvykdyti ICAO reikalavimuspasirengimui vykdyti avariniusgelb÷jimo darbus bei kilimo irtūpimo tako manevringumuiužtikrinti. Garantuoti aerodromoperimetro apsaugą ir sprogmenųbei narkotikų aptikimą (%)Pastatytas avarinių gelb÷jimodarbų pastatas, vnt.Suprojektuotas ir pastatytasšiaurinis orlaivių vairavimo takassu peronu,%Įsigytos dvi stacionarios metaloarkos, prapl÷stos 3 introskopų TIPprogramos, įsigytas kilimo irtūpimo tako sukibimo koeficientomatavimo įrenginys ir keleiviųbagažo tikrinimo įrenginys, vnt.1 1 10090 0 01 0 03 0 07 7 10010 lentel÷. Civilin÷s aviacijos veiklos priežiūros bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimoprogramos asignavimų panaudojimasAsignavimaiPatvirtinti(patikslinti)asignavimai, tūkst.Panaudotiasignavimai, tūkst.LtAsignavimųpanaudojimas,procentaisLtIš viso asignavimų programai 61206,9 46147,6 75,4Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos61206,9 46147,6 75,4valstyb÷s biudžetas:Iš jo:1.1. bendrojo finansavimo 6233 5535,5 88,8l÷šos1.2. ES ir kitos tarptautin÷s 43326 31365,2 72,4paramos l÷šos1.3. Specialiųjų programų 5592,9 4546,4 81,3l÷šos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai

571.5. Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transporto infrastruktūros pl÷tros programa (0123). Programą administravo Susisiekimo ministerija, įgyvendino Lietuvos automobilių keliųdirekcija prie Susisiekimo ministerijos ir savivaldyb÷s.Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:- gerinti susisiekimą su magistraliniais keliais, kartu siekiant sumažinti transporto spūstisVilniaus mieste (23 01);- gerinti vietin÷s reikšm÷s transporto infrastruktūrą, siekiant tenkinti sparčiai did÷jančiotransporto eismo poreikius (23 02);- gerinti TEN-T tinklo kelių infrastruktūros techninius parametrus, mažinti transportoavaringumą ir grūstis (23 03);- gerinti valstyb÷s kelių transporto infrastruktūros techninius parametrus, mažinti transportoavaringumą (23 04).Siekiant išvardintų tikslų pagal susisiekimo ministro patvirtintas 2011 m. programos ,,Valstybin÷s irvietin÷s reikšm÷s kelių transporto infrastruktūros pl÷tra“ pagrindinę ir papildomą sąmatas 2011 m.tur÷jo būti panaudota 505,7 mln. Lt ES paramos l÷šų, tačiau faktiškai buvo panaudota 250 mln. Lt.Pagrindin÷s plano neįvykdymo priežastys:1. Įgyvendinant Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tiesimo projektą buvo nelengvatarpusavyje derinti atskiras techninių projektų dalis (kad viena dalis techniškai atitiktų kitą), užtrukoir projekte numatytų statybos darbų pirkimo dokumentų parengimas. Tod÷l šio projekto antrasis irtrečiasis statybos darbų kontraktai buvo pasirašyti tik 2011 m. spalio ir lapkričio m÷nesiais.2. D÷l užsitęsusių viešojo pirkimo procedūrų iki 2012 m. vasario 15 d. yra pratęstasprojekto ,,Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, III etapas‘‘ paraiškos svarstymoterminas.3. Projektuose numatytus darbus vykdantys rangovai panaudojo ne visas nenumatytiemsatvejams skirtas l÷šas.4. Įgyvendinant projektą ,,Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, II etapas‘‘vienas iš jo rangovų netinkamai vykd÷ rangos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, tod÷l viena šioprojekto rangos sutartis buvo nutraukta, o joje numatyti darbai – neužbaigti.5. Estakados Palangos–Kauno ir Kauno–Palangos kryptimis statybos Jakų sankryžojedarbus ketinta prad÷ti dar 2010 m. II pusmetyje. D÷l inžinerinių tinklų perk÷limo problemų užtrukotechninis projekto ir jo ekspertiz÷s parengimas, o taip pat ir pirkimo dokumentų parengimas, tod÷ldarbų 2010 m. prad÷ti nepavyko. D÷l v÷lesn÷s nei buvo tik÷tasi darbų pradžios l÷šų 2011 m. buvopanaudota mažiau.6. Vykdant Priekul÷s aplinkkelio tiesimo darbų konkursą, paaišk÷jo, jog visi konkursodalyviai savo pasiūlymuose nurod÷ per dideles perkančiajai organizacijai nepriimtinas kainas. Tod÷lkonkursą teko nutraukti, o aplinkkelio tiesimo darbai bus prad÷ti tik 2012 m.Be to, 2011 m. buvo vykdomi kelio A12 Ryga–Šiauliai–Taurag÷–Kaliningradas rekonstrukcijosdarbai (ruožas 105,0–119,8 km, iš viso – 14,8 km) panaudojant 2,6 mln. Lt Europos Sąjungosskiriamą paramą. Šiam projektui ES l÷šos buvo skiriamos pagal specialiąją ES paramos programąTEN-T fondo projektams įgyvendinti.2011 m. vykdant valstybin÷s reikšm÷s kelių eismo informacin÷s sistemos projektą, kuris iš daliesfinansuojamas Europos regionin÷s pl÷tros fondo l÷šomis, buvo įdiegti eismo steb÷jimo įrenginiaivalstybin÷s reikšm÷s keliuose, įrengtas Eismo informacijos centras ir sukurta eismo informacin÷

58sistema. 2011 m. buvo atlikta darbų už 7,8 mln. Lt. Projektą planuojama baigti iki 2012 m. rugs÷jo30 d. Eismo informacijos centras dirba nuo spalio 20 d. Su jo veikla ir teikiama informacija apieeismo sąlygas galima susipažinti apsilankius projekto metu sukurtoje eismo informacijos internetosvetain÷je eismoinfo.lt.Vilniaus miesto savivaldyb÷s administracija (toliau – VMSA), kartu su 2010 m. pereinamaisiaislikučiais, 2011 m. planavo panaudoti 46,5 mln. Lt, panaudojo 16,7 mln. Lt arba 36 % planuotųpanaudoti. VMSA vykd÷ 2 projektus:1. „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio I etapas“, kurio rangos darbaibaigti, pateiktas galutinis mok÷jimo prašymas.2. „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio IA etapas (Lazdynų tiltorekonstrukcija)“, kurio rangos darbai taip pat užbaigti ir atlikti visi mok÷jimai. Įgyvendinantprojektus sutaupyta 40,4 mln. Lt, t. y. pagrindin÷ l÷šų nepanaudojimo priežastis.2011 m. VMSA prad÷jo didel÷s apimties projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniausvakarinio aplinkkelio II etapas įgyvendinimo procedūras. 2011 m. lapkričio 8 d. susisiekimoministro įsakymu skirta 141,7 mln. Lt ES l÷šų šiam projektui įgyvendinti, taip pat 2011 m. gruodžio27 d. pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis, tačiau planuotų l÷šų panaudotinesp÷ta.Kitos savivaldyb÷s 2011 m. planavo panaudoti 141,7 mln. Lt, panaudojo 135,4 mln. Lt arba 95,5 %planuotų panaudoti.11 lentel÷. Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transporto infrastruktūros pl÷trosprogramos įgyvendinimo rezultataiVertinimo Programos, tikslų, uždavinių,Vertinimo kriterijų reikšm÷skriterijaus vertinimo kriterijų pavadinimai irMetinis planas Įvykdytakodasmato vienetai23-01 1 tikslas. Gerinti susisiekimą sumagistraliniais keliais, kartusiekiant sumažinti transportospūstis Vilniaus miesteR-23-01-01 Įsisavinti 100 proc. 2011 m.numatytiems įgyvendintiprojektams skirtas ES struktūrin÷sparamos fondų l÷šas (%)P-23-01-01-01 Siekti, kad būtų įgyvendintiprojektai, vnt.23-02 2 tikslas. Gerinti vietin÷s reikšm÷stransporto infrastruktūrą, siekianttenkinti sparčiai did÷jančiotransporto eismo poreikiusR-23-02-01 Įsisavinti 100 proc. 2011 m.numatytiems įgyvendintiprojektams skirtas ES struktūrin÷sparamos fondų l÷šas (%)P-23-02-01-01 Vykdyti projektus 10-yje regionų,vnt.23-03 3 tikslas. Gerinti TEN-T tinklokelių infrastruktūros techniniusparametrus, mažinti transporto100 34 342 2 100100 99 9910 10 100Įvykdymas,procentais

59avaringumą ir grūstisR-23-03-01 Nutiesta naujų ir rekonstruotaesamų automobilių kelių TEN-Ttinkle, km.P-23-03-01-01 Nutiesta ir rekonstruota kelių,priklausančių transeuropiniamtransporto tinklui, pagal bendrą jųilgį valstybin÷s reikšm÷s keliųtinkle, proc.23-04 4 tikslas. Gerinti valstyb÷s keliųtransporto infrastruktūrostechninius parametrus, mažintitransporto avaringumąR-23-04-01 Rekonstruota sankryžų,vnt./nutiesta p÷sčiųjų ir dviračiųtakų, km/nutiesta ir rekonstruotakelių, kmP-23-04-01-01 Eismo saugos požiūriu saugiųžiedinių sankryžų kiekiopadid÷jimas valstybin÷s reikšm÷skeliuose (%)Rekonstruota esamų automobiliųP-23-04-01-02 kelių pagal bendrą valstybin÷sreikšm÷s asfaltbetonio kelių ilgį(%)/Nutiesta naujų automobiliųkelių pagal bendrą valstybin÷sreikšm÷s asfaltbetonio kelių ilgį(%)P-23-04-01-03 Žuvusiųjų skaičiaus procentinispokytis eismo įvykių metuvalstybin÷s reikšm÷s keliuose (%),2008 m. – 100%41,49 40,29 972,5 2,5 10015/19,17/15,21 9/19,17/19,75 60/100/130+24 +20,5 85,40,11/0 0,15/0 136/065 60** Pastaba. 2008 m. valstybin÷s reikšm÷s keliuose žuvo 346 eismo dalyviai, o 2011 metais - 209eismo dalyviai. 2011 m. žuvusių eismo dalyvių valstybin÷s reikšm÷s keliuose skaičius sudaro 60proc. nuo 2008 m. žuvusių eismo dalyvių skaičiaus.12 lentel÷. Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transporto infrastruktūros pl÷trosprogramos asignavimų panaudojimasAsignavimaiPatvirtinti(patikslinti)asignavimai, tūkst.Panaudotiasignavimai, tūkst.LtAsignavimųpanaudojimas,procentaisLtIš viso asignavimų programai 693867,1 402112,2 57,9Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos693867,1 402112,2 57,9valstyb÷s biudžetas:Iš jo:1.1. bendrojo finansavimo 19152,1 14695,7 76,7l÷šos

601.2. ES ir kitos tarptautin÷sparamos l÷šos1.3. Specialiųjų programųl÷šos ir pajamų įmokos2. Kiti šaltiniai661195 373896,6 56,52. Antrasis strateginis tikslas ir vykdytos programosAntrasis strateginis tikslas – prižiūr÷ti ir pl÷toti valstybin÷s reikšm÷s kelius, tenkinti intensyv÷jančiokelių transporto eismo poreikius, mažinti eismo įvykių skaičių, įgyvendinti ES techniniusreikalavimus keliams, integruoti Lietuvos kelius į ES kelių tinkląStrateginis tikslas buvo vertinamas 7 efekto kriterijais, kurie pateikiami 13 lentel÷je.13 lentel÷. Antrojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas 2011 m.VertinimoEfekto vertinimo kriterijauskriterijausPlanas ĮvykdytapavadinimaskodasE-02-01E-02-02E-02-03E-02-04Įvykdymoprocentas1. Žuvusiųjų eismo įvykių metuvalstybin÷s reikšm÷s keliuosesumaž÷jimas, proc. (2010 m. – 100proc.) 92 97,2 105,72.1. Siekiamas kelių priežiūros lygis,proc. (proc. nuo optimalaus lygio)Priežiūra žiemą 35 35 100Priežiūra vasarą 33 33 1002.2. Atkurtos eksploatacin÷s keliųsavyb÷s (proc. nuo valstybin÷sreikšm÷s kelių) 8 8 1003.1. Per metus rekonstruotų arsutvarkytų kelių ir bendro kelių tinklosantykis, proc. 3,27 4,75 1453.2. Šalies magistralinių keliųstiprumo indeksas 0,959 0,961 1003.3. Kelių transporto triukšmo lygio irkelio nuotekų užterštumorekonstruojamų kelių ruožuosemažinimas: akustinių sienučiųefektyvumas, dBA/kelio nuotekųužterštumas, DLK4. Kelių direkcijos veiklos efektyvumodidinimas – valdymo išlaidų dalis,procentais nuo bendro finansavimo≤10/ neviršijadidž. leist.koncentrac.≤10/neviršija didž.leist.koncentrac.1001,03 1 97Efekto kriterijus E-02-01 – žuvusiųjų eismo įvykių metu valstybin÷s reikšm÷s keliuosesumaž÷jimas, proc. (baziniai metai: 2008 m. – 100 proc. 346 žmon÷s). 2011 m. buvo siekiamažuvusiųjų skaičių valstybin÷s reikšm÷s keliuose sumažinti 43 proc. (18 žm.) pokytį skaičiuojantnuo 2008 m. Per 2011 m. valstybin÷s reikšm÷s keliuose žuvo 209 žmon÷s (žuvusiųjų, lyginant su2010 m., sumaž÷jo 6 žm). D÷l sąlyginai lengvos žiemos 2011 m. IV ketv. žuvusiųjų skaičius buvo

61didesnis nei planuota, nes transporto priemonių vidutiniai greičiai buvo artimi maksimaliaileistiniems, neatsižvelgiant į žiemos sąlygas. Tačiau, 2011 m. valstybin÷s reikšm÷s keliuosežuvusiųjų skaičius (neįtraukiant asmenų žuvusių d÷l neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotiniųmedžiagų ar d÷l asmenų netur÷jusių teis÷s vairuoti transporto priemonių) sumaž÷jo 12,4 proc. (nuo170 iki 149 žmonių).9 pav. Žuvusiųjų eismo įvykių metu valstybin÷s reikšm÷s keliuose skaičiusEfekto kriterijus E-02-02 buvo matuojamas šiomis reikšm÷mis:2.1. Siekiamas kelių priežiūros lygis, proc. (proc. nuo optimalaus lygio) pasiektas. Kelių naudotojai,naudodamiesi kelių infrastruktūra patiria sąnaudas (transporto priemonių eksploatacines išlaidas,laiko nuostolius ir kt.). Iš mokesčių mok÷tojų surinktų mokesčių (transporto priemonių mokesčių,dalies akcizo pajamų už realizuotus degalus ) yra finansuojama kelių priežiūra. Optimali keliųpriežiūra būna tada, kai kelių naudotojų patiriamos eksploatacin÷s išlaidos ir išlaidos keliųpriežiūrai būna mažiausios.3534,53433,53332,532priežiūa žiemąpriežiūra vasarąplanasfaktas10 pav. Siekiamas kelių priežiūros lygis, proc. (proc. nuo optimalaus lygio)2.2. Atkurtos eksploatacin÷s kelių savyb÷s (proc. nuo valstybin÷s reikšm÷s kelių) įvykdytas.Atliekant kelių priežiūros darbus atstatytos valstybin÷s reikšm÷s kelių eksploatacin÷s savyb÷s 1705km (8 proc.), plano įvykdymas 100 proc.Efekto kriterijus E-02-03 buvo matuojamas šiomis reikšm÷mis:3.1. Per metus rekonstruotų ar sutvarkytų kelių ir bendro kelių tinklo santykis, proc. įvykdytas.Planas 3,27 proc. (696 km), faktiškai rekonstruotų ar sutvarkytų kelių 1010 km arba 4,75 proc. nuobendro valstybin÷s reikšm÷s kelių tinklo ilgio.3.2. Šalies magistralinių kelių stiprumo indeksas - 0,96. Taisant, rekonstruojant ir prižiūrintmagistralinius kelius pasiekta, kad šių kelių stiprumo indeksas lygus 0,961.

623.3. Kelių transporto triukšmo lygio bei kelio nuotekų užterštumo rekonstruojamų kelių ruožuosemažinimas: akustinių sienučių efektyvumas, dBA – ≤10 neviršija didžiausios leistinoskoncentracijos. Mažinant kelių transporto keliamo triukšmo poveikį pastatyta 72 m akustiniųsienelių, mažinant aplinkos taršą įrengta 9 vandens valymo sistemos.Efekto kriterijus E-02-04 – Kelių direkcijos veiklos efektyvumo didinimas – valdymo išlaidųdalis, procentais nuo bendro finansavimo - 1,03 proc. Vykdant ekonomiškai pagrįstą kelių priežiūrąir siekiant didesnio veiklos efektyvumo 8,06 proc. (820, tūkst. Lt) buvo sumažintos Kelių direkcijosvaldymo sąnaudos, tod÷l faktin÷ 2011 m. valdymo išlaidų dalis buvo 1,01 proc.mln. Lt1,371200Procentai1,20,81,181,03 1,0110008006000,4775,7881,7 986,7930,840020002009 m. 2010 m. * 2011 m. planas 2011 m. faktasKPPP finansavimas, mln. Lt LAKD išlaidos nuo bendro KPPP finansavimo, %11 pav. Valdymo išlaidų dalis, procentais nuo bendro finansavimo0Antrajam strateginiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinama „Kelių priežiūros ir pl÷tros programa“.2.1. Kelių priežiūros ir pl÷tros programa (pajamų iš mokesčių dalis) (02-081). Programąvykd÷ Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija)organizuoja ir koordinuoja valstybin÷s reikšm÷s kelių tinklo ir jo infrastruktūros pl÷trą ir priežiūrą iriš dalies koordinuoja vietin÷s reikšm÷s kelių finansavimą.Kelių direkcijos strateginis tikslas – įvertinus šalies ekonominę pad÷tį, įgyvendinti valstybin÷sreikšm÷s kelių pl÷tros strategiją, nustatyti prioritetus, parengti teisines ir organizacines sąlygas,reformuoti ir tobulinti kelių srities valdymą, intensyvinti inovacinius procesus, koordinuoti vietin÷sreikšm÷s kelių finansavimą; užtikrinti efektyvų, saugų ir ekonomišką krovinių transportavimą irgyventojų susisiekimą kelių transportu valstybin÷s reikšm÷s keliais; pl÷toti ir tobulinti valstybiniųkelių tinklą pagal tarptautinius (Europos Sąjungos) standartus, siekti, kad jis atitiktų šiuolaikiniusLietuvos valstyb÷s kelių transporto poreikius, integruoti jį į transeuropinį kelių tinklą (TEN-T),gerinti Lietuvos, kaip tranzito šalies, įvaizdį.Atlikus Lietuvos valstybin÷s reikšm÷s kelių būkl÷s analizę, įvertinus dabartinį finansavimą irprognozes, išskirti šie pagrindiniai kelių tinklo priežiūros ir pl÷tros prioritetai. Vykdant programąbuvo siekiama šių tikslų:- gerinti eismo saugą valstybin÷s reikšm÷s keliuose (81 01);

63- užtikrinti susisiekimą išsaugant kelių tinklo būklę ir nebloginant eksploatacinių savybių (8102);- mažinti kelion÷s gaištį, kelio naudotojų išlaidas, poveikį aplinkai, socialinę atskirtį (81 03)- rūpintis valstybin÷s reikšm÷s kelių priežiūra, jų pl÷tra, koordinuoti vietin÷s reikšm÷s keliųfinansavimą (81 04).Kelių direkcija siekdama pirmo programos tikslo – gerinti eismo saugą valstybin÷s reikšm÷skeliuose įgyvendino priemones saugiam eismui užtikrinti. Tai: p÷sčiųjų ir dviračių takų, šaligatviųtiesimas ir rekonstrukcija; apsauginių atitvarų įrengimas; sankryžų rekonstrukcija į žiedines suiškiliomis salel÷mis; avaringų kelių ruožų apšvietimas; skirtingų lygių p÷sčiųjų per÷jų įrengimas;medžių, augančių arti kelių važiuojamosios dalies krašto, pašalinimas; šviesoforų įrengimasmagistralinių ir intensyvaus eismo krašto kelių sankryžose; kelio ženklų ir kitų modernių eismosaugą gerinančių priemonių įrengimas; greičio matuoklių įrengimas; visuomen÷s švietimas saugauseismo klausimais ir kt. Planuojama, kad saugaus eismo priemonių diegimas, kaip viena išpagrindinių nacionalin÷s saugaus eismo programos sudedamųjų dalių, toliau pad÷s mažintiavaringumą Lietuvos keliuose.2011 m. Kelių direkcija kartu su Susisiekimo ministerija toliau vykd÷ ilgalaikę saugaus eismošviet÷jišką veiklą, kaip numatyta Valstybin÷je saugaus eismo pl÷tros2011–2017 m. programoje. Buvo vykdomi projektai ,,Saugokime vieni kitus kelyje“, ,,Eismosaugumo bendruomen÷“, akcija d÷l saugumo p÷sčiųjų per÷jose, saugos diržų efektyvumodemonstravimo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginių bandymo akcijos, kurių tikslas buvoskatinti: vairuotojus neviršyti greičio; vairuotojus ir keleivius prisisegti saugos diržus ir naudotivaikų saugos priemones automobiliuose; vairuotojus nevairuoti neblaivius ir sudaryti nepakantumoatmosferą neblaiviems vairuotojams; p÷sčiuosius ir dviratininkus naudoti atšvaitus ir kitasmatomumą gerinančias priemones; p÷sčiuosius ir dviratininkus kelyje elgtis saugiai ir d÷mesingai.Vykdant šviet÷jiškos veikos planą 2011 m. įsigyta ir išplatinta: knygut÷s vaikams apie saugų eismą,skirtukai-liniuot÷s, lankstinukai, sieniniai kalendoriai, leidiniai ,,2007–2010 m. įskaitinių eismoįvykių statistika Lietuvoje“, atšvaitai, liemen÷s ir kitos priemon÷s su šviesą atspindinčiaiselementais, taip pat knygos, prizai, kurie buvo skirti saugaus eismo konkursų nugal÷tojams irprizininkams.Nors eismo įvykių ir žuvusiųjų bei sužeistųjų Lietuvoje paskutinius kelerius metus maž÷ja, tačiau,esant santykinai dideliam automobilių skaičiui ir eismo intensyvumui, eismo įvykių skaičius išliekalabai didelis. Palyginti su kitomis Europos valstyb÷mis Lietuva pagal pagrindinius (žuvusiųjų irsužeistųjų) eismo įvykių rodiklius yra prie labiausiai atsiliekančių šalių, tod÷l būtina skirti ypatingąd÷mesį saugiam eismui užtikrinti.Avaringumo lygis Lietuvoje yra aukštas ir vienas iš didžiausių Europoje. Avarijų pasekm÷s d÷lviršyto ar nepasirinkto saugaus greičio valstybin÷s reikšm÷s keliuose yra ypač skaudžios. „Juodųjųd÷mių“ naikinimas valstybin÷s reikšm÷s keliuose yra vienas iš pagrindinių uždavinių. Sistemingasinžinerinių saugų eismą gerinančių priemonių diegimas ir visuomen÷s švietimas propaguojant saugųeismą duoda teigiamų rezultatų. Išankstiniais duomenimis, 2011 m. panaikintos 12 „juodųjųd÷mių“, ir jų skaičius valstybin÷s reikšm÷s keliuose per pastaruosius 5 metus sumaž÷jo 67 proc. nuo267 iki 87. „Juodųjų d÷mių“ maž÷jimo tendencijos pateiktos 12 paveiksle.

64300250267247225200150178135100875002006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.12 pav. „Juodųjų d÷mių“ skaičius valstybin÷s reikšm÷s keliuoseĮvertinus dabartinę pad÷tį keliuose (žuvusių ir sužeistų žmonių skaičių), saugaus eismo užtikrinimasišlieka svarbiausiu prioritetu. Pastaraisiais metais eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičiuspalaipsniui maž÷ja (2005 m. keliuose žuvo 773, 2006 m. – 760, 2007 m. – 740, 2008 m. – 498,2009 m. – 370, 2010 m. – 299, 2011 m. – 297), nors išlieka gana didelis. Tačiau Lietuva įgyvendinoVeronoje pasirašytą ministrų deklaraciją, kurioje buvo siekiama nuo 2001 iki 2011 metų žuvusiųjųskaičių keliuose sumažinti 50 proc. Lietuvoje žuvusiųjų skaičius keliuose per min÷tą laikotarpįsumaž÷jo 57,7 proc.Paskutinį dešimtmetį didžiausias eismo įvykių, juose žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius buvo 2005 m.Nuo 2005 m. visi šie rodikliai nuosekliai maž÷jo, tai matyti pateiktoje 14 lentel÷je.14 lentel÷. 2001-2011 m. eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus dinamikaMetai EismoįvykiųskaičiusŽuvožmoniųSužeistažmoniųŽuvo žmonių d÷lneblaiviųvairuotojų kalt÷sŽuvop÷sčiųjųTarp jų žuvop÷sčiųjųtamsoje2001 5972 706 7103 101 253 1922002 6090 697 7427 78 239 1842003 5963 709 7263 68 218 1492004 6372 751 7877 84 262 1912005 6771 773 8466 92 263 1842006 6658 760 8334 66 242 1602007 6448 740 8042 74 235 1662008 4897 499 5940 50 175 1212009 3827 370 4459 37 121 902010 3530 299 4230 32 108 672011 3312 297 3975 24 111 662001–2011m. pokytis,proc.- 45 - 57,9 - 44 - 76 - 56 - 66

65Per 2010–2011 m. eismo įvykių sumaž÷jo 45 proc. Eismo saugumo pad÷tis keliuose labiausiaipager÷jo d÷l šių priežasčių:- 73 proc. sumaž÷jo žuvusiųjų d÷l dviratininkų kalt÷s;- 76 proc. sumaž÷jo žuvusiųjų d÷l neblaivių vairuotojų kalt÷s;- 69 proc. sumaž÷jo žuvusiųjų d÷l p÷sčiųjų kalt÷s;- 66 proc. sumaž÷jo žuvusių p÷sčiųjų tamsoje;- 63 proc. sumaž÷jo žuvusių keleivių;- 56 proc. sumaž÷jo žuvusių p÷sčiųjų.Avaringumo sumaž÷jimas – bendrų įvairių institucijų pastangų, įgyvendinant įvairias saugaus eismopriemones, rezultatas. Kelių direkcijos veikla: inžinerinių saugaus eismo priemonių diegimas,vykdyta socialin÷ reklama, šviet÷jiška veikla, įrengtas stacionarių greičio matuoklių tinklas keliuoselabai prisid÷jo siekiant bendro tikslo – mažinti eismo įvykių skaičių (ypač žuvusiųjų juose).Sumaž÷jus žuvusių ir sužeistų žmonių skaičiui keliuose Lietuva tur÷jo ir ekonomin÷s naudos, nesLietuvoje išlikus 2005 m. avaringumo lygiui 2006–2010 m. laikotarpiu būtų žuvę dar 1196 žmon÷sir 11227 sužeisti. D÷l pager÷jusios eismo situacijos visuomen÷ gavo daugiau kaip 4 mlrd. Lt naudosper 5 metus (skaičiuojant 2011 m. pradžios kainomis), arba vidutiniškai po 804 mln. Lt per metus.Siekdama programos antro tikslo – užtikrinti susisiekimą, išsaugant kelių tinklo būklę irnebloginant eksploatacinių savybių, Kelių direkcija užtikrina, kad priežiūros ir pl÷tros darbai būtųekonomiškai efektyvūs ir užtikrintų nustatytą priežiūros lygį atitinkančią techninę ir estetinę keliokokybę. Sisteminga priežiūra ir taisymas išsaugo kelių ir tiltų būklę, atkuria jų nusid÷v÷jusiuselementus, tačiau nedidina materialiojo turto vert÷s. Kelių direkcija atsakinga už valstybin÷sreikšm÷s kelių tinklo (21,3 tūkst. km) priežiūrą ir pl÷trą.Lietuvos valstybin÷s reikšm÷s kelių, kuriuos prižiūri valstybin÷s reikšm÷s kelius prižiūrinčiosvalstyb÷s įmon÷s, tinklo ilgis – 21266,9 km, tarp jų: magistralinių – 1738,2 km, krašto – 4937,5 km,rajoninių – 14591,2 km, patobulintos dangos (asfaltbetonio, cementbetonio) – 13813 km (65%),žvyrkelių – 7452 km (35%). Apskaičiuota, kad valstybin÷s reikšm÷s keliams tenka apie 80%automobilių transporto ašių apkrovų.Susisiekimo užtikrinimas išsaugant kelių tinklo būklę ir nebloginant eksploatacinių savybių yraviena iš prioritetinių programos sričių. Tai nuolatiniai kelio elementų priežiūros darbai: sniegovalymas ir kelių barstymas žiemą, asfalto dangų defektų (išdaužų, plyšių) taisymas, vandensnuleidimo sistemų priežiūra ir atnaujinimas, žvyro dangų greideriavimas, tiltų priežiūros darbai irkita.2011 m. pagal finansavimo galimybes pagrindinis d÷mesys buvo skiriamas nuolatinei keliųpriežiūrai žiemą ir vasarą. Magistraliniai keliai buvo prižiūrimi pagal pirmą ir antrą priežiūros lygįžiemą ir trečią – vasarą. Magistralinis kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaip÷da nuo Vilniaus iki Sitkūnųsankryžos su keliu A8 ir kelias VIA BALTICA žiemą buvo prižiūrimi pagal pirmą priežiūros lygį.Kelių priežiūros tarnybos žiemos laikotarpiu šiuose keliuose bud÷jo visą parą. Krašto keliai buvoprižiūrimi pagal antrą priežiūros lygį žiemą ir trečią – vasarą. Rajoniniai keliai žiemą buvo

66prižiūrimi pagal pirmą, antrą ir trečią priežiūros lygius, o vasarą visi rajoniniai keliai buvoprižiūrimi pagal trečią priežiūros lygį. Rajoniniai keliai, prižiūrimi pagal antrą priežiūros lygįžiemą, buvo barstomi tik pavojingose vietose (įkaln÷se, staigiuose posūkiuose, gyvenviet÷se).2011 m. buvo nustatyti šie kelių priežiūros lygiai:- magistralinių kelių, iš viso 360,4 km – magistralinių kelių pirmas lygis: priežiūra žiemą –važiuojamoji dalis, trečias lygis: visi kiti darbai;- magistralinių kelių, iš viso 1377,9 km – magistralinių kelių antras lygis: priežiūra žiemą –važiuojamoji dalis, trečias lygis: visi kiti darbai;- krašto kelių, iš viso 4939,2 km – krašto kelių antras lygis: priežiūra žiemą – važiuojamoji dalis,trečias lygis: visi kiti darbai;- rajoninių kelių su asfalto danga, kuriuose eismo intensyvumas >1000 aut./parą, iš viso 1189,6km – rajoninių kelių pirmas lygis: priežiūra žiemą – važiuojamoji dalis, trečias lygis: visi kitidarbai;- jungiamųjų kelių skirtingų lygių sankryžose, iš viso 167,5 km – rajoninių kelių I lygis: priežiūražiemą – važiuojamoji dalis, trečias lygis: visi kiti darbai;- rajoninių kelių pavojingi ruožai, iš viso 1453,4 km – rajoninių kelių antras lygis: priežiūra žiemą– važiuojamoji dalis, trečias lygis: visi kiti darbai;- rajoninių kelių, iš viso 11944,6 km – rajoninių kelių trečias lygis žiemą ir vasarą.Daugiausia l÷šų ataskaitiniais metais sunaudota nuolatinei kelių priežiūrai žiemą – 46 proc. irnuolatinei priežiūrai vasarą – 22 proc. Kadangi d÷l nepakankamo KPPP finansavimo reikiamuperiodiškumu keliai netaisomi, intensyv÷jant eismui daugelį defektų tenka taisyti kelių priežiūrosdarbų sąskaita, užtikrinant tinkamas eismui sąlygas. Išlaidos asfalto dangų taisymo darbams sudaro10 proc. Panaudojant priežiūros l÷šas 2011 m. užtaisyta 230 tūkst. m² išdaužų dangose, 453 tūkst.m 2 plyšių, apdorota lopin÷liais 500 tūkst. m² paviršiaus, 89 tūkst. m² nusid÷v÷jusių asfalto dangųpalaistyta bitumu, taip pailginant jų tarnavimo laiką. Vykdant priežiūros darbus žvyro medžiagomissustiprinta 145 km žvyrkelių ir 187 km kelkraščių. Tvarkant technines eismo reguliavimopriemones atnaujinta 14 km apsauginių atitvarų, keliai paženklinti 1053 tūkst. m² linijų. 2011 m.kelių priežiūros darbų išlaidų struktūra pavaizduota 13 paveiksle.

6713 pav. Kelių priežiūros darbų išlaidų 2011 m. struktūros diagramaTrečiasis programos tikslas – mažinti kelion÷s gaištį, kelio naudotojų išlaidas, poveikį aplinkai,socialinę atskirtį buvo įgyvendinamas panaudojant ES 2007–2013 m. struktūrin÷s paramos l÷šas.2011 m. buvo užbaigti darbai šiuose programos ,,Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transportoinfrastruktūros pl÷tra (01-23)“ projektuose:1. „Krašto ir rajoninių kelių rekonstrukcija“.2. „Jungčių su tarptautiniais koridoriais pl÷tra. Valstybin÷s reikšm÷s kelių rekonstrukcija (IIetapas)“.3. „Žvyrkelių asfaltavimo programa. II etapas. Vakarų Lietuvos (Klaip÷dos ir Telšių)regionai“.4. „Transeuropinio tinklo kelių E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panev÷žys–Šiauliai–Palanga) pl÷tra. Kelio Panev÷žys–Šiauliai ruožo Šiauliai–Radviliškis rekonstrukcija (I etapas)“.5. „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaip÷da) rekonstravimas. Dangosrekonstravimas“.6. „Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) pl÷tra. Dangosrekonstravimas“.7. „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaip÷da) rekonstravimas. Ruožo perGrigiškes rekonstrukcija (II etapas)“.8. „Transeuropinio tinklo kelio E28 (Vilnius–Prienai–Marijampol÷) rekonstrukcija. Dangosstiprinimas“.Taip pat buvo užbaigti visi projekte „IA transporto koridoriaus pl÷tra“ numatyti darbai. Šiamprojektui ES l÷šos buvo skiriamos pagal atskirą 2008 m. gruodžio 3 d. Europos Komisijossprendimą Nr. K(2008/7504).2011 m. buvo pasirašytos naujos 2007–2013 metų ES struktūrin÷s paramos l÷šomis finansuojamųprojektų finansavimo ir administravimo sutartys, kuriose numatyta kelių rekonstrukcijos ir tiesimodarbams skirti 284,5 mln. Lt ES l÷šų:

681. ,,Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas‘‘. KadangiEuropos Komisija galutinio sprendimo d÷l projekte numatytų darbų finansavimo dar nepri÷m÷, šioprojekto finansavimo ir administravimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į 2011 m. rugs÷jo 29 d.susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-586 pakeisto projektų finansavimo sąlygų aprašo 70 p.nuostatas (Žin., 2011, Nr. 121-5733). Finansavimo ir administravimo sutartyje projektui numatytaskirti 178,4 mln. Lt ES l÷šų.2. ,,Transeuropinio tinklo kelių E 85 (Vilnius–Lyda) ir E 272 (Vilnius–Panev÷žys-Šiauliai–Palanga) pl÷tra. Kelio Panev÷žys–Šiauliai ruožo Šiauliai–Radviliškis rekonstrukcija (II etapas)‘‘.Projekte numatytiems darbams planuojama skirti 87,7 mln. Lt ES l÷šų.3. ,,Transeuropinio tinklo kelio E28 (Vilnius–Prienai–Marijampol÷) rekonstrukcija. Dangosstiprinimas‘‘. Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje darbams numatyta skirti 18,45 mln.Lt ES l÷šų.2011 m. ES paramos l÷šomis buvo atlikti šie darbai:1. Rekonstruota 55,09 km magistralinių kelių, iš jų:1.1. įgyvendinant investicijų programą ,,Valstybin÷s ir vietin÷s reikšm÷s kelių transportoinfrastruktūros pl÷tra‘‘ – 40,29 km;1.2. įgyvendinant 2008 m. gruodžio 3 d. Europos Komisijos sprendimuNr. K(2008/7504) finansuojamą projektą ,,I A transporto koridoriaus pl÷tra‘‘ – 14,8 km.2. Rekonstruoti ir pastatyti 6 tiltai (viadukai).3. Rekonstruota 19,75 km krašto ir rajoninių kelių dangų.4. Išasfaltuota 8,9 km žvyrkelių.5. Nutiesta 21,86 km p÷sčiųjų ir dviračių takų.6. Rekonstruota ir pastatyta 17 sankryžų magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose.Ketvirtasis programos tikslas – rūpintis valstybin÷s reikšm÷s kelių priežiūra, jų pl÷tra, koordinuotivietin÷s reikšm÷s kelių finansavimą. 2011 m. toliau buvo siekiama efektyvinti Kelių direkcijosveiklą, o jos veiklai skirtų l÷šų procentas nuo bendro Kelių priežiūros ir pl÷tros programosfinansavimo sudar÷ 1,01 proc. (planas nedaugiau kaip 1,03 proc.).Per 2011 m. iš KPPP l÷šų buvo planuojama atlikti darbų už 986 700 tūkst. Lt, tačiau 2011 m. IVketvirtį, esant palankioms oro sąlygoms, rangovai dvimečiuose objektuose darbų atliko daugiau neiplanuota. Iš viso rangovai 2011 m. darbų atliko už 1 067 233 tūkst. Lt (108,2 proc. daugiau neiplanuota). Tačiau 2011 metais į KPPP įplauk÷ 5,67 proc. mažiau l÷šų nei planuota, tod÷l išprogramos rangovams sumok÷ta tik 930,76 mln. Lt, t. y. 94,33 proc. nuo planuotų asignavimų.15 lentel÷. Kelių priežiūros ir pl÷tros programos (pajamų iš mokesčių dalis) įgyvendinimorezultataiVertinimoMetinio planoMetiniskriterijaus Vertinimo kriterijusĮvykdyta įvykdymasplanaskodasproc.01 01 Rezultato:1-ajam programos tiksluiR-0281-01-011. Techninių saugaus eismopriemonių diegimas, vnt./km 211/38 1194/81 566/114R-0281-01-02 2. Eismo saugos valdymas, vnt./km 50/600 20/800 40/133R-0281-01-033. Visuomen÷s informavimo saugauseismo klausimais gerinimas, tūkst.vnt. / vnt. 400/15 410/62 103/413

69VertinimokriterijauskodasR-0281-01-04Vertinimo kriterijusMetinisplanasĮvykdytaMetinio planoįvykdymasproc.4. Panaikinta „juodųjų d÷mių“, vnt.12 12 1002-ajam programos tiksluiR-0281-02-011. Kelių ir tiltų priežiūros gerinimas(kelių tinklo ilgis, km) 21268 21268 100R-0281-02-02 2. Bedefekt÷ kelių priežiūra, proc. 70 71,67 102R-0281-02-033. Asfaltbetonio dangos taisymas,tūkst. m 2 400 728 182R-0281-02-03Atnaujinta nusid÷v÷jusių žvyrkelių irkelkraščių, km 150 332 221R-0281-02-03Atnaujinta apsauginių atitvarų, km9 14 1563-iajam programos tiksluiR-0281-03-011. Lietuvos valstybin÷s reikšm÷sautomobilių kelių tinklo būkl÷sgerinimas ir jo pl÷tra, km/tiltųrekonstrukcija ir remontas, vnt. 696/24 1010/29 145/121R-0281-03-02R-0281-03-032. Mažinti kelių transporto keliamotriukšmo poveikį statant akustinessieneles, m 66 72 1103. Mažinti aplinkos taršą įrengiantvandens valymo sistemas, vnt. 9 9 1004. Mažinti eismo įvykių, kaisusiduria transporto priemon÷ irlaukinis gyvūnas, tikimybę, km 96 85 89R-0281-03-0401 01 Produkto:1-ojo programos tikslo:1-ajam uždaviniuiP-0281-01-01-01P-0281-01-01-02P-0281-01-01-03P-0281-01-01-04P-0281-01-01-05P-0281-01-01-06P-0281-01-02-01P-0281-01-02-021. Sankryžų rekonstravimas ar eismojose reorganizavimas vnt. 111 153 1382. P÷sčiųjų ir dviračių takų tiesimas,šaligatvių įrengimas, km 28 29 1043.Greičio mažinimo priemoniųįrengimas, vnt. 10 41 4104. Kelio ruožų apšvietimo įrengimas,km 7 8 1145. Atitvarų, tinklo tvorų nuo žmoniųįrengimas, km 3 100 33336. Kelio ženklų įrengimas, vnt.90 1000 11112-ajam uždaviniui1. Atlikta kelių saugumo auditų, vnt.50 20 402. Atliktas kelių saugumopatikrinimas ir vertinimas, km3-iajam uždaviniui600 800 133

70VertinimokriterijauskodasP-0281-01-03-03P-0281-01-03-04P-0281-01-03-05P-0281-02-01-01P-0281-02-01-02P-0281-02-01-03P-0281-02-01-04P-0281-02-01-05P-0281-02-01-06P-0281-02-01-07P-0281-02-01-08P-0281-02-01-09P-0281-02-01-10P-0281-02-01-11P-0281-02-03-01P-0281-02-03-02P-0281-02-03-03P-0281-02-03-04Vertinimo kriterijusMetinisplanasĮvykdytaMetinio planoįvykdymasproc.3. Parengta leidinių, bukletų,propaguojančių saugų eismą, tūkst.vnt. 300 300 1004. Išplatinta atšvaitų p÷stiesiems,tūkst. vnt. 100 110 1105. Surengta saugaus eismo konkursų,seminarų, konferencijų,demonstruota saugų eismąpropaguojančių įrenginių, vnt. 15 62 4132-ojo programos tikslo:1 ir 2-ajam uždaviniui1. Magistralinių kelių priežiūrapirmu lygiu žiemą, km 360 360 1002. Magistralinių kelių priežiūra antrulygiu žiemą, km 1379 1379 1003. Magistralinių kelių priežiūra antrulygiu vasarą, km 0 0 0,04. Magistralinių kelių priežiūratrečiu lygiu vasarą, km 1739 1739 1005. Krašto kelių priežiūra antru lygiužiemą, km 4939 4939 1006. Krašto kelių priežiūra antru lygiuvasarą, km 0 0 0,07. Krašto kelių priežiūra trečiu lygiuvasarą, km 4939 4939 1008. Rajoninių kelių priežiūra pirmulygiu žiemą, km 1176 1176 1009. Rajoninių kelių priežiūra antrulygiu žiemą, km 13415 13415 10010. Rajoninių kelių priežiūra trečiulygiu žiemą, km 14590 14590 10011. Rajoninių kelių priežiūra trečiulygiu vasarą, km 14587 14587 1003-iajam uždaviniui1. Išdaužų dangoje užtaisymas,tūkst.m 2 150 229 1532. Asfaltbetonio dangos atnaujinimaslopin÷liais, tūkst. m 2 250 499 2003. Nusid÷v÷jusių žvyrkelių irkelkraščių atnaujinimas, km 150 332 2214. Apsauginių atitvarų atnaujinimas,km 9 14 1563-iojo programos tikslo:1. TEN–T kelių ruožųP-0182-03-01-01rekonstravimas, sustiprinimas,taisymas, km 41 55,09 134P-0281-03- 2. Akustinių sienučių statymas, m 66 72 110

71Vertinimokriterijauskodas02-01P-0281-03-03-01P-0281-03-04-01P-0281-03-01-02P-0281-03-01-03P-0281-03-01-04R-0281-04-01R-0281-04-02Vertinimo kriterijusMetinisplanasĮvykdytaMetinio planoįvykdymasproc.3. Vandens valymo sistemųįrengimas, vnt. 9 9 1004. Apsauginių tinklo tvorų nuogyvūnų įrengimas, km40 20 505. Tiltų, viadukų, estakadų ir tuneliųstatyba ir rekonstravimas, vnt. 24 29 1216. Žvyrkelių asfaltavimas, km61 71 1167. Kitų valstybin÷s reikšm÷s keliųrekonstravimas ir taisymas, km 594 884 1494-ojo programos tikslo:1. Kelių direkcijos veiklai skirtų l÷šųir KPPP finansavimo santykis, proc. 1,03 1,01 102,52. ES 2007–2013 m. struktūrin÷sparamos l÷šų panaudojimas, proc. 90,6 75 831-ajam tikslo uždaviniui:P-0281-04-01-01 1. KPPP l÷šų panaudojimas, mln. Lt 986,7 930,76 942-ajam tikslo uždaviniui:P-0281-04-02-011. ES 2007–2013 m. struktūrin÷sparamos l÷šų panaudojimas, mln. Lt 416,4 160,68 3916 lentel÷. Kelių priežiūros ir pl÷tros programos (pajamų iš mokesčių dalis) asignavimųpanaudojimasAsignavimaiPatvirtinti (patikslinti)asignavimai, tūkst. LtPanaudotiasignavimai,tūkst. LtAsignavimųpanaudojimas,proc.Iš viso asignavimų programai 986700 930762 94Iš jų pagal finansavimo šaltinius: 986 700 930 762 941. Lietuvos Respublikos valstyb÷sbiudžetas:iš jo:1.1. bendrojo finansavimo l÷šos1.2. ES ir kitos tarptautin÷s paramosl÷šos1.3. specialiųjų programų l÷šos irpajamų įmokos2. Kiti šaltiniai986700 930762 94986 700 930 762 94

723. Trečiasis strateginis tikslas ir vykdytos programosTrečiasis strateginis tikslas – siekti, kad šalies transporto infrastruktūros gerinimui paskirta EuroposSąjungos finansin÷ parama būtų tinkamai panaudota.Šis tikslas yra ilgalaikis ir atspindi veiklos kryptis 2007–2015 metų laikotarpiu. Nauda matuojamaefekto kriterijumi – Europos Sąjungos finansin÷s paramos panaudojimas transporto infrastruktūraigerinti (mln. Lt per metus) (E-03-01). Jo vykdymas pateiktas 4 lentel÷je.17 lentel÷. Trečio strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas 2011 m.VertinimokriterijausEfekto vertinimokriterijaus pavadinimasPlanas Įvykdyta ĮvykdymoprocentaskodasE-03-01 Europos Sąjungosfinansin÷s paramos 1038 750,2 72,3panaudojimas transportoinfrastruktūrai gerinti (mln.Lt per metus)Efekto kriterijus E-03-01 – Europos Sąjungos finansin÷s paramos panaudojimas transportoinfrastruktūrai gerinti (mln. Lt per metus) nepasiektas. 2011 metais planuotas pasiekti efektokriterijus – 1038 mln. Lt, pasiektas – 750,2 mln. Lt. arba įvykdytas 72,3 proc. Žymesnis efektokriterijaus pasiekimas buvo 2011 metų III-me ir IV-me ketvirčiuose, tai sąlygojo transportoinfrastruktūros darbų sezoniškumas. Šis kriterijus parodo deklaruotinų Europos Komisijai l÷šųišmok÷jimą projektų vykdytojams iš paskirtos Europos Sąjungos finansin÷s paramos (su bendruojufinansavimu iš valstyb÷s biudžeto) šalies transporto infrastruktūros techniniams parametrams gerintiir paj÷gumams pl÷sti ir tuo pačiu charakterizuoja planuojamo laikotarpio Europos Sąjungosbiudžeto remiamų investicinių projektų visumos įgyvendinimo spartą. Efekto kriterijaus faktinisįvykdymo reikšmių pasiskirstymas 2007-2011 metais pasiek÷ vidutinį metinį lygį - 822 mln. Lt.Projektų vykdymo ciklas mok÷jimų atžvilgiu išsid÷sto netolygiai. Pradedant ir užbaigiant projektus,įgyvendinančioji institucija naudoja daug žmogiškųjų išteklių, kurių vert÷ neatsispindi ataskaitiniolaikotarpio efekto kriterijaus rodiklyje. Norint išlaikyti pasiektą Europos Sąjungos paramospanaudojimo lygį, būtina pastoviai tobulinti ES paramos administravimo bei projektų vertinimogeb÷jimus, pl÷toti reikalingus įstaigos žmogiškuosius išteklius.Trečiajam strateginiam tikslui, kurį įgyvendino Transporto investicijų direkcija, pasiekti buvovykdomos 2 programos: Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo steb÷sena (03.01),Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti (63.01). Beto, buvo atlikti paskutiniai mok÷jimai pagal Specialiąją sanglaudos fondo 2004-2006 metųprogramą (60.01). Tai sulaikytųjų l÷šų išmok÷jimas pagal rangos sutarčių nuostatas projektams„Šiaurinis išvažiavimas iš Klaip÷dos uosto“, Lietuvos geležinkelių radijo ryšio sistemosmodernizavimas, įdiegiant GSM-R.3.1. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo steb÷senos programa (03.01).Programa buvo vykdoma siekiant dviejų pagrindinių tikslų, kurie vertinami pasiektais veiklos(rezultato, priemon÷s) vertinimo kriterijais:

73- užtikrinti, kad transeuropinio transporto infrastruktūros tinklo pl÷trai, transporto infrastruktūrosprieinamumui, infrastruktūros teikiamų paslaugų kokybei gerinti skirtos investicin÷s priemon÷sbūtų tinkamai įgyvendintos pagal ES reglamentų nuostatus bei šalies įsipareigojimus (01 01);- užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos valdymo ir kontrol÷s sistemosfunkcionavimą, įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programos 4-ąjį ir 5-ąjį prioritetus,Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3-iojo prioriteto priemones (01 02).Pirmojo programos tikslo (01 01) rezultatas vertinimas pasiektais rezultato kriterijais. Buvoplanuota, kad patvirtinta įsipareigojimų teikti paramą vert÷ projektams iš Europos Regionin÷spl÷tros fondo (ERPF 2007-2013 m.) suma sudarys 231 mln. Lt. Faktiškai patvirtinta įsipareigojimųsuma 83,4 mln. Lt arba 36 % planuotos sumos. Per ataskaitinį laikotarpį užregistruotos 47 paraiškos147,6 mln. Lt finansavimui gauti. 18 paraiškų yra vertinimo stadijoje, nes gautos IV–ame ketvirtyje.Pasirašytos 42 sutartys 83,4 mln. Lt finansavimui gauti, iš jų 13 sutarčių pagal paraiškas,užregistruotas 2010 m. pabaigoje.Kriterijaus reikšm÷ nepasiekta d÷l šių priežasčių:1. Lietuvos automobilių kelių direkcija laiku nepateik÷ planuotų paraiškų už 32,9 mln. Lt,Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcija – už 10 mln. Lt, Kauno miesto savivaldyb÷ – už 20,8mln. Lt;2. Paraiškų teikimas regioninio planavimo projektams v÷luoja. Dar nepaskirta finansavimo už 180mln. Lt arba 37,5 %.Nors ERPF sudarytų sutarčių vert÷ ir nepasiek÷ kriterijaus reikšm÷s, bet bendras įsipareigojimųvykdymo rodiklis siekia 89,3 % ir tai kartu su vertinimo stadijoje esamų paraiškų verte sudaroteigiamas prielaidas 2012 metų pirmo pusmečio paramos panaudojimo efekto kriterijaus planuotųreikšmių pasiekimui.Planuota, kad patvirtinta įsipareigojimų teikti paramą iš ES Sanglaudos fondo (2007–2013 m.)Lietuvos transporto sektoriaus projektams suma sudarys 766 mln. Lt, faktiškai patvirtinta – 807,3mln. Lt (105 %). Per ataskaitinį laikotarpį užregistruota 17 projektų paraiškų 740,598 mln. Ltfinansavimui gauti, iš kurių tris projektų vykdytojai atsi÷m÷. 6-ios paraiškos laikotarpio pabaigojeliko vertinimo stadijoje (iš viso už 207,4 mln. Lt). Iš viso per 2011 metus pasirašyta 14 projektųfinansavimo ir administravimo sutarčių 807,3 mln. Lt finansavimo sumai, iš jų – 6 sutartys446,7 mln. Lt finansavimo sumai pagal 2010 metų teikimus. Kitos 6 paraiškos, gautos 2011 metais,yra vertinimo stadijoje.Programos antras tikslas – užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos valdymo irkontrol÷s sistemos funkcionavimą, įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programos 4-ąjį ir 5-ąjį prioritetus ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3-iojo prioriteto priemones. Šis tikslasapima ir kitus ES paramos fondus: TEN-T, Sanglaudos fondą 2004–2006 m. Tikslas nustat÷ įstaigosvidaus vystymo veiklų rodiklius, kurie įstaigos strateginiame plane pripažinti būtinais, siekiantužtikrinti ES paramos Vadovaujančiosios institucijos deleguotų funkcijų tinkamą ir kokybiškąatlikimą, sumažinant riziką, kad dalis funkcijų negal÷tų būti netinkamai atliekamos. Programostikslo pasiekimo vertinimo kriterijai įvykdyti.18 lentel÷. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo steb÷senos programosįgyvendinimo rezultataiVertinimoVertinimo kriterijų reikšm÷sProgramos tikslų, uždavinių, vertinimokriterijausMetinisĮvykdymas,kriterijų pavadinimai ir mato vienetaiĮvykdytakodasplanas%03.01. Programa - Transportoinfrastruktūros projektų įgyvendinimosteb÷sena

7403-01R-03-01-01-01R-03-01-01-02P-03-01-01-01-01P-03-01-01-01-02P-03-01-01-01-03P-03-01-01-01-0403-02R-03-01-02-01R-03-01-02-02P-03-01-02-01-011 tikslas. Užtikrinti, kad Transeuropiniotransporto tinklo pl÷trai, transportoinfrastruktūros prieienamumui,infrastruktūros teikiamų paslaugų kokybeigerinti skirtos investicin÷s priemon÷s būtųtinkamai įgyvendintos pagal ESreglamentų nuostatus bei šalies teis÷saktus.Patvirtinta įsipareigojimų teikti paramąvert÷ projektams iš Europos Regionin÷spl÷tros fondo (ERPF 2007-2013 m.), (mln.Lt)Patvirtinta įsipareigojimų teikti paramą išES Sanglaudos fondo (2007-2013 m.)Lietuvos transporto sektoriaus projektams(mln. Lt)1 tikslo 1 uždavinys: parengti ESSanglaudos fondui paraiškas, vykdytipatvirtintiems projektams įgyvendinančiosinstitucijos funkcijas, rengti valstyb÷sinvesticijų programos monitoringoataskaitas, rengti TEN-T tinklo pl÷trosataskaitas, vykdyti patvirtintiemsprojektams, finansuojamiems iš ERPF l÷šų,įgyvendinančios institucijos funkcijas.Parengta ir pateikta projektų Sanglaudosfondo 2004-2006 metų įgyvendinimogalutin÷s ataskaitos (vnt.)Parengta patvirtintos Sanglaudos fondoPriežiūros komitetui pusmečio ataskaitos(vnt.)Patvirtinta projektų vykdytojams ERPF(2007-2013 m.) mok÷jimo paraiškų vert÷(mln. Lt)Patvirtinta projektų vykdytojamsSanglaudos fondo (2007-2013 m.)mok÷jimo paraiškų vert÷ (mln. Lt)2 tikslas. Užtikrinti efektyvų ESstruktūrin÷s paramos valdymo ir kontrol÷ssistemos funkcionavimą, įgyvendinantekonomikos augimo veiksmų programos 4-tą ir 5-tą prioritetus.Sukurta ir užimta bei aprūpinta reikiamaisresursais pareigybių skaičiusMetinio informavimo ir viešinimo planenumatytų veiklų įgyvendinimas (proc.)2 tikslo 1 uždavinys - Mobilizuotiįgyvendinančios institucijos žmogiškuosiusresursus ir materialinius išteklius.Bent kartą per metus apmokytų darbuotojųskaičius (vnt.)231 83,4 36766 807,3 1054 4 10022 22 100325 200,1 62666 471,7 7135 32 91100 100 10040 63 158

75P-03-01-02-02-012 tikslo 2 uždavinys - Gerinti visuomen÷sinformuotumą apie Ekonomikos augimoveiksmų programos teikiamą paramą bei 4-to ir 5-to prioritetų įgyvendinimorezultatus.Įgyvendintos informavimo ir viešinimopriemon÷s (vnt.)5 7 14019 lentel÷. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo steb÷senos programosasignavimų panaudojimasAsignavimaiPatvirtintiPanaudoti Asignavimų(patikslinti)asignavimai, panaudojimoasignavimai,tūkst. litų procentastūkst. litų1 2 3 4 (4=3/2)Iš viso asignavimų programai(1+2)5818,0 4781,5 82,2Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstyb÷sbiudžetas5818,0 4781,5 82,2iš jo:1.1. bendrojo finansavimo l÷šos15,0 15,0 100,001.2. ES ir kitos tarptautin÷sfinansin÷s paramos l÷šos4088,0 3083,6 75,41.3. tikslin÷s paskirties l÷šos irpajamų įmokos- - -2. Kiti šaltiniai (ES finansin÷parama projektams įgyvendinti irkitos teis÷tai gautos l÷šos)- - -Žemesnis asignavimų panaudojimo lygis (82,2 %) siejamas su įstaigos buvein÷s keitimu bei darboefektyvumo didinimo siekimu. Pasikeit÷ anksčiau planuotas išlaidų poreikis remontui,persikraustymui, įrengimų montavimui ir derinimui, nepanaudotos planuotos sumos patalpų nuomaiir komunalin÷ms paslaugoms. Atsiliekant nuo planuotų projektų visumos įgyvendinimo rezultatų,atsisakyta dalies samdomų ekspertų, konsultantų paslaugų, perkeliant jų pasitelkimą į 2012 metus,kita vertus, įstaigos metinio plano vykdymo efektyvumo rodiklis sudaro 0,857, t.y. įstaigosmetiniame plane numatyti proceso bei ind÷lio rodikliai pasiekti su mažesn÷mis nei planuotasąnaudomis.3.2. Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti(63.01).Programos tikslas – panaudoti Europos Bendrijų finansinę pagalbą, parengiant privalomuosiusdokumentus projektavimui ir statybai šalies transeuropinio tinklo pagerinimo projektams. Šio tiksloįgyvendinimą parodo pasiektas veiklos rezultato vertinimo kriterijus. Buvo siekiama, kad gautiįsipareigojimai iš Europos Bendrijų TEN-T fondo transeuropinių tinklų srityje sudarys 6 mln. Lt,tačiau šio rodiklio pasiekti nepavyko. Buvo įgyvendinami 4 projektai, už kuriuos yra atsakingi:Lietuvos automobilių kelių direkcija (1 projektas), AB „Lietuvos geležinkeliai“ (2 projektai),Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcija (1 projektas). 2011-ais metais iš Europos KomisijosTEN-T fondo biudžeto gautų avansinių pavedimų suma siek÷ 1,4 mln. Lt. Per metus nebuvo

76teikiami tarpiniai mok÷jimo prašymai Europos TEN-T Agentūrai, nes 15 mln. Lt tinkamomsfinansuoti iš ES TEN-T fondo buvo pripažintos tik metų pabaigoje. Tarpiniai mok÷jimo prašymaibus teikiami 2012 metų pirmame ketvirtyje.20 lentel÷. Specialiosios Europos Sąjungos paramos programos TEN-T fondo projektamsįgyvendinti įgyvendinimo rezultataiVertinimo Programos tikslų, uždavinių, Vertinimo kriterijų reikšm÷skriterijaus vertinimo kriterijų pavadinimai ir MetinisĮvykdytakodasmato vienetaiplanas63-01R-63-01-01-01P-63-01-01-01-0163.01. Programa - Specialioji ESparamos programa TEN-T fondoprojektams įgyvendinti (ES l÷šos) irspecialioji ES paramos programaTEN-T fondo projektamsįgyvendinti (bendro finansavimol÷šos).1 tikslas. Panaudoti Europos Bendrijųfinansinę pagalbą, parengiantprivalomuosius dokumentusprojektavimui ir statybai šaliestranseuropinio tinklo pagerinimoprojektams.Gauti įsipareigojimai iš EuroposBendrijų TEN-T fondo transeuropiniųtinklų srityje (mln. Lt)1 tikslo 1 uždavinys - Užtikrinti, kadskirti valstyb÷s biudžeto asignavimaibūtų panaudojami pagal EuroposBendrijų reglamentų ir Lietuvos teis÷saktų nuostatus.. Pripažintos tinkamomis išlaidos irapmok÷tos ES TEN-T fondo irValstyb÷s biudžeto l÷šomis (mln. Lt)Įvykdymas,%6 1,4 2347 74,6 159Metinio produkto kriterijaus pasiekimas yra 159 %, nes į kriterijaus pasiekimo reikšmę yra įtrauktaLietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdomo projekto remiamo ESTEN-T fondo 9,7 % intensyvumo dydžiu bendrojo finansavimo suma, išmokama iš Keliųpriežiūros ir pl÷tros programos l÷šų (39,9 mln. Lt).21 lentel÷. Specialiosios Europos Sąjungos paramos programos TEN-T fondo projektamsįgyvendinti asignavimų panaudojimasAsignavimaiPatvirtintiPanaudoti Asignavimų(patikslinti)asignavimai, panaudojimasasignavimai,tūkst. Lt procentastūkst. Lt1 2 3 4 (4=3/2)Iš viso asignavimų programai 91257,8 74664,4 81Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstyb÷sbiudžetas91257,8 34764,4 38,1

77Iš jo:1.1. bendrojo finansavimo l÷šos19233 19233 1001.2. ES ir kitos tarptautin÷s paramos l÷šos 72024,8 15531,4 21,61.3. specialiųjų programų l÷šos ir pajamųįmokos- - -2. Kiti šaltiniai (nuosavos l÷šos), KPPP - 39900 -Panaudota ES ir kitos tarptautin÷s paramos asignavimų 56,5 mln. Lt mažiau, nei planuota d÷lgeležinkelio Rail-Baltica bendros pl÷tros koncepcijos ir su tuo susijusių metinių įgyvendinimoplanų iki 2015 metų pakeitimų. Statybos darbų esminis įgyvendinimas buvo perkeltas į 2013-2015metus. D÷l to 2011 metais planuotas panaudoti asignavimų dydis tapo nepasiekiamas.4. Ketvirtasis strateginis tikslas ir vykdytos programosKetvirtas strateginis tikslas – užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerintisaugą kelių transporte ir mažinti neigiamą įtaką aplinkai.Strateginis tikslas buvo vertinamas vienu efekto kriterijumi, kuris pateikiamas 22 lentel÷je.22 lentel÷. Ketvirto strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas 2011 m.VertinimokriterijausEfekto vertinimokriterijaus pavadinimasPlanas Įvykdyta ĮvykdymoprocentaskodasE-04-01 saugos kelių transporte,aplinkos apsaugos ir 10 7,5 75sąžiningos konkurencijostikslais patikrintų ūkiosubjektų ir visų su keliųtransporto veikla susijusiųsąlyginių rinkos dalyviųsantykis iki 10 proc.Efekto vertinimo kriterijus E-04-01 – saugos kelių transporte, aplinkos apsaugos ir sąžiningoskonkurencijos tikslais patikrintų ūkio subjektų ir visų su kelių transporto veikla susijusių sąlyginiųrinkos dalyvių santykis iki 10 proc. Kriterijus pasirinktas toks, kad parodytų konkrečiomisInspekcijos pastangomis pasiektą rezultatą. Efekto vertinimo kriterijus susijęs su Inspekcijosprogramos tikslais ir atspindi išvestinius įvairių Inspekcijos sričių veiklos rodiklius. 2011 m.pasiekta tinkama šio kriterijaus reikšm÷ – 7,5 proc.

784000003500003000002500003050716,33663146,18,92439518,42721293639027,510,09,08,07,06,0Patikrinimai2000005,0Rinkos dalyviai1500001000005000019362223782178022740271194,03,02,01,0Efekto kriterijus02007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.0,014 pav. Saugos kelių transporte, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslais patikrintųūkio subjektų skaičius ir visų sąlyginių rinkos dalyvių skaičius4.1. Kelių transporto pl÷tros, kontrol÷s ir priežiūros programa (04 01).Ketvirtajam strateginiam tikslui pasiekti buvo vykdoma Kelių transporto pl÷tros, kontrol÷s irpriežiūros programa, kurią įgyvendino Valstybin÷ kelių transporto inspekcija prie Susisiekimoministerijos (toliau – Inspekcija). Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:– gerinti kelių transporto veiklos sąlygas ir administracinių paslaugų teikimą, siekiant tenkinti keliųtransporto ūkio subjektų poreikius (04 01);– užtikrinti nustatytų kelių transporto srities reikalavimų laikymąsi ir vykdyti pažeidimų prevenciją(04 02).Inspekcija, vykdydama pirmąjį programos tikslą (gerinti kelių transporto veiklos sąlygas iradministracinių paslaugų teikimą, siekiant tenkinti kelių transporto ūkio subjektų poreikius) išduodajuridinę galią turinčius su kelių transporto veikla susijusius dokumentus. Kiekvienas Inspekcijosišduodamas juridinę galią turintis dokumentas atitinkamam kelių transporto veiklos rinkos dalyviuisuteikia teisę teis÷tai dalyvauti rinkoje, t. y. atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su keliųtransporto veikla.Įgyvendinant pirmojo tikslo uždavinius 2011 m. buvo vykdomos šios priemon÷s: rengiami teis÷saktai ir jų projektai, Lietuvos derybin÷s pozicijos ES institucijoms; vykdomas vidausadministravimas; nagrin÷jami pareišk÷jų pateikti prašymai, vertinama jų atitiktis patekimui į rinką,išduodami juridinę galią turintys dokumentai; teikiama Inspekcijos reguliavimo srities versloatstovams ir visuomenei naudinga informacija; pl÷tojamos elektroninių paslaugų teikimogalimyb÷s, užtikrinamas informacinių sistemų veikimas ir sąveikumas, vykdomos informacijosgavimo ir teikimo elektroniniais kanalais sutartys; organizuojas kelių transporto vež÷jų elektroninioregistro informacin÷s sistemos kūrimas; analizuojamos vež÷jų išlaidų (negautų pajamų) ataskaitos,kompensuojamos šios išlaidos.Siekdama gerinti viešąjį administravimą ir kokybiškai vykdyti pavestas funkcijas 2011 m.Inspekcija naudojosi šiuolaikinių informacinių technologijų ir telekomunikacijų galimyb÷mis.

79Inspekcijoje 2011 m. viešojo administravimo funkcijoms vykdyti buvo naudojamos dviinformacin÷s sistemos – Skaitmeninių tachografų kortelių personalizavimo ir apskaitos valstyb÷sinformacin÷ sistema „Skaitis“ (toliau – IS „Skaitis“) ir bandomosios eksploatacijos etape – Keliųtransporto veiklos informacin÷ sistema „Keltra“ (toliau – IS „Keltra“). Inspekcijos veiklos vidausadministravimui buvo naudojamos dvi informacin÷s sistemos – IS „Keltra“ komponentas„Dokumentų valdymo ir teis÷s aktų projektų rengimas“ (toliau – DVS) ir lokalių kompiuteriniųprogramų sistema. Kad šios informacin÷s sistemos veiktų, buvo naudojamas Inspekcijos teritoriniskompiuterių tinklas, tarnybin÷s stotys ir kompiuterizuotos darbo vietos. Tam, kad informacin÷stechnologijos ir telekomunikacijos duotų naudos, didelis d÷mesys buvo skirtas jų valdymui irsaugiam veikimui.2011 m. trečios kategorijos IS „Skaitis“, skirta skaitmeninių tachografų kortel÷ms išduoti ir jųgaliojimo būklei nustatyti, iš viso naudojosi 62 Inspekcijos valstyb÷s tarnautojai ir darbuotojai,dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), iš jų – 31 paslaugas klientams teikiantys,23 kontrol÷s funkcijas vykdantys, 8 administracijos ir su IS „Skaitis“ veikimu ir administravimususiję darbuotojai. Automatiniu būdu buvo vykdomi duomenų apie kelių transporto vairuotojamsišduotas skaitmeninių tachografų korteles ir jų galiojimo būklę mainai su kitų ES šaliųatitinkamomis institucijomis. Centralizuotos duomenų baz÷s pagrindu veikianti IS „Skaitis“ sudar÷sąlygas vairuotojams prašymus d÷l skaitmeninio tachografo kortel÷s pateikti ir kortelę gauti betkuriame Inspekcijos struktūriniame padalinyje, Inspekcijos darbuotojams – neišduoti vairuotojuikelias vienu metu galiojančias korteles, Inspekcijos kontrol÷s pareigūnams – patikrinti bet kokiosskaitmeninio tachografo kortel÷s būklę ir nustatyti jos savininką. Skaitmeninio tachografo kortelęgauti pageidaujantys juridiniai asmenys gal÷jo naudotis elektronine paslauga dvipus÷s sąveikoslygiu (prašymą pateikti internetu, o pranešimą apie prašymo įvykdymą ar jo atmetimą gautielektroniniu paštu) ir į Inspekciją atvykti tik vieną kartą – atsiimti kortelę. IS „Skaitis“ pokyčiamsrealizuoti buvo panaudota 165 tūkst. Lt investicijų l÷šų.Nuo 2011 m. pradžios paslaugų teikimo ir kontrol÷s funkcijoms vykdyti bandomosioseksploatacijos etape buvo naudojama antros kategorijos IS „Keltra“. Naudojant šią informacinęsistemą kelių transporto veiklą vykdantiems asmenims (toliau – klientai) buvo teikiamos juridinęgalią turinčių dokumentų išdavimo paslaugos (naudojami IS „Keltra“ komponentai„Licencijavimas“, „Veiklos apskaita“, „Technin÷ priežiūra“, „Ūkin÷ ir buhalterin÷ apskaita“,„Mokymas kelių transporte“, „Bendroji (valdančioji) dalis“) ir fiksuojami klientų veiklos kontrol÷srezultatai (naudojami IS „Keltra“ komponentai „Kelių transporto veiklos kontrol÷“, „Bendroji(valdančioji) dalis“). 2011 m. iš viso IS „Keltra“ naudojosi 129 darbuotojai, iš jų – 53 paslaugasklientams teikiantys, 68 kontrol÷s funkcijas vykdantys, 8 administracijos ir su IS „Keltra“ veikimuir administravimu susiję darbuotojai. Centralizuotų duomenų bazių pagrindu veikianti IS „Keltra“sudar÷ galimybę klientams paslaugas užsakyti internetu, o Inspekcijos parengtus dokumentusatsiimti visuose Inspekcijos paslaugų administravimo skyriuose. Centralizuotas IS „Keltra“veikimas leido Inspekcijos darbuotojams pagerinti veiklą, t. y. operatyviai matyti reikimusduomenis ir įsitikinti jų teisingumu, sekti paslaugos vykdymo eigą, operatyviai gauti informacijąapie klientui Inspekcijos išduotus kitus dokumentus ar suteiktas teises, paslaugos vykdymo metuformuoti prašymų, suteiktų paslaugų ir išduotų dokumentų registrus.2011 m. IS „Keltra“ automatiškai gavo duomenis ne tik iš valstyb÷s ir žinybinių registrų ar kitųinformacinių sistemų, bet ir pati automatiškai perdavin÷jo duomenis Lietuvos Respublikojeregistruotų kelių transporto priemonių registrui ir technin÷s apžiūros informacinei sistemai TAIS,pareng÷ duomenų siuntas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Statistikosdepartamentui, Lietuvos vež÷jų asociacijai „Linava“. Kontrol÷s funkcijas vykdantys pareigūnai IS„Keltra“ naudojosi jungdamiesi tiek iš Inspekcijos patalpose esančių stacionarių kompiuterių, tiekesant bet kuriame Lietuvos Respublikos teritorijos taške iš mobilių kompiuterių. Nuotoliniu būdunaudojant saugų mobilųjį ryšį prie IS „Keltra“ 2011 m. gal÷jo jungtis 40 mobilių kompiuterių.

80Kontrol÷s pareigūnai IS „Keltra“ gal÷jo fiksuoti ne tik kontrol÷s rezultatus, bet ir kontrol÷svykdymui gauti kitus IS „Keltra“ tvarkomus duomenis (pvz., išduotų licencijų, leidimų, sertifikatų,pažym÷jimų ir kitokių išduotų dokumentų duomenis). Per 2011 m. buvo užregistruoti 36 IS„Keltra“ pokyčiai, įdiegti 3 pokyčiai. Šiems pokyčiams įdiegti buvo panaudota 16,94 tūkst. Ltinvesticijų l÷šų. 2011 m. gruodžio 23 d. IS „Keltra“ buvo priimta kaip tinkama eksploatuotivalstyb÷s informacin÷ sistema ir įregistruota Valstyb÷s informacinių sistemų kompiuteriniameapskaitos žurnale.2011 m. DVS buvo naudojama Inspekcijos gaunamiems, siunčiamiems ir vidaus raštamsregistruoti, pavedimams formuoti ir jų vykdymo kontrolei. DVS naudojosi 163 darbuotojai (2010m. – 154 darbuotojai). DVS buvo naudojama ne tik paprastųjų, bet ir elektroniniu parašupasirašytiems dokumentams registruoti. 2011 m. Inspekcija tik elektroniniu parašu pasirašytaisdokumentais keit÷si su Susisiekimo ministerija, Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komitetu prieSusisiekimo ministerijos, kitomis Susisiekimo ministerijai pavaldžiomis institucijomis. Galimybęnaudotis elektroniniais parašais tur÷jo Inspekcijos administracija, struktūrinių padalinių vadovai irraštus registruojantys Bendrojo skyriaus darbuotojai.Inspekcijos teritorinis kompiuterių tinklas jung÷ Inspekcijos centrin÷je būstin÷je, Vilniaus, Kauno,Klaip÷dos, Panev÷žio ir Šiaulių regionų departamentuose bei Alytaus, Marijampol÷s, Taurag÷s,Utenos kontrol÷s skyriuose ir Klaip÷dos regiono departamento Transporto priemonių kontrol÷sskyriuje veikiančius lokalius kompiuterių tinklus (iš viso 11 lokalių kompiuterių tinklų). Per 2011m. stabiliai veikiantis Inspekcijos teritorinis kompiuterių tinklas leido Inspekcijos struktūriniuosepadaliniuose veikiančias kompiuterizuotas darbo vietas registruoti vienoje Inspekcijos informaciniųsistemų naudotojų duomenų baz÷je, teikti interneto, elektroninio pašto, duomenų perdavimo irnaudojimosi informacin÷mis sistemomis paslaugas. Siekiant užtikrinti saugų ir nepertraukiamąInspekcijos teritorinio kompiuterių tinklo veikimą Informacinių technologijų specialistaikompiuterių tinklo monitoringo programine įranga „Tivoli Netview“ nuolat kontroliavo, arkompiuterių tinklas veikia tinkamai. Su šia įranga gauti pranešimai apie duomenų perdavimo,tarnybinių stočių, kompiuterizuotų darbo vietų įrangos veikimo sutrikimus leido iš anksto imtispriemonių, kad būtų užtikrintas informacinių sistemų veikimo nepertraukiamumas, o kompiuteriųtinklo apkrovimo steb÷jimas leido nustatyti netinkamo naudojimosi internetu atvejus ir imtisatitinkamų priemonių tokiems atvejams pašalinti. Inspekcijos patalpose esančių tarnybinių stočiųveikimo steb÷jimui buvo naudojama programin÷ įranga „IBM Director“.Inspekcijoje interneto ryšys buvo naudojamas ir kaip ryšio priemon÷ su valstyb÷s ir žinybiniaisregistrais, kitomis informacin÷mis sistemomis ir duomenų baz÷mis. Naudojimasis elektroniniopašto galimybe sudar÷ geras sąlygas nuolat teikti licencijavimo duomenis Valstybinei mokesčiųinspekcijai, vež÷jų asociacijai „Linava“, kitiems juridiniams asmenims, žiniasklaidai, gautiduomenis iš kitų juridinių asmenų. Duomenų mainams su Susisiekimo ir Finansų ministerijomis, VĮ„Regitra“, ES sistema „Tachonet“ buvo naudojamasi saugiu valstyb÷s duomenų perdavimo tinklu.Per 2011 m. buvo peržiūr÷ti ir parengti nauji 22 informacinių technologijų naudojimą Inspekcijojereglamentuojantys teis÷s aktai.2011 m. Inspekcija gavo finansavimą iš ES struktūrinių fondų l÷šų naujai Ūkio subjektų, susijusiųsu kelių transportu, steb÷senos ir informavimo informacinei sistemai „Vektra“ (toliau – IS„Vektra“) sukurti, įteisino IS „Vektra“ nuostatus ir IS „Vektra“ duomenų saugos nuostatus. IS„Vektra“ kūrimo darbai vyks 2012–2014 m.2011 m. Inspekcija pareng÷ dar vieną investicijų projektą „e. VKTI“ d÷l IS „Skaitis“ ir IS „Keltra“teikiamų paslaugų perk÷limo į elektroninę erdvę ir su šiuo projektu dalyvauja konkurse gautifinansavimą iš ES struktūrinių fondų. Projektu siekiama sukurti ir modernizuoti dar 24 elektroninespaslaugas, skirtas ūkio subjektams, dalyvaujantiems vežimo kelių transportu rinkoje.

81Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. rugs÷jo 12 d. įsakymu Nr. 3-541 „D÷l LietuvosRespublikos susisiekimo ministro 2008 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 3-285 „D÷l Ilgalaik÷s (iki 2025metų) Lietuvos transporto sistemos pl÷tros strategijos priedo projektų detalizavimo“ pakeitimo“(Žin., 2011, Nr. 121-5728) į Ilgalaik÷s (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos pl÷trosstrategijos priedo infrastruktūros modernizavimo darbų „Kiti projektai“ projektų sąrašą įtrauktasnaujas projektas „Viešojo transporto kelion÷s duomenų informacin÷ sistema“, už kurioįgyvendinimą atsakinga Inspekcija. Šiuo metu Inspekcija pareng÷ paraišką d÷l šio projektoįtraukimo į Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacin÷ visuomen÷ visiems“įgyvendinimo priemon÷s Nr. VP2-3.1-IVPK-03-V „Intelektualios valdymo sistemos“ valstyb÷sprojektų sąrašą. Projekto tikslas – sukurti vartotojui kelion÷s viešuoju transportu planavimoelektroninę paslaugą. Vartotojui bus teikiama informacija apie visų transporto rūšių maršrutus.Inspekcijos reguliavimo srityje 2011 m. buvo 4807 įmonių, vykdančių keleivių ir krovinių vidaus irtarptautinius vežimus, 316 vairavimo mokyklų, 10 technin÷s apžiūros įmonių ir 68 jų stotys, 13ekspertiz÷s įmonių, 44 tachografų dirbtuv÷s.Keleivių vež÷jai 2011 m. pabaigoje tur÷jo 373 Bendrijos licencijas vežti keleivius ir 1074 Bendrijoslicencijų kopijas, 405 licencijas verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais ir 1443 šiųlicencijų kopijas. Per metus vež÷jų, turinčių Bendrijos licencijas vežti keleivius, skaičius padid÷jo2,75 proc., autobusų, turinčių šių licencijų kopijas, – 7,19 proc. Vež÷jų, turinčių licencijas verstiskeleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais, skaičius padid÷jo 1,50 proc., tačiau autobusų,turinčių šių licencijų kopijas, skaičius sumaž÷jo 4,06 proc. Nuo 2003 m. Inspekcija licencijavokeleivių vežimo lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais tolimojo ir tarptautiniosusisiekimo maršrutais veiklą. 2007 m. ši veikla buvo labai suaktyv÷jusi, tačiau nuo 2008 m.licencijų korteles turinčių lengvųjų automobilių skaičius ÷m÷ maž÷ti. Nuo 2011 m. gruodžio 4 d.keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veikla nelicencijuojama.2011 m. pabaigoje 4071 vež÷jas tur÷jo Bendrijos leidimus vežti krovinius ir 24503 kelių transportopriemones, turinčias šių licencijų kopijas, iš kurių 79,82 proc. – „Euro“ ekologinius reikalavimusatitinkantys sunkvežimiai. Per metus Bendrijos licencijas vežti krovinius turinčių vež÷jų skaičiuspadid÷jo 6,18 proc., o kelių transporto priemonių, turinčių šių licencijų kopijas, – 12,85 proc. 2011m. pabaigoje licencijas verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais tur÷jo 2338 vež÷jų, kurieeksploatavo 4778 kelių transporto priemones, turinčias šių licencijų kopijas. Šių vež÷jų skaičiuspadid÷jo 6,27 proc., o kelių transporto priemonių skaičius padid÷jo 0,61 proc.Pagal tarptautinius susitarimus ir mišrių komisijų protokolus 2011 m. leidimais vykdytitarptautinius keleivių ir krovinių vežimus keliais pasikeista su 31 valstybe. Užsienio valstyb÷msperduota 289095 leidimai (20,43 proc. daugiau nei 2010 m.), iš kitų valstybių gauta 324013 leidimų(21,56 proc. daugiau nei 2010 m.). 2011 m. išdav÷ 305207 leidimus (30,94 proc. daugiau nei2010 m.). Toks didelis kiekis leidimų buvo išduotas tik 2008 m. (317134 leidimai).Inspekcijos reguliavimo srityje 2011 m. pabaigoje buvo 383 tolimojo reguliaraus susisiekimoautobusų maršrutai, keleivius jais vež÷ 48 vež÷jai. Vež÷jų skaičius, palyginti su 2010 m. pabaiga,išliko toks pat, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų skaičius šiek tiek sumaž÷jo(2010 m. pabaigoje buvo 387 maršrutai). Maršrutų skaičius sumaž÷jo nutraukus eismą maršrutais,kuriais vežti keleivius atsisak÷ vež÷jai, o d÷l ypač mažų keleivių srautų tolesnis jų funkcionavimasatrod÷ netikslingas.Administruojamų tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų skaičius šiuo metustabilus. 2011 m. pabaigoje buvo 155 (2010 m. pabaigoje – 156) administruojami tarptautinioreguliaraus susisiekimo maršrutai, kuriems leidimai išduoti pagal dvišales ir daugiašalestarptautines sutartis kelių transporto srityje bei Europos Sąjungos reglamentus.

822011 m. 14,0 proc. padid÷jo kelion÷s lapų vienkartin÷ms tarptautin÷ms kelion÷ms autobusaisporeikis. Jei 2010 m. Inspekcija išdav÷ 10,3 tūkst. kelion÷s lapų, tai 2011 m. buvo išduota 11,7tūkst. kelion÷s lapų. Pagal išduotų kelion÷s lapų skaičių pasiektas 2008 m. lygis, kai buvo išduota11,6 tūkst. kelion÷s lapų.2011 m. įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą vykd÷ 316 vairavimomokyklų. Palyginti su 2010 metais, vairavimo mokyklų skaičius šiek tiek sumaž÷jo (14 vairavimomokyklų).2011 m. atliktos 159 vairavimo mokyklų vairuotojų mokymo bazių ekspertiz÷s (83 mokymopatalpos ir 76 vairavimo mokymo aikštel÷s) bei dviejų mokymo įstaigų, vykdančių asmenų,susijusių su pavojingų krovinių vežimu, mokymą, atitikties vertinimai. Didesnį nei planuotaekspertizių skaičių, l÷m÷ tai, kad pasikeit÷ ekspertizių skaičiavimo metodika (atskiri mokymoobjektai sumuojami), vairavimo mokyklos neprognozuojamai keit÷ mokymo objektus, ypačvairavimo mokymo aikšteles. Taip pat tam tur÷jo įtakos ir nauji reikalavimai vairavimomokykloms, be to, dalis ekspertizių atliktos pakartotinai, nes septynių mokymo patalpų ir devyniųvairavimo mokymo aikštelių ekspertiz÷s pirmą kartą buvo įvertintos neigiamai.Pagal vairavimo mokyklų mokymo bazių ekspertizių išvadas, Inspekcijos nustatyta tvarka suteiktateis÷ vykdyti vairuotojų pirminį mokymą 166 vairavimo mokykloms (daliai vairavimo mokyklųInspekcijos viršininko įsakymai pakeisti d÷l vairavimo mokyklos teisin÷s formos, pavadinimokeitimo ar veiklos papildymo). Nors bendras vairavimo mokyklų skaičius sumaž÷jo, tačiau 2011metais net 11-kai naujų įmonių ir įstaigų (vairavimo mokyklų) suteikta teis÷ vykdyti vairuotojųpirminį mokymą (trimis mažiau negu 2010 metais). Šie skaičiai rodo, kad nauji reikalavimaivairavimo mokykloms iš esm÷s didesn÷s įtakos jų skaičiui netur÷jo.Be vairavimo mokyklų mokymo bazių ekspertizių, 2011 metais atlikta 10 mokymo įstaigų,siekiančių vykdyti vairuotojų papildomą mokymą, vertinimų.Respublikos aukštosiose mokyklose vairuotojų mokytojų ir vairavimo instruktorių pirminismokymas buvo vykdomas pagal pakoreguotas šių vairavimo mokyklų darbuotojų mokymoprogramas, atsižvelgiant į naujų teis÷s aktų, reglamentuojančių vairuotojų pirminį mokymą,reikalavimus. Vilniaus pedagoginio universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutasnesurinko n÷ vienos mokymo grup÷s, tod÷l sutartis d÷l kursų organizavimo su šia mokymo įstaigabendru sutarimu buvo nutraukta. Šiuo metu pirminiai ir periodiniai mokymo kursai vairuotojųmokytojams ir vairavimo instruktoriams organizuojami septyniose aukštosiose mokyklose.2011 m. vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams išduoti 439 specialių kursų baigimoliudijimai, tai maždaug atitinka planuotus duomenis.Įgyvendinant strateginiame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir siekiant užtikrintitinkamas kelių transporto verslo pl÷tros sąlygas bei konkurencines galimybes, Inspekcija s÷kmingaiegzaminavo asmenis, susijusius su pavojingų krovinių vežimu automobilių transportu beilicencijuojama kelių transporto veikla.Ekonomin÷s sąlygos ir su tuo susijusios problemos padidino transporto priemonių vairuotojų(profesionalų) imigraciją iš trečiųjų šalių, tod÷l planuoti kriterijai, susiję su vairuotojų liudijimųišdavimu, išaugo. 2011 m. Inspekcija išdav÷ 1959 vairuotojų liudijimus ir jų kopijas vež÷jams,įdarbinusiems vairuotojus ne Europos Sąjungos valstybių piliečius, tai dvigubai daugiau nei buvoplanuota.

83Situacija, susijusi su asmenų egzaminavimu, iš esm÷s yra stabili, tačiau lyginant 2011 metųduomenis su 2010 metų duomenimis galima pasteb÷ti, kad 2011 metais egzaminuotųlicencijuojamai kelių transporto veiklai vadovaujančių asmenų skaičius išaugo, tačiau taip n÷ra.Šiuo atveju pasikeit÷ egzaminų skaičiavimo metodika, t. y. vertinama kiekviena laikyta dalisatskirai. Ekonomin÷s sąlygos – svarbiausias veiksnys, nuo kurio priklauso vairuotojų liudijimų ir jųkopijų išdavimas vež÷jams, įdarbinusiems vairuotojus ne Europos Sąjungos valstybių piliečius. Podvejų metų nuosmukio, 2011 m. vež÷jai įdarbino daugiau vairuotojų iš trečiųjų šalių. Vairuotojųliudijimų ir jų kopijų išdavimo planuotos užduotys įvykdytos beveik 200 procentų, t. y. vairuotojoliudijimų poreikis padid÷jo 2,1 karto. Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)Nr. 1072/2009 d÷l bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisykliųpriemonių, susijusių vairuotojo liudijimo išdavimu, nuostatas, 2011 m. organizuota naujo vairuotojoliudijimo blanko gamyba ir prad÷tas šių blankų naudojimas.Inspekcija vykdydama kortelių išdavimo centro (angl. CIA – Card Issuing Authority) funkcijas2011 metais išdav÷ 11554 tachografo korteles, iš kurių 10874 (94,1 proc.) vairuotojo korteles, 554(4,8 proc.) įmon÷s korteles ir 89 (0,8 proc.) dirbtuvių korteles.Vykdydama kelių transporto priemonių techninę priežiūrą, Inspekcija dalyvauja rengiant irįgyvendinant saugaus eismo kelių transporte ir kelių transporto priemonių technin÷s politikosprogramas, atlieka transporto priemonių ir jų sud÷tinių dalių atitikties įvertinimą, organizuoja keliųtransporto priemonių techninių ekspertizių atlikimą, formuoja privalomosios technin÷s apžiūrosorganizavimo principus, sprendžia privalomosios technin÷s apžiūros atlikimo technologijų, vienodųkontrol÷s būdų taikymo, vienodo teis÷s aktų reikalavimų interpretavimo klausimus, kartu su kitomisvalstyb÷s institucijomis įgyvendina transporto priemonių neigiamo poveikio aplinkai mažinimopolitiką.Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2001 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 461 „D÷lvienodų techninių nurodymų ratin÷ms transporto priemon÷ms, įrangai ir dalims, kurios gali būtisumontuotos ir (arba) naudojamos ratin÷se transporto priemon÷se, pri÷mimo ir pagal šiuosnurodymus išduotų patvirtinimo abipusio pripažinimo sąlygų nuostatų įgyvendinimo“, Inspekcija2011 m. išdav÷ 24 informacinius pranešimus pagal JT/EEK sutarties „D÷l vienodų techniniųnurodymų ratin÷ms transporto priemon÷ms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba)naudojamos ratin÷se transporto priemon÷se, pri÷mimo“ ir pagal šiuos nurodymus patvirtinimoabipusio pripažinimo sąlygų nuostatų (Ženevos sutartis) taisykles ir sertifikatų pagal EB direktyvas.Sud÷tinių dalių sertifikavimas pagal tarptautinius reikalavimus atveria Lietuvos gamintojamsEuropos Bendrijos bei kitų šalių rinkas ir sudaro prielaidas konkurencingam ir kokybiškamproduktui patekti į kitas rinkas.Susisiekimo ministras 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 3-45 paved÷ Inspekcijai vykdyti Europossutartyje d÷l pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) nurodytos kompetentingosinstitucijos funkcijas transporto priemonių konstrukcijos ir tinkamumo patvirtinimo srityje. 2011 m.išduoti 1229 ADR sertifikatai transporto priemon÷ms, vežančioms pavojingus krovinius. Vež÷jamstaip pat išduoti 2108 ATP sertifikatai transporto priemon÷ms, vežančioms greitai gendančiusproduktus.Įgyvendinant 2002 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1360/2002 septintąjį kartąderinantis su technikos pažanga Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 „D÷l kelių transportopriemon÷se naudojamų tachografų“, 2011 m. buvo išduoti 48 leidimai tachografų dirbtuv÷ms.Parengti 47 teis÷s aktai, parengta ar suderinta apie 17 LR pozicijų ES institucijose nagrin÷jamaisklausimais. Buvo dalyvauta 14 Europos Tarybos ir Europos Komisijos darbo grupių pos÷džių.

84Vykdant 2001 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimą Nr. 44 „D÷l transportopriemonių ir sud÷tinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“, 2011 metais buvo išduota316 pažymų d÷l atskiro leidimo eksploatuoti numerio (LEN‘o) suteikimo, 149 nacionalinis tipopatvirtinimo sertifikatas (įskaitant naujo tipo ir tipo pratęsimo patvirtinimą) bei 316 pranešimų apietransporto priemon÷s tipo registravimą (įskaitant naujo EB tipo patvirtinimo ar EB tipo patvirtinimopratęsimo registravimą).Vykdant antrąjį Inspekcijos programos tikslą (užtikrinti nustatytų kelių transporto sritiesreikalavimų laikymąsi ir vykdyti pažeidimų prevenciją), atliekamais patikrinimais siekiamaužtikrinti vienodas kelių transporto verslo konkurencines sąlygas. Tikrinant su kelių transportoveikla susijusius rinkos dalyvius, taip pat ir užsienio vež÷jus, buvo siekiama sudaryti vienodas irpalankias konkurencines sąlygas laisvai ir saugiai vežti keleivius bei krovinius, mažinti neigiamąpoveikį aplinkai Lietuvoje. Reaguodama į rinkos dalyvių skaičių ir jų aktyvumo kaitą, Inspekcija,siekdama neapsunkinti naštos verslui, atitinkamai derina patikrinimų sritis ir apimtį.Įgyvendinant antrojo tikslo uždavinius 2011 m. buvo vykdomos šios priemon÷s: kontroliuojamiūkio subjektai ir kelių transporto priemon÷s; tikrinamas vairuotojų darbo dienų vairavimo ir poilsiorežimo laikymasis; konsultuojami ūkio subjektai, skleidžiama informacija pažeidimų prevencijostikslais; bendradarbiaujama su Lietuvos ir užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis,keičiamasi informacija ir patirtimi apie kontrolę.Inspekcija, vykdydama jai pavestas ūkio subjektų priežiūros funkcijas ir atsižvelgdama į LietuvosRespublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) (toliau– Viešojo administravimo įstatymas) nustatytus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, 2011 m.siek÷ užtikrinti, kad būtų laikomasi teis÷s aktų reikalavimų, bei sumažinti prižiūrimų ūkio subjektųpažeidimų skaičių. Tuo tikslu iš viso per 2011 m. Inspekcijos pareigūnai atliko 694 planiniuspatikrinimus ir 27 neplaninius ūkio subjektų patikrinimus, kurių didžiausią skaičių – 571 – sudar÷keleivius ir (ar) krovinius vežančių ir (ar) su pavojingų krovinių vežimu, jų pakrovimo ir (ar)iškrovimu bei laikinu sand÷liavimu susijusių įmonių patikrinimai. Pažym÷tina, kad siekdamaefektyvesnio kontrol÷s procedūrų atlikimo Inspekcija 2011 m. d÷jo pastangas, jog priežiūrosfunkcijos būtų atliekamos mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektųveiklą, tod÷l 2011 m. vidutin÷ visų atliktų ūkio subjektų patikrinimų subjekto trukm÷ buvo neilgesn÷ kaip dvi darbo dienos.Lyginant 2011 m. Inspekcijos vykdytus priežiūros veiksmus bei vykdytų inspektavimo procedūrųrezultatus su 2010 metų rezultatais, pastebima, kad nors ir maž÷ja nustatytų ūkio subjektųpažeidimų mastas, tačiau ūkio subjektai vis dar neskiria pakankamai d÷mesio tam, jog jų vykdomaveikla atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų reikalavimus, ypač vairuotojųvairavimo ir poilsio režimo srityje. Už 2011 m. nustatytus pažeidimus surašyti 224 administraciniųteis÷s pažeidimų protokolai. 61 vež÷jų įmon÷s, kuriose buvo nustatyta daug vairavimo ir poilsiorežimo pažeidimų, veiklą nagrin÷jo Pažeidimų prevencijos komisija. Tačiau lyginant 2010 m.tikrintų vež÷jų įmonių ir už nustatytus pažeidimus surašytų administracinių teis÷s protokolų skaičiųsu 2011 m. rezultatais, galima pasidžiaugti, kad Inspekcijos pastangos, nukreiptos į vairavimo irpoilsio režimo kontrolę, duoda teigiamų rezultatų – pažeidimų, nustatomų vykdant vairavimo irpoilsio režimo kontrolę, skaičius maž÷ja, o 2010 m. tikrintų vež÷jų įmonių ir už nustatytuspažeidimus surašytų administracinių teis÷s protokolų skaičius – 164 – palyginti su 2011 m.Rezultatais, per metus sumaž÷jo 24 procentais.Per 2011 m. Inspekcijos pareigūnai 571 vež÷jų įmon÷je patikrino daugiau kaip 115,58 tūkst.vairuotojų dirbtų dienų tachografų registracijos lapų ar duomenų, perkeltų iš vairuotojo kortelių arskaitmeninių tachografų. Vež÷jų įmon÷se buvo tikrinama, ar saugomi tachografo registracijos lapai,ar duomenys iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų yra perkeliami pagal nustatytą

85periodiškumą, ar šie duomenys saugomi, ar imamasi priemonių, kad vairuotojai nepažeidin÷tųvairavimo ir poilsio režimo. Atsižvelgiant į vieną pagrindinių saugaus eismo užtikrinimo principų,teigiančių, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvyb÷s užtikrinimas svarbiau negu ūkin÷s veiklosekonominiai rezultatai, kaip prevencin÷ priemon÷ už nustatytus vairuotojų darbo ir poilsio režimoapskaitos vedimo pažeidimus vež÷jams vienam ar keliems m÷nesiams buvo sustabdytas 42Bendrijos leidimų ir (ar) licencijos kopijų ar kortelių galiojimas. Už nustatytus Kelių transportoveiklos licencijavimo taisyklių pažeidimus 12 įmonių buvo sustabdytas Bendrijos leidimų ir (ar)licencijos galiojimas, 6 įmon÷ms panaikintas Bendrijos leidimų ir (ar) licencijos galiojimas.2011 m. Inspekcija d÷jo dideles pastangas vairavimo mokymo įstaigų ir įmonių (toliau – vairavimomokyklos) priežiūrai vykdyti. Buvo patikrintos 99 vairavimo mokyklos ir 751 mokymui skirtatransporto priemon÷, o už nustatytus pažeidimus surašyti 44 administracinių teis÷s pažeidimųprotokolai. 2011 m. vairavimo mokyklų patikrinimų metu nustačius šiurkščių pažeidimų, darančiųtiesioginę įtaką vairuotojų rengimo kokybei ir eismo saugumui, Pažeidimų prevencijos komisijaisvarstyti buvo teikta 20 vairavimo mokyklų, iš kurių šešioms panaikinta teis÷ vykdyti vairuotojųpirminį mokymą, 9 laikinai (ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų) buvo sustabdyta teis÷ vykdytimokymą, 5 vairavimo mokyklos įsp÷tos.Siekiant užkirsti kelią netinkamam praktinio vairavimo mokymui, už nustatytus vairavimo mokymopažeidimus Pažeidimų prevencijos komisijos svarstymui buvo teikti 12 vairavimo mokyklųvairavimo instruktorių praktinio vairavimo mokymo metu nustatyti pažeidimai. Įvertinus vairavimoinstruktorių padarytus pažeidimus ir tai, kad Inspekcija, įgyvendindama Saugaus eismo įstatymonuostatas, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas saugus eismas, vienam vairavimo instruktoriuipanaikino išduotą vairuotojų mokytojo ir vairavimo instruktoriaus specialių kursų baigimoliudijimą, o 3 vairavimo instruktoriams 30 d. buvo sustabdytas specialių kursų baigimo liudijimųgaliojimas. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamas pirminis vairavimo mokymas yra vienas svarbiausiųveiksnių, turinčių įtakos saugai keliuose užtikrinti, pirminio vairavimo mokymo priežiūra ir toliauišliks vienu pagrindinių tolesn÷s priežiūros prioritetų.Inspekcija, vykdydama mokymo įstaigų, kurioms suteikta teis÷ organizuoti ir rengti motoriniųtransporto priemonių vairuotojų, nuolat pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tainubaustų administracine tvarka, įskaitant vairavimo teis÷s at÷mimą, papildomą mokymą, priežiūrą,kaip ir 2010 m., patikrino šešias tokias mokymo įstaigas. Už patikrinimo metu nustatytus šiurkščiuspažeidimus, darančius įtaką vairuotojų papildomo mokymo kokybei, vienai vairavimo mokymoįstaigai panaikinta teis÷ vykdyti papildomą mokymą. Atsižvelgus į 2010 m. rezultatus, galima teigti,kad 2011 m. už nustatytus pažeidimus Inspekcijos taikomų poveikio priemonių skaičius sumaž÷jodu kartus.Atliekant tachografų dirbtuvių priežiūrą, 2011 m. buvo patikrinta 13 tachografų dirbtuvių ir 61tachografų dirbtuvių meistro atliktų tachografų techninių priežiūrų atitikimas nustatytiemsreikalavimams. Už nustatytus pažeidimus vieną tachografų dirbtuvę apsvarsčius Pažeidimųprevencijos komisijos pos÷dyje įmon÷s vadovas buvo įsp÷tas. Vykdant motorinių kelių transportopriemonių ir jų priekabų gamybos technin÷s ekspertiz÷s įmonių kontrolę, Inspekcijos pareigūnai2011 m. patikrino 7 ekspertizių įmones. Už nustatytus pažeidimus trys ekspertizių įmon÷s teiktossvarstyti Pažeidimų prevencijos komisijai, kuriai apsvarsčius nustatytus pažeidimus pos÷dyje trijųekspertizių įmonių vadovai buvo įsp÷ti.Didelis d÷mesys buvo skirtas transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios technin÷s apžiūrosįmon÷se vykdomam vidaus kokyb÷s kontrol÷s sistemos funkcionavimui tuo siekiant užtikrintitinkamą ir kokybišką technin÷s apžiūros atlikimą. Tuo tikslu buvo patikrinta 330 techninių apžiūrųkontrolierių atlikta apžiūra. Už nustatytus pažeidimus 35 techninių apžiūrų kontrolieriams ir 5įmon÷s vadovams surašyti administracinių teis÷s pažeidimų protokolai.

86Atsižvelgiant į 2011 m. nustatytų teis÷s aktų pažeidimų skaičių, pastebima transporto priemoniųpatikrinimų metu nustatomų pažeidimų augimo tendencija. Tod÷l Inspekcija, įgyvendindamaLietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007,Nr. 128-5213) (toliau – Saugaus eismo įstatymas) nuostatas ir siekdama užtikrinti saugą Lietuvoskeliuose, 2011 m. ypatingą d÷mesį skyr÷ transporto priemonių ir jų vairuotojų kontrolei kelyje. Per2011 m. Inspekcijos pareigūnai patikrino 25256 Lietuvos ir užsienio valstyb÷se registruotastransporto priemones ir nustat÷ 12399 pažeidimus, 5154 vairuotojams buvo surašytasadministracinių teis÷s pažeidimų protokolas. Palyginti su 2010 m. veiklos rezultatais, 2011 m.nustatytų pažeidimų skaičius išaugo 6,34 proc.Vertinant 100 patikrintų transportų priemonių tenkančių teis÷s aktų pažeidimų skaičiaus rodiklius,konstatuotina, kad, palyginti su 2010 m., 2011 m. patikrinimų metu nustatytų teis÷s aktų pažeidimųskaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių, išaugo – 2010 m. nustatyti 42,76 pažeidimo,tenkančio 100 patikrintų transporto priemonių, o 2011 m. – 49,09 pažeidimo, tenkančio 100patikrintų transporto priemonių. Šiuos pažeidimus suskirsčius į dešimt grupių pastebima, kad norsbendras pažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių, padid÷jo, tačiau netseptyniose grup÷se pažeidimų skaičius sumaž÷jo, ypač keleivių vežimo srityje – 2011 m. nustatytųpažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių, palyginti su 2010 m. rezultatais,sumaž÷jo net tris kartus. Daugiau nei du kartus sumaž÷jo ir nustatytų pavojingų krovinių vežimopažeidimų – 2010 m. nustatytų pažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių,buvo 0,71, o 2011 m. – 0,32. Taip pat verta pamin÷ti, kad sumaž÷jo vairavimo ir poilsio režimopažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių – 2011 m. patikrinimų metunustatytų teis÷s aktų pažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių – 22,08, o2010 m. – 23,63.Ženklus nustatytų pažeidimų skaičiaus augimas pastebimas net dviejose pažeidimų grup÷se. 2011m. važiavimo be kelion÷s leidimo ar su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio, ar su neužpildytukelion÷s leidimu pažeidimų skaičius, tenkantis 100 patikrintų transporto priemonių, palyginti su2010 m. rezultatais, išaugo beveik tris kartus. Taip pat daug÷ja nustatytų važiavimo be leidimosunkiasvor÷mis ir didžiagabarit÷mis transporto priemon÷mis pažeidimų skaičius, tenkantis 100patikrintų transporto priemonių – nuo 2009 m. iki 2011 m. nustatytų važiavimo be leidimosunkiasvor÷mis ir didžiagabarit÷mis transporto priemon÷mis pažeidimų skaičius išaugo daugiau nei5 kartus (2009 m. nustatytų pažeidimų skaičius – 2,54; 2010 m. – 4,65; 2011 m. – 11,38).Nustatomų važiavimo be leidimo sunkiasvor÷mis ir didžiagabarit÷mis transporto priemon÷mispažeidimų skaičius Inspekcijoje labai padid÷jo 2010 m. prad÷jus veikti Klaip÷dos stacionariajamtransporto priemonių kontrol÷s postui prie kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaip÷da (302,5 km). Tod÷lplanuojant priežiūros vykdymą keliuose bei atsižvelgiant į nuolat did÷jantį nustatomų pažeidimųskaičių 2011 m. didesnis d÷mesys buvo skiriamas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje registruotųdidžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių kelių transporto priemonių kontrolei. Iš viso Inspekcijospareigūnai per 2011 m. pasv÷r÷ ir išmatavo 6155 (24,3 proc.) krovinines transporto priemones.Lietuvos ir užsienio vež÷jams surašyti 1556 administracinių teis÷s pažeidimų protokolai užvažiavimą be leidimo kelių transporto priemon÷mis, kai viršijama ašių apkrova ar leidžiamabendroji mas÷, ar leidžiami matmenys, paskirta 714,58 tūkst. Lt baudų. Apie sunkiasvorių ir (ar)didžiagabaričių transporto priemonių patikrinimų rezultatus visuomen÷ nuolat informuojamaInspekcijos interneto svetain÷je.Tikrindami vairavimo ir poilsio režimą Lietuvos Respublikos keliuose ir pasienio punktuose,2011 m. Inspekcijos pareigūnai patikrino 52,88 tūkst. vairuotojų dirbtų darbo dienų tachografųregistracijos lapų ar duomenų, perkeltų iš transporto priemonių skaitmeninių tachografų arvairuotojų kortelių. Siekiant nustatyti, ar vairuotojai vairavimo ir poilsio režimo apskaitos netvark÷apgaul÷s būdu, taip nusl÷pdami vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus, bei atsižvelgiant į 2009 m.

87sausio 23 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2009/60/EB d÷l tachografų tikrinimo keliuose irįgaliotose dirbtuv÷se gerosios patirties gairių, 2011 m. pareigūnai vykd÷ vairavimo ir poilsio režimoapskaitos tvarkymo apgaul÷s būdu paiešką – tikrino, ar kelių transporto priemon÷se n÷ra naudojamaįranga, skirta tachografui ar atskiroms jo funkcijoms atjungti. 2011 m. pareigūnai nustat÷, kad 147kelių transporto priemonių vairuotojai vairavimo ir poilsio režimo apskaitą tvark÷ apgaul÷s būdu.Inspekcijos pareigūnai, nustatę, kad buvo naudojama įranga, skirta tachografui ar atskiroms jofunkcijoms atjungti, 63 transporto priemones, laikinai pa÷mę registracijos dokumentus, nukreip÷ įtachografų dirbtuves privalomai patikrinti transporto priemonių tachografą ir išmontavimuidraudžiamus prietaisus ar įrenginius, atjungiančius nors vieną iš tachografo funkcijų.Įvertinus poreikį 2011 m. imtis papildomų eismo saugumo priemonių užtikrinant saugą keliuose,Inspekcijos pareigūnai daugiau d÷mesio skyr÷ ir keleivinių transporto priemonių technin÷s būkl÷skontrolei ir per 2011 m. atliko 2604 transporto priemonių technin÷s būkl÷s patikrinimus, kurių metunustat÷ 3509 technin÷s būkl÷s trūkumus. Siekdama stiprinti keleivinių transporto priemoniųtechnin÷s būkl÷s kontrolę, Inspekcija 2011 m. liepos 25–31 d. kartu su Policijos departamentu prieVidaus reikalų ministerijos vykd÷ prevencinę priemonę – keleivinių kelių transporto priemoniųpatikrinimus, kurių metu ypatingas d÷mesys buvo skiriamas keleivius reguliariais, vienkartiniais,užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais vežančių autobusų vairuotojų vairavimo ir poilsio režimokontrolei, autobusų techninei būklei. Už nustatytus teis÷s aktų pažeidimus 35 vairuotojams taikytosadministracin÷s sankcijos.Taip pat 2011 m. spalio 24 d. – lapkričio 6 d. Inspekcijos pareigūnai, siekdami, kad keleiviai irkroviniai būtų vežami techniškai tvarkingomis transporto priemon÷mis, nekeliančiomis pavojauseismo saugumui, kartu su technin÷s apžiūros kontrolieriais šalies keliuose tikrino keleivinių irkrovininių transporto priemonių techninę būklę. Per šį laikotarpį Inspekcijos pareigūnai patikrino292 transporto priemones, iš kurių 207 transporto priemon÷ms buvo nustatyti technin÷s būkl÷strūkumai. Pažym÷tina, kad per šį laikotarpį iš viso nustatyti 405 technin÷s būkl÷s trūkumai. Užnustatytus technin÷s būkl÷s trūkumus, keliančius gr÷smę eismo saugumui, uždrausta eksploatuotinet 30 transporto priemonių.Europos kelių transportą kontroliuojančias institucijas vienijanti organizacija Euro Contrôle Route(toliau – ECR) savo veiklą prad÷jo 1999 m. ECR veikloje 2011 m. nario ar steb÷tojo teis÷misdalyvavo 18 Europos Sąjungos valstybių narių.ECR pagrindiniai tikslai – gerinti saugą keliuose, skatinti sąžiningą konkurenciją, pl÷totibendradarbiavimą, harmonizuoti ir tobulinti kontrol÷s procedūras, nustatyti bendrus transportopriemonių kontrol÷s reikalavimus, užtikrinti vienodą nustatomų pažeidimų kvalifikavimą ir keistisinformacija bei kelių transporto kontrol÷s srities patirtimi.Inspekcijos dalyvavimas ECR veikloje prasid÷jo prieš septynerius metus. Nuo 2005 m. Lietuva,atstovaujama Inspekcijos, priimta į ECR pasyvaus steb÷tojo teis÷mis, 2006–2008 m. –aktyvaussteb÷tojo teis÷mis ir dalyvavo ECR komitetuose, darbo grup÷se, pareigūnų mokymuose. 2009 m.Lietuva buvo oficialiai pakviesta tapti pilnateise nare.2010 m. birželio 30 d. Lietuva, atstovaujama Inspekcijos, tapo pilnateise ECR nare po to, kai 2010m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir 2010 m. birželio30 d. ECR pirmininkaujančios Ispanijos Karalyst÷s vystymo ministras pasiraš÷ Administraciniosusitarimo protokolą. Lietuvai tapus pilnateise ECR nare, Inspekcija įgijo balsavimo teisę ir teisęišreikšti savo poziciją d÷l pos÷džiuose ir darbo grup÷se svarstomų klausimų, bei teikti savo siūlymų.

882011 m. birželio 15–16 d. Vengrijoje Inspekcijos atstovai dalyvavo ECR Valdymo komiteto (angl.Steering Committee) pos÷dyje, kuriame dalyviai balsuodami patvirtino 2011 m. ECR biudžetą,išrinko biudžeto kontrolierių, aptar÷ 2010 m. ECR biudžeto audito ataskaitą, svarst÷ 2012–2013 m.ECR veiklos plano prioritetus ir užduotis bei Mokymų (angl. Training Working Group) irHarmonizavimo (angl. Harmonie Working Group) darbo grupių veiklą ir kt.2011 m. lapkričio 23–24 d. Belgijoje Inspekcijos atstovai dalyvavo ECR Valdymo komitetopos÷dyje, kuriame Beneliukso sąjungos (vykdo ECR sekretoriato funkcijas) atstovas pristat÷ planąd÷l ECR tapimo nepriklausoma organizacija iki 2015–2016 m. Pos÷dyje taip pat buvo svarstytas2012 m. biudžeto projektas, 2012–2013 m. ECR veiklos planas, galimyb÷ kartą per metusorganizuoti ECR konferenciją-parodą, siekiant viešinti ECR veiklą bei didinti autoritetą Europoslygiu, diskutuota d÷l ECR akademijos steigimo, aptarti bendri kartu su kitomis ECR valstyb÷misnar÷mis 2012 m. vyksiantys pareigūnų mokymai, kurių tikslas – manipuliavimo tachografais atvejųnustatymas ir pavojingų krovinių (ADR) kontrol÷, Europos Komisijos kartu su organizacijomisCORTE (Confederation of Organisations in Road Transport Enforcement) ir VOSA (Vehicle andOperator Services Agency) parengto pareigūnų mokymo projekto TRACE metodin÷s medžiagospritaikymas praktikoje ir kt.2011 m. vasario 16–17 d., 2011 m. geguž÷s 10–11 d. ir 2011 m. spalio 11–12 d. BelgijojeInspekcijos atstovai dalyvavo ECR Mokymų ir Harmonizavimo darbo grupių pos÷džiuose.Pos÷džių metu buvo sprendžiami ECR prioritetų įgyvendinimo klausimai, darbo grupių ataskaitos.Pirmame darbo grupių susitikime buvo pristatytas TRACE projekto, skirto visos Europos keliųtransportą kontroliuojančių pareigūnų mokymams, darbo dokumentai. Pagrindiniai TRACEprojekto tikslai yra skirti supaprastinti kontrolę vykdantiems pareigūnams vairavimo ir poilsiorežimo kontrol÷s procedūras ir nepriklausomai nuo valstyb÷s, kurioje vykdoma transportopriemonių kontrol÷, vienodai interpretuoti nustatomus pažeidimus. Taip pat buvo svarstytasLietuvos atstovo pateiktas klausimas d÷l ECR valstybių praktikos keičiant vairuotojų korteles, kaipasibaigia vairuotojo kortel÷s galiojimo laikas arba vairuotojo administraciniai duomenys (pvz.,pavard÷). Be to, valstybių atstovai aptar÷ klausimus, susijusius su 2011 m. planuojamais trišaliais irdvišaliais ECR organizuojamais pareigūnų mokymais, sutarta d÷l mokymų datos ir vietos. Antrosusitikimo metu darbo grup÷se buvo svarstytas ECR parengto daugiakalbio žodyno, skirtokontroliuojantiems pareigūnams, papildymas kitomis ES oficialiomis kalbomis. Lietuvos atstovaiLatvijos ir Estijos kelių transportą kontroliuojančioms institucijoms nusiunt÷ informaciją apie šįprojektą ir pasiūl÷ prisid÷ti prie žodyno papildymo, t. y. vertimo į jų valstybines kalbas. Valstybiųatstovai diskutavo d÷l Vež÷jų elektroninio registro (ERRU) įgyvendinimo problemų, t. y. kamtur÷tų būti taikoma atsakomyb÷ už kontrol÷s kelyje metu nustatytus pažeidimus – vairuotojui,įmonei ar transporto vadybininkui, nes nuo to priklausys, kokią rizikos kategoriją tam tikra įmon÷tur÷s Vež÷jų elektroninio registro (ERRU) sistemoje, ir d÷l pažeidimų kategorizavimo, pirmiausiajuos suskirstant į šias grupes – socialinių teis÷s aktų, krovinių vežimo reglamentavimo, keleiviųvežimo reglamentavimo, ADR krovinių vežimo reglamentavimo, technin÷s būkl÷s reglamentavimo,krovinių tvirtinimo reglamentavimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Taip pat, Lietuvos atstovuiinicijavus, buvo pasikeista gerąja praktika apie preliminarios sv÷rimo įrangos (WIM) naudojimą.Atstovai iš ECR valstybių narių pažym÷jo, kad jų šalyse preliminaraus sv÷rimo įranga (WIM)naudojama sunkiasvorių transporto priemonių atrankos iš bendro transporto priemonių srauto kelyjebei statistikos tikslais, siekiant nustatyti, kuriuo paros metu sunkiasvorių transporto priemoniųeismas didžiausias, kuriomis dienomis važiuoja didžiausias procentas transporto priemonių,viršijančių leistiną bendrąją masę ar ašių apkrovas ir pan. Trečio susitikimo metu ECR nariųvalstybių atstovai aptar÷ darbo dokumentus d÷l ECR akademijos įkūrimo vizijos. Kai kuriųvalstybių atstovų manymu, panaudojus įgytą patirtį ECR rengiant daugiakalbius mokymus,mokymus apie sukčiavimą tachografais, ADR mokymus bei s÷kmingai įgyvendinus EuroposKomisijos kartu su CORTE ir VOSA organizuojamą TRACE projektą, ECR gal÷tų įkurti

89tarptautinę pareigūnų mokymų akademiją. Taip pat, atsižvelgiant į sud÷tingą ekonominę situacijąEuropoje, valstybių atstovai nutar÷ viena diena sutrumpinti ECR organizuojamus mokymus, taipvalstyb÷ms sumažinant laiko ir finansų sąnaudas. Lietuvos atstovas pasiūl÷ svarstyti galimybęsumažinti darbo grupių susitikimų skaičių ir vietoj jų organizuoti konferencinius pokalbius, kuriųmetu valstybių atstovai realiu laiku aptartų einamuosius darbo grupių veiklos klausimus.Harmonizavimo darbo grup÷s pos÷džio dalyviams apsikeitus nuomon÷mis buvo nutarta ECRsekretoriatui pavesti detaliau išanalizuoti technines ir finansines galimybes ir šį klausimą svarstytikitame darbo grup÷s pos÷dyje.Įvertinusi Mokymų ir Harmonizavimo darbo grupių parengtus dokumentus d÷l pažeidimų skirstymoį kategorijas Inspekcija pareng÷ Pažeidimų, važiuojant kelių transporto priemon÷mis (jų junginiais)su kroviniu ar be jo, viršijant leidžiamus matmenis, bendrąją masę ir ašies (-ių) apkrovas, beleidimo, skirstymo į kategorijas pagal sunkumą aprašą ir patvirtinto jį Valstybin÷s kelių transportoinspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. rugs÷jo 16 d. įsakymu Nr. 2B-348.2011 m. spalio 4–5 d. Vokietijoje Inspekcijos atstovai dalyvavo Europos Komisijos kartu su ECRorganizuojamoje „2-oje krovinių tvirtinimo ir technin÷s būkl÷s kontrol÷s kelyje“ konferencijoje.Konferencijoje dalyvavo ECR valstybių narių ir IRU (International Road Transport Union) atstovaibei atstovas iš Europos Komisijos. Ypatingą d÷mesį konferencijos praneš÷jai skyr÷ kelių transportopriemonių technin÷s būkl÷s kontrolei, krovinių tvirtinimui ir transporto priemonių, vežančiųpavojingus krovinius, tikrinimui, apžvelg÷ kelių transporto priemonių technin÷s būkl÷s kontrol÷s irkrovinių tvirtinimo reglamentavimą Europos Sąjungoje. Vokietijos transporto inspekcijos (BAG)pareigūnai vykd÷ parodomąją transporto priemonių technin÷s būkl÷s ir krovinių tvirtinimo kontrolękelyje, kurios metu BAG pareigūnai pademonstravo naudojamą įrangą ir kaip fiksuojami pažeidimųįrodymai. Vokietijos transporto inspekcijos (BAG) pareigūnų naudojama įranga, kontrol÷s metodaiir geroji praktika, vykdant krovinių kelių transporto priemonių kontrolę Vokietijos keliuose, buvopristatyta Inspekcijos pareigūnams, vykdantiems kontrol÷s funkcijas.2011 m. spalio 24–27 d. Vokietijoje Inspekcijos atstovas dalyvavo ECR organizuotuosemokymuose, skirtuose kontrol÷s kelyje metu nustatyti sukčiavimo skaitmeniniais tachografaisatvejus. Panaudojant ECR organizuotuose mokymuose įgytą patirtį ir gautą metodinę medžiagą,Inspekcijoje įvyko pareigūnų, vykdančių kontrol÷s funkcijas, mokymai. Inspekcijos pareigūnai,įgiję teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, 2011 m. kontrol÷s kelyje metu nustat÷ 147 atvejus, kaitransporto priemonių vairuotojai naudojo ar transporto priemon÷je laik÷ įtaisą, pritaikytątachografo, tachografo registracijos lapų ir (ar) vairuotojo kortel÷s vairavimo ir poilsio rodmenimsir (ar) duomenims klastoti.2011 m. Inspekcija kartu su kitomis ECR valstyb÷mis nar÷mis dalyvavo trijuose bendruosekrovininių ir keleivinių transporto priemonių patikrinimuose, kurių metu buvo kontroliuojamasvairuotojų vairavimo ir poilsio režimo, transporto priemonių technin÷s būkl÷s, tachografų ir greičioribojamųjų prietaisų, keleivių ir krovinių licencijavimo tvarkos, sunkiasvorių ir pavojingų kroviniųvežimo ir kitų reikalavimų laikymasis.2011 m. balandžio 11–17 d. buvo vykdoma bendra transporto priemonių kontrol÷, kuriospagrindinis tikslas – transporto priemonių, vežančių pavojingus krovinius (ADR), tikrinimas.Dalyvavusios valstyb÷s (Lietuva, Prancūzija, Vokietija, Austrija, Ispanija, Jungtin÷ Karalyst÷,Olandija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija ir Rumunija) iš viso patikrino 9435 transportopriemones, iš jų 1379 transporto priemon÷se buvo nustatyta pažeidimų, 267 transporto priemon÷mslaikinai uždrausta važiuoti toliau, kol bus pašalinti pažeidimai.

902011 m. liepos 25–31 d. buvo vykdoma bendra transporto priemonių kontrol÷, kurios pagrindinistikslas – keleivinio transporto tikrinimas. Dalyvavusios valstyb÷s (Lietuva, Prancūzija, Vokietija,Ispanija, Jungtin÷ Karalyst÷, Olandija, Austrija, Lenkija, Vengrija ir Rumunija) iš viso patikrino9875 transporto priemones, iš jų 1291 transporto priemon÷je buvo nustatyta pažeidimų, 196transporto priemon÷ms laikinai uždrausta važiuoti toliau, kol bus pašalinti pažeidimai.2011 m. spalio 10–16 d. vykdyta bendra transporto priemonių kontrol÷, kurios pagrindinis tikslas –sukčiavimo skaitmeniniais tachografais atvejų nustatymas. Dalyvavusios valstyb÷s (Lietuva,Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Jungtin÷ Karalyst÷, Austrija, Olandija, Lenkija, Čekija, Airija,Vengrija ir Rumunija) iš viso patikrino 21 020 transporto priemonių, iš jų 3777 transportopriemon÷se buvo nustatyta pažeidimų, 239 transporto priemon÷ms laikinai uždrausta važiuotitoliau, kol bus pašalinti pažeidimai.Inspekcija 2011 m. vasario 14–20 d. kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba vykd÷ ECR irEuropos kelių policijos tinklo (TISPOL) Europos valstyb÷se inicijuotą prevencinę priemonę, skirtąkrovininių kelių transporto priemonių kontrolei. Vykydama prevencinę priemonę, Inspekcijaypatingą d÷mesį skyr÷ Lietuvoje ir užsienio valstyb÷se įregistruotų krovininių kelių transportopriemonių techninei būklei, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimui bei apskaitos tvarkymui.2011 m. buvo stiprinami ir pl÷tojami tarpinstituciniai ryšiai Lietuvoje, su tokiomis institucijomiskaip Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybin÷ mokesčių inspekcijaprie Finansų ministerijos, su kuria atliko trijų vež÷jų, galimai neteis÷tai vežančių keleiviusužsakomaisiais reisais, bendrus tikrinimus ir 2011 m. rugpjūčio 15–28 d. dalyvavo akcijoje, kuriosmetu buvo tikrinamos keleivin÷s transporto priemon÷s, vežančios keleivius miesto ir priemiesčioreguliariais maršrutais.Inspekcija, siekdama paskatinti Lietuvos vež÷jus laikytis nustatytų reikalavimų, 2011 m. pl÷tojo irtoliau stiprina patikrinimų Lietuvos keliuose sistemą, didina suderintų kontrolių su kaimynin÷misvalstyb÷mis skaičių, ypač Lenkijos ir Latvijos pasienio ruožuose. Iš viso 2011 m. Inspekcijadalyvavo 14 bendrų patikrinimų, iš kurių 8 vykdyti kartu su Lenkijos kelių transporto inspekcijosBalstog÷s vaivadijos pareigūnais, kiti 6 – su Latvijos policijos pareigūnais.23 lentel÷. Kelių transporto pl÷tros, kontrol÷s ir priežiūros programos įgyvendinimorezultataiVertinimo Programos, tikslų, uždavinių, Vertinimo kriterijų reikšm÷skriterijaus vertinimo kriterijų pavadinimai ir MetinisĮvykdymas,kodasmato vienetaiĮvykdytaplanas%1 tikslas – gerinti kelių transportoveiklos sąlygas ir administraciniųpaslaugų teikimą, siekiant tenkinti keliųtransporto ūkio subjektų poreikiusR-04-01-01-011. Su kelių transporto veikla susijusiųsąlyginių rinkos dalyvių, galinčiųteis÷tai dalyvauti versle, skaičiausdinamika (proc.) (vienas išduotasjuridinę galią turintis su keliųtransporto veikla susijęs dokumentasatitinka vieną sąlyginį rinkos dalyvį) 6 49,2 820,0

91R-04-01-01-02P-04-01-01-01-01P-04-01-01-01-02P-04-01-01-01-03P-04-01-01-02-01P-04-01-01-02-02P-04-01-01-02-03P-04-01-01-03-01P-04-01-01-03-022. Pagrindinių administracinių paslaugų(licencijavimo), perkeltų į elektroninęerdvę, proc. 70 82,4 117,71 tikslo 1 uždavinys – tobulinti teisinębazę ir vidaus administravimąatstovauti Lietuvai ES institucijosePriimtų teis÷s aktų skaičius irpasiūlymams gautų ir išanalizuotųteis÷s aktų projektų skaičius 60 103 171,7Dalyvavimo ES komitetų ir darbogrupių pos÷džiuose skaičius 15 20 133,3Vidaus administravimui skirtųžmogiškųjų išteklių ir visų programaivykdyti numatytų žmogiškųjų ištekliųsantykis (proc.) 23 23 100,01 tikslo 2 uždavinys – teikti kokybiškasir reikalavimus atitinkančias paslaugaskelių transporto ir su juo susijusiosveiklos atstovams, konsultuoti veiklosklausimaisIšduotų juridinę galią turinčiųdokumentų (licencijų, leidimų,pažym÷jimų ir kt.) skaičius 259910 363902 140,0Paslaugų kokyb÷s vertinimas (balais)(vidinis vertinimas penkių balųsistema) 4,5 4,2 93,3Inspekcijos interneto svetain÷svartotojų skaičiaus did÷jimas (proc.)(palyginti su 2010 m.) 15 19,9 132,71 tikslo 3 uždavinys – vystytielektronin÷s erdv÷s galimybiųnaudojimą paslaugoms teikti ir keistisinformacijaInspekcijos informacinių sistemųsaugus prieinamumas 96 99 103,1Administruojamų informacijos gavimoir teikimo (į/iš registrų ir kitų juridiniųasmenų informacinių sistemų) sutarčiųskaičius 14 13 92,91 tikslo 4 uždavinys – įgyvendintiLietuvos Respublikos transportolengvatų įstatymo nuostatasP-04-01-01-04-01 Gautų ir išanalizuotų keleiviniotransporto vež÷jų ataskaitų skaičius 576 576 100,0

92R-04-01-02-01R-04-01-02-02R-04-01-02-03P-04-01-02-01-012 tikslas – užtikrinti nustatytų keliųtransporto srities reikalavimų laikymąsiir vykdyti pažeidimų prevencijąPatikrintų transporto priemonių ir jųekipažų, atitinkančių nustatytusreikalavimus, procentas (nuo visųpatikrintų transporto priemonių) 69 80,2 116,2Patikrintų įmonių, atitinkančiųnustatytus reikalavimus, procentas (nuovisų patikrintų įmonių) 54 65,2 120,7Priimtų sprendimų teismuoseInspekcijos naudai dalis, proc.* 81 84 103,72 tikslo 1 uždavinys – vykdyti įstatymųir kitų teis÷s aktų, reglamentuojančiųkelių transporto veiklą, laikymąsiPatikrintų transporto priemoniųskaičius 23850 26007 109,0P-04-01-02-01-02 Patikrintų ūkio subjektų skaičius 720 721 100,1P-04-01-02-01-03P-04-01-02-01-04Patikrintų tachografų dirbtuvių meistrųir technin÷s apžiūros kontrolieriųskaičius 390 391 100,3Apskųstų nutarimų (proc.) nuo visųpriimtų nutarimų (mažesn÷ šiovertinimo kriterijaus reikšm÷ rodogeresnį rezultatą) 7 5,8 82,92 tikslo 2 uždavinys – užtikrintiEuropos Parlamento ir Tarybosreglamento (EB) Nr. 561/2006P-04-01-02-02-01P-04-01-02-02-02P-04-01-02-03-01P-04-01-02-03-02nuostatų laikymąsiPatikrintų vairuotojų darbo dienųskaičius įmon÷se 110700 112582 101,7Patikrintų vairuotojų darbo dienųskaičius keliuose 52000 52884 101,72 tikslo 3 uždavinys – pad÷ti keliųtransporto ūkio subjektams laikytisteis÷s aktų reikalavimųParengtų atsakymų ir išaiškinimų įpateiktus klausimus (gautus raštu, el.paštu, internetu) skaičius 150 172 114,7Pažeidimų prevencijos tikslais parengtųinformacijos rinkmenų kelių transportoir su juo susijusios veiklos klausimaisskaičius (skrajučių, lankstinukų arpanašaus pobūdžio viešai paskelbtųrinkmenų) (vienetais) 1 1 100,0

93P-04-01-02-03-03P-04-01-02-04-01P-04-01-02-04-02Surengtų regioninių susitikimų su ūkiosubjektais (interesantais) skaičius 10 13 130,02 tikslo 4 uždavinys – stiprintitarptautinę kontrol÷s srities partnerystęir tarpžinybinį bendradarbiavimąParengtų ir ES valstybiųkompetentingoms institucijoms išsiųstųkontrol÷s ataskaitų skaičius 45 46 102,2Bendrų patikrinimų skaičius kartu suužsieniokompetentingomisinstitucijomis 14 14 100,0Pateikti duomenys rodo, kad 2011 m. vykdytos programos įgyvendinimo rezultatai pasiekti,rodiklių vertinimo reikšm÷s įvykdytos ir viršytos, išskyrus toliau išvardintus rodiklius.Pirmo programos tikslo rezultato vertinimo kriterijus „Su kelių transporto veikla susijusių sąlyginiųrinkos dalyvių, galinčių teis÷tai dalyvauti versle, skaičiaus dinamika (proc.) (vienas išduotasjuridinę galią turintis su kelių transporto veikla susijęs dokumentas atitinka vieną sąlyginį rinkosdalyvį)“ (R-04-01-01-01) gerokai viršija planą. Buvo planuotas 6 proc. sąlyginių rinkos dalyviųskaičiaus augimas, palyginti su 2009 m. (baziniais metais), tačiau faktiškai šis skaičius padid÷jo49,2 proc. Tai rodo didelį kelių transporto rinkos atsigavimą.Su kontrole susiję rezultato vertinimo kriterijai pasiekti. Patikrintų transporto priemonių ir jųekipažų, atitinkančių nustatytus reikalavimus (R-04-01-02-01), – 80,2 proc. nuo visų patikrintųtransporto priemonių. Patikrintų įmonių, atitinkančių nustatytus reikalavimus (R-04-01-02-02), –65,2 proc. nuo visų patikrintų įmonių. Abu kontrol÷s srities rezultato kriterijai viršija ataskaitiniolaikotarpio planuotus. Tai rodo, kad vis daugiau kelių transporto ir su juo susijusių rinkos dalyviųlaikosi nustatytų reikalavimų.Antro programos tikslo trečio rezultato vertinimo kriterijaus „Priimtų sprendimų teismuoseInspekcijos naudai dalis, proc.“ (R-04-01-02-03) pasiekta reikšm÷ viršijo planuotąją: planuota – 81proc., faktinis 2011 m. rezultatas – 84 proc. Šio kriterijaus didesn÷ reikšm÷ rodo geresnęInspekcijos kontrol÷s pareigūnų darbo kokybę.Vertinimo kriterijaus „Priimtų teis÷s aktų skaičius ir pasiūlymams gautų ir išanalizuotų teis÷s aktųprojektų skaičius“ (P-04-01-01-01-01) įvykdymas – 171,7 proc. Buvo pateikta daugiau teis÷s aktųprojektų derinti, tod÷l ataskaitinio laikotarpio planas viršytas proporcingai.Kriterijaus „Dalyvavimų ES komitetų ir darbo grupių pos÷džiuose skaičius“ (P-04-01-01-01-02)įvykdymas – 133,3 proc., metinis planas yra viršytas, nes Inspekcijos atstovai papildomai dalyvavo5 neplanuotuose pos÷džiuose.Programos „Kelių transporto pl÷tra, kontrol÷ ir priežiūra“ 1 tikslo 2 uždavinio „Išduotų juridinęgalią turinčių dokumentų (licencijų, leidimų, pažym÷jimų ir kt.“ produkto vertinimo kriterijausįvykdymas – 140 proc., reikšm÷ viršija planuotą metinę reikšmę. Kriterijus yra susijęs suInspekcijos teikiamomis administracin÷mis paslaugomis, rinkos dalyvių aktyvumu, rinkos pad÷tiespokyčiais. Didesn÷ šio kriterijaus reikšm÷ rodo kelių transporto atsigavimą ir augimą.Vertinimo kriterijaus „Paslaugų kokyb÷s vertinimas (balais) (vidinis vertinimas penkių balųsistema)“ (P-04-01-01-02-02) įvykdymas – 93,3 proc. Paslaugų kokyb÷s vertinimas mažesnis užplanuotą, nes patikslinta apklausos metodika. Buvo įvesti papildomi kriterijai, kurie sudar÷galimybę tiksliau įvertinti paslaugų kokybę.

94Produkto vertinimo kriterijaus, susijusio su saugiu Inspekcijos informacinių sistemų prieinamumu(P-04-01-01-03-01), faktin÷ reikšm÷ – 103,1 proc. Didesn÷ šio vertinimo kriterijaus reikšm÷ rodo,kad nebuvo kritinių situacijų, d÷l kurių ilgą laiką neveiktų Inspekcijos informacin÷s sistemos.Didesn÷ šio kriterijaus reikšm÷ rodo geresnį informacinių sistemų veikimą.Vertinimo kriterijaus „Administruojamų informacijos gavimo ir teikimo (į / iš registrų ir kitųjuridinių asmenų informacinių sistemų) sutarčių skaičius“ (P-04-01-01-03-02) įvykdymas – 92,9proc. Planuota IV ketvirtį pasirašyti vieną papildomą sutartį, tačiau kita sutarties šalis nebuvopasirengusi ją įgyvendinti.Vertinimo kriterijaus „Apskųstų nutarimų (proc.) nuo visų priimtų nutarimų“ įgyvendinimas – 82,9proc. Mažesn÷ šio vertinimo kriterijaus reikšm÷ rodo geresnį kontrol÷s pareigūnų darbo rezultatą.Kriterijaus „Parengtų atsakymų ir išaiškinimų į pateiktus klausimus (gautus raštu, el. paštu,internetu) skaičius“ įvykdymas – 114,7 proc. Užduotis viršyta, nes 2011 m. gauta 22 paklausimaisraštu ir (ar) elektroniniu paštu daugiau nei buvo planuota.Vertinimo kriterijaus „Surengtų regioninių susitikimų su ūkio subjektais (interesantais)“įvykdymas – 130 proc. Buvo surengti papildomi 4 neplanuoti susitikimai su ūkio subjektais(interesantais).24 lentel÷. Kelių transporto pl÷tros, kontrol÷s ir priežiūros programos asignavimųpanaudojimasAsignavimaiPatvirtintiPanaudoti Asignavimų(patikslinti)asignavimai, panaudojimoasignavimai, tūkst.tūkst. litų procentaslitųIš viso asignavimų programai (1+2) 45311,8 45217,3 99,8Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s biudžetas 45311,8 45217,3 99,8iš jo:1.1. bendrojo finansavimo l÷šos1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautin÷sfinansin÷s paramos l÷šos1.3. tikslin÷s paskirties l÷šos ir pajamų 280,8 273 97,2įmokos2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansin÷parama projektams įgyvendinti ir kitosteis÷tai gautos l÷šos)Programos valstyb÷s biudžeto išlaidų sąmata pagal kasines išlaidas įvykdyta 99,8 proc. ir sutaupyta86,7 tūkst. Lt, tarp jų 45,2 tūkst. Lt darbo užmokesčio fondo su socialinio draudimo mokesčiais.Nuo 2001 m. pradžios Inspekcija pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą atlyginavež÷jų negautas d÷l važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų pajamas. Deja,2011 m. skirtų valstyb÷s biudžeto asignavimų 34 mln. Lt atlyginti vež÷jų negautas pajamasnepakako. Iš 2011 m. skirtų asignavimų buvo padengta skola už 2010 m. lapkričio m÷n. (2,173 mln.Lt) ir atlygintos vež÷jų 2010 m. gruodžio–2011 m. lapkričio m÷n. negautos pajamos, tačiau likoneatlyginta dalis 2011 m. lapkričio m÷n. negautų pajamų – 1,147 mln. Lt. Šis įsiskolinimas busdengiamas iš 2012 m. skirtų valstyb÷s biudžeto asignavimų.

95Vež÷jai, vežantys keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais ir taikantystransporto lengvatas šiuose maršrutuose, per 2011 m. negavo 33,3 mln. Lt pajamų, t. y. 8,17 proc.daugiau nei 2010 m. Iš viso per 2001–2011 m. d÷l min÷tų lengvatų vež÷jai negavo 228,2 mln. Ltpajamų, kurios atlyginamos valstyb÷s biudžeto l÷šomis.5. Penktasis strateginis tikslas ir vykdytos programosPenktasis strateginis tikslas – pl÷toti šiuolaikinių pasienio kontrol÷s punktų paj÷gumus, užtikrintipatik÷to turto valdymą ir tinkamą, efektyvią jo priežiūrą.Strateginis tikslas buvo vertinamas dviem efekto kriterijais, kurie pateikiami 25 lentel÷je.25 lentel÷. Penkto strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas 2011 m.VertinimokriterijausEfekto vertinimokriterijaus pavadinimasPlanas Įvykdyta ĮvykdymoprocentaskodasE-05-01 Projektinis tarptautinių irvietinio eismo pasienio 2 1,3 65kontrol÷spunktųpralaidumo did÷jimas, proc.E-05-02 Pajamų už valstyb÷s turtonuomą ir bendrų asignavimųišlaidoms santykis, proc.30 92 307Efekto kriterijus E-05-01 – projektinis tarptautinių ir vietinio eismo pasienio kontrol÷s punktųpralaidumo did÷jimas, nepasiektas. Strateginiame 2011 metų plane buvo numatyta, kad projektinispasienio kontrol÷s punktų pralaidumas, lyginant su pra÷jusiais metais padid÷s 2 proc. 2011 metaisrekonstruojamame Medininkų pasienio kontrol÷s punkte buvo įrengta ir atidaryta papildomatransporto priemonių eismo juosta, tod÷l punkto projektinis pralaidumas padid÷jo 150 automobiliųper parą. Palyginus faktinį visų tarptautinių ir vietinių PKP bendrą projektinį pralaidumą 2010metais ir siekiamą 2011 metais, bendras projektinis pralaidumas padid÷jo 1,3 proc. Efekto kriterijuspasiektas tik 65 proc.automobilių skaičius per parą12000119001180011700116001196411880117302010 2011Faktinis PKP pralaidumasSiekiamas projektinis PKP pralaidumas15 pav. projektinis tarptautinių ir vietinio eismo pasienio kontrol÷s punktų pralaidumas

96Efekto kriterijus E-05-02 – pajamų už valstyb÷s turto nuomą ir bendrų asignavimų išlaidomssantykis, proc. Pasienio kontrol÷s punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – PKPD)teis÷s aktų nustatyta tvarka suteikia institucijoms ar ūkio subjektams patalpas pagal nuomos arpanaudos sutartis. Išnuomodama patalpas PKPD gauna pajamas, kurias naudoja pasienio kontrol÷spunktų priežiūros išlaidoms padengti. 2011 metais buvo planuojama, kad pajamų už valstyb÷s turtonuomą santykis su bendrų asignavimų išlaidomis sudarys 30 proc. 2011 metais PKPD už turtonuomą iš ūkio subjektų vietoj planuotų 1512 tūkst. Lt, surinko 5613 tūkst. Lt, o bendrų asignavimųišlaidos sudar÷ 6081 tūkst. Lt. Pajamų ir išlaidų santykis sudar÷ 92 proc. Efekto kriterijusįvykdymas - 307 proc.5.1. Pasienio kontrol÷s punktų pl÷tros, priežiūros ir turto valdymo programą (05 01).Strateginio tikslo, kurį įgyvendino Pasienio kontrol÷s punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijossiek÷ vykdydama Pasienio kontrol÷s punktų pl÷tros, priežiūros ir turto valdymo programą (05 01).Vykdant programą buvo siekiama šių tikslų:- užtikrinti, kad prie ES išorin÷s sienos tarptautiniai pasienio kontrol÷s punktai, numatyti PKPpl÷tros strategijoje, būtų pastatyti pagal ES nustatytus reikalavimus (01 01);- užtikrinti, kad patik÷tas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas (01 01).Programos pirmasis tikslas siekiamas įgyvendinant uždavinį – pastatyti ir įrengti modernius, geraiįrengtus kelių, geležinkelių ir jūrų uosto PKP. Įgyvendinant programos uždavinio priemonę„Parengti PKP techninius projektus ir organizuoti jų įgyvendinimą“, 2011 metais PKPD,vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-104 „D÷l Susisiekimo ministerijos ir jos valdymo srities Valstyb÷s investicijų 2011–2013 metųprogramoje numatytų 2011 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus irinvesticijų projektus (investicijų projektų programas) sąrašo patvirtinimo“ vykd÷ šių investicijųprojektų įgyvendinimą:1. Medininkų pasienio kontrol÷s punkto rekonstrukcija – 2011 metais buvo įrengta naujakrovininių autotransporto priemonių aikštel÷, atlikta administracinio pastato v÷dinimo sistemosrekonstrukcija, asfaltuotų dangų rekonstrukcija, eismo valdymo sistemos rekonstrukcija, įengtapapildoma eismo juosta, pastatytas naujas radiacin÷s kontrol÷s įrenginys, atlikta pastatų vidaus irišor÷s apdaila. 2011 metais projekto įgyvendinimui panaudota 7 mln. Lt.2. Stasylų (Šalčininkų) geležinkelio pasienio kontrol÷s punkto statyba – 2011 metais buvo atliekamigeležinkelio stoties paleidimo – derinimo darbai. 2011 m. rugs÷jo 1 d. pasirašytas statybosužbaigimo aktas, lapkričio 20 d. vyko Stasylų geležinkelio stoties atidarymas.3. Kelių pasienio kontrol÷s punktų infrastruktūros prie vidinių ES sienų pertvarkymas pagalŠengeno teisyno reikalavimus - tai tęstinis projektas pagal kurį jau sutvarkyti Obelių, Germaniškio,Sm÷lyn÷s, Kalvarijos, Skuodo, Buknaičių, ir Saločių PKP, atsižvelgiant į Šengeno reikalavimus.2011 metais atlikti Lazdijų pasienio kontrol÷s punkte eismui trukdančių statinių griovimo(demontavimo) darbai. 2011 metais projektui buvo panaudota 77 tūkst. Lt.4. Pilies pasienio kontrol÷s punkto statyba – 2011 metų birželio 30 d. Klaip÷dos miestosavivaldyb÷s taryba patvirtino detalųjį teritorijos planą, pagal kurį buvo atlikti žem÷s sklypųkadastriniai matavimai. Atnaujinta techninio projekto rengimo sutartis.5. Tverečiaus pasienio kontrol÷s punkto statyba – atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷sir Baltarusijos Respublikos Vyriausyb÷s 1995 m. liepos 18 d. susitarimo d÷l valstyb÷s sienosper÷jimo punktų nuostatas, Tverečiaus pasienio kontrol÷s punkte planuojama įrengti būtinątarptautinio automobilių kelių PKP infrastruktūrą. 2011 metais pasirašyta sutartis d÷l techninioprojekto korekcijos, atsižvelgiant į planuojamą infrastruktūros išpl÷timą. Techninio projektoparengimas numatytas 2012 m. I ketv.

976. Automobilių parkavimo aikštel÷s Panemun÷s pasienio kontrol÷s punkte įrengimas - įgyvendinusšį projektą 2011 m. buvo baigta įrengti 1130 kv. m. lengvųjų automobilių parkavimo aikštel÷,skirta Panemun÷s PKP dirbančių pareigūnų autotransportui.Ieškodama alternatyvių finansavimo šaltinių, PKPD 2010 metų pradžioje pateik÷ paraišką Europoskaimynyst÷s ir partneryst÷s priemon÷s 2007–2013 m. Bendradarbiavimo per sieną tarp Latvijos –Lietuvos – Baltarusijos programos Jungtiniam techniniam sekretoriatui d÷l didel÷s apimtiesinvesticinio projekto „Švendubr÷s sezoninio upių pasienio kontrol÷s punkto ir Bugiedos prieplaukosstatyba“ finansavimo ES l÷šomis. 2011 metais Jungtinis priežiūros komitetas patvirtino PKPDprojekto tinkamumą bei finansavimo skyrimą šio projekto įgyvendinimui. Paramos sutartis buspasirašyta ir finansavimas bus skirtas tik baigus spręsti pakankamai komplikuotą žem÷s sklypoŠvendubr÷s upių PKP statybai įsigijimo valstyb÷s nuosavyb÷n (iš privataus savininko) klausimą.Bendra investicijų projekto apimtis – 12,1 mln. Lt, įskaitant patvirtintą ES paramą (90 %) – 10,9mln. Lt.2011 metais PKPD pateik÷ paraišką d÷l Išor÷s sienų fondo finansin÷s paramos l÷šų skyrimo (pagalIšor÷s sienų fondo dalies „Specialioji tranzito schema“ 2011 metų programą) projektui „Transportopriemonių aikštelių projektavimas ir įrengimas Panemun÷s pasienio kontrol÷s punkte“.Finansavimas šiam projektui patvirtintas, projektas prad÷tas įgyvendinti. Paramos apimtis – 2,2mln. Lt, projektas bus įgyvendintas iki 2013 m. liepos m÷n.Antrasis programos tikslas – užtikrinti, kad patik÷tas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviaivaldomas. Įgyvendinant antrojo programos tikslo uždavinio priemonę PKPD siek÷ ir užtikrino, kadjai patik÷tas valstyb÷s turtas būtų reikiamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas. Siekdama tokiųtikslų ir juos realizuodama, PKPD sudar÷ sąlygas bei užtikrino kitų valstyb÷s institucijų, dirbančiųpasienio kontrol÷s punktuose, sklandų ir nepertraukiamą darbą.Racionaliai ir optimaliai panaudojant skiriamas valstyb÷s biudžeto, o taip pat valstyb÷s perskirstytasPKPD sukauptas l÷šas už laisvų ir atsilaisvinusių patalpų nuomą, sudarytos naujos beiadministruojamos ankstesn÷s sutartys įvairių įrenginių, techninių bei technologinių sistemų irįrangos priežiūrai, palaikymui ir remontui. Jų pagrindu sulygtomis sąlygomis ir tvarka paslaugųteik÷jai palaik÷ ir užtikrino įvairiausių pasienio kontrol÷s punktuose esančių ir PKPD priklausančiųįrenginių, sistemų bei įrangos normalų funkcionavimą.Be įrenginių, sistemų ir įrengimų ir toliau buvo prižiūrima ir palaikoma visa kita pasienio kontrol÷spunktų infrastruktūra. Buvo remontuojami pastatai, statiniai, kelio dangos, inžineriniai tinklai,valomos patalpos, teritorijos, teikiamos įvairios kitos pastatų, patalpų ir teritorijų priežiūrospaslaugos.2011 metais PKPD toliau tęs÷, kokybiškai atnaujino ir tobulino teikiamas lengvojo ir krovininiotransporto priemonių palaukimo eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo paslaugas. Atlikusnaują pirkimą, paslaugų teik÷jas UAB „Ekskomisarų biuras“, naudodamas kompiuterinę įrangą,visus 2011 metus transporto priemonių palaukimo eiles formavo ir registravo ties Kybartų,Panemun÷s ir Ramoniškių PKP, esančiais prie Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijosvalstybių sienos.Mažindama transporto priemonių srautų neigiamą poveikį aplinkai, gamtai, ties PKP esančių miestųgyventojams bei kelių infrastruktūrai ir tobulindama teikiamų paslaugų kokybę kertantiemsLietuvos Respublikos valstyb÷s sieną, PKPD transporto priemonių palaukimo eilių formavimąmagistraliniame kelyje A7 Vilkaviškis-Kybartai, priešais Virbalio miestą nuo 2011-04-01 perk÷l÷ įPKPD balansą perimtą specializuotą transporto priemonių palaukimo aikštelę – terminaląKybartuose, Basanavičiaus g. 55. Tuo ne tik išvengta jau min÷to neigiamo poveikio žmon÷ms,

98aplinkai, kelių infrastruktūrai, bet ir pagerintas eismo saugumas šiame magistraliniame kelyje,sudarytos palankesn÷s sąlygos kertantiems Lietuvos Respublikos valstyb÷s sieną Kybartų PKP.Teikdama transporto priemonių palaukimo eilių formavimo ir registravimo paslaugas, PKPDatnaujino, su suinteresuotomis institucijomis suderino ir tiksliau reglamentavo šių paslaugųvykdymo procedūras, bendradarbiavimą, tarpusavio įsipareigojimus ir atsakomybę.PKPD direktoriaus įsakymais tiksliau reglamentuotos ir patvirtintos paslaugų teikimo procedūrosbei sukaupta tokių paslaugų teikimo patirtis sudar÷ tinkamas sąlygas kokybiškesniam palaukimoeilių formavimui, registravimui ir reguliavimui.Siekdama planuoto veiklos prioriteto – tobulinti ir pl÷sti teikiamas transporto priemonių palaukimoeilių formavimo, registravimo ir reguliavimo paslaugas, suteikiant išankstinio registravimosigalimybes kertantiems Lietuvos Respublikos valstyb÷s sieną, PKPD darbuotojai paruoš÷elektronin÷s transporto priemonių palaukimo eilių formavimo ir registravimo sistemos sukūrimo irįsigijimo paslaugų pirkimo sąlygas bei reikalavimus, pagal kuriuos PKPD planuoja 2012 m. įsigyti,ir viename PKP įdiegti tokią sistemą.Vykdydama savo įprastines funkcijas ir tenkindama Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybos prieLietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių bei teritorinių muitinių, atliekančiųpatikrą pasienio kontrol÷s punktuose, poreikius, atsižvelgdama ir vertindama šių institucijųfinansines galimybes ir su tuo susijusius prašymus keisti jų funkcijoms naudojamų patalpųporeikius (mažinti arba didinti plotus), PKPD 2011 metais papild÷, atnaujino ir patikslino per 40 jaipriskirto valstyb÷s turto panaudos sutarčių. Tokie panaudos sutarčių patikslinimai sudar÷ prielaidasir galimybes tinkamai valdyti ir prižiūr÷ti patik÷tą valstyb÷s turtą, optimizuoti jo poreikius valstyb÷sinstitucijoms, taip pat teik÷ galimybes laikinai atsilaisvinusias patalpas išnuomoti kitiems ūkiosubjektams, taip gaunant papildomų pajamų v÷lesnei valdomo turto priežiūrai ir remontui. Patalpųir statinių nuoma organizuota visuose tarptautiniuose pasienio kontrol÷s punktuose. Iš viso sudarytajau 68 PKPD priklausančio valstyb÷s turto nuomos sutartys.Tenka pasteb÷ti, kad pati PKPD savarankiškai negali priimti sprendimų d÷l konkrečiųatsilaisvinusių patalpų nuomos, o pats patalpų nuomos procesas ir jo atlikimo procedūros yratęstinio pobūdžio, priklauso nuo VSAT rinktinių ir TM požiūrio bei jų sprendimo kiekvienukonkrečiu atveju. Galimą laisvų ir atsilaisvinusių patalpų pasienio kontrol÷s punktuose nuomą ūkiosubjektams reglamentuoja Pasienio kontrol÷s punktų veiklos taisykl÷s, patvirtintos LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 2001 m vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 „D÷l Pasienio kontrol÷s punktųveiklos taisyklių patvirtinimo“. Remiantis šiomis taisykl÷mis, PKPD, teikdama nuomos paslaugas,vadovaujasi VSAT rinktinių ir TM nustatytais privalomais darbo principais ir reikalavimais ūkiosubjektams, veikiantiems ar norintiems teikti paslaugas PKP teritorijose. Bet kokia ūkio subjektųveikla PKP teritorijose galima tik VSAT rintinei ir TM sutikus ir leidus. Esant tokiemsreikalavimams, labiausiai PKP išplitusi muitin÷s tarpininkų, bankin÷s, draudimin÷s,administracin÷s, maitinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo paslaugos, kurių teikimui įvairūs ūkiosubjektai įstatymo nustatyta tvarka nuomojasi patalpas pasienio kontrol÷s punktų teritorijose.Per 6 metus PKPD priskirto valstyb÷s materialaus turto nuomos pajamos išaugo nuo 323,7 tūkst. Lt2006 m. iki 2248 tūkst. Lt 2011 metais. Tokie akivaizdžiai ženklūs nuomos pajamų pokyčiaitiesiogiai siejami su nauja leistina prekybos neapmuitinamomis prek÷mis veikla ir jos pl÷traįvairiuose PKP. Tenka pripažinti, kad šiuo metu populiariausia ir didžiausias pajamas teikiantipatalpų nuomos veikla yra tokių parduotuvių steigimas ir veikla. Tokiai veiklai išnuomojusi jau 8patalpas. 2011 metais PKPD, tenkindama šios paskirties nuomos poreikius, organizavo ir įsteig÷ 3neapmuitinamas parduotuves Medininkų, Lavoriškių ir Ramoniškių PKP, tod÷l nuomos pajamos

992012 m. dar labiau did÷s. Direkcija nagrin÷ja ir kitas patalpų optimalaus panaudojimo, įskaitant jųnuomą ūkio subjektams, galimybes.26 lentel÷. Pasienio kontrol÷s punktų pl÷tros, priežiūros ir turo valdymo programosįgyvendinimo rezultataiProgramos, tikslų, uždavinių, Vertinimo kriterijų reikšm÷sVertinimovertinimo kriterijų pavadinimai irkriterijaus kodasMetinisĮvykdymas,mato vienetaiĮvykdytaplanas%1 tikslas. Užtikrinti, kad prie ESišorin÷s sienos tarptautiniai05-01pasienio kontrol÷s punktai,numatyti PKP pl÷tros strategijoje,būtų pastatyti pagal ES nustatytusreikalavimus.R-05-01-01-01Pastatyti ir modernizuoti pasieniokontrol÷s punktai (vnt.)1 1 100Uždavinys. Pastatyti ir įrengtimodernius, gerai įrengtus kelių,geležinkelių ir jūrų uosto PKP.P-05-01-01-01-01Sudarytos projektavimo irstatybos darbų rangos sutartys 1 1 100(vnt.)P-05-01-01-01-02Vykdomi investiciniai projektai(vnt.)6 7 11605-022 tikslas. Užtikrinti, kad patik÷tasturtas būtų tinkamai prižiūrimas irefektyviai valdomasR-05-01-02-01Naudojamų patalpų ir bendropatalpų ploto santykis (proc.)100 85 85Uždavinys. Vykdyti tinkamąstatinių priežiūrą ir turto valdymąP-05-01-02-01-01Pasienio kontrol÷s punktųpriežiūra (vnt.)30 30 100P-05-01-02-01-02Sudarytų turto priežiūros sutarčiųskaičius (vnt.)46 41 89P-05-01-02-01-03Sudarytų nuomos sutarčiųskaičius (vnt.)71 68 96Produkto vertinimo kriterijus P-05-01-01-01-02 „Vykdomi investiciniai projektai (vnt.)“ įvykdytas116 proc. Planuojant investicijų projektų skaičių nebuvo numatytas projekto „Automobiliųparkavimo aikštel÷s Panemun÷s PKP įrengimas“ įgyvendinimas, kuris buvo v÷liau įtrauktas į2011 m. Valstyb÷s investicijų programą.Rezultato kriterijus R-05-01-02-01 „Naudojamų patalpų ir bendro patalpų ploto santykis (proc.)“įvykdytas 85 proc. Direkcijai nepavyko išnuomoti visas laisvas patalpas, nes prie vidinių ES sienųesančiuose PKP nuomojamos patalpos n÷ra patrauklios verslui vykdyti.

100Produkto vertinimo kriterijus P-05-01-02-01-02 „Sudarytų turto priežiūros sutarčių skaičius (vnt.)“įvykdytas 89 proc., nes AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ buvoreorganizuoti į AB „LESTO“, tod÷l turto priežiūros sutarčių skaičius sumaž÷jo.Produkto vertinimo kriterijus P-05-01-02-01-03 „Sudarytų nuomos sutarčių skaičius (vnt.)“įvykdytas 96 proc., nes ūkio subjektai d÷l ekonominių priežasčių nutrauk÷ 3 patalpų nuomossutartis.27 lentel÷. Pasienio kontrol÷s punktų pl÷tros, priežiūros ir turo valdymo programosasignavimų panaudojimasAsignavimaiPatvirtinti (patikslinti)asignavimai, tūkst. litųPanaudotiasignavimai,tūkst. litųIš viso asignavimų programai (1+2) 19214 19074,3 99,3Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s 19214 19074,3 99,3biudžetasiš jo:1.1. bendrojo finansavimo l÷šos1.2. Europos Sąjungos ir kitostarptautin÷s finansin÷s paramos l÷šos1.3. tikslin÷s paskirties l÷šos ir pajamų 3382 3307,6 97,8įmokos2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungosfinansin÷ parama projektams įgyvendintiir kitos teis÷tai gautos l÷šos)AsignavimųpanaudojimoprocentasAtlikus ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto bei prekių ir paslaugų viešojo pirkimoprocedūras buvo sutaupytos l÷šos.6. Šeštasis strateginis tikslas ir vykdytos programosŠeštasis strateginis tikslas – siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta moderni informacin÷ visuomen÷,kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomisgalimyb÷mis.Strateginis tikslas buvo vertinamas vienu efekto kriterijumi, kuris pateikiamas 28 lentel÷je.28 lentel÷. Šešto strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas 2011 m.VertinimokriterijausEfekto vertinimokriterijaus pavadinimasPlanas Įvykdyta ĮvykdymoprocentaskodasE-06-01 Gyventojų, kurie kreip÷si įviešojo administravimo 37 35 94,6institucijas internetu, proc.Efekto kriterijus E-06-01 – Gyventojų, kurie kreip÷si į viešojo administravimo institucijasinternetu, nepasiektas.

10116 pav. Gyventojų, kurie kreip÷si į viešojo administravimo institucijas internetu, proc.Duomenų šaltinis: Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komitetas prie Susisiekimo ministerijosEfekto kriterijaus 2011 m. planuojamas rodiklis buvo 37 procentai, tačiau pasiektas rodiklis 35procentai. Didžiausias šio efekto kriterijaus augimas buvo 2010 m. Nors ir padid÷jo internetubesinaudojančių gyventojų dalis, tačiau gyventojų, kurie kreip÷si į viešojo administravimoinstitucijas internetu, dalis nepakito. Dažniausiai valstyb÷s institucijų svetain÷se lank÷si jaunesnioamžiaus, dirbantys, turintys didesnes pajamas ir aukštąjį išsilavinimą, didžiųjų miestų gyventojai.Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra kuriama daug naujų viešųjų ir administracinių elektroniniųpaslaugų, būtina tęsti aktyvias šių paslaugų viešinimo ir gyventojų bei įmonių informavimo apie jųteikiamą naudą veiklas. Šias veiklas Komitetas prad÷jo 2011 m., tačiau siekiant ilgalaikio poveikio,t.y. realaus naudojimosi tam tikra elektronine paslauga ar sprendimu, turi būti vykdomos tęstin÷s,ilgalaik÷s iniciatyvos. Pažym÷tina, Komitetas šias viešinimo ir informavimo veiklas numato tęsti2012 m., siekiant, jog naujai sukuriamos elektronin÷s paslaugos kuo greičiau ir patogiau pasiektųgalutinius naudos gav÷jus, t.y. paslaugų vartotojus. Atitinkamai did÷s ir efekto kriterijaus„Gyventojų, kurie kreip÷si į viešojo administravimo institucijas internetu, procentas“ rodiklis.6.1. Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros programa (01-01)Šeštajam strateginiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinama Informacin÷s visuomen÷s pl÷trosprograma, kurią vykd÷ Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komitetas prie Susisiekimo ministerijos(toliau – Komitetas).Programos tikslai:- kurti ir pildyti turiniu bendrą viešųjų paslaugų teikimo interneto portalą. Prisid÷ti pl÷tojantelektroninį turinį ir viešąsias bei administracines elektronines paslaugas (01 01);- prisid÷ti pl÷tojant IRT infrastruktūrą, siekti plataus jos naudojimo (01 02);- užtikrinti informacin÷s visuomen÷s pl÷tros darbų koordinavimą (01 03).Įgyvendinant programos pirmąjį tikslą atlikti šie svarbiausi darbai:Atlikti Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos (toliau –VAIISIS) funkcionalumų modifikavimo darbai: VAIISIS tapatyb÷s nustatymo sprendimo pl÷tra,pritaikant ją platesniam ES piliečių tapatyb÷s nustatymui siekiant gauti paslaugas Lietuvoje irLietuvos piliečių tapatyb÷s nustatymui siekiant gauti paslaugas ES šalyse, mok÷jimo už paslaugaskomponento modifikavimas, „draugiškesnio“ atvaizdavimo, dizaino elementų korekcijos. Siekiantsupaprastinti taikomosios programin÷s įrangos sukūrimą, šios programin÷s ir technin÷s įrangospriežiūrą, palaikymą ir administravimą, buvo sukurta virtuali kūrimo ir testavimo aplinka. Taip patbuvo įgyvendintos 4 saugumo audito rekomendacijos, susijusios su VAIISIS technin÷s ir

102programin÷s įrangos architektūros pažeidžiamumu. Pažym÷tina, kad 2011 m. pasirašyta 41 sutartissu valstyb÷s ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (toliau – institucijos) d÷l VAIISIS paslaugųnaudojimo ir šiuo metu VAIISIS paslaugomis naudojasi 132 institucijos. 2011 m. portalą aplank÷704 tūkst. unikalių lankytojų, iš jų net 204 tūkst. savo asmens tapatybę nustat÷ vykdant visuotinįgyventojų ir būstų surašymą.Parengtas ir 2011 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstyb÷s informacinių ištekliųvaldymo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 163-7739), kurio tikslas - užtikrinti tinkamą valstyb÷sinformacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą,finansavimą ir saugą. Numatoma, kad priimtas įstatymas ir 2012 m. numatomi parengti jįįgyvendinantys teis÷s aktai sudarys sąlygas racionalesniam biudžeto l÷šų naudojimui ir jau esamųvalstyb÷s informacinių išteklių išnaudojimui, skatins informacinių technologijų priemonių kūrimą irjų tobulinimą atsižvelgus į informacijos gav÷jų ir paslaugų naudotojų poreikius, sukurs prielaidasspartesnei elektroninių paslaugų pl÷trai.Atliktas Valstyb÷s ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių atitikimo Bendrųjųreikalavimų valstyb÷s ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetain÷ms aprašo (toliau –aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480,nuostatoms tyrimas, kurio metu nustatyta, kad institucijų svetain÷s aprašo nuostatas bendrai atitinka51,1 proc. Siekiant pad÷ti institucijoms ir įstaigoms geriau įgyvendinti aprašo reikalavimus,Komitetas 2011 m. pareng÷ ir išleido leidinį „Metodin÷s rekomendacijos d÷l valstyb÷s irsavivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių atitikimo bendriesiems reikalavimams“, skirtąinterneto svetainių tur÷tojams, taip pat pareng÷ Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s ir ministerijųinterneto svetainių dizaino suvienodinimo taisyklių projektą.Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T-237 patvirtino Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapiųkūrimo ir testavimo metodines rekomendacijas, kurios skirtos interneto tinklalapių kūr÷jams, kadpalengvintų jų darbą, padarant prieinamu interneto tinklalapių turinį įvairią negalią turintiemsžmon÷ms ir nepriklausomai nuo negalią turinčio žmogaus naudojamos technin÷s įrangos.Įgyvendinant programos antrąjį tikslą – prisid÷ti pl÷tojant IRT infrastruktūrą, siekti plataus josnaudojimo buvo atlikti šie svarbiausi darbai:Siekiant tvarkyti teisingus, išsamius ir patogiai bei nesud÷tingai vartotojui prieinamus duomenisapie valstyb÷s informacines sistemas ir registrus, buvo modifikuoti Valstyb÷s informacinių sistemųapskaitos kompiuterinis žurnalas ir Registrų sąrašas. Komitetas 2011 m. suderino 8 registrųnuostatus ir 4 registrų specifikacijas. Taip pat buvo suderinti 53 valstyb÷s informacinių sistemųnuostatai ir 22 valstyb÷s informacinių sistemų specifikacijos.Siekiant identifikuoti ir sumažinti rizikos veiksnius, galinčius tur÷ti įtakos teikiamų į Tarpžinybin÷smokestinių duomenų saugyklą (toliau – TDS) duomenų, TDS duomenų ir informacijos iš TDSsaugai, atliktas TDS rizikos ir TDS saugos reikalavimų atitikties vertinimas. Įgyvendinant šiovertinimo rekomendacijas, atlikti TDS programin÷s ir technin÷s įrangos konfigūravimo darbai.Siekiant programos trečiojo tikslo – užtikrinti informacin÷s visuomen÷s pl÷tros darbųkoordinavimą, buvo atlikti šie svarbiausi darbai:Prad÷tos įgyvendinti visos Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacin÷visuomen÷ visiems“ (toliau – IVV prioritetas) priemon÷s (per 2011 m. prad÷tos įgyvendinti 6naujos IVV prioriteto priemon÷s iš visų 16 numatytų prioritete priemonių). Iš viso per 2011 m. įvalstyb÷s projektų sąrašus įtraukta 40 naujų projektų, kurių vert÷ 171,981 mln. Lt, 25 projektams

103skirtas finansavimas, kurių vert÷ 166,188 mln. Lt, pasirašyta 19 projekto finansavimo iradministravimo sutarčių, kurių vert÷ 124,059 mln. Lt, baigti įgyvendinti 26 projektai.Įgyvendinant projektą „Informavimas ir viešinimas apie prioriteto „Informacin÷ visuomen÷visiems“ įgyvendinimą“, buvo atliktos viešinimo kampanijos: „Sužinok“, skirta žiniasklaidai(inicijuoti interviu ir publikacijos tradicin÷je ir interneto žiniasklaidoje, sukurtas Komitetotinklaraštis „Twitter“ svetain÷je, kt.), „E-kademija“, skirta gyventojams, mažai ar visainesidomintiems IRT (nuotolinių transliacijų būdu surengti 3 seminarai viešosiose bibliotekose apieelektronines paslaugas ir jų naudą, kuriuos steb÷jo 7,7 tūkst. gyventojų ir daugiau nei 500bibliotekininkų; išleistas leidinys „E. paslaugos – patogesniam gyvenimui“, išspausdintas 2,2 tūkst.tiražu ir išplatintas visose viešosiose Lietuvos bibliotekose; išleisti informaciniai lankstinukai ir kt.),„Prisijungusi Lietuva“, skirta gyventojams, kurie nuolat naudojasi IRT (sukurta interneto svetain÷www.prisijungusi.lt, kurioje talpinama aktuali informacija apie ES paramos l÷šomis Lietuvojesukurtas ir veikiančias viešąsias elektronines paslaugas; sukurtas kampanijos „Facebook“ puslapis;sukurti 4 reklaminiai filmukai ir kt.). Taip pat parengtos Metodin÷s rekomendacijos Ekonomikosaugimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacin÷ visuomen÷ visiems“ priemonių projektų,kurių metu kuriamos administracin÷s ir viešosios elektronin÷s paslaugos, vykdytojams.Parengtas Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros investicijų projektų prioritetinis sąrašas. Komitetas2011 m. derino 65 informacin÷s visuomen÷s pl÷tros investicijų projektus, iš jų 62 buvo suderinti(45 projektai tęstinio pobūdžio), o 3 investicijų projektai nebuvo suderinti, nes neatitiko vertinimokriterijų.Įsteigta Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros steb÷senos informacin÷ sistema. 2011 m. įgyvendintaspirmasis sistemos kūrimo etapas – sukurtas statistinių rodiklių analiz÷s modulis. Komiteto kuriamosInformacin÷s visuomen÷s pl÷tros steb÷senos informacin÷s sistemos paskirtis – automatizuotiinformacin÷s visuomen÷s pl÷tros statistikos rodiklių pokyčių, viešosios informacin÷s visuomen÷spl÷tros politikos įgyvendinimo steb÷jimą. Tai sudarys galimybę Komitetui ir įstaigoms,formuojančioms informacin÷s visuomen÷s pl÷tros politiką, esamuoju laiku gauti informacin÷svisuomen÷s pl÷trą atspindinčią informaciją.29 lentel÷. Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros programos įgyvendinimo rezultataiProgramos, tikslų, uždavinių, Vertinimo kriterijų reikšm÷sVertinimovertinimo kriterijų pavadinimai irkriterijaus kodasMetinisĮvykdymas,mato vienetaiĮvykdytaplanas%1 tikslas. Kurti ir pildyti turiniubendrą viešųjų paslaugų teikimo01-01interneto portalą. Prisid÷ti pl÷tojantelektroninį turinį ir viešąsias beiadministracines elektroninespaslaugasRezultato:R-01-01-01-01Pagrindinių viešųjų ir administraciniųpaslaugų, perkeltų į elektroninę erdvę(visiško pasiekiamumo internetubrandos lygiu) procentas75 69,1 92,1Produkto:

104P-01-01-01-01-01P-01-01-01-02-01P-01-01-01-03-0101-02R-01-01-02-01P-01-01-02-01-01Uždavinys. Sukurti interneto portalą,per kurį gyventojai ir verslo įmon÷sgal÷tų gauti visą viešą su valstyb÷sinstitucijomis ir įstaigomis, jųvykdomomis funkcijomis susijusiąinformaciją bei viešojoadministravimo paslaugasLankytojų, apsilankiusių portale„Elektroniniai valdžios vartai“(www.evaldzia.lt), skaičiausdid÷jimas kasmet (proc.)Uždavinys. Dalyvauti kuriantvalstyb÷s informacinių ištekliųvaldymo teisinę bazęParengtų teis÷s aktų projektų,reglamentuojančių informaciniųišteklių valdymą, skaičiusUždavinys. Teikti valstyb÷sinstitucijoms ir įstaigoms metodinępagalbą ir informaciją, ar jų internetosvetain÷s atitinka keliamusreikalavimus, tobulinti aplinkospritaikymo neįgaliesiems teisinįreglamentavimąParengtų neįgaliesiems pritaikytųinterneto tinklalapių kūrimo,testavimo ir įvertinimo metodiniųrekomendacijų pagal W3konsorciumo Tinklaviečių turinioprieinamumo gairių 2.0 versiją,skaičius2 tikslas. Prisid÷ti pl÷tojant IRTinfrastruktūrą, siekti plataus josnaudojimoRezultatoValstyb÷s registrų, teikiančiųpaslaugas elektroniniu būdu,procentasProdukto:Uždavinys. Pl÷toti Tarpžinybinęmokestinių duomenų saugykląNuolat aktualizuojamų duomenųvitrinų, teikiamų per Tarpžinybinęmokestinių duomenų saugyklą,skaičiusUždavinys. Skatinti elektroninioparašo infrastruktūros pl÷trą10 134,66 13,5 karto1 1 1001 1 10045 51,1 113,635 29 82,9

105P-01-01-02-02-01P-01-01-02-03-0101 03R-01-01-03-01P-01-01-03-01-01Sukurta programin÷ priemon÷,leidžianti sudaryti, tvarkyti irpasirašyti prižiūrimų / akredituotųsertifikavimo paslaugų teik÷jųteikiamų paslaugų sąrašus (aprašus),sudarytus žmogui suprantama irkompiuterių skaitoma formomisUždavinys. Užtikrinti steigiamų,kuriamų ir modifikuojamų valstyb÷sregistrų ir valstyb÷s informaciniųsistemų sąveikumąSuderintų valstyb÷s registrų irvalstyb÷s informacinių sistemųnuostatų ir specifikacijų skaičius3 tikslas. Užtikrinti informacin÷svisuomen÷s pl÷tros darbųkoordinavimąRezultatoProjektų, kuriems skirta EuroposSąjungos struktūrinių fondų parama,skaičiusProduktoUždavinys. Užtikrinti EuroposSąjungos 2007-2013 m. struktūrin÷sparamos informacin÷s visuomen÷skrypties įgyvendinimąInformacin÷s visuomen÷s pl÷traiskirtų l÷šų pagal Lietuvos 2007-2013metų Europos Sąjungos struktūrin÷sparamos panaudojimo strategijosEkonomikos augimo veiksmųprogramos prioritetą „Informacin÷visuomen÷ visiems“ įsisavinimoprocentasUždavinys. Užtikrinti tikslingą perValstyb÷s investicijų programąskiriamų asignavimų informacin÷svisuomen÷s pl÷trai panaudojimą1 0 025 87 3,5 karto45 25 55,621,01 14,3 67,9P-01-01-03-02-01Parengtas ir pateiktas LietuvosRespublikos Vyriausybei 2012 metųinvesticijų projektų, skirtųinformacinei pl÷trai, įvertinimas pagalprioritetus1 1 100Uždavinys. Vykdyti su informacin÷svisuomen÷s pl÷tros procesaissusijusius pavestus darbus

106P-01-01-03-03-01Parengtų su informacin÷s visuomen÷spl÷tros koordinavimu, atskirų procesųreglamentavimu ir kitų susijusiųrekomendacinių dokumentų,metodikų, kitų teis÷s aktų projektųskaičius15 15 100Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai ne visi pasiekti, o kai kurių reikšm÷s viršytos keletąkartų.Neįgyvendinta priemon÷, kurioje buvo planuota įsisavinti 21,01 proc. Informacin÷s visuomen÷spl÷trai skirtų 2007-2013 m. ES l÷šų. Faktiškai įsisavinta 14,3 proc. D÷l to nebuvo pasiektas irprogramos rezultato kriterijus. Planuota įgyvendinti 45 projektus, faktiškai – 25. Komitetas,įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2010 m. balandžio 6 d. pasitarimo protokoloNr. 24 2 klausimo 2.3.1 punktą, prival÷jo sustabdyti visų neprad÷tų IVV prioriteto priemoniųįgyvendinimą nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. 2011 m. buvo prad÷tosįgyvendinti visos likusios IVV prioriteto priemon÷s, tod÷l finansavimas projektams prad÷tas skirti2011 m. IV ketvirtį. Visa tai l÷m÷ ir sul÷t÷jusį IVV prioriteto l÷šų išmok÷jimą.Vykdant 2011 m. Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų ir būstų surašymą elektroniniu būdu,asmens tapatyb÷s nustatymui buvo naudojamas portalas, o tai sąlygojo žymiai išaugusį portalolankytojų skaičių (papildomai apsilank÷ 240 tūkst. unikalių lankytojų). Taip pat ženkliai padaug÷jostudentų, kurie siekdami gauti paskolą studijoms apmok÷ti, asmens tapatyb÷s nustatymui naudojoportalą. D÷l išvardintų priežasčių planuotas priemon÷s rodiklis – Lankytojų, apsilankiusių portale„Elektroniniai valdžios vartai“ (www.evaldzia.lt), skaičiaus did÷jimas kasmet viršytas 13,5 karto.Ženkliai, 3,5 karto viršytas priemon÷s – Suderintų valstyb÷s registrų ir valstyb÷s informaciniųsistemų nuostatų ir specifikacijų skaičius, rodiklis (planas 25, faktas 87). Valstyb÷s kontrol÷daugelyje valstyb÷s institucijų ir įstaigų atliko auditus ir nustat÷ pažeidimus, susijusius su valstyb÷sinformacinių sistemų ir valstyb÷s registrų nuostatais ir specifikacijomis, atsižvelgiant į tai, valstyb÷sinstitucijos ir įstaigos 2011 m. aktyviai teik÷ derinti valstyb÷s registrų ir valstyb÷s informaciniųsistemų nuostatų ir specifikacijų projektus29 lentel÷. Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros programos asignavimų panaudojimasAsignavimaiPatvirtintiPanaudoti Asignavimų(patikslinti)asignavimai, panaudojimoasignavimai,tūkst. litų procentastūkst. litųIš viso asignavimų programai (1+2) 220786,6 143709,9 65,1Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s220786,6 143709,9 65,1biudžetasiš jo:24208 20727,8 85,61.1. bendrojo finansavimo l÷šos1.2. Europos Sąjungos ir kitostarptautin÷s finansin÷s paramos l÷šos191604,6 118606,8 61,9

1071.3. tikslin÷s paskirties l÷šos ir pajamųįmokos2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungosfinansin÷ parama projektams įgyvendintiir kitos teis÷tai gautos l÷šos)Komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2010 m. balandžio 6 d. pasitarimoprotokolo Nr. 24 2 klausimo 2.3.1 punktu (toliau – pavedimas), buvo įpareigotas parengti naują (-as) IVV prioriteto įgyvendinimo priemonę (-es), kurią (-ias) įgyvendinant konkurso būdu būtųpaskirstyta apie 100 mln. Lt IVV prioriteto l÷šų. Komitetas, vykdydamas Lietuvos RespublikosVyriausyb÷s pavedimą, prival÷jo sustabdyti visų neprad÷tų IVV prioriteto priemonių įgyvendinimąnuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. (8 m÷n.), o tai sąlygojo sul÷t÷jusį IVVprioriteto l÷šų kontraktavimą ir išmok÷jimą 2011 m.III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ ĮGYVENDINIMAS1. Valstybin÷s saugaus eismo pl÷tros 2011–2017 metų programos įgyvendinimotarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimasSusisiekimo ministerija koordinuoja Valstybin÷s saugaus eismo pl÷tros 2011–2017 metų programosįgyvendinimo tarpinstitucinį 2012–2014 metų veiklos planą.VALSTYBINöS SAUGAUS EISMO PLöTROS 2011-2017 METŲ PROGRAMOSSIEKIAMŲ REIKŠMIŲ 2011 M. ĮGYVENDINIMO REZULTATAIEil.Nr.11.1.VertinimokriterijųpavadinimasSiekiami rezultatai 2011 m.ĮgyvendinantiinstitucijaPastabosPlanas ĮvykdytaĮvykdymoprocentas1 prioriteto (saugus eismo dalyvių elgesys) 1 tikslo (užtikrinti eismo dalyvių švietimąsaugaus eismo srityje):Saugaus eismoŠvietimo iršvietimomokslopriemonių įtaka,ministerijažinomumas ir(toliau –prieinamumasŠMM) ,(apklaustųSusisiekimorespondentų, 60100 ministerijakurių elgesiui ar (PD)/60 60(ŠMM)(toliau – SM),jų vaikų elgesiui (ŠMM)(ŠMM) Policijostur÷jo įtakossaugaus eismošvietimo arinformavimopriemon÷s, dalis(procentais)departamentasprie Vidausreikalųministerijos(toliau –Policijos

1081.1.1.1.1.1.1.2.1.1.3departamentas)1-ojo tikslo uždavinio (rengti saugaus eismo specialistus, mokytojus ir kelti jųkvalifikaciją):SurengtųLietuvosmokymų eismoautomobiliųinžinieriams 5 12 240 kelių direkcijaskaičiusprie (toliau –(vienetais)LAKD)Surengtųtarptautinių ir(arba)nacionaliniųrenginių saugaus1 1 100 SMeismo klausimaisskaičius(vienetais)Surengtųmokymų saugauseismomokytojamsskaičius1 1 100 ŠMM(vienetais)1.2. 2-ojo tikslo uždavinio (švietimo įstaigose ugdyti vaikų saugaus eismo kultūros įgūdžius):Švietimo įstaigų,aprūpintųsaugaus eismo1.2.1. didaktinemokomąja10 10 100 ŠMMmedžiaga, dalis(procentais)Įrengtų saugaus1.2.2.eismo kabinetų ir(arba) saugauseismo mokymo10 ŠMMaikštelių skaičius(vienetais)Policijos įstaigų,kuriose yra vaikų1.2.3.saugaus eismoPolicijos5 5 100,0(saugaus elgesio)departamentasklas÷s, skaičius(vienetais)Lietuvos mokiniųkonkurso„Saugokime1.2.4. jaunas gyvybes 1300 1300 100 ŠMMkeliuose“ dalyviųskaičius (permetus tūkst.

109vienetų)1.3. 3-iojo tikslo uždavinio (šviesti visuomenę):Nuolatatnaujinamosinformacijos apiesaugaus eismo1.3.1būklę šaltiniųPolicijos431 431 100,0skaičiusdepartamentasinternete,televizijoje,radijuje, spaudojeir kitaInformaciniųleidinių apie1.3.2.saugaus eismobūklę tiražų1 1 100 LAKDskaičius(vienetais)kultūringą eismodalyvių elgesį1.3.3. skatinančių 1 1 100 SMsaugaus eismoakcijų, kuriomsPrieš vairavimąapsvaigus nuo1.3.4.alkoholio,narkotikų ar kitųpsichikąveikiančiųmedžiagųnukreiptų1 1 100 SMsaugaus eismoakcijų, kuriomsbuvo pasitelktosžiniasklaidospriemon÷s,skaičius(vienetais)1.3.5.Laikytisleidžiamovažiavimogreičioskatinančiųsaugaus eismoakcijų, kurioms1 1 100 SMbuvo pasitelktosžiniasklaidospriemon÷s,skaičius(vienetais)1.3.6.Informacijos apieautomatinių2 2 100 LAKD

1101.3.7.1.3.8.1.3.9.greičio matuokliųpaskirtį, teikiamąnaudą irstacionariųprietaisų vietaskeliuose šaltiniai(internetosvetain÷s,žiniasklaida,informaciniaibukletai,palydovin÷snavigacijosįranga, kita)Naudotiautomobilio,motociklo,dviračio ar kitassaugos priemones(saugos diržus,šalmus, vaikiškask÷dutes ir kita)skatinančiųsaugaus eismoakcijų, kuriomsbuvo pasitelktosžiniasklaidospriemon÷s,skaičius(vienetais)Surengtų saugauseismo akcijų,kurių metuspecialiaisįrenginiaisdemonstruojamaautomobiliosaugos priemoniųnauda, skaičius(vienetais)Naudoti šviesosatšvaitus ir d÷v÷tidrabužius sušviesąatspindinčiaiselementaisskatinančiųsaugaus eismoakcijų, kuriomsbuvo pasitelktosžiniasklaidospriemon÷s,1 1 100 SM20 20 100 SM1 1 100 SM

111skaičius(vienetais)1.4. 4-ojo tikslo uždavinio (gerinti vairuotojų mokymo kokybę)1.4.1.Asmenų, iš pirmokarto išlaikiusiųpraktinįvairavimoįgūdžiųegzaminą, dalis(procentais)45 38 85Valstybin÷keliųtransportoinspekcija prieSusisiekimoministerijos(toliau –VKTI)Priemon÷sįgyvendinimasnebuvonumatytas2011 m.vasario 23 d.Susisiekimoministerijosįsakymu Nr. 3-111patvirtintame2011–2013 m.Susisiekimoministerijosstrateginiameplane. 2011 m.buvo patvirtintiteis÷s aktainustatantys Bkategorijosvairuotojųišlaikymo išpirmo kartoproc.skaičiavimotvarką. 2011 m.VĮ „Regitra“atlikoprogramavimodarbus irsudar÷galimybęvairavimomokyklomsgauti duomenisapie mokiniųišlaikymo išpirmo kartoproc.1.4.2.Vairuotojųrengimo mokyklųpatikrinimųskaičius(vienetais)190 99 52 VKTIInspekcijaįgyvendindama2011 m.vasario 23 d.Susisiekimoministerijosįsakymu Nr. 3-111

112patvirtintame2011–2013 m.Susisiekimoministerijosstrateginiameplanenumatytusuždavinius2011 m. tur÷jopatikrinti 99vairavimomokymoįstaigas, tod÷lįvykdymas –52 proc.Priemon÷ busįvykdyta 2012m. įvertinus2011 m.atsilikimą.Vairavimomokymui skirtų.4.3.transportopriemonių 650 751 115,5 VKTIpatikrinimųskaičius(vienetais)2. 1 prioriteto (saugus eismo dalyvių elgesys) 2 tikslo (užtikrinti eismo dalyvių kontrolę):Surengtų saugauseismo akcijų,kurių metu buvo2.1.aktyviauPolicijos57 74 129,8kontroliuojamidepartamentaseismo dalyviai,skaičius(vienetais)2.1. 1-ojo tikslo uždavinio (organizuoti eismo dalyvių kontrolę):PolicijosAlkoholiopadalinių,kiekioaprūpintųmatavimošiuolaikin÷misprietaisai –eismo kontrol÷s55 vnt.,2.1.1.priemon÷mis,skaičius(vienetais)11automatin÷vaizdo irgarsoįrašymoįranga – 20vnt.Policijosdepartamentas2.1.2. Policijos 220 249 113,2 Policijos

1132.1.3.pareigūnų,išmokytų vairuotitarnybinestransportopriemonesekstremaliomissąlygomis,skaičius(vienetais)Policijospareigūnų,išmokytųatpažinti nuonarkotinių ar kitųpsichikąveikiančiųmedžiagųapsvaigusiusvairuotojus,skaičius(vienetais)250 132 52,8departamentasPolicijosdepartamentasŠios priemon÷sįgyvendinimuinebuvo skirtosl÷šos. Tod÷lPolicijosdepartamentasprie VRM šiąpriemonęįgyvendinopagal savofinansinesgalimybes.2.2. 2-ojo tikslo uždavinio (vykdyti pavojingo ir chuliganiško elgesio kontrolę)Surengtų saugauseismo akcijų,kurių metu2.2.1.aktyviaukontroliuojamipavojingai ir 14 14 100,02.3.1.chuliganiškaivairuojantysasmenys,skaičius(vienetais)Policijosdepartamentas2.3. 3-iojo tikslo uždavinio (vykdyti neblaivių eismo dalyvių kontrolę):Surengtų saugauseismo akcijų,kurių metuaktyviaukontroliuojamivairuotojai,apsvaigę nuoalkoholio,narkotikų ar kitųpsichikąveikiančiųmedžiagų,skaičius(vienetais)14 31 221,4Policijosdepartamentas2011 m.pablog÷juseismo situacijaikeliuose, buvopriimtassprendimassustiprintineblaiviųvairuotojųkontrolę. Taileido sumažintiskaudžių eismoįvykių skaičių.Tod÷l buvosurengtadaugiau akcijų,

1142.4. 4-ojo tikslo uždavinio (vykdyti važiavimo greičio kontrolę):Surengtų saugauseismo akcijų,kurių metuaktyviaukontroliuojamiPolicijos2.4.1. leidžiamą10 8 80,0departamentasvažiavimo greitįviršijantysvairuotojai,skaičius(vienetais)5-ojo tikslouždavinio(vykdyti saugos2.5.priemoniųnaudojimokontrolę):Surengtų saugauseismo akcijų,kurių metuaktyviaukontroliuojami2.5.1.eismo dalyviai,nenaudojantysautomobilio,motociklo,dviračio ar kitųsaugospriemonių,skaičius(vienetais)14 14 100,0Policijosdepartamentas2.6. 6-ojo tikslo uždavinio (vykdyti šviesos atšvaitų naudojimo kontrolę):Surengtų saugauseismo akcijų,kurių metuAktyviaukontroliuojamieismo dalyviai,tamsiuoju paros2.6.1.metuPolicijos7 7 100,0nenaudojantysdepartamentasšviesos atšvaitųar šviečiančiųžibintų,ned÷vintysdrabužių sušviesąatspindinčiaisnei buvonumatytaprogramoje.

115elementais,skaičius(vienetais)2.7. 7-ojo tikslo uždavinio (vykdyti vairavimo ir poilsio režimo kontrolę):Patikrintavairuotojų,patenkančių įreglamento (EB)Nr. 561/2006reguliavimo sritį,dirbtų dienųskaičius(vienetais)2.7.1.86 357 165 466 191,6 VKTI3. 2 prioriteto (saugūs keliai) tikslo (didinti kelių infrastruktūros saugumą):Palyginti su 2010Lietuvosmetais, sumaž÷joautomobilių3.1.10 36 360„juodųjų d÷mių“kelių direkcija(procentais)3.1.3.1.1.Inspekcijaįgyvendindama2011 m.vasario 23 d.Susisiekimoministerijosįsakymu Nr. 3-111patvirtintame2011–2013 m.Susisiekimoministerijosstrateginiameplanenumatytusuždavinius2011 m. tur÷jopatikrinti 162000 vairuotojųdirbtų dienų,patikrino 165466 vairuotojųdirbtas dienas.1-ojo tikslo uždavinio (didinti kelių infrastruktūros saugumą p÷stiesiems irdviratininkams):Nutiesta arrekonstruotap÷sčiųjų ir (ar)dviračių takų 10 28 280 LAKDvalstybin÷sreikšm÷s keliuose(kilometrais)Įrengtasvalstybin÷sreikšm÷s3.1.2.kelių 3 7 233 LAKDapšvietimas(kilometrais)3.2. 2-ojo tikslo uždavinio (didinti kelių infrastruktūros saugumą vairuotojams ir keleiviams):Rekonstruotų3.2.1. pavojingų5 19 380 LAKDsankryžų skaičius

116(vienetais)3.2.2.Kelių ruožų, kurpadidintasšalikelių17 55 320 LAKDsaugumas, ilgis(kilometrais)3.3. 3-iojo tikslo uždavinio (valdyti važiavimo greitį):Valstybin÷sreikšm÷s keliuoseįrengtų greičio3.3.1. mažinimo42 145 345 LAKDpriemoniųskaičius(vienetais)3.3.2Įrengtų sektoriniųgreičio matuokliųskaičius- LAKD(vienetais)3.4. 4-ojo tikslo uždavinio (mažinti avaringų ruožų ir „juodųjų d÷mių“ skaičių):3.4.1.Padid÷jusioavaringumoruožų ir „juodųjųd÷mių“valstybin÷sreikšm÷s keliuosenustatymas(kartais)1 1 100 LAKD3.5. 5-ojo tikslo uždavinio (atlikti kelių infrastruktūros saugumo kontrolę):Atliktųvalstybin÷sreikšm÷s keliųsaugumo auditų3.5.1. ir poveikio eismo 50 20 40 LAKDsaugumuivertinimųskaičius(vienetais)Valstybin÷sreikšm÷s kelių,kuriuose atlikti3.5.2.saugumopatikrinimai1,73 1,73 100 LAKD(inspekcijos),ilgis (tūkst.kilometrų)4. 3 prioriteto (saugios transporto priemon÷s) tikslo (didinti transporto priemonių saugumą):4.1.Transportopriemonių,pirmos patikros45 45 100 SMmetu atitikusių

117privalomosiostechnin÷sapžiūrosreikalavimus,dalis (procentais)4.1. 1-ojo tikslo uždavinio (atlikti transporto priemonių technin÷s būkl÷s kontrolę):Kokios įdiegtos privalomosios technin÷s apžiūros atlikimo kontrol÷s priemon÷s4.1.1.(apibūdinimas):Sudarant galimybę kontroliuojančioms institucijoms steb÷ti privalomosios technin÷s4.1.1.1. apžiūros atlikimo procesą nuo transporto priemon÷s atvykimo iki išvykimo iš technin÷sapžiūros atlikimo vietosMaksimaliai kompiuterizuojant technin÷s apžiūros technologinį procesą, pritaikantšiuolaikines informacines technologijas, pagerinant technin÷s apžiūros atlikimo kokybę ir4.1.1.2.maksimaliai sumažinant žmogiškąjį veiksnį darant sprendimus d÷l transporto priemon÷s4.1.2.4.1.4.atitikties nustatytiems reikalavimamsSujungianttechnin÷sapžiūrosinformacinęsistemą suVidaus reikalųministerijos,Valstybin÷s keliųtransportoinspekcijos,valstyb÷s įmon÷s„Regitra“ ir kitųinstitucijųinformacin÷missistemomis(įgyvendintųpriemonių dalis(procentais)Keliuose atliktųtransportopriemoniųtechnin÷s būkl÷spatikrinimųskaičiusvienetų)(tūkst.50 VKTI71 120,075/2,6 169,1/104Policijosdepartamentas,VKTIDuomenųpateiktinegalime, nesInspekcijanevykdofunkcijų,turinčių įtakosšio rodiklioįgyvendinimui.Atsakingos užpriemon÷sįgyvendinimądvi institucijos.Inspekcijaįgyvendindama2011 m.vasario 23 d.Susisiekimoministerijosįsakymu Nr. 3-111patvirtintame2011–2013 m.Susisiekimoministerijosstrateginiameplane

1184.1.5.4.1.6.4.1.7.Patikrintųtachografųdirbtuvių skaičius(vienetais)Įrenginių irprietaisų,galinčių tur÷tineigiamos įtakostachografoveikimui, paieškųskaičius(vienetais)Pasvertųsunkiasvorių irišmatuotų dideliųgabaritųtransportopriemoniųskaičius(vienetais)12 13 108,3 VKTI90 147 163,3 VKTI2271 6 155 271 VKTInumatytusuždaviniusplanavopatikrinti – 2500 transportopriemoniųtechninę būklę,o patikrino 2604 transportopriemoniųtechninę būklę,įvykdymas –104 proc.Inspekcijavykdydamavairavimo irpoilsio režimokontrolęnustat÷ daugiauatvejų, kaivairuotojaived÷ apskaitąapgaul÷s būdutam naudodamiįrenginius irprietaisus,turinčius įtakostachografoveikimui.Inspekcijaįgyvendindama2011 m.vasario 23 d.Susisiekimoministerijosįsakymu Nr. 3-111patvirtintame2011-2013 m.Susisiekimoministerijosstrateginiameplanenumatytusuždavinius2011 m. tur÷jopasverti irišmatuoti 5000

1194.2. 2-ojo tikslo uždavinio (didinti saugesnių automobilių skaičių):4.2.1.Vidutinistransportopriemonių15 15 100 SMamžius (metais)LietuvosRespublikostransportopriemoniųdraudikų biuroTransporto4.2.2.prevencijospriemonių0,1fondo dalis,draudikųskiriama saugausbiuraseismopriemon÷msfinansuoti(procentais)55.1.transportopriemonių.Pasv÷r÷ irišmatavo 6 155transportopriemones.4 prioriteto (greita ir kokybiška pagalba eismo dalyviams) tikslo (užtikrinti greitą irkokybišką pagalbą nukent÷jusiesiems):Eismo įvykiuoseSveikatosžuvusių asmenųapsaugosskaičius,ministerijatenkantis 100(toliau –sužeistųjų eismoSAM) ,įvykių(eismoskaičius)metudalyvių7Priešgaisrin÷sapsaugos irgelb÷jimodepartamentasprie Vidausreikalųministerijos(toliau –Priešgaisrin÷sapsaugos irgelb÷jimodepartamentas5.1. 1-ojo tikslo uždavinio (tobulinti gelb÷jimo tarnybų darbą keliuose):SurengtųPriešgaisrin÷smokymųapsaugos irgelb÷jimogelb÷jimo5.1.1.6 6darbams keliuosedepartamentas5.1.2.atlikti skaičius(vienetais)Mokymuosedalyvavusių64 65

1205.1.3.5.1.4.gelb÷tojųskaičius(vienetais)Kiek įsigytagelb÷jimoįrangoskomplektų(vienetais)Kiek įsigytaspecialiųgelb÷jimoautomobilių(vienetais)5 81 0Priešgaisrin÷sapsaugos irgelb÷jimodepartamentasPriešgaisrin÷sapsaugos irgelb÷jimodepartamentas5.2. 2-ojo tikslo uždavinio (tobulinti medicinos tarnybų darbą keliuose):5.2.1.Vidutinisgreitosiosmedicinospagalbosautomobiliųamžius (metais)10 SAM6.6.1.5 prioriteto (šiuolaikiškos informacin÷s technologijos) tikslo (tobulinti eismo duomenųvaldymą):Eismo duomenųDuomenųšaltinių, greitaipateiktipasiekiamųnegalime, nesLAKD,visomsInspekcijaPolicijossuinteresuotoms 50 50 100nevykdodepartamentas,institucijoms,funkcijų,VKTIdalis (procentais)turinčių įtakosšio rodiklioįgyvendinimui.6.1. 1-ojo tikslo uždavinio (tobulinti saugaus eismo duomenų surinkimo ir pateikimo procesą):Kuriame iš 52011 m.etapų yra keliųtransporto įmoniųregistro kūrimasrugs÷jo 30 d.parengtasinvesticinis(1 – parengtaprojektasinformacin÷s„Ūkio subjektų,sistemossusijusių sudokumentacija; 2kelių– informacin÷transportu,6.1.1. sistema kuriama; 2 2 100 VKTI steb÷senos ir3 – informacin÷sistemainformavimosistemosdiegiama; 4 –sukūrimovykstafinansavimuiinformacin÷ssistemosbandomojigautiinvesticinioprojekto ir sueksploatacija; 5 –juo susijusiųinformacin÷dokumentų

121sistemanaudojama)6.2. 2-ojo tikslo uždavinio (diegti ir pl÷toti intelektines transporto sistemas (ITS):Kelių oro sąlygųinformacin÷ssistemos ir6.2.1.stacionariųautomatiniųgreičio matuokliųsistemos veikimopaj÷gumai(procentais)80 95 119 LAKD6.2.2.Eismoinformacin÷ssistemosirgreičio valdymoir persp÷jimoelektroniniaiskelio ženklaissistemos pl÷troslygis (procentais)20 20 100 LAKDparengimas.“2011 m.lapkričio 21 d.pasirašytaprojekto „Ūkiosubjektų,susijusių sukeliųtransportu,steb÷senos irinformavimosistemossukūrimas“,projekto kodasNr. VP2-3.1-IVPK-03-V-01-012,finansavimo iradministravimosutartis,vykdomiprojektavimodarbai.TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS 2011 m.Eil.Nr.Tikslo, uždavinio ir priemon÷s pavadinimasAsignavimai, tūkst. litųPanaudojimoPatvirtinti Panaudotiprocentas

12211 prioriteto (saugus eismo dalyvių elgesys)1 tikslo (užtikrinti eismo dalyvių švietimąsaugaus eismo srityje): 21,2 239,3 11,3 karto1.1.Saugaus eismo švietimo priemonių įtaka,žinomumas ir prieinamumas (apklaustųrespondentų, kurių elgesiui ar jų vaikųelgesiui tur÷jo įtakos saugaus eismo21,2 67,8švietimo ar informavimo priemon÷s, dalis(procentais)1-ojo tikslo uždavinio (rengti saugaus eismo1.1. specialistus, mokytojus ir kelti jųkvalifikaciją):1.1.1.Surengtų mokymų eismo inžinieriams–– 67,8skaičius (vienetais)Surengtų tarptautinių ir (arba) nacionalinių1.1.2. renginių saugaus eismo klausimais skaičius(vienetais)1.1.3Surengtų mokymų saugaus eismomokytojams skaičius (vienetais)1.1.4.Surengtų mokymų eismo priežiūrosspecialistams skaičius (vienetais)2-ojo tikslo uždavinio (švietimo įstaigose1.2. ugdyti vaikų saugaus eismo kultūros 21,2 21,2įgūdžius):Švietimo įstaigų, aprūpintų saugaus eismo1.2.1. didaktine-mokomąja medžiaga, dalis(procentais)Įrengtų saugaus eismo kabinetų ir (arba)1.2.2. saugaus eismo mokymo aikštelių skaičius(vienetais)Policijos įstaigų, kuriose yra vaikų saugaus1.2.3. eismo (saugaus elgesio) klas÷s, skaičius(vienetais)1.2.4.Lietuvos mokinių konkurso „Saugokimejaunas gyvybes keliuose“ dalyvių skaičius 21,2 21,2 100(per metus tūkst. vienetų)1.3. 3-iojo tikslo uždavinio (šviesti visuomenę): – 150,3Nuolat atnaujinamos informacijos apie1.3.1saugaus eismo būklę šaltinių skaičiusinternete, televizijoje, radijuje, spaudoje irkita1.3.2.Informacinių leidinių apie saugaus eismo–– 22,9būklę tiražų skaičius (vienetais)1.3.3.kultūringą eismo dalyvių elgesį skatinančiųsaugaus eismo akcijų, kuriomsPrieš vairavimą apsvaigus nuo alkoholio,1.3.4.narkotikų ar kitų psichiką veikiančiųmedžiagų nukreiptų saugaus eismo akcijų,kurioms buvo pasitelktos žiniasklaidos

123priemon÷s, skaičius (vienetais)Laikytis leidžiamo važiavimo greičio1.3.5.skatinančių saugaus eismo akcijų, kuriomsbuvo pasitelktos žiniasklaidos priemon÷s,skaičius (vienetais)Informacijos apie automatinių greičiomatuoklių paskirtį, teikiamą naudą ir1.3.6.stacionarių prietaisų vietas keliuose šaltiniai(interneto svetain÷s, žiniasklaida,informaciniai bukletai, palydovin÷snavigacijos įranga, kita)Naudoti automobilio, motociklo, dviračio arkitas saugos priemones (saugos diržus,1.3.7.šalmus, vaikiškas k÷dutes ir kita)skatinančių saugaus eismo akcijų, kuriomsbuvo pasitelktos žiniasklaidos priemon÷s,skaičius (vienetais)Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metu1.3.8.specialiais įrenginiais demonstruojamaautomobilio saugos priemonių nauda,skaičius (vienetais)Naudoti šviesos atšvaitus ir d÷v÷ti drabužiussu šviesą atspindinčiais elementais1.3.9. skatinančių saugaus eismo akcijų, kuriomsbuvo pasitelktos žiniasklaidos priemon÷s,skaičius (vienetais)1.4.4-ojo tikslo uždavinio (gerinti vairuotojųmokymo kokybę)Asmenų, iš pirmo karto išlaikiusių praktinį1.4.1. vairavimo įgūdžių egzaminą, dalis(procentais)1.4.2.Vairuotojų rengimo mokyklų patikrinimųskaičius (vienetais)1.4.3.Vairavimo mokymui skirtų transportopriemonių patikrinimų skaičius (vienetais)1 prioriteto (saugus eismo dalyvių elgesys)2. 2 tikslo (užtikrinti eismo dalyviųkontrolę):Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metu2.1. buvo aktyviau kontroliuojami eismodalyviai, skaičius (vienetais)2.1.1-ojo tikslo uždavinio (organizuoti eismodalyvių kontrolę):Policijos padalinių, aprūpintų šiuolaikin÷mis2.1.1. eismo kontrol÷s priemon÷mis, skaičius(vienetais)Policijos pareigūnų, išmokytų vairuoti2.1.2.tarnybines transporto priemonesekstremaliomis sąlygomis, skaičius(vienetais)2.1.3. Policijos pareigūnų, išmokytų atpažinti nuo– 15,7 –– 111,7 –400 400 100400 400 100400 400 100

1242.2.2.2.1.2.3.2.3.1.2.4.2.4.1.2.5.2.5.1.2.6.2.6.1.2.7.2.7.1.3.3.1.3.1.1.3.1.2.narkotinių ar kitų psichiką veikiančiųmedžiagų apsvaigusius vairuotojus, skaičius(vienetais)2-ojo tikslo uždavinio (vykdyti pavojingo irchuliganiško elgesio kontrolę)Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metuaktyviau kontroliuojami pavojingai irchuliganiškai vairuojantys asmenys, skaičius(vienetais)3-iojo tikslo uždavinio (vykdyti neblaiviųeismo dalyvių kontrolę):Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metuaktyviau kontroliuojami vairuotojai,apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų ar kitųpsichiką veikiančių medžiagų, skaičius(vienetais)4-ojo tikslo uždavinio (vykdyti važiavimogreičio kontrolę):Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metuaktyviau kontroliuojami leidžiamąvažiavimo greitį viršijantys vairuotojai,skaičius (vienetais)5-ojo tikslo uždavinio (vykdyti saugospriemonių naudojimo kontrolę):Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metuaktyviau kontroliuojami eismo dalyviai,nenaudojantys automobilio, motociklo,dviračio ar kitų saugos priemonių, skaičius(vienetais)6-ojo tikslo uždavinio (vykdyti šviesosatšvaitų naudojimo kontrolę):Surengtų saugaus eismo akcijų, kurių metuAktyviau kontroliuojami eismo dalyviai,tamsiuoju paros metu nenaudojantys šviesosatšvaitų ar šviečiančių žibintų, ned÷vintysdrabužių su šviesą atspindinčiais elementais,skaičius (vienetais)7-ojo tikslo uždavinio (vykdyti vairavimo irpoilsio režimo kontrolę):Patikrinta vairuotojų, patenkančių įreglamento (EB) Nr. 561/2006 reguliavimosritį, dirbtų dienų skaičius (vienetais)2 prioriteto (saugūs keliai) tikslo (didintikelių infrastruktūros saugumą):Palyginti su 2010 metais, sumaž÷jo „juodųjųd÷mių“ (procentais)Nutiesta ar rekonstruota p÷sčiųjų ir (ar)dviračių takų valstybin÷s reikšm÷s keliuose(kilometrais)Įrengtas valstybin÷s reikšm÷s keliųapšvietimas (kilometrais)––––48570,513333,02279,4––

1253.2.3.2.1.3.2.2.3.3.3.3.1.3.3.23.4.3.4.1.3.5.3.5.1.3.5.2.4.4.1.4.1.4.1.1.4.1.1.1.4.1.1.2.2-ojo tikslo uždavinio (didinti keliųinfrastruktūros saugumą vairuotojams irkeleiviams):Rekonstruotų pavojingų sankryžų skaičius(vienetais)Kelių ruožų, kur padidintas šalikeliųsaugumas, ilgis (kilometrais)3-iojo tikslo uždavinio (valdyti važiavimogreitį):Valstybin÷s reikšm÷s keliuose įrengtųgreičio mažinimo priemonių skaičius(vienetais)Įrengtų sektorinių greičio matuoklių skaičius(vienetais)4-ojo tikslo uždavinio (mažinti avaringųruožų ir „juodųjų d÷mių“ skaičių):Padid÷jusio avaringumo ruožų ir „juodųjųd÷mių“ valstybin÷s reikšm÷s keliuosenustatymas (kartais)5-ojo tikslo uždavinio (atlikti keliųinfrastruktūros saugumo kontrolę):Atliktų valstybin÷s reikšm÷s kelių saugumoauditų ir poveikio eismo saugumuivertinimų skaičius (vienetais)Valstybin÷s reikšm÷s kelių, kuriuose atliktisaugumo patikrinimai (inspekcijos), ilgis(tūkst. kilometrų)3 prioriteto (saugios transportopriemon÷s) tikslo (didinti transportopriemonių saugumą):Transporto priemonių, pirmos patikros metuatitikusių privalomosios technin÷s apžiūrosreikalavimus, dalis (procentais)1-ojo tikslo uždavinio (atlikti transportopriemonių technin÷s būkl÷s kontrolę):Kokios įdiegtos privalomosios technin÷sapžiūros atlikimo kontrol÷s priemon÷s(apibūdinimas):Sudarant galimybę kontroliuojančiomsinstitucijoms steb÷ti privalomosios technin÷sapžiūros atlikimo procesą nuo transportopriemon÷s atvykimo iki išvykimo ištechnin÷s apžiūros atlikimo vietosMaksimaliai kompiuterizuojant technin÷sapžiūros technologinį procesą, pritaikantšiuolaikines informacines technologijas,pagerinant technin÷s apžiūros atlikimokokybę ir maksimaliai sumažinantžmogiškąjį veiksnį darant sprendimus d÷ltransporto priemon÷s atitikties nustatytiemsreikalavimams–24684,4– 14915,4 –– 9769,0 –––7609,4–350,3––350,3314––56,0––258,0

1264.1.2.4.1.34.1.4.4.1.5.4.1.6.4.1.7.4.2.4.2.1.4.2.2.55.1.5.1.5.1.1.5.1.2.5.1.3.5.1.4.5.2.5.2.1.6.Sujungiant technin÷s apžiūros informacinęsistemą su Vidaus reikalų ministerijos,Valstybin÷s kelių transporto inspekcijos,valstyb÷s įmon÷s „Regitra“ ir kitų institucijųinformacin÷mis sistemomis (įgyvendintųpriemonių dalis (procentais)Kiek įsigyta transporto priemonių technineibūklei keliuose tikrinti pritaikytos įrangos(vienetais)Keliuose atliktų transporto priemoniųtechnin÷s būkl÷s patikrinimų skaičius (tūkst.vienetų)Patikrintų tachografų dirbtuvių skaičius(vienetais)Įrenginių ir prietaisų, galinčių tur÷tineigiamos įtakos tachografo veikimui,paieškų skaičius (vienetais)Pasvertų sunkiasvorių ir išmatuotų dideliųgabaritų transporto priemonių skaičius(vienetais)2-ojo tikslo uždavinio (didinti saugesniųautomobilių skaičių):Vidutinis transporto priemonių amžius(metais)Lietuvos Respublikos transporto priemoniųdraudikų biuro prevencijos fondo dalis,skiriama saugaus eismo priemon÷msfinansuoti (procentais)4 prioriteto (greita ir kokybiška pagalbaeismo dalyviams) tikslo (užtikrinti greitąir kokybišką pagalbą nukent÷jusiesiems):Eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius,tenkantis 100 sužeistųjų eismo įvykių metu(eismo dalyvių skaičius)1-ojo tikslo uždavinio (tobulinti gelb÷jimotarnybų darbą keliuose):Surengtų mokymų gelb÷jimo darbamskeliuose atlikti skaičius (vienetais)Mokymuose dalyvavusių gelb÷tojų skaičius(vienetais)Kiek įsigyta gelb÷jimo įrangos komplektų(vienetais)Kiek įsigyta specialių gelb÷jimo automobilių(vienetais)2-ojo tikslo uždavinio (tobulinti medicinostarnybų darbą keliuose):Vidutinis greitosios medicinos pagalbosautomobilių amžius (metais)5 prioriteto (šiuolaikiškos informacin÷stechnologijos) tikslo (tobulinti eismoduomenų valdymą):300 300 100300 300 100300 300 100– 9784,1

127Eismo duomenų šaltinių, greitai pasiekiamų – 1585,7 –6.1. visoms suinteresuotoms institucijoms, dalis(procentais)1-ojo tikslo uždavinio (tobulinti saugaus6.1. eismo duomenų surinkimo ir pateikimoprocesą):Kuriame iš 5 etapų yra kelių transportoįmonių registro kūrimas(1 – parengta informacin÷s sistemos6.1.1.dokumentacija; 2 – informacin÷ sistemakuriama; 3 – informacin÷ sistema diegiama;4 – vyksta informacin÷s sistemos bandomojieksploatacija; 5 – informacin÷ sistemanaudojama)Eismo įvykių vietų, nustatytų (apibūdintų)6.1.2. naudojant palydovin÷s navigacijos sistemą,dalis (procentais)6.2.2-ojo tikslo uždavinio (diegti ir pl÷toti8198,4intelektines transporto sistemas (ITS):Kelių oro sąlygų informacin÷s sistemos ir – 4244,6 –6.2.1. stacionarių automatinių greičio matuokliųsistemos veikimo paj÷gumai (procentais)Eismo informacin÷s sistemos ir greičio – 3953,8 –6.2.2. valdymo ir persp÷jimo elektroniniais kelioženklais sistemos pl÷tros lygis (procentais)Iš viso asignavimų planui (1+2) 721,2 59293,9 –Iš jų pagal finansavimo šaltinius: –1. Lietuvos Respublikos valstyb÷s biudžetas 721,2 59293,9 –iš jo:1.1. bendrojo finansavimo l÷šos 400 400–1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautin÷s finansin÷sparamos l÷šos– 23987,4 –1.3. tikslin÷s paskirties l÷šos ir pajamų įmokos – 34585,3 –2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansin÷ paramaprojektams įgyvendinti ir kitos teis÷tai gautos l÷šos)– 0IV. VYRIAUSYBöS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMASĮgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008–2012 metų programos nuostatas susisiekimoir komunikacijų srityse 2011 m. buvo siekiama išlaikyti aukštą Lietuvos transporto paslaugųkonkurencingumą ir užtikrinti darnią Lietuvos transporto infrastruktūros pl÷totę. Transportosektorius 2011 m. v÷l tapo vienu iš svarbiausių verslo sektorių Lietuvos ekonomikoje – beveik visostransporto sritys susigrąžino per krizę prarastą apyvartą, o pagal prid÷tin÷s vert÷s kūrimo apimtį šis

128sektorius pralenk÷ kitus Lietuvai svarbius žem÷s ūkio, statybos ir energetikos sektorius.Preliminariais duomenimis, 2011 metais transportas, sand÷liavimas ir ryšiai sukūr÷ 12,7 mlrd. Ltbendrosios prid÷tin÷s vert÷s (BPV), arba 13,5 proc. visos BPV, ir, palyginti su 2010 metais, šisuma išaugo beveik 17,3 proc. (2010 m. ji siek÷ 11,8 mlrd. Lt).17 pav. Transporto, sand÷liavimo ir ryšių sektoriuje sukurta bendroji prid÷tin÷ vert÷ (BPV)2007–2011 metais (mlrd. litų)Šaltinis – Statistikos departamento duomenys; * – išankstiniai 2011 metų duomenys.Rekordiniu rezultatų šuoliu labiausiai džiaug÷si Klaip÷dos valstybinis jūrų uostas. Klaip÷dos uoste(be Būting÷s terminalo) 2011 m. krauta 36,6 mln. tonų krovinių (17 % daugiau nei 2010 metais).S÷kmingi metai buvo ir geležinkeliams – šalies geležinkeliais vežta 52,3 mln. t(8,9 % daugiau) krovinių. Padid÷jo krovinių vežimas kelių transportu – 2011 m. vežta 46 mln. t(2,9 % daugiau). Šalies oro uostai taip pat pagerino savo rodiklius – sulauk÷ 2,7 mln. keleivių(17,9 % daugiau nei 2010 metais). Preliminariais neaudituotais duomenimis, susisiekimo ministrovaldymo sričiai priskirtos valstyb÷s valdomos įmon÷s (18 valstyb÷s įmonių ir 8 akcin÷s bendrov÷s)iš viso 2011 metais uždirbo beveik 258 mln. Lt ikimokestinio pelno arba 3 kartus daugiau negu2010 metais, kuomet pelnas siek÷ tik apie 79 mln. Lt. Šie skaičiai patvirtina, jog transportosektoriaus atsigauna po kriz÷s smūgių.Efektyvus Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrin÷s paramos l÷šų panaudojimas.Įgyvendinant Susisiekimo ministerijos koordinuojamus transporto infrastruktūros modernizavimo irpl÷tros projektus, iš dalies finansuojamus 2007–2013 metų ES struktūrin÷s paramos l÷šomis, iki2011 metų pabaigos panaudota 2 583 mln. Lt, arba 48 % visos šiam laikotarpiui skirtos paramos.2011 metais Lietuvos transporto infrastruktūrai modernizuoti investuota 1,25 mlrd. litų, iš jų 752mln. litų sudaro ES struktūrin÷ parama. Pasinaudojus ES struktūrine parama, 2011 m. atlikti šiesvarbiausi darbai – rekonstruota 55,1 km magistralinių kelių, rekonstruoti ir pastatyti 6 tiltai(viadukai), rekonstruota 19,8 km krašto ir rajoninių kelių dangų, išasfaltuota 8,9 km žvyrkelių,nutiesta 21,9 km p÷sčiųjų ir dviračių takų, rekonstruota ir pastatyta 17 vnt. sankryžųmagistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose. 2011 m. baigti Vilniaus miesto vakarinioaplinkkelio I ir IA etapo projektai. Palangos oro uoste užbaigtas keleivių terminalo modernizavimoprojektas. Jame vienu metu bus galima aptarnauti tiek Šengeno, tiek šiai erdvei nepriklausančiųšalių keleivius.Tarptautinis bendradarbiavimas. Siekiant didinti tranzitinių krovinių kiekį ir sprendžiantklausimus d÷l geresnių sąlygų sukūrimo krovinių vežimui per Lietuvos teritoriją, s÷kmingaiorganizuoti dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu, Ukraina,Azerbaidžanu ir kitomis NVS valstyb÷mis. Skatinant aktyvesni bendradarbiavimą su Azijosvalstyb÷mis, kartu su Kinija buvo organizuotas antrasis Europos ir Azijos transporto ministrųsusitikimas (ASEM). Plečiant transporto jungtis tarp Rytų ir Vakarų, 2011 metais įgyvendintastransporto projektas „Saul÷“. Tai Vakarų Europą su Kinija per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją irLietuvą jungiantis konteinerių traukinys, tapęs svarbia jungtimi augantiems krovinių srautams iš

129Tolimųjų Rytų, ypač iš Kinijos. 2011 m. tarptautinio susisiekimo maršrutu konteineriniu traukiniu„Vikingas“, bendradarbiaujant su Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Moldova ir kitomis valstyb÷mis,vežti 56 003 sąlyginiai konteineriai (TEU), t. y. 34,0 proc. daugiau negu 2010 metais. Be to, 2011m. atlikti parengiamieji darbai tam, kad 2012 metų pradžioje prad÷tų kursuoti traukinys„Merkurijus“. „Merkurijus“ – tarptautinis Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių projektas.Šiuo traukiniu planuojama vežti tik konteinerius ir pritraukti daugiau konteineriais vežamų kroviniųį Klaip÷dos uostą.Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pl÷tra. 2011 m. prad÷ta EuroposSąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pl÷tros politikos peržiūra, kurios metu Lietuvaišpl÷t÷ TEN-T tinklui priklausančios transporto infrastruktūros objektų sąrašą. Į pasiūlytą naują ESTEN-T tinklą buvo įtraukti papildomi Lietuvos kelių ir geležinkelių ruožai, taip pat viešiejilogistikos centrai.Viešųjų logistikos centrų kūrimas. Pl÷tojant intermodalinio transporto infrastruktūrą ir siekiantsudaryti sąlygas intermodalinių vežimų pl÷trai 2011 m. prad÷ti viešųjų logistikos centrų Vilniuje,Kaune, Klaip÷doje ir Šiauliuose steigimo darbai. Vilniuje ir Šiauliuose šiuo metu baigiami teritorijųprojektavimo darbai ir artimiausiu metu bus skelbiami konkursai rangos darbams atlikti.Įgyvendinant Kauno viešojo logistikos centro projektą parengta steigimo galimybių studija,apsispręsta d÷l steigimo vietos Palemone, rengiami teritorijų projektavimo dokumentai ir techninisprojektas. Klaip÷doje jau parengta steigimo galimybių studija ir nustatytos kelios alternatyviosKlaip÷dos viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo steigimo teritorijos.Geležinkelių transportas. Toliau s÷kmingai įgyvendinamas prioritetinis geležinkelių projektas„Rail Baltica“ – nutiesta europin÷ v÷ž÷ „Rail Baltica“ geležinkelio linijoje Šeštokai–Mockava (6,2kilometro). Pasirašyta 15 sutarčių kitiems projekto „Rail Baltica“ geležinkelio ruožams projektuotiir rangos darbams vykdyti. Sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama „Rail Baltica“ projektoįgyvendinimo komisija, kuriai pavesta Vyriausybei teikti pasiūlymus d÷l „Rail Baltica“ projektoįgyvendinimo veiksmų plano, klausimų, susijusių su teritorijų planavimo ir žem÷s pa÷mimovisuomen÷s poreikiams procedūromis, taip pat kitų svarbių aktualijų sprendimo. Modernizuojamageležinkelių infrastruktūra – 2011 m. atnaujinta 44 km kelio pagrindin÷se geležinkelio linijose,atlikti b÷gių keitimo naujais ilgab÷giais darbai tarptautiniuose transporto koridoriuose ir kitoselinijose (iš viso 29,35 km), modernizuotos 8 pervažos, 12 tiltų ir arkinių pralaidų, paklota 1,3 kmsignalinio kabelio ir kt.Lietuvos jūrų transporto pl÷tra. Didinant Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą,2011 metais uoste rekonstruota 1296 m krantinių, suremontuota 3620 m ir pastatyta naujų 3863 muosto geležinkelio kelių, rekonstruota 1654 m privažiuojamųjų automobilių kelių (Perk÷los g.),vykdant uosto akvatorijos gilinimo ir valymo darbus iškasta 0,5 mln. m 3 grunto.2011 metais Klaip÷dos uoste iš viso perkrauta 36,6 mln. t krovinių, arba 17 proc. daugiau nei 2010metais. Tai didžiausia krovinių apyvarta uosto istorijoje.

13018 pav. Krovos mastai Klaip÷dos valstybiniame jūrų uoste 2007–2011 metais, tūkst. tŠaltinis – VĮ Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenys.Pagal krovinių apyvartą Baltijos jūros rytin÷s pakrant÷s uostuose Klaip÷dos uostas v÷l susigrąžinolyderio pozicijas ir aplenk÷ Rygos, Ventspilio uostus bei jungtinį Talino uostą (Muuga, Paldiskis,„Old City“, Sarema, Paljesare).Siekiant sudaryti sąlygas Klaip÷dos uostui priimti didel÷s grimzl÷s laivus, 2011 m. parengtaKlaip÷dos uosto pl÷tros, pastatant išorinį giliavandenį uostą, galimybių studija. Patvirtinta išoriniogiliavandenio uosto statybos vieta (Būting÷je) yra Lietuvos ir Latvijos pasienyje, tod÷l prad÷tasrengti tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas.Kadangi Klaip÷dos uosto infrastruktūra nepakankamai pritaikyta keleiviams aptarnauti, 2011 m.buvo vykdomi specializuotų keleivinių ir krovininių keltų infrastruktūros įrengimo darbai.Automobilių kelių pl÷tra. Toliau tobulinamas transeuropinių kelių tinklas: tiesiamas Vilniausmiesto pietinis aplinkkelis, statoma Jakų sankryžos estakada Kauno – Palangos kryptimi,rekonstruojami kelio E85 Vilnius–Kaunas–Klaip÷da ruožai; prad÷tas tiesti Kairių aplinkkelis kelyjeE272 Panev÷žys–Šiauliai. Metų pabaigoje ties Alytumi ir Druskininkuose atidaryti du nauji tiltaiper Nemuną. Modernizuojant valstybin÷s reikšm÷s kelius ir didinant jų saugumą išasfaltuota 71 kmžvyrkelių, taip pat panaikinta 12 „juodųjų d÷mių“. Rekonstruotos 153 sankryžos ar reorganizuotasjose eismas, įrengta 29 km p÷sčiųjų ir dviračių takų, 8 km kelių apšvietimo ir 100 km atitvarų,tinklo tvorų, neleidžiančių p÷stiesiems patekti į pavojingus kelių ruožus.Didesnį pagreitį įgauna kelių statybos objektų finansavimas, pagrįstas viešojo ir privataus kapitalopartneryste. 2011 metais patvirtintas pirmasis Lietuvoje viešojo ir privataus kapitalo partneryst÷sprojektas „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacin÷s priežiūros vykdymo projektas“ (toliau –partneryst÷s projektas). Šiuo metu atliekamos partneryst÷s projekto viešųjų pirkimų procedūros irvyksta derybos su projekte dalyvaujančiais kandidatais. Taip pat 2011 metais prad÷tos nagrin÷tiviešojo ir privataus sektorių partneryst÷s projektų „Kelias Vilnius–Utena“ ir „Via Baltica atkarpaMauručiai–Puskelniai“ galimybių studijos.Siekiant gerinti važiavimo valstybin÷s reikšm÷s keliais sąlygas, 2011 m. sukurta valstybin÷sreikšm÷s kelių informacin÷ sistema ir prad÷jo veikti eismo informacijos centras. Informacija apieeismo sąlygas valstybin÷s reikšm÷s keliuose pateikiama interneto svetain÷je www.eismoinfo.lt.2011 metais buvo tęsiama Lietuvos valstybinių kelių tiesimo ir priežiūros sistemos reforma.Lietuvos Respublikos Seimui pri÷mus atitinkamus Kelių įstatymo pakeitimus 11 valstybin÷s

131reikšm÷s kelius prižiūrinčių valstyb÷s įmonių savininko teis÷s ir pareigos iš Lietuvos automobiliųkelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos buvo perduotos Susisiekimo ministerijai.Eismo sauga. Svarbu pažym÷ti, kad antrus metus iš eil÷s eismo nelaimių apžvalgai kasdien÷sežiniose tenka kur kas mažiau vietos. 2011 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo mažiausiai žmoniųnuo 1965 metų. 2011 metais Lietuvoje užregistruota 3 312 eismo įvykių. Žuvo 297, sužeisti 3 975žmon÷s. Palyginti su 2010 metais, eismo įvykių skaičius sumaž÷jo 6,2 proc. (arba 218 įvykiųmažiau), žmonių žuvo 2 mažiau, sužeista 6 proc. (arba 255) mažiau.2011 m.2010 m.2009 m.2008 m.2007 m.29729937049974039753312423035304426380547965818644880420 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000Kelių eismo įvykių skaičius (vnt.) Sužeistųjų skaičius (žm.) Žuvusiųjų skaičius (žm.)19 pav. Eismo įvykių ir nukent÷jusiųjų juose skaičius 2007–2011 m.Šaltinis – Statistikos departamento duomenys.Europos transporto saugumo taryba įteik÷ Lietuvai „2011 Road Safety PIN“ apdovanojimą kaipvienai iš pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių mažinant eismo nelaim÷se žuvusių žmoniųskaičių. Spartų avaringumo maž÷jimą l÷m÷ nuoseklus ir kompleksiškas daugelio suinteresuotųinstitucijų bendradarbiavimas keičiant eismo dalyvių elgesį ir kultūrą keliuose, ugdant pilietiškumą,atsakomybę ir sąmoningumą, tobulinant kelių infrastruktūrą.2011 m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ patvirtino Valstybinę saugaus eismo pl÷tros2011–2017 m. programą. Gerinant eismo saugumo būklę bus siekiama, kad pagal žuvusių eismodalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultataispasižyminčių Europos Sąjungos valstybių. Kaip parod÷ praktika, efektyviausios priemon÷s yra tos,kurios turi tiesioginę įtaką eismo dalyvių elgsenai, t. y. atsakomyb÷ už kelių eismo taisykliųpažeidimus, eismo dalyvių kontrol÷s lygis, šviet÷jiškos priemon÷s, keliuose diegiamos inžinerin÷spriemon÷s ir kt.Oro transporto pl÷tra. 2011 m. dosnūs gerų naujienų, susijusių su oro transportu. Nuo2011 m. balandžio vidurio iš Vilniaus aštuoniomis kryptimis prad÷jo skraidyti Vengrijos pigiųskrydžių oro bendrov÷s „Wizzair“ l÷ktuvai. Kompanija „Ryanair“, iki šiol savo veiklą vykdžiusi tikKaune, nuo 2011 m. geguž÷s m÷n. taip pat įsitvirtino sostin÷s oro uoste. Taip pat ši kompanijaatidar÷ dvi naujas kryptis iš Kauno oro uosto į Graikijos kurortus – Koso ir Rodo salas. Šiuo metu išTarptautinio Vilniaus oro uosto ir į jį tiesioginiai reguliarieji skrydžiai vykdomi 24 kryptimis, išKauno oro uosto ir į jį – 17 krypčių ir Tarptautinio Palangos oro uosto – 3 kryptimis (Ryga,Kopenhaga ir Oslas). Bendrai visuose šalies oro uostuose buvo aptarnauta daugiau nei 2 696 tūkst.keleivių (17,9 proc. daugiau nei 2010 metais). Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2011 m. metų spaliom÷nesį už÷m÷ 1-ąją vietą pagal keleivių skaičiaus augimą tarp visų Tarptautin÷s oro uostų tarybos(ACI Europe) vertinamų 170-ties Europos oro uostų.

132Pl÷tojant konkurencingą regioninį tranzitinį oro uostą ir atsižvelgiant į Bendro Europos dangausreglamentus, numatančius pagrindinius funkcinių oro erdv÷s blokų (FAB) įkūrimo principus,Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lenkijos Respublikos infrastruktūros ministerijasusitar÷ bendradarbiauti pl÷tojant Baltijos funkcinio oro erdv÷s bloko iniciatyvą.Pašto paslaugų sektoriaus optimizavimas ir konkurencingumo didinimas. Esminių permainųpašto sektoriuje 2011 m. neįvyko, tačiau statistiniai preliminarūs duomenys rodo, kad pašto irpasiuntinių rinkos pajamos augo, o paslaugų teik÷jų skaičius išliko panašus.Siekiant užtikrinti naujų paslaugų, atitinkančių nuolat besikeičiančius rinkos poreikius, teikimogalimybes, 2011 metais klientams buvo pasiūlytos patrauklios, kokybiškos ir prieinamos paslaugos:prad÷ta teikti labai patogi ir greita siuntinio siuntimo paslauga Lietuvoje gyventojams ir versloklientams – „Ekonomiška siunta“, prad÷jo veikti pirmieji siuntų siuntimo ir gavimo savitarnosterminalai SIUNTOS24, per kuriuos siuntas galima siųsti bet kuriuo paros metu, o adresatą siuntospasieks per 24 valandas. AB Lietuvos pašto interneto svetain÷je veikia elektronin÷ parduotuv÷,kurioje įsigytos prek÷s pristatomos Lietuvoje pagal pasirinktą pristatymo būdą – per paštą arpasiuntinius. Taip pat atsirado dar viena nauja paslauga – hibridinis paštas: siunt÷jas laiško turinįgali sukurti kompiuteriu ir išsiųsti elektroniniu būdu, o gav÷ją laiškas pasiekia popieriniu pavidalu.Skatinant informacijos sklaidą kaimo gyvenamosiose vietov÷se, universaliųjų pašto paslaugųteik÷jas nuo 2012 m. sausio 1 d. yra įpareigotas pristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamųjųvietovių prenumeratoriams.Siekiant užtikrinti tinkamą valstyb÷s informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą naudojimą,priežiūrą, sąveiką, planavimą, saugą ir nustatyti informacin÷s visuomen÷s pl÷tros prioritetus, 2011m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstyb÷s informacinių išteklių valdymo įstatymas irpatvirtinta Lietuvos informacin÷s visuomen÷s pl÷tros 2011–2019 metų programa. Programojenumatytos priemon÷s kaip tobulinti Lietuvos gyventojų geb÷jimus naudotis informacin÷mis ir ryšiųtechnologijomis (toliau – IRT) ir pagrindin÷s elektroninių paslaugų pl÷tojimo, jų naudojimoskatinimo kryptys ir IRT infrastruktūros pl÷tra.Gyventojų geb÷jimų naudotis informacin÷mis ir ryšių technologijomis didinimas irelektroninio turinio pl÷tra. Lietuvoje 2011 m. gyventojų naudojimasis IRT augo. Lietuvosstatistikos departamento duomenimis, 2011 m. kompiuteriu naudojosi 64,1 proc. 16–74 m. amžiausasmenų, internetu – 63,6 proc. Dauguma jų internetu naudojosi kasdien (75 proc. internetonaudotojų).2011 m. prekes ir paslaugas asmeniniams tikslams internetu pirko ar užsak÷ 11 proc. visų 16–74metų amžiaus gyventojų. Dažniausiai elektronin÷ prekyba buvo naudojama perkant bilietus įkultūros renginius (bilietus internetu pirko 38 proc. elektronin÷s prekybos vartotojų).2011 m. sparčiai augo naudojimasis elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis iradministracin÷mis paslaugomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. šiomispaslaugomis naudojosi 27,9 proc. Lietuvos gyventojų (2010 m. rodiklis – 21,6 proc.). Dažniausiainaudojama viešoji elektronin÷ paslauga yra pajamų mokesčio deklaracija (19 proc.).Viešojo sektoriaus paslaugų perk÷limas į elektroninę erdvę. 2011 m. augo pagrindinių viešųjųpaslaugų perk÷limo į elektroninę terpę lygis ir siek÷ 81,5 proc. (2010 m. – 78 proc.). Verslui skirtospaslaugos perkeliamos sparčiau nei skirtos gyventojams – verslui skirtų paslaugų perk÷limo lygis2011 m. siek÷ 87,5 proc., gyventojams 77,6 proc.

13310090807060504076,168,756,37563,151,283,773,967,381757181,378,17681,587,5 77,630201002006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.Viešosios e. paslaugos verslui Viešosios e. paslaugos gyventojams Viešosios e. paslaugos20 pav. Viešųjų paslaugų perk÷limo į elektroninę erdvę (skaičiuojamas procentas nuo visųviešųjų paslaugų) dinamika 2005-2011 m.Šaltinis - Informacin÷s visuomen÷s pl÷tros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys2011 m. išaugo viešųjų ir administracinių paslaugų, perkeltų į elektroninę erdvę ne žemesniu negu 3lygiu, procentas. 2011 m. tokių paslaugų buvo 69,1 proc. (2010 m. – 59 proc.). 2011 m. nežemesniu negu 3 lygiu buvo perkeltos šios paslaugos: „Darbo paieška: užimtumo centrų paslaugos“(4 lygis) ir „Naujos įmon÷s registravimas“ (4 lygis).2011 m. ir toliau buvo tobulinama Viešojo administravimo institucijų informacinių sistemųinteroperabilumo (sąveikumo) sistema (VAIISIS). 2011 m. atlikti VAIISIS funkcionalumųmodifikavimo darbai: VAIISIS tapatyb÷s nustatymo sprendimo pl÷tra, pritaikant ją platesniamEuropos Sąjungos (toliau − ES) piliečių tapatyb÷s nustatymui siekiant gauti paslaugas Lietuvoje irLietuvos piliečių tapatyb÷s nustatymui siekiant gauti paslaugas ES šalyse, mok÷jimo už paslaugaskomponento modifikavimas, paprastesnio atvaizdavimo, dizaino elementų korekcijos. Siekiantsupaprastinti taikomosios programin÷s įrangos sukūrimą, šios programin÷s ir technin÷s įrangospriežiūrą ir administravimą, buvo sukurta virtuali kūrimo ir testavimo aplinka. 2011 m. buvopasirašyta 41 nauja sutartis su valstyb÷s ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis d÷l VAIISISpaslaugų naudojimo. Šiuo metu VAIISIS paslaugomis naudojasi daugiau nei 130 institucijų (iš jų88 − pagal sutartis), portale yra per 500 nuorodų į elektronines viešąsias ir administracinespaslaugas. Nuo metų pradžios portale užregistruota 704 tūkst. unikalių vartotojų, iš jų net 204 tūkst.savo asmens tapatybę nustat÷ vykdant visuotinį gyventojų ir būstų surašymą.Plačiajuosčio ryšio tinklų pl÷tra. Didelę įtaką plačiajuosčio ryšio pl÷trai šalyje turi projekto„Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ įgyvendinimas, kuriotikslas – suteikti galimybę interneto paslaugomis naudotis toliau nuo seniūnijų esančiuosemiesteliuose ir kaimuose gyvenantiems žmon÷ms bei viešojo sektoriaus institucijoms. Įgyvendinusprojektą RAIN-2 98 proc. kaimiškųjų šalies vietovių gyventojų ir viešojo sektoriaus institucijųtur÷s galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Darbai sparčiai vykdomi visoje Lietuvoje,2011 m. nutiesta apie 2700 km šviesolaidinių kabelių linijų, tai sudaro apie 60 proc. numatytųdarbų. Iš viso nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki 2011 m. spalio 1 d. nutiesta 4051 kmšviesolaidinio kabelio.2011 m. fiksuotas plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų skaičius buvo 724,6tūkst. (palyginti su 2010 metais, padid÷jo 5,9 proc.).

1342011 m. plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (įskaitant abonentus, prisijungusiusviešaisiais fiksuotojo ir (arba) judriojo ryšio tinklais) skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų)padid÷jo 3,6 proc.21 pav. Plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų (įskaitant abonentus, prisijungusiusviešaisiais fiksuotojo ir (arba) judriojo ryšio tinklais) skaičius 100 gyventojų, 2005–2011 m.Šaltinis – Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys; * – išankstiniai 2011 metų duomenysSkaitmenin÷s televizijos technologijų diegimo skatinimas. Skaitmenin÷s televizijos diegimoLietuvoje uždavinys – iki 2012 m. galutinai išjungti analoginę antžeminę televiziją. 2011 metaisbuvo sukurta speciali interneto svetain÷ www.skaitmenine2012.lt, nacionalin÷se televizijos ir radijoprogramose transliuojami informaciniai pranešimai, nacionaliniuose ir regioniniuose spaudosleidiniuose publikuojami straipsniai apie skaitmeninę televiziją ir galimybes ja naudotis.2011 m. atlikti socialiniai Lietuvos gyventojų tyrimai parod÷, jog analoginę antžeminę televizijąžiūr÷jo 26 proc. gyventojų. Kita dalis gyventojų (74 proc.) televizijos programas jau priimaskaitmeniniu arba kitu, alternatyviu analoginei antžeminei televizijai, būdu.V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAISusisiekimo ministro valdymo srityje 2012 m. planuojami šie prioritetiniai darbai:1. Toliau įgyvendinti geležinkelių projektą „Rail Baltica“.1. Tobulinti ir modernizuoti Lietuvos teritorijoje esančią Transeuropinio transporto tinklo(TEN) infrastruktūrą.2. Pl÷toti Klaip÷dos valstybinį jūrų uostą – tęsti statybos ir gilinimo darbus uosto krantin÷se,vykdyti laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus, sudaryti sąlygas suskystintų dujųterminalo veiklai, toliau vykdyti specializuotų keleivinių ir krovininių keltų infrastruktūrosįrengimo darbus, rekonstruoti privažiavimo kelius į įvairiarūšių krovinių terminaluspietin÷je uosto dalyje.3. Padidinti tiesioginių skrydžių maršrutų skaičių ir svarstyti bazinio oro vež÷jo atkūrimogalimybes.4. Teisin÷mis, organizacin÷mis ir investicin÷mis priemon÷mis sudaryti reikiamas sąlygasavaringumui Lietuvos keliuose maž÷ti.5. Pl÷toti privataus kapitalo naudojimą valstybin÷s reikšm÷s keliams tiesti, modernizuoti irtaisyti.6. Tęsti Rytų–Vakarų transporto ašies pl÷trą. Tai yra itin svarbus Lietuvos transportosektoriaus konkurencingumo didinimo aspektas siekiant pritraukti Vidurin÷s Azijos, PietųKaukazo, Turkijos, Kinijos valstybių krovinių srautus per Klaip÷dos uostą.7. Toliau liberalizuoti pašto sektorių priimant teis÷s aktus, nuo 2013 m. sausio 1 d. visiškaiatveriančius pašto paslaugų rinką konkurencijai, tačiau kartu užtikrinant efektyvų paštoinfrastruktūros funkcionavimą, universaliųjų pašto paslaugų teikimą visiems naudotojamsvisoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.8. Tęsti RAIN-2 projektą, pl÷sti paslaugų apr÷pties zoną, teikiamų paslaugų spektrą, paslaugųvartotojų skaičių ir teikiamų paslaugų kokybę, sudarant sąlygas plačiajuosčio interneto

135paslaugomis naudotis kuo didesniam vartotojų skaičiui, mažinant skaitmeninę atskirtį tarpmiesto ir kaimo bei didinant bendrą plačiajuosčio interneto skvarbą Lietuvoje.9. Skatinti informacinių išteklių efektyvesnį naudojimą ir technologinį suderinamumą;10. Pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinką naudojantisinformacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimyb÷mis ir pasiekti, kad iki 2013 metų nemažiau kaip 68 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu.Susisiekimo ministrasEligijus Masiulis