13.07.2013 Views

saqarTvelos parlamentis aparati

saqarTvelos parlamentis aparati

saqarTvelos parlamentis aparati

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

<strong>saqarTvelos</strong> <strong>parlamentis</strong> <strong>aparati</strong><br />

kvleviTi departamenti<br />

analitikuri ganyofileba<br />

`samcxe-javaxeTis administraciul-teritoriuli<br />

danawileba~<br />

uZvelesi werilobiTi wyaroebis mixedviT, istoriuli<br />

mesxeTis ukidures samxreT nawilSi Zv.w. II aTaswleulis miwuruls<br />

muSqbes igive mesxebs sakuTari samefo hqoniaT. Zv. w. VI sis<br />

I naxevarSi muSkTa samefos urartuelebma da amierkavkasiaSi<br />

SemoWrilma kimerielebma mouRes bolo. amis Semdeg mesxTa tomobrivma<br />

gaerTianebebma samxreTidan ufro CrdiloeTiT gadainacvles<br />

da Zv, w. VI s-Si ukve istoriuli mesxeTis teritoriaze<br />

mosaxleoben.<br />

Zv.w. III saukuneSi farnavazma Tavis Zalauflebas damor-<br />

Cilebuli erTiani saqarTvelo rva saerisTavod da erT saspaspetod<br />

dahyo. es teritoriuli da administraciuli dayofa mesxeTsac<br />

Seexo. igi sam teritoriul-administraciul erTeulad _<br />

saerisTavod daiyo: wundis, oZraxesa da klarjeTis saerisTavod.<br />

wundis saerisTavo gadaWimuli iyo faravnidan vidre<br />

mtkvris satavemde da mis farglebSi moeqca javaxeTi, kola da<br />

artaani. oZraxes saerisTavos teritoria taSiskaridan iwyeboda<br />

da arsianis mTamde vrceldeboda. oZraxes saerisTavoSi Sedioda<br />

samcxe da aWara. rac Seexeba klarjeTis saerisTavos, igi arsianis<br />

mTidan samxreT-dasavleTiT vrceldeboda da Sav zRvamde<br />

aRwevda.<br />

droTa ganmavlobaSi am saerisTavoTa sazRvrebi xSirad<br />

icvleboda. magaliTad, javaxeTis didi saerisTavos arsebobis<br />

dros, misi sazRvrebi Tanamedrove javaxeTTan erTad kolas<br />

olqsa da Crdilisi tbis Semogarens moicavda.<br />

vaxtang gorgaslis periodSi wundisa da oZraxes erisTavTa<br />

Zalaufleba sakmaod SezRudulad gamoiyureboda, radganac maTi


administraciuli centrebi erTdroulad samefo rezidenciasac<br />

warmoadgendnen.<br />

arabebis Semosevis Sedegad ganadgurda cixe-qalaqebi artanuji,<br />

oZraxe da wunda.<br />

maTi gandevnis Semdeg qveyana ganaxlebis gzas daadga. IX<br />

saukunis dasawyisSi tao-klarjeTSi `qarTvelTa samefo~<br />

Camoyalibda. daviT kurapalatis dros (Xs-s II naxevari), mis saz-<br />

RvrebSi iyo _ samcxe, javaxeTi, artaani, kola, klarjeTi,<br />

SavSeTi, tao, aWara, basiani, speri.<br />

adrefeodaluri epoqis miwurulidan oZrxes nacvlad TandaTan<br />

winaurdeba axalcixe, romelsac vaxuStis mixedviT lomsiana<br />

unda rqmeoda. `matiane qarTlisais~ erTi cnobis mixedviT,<br />

IXs. tao-klarjeTis mflobels guaram mamfals axalcixeSi didi<br />

citadeli, axali cixesimagre augia, romlis Semdeg es qalaqi<br />

samcxisa da javaxeTis administraciuli centri gaxda.<br />

<strong>saqarTvelos</strong> Zlierebis xanaSi samcxe-javaxeTi <strong>saqarTvelos</strong><br />

samxreTi forposti iyo. monRolTa batonobis dros `inju i xassad~<br />

Sewyalebuli feodalis samflobeloSi `divnis~ moxeleni,<br />

xarkis amkrefni ver Sediodnen. aqedan gamomdinare aseT xass mamulebs<br />

didi SeRavaTebi eZleodaT da maRali ekonomikuri mdgomareobaiyo.<br />

xasi feodali, romelic ekonomikurad romelime mon-<br />

Roli yaenis Tu ufliswulis sakuTrebas Seadgenda, bunebrivia<br />

politikuradac farTo damoukideblobiT sargeblobda. mefe<br />

siuzerens CamoCorebuli erTerTi aseTi moxele-feodali iyo<br />

sargis jayeli meWurWleTuxucesi, samcxis mTavari da spasalari.<br />

1266 wlidan misi samTavro xasinjud iqca da TviTon uSualod<br />

deqvemdebara yaenis mmarTvelobas. samTavros sazRvrebSi er-<br />

Tiandeboda saqarTvelo taSiskaridan karnu-qalaqamde (karinamde):<br />

samcxe, aWara, SavSeTi, klarjeTi, tao, kola, artaani,<br />

javaxeTis nawili.<br />

giorgi brwyinvelem SemoierTa samcxe-saaTabago.<br />

XV s-is II naxevarSi samcxis samTavro srulad damoukidebelia.<br />

amieridan jayelebis am samflobelos `samcxe-saaTabago~,<br />

xolo jayelebs aTabagebi ewodebaT, zogjer `mefeebic~ ki.<br />

1578 wels Turqebma mTeli mesxeTi daipyres da dapyrobil<br />

teritoriaze axalcixis safaSo Seqmnes, 1595 wels dapyrobili<br />

mxare aRweres da gurjistanis vilaieTis didi davTari<br />

Seadgines. 1625 wels samcxe-saaTabagom, rogorc politikurma<br />

erTeulma, arseboba Sewyvita.<br />

`gurjistanis vilaieTis~ administraciuli danawileba<br />

Semdegnairi iyo: vilaieTi danawilda ZiriTad samxedroadministraciul<br />

erTeulebad _ livebad (sanjayi), livebi _


nahiebad (raioni) da yadiluqebad, nahiebi ki _ kariebad<br />

(sofeli) da dasaxlebul punqtebad. sul `davTris~ mixedviT<br />

samcxe-saaTabago 1160 sofels moicavda [m.svaniZe, samcxesaaTabagos<br />

administraciuli dayofa da socialur-ekonomiuri<br />

mdgomareoba `gurjistanis vilaieTis didi davTris mixedviT,~<br />

Tsu Sromebi, t.121, Tb., 1967; gv.295].<br />

`gurjistanis vilaieTis~ saTaveSi idga beglar-begi<br />

(mir-mirani) da provinciis mTavargamgebloba mis xelT<br />

imyofeboda. beglarbegs sulTani niSnavda da igi uSualod<br />

mas emorCileboda. beglarbegi ganagebda samoqalaqo, samxedro<br />

da, nawilobriv, samarTlis saqmeebs. vilaieTis SemadgenlobaSi<br />

Semavali sanjay-begebi vilaieTis beglarbegs<br />

emorCilebodnen. Cildiris beglarbegis rezidencia axalcixeSi<br />

mdebareobda. (saWiroa vicodeT, rom `gurjistanis<br />

vilaieTi~ da `Cildiris vilaieTi (eialeTi)~ erTi da igive<br />

administraciuli erTeulia. magram, radganac misi administraciuli<br />

centri axalcixe iyo, mas axalcixis safaSosac<br />

uwodebdnen). sanjay-begi marTavda sanjayis samoqalaqo da<br />

samxedro saqmeebs [Cildiris eialeTis jaba davTari. 1694-1723ww.<br />

Turquli teqsti qarTuli TargmaniT gamosacemad moamzada<br />

c.abulaZem, gamokvleva daurTo m. svaniZem, Tb., 1979. gv. 79.;<br />

m.svaniZe, samcxe-saaTabagos administraciuli dayofa da socialur-ekonomiuri<br />

mdgomareoba `gurjistanis vilaieTis didi<br />

davTris mixedviT,~ Tsu Sromebi, t.121, Tb., 1967; gv. 295].<br />

vilaieTis saqmeebis gansaxilvelad beglarbegis TavmjdomareobiT<br />

divani ikribeboda. religiisa da samarTlis<br />

saqmeebs vilaieTis centrSi mjdomi yadi ganagebda. igi<br />

marTmsajulebas SariaTis mixedviT awarmoebda. sapolicio<br />

samsaxuri subaSebs evalebodaT [m.svaniZe, samcxe-saaTabagos<br />

administraciuli dayofa da socilalur-ekonomiuri mdgomareoba<br />

`gurjistanis vilaieTis didi davTris mixedviT,~ Tsu Sromebi,<br />

t.121, Tb., 1967;; 295].<br />

rogorc ukve iTqva, sanjayebi nahiebad da yadiluqebad<br />

iyofoda. sadac mosaxleobis umravlesobas qristianebi<br />

Seadgendnen _ iq nahie iyo, xolo sadac muslimebi sWarbobdnen<br />

_ yadiluqi. nahie Tavis sagamgebloSi ramdenime<br />

sofels aerTianebda [Cildiris eialeTis jaba davTari. 1694-<br />

1723ww. Turquli teqsti qarTuli TargmaniT gamosacemad<br />

moamzada c.abulaZem, gamokvleva daurTo m. svaniZem, Tb., 1979.; 79].<br />

`gurjistanis vilaieTis didi davTris~ mixedviT Cildiris<br />

(axalcixis) safaSo Semdeg livebad da nahiebad iyofoda:


I. axalcixis liva: 1. mzvares, 2. Crdilis, 3. udis, 4. qvablianis, 5.<br />

awyuris, 6. alTunkalas, 7. ocxes, 8. aspinZis, 9. WaWaraqis nahieebi.<br />

II. xerTvisis liva: 1. xerTvisis, 2. tye-javaxeTis, 3. buzmareTis<br />

nahieebi.<br />

III. axalqalaqis liva: 1. akSehiris, 2. Tmogvis, 3. nialisyuris nahieebi.<br />

IV. Crdilis liva: 1.janbazis, 2. qanarbelis, 3. mgelcixis nahieebi.<br />

V. focxovis liva: 1. mzvares, 2. Crdilis nahieebi.<br />

VI. petres liva: 1. petres, 2. qaSveTis nahieebi.<br />

VII. didi artaanis liva: 1. mzvares, 2. Crdilis, 3. tye nahieebi.<br />

VIII. fanakis liva: 1. fanakis, 2. qamxisis, 3. fanaskertis nahieebi<br />

(ix. _ `gurjistanis vilaieTis didi davTari,~ III naw.).<br />

1694-1732 wlebSi Sedgenili jaba-davTris mixedviT Cildiris<br />

(gurjistanis) eialeTi Semdeg livebad da nahieebad iyofoda:<br />

I. axalcixis liva: 1. axalcixis, 2. awyuris, 3. udes, 4. mzvares, 5.<br />

Crdilis, 6. qvablianis nahieebi.<br />

II. axalqalaqis liva: 1. akSehiris, 2. nialisyuris, 3. Tmogvis, 4.<br />

zvares nahieebi.<br />

III. Crdilis liva: 1. janbazis, 2. mgelcixis, 3. qanarbelis nahieebi.<br />

IV. focxovis liva: 1. focxovis, 2. mzvares, 3. Crdilis nahieebi.<br />

V. xerTvisis liva: 1. xerTvisis, 2. buzmareTis, 3. tye-javaxeTis, 4.<br />

Crdilis nahieebi.<br />

VI. artanujis liva: 1. artanujis, 2. iSxanis, 3. taoskaris, 4. xumsis<br />

nahieebi.<br />

VII. olTisis liva: 1. bardusis, 2. anZavis, 3. Crdilis, 4. misrasoris<br />

nahieebi.<br />

VIII. didi artaanis liva: 1. mzvares, 2. Crdilis, 3. tyes nahieebi.<br />

IX. patara artaanis liva: 1. xorjevani, 2. mzvare, 3. Crdilis<br />

nahiebi. X. fanakis liva: 1. fanakis, 2. fanaskertis,<br />

3. qamxisis nahieebi.<br />

XI. mamirvanis liva: 1. mamirvanis, 2. axas nahieebi.<br />

XII. WaWaraqis liva.<br />

XIII. aspinZis liva.<br />

XIV. alTunkalas (oqroscixes) liva.<br />

XV. ocxes liva.<br />

XVI. zemo aWaris liva.<br />

XVII. qvemo aWaris liva.<br />

XVIII. livanis liva.<br />

XIX. SavSeTis liva.<br />

XX. nisfi livanas liva.<br />

XXI. ferTeqreqis liva.


XVIII s-is pirveli naxevris osmaluri wyaroebis cnobebiT<br />

(aini ali, koCibei gorijeli, ali CauSi, evlia Celebi) Cildiris<br />

eialeTi 13 sanjayisagan Sedgeboda: 1) olTisi, 2) xerTvisi, 3)<br />

artanuji, 4) didi artaani, 5) WaWaraqi, 6) focxovi, 7) maWaxeli, 8)<br />

aWara, 9) fanaki, 10) ferTeqreqi, 11) livana, 12) nisfi livana, 13)<br />

SavSeTi.<br />

rogorc vxedavT, Cildiris eialeTis sanjayTa raodenoba<br />

TandaTan gaizarda, es ki gamowveuli iyo ara Cildiris eialeTis<br />

teritoriuli zrdiT, aramed arsebuli sanjayebis danawilebiT.<br />

am mxriv yvelaze meti cvlilebebi axalcixis livam ganicada.<br />

ase, magaliTad _ ,,gurjistanis vilaieTis didi davTris" mixedviT,<br />

axalcixis livaSi Semavali WaWaraqi, aspinZa, alTunkala da<br />

ocxe nahieebia, ,,jaba davTris" monacemebiT isini cal-calke<br />

livebadaa gamoyofili. yuradRebas imsaxurebs is faqti, rom<br />

XVIII saukunis I naxevris Turqul wyaroebSi araa axalqalaqisa<br />

da Crdilis livebi, maSin, rodesac ,,gurjistanis davTarsa" da<br />

,,jaba davTris" mixedviT, isini damoukidebel livebad ixseniebian.<br />

XVII s-is I naxevris monacemebiT, aWara erTi sanjayi iyo,<br />

,,jabas" mixedviT ki or livad iyofa. ,,jaba davTarSi" araa damowmebuli<br />

petres liva. es imiT aixsneba, rom 1639 wlis zaviT es<br />

mxare (amJamindeli borjomis xeoba) osmaleTs Camoscilda da<br />

kvlav qarTlis samefos SemadgenlobaSi Sevida. [Cildiris<br />

eialeTis jaba davTari. 1694-1723ww. Turquli teqsti qarTuli<br />

TargmaniT gamosacemad moamzada c.abulaZem, gamokvleva daurTo<br />

m. svaniZem, Tb., 1979.; 81].<br />

gamahmadianebuli qarTveli begebisaTvis boZebuli iurTlukisa<br />

da ojaklikis sanjayebi kerZo mflobelobaSi iyo boZebuli,<br />

ar iyo aRwerili da davTarSi gatarebuli. swored amiT aixsneba<br />

is faqti, rom oTxi sanjayi _ ferTeqreqi, livana, nisfi livana<br />

da SavSeTi ar aris Setanili ,,gurjistanis vilaieTis did dav-<br />

TarSi", miuxedavad imisa, rom isini axalcixis safaSos SemadgenlobaSi<br />

imyofebodnen [Cildiris eialeTis jaba davTari.<br />

1694-1723ww. Turquli teqsti qarTuli TargmaniT gamosacemad<br />

moamzada c.abulaZem, gamokvleva daurTo m. svaniZem, Tb., 1979.; 85].<br />

ruseT-TurqeTis 1828-1829 ww. omis win axalcixis safaSo 24<br />

sanjayad iyofoda: 1. axalcixe, 2. awyuri, 3. ocxe anu abasTumani,<br />

4. qvabliani, 5. zemo aWara, 6. qvemo aWara, 7. livana, 8. qiskimi, 9.<br />

narimani, 10. olTisi, 11. fanaki, 12. kola, 13. Crdili, 14. axalqalaqi,<br />

15. xerTvisi, 16. aspinZa, 17. WaWaraqi, 18. focxovi, 19.<br />

maWaxeli, 20. taos-kari, 21. imerxevi, 22. SavSeTi, 23. artanuji, 24.<br />

artaani [z. cincaZe, Woroxis auzis teritoriuladministraciuli<br />

dayofa XIX saukunesa sa XX saukunis dasawy-


isSi, samxreT-dasavleT <strong>saqarTvelos</strong> Zeglebi, IX, Tb., 1980. gv.<br />

291-292].<br />

1828-1829 ww. osmaleTis winaaRmdeg warmoebuli omis Sedegad<br />

ruseTma samcxe-saaTabagos (axalcixis safaSos) CrdiloaRmosavleTi<br />

nawili SemoierTa, romelic ZiriTadad mtkvris<br />

zemo welis da mis Semdinare wylebis auzs moicavda [z. cincaZe,<br />

Woroxis auzis teritoriul-administraciuli dayofa XIX saukunesa<br />

sa XX saukunis dasawyisSi, samxreT-dasavleT <strong>saqarTvelos</strong><br />

Zeglebi, IX, Tb., 1980; 292].<br />

<strong>saqarTvelos</strong> daubrunda Svidi sanjayi mTlianad: 1. axalcixis,<br />

2. qvablianis, 3. abasTumnis (ocxe), 4. aspinZis, 5. awyuris,<br />

6. xerTvisis, 7. WaWaraqis, xolo sami sanjayi – Crdilis,<br />

focxovis da axalqalaqis, nawilobriv. focxovis sanjayis didi<br />

nawili _ dasavleTi focxovi (mzvares nahie) da mniSvnelovani<br />

nawili aRmosavleTi focxovisa (Crdilis nahie) darCa osmaleTs,<br />

ruseTs mxolod Crdilis raionis Crdilo-aRmosavleTi mxare<br />

ergo Semdegi soflebiT: Warali, yudra, wyalTbila, jayi da<br />

jayismani, aseve or nawilad gaiyo Crdilis (Cildiri) sanjayic.<br />

am sanjayis ZiriTadi nawili _ mgelcixisa da mzvares raionebi<br />

(nahiebi), darCa TurqeTis farglebSi, Crdilis sanjayis CrdiloaRmosavleTi<br />

mxare ki, qanerbilis raioni (nahie), daubrunda<br />

<strong>saqarTvelos</strong> Semdegi soflebiTurT: xozapini, karwaxi, sulda,<br />

mrakvali, xaveTi, erinja, oloRa, dadeSi, dlivi. axalqalaqis<br />

sanjayis udidesi nawili akSehiris raioni, Tmogvis raioni da<br />

nialisyuris raionis (nahies) mniSvnelovani nawili. osmaleTs<br />

mxolod nialisyuris raionis (nahies) umniSvnelo nawili darCa,<br />

romelSic Sedioda soflebi: zaqi, kotasi, anfuri, petrisi,<br />

ColeTi, mgelcixe, Camardo, TaTaleTi. SemoerTebul teritorias<br />

axalcixis provincia ewoda [z. cincaZe, Woroxis auzis teritoriul-administraciuli<br />

dayofa XIX saukunesa sa XX saukunis<br />

dasawyisSi, samxreT-dasavleT <strong>saqarTvelos</strong> Zeglebi, IX, Tb., 1980;<br />

294].<br />

axalcixis aRebisTanave general-feldmarSalma paskeviCma<br />

1828 wlis 16 agvistos mimarTa ra mcxovreblebs, rom amieridan<br />

ruseTis armia daicavda maT keTildReobas, adaTsa da pirad sakuTrebas,<br />

Seqmna axalcixis safaSos dapyrobili mxarisaTvis axali<br />

saolqo droebiTi mmarTveloba, romlis ufrosad dainiSna<br />

generali Tavadi vasil bebuTovi [S. lomsaZe, samcxe-javaxeTi<br />

(XVIIIs-is Sua wlebidan XIXs-is Sua wlebamde), Tb., 1975. gv. 202].<br />

axalcixis droebiTi mmarTveloba Sedgeboda Semdegi ganyofilebebisagan:<br />

aRmasrulebeli, saerTo-safinanso da samosamarTlo<br />

(cal-calke samoqalaqo da sisxlis samarTlis


dargebSi). adgilebze aRmasrulebel organoebs warmoadgendnen<br />

sanjaybegebi da sakomendantoebi TavianTi <strong>aparati</strong>T. rac Seexeba<br />

qalaq axalcixes, iq Seiqmna saqalaqo policia saerTo<br />

dadgenilebis safuZvelze, romelTanac aseve Camoyalibda gadmosaxlebulTa<br />

komiteti, safaSos ufrosis xelmZRvanelobiT.<br />

axalcixis mxridan winaswari zogadi monacemebis gacnobis<br />

Semdeg, <strong>saqarTvelos</strong> mTavarmmarTebelma baronma rozenma gadawyvita<br />

moexdina cvlilebebi axalcixis safaSos mmarTvelobis<br />

struqturaSi da 1833 wels axalcixis droebiT mmarTvelobas<br />

daavala 1834 wlis oqtombramde warmoedgina safaSos mmarTvelobis<br />

gadaxalisebis proeqti. am droisaTvis rozens ukve xelT<br />

hqonda <strong>saqarTvelos</strong> samoqalaqo gubernatoris falavandovis<br />

mier axalcixis mxareSi Sekrebili masalebi, ris safuZvelzec<br />

droebiT mmarTvelobas avalebda, rom proeqtis Sedgenisas gaTvaliswinebuli<br />

yofiliyo sanjayebad danawevrebuli mxaris<br />

gamsxvileba or olqad da or qalaqad. eseni iqnebodnen axalcixis<br />

da axalqalaqis olqebi. axalcixis olqSi Sevidoda:<br />

focxovis, awyuris, qvablianis, WaWaraqis, abasTumnis, aspinZis da<br />

axalcixis sanjayebi. xolo axalqalaqis olqSi _ axalqalaqis,<br />

xerTvisis da Cildiris sanjayebi. amgvari dayofiT axalcixis da<br />

axalqalaqis olqebi TavianTi sivrciTa da mosaxleobiT TiTqmis<br />

toli iqneboda. 1834 wlis 30 seqtembers droebiTi mmarTvelobis<br />

ufrosma oranskim rozens warudgina safaSos gardaqmnis proeqtis<br />

ori varianti. safaSos ufrosi urCevda mTavarmmarTebels,<br />

rom ori olqis nacvlad Seqmniliyo ori mazra: axalcixisa da<br />

axalqalaqisa, da Caricxuliyo igi Cveulebrivi wesiT <strong>saqarTvelos</strong><br />

guberniaSi. baron ganis mier Catarebuli reviziiT wamoyenebul<br />

iqna winadadeba, romlis ZaliTac sanjaybegebi unda<br />

SeecvalaT komendantebiT da yofili sanjaybegebisaTvis daeniSnaT<br />

pensiebi; magram 1840 wlis 10 aprilis dadgenilebis safuZvelze,<br />

administraciuli cvlilebebis Sedegad saerTod gauqmda<br />

axalcixis safaSos droebiTi mmarTveloba da mis nacvlad<br />

Seiqmna axalcixis erTi mazra, romelic saqarTvelo-imereTis<br />

guberniaSi Sevida. axlad Seqmnili mazra dayves sam ubnad: axalqalaqis,<br />

xerTvisis da abasTumnis ubnebad [S. lomsaZe, samcxejavaxeTi<br />

(XVIIIs-is Sua wlebidan XIXs-is Sua wlebamde), Tb., 1975;<br />

209].<br />

1846 wlis axali administraciuli gadanawilebis dros,<br />

rodesac amierkavkasiaSi Seiqmna 4 gubernia, erzerumidan<br />

Camosaxlebuli kolonistebisa da zogierTi didvaWarmarkitantebis<br />

gavleniT, mTavrobam axalcixis mazras Camoacila<br />

axalqalaqis ubani da es erTi administraciuli erTeuli orad


gayo. orad gayofili provinciis erTi didi nawili, axalcixis<br />

mazris saxeliT, Sevida quTaisis guberniaSi, xolo meore nawili<br />

_ axalqalaqis ubani _ Tbilisis guberniaSi, magram ara rogorc<br />

damoukidebeli axalqalaqis mazra, aramed, rogorc aleqsandropolis<br />

mazris erTi ubani. ase xelovnurad da dausabuTeblad<br />

moiwadines viTomc eTnikurad somxuri mazris Seqmna <strong>saqarTvelos</strong><br />

istoriul miwa-wyalze. aRsaniSnavi is iyo, rom aseTi<br />

SeerTebis sababs ar iZleoda arc am ori raionis ekonomikuri<br />

kavSiri, arc maTi meurneobis xasiaTi da daniSnuleba.<br />

mTavroba male mixvda, rom am ugunuri nabijiT mTeli<br />

mxaris istoriulad Camoyalibebul sameurneo urTierTobas didi<br />

ziani miayena da male, axali administraciuli gadanawilebis<br />

dros, es Secdoma gamoaswora. 1849 wels aleqsandropolis mazra<br />

SeuerTes axlad Seqmnil erevnis gubernias, axalqalaqis ubani ki<br />

daubrunda axalcixis mazras [Шахатунян А, Административный передель<br />

Закавказского краяб Тфл., 1918, ст. 89].<br />

amrigad, SemoerTebuli mesxeTi moicavda axalcixisa da axalqalaqis<br />

mazrebs da artaanis da olTisis okrugebs. mTlianad<br />

teritoria udrida 14,006 kvadratul kilometrs [Кавказский календарь,<br />

ст. 88;].<br />

1867w. 31 dekembers gamoqveynda mefisnacvlis brZaneba<br />

kavkasiis mTavar sammarTvelos, sagubernio da samazro sammarTveloebisadmi.<br />

igi acnobebda morCil moxeleebs, rom imperatorma<br />

daamtkica mxaris marTva-gamgeobis reorganizaciis kanondebuleba<br />

da imave imperatoris survilia axali kanoni moqmedebaSi Sevides<br />

1868 wlis 1 ianvridan [scssa, f.13, anaw.10, saq.737, furc.1-4;].<br />

1868 wlis 10 Tebervals ZalaSi Sevida mefisnacvlis instruqcia<br />

sagubernio da samazro sammarTveloebis Sinagani<br />

mowyobisa da policiis organizaciis Sesaxeb. garkveuli cvlilebebi<br />

xdeboda mazrebis administraciul dayofaSi. 1867 wels<br />

mefisnacvali imperators swerda, rom axali sasamarTlo wesdebis<br />

SemoRebisa da policiis sasamarTlo funqciebisagan gan-<br />

Tavisuflebis Semdeg, agreTve imis gamo, rom Camoyalibda soflis<br />

sazogadoebrivi TviTmmarTvelobis organoebi, saubno sammarTveloebis<br />

uwyebaSi myofi saqmeebi Zalian Semcirda da amdenad<br />

mazrebis sapolicio ubnebad dayofa zedmeti xdeba. sakmarisia<br />

viqonioT sapolicio xelisuflebis ori instancia _ sagubernio<br />

da samazro. magram aseTi Sekveca-gamartiveba SeiZleba<br />

mxolod im SemTxvevaSi, Tu mazrebis teritoriebi ar iqneba<br />

Zalian vrceli [scssa, f.13, anaw.10, saq.737, furc.1-4;]. mefisnacvlis<br />

es winadadeba dakmayofilda da amis Sedegad Seiqmna axalqalaqis<br />

mazra da Tbilisis guberniaSi Sevida. dawesda mazris


ufrosis TanaSemwis Tanamdeboba. am postze daniSnuli piri<br />

sxvadasxva davalebiT igzavneboda adgilebze, asrulebda moZravi<br />

sapolicio organos xelmZRvanelis rols. mazrebis sapolicio<br />

ubnebad dayofa gauqmda.<br />

amierkavkasiaSi mazris ufrosebs igive ufleba-movaleoba<br />

ekisreboda, rac centralur ruseTSi, magram imis gamo, rom am<br />

mxareSi erobebi jer ar iyo SemoRebuli, aqaur mazris ufrosebs<br />

daekisraT saerobo saqmis warmoeba da saTanado angariSebis<br />

Sedgena mosaxleobis mier fuladi saerobo gamosaRebis Setanisa<br />

da naturaluri valdebulebis moxdis Taobaze. mazris ufrosebi<br />

saqmeTa aRsrulebis dros iyenebdnen policiis moxeleebs da sasoflo<br />

mmarTvelobis Tanamdebobis pirebs.<br />

magram 1867 wlis administraciuli reformis gatarebis<br />

praqtikam cxadyo, rom sapolicio ubnebisa da msajulTa institutis<br />

gauqmeba, adgilobrivi xelisuflebis mazris ufrosTa<br />

xelSi koncentrireba ar iyo swori. gubernatorebis azriT,<br />

samazro qalaqSi mTeli sapolicio Zalebis Tavmoyra, saubno<br />

msajulebis Secvla mazris ufrosTa TanaSemweebiT, mxolod im<br />

SemTxvevaSi uzrunvelyofda sapolicio zedamxedvelobis sa-<br />

Tanado dones, Tu mazris teritoria da mosaxleoba ar iqneboda<br />

didi da soflis sammarTveloebi qmediT daxmarebas gauwevdnen<br />

sapolicio xelisuflebas.<br />

am sakiTxis ganxilvisas wamoyenebul iqna winadadeba mazrebis<br />

sapolicio ubnebad dayofis aRdgenis Sesaxeb, magram es winadadeba<br />

ver gavida.<br />

axali mmarTvelobiTi cvlileba moxda saqarTveloSi 1881<br />

wlis 22 noembers aleqsandre III-is brZanebiT, romlis ZaliTac<br />

amierkavkasiam dakarga administraciuli TviTmmarTveloba. gauqmda<br />

avtonomiuri xelisuflebis mefisnacvlis instituti. am<br />

brZanebis Sedegad mefis mTavrobis administraciis xelmZRvaneli<br />

mTavarmmarTebeli gaxda, romelic Tavisi uflebamosilebiT didad<br />

CamorCeboda mefisnacvals [S. vaniSvili, amierkavkasia<br />

ruseTis mmarTvelobis sistemaSi 1864-1917w., Tb., 1989. gv. 54].<br />

ministrTa komitetis 1882 wlis 29 ianvris dadgenilebis me-3<br />

punqtis Tanaxmad, TbilisSi Seiqmna specialuri komisia, romelsac<br />

daevala kavkasiis marTva-gamgeobis axali kanondebulebis<br />

Sedgena. kavkasiis marTva-gamgeobis reorganizaciis proeqti da<br />

winadadebebi gadaeca saxelmwifo sabWos.<br />

kavkasiis marTva-gamgeobis reorganizacia or etapad<br />

ganxorcielda. pirveli kanoni miRebul iqna 1883 wels, meore<br />

dasrulebul-dazustebuli kanondebuleba ki imperatorma<br />

daamtkica 1885 wlis ianvars. 1886 wels ki igi peterburgSi gamo-


qveynda [S. vaniSvili, amierkavkasia ruseTis mmarTvelobis sistemaSi<br />

1864-1917w., Tb., 1989. gv. 69].<br />

kanonis mixedviT kavkasiis centralur mmarTvelobas warmoadgendnen:<br />

kavkasiis samoqalaqo nawilis mTavarmmarTebeli da<br />

misi TanaSemwe; mTavarmmarTeblis sabWo; sxvadasxva uwyebis<br />

calkeul nawilTa sammarTveloebi. adgilobrivi administraciuli<br />

dawesebulebebi iyo: 1) sagubernio da saolqo, 2)<br />

samazro da saokrugo, 3) saqalaqo da sasoflo. calke moqmedebdnen<br />

sasamarTlo dawesebulebebi.<br />

1888 wlis 10 maiss gamoqveynda kanoni, ,,amierkavkasiis guberniebSi<br />

samazro policiis reorganizaciis Sesaxeb”, romlis<br />

Tanaxmad amierkavkasiis 5 gubernia daiyo 37 mazrad da 125<br />

sapolicio ubnad. am RonisZiebas Sinagan saqmeTa ministri grafi<br />

tolstoi amarTlebda im motiviT, rom mosaxleobis mravaltomobrivoba<br />

yoveli maTganis Taviseburi adaT-Cveulebani da moqalaqeobrivi<br />

ganuviTarebloba moiTxovda sapolicio Zalebis<br />

mudmiv yofnas mazris sxvadasxva punqtSi, rac meti iqneboda policiis<br />

sayrdeni wertilebi, miT ukeT iqneboda daculi sazogadoebrivi<br />

uSiSroeba da wesrigi. aseTi iyo ministris azri<br />

[scssa, f.13, anaw.10, saq.737, furc.1-4].<br />

amrigad, guberniebi dayofil iqna mazrebad. mazris ufross<br />

hyavda TanaSemwe, mdivani, saqmis mwarmoebeli, Tarjimani, mazrebi<br />

iyofoda sapolicio ubnebad, romlebsac boqaulebi ganagebdnen.<br />

sapolicio ubanSi Sedioda ramdenime sasoflo sazogadoeba,<br />

romlebic, Tavis mxriv, ramdenime sofels da dasaxlebul punqts<br />

aerTianebdnen. soflis sazogadoebis mmarTvelobis umaRles<br />

ganmkargulebel organos soflis yriloba warmoadgenda. mis<br />

funqciebSi Sedioda sasoflo mmarTvelobis Tanamdebobis pirTa<br />

arCeva, soflidan mavne da damnaSave pirebis gansaxlebis Taobaze<br />

dadgenilebis miReba, sazogadoebriv saWiroebebze zemdgomi instanciebis<br />

winaSe Suamdgomlobis aRZvra, saxazino da saerobo<br />

gadasaxadebis komlTa Soris ganawileba da sxv. [S. vaniSvili,<br />

amierkavkasia ruseTis mmarTvelobis sistemaSi 1864-1917w., Tb.,<br />

1989. gv. 80].<br />

soflis sazogadoebis mmarTvelobis aRmasrulebeli<br />

xelisufali iyo mamasaxlisi, romelsac glexTa yriloba<br />

irCevda. mis funqciebSi Sedioda: gzebis, xidebis, wyalsadenebis<br />

SenarCunebisaTvis meTvalyureoba; kameralur aRweraTa Catarebis<br />

xelmZRvaneloba da kontroli; saxelmwifo, saerobo da saadgilmamulo<br />

gadasaxadTa droulad akrefis uzrunvelyofa. masve,<br />

garkveuli formalobis dacviT, glexebisaTvis unda mieca


sasoflo sazogadoebidan gaSvebis mowmobebi da saSovarze<br />

wasvlis sanebarTvo bileTebi.<br />

saglexo reformis Semdeg saqarTveloSi swrafi tempiT vi-<br />

Tardeboda kapitalizmi. misi ganviTarebis paralelurad Zlierdeboda<br />

burJuazia, magram es ukanaskneli moklebuli iyo<br />

politikur uflebebs, ris gamoc ukmayofilebas gamoTqvamda. mosalodneli<br />

garTulebebis Tavidan asacileblad, mefis mTavroba<br />

iZulebuli gaxda daTmobaze wasuliyo da 1870 wlis saqalaqo<br />

debulebiT burJuaziisaTvis misi moqmedebis mTavar asparezze _<br />

qalaqebSi, mieniWebina SezRuduli TviTmmarTvelobis ufleba.<br />

1870 wlis debuleba burJuaziuli xasiaTisa iyo. igi mxedvelobaSi<br />

ar iRebda mosaxleobis wodebriv dayofas da saarCevno<br />

Tanrigebs safuZvlad udebda ara moqalaqeTa socialur warmo-<br />

Sobas, aramed ekonomikur mdgomareobas. amis Sesabamisad qalaqSi<br />

yalibdeboda sami Tanrigi, sami saarCevno kreba. pirvelSi Sediodnen<br />

msxvili mesakuTreni, meoreSi _ saSualo SeZlebis moqalaqeni,<br />

mesameSi _ is wvrili mesakuTreni, romlebic ixdidnen<br />

garkveul gadasaxads [i. gvenetaZe, axalcixis saqalaqo mmarTveloba<br />

1876-1917ww., `macne,~ istoriis seria, #4, Tb., 1979. gv. 91].<br />

qalaqis sazogadoebrivi TviTmmarTveloba ar iTvleboda<br />

adgilobrivi xelisuflebis organod. marTalia, igi debulebiT<br />

gansazRvrul CarCoebSi damoukideblad moqmedebda, magram imave<br />

debulebis sxva muxlebi mniSvnelovnad zRudavdnen TviTmmarTvelobebs<br />

da administraciis kontrols amyarebdnen mis saqmianobaze.<br />

miuxedavad amisa, TviTmpyrobelobis pirobebSi qalaqebisaTvis<br />

TviTmmarTvelobis miniWeba mainc progresul movlenas warmoadgenda,<br />

radgan ramdenadme ilagmeboda saxelmwifo biurokratiuli<br />

<strong>aparati</strong>s TviTneboba da iqmneboda progresuli Zalebis<br />

moqmedebis asparezi.<br />

saqalaqo debulebis gatareba <strong>saqarTvelos</strong> qalaqebSi<br />

sxvadasxva dros moxda. 1875 wlis Tebervlidan aRniSnuli debulebis<br />

gatarebisaTvis mzadeba axalcixeSic daiwyes (manamde<br />

qalaqs policia ganagebda). 1876 wels moewyo amomrCevelTa<br />

pirveli kenWisyra. arCevnebSi mosaxleobis mcire nawili<br />

monawileobda. qalaqis 14.000 mcxovrebidan xmis uflebiT sargeblobda<br />

mxolod 258 kaci, anu mTeli mosaxleobis 1,8% [i. gvenetaZe,<br />

axalcixis saqalaqo mmarTveloba 1876-1917ww., `macne,~ istoriis<br />

seria, #4, Tb., 1979. gv. 91].<br />

1876 wlis ivnisSi axalcixeSi sabolood Camoyalibda<br />

TviTmmarTvelobis organoebi. arCeul iqna saTaTbiro, qalaqis<br />

Tavi da gamgeoba [i. gvenetaZe, axalcixis saqalaqo mmarTveloba<br />

1876-1917ww., `macne,~ istoriis seria, #4, Tb., 1979. gv. 91].


narodovolcebis mier aleqsandre II-is mokvlis Semdeg,<br />

reaqcia Setevaze gadavida. axalma imperatorma aleqsandre III-m<br />

da misi biurokratiuli <strong>aparati</strong>s didmoxeleebma 60-iani wlebis<br />

reformebi Secdomad gamoacxades da kontrreformis gatareba<br />

daiwyes [S. vaniSvili, amierkavkasia ruseTis mmarTvelobis sistemaSi<br />

1864-1917w., Tb., 1989. gv. 99].<br />

axali administraciuli danawilebis mcdeloba iyo somxebis<br />

mxridan 1913 wels. maT axalqalaqis mazra somxeTis miwa-wylad<br />

gamoacxades da am mazris Tbilisis guberniis sazRvrebidan gamoyofa<br />

moiTxoves. maTi mizani iyo axalqalaqis mazra danarCen<br />

somxur mazrebTan SeeerTebinaT da am gziT erTi mTliani<br />

somxuri saerobo TviTmmarTveli olqi SeeqmnaT. es azri wamoyenebul<br />

iqna somxebis mier 1913 wels, rodesac kavkasiaSi mefis<br />

moadgiled somexTa mwyalobeli grafi voroncov-daSkovi iyo.<br />

maTi wadili rom ufro samarTlianad da obieqturi mosazrebiT<br />

nakarnaxevad sCveneboda adamians, somxebma sabuTad isic ki wamoayenes,<br />

viTomc javaxeTi anu axalqalaqis mazra ekonomikurad<br />

tfilisis ki ara, gumbris (aleqsandropoli) guberniasTan iyo<br />

dakavSirebuli [Шахатунян А, Административный передель Закавказского<br />

края Тфл., 1918, ст. 70-72].<br />

voroncovis survilis Tanaxmad, imave wels gaica brZaneba,<br />

rom Tbilisis guberniis axalqalaqis samazro komisia Semdgariyo<br />

da gamoerkvia, SeiZleboda Tu ara, da ramdenad xelsayreli<br />

iqneboda, rom axalqalaqis mazra Tbilisis gubernias<br />

Camoscileboda da gumbrisas (aleqsandropolis) mimateboda, rom<br />

masTan erTad calke, gansakuTrebiT somxebiT dasaxlebuli gubernia<br />

Semdgariyo. komisiaSi TavmjdomariTurT sul 14 kaci<br />

iRebda monawileobas, romelTagan 8 kaci rusi iyo (Tavmjdomare<br />

mazris ufrosi podpolk. kalinini, momrigebeli mickeviCi, fostatelegrafis<br />

kantoris ufrosi delibaSi, samazro beiTali<br />

toropovi, saubno boqaulebi Capligini da lazarevi, duxoborebis<br />

warmomadgenlebi al. uglovi da vas. gremiakini), 4 qarTveli<br />

(gadasaxadTa inspeqtori T-di mayaSvili da memamuleTa warmomadgenlebi<br />

qarTveli _ mahmadianebi mamed-ali-begi da mustafabegi<br />

falavandiSvilebi, baraleTis ubnis mcxovrebTa warmomadgeneli<br />

murjikneli) da 2 somexi (qalaqis mamasaxlisi menatunianci<br />

da bogdanovkis ubnis mcxovrebTa warmomadgeneli karoianci).<br />

bWobis Semdgom samazro komisiam erTxmad uaryo javaxeTis<br />

anu axalqalaqis mazris tfilisis guberniisagan CamoSoreba da<br />

gumbrTan (aleqsandropoli) SeerTeba. Tavisi azris dasasabuTeblad<br />

komisia, sxvaTa Soris, pirvelad swored am kuTxis eko-


nomikursa da mimosvlis sakiTxs Seexo da daadgina: `Semcdari<br />

azria, viTomc axalqalaqis mazra q. aleqsandropolTan yofiliyos<br />

dakavSirebuli, mTeli vaWroba da yvela saWirboroto interesi<br />

mcxovreblebs gansakuTrebiT tfilisTan aerTebs, sadac<br />

isini Tavis saqonels, sanovagesa da adgilobriv nawarms asaReben<br />

da saiTganac moaqvT saqoneli da yvelaferi saxmari mTeli mazrisaTvis.<br />

amasTanave saqonlis gadatan-gadmotana mTeli wlis<br />

ganmavlobaSi, zafxulSiac da zamTarSic, warmoebs axalcixeborjom-bakurianis<br />

SaragziT, agreTve rodionovka-walkamanglisze<br />

mokle, pirdapiri saurme gziT, romelic zamTarSiac<br />

ki ar ikvreba xolme. aleqsandropolTan ki zamTarSi, namqerebis<br />

gamo, xolo gazafxulze wyaldidobisa da talaxebis gamo, mTeli<br />

TveobiT yovelgvari kavSiri, safostoc ki srulebiT Sewyvetilia<br />

xolme. zafxulSi ki, rodesac aleqsandropolis gza gaxsnilia,<br />

mTeli savaWro saqoneli javaxeTidan mainc axalcixeze, bakurianSi<br />

midis da mxolod am mazris bogdanovkis ubnis samxreT<br />

nawils, zogierTi saqoneli, metadre brinji, zafxulobiT<br />

aleqsandropolidan modis xolme~.<br />

axalqalaqis samazro komisiis aRniSnuli erTmxrivi<br />

dadgenileba 1914 wlis 24 ianvars tfilisis gansakuTrebulma<br />

sabWom erTxmad daamtkica [iv. javaxiSvili, <strong>saqarTvelos</strong> saz-<br />

Rvrebi, Tb., 1996. gv. 36-37].<br />

1917 wlis Tebervlis burJuaziul-demokratiuli<br />

revoluciis Sedegad petrogradSi droebiTi mTavroba Seiqmna.<br />

martis dasawyisisaTvis droebiTma mTavrobam saxelmwifo saTaTbiros<br />

wevrebisagan Seqmna warmomadgenloba amierkavkasiis<br />

xalxTa saxelmZRvanelod da uwoda mas `amierkavkasiis gansakuTrebuli<br />

komiteti~(ozakomi).<br />

1917 wlis oqtomberSi moxda saxelmwifo gadatrialeba da<br />

gaimarjva bolSevikebis partiam; damyarda sabWoTa xelisufleba<br />

da garekil iqna droebiTi mTavroba. amierkavkasiis gansakuTrebulma<br />

komitetma, romelic bolomde droebiTi mTavrobis erTguli<br />

rCeboda, uari Tqva sabWoTa xelisuflebis cnobaze da sapasuxod<br />

1917 wlis 15 noembers s. gegeWkoris meTaurobiT<br />

Camoayaliba axali mTavroba _ amierkavkasiis komisariati. sayuradReboa,<br />

rom es axali mTavroba Tavis Tavs mainc ruseTis imperiis<br />

nawilad Tvlida [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi,<br />

II, Tb., 1997, gv. 251-253.; z. avaliSvili, <strong>saqarTvelos</strong> damoukidebloba<br />

1918-1921 wlebis saerTaSoriso politikaSi, tf. 1925.<br />

gv. 24].<br />

male komisariatma axalcixeSi mdgari 116-e polki erovnuli<br />

da religiuri monacemebis mixedviT daSala. amasTan, axlad Seqm-


nili sajariso nawilebi adgilze daanawila. rus jariskacTa<br />

umravlesoba saxlebSi gabrunda. darCenili nawili ruseTidan<br />

TeTrgvardieli generlebis gankargulebas eloda.<br />

axalcixe-axalqalaqis mazrebSi ganlagdnen rogorc qar-<br />

Tuli, ise somxuri da muslimanuri nawilebi. manamde mazraSi<br />

mdgari osTa da inguSTa sapolicio razmebi Sesabamisad daemor-<br />

Cilnen qarTul polks da abasTumanSi mdgar muslimanTa polks.<br />

axalcixeSi ganlagda qarTuli polki da somxuri aTaseuli da<br />

artaanSi _ ramdenime qarTuli aseuli [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri<br />

qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 254].<br />

mdgomareobis gamosworebis mizniT jer kidev 1917 wlis<br />

noemberSi komisariatma axalcixis mxarisaTvis daawesa e.w. sageneralgubernatoro,<br />

rac imas niSnavda, rom aq sagangebo wesebi<br />

iqneboda SemoRebuli. general-gubernatoris gankargulebaSi<br />

Sedioda mxaris rogorc samxedro, ise samoqalaqo saqmeebi.<br />

pirvel general-gubernatorad dainiSna 166-e polkis rwmunebulad<br />

namsaxuri, samxedro akademiadamTavrebuli axalgazrda oficeri<br />

S. maRlakeliZe. sageneralgubernatoros mohyva adgilze<br />

samazro komitetebis, anu rogorc eZaxdnen komisariatebis Seqmna.<br />

axalcixis samazro komisariatSi, general-gubernatorTan erTad,<br />

mTavar wevrebad Sevidnen: mazris ufrosi rotmistri gudievi,<br />

skolebis inspeqtori mitrofanovi da sxvani.<br />

rac Seexeba aRmasrulebel komitets iq Tavmjdomared ar-<br />

Ceul iqna adgilobrivi maswavlebeli, awyureli begi omar faiki<br />

(yifiani), xolo mis moadgiled, misive disSvili ahmed-beg fefinovi<br />

(fefinaSvili), orive renegati da Turqofili.<br />

aRsaniSnavia, rom komisariatis SeqmnisTanave mesxeTSi winaaRmdegobebma<br />

iCines Tavi, aTeuli wlebiT pan-islamuri da pan-<br />

Turquli propagandiT mowamlulma mesxeTis zeda fenam (begaRalarebma),<br />

am dros TviTSemecnebis da amis safuZvelze TviTgamorkvevis<br />

magivrad, Turqi emisrebis karnaxiT, samahmadiano<br />

<strong>saqarTvelos</strong> momavlisaTvis brZola daukavSires religiur panislamur<br />

da pan-Turqul principebs, ar scnes axlad Seqmnili<br />

mTavroba komisariatis saxiT da ganudgnen mas.<br />

<strong>saqarTvelos</strong> samxreT raionebSi ukve 1917 wlis Semodgomaze<br />

SesamCnevi gaxda muslimanTa bandebis gaaqtiureba, rac pirdapiri<br />

Sedegi iyo omamdeli da omisdroindeli jaSuSuri saqmianobisa,<br />

rasac aq Turqi emisrebi eweodnen, islamis dacvis, sarwmunoebis<br />

dacvisa da yvela mahmadianis gaerTianebis lozungiT. am dros<br />

moqmedeba daiwyes `CeTebma~.<br />

mokled, samxreT saqarTveloSi atexili e. w. `CeTebis~ moZraobis<br />

raobaze da miznebze: `CeTe~ Turquli sityvaa da ewodeba


partizanebis iseT mcire razms, romelsac SeuZlia saWiroebis<br />

SemTxvevaSi awarmoos partizanuli omi. XV-XIX saukuneebSi CeTebis<br />

partizanuli moZraoba farTod iyo gavrcelebuli balkaneTis<br />

naxevarkunZulze, maSin igi mimarTuli iyo dampyrobTa<br />

winaaRmdeg, sakuTari qveynisa da religiis (qristianobis) dasacavad.<br />

XIX s-is 20-ian wlebSi serbTa nacionalurganmaTavisuflebeli<br />

brZolis yvela monawiles ,,CeTniki” erqva da<br />

,,CeTis” wevrad iTvleboda, rac yvela serbisaTvis saamayo iyo.<br />

XX s-is 10-ian wlebSi am wminda wylis antiTurqul da antimuslimur<br />

moZraobas osmalebma Tavdapirveli Sinaarsi<br />

Seucvales. igi panislamisturi ideebis samsaxurSi Caayenes da<br />

sarbielad TurqeTis ganapira mxareebi, maT Soris samxreT da<br />

samxreT-dasavleT saqarTvelo miuCines, sadac am droisaTvis<br />

ZaliT gamahmadianebuli da ukve Rrma fanatizmSi gadasuli<br />

mesxeTis ,,ierli” cxovrobda (`ier~ _ Turquli sityvaa da<br />

adgils niSnavs, ierli _ adgilobrivs). axla viTom maT TavianTi<br />

CaTebiT unda exsnaT islami qristiani moZaladeebisagan [S. lomsaZe,<br />

mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 250-251].<br />

,,CeTebis” moZraobis gaaqtiureba, rogorc Cans, dakavSirebuli<br />

iyo TurqTa mxridan erzinjanis droebiTi zavis darRvevasTan<br />

momgebiani ,,faqtiuri mdgomareobis” SeqmnisaTvis. samcxejavaxeTSi<br />

amas xels uwyobda isic, rom axalcixeSi mdgari<br />

rusTa saTadarigo 166-e polki moiSala. xolo mis adgilze Seqmnili<br />

erovnuli samxedro nawilebi jer sakmaod sustni iyvnen. am<br />

viTarebiT isargebles renegatma begebma da Turqi emisrebis karnaxiT,<br />

adgilze Seqmnili ,,CeTebi” daZres; 1917 wlis noemberSi,<br />

axalcixeSi mdgar samxedro nawilebianad, maT qalaqi alyaSi<br />

moaqcies [sjimxf, e.#4641, furc.14].<br />

bandebis e. w. ,,CeTebis” saerTo xelmZRvanelobas eweoda renegati<br />

omar faiki (yifiani). ajanyebulebma alyaSemortymuli axalcixisa<br />

da iq mdgomi samxedro SenaerTebisagan danebeba da<br />

iaraRis Cabareba moiTxoves. alyaSi moqceuli axalcixisaTvis<br />

garedan qristianTa soflebs raime daxmareba rom ar gaewiaT,<br />

SeTqmulebma yvelgan TavianTi piketebi daayenes da misasvleli<br />

gzebi Caketes. rac Seexeba qristian qarTvelTa yvelaze did<br />

sofel udes, SeTqmulebma isic alyaSi moaqcies da iaraRis<br />

Cabareba moiTxoves [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II,<br />

Tb., 1997, gv. 256].<br />

am ambebTan dakavSirebiT samcxe-javaxeTis imdroindeli<br />

samxedro da samoqalaqo saqmeebis rwmunebulTan, generalgubernator<br />

maRlakeliZesTan, sami qarTveli mahmadiani begis<br />

TanxlebiT gamocxadda uravlis ubnis boqauli zia-beg abaSiZe


da warudgina sruliad moulodneli, Svidpunqtiani moTxovna: 1.<br />

axalcixe gamocxaddes samcxe-javaxeTisa da artaanis mTavar<br />

qalaqad; 2. saxeli ,,axalcixe” Seicvalos Turqizebuli formiT<br />

da ewodos ,,ahiska”. 3. qalaqSi darCenili Tavisufali yazarmebi<br />

gadaeces mahmadianur mosaxleobas. 4. oficerTa sakrebulos<br />

Senoba mieces mahmadianTa polks; 5. garnizonis ufrosad qarTveli<br />

oficris nacvlad dainiSnos mahmadiani yajari, romelic<br />

komisariatma ganawesa me-8 polkis ufrosad da romelsac general-gubernatori<br />

mesxeTSi Sesvlis uflebas ar aZlevda. 6. general-gubernatori<br />

Tavisi StabiT qalaqidan gadavides rabaTSi<br />

da iq cixis teritoriaze ganlagdes; 7. am winadadebis miuReblobis<br />

SemTxvevaSi mahmadianTa SeiaraRebuli razmebi iZulebulni<br />

iqnebian SeiWrnen qalaqSi [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri<br />

qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 257].<br />

SeiaraRebuli ,,CeTebiT” garSemortymuli axalcixe yovel<br />

wuTs eloda Setevis dawyebas. `qarTuli Stabis” erT-erT TaTbirze<br />

gadawyda Tavdasxmis da Setevis dawyeba, rasac unda moexdina<br />

axalcixis garSemo Tavmoyrili ,,CeTebis” uvnebelyofa.<br />

marTlac, 1917 wlis dekembris meore naxevarSi, qarTuli polkis<br />

meomrebi, romelTac mxars umagrebda agreTve somxuri aTaseuli,<br />

Setevaze erTdroulad gadavidnen sami mimarTulebiT. micemuli<br />

brZanebiT, maTi mTavari mizani iyo mahmadianTa Sekrebili razmebis<br />

gafantva da dacla ise, rom mosaxleobas araferi daSaveboda.<br />

Seteva daiwyo awyuris mimarTulebiT ganlagebul omar<br />

faikis da ahmed fefenovis winaaRmdeg. aqve iyo mowinaaRmdegis<br />

mTavari Stabic. ,,CeTebi” daamarcxa da gandevna qarTvel oficerTa<br />

razmma kapitan abaSiZis meTaurobiT. ,,CeTebi” aseve damarcxebul<br />

iqnen axalcixis sxva misadgomebTanac. qarTuli Stabis<br />

gonivruli da drouli moqmedebis wyalobiT, rasac maincadamainc<br />

didi msxverplic ar mohyolia, ,,CeTebma” axalcixis<br />

aReba ver SeZles [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II,<br />

Tb., 1997, gv. 260].<br />

1917 w. noemberSi CeTebis damarcxebiT saqme ar damTavrebula.<br />

mahmadianTa begebma samxreT <strong>saqarTvelos</strong> momavlis sakiTxi<br />

gansaxilvelad abasTumanSi daniSnul mahmadianTa specialur<br />

yrilobaze gaitanes, romelsac eswrebodnen warmomadgenlebi:<br />

samcxidan, javaxeTidan, artaanidan, aWaridan, SavSeTidan da yarsidan.<br />

yriloba naxevrad konspiraciuli iyo. misi saorganizacio<br />

komitetis winaswari gancxadebiT iq unda ganxiluliyo mxolod<br />

kulturul-sarwmunoebrivi sakiTxebi. magram, roca yriloba gaixsna<br />

dRis wesrigi arsebiTad Secvlili aRmoCnda: delegatebi<br />

religiur-kulturuli sakiTxebis nacvlad samxreT da samxreT-


dasavleT <strong>saqarTvelos</strong> rogorc socialur-politikuri, ise<br />

teritoriuli sakiTxebis garCevas Seudgnen da yvelasaTvis moulodneli<br />

erTob Sesazari dadgenileba miiRes: axalcixeaxalqalaqis<br />

mazrebi, focxovi, aWara, artaani, SavSeTi mTeli<br />

Tavisi teritoriiTa da xalxiT, viTarca sunas mimdevari da erTmorwmune,<br />

unda gaerTianebuliyo erTi avtonomiuri mmarTvelobis<br />

qveS yarsis mxaresTan. unda gamoyofoda amierkavkasiis komisariats<br />

da gasuliyo Tbilisis guberniidan [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri<br />

qronikebi, II, Tb., 1997,gv. 261].<br />

sxvaTa Soris, abasTumnis yrilobas, rogorc meTvalyurewarmomadgeneli,<br />

eswreboda mxaris general-gubernatori maRlakeliZec,<br />

romelmac Tavis gamosvlaSi yrilobis gadawyvetileba<br />

sruliad aSkarad dagmo da protesti gamoucxada mas.<br />

aRelvebulma brbom maRlakeliZe tribunidan Camoagdo, xolo<br />

saRamos, roca is sam Tanmxleb pirTan erTad axalcixisken gaemarTa<br />

yaCaRurad gzaSi dauxvdnen, srola autexes da erTi mxlebeli<br />

moukles. general-gubernatorma Tavs gaqceviT uSvela. ni-<br />

Sani micemuli iyo, mesxeTis fanatikosi beg-aRalarebi mTavrobasTan<br />

aSkara konfliqtSi ebmebodnen. momaval brZolaSi begebs<br />

TavianTi `CeTebis~ imedi hqondaT. mesxeTSi mZime samoqalaqo omi<br />

iwyeboda, romelic religiur-Sovinistur mimarTulebas iRebda.<br />

abasTumnis yriloba da `CeTebis~ amoZraveba erTimeores daemTxva.<br />

rogorc Cans, SeTqmulTa mier Sedgenili programiT es asec unda<br />

yofiliyo. etyoba am mizniT iqna Setyuebuli yrilobaze axalcixe-axalqalaqis<br />

gubernatori, ramac adgilze darCenil aRmaskomis<br />

avantiurist wevrebs TviTneburi sxdomebis Catarebis saSualeba<br />

misca, romelzec antiqarTuli da antisaxelmwifoebrivi<br />

dadgenilebebi gamoitanes. mag., axalcixis aRmaskomis unebarTvod<br />

mowveul sxdomaze ahmed-beg fefinovis daJinebuli moTxovniT<br />

ganixiles sakiTxi q. axalcixis saxelis gadarqmevis Sesaxeb da<br />

gamoitanes dadgenileba, rom amieridan axalcixes wodeboda<br />

`ahiska~. ahmed-beg fefinovi sxdomis monawileebs arwmunebda, rom<br />

`ahiska~ iyo misi Tavdapirveli saxeli da Semdeg qarTvelebma<br />

gadaakeTes axalcixedo. imave dReebSi mazraSi saxeli Seucvales<br />

zogierT dasaxlebul punqts. mag., sofel abs uwodes `sulTanie~,<br />

xolo sofel xaks _ `meCeTie~.<br />

mxareSi saerTo areulobiT isargebles axalqalaqis<br />

samazro komitetSi mokalaTebulma daSnakebmac. maT imave periodSi<br />

unebarTvod moiwvies aRmaskomis sxdoma da bevrad ufro<br />

Tavxeduri dadgenileba gamoitanes imis Sesaxeb, rom upiratesad<br />

somxebiT dasaxlebuli axalqalaqis mazra gamosuliyo Tbilisis<br />

guberniidan da Sesuliyo erevnis guberniaSi. yvelaferi es xde-


oda qarTuli Stabisa da mxareSi SemoRebul sageneralgubernatoros<br />

gverdis avliT, romlis gareSec maT aseTi sxdomebis Catarebis<br />

ufleba ar hqondaT. rodesac general-gubernatori maRlakeliZe<br />

abasTumnis yrilobidan mobrunda da samazro aRmaskomebis<br />

danaSaulebriv saqmianobas gaecno, mixvda, rom Zalis gamoyenebis<br />

gareSe im etapze arc erTi frTis daSoSmineba da damSvideba<br />

ar SeiZleboda.<br />

1918 wlis 28 marts, CeTebi Seesivnen javaxeT-eruSeTis<br />

sazRvarze mdgar or qarTul sofels: zeda Tmogvsa da agaras.<br />

aikles is da mosaxleoba daarbies. 5 aprils 800-ma SeiaraRebulma<br />

mahmadianma ieriSi miitana zekaris gadasasvlelze da<br />

Caketa imereTidan samcxeSi mimavali erTaderTi gza. cota ufro<br />

adre awyurelma mahmadianebma Caketes axalcixidan borjomisken<br />

mimavali gza. axalqalaqis mazraSi mcxovrebma Taraqamebma bakuriansa<br />

da TrialeTze mimavali gzebi gadaWres. amasTan, moSales<br />

yovelgvari satelefono kavSiri TbilisTan. `39 dRe garSemortymuli<br />

viyaviT mtriT. 43 dRe fosta ar muSaobda. am xnis ganmavlobaSi<br />

vuZlebdiT yovelgvar gasaWirs. vuZlebdiT im imediT,<br />

rom adre Tu gvian gveRirseba ganTavisufleba Cvenda sasargeblod.~<br />

_ werda zaqaria didimamiSvili 1918 wlis 4 ivniss [S.<br />

lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 397].<br />

samwuxarod, im dRes qarTvelTa imedebi daimsxvra. baTumSi<br />

xelmowerili xelSekrulebiT TurqeTis xelSi gadadioda 10.000<br />

kv. km. teritoria 350.000 mcxovrebiT. saqarTvelo kargavda ara<br />

marto 1878 wels dabrunebul Tavis istoriul miwa-wyals, aramed<br />

1829 wels SemoerTebul samcxe-javaxeTsac.<br />

6 ivniss gubernatoris gamocemuli brZanebiT uqmdeboda komendantis<br />

saaTi q. axalcixeSi. 7 ivniss Turq cxenosanTa<br />

sapolicio aseuli Sevida axalcixeSi da quCebSi marSiT gaiara.<br />

8 ivniss axalcixe datova somxurma batalionma. awyurisaken mimaval<br />

nawilebs bevri moqalaqec gayva. SeTanxmebis mixedviT 11<br />

ivniss axalcixe unda daetovebina qarTul polksac da iqidan<br />

abasTumanSi gadasuliyo. magram rogorc gairkva, abasTumansa da<br />

awyurs iq gamagrebuli adgilobrivi begebi ar Tmobdnen. am<br />

mdgomareobiT sargeblobda gen. mayaSvili da axalcixidan ar gamodioda.<br />

magram mxareSi Turquli wes-Cveulebebi mainc myardeboda.<br />

dampyroblebma saqme samazro mmarTvelobis SecvliTa da<br />

axali samoxeleo <strong>aparati</strong>s SeqmniT daiwyes. mmarTvelobis sa-<br />

TaveSi samoqalaqo da samxedro xelisuflebiT aRWurvili, aq<br />

ganlagebuli jarebis (diviziis) sardali xaliT-faSa daayenes.<br />

xaliT-faSas xelisufleba yofili gimnaziis SenobaSi moTavsda.<br />

faSas hyavda Tavisi muTaserifi, kaimakami, mudiri, baS mudiri,


muxTari, baS muxTari. yvela sofels hyavda Tavisi muxTari an<br />

iuzbaSi. isini baS muxTars emorCilebodnen. baS muxTari<br />

ganagebda ramdenime sofels da udrida rusul `starSinas~.<br />

ufrosi muxTari (baS muxTari) emorCileboda mudirs, mudiri _<br />

kaimakams, es ukanaskneli _ muTaserifs da a.S. Turquli samoxeleo<br />

<strong>aparati</strong> bevrad ufro gazrdili iyo, vidre rusuli. samoxeleo<br />

<strong>aparati</strong>s Seqmnamde da xaliT-faSas mosvlamde aq komendantad<br />

daniSnuli iyo Stabs-kapitani baki-faSa [S. lomsaZe, mesxebi,<br />

axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv.287].<br />

11 ivniss baki-faSas brZanebiT gauqmda axalcixis yofili<br />

milicia da mis magivrad daarsebul iqna Turquli policia,<br />

romlis gankargulebaSi iyo erTi cxenosani da erTi fexosani<br />

aseuli. sapolicio razmebi ZiriTadad adgilobrivi mahmadianebiT<br />

iyo dakompleqtebuli [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri<br />

qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 287].<br />

15 ivniss axalcixeSi Sevida diviziis ufrosi, mxaris samxedro<br />

da samoqalaqo mmarTveli xaliT-faSa. misi qalaqSi Sesvla<br />

aRiniSna zar-zeimiT. imave dRes daiwyo axalcixis dacla. axalma<br />

administraciam samcxe-javaxeTis oficialur enad Turquli gamoacxada.<br />

amis SesabamisadAquCebsa da warmoeba-dawesebulebis<br />

yvela warwera gamoicvala. Turqul enaze gadavida saqmis warmoebac,<br />

ris gamoc adgilobriv qristianul mosaxleobas gau-<br />

Wirda samsaxuri [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II,<br />

Tb., 1997, gv. 289].<br />

1918 wlis (14) 27 ivlisidan axalcixe saolqo qalaqad<br />

gadakeTda. axalcixeSi baTumidan Cavida olqis muTaserifi (vicegubernatori)<br />

[S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb.,<br />

1997, gv.431].<br />

TurqTa parpaSi samxreT saqarTveloSi didxans ver<br />

gagrZelda. 1918 wlis 30 oqtombers inglisis kreiser `agamemonze~,<br />

mudrosis navsadgurSi (egeosis zRva) xeli moaweres<br />

zavs, romlis ZaliT osmaleTi inglisis mowyalebas miendo. mudrosis<br />

droebiTi zavis ZaliT TurqeTs ukan unda daexia 1914<br />

wlis sazRvrebSi. amasTan, inglisis jaris mosvlamde, maTi<br />

jaris erTi mesamedi unda darCeniliyo okupirebul olqebSi [S.<br />

lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 293].<br />

daubrundeboda Tu ara samcxe-javaxeTi Tavis istoriul patrons<br />

_ <strong>saqarTvelos</strong>, ra politikur gzas airCevdnen aq ingliselebi,<br />

kanonierad scnobdnen Tu ara baTumis xelSekrulebas,<br />

romelic scildeboda ara marto 1914 wlamde arsebul sazRvars,<br />

aramed brest-litovskis xelSekrulebiT dadgenil sazRvarsac,<br />

rogor urTierTobas daamyarebdnen isini <strong>saqarTvelos</strong>Tan da mis


mezoblebTan (TurqeTi, somxeTi, azerbaijani, ruseTi) da sxva. ai<br />

sakiTxebi, romlebic maSin aRelvebda yvelas.<br />

amasTan dakavSirebiT, moZraoba daiwyes mesxeTis moRalate<br />

begebmac. aTasnairad midgnen-modgnen da erTiani azris<br />

SesamuSaveblad 1918 wlis 3 noembers, vidre Zalaufleba jer<br />

kidev Turqebis xelT iyo, axalcixis cixeSi gamarTes kreba, romelsac<br />

TurqeTis mxridan daeswrnen xaliT-bei, baki-bei da jemal<br />

ximSiaSvili. krebaze begebs xaliT-faSisaTvis uTqvamT: Tqveni<br />

wasvlis Semdeg mxare Cven dagvitoveT da ingliselebTan Cven<br />

TviTon gavawyobT saqmeso. xaliT-faSa maSin uarze damdgara.<br />

radgan es mazrebi Cven qarTvelebma Cagvabares, isev qarTvelebs<br />

unda CavabaroTo. kamaTi gamwvavebula politikuri orientaciis<br />

sakiTxebzec. begebis yvelaze reaqciuli nawili moiTxovda Zveli<br />

mesxeTis teritoriaze axali saxelmwifo erTeulis Seqmnas da<br />

mis saqarTvelodan Camocilebas. meore, SedarebiT loialuri<br />

nawili Tvlida, rom aucilebeli ar iyo mesxeTis gamoyofa<br />

saqarTvelodan Tu igi masSi Sevidoda avtonomiuri uflebiT.<br />

begTa Soris TiTo-orola (mag., baxSi-beg maCabeli) iseTic aRmoCnda,<br />

romelic SesaZleblad Tvlida sruliad <strong>saqarTvelos</strong>Tan<br />

SeerTebas yovelgvari gamoyofisa da avtonomiis gareSe. sulswrafma<br />

begebma veRar moiTmines, 5 noembers axali mTavroba<br />

Seadgines da portfelebi erTmaneTSi gainawales. ministrprezidentis<br />

Tanamdeboba ergo mesxeTis begTa SeTqmulebis<br />

upirveles monawiles omar faiks (yifians), samxedro ministris<br />

portfeli miiRo server-beg jayelma, qoblianelma. miwaTmoqmedebis<br />

ministri gaxda zia-beg avaliSvili, xolo Sinagan saqmeTa da<br />

finansTa ministris Tanamdeboba, orive erTad miitaca avantiuristma<br />

lekma murxan musakievma. ar arsebuli saxelmwifos kabinetis<br />

Sesaxeb meore dRes ukve mTelma mesxeTma icoda. dawyebul<br />

moZraobaSi qalaqis TviTmmarTvelobam da piradad axalcixis<br />

Tavma zorianma, romelsac sakmaod gamaxvilebuli hqonda<br />

politikuri situaciis grZnoba, avantiurist begebTan<br />

TanamSromlobis axali Sesaferisi pozicia gamoimuSava: 8 noembers<br />

mowveul sxdomaze zorianma da misma jgufma begebs<br />

ganucxades, rom dawyebul brZolaSi dadgebodnen maT gverdiT<br />

da yvelafers gaakeTebdnen, imisaTvis, rom mesxeTi menSevikur<br />

mTavrobas aRar SeerTeboda [S. lomsaZe, mesxebi, axalcixuri<br />

qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 294].<br />

samcxe-javaxeTis mmarTvelobisaTvis, saomar moqmedebasTan<br />

dakavSirebiT, 1918 wlis 2 noembers Seiqmna da 1919 wlis 28<br />

maisamde iarseba Tbilisis guberniis axalcixe-axalqalaqis<br />

droebiTma sageneral-gubernatorom, romlis mTavarsardals


samxedro xelisuflebasTan erTad samoqalaqo xelisuflebac<br />

emorCileboda. mis mmarTvelobaSi Sedioda TiTo warmomadgeneli<br />

qalaqebis TviTmmarTvelobebidan da or-ori glexTa sabWodan,<br />

qalaqebis mcxovrebTagan da gaxiznulTa komitetidan. axalcixeaxalqalaqis<br />

mazrebis droebiTi general-gubernatori iyo jer<br />

generali mayaSvili, Semdeg generali kvinitaZe. am ukanasknelma<br />

1919 wlis 28 maiss Zalaufleba gadasca samoqalaqo-samazro<br />

mmarTvelobebs [scssa, f.1946, anaw.1, saq.17, furc.384.; scssa, f.1946,<br />

anaw.1, saq.22, furc.15,18,25,30].<br />

male cnobili gaxda, rom dekembris pirvel ricxvebSi<br />

<strong>saqarTvelos</strong> respublikis jari unda Sesuliyo axalcixeSi. zogi<br />

aqa-iq miimala, xolo zogma Tavis gadarCenisaTvis daiwyo sirbili.<br />

1 dekembers awyurSi Casuli murxan musakievi general mayaSvils<br />

begebisaTvis feodaluri privilegiebis SenarCunebas, patiebas<br />

da uSiSroebis garantias sTxovda. 2 dekembers man es<br />

moTxovnebi warudgina ukve nirwamxdar xmosanTa krebasac. 1918<br />

wlis 3 dekembers, diliT adre, server-beg qoblianeli da baRSibeg<br />

maCabeli axalcixidan aWarisaken gaiparnen [sjimxf, e.#111,<br />

furc.76].<br />

4 dekembers, dRis pirvel saaTze, axalcixeSi Sevida qar-<br />

Tuli jari general gelovanis meTaurobiT, samxedro musikis<br />

TanxlebiT. ase samarcxvinod damTavrda avantiuristi mesxi begebis<br />

pirveli SeTqmuleba, romelsac saTaveSi edga renegati,<br />

naqarTvelari, omar faiki neman-zade (yifiani) [S. lomsaZe,<br />

mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 295].<br />

ingliselTa Semosvlis Semdeg, miuxedavad imisa, rom<br />

TurqeTma ukan daixia da mesxeTi <strong>saqarTvelos</strong> jarma daikava,<br />

TurqeT-<strong>saqarTvelos</strong> sakiTxi kvlav gadauWreli rCeboda.<br />

revoluciis SiSiT enver-faSas politikis mimdevari samxedro<br />

pirebi veRar dabrundnen saxlebSi da darCnen amierkavkasiis<br />

musulmanebTan, rogorc Turqi emisrebi. aseTi emisrebis ricxvi<br />

gansakuTrebiT SesamCnevi iyo artaanis, qvablianis da focxovis<br />

raionebSi, romelTac mxars uWerdnen adgilobrivi begebi da<br />

aRalarebi. kavkasiaSi darCenil am samxedro jgufebs daxmarebas<br />

uwevdnen TurqeTis samxedro wreebi stambolidan, romelnic<br />

inglisis karnaxiT moqmedebdnen.<br />

1919 wlis dasawyisSi `amierkavkasiis osmaleTis~ Seqmnis<br />

lozungiT am jgufebma moqmedeba daiwyes. es axali e. w. `saxelmwifo,~<br />

rogorc idea Tavis gansaxierebas eZebda daaxloebiT<br />

Zveli samcxe-saaTabagos sazRvrebSi. mas saxelad unda rqmeoda<br />

`samxreT-dasavleT kavkasiis mTavroba~, romlis centri iqneboda<br />

qalaq yarsSi. misi teritoria unda Semdgariyo: yarsis, artaanis,


aTumis olqebisa da axalcixe-axalqalaqis mazrebisagan, e.i. im<br />

teritoriisagan, romelic mudrosis SeTanxmebis ZaliT unda<br />

daecalaT Turqebs da gadaecaT gamarjvebuli inglisisaTvis. [S.<br />

lomsaZe, mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997, gv. 297].<br />

am axali `samxreT-dasavleT kavkasiis mTavrobis~ Tavmjdomared<br />

daniSnul iqna axalcixe-axalqalaqis mazrebis droebiTi<br />

komisari, Turqebis emisari, server-beg aTabagi jayeli, qoblianeli.<br />

mas, rogorc Cans, azrad hqonda mTavrobis erovnul safuZvelze<br />

mowyoba. administracia Caabara ter-aruTinovs, vinme<br />

tomaSeviCi _ dediT qarTveli, dainiSna Sinagan saqmeTa ministrad<br />

da mTavrobis Tavmjdomaris amxanagad (is qarTvelebs mfarvelobda).<br />

finansebis mowesrigeba miendo marqarians; rukini<br />

dainiSna xarjTamkrefad; kortalovi _ sursaTis ministrad; mur-<br />

Taz-beg falavandiSvili _ iusticiis ministrad. mTavrobis<br />

aparats komisariati uwodes [sjimxf, e.#3428, furc.8.;].<br />

1919 wlis 12 Tebervals axalcixeSi server-begis jari<br />

Sevida. amis Sesaxeb gaz. `erToba~ iuwyeboda: `12 Tebervals<br />

server-begi qoblianskis meTaurobiT focxovis jarebi Sevidnen<br />

axalcixeSi. aRlums xelmZRvanelobda awyuris yofili ufrosi<br />

laTib-bei. jarebis Semosvlis dros datusaRebul iqnen yvela<br />

moxeleni da adgilobrivi miliciis wevrebi, romelTac ver moeswroT<br />

qalaqidan wasvla~ [gaz. `erToba~, #63, 1919w.].<br />

`samxreT-dasavleT kavkasiis mTavrobam~ gamoacxada mobilizacia<br />

da jaris organizeba miando polkovnik mironovs. Tumca<br />

jaris Sekreba ver moxerxda, radgan xalxi mxars ar uWerda maT.<br />

komisariatis marTva-gamgeobam 27 dRes gastana. generalma kvinitaZem<br />

erTi dakvriT daamxo `samxreT-dasavleT kavkasiis mTavroba~<br />

[sjimxf, e.#3428, furc.8.;]. generlebma kvinitaZem da arTmelaZem<br />

daikaves axalcixe, focxovi, axalqalaqi da artaani [Квинитадзе<br />

Г. Мои воспоминания в годы независимости Грузии 1918-1921,<br />

Paris, 1985. ст. 103-104]. artaanis aRebiT mesxeTSi weliwadnaxevriani<br />

samoqalaqo omi damTavrda.<br />

es simSvide didxans ar gagrZelebula. 1921 wlis Tebervlis<br />

Sua ricxvebSi, erTi mxriT, moskovis bolSevikuri da, meore<br />

mxriT, ankaris qemalisturi mTavrobebis saidumlo garigebis safuZvelze<br />

<strong>saqarTvelos</strong> erTsa da imave dros Semoesivnen bol-<br />

Sevikebica da qemalistebic. qemalistebma maSin istoriuli<br />

<strong>saqarTvelos</strong> samxreTi olqebi, maT Soris artaani daipyres,<br />

xolo bolSevikebma _ mTeli saqarTvelo. am veraguli SeTanxmebis<br />

gamJRavneba cota gvian 1921 w. 16 marts moskovis konferenciaze<br />

moxda, rac Semdeg imave moskovidan miRebuli diqtatis safuZvelze,<br />

amierkavkasiis federaciulma mTavrobam yarsis kon-


ferenciaze daadastura 1921 wlis 13 oqtombers [S. lomsaZe,<br />

mesxebi, axalcixuri qronikebi, II, Tb., 1997,; 305]. saqarTveloSi<br />

sabWoTa xelisuflebam administraciuli dayofis Zveli forma<br />

SeinarCuna. istoriuli samxreTi saqarTvelodan <strong>saqarTvelos</strong><br />

sazRvrebSi mxolod samcxe-javaxeTi anu axalcixis da axalqalaqis<br />

mazrebi darCa.<br />

rogorc zemoT aRiniSna, 1878 wlidan SemoerTebuli mesxeTi<br />

moicavda axalcixisa da axalqalaqis mazrebs, artaanis da<br />

olTisis okrugebs.<br />

axalcixis mazris teritoria mTlianad udrida 2658,4 kv.<br />

kilometrs. masSi Sedioda 3 sapolicio ubani: awyuris, qvablianis<br />

da uravelis, romelTa farTobi Sesabamisad iyo: 848,7; 980<br />

da 829,7 kv. kilometri.<br />

awyuris sapolicio ubani, Tavis mxriv, iyofoda: awyuris<br />

idumalas da kldis sasoflo sazogadoebad. awyuris s/s-Si<br />

Sedioda soflebi: agara, awyuri, dviri, dgvari, zikilia,<br />

qvabisxevi, kopaZe, moqcevi, sakvirike, sayuneTi, taZrisi, Tiseli,<br />

tyemlana, winubani, wrioxi (sul 15 sofeli).<br />

idumlis sasoflo sazogadoebaSi gaerTianebuli iyo 19<br />

sofeli: aspinZa, blorZa, idumala, indusa, yamza, kolTaxevi<br />

(kvalTaxevi), laSixevi, minaZe (davTarSi araa), orfola, oTa,<br />

zemo oSora, qvemo oSora, feriscixe, rusTavi, tamala, toba,<br />

wyalTbila, Wala, WeWereqi (WaWaraqi).<br />

kldis sasoflo sazogadoebaSi Sedioda 19 sofeli: ani,<br />

boga, giorgiwminda, Ziri (Zira), zeubani, klde, yuraTubani,<br />

miqelwminda, mugareTi, fersa, sviri, tatanisi, wira, wnisi, Wvinta,<br />

Coxta, Surdo, eliawminda. awyuris sapolicio ubnis adgilsamyofeli<br />

sof. awyuri iyo [Кавказский календарь, 1917. ст. 91;].<br />

awyuris sapolicio ubans aRmosavleTiT Tbilisis guberniis<br />

goris mazris borjomis sapolicio ubani esazRvreboda;<br />

samxreT-aRmosavleTiT _ axalqalaqis mazris baraleTis sapolicio<br />

ubani; samxreTiT _ axalcixis mazris uravelis sapolicio<br />

ubani; dasavleTiT _ axalcixis mazris udis sapolicio ubani;<br />

CrdiloeTiT _ quTaisis guberniis quTaisis mazris baRdadis<br />

sapolicio ubani da amave guberniis Sorapnis mazris belagoris<br />

sapolicio ubani, maTgan awyuris sapolicio ubani mesxeTis<br />

qediT gamoiyofoda.<br />

qvablianis sapolicio ubani adigenis, varxanis da udis<br />

sasoflo sazogadoebebad iyofoda. sapolicio ubnis ufrosis<br />

rezidencia sofel udeSi iyo.<br />

adigenis sasoflo sazogadoeba 27 sofels moicavda. eseni<br />

iyo: adigeni, afieTi, arZne, bolajuri, RaRvi, goderZi, gomaro,


RorTubani, gugunauri (es sofeli ,,gurjistanis vilaieTis did<br />

davTarSi" moxsenebuli ar aris), derceli, zanavi, zarzma, zedubani,<br />

kexovani, mlaSe, moxe, namniauri (`davTarSi~ aRricxuli<br />

araa), osieTi (osiZe), flate, sairme, didi smada, patara smada,<br />

utyusubani (,,davTarSi" sof. ZinZes erT-erT ubnadaa moxsenebuli<br />

da Semdgom, droTa ganmavlobaSi, damoukidebel soflad<br />

qceula), wre, cixisubani (,,davTarSi" araa aRniSnuli), WeWla da<br />

CorCani.<br />

varxanis sasoflo sazogadoebaSi Sedioda 20 sofeli: abas-<br />

Tumani, benara (`davTarSi~ aRniSnulia belnaraTi), varxani<br />

(`davTarSi~ moxsenebuli araa), qiqineTi, naqurdevi, farexa (parexi<br />

`davTris~ mixedviT, udis nahieSi moxsenebuli zemo farexaa),<br />

fxero, sabuzara (`davTriT~ sabudara), unwa, xarjami, xevaSeni,<br />

waxani, waxniswyaro, wyutajvari, Wixeli, CurCuto, Soya (`dav-<br />

Tris~ mixedvi _ alTunyalas rabaTi), Solaveri, zemo enTeli da<br />

qvemo enTeli.<br />

udis sasoflo sazogadoeba Sedgeboda 17 soflisagan: amxeri<br />

(`davTris~ moxedviT avxeri), arali, gorguli, RorZe,<br />

zazalo, ijareTi, yarTubani, kaxareTi, lelovani, mareli (`dav-<br />

Tris~ Sedgenisas ori, zemo da qvemo mareli arsebobda), orjoSani<br />

(`davTarSi~ qvemo da zemo orjoSania moxsenebuli), samyre,<br />

ude, xona, xuro, warbasTubani, wyise [Кавказский календарь,<br />

1917].<br />

qvablianis sapolicio ubans aRmosavleTiT axalcixis mazris<br />

awyuris da uravelis sapolicio ubnebi esazRvreboda,<br />

samxreTiT _ yarsis olqis artaanis okrugis focxovis sapolicio<br />

ubani; dasavleTiT _ quTaisis guberniis baTumis okrugis<br />

zemo aWaris sapolicio ubani; CrdiloeTiT ki _ quTaisis mazris<br />

baRdadis da ozurgeTis mazris Coxatauris sapolicio ubnebi.<br />

uravelis sapolicio ubnis centri qalaq axalcixeSi iyo.<br />

sapolicio ubani vales, lepisis da uravelis sasoflo sazogadoebebad<br />

iyofoda.<br />

vales sasoflo sazogadoebaSi gaerTianebuli iyo 14<br />

sofeli: abi, arjana, aryiscixe, vale, jayismani (Zvelad jayisubani),<br />

nioxrebi (naoxrebi `davTarSi~ qvemo da zemo nioxrebia),<br />

orali, didi pamaji, patara pamaji, saZeli, sxvilisi (suflisi s.<br />

jiqias azriT, armenizebuli formaa), xaki, winubani, Warali<br />

(`davTarSi~ didi da patara).<br />

lepisis sasoflo sazogadoeba 28 soflisagan Sedgeboda:<br />

didi agara, awyvita, alanZia, artaxi, axCia, bezirxana (,,davTarSi”<br />

araa moxsenebuli), bnela, buzmareTi (,,davTarSi~ sami sofelia:<br />

zemo, qvemo da Sua), vani, varneTi, gaveTi (`davTarSi” araa aR-


niSnuli), giorgiwminda, dadeSi, daneTi, zeda Tmogvi, qarzameTi,<br />

kurbala-oRli (es sofeli 1930 wels gamocemul saq. ssr administraciul-teritoriul<br />

dayofaSi aRar moixseneba), lepisi, niala,<br />

(`davTarSi~ _ qvemo da zemo), oskoria, fanaqeTi, rokeTi,<br />

Tmogvi, TolerTa, toloSi, Colda (`davTriT~ _ ColeTi), SaloSeTi<br />

(`davTarSi~ _ saloSeTi).<br />

uravelis sasoflo sazogadoeba moicavda 29 sofels:<br />

patara agara, andriawminda, arjuli, axlaSeni, didi varneTi,<br />

giorgiwminda, RobieTi (`davTarSi~ araa damowmebuli), Rreli,<br />

Rrma, engikoi (Turqizebuli forma axalsoflisa, s. jiqias azriT<br />

engikoi anu qarTulad axalsofeli Zvel qarTul wyaroebSi<br />

moxsenebuli axtila, axdilaa), zrzveli, kantieTi, kisaTibi,<br />

musxi, odunda, onRora, orcefi, oxera, saxudabeli, triboni,<br />

TxalaTubani (araa aRniSnuli arc `davTarSi~, arc saq. ssr administraciul-teritoriul<br />

dayofaSi), uraveli, xaveTi, xriani<br />

(`davTris~ dros ukacrielia, rogorc Cans, droTa ganmavlobaSi<br />

aRdgenila), wyorZa, WobareTi, enTeli, erkota.<br />

uravelis sapolicio ubans aRmosavleTiT axalqalaqis mazris<br />

baraleTisa da bogdanovkas sapolicio ubnebi esazRvreboda;<br />

samxreTiT _ yarsis olqis artaanis okrugis Cildiris sapolicio<br />

ubani; dasavleTiT _ yarsis olqis artaanis okrugis<br />

focxovis sapolicio ubnis nawili da axalcixis mazris qvablianis<br />

sapolicio ubani; CrdiloeTiT _ axalcixis mazris awyuris<br />

sapolicio ubani.<br />

sul axalcixis mazraSi iyo 188 sofeli. 1917 wlis monacemebiT.<br />

mTlianobaSi axalcixis mazras aRmosavleTidan esazRvreboda<br />

Tbilisis guberniis goris da axalqalaqis mazrebi;<br />

samxreTiT _ yarsis olqis artaanis okrugi; dasavleTiT _ qu-<br />

Taisis guberniis baTumis okrugi; CrdiloeTiT _ quTaisis guberniis<br />

quTaisis mazra.<br />

rogorc CamoTvlili soflebis saxelebidan Cans, axalcixis<br />

mazris toponimia `gurjistanis vilaieTis didi davTris~<br />

Sedgenis Semdeg ar Secvlila. soflebis qarTuli saxelebi<br />

sicocxlis unarianebi aRmoCndnen.<br />

axalqalaqis mazra axalcixis mazraze didi iyo. misi far-<br />

Tobi 2743 kv. kilometrs udrida. axalqalaqis mazra ori<br />

sapolicio ubnisagan Sedgeboda. baraleTis sapolicio ubnis<br />

farTobi 1020 kv. kilometri iyo, bogdanovkisa ki _ 1723 kv. km.<br />

baraleTis sapolicio ubani aragvas, baraleTis, varevanis,<br />

diliskas, kulikamis da xerTvisis sasoflo sazogadoebebisagan<br />

Sedgeboda.


aragvas sasoflo sazogadoebaSi iyo 10 sofeli: aragva,<br />

balxo (`davTarSi~ araa aRniSnuli), buRaSeni (`davTarSi~ araa),<br />

gomi, zaqi ( zaki; zegani), koTelia, didi samsari, patara samsari,<br />

trkna (`davTriT~ da qarTuliT _ dirknali), xando.<br />

baraleTis sasoflo sazogadoebaSi gaerTianebuli iyo 11<br />

sofeli: agana, alaTubani, balanTa (`davTris~ Sedgenis dros<br />

gaukacrielebulia), baraleTi, beJano (`davTriT~ da qarTuli<br />

Sesatyvisi boJano), ixtila (qarTuli formaa _ Rrtila; `dav-<br />

TarSic~ Rrtilaa aRniSnuli. ixtila Turqizebuli da armenizirebuli<br />

formaa), kaCio (`davTriT~ da qarTulad kaWio),<br />

merenia, sirqva (`davTriT~ da qarTulad sirgvi), xumrisi (s.<br />

jiqia `davTarSi~ aRniSnavs, rom xumrisi amJamad gaukacrielebuliao),<br />

Wixarula (`davTarSi~ aris Wareli, rac swori araa.).<br />

varevanis sasoflo sazogadoeba moicavda 10 sofels:<br />

azavreTi, alastani (`davTarSi~ _ ori sofelia qvemo da zemo<br />

alastani), burnaSeTi, vargavi, (`davTris~ dros gaukacrielebulia),<br />

varevani, godolari (`davTarSi~araa), gokia (`kavkazski<br />

kalendar~-Si mocemulia kokia, rac armenizebuli forma unda<br />

iyos), lomaturcxi, modega (`davTarSi~ modegani; `davTris~ dros<br />

mosaxleoba ar aris), turcxi.<br />

diliskas sasoflo sazogadoebaSi Semavali soflebi iyo:<br />

afnia, bavra, gogaSeni, gumurdu (armenizebuli formaa; qarTulad<br />

_ kumurdo), diliska (`davTriT~ da qarTulad _ dilicka),<br />

prtena, didi xospia (patara xospias sabWoTa xelisuflebis<br />

damyarebis Semdeg daerqva martuani), Candura (qarTuli<br />

geografiuli saxelis _ CamZvralas armenizebuli formaa). sul 9<br />

sofeli.<br />

kulikamis sasoflo sazogadoebaSi Sedioda 10 sofeli:<br />

abuli, buzaveti, kartikami, korxi, kulikami, majadia (qarTuli<br />

maWatias armenizebuli da Turqizebuli formaa. `davTarSi~ didi<br />

da patara maWatiaa moxseniebuli), olaverdi, orja, (`davTarSi~<br />

orjua), ToTxami, xulgumo.<br />

xerTvisis sasoflo sazogadoebas 15 sofeli ekuTvnoda:<br />

aljua, anakeTi, vartakani (`davTarSi~ araa), gelsunda, kvarSa,<br />

qilda, margastani (`davTarSi~ araa), miraSxani, naqalaqevi, saro,<br />

Toki, xerTvisi, xizabavra, CunCxeli (CunCxa _ Tanamedrove qar-<br />

TuliT), Sadrevani.<br />

baraleTis sapolicio ubans aRmosavleTiT esazRvreboda<br />

Tbilisis guberniis borCalos mazris TrialeTis sapolicio<br />

ubani da axalqalaqis mazris bogdanovkis sapolicio ubani; es<br />

ukanaskneli samxreTidanac esazRvreboda; dasavleTiT _ axalcixis<br />

mazris uravelis sapolicio ubani; CrdiloeTiT _ axal-


cixis mazris awyuris da goris mazris borjomis sapolicio ubnebi.<br />

baraleTis sapolicio ubnis ufrosis rezidencia sof.<br />

baraleTSi iyo.<br />

bogdanovkis sapolicio ubanSi gaerTianebuli iyo Semdegi<br />

sasoflo sazogadoebebi: vaCianis, ganZis, goreloes, karwaxis,<br />

konduris, saTxis, spaskoes da eStias.<br />

vaCianis sasoflo sazogadoebas 5 sofeli ekuTvnoda:<br />

vaCiani, kulalisi (es SeiZleba `davTarSi~ aRniSnuli kululeTia),<br />

murjaxeTi (`davTris~ dros sami murjaxeTi iyo: didi,<br />

Sua da patara), okami, sulda.<br />

ganZis sasoflo sazogadoebaSi sul 3 sofeli Sedioda:<br />

ganZa (`davTris~ mixedviT ganZani), foka, saRamo.<br />

goreloes sasoflo sazogadoeba ki mxolod sofel goreloes<br />

warmoadgenda.<br />

karwaxis sasoflo sazogadoebaSi 9 sofeli iyo gaerTianebuli:<br />

azmana, RarTa, davnia (`davTarSi~ naxsenebi araa),<br />

dankali, karwaxi (`davTris~ dros oria _ didi da patara karwaxi),<br />

qarcebi, mrakvali, xaveTi, erinja.<br />

konduris sasoflo sazogadoebas 7 sofeli Seadgenda: jigraSeni,<br />

dlivi, didi kondura, patara kondura (`davTarSi~ kondura<br />

aRniSnuli araa), kuridadeSi (`davTarSi~ _ dadeSi; s. jiqia<br />

wers: `dadeSi xuTversian da sxva rusul rukebze sof. kondurebsa<br />

da suldas Sua kuridadeSadaa aRniSnuli, adgilzec<br />

gamigonia `kuridadeSi~. rodis daerTo am dadeS saxelwodebas es<br />

kuri elementi, jerjerobiT cnobili ar aris. SesaZlebelia, es<br />

arabuli `sofeli~ sityvis raRacnairi refleqsi iyos), mamwvara,<br />

patara xanjali (`davTarSi~ didi da patara xanCali aRricxuli<br />

ar aris; SesaZlebelia mosaxleoba aq SemdegSi gaCnda da<br />

soflebma saxeli tba xanCalisagan \xanjali\ miiRes).<br />

saTxis sasoflo sazogadoebis soflebia: didi araqali,<br />

patara araqali (`davTris~ dros es soflebi ukve dacarielebulia;<br />

Semdeg, XIX s-is 30-ian wlebSi am nasoflarebSi arzrumidan<br />

gadmosaxlebuli somxebi dasaxldnen), orojua (orjalar _<br />

Turqizebuli formaa, rac imiTaa gamowveuli, rom axalqalaqis<br />

livas akSehiris nahieSi qvemo da zemo orja soflebi iyo, romelTac<br />

Semdeg orjalari ewodaT, lar-mravlobiTis mawarmoebeli<br />

sufiqsis darTviT), patkana (`davTarSi~ _ patkanani),<br />

saTxa (`davTarSi~ aRnusxuli araa), didi xanjali, xojabeki (s.<br />

jiqia `davTarSi~ xojabeks da bogdanovkas erTsa da imave<br />

sofels uwodebs. 1906 da 1917 wlis `kavkasiis kalendris~ monacemebiT<br />

ki eseni sxvadasxva soflebia. miT umetes, rom xojabekis


mosaxleobas 749 somexi Seadgens da bogdanovkisas ki _ 389 rusi<br />

da 9 somexi). sul 7 sofeli.<br />

spaskoes sasoflo sazogadoeba 8 sofels moicavda: bogdanovka,<br />

vladimirovka, efremovka, orlovka, rodionovka, spaskoe,<br />

tambovka, troickoe. es e.w. duxoborie iyo. am soflebSi cxovrobdnen<br />

ZiriTadad 1841_45 wlebSi gadmosaxlebuli duxoborebi.<br />

eStias sasoflo sazogadoebaSi 6 sofeli Sedioda: yaurma,<br />

TaxCa (`davTarSi~ aRniSnuli araa), Toria (1847 wels ukacrielia;<br />

1887 wels ki ukve 45-komliania; `davTrisas~ _ 12 komliania),<br />

ujmana, xorenia (Zvelad mas jvarina erqva. `davTarSi~ mocemulia<br />

arasworad da ikiTxeba xoreniad, rac XIX s-is 30-ian wlebSi<br />

gadmosaxlebuli somxebisaTvis ufro misaRebi forma iyo), eStio.<br />

bogdanovkis sapolicio ubans aRmosavleTiT esazRvreboda<br />

Tbilisis guberniis borCalos mazris aleqsandergilfis (TrialeTis)<br />

sapolicio ubani; samxreTiT _ erevnis guberniis<br />

aleqsandropolis mazra da yarsis olqis yarsis okrugis<br />

aRbabis sapolicio ubani; dasavleTiT _ yarsis olqis artaanis<br />

okrugis Cildiris (Crdili) sapolicio ubani da axalcixis mazris<br />

uravelis sapolicio ubani; CrdiloeTiT _ axalqalaqis mazris<br />

baraleTis sapolicio ubani. sul axalqalaqis mazraSi 111<br />

sofeli iyo.<br />

rogorc axalcixis mazraSi, ise aqac toponimia ZiriTadad<br />

qarTulia. Tu Cven mxedvelobaSi miviRebT im istoriulpolitikur<br />

Zvrebs, romlebic samcxe-saaTabagom ganicada gansakuTrebiT<br />

osmalTa Semosevis droidan, rasac Semdgom somexTa<br />

didi gadmosaxleba mohyva XIX s-is 30-iani wlebidan, gasagebi<br />

gaxdeba Tu rogori sirTuleebiT moaRwia Cvenamde qarTuli<br />

soflebis qarTulma saxelebma. aRsaniSnavia, rom samcxesaaTabagoSi<br />

osmalTa gabatonebis Semdeg bevri qarTuli<br />

geografiuli saxeli iTargmna Turqulad, xolo umravlesoba am<br />

saxelebisa gaTurqebul iqna fonetikurad, amas daemata Semdgom<br />

am saxelebis armenizeba. magram miuxedavad amisa, umravlesoba<br />

saxelebisa mainc qarTuli darCa.<br />

aRniSnuli periodis administraciul danawilebas Tu SevudarebT<br />

`gurjistanis vilaieTis didi davTris~ periods, davinaxavT,<br />

rom ruseTis mmarTvelobis periodSi moxda wvrili administraciuli<br />

erTeulebis gamsxvileba. es albaT imiT iyo gamowveuli,<br />

rom muhajirobis Sedegad samxreT saqarTveloSi<br />

mosaxleoba Semcirebuli iyo da osmaluri nebismieri teritoriuli<br />

erTeuli ruseTis yvelaze ufro mcire mazrasac ki ver<br />

Seedreboda mosaxleobis raodenobiTa da sididiT.


samxreT saqarTveloSi anu samcxe-saaTabagoSi vaxuStis<br />

mixedviT Semdegi mcire da didi qalaqebi iyo: awyuri _ `qalaqi<br />

da cixe didSeni~, axalcixe, gokia _ `mcire qalaqi~, `baraleTi<br />

mcire qalaqi~, axalqalaqi, `mcire qalaqi kola~, `olTisi qalaqi<br />

kargi da keTili haerovani~ da sxv. [qarTlis cxovreba, IV, s.<br />

yauxCiSvilis red., Tb., 1973].<br />

aRniSnuli periodisaTvis yvelaze umniSvnelovanesi qalaqi<br />

axalcixe iyo. 1828 wels axalcixis alyasTan gadaRebuli gegmis<br />

mixedviT S. mesxia kargad adgens axalcixis ier-saxes.<br />

gegmis mixedviT q. axalcixe gaSenebulia md. focxovis marjvena,<br />

wylisken daqanebul gorakebze. axalcixe gegmis Semdgenels<br />

sam nawilad aqvs dayofili: 1. citadeli, 2. cixe da 3.<br />

qalaqi.<br />

citadeli md. focxovis erTi totis marjvena, yvelaze<br />

maRal napirzea gaSenebuli. mas sakuTari kedlebi aqvs. citadelis<br />

qvemoT, aseve SedarebiT maRal gorakzea moTavsebuli cixe.<br />

cixis teritoria gacilebiT didia, vidre citadelisa da Tavisi<br />

kedliT, romelic mdinaris napiramde Cadis, citadels erT<br />

saerTo, kedlebiT SemosazRvrul teritoriaSi aqcevs. ase rom,<br />

cixe Tavisi kedlebiTaa warmodgenili. amas garda, citadelsa da<br />

cixes kidev mesame kedeli, koSkebiT gamagrebuli, icavs. es mesame<br />

kedeli gasdevs mTis kalTebs da uvlis irgvliv cixis nagebobebs.<br />

es faqtiurad mesame kedelia, romliTac cixe-simagre<br />

daculi iyo qalaqis mxridan. axalcixis mSeneblebs es mesame<br />

kedelic sakmarisad ar miuCneviaT, qalaqi da cixe-simagre kidev<br />

meoTxe kedliTac gaumagrebiaT.<br />

citadels da cixes mdinarisaken gasasvleli ar aqvs. aqedan<br />

igi savsebiT miuvali Cans. samagierod, cixe-simagre CrdiloeTiT<br />

erTaderTi kariT uerTdeba qalaqs. es kari gakeTebulia qalaqis<br />

TiTqmis Sua adgilze.<br />

axalcixis qalaqi gadaSlilia ferdobis SedarebiT vake da<br />

daqanebul kalTebze, cixe-simagris win, mis marjvniv da marcxniv,<br />

naxevarwris msgavsad, CrdiloeTiT, Crdilo-dasavleTiTa da<br />

Crdilo-aRmosavleTiT. qalaqi, cixisagan damoukideblad, er-<br />

TaderTi xidiT md. focxovze dakavSirebulia mis marcxena<br />

napirTan da aqedan Semomaval gzebTan. md. focxovis marcxena<br />

napirze, axalcixis pirdapir, mosaxleoba ar Cans [S. mesxia,<br />

saistorio Ziebani, III, Tb., 1986. gv. 311-312].<br />

gegmiT marjvena napiri sinamdvileSi, mdinaresTan mimarTebiT,<br />

marcxenaa da marcxena _ marjvena.


ase, rom md. focxovis marjvena napiri, romelic 1828 wlisaTvis<br />

dausaxlebeli iyo, 1829 wels arzrumidan gadmosaxlebulma<br />

somxebma daikaves.<br />

1889 wlisaTvis ki, rogorc axalcixis saqalaqo skolis maswavlebeli<br />

v. ivanovi aRwers, axalcixe ukve or nawilad iyofa.<br />

Zveli – Zveli axalcixe, romelic rusebis dapyrobamde iyo da<br />

axali – gvian dasaxlebuli anu md. focxovis marjvena napiri.<br />

axalcixe iyofoda Semdeg ubnebad: rabaTi _ ebraelTa ubani<br />

(kvartali), ori muSaTa ubani, baxCa-sarai, zemo da qvemo marda,<br />

veri-blani da axali nawili.<br />

`mTlianad qalaqSi 3250 Senoba-nageboba iyo, maTgan 2515<br />

sacxovrebeli. saxlebi ZiriTadad qviT iyo naSeni. Zveli Senobebis<br />

(rac umravlesoba iyo) gansakuTrebuli niSani iyo quCis<br />

mxares fanjrebis ar arseboba. fanjrebi ZiriTadad ezos mxares<br />

iyo. umetesoba saxlebisa erTsarTuliani da baniani iyo<br />

[СМОМПК, VII, Тфл., 1889. ст. 164-165].<br />

gansxvaveba qalaqis Zvelsa da axal nawils Soris didi iyo.<br />

Zvel nawilSi mosaxleoba yovelgvari gegmis gareSe saxldeboda,<br />

rac iwvevda did uwesrigobas. quCebi usufTao da mouvleli iyo.<br />

gansakuTrebiT autaneli mdgomareoba iqmneboda wvimebis dros,<br />

roca quCebSi saSineli talaxi Cndeboda. qalaqis Zvel nawilSi<br />

Raribi xalxi cxovrobda, romelTa ricxvs ZiriTadad qarTveli<br />

marTlmadideblebi da kaTolikeebi, ebraelebi da mcired, somexigrigorianelebi<br />

Seadgendnen [СМОМПК, VII, Тфл., 1889. ст.164. Загурский<br />

Л. Краткий очерк о поездке в Ахалихский уезд в 1872 году, ИКО-<br />

ИРГО, т.II, Тфл., 1894. cт. 54].<br />

qalaqis axal nawilSi erzerumidan gadmosaxlebuli somxebi<br />

cxovrobdnen. maT xelSi iyo axalcixis vaWroba da sakmaod<br />

SeZlebulebic iyvnen. es ki TavisTavad axali nawilis ierzec<br />

metyvelebda. quCebi swori da movlili iyo, Senobebi lamazi, garemo<br />

amwvanebuli, rac mTlianobaSi qalaqis am nawils patara,<br />

magram lamazi qalaqis saxes aZlevda. aq mosaxle somxebma axalcixisaTvis<br />

saxelis gadarqmeva da misTvis nor-erzerumis<br />

darqmeva moindomes, rac Cvenda sabednierod ver ganaxorcieles<br />

[СМОМПК, VII, Тфл., 1889. ст.166].<br />

mTlianad qalaqSi 20 quCa iyo. maT Soris ZiriTadi iyo milionis<br />

quCa. axalcixeSi 12 eklesia iyo: 2 marTlmadidebluri, 4<br />

somxur-grigorianuli, 2 romis kaTolikuri da 4 somxurkaTolikuri.<br />

aseve 2 sinagoga [СМОМПК, VII, Тфл., 1889. ст.167].<br />

mniSvnelovani dasaxlebuli punqtebi iyo aseve: axalqalaqi,<br />

awyuri, xerTvisi. ruseTis mier dapyrobis Semdeg am


qalaqebis mosaxleoba Zalian Semcirda, ekonomikurad daqveiTda<br />

da Zveli mniSvneloba dakarga.<br />

saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg,<br />

samcxe-javaxeTi 6463,7 kv,km Seadgens da eqvs administraciul<br />

raionadaa dayofili. es raionebia: borjomis, axalcixis, adigenis,<br />

aspinZis, axalqalaqisa da ninowmindis (adrindeli bogdanovka).<br />

eka abaSiSvili

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!