01.05.2013 Views

dihibriduli Sejvareba

dihibriduli Sejvareba

dihibriduli Sejvareba

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

20<br />

1.5 <strong>dihibriduli</strong> <strong>Sejvareba</strong><br />

mendeli ar dakmayofilda niSan-TvisebaTa mxolod erT wyvilze dakvirvebiT. man<br />

gaagrZela cdebi bardaze, radgan ainteresebda, ra kanonzomiereba gamovlindeboda<br />

ori niSan-TvisebiT gansxvavebuli mcenareebis Sejvarebisas. man erTmaneTTan Seajvara<br />

niSan-TvisebaTa ori wyviliT _ Teslis feriT da formiT _ gansxvavebuli homozigoturi<br />

formebi: erTs yviTeli gluvi Tesli hqonda, meores ki _ mwvane danaoWebuli.<br />

F TaobaSi miRebuli yvela Tesli yviTeli da gluvi iyo.<br />

1<br />

= TqvenTvis cnobili romeli kanonzomiereba gamovlinda am SemTxvevaSi?<br />

= gansazRvreT dominanturi da recesiuli niSnebi.<br />

aRvniSnoT dominanturi niSnebi A (Teslis yviTeli feri) da B (Teslis gluvi forma),<br />

xolo recesiuli _ a (mwvane feri) da b (danaoWebuli forma) simboloebiT. qvemoT<br />

mocemulia F Taobis hibridebis miRebis sqema:<br />

1<br />

P AABB aabb<br />

F 1 AaBb<br />

rogorc xedavT, F hibriduli Taoba heterozigoturia niSan-TvisebaTa orive wyvi-<br />

1<br />

lis mixedviT. aseT individebs diheterozigoturi ewodeba.<br />

mendeli dainteresda, rogor gamovlindeboda niSan-Tvisebebi F TaobaSi. man F 2 1<br />

Taobis hibridebs TviTdamtvervis saSualeba misca. F Taobis mcenareebidan sul 556<br />

2<br />

Tesli Segrovda. mSobliuri formebis garda, gamovlinda axali fenotipebi: mwvane<br />

gluvi da yviTeli danaoWebuli Teslebi. fenotipebis raodenobebi ase ganawilda:<br />

yviTeli gluvi _ 315<br />

yviTeli danaoWebuli _ 101<br />

mwvane gluvi _ 108<br />

mwvane danaoWebuli _ 32<br />

fenotipebis raodenobrivi Tanafardobis dasadgenad TiToeulis raodenoba gavyoT<br />

umciresze:<br />

315<br />

:<br />

101<br />

:<br />

108<br />

:<br />

32<br />

anu 9 : 3 : 3 : 1<br />

32 32 32 32


SevecadoT, avxsnaT es Sedegi.<br />

yoveli niSan-Tvisebis (Teslis rogorc feris, ise formis) ganmsazRvrel alelur<br />

genTa wyvilidan gametebSi TiTo xvdeba. amitom F Taobis hibridi _ diheterozigo-<br />

1<br />

turi individi _ 4 saxis gametas warmoqmnis. esenia: AB, Ab, aB da ab.<br />

SevadginoT penetis cxrili, sadac horizontalurad CavwerT yvela saxis mamrobiT,<br />

xolo vertikalurad _ yvela saxis mdedrobiT gametas, horizontaluri da vertikaluri<br />

svetebis gadakveTaze ujrebSi ki am gametebis Sexvedris Sedegad warmoqmnili 16<br />

genotipi Caiwereba (sur.1).<br />

AB<br />

Ab<br />

aB<br />

ab<br />

AB Ab aB ab<br />

AABB AABb AaBB AaBb<br />

AABb AAbb AaBb Aabb<br />

AaBB AaBb aaBB aaBb<br />

AaBb Aabb aaBb aabb<br />

sur.1. penetis cxrili <strong>dihibriduli</strong> SejvarebisaTvis<br />

pebi. ramdeni genotipi `imaleba~ TiToeuli fenotipis ukan?<br />

1. ramdeni saxis fenotipi<br />

miviReT? daTvaleT Ti-<br />

Toeuli saxis fenotipis<br />

raodenoba. miiReT Tu ara<br />

mendelis msgavsi Sedegi _<br />

9 : 3 : 3 : 1?<br />

2. daiTvaleT, ramdeni saxis<br />

genotipi miiReT?<br />

3. axseniT, ratom sWarbobs<br />

genotipebis raodenoba<br />

fenotipebis raodenobas.<br />

4. amowereT yvela saxis: yvi-<br />

Teli da gluvTesliani,<br />

yviTeli da danaoWebu l-<br />

Te sliani, mwvane da gluv-<br />

Tesliani da mwvane da danaoWebulTesliani<br />

feno-<br />

tipebis Sesabamisi genoti-<br />

5. axla cal-calke daiTvaleT yviTeli da mwvane fenotipebis raodenoba da ipo-<br />

veT maT Soris Sefardeba. aseve daiTvaleT gluvi da danaoWebuli fenotipebis<br />

Sefardeba. rogori Sedegi miiReT? ras emTxveva Tqven mier miRebuli<br />

Sefardeba?<br />

aseTive Sedegi (orive SemTxvevaSi 12 : 4, anu 3 : 1) miiRo mendelmac da daaskvna, rom<br />

niSan-TvisebaTa erTi wyvili (am SemTxvevaSi feri) meore wyvilze (am SemTxvevaSi formaze)<br />

damokidebuli ar aris. isini erTmaneTisgan damoukideblad iTiSebian TanafardobiT<br />

3:1. SeiZleba iTqvas, rom <strong>dihibriduli</strong> <strong>Sejvareba</strong> ori erTmaneTisgan damoukideb-<br />

21


lad mimdinare monohibriduli <strong>Sejvareba</strong>a. SemdgomSi am daskvnebma kanonis forma miiRo<br />

da mas mendelis III _ genebis damoukideblad ganawilebis kanoni ewoda.<br />

rogoria genebis damoukideblad ganawilebis qromosomuli meqanizmi?<br />

gametebis Camoyalibebis procesSi I meiozuri gayofis dros erTmaneTs Sordebian da sxvadasxva<br />

ujredebSi xvdebian gaormagebuli homologiuri qromosomebi (sur.2). xolo II meiozuri<br />

gayofisas erTmaneTs scildeba qromatidebi da maTSi lokalizebuli aleluri genebi.<br />

sur.2. gametebis Camoyalibeba meiozis procesSi<br />

sqemaze meiozis procesSi F Taobis hibridis (diheterozigoturi individis) gaor-<br />

1<br />

magebuli homologiuri qromosomebis da maTSi lokalizebuli alelebis dacilebis a<br />

da b variantebia warmodgenili.<br />

daakvirdiT sqemas da moifiqreT:<br />

1) romeli genebi moxvdeba I meiozuri gayofis Sedegad miRebul TiToeul ujredSi<br />

a da b variantebSi?<br />

2) ramdeni saxis gameta miiReba II meiozuri gayofis Sedegad a da b variantebSi?<br />

3) Tanabaria Tu ara TiToeuli saxis gametis warmoqmnis albaToba? pasuxi daasabuTeT.<br />

22<br />

I meiozuri gayofa<br />

a) b)<br />

A<br />

B<br />

A<br />

B<br />

a<br />

b<br />

a<br />

II meiozuri gayofa<br />

b<br />

a<br />

diheterozigoti<br />

individi<br />

gametebis warmoqmnis yvela SesaZlo varianti<br />

B<br />

a<br />

B<br />

A<br />

b<br />

A<br />

b


ogorc sqemidan Cans, sxvadasxva niSan-TvisebaTa ganmsazRvrel genTa alelebi qro-<br />

mosomaTa sxvadasxva wyvilSia lokalizebuli, amitom maTi ganawileba gametebSi erTmaneTisgan<br />

damoukideblad xdeba.<br />

1. romeli alelebis matarebeli gametebi unda Sexvedrodnen erTmaneTs,<br />

rom fenotipi yviTeli da danaoWebuli yofiliyo? dawereT yvela<br />

varianti.<br />

2. gametebis rogori kombinacia iZleva mwvane gluvTeslian<br />

bardas?<br />

3. miRebuli variantebidan romeli fenotipis mixedviT SeiZleba genotipis<br />

gamocnoba?<br />

4. rogori iqneba Teslis feris mixedviT heterozigoti, xolo Teslis<br />

formis mixedviT recesiuli homozigoti bardis genotipi da fenotipi?<br />

zRvis goWebSi bewvis xveuli forma dominirebs<br />

sworze, bewvis Savi feri _ TeTr ferze. zemoT<br />

ganxiluli SemTxvevis msgavsad, am niSan-TvisebaTa<br />

ganmsazRvreli alelebi qromosomaTa sxvadasxva<br />

homologiur wyvilebSia lokalizebuli. davuSvaT,<br />

orive niSnis mixedviT homozigoti TeTri xveulbewviani<br />

mdedri aseTive homozigot Sav sworbewvian mamrTan Seajvares.<br />

1. SemoitaneT Sesabamisi aRniSvnebi.<br />

2. dawereT mSoblebis genotipebi da maTi gametebi.<br />

3. dawereT F 1 Taobis hibridebis genotipi, maTi gametebi da fenotipi.<br />

4. penetis cxrilis gamoyenebiT SeadgineT F Taobis hibridebis erTmaneTTan Sej-<br />

1<br />

varebis Sedegad miRebuli F Taobis hibridTa genotipebi da fenotipebi.<br />

2<br />

5. rogoria miRebul fenotipTa raodenobrivi Sefardeba?<br />

6. SeadareT ganxiluli magaliTi bardis dihibridul <strong>Sejvareba</strong>s da axseniT, ratom<br />

ar hgvanan F Taobis hibridebi TavianT mSoblebs.<br />

1<br />

23


gB<br />

gB<br />

gb<br />

gb<br />

d) ramden bocvers eqneba nacrisferi bewvi da wiTeli Tvalebi? ------------<br />

e) ramden bocvers eqneba TeTri bewvi da Savi Tvalebi? ------------<br />

24<br />

Semajamebeli gakveTili<br />

genetikuri amocanebis amoxsna dihibridul <strong>Sejvareba</strong>sTan dakavSirebiT<br />

amocana 1. erT-erTi saxeobis bocvrebSi bewvis nacrisferi<br />

Seferiloba (G) TeTrze dominirebs, Tvalebis Savi feri (B) _<br />

wiTelze. rogori fenotipebi eqnebaT qvemoT mocemuli genotipebis<br />

mqone bocvrebs?<br />

Ggbb __________ ggBB ____________<br />

ggbb _________ GgBb ____________<br />

amocana 2. GgBb genotipis mqone bocveri ggBb genotipis mqone bocverTan Seajvares.<br />

GB Gb gB gb<br />

a) dawereT am individebis fenotipebi:<br />

---------------------------------------------------------------------b)<br />

SeavseT qvemoT mocemuli penetis cxrili, romelic am<br />

<strong>Sejvareba</strong>s asaxavs.<br />

g) 16-dan ramden bocvers eqneba nacrisferi bewvi da Savi<br />

Tvalebi?<br />

------------------<br />

dawereT maTi genotipebi ---------------------------------------<br />

dawereT maTi genotipebi -------------------------------------<br />

v) ramden bocvers eqneba TeTri bewvi da wiTeli Tvalebi? -------------<br />

z) gamoTvaleT TiToeuli fenotipis miRebis albaToba Sesabamisi formulis gamoyenebiT.<br />

amocana 3. erTmaneTTan Seajvares SavTvaleba nacrisferi<br />

bocvrebi, ris Sedegadac miRebuli STamomavloba SavTvalebaa.<br />

maTi erTi meoTxedi<br />

TeTria, xolo danarCeni nacrisferi.<br />

penetis cxrilis gamoyenebiT<br />

gamoicaniT mSoblebis<br />

genotipebi.


amocana 4. zRvis binadari patara kibosnairi cxovelebis _ ciklopebis erT-erTi<br />

saxeobis nawils Tavze jagrebiani antenebi aqvT, nawils ki _ ujagrebo. jagara ante-<br />

nebi dominanturi niSan-Tvisebaa, ujagro ki _ recesiuli.<br />

amave ciklopebis nawils pesticidebis mimarT mdgradobis<br />

ganmsazRvreli recesiuli geni aqvs, xolo danarCenebs<br />

_ misi aleluri dominanturi geni, romelic pesticidebis<br />

mimarT cxovelis mdgradobas ar ganapirobebs.<br />

SemoitaneT Sesabamisi aRniSvnebi da penetis cxrilis<br />

gamoyenebiT daadgineT:<br />

rogori STamomavloba miiReba diheterozigoturi individebis Sejvarebisas?<br />

rogoria pesticidebisadmi mdgradi jagaraanteniani ciklopebis gaCenis albaToba?<br />

amocana 5. STamomavalTa ra nawili iqneba qvemoT CamoTvlili Sejvarebebidan mTli-<br />

anad homozigoturi, Tu yvela geni erTmaneTisgan damoukideblad iTiSeba?<br />

a. AaBb+AaBb;<br />

b. BBCC+bbcc;<br />

g. AaBB+AABb.<br />

amocana 6. homozigoturi wiTelyvaviliani devispiras ho-<br />

mozigotur TeTryvavilianTan Sejvarebisas miRebuli hibridebis<br />

yvavilebi vardisferia. aseve homozigoturi viwrofoTliani devispiras<br />

homozigotur farTofoTlianTan Sejvarebisas miRebul<br />

hibridebs saSualo zomis foTlebi aqvT.<br />

penetis cxrilis gamoyenebiT gaarkvieT:<br />

genotipTa da fenotipTa rogori Tanafardoba<br />

miiReba STamomavlebSi, Tu<br />

davuSvebT, rom devispiras yvavilebis<br />

ferisa da foTlebis zomis ganmsazRvrel genTa wyvilebi<br />

erTmaneTisgan damoukideblad iTiSebian:<br />

a. wiTelyvaviliani saSualofoTliani mcenaris SejvarebiT vardisferyvavilian sa-<br />

SualofoTlian mcenaresTan?<br />

b. vardisferyvaviliani da saSualofoTliani mcenaris<br />

SejvarebiT TeTryvavilian da viwrofoTlian<br />

mcenaresTan?<br />

g. ori diheterozigotis SejvarebiT?<br />

25


26<br />

drozofilas `damsaxureba~<br />

amerikeli biologi Tomas hant morgani (1866-1945) iseve, rogorc<br />

mendeli, genetikis erT-erTi fuZemdebelia.<br />

1908 wels morganma, kolumbiis universitetis (niu-iorki) pro-<br />

fesorma, specialobiT embriologma*, gadawyvita, imxanad uperspeqtivo,<br />

magram modur mecnierebaSi _ genetikaSi emuSava, riTac didad<br />

gaaoca universiteteli kolegebi. morgans iSviaTi Tviseba hqonda _<br />

igi Tavis garSemo niWier adamianebs ikrebda. amis wyalobiT mis laboratoriaSi<br />

uamravi aRmoCena gakeTda.<br />

Tomas<br />

morgani<br />

morgani Cveulebriv bocvrebze, Tagvebsa da virTagvebze<br />

muSaobda, magram universitetis laboratoriis mokrZalebuli<br />

biujetis gamo mas didi vivariumis** aRsaWurvad fuls aravin aZlevda. sainteresoa,<br />

rom morgans gamokvlevebSi swored is siZneleebi daexmara,<br />

romelTac muSaobis dros waawyda. mkvlevari iZulebuli<br />

gaxda, ufro iafi saeqsperimento obieqti eZebna da man erTi<br />

cicqna xilis buzi _ drozofila airCia, romlis sruli<br />

Drosophila laTinuri saxelia Drosophila melanogaster, rac `namis moy-<br />

melanogaster<br />

varul Savmuclians~ niSnavs. igi 3,5 mm sigrZis sxeulis mqone<br />

wiTelTvaleba mweria da Cven araerTxel gvinaxavs gadamwifebul xilze Seseuli. drozofila<br />

morganisaTvis, iseve rogorc mendelisTvis barda, udidesi migneba iyo (uiSviaTesi<br />

movlena, roca mommaragebelTa siZunwem fasdaudebeli samsaxuri gauwia mecnierebas).<br />

drozofila advilad mravldeba minis kolbebSi, romlebSic gaxexili banani an qiSmi-<br />

Siani mananis fafaa moTavsebuli. drozofilas ZiriTadi Rirseba mis swraf gamravleba-<br />

Sia. erTi mdedri weliwadSi 30-35 Taobas iZleva.<br />

alfred<br />

drozofilas ujredebis mikroskopuli ga- stertevanti<br />

mokvlevebiT morganma da misma mowafeebma fundamenturi<br />

faqtebi daadgines _ qromosomebis formis an<br />

struqturis cvlilebas TviT drozofilas garegnuli<br />

ieris cvlileba mosdevda. morganma ganaviTara<br />

satonisa da boveris qromosomuli Teoria, daamuSava<br />

da daasabuTa misi ZiriTadi debulebebi. morganis<br />

mowafem alfred stertevantma pirvelma gamoTqva<br />

mosazreba, rom qromosomebSi genebi Zafze asxmuli mZivebiviT, xazovnadaa ganlagebuli, rac<br />

eqsperimentulad dadasturda. morganis da misi jgufis mier Camoyalibebuli memkvidreobi-<br />

Tobis qromosomuli Teoria drozofilebze Catarebul eqsperimentTa udidesi seriis Sedegia.<br />

Tomas morgans am gamokvlevebisTvis 1933 wels nobelis premia mieniWa.<br />

* embriologia _ mecnierebaa adamianis, cxovelisa Tu mcenaris Canasaxis ganviTarebis Sesaxeb.<br />

** vivariumi _ specialuri sadgomi cxovelebisTvis, maTze dakvirvebisTvis an cdebis Casatareblad.


1.6 genTa SeWiduloba. krosingoveri<br />

mendelis mier aRmoCenili genTa damoukidebeli ganawilebis kanoni mxolod im<br />

SemTxvevisTvis aris samarTliani, rodesac sxvadasxva niSan-Tvisebis ganmsazRvreli<br />

araaleluri genebi qromosomaTa sxvadasxva homologiur wyvilSi mdebareobs. magram<br />

ra xdeba maSin, rodesac es genebi erT homologiur wyvilSia lokalizebuli?<br />

adamians daaxloebiT 25 000 geni aqvs, romlebic 46 qromosomaSia ganawilebuli.<br />

amitom TiToeul qromosomaSi asobiT genia Tavmoyrili. cxadia, rom erT qromosomaSi<br />

lokalizebuli genebi erTmaneTs ver daSordeba da damoukideblad ver ganawildeba,<br />

amitom maT SeWidul genebs uwodeben. <strong>dihibriduli</strong> Sejvarebisas aseTi genebiT ganpirobebuli<br />

niSan-Tvisebebi 9:3:3:1 TanafardobiT daTiSvas ar amJRavneben.<br />

= SeiZleboda Tu ara, mendels winaswar scodnoda, rom bardis mis mier SerCeuli niSan-<br />

Tvisebebi sxvadasxva qromosomul wyvilSi mdebare genebiT iyo ganpirobebuli?<br />

= aRmoaCenda Tu ara mendeli genTa damoukidebeli ganawilebis kanons, cdebi SeWiduli<br />

genebiT ganpirobebul niSan-Tvisebebze rom Caetarebina?<br />

genTa SeWidulobis movlena pirvelad ingliselma genetikosebma<br />

uiliam betsonma da rejinald penetim SeniSnes baRis arjakelze<br />

(sur. 1) dakvirvebisas, magram am movlenis arsis axsna mxolod Tomas<br />

morganma SeZlo.<br />

Tomas morgani Tavis eqsperimentebs xilis buz drozofilaze<br />

atarebda. rogorc iciT, drozofila genetikuri kvlevebi sTvis<br />

saukeTeso obieqtia, radgan laboratoriul pirobebSi kargad<br />

mravl deba da yovel 10-12 dReSi axal Taobas iZleva. mendelisagan<br />

gansxvavebiT, morganma ukve icoda, rom niSan-Tvisebebs genebi<br />

gansaz Rvravs, romelTa ricxvi qromosomebis ricxvs bevrad aRemateba.<br />

morganis varaudiT, erT qromosomaSi lokalizebuli, anu<br />

SeWiduli, genebi erTmaneTs ar dascildeboda.<br />

Tavis erT-erT cdaSi morganma erTmaneTTan Seajvara ori niSniT<br />

(frTebis sigrZiTa da<br />

sur.1. baRis arjakeli<br />

sxeulis feriT) gansxvavebuli<br />

drozofilebi (sur.2): ruxi grZelfrTiani<br />

(orive niSnis mixedviT dominanturi homozigoti<br />

_ AABB) da Savi moklefrTiani (orive niSnis<br />

mixedviT recesiuli homozigoti _ aabb). am<br />

Sej varebis Sedegad miRebuli F Taobis yvela<br />

1<br />

hibridi ruxi da grZelfrTiani aRmoCnda. gamovlinda<br />

I Taobis erTgvarobis wesi.<br />

sur.2. homozigoti drozofilebi<br />

27


28<br />

= rogori iqneboda miRebuli hibridis genotipi?<br />

morganma SerCeuli genebis qromosomebSi ganawilebis ori SesaZlo varianti iva-<br />

rauda:<br />

sur.3.<br />

sur.4.<br />

B<br />

b<br />

B<br />

b<br />

A<br />

a<br />

centromera<br />

A<br />

a<br />

1. alelebis ori wyvili, romlebic sxeulis fersa<br />

(A da a) da frTebis sigrZes (B da b) gansazRvravs, qro-<br />

mosomaTa sxvadasxva homologiur wyvilSia (sur. 3).<br />

2. alelebis es ori wyvili SeWidulia da qromosomaTa<br />

erT homologiur wyvilSia lokalizebuli (sur. 4).<br />

amis Semdeg man gamaanalizebeli <strong>Sejvareba</strong> Caatara,<br />

anu miRebuli hibridi orive niSniT recesiul (Sav da<br />

moklefrTian) individTan Seajvara.<br />

daadgineT, rogor Sedegebs eloda morgani cdis TiToeuli variantisTvs.<br />

am mizniT:<br />

1. sur. 3-is da sur. 4-is mixedviT orive variantisTvis SeadgineT F Taobis<br />

1<br />

hibridTa gametebis qromosomebis sqemebi (gaiTvaliswineT, rom gametaSi qromosomebis<br />

TiToeuli homologiuri wyvilidan mxolod erTi xvdeba);<br />

2. penetis cxrilis gamoyenebiT SeadgineT F Taobis hibridebis genotipebis<br />

2<br />

qromosomaTa sqemebi orive variantisTvis;<br />

3. daadgineT F Taobis hibridebis fenotipebis procentuli Tanafardoba Ti-<br />

2<br />

Toeuli variantisTvis.<br />

amgvarad, Tu mkvlevari am Sejvarebis Sedegad, mSoblebis msgavsi individebis garda,<br />

imave raodenobis axal kombinaciebs miiRebda (e. i. TiToeul kombinacias 25-25%-s),<br />

CaTvlida, rom frTebis sigrZisa da sxeulis feris ganmsazRvreli genebi qromosomaTa<br />

sxvadasxva homologiur wyvilSia. xolo Tu mxolod mSoblebis msgavs individebs miiRebda<br />

Tanabari raodenobiT (anu 50-50 %-s), CaTvlida, rom es genebi SeWidulia.<br />

morganma mravaljer Caatara aRwerili eqsperimenti, magram Tavis mier navaraudevi<br />

verc erTi Sedegi ver miiRo. mis mier miRebuli Sedegebi ase gamoiyureboda (sur. 5):


sur.5. F 2 Taobis hibridebi<br />

41,5%<br />

ruxi da<br />

grZelfrTiani<br />

41,5%<br />

Savi da<br />

CanasaxovanfrTiani<br />

8,5%<br />

Savi da<br />

grZelfrTiani<br />

8,5%<br />

ruxi da<br />

CanasaxovanfrTiani<br />

es Sedegebi ufro axlos iyo meore savaraudo variantTan, romlis mixedviT sxeulis<br />

ferisa da frTebis sigrZis ganmsazRvreli genebi SeWidulia da qromosomaTa erT homologiur<br />

wyvilSi mdebareobs. amrigad, Sedegis mixedviT SeiZleba iTqvas, rom genebi<br />

SeWidulia, magram es SeWiduloba sruli ar aris, mas raRac arRvevs da amaze axali<br />

kombinaciebis arseboba metyvelebs. SeWidulobis darRveva morganma meiozis dros homologiur<br />

qromosomebs Soris monakveTebis gacvlis SesaZleblobiT axsna.<br />

jer kidev 1909 wels belgielma mecnierma<br />

iansensma I meiozuri gayofis profazaSi SeamCnia<br />

gadajvaredinebuli qromosomebi (qiazmebi) (sur. 6).<br />

morganma gamoTqva azri, rom gadajvaredinebisas<br />

sur.6. qiazmebi<br />

qromosomebi erTmaneTs monakveTebs ucvlian, ris<br />

Sedegadac erTi qromosomis genebi SeiZleba meore homologiur<br />

qromosomaSi moxvdnen. am movlenas krosingoveri ewoda. krosingoveris<br />

morganiseuli sqema Semdegnairad gamoiyureba (sur. 7):<br />

momdevno gamokvlevebma daadastura morganis mosazrebebi.<br />

Tanamedrove warmodgeniT krosingoveris movlenas Semdegi sqema sur. 7. krosingoveris<br />

sqema morganis mixedviT<br />

asaxavs (sur. 8):<br />

homologiuri<br />

qromosomebi<br />

qromosomebis<br />

gaormageba krosingoveri rekombinacia<br />

gametebi<br />

sur. 8. krosingoveri Tanamedrove<br />

warmodgeniT<br />

29


30<br />

morganis laboratoriis Semdgomma gamokvlevebma cxadyo, rom meiozis dros qromo-<br />

somebis monakveTebis gacvla TiTqmis yvela homologiur wyvilSi xdeba, ris Sedegadac<br />

gametebSi genebis axali kombinaciebis mqone genebi xvdeba. am process rekombinacia<br />

ewodeba, xolo `axali~ qromosomebis mqone gametebis SeerTebiT miRebul fenotipebs<br />

_ rekombinantebi.<br />

krosingoveris meSveobiT genebis axali kombinaciebi warmoiqmneba. amitom igi memkvidreobiTi<br />

cvalebadobis erT-erTi mizezia.<br />

1. gamoiCekeboda Tu ara Savi da grZelfrTiani drozofila, krosingoveri<br />

rom ar xdebodes? pasuxi daasabuTeT.<br />

2. ra movlenam gamoiwvia erT qromosomaSi arsebuli SeWiduli genebis<br />

sxva dasxva gametaSi moxvedra?<br />

3. drozofilas romeli fenotipebi SeiZleba CaiTvalos rekombinantebad<br />

zemoT ganxilul magaliTSi?<br />

ganixileT mocemuli sqe-<br />

ma da moifiqreT:<br />

1. rogoria mSoblebis, F1 da F Taobis individTa<br />

2<br />

genotipebi?<br />

2. gamovlinda Tu ara I Taobis<br />

erTgvarobis wesi?<br />

3. rogoria daTiSva F Tao-<br />

2<br />

baSi? SeadareT miRebuli<br />

Sedegi bardis <strong>dihibriduli</strong><br />

Sejvarebis Sedegebs.<br />

ra gansxvavebaa maT<br />

Soris?<br />

4. ratom ver miviReT axali<br />

kombinaciebi?<br />

P 1<br />

gametebi<br />

F 1<br />

gametebi<br />

F 2<br />

A B<br />

A B<br />

A B<br />

A B<br />

a b<br />

A B<br />

A B a b<br />

A B<br />

A B<br />

a b<br />

A B<br />

A B A B<br />

a b<br />

a b<br />

a b<br />

a b a b<br />

A B<br />

a b<br />

a b<br />

a b<br />

a b


1.10 alelur genTa urTierTqmedeba<br />

germanelma mecnierma avgust vaismanma me-19 saukunis bolos gamoTqva mosazreba,<br />

rom organizmi memkvidruli faqtorebis mozaikas warmoadgens, anu organizmis genotipi<br />

calkeuli, erTmaneTisgan damoukidebeli genebis jamia.<br />

• rogor fiqrobT, ris safuZvelze SeeZlo a. vaismans am mosazrebis gamoTqma?<br />

Semdgomma gamokvlevebma cxadyo, rom es Sexeduleba mcdaria. sinamdvileSi organizmSi<br />

xSir SemTxvevaSi erTmaneTze zemoqmedebs rogorc erTi da imave alelis, ise<br />

sxvadasxva alelis mravali geni. genTa urTierTqmedebis movlena 1909 wels aRmoaCina<br />

uiliam betsonma, rasac genetikis ganviTarebisaTvis didi mniSvneloba hqonda.<br />

arCeven alelur da araalelur genTa urTierTqmedebas.<br />

alelur genTa urTierTqmedebis tipuri magaliTia TqvenTvis kargad cnobili sruli<br />

dominirebis SemTxveva, rodesac dominanturi niSan-Tviseba (mag., bardis Teslis yviTeli<br />

Seferilobis) Trgunavs recesiuls (Teslis mwvane Seferilobas); agreTve arasruli dominirebis<br />

movlena, romlis drosac erTi<br />

aleli nawilobriv axSobs meoris moqmedebas,<br />

ris gamoc F Taobis heterozigot (Aa)<br />

1<br />

organizmebSi orive mSobliuri formisaTvis<br />

damaxasiaTebeli Sualeduri niSan-Tviseba<br />

mJRavndeba (sur.1.). ase magaliTad, gulisabas<br />

an mixakis wiTelyvaviliani (AA) da TeTryvaviliani<br />

(aa) mcenareebis SejvarebiT miRebul<br />

hibridebs (Aa) vardisferi yvavilebi aqvT.<br />

ganxilul magaliTebSi yovel niSan-Tvisebas erTi genis ori saxis aleli (mag. A da a)<br />

gansazRvravda. aris SemTxvevebi, roca erTi niSan-Tviseba ramdenime gansxvavebuli (orze<br />

meti) aleliT aris ganpirobebuli. aseT movlenas mravlobiTi alelizmi ewodeba. magali-<br />

TisTvis ganvixiloT sisxlis jgufebis damemkvidreba adamianSi.<br />

adamianis sisxlis jgufebi autosomuri I geniT ganisazRvreba, romelic me-9 qromosomaSia<br />

lokalizebuli da sami: IA , IB da i aleliTaa warmodgenili. IA da IB alelebi erTnairi<br />

xarisxiT dominireben i-ze, romelic recesiulia orives mimarT. IA da IB sur.1. arasruli dominireba mixakebSi<br />

alelebi<br />

eriTrocitebis zedapirze A da B antigenebis _ aglutinogenebis sinTezs gansazRvraven,<br />

i alels ki antigenebis sinTezis unari ara aqvs. garda<br />

amisa, sisxlis plazmaSi SeiZleba arsebobdes α da β antisxeulebi<br />

_ aglutininebi. antigenisa (aglutinogenis) da<br />

Sesabamisi antisxeulis (aglutininis) urTierTSexvedris<br />

(A+α da B+β) SemTxvevaSi xdeba eriTrocitebis Sewebeba _<br />

aglutinacia (sur.2).<br />

sur.2. eriTrocitebis aglutinacia<br />

45


• Tqveni azriT, ra Sedegebi mohyveba aglutinacias?<br />

sisxlis jgufebis SeuTavsebloba swored am movlenazea damokidebuli. eriTrocitebis<br />

zedapirze antigenebisa da sisxlis plazmaSi aglutininebis Semcvelobis mixedviT<br />

adamianTa populacia oTx jgufadaa dayofili.<br />

46<br />

sisxlis jgufi I jgufi (0) II jgufi (A) III jgufi (B) IV jgufi (AB)<br />

eriTrocitebi<br />

plazma<br />

genotipebi<br />

ar aris antigenebi antigeni A antigeni B antigenebi A da B<br />

α da β aglutininebi β aglutinini α aglutinini<br />

sqemis mixedviT gaarkvieT:<br />

aglutininebi<br />

ar aris<br />

i i I A I A an I A i I B I B an I B i I A I B<br />

sur.3. sisxlis jgufebi<br />

a) II da III jgufebis sisxli Seicavs rogorc antigenebs, ise antisxeulebs. ratom<br />

ar xdeba aglutinacia am jgufebis mqone adamianTa sisxlSi?<br />

b) Tqveni azriT, ratom ar Seicavs I jgufis sisxlis eriTrocitebi aglutinogenebs?<br />

g) Tqveni azriT, ratom ar Seicavs aglutininebs IV jgufis sisxli?<br />

sisxlis jgufebis codnas didi mniSvneloba aqvs sisxlis gadasxmis dros, radgan<br />

antigenisa da Sesabamisi antisxeulis urTierTSexvedram SeiZleba adamianis daRupva<br />

gamoiwvios.<br />

sisxlis jgufebi 1900 wels aRmoaCina avstrielma<br />

eqimma karl landStainerma (sur.4.), risTvisac mas<br />

1930 wels nobelis premia mieniWa.<br />

sisxlis jgufebis gamokvleva farTod gamoiyeneboda<br />

sasamarTlo medicinasa da kriminalistikaSi,<br />

rogorc damnaSave piris gamosavlenad, ise adamianTa<br />

Soris naTesauri kavSiris dasadgenad. axla am mizniT<br />

genetikur testebs iyeneben, romelsac mogvianebiT<br />

gaecnobiT.<br />

sur.4. karl landStaineri


mSoblebis sisxlis jgufebis mixedviT SesaZlebelia davadginoT, romeli jgufis<br />

sisxli SeiZleba hqondeT maT Svilebs.<br />

magaliTad, gamovarkvioT, romeli jgufis sisxli eqnebaT Svilebs, Tu mSoblebs I da<br />

IV jgufis sisxli aqvT:<br />

mSoblebis genotipebia: i i x I A I B<br />

gametebi: i i I A I B<br />

Svilebi: i I A an i I B<br />

am mSoblebs SeeZinebaT II an III jgufis sisxlis mqone bavSvebi 1:1 SefardebiT, anu<br />

TiToeuli 50%-iani albaTobiT.<br />

ganxiluli nimuSis mixedviT gamoarkvieT:<br />

1. rogori jgufis sisxli eqnebaT Svilebs, Tu mSoblebs heterozigoturi III jgu-<br />

fis sisxli aqvT?<br />

2. rogori jgufis sisxli eqnebaT I da homozigoturi II jgufis sisxlis mqone<br />

mSoblebis Svilebs?<br />

1. riT aixsneba is faqti, rom I jgufis sisxlis mqone adamianisaTvis mxolod<br />

Tavisive jgufis sisxlis gadasxma SeiZleba (sxva jgufis sisxlis<br />

gadasxma sikvdils iwvevs).<br />

2. axseniT, ratom iTvleba I jgufis sisxlis mqone adamiani universalur<br />

donorad.<br />

3. axseniT, ratom iTvleba IV jgufis sisxlis mqone adamiani universalur<br />

recipientad.<br />

4. SeiZleba Tu ara sisxlis gadasxma da-Zmebs an mSoblebsa da Svilebs Soris<br />

sisxlis jgufebis dadgenis gareSe?<br />

samSobiaroSi ori axalSobili biWuna<br />

erTmaneTSi aeriaT. erTis mSoblebs I da<br />

II jgufis sisxli aqvT, meorisas _ II da IV.<br />

bav Svebs I da IV jgufis sisxli aRmoaCndaT.<br />

SeecadeT, gansazRvroT, romeli visi Svilia.<br />

47


1.12 pleiotropia<br />

wina gakveTilebze ganxiluli magaliTebidan Cans, rom zogierTi niSan-Tvisebis<br />

gamovlena ramdenime genis urTierTqmedebis Sedegia. arsebobs sapirispiro movlenac,<br />

rodesac zogierTi geni ori an ramdenime niSan-Tvisebis ganviTarebaze axdens gavlenas.<br />

am movlenas pleiotropia (berZn. `pleion~ _ mravlobiTi, `tropos~ _ mimarTuleba), anu<br />

genis mravlobiTi moqmedeba, ewodeba, xolo genebs, romelTac mravali gansxvavebuli<br />

efeqti aqvT _ pleiotropiuli genebi.<br />

mravlobiTi, anu pleiotropiuli, moqmedebis pirvel magaliTs TviT<br />

mendelis naSromSi vxvdebiT. man aRwera, rom im wiTelyvavila mcenareebs,<br />

romelTac foTlis iRliebSic wiTeli laqebi hqondaT, yovel-<br />

Tvis aReniSnebodaT Teslis kanis ruxi Seferiloba da ivarauda, rom am<br />

niSnebis damemkvidreba erTi memkvidruli faqtoriT ganisazRvreba.<br />

genebis pleiotropiuli moqmedeba gamovlenilia adamianebsur.1.<br />

faraoni<br />

Sic. cnobilia dominanturi geni, romelic sayrden-mamoZravebeli<br />

sistemis damaxasiaTebel cvlilebebTan erTad (dagrZelebuli Zvlebi,<br />

zedmetad moZravi saxsrebi) Tvalis brolis anomaliebs da gulis<br />

manksac gansazRvravs. am daavadebis niSnebi pirvelad frangma eqimma<br />

exnatoni<br />

a. marfanma aRwera 1896 wels. amitom mas<br />

marfanis sindromi uwodes.<br />

varaudoben, rom marfanis sindromiT iyvnen<br />

daavadebuli faraoni exnatoni (sur. 1), genialuri<br />

mevioline nikolo paganini, hans qristian<br />

anderseni, abraam linkolni da sxva cnobili<br />

adamianebi. amis gamo marfanis sindroms<br />

sur.3.<br />

zogjer geniosebis sindromsac uwodeben.<br />

daakvirdiT suraTze biWis (sur. 2) xe-<br />

sur.2.<br />

lis mtevnebs da rentgenogramas (sur. 3). aseTi zedmetad<br />

grZeli TiTebi marfanis sindromis erT-erTi simptomia da<br />

mas `obobas TiTebs~ an araqnodaqtilias (berZn. `araqne~<br />

_ oboba, `daqtilos~ _ TiTi)<br />

uwodeben.<br />

albaT, gagiWirdebaT, xelis<br />

mtevnebs iseTi forma misceT,<br />

rogoric am suraTebzea (sur.<br />

4) gamosaxuli. amgvari zedmetad<br />

moqnili saxsrebic marfanis sindromisTvis aris damaxasiaTebeli.<br />

sur.4.<br />

51


fotoze (sur. 5) mama da misi sami<br />

Svilia gamosaxuli. maT marfanis sindromis<br />

diagnozi dausves.<br />

52<br />

sur.5.<br />

pleiotropiuli mutacia<br />

adamianSi. dominanturma genma<br />

mamasa da mis samive SvilSi<br />

`obobas TiTebis~<br />

ganviTareba gamoiwvia<br />

suraTis mixedviT CamoTvaleT is niSan-Tvisebebi, romelTa mixedviT<br />

Svilebi mamas da erTmaneTs hgvanan.<br />

1. SeiZleba eWvi Segveparos im faqtSi, rom es niSnebi memkvidrulia? pasuxi daasabuTeT.<br />

2. am ojaxSi meoTxe bavSvi rom gaCndes, daemsgavseba Tu ara agebulebiT mamas da<br />

da-Zmebs? pasuxi daasabuTeT.<br />

3. Tqven rom eqimi iyoT da aseT SemTxvevas waawydeT, pirvel rigSi romeli organoebis<br />

gamokvlevas SesTavazebdiT am ojaxis wevrebs?<br />

suraTze (sur. 6) mocemulia norma luri (a)<br />

a aorta<br />

b<br />

da daavadebuli (b) guli. daavadebis mizezia<br />

aortis anevrizma. es paTologia, romelic gu-<br />

aortis<br />

anevrizma<br />

lis mankisaTvis damaxasiaTebeli simptomebiT<br />

vlindeba, xSirad aRiniSneba marfanis sindromis<br />

mqone adamianebSi da zogjer naadrevi<br />

sikvdilis mizezi xdeba.<br />

sur.6. a) janmrTeli guli; b) daavadebuli guli<br />

xmelTaSuazRvispira qveynebSi, indoeTSi,<br />

afrikisa da CrdiloeT amerikis SavkanianTa<br />

dasaxlebebSi gavrcelebulia daavadeba namgliseburujreduli anemia.<br />

am daavadebis dros Sesabamisi genis mutaciis Sedegad eriTrocitebSi<br />

normaluri (A) hemoglobinis nacvlad misi saxeSecvlili<br />

varianti _ S hemoglobini viTardeba. S hemoglobini naklebad<br />

xsnadia da eriTrocitebis SigniT gamoileqeba, ris gamoc sisxlis<br />

wiTeli ujredebi damaxasiaTebel namglisebur formas iReben<br />

(sur.7.). es ki eriTrocitebis mier Jangbadis transportirebis unaris<br />

daqveiTebas iwvevs.<br />

sur.7. namgliseburi<br />

eriTrocitebi


aseT avadmyofebs mravali sxva paTologiuri niSan-Tvisebac uviTardebaT: elenTis ga-<br />

dideba, kanis dazianebebi, agreTve gulis, Tirkmlebisa da tvinis daavadebebi. swored<br />

amitom am genis mixedviT homozigoturi (HbS/HbS) adamianebi bavSvobaSive iRupebian.<br />

heterozigotebi (HbA/HbS) ki klinikurad janmrTelebi arian. isini Jangbadis naklebobas<br />

mxolod Zlieri datvirTvisas an, magaliTad, zRvis donidan 3000 metrze yofnisas ganicdian.<br />

samagierod, im qveynebSi, sadac farTodaa gavrcelebuli malaria, gansakuTrebiT<br />

afrikasa da aziaSi, namglisebrujreduli anemiis genis mixedviT heterozigoti adamianebi<br />

malariiT ar avaddebian. es imiT aixsneba, rom am daavadebis gamomwvevi malariis plazmodiumi<br />

anomaliuri S hemoglobinis Semcvel eriTrocitebSi ver mravldeba.<br />

1. ris safuZvelze varaudoben, rom faraoni exnatoni an nikolo paganini<br />

marfanis sindromiT iyvnen daavadebuli?<br />

2. namglisebrujreduli anemia ufro xSirad iseT qveynebSi gvxvdeba, sadac<br />

farTod aris gavrcelebuli malaria. SeecadeT, axsnaT es faqti.<br />

zog yvavilovan mcenareSi wiTeli gvirgvinis furclebis<br />

ganmsazRvreli dominanturi geni Rerosa da foTlis ZarRvebis<br />

mowiTalo Sefervasac iwvevs. misi aleluri geni yvavilis TeTr<br />

Seferilobas gansazRvravs da ar cvlis Rerosa da foTlis<br />

mwvane Sefervas.<br />

moyvarulma mebaRem ganizraxa, moeSenebina TeTryvaviliani<br />

mcenareebi maT nazi aromatis gamo. yvavilebis maRaziaSi uTxres, rom<br />

`wminda~ TeTryvavilian mcenareTa Teslebi ar hqondaT, radgan Teslebi<br />

yvavilTa feris mixedviT gadarCeuli ar iyo. Teslebis paketebis warwerebis<br />

mixedviT mebaRem gamoarkvia, rom maRaziaSi sami sxvadasxva meurneobis<br />

Teslebi hqondaT. erT meurneobaSi Teslebi wiTelyvaviliani mcenareebis SejvarebiT<br />

miiRes, meoreSi da mesameSi _ TeTri da wiTelyvavilebiani mcenareebis SejvarebiT.<br />

maSin mebaRem sami sxvadasxva meurneobis Teslebi iyida da yoveli maTganidan asasi<br />

Tesli daTesa. pirveli meurneobis Teslebidan aRmocenebuli mcenareebis 3/4 mowiTalo<br />

ylortebiT iyo, meoredan _ mowiTalo ylortebi mxolod mcenareebis naxevars<br />

hqonda, mesame meurneobis Teslebidan ki mxolod mowiTalo ylortebiani mcenareebi<br />

aRmocenda.<br />

1. rogori genotipebisa da fenotipis mcenareTa Teslebi hqonda TiToeul meurneobas?<br />

2. aRmonacenebis ylortebis mixedviT SeZlebs Tu ara mebaRe imis garkvevas, romeli<br />

mcenareebi iqneba TeTryvaviliani?<br />

3. gansazRvreT, dominirebis romeli tipia (sruli Tu arasruli) am mcenareebSi?<br />

4. moifiqreT, rogor miaRwios mebaRem Tavis mizans ise, rom aRarc axali Teslebis<br />

yidva dasWirdes da arc mcenareebis <strong>Sejvareba</strong>.<br />

53


54<br />

1.13 letaluri genebi<br />

cnobilia SemTxvevebi, rodesac agebulebasTan dakavSirebuli (morfologiuri) niS-<br />

nis ganmsazRvreli geni organizmis sicocxlisunarianobazec zemoqmedebs. mutaciebis<br />

Sedegad warmoqmnili aseTi alelebi xSirad ujredul struqturebs da maTSi mimdinare<br />

bioqimiur procesebs arRveven. maT zogjer dominanturi efeqti aqvT, zogjer ki _<br />

recesiuli. genebs, romlebic sicocxlesTan SeuTavsebel gamovlinebebs iwveven, letaluri<br />

ewodeba. letaluri efeqti homozigotur mdgomareobaSi bevr recesiul alels<br />

axasiaTebs. aseTia, magaliTad, qlorofilis masinTezirebel genebSi momxdari mutacia,<br />

romlis drosac mcenare qlorofilis sinTezis unars kargavs. amis Sedegad TeTri mutantebi<br />

(albinosi mcenareebi) Cndeba.<br />

• ratom iRupebian albinosi mcenareebi, rogorc ki TeslSi sakvebi nivTierebebi gamoileva?<br />

zogi dominanturi geni homozigotur mdgomareobaSi letalur efeqts amJRavnebs,<br />

maSin, rodesac heterozigotur mdgomareobaSi is mxolod organizmis garkveul morfologiur<br />

niSan-Tvisebas gansazRvravs. amis magaliTia adamianSi braqidaqtiliis<br />

(damoklebuli TiTebi) gamomwvevi dominanturi geni (sur.1). homozigotur mdgomareobaSi<br />

igi iwvevs nayofis daRupvas ganviTarebis adreul stadiaze, heterozigotur<br />

mdgomareobaSi ki xelis TiTebis pirveli da meore falangebis SezrdiT da TiTebis<br />

damoklebiT gamoixateba.<br />

sur 1. braqidaqtilia: a) xelis garegnuli saxe; b) rentgenograma.<br />

daakvirdiT suraTebs (sur.1), moZebneT damoklebuli TiTebi, maTi Sesabamisi<br />

nebis Zvlebi da Sezrdili falangebi.<br />

a b


letaluri genis moqmedebas naTlad asaxavs bewvis Seferi-<br />

lobis damemkvidreba TagvebSi.<br />

Tagvis yviTel Seferilobas (sur. 2) heterozigotur (Yy)<br />

mdgomareobaSi myofi Y aleli iwvevs. homozigotebi (YY) em-<br />

brionuli ganviTarebis adreul stadiaze iRupebian (sur.3.).<br />

recesiul (yy) formebs ki Cveulebriv Savi, TeTri an yavisferi<br />

bewvi aqvT. amgvarad, Y geni or niSan-Tvisebas gansazRvravs:<br />

yviTel Seferilobas da letalurobas. sur. 2. yviTeli Tagvi<br />

P<br />

gametebi<br />

F 1<br />

x<br />

Yy Yy<br />

meiozi<br />

1/4 YY 1/2 Yy 1/4 yy<br />

sur. 3. yviTeli Seferilobis ganmsazRvreli<br />

Y genis damemkvidreba TagvebSi<br />

sur. 3-is mixedviT gaar-<br />

kvieT:<br />

1. rogori Tagvebi gaCndnen<br />

yviTeli Tagvebis<br />

Sejvarebisas?<br />

2. rogori raodenobrivi<br />

TanafardobiT daiTiSnen<br />

F Taobis TeTri da<br />

1<br />

yviTeli individebi?<br />

3. rogori iqneboda da -<br />

TiS va, Y gens letaluri<br />

efeqti rom ar<br />

hqonoda?<br />

daTiSvis atipurobis mizezis dasadgenad yviTeli mdedrebi Seajvares rogorc<br />

yviTel, ise Sav mamrebTan. yviTel mamrebTan Sejvarebul Tagvebs saSvilosnoSi<br />

mkvdari yviTeli Rlapebi aRmoaCndaT, SavebTan SejvarebulebSi ki aseTi ram ar<br />

aRiniSneboda.<br />

1. daadgineT, rogori genotipi eqnebodaT yviTeli da Savi bewvis mqone mSoblebs<br />

da maT naSierebs.<br />

2. SeadgineT am ori Sejvarebis sqema da axseniT miRebuli Sedegebi.<br />

55


I<br />

meliebis platinisferi bewvi kontroldeba<br />

geniT, romelic mxolod heterozigotur mdgomareobaSi<br />

arsebobs, radgan letaluri moqmedeba<br />

axasiaTebs. platinisferi meliebis Sejvarebis<br />

Sedegad miiRes platinisferi da movercxlisfro-<br />

Savi meliebi 2:1 daTiSvis TanafardobiT. aseTi<br />

2 : 1<br />

Tanafardoba SeiZleba im SemTxvevaSi gvqondes,<br />

Tu platinisferi meliebi heterozigotebi (Aa)<br />

II<br />

arian, Savebi ki _ homozigotebi (aa) imave genis<br />

recesiuli alelebiT. ori dominanturi (AA) alelis<br />

mqone homozigoturi individebi A alelis<br />

letaluri efeqtis gamo ver cocxloben.<br />

a) daaTvaliereT suraTi (sur. 5.) da CaatareT<br />

platinisferi bewvis damemkvidrebis genetikuri<br />

1 : 1<br />

analizi. SearCieT aRniSvnebi, miuwereT meliebs<br />

sur. 5. I platinisferi meliebis <strong>Sejvareba</strong>; genotipebi da Sesabamisi fenotipebi.<br />

II gamaanalizebeli <strong>Sejvareba</strong>.<br />

b) upasuxeT kiTxvebs:<br />

1. rogori daTiSva miiReT platinisferbewviani da movercxlisfro-Savi meliebis Sejvarebis<br />

Sedegad?<br />

2. ra ewodeba aseT <strong>Sejvareba</strong>s?<br />

3. ra SemTxvevaSi mimarTaven mas?<br />

4. aRniSneT daTiSvis xasiaTi I da II Sejvarebis<br />

dros.<br />

5. axseniT aseTi daTiSvis mizezi orive SemTxvevaSi.<br />

56<br />

qaTmebSi aRmoCenilia bumbulis `sixuWuWis~ geni, rome-<br />

lic homozigotur mdgomareobaSi fenotipurad bumbulis<br />

arasrul ganviTarebas iwvevs (sur. 4). aseT qaTmebs Termoregulacia<br />

erRvevaT, civdebian da advilad iRupebian.<br />

1. riT axsniT im faqts, rom letaluri genebis<br />

umravlesoba recesiulia?<br />

2. SeiZleba Tu ara axlonaTesaurma <strong>Sejvareba</strong>m<br />

letaluri efeqti gamoiwvios? pasuxi daasabuTeT.<br />

sur. 4. xuWuWabumbuliani qaTami<br />

sur. 6. platinisferi melia


Semajamebeli gakveTili<br />

sisxlis jgufebis damemkvidreba<br />

amocana 1. II jgufis sisxlis mqone dedas SeeZina bavSvi I<br />

jgufis sisxliT. gansazRvreT, romeli jgufis sisxli SeiZleba<br />

hqondes mamas?<br />

A B<br />

amocana 2. dedas I jgufis sisxli aqvs, mamas _ IV. SeiZleba<br />

Tu ara maT Svilebs memkvidreobiT gadaeceT erT-erTi mSob-<br />

α<br />

lis sisxlis jgufi?<br />

B<br />

amocana 3. da-Zmas IV da I jgufis sisxli aqvT. gansazRvreT<br />

mSoblebis genotipebi.<br />

β<br />

amocana 4. dedas I jgufis sisxli aqvs, mamas _ III. SeiZleba Tu<br />

ara Svilebs dedis sisxlis jgufi gadaeceT memkvidreobiT?<br />

amocana 5. ojaxSi, sadac dedas I jgufis sisxli aqvs, mamas<br />

ki _ IV jgufisa, daibada daltoniki vaJi III jgufis sisxliT.<br />

A<br />

mSoblebi ferebs normalurad arCeven. gansazRvreT am ojaxSi<br />

normaluri mxedvelobis mqone vaJis dabadebis albaToba da<br />

misi SesaZlo sisxlis jgufebi.<br />

β<br />

α<br />

amocana 6. II jgufis sisxlis mqone mSoblebs SeeZinaT hemofiliiT daavadebuli vaJi I<br />

jgufis sisxliT. orive mSobeli janmrTelia. gansazRvreT, rogoria albaToba imisa, rom<br />

am ojaxSi meore bavSvi janmrTeli daibados. daadgineT misi SesaZlo sisxlis jgufebi.<br />

genTa urTierTqmedeba<br />

amocana 7. cxenebSi balnis Seferiloba<br />

ganisazRvreba ori wyvili araaleluri genis<br />

epistazuri tipis urTierTqmedebiT. Savra<br />

cxenebis Sejvarebis Sedegad Savra, qurana<br />

(wablisferi) da<br />

TeTri kvicebi<br />

daibadnen. sqemis<br />

mixedviT gamoicaniT,<br />

rogori<br />

genotipebi eqnebodaT<br />

maT mSoblebs?<br />

57


58<br />

araalelur genTa urTierTqmedeba<br />

amocana 8. qaTmebis bumbulis TeTr Seferilobas gansaz-<br />

Rvravs ori wyvili araaleluri geni, romlebic erTmaneT-<br />

Tan araa SeWiduli. erT-erTi wyvilis dominanturi geni ferad<br />

bumbuls ganapirobebs, xolo recesiuli _ TeTrs. meore<br />

wyvilis dominanturi geni Seferilobis gamovlenas Trgunavs,<br />

recesiuli ki _ ara.<br />

TeTri qaTmebis erTmaneTTan Sejvarebis Sedegad gamoiCeka<br />

1680 wiwila. maTgan 315 Wrelbumbuliani iyo, danarCeni _<br />

TeTri. gansazRvreT mSoblebisa da Wrelbumbuliani wiwilebis<br />

genotipebi.<br />

TeTri da Wreli bumbulis mqone qaTmebis SejvarebiT miiRes<br />

5055 TeTri da 3033 Wrelbumbuliani wiwila. gansazRvreT mSoblebisa da STamomavlobis<br />

genotipebi.<br />

TeTri da Wreli bumbulis mqone qaTmebis SejvarebiT miiRes 915 Wreli da 916 TeTri<br />

wiwila. gansazRvreT mSoblebisa da STamomavlobis genotipebi.<br />

letaluri genebi<br />

amocana 9.<br />

1. daakvirdiT suraTs. rogori genotipis mqone cxvrebi iRupebian?<br />

2. ra hqvia genebs, romlebic organizmis daRupvas iwveven?<br />

3. rogori xasiaTi eqneba daTiSvas F ? 2<br />

4. rogori <strong>Sejvareba</strong> unda Catardes, rom mxolod sicocxlisunariani cxvrebi daibadon?<br />

x


3.2 qromosomaTa struqturuli mutaciebi<br />

qromosomuli mutaciebi, anu aberaciebi, qromosomaTa struqturis mniSvnelovan<br />

cvlilebebs gulisxmobs. es cvlilebebi zogjer imdenad didia, rom maTi danaxva sinaTlis<br />

mikroskopiTac ki SeiZleba. qromosomuli aberaciebi xSirad fenotipze ufro<br />

met gavlenas axdens, vidre genuri mutaciebi. qromosomaTa struqturuli<br />

mutaciebia: delecia, duplikacia, inversia da translokacia.<br />

delecia qromosomis ubnis dakargvaa. es ubani SeiZleba qromosomis<br />

Sua nawilSi iyos, SeiZleba boloSi. am dros qromosoma genebis garkveul<br />

raodenobas kargavs da mokldeba (sur. 1).<br />

Tu deleciis Sedegad dakarguli nawili didia, maSin igi organizmis<br />

sicocxlisunarianobaze moqmedebs da SeiZleba letaluri efeqti<br />

hqondes an seriozul paTologiebSi gamoixatos. yvelaze gavrcelebulia<br />

me-5 qromosomis nawilis dakargviT gamowveuli anomalia, romelic ka-<br />

sur. 1. delecia tis knavilis sindromis saxeliT aris cnobili. es daavadeba pirvelad<br />

1963 wels frangma pediatrma Jerom leJenma<br />

aRwera. yoveli 50000-dan erTi axalSobili<br />

am anomaliiT ibadeba.<br />

• daakvirdiT suraTze (sur. 2) qromosomebis<br />

homologiur wyvilebs. ra gansxvavebaa<br />

me-5 wyvilis qromosomebs Soris?<br />

katis knavilis sindromiT dabadebuli<br />

bavSvebisTvis damaxasiaTebelia sxeulis<br />

sur. 2. katis<br />

mcire wona (dabade-<br />

knavilis sindromi<br />

bisas 2,5 kg), patara,<br />

mTvaris formis Tavi, Tvalebis iribi Wrili da saxis araproporciuli<br />

nakvTebi (sur. 2). xSirad aseT bavSvebs Tandayolili gulis<br />

manki da Sinagani organoebis ganuviTarebloba aReniSnebaT.<br />

xSiria aseve mxedvelobis, smenisa da metyvelebis problemebi.<br />

aseT bavSvebs Zalian viwro xorxi aqvT, amitom maTi tirili katis<br />

knavils waagavs. aRwerilia SemTxveva, rogor eZebda aseTi<br />

tirilis gamo mTel samSobiaroSi eqimi katas. asakis matebasTan<br />

erTad xorxi farTovdeba, amitom bavSvis tirili katis knavilis<br />

msgavsi aRar aris, samagierod ufro ikveTeba daavadebis<br />

sxva niSnebi (sur. 3): patara da mogrZo formis Tavi, Tvalebis sur. 3. asakis matebasTan<br />

erTad daavadebis sxva<br />

iribi Wrili, sielme da agreTve nervuli sistemis funqciuri<br />

niSnebi ikveTeba<br />

97


darRvevebi. aseTi bavSvebis sicocxlis xangrZlivoba damokidebulia imaze, Tu ramdenad<br />

gamoxatulia daavadebis simptomebi, umravlesoba ki 10 wlis asaks ver aRwevs.<br />

sainteresoa deleciis erT-erTi SemTxveva, romelic adamians Sidsisgan icavs. me-3<br />

qromosomaSi lokalizebuli CCR5 geni limfocitebis zedapirze arsebuli CCR5 ci-<br />

lis Semcveli receptorebis sinTezs ganapirobebs. adamianis imunodeficitis virusi<br />

(aiv) swored am receptorebs ukavSirdeba (sur. 4). rodesac me-3 qromosomis CCR5 genis<br />

delecia xdeba, CCR5 -s nacvlad sxva cila _ CCR5-Δ32 warmoiqmneba, romelsac aiv ver<br />

scnobs. amitom aseTi mutaciis matarebel adamianebs Sidsi ar emarTebaT.<br />

duplikacia (sur. 5 a.) qromosomis garkveuli<br />

nawilis gaormagebaa, romelic SeiZleba ramdenjerme<br />

gameordes. mag., drozofilaSi aRwerilia qromosomis<br />

ubnis rvajer gaormageba. cxadia, am dros imatebs<br />

genebis raodenoba, rac organizmze gacilebiT<br />

naklebad moqmedebs, vidre maTi ukmarisoba. amitom<br />

fenotipze duplikacia naklebad aisaxeba, vidre delecia.<br />

inversia (sur. 5 b.) qromosomaSi genebis ganlagebis<br />

Secvlaa. am dros xdeba qromosomis fragmentis<br />

amovardna, 180°-iT Sebruneba da isev Tavis adgilas<br />

dabruneba. genebis raodenoba am dros ar mcirdeba, sur. 5. a. duplikacia, b. inversia<br />

amitom fenotipis Secvlac naklebad xdeba.<br />

translokacia arahomologiur qromosomebs Soris ubnebis gacvlaa. arsebobs translokaciis<br />

ramdenime tipi.<br />

98<br />

limfocitis membrana<br />

CCR5-Δ32<br />

sur. 4. aiv limfocitis membranasTan<br />

CCr5<br />

aiv


da SeadareT erTmaneTs.<br />

sur. 7-ze asaxulia<br />

adamianis kariotipi.<br />

daadgineT am adamianis<br />

sqesi. romeli<br />

qromosomuli aberaciebi<br />

SeiniSneba am<br />

kariotipSi?<br />

sur. 7. adamianis kariotipi<br />

daakvirdiT suraTs, romelic translokaciis or sxvadasxva<br />

tips asaxavs (sur. 6). aRwereT TiToeul suraTze naCvenebi movlena<br />

homozigotebSi translokacia metwilad le-<br />

talur efeqts iwvevs. heterozigotebSi ki daavadeba<br />

iSviaTad vlindeba. mag., translokacia<br />

adamianis me-9 da 22-e wyvilebis qromosomebs<br />

Soris, SemTxvevaTa 95%-Si qronikuli leikemiis<br />

erT-erT formas ganapirobebs.<br />

sur. 6. translokacia<br />

1. ra ZiriTadi gansxvavebaa trans-<br />

lokaciasa da sxva qromosomul<br />

aberaciebs Soris?<br />

2. aRwerili aberaciebidan yvelaze<br />

mZime paTologiebis saxiT deleciebi<br />

vlindeba. axseniT, ratom.<br />

99


4.2 genuri inJineria<br />

• ra gsmeniaT genuri inJineriis Sesaxeb?<br />

• am dargis ra miRwevebi SegiZliaT daasaxeloT?<br />

genuri inJineriis istoria im naSromebidan iwyeba, romlebmac aCvenes, rom ujredebisa<br />

da organizmebis genetikuri masala mizandasaxulad, winaswar SemuSavebuli modelis<br />

mixedviT SeiZleba Seicvalos.<br />

Tanamedrove bioteqnologiaSi ZiriTadad baqteriuli ujredebi gamoiyeneba,<br />

romelTac swrafi gamravlebis unaris gamo SeuZliaT, nebismieri raodenobiT `awarmoon~<br />

maT mier sinTezirebuli nivTierebebi. magram baqteriebs ar SeuZliaT adamianebis,<br />

mcenareebisa da cxovelebisaTvis damaxasiaTebeli fermentebis, hormonebisa da<br />

imunuri cilebis sinTezi. imisaTvis, rom baqteriam es SeZlos, saWiroa misi genetikuri<br />

aparatis cvlileba.<br />

ra Tqma unda, genebis cvlileba SesaZlebelia mutagenebis zemoqmedebiT, magram<br />

aseTi cvlilebebis gakontroleba da saWiro mimarTulebiT warmarTva SeuZlebelia.<br />

imi saTvis, rom ujredma misTvis uCveulo<br />

(magram adamianisTvis saWiro) nivTierebebi<br />

gamoimuSaos, aucilebelia, misi genebi<br />

mizandasaxulad Seicvalos. genuri inJineria<br />

organizmTa genetikur aparatSi mizanmimarTulad<br />

Carevis SesaZleblobas<br />

iZleva.<br />

Tanamedrove genuri inJineria gulisxmobs<br />

im meTodebsa da teqnologiebs,<br />

romelTa gamoyenebiT SesaZlebelia rekombinantuli<br />

genetikuri masalis miReba.<br />

kerZod, genuri inJineriiT SesaZlebelia<br />

ujredebidan genebis gamoyofa, maTi Secv-<br />

sur.1. fagebi kargad mravldeba A StamSi,<br />

B StamSi ki _ cudad<br />

la da sxva organizmSi Seyvana.<br />

mikroorganizmebze Catarebuli eqsperimentebis<br />

dros gamoirkva, rom baqteriebis erTi Stamidan gamoyofili fagebi cudad<br />

mravldeba baqteriaTa meore StamSi, amrigad, cxadi gaxda, rom baqteriebSi aris<br />

sistema, romelic baqteriofagebis gamravlebas blokavs (sur. 1). es baqteriuli fermentebis<br />

jgufia, romelTac restriqtazebi uwodes. isini hidrolizis gziT xleCen<br />

nukleinis mJavebs, Tanac ara bolodan, aramed SuaSi. TiToeuli restriqtaza nukle-<br />

115


otidTa gansazRvrul Tanmimdevrobas cnobs, romelTac restriqciuli saitebi ewodeba<br />

(sur. 2). restriqtazebi Slian baqteriis ujredSi moxvedril ucxo dnm-s, radgan maTi<br />

ZiriTadi funqciaa ujredis dacva baqteriofagebisa da plazmidebisagan.<br />

1978 wels verner arberma,<br />

daniel natasma da hamilton<br />

smitma restriqciuli fermentebis<br />

aRmoCenisTvis nobelis<br />

premia miiRes. restriqtazebis<br />

aRmoCenam biZgi misca ge-<br />

restriqtaza<br />

nuri inJineriis ganviTarebas.<br />

amJamad restriqtazebi da sxva<br />

fermentebi _ ligazebi genuri<br />

inJineriis mniSvnelovani in-<br />

restriqciuli saiti<br />

strumentebia. restriqtazebi<br />

sur.2. restriqtazas mier dnm-s fragmentis gaWra specifikur saitSi genebs nakuwebad Wrian, xolo<br />

ligazebi aseT nakuwebs awebeben.<br />

amgvarad, iqmneba genebis axali kombinaciebi da ase, xelovnurad awyobili genebi<br />

CaSendeba veqtorSi (es virusi an plazmidis dnm-a). veqtors ki saWiro geni sxva organizmSi<br />

gadaaqvs (sur. 3). am amocanis gadasawyvetad Semdegi etapebia saWiro:<br />

1. genis izolireba organizmidan;<br />

restriqciuli saiti<br />

2. genis Seyvana veqtorSi;<br />

3. veqtoris gadatana saWiro orga- plazmida<br />

nizmSi;<br />

restriqciuli saitebi<br />

4. misi ujredebis gardaqmna;<br />

5. im organizmTa SerCeva, romelTa<br />

ucxo dnm<br />

genetikuri modificireba warmatebiT<br />

saWiro geni<br />

ganxorcielda.<br />

genuri inJineriis miRwevebma SesaZ-<br />

dnm-s fragmenti, romelic<br />

lebeli gaxada baqteriis mikrosko-<br />

saWiro gens Seicavs<br />

pul fabrikad gadaqceva, romelic<br />

samkurnalo preparatebs asinTezebs.<br />

pirvel rigSi aRsaniSnavia insulinis<br />

sinTezi. es cilovani bunebis hormonia,<br />

romelsac pankreasi gamoimuSavebs.<br />

insulini sisxlSi glukozis<br />

saWiro genis Semcveli<br />

rekombinantuli veqtori<br />

Semcvelobas aregulirebs. insulinis<br />

ukmarisoba, romelic pankreasis dazianebiTaa<br />

gamowveuli, Saqrian dia- sur.3. veqtoris _ rekombinantuli plazmidis<br />

bets iwvevs. am daavadebis sruli momzadeba<br />

116


gankurneba ar xdeba, amitom avadmyofs yoveldRe sWirdeba insulinis inieqcia. Tavi-<br />

dan insulins Zroxis pankreasidan iRebdnen. 100 grami insulinis misaRebad 800 aTasi<br />

jirkvali iyo saWiro. amave dros preparats alergiuli reaqciebi da sxva garTulebebi<br />

axlda.<br />

amJamad insulinis misaRebad gamoiyeneba genmodificirebuli baqteria _ nawlavis<br />

Cxiri, romlis genomSic adamianis insulinis warmoqmnis ganmsazRvreli genia Canergili.<br />

baqteriebi Sesabamis pirobebSi udidesi siswrafiT mravldebian, amitom Zalian mcire<br />

droSi maT SeuZliaT didi raodenobiT warmoqmnan TavianTi cxovelqmedebis produqtebi,<br />

maT Soris, adamianis insulini. Saqriani diabetiT daavadebulTa ricxvi dRiTi dRe<br />

izrdeba da Sesabamisad izrdeba moTxovnileba insulinze. amitom genuri inJineriis<br />

gziT insulinis masinTezirebeli baqteriebis Seqmna mecnierebis erT-erTi udidesi<br />

adamianis ujredi<br />

adamianis<br />

qromosomebi<br />

recipienti baqteria<br />

qromosomebi<br />

insulinis warmoqmnisTvis<br />

saWiro geni<br />

insulinis<br />

warmoqmna<br />

baqteria<br />

sur.4. adamianis insulinis masinTezirebeli<br />

genmodificirebuli baqteriebis Seqmna<br />

plazmidebi<br />

gamoyofili<br />

plazmida<br />

fermentis mier<br />

gaWrili plazmida<br />

genis CarTva plazmidaSi<br />

plazmida<br />

insulinis genis<br />

mqone plazmida<br />

baqteriaSi<br />

117


118<br />

miRwevaa (sur. 4).<br />

adamianisa da cxovelis virusiT inficirebuli<br />

ujredebi gamoimuSaveben gansakuTrebul nivTierebas<br />

_ intenferons (igi 1957 wels aRmoaCines). intenferoniT<br />

acra bevri virusuli daavadebisgan (mag., gripisgan)<br />

daicavda adamians, magram erTi litri sisxlidan<br />

mxolod erTi adamianis acrisTvis saWiro raodenobis<br />

intenferonis miRebaa SesaZlebeli. mecnierebma aqac<br />

imave xerxs mimarTes. Seqmnes adamianis intenferonis<br />

masinTezirebeli genebis Semcveli dnm-s molekula da<br />

plazmidaSi Canerges. ase `gamozardes~ intenferonis<br />

ganusazRvreli raodenobiT masinTezirebeli baqteria.<br />

msgavsi xerxebiT aiZules nawlavis Cxiri, daasinsur.<br />

5. giganturi virTagva<br />

Tezos zrdis hormoni somatotropini. am hormons<br />

didi xania icnobs medicina. misi meSveobiT SeZles gamoeyvanaT giganturi virTagvebi<br />

(sur. 5). somatotropini 1956 wels gamoyves da maSinve daiwyes misi gamoyeneba qon-<br />

suraTze mocemulia genmodi-<br />

ficirebuli baqteriis Seqmnis procedura,<br />

romelsac mcenareuli hormonis<br />

_ citoqininis sinTezis unari aqvs.<br />

aRwereT am proceduris etapebi da<br />

gaukeTeT suraTs Sesabamisi warwerebi.<br />

mcenaris ujredi baqteria<br />

sur. 6


132<br />

4.7<br />

TiTebis anabeWdebi da genomuri<br />

daqtiloskopia<br />

yovel adamians xelis TiTebze kanis reliefuri xazebi aqvs.<br />

es xazebi TiTis zedapirze gansakuTrebul naxats (qargs) qmnis,<br />

riTac TiToeuli adamiani nebismieri sxva adamianisagan gansxvavdeba<br />

(sur. 1). Tu TiTze raime saRebavs waisvamT da Semdeg<br />

sufTa furcels SeaxebT, miiRebT TiTis anabeWds _ reliefuri<br />

xazebis unikalur, mxolod Tqveni TiTisTvis damaxasiaTebel<br />

sur. 1. TiTis zedapiris reliefuri<br />

xazebi<br />

naxats (sur. 2). albaT iciT, rom TiTebis anabeWdebis mixedviT<br />

nebismieri adamianis amocnobaa SesaZlebeli.<br />

me-19 saukunidan sagamoZiebo praqtikaSi dainerga daqtiloskopia (berZn. `daqtilos~<br />

_ TiTi, `skopeo~ _ vuyureb) _ pirovnebis gamocnobis (adamianis identificirebis)<br />

meTodi TiTebis anabeWdebis mixedviT (sur. 3).<br />

adamiani Tavisi TiTebis anabeWdebs saRebavis wasmis<br />

gareSec tovebs im sagnebze, romelTac exeba. specialuri<br />

meTodebiT SesaZlebelia am anabeWdebis<br />

aReba da maTi Sedareba sxvadasxva eWvmitanili ada-<br />

sur. 2. TiTis anabeWdi<br />

mianis anabeWdebTan. amitom daqtiloskopias dRemde<br />

warmatebiT iyeneben kriminalistikaSi damnaSaveTa amosacnobad. magram rogor unda<br />

amoicnon pirovneba maSin, rodesac igi danaSaulis<br />

adgilze TiTebis anabeWdebs ar tovebs?<br />

me-20 saukunis bolos sasamarTlo praqtikaSi<br />

dainerga axali meTodi: genomuri daqtiloskopia,<br />

romelic molekuluri biologiis erT-erT<br />

mniSvnelovan aRmoCenas efuZneba. am meTodiT<br />

pirovnebis identificireba SesaZlebelia mis<br />

ujredebSi arsebuli dnm-s molekulebis analizis<br />

safuZvelze. genomuri daqtiloskopiiT<br />

sur. 3. TiTebis anabeWdebis momzadeba<br />

SeiZleba dadgindes damnaSavis vinaoba mis mier daqtiloskopiisTvis<br />

danaSaulis adgilze datovebuli sisxlis wveTis, kanidan aqerclili ujredebis, Tmis<br />

bolqvis an spermis mcire raodenobis mixedviT.<br />

adamianis genomSi dnm-s nukleotidTa Tanmimdevrobis TiTqmis 99,9% erTnairia yvela<br />

adamianisaTvis. miuxedavad amisa, arsebobs e. w. variabeluri ubnebi _ iseTi nukleotiduri<br />

jgufebi, romelic individualuria TiToeuli adamianisaTvis da ganasxvavebs<br />

mas sxva adamianebisagan. amitom adamianis genomi unikaluria da sruliad erTnairi<br />

mxolod identur tyupebs aqvT.


genomuri daqtiloskopia swored nukleotid-<br />

Ta gansxvavebuli jgufebis _ variabeluri ubnebis<br />

gamovlenas gulisxmobs. amisaTvis pirvel<br />

rigSi unda moxdes dnm-s gamoyofa adamianis<br />

ujredebidan da Semdeg misi dayofa fragmentebad.<br />

rogorc iciT, baqteriebidan gamoyofil<br />

fermentebs _ restriqtazebs aqvT unari, dnm-s<br />

molekulebi mcire zomis fragmen tebad daWran. sur. 4. gel-eleqtroforezis Sedegad miRebuli<br />

dnm-s fragmentebis suraTi<br />

amis Semdeg specialuri bioqimiuri meTodiT _<br />

gel-eleqtroforeziT xdeba am fragmentebis gancalkeveba maTi<br />

zomebis mixedviT. suraTze (sur.4.) mocemulia 6 adamianis dnm-s<br />

fragmentebi, romlebic variabelur ubnebs Seicavs.<br />

genomuri daqtiloskopiis meTodi daamuSava ingliselma mecnierma<br />

alek jefrisma (sur.5). 1987 wels inglisis policiam pirvelad<br />

gamoiyena es meTodi damnaSavis gamosavlenad. amisaTvis 4500 adamians<br />

Cautarda genomuri analizi da dadginda mkvlelis vinaoba,<br />

romelmac ori gogonas sicocxle imsxverpla.<br />

amJamad es meTodi farTod gamoiyeneba sasamarTlo eqsper-<br />

sur. 5. alek jefrisi tizaSi ara marto damnaSaveTa gamosavlenad, aramed adamianTa Soris<br />

naTesauri kavSirebis (mag., mamobis) dasadgenad.<br />

• moifiqreT, rogor adgenen mamobas genomuri daqtiloskopiis gamoyenebiT.<br />

genomuri daqtiloskopiis Teoriuli da gamoyenebiTi problemebis<br />

gadaWraSi did wvlili miuZRvis qarTvel mecniers apolon jin-<br />

WaraZes (sur.6.). man daamuSava individTa identificirebis meTodebi<br />

mcenareebis, cxovelebisa da mikroorganizmebisaTvis da misi eqsperimentebis<br />

Sedegad genomuri daqtiloskopiis meTodma universaluri<br />

saxe miiRo. apolon jinWaraZe moulodnelad gardaicvala<br />

25 wlis asakSi. mas sikvdilis Semdeg mieniWa ruseTis federaciis<br />

saxelmwifo premia. unda aRiniSnos, rom aseTi premia qarTvel mecnierTagan<br />

mxolod ivane beritaSvils xvda wilad.<br />

gel-eleqtroforeziT dnm-s fragmentebis da- sur. 6.<br />

apolon jinWaraZe<br />

calkeveba dnm-s sakmaod mniSvnelovan raodenobas<br />

moiTxovs. magram zogjer saWiroa pirovnebis identificireba misi sul<br />

ramdenime ujredis an gaxrwnili gvamis ukve daSlili qsovilebis mixedviT.<br />

cxadia, aseT SemTxvevaSi ujredebidan gamoyofili dnm analizis<br />

Casatareblad sakmarisi ar iqneba. am problemis gadasaWrelad dRes<br />

warmatebiT iyeneben polimerazuli jaWvuri reaqciis (PCR – Polymeraze<br />

Chain Reaction) meTods (pjr-s). meTodi daamuSava amerikelma mecnierma<br />

keri mulisma (sur.7.), risTvisac mas nobelis premia mieniWa.<br />

sur. 7. keri mulisi<br />

133


gacxelebiT axdenen dnm-s fragmentebis denaturacias (am dros misi jaWvebi calkevdeba).<br />

Semdeg ferment dnm-polimerazas gamoyenebiT denaturaciis Sedegad miRebul Ti-<br />

Toeul jaWvze misi komplementuri jaWvi aiwyoba. ase miiReba erTi fragmentidan misi<br />

sur. 8. polimerazuli jaWvuri reaqciis I etapi<br />

ori asli (sur. 8). amis Semdeg yvelaferi Tavidan meordeba da amrigad, xdeba nimuSis<br />

dnm-s calkeuli ubnebis mravaljeradi kopireba _ amflipicireba. dnm-s saWiro ubnebi<br />

yovel 5 wuTSi ormagdeba da mokle<br />

droSi SesaZlebelia sul 50<br />

leikocitidan gamoyofili dnmdan<br />

genomuri daqtiloskopiisTvis<br />

sakmao raodenobis sakvlevi<br />

masalis miReba (sur. 9).<br />

134<br />

1. sinTezis reaqciebis romel tips miakuTvnebT polimerazul jaWvur<br />

reaqcias?<br />

sur. 9. pjr-s Sedegad nebismieri<br />

raodenobis dnm-s miRebaa SesaZlebeli<br />

2. ujredSi mimdinare romeli matriculi reaqciis analogiuria pjr?

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!