Praktikos darbai

2 – 1
Nupieškite spermatogonijų, turinčių lytinių chromosomų porą ir vieną
autosomų porą, mejotinio dalijimosi I etapą (visus galimus variantus),
atsižvelgiant į tai, kad autosomose įvyko krosingoveris. Schemoje
chromosomas žym÷kite ženklais:
Lytines – X - ; Y - ; Autosomas –
Paskaičiuokite, kiek susidarytų genetiškai skirtingų spermatozoidų,
jeigu abiejose chromosomų porose įvyktų krosingoveris?
Kiek X chromosomų ir kiek chromatidžių bus šimte (100) atsitiktinai
paimtų žmogaus II eil÷s spermatocitų?
2 – 2
Nupieškite ovogonijos, turinčios dvi homologinių chromosomų poras,
mejotinio dalijimosi I etapo schemą (visus galimus variantus),
atsižvelgiant į tai, kad pirmoje poroje įvyko krosingoveris. Schemoje
chromosomas žym÷kite ženklais:
;
Paskaičiuokite, kiek genetiškai skirtingų kiaušialąsčių tipų gal÷tų
susidaryti mejoz÷s pabaigoje.
Kokia tikimyb÷, kad į kiaušialąstę pateks šios chromosomos:
2 – 3
Nupieškite spermatogonijos, turinčios tris homologinių chromosomų
poras, mejotinio dalijimosi I etapo schemą (vieną variantą), turint
galvoje, kad pirmoje ir trečioje poroje įvyko krosingoveris. Schemoje
chromosomas žym÷kite ženklais:
; ;
Paskaičiuokite, kiek genetiškai skirtingų spermatozoidų tipų gali
susidaryti mejoz÷s pabaigoje ir kiek spermatozoidų tipų – jeigu
krosingoveris nevyktų.

2 – 4
Nupieškite spermatogonijos, turinčios lytinių chromosomų porą ir
vieną autosomų porą, mejotinio dalijimosi II telofaz÷s visus galimus
variantus, turint galvoje, kad abiejose chromosomų porose įvyko
krosingoveris. Chromosomas žym÷kite ženklais:
Lytines – X - ; Y - ; Autosomas –
Paskaičiuokite, kiek susidarytų genetiškai skirtingų spermatidų tipų,
jeigu krosingoveris įvyktų tik autosomų poroje?
Kiek X chromosomų ir kiek chromatidžių bus šimte (100) atsitiktinai
paimtų žmogaus I eil÷s spermatocitų?
2 – 5
Nupieškite ovogonijų, turinčių tris homologinių chromosomų poras,
mejotinio dalijimosi II metafaz÷s galimus variantus, atsižvelgiant į tai,
kad pirmoje poroje įvyko krosingoveris. Schemoje chromosomas
žym÷kite ženklais:
; ;
Paskaičiuokite, kiek genetiškai skirtingų kiaušialąsčių tipų susidarytų
mejoz÷s pabaigoje, jeigu krosingoveris įvyktų ir antroje chromosomų
poroje.
Kokia tikimyb÷, kad į kiaušialąstę pateks šios chromosomos:
2 – 6
Nupieškite spermatogonijų, turinčių tris homologinių chromosomų
poras, mejotinio dalijimosi I etapo telofaz÷s visus galimus variantus,
atsižvelgiant į tai, kad pirmoje poroje įvyko krosingoveris. Schemoje
chromosomas žym÷kite ženklais:
; ;
Paskaičiuokite, kiek skirtingų spermatozoidų susidarytų iš tokių
spermatogonijų mejoz÷s pabaigoje.
Kokia tikimyb÷, kad į spermatozoidą pateks šios chromosomos:

2 – 7
Nupieškite spermatogonijų, turinčių lytinių chromosomų porą ir vieną
autosomų porą, mejotinio dalijimosi II etapą (visus galimus
variantus), atsižvelgiant į tai, kad autosomose įvyko krosingoveris.
Schemoje chromosomas žym÷kite ženklais:
Lytines – X - ; Y - ; Autosomas –
Paskaičiuokite, kiek susidarytų genetiškai skirtingų spermatozoidų,
jeigu krosingoveris nevyktų?
Kiek Y chromosomų ir kiek chromatidžių bus šimte (100) atsitiktinai
paimtų žmogaus II eil÷s spermatocitų?
2 – 8
Nupieškite ovogonijų, turinčių dvi homologinių chromosomų poras,
mejotinio dalijimosi I etapo schemą (visus galimus variantus),
atsižvelgiant į tai, kad pirmoje poroje įvyko krosingoveris. Schemoje
chromosomas žym÷kite ženklais:
;
Paskaičiuokite, kiek genetiškai skirtingų kiaušialąsčių tipų gal÷tų
susidaryti mejoz÷s pabaigoje.
Kokia tikimyb÷, kad į kiaušialąstę pateks šios chromosomos:
2 – 9
Nupieškite spermatogonijų, turinčių tris homologinių chromosomų
poras, mejotinio dalijimosi II etapo telofaz÷s visus galimus variantus.
Schemoje chromosomas žym÷kite ženklais:
; ;
Paskaičiuokite, kiek skirtingų spermatozoidų susidarytų iš tokių
spermatogonijų mejoz÷s pabaigoje.
Kokia tikimyb÷, kad į spermatozoidą pateks šios chromosomos:

2 – 10
Nupieškite spermatogonijų, turinčių lytinių chromosomų porą ir vieną
autosomų porą, mejotinio dalijimosi I etapą (visus galimus variantus),
atsižvelgiant į tai, kad autosomose įvyko krosingoveris. Schemoje
chromosomas žym÷kite ženklais:
Lytines – X - ; Y - ; Autosomas –
Paskaičiuokite, kiek susidarytų genetiškai skirtingų spermatozoidų,
jeigu krosingoveris įvyktų ir lytinių chromosomų poroje?
Kiek X chromosomų ir kiek chromatidžių bus šimte (100) atsitiktinai
paimtų žmogaus I eil÷s spermatocitų?
2 – 11
Nupieškite visas galimas kiaušialąstes, kurios susidarytų mejoz÷s
eigoje iš ovogonijų, turinčių tris homologinių chromosomų poras,
žinodami, kad pirmoje ir antroje poroje įvyko krosingoveris.
Schemoje chromosomas žym÷kite ženklais:
; ;
Paskaičiuokite, kiek susidarytų genetiškai skirtingų gametų tipų,
jeigu:
a) krosingoveris įvyktų tik vienoje chromosomų poroje,
b) krosingoveris nevyktų.
2 – 12
Nupieškite spermatogonijų, turinčių tris homologinių chromosomų
poras, mejotinio dalijimosi II telofaz÷s visus galimus variantus,
turint galvoje, kad pirmoje chromosomų poroje įvyko krosingoveris.
Schemoje chromosomas žym÷kite ženklais:
; ;
Paskaičiuokite, kiek susidarytų genetiškai skirtingų spermatozoidų
tipų, jeigu krosingoveris įvyktų ir trečioje chromosomų poroje.
Kokia tikimyb÷, kad neįvykus krosingoveriui, spermatozoidą pateks
šios chromosomos:

2 – 13
Nupieškite spermatogonijų, turinčių lytinių chromosomų porą ir vieną
autosomų porą, mejotinio dalijimosi II anafaz÷s visus galimus
variantus, turint galvoje, kad abiejose chromosomų porose įvyko
krosingoveris. Chromosomas žym÷kite ženklais:
Lytines – X - ; Y - ; Autosomas –
Paskaičiuokite, kiek susidarytų genetiškai skirtingų spermatozoidų,
jeigu tik lytinių chromosomų poroje įvyktų krosingoveris?
Kiek X chromosomų ir kiek chromatidžių bus šimte (100) atsitiktinai
paimtų žmogaus spermatidų?
2 – 14
Nupieškite spermatogonijų, turinčių tris homologinių chromosomų
poras, mejotinio dalijimosi II etapo schemą (vieną variantą),
atsižvelgiant į tai, kad pirmoje poroje įvyko krosingoveris. Schemoje
chromosomas žym÷kite ženklais:
; ;
Kokia tikimyb÷, kad į spermatozoidą pateks šios chromosomos:
Paskaičiuokite, kiek genetiškai skirtingų spermatozoidų tipų
susidarytų mejoz÷s pabaigoje, jei krosingoveris nevyktų.
2 – 15
Nupieškite spermatogonijų, turinčių tris homologinių chromosomų
poras, mejotinio dalijimosi II etapo schemą (du variantus),
atsižvelgiant į tai, kad pirmoje poroje įvyko krosingoveris. Schemoje
chromosomas žym÷kite ženklais:
; ;
Paskaičiuokite, kiek genetiškai skirtingų spermatozoidų tipų
susidarytų mejoz÷s pabaigoje ir kiek - jeigu krosingoveris nevyktų.

4 - I
1. Organizmo genotipas AaBbccDdEe. Kiek tipų gametų susidarys šiame organizme?
2. Sukryžminti individai su genotipais: AaBbCC × AaBbCc. Matematiniu metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies visi šių genų lemiami požymiai bus
dominantiniai; b) kurios palikuonių dalies genotipas bus AABbCC.
4 - II
1. Augalo genotipas AaBbCCDdEe. Kiek palikuonių fenotipų bus savidulkos atveju?
2. Sukryžminti individai su genotipais: AabbCcDd × AaBbccDd. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies visi požymiai bus recesyviniai; b)
kurios
palikuonių dalies genotipas bus AaBbccDD.
4 - III
1. Augalo genotipas AaBbccDdEe. Kiek palikuonių genotipų bus savidulkos atveju?
2. Sukryžminti individai su genotipais: AaBbccDd × aaBbCCDd. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies A , B ir C genų lemiami požymiai
bus
dominantiniai, o d - recesyvinis; b) kurios palikuonių dalies genotipas bus
AaBBCcDD.
4 - IV
1. Organizmo genotipas AaBbccDdEe. Kiek skirtingų zigotų tipų, vertinant jas pagal
genotipą,
susidarys kryžminantis jam su kitu tokio paties genotipo organizmu?
2. Sukryžminti individai su genotipais: AaBbCcDd × aabbccdd. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies A ir D genų lemiami požymiai bus
dominantiniai,
o b ir c - recesyviniai; b) kurios palikuonių dalies genotipas bus AaBbCcDd.
4 - V
1. Kiek tipų gametų susidarys organizme, kurio genotipas AaBbCcDdEe?
2. Sukryžminti individai su genotipais: AaBbCcDd × AaBbCcDd. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies A geno lemiamas požymis bus
dominantinis, o
likusių genų - recesyviniai; b) kurios palikuonių dalies genotipas bus aabbCCdd.

4 - VI
1. Augalo genotipas AaBbCcDdEe. Kiek palikuonių fenotipų bus savidulkos atveju?
2. Sukryžminti individai su genotipais: AabbCcDd × AaBbCcdd. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies A ir C genų lemiami požymiai
bus
dominantiniai, o b ir d - recesyviniai; b) kurios palikuonių dalies genotipas bus
Aabbccdd.
4 - VII
1. Augalo genotipas AaBbCcDdEe. Kiek palikuonių genotipų bus apdulkinus šį
augalą jo
paties žiedadulk÷mis?
2. Sukryžminti individai su genotipais: AaBbCc × AaBbCc. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies B ir C genų lemiami požymiai
bus
dominantiniai, o geno a - recesyvinis; b) kurios palikuonių dalies genotipas bus
aaBbCc.
4 -VIII
1. Augalo genotipas MmNnOoPpRr. Kiek genotipų zigotose susidarys savidulkos
atveju?
2. Sukryžminti individai su genotipais: AaBbCcDd × aaBbccDd. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies B ir C genų lemiami požymiai bus
dominantiniai,
o a ir d - recesyviniai; b) kurios palikuoni dalies genotipas bus AabbccDD.
4 -IX
1. Kiek tipų gametų susidarys organizme, kurio genotipas AaBBCcDd?
2. Sukryžminti individai su genotipais: MmNnPprr × MmNnPprr. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies trys pirmieji požymiai bus
dominantiniai, o
ketvirtasis - recesyvinis; b) kurios palikuonių dalies genotipas bus mmNnPprr.
4 -X
1. Augalo genotipas DdEEFfGg. Kiek palikuonių genotipų bus savidulkos atveju?
2. Sukryžminti individai su genotipais: AaBbCcDd × AabbCcDD. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies C ir D genų lemiami požymiai
bus
dominantiniai, o a ir b - recesyviniai; b) kurios palikuonių dalies genotipas bus
AaBbccDD.

4 - XI
1. Augalo genotipas HhKKLlMmNn. Kiek palikuonių fenotipų bus savidulkos
atveju?
2. Sukryžminti individai su genotipais: OoPpRrSsTt × oopprrsstt. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies visi požymiai bus recesyviniai; b)
kurios
palikuonių dalies genotipas bus OoppRrssTt.
4 - XII
1. Augalo genotipas AaDdFfHhKk. Kiek skirtingų zigotų, vertinant jas pagal
genotipą,
susidarys apvaisinimo metu savidulkos atveju?
2. Sukryžminti individai su genotipais: AabbCcDd × aaBbCcDd. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies A ir C genų lemiami požymiai
bus
dominantiniai, o b ir d - recesyviniai; b) kurios palikuonių dalies genotipas bus
AaBbccDd.
4 -XIII
1. Augalo genotipas aaBbCcddEE. Kiek skirtingų zigotų, vertinant jas pagal
genotipą, bus
savidulkos atveju?
2. Sukryžminti individai su genotipais: GgHhKkLl × ggHhKkLl. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies G geno lemiamas požymis bus
dominantinis, o
likusių trijų genų recesyviniai; b) kurios palikuonių dalies genotipas bus
GgHHKKLl.
4 - XIV
1. Augalo genotipas AabbCcDdEe. Kiek palikuonių fenotipų bus savidulkos atveju?
2. Sukryžminti individai su genotipais: UuVvzzXX × UuvvZzXY. Matematiniu metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies du pirmieji požymiai bus dominantiniai, o
z - recesyvinis; b) kuri palikuonių dalis bus vyriškos lyties ir tur÷s visus recesyvinius
požymius?

4 - XV
1. Augalo genotipas AabbCcDdEe. Kiek palikuonių genotipų bus savidulkos
atveju?
2. Sukryžminti individai su genotipais: TtPpRrSs × TtppRrss. Matematiniu
metodu
paskaičiuokite: a) kurios palikuonių dalies visų genų lemiami požymiai bus
recesyviniai;
b) kurios palikuonių dalies genotipas bus ttppRRss.
4 darbo užduočių atsakymai
1 2a 2b
I 16 9/16 1/16
II 16 1/64 1/32
III 81 3/32 1/32
IV 81 1/16 1/16
V 32 3/256 1/256
VI 32 9/64 1/32
VII 243 9/64 1/16
VIII 243 3/64 1/64
IX 8 27/64 1/16
X 27 3/32 1/32
XI 16 1/32 1/32
XII 243 3/64 1/32
XIII 9 1/128 1/64
XIV 16 3/16 1/32
XV 81 1/64 1/64

5 – I
1. Moliūgo s÷klos gali būti apvalios, plokščios ir pailgos. Kryžminant tarpusavyje
plokščiomis s÷klomis augalus, F 1 kartoje 1116 augalų subrandino plokščias s÷klas, 496 -
apvalias ir 372 s÷klos buvo pailgos. Koks yra F 1 fenotipų santykis? Kokia genų sąveika
lemia s÷klų formą? Pateikite kryžminimo schemas.
2. Trečioje kukurūzų chromosomoje yra dominantinis genas, kuris kartu su kitu
dominantiniu genu iš 9 chromosomos sąlygoja spalvotas s÷klas. Visos kitos šių
alelių kombinacijos sąlygoja baltas s÷klas. Buvo sukryžmintos dvi grynaveisl÷s
baltas÷klių augalų linijos ir visi F 1 kartos augalai tur÷jo spalvotas s÷klas. a) Kokie yra
t÷vinių formų ir F 1 genotipai? b) Koks fenotipų santykis bus F 2 kartoje? c) Koks yra F 2
baltas÷klių augalų genotipų santykis?
3. Motinos kraujas AB grup÷s, vaiko - A grup÷s. Kokios galimos vaiko t÷vo kraujo
grup÷s?
5 – II
1. Sukryžminus žaliažiedę akaciją su baltažiede, visi F 1 palikuonių žiedai buvo balti,
o F 2 kartoje 204 palikuonys tur÷jo baltus, 53 - geltonus ir 17 - žalius žiedus. a) Koks yra
F 2 genotipų santykis? b) Kokia sąveika lemia žiedų spalvą? c) Pateikite kryžminimo
schemas.
2. Dominantinis alelis yra būtinas pel÷s kailio pigmento sintezei. Pigmento spalva
priklauso nuo kito lokuso: sąlygoja juodą, o - rudą spalvą. Genotipas
negamina pigmento ir pel÷s esti baltos. Homozigotin÷ juoda pel÷ buvo sukryžminta su
baltu homozigotiniu patinu. a) Koks fenotipų santykis tik÷tinas F 1 ir F 2 kartose? b) Koks
galimas palikuonių genotipų santykis F 2 kartoje?
3. Sukryžminus beplaukius meksikietiškus šuniukus su normaliais, pus÷ palikuonių yra
normalių, pus÷ - beplaukių. Sukryžminus du beplaukius šuniukus tarpusavyje, apie
trečdalis šuniukų buvo normalūs, du trečdaliai - beplaukiai, ir gim÷ keletas negyvų
šuniukų. Paaiškinkite rezultatus ir pateikite genotipus.
5 – III
1. Drozofilų dominantinis genas sąlygoja akių formą “star”, jo recesyvinis alelis
apsprendžia normalias akis. ekspresija slopinama dominantiniu kito lokuso aleliu
. Recesyvinis alelis , slopinančio poveikio neturi. a) Kokia genų sąveika čia
veikia? b) Koks būtų tik÷tinas palikuonių fenotipų santykis F 1 ir F 2 kartose, jei
sukryžmintume normaliomis akimis patiną su normaliomis akimis patele ,?
c) Kuri F 2 kartos dalis turi ir normalų ir dominantinį “star” akių geną?
2. Kviečių grūdų raudoną spalvą lemia dvi poros polimerinių dominuojančių genų.
Recesyviniai jų aleliai neveiklūs, grūdai bespalviai. Kryžminant raudongrūdžius kviečius
su kviečiais, kurių grūdai bespalviai, F 1 kartos palikuonių grūdų spalva yra tarpin÷, o F 2

kartoje 15/16 palikuonių grūdai buvo įvairaus intensyvumo raudonos spalvos ir 1/16 -
bespalviai. Kokios F 2 palikuonių dalies spalvos intensyvumas buvo didesnis už tarpinę?
3. Geltona jūros kiaulyčių kailio spalva sąlygojama homozigotiniu genotipu ,
kremin÷ spalva - heterozigotiniu genotipu ir balta spalva - homozigotiniu
genotipu . Koks bus genotipų ir fenotipų santykis, sukryžminus kremines jūros
kiaulytes?
5 – IV
1. Moliūgų vaisiai gali būti disko formos, pailgi ir sferiniai. Grynaveislis disko formos
buvo sukryžmintas su grynaveisliu pailgu. F 1 karta visa buvo disko formos. F 2 kartoje
buvo 30 sferinių, 5 pailgi ir 45 disko formos moliūgai. a) Koks yra F 2 kartos fenotipų
santykis? b) Kokia genų sąveika čia veikia? c) Koks būtų tik÷tinas palikuonių fenotipų
santykis, jei kryžmintume heterozigotinius sferinius moliūgus tarpusavyje,?
2. Kukurūzų burbuol÷s ilgis - polimerinis požymis. Vienos veisl÷s kukurūzų burbuol÷s
ilgis yra 9 cm, kitos - 18 cm. Tarkime, kad pastarosios veisl÷s burbuol÷s ilgį lemia trys
poros dominuojančių genų. a) Koks bus F 1 kartos burbuol÷s ilgis, sukryžminus šias
veisles? b) Kiek fenotipų klasių bus F 2 kartoje? c) Kokie bus šių fenotipų burbuolių
ilgiai?
3. Galvijų kailio spalvą sąlygoja keturi polialeliniai genai sekančia dominantine
hierarchija: S>s h >s c >s. alelis sąlygoja Olandišką juostą, - Herefordo tipo
d÷m÷tumą, - vienspalvį kailį ir - Holšteino tipo d÷m÷tumą. Homozigotinis su
Olandiška juosta bulius buvo sukryžmintas su Holšteino tipo d÷m÷tomis karv÷mis. F 1
kartos patel÷s buvo sukryžmintos su Herefordo tipo buliumi, kurio genotipas .
Kokie bus palikuonių genotipų ir fenotipų santykiai?
5 – V
1. Sukryžminus geltonžiedę liucerną su žydinčia purpuriniais žiedais, visi F 1 kartos
palikuonys žydi žaliais žiedais, o F 2 kartoje 178 augalų žiedai žali, 62 - purpuriniai, 64 -
geltoni ir 19 - balti. a) Kokia genų sąveika čia veikia? b) Kokie kryžminamų augalų
genotipai? c) Koks bus fenotipų santykis, sukryžminus heterozigotines geltonžiedes
liucernas?
2. Višta sveria 1760 g, gaidys - 1970 g. Iš šios vištos kiaušinių išsiper÷jo 166 viščiukai, iš
kurių išaugusių vištų vidutiniai svoriai buvo tokie: 7 vištų - 1260 - 1500 g,
32 vištų - 1501 - 1740 g,
78 vištų - 1741 - 1980 g,
38 vištų - 1981 - 2220 g,
11 vištų - 2221 - 2460 g.
a) Kiek genų porų lemia vištų svorį? b) Kokie t÷vų ir palikuonių genotipai?
3. Talasemija gali būti dviejų formų: sunki forma sąlygojama homozigotams ir
vidutin÷ forma - heterozigotams . Normalūs individai yra homozigotai .

Sunkios formos homozigotai miršta iki lytinio subrendimo. a) Kuri palikuonių dalis bus
normali vidutine talasemijos forma sergančio ir sveiko asmens santuokoje? b) Kuri dalis
palikuonių sirgs talasemija sergančių žmonių santuokose?
5 – VI
1. Trikert÷s žvagin÷s ankštar÷l÷s formą ( trikampę ar ovalią) sąlygoja dvi nepriklausomos
genų poros. Apdulkinus heterozigotinį augalą to paties augalo žiedadulk÷mis, 6%
palikuonių tur÷jo ovalias ankštar÷les ir 94% - trikampes. a) Kokia genų sąveika čia
veikia? b) Koks yra palikuonių genotipų santykis?
2. Žmogaus ūgis - polimerinis požymis. Jei nepriimti dom÷n aplinkos įtakos ir apsiriboti
3 genų poromis, tai galima būtų teigti, kad žemo ūgio asmenys turi visus recesyvinius
genus ir yra 150 cm aukščio, o aukštaūgiai - visus dominuojančius genus ir jų ūgis yra
180 cm. a) Koks ūgis žmonių, heterozigotinių pagal dvi genų poras ir homozigotinių
recesyvinių pagal trečią poligenų porą? b) Kokių palikuonių gali tik÷tis sutuoktiniai,
turintys tokius genotipus?
3. Motinos kraujo grup÷ B, Rh(+). Vyro kraujo grup÷ A, Rh(+). Pirmo vaiko kraujo grup÷
buvo 0, Rh(-). Kokias kraujo grupes gali tur÷ti kiti vaikai?

6,7 - I
Atstumas tarp agamaglobulinemijos ir hemofilijos A lokusų X
chromosomoje yra 6,4 morganidos. Agamaglobulinemija ir hemofilija A -
recesyviniai požymiai. Vyras hemofilikas. Moteris hemofilijos ir
agamaglobulinemijos genų, paveld÷tų iš motinos, nešiotoja. Kokia
palikuonių su abiem šiom anomalijom gimimo tikimyb÷?
6,7 - II
Atstumas tarp hemofilijos A ir Menkes sindromo lokusų X chromsomoje -
15 morganidų. Hemofilija A ir Menkes sindromas - recesyviniai požymiai.
Vyras hemofilikas. Moteris abiejų patologinių genų, paveld÷tų iš skirtingų
t÷vų, nešiotoja. Kokia sergančių vaikų gimimo tikimyb÷?
6,7 - III
Atstumas tarp hemofilijos B ir agamaglobulinemijos lokusų X
chromosomoje - 5,8 morganidos. Hemofilija B ir agamaglobulinemija -
recesyviniai požymiai. Vyras hemofilikas. Moteris hemofilijos B ir
agamaglobulinemijos genų nešiotoja. Hemofilijos geną ji paveld÷jo iš savo
t÷vo, o agamaglobulinemijos - iš motinos. Kokia sveikų, abiejų anomalijų
atžvilgiu, vaikų gimimo tikimyb÷?
6,7 - IV
Atstumas tarp tirozinemijos ir Angelmano sindromo lokusų 15
chromosomoje - 4 morganidos. Abi patologijas apsprendžia recesyviniai
genai. Vyras abiejų recesyvinių genų, paveld÷tų iš skirtingų t÷vų, nešiotojas.
Moteris tirozinemijos geno nešiotoja. Kokia sergančių vaikų gimimo
tikimyb÷?
6,7 - V
Atstumas tarp hemofilijos B ir Menkes sindromo lokusų X chromosomoje -
14 morganidų. Abi patologijos - recesyviniai požymiai. Vyras hemofilikas.
Moteris abiejų recesyvinių genų, paveld÷tų iš motinos, nešiotoja. Kokia
sveikų, abiejų anomalijų atžvilgiu, vaikų gimimo tikimyb÷?

6,7 - VI
Atstumas tarp hemofilijos ir daltonizmo lokusų X chromosomoje yra 9,8
morganidos. Vyras hemofilikas. Moteris daltonizmo ir hemofilijos genų,
paveld÷tų iš t÷vo, nešiotoja. Kokia tikimyb÷, kad gims sveika, abiejų
anomalijų atžvilgiu, mergait÷?
6,7 - VII
Atstumas tarp tirozinemijos ir Angelmano sindromo lokusų 15
chromosomoje - 4 morganidos. Abi patologijas apsprendžia recesyviniai
genai. Vyras Angelmano sindromo nešiotojas, moteris abiejų recesyvinių
genų, paveld÷tų iš motinos, nešiotoja. Kokia sveikų, abiejų anomalijų
atžvilgiu, vaikų gimimo tikimyb÷?
6,7 - VIII
Atstumas tarp hemofilijos ir daltonizmo lokusų X chromosomoje yra 9,8
morganidos. Vyras daltonikas. Moteris daltonizmo ir hemofilijos genų
nešiotoja, daltonizmo geną paveld÷jusi iš motinos, o hemofilijos iš t÷vo.
Kokia tikimyb÷, kad gims sveikas abiejų anomalijų atžvilgiu berniukas?

9 – 1
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą. Kokia tikimtyb÷, kad
probando (III-2) šeimoje gims palikuonis, turintis šį požymį? Atsakymus
paaiškinkite.
9 – 2
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą ir palikuonio be požymio
gimimo tikimybę probando (IV-1) šeimoje, jeigu jis ves moterį neturinčią šio požymio.

9 – 3
Iš pateiktos genealogin÷s schemos nustatykite ligos paveld÷jimo tipą. Kokia
tikimyb÷, kad probando (V-11) šeimoje gims sergantis kūdikis?
9 – 4
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą. Kokia
tikimyb÷, kad probando (III-1) šeimoje gims vaikas, turintis šį požymį?

9 – 5
Koks pavaizduoto schemoje požymio paveld÷jimo tipas? Kokia tikimyb÷, kad
probando (IV-1) šeimoje gims turintis šį požymį palikuonis, jeigu ji (probandas)
ištek÷s už vyriškio, taip pat kaip ir ji, neturinčio šio požymio? Atsakymus
pagrįskite.
9 – 6
Iš pateiktos genealogin÷s schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą. Kokia
tikimyb÷, kad probando (III-1) santuokoje su pussesere (III-4) gims sūnus turintis
tiriamąjį požymį?

9 – 7
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą. Kokia tikimyb÷, kad
probando (IV-8) šeimoje gims sergantis palikuonis, jeigu jis (probandas) ves moterį
turinčią tokį pat genotipą, kaip ir jo motinos? Atsakymus pagrįskite.
9 – 8
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą. Kokia tikimyb÷, kad
probando (III-4) šeimoje gims turintis požymį palikuonis, jei jos (probando) partneris
fenotipiškai bus toks pats, o jo šeimoje min÷to požymio nesteb÷ta? Atsakymus pagrįskite.

9 – 9
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą ir tikimybę, kad probando
(IV-4) šeimoje, jam susituokus su partnere, kurios genotipas toks pats kaip ir probando
motinos, gims palikuonis turintis šį požymį.
9 – 10
Iš pateiktos schemos nustatykite joje pavaizduoto požymio paveld÷jimo tipą. Kokia
tikimyb÷, kad probando (IV-3) šeimoje gims neturintis požymio palikuonis, jeigu ji
(probandas) ištek÷s už savo antros eil÷s pusbrolio (IV-5)? Atsakymą pagrįskite.

9 – 11
Nustatykite schemoje pateikto požymio paveld÷jimo tipą. Kokia tikimyb÷, kad probando
(IV-3) šeimoje gims turintys požymį palikuonys, jeigu ji (probandas) ištek÷s už vyriškio,
turinčio šį požymį? Atsakymus pagrįskite.
9 – 12
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą ir neturinčių požymio vaikų
gimimo tikimybę probando (IV-7) šeimoje, jei jo (probando) sutuoktin÷ netur÷s tiriamojo
požymio.

9 – 13
Iš pateiktos genealogin÷s schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą. Kokia
tikimyb÷, kad probandui (IV-1) susituokus su moterimi neturinčia šio požymio, gims taip
pat neturintis požymio palikuonis?
9 – 14
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą ir tikimybę, kad
probando (IV-2) šeimoje, jeigu ji (probandas) susituoks su požymio neturinčiu
partneriu, gims palikuonis turintis šį požymį.

9 – 15
Iš pateiktos schemos nustatykite pavaizduotojo požymio paveld÷jimo tipą. Kokia
tikimyb÷, kad probando (IV-4) šeimoje gims turintys požymį palikuonys, jeigu jis
(probandas) ves moterį, kurios genotipas bus toks pats kaip ir jo motinos? Atsakymus
pagrįskite.
9 – 16
Iš pateiktos schemos nustatykite joje atvaizduoto požymio paveld÷jimo tipą. Kokia
tikimyb÷, kad probando (III-4) šeimoje gims turintis požymį palikuonis, jei jos
(probando) partneris fenotipiškai bus toks pats, o jo šeimoje min÷to požymio nesteb÷ta?
Atsakymus pagrįskite.

9 – 17
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą ir požymį turinčio
vaiko gimimo tikimybę probando (III-1) šeimoje, jeigu jis (probandas) ves savo pusseserę (III-6)?
9 – 18
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą ir tikimybę, kad probando šeimoje
(III-2), jai (probandui) susituokus su neturinčiu požymio partneriu, gims palikuonis turintis šį
požymį.

9 – 19
Iš pateiktos genealogin÷s schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą. Kokia tikimyb÷, kad
probando (V-11) šeimoje gali gimti neturintis požymio palikuonis? Atsakymą pagrįskite.
9 – 20
Koks pavaizduoto schemoje požymio paveld÷jimo tipas? Kokia vaikų turinčių požymį
gimimo tikimyb÷ pusbrolio ir pusseser÷s (III-1,2) šeimoje? Atskymus pagrįskite.

9 – 21
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą. Apskaičiuokite,
kokia tikimyb÷, kad probando (IV-4) šeimoje gims sūnus turintis
tiriamąjį požymį.
9 – 22
Iš pateiktos schemos nustatykite požymio paveld÷jimo tipą. Kokia tikimyb÷ probandui
(IV-2) susilaukti turinčio šį požymį palikuonio, jeigu jis (probandas) vestų neturinčią
požymio partnerę?

9 – 23
Iš pateiktos genealogin÷s schemos nustatykite ligos paveld÷jimo tipą. Kokia tikimyb÷, kad
probando (III-4) šeimoje gims serganti mergait÷?
9 – 24
Nustatykite schemoje pavaizduoto požymio paveld÷jimo tipą. Kokia
tikimyb÷, kad probando (IV-3) santuokoje su turinčia požymį partnere
gims turintis požymį palikuonis? Atsakymus pagrįskite.

9 darbo atsakymai
1. A - d, 50% 13. Y, 50%
2. X - r, 50% arba 100% 14. X - r, 25%
3. X - d, 50% 15. A - r, 12,5% (1/8)
4. A - d, 50% 16. A - r, 0%
5. A - r, 0% arba 12,5% (1/8) 17. A - d, 75%
6. Y, 50% 18. Y, 0%
7. A - r, 50% 19. X - d, 50%
8. A - r, 0% 20. A - r, 12,5 (1/8)
9. X - r, 25% 21. A - d, 25%
10. A - d, 50% 22. X - r, 0% arba 50%
11. A - r, 25% 23. A - d, 25%
12. X - r, 75% arba 100% 24. A- r, 12,5% (1/8)

10 - I
1. JAV iš 40000 naujagimių vienas gimsta sergantis fenilketonurija.
Koks yra heterozigotų pagal fenilketonurijos geną dažnis?
2. Pagal MN sistemą yra M, MN ir N kraujo grup÷s, kurias lemia
L M L M , L M L N ir L N L N genotipai, nes antigenų M ir N sintezę
determinuojantys aleliai kodominuojantys. Pagal Sachą (1970), Pietinëje
Lenkijoje M grup÷s kraują turi 11163 gyventojai, MN - 15267 ir
N - 5134. Koks alelių L M ir L N dažnis šioje populiacijoje?
10 - II
1. Populiacijoje iš 500 000 žmonių išaiškinti keturi asmenys, sergantys
alkaptonurija (autosominis recesyvinis susirgimas). Koks heterozigotų,
pagal alkaptonurijos geną, dažnis šioje populiacijoje?
2. β-aminoizosviestinës rūgšties išsiskyrimą su šlapimu lemia autosominis
recesyvinis alelis. Pagal V.Efroimsoną, asmenys, turintys šią savybę,
JAV negrų populiacijoje sudaro 30%. Kokia šios populiacijos
genetin÷ struktūra?
10 - III
1. Galaktozemija - autosominis recesyvinis požymis. Šio susirgimo dažnis
Austrijoje 1/39 000, Šveicarijoje 1/65 000, Belgijoje 1/100 000. Nustatykite
šių genų nešiotojų dažnį šiose šalyse.
2. Yra Kidd sistemos kraujo grup÷s, kurias lemia K a ir K b aleliai. K a
dominuoja prieš K b , ir ją turinčių asmenų kraujo grup÷ Kidd-teigiama.
Krokuvos populiacijoje alelio K a dažnis yra 0,458. Kokia populiacijos
genetin÷ struktūra?
10 - IV
1. Š.Amerikoje 16% gyventojų turi Rh(-) kraujo grupę. Koks homozigotų pagal
Rh(+) kraujo grupę dažnis?
2. Aniridija (n÷ra rainel÷s, sudrumst÷jęs lęšiukas ir t.t.) paveldima kaip
autosominis dominantinis požymis, kurio dažnis populiacijoje yra
1:10 000. Kokia populiacijos genetin÷ struktūra?
10 - V
1. Kai kuriose žmonių populiacijose albinosų dažnis 1 iš 20 000.
Koks heterozigotų, albinizmo genų nešiotojų, dažnis tokiose
populiacijose?
2. Pagal MN sistemą yra M, MN ir N kraujo grup÷s, kurias lemia:
L M L M , L M L N ir L N L N genotipai, nes antigenų M ir N sintezę
determinuojantys aleliai kodominuojantys. Pagal Šterną (1965)
alelio L M dažnis JAV baltųjų populiacijoje yra 54%. Kokia populiacijos
genetin÷ struktūra pagal šias kraujo grupes?

10 - VI
1. Viena fruktozurijos forma paveldima kaip autosominis recesyvinis
požymis, kurio dažnis 7/1000000. Nustatykite geno nešiotojų dažnį
populiacijoje.
2. β-aminoizosviestin÷s rūgšties išsiskyrimą su šlapimu lemia autosominis
recesyvinis genas. Turintys šią savybę asmenys, pagal V.Efroimsoną,
JAV baltųjų populiacijoje sudaro 10%. Nustatykite šios populiacijos
genetinę struktūrą.
10 - VII
1. Brachidaktilija - autosominis dominantinis požymis. Šios ligos populiacinis
dažnis 1,5:100 000. Nustatykite populiacijos genetinę struktûrą.
2. Diego sistemos kraujo grupes lemia aleliai D a ir D o . D a dominuoja
prieš D o , ir ją turinčių asmenų kraujo grup÷ yra Diego-teigiama. Diegoteigiamą
kraujo grupę turintys asmenys Japonijoje sudaro 10%. Kokia
populiacijos genetinë struktūra?
10 - VIII
1. Populiaciją sudaro 30 heterozigotų (Aa) ir 1000 homozigotų (AA).
Paskaičiuokite abiejų alelių dažnius populiacijoje.
2. Nesugeb÷jimą jausti FTK skonį lemia recesyvinis alelis, kurio dažnis
Kaukazo gyventojų populiacijoje yra 0,65. Paskaičiuokite, koks bus
dažnis asmenų, kurie jaučia FTK skonį.
10 - IX
1. Rusijoje Rh(-) kraujo grupę turi 16% gyventojų. Koks heterozigotų
pagal šią kraujo grupę dažnis?
2. Pagal MN sistemą yra M, MN ir N kraujo grup÷s, kurias lemia:
L M L M , L M L N ir L N L N genotipai, nes antigenų M ir N sintezę
determinuojantys aleliai kodominuojantys. Pagal Badaljaną (1971),
populiacijų struktūra Rusijoje tokia: M grup÷s kraują turintys
asmenys sudaro 36%, MN - 48% ir N - 16%. Koks alelių L M ir L N
dažnis?
10 - X
1. Paveldimą methemoglobinemiją (anemija, kuri vystosi d÷l tam tikro
fermento trūkumo) lemia autosominis recesyvinis genas, kurio dažnis
Aliaskos eskimų populiacijoje yra 0,09%. Nustatykite šios populiacijos
genetinę struktūrą.
2. Yra Daffy sistemos kraujo grup÷s, kurias lemia vieno lokuso trys
aleliai F a , F b , F c . Pastarasis pasitaiko tiktai negrų genotipe. F a dominuoja
prieš F b , turinčių ją asmenų kraujo grup÷ yra Daffy-teigiama.
Pagal F a alelį homozigotai ir heterozigotai (F a F a ; F a F b ) Rusijos gyventojai
sudaro 74,53%. Koks F a ir F b alelių dažnis?

10 darbo užduočių atsakymai
I 1. 0,01
2. L M = 0,6 L N = 0,4
II 1. 0,00564
2. AA = 0,2 Aa = 0,50 aa = 0,3
III 1. 0,00995, 0,00797, 0,00598
2. K a K a = 0,21 K a K b = 0,50 K b K b = 0,29
IV 1. 0,36
2. AA = 0,0000001 Aa = 0,0001998 aa = 0,9999
V 1. 0,014
2. L M L M = 0,29 L M L N = 0,50 L N L N = 0,21
VI 1. 0,0052
2. AA = 0,468 Aa = 0,432 aa = 0,10
VII 1. AA = 0,0000001 Aa = 0,0002 aa = 0,999985
2. D a D a = 0,0025 D a D 0 = 0,095 D 0 D 0 = 0,9
VIII 1. A = 0,98 a = 0,02
2. 0,578
IX 1. 0.48
2. L M = 0,60 L N = 0,40
X 1. AA = 0,998 Aa = 0,00000162 aa = 0,00000081
2. F a = 0,495 F b = 0,505

14 – I
1. Dešiniarankio vyriškio ir kairiarank÷s moters santuokoje gim÷ kairiarankis, albinosas,
sergantis fenilketonurija berniukas. Kokia tikimyb÷, kad šioje šeimoje dar gali gimti
vaikas, turintis tokį patį fenotipą? (Albinizmas ir fenilketonurija paveldimi kaip
autosominiai recesyviniai požymiai, dešiniarankiškumas dominuoja kairiarankiškumo
atžvilgiu.)
2. Tinklain÷s angiomatoz÷ (nervinių elementų degeneracija) paveldima kaip autosominis
dominantinis požymis, kurio geno penetrantiškumas yra 50%. Kokia sveikų vaikų
gimimo tikimyb÷, jeigu t÷vai heterozigotai?
3. Fruktozurijos (fruktoz÷s apykaitos sutrikimo) genų nešiotojų (Aa) dažnis populiacijoje
yra 1/189. Kokia sergančio vaiko gimimo tikimyb÷ sveikiems t÷vams?
4. Sutuoktiniai - pusiausibsai, abu serga Alporto liga (inkstų veiklos sutrikimai ir
kurtumas). Jų pirmagimis sirgo histidinemija (histidino apykaitos sutrikimas). Kokia
tikimyb÷, kad jiems gali gimti vaikas, sergantis tik Alporto liga? (Alporto liga paveldima
kaip autosominis dominantinis požymis, histidinemija - kaip autosominis recesyvinis.)
14 – II
1. Rudaakio dešiniarankio vyriškio ir m÷lynak÷s kairiarank÷s moters santuokoje gim÷
m÷lynakis, kairiarankis, sergantis fenilketonurija berniukas. Kokia tikimyb÷, kad šioje
šeimoje gims sveikas dešiniarankis rudaakis vaikas, tačiau recesyvinių genų nešiotojas?
2. Kai kurios šizofrenijos formos paveldimos kaip autosominiai dominantiniai požymiai.
Homozigotų geno, lemiančio šį susirgimą, penetrantiškumas yra 100%, o heterozigotų -
20%. Kokia sergančių vaikų gimimo tikimyb÷, kai sutuoktiniai heterozigotai?
3. Alkaptonurijos (aminorūgščių apykaitos sutrikimas) genų nešiotojų (Aa) dažnis
populiacijoje yra 1/158. Kokia sergančio alkaptonurija kūdikio gimimo tikimyb÷ sveikų
t÷vų šeimoje?
4. Sutuoktiniai - pusiausibsai, abu serga katarakta. Jų pirmagimis sirgo histidinemija
(histidino apykaitos sutrikimas). Kokia vaiko, sergančio katarakta ir histidinemija,
gimimo tikimyb÷? (Katarakta paveldima kaip autosominis dominantinis požymis,
histidinemija - kaip autosominis recesyvinis.)
14 - III
1. Vyriškio su Rh(+) ir moters su Rh(-) santuokoje gim÷ rezus neigiamas albinosas,
sergantis fenilketonurija berniukas. Kokia tikimyb÷, kad sekantis vaikas gims sveikas ir
rezus teigiamas?
2. Arachnodaktilija paveldima kaip autosominis dominantinis požymis, kurio geno
penetrantiškumas 25%. Kokia vaiko, turinčio šią ligą, gimimo tikimyb÷, jei abu t÷vai
heterozigotai?
3. Mukoviscidoz÷s genų nešiotojų (Aa) dažnis populiacijoje yra 1/33. Kokia sergančio
mukoviscidoze kūdikio gimimo tikimyb÷ sergančios moters ir sveiko vyro šeimoje?
4. Sutuoktiniai - pusiausibsai, abu serga achondroplazija (skeleto deformacija). Jų
pirmagimis sirgo histidinemija (histidino apykaitos sutrikimas). Kokia tikimyb÷, kad

sekantis jų vaikas bus sveikas? (Achondroplazijos genas yra autosominis dominantinis,
histidinemijos - autosominis recesyvinis.)
14 - IV
1. Dešiniarank÷s, sergančios brachidaktilija (autosominis dominantinis požymis) moters ir
kairiarankio, taip pat sergančio brachidaktilija vyriškio santuokoje gim÷ kairiarankis
albinosas kūdikis. Kokia tikimyb÷, kad sekantis kūdikis gims, tur÷damas tokį patį
fenotipą ir genotipą, kaip ir motina?
2. Retinoblastoma paveldima kaip autosominis dominantinis požymis, kurio geno
penetrantiškumas 60%. Kokia vaiko, turinčio šią anomaliją, gimimo tikimyb÷, jeigu
vienas iš t÷vų - heterozigotas pagal šį požymį, o kitas šios anomalijos neturi?
3. Fenilketonurijos genų nešiotojų (Aa) dažnis populiacijoje yra 1/70. Kokia sergančio
vaiko gimimo tikimyb÷ šeimoje, kur t÷vas sveikas, o motina serga fenilketonurija?
4. Sutuoktiniai - sveiki pusiausibsai. Vyriškio brolis dar kūdikis mir÷ nuo fruktozemijos.
Kokia tikimyb÷, kad jiems gali gimti sergantis fruktozemija kūdikis?
14 -V
1. Sergančios achondroplazija (autosominio dominantinio tipo paveldimas karlikiškumas)
moters, kurios kraujo grup÷ ABO sistemoje A, ir ta pačia liga sergančio vyriškio, kurio
kraujo grup÷ B, santuokoje gim÷ turintis I kraujo gr., albinosas kūdikis. Kokia IV kraujo gr.
turinčio sveiko vaiko gimimo tikimyb÷?
2. Įgimtas rachitas paveldimas kaip autosominis dominantinis požymis, kurio geno
penetrantiškumas 70%. Kokia vaiko, neturinčio šios anomalijos, gimimo tikimyb÷, jeigu t÷vai
heterozigotai?
3. Alkaptonurijos (aminorūgščių apykaitos sutrikimo) geno nešiotojų (Aa) dažnis populiacijoje
1/158. Kokia sergančio šia liga vaiko gimimo tikimyb÷ sergančio vyro ir sveikos moters
šeimoje?
4. Sutuoktiniai - pusiausibsai, abu serga įgimta katarakta. Jų pirmagimis sirgo histidinemija
(histidino apykaitos sutrikimas). Kokia tikimyb÷, kad sekantis jų vaikas gims sveikas?
(Kataraktos genas yra autosominis dominantinis, histidinemijos - autosominis recesyvinis.)
14 - VI
1. Dešiniarank÷s sveikos moters ir sergančio įgimta katarakta (autosominio dominantinio tipo
paveld÷jimas) kairiarankio vyriškio santuokoje gim÷ sveikas kairiarankis, tačiau albinosas
kūdikis. Kokia sveiko dešiniarankio normalios pigmentacijos vaiko gimimo tikimyb÷?
2. Įgimtas klubo išnirimas paveldimas kaip autosominis dominantinis požymis, kurio geno
penetrantiškumas - 25%. Kokia vaiko, neturinčio šios anomalijos, gimimo tikimyb÷, jeigu
vienas iš t÷vų heterozigotas pagal šį požymį, o kitas šio požymio neturi?
3. Fenilketonurijos genų nešiotojų (Aa) dažnis populiacijoje yra 1/70. Kokia sergančio
fenilketonurija kūdikio gimimo tikimyb÷ sveikiems t÷vams?
4. Sveiki sutuoktiniai turi du sveikus ir vieną sergantį amaurotine idiotija (autosominis
recesyvinis susirgimas) vaiką. Vyro sesuo nori tek÷ti už jo žmonos brolio. Kokia tikimyb÷,
kad jiems gali gimti sergantis šia liga kūdikis?

14 darbo atsakymai
1 2 3 4
I 1/32 5/8 1/142884 9/16
II 1/8 7/20 1/99856 3/16
III 9/32 3/16 1/66 3/16
IV 1/8 3/5, 3/10, 9/20 1/140 1/64
V 3/64 19/40 1/316 3/16
VI 3/16 3/16, 7/8, 3/4 1/19600 1/16

15 – I
MEN2A liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Pacientei pašalinta skydliauk÷ d÷l karcinomos.
Operuota ir jos mama, t÷vas sveikas. Pacient÷ ištek÷jo už sveiko vyro ir susilauk÷ sūnaus. Nustatyta, kad
mutavęs pacient÷s RET protoonkogenas (mutacija C618R). PGR amplifikuotas egzonas 10 (193 bp
fragmentas). Mutacija sukuria papildomą kirpimo vietą ir po restrikcijos Hae III fermentu susidaro 110 ir
83 bp fragmentai. Koks vaiko genotipas, ar sirgs MEN2A sindromu? M yra mama, T – tevas, v – vaikas?
M T V
15 - II
MEN2A liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Pacientei pašalinta skydliauk÷ d÷l karcinomos.
Operuota ir jos mama, t÷vas sveikas. Pacient÷ ištek÷jo už sveiko vyro ir susilauk÷ sūnaus. Nustatyta, kad
mutavęs pacient÷s RET protoonkogenas (mutacija C618R). PGR amplifikuotas egzonas 10 (193 bp
fragmentas). Mutacija sukuria papildomą kirpimo vietą ir po restrikcijos Hae III fermentu susidaro 110 ir
83 bp fragmentai. Kokie vaikų genotipai, ar sirgs MEN2A sindromu? M yra mama, T – tevas, V1 – pirmas
vaikas, V2 antras vaikas
M T V1 V2

15 – III
SRY genas yra Y chromosomoje ir nulemia vyrišką lytį. Yra pradmenys, kurie padaugina tik SRY geno
fragmentą. Tiriamas vyriškis, kurio kariotipas 46,XX. Molekulin÷s diagnostikos rezultatai pateikiami
schemoje. PGR dydis 300 bp. M – sveikos moters (kariotipas 46,XX) DNR amplifikacijos rezultatai, V-
sveikas vyras (kariotipas 46,XY), T – tiriamasis. Kaip gal÷tum÷te pakomentuoti tyrimų rezultatus?
M V T
15 - IV
Dažniausia cistin÷s fibroz÷s mutacija del508F. Abu t÷vai sveiki. Vaikas serga cistine fibroze. Molekuliniai
genetiniai tyrimų rezultatai pateikiami žemiau. Susintetinus PGR reakcija fragmentą, kuriame yra delecija,
gaunamas 3 bp mažesnis produktas. Normalus produktas 198 bp, su mutacija 195 bp. Koks vaiko
genotipas?
M T V