12.05.2015 Views

saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani #4 (41)

saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani #4 (41)

saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani #4 (41)

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa<br />

da kinos saxelmwifo universiteti<br />

Georgian Shota Rustaveli Theatre and Film<br />

State University<br />

<strong>saxelovnebo</strong> <strong>mecnierebaTa</strong> <strong>Ziebani</strong><br />

<strong>#4</strong> (<strong>41</strong>), 2009<br />

ART SCIENCE STUDIES<br />

<strong>#4</strong> (<strong>41</strong>), 2009<br />

gamomcemloba `kentavri~<br />

Tbilisi _ 2009<br />

1


UDC(uak) 7(051.2)<br />

s-364<br />

saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo<br />

universiteti<br />

<strong>saxelovnebo</strong> <strong>mecnierebaTa</strong> <strong>Ziebani</strong> <strong>#4</strong> (<strong>41</strong>), 2009<br />

saredaqcio sabWo<br />

levan xeTaguri<br />

iuri mRebriSvili<br />

anano samsonaZe<br />

literaturuli<br />

redaqtori<br />

mariam iaSvili<br />

krebulisaTvis mowodebuli masala<br />

uzrunvelyofili unda iyos<br />

Sesabamisi samecniero aparatiT. Tan<br />

unda axldes monacemebi avtoris<br />

samecniero kvalifikaciis Sesaxeb<br />

qarTul da inglisur enebze,<br />

agreTve naSromis inglisurenovani<br />

reziume.<br />

winamdebare krebuli srulad efuZneba<br />

2009 wlis 15-16 ivniss<br />

saqarTvelos SoTa rusTavelis Teastrisa<br />

da kinos saxelmwifo<br />

universitetSi Catarebul<br />

magistrantTa da doqtorantTa<br />

pirvel samecniero konferenciis masalebs<br />

garekanis dizaini<br />

levan dadiani<br />

dakabadoneba<br />

ekaterine<br />

oqropiriZe<br />

koreqtura<br />

manana goSaZe<br />

gamomcemlobis<br />

xelmZRvaneli<br />

maka vasaZe<br />

krebulis stamburi gamocema<br />

egzavneba sxvadasxva saerTaSoriso<br />

kvleviT centrebs.<br />

naSromebi mogvawodeT da<br />

cnobebisaTvis mogvmarTeT:<br />

0102, Tbilisi, daviT aRmaSeneblis<br />

gamziri <strong>#4</strong>0, SoTa rusTavelis<br />

Teatrisa da kinos universiteti,<br />

II korpusi.<br />

tel/faqsi: +995 (32) 936 408<br />

mob: +995 (95) 305 060<br />

+995 (55) 218 292<br />

E-mail: kentavri@tafu.edu.ge<br />

Web: www.tafu.edu.ge<br />

2 3


Sinaarsi<br />

Sesavali ...................................................................................................................9<br />

Teatrmcodneoba<br />

irakli gogia<br />

ritmis swavlebis mniSvneloba msaxiobis<br />

aRzrdis procesSi .......................................................................................................15<br />

mixeil mestviriSvili<br />

Teatri kiber-samyaroSi .............................................................................................23<br />

laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II<br />

naxevris dasawyisSi ............................................................................................38<br />

Tamar cagareli<br />

Sua saukuneebis evropuli da qarTuli saeklesio<br />

saxilveli .................................................................................................................62<br />

kinomcodneoba<br />

olRa eliaSvili<br />

gangsteruli kino .............................................................................................77<br />

sofio wulaia<br />

kinofantastikis evoluciis procesi ................................................................83<br />

rusudan papunaSvili<br />

qalis reprezentacia frankistuli espaneTis periodis<br />

kinematografSi ...........................................................................................................89<br />

kulturis menejmenti<br />

kulturis politika<br />

elene babakiSvili<br />

sponsorobis roli kulturuli organizaciis politikaSi............ 102<br />

ia gabunia<br />

sareklamo politika da reklamis arsi ......................................................112<br />

sofio komlaZe<br />

sagamomcemlo bazris kvlevis zogierTi sakiTxi .........................................119<br />

natalia murjikneli<br />

stresi organizaciaSi da misi marTvis strategiebi ................................127<br />

caca jorjiaSvili<br />

PR -is (sazogadoebasTan urTierTobis) roli kulturuli<br />

4 5


turizmis ganviTarebaSi ...........................................................................................137<br />

Tamar firosmanaSvili<br />

art-bazari saqarTvelos galereebSi .....................................................................146<br />

nino yuraSvili<br />

reklamis efeqtianobis kvleva .................................................................................154<br />

lika yufaraZe<br />

PR-rekomendaciebi kinofestival `sesilisTvis~ ...........................................162<br />

nino SarmiaSvili<br />

mayureblis problema akademiur TeatrebSi ........................................................173<br />

mariam WumburiZe<br />

menejmentis zogierTi problemaKTanamedrove xelovnebaSi ...........................181<br />

nino xuciSvili<br />

internet teqnologiebi marketingSi ..............................................................................193<br />

nino azmaifaraSvili<br />

menejmentis roliMkulturis globalizaciis procesebSi .....................200<br />

tradiciuli xelovneba<br />

aleko gelaSvili<br />

samejliso cekvebis mesveurebi saqarTveloSi ...........................................217<br />

eka geliaSvili<br />

`sarTulebiani~ ferxulebis simbolika ..........................................................228<br />

Tamar munjiSvili<br />

qoreografiaSi sabavSvo repertuaris sakiTxisaTvis .....................................242<br />

saSemsruleblo xelovneba<br />

Tamar firosmanaSvili<br />

qoreografiis roli TeatrSi 251<br />

musikismcodneoba<br />

Tamar miqaZe<br />

jazisa da klasikis urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis .............................261<br />

maia sigua<br />

antikuri tragedia XX saukunis musikalur-scenur<br />

nawarmoebebSi _ Janris interpretaciis sakiTxebi ......................................271<br />

qeTevan WitaZe<br />

axali Janruli modelebis Zieba XX saukunis musikaSi ...............285<br />

eka WabaSvili<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika ...............................................298<br />

CONTENTS<br />

THEATRE STUDIES<br />

IRAKLI GOGIA<br />

Shota Rustaveli Theatre And Film University’s<br />

Faculty Of Arts And Social Sciences .....................................................................325<br />

MIKHEIL MESTVIRISHVILI<br />

Theatre In Cyber-Universe..................................................................................... 325<br />

LASHA CHKHARTISHVILI<br />

New Interpretation Of Shakespeare In The Second Half Of The<br />

XX Century .................................................................................................... 326<br />

TAMAR TSAGARELI<br />

Church Show In Medieval Europe And In Georgia .............................................327<br />

FILM STUDIES<br />

OLGA ELIASHVILI<br />

The Gangster Film ..................................................................................................328<br />

RUSUDAN PAPUNASHVILI<br />

Representation Of Women In The Spanish Film Of The Franco Period .............329<br />

CULTURE MANAGEMENT<br />

CULTURAL POLICY<br />

ELENE BABAKISHVILI<br />

The Role Of Sponsorship In The Policy Of Cultural Organization ....................330<br />

IA GABUNIA<br />

The Advertising Policy And Main Point Of The Advertisement .....................331<br />

SOFIO KOMLADZE<br />

“Several Issues On Publishing Market Research” ..............................................332<br />

NATALIA MURJIKNELI<br />

Stress In Organization And Strategies Of Its Management........................... 334<br />

TSATSA JORJIASHVILI<br />

Pr (Public Relations) Role In Cultural Tourism Development ............................335<br />

TAMAR PIROSMANASHVILI<br />

Art Market In Georgian Galleries..................................................................... 337<br />

NINO KURASHVILI<br />

Research Of The Effectiveness Of Advertisment ................................................338<br />

LIKA KUPARADZE<br />

Pr- Recommendations For Cinema Festival ,,Sesily”.................................... 339<br />

6 7


NINO SHARMIASHVILI<br />

Audience At Tendance Problem In Academic Theatres............................... 340<br />

MARIAM TSCHUMBURIDZE<br />

Several Problems Of Management In Modern Art ............................................3<strong>41</strong><br />

NINO KHUTSISHVILI<br />

Internet-Technologies In Marketing ..................................................................343<br />

NINO AZMAIPARASHVILI<br />

The Management Of Cultural Globalization .....................................................344<br />

TRADITIONAL ARTS<br />

ALEKO GELASHVILI<br />

Entrepreneurs Of Ball Dances In Georgia .............................................................346<br />

EKA GELIASHVILI<br />

Symbolism Of “Multi Story” Perkhuli Dance .......................................................347<br />

TAMAR MUNJISHVILI<br />

On Children’s Programs In Choreography ..........................................................348<br />

TAMAR PIROSMANASHVILI<br />

Importance Of Choreography In Theatre ..............................................................349<br />

MUSIC STUDIES<br />

TAMAR MIKADZE<br />

Issues Of Interrelationship<br />

Between Jazz And Classical Music ........................................................................350<br />

KETEVAN CHITADZE<br />

Search For New Genre Models In The 20th Century Music .............................351<br />

EKA TCHABASHVILI<br />

Atomic-Nuclear Composition Technique ......................................................352<br />

Sesavali<br />

periodulad reformebi ganaTlebis sistemaSi mimdinareobs<br />

sxvadasxva qveyanaSi da iSviaTia procesi, rodesac igi moicavs<br />

qveynebs, regionebs erTdroulad.<br />

msgavsi situacia gvaqvs boloniis procesTan, rodesac evro<br />

kavSirma wamoiwyo ganaTlebis sistemebis harmonizaciis procesi<br />

_ reforma, romelic gacda evro kavSiris iuridiul sazRvrebs<br />

da moicva ara mxolod evro kavSiris 27 wevri qveyana, aramed<br />

gacilebiT ufro meti da didi geografiuli areali, imisaTvis,<br />

rom sxvadasxva qveyanaSi gacemuli di plomebi, sxvadasxva<br />

qveynebSi momuSave profesor-maswavleblebi da studentebi<br />

erTmaneTTan erTi saerTo princi pebiT yofliyvnen<br />

dakavSirebuli da qonodaT ara mxolod ufleba mobilurobaze,<br />

aramed misi realizaciis finansuri saSualebebic.<br />

saqarTvelo am reformebs 2004 wlidan SeuerTda da Cvenma<br />

universitetmac araerTi nabiji gadadga imisaTvis, rom<br />

miaxloeboda evropul saganmanaTleblo sivrces.<br />

swored am mizniT dainerga Cvens universitetSi swavlebis<br />

meore _ samagistro da mesame _ sadoqtoro safexurebi,<br />

Seicvala swavlebis principebi da dainerga axali formebi,<br />

maT Soris samecniero midgomebi akademiuri da samecniero<br />

moRvaweobis daaxloebisaTvis7<br />

swored am amocanebis gadawyvetilebaTa fonze Cvens<br />

universitetSi pirvelad daiwyo funqcionireba 2008 wels<br />

samagistro da sadoqtoro programebma, rogorc <strong>saxelovnebo</strong><br />

mecnierbaTa, aseve _ saSemsruleblo specialobebis<br />

mimarTulebebiT7 Seiqmna axali saswavlo badeebi da gegmebi<br />

meore da mesame saswavlo safexurebisaTvis, didi yuradReba<br />

daeTmo studentTa samecniero unar-Cvevebis Camoyalibebas da<br />

Semdgom ganviTarebas, gansakuTrebiT, _ <strong>saxelovnebo</strong> <strong>mecnierebaTa</strong><br />

da saSemsruleblo xelovnebis farglebSi.<br />

8 9


gadawyda, rom samecniero konferenciebi, studentTa mier<br />

damuSavebuli Temebis sajaro aprobaciebi saswavlo procesis<br />

Semadgeneli nawili gaxdeboda7 samecniero konfrenciebis<br />

sistemuri Catareba universitetis saqmianobis prioritetia,<br />

misi momzadeba da Catareba sauniversiteto da saerTaSoriso<br />

doneebze, saboloo jamSi, udidesi mniSvnelobis mqonea<br />

saqarTveloSi <strong>saxelovnebo</strong> <strong>mecnierebaTa</strong> da saSemsruleblo<br />

xelovnebaTa ganviTarebisaTvis.<br />

winamdebare krebuli warmoadgens Cveni universitetis msoflio<br />

Teatris mimarTulebis sadoqtoro, msoflio kinos samagistro,<br />

kreatiuli pedagogikis da cekvis samgistro, kulturis<br />

politikisa da kulturis menejmentis samagistro da<br />

sadoqtoro programebis studentebis da aseve saxelmwifo<br />

konservatoriis magistrantTa semecniero moxsenebaTa krebuls,<br />

masalebs konferenciisa, romelic 2009 wlis 15-16 ivniss<br />

Catarda.<br />

es pirveli mcdelobaa damkvidrdes studentTa samecniero<br />

moRvaweobis sajar aprobacia, rasac didi mniSvneloba eqneba,<br />

rogorc studentTa profesiuli ganviTarebisaTvis da, romelic,<br />

aseve, samomavlod daexmareba saswavlo processac imisaTvis,<br />

rom aRmovaCinoT SesaZlebeli naklovanebani, anda piriqiT, _<br />

ganvaviTaroT arsebuli miRwevebi.<br />

Cemi programebis mizania Tanamedrove msoflio Teatris Seswavla,<br />

misi adgilis gansazRvra civilizaciis mravalsaukunovan<br />

istoriaSi; Tanamedrove kvlevis warmoeba, aseve Tanamedrove<br />

da Tanadrouli teqnikuri saSualebebis gamoyenebiT. saswavlo<br />

programis dros didi adgili eTmoba studentTa samecniero<br />

kvlevasTan erTad maT pedagogiur praqtikas, maT daostatebas,<br />

rogorc momavali pedagogebisa, profesionalebisa, romelnic<br />

Tanabrd unda flobdnen, rogorc samecniero kvlevas, aseve _<br />

saswavlo meTodologias.<br />

Rrmad mjera, rom msoflio kulturis procesebis codna<br />

ukeT warmoaCens qarTuli kulturis adgils msoflioSi da<br />

daexmarebaT momaval mecnierebs ufro zusti analizisa da<br />

kvlevis sawarmoeblad.<br />

Cvens programaSi erTi eqsperimentic tardeba _ sadoqtoro<br />

safexurze ori praqtikosi-reJisoric swavlobs, romelnic<br />

praqtikas Teoriuli kuTxiT Seiswavlian, imis gaTvaliswinebiT,<br />

rom jerjerobiT saqarTveloSi ar aris danergili artistuli<br />

(SemoqmedebiTi) kvleva (artistic research), msgavsi eqsperimenti<br />

kargi saSualebaa praqtikosi doqtorantebis aRzrdisa da<br />

maTTan samecniero unarCvevebis ganviTarebisa.<br />

me minda mivuloco am pirveli krebulis yvela monawileavtors<br />

samecniero moRvaweobis dawyeba, zogs gagrZeleba da<br />

Semdgomi ganviTareba. imeds vitoveb, rom es pirveli krebuli<br />

gaxdeba yovelwliuri gamocema, rogorc angariSi yovelwliuri<br />

konferenciebisa.<br />

qarTul <strong>saxelovnebo</strong> mecnierebas mravali axalgazrda mecnieri<br />

Wirdeba, romelic Tavis wvlils Seitans Teoriis, istoriisa<br />

da kritikis ganviTarebaSi, saerTaSoriso urTierTobebis<br />

gaRrmavebaSi da saqarTvelos warmoCenaSi, rogorc Tanamedrove<br />

mzardi potencialis mqone qveynisa.<br />

profesori levan xeTaguri,<br />

xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />

universitetis reqtoris moadgile,<br />

msoflio Teatris mimarTulebis xelmZRvaneli<br />

10 11


Teatrmcodneoba<br />

humanitarul, socialur<br />

menierebaTa, biznesisa da<br />

marTvis fakulteti<br />

12 13


sadoqtoro programa<br />

irakli gogia<br />

doqturanturis I kursi<br />

xelmZRvaneli _ prof. levan xeTaguri<br />

ritmis swavlebis mniSvneloba msaxiobis<br />

aRzrdis procesSi<br />

`nebismier ritmSi aris moZraoba~<br />

emil Jak-dalkrozi<br />

Tanamedrove evropuli Teatris<br />

mkvlevari<br />

XX saukunis dasawyisSi araerT saTeatro eqsperiments<br />

Caeyara safuZveli. im droisTvis saritualo Teatris<br />

kvlevisaken midrekilebam bevr saintereso kiTxvas gasca pasuxi<br />

da evropuli Tanamedrove cekvis sawyisad iqca.<br />

gasuli saukunis 20-ian wlebSi, germaniaSi, eqsperimentatorma<br />

msaxiobma, mxatvarma da qoreografma rudolf labanma klasikuri<br />

baletis `sawinaaRmdegod~ sxeulsa da moZraobas sruliad<br />

gansxvavebuli mimarTuleba misca. labanma e. w. klasikur,<br />

mkacri cekvis kanonebs sxeulis sruli Tavisufleba<br />

daupirispira. amis safuZveli saritualo cekvebi gaxldaT.<br />

swored am dros Seqmna labanma misi `Tanamedrove cekvis<br />

manifesti~. aRsaniSnavia, rom imave wlebSi originaluri<br />

eqsperimentebi aisidora dunkanmac ganaxorciela _ is<br />

aRmosavlur cekvebze iyo orientirebuli. im periodis yvela<br />

mcdeloba ki ritmis, rogorc saTeatro struqturis<br />

Camoyalibebisken iyo mimarTuli.<br />

ritmisa da plastikis yvelaze masStaburi kvleva franguli<br />

warmoSobis Sveicariel kompozitorsa da pedagogs, emil Jakdalkrozs,<br />

ukavSirdeba. SeiZleba iTqvas, rom mis SemoqmedebaSi<br />

Tavs iyris TiTqmis yvela is tendencia, romelic im periodis<br />

cekvis samyaroSi gvxvdeba. dalkrozi qmnis ritmo-plastikur<br />

meTodologias da gvTavazobs konkretul sistemas, struqturas,<br />

romelic aseve saritualo Teatris elementebs eyrdnoba.<br />

alJirSi yofnisas dalkrozma Seiswavla adgilobrivTa<br />

ritmuli moZraobebi, Sesrulebis manerulobis iseTi magaliTebi<br />

da ritmi, romlebic gansakuTrebiT afrikuli saritualo<br />

cekvisTvisaa damaxasiaTebeli.<br />

14 15


irakli gogia<br />

ritmis swavlebis<br />

mniSvneloba msaxiobis aRzrdis procesSi<br />

am SemTxvevaSi ritmi ganixileba, rogorc konkretuli<br />

erisTvis damaxasiaTebeli Taviseburebebis mamoZravebeli da<br />

gamomxatveli Zala. aRsaniSnavia, rom dalkrozisTvis swored<br />

es faqtori gaxda stimuli imisa, rom konkretuli sistemis,<br />

anu `ritmuli varjiSebis~, Camoyalibebamde misuliyo.<br />

1910 wlidan, drezdenTan axlos, helerauSi, dalkrozis<br />

iniciativiT, ritmis instituti yalibdeba da faqtobrivad<br />

safuZveli eyreba mis sistemur swavlebas. imdroindel evropul<br />

Teatrs Tu gadavxedavT, heleraus eqsperimentebis gavlenaSi<br />

naTlad davrwmundebiT. es 20-iani wlebidan ukve evropuli<br />

Teatrisa da Teatraluri swavlebebis erT-erTi mTavari<br />

mamoZravebeli gaxda. swored am droidan iwyeba evropul<br />

scenaze verbaluri Teatris transformirebis mcdelobebi.<br />

Tu gavixsenebT, rom TviT labanic revius mocekvave iyo da<br />

SemdgomSi iseTi manifestis avtorad gvevlineba, rogoric<br />

`cekvis manifesti~, romelic dRes ukve mxolod cekvis manifesti<br />

ki ar aris, aramed Tanamedrove Teatris ideologiis<br />

ganmsazRvrelic, maSin martivia davadginoT dRevandeli Teatris<br />

ZiriTadi moTxovnileba.<br />

Teatraluri xelovnebis ganviTarebis istoriis nebismier<br />

etapze krizisidan gamosavlis Zieba yovelTvis iyo saritualo<br />

TeatrTan miaxloveba. gasuli saukunis 50-70-iani wlebis<br />

mniSvnelovani Teatraluri gardaqmnebic swored ritualebis<br />

kvlevis Sedegia, magaliTisTvis poloneli eJi grotovskis<br />

Ziebebis dasaxelebac kmara _ isini mxolod saTeatro<br />

ritualebze ki ar aris agebuli, aramed procesis<br />

ritualurobaze. grotovskis `wminda Teatris~ elementebi da<br />

odinis laboratoria _ es aris heleraus ritmis institutis<br />

Teatraluri transformireba.<br />

`me gadavwyvite, raki swored pirvelyofilma adaT-wesebma<br />

Cahberes suli Teatrs – maSin dabruneba ritualisken~, 1 –<br />

eJi grotovskis es sityvebi im periodSi Ziebis procesi gaxldaT,<br />

fiqri imaze, Tu rogori unda yofiliyo Tanamedrove msaxiobi<br />

da misi aRzrdis sistema.<br />

ra ganapirobebs Teatris `moZvelebas~? erTi mTavari faqtori<br />

_ rodesac samsaxiobo aRzrda konkretuli epoqis ritms ver<br />

pasuxobs.<br />

rig SemTxvevebSi Cven Teatris pedagogikas zust mecnierebad<br />

miviCnevT da Sesabamisad, konkretuli epoqis TeatrisTvis saWiro<br />

msaxiobebs veRar viRebT. rodesac Tanamedrove cekvam e. w.<br />

klasikuri baletis `mkacri klasikuroba~ daarRvia da<br />

prioritetuli Tavisufali moZraobebi gaxda, roca evropul<br />

tradiciul-verbalur Teatrs nel-nela Caenacvla moqmedebasa<br />

da ritmze agebuli Teatri, saWiro gaxda Sesabamisi fizikuri<br />

monacemebis mqone msaxiobebis momzadeba. maT mosamzadeblad<br />

SemuSavebuli CvenTvis cnobili sistemebidan aprobirebuli<br />

da qarTul Teatralur swavlebaSi dadgenilia `stanislavskis<br />

sistema~. Cven gvinda aRvzardoT Tanamedrove msaxiobi, magram<br />

`ar~ an `ver~ vawodebT maT Tanamedrove swavlebas.<br />

zemoT xsenebul sistemaSi mobilizebulia samsaxiobo<br />

ostatobisTvis saWiro yvela elementi. is, TiTqos, klasikur<br />

meTodaTac iqca, magram bunebrivia isic, rom lamis saukunis<br />

winandeli swavleba Tanamedrove sasceno xelovnebis<br />

moTxovnilebebs ukve veRar pasuxobs. msoflio xelovnebis<br />

ganviTareba TavisTavad gvibiZgebs ganvaaxloT swavlebis<br />

meTodologia da is qarTul ritms, ufro zogadad ki _<br />

Tanamedrove `qarTul ritms~, SevusabamoT.<br />

20-iani wlebis qarTul TeatrSi araerTi eqsperimenti<br />

ganxorcielda. maSinac ki zustad imave problemebis gadaWris<br />

gzebs eZebdnen, razec axla gviwevs fiqri da kamaTi.<br />

magaliTisTvis mxolod grigol robaqiZis da misi erT-erTi<br />

moxsenebis `Teatri, rogorc ritmi~ dasaxelebac kmara.<br />

`SeuZlebelia axla wera im ritmiT, rogoriTac werda homerosi,<br />

amitomac yovel epoqas aqvs Tavisi ritmic. erTia ritmi<br />

qaravnis neli svlis da ritmi Tanamedrove avtomobilis<br />

gaqanebis. amitomac Teatrs unda axasiaTebdes ritmi rkinis,<br />

javSnis, siZliere, zomiereba, sisadave, siswore, ekonomia da<br />

fataloba. Tanamedrove TeatrSi unda ismodes ritmi aeroplanis<br />

da manqanis. aqedan momdinareobs aucilebloba sxva Teatraluri<br />

formebisa da pirvel yovlisa: siZunwe sityvebis, daSla<br />

saxeebis~, 2 _ wers gr. robaqiZe.<br />

misi es sityvebi maniSnebelia imisa, rom imdroindeli<br />

qarTuli Teatri ufro axlos iyo evropul TeatrTan, vidre<br />

dRes...<br />

16 17


irakli gogia<br />

ra aris saritualo Teatri? `adaT-wesebis Zieba TeatrSi~,<br />

_ ai, ase primitiulad ganmartavs mas eJi grotovski, anu,<br />

qarTuli Teatris miTologiis kvleva, im sakulto sanaxaobebis<br />

Seswavla da meTodologia, rac Tundac qarTul cekvebSia<br />

Cadebuli. zogadad qarTuli cekvebi xom sakulto moZraobebzea<br />

agebuli, im ritualebze, saidanac TviTon qarTul Teatrs<br />

aqvs dasabami. Cven SesaZloa Seswavlili gvaqvs erTi konkretuli<br />

dResaswauli, magram ganxorcielebis teqnologiebis kvlevis<br />

mcdeloba ar gvqonia. vfiqrob, aucilebelia meTodologiurad<br />

gadamuSavdes is, raTa gamovikvlioT konkretuli ritualisTvis<br />

rogor emzadebodnen an ra xerxebs iyenebdnen Cveni winamorbedni.<br />

qarTul Teatralur xelovnebaSi ratomRac ise moxda, rom<br />

logikurad ganviTarebuli procesi (pirveli safexurebidan<br />

meoce saukunis 20-iani wlebis CaTvliT) ucbad gadavida<br />

CvenTvis sruliad ucxo swavlebis meTodikaze. maSin yvela<br />

evropuli forma rusuliT Seicvala da Tanac ise, rom TiTqos<br />

is erTaderTia da masze saintereso msoflios TeatrSi sxva<br />

araferi xdeba...<br />

TiToeul rasas aqvs sakuTari Jesti. ra aris qarTuli<br />

Jesti? ritmi, rokva, is sakulto elementebi, romlebic mTian<br />

saqarTveloSi da metnaklebad qarTul tradiciul cekvaSi<br />

dRemde Semonaxulia. qarTuli Sinagani ritmis dadgena qarTuli<br />

sakravebis xmovanebisa da tembris mixedviTac SegviZlia, anu,<br />

im gansakuTrebuli musikis struqturiT, rogoric Zvel svaneTsa<br />

da mTian samegreloSi gvxvdeba. ram dakarga iseTi `adaTwesebi<br />

TeatrSi~, romelic erT dros msoflio xelovnebis<br />

Tanadroul ganviTarebasTan gvaaxloebda? iqneb swavlebis<br />

araswori meTodika, romelmac evropul Teatrs dagvaSora?<br />

vfiqrob, araqarTul sistemaze awyobilma swavlebam Cven<br />

TviTmyofadoba dagvakargvina. arsebobs qarTvel avtorTa<br />

sistemebic, magram ZiriTadad isini mainc tradiciuli meTodis<br />

ganviTarebaa da ara namdvilis kvleva...<br />

rodesac stanislavskis samSoblos farglebs gareT<br />

TviTdajerebuli momzadebiT warvsdeqiT, aRmoCnda, rom msoflio<br />

Teatrsa da Teatralur swavlebaSi bevr saintereso movlenas<br />

Cven gareSe Cauvlia.<br />

ritmis swavlebis<br />

mniSvneloba msaxiobis aRzrdis procesSi<br />

kidev erTxel xazgasmiT aRvniSnav, rom, rodesac dalkrozi<br />

ritmis struqturaze muSaobda, es im epoqis moTxovnileba<br />

iyo, ramac Tanamedrove evropuli Teatri moamzada. roca<br />

qarTul dramaturgiaSi mcire teqstiani piesebis weris<br />

tendencia daiwyo (magaliTad moviyvan k. gamsaxurdias<br />

simbolisturi piesas `garsi maradi~ 3 ), didi romanistis es<br />

nabiji, praqtikulad, dRemde Seuswavlelia. iqneb es piesa<br />

verbaluri Teatris etapobrivi transformirebis Canasaxicaa,<br />

romelic, samwuxarod, ver ganviTarda.<br />

grigol robaqiZe Teatris aseT ganmartebasac gvTavazobs:<br />

`Teatri, misterias ziarebuli cremlia~ da missave mowodebas<br />

Tu gavixsenebT _ `siZunwe sityvebis~, Tu kidev imasac<br />

gaviTvaliswinebT, rom orive mwerali 20-ian wlebSi,<br />

garkveulwilad, qarTuli Teatris politikis ganmsazRvrelic<br />

iyo, maSin Tamamad SegviZlia vTqvaT, rom qarTuli Teatri<br />

`adaT-wesebis~ Ziebas swored im etapze gaeqca, arada, es `adaTwesebi~<br />

eris moTxovna iyo. es im periodis dramaturgiazec<br />

migvaniSnebs, ramdenime magaliTs moviyvan: gr. robaqiZis `lamara~,<br />

S. dadianis `TeTnuldi~, s. SanSiaSvilis `anzori~ da kidev, am<br />

piesebis damdgmelis, sandro axmetelis werilebi Tu piradi<br />

Canawerebi qarTuli ritmis Sesaxeb.<br />

saqarTveloSi msaxiobis aRzrdis procesi, erTi SexedviT,<br />

kompleqsuria, Teoriulad Cven unda miviRoT universali, magram<br />

praqtikul doneze, rig SemTxvevaSi, Sedegad viRebT msaxiobebs,<br />

romlebsac sxeulis marTvis elementaruli teqnika arc ki<br />

gauvliaT _ aq iswavleba cekva, magram ar viciT, rogor<br />

vicekvoT, iswavleba `vokali~, magram is, Tu rogor unda vmarToT<br />

xma _ ara. yvelaferi gamomdinareobs iqidan, rom Cven skolas<br />

ar gaaCnia ritmis, rogorc msaxiobis ZiriTadi mamoZravebeli<br />

saSualebis meTodika.<br />

magaliTisTvis moviyvanT hileraus dalkroziseuli<br />

gakveTilebis mxolod CamonaTvals, anu, ras unda flobdes<br />

msaxiobi: ritmuli tanvarjiSi, solfejio, msaxiobis ostatoba<br />

(improvizacia), sunTqva, anatomia, gundi, plastika... Tu msaxiobs<br />

gamomuSavebuli ara aqvs Sinagani ritmi, is ver axerxebs<br />

sworad sunTqvas, araswori sunTqviT ki _ metyvelebas. CvenTan<br />

18 19


irakli gogia<br />

xom, umeteswilad, metyvelebis gakveTilebi yovelgvari fizikuri<br />

momzadebis gareSe tardeba da emsgavseba logopedis muSaobas<br />

yba-saxis defeqtis mqone adamianTan... aq, rogorc wesi, aswavlian<br />

cekvis ileTebs da ara imas, Tu rogor unda mivaRwioT ileTis<br />

Sesrulebamde...<br />

mdgomareoba gamouvali xdeba, rodesac ar viciT,<br />

elementarulad, kunTebis agebuleba da sxeulis is detalebi,<br />

romelTac konkretul davalebebs vaZlevT. ritmis Seswavlisas,<br />

vfiqrob, aucilebelia adamianis agebulebis Seswavla, anu,<br />

sxeulis im nawilTa struqturis gacnoba, romlis saSualebiTac<br />

scenaze saswauli unda moxdes. harmoniuloba gamoricxulia<br />

Tu ar viciT ra xdeba terfSi an xelis mtevanSi im dros,<br />

roca mas konkretuli davalebiT vtvirTavT...<br />

ritmis gareSe msaxiobi emsgavseba im adamians, romelsac<br />

romelime kiduri an organo xelovnuri aqvs da misi marTva<br />

ar SeuZlia. Tu Cveni amocanaa adamianis msaxiobad aRzrda,<br />

upirvelesad mas unda gamovumuSavoT survilis, inteleqtisa<br />

da qmedebis, anu moZraobis, marTvis SesaZlebloba. isev magaliTs<br />

moviyvan da gagacnobT dalkrozis ganmartebas: `Tavis tvinSi<br />

mobilizebulia survilebis, inteleqtisa da qmedebis<br />

centraluri wertilebi. Tavis tvinidan sxeulis yvela<br />

nawilisaken mimarTulia nervuli qsovilebi, romlebic asruleben<br />

iseTive rols, rogorsac sakomunikacio gadamcemebi, centraluri<br />

organodan nervebi TavianT survils gadascemen kunTebs, xolo<br />

isini sruliad emorCilebian maT brZanebas da asruleben<br />

signalis Sesabamis moZraobebs, rasac avtomaturad kunTebTan<br />

erTad imeoreben Zvlebi, saxsrebi da sxeulis rbili nawilebi.<br />

am gziT kunTebi iqceva survilis moqmed Zalad~. 4 aqedan<br />

gamomdinare, cxadia, rom ritmi, ZiriTadad, sxeulis marTvaa,<br />

anu, pirveli safexuri msaxiobis momzadebisa, raTa SemdgomSi<br />

man SeZlos yvela im tradiciuli gakveTilis aTviseba,<br />

rogoricaa `vokali~, `cekva, ostatoba~, `metyveleba~, `mxatvruli<br />

kiTxva~ da Tundac humanitaruli mecnierebebi. msaxiobis<br />

aRzrdaSi, garda sxeulisa, upirveles funqcias tvini da misi<br />

gonebrivi ganviTareba asrulebs, raTa man mis winaSe dasmuli<br />

amocanebi gaigos da Seasrulos. msaxiobisTvis aucilebelia,<br />

ritmis swavlebis<br />

mniSvneloba msaxiobis aRzrdis procesSi<br />

rogorc kidurebisa da organoebis, aseve tvinis funqciebis<br />

codna, radganac tvini umTavresi ritmuli organoa. dalkrozis<br />

azriT: `Tavisufali nebasurvilebi, nervuli kvanZebi da kunTebi<br />

arian ganuyofelni. maTi erToblivi muSaobis wyalobiT<br />

xorcieldeba Cvenive survilebi moqmedebiT realobaSi, rac<br />

SemdgomSi aisaxeba Cvens SemoqmedebaSi~. 5<br />

tvini ritmul gonebad unda vaqcioT _ rogorc tvinidan<br />

gaSvebuli impulsebi amoZraveben sxvadasxva kunTebs, aseve<br />

nervuli qsovilebis daboloebebic xom tvinSia... es cda<br />

mimarTulia sxeulisa da sulis erTianobis misaRwevad da am<br />

SemTxvevaSi msaxiobi ukve SeZlebs srulad gamoxatos da<br />

Seasrulos nebismieri davaleba, imuSaos Teatraluri xelovnebis<br />

nebismier dargSi.<br />

`Tu misaRwevi xdeba sxeulisa da sulis erToblioba,<br />

xorcieldeba sicocxlis ZiriTadi principi _ azrovnebisa<br />

da moqmedebis erTdrouloba da Tanmimdevruloba~. 6 es<br />

aris Teatraluri xelovnebis mTavari azri, swored am<br />

princi pebis dacviT miiRweva namdvil Teatramde da Tanamedrove<br />

moTxovnilebebis pasuxebamdec.<br />

vfiqrob, rom swored `adaT-wesebis Ziebaa TeatrSi~ msaxiobis<br />

ritmuli aRzrda da im Tvisebebis gamomuSavebis procesi, rac<br />

qarTul Teatrs metad sainteresos gaxdis. es mogvcems<br />

saSualebas, rom scenaze srulyofili gansaxiereba vixiloT<br />

da ara erTmaneTis msgavsi nacrisferi erTferovneba. mimaCnia,<br />

rom saWiroa, Tundac, dalkrozis qarTulad transformireba<br />

da qarTuli ritmis swavlebis meTodebis Camoyalibeba (amis<br />

safuZveli qarTul miTologiaSi da cekvaSi devs) da miT<br />

ufro maSin, rodesac vrwmundebiT, rom swavlebis teqnologiebi<br />

Tu ar Seicvala, SesaZloa qarTuli Teatri Tanamedrove<br />

msaxiobis gareSe darCes.<br />

sxvagvarad SeuZlebelia msaxiobma is moTxovnebi Seasrulos,<br />

rasac mas msoflio masStabis TeatrebSi uyeneben da, Sesabamisad,<br />

moqmedebaze agebuli speqtaklebis ganxorcielebac gamoricxuli<br />

xdeba.<br />

20 21


irakli gogia<br />

dabolos, kidev erTxel aRvniSnav, rom tradiciuli<br />

verbaluri Teatri da tradiciuli aRzrdis sistema<br />

saqarTveloSi CixSia Sesuli da saWiroa iseTi evropuli<br />

Teatraluri swavlebebis danergva, romlebic Cvenamde rig<br />

SemTxvevebSi mxolod maTi avtorebis saxelebiTa da gvarebis<br />

saxeliT aris cnobili.<br />

1. eJi grotovski. `saTeatro memkvidreoba~, Tbilisi, gamomcemloba<br />

`kentavri~, 2008, gv. 63.<br />

2. ix.: grigol robaqiZe. werilebi Teatris Sesaxeb, Tbilisi, 2003.<br />

3. Jurnali `sabWoTa xelovneba~,<br />

4. ix.: Эмиль Жак Далькроз. Ритм, Моссква, 2008.<br />

5. Эмиль Жак Далькроз. ix.: iqve;<br />

6. Эмиль Жак Далькроз. ix.: iqve.<br />

mixeil mestviriSvili<br />

doqturanturis I kursi,<br />

xelmZRvaneli levan xeTaguri<br />

Teatri kiber-samyaroSi<br />

saukuneebis mijnaze myofma Teatrma Tavis warsulad<br />

sakuTari gamocdileba da iseTi momavali daadastura, romelmac<br />

mTlianad Secvala an uaryo mTeli kulturuli monapovari.<br />

fiqrobdnen, rom saintereso Ziebebs winaaRmdebobebiT savse<br />

gzac Tan daerTveboda da asec moxda. qvis nagebobidan taZris,<br />

Semdeg _ ubralo xis ficarnagamde, WraqiT ganaTebul<br />

panoramebamde, urmiT moxetiale adamianebis saerTo ideamde,<br />

Tu zeTis ganaTebidan axal eleqtrofikaciamde. dRevandeli,<br />

Tanamedrove Teatris saxe mayureblisa Tu mkvlevrisaTvis<br />

warmoadgens ukve, rogorc mxatvrul mTlianobas, aseve sakvlev<br />

obieqts; Tavad Seqmnili nawarmoebi ganapirobebs aRmqmelisa<br />

da aRsaqmelis rolTa ganawilebas, rogorc rolebis aseve<br />

poziciebisa da subieqt-obieqtis urTierTmimarTebas. Tuki<br />

manamade Teatris standartuli saxe iyo dakanonebuli:<br />

mayurebeli parterSi da msaxiobi scenaze, _ am ukanasknelma<br />

kuTvnili adgili datova: xan mayurebelTa darbazSi gadainacvla,<br />

xanac Seqmnili sazRvrebis gareT scada gasvla. mokled, Zalian<br />

bevri eqsperimenti Catarda imisaTvis, Tu sad ufro<br />

`komfortuli~ iqneboda orive maTganisTvis gankuTvnili drois<br />

mimdinareobisas dabinaveba da a. S. xelovanTa mTeli Taoba<br />

Caeba rigi sakiTxebis saeqsperimento obieqtad gadasaqcevad,<br />

ramac uamravi `izmi~, uamravi `post...~ warmoSva. adgilTa<br />

geografiul gadanacvlebas sivrceSi dRes veRaravin mohyavs<br />

gaocebaSi, radgan Tanamedrove adamiani sul ufro meti<br />

eqstremisaken, meti `xifaTisadmi~, meti moulodelobebisadmi<br />

iswrafvis, rac erT-erT ZiriTad koncepts warmoadgens<br />

Tanamedrove xelovnebaSi kaTarzisis gansacdelad. reJisorebisa<br />

Tu dramaturgebis sakvlevi obieqti ukve adaminis cnobierebis<br />

dafaruli Sreebia da maT gamosaxatavad axali rakursiT<br />

gansacdeli Tu aRsaqmeli saSualebebi ikaveben mniSvnelovan<br />

adgils. `sagnebi~, aq ukve ubralod ki ar arseboben, aramed<br />

22 23


mixeil mestviriSvili<br />

Teatri kiber-samyaroSi<br />

gansazRvrul konstruqcias amuSaveben da awarmoeben iseve,<br />

rogorc warmodgenis, verbaluri da vizualur nawili.<br />

Tanemedrove Teatris axlad aRmoCenil Tvisebebs ukve mecniereba<br />

CauRrmavda iseve, rogorc mecnierebas CauRrmavda Teatri.<br />

erTi SexedviT, sruliad gansxvavebuli saxe miiRo xelovnebis<br />

am dargma da sruliad sxva poziciebi ganalaga Tanamedrove<br />

samyaros yoveldRiur cxovrebaSi. `axali mediis~ dabadebam<br />

mTlianad Secvala adamianis azrovneba.<br />

Tanamedrove samyaros swraf ganviTarebas Tan sdevs<br />

xelovnebis yvela dargis swrafi winsvlac, romelic mudmiv<br />

Ziebasa da Tvalyuris devnas, dakvirvebas moiTxovs.Amis gareSe<br />

warmoudgenelia mkvlevrisa Tu xelovnis adekvaturi reaqcia<br />

msoflios Tanamedrove xelovnebaSi mimdinare procesebze, sruli<br />

warmodgena iqonios Zireul mizezebze, romlebic gamoZaxilia<br />

ama Tu im faqtebisa. gasuli saukunis 20-iani wlebidan dRemde<br />

bevri ram Seicvala Teatralur xelovnebaSi. SiSobdnen, rom<br />

kinos, televiziis dabadeba Teatrs gaanadgurebda, magram ase<br />

ar moxda. yovelma maTganma Tavisi adgili daikava kulturul<br />

sivrceSi da Tavisi TviTmyofadobac aCvena. Tanamedrove media<br />

saSualebebma gansakuTrebuladDimoqmeda, rogorc xelovnebis<br />

yvela dargze, aseve adaminebis cxovrebazec. faseulobaTa<br />

gadafasebam sruliad axali formebi da sivrceebi Seqmna.<br />

Teatri ukve aRar aris mxolod erTxel da samudamod<br />

dadgenili, dakanonebuli sivrce, sadac scenaze msaxiobebi<br />

TamaSoben da mayurebeli ki parteridan adevnebs Tvals.<br />

Tanamedrove samyarom moaxerxa am dakanonebuli sivrceebidan<br />

gasvla da Semdeg isev ukan dabruneba Zalian bevri saSualebiT.<br />

XX saukunis 20-iani wlebSi ervin piskatorma da `bauhauzis~<br />

im droisaTvis reaqtiulma ideebma mTlianad Secvales msgavsi<br />

midgoma Teatrisadmi, rogorc konceptualur aseve praqtikul<br />

doneze. amaSi ki udidesi damsaxureba kinosa da Tanamedrove<br />

`kiber~ saSualebebs miuZRviT.<br />

termini `kiber~ da mTlianad `kiberanTropologia~ modis<br />

`kibersfeisis~ gamogonebis Semdeg, romelic pirvelad naxsenebi<br />

iyo samecniero gamocemaSi _ novela `neuromanser~, _ viliam<br />

gibsonis avtorobiT, 1984 wels. 40-ini wlebis bolos<br />

maTematikosma norbert veinerma prefiqsi `kiber~ gamoigona<br />

`kibernetikaze~ dayrdnobiT, romelic adamiansa da manqanas<br />

Soris urTierTobebs aRniSnavs. veiners TavSi utrilebda<br />

berZnuli sityva „kibernetes~ (igive „mesaWe~, „piloti~),<br />

romelic aRniSnavs manqanis mmarTvels an makontrolebels.<br />

dRes prefiqsi „kiber~ ZiriTadad kompiuterebis da<br />

informaciuli teqnologiebis mimarTulebiT gamoiyeneba, anu<br />

rogor zemoqmedeben adamianebi manqanebiT da manqanebze. 50-<br />

iani wlebidan anTropologebma meti yuradRebiT daiwyes<br />

teqnologiebis da maTi zegavlenis Seswavla. xelovnebaSi ki<br />

sul ufro mZlavrad Semodis Tanamedrove gamomsaxvelobiTi<br />

saSualebebi da amis niadagze ara erTi eqsperimenti Catarda.<br />

1965 wels jon keiji mersi kaninkhamis cekvis dasisTvis qmnis<br />

`variaciebi VII-s. man devid tiudorTan erTad arCevani SeaCera<br />

xmis gadamcemis or sistemaze. pirveli sistemisaTvis<br />

gamogonebul iqna mowyobiloba, romlis muSaoba efuZneboda<br />

scenis ganaTebaze orientirebul fotoelementebs. am saxiT,<br />

urTierTzemoqmedi sxivebis mixedviT mocekvaveebi gamoscemdnen<br />

xmas. meore sistemis SemTxvevaSi sivrcis mTliani sistema<br />

antenebis serias warmoadgenda. xma gaismoda yovel jerze,<br />

roca mocekvave antenas 4 futis da ufro nakleb manZilze<br />

miuaxlovdeboda. xmis aqtivacia xdeboda aTi fotoelementiT,<br />

romlebic CarTulni iyvnen magnitofonsa da mokletalRovvan<br />

radiomimRebze. mocekvaveebis moqmedeba mimdinareobda ukana<br />

xedis fonze, romelzec sten vanderbikis filmebi da nam jun<br />

paikis video namuSevrebi proecirdeboda. `variaciebi V~, romelic<br />

m om z ad d a h am burgi s t e le v iz i is T vi s, moiTx o vd a<br />

fotoelementebisa da xuTfutiani antenebis ganlagebis iseT<br />

rigs, rom miRebuli yofiliyo saWiro gaxmovaneba.<br />

dRemde bevri Tvlis, rom Teatri kargavs Tavis namdvil<br />

saxes, magram me mimaCnia, rom es zedapiruli midgoma Sorsaa<br />

WeSmaritebisgan, radgan jer kidev Sileri ambobda, rom “Der<br />

Mensch ist nur da ganz Mensch, wo er spielt” (`srulyofilia<br />

adamiani iq, sadac is TamaSobs~). Tuki Sileris am mosazrebas<br />

Zireulad mivudgebiT, maSin imaSic davrwmundebiT, rom dRes<br />

Tanamedrove multimediuri warmodgenisaTvis saguldagulod<br />

Seqmnil sivrces xangrZlivi tradicia gaaCnia.<br />

24 25


mixeil mestviriSvili<br />

Teatri kiber-samyaroSi<br />

dasavluri Teatris koncefciis arsebobis ganmavlobaSi,<br />

istoriis koleqtoris erT-erTi parametri xelSeuxebeli darCa,<br />

miuxedavad Catarebuli mravali radikaluri eqperimentebisa.<br />

arsebuli parametri fizikur Tanaarsebobas warmoadgenda<br />

`Semqmnelsa da mayurebel/damkvirvebels~ Soris. telematikuri<br />

da gansakuTrebiT internetis, rogorc gansxvavebul media<br />

teqnologiaTa saSualebebis, ganviTarebasTan erTad, axali tipis<br />

Teatri warmoiSva, romelsac saxelad `telematikuri~ anu<br />

distribucirebuli warmodgenebi~ daerqva. `telematikuri~<br />

warmodgenebi sivrceSi warmogvidgens `Semqmnelisa~ da<br />

`damkvirveblis~ erTianobas da `produqtis~ (scenuri sivrcis)<br />

realizacias sxvadasxva manZilze arsebul adgilebze, romlebic<br />

damokidebulni arian audienciis mravalferovnebasa Tu<br />

raodenobaze, proeqtis koncefciasa da ti pze. adgilebi<br />

sxvdasxva distanciazea linkirebuli internetis saSualebiT,<br />

magal i Tad “Internet relay chat” 1 , (internet estafeta) romelic<br />

teqstualur garemos warmoadgens dramis wamodgenebisaTvis<br />

an kidev “world wide web” 2 (msoflio masStabis qseli). msgavsi<br />

warmodgenebisaTvis scenuri sivrcis Seqmnis ZiriTad<br />

saSualebebad videokonferenciis sistema an veb-kamerebi<br />

gvevlineba. am dros ki samganzomilebiani warmodgena<br />

organzomilebianad gardaisaxeba monitoris ekransa Tu<br />

saproqcio aparatis gaSuqebaSi. arsebul mdomareobas im<br />

Tezisamde mivyavarT, rom internet performansebi da mTlinad<br />

multimediuri tipis warmodgenebi `konkretuli adgilisaTvis<br />

gansazRvrul xelovnebas~ da missave Teorias efuZneba.<br />

pirveli aseTi midgoma `internet performansebi~ XX<br />

saukuneSi Camoyalibda, erTi mxriv saSemsruleblo xelovnebasa<br />

da meore mxriv, media teqnologiebs Soris eqsperimentebis<br />

Catarebis safuZvelze. meore midgoma `konkretuli adgilisaTvis<br />

gankuTvnili~ xelovneba, telematikuri warmodgenebisadmi<br />

gancdis, SegrZnebebis transformaciis arsebobas aZlierebs.<br />

transformaciis meTodze didi gavlena internetis dispoziciur<br />

zemoqmedebasac aqvs. zogadad, konkretuli adgilisaTvis<br />

damaxasiaTebeli xelovneba ganisazRvreba ise, rogorc<br />

gansazRvruli garemosaTvis gankuTvnili specialuri forma.<br />

misi istoriuli fesvebi ki 1960 wlebis minimalistur<br />

qandakebaSi SeiZleba moviZioT. mkvlevrebi midian daskvnamde,<br />

rom minimalizmi sul ufro da ufro iWreba Teatralur da<br />

warmosaxviT samyaroSi efemerul da droebiTi moqmedebis<br />

arsebobisas.Bbritaneli mkvlevari nik kai aRniSnavs, rom<br />

`warmodgenaa is, rac dagvanaxebs da gansazRvravs adgils<br />

Tavis damaxasiaTebel TvisebebTan erTad. igi warmosadegia<br />

ara marto sakuTriv im droisaTvis, romlisTvisac aris<br />

gamoyenebuli arsebuli modifikaciebiT da konkretuli<br />

saqmianobisaTvis, aramed zogadad adgilisaTvis damaxasiaTebeli<br />

mrvalferovnebiT.~ 3 am Teoriuli aspeqtidan gamodinare,<br />

interneti wamodgenisaTvis ukve aucilebel da mTavar<br />

komponentsac warmoadgens. aqve unda aRiniSnos, rom aseTi<br />

ti pis warmodgenebis arseboba aZlierebs sicoclxisunarian<br />

elementebs, rogorc warmodgenisaTvis, aseve maTTvis, vinc unda<br />

miiRos Seqmnili produqti. arsebuli mosazrebebis safuZvelze,<br />

fokusirebas internetze vaxdenT, rogorc specifiur, konkretul<br />

adgilze, romelic biZgs aZlevs moxdes erTianobis SegrZneba<br />

da Semdeg, egreT wodebuli, `kiber~-kaTarzisi `Semqmnelmwarmoebelsa~<br />

da `mayurebel-mimReb-damkvirvebels Soris~,<br />

ganisazRvros rogori struqturaa da rogor xdeba komunikacia<br />

sxvadasxva distanciaze arsebul `gadamcemebs~ da `mimRebebs~<br />

Soris.<br />

miuxedavad am yvelafrisa, internet performansebi media<br />

specifikiT ar unda ganixilebodes, rogorc marTvadi xelovnebis<br />

sfero, noel karolis argumentis mixedviT: `media specifika<br />

aris mxolod mniSvnelovani strategia axlad Camoyalibebuli<br />

xelovnebis formebis daarsebis legitimaciisaTvis~. 4 noel<br />

karolis am mosazrebaze mkvlevari julia glenseri aRniSnavs,<br />

rom `saSualebebis specifikis argumentebi mimzidvelia<br />

saSualebaTa transformaciisaTvis xelovnebis axal sferoSi,<br />

radgan igi gvTavazobs gzas, romlis saSualebiTac, xelovnebis<br />

am mimarTulebas miecema damoukidebloba da gamoeyo sxva<br />

mimdinareobebs. karoli ar uaryofs, rom `momavlis perspeqtivis<br />

arsebobas SeuZlia iqonios dasabuTebuli Sedegi, miuxedavad<br />

imisa, rom igi cdilobs Tavi aaridos saSulebaTa<br />

aucileblobas~. 5 es ki gulisxmobs Semdegs:<br />

26 27


mixeil mestviriSvili<br />

Teatri kiber-samyaroSi<br />

“saSualebebs, rogorc saWiroebas SegrZnebebisaTvis,<br />

saSualebebis mizanmimarTuli gamovlinebebi gaaCnia. es aris<br />

saSualebaTa moculoba, rac imas gvkarnaxobs, ra aris saWiro<br />

da ra unda gakeTdes am saSualebebiT~. 6<br />

kiber samyaro, paralelurad arsebobs materialur<br />

samyarosTan.Ees ori samyaro warmoadgens wyvils, zemoqmedebs<br />

erTmaneTze da amiT erTmaneTis identifikacias axdens. `samyaro<br />

aris bipolaruli yvela mniSvnelobiT~ 7 . am procesis Sedegs<br />

warmoadgens TviTgamoxatva, romelic simbolurad daiwyo XX<br />

saukuneSi `franguli revoluciidan~ da ganviTareba<br />

filosofiaSi hpova fsiqoanalizze dayrdnobiT. TviTgamoxatvis<br />

meore etapi ukve TviTasaxvas warmoadgens, romelic efuZneba<br />

urTierTobebs sakuTar TavTan da garemosTan. xelovnebis sxva<br />

mimarTulebebisagan gansxvavebiT `net-artma~ `kibersfeisze~<br />

dayrdnobiT Camoayaliba axali kanonebi da urTierTobebi. es<br />

axali kanonebi da urTierTobebi emxroba memarcxene flangs, 8<br />

sadac xazgasmulia TviTgarkvevis SegrZneba posthegelianur,<br />

postfroidul, postlakanur da ukve male postkiber<br />

mimarTulebiT.Eeleqtronul landSaftSi poziciebi aRebulia<br />

materilur samyaroSi mimdinare procesebis mixedviT da piriqiT.<br />

fsiqoanalizis filosofia miuTiTebs, rom erTi mxriv, Cven<br />

vcxovrobT warmosaxviT samyaroSi, sadac aramaterialuri<br />

gamoTvlebis mixedviT sagnebi realuria, is bunebSi ar arsebobs<br />

da yovelive materialurs marTavs, meore mxriv ki, _<br />

virtualurSi, romelic materialuri samyaros simulakrums<br />

warmoadgens. erTaderTi, rac Cven gagvaCnia aris, SegrZnebebi<br />

da dro, romelic warmosaxviT samyaroSic realuria. garda<br />

amisa, es kiTxvebi struqturuli analizis Sesaxeb,<br />

kompleqsurobis arsebobis Sesabamis potencials gvaZlevs, rac<br />

mniSvnelovan koncefcias warmoadgens axali mediis<br />

mimarTulebiT.<br />

Cems yuradRebas gansakuTrebiT Tanamedrove cekva ipyrobs,<br />

romelmac gasuli saukunidan moyolebuli cekvisa da<br />

Tanamedrove teqnologiebis mniSvnelovani sinTezi Seqmna. Teatri,<br />

cekva da mTlianad performansis xelovneba yovelTvis<br />

warmoadgenda interdisciplinur, anu multimediur formebs.<br />

saukuneebis manZilze cekva mWidro kavSirSi iyo musikasTan<br />

da moicavda rekvizitis vizualur elementebs, kostiums da<br />

ganaTebas sivrceSi sxeulis gamomsaxevelobis gasaZliereblad.<br />

Teatrma, misi ritualuri Zirebidan klasikuri gamomsaxvelobis<br />

gavliT, Tanamedrove eqsperimentul formebamde, tradiciulad<br />

win wamowia adamianis xma da teqsti, yvela zemoT naxseneb<br />

komponentebTan erTad. saukuneebis manZilze, Teatrma swrafad<br />

aRmoaCina da gamoiyena axali teqnologiebis dramatuli da<br />

esTeTikuri potenciali.<br />

cifruli performansis istoriaSi teqnologiebis adaptacia<br />

mudmivad mimdinareobda esTetikuri da sanaxaobrivi efeqtis,<br />

agreTve emociuri da mgrZnobelobiTi zemoqmedebis mosaxdenad.<br />

jer kidev 1889 wels, eleqtroobis miRebiT eqstraordinaluri<br />

eqsperimentebis saintereso magaliTs gviCvenebs mocekvave loi<br />

fuleri. aisedora dunkanis Tanamedrove fuleri scenaze farTo<br />

gamWvirvale kostiumiT, naxevrad ganaTebuli airiani tansacmliT<br />

gamodioda, xelSi kverTxebi ekava xelebis sigrZis kidev ufro<br />

gasadideblad. msgavsi magaliTi Tanamedrove qoreografiis<br />

gamovlinebas warmoadgenda da axali teqnologiebis gamoyenebiT<br />

igi Tavis eqperimentebs 1923 wlamde atarebda. kinoproeqciebis<br />

da ganaTebis efeqtebis SerwymiT axdenda sakuTari sxeulis<br />

gardaqmnas mTlian performansad. aRsaniSnavia performansi,<br />

sadac misi kostumebi radiumiviT anaTebda. fuleris namuSevrebi<br />

SegviZlia CavTvaloT uein makgregoris namuSevris `kiborgi~<br />

(1995 weli) fuZed, sadac ganaTebuli dekoraciebi mocekvave<br />

sxeulis fragmentebs warmoadgenda, dekoraciis ganaTebis<br />

monacvleobiT, erTi nawilis gaSuqebiT maSin, roca sxeulis<br />

meore nawili Cabnelebuli iyo, advildeboda sxvadasxva formis<br />

sxeulebis miReba.Aam speqtaklSi, makgregorma, rogorc britanuli<br />

cifruli cekvis liderma, axali efeqtebis misaRebad gamoiyena<br />

Zveli teqnikuri saSualebebi, ramac mayurebels cekvis is<br />

teqnologiebi gaaxsena, am dargis `pionerebi~ rom iyenebdnen.<br />

multimediuri Teatris erT-erT ZiriTad saxeobad `veb-cekvebi~<br />

gvesaxeba, romelic gansxvavebuli specifikiT gamoirCeva, rogorc<br />

mxatvruli koncefciiT, aseve teqnologiebis gamoyenebis<br />

TvalsazrisiTac.<br />

28 29


mixeil mestviriSvili<br />

Teatri kiber-samyaroSi<br />

`veb cekvebis~ saukeTeso nimuSebs sara morrisonis “Leaping<br />

into the net!” (naxtomi qselSi), niu-iorkis “Cassandra project”<br />

(proeqti `kasandra~) da laura notis “World wide simultaneous<br />

dance” (msoflio masStabis sinqronuli cekva) warmoadgens.<br />

vfiqrob, rom am sam proeqts SeuZlia sami gansxvavebuli<br />

struqturis demonstrireba, raTa dagvanaxos sxvadasxva<br />

internet warmodgenebis scenografiuli Taviseburebebi.<br />

sara morisonis “Leaping into the net!” (naxtomi qselSi)<br />

pirveli internetis da cekvis gamocdilebas wamoadgens, romlis<br />

Sedegic am ori komponentis erTobliobiT iqna miRebuli.<br />

“Live physical performance” (cocxlad Sesrulebuli<br />

warmodgena) gaimarTa 1997 wlis 4 seqtembers, klivlendis<br />

saxalxo TeatrSi. imave dResPparalelurad xdeboda gadacema<br />

“Live internet broadcast” (pirdapiri eTeri internetiT).<br />

mTavari ideis mixedviT “look what happens when art and<br />

technology come together” (`ra moxdeba, roca xelovneba da<br />

teqnologiebi erTiandeba~) oTxma qoreografma Seasrula: within<br />

the order of chaos, (qaosis mwyobrSi), “Sketches of Rodin and<br />

metamorphosis”, (`metamorfozebi da rodenis eskizebi~,<br />

romelic momzadda suzan edvardis mier). sami klasikuri<br />

scenografiuli forma, scenuri sivrce, rogorc mas patris<br />

pavi uwodebs _ dramis da saTamaSo sivrce (anu espace<br />

ludique- frang.) erTdroulad iqna gamoyenebuli tradiciuli<br />

scenis prosceniumze damswre mayureblisaTvis. klivlendis<br />

mayurebelTa garda, warmodgena iwereboda da mTeli msoflios<br />

masStabiT xdeboda gadacema realuri drois msvlelobaSi.<br />

(am miznisaTvis gamoyenebul iqna axlad Seqmnili Real Player.<br />

klivlendis audienciasTan erTad, romelic warmodgenas<br />

tradiciul formaSi uyurebda, onlain audiencia warmodgenas<br />

drois sxvaobiT morisonis veb gverdze iRebda. ZiriTadad<br />

realoba, romelsac internet warmodgenebi qmnis, xasiaTdeba<br />

kompiuteris internet qselSi CarTviT da tradiciuli Teatris<br />

saSualebebiT, rogoric aris sivrce da sxeuli. ZiriTadad<br />

kompiuteris da internetis an ufro zustad: kompiuteruli<br />

qseli, SeiZleba gamoviyenoT, rogorc gadacemis aRqmis, miRebis<br />

instrumentad. instrumentul an mediis saSualebiT realobis<br />

aRqmis funqciebis procentuli maCvenebeli, SeiZleba<br />

damokidebuli iyos saSualebaTa gamoyenebis specifikaze, rogorc<br />

Semqmnelze, aseve mayurebel-damkvirvebelze. saSualebaTa<br />

gamoyenebaze didi zegavlena aqvs performansis scenografiul<br />

struqturas da interaqtiulobas. interaqtiulobis idea<br />

ganixileba performansis da axal media saSualebaTa<br />

mimarTulebiT. endi lipmani interaqtiulobas Semdegnairad<br />

gansazvravs: `zogadi mudmivi moqmedebebi or mxares Soris<br />

raime obieqturis misaRwevad da ara mxolod, gvaZlevs uamrav<br />

saSualebas, gadaixedos interaqtiulobis done Semqmnelebsa<br />

da audiencias Soris, an meore mxriv, mudmivi cvalebadoba<br />

ganicados (daxvewis mizniT) performansebis struqturam~. 9<br />

morisonis Leaping into the net!-Si (naxtomi qselSi),<br />

Semqmnelebi da onlain audiencia erTmaneTisagan gayofili<br />

iyo personaluri kompiuteris ekraniT, romlis drosac<br />

warmosaxviTi asaxvis funqcias kisrulobda veb-brouzeri. es<br />

erTganzomilebiani sakomunikacio arxi ar gvaZlevs<br />

interaqtiulobis saSualebas arc lipmanis gagebiT da arc<br />

rameze reagirebis SesaZleblobiT. internetis, rogorc<br />

qoreografiuli namuSevris moZravi suraTebis gadacemis<br />

transmisiul saSualebad gamoyenebisas, Leaping into the net!-<br />

is (naxtomi qselSi) scenografiuli struqtura Seqmnili<br />

iyo tradiciuli avanscenuri koncefciiT, romelic<br />

performerebisa da audienciis gamoyofas gulisxmobs. am<br />

pirveli veb cekvis warmodgenis dros, rodesac Real Player<br />

(namdvili sakravi) da msgavsi Tanamedrove teqnologia<br />

pirvelad gamoiyenes evro-amerikuli Teatris istoriaSi,<br />

performansi Leaping into the net!-is (naxtomi qselSi)<br />

scenografiuli struqtura Tavidan iqna gamogonebuli.<br />

rogorc mkvlevrebi aRniSnaven, mocekvaveebs skeptikuri<br />

ganwyoba hqondaT, radgan isini sakuTar sxeuls, rogorc<br />

`instruments~ ise aRiqvamdnen (gaekeTebinaT naxtomi adaminuri<br />

sxeulidan internet qselis sxeulSi), TavianTi cirkulaciuri<br />

da interaqtiuli sistemiT. qselSi gadacemis gamocdileba<br />

ufro xSirad aRiqmeboda, rogorc ubralod gadacemis (media<br />

gadacemis) arseboba, vidre media saSualebebiT axali xelovnebis<br />

Camoyalibebis kvleva.<br />

30 31


mixeil mestviriSvili<br />

Teatri kiber-samyaroSi<br />

scenuri sivrcis likvidacia<br />

“The Cassandra Project”<br />

(proeqti `kasandra~)<br />

meore, aseve gaxmaurebuli veb cekvis warmodgena “The<br />

Cassandra Project” (proeqti `kasandra~) Seiqmna niu-iorkis<br />

universitetSi da warmoadgens globaluri kulturis<br />

gadaadgilebis saerTaSoriso swavlebis mcdelobas (Navigation<br />

Global Culture - globaluri kulturis gadaadgileba). am<br />

proeqts profesori jon jilberti, musikaluri kompoziciebis<br />

programebis reJisori xelmZRvanelobda. niu-iorkis<br />

universiteti, 1996). “The Cassandra Project”-Si (proeqti<br />

`kasandra~) CarTulebi iyvnen aseve musikosebi da poetebi,<br />

romelTa moqmedeba xdeboda internetis saSualebiT. “The<br />

Cassandra Project”-is (proeqti `kasandra~) mravali versia<br />

iqna warmodenili, im partniorebis CaTvliT, romlebic sxvadasxva<br />

adgilebze moRvaweobdnen.P”The Cassandra Project”-is (proeqti<br />

`kasandra~) pirveli warmodgena 1996 wels gaimarTa<br />

konferenciuli sistemis CU-SeeMe-is gamoyenebiT. es gaxlavT<br />

kompiuteruli qseli, romelic akavSirebs performerebs realur<br />

droSi sxva performerebTan sxvadasxva manZilze da<br />

warmodgenis dros, teqstis, cekvis, musikis improvizaciis<br />

materialurobis gancdis saSualebas gvaZlevs. fizikuri garemo,<br />

sadac performerebi arian ganlagebulni, specialurad aris<br />

aRWurvili minimum erTi saproeqcio ekraniT, kontrolirebadi<br />

ganaTebiT da carieli adgiliT, daaxloebiT 3-5 mocekvavisTvis<br />

da saWiro SemTxvevaSi musikosebisaTvis. video kamerebi TiTqmis<br />

yovel kuTxeSi aris ganlagebuli rameTu yvela rakursiT<br />

moxerxdes gadaReba da miRebuli masalis programa CU-SeeMe<br />

-iT gadacema. aseve monitoris ekranze mocekvaveebs saSualeba<br />

aqvT dainaxon sxva performerebi sxvdasxva adgilze. “The<br />

Cassandra Project”-is (proeqti `kasandra~) scenografiam<br />

daaknina scenis sivrce da distanciur adgilebze ganavrco.<br />

mayurebeli warmodgenili iyo, rogorc onlain aseve oflain<br />

reJimSi. performansis dros, mayurebel/damkvirvebels SeeZlo<br />

mudmivi kontaqti hqonoda performerebTan CeT rumis meSveobiT,<br />

maT SeeZloT TavianTi ideebi gamoexataT warmodgenasTan<br />

dakavSirebiT. msgavsi interaqtiuloba, koncefcia gvaZlevs<br />

saSualebas saWiro cvlilebebi ganicados performansma Tavad<br />

warmodgenis procesSi. Mmiuxedavad imisa, rom performansi<br />

“Leaping into the net!” (naxtomi qselSi) ar exeba Teatraluri<br />

produqciis tradiciul rols, “The Cassandra Project”<br />

(proeqti `kasandra~) cdilobs ar gawyvitos kavSiri<br />

performerebsa da mayurebels Soris, raTa daafuZnos koncefcia<br />

“Distributive choreography” (distribuciuli qoreografia),<br />

rogorc mas mkvlevari: lisa naugli uwodebda. am SemTxvevaSi,<br />

qoreografiuli namuSevris distribuciuli SesaZleblobebi<br />

gulisxmobs imas, rom yvela monawiles SeuZlia wamoayenos<br />

Tavisi idea, qoreografiuli improvizacia performansis<br />

mimdinareobis dros. idea, `distribuciuli qoreografia~ axdens<br />

Teatraluri produqtis tradiciuli rolis konfiguraciis<br />

Secvlas: cekvis dagegmil moZraobebTan erTad, yvela monawiles<br />

SeuZlia wvlili Seitanos performansis SeqmnaSi. mayurebeli<br />

mTlianadaa CarTuli sxvadasxva distanciidan da erTgvarad<br />

akontrolebs performansis ganzomilebaTa Seqmnis process.<br />

orive zemoqmedeba: qoreografebis tradiciuli rolis<br />

konfiguraciis Secvla da damkvirveblebis qoreografiis<br />

p roce s Si Ca rT u lo b a dam ok id e bulia i n te r ne ti s<br />

SesaZleblobebsa da monawileTa arsebobaze sxvadasxva<br />

distanciaze mowyobili adgilebidan.<br />

’’World Wide Simultaneous Dance’’ –<br />

msoflio masStabis sinqronuli cekva<br />

’’World Wide Simultaneous Dance’’ (msoflio masStabis<br />

sinqronuli cekva) proeqti, ganxorcielebuli laura notis<br />

mier 1998 wels. warmodgena moicavda or komponents: cocxlad<br />

Sesrulebuli cekvis performansebs, romelic erTi da imave<br />

dros msoflios 12 qveyanaSi mimdinareobda da internet video<br />

konferencia, romelic aseve monawile auditorias saSualebas<br />

aZlevda CarTuliyo am RonisZiebaSi.<br />

Llaura notma 60 sxvadasxva monawiles daavala ecekvaT<br />

im adgilebze, romelTac Tavisi adgilobrivi, kulturuli<br />

datvirTva eqneboda cekvis moZraobebiT. nots kargad hqonda<br />

32 33


mixeil mestviriSvili<br />

gacnobierebuli, konkretuli adgilisaTvis gankuTvnili<br />

tradiciuli xelovnebis roli, e. i., TviT xelovanTa<br />

damokidebuleba mSobliuri kulturuli adgilebis mimarT.<br />

scenuri sivrceebis gafantuloba da maTi individualurad<br />

kontrolireba, zrdis produqtis konfiguraciis cvlilebis<br />

rols, rac “The Cassandra Project”-Si (proeqti `kasandra~)<br />

iyo ganxiluli, is scenuri sivrceebi, romlebic mimofenili<br />

aris msoflios sxvadasxva adgilas, Tavs erTi monitoris<br />

ekranze iyris.<br />

“World Wide Simultaneous Dance” (msoflio masStabis<br />

sinqronuli cekva) internets iyenebs, cdilobs globalur<br />

samyaroSi gafantuli mocekvaveebisa da audienciis Tavmoyras<br />

erT internet performansSi. jer erTi noti imasTan erTad,<br />

rom iwvevs performer-monawileebs, romelTaTvisac<br />

Sesasrulebeli cekvis moZraobebi dakavSirebulia im adgilis<br />

kulturul mniSvnelobasTan, agreTve warmogvidgens internet<br />

performansis sxvadsxva kriteriumsac. magaliTad, laura noti<br />

da pam rafi cekvas “Do While Studio”-Si bostonSi asrulebdnen,<br />

prakriti kaSiapi nacionalur cekvas “Sarakella Chau dance”<br />

(sarakela Caus cekva) mumbaiSi da andrea baker domeniCi<br />

improvizacias romSi, sakuTar samzareuloSi. internetis,<br />

(rogorc globaluri movlena) mixedviT, jefri Sou<br />

gansazRvravs `qselis-mdgomareobas~, rogorc `Cveni drois<br />

SemTxvevas, SemTxveviTobasa da garTulebul mdgomareobas~ .10<br />

veb-msaxiobi, rogoric laura notia, kiTxvis niSnis qveS ayenebs<br />

net-garemoebis dapirispirebas da mis gamoyenebas esTetikur<br />

konteqstSi. amasTan, ’’World Wide Simultaneous Dance’’<br />

(msoflio masStabis sinqronuli cekva) saSualebas aZlevs<br />

kulturasa da cekvaze adgilobriv warmodgenebs, Sevides<br />

internetSi da aqedan gamomdinare, warmoadginos misi lokaluri<br />

mniSvnelobebi internetis specifikaSi.<br />

saTeatro mecniereba stimulirebas internet performansebis,<br />

perfromerebisa da mayurebelTa saSualebiT ganicdis. es<br />

ZiriTadad zegavlenas axdens da gviCvenebs, rom TiToeuli<br />

proeqti individualuri scenografiuli struqturiT unda<br />

iqnas Sesrulebuli. sxva net-art proeqtebisgan gansxvavebiT,<br />

Teatri kiber-samyaroSi<br />

rogoric aris interaqtiuli veb instalaciebi, misi SezRuduli<br />

gamoyenebis rangiT, internet performansi net-artSi axal,<br />

efemerul ideas warmoadgens. internet performansi<br />

damTavrebasTan erTad qreba da igive proeqtis kvlav warmoeba<br />

SeuZlebeli xdeba.<br />

telematikuri performansebi, performansis garemos<br />

daniSnulebis gansazRvras axdenen fizikuri samuSao modelisa<br />

da temporaluri struqturis mxriv. gamoyenebuli teqnikuri<br />

saSualebebi (rogorc gamosaxvis specifikuri teqnologiebi)<br />

cvlis realuri siaxlovis aucileblobas performerebsa da<br />

mayurebels Soris da agreTve axdens Semsruleblis rolis<br />

transformacias saSemsruleblo xelovnebaSi. dRemde<br />

performerebsa da mayurebels Soris fizikuri kavSiri erTerT<br />

ZiriTad kriteriums warmoadgens TeatrisTvis, rogorc<br />

istoriulad aseve kulturulad. internet performansebi,<br />

romelebic aadvileben mayurebelTa/monawileTa kompetencias<br />

axali media saSualebebis gamoyenebiT, kiTxvis qveS ayeneben<br />

zemoTxsenebul aucilebel kriteriums. telematikuri<br />

performansebi cvlian `cocxali~ mayureblis Tanaarsebobis<br />

koncefcias, internets scenis rols aniWeben, misi esTetikuri<br />

Tu teqnologiuri komponentebis gaTvaliswinebiT. telematikuri<br />

sivrce internet performansebSi SeiZleba danaxul iqnas<br />

metaforulad, rodesac aqcentireba sazogadoebis ZiriTad<br />

damaxasiaTebel Tvisebebze xdeba. internet performansebi<br />

xelovanebs saSualebas aZleven kritikulad aRiqvan dRevandeli<br />

kulturuli ganlageba.MerTi mxriv, Teatri sazogadoebis<br />

produqts warmoadgens, meore mxriv ki, sazogadoebis<br />

aRmSeneblobaSi erT-erT mniSvnelovan rols TamaSobs. internet<br />

performansi ar aris mxolod Teatralur procesebSi axali<br />

ganzomilebebis damateba, igi aris universaluri rolis mqone<br />

teqnologia. M<br />

yovelTvis, multimediuri Teatris Taviseburebaze fiqrisas<br />

Cuan Zis ambavi maxsendeba, pepela rom esizmra. mdgomareoba,<br />

roca gaurkveveli gaxda pepelas esizmreboda Cuan-Zi, Tu<br />

Cuan-Zis pepela. iseve, rogorc mravalganzomilebian sivrceSi<br />

34 35


mixeil mestviriSvili<br />

xdeba, roca subieqt-obietqis urierTmimarTebaSi yovelgvari<br />

sazRvari moSlilia. roca zRvari `aq~ da `iq~, `me~ da `Sen~<br />

aRar arsebobs, roca realuri ararealur mdgomareobas ganicdis<br />

da Cveni cnobierebis fskerze rCeba mxolod erTad-erTi, dro.<br />

dro, romelic `iyo da ara iyo ras~ sazRvarze meryeobs<br />

yovelTvis da Cveni gonebis sazRvrebs mijnavs; dro, romelic<br />

mxolod miedineba da mis nakvalevze ikveTeba STabeWdilebebi.<br />

1. www.internetrelaychat.com<br />

2. www.worldwideweb.com<br />

3.Nick Kaye: Site-specific art. Performance, place and<br />

documentation. London: Routledge, 2000 .<br />

4. Noël Carroll: Theorizing the Moving Image. Cambridge:<br />

University of Cambridge Press, 1996.<br />

5. Julia Glesner : Internet Performances as Site-Specific Art.<br />

6. Noël Carroll: Theorizing the Moving Image. Cambridge:<br />

University of Cambridge Press, 1996.<br />

7. Das Hamburg-project: abschied von der disziplinaren ordung,<br />

MOSCOW-BERLIN. 1950-2000. CHRONIK, Nicolai, Martin-Gropius-Bau,<br />

Berlin, 2000, S. 155-158<br />

8. Borut Savski : “Aesthetic Machines“ (essay.- 2001) http://www.3via.org/<br />

html.php?htm=borut<br />

9.Quoted in Brand, Stewart: The Media Lab: Inventing the Future at MIT. New<br />

York: Viking 1987.<br />

10. Jeffrey Shaw : `Radical Software’, in: Weibelm, Peter & Timothy<br />

Druckrey (ed.):net_condition. Art and Global Media. Boston: MIT, 2001.<br />

Teatri kiber-samyaroSi<br />

• Hans-Thies Lehmann : Postdramatisches Theater. Frankfurt am<br />

Main: Verlag der Autoren, 1999<br />

• Julia Glesner : Internet Performances as Site-Specific Art.<br />

• Jeffrey Shaw : `Radical Software’, in: Weibelm, Peter & Timothy<br />

Druckrey (ed.):net_condition. Art and Global Media. Boston:<br />

MIT, 2001<br />

• Вернер Гейзенберг: Физика и философия<br />

• vernerHhaizenbergi: nawili da mTeli. Tbilisi:<br />

ganaTleba, 1983.<br />

• Leaping into the Net!, Sarah Morrison:<br />

http://www.MorrisonDance.com<br />

• Cassandra Project, NYU:<br />

http://pages.nyu.edu/~jg12/cass.htmlhttp://www.nyu.edu/pages/ngc<br />

• World Wide Simultaneous Dance, Laura Knott:<br />

http://www.wwsd.org<br />

• ZKM: http://on1.zkm.de/netCondition.root/netcondition/start/<br />

language/default_e<br />

• http://www.zkm.de<br />

• Nick Kaye: Site-specific art. Performance, place and<br />

documentation. London: Routledge, 2000.<br />

• Noël Carroll: Theorizing the Moving Image. Cambridge:<br />

University of Cambridge Press, 1996.<br />

36 37


laSa CxartiSvili<br />

doqturanturis I kursi<br />

xelmZRvaneli - prof. levan xeTaguri<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX<br />

saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

(mixeil TumaniSvilis `mefe liris~ magaliTze)<br />

XX saukunis 50-iani wlebidan mniSvnelovani politikuri<br />

da ekonomikuri cvlilebebi xdeboda sabWoTa kavSiris<br />

cxovrebaSi, gamoikveTa sruliad axali tendenciebi. marTalia,<br />

qveynis saTaveSi kvlav komunisturi partia idga, magram igi<br />

seriozul transformacias ganicdida. literaturasa da<br />

xelovnebaSi daiwyo lirikuli nakadis warmoCena. qarTul<br />

xelovnebaSi Cndeba axali saxelebi. es procesi skkp ck-is<br />

pirveli mdivnis xruSCovis mier ufro gaaqtiurda 50-ian<br />

wlebSi antistalinuri propagandis xarjze, romelmac<br />

garkveulwilad dadebiTi tendenciebi dabada. disident<br />

mwerlebs miecaT saSualeba SeeswavlaT `daxurulad~<br />

wodebuli saarqivo masala. yvela es procesi mimdinareobda<br />

fsiqologiurad Sinagani daZabulobis xarjze. rogorc ki<br />

stalinis reJimi Seirya, warmoiSva axali problema, –<br />

antisabWouri literatura, romelic daupirispirda rogorc<br />

sabWoTa kavSiris, aseve TviTon xruSCovis politikasac.<br />

sabWoTa xelisuflebam daiwyo imaTi devna, vinc Tavad<br />

gaadisidenta. disidenturi moZraobis liderebi, Tavad<br />

sabWoTa xelisuflebam Casva cixeSi. miuxedavad amisa, `rkinis<br />

farda~ `axdili~ iyo da iZleoda saSualebas Semosuliyo<br />

iseTi kultura, romelic ucxo iyo sabWoTa partiuli<br />

sazogadoebisaTvis. aman zegavlena moaxdina mxatvrul<br />

azrovnebaze. sabWoTa xelovnebaSi Cndeba axali mimarTulebebi<br />

da stiluri Taviseburebani. am ganaxlebuli mxatvruli<br />

azrovnebis Sedegad ikveTeba axali reJisoruli poziciebic.<br />

TeatrSi modis reJisorTa da msaxiobTa axali Taoba,<br />

romelsac Tavisi individualuri msoflmxedveloba aqvs. am<br />

periodSi dasavluri Teatrebi iwyeben Camosvlas sabWoTa<br />

kavSiris sxvadasxva qalaqebSi. sabWoTa TeatrisTvis es iyo<br />

namdvili gakveTili, axlis aRqmis, masTan Seguebisa da misi<br />

gaazrebis mtkivneuli procesis dasawyisi. `60-iani wlebis<br />

sazogadoeba Sinaganad mzad iyo am uSvelebeli informaciis<br />

misaRebad. ufro metic, 60-iani wlebis SemoqmedebiTi<br />

inteligencia axali azrovnebisa da mxatvruli gamosaxvis<br />

sistemebTan ziarebis daucxromel moTxovnilebas ganicdidnen<br />

da ukve 60-ian wlebs sabWoTa Teatri garkveulad axali<br />

gamocdilebiT Seegeba. SemTxveviTi ar aris swored am<br />

aTwleulis mijnaze `sovremenikis~ Teatris dabadeba, lubimovis<br />

`seCuaneli keTili adamianis~ dadgma da mis safuZvelze<br />

`tagankis Teatris~ Camoyalibeba~ 1 . qarTul TeatrSi daiwyo<br />

axali saTeatro esTetikis Semodineba, romelsac saTaveSi<br />

rusTavelis Teatri edga mixeil TumaniSvilisa da misi<br />

TanamebrZolebis xelmZRvanelobiT.<br />

XX saukunis II naxevridan dRis wesrigSi dadga tragediis<br />

Taviseburad gadafasebis aucilebloba. Ziebebi, romelic<br />

20-ian wlebSi daiwyo da romelic sabWoTa xelisuflebis<br />

diqtatis, ideuri da fizikuri wnexis saSualebiT Caikla,<br />

60-iani wlebidan kvlav ganaxlda. `60-70-ian wlebSi<br />

stabiluri uwyveti procesis Sedegad qarTul TeatrSi<br />

mimdinare Ziebebi mas TiTqmis evropuli da msoflio<br />

Teatraluri procesebis gverdiT ayenebs,– aRniSnavs<br />

Teatrmcodne levan xeTaguri,_ Ziebis prioriteti ZiriTadad<br />

nawarmoebis gadamuSavebaze, anu, literaturul-dramaturgiul<br />

pirvelwyaros seriozul saavtoro interpretaciaze modis.<br />

interpretaciasTan erTad sul ufro ixveweba wina periodSi<br />

gamoyenebuli da amoqmedebuli gamomsaxvelobiTi saSualebebi~ 2 .<br />

XX saukunis 50-60-iani wlebidan evropul TeatrSi<br />

axleburad kiTxuloben klasikuri dramaturgiis ama Tu im<br />

nimuSs, miT umetes, Seqspirs, romelic veriko anjafariZis<br />

sityvebiT rom vTqvaT axlebur `interpretacias ara Tu<br />

itans, aramed Txoulobs. dadga dro axlis Ziebisa.<br />

SeuZlebelia dRes ise imuSavo da Seqmna, rogorc guSin~ 3 .<br />

evropuli Teatri etapobrivad eTxoveboda Zvel, tradiciul<br />

gaazrebas, formebs da ideebs. qarTuli sabWoTa Teatri am<br />

38 39


laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

procesebis avangardSi aRmoCnda, rac savsebiT logikuri<br />

movlena iyo.<br />

XX saukunis 60-ian wlebSi, vidre robert sturua, Temur<br />

CxeiZe da sxva am Taobis reJisorebi (g. Jordania, n. xatiskaci)<br />

`moZlierdebodnen~ qarTuli sabWoTa Teatris avangardSi,<br />

upirveles yovlisa, mixeil TumaniSvili gvevlineba. swored<br />

mis saxelTan da SemoqmedebasTan aris dakavSirebuli ara<br />

erTi siaxle da progresuli, mxatvruli meTodebis danergva<br />

qarTul sabWoTa TeatrSi, romelic dRemde iwvevs Teatris<br />

mkvlevarTa yuradRebas da inarCunebs aqtualobas.<br />

`srulyofili ar iqneboda m. TumaniSvilis novatoruli misia<br />

adre Tu gvian, rom ar ecada mas Tavisi Teatraluri principebis<br />

damkvidreba Seqspiris dramaturgiaze dayrdnobiT. Seqspiri<br />

kidev erTi, magram aucilebeli barieri iyo TumaniSvilisa da<br />

misi TanamoazreebisaTvis~ 4 .<br />

mixeil TumaniSvili rusTavelis TeatrSi reJisoruli<br />

moRvaweobis meCvidmete wels dgams Seqspiris `mefe lirs~.<br />

es iyo misi meore Sexeba Seqspiris samyarosTan (manamde<br />

iyo `zafxulis Ramis sizmari~, 1964 w.), romlis Cavardnamac<br />

sabolood wertili dausva Seqspiris tradiciul gaazrebas.<br />

`mefe liris~ premiera rusTavelis TeatrSi 1966 wlis<br />

12 aprils Sedga. am droisTvis igi ukve saxelganTqmuli<br />

da aRiarebuli reJisoria, ara mxolod saqarTveloSi, aramed<br />

sabWoTa kavSirSi. mas ukve dadgmuli aqvs i. fuCikis<br />

`adamianebo iyaviT fxizlad~ (1951 w.), j. fletCeris<br />

`espaneli mRvdeli~ (1954 w.), kohoutis `roca aseTi<br />

siyvarulia~ (1958 w.), g. naxucriSvilis `WinWraqa~ (1963<br />

w., mcire scenis gaxsna), mixeil TumaniSvils icnoben moskovSi<br />

da sTxoven b. brextis piesis `gind es jariskaci, gind is~<br />

dadgmas, romelic reJisorma ganaxorciela 1965 wels.<br />

Seqspiris dramaturgiasTan Sexvedramde m. TumaniSvils<br />

klasikuri dramaturgiis arc erTi nimuSi ar daudgams.<br />

`WinWraqas~ irgvliv atexilma skandalma da `zafxulis<br />

Ramis sizmris~ erTgvarma marcxma kidev ufro daTrguna<br />

reJisori. kritika TumaniSviliseul `zafxulis Ramis<br />

sizmarze~ werda: `reJisoris poziciebi erovnuli Teatris<br />

tradiciul TaviseburebaTa, ideur mizandasaxulobaTa da<br />

realisturi princi pebisgan gandgomas efuZneba, yovelive<br />

amis nacvlad ki, mixeil TumaniSvili gvTavazobs speqtaklebs,<br />

sadac mefobs xelovnuroba, siWrele, stilizacia, erotika<br />

da marionetebad qceul msaxiobTa Semoqmedeba~ 5 . faqtia,<br />

rom Teatraluri kritika, maSin ver Caswvda TumaniSvilis<br />

axlebur midgomebs Seqspiris dramaturgiisadmi.<br />

Seqspiris modernizacias qarTul sabWoTa sinamdvileSi,<br />

pirvelad swored mixeil TumaniSvili Seecada, man uari<br />

Tqva Seqspiris piesebis tradiciul wakiTxvaze da mravalgzis<br />

aprobirebul dadgmebis meTodologiaze. Sesabamisad,<br />

SemTxveviTi ar iyo `m. TumaniSvilis mier Seqspiris komediis<br />

amgvari saxiT daintereseba, speqtakli ki gaakritikes (v.<br />

qarTveliSvili, d. mumlaZe), magram is, rac TumaniSvilma<br />

m ay ur e bels Se s Tavaz a, uc xo da mi uR e beli iy o<br />

sazogadoebisTvisac maSin. amgvari interpretacia dagmobili<br />

iqna. es Ziebebi TumaniSvilma daiwyo `zafxulis Ramis sizmarSi~<br />

da mere `mefe lirSi~ gaagrZela, magram gviani iyo~. 6 sul sxva<br />

sakiTxia, ramdenad miaRwia am Ziebebma erTobliobaSi<br />

maRalmxatvrul xarisxs, magram Teatris istoriisaTvis mis<br />

Seqspiriseul dadgmebs umniSvnelovanesi roli eniWeba<br />

qarTul sasceno Seqspirianis tradiciebis ganaxlebaSi da<br />

modernizaciaSi. rTuli fsiqologiuri mdgomareobisa da<br />

daundobeli kritikis miuxedavad, m. TumaniSvili agrZelebs<br />

brZolas da dgams `mefe lirs~. am droisTvis rusTavelis<br />

Teatris repertuarSia robert sturuas, gizo Jordanias<br />

da nana xatiskacis saukeTeso speqtaklebi: a. mileris<br />

`seilemis procesi~, T. WilaZis `akvariumi~, sulxan-saba<br />

orbelianis `sibrZne-sicruisa~ (e. maRalaSvilTan erTad).<br />

`WinWraqas~ da `zafxulis Ramis sizmris~ irgvliv presaSi<br />

atexili polemikisa da aJiotaJis Semdeg, bevri ram iyo<br />

damokidebuli `mefe liris~ warmatebaze, Tumca `lirma~<br />

TumaniSvils sayovelTao gamarjveba ver moutana.<br />

Seqspiris `liris~ dadgmas XX saukunis 60-iani wlebis<br />

rusTavelis Teatris cxovrebaSi princi puli mniSvneloba<br />

hqonda. `tradiciisa~ da `novatorTa~ momxreebs Soris vnebebi<br />

kidev boboqrobda. kamaTi ukidures formebs iZenda da xSirad<br />

yuradRebis miRma rCeboda is Zvirfasi aRmoCenebi da WeSmariti<br />

40 <strong>41</strong>


laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

novatoruli mignebebi, romelTac axali Teatraluri esTetika<br />

axlda~ 7 . TumaniSvilis pirveli Seqspiriseuli dadgmebi qarTul<br />

scenaze misi gaTanamedroveobis pirveli cdebi iyo.<br />

ratom gadawyvita mainc da mainc `liris~ dadgma m.<br />

TumaniSvilma? am kiTxvaze calsaxa pasuxi ar arsebobs,<br />

Tumca sxvadasxva masalebidan da wyaroebidan irkveva, rom<br />

`liris~ dadgmis idea sergo zaqariaZes ekuTvnoda.<br />

TumaniSvilma mas uari ver uTxra, ris gamoc ganawyendnen<br />

kidec `Svidkacas~ wevrebi, Tumca eWvgareSea, rom TumaniSvili<br />

mxolod zaqariaZis survilis axdenis, an Tundac msaxioburi<br />

kaprizisTvis ar SeeWideboda monumentur dramaturgiul<br />

tilos. TumaniSvils gacilebiT didi ambiciebi hqonda da<br />

es iyo kritikis kidev erTi, axali gamowveva. am sakiTxTan<br />

dakavSirebiT n. uruSaZe wers: `vinc gaecnoba im periodis<br />

rusTavelis Teatris sareJisoro kolegiis sxdomebis oqmebs,<br />

Seityobs, rom m. TumaniSvils am tragediis dadgma ar<br />

undoda, es iyo sergo zaqariaZis survili~ 8 . Teatris<br />

moRvaweTaTvis da mkvlevarTaTvis kargad aris cnobili<br />

mixeil TumaniSvilis Tvisebis erTi maxasiaTebeli: is Tavisi<br />

miznebisa da gegmebis Sesaxeb Tavad iSviaTad saubrobda.<br />

misi gegmebic erTi SexedviT TiTqos misgan damoukideblad<br />

xorcieldeboda, yovelTvis kulisebSi idga da iqedan marTavda<br />

garkveul situaciebs. amitomac, sruliad SesaZlebelia, rom<br />

man SesTavaza sergo zaqariaZes liris roli, romelic<br />

sareJisoro kolegiaze ara reJisorma, aramed msaxiobma<br />

gaaxmaura. Jurnal `Teatris~ korespondentis kiTxvaze, Tu<br />

ratom airCia `liri~ dasadgmelad, reJisori pasuxobs: `mizezi<br />

bevria: jer erTi, bolo dros rusTavelis Teatris mimarT<br />

bevri pretenzia gaCnda did tiloebTan misi ganSorebis<br />

gamo. Cven movindomeT polemikis gagrZeleba `didi tilos~<br />

moSveliebiT, anu, visurveT klasikuri tragedia davdgaT<br />

ise, rogorc Cven es dRes warmogvidgenia. bevri ram imiTac<br />

iyo ganpirobebuli, rom Teatris dasSi aris iseTi msaxiobi,<br />

rogorc sergo zaqariaZea...~ 9 rusTavelis TeatrSi `mefe<br />

liris~ 1966 wlis dadgmis masalebidan irkveva, rom<br />

TumaniSvilma `liris~ dadgmis gadawyvetileba `SvidkacasTan~<br />

SeTanxmebis gareSe miiRo. man daarRvia tradicia, roca is<br />

Tavisi gegmebis Sesaxeb megobar msaxiobebTan saubrobda. m.<br />

TumaniSvilis wignidan: `reJisori Teatridan wavida~ (Tb.,<br />

1989) avtori igonebs, rom `Svidkacas~ orma wevrma werili<br />

miswera mas, romelSic ewera: `ar gvinda, rom Seni energia<br />

axla `lirze~ daixarjos. Sen yovelTvis imas dgamdi, rac<br />

gindoda da SemdgomSic ase unda iyos. Cven is gvwyins, rom<br />

Sen `liris~ dadgma ise gadawyvite, rom CvenTvis ar gikiTxavs<br />

rCeva, rogorc amas sxva dadgmebis win akeTebdi...~ 10<br />

Teatrmcodne dali mumlaZis azriT, ki `TumaniSvilis<br />

SemoqmedebaSi dadga dro, roca mas Tavisi Zala, Tavisi<br />

SemoqmedebiTi unari klasikuri nawarmoebis axal wakiTxvaSi<br />

unda eCvenebina. TumaniSvilma Seqspiri airCia. jer `zafxulis<br />

Ramis sizmari~ dadga, Semdeg `mefe liri~. 11 erT-erT interviuSi,<br />

Tu ratom airCia reJisorma `mefe liri~ dasadgmelad, m.<br />

TumaniSvili acxadebs: `CemTvis mefe liri da Tavad problema,<br />

romelic am piesaSi dasva Seqspirma, Zalian axlobelia,<br />

mniSvnelovania da Tanamedrove. es umaRlesi tragediaa –<br />

liris samyaros Secnobis tragedia saintereso da savse<br />

cxovrebiseuli nakadiT~. 12 ase rom, `liris~ dadgma<br />

TumaniSvilma da zaqariaZem erTad gadawyvites, SesaZloa<br />

TumaniSvilis mxridan es erTgvari kompromisi da madlobis<br />

Jesti iyo zaqariaZisadmi (cnobili konfliqtis dros s.<br />

zaqariaZem axalgazrdebs, TumaniSvilis `Svidkacas~ dauWira<br />

mxari), Tumca es sakiTxebi Cveni kvlevis mizans amjerad<br />

scildeba. TeatrmcodneTa umravlesobis azriT, es speqtakli<br />

TumaniSvilis Semoqmedebis gamarjvebaTa siaSi ar Sedis,<br />

magram mas hqonda didi mniSvneloba ara mxolod Seqspiris<br />

axleburi wakiTxvis tradiciis SeqmnaSi, aramed zogadad<br />

Zveli formebis ngrevis da axleburi azrovnebis<br />

damkvidrebaSi.<br />

polemika TumaniSvilis Semoqmedebis da Sesabamisad<br />

rusTavelis Teatris irgvliv, presaSi `liris~ premieris<br />

Semdeg axal fazaSi gadavida. polemika gascilda regionis<br />

farglebs da man mTeli sabWoTa kavSiris centraluri<br />

<strong>saxelovnebo</strong> gamocemebi moicva. zogi adanaSaulebda reJisors<br />

rusTavelis Teatris tradiciuli gzidan gadaxvevaSi (`es<br />

ar aris mefe!~ werdnen erTni), zogierTi kritikosi<br />

42 43


laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

aRfrTovanebuli iyo imiT, rom Teatrma TumaniSvilis<br />

xelmZRvanelobiT uari Tqva liris `tradiciul mefur<br />

didebulebaze~<br />

speqtaklis mxatvari iyo koka ignatovi, kompozitori _<br />

oTar TaqTaqiSvili, rolebi ki ase iyo ganawilebuli:<br />

liri – sergo zaqariaZe,<br />

kenti – erosi manjgalaZe,<br />

gonerila – salome yanCeli,<br />

regana – medea Caxava,<br />

glosteri – giorgi gegeWkori,<br />

edmundi – ramaz CxikvaZe,<br />

edgari – ediSer maRalaSvili,<br />

kordelia _ bela mirianaSvili,<br />

masxara _ guram saRaraZe,<br />

mTavari kornoulisa _ jemal RaRaniZe,<br />

mTavari albanisa _ badri kobaxiZe.<br />

TumaniSvili Seqspiris tragedias axleburad miudga, es<br />

kargad Cans ara erTi im konkretuli faqtidan, rac `liris~<br />

dadgmas ukavSirdeba, reJisorma uari Tqva i. maCablis genialur<br />

Targmanze da Seqspiris Rrma mcodnes vaxtang WeliZes SeukveTa<br />

piesis axali Targmani, radgan misi azriT, speqtakli ufro<br />

Tanamedrove gamovidoda. reJisoris mxridan Seqspiris<br />

tragediis axali Targmanis Seqmna progresuli movlena iyo,<br />

piesa xelaxali Targmnis Sedegad kidev ufro dauaxlovda<br />

prozaul teqsts. m. TumaniSvili am speqtakliT Seecada `mWidro<br />

kontaqti daemyarebina Teatrsa da Tanamedrove mayureblis<br />

sulier samyarosTan. moetana azri da cocxali adamianuri<br />

grZnobebi~. 13 reJisorma paTeTikuri da diadi liris nacvlad,<br />

warmoadgina gaadamianebuli liri, cxovrebis realobasTan<br />

moaxloebuli piri, `masSi meti iyo lirizmi, vidre<br />

monumenturoba, meti sirbile, vidre mrisxaneba, meti siyvaruli,<br />

vidre siZulvili~. 14 werilobiT wyaroebze dayrdnobiT irkveva,<br />

rom `mefe liri~ reJisors Teoriulad sul sxvagvarad hqonda<br />

Cafiqrebuli, vidre igi saboloo versiiT gamovida. werilobiTi<br />

dokumentis saxiT arsebobs TumaniSvilis narkvevi `mefe lirze~,<br />

romelic sagrZnoblad daSorebulia sareJisoro eqsplikacias,<br />

eqsplikacia ki speqtaklis im redaqcias, romelic farTo<br />

mayurebelma ixila.<br />

vidre m. TumaniSvili uSualod daiwyebda speqtaklze<br />

praqtikul muSaobas, mas Teoriulad `liri~ Cafiqrebuli hqonda,<br />

rogorc politikuri farsi. igi speqtaklis movlenebs eqvs<br />

nawilad yofs da TiToeuls pirobiT saxelsac arqmevs. esenia:<br />

1. SeSliloba, pirovnebis kulti,<br />

2. pensioneri-katastrofa,<br />

3. liris akademia,<br />

4. `kaciWamioba!~, TviTmyrobelobis mZvinvareba,<br />

5. aRdgoma!<br />

6. akviatebuli ideebisgan gaTavisufleba.<br />

eqsplikaciaSi, romelic pirvelad TumaniSvilis wignSi: `sanam<br />

repeticia daiwyeba~ daibeWda, reJisori Txzavs erTi SexedviT<br />

liris lirikul samyaros, Tumca politikuri situaciebis<br />

analogiebi maSindel sabWoTa xelisuflebasTan konteqstSi<br />

mainc SeimCneva. reJisori wers: `pirquSi, mkacri mmarTvelobis<br />

wesi... liri mTel xalxs, saxelmwifos marTavs. magram aRmavlobis<br />

xanam gaiara. mefe daberda (unda vivaraudoT, rom TumaniSvili<br />

Seecada liris mxatvruli saxis identifikacias sabWoTa<br />

kavSirTan _ rogorc despotur saxelmwifosTan _ l. C.). is<br />

axla Zalis meSveobiT ki ara, aramed warsuli Zlierebis<br />

gaxsenebiT marTavs saxelmwifos. gadawyvita, saxelmwifo<br />

qaliSvilebs daunawilos... sarkiani cixe-darbazis miRma ki am<br />

dros gamefebulia siZulvili, SeTqmuleba, mkvleloba, intriga...<br />

qveynis gzebze jaSuSebi, yaCaRTa bandebi, mawanwalebi daZrwian...<br />

(daaxloebiT iseTebi, rogoric reJisoris speqtaklSi `antigone~<br />

Cafrebi iyvnen _ l. C.). jurRmulebSi jerjerobiT mefisgan<br />

malulad adamianebs awameben. mosyidva, daSineba, iaraRis<br />

dagroveba, dapirebebi... saxelmwifo moRvaweebi TavianT cixedarbazebSi<br />

miyuJulan da garyvnilebis morevSi ixrCobian.<br />

qveyana, arsebiTad, sisxlisgan icleba, magram garegnulad<br />

yvelaferi Zveleburadaa. yvelas mSvenivrad esmis, rom liris<br />

saxelmwifos dReebi daTvlilia, amitom yvelani grZnoben<br />

aucileblobas, Semzadebulni iyvnen saimisod, rom gayofaganawilebis<br />

dros motyuebulni ar darCnen... centri aRar<br />

arsebobs. aRarc sistemaa... liri gamudmebiT cdilobs, samefo<br />

44 45


laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

Zalauflebis iluzia SeinarCunos... 15 Tu TumaniSvilis `liris~<br />

dadgmis gegmas kargad CavuRrmavdebiT, aucileblad SevniSnavT<br />

aRwerili situaciis paralels istoriul realobasTan.<br />

stalinis gardacvalebis Semdeg iwyeba misi kultis gmoba da<br />

saxelmwifos mmarTvelobis princi pebSi Sedis garkveuli<br />

cvlilebebi, ramac xeli Seuwyo sabWoTa kavSiris, rogorc<br />

saxelmwifos rRvevis dawyebas, Tumca TumaniSvilis mier<br />

Cafiqrebuli mefe liris msgavsad, arc sabWoTa saxelmwifo<br />

imCnevs mis SigniT momxdar cvlilebebs. warsuli Zliereba,<br />

mxolod inerciaa da yvela iluziaSi cxovrobs. politikurad<br />

motivirebuli tragediis eqspoziciis Semdeg, TumaniSvils<br />

lirikul-dramatuli nakadi Semoaqvs. TumaniSvilis xedviT<br />

liris istoria ambiciuri adamianis istoriaa. `roca gmirs<br />

sakuTari Tavi gaigivebuli hyavs bunebasTan, RmerTTan, anu, is<br />

zeadamiania, zekacia. swored es Tviseba _ sakuTar TavSi<br />

Caketva, xels uSlis dainaxos mis garSemo mimdinare procesebi~. 16<br />

liri iluziiT cxovrobs, is sarkeSi mxolod sakuTari didebis<br />

anarekls xedavs, mis gamocdilebas da Zalas morCilebs<br />

saxelmwifo, swored es Rupavs lirs da ubiZgebs mas gadadgas<br />

araswori sabediswero nabiji, romelic ara mxolod mis<br />

ubedurebas, aramed saxelmwifos rRvevasac iwvevs.<br />

`sasowarkveTili liri mis mier agebuli sarkiani cixe-darbazis<br />

sazRvrebs tovebs. qariSxalma da Weqa-quxilma aiZula jiuti<br />

moxuci, damorCileboda Tavis beds, daaCoqa, agrZnobina, rom<br />

masze didi Zala arsebobs. lirma irgvliv mimoixeda da pirvelad<br />

dainaxa samyaro iseTi, rogoric is sinamdvileSia...~ 17<br />

TumaniSvilis azriT, liri erTgvar akademias gadis, es aris<br />

misi samyaros axleburad Semecnebis procesi. liris irgvliv<br />

ki, ukve sisxlis mdinareebi dgas. glosters awameben. edmundma<br />

orive dedoflis saxlSi SeaRwia. kornuelic moklulia, misi<br />

msaxuric. adamianebi gamxecdnen da fsiqozisgan, isterikisgan<br />

Zlivs ikaveben Tavs. amis damnaxavi liri jer gaognebulia,<br />

Semdeg ki mSvidad grZnobs Tavs, radgan masTan kordeliaa.<br />

`liri, rogorc mefe, dabrZenda, magram axla misi sibrZne<br />

movarayebas aRar saWiroebs. liri WeSmaritad didi gaxda, is<br />

Caswvda cxovrebis arss. liris garSemo megobrebi iyrian<br />

Tavs. iwyeba ukanaskneli samkvdro-sasicocxlo, ideuri Setakeba<br />

(kulminacia-orTabrZola) da uceb, moulodnelad _ yvelaferi<br />

wydeba da siCume isadgurebs~; 18 _ ai, swored es aris<br />

TumaniSviliseuli liris tragediis arsi. manamde qarTul<br />

scenaze Seqspiris es tragedia amgvarad aravis gauazrebia.<br />

mixeil TumaniSvili Tavis Teoriul Canafiqrs `lirze~<br />

ase amTavrebs: `ai, movlenaTa rigi. magram ramdeni epizodisgan,<br />

movlenisgan da qmediTi fenisagan Sedgeba igi, ramdeni<br />

orTabrZola, Tu konfliqti, ramdeni kvanZi, Tu gadaxra imaleba<br />

moqmed pirTa saubrebs miRma. aq zRva masalaa improvizaciisTvis,<br />

magram axla es aRar gvaSinebs, radganac ukve arsebobs momavali<br />

speqtaklis ConCxi, gza, yovel SemTxvevaSi, biliki mainc. da<br />

Tu reJisor de sikas naTqvamis mcire perifrazs gavakeTebT,<br />

SegviZlia vTqvaT, rom: `speqtakli, faqtobrivad, SeTxzulia,<br />

axla mxolod misi dadgmaa saWiro!~ 19<br />

m. TumaniSvilma `liris~ repeticiebi 1966 wels daiwyo<br />

da premiera oTx TveSi Sedga. aq unda aRiniSnos kidev erTi<br />

garemoeba: qarTul scenaze `mefe liris~ dadgmebis istorias<br />

Tu gadavavlebT Tvals (kote yifiani _ asi repeticia, 1879<br />

weli, valerian gunia _ ocdaoTxi Tve, 1904 weli al.<br />

imedaSvili _ 15 weli, speqtaklis premiera Sedga 19<strong>41</strong> wels,<br />

akaki xoravam lirze muSaoba 1926 wels daiwyo, speqtakli<br />

akaki vasaZis reJisuriT mxolod 1948 wels ganxorcielda)<br />

TumaniSvilis speqtakli rekordulad mokle droSi daidga.<br />

reJisorsa da msaxiobs ar hqondaT didi dro fiqrisTvis,<br />

eqsperimentebisTvis, rac aisaxa kidec speqtaklis ideur<br />

gadawyvetaze da mxatvrul xarisxze. SeimCneoda garkveuli<br />

gavlenebis kvalic, rogorc qarTul, ise evropul `lirebTan~.<br />

reJisori ki Tavis dRiurebSi ase imarTlebda Tavs: `reJisori<br />

piesas kiTxulobs da mis cnobierebaSi umal aRmocendeba<br />

nacnobi warmodgenebi cnobili Teatraluri dadgmebidan.<br />

warsulSi aRmoCena, dResdReobiT ki banaluri, xavsmokidebuli<br />

esa Tu is xerxi, romelic araviTar axal informacias aRar<br />

atarebs, aferxebs speqtaklis gadawyvetis axal ideaTa<br />

warmoSobas. reJisoris warmosaxvisTvis Zalze rTulia, daZlios<br />

aseTi Sablonuri sqema da gaarRvios nacnob, zedapirze mdebare<br />

gacveTil gadawyvetaTa junglebi. amgvari akviatebuli idea<br />

Tu xerxi aTasobiTaa da isini mudam Cven gverdiTaa Casafrebuli,<br />

46 47


laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

maTze ar unda vifiqroT, isini abezari mezoblebiviT mudam<br />

mzad arian daxmarebis xeli gamogviwodon, rodesac maT aravin<br />

sTxovs amas... piter brukma gadawyvita, erT-erT Tavis speqtaklSi<br />

(`mefe liri~) tragediis gmirebi tyavis tansacmliT Seemosa,<br />

da mohyvnen mis kvaldakval tyavSi gamowyobili yvela drois<br />

da xalxis gmirebi msoflios scenebze siaruls. es aris<br />

swored fsiqologiuri inercia.<br />

es srulebiTac ar niSnavs imas, rom saerTod ar SeiZleba,<br />

gamoviyenoT did winamorbedTa mier mignebuli esa Tu is<br />

Teatraluri xerxi. piriqiT, Zalian kargad unda vicnobdeT<br />

mignebebisa da xerxebis am arsenals, unda SeviswavloT isini,<br />

amosaval wertilad vaqcioT, ukidures SemTxvevaSi gamoviyenoT<br />

kidec, magram es ar unda xdebodes meqanikurad, garkveuli<br />

sezonisTvis gankuTvnili `modis mixedviT~. 20 TumaniSvilis<br />

`lirze~, misi premieridan ramdenime wlis Semdeg gamoqveynebuli<br />

recenziebidan, Tu kvlevebidan Cans, rom rusTavelis Teatris<br />

1966 wlis `lirSi~ SeimCneoda bruki-skofildis `liris~ gavlena,<br />

rac im periodis qarTul sabWoTa TeatrSi siaxles<br />

warmoadgenda da siaxles yovelTvis martivad ar iRebda (an<br />

ver amCnevda) sabWoTa kritika, miT umetes, qarTuli. aseTi<br />

SemTxvevebis ara erTi magaliTi arsebobs qarTuli Teatris<br />

istoriaSi. msaxiobTa mogonebebidan irkveva isic, rom<br />

TumaniSvilma farTod gamoiyena rusTavelis Teatris muzeumSi<br />

daculi kote marjaniSviliseuli `liris~ eqsplikacia. rac<br />

imaze miuTiTebs, rom TumaniSvilis speqtakli ar Seqmnila<br />

mxolod Tanamedrove Teatraluri tendenciebis gavleniT. mis<br />

amgvar dabadebas myari safuZveli gaaCnda TviT qarTul<br />

TeatrSic. `TumaniSvilis `mefe liris~ siaxle gamoixateboda<br />

TiTqmis yvelaferSi. aq iyo brukis mier moxveuli asociacia<br />

_ adrefeodalur, Tavis formebsa da urTierTobebSi<br />

maqsimalurad sada, mouqnel, dauxvewel samyaroze. siaxle<br />

iyo TviT liris xasiaTis gaxsnaSic _ zaqariaZis liri Sors<br />

iyo uZluri moxucisgan da, amdenad, wamyvani speqtaklSi gaxda<br />

ara siberis tragedia, aramed tragedia tiranisa, romelmac<br />

sakuTar TavSi adamiani mokla da mxolod udidesi danakargebis<br />

fasad aRmoaCina es. WeSmaritad axleburad iyo danaxuli<br />

lirisa da masxaras (g. saRaraZe) urTierToba, erTguli msaxuri,<br />

TiTqos igivdeboda mefesTan. garda amisa, reJisoris<br />

gansakuTrebuli yuradReba miipyro ucnaurma kanonzomierebam,<br />

romlis mixedviT masxara da kordelia erTdroulad ar<br />

Cndebian piesaSi. iq, sadac aris kordelia, ar aris masxara,<br />

sadac vxvdebiT masxaras, iq ar aris kordelia. es SemTxveviToba,<br />

Tu faruli logika iqca liris saxis amoxsnis erT-erT<br />

saSualebad~. 21 TumaniSvili ar moerida Seqspiris teqstTan<br />

axlebur midgomas da es mxolod piesis axali Targmanis<br />

SeqmnaSi rodi gamoixateboda. speqtakli iwyeboda Seqspirisave<br />

sonetiT (#66), romelsac xumara (g. saRaraZe) ambobda da<br />

romlis pirveli da bolo taepebi aseTia:<br />

`yvelafriT daRlils sanatrelad sikvdili damrCa,<br />

radgan maTxovrad gadaiqca axla Rirseba...<br />

radgan uwmindes xelovnebas asoben laxvars,<br />

radgan uvici da regveni brZenobs advilad...<br />

ase daRlili am qveynidan garCevas varCev...~<br />

`xumaras mier warmoTqmuli es brZnuli soneti niadags<br />

amzadebda speqtaklisTvis da fiqrisken xrida mayureblis<br />

gonebas~. 22 rogorc Cans, xumaras mTxroblis, erTgvari<br />

protogonistis funqciac ekisreboda. ai, kidev erTi kavSiri<br />

qarTul Teatralur tradiciebTan. cnobilia, rom axmetelic<br />

Tavis ganuxorcielebel speqtakl `mefe lirs~ xumaras<br />

monologiT iwyebda.<br />

TumaniSvilis speqtakl `mefe liris~ saeqspozicio nawilis<br />

kavSirze orman bel gedelis `mefe lirTan~ saubrobs<br />

Teatrmcodne dali mumlaZe. igi werda: `TumaniSvili<br />

speqtakls masxaras monologiT iwyebs. kacisa da xalxis<br />

bedze Cafiqrebuli adamiani, romelsac xelSi Tavisi saxe –<br />

masxaras CaCi uWiravs, saocari gulistkiviliT ambobs: `rom<br />

SemeZlos siyvarulo Seni daTmoba~. Sua saukuneTa cixis<br />

kedeli gabmuli jaWvis xmauriT eSveba. sasaxlis karis<br />

Tavyrilobaa. dgas qvis taxti. goliaTi qvebi speqtaklis<br />

umTavres aqsesuarebs warmoadgenen. simZimisa da Seuvalobis<br />

ganwyobas qmnian, magram es xomNorman bel gederis `mefe<br />

lirisaTvis~ Seqmnili dekoraciebis zusti analogiaa. qvis<br />

48 49


laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

forma mxatvar k. ignatovs ufro stilizebuli aqvs. arc<br />

patara kubikebi Cans rampasTan, magram dekoraciuli<br />

komponentebis mTeli kompleqsi ucxadesad aRadgens londonSi<br />

1919 wels dadgmul pirvel Tanamedrove Seqspirul speqtakls~. 23<br />

rkinis jaWvze Camobmuli qvis Zeli, romelic monumentur<br />

asketuri dekoraciis faqturas warmoadgenda mZimed eSveboda<br />

da scenaze Cndeboda liris samefo darbazi, ismoda sayviris<br />

xma, xolo glosteri amcnobda mayurebels liris SemobrZanebas.<br />

`scenaze yvela da yvelaferi SeSdeba xelmwifis molodinSi,<br />

imdenad morCilad da mTrTolvared, rom grZnobdi ramdenad<br />

didia misi Zlevamosileba da sidiade, amave dros momlodine<br />

sxeulebi imdenad daZabulia, rom grZnob, rom raRac unda<br />

moxdes. am scenis mTavari azric swored amaSia, rom dasawyisSi<br />

dgas Zlieri, diadi adamiani, romelsac yvela emorCileba~. 24<br />

aseTi unda yofiliyo speqtaklis saeqspozicio nawili<br />

TumaniSvilis Canafiqris mixedviT. dasawyisis msgavsi gadawyveta<br />

hqonda Tavis speqtaklSi robert sturuas, magram mis<br />

speqtaklSi yvelaferi gacilebiT mwvaved da dramatizebulad<br />

iyo ganxorcielebuli. TiTqos dausrulebeli lodinis Semdeg,<br />

mayurebeli gakvirvebuli iyo, liris gamoCeniT, romelsac<br />

araviTari mefuri sidiade aRar SerCenia. Semodioda liri,<br />

romelic mkveTrad gansxvavdeboda im pirovnebisagan, romelsac<br />

mayurebeli moeloda (msgavsad robert sturuas da ramaz<br />

CxikvaZis lirisa). `mis faqturaSi ar igrZnoba arc<br />

Zlevamosileba da arc sidiade. es ar iyo TviTmpyrobeli.<br />

kontrasti, Tu rogor mivida TiToeul maTganTan mis winaSe<br />

damsaxurebis mixedviT, rogor Seafasa yoveli maTgani, erTi<br />

RimiliT, meore gamomcdeli mzeriT, mesame daufaravi antipaTiiT,<br />

aman maSinve gansazRvra distancia lirsa da lirs, rogorc<br />

adamians Soris. speqtaklSi liri ar aris gadawyvetili, rogorc<br />

tragedia motyuebuli ndobisa, es aris tragedia adamianisa,<br />

romelmac Zalian gvian Seicno WeSmariteba~. 25 Tavad sergo<br />

zaqariaZe liris mxatvruli saxis miseuli gaazrebis Taobaze<br />

erT-erT interviuSi ambobs: `me ar mindoda Cemi liri moxuci<br />

yofiliyo, dasasruls qveynis marTva kidev unda SesZleboda.<br />

mis SecdomaTa fesvebs misi diqtatoruli tvinis wyobaSi<br />

vxedav. saxelmwifos marTvis miseuli struqtura ver uZlebs<br />

veranair gamocdas adamianurobaze. liris zedmiwevniT<br />

gaadamianureba mindoda, imisaTvis, rom mayurebels axloblad<br />

egrZno igi, gaego misTvis, rogorc adamianisTvis. Cven jer<br />

kidev dakavSirebuli varT polemikiT, brZoliT, roca xelovnebiT<br />

viqnebiT dakavSirebuli ukeTesi iqneba~. 26 faqtia, rom reJisori<br />

da mTavari rolis Semsrulebeli ar gamoricxavda liris<br />

diqtatorul, ampartavnul bunebas, magram Sedegad miviReT<br />

gaadamianurebuli liri, rac gamowveuli unda yofiliyo<br />

tradiciisgan gaqceviT, tradiciis gavlenis SiSiT. am mxriv<br />

damdgmelebi meore ukiduresobamde mividnen, imdenad<br />

`gaadamianurda~ liris mxatvruli saxe, rom igi zogierT<br />

epizodSi yofiT personaJamde davida. es irkveva m. levilis<br />

wignidan `sergo zaqariaZe~, sadac avtori wers: `am<br />

mxarbeWganierma, Zvalmagarma, jan-Ronianma moxucma lurji xabis<br />

tilos xalaTiTa da bewvis paWiWebSi Catanebuli SarvliT<br />

mxrebze Txis bewvmogdebulma, am moxucma svanma Tu xevsurma,<br />

qarTul simReras rom wamoiwyebs sufrasTan me-4 suraTSi, ar<br />

warmoaCina kontrasti dasawyisSi medidur, SemdgomSi<br />

dabeCavebul da finalSi ki didebul lirs Soris, magram<br />

samagierod misi gancdebi uaRresad gasagebi da gulTan axlos<br />

misatani gaxada mayurebelTa farTo wreebisaTvis~. 27 koka<br />

ignatovas kostiumebma erTgvari kontrasti Seitana speqtaklis<br />

ideur gadawyvetaSi. misi kostiumebi, erTi mxriv, mowyda<br />

heroikulobas da monumenturobas, meore mxriv, gaxda yofiTi<br />

da ara sada. es kargad Cans Tavad liris Cacmulobidanac.<br />

sergo zaqariaZes ecva tilos xalaTi, bewvis paWiWebSi<br />

Catanebuli Sarvali da Txis bewvis wamosasxami. mxatvarma<br />

Tu erTi mxriv moSala dro, samagierod gansazRvra geografiuli<br />

sazRvrebi da liris tragedia erT viwro sivrceSi Caketa.<br />

liris tragedia TiTqos erTi pensioneris tragediamde<br />

davida. pirovnebis tragediaSi SeimCneoda yofiTi elementebis<br />

siWarbe. `mefe aRar aris tirani, diqtatori, igi iqca Cveulebriv<br />

adamianad Tavisi SecdomebiT~. 28<br />

XX saukunis 50-iani wlebis meore naxevramde Seqspiris<br />

personaJebi TeatrSi moiazreboda rogorc ara adamianebi, aramed<br />

xelSeuxebeli, arabunebrivi, amaRlebuli da metaforuli gmirebi.<br />

swored maTi sidiadis dakargvas Seewira speqtaklis saerTo<br />

50 51


laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

ideuri gadawyveta. aki ixsenebs kidec mixeil TumaniSvili<br />

Tavis wignSi _ `reJisori Teatridan wavida~, im faqts, rom<br />

igi sikvdilamde ramdenime dRiT adre Sexvda sergo zaqariaZes,<br />

romelmac uTxra mas: `ar gindoda, erTxelac gvemuSava `lirze~?<br />

iqneb rogorme auCqareblad mivbrunebodiT mas? yvelaferi<br />

Tavidan daviwyoT, Cven xom maSin is ar gamogvivida, rac<br />

CavifiqreT?~ 29 , amitomac ambobs mixeil TumaniSvili, rom `liris~<br />

dadgmis dros rusTavelis Teatri misi xelmZRvanelobiT<br />

dakavebuli iyo polemikiT, axali formebis ZiebiT, axali xedvis<br />

damkvidrebiT, `speqtaklSi bevri ram swored polemikiTaa<br />

ganpirobebuli, mTavarSic da detalebSic CvenTvis sul ufro<br />

naTelia aseTi gzis saSiSroebac da SesaZleblobac. axla me<br />

speqtaklSi bevri ram kompromisulad meCveneba. Tu kamaTob,<br />

bolomde unda ikamaTo, daTmobaze ar unda waxvide da rac<br />

mTavaria Sedegi unda iyos WeSmariti xelovnebis doneze~. 30<br />

Teatrmcodne paola uruSaZe Tavis naSromSi `mefe liri<br />

qarTul scenaze~ TumaniSvilis speqtaklze wers, rom `Znelia<br />

meore iseTi speqtaklis dasaxeleba qarTul scenaze, romlis<br />

Taobazec aseTi urTierTsawinaaRmdego azri iyos gamoTqmuli.<br />

mTeli rigi RonisZiebebis gamo, es speqtakli iyo pirveli<br />

`liri~ qarTul scenaze, romelic aqtioruli da reJisoruli<br />

azris erTianobas gamoxatavda~. 31 liris rolis Semsruleblebis<br />

sxva winamorbedebisgan gansxvavebiT sergo zaqariaZes ar hqonia<br />

SemoqmedebiTi konfliqti reJisorTan, is mihyveboda reJisoris<br />

ideas, ufro metic am SemTxvevaSi moxda maTi azrebis Tanxvedra.<br />

Tumca gansxvavebuli mosazreba aqvs Teatrmcodne dali<br />

mumlaZes: `mefe liris Temas TumaniSvili kiTxulobs Cveni<br />

droisaTvis aqtualur aspeqtSi. es igrZnoba speqtaklSi, magram<br />

reJisori ver aRwevs speqtaklis im ideuri datvirTvis Seqmnas,<br />

romelic erTi gmiris problemis sakiTxs daaSorebda mis<br />

warmodgenas. TviT mefe liris CaTvliT, dadgmaSi arc erTi<br />

saxe ar aris sisruliT gaxsnili~. 32 gansxvavebuli mosazreba<br />

aqvs sxva Teatrmcodneebs. ase magaliTad, e. pluCeki Tavis<br />

statiaSi sergo zaqariaZes uwodebs `Tanamedrove msoflio<br />

scenis erT-erT Zalze saintereso liris Semsrulebels~. 33<br />

Teatrmcodne a. solodonikovi werda: `liri Sesrulebulia<br />

zedmetad Serbilebulad, lirikulad, iersaxis masStabebi<br />

Seviwrovda, piesis tragikuli monumenturobis JReradobac~. 34<br />

TiTqmis imave azrs aviTarebs qarTveli Teatrmcodne S.<br />

maWavariani. igi miiCnevda: `msaxiobi, mixeil TumaniSvilis<br />

Canafiqris Sesabamisad, iZleoda ramdenime calmxriv gaazrebas.<br />

igi TamaSobda liris, rogorc mamis tragedias, damarcxebuls<br />

Svilebis cbierebiTa da umadurobiT. gverdze darCa tragediis<br />

socialur-sazogadoebrivi mxareebi, liri Camogdebuli iyo<br />

tragikulis kvarcxlbekidan~. 35 Teatrmcodne manana gegeWkori<br />

Tavis sadisertacio naSromSi mTlianad uaryofs speqtakls<br />

da wers: `sergo zaqariaZis liri, ise rogorc akaki vasaZis, ar<br />

warmoadgens am SemoqmedTa mwvervalebs. maTSi arc<br />

interpretaciis TvalsazrisiT iyo raime axali da originaluri,<br />

Torem yovelive es aisaxeboda am speqtaklis kritikosTa<br />

SefasebebSi~. 36 Teatrmcodnis mxridan speqtaklis sruli<br />

uaryofa recenziebis simwiris gamo, sakiTxisadmi araseriozuli<br />

da araprofesiuli midgomaa. recenziebis simravrle-simcire<br />

rodi gansazRvraven speqtaklis adgils Teatris istoriaSi.<br />

miT umetes, disertacia Sesrulebulia mas Semdeg, rac<br />

sxvagvarad gadafasebul iqna esa Tu is Teatraluri movlena,<br />

romelmac aCvena, rom bevri ram ar iyo ise speqtaklSi, rogorc<br />

es sabWoTa Teatrmcodneobas egona. TumaniSvilis `lirma~<br />

udidesi roli Seasrula Semdgomi Taobis reJisorebisaTvis<br />

Seqspiris axlebur interpretaciebSi. am citatebidan kargad<br />

Cans, Tu rogori brZola gamoucxades mixeil TumaniSvils<br />

Teatrmcodneebma. ra Tqma unda, liri `Camogdebuli iyo<br />

tragikulobis kvarcxlbekidan,~ oRond es garegnulad, erTi<br />

SexedviT. liris xasiaTis gaxsnas aratradiciuli formiT da<br />

sxva mwiri gamomsaxvelobiTi saSualebebiT kritika ver Seegua.<br />

Tanac sergo zaqariaZis liri `ar iyo britaneTis despoti<br />

mbrZanebeli, aramed is iyo saqarTvelos patriarqaluri mefe~. 37<br />

TumaniSvilis lirSi didi metamorfozebi xdeboda, oRond es<br />

gamovlenili iyo fsiqologizmis xarjze da ara tradiciuli<br />

gmirul-romantikuli, heroikuli Teatris princi pebiT. am<br />

mosazrebas amyarebs sergo zaqariaZis interviuc, romelic<br />

man Jurnal `sabWoTa xelovnebis~ imdroindel redaqtors<br />

oTar egaZes misca, sadac msaxiobi garkveviT ambobs Tavisi<br />

Canafiqris Sesaxeb: `me mindoda damerRvia `mefis tragediis~<br />

52 53


laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

gadmocemis tradiciuli forma. saerTod, laparaki tragikul<br />

paTosze, amaRlebulobaze, imaze, rom SeqspirisTvis saWiroa<br />

`xma, xma, temperamenti: _ es laparaki me ar mitacebs. SesaZloa,<br />

rom yvela Cven jer kidev gatacebulni varT polemikiT, brZoliT.<br />

albaT, roca me xels movkideb marto xelovnebas, ukeTesi<br />

iqneba (gulisxmobs mis dakavebulobas kinoSi da administraciul<br />

saqmianobas _ l. C.)~. mixeil TumaniSvili ki msaxiobis naTqvams<br />

dasZens: `mefe liri~ rusTavelis Teatris tradiciebisadmi<br />

erTgulebas ki ar acxadebs, aramed survils Seqspirsac moekido<br />

dRevandeli poziciebiT~. 38 naTlad Cans msaxiobisa da reJisoris<br />

mizani. tragedia rusTavelis Teatris scenaze rom axleburad<br />

da Tanamedroved aJRerda, aRniSnavdnen yvelaze radikali<br />

kritikosebic. speqtaklSi ar iyo tragizmis araviTari<br />

demonstrireba. `sergo zaqariaZis liri ar iyo sastiki,<br />

aRviraSvebuli tirani. igi ufro axirebuli TviTmpyrobeli,<br />

sakuTar ZalauflebaSi uzomod darwmunebuli mmarTveli<br />

gaxldaT da amgvar TviTkmayofilebaSi gamosWvioda raRac<br />

masxaraseuli. qaliSvilebis „dakiTxvac~ ufro farsul<br />

warmodgenas hgavda, romelic gasarTobad moawyo oinbazobis<br />

xasiaTze misulma mefem~. 39 liri-zaqariZe TamaSobda da<br />

kordelias sityvebsac _ „miyvarxar imdenad, ramdenadac amas<br />

guli mibrZanebs~ – Tavidan saubrad aRiqvamda, Semdeg uecrad<br />

Crdili gadaurbenda saxeze _ es lawiraki gogo araCveulebrivad<br />

momzadebul warmodgenas uSlis, Semdeg ki Cawvdeboda kordelias<br />

sityvebis WeSmarit arss _ qaliSvilis aSkara protests misi<br />

egocentrizmis winaaRmdeg da am momentidan liri Smagobda.<br />

TumaniSvilis am polemikur speqtaklSi miuxedavad imisa,<br />

rom bevri ram axleburad iyo gaazrebuli, mxatvruli saxeebi<br />

ar iyo bolomde dasrulebuli da speqtaklSi ar igrZnoboda<br />

erTiani ansambli. rusi kritikosi markovi werda, misi<br />

TvalsazrisiT speqtakli daqucmacebulia, liris saxec<br />

moklebulia erTianobas da aseTi azris safuZvlad igi imas<br />

miiCnevs, rom zaqariaZe, romelic `Semdgom gviCvenebs WeSmarit<br />

gulisxmierebas, siRrmesa da adamianurobas, rols TiTqosda<br />

gvian iwyebs, radganac mas ar axlavs liris Tavmoyvareobis,<br />

liris Tavnebobis, mbrZaneblurobis Saravandedi, TiTqosda am<br />

scenis dawyebamde man ukve ganvlo, romelic mniSvnelovani<br />

etapi iyo gaadamianurebis gzaze~. 40 Tavad msaxiobi werilSi<br />

`Cemi Seqspiruli rolebi~ werda: `Seqspiri sagangebod xlarTavs,<br />

ukiduresad arTulebs im gzas, romelsac liri gadis. swored<br />

am golgoTas mihyavs igi daZabulobamde. lirs gonebis Tvali<br />

swored maSin exileba, roca mis garSemo myofT igi SeSlilad<br />

miaCniaT. amitomac aris, rom liris xasiaTis Cemebur<br />

interpretaciaSi e. w. `sigiJis scenebs~ gansakuTrebiT<br />

gadamwyvet mniSvnelobas vaniWeb, am gansacdelis wyalobiT, am<br />

tanjvis gavliT ganwmendili liri, wminda, sufTa sanTeliviT<br />

midis wuTisoflidan~. <strong>41</strong> manamde ki iyo misi Tayvaniscemis da<br />

ara siyvarulis periodi, is ar imsaxurebda pativiscemas<br />

sazogadoebaSi. swored amaze miuTiTebs m. levili: `irgvliv<br />

myofebTan urTierTobisas s. zaqariaZem Seqmna liris winaSe<br />

qedis moxris atmosfero, ara pativiscemis, aramed Tayvaniscemis<br />

atmosfero. gamoirkva, rom Turme umizezod rodi yvarebiaT<br />

igi keTil adamianebs da sZulebiaT borotT...~ 42 usazRvro<br />

Zalauflebis moyvarul da aRviraxsnili pirmoTneobiT<br />

gamorCeul mefes sabolood gaeRviZa WeSmaritad adamianuri<br />

sawyisi, ramac maSin ifeTqa, roca liri ubedurebaSi Cavarda<br />

da ubralo adamianad gaxdomis ufleba moipova. zaqariaZis<br />

CanafiqriT erTi adamianis tragedia saxelmwifo tragediad<br />

iqca, erT-erT interviuSi igi wers: `me mindoda Tavi dameRwia<br />

Teatris mier Seqspiris Cveuli gagebisagan. me minda liri<br />

meqcia dRevandeli mayureblisaTvis savsebiT misawvdomad,<br />

gasagebad... mindoda STamebera misTvis adamianuri tanjva, rac<br />

imiTaa gamowveuli, rom adamianebs erTmaneTis ar esmiT. me<br />

vTamaSobdi adamianis tragedias, romelic gadaizarda<br />

saxelmwifos tragediaSi~. 43 saxelmwifos tragediad aRiqmeboda<br />

swored ara erTi epizodi speqtaklidan. maT Soris, liris<br />

mier qaliSvilebis `gasamarTleba~ da Wkuaze SeSlilis yvela<br />

epizodi, `qariSxlis scena~, liris gamoRviZeba da cnobierebis<br />

dabruneba, edmundis da edgaris orTabrZola, liris Semosvla<br />

mklavebze gadmosvenebuli kordeliaTi. am zemoT CamoTvlil<br />

scenebs Teatrmcodne n. gurabaniZe `namdvil Sedevrebs~ uwodebs.<br />

speqtaklis finalSi liri martoa da es martooba mis sikvdils<br />

udris. Tumca igi ar kvdeba. scenis siRrmidan kordeliaTi<br />

xelSi modis liri, yvelani Tavdaxrilebi dganan, liri<br />

54 55


laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

ganadgurebulia am ukanaskneli dartymiT, magram ufro<br />

didebulia Sinaganad, ufro Zlieri. safinalo scenis aseTi<br />

gadawyveta moulodneli iyo reJisorisagan. radgan qarTul<br />

scenaze manamde ganxorcielebul `lirTagan~ liri kvdeboda,<br />

Tu ar CavTvliT axmetelis ganuxorcielebel speqtakls, finalis<br />

aseTi gadawyveta gvxdeba momdevno periodis interpretaciebSic<br />

(streleri, sturua), magram fizikurad cocxali liris<br />

motivacia TumaniSvilTan sul sxvagvaria. igi amayia,<br />

gamarjvebuli da bednieri, radgan lirma Seicno WeSmariteba<br />

igi ganTavisuflda sicruisagan da midis cxovrebidan ara<br />

dabeCavebuli, aramed gamocdilebiT dabrZenebuli adamiani,<br />

romelmac icis sikeTis da borotebis fasi.<br />

kritikosebi speqtaklidan liris Semsruleblis garda<br />

gamoarCevdnen or personaJs: masxaras (guram saRaraZe) da<br />

edmunds (ramaz CxikvaZe). kritikosTa yuradRebis arealSi<br />

maTi moxvedra ganapiroba ara mxolod msaxiobTa Sesrulebam,<br />

aramed reJisoris mier am mxatvrul saxeTa gansakuTrebulma<br />

gaazrebam.<br />

reJisorma moaxdina lirisa da masxaras identifikacia.<br />

roca speqtaklis dasawyisSi TumaniSvilma masxaras aTqmevina<br />

66-e soneti, amiT xazi gausva mis mniSvnelobas da rols<br />

mTels speqtaklSi. is avsebs lirs da ara glosteri, rogorc<br />

es adrindel dadgmebSi. roca lirs uWirs igi maSinve moikiTxavs<br />

masxaras, romelic rogorc moraluri sayrdeni, ise sWirdeba.<br />

masxara ki yovelTvis pirSi axlis simarTles. `mas Tavisi<br />

mdgomareoba aZlevs amis uflebas. masxaras Tavi CaCSi aqvs.<br />

is xom sulelia. liri amCnevs, rom misi masxara briyvi araa,<br />

lirs tanjva auxels Tvalebs qveynis dasanaxad da ara<br />

masxara~. 44 is mxolod exmareba da erTgvari stimulatoria<br />

misi. masxara mefe lirisgan maSin qreba, rodesac edmundisa<br />

da kordelias jarebs Soris srola daiwyo. `rodesac srola<br />

iwyeba, iq masxarebisTvis adgili ar aris~ 45 , _ wers m.<br />

TumaniSvili.<br />

didi azrTa sxvadasxvaoba iyo edmundis mxatvrul saxesTan<br />

dakavSirebiT, romelic wlebis manZilze grZeldeboda.<br />

kritikosTa erTi nawili mkacrad akritikebda ramaz CxikvaZis<br />

edmunds, nawils ki igi s. zaqariaZis mier Seqmnili liris<br />

masStabis rangSi moiazrebdnen. `r. CxikvaZis mier warmodgenili<br />

edmundi ar SeiZleba aqtiorul gamarjvebad CaiTvalos. misi<br />

saxiT lirs ara hyavs Zlieri mowinaaRmdege da masSi ar Cans<br />

borotebis is mTavari bude, riTac upirispirdeba lirs. msaxiobi<br />

mxilebis nacvlad icavs Tavis gmirs. ramaz CxikvaZe SesaniSnavad<br />

atarebs scenebs debTan, romlis drosac xazs usvams mis<br />

momxibvlelobasac. gansakuTrebiT aRsaniSnavia ukanasknel<br />

moqmedebaSi, roca gamodis rogorc jaris meTauri da sikvdilis<br />

scenaSi, magram iq, sadac saWiroa gamoamJRavnos borotmoqmedis<br />

Tvisebebi, msaxiobs ar hyofnis Sinagani Zala da damajerebloba,<br />

rom srulyofilad warmoaCinos saxe~. 46 miuxedavad imisa, rom<br />

Teatrmcodne d. mumlaZec akritikebs r. CxikvaZis edmunds da<br />

mas `siuJetis Seuferxebeli ganxorcielebis daniSnulebas~<br />

aniWebs mxolod, Tumca imasac aRniSnavs, rom `msaxiobi cdas<br />

ar aklebs rols, Cveni drois saqmiani kacis marifaTiT aRbeWdili<br />

ti pi Seqmnas~. 47 n. gurabaniZe ki ramaz CxikvaZis edmundze<br />

`liris~ premieridan 38 wlis Semdeg dawers: `saxis<br />

gaTanamedrovebis TvalsazrisiT edmundis rolis Semsrulebeli<br />

ramaz CxikvaZe yvelaze Sors wavida. es iyo XX saukunis 60-<br />

iani wlebis tipuri Tavxedi, momxiblavi aramzada, agresiuli,<br />

mudam Setevaze gadasuli, Tma Sublze hqonda Camovarcxnili,<br />

avad imzireboda, wina planze dgomas cdilobda, avanscenaze<br />

moZraobda, raRac xulignuri, gamaRizianebeli iyo mis saqcielSi,<br />

gamomwvevad ustvenda da aravin arafrad miaCnda. es iyo<br />

namdvili `bestardi~, autsaideri, romelic sul win aRudgeboda,<br />

ar daindobda, sasikvdilodac ki gawiravda. aseTi Tavxedebi<br />

qalTa gulismyrobelebic arian, amitomac, advilad xiblavda<br />

liris qaliSvilebs, reginas da gonerilas, romelTa monusxvas<br />

igi saerTod ar cdilobda, ubralod ajadoebda, ipyrobda,<br />

imonebda Tavisi Seukavebeli ZaliT~. 48 speqtaklSi fermkrTali<br />

da arasruli iyo sxva personaJebi, rac speqtaklis erTian<br />

msaxiobur ansambls arRvevda. glosteri m. TumaniSvilis<br />

interpretaciaSi ususur, uniaTo, magram keTili gulis<br />

qveSevrdomad iqca. susti iyo reganasa da gonerilas xazi,<br />

rac zedapiruls xdida borotisa da keTilis dapirispirebis<br />

Cvenebas.<br />

56 57


laSa CxartiSvili<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

`liris~ premiera Sedga, magram speqtaklma didxans ver<br />

gauZlo scenas, ris gamoc igi maleve moixsna repertuaridan.<br />

saarqivo masalebisa da recenziebis gacnobam cxadyo, rom<br />

speqtakls aklda muSaoba da igi SeqspirisTvis uCveulod<br />

mokle droSi daidga. daukmayofileblobis grZnoba gauCnda<br />

reJisorsac da mTavari rolis Semsrulebelsac. ukmayofilo<br />

darCa Tavisi namuSevriT sergo zaqariaZe: `lirTan Sexvedra<br />

Cemi artistuli cxovrebis erT-erTi yvelaze naTeli, didi<br />

sulieri sazrdos momcemi momenti iyo, magram amave dros<br />

mivxvdi, rom es mainc sadRac qerqi iyo, zeda fena, romlis<br />

Sedegadac iwyeba is uZiro siRrme, romlis wvdomisaTvisac<br />

SesaZloa erTi xelovanis sicocxle sakmarisi ar aRmoCndes~. 49<br />

TumaniSvilis TqmiT `polemika bolomde unda gagrZelebuliyo<br />

da is araviTar kompromisze ar unda wasuliyo.~ rogorc<br />

TviTon reJisorma ganacxada „lirSi~ bevri ram mTavarSic da<br />

detalebSic – ganpirobebuli iyo tradiciul gagebasTan<br />

polemikiT da amgvari gza garkveul safrTxes uqmnida speqtakls,<br />

Taviseburi sqematurobisa da tendenciurobisaken ubiZgebda<br />

mas.~ 50 miuxedavad amisa, Tu „zaxulis Ramis sizmari~ gaebrZola<br />

klasikuri komediis dakanonebul reformebs, „mefe lirma~<br />

idealizaciisa da paTetikis gvirgvini Camoxsna Seqspiris<br />

tragediebis scenur ganxorcielebas rusTavelis TeatrSi.<br />

amis Semdeg ikveTeba swored is Tanamedrove tendencia, romelmac<br />

ganviTareba pova jer TumaniSvilisave „iulius keisarSi~, xolo<br />

Semdeg robert sturuas „riCard III~ da `mefe lirSi~.<br />

amrigad, TumaniSvilis polemika Teatralur sazogadoebasTan<br />

marcxiT dasrulda, Tumca es rodi iyo damarcxeba pirdapiri<br />

gagebiT. TumaniSvilis speqtaklma dasabami misca qarTul sasceno<br />

SeqspirianaSi Zireul cvlilebebs, man daarRvia araerTi<br />

stereoti pi dakavSirebuli Seqspiris interpretaciis<br />

sakiTxebTan. sabWoTa TeatrSi tradiciebidan gadaxveva did<br />

risks da brZolas moiTxovda. TumaniSvilma es brZola<br />

gaagrZela, oRond Tanamedrove dramaturgiis gamoyenebiT. igi<br />

warmatebiT dgams `liris~ premieridan ori wlisTavze Jan<br />

anuis `antigones~.<br />

TumaniSvilis speqtaklSi `mefe liri~ bevri ram iyo<br />

iseTi, romlebic Semdgomi Taobis reJisorebma gamoiyenes<br />

Seqspiris imave tragediis ganxorcielebisas. amitomac, am<br />

speqtakls misi warumateblobis miuxedavad, didi roli<br />

ekisreba ara mxolod qarTul sasceno SeqspirianaSi, aramed<br />

qarTuli Teatris istoriaSic.<br />

1. a. WavWaniZe, reJisoruli Ziebebi rusTavelis TeatrSi XX saukunis<br />

70-ian wlebSi (sadi plomo Sroma, daculia Teatrisa da kinos<br />

saxelmwifo universitetis biblioTekis sacavSi), Tb., 1986. gv.45.<br />

2. l. xeTaguri, eqsperimentidan barokomde qarTul TeatrSi, Jurnali<br />

`Teatri da cxovreba~, #1-2, 1996. gv.57.<br />

3. n. uruSaZe, mixeil TumaniSvili (mTavari mowmis naambobi), Tb.,<br />

1999. gv. 59.<br />

4. a. WavWaniZe, reJisoruli Ziebebi rusTavelis TeatrSi XX saukunis<br />

70-ian wlebSi (sadi plomo Sroma, daculia Teatrisa da kinos<br />

saxelmwifo universitetis biblioTekis sacavSi), Tb., 1986. gv. 45.<br />

5. gazeTi `literaturuli saqarTvelo~, 1964, 12 ivnisi.<br />

6. a. WavWaniZe, reJisoruli Ziebebi rusTavelis TeatrSi XX saukunis<br />

70-ian wlebSi (sadi plomo Sroma, daculia Teatrisa da kinos<br />

saxelmwifo universitetis biblioTekis sacavSi), Tb., 1986. gv. 45.<br />

7. n. gurabaniZe, fantastikuri ramaz CxikvaZe, Tb., 2004. gv. 75.<br />

8. n. uruSaZe, mixeil TumaniSvili (mTavari mowmis naambobi), Tb.,<br />

1999. gv. 66.<br />

9. Журнал “Театр”,@#8, 1966. gv. 23.<br />

10. m. TumaniSvili, reJisori Teatridan wavida, Tb., 1989. gv. 249.<br />

11. d. mumlaZe, Tanamedrove qarTuli reJisura, Tb., 1973. gv. 146.<br />

12. j. lomTaZe, reJisori mixeil TumaniSvili (sadi plomo Sroma,<br />

daculia Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis biblioTekis<br />

sacavSi), Tb., 1969. 23<br />

58 59


laSa CxartiSvili<br />

13. iqve: gv.24<br />

14. n. gurabaniZe, fantastikuri ramaz CxikvaZe, Tb., 2004. gv. 73.<br />

15. m. TumaniSvili, sanam repeticia daiwyeba, Tb., 2008. gv. 148-149.<br />

16. e. Jvania, `mefe liri~ rusTavelis TeatrSi (sadi plomo Sroma,<br />

daculia Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis biblioTekis<br />

sacavSi), Tb., 1998. gv.12.<br />

17. m. TumaniSvili, sanam repeticia daiwyeba, Tb., 2008. gv. 150.<br />

18. iqve: gv. 151.<br />

19. iqve: gv. 152.<br />

20. iqve: gv. 199.<br />

21. a. WavWaniZe, reJisoruli Ziebebi rusTavelis TeatrSi XX saukunis<br />

70-ian wlebSi (sadi plomo Sroma, daculia Teatrisa da kinos<br />

saxelmwifo universitetis biblioTekis sacavSi), Tb., 1986. gv. 51.<br />

22. j. lomTaZe, reJisori mixeil TumaniSvili (sadi plomo Sroma,<br />

daculia Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis biblioTekis<br />

sacavSi), Tb., 1969. gv. 24.<br />

23. d. mumlaZe, Tanamedrove qarTuli reJisura, Tb., 1973. gv. 150.<br />

24. j. lomTaZe, reJisori mixeil TumaniSvili (sadi plomo Sroma,<br />

daculia Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis biblioTekis<br />

sacavSi), Tb., 1969. gv. 24.<br />

25. iqve;<br />

26. n. uruSaZe, mixeil TumaniSvili (mTavari mowmis naambobi), Tb.,<br />

1999. gv. 67.<br />

27. m. levili, sergo zaqariaZe, Tb., 1975. gv. 386-387.<br />

28. e. Jvania, `mefe liri~ rusTavelis TeatrSi (sadi plomo Sroma,<br />

daculia Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis biblioTekis<br />

sacavSi), Tb., 1998. gv. 15.<br />

29. o. egaZe, TeatrSi da Teatrs miRma, Tb., 1969. gv. 284.<br />

30. n. uruSaZe, mixeil TumaniSvili (mTavari mowmis naambobi), Tb.,<br />

1999. gv. 67.<br />

31. d. mumlaZe, Tanamedrove qarTuli reJisura, Tb., 1973. gv. 60.<br />

32. iqve: gv. 150.<br />

33. ix.: e. puCeki, talantebis simdidre, `pravda~, 20. 12, 1966.<br />

34. o. egaZe, TeatrSi da Teatrs miRma, Tb., 1969. gv. 377.<br />

35. S. maWavariani, qarTuli Teatri, wignSi `sabWoTa dramatuli Teatris<br />

istoria~, t. 6., Tb., 1971. gv. 258.<br />

36. m. gegeWkori, interpretaciis problema XX saukunis 60-70-iani<br />

wlebis qarTul samsaxiobo xelovnebaSi (sadisertacio Sroma, daculia<br />

Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis biblioTekis sacavSi),<br />

Tb., 1993. gv. 61.<br />

Seqspiris axleburi gaazreba XX saukunis II naxevris dasawyisSi<br />

37. m. levili, sergo zaqariaZe, Tb., 1975. gv. 385.<br />

38. o. egaZe, TeatrSi da Teatrs miRma, Tb., 1969. gv. 378.<br />

39. И. Мухранели, Чувствоа и мысл, М. 1966. gv. 51.<br />

40. m. levili, sergo zaqariaZe, Tb., 1975. gv. 398.<br />

<strong>41</strong>. s. zaqariaZe, Cemi Seqspiruli rolebi, wignSi `qarTuli Seqspiriana~,<br />

t. 3, Tb., 1973. gv. 220.<br />

42. m. levili, sergo zaqariaZe, Tb., 1975. gv. 388.<br />

43. Журнал “Огонёк”, №25, 1966. gv. 20.<br />

44. d. mumlaZe, Tanamedrove qarTuli reJisura, Tb., 1973. gv. 151.<br />

45. m. TumaniSvili, fiqrobs, wigni I, Tb., 2004. gv. 91.<br />

46. n. qiqoZe, ramaz CxikvaZe (sadi plomo Sroma, daculia Teatrisa<br />

da kinos saxelmwifo universitetis biblioTekis sacavSi), Tb.,<br />

1966. gv. 48.<br />

47. d. mumlaZe, Tanamedrove qarTuli reJisura, Tb., 1973. gv. 152.<br />

48. n. gurabaniZe, fantastikuri ramaz CxikvaZe, Tb., 2004. gv. 76.<br />

49. s. zaqariaZe, Cemi Seqspiruli rolebi, wignSi `qarTuli Seqspiriana~,<br />

t. 3, Tb., 1973. gv. 220.<br />

50. n. uruSaZe, mixeil TumaniSvili (mTavari mowmis naambobi), Tb.,<br />

1999. gv. 67.<br />

60 61


Tamar cagareli<br />

doqturanturis I kursi<br />

xelmZRvaneli - prof. levan xeTaguri<br />

Sua saukuneebis evropuli da qarTuli<br />

saeklesio saxilveli<br />

(saTeatro anTropologiis meTodiT)<br />

cnobilia, rom adamians _ ZvelberZnulad `anTropos~ _<br />

mravali mecniereba swavlobs. TavisTavad anTropologia (berZ.<br />

antropos _ adamiani, logos _ moZRvreba) aris mecniereba<br />

adamianis warmoSobisa da evoluciis, adamianTa rasebis Sesaxeb.<br />

ikvlevs adamianis fizikuri tipis variaciebs drosa da sivrceSi,<br />

adamianisa da misi rasebis warmoSobis, Camoyalibebis da<br />

SemdgomSi ganviTarebis Seswavlis mizniT. anTropologia, rogorc<br />

damoukidebeli mecniereba Camoyalibda XIX saukunis Sua<br />

periodSi. misi damoukidebeli dargebia: adamianis morfologia,<br />

swavleba anTropogenezis Sesaxeb, rasaTmcodneoba. adamianis<br />

garSemo `trialeben~ iseTi mecnierebebi, rogoricaa fsiqologia,<br />

istoria, enaTmecniereba, sociologia, politologia.<br />

damoukidebel dargebad arsebobs samecniero anTropologia,<br />

sociologiuri anTropologia, eTnologiuri anTropologia,<br />

filosofiuri anTropologia, romelic Seiswavlis adamianis<br />

raobas. igi axasiaTebs adamianis yofierebis Taviseburebas.<br />

ikvlevs mis mimarTebas RmerTTan, istoriasTan, bunebasTan, sxva<br />

adamianTan. filosofiuri anTropologia aris moZRvreba<br />

adamianis raobis Sesaxeb. adamianis raoba esaa unikaluri<br />

unari, unari Semoqmedebisa, unari kulturis Seqmnisa da unari<br />

yvelaze mTavarisa _ cxovrebis Seqmnisa. adamiani sakuTar<br />

Tavs acnobierebda, rogorc Seqmnils da rogorc Semoqmeds<br />

kulturuli Rirebulebisa. XX saukunis II naxevridan viTardeba<br />

kompleqsi disci plinebisa, romelTac aerTianeben saerTo<br />

saTauriT `adamianis biologia~. igi Seiswavlis fiziologiur,<br />

bioqimiur da genetikur faqtorebs, romelic zegavlenas axdens<br />

adamianis organizmisa da sxeulis agebulebis variaciebsa da<br />

ganviTarebaze. amave dros es periodi bevri axali samecniero<br />

disci plinebis CamoyalibebiT aRiniSna. filosofiaSi aseTi<br />

axali disci plinebia: `filosofiuri anTropologia~,<br />

`aqsiologia~, `kulturologia~, `ganaTlebis filosofia~ da<br />

sxva.<br />

filosofiuri disciplinebis Camoyalibebis paralelurad<br />

yalibdeba axali, kerZo, specialuri mecnierebebi. erT-erTi<br />

aseTi specialuri mecnierebaa `Teatraluri anTropologia~,<br />

romlis Semqmnelia odinis Teatris erT-erTi fuZemdebeli<br />

eujenio barba.<br />

Teatralurma anTropologiam unda ganixilos Teatris<br />

istoria da ganviTareba, adamianis adgilis gaTvaliswinebiT<br />

samyaroSi. aRiarebs ra gons, romelic marTavs sxeuls,<br />

specifikur adamianur fenomenad, Teatralurma anTropologiam<br />

adamiani, am SemTxvevaSi unda Seiswavlos, rogorc Teatris<br />

Semqmneli, rogorc adamianis formirebis specifikuri garemo.<br />

`scenuri arseboba, adamianis yoveldRiur qcevasTan SedarebiT<br />

energiis swrafi xarjviT, misi maqsimaluri gamoyenebiT<br />

xasiaTdeba. amitomaa, Teatraluri anTropologia swavlobs<br />

Teatris `biologiur~ dones, romelsac efuZneba gansxvavebuli<br />

samsaxiobo skolebi Tu msaxiobis `bio~.<br />

filosofiur, istoriul da kulturul anTropologiaze<br />

dayrdnobiT Teatralurma anTropologiam unda aCvenos, rom<br />

sxeuli kvlevis erT-erT umTavres obieqts warmoadgens. mas<br />

Seiswavlian ara rogorc garkveuli eTnokulturis<br />

warmomadgenels, aramed, rogorc msaxiobis Jests, mimikas, sadac<br />

unda gaviTvaliswinoT agreTve niRabic, romelic SesaZlebelia<br />

warmodgenili iyos sxvadasxva masalisagan: xisgan, Tixisgan,<br />

sxvadasxva feris grimiT (xSir SemTxvevaSi niRabi sxeulis<br />

`gagrZelebad~ gvevlineba. meierholdi werda: `niRabi, Jesti<br />

da moZraoba, ganuyofeli nawilia da dakavSirebulia balaganTan,<br />

sanaxaobasTan, sadac sxeulis dinamika regulirdeba niRbis<br />

tradiciasTan~), 1 zogadad plastikis TaviseburebaTa gamomxatvelad,<br />

agreTve Seiswavlian, rogorc universalur transkulturul<br />

moculobas, romelic erTnairia kulturaTa invariantul<br />

sistemaSi. aRsaniSnavia is faqti, rom sxvadasxva da zogjer<br />

paralelur kulturaSi, msgavsi viTarebani yovelTvis<br />

urTierTzegavlenis Sedegi ar aris, rom SevadaroT dasavleTisa<br />

da aRmosavleTis kultura, sagulisxmo paralelebs aRmovaCenT.<br />

62 63


Tamar cagareli<br />

Sua saukuneebis evropuli da qarTuli saeklesio saxilveli<br />

Teatris anTropologia iTvaliswinebs adamianis saqcielis<br />

Seswavlas maSin, rodesac warmodgenisas igi iyenebs sakuTar<br />

fizikur da gonebriv resurss da iqceva yoveldRiuri<br />

cxovrebidan gansxvavebuli princi pebis Sesabamisad, rasac<br />

Teatralur samyaroSi samsaxiobo teqnikas uwodeben, `msaxiobi,<br />

xom esaa adamiani, momuSave sakuTari sxeuliT~. 2<br />

Teatris anTropologia es aris adamianis socio-kulturuli<br />

da fiziologiuri qcevis Seswavla Sesrulebis dros. sxvadasxva<br />

adgilis, droisa da tradiciisaTvis damaxasiaTebeli<br />

stilisturi formebis miuxedavad, sxvadasxva Semsrulebels<br />

gaaCnia saerTo principebi. Teatris anTropologiis pirveli<br />

amocanaa Tvali miadevnos am periodul principebs. isini ar<br />

adastureben `Teatris mecnierebis~ arsebobas da arc ramdenime<br />

universalur kanons. isini mxolod ramdenime karg `rCevas~<br />

warmoadgenen, scenuri praqtikisaTvis saWiro informacias.<br />

rodesac ramdenime `karg rCevazea~ saubari, iqmneba iluzia,<br />

rom saqme exeba raimes, rac naklebad Rirebulia termin `Teatris<br />

anTropologiasTan~ SedarebiT. magram Seswavlis rigi sferoebi<br />

– magaliTad ritorika da morali anda Tundac qcevis Seswavla<br />

aseve warmoadgenen ramdenime `kargi rCevis~ magaliTs.<br />

sxvadasxva adgilis, drois da tradiciis miuxedavad,<br />

sxvadasxva Semsrulebels gaaCnia saerTo princi pi _ rituali,<br />

romelic yvela eris istoriis safuZvelSive Zevs. ritualuri<br />

formebi, xom uZvelesi xelovnebis winare saxea. rituali ki,<br />

rogorc cnobilia, pirdapir ukavSirdeba Teatrs, saTeatro<br />

xelovnebas. ritualis Seqmnis meqanizmi xom `mimezisi~, `mibaZvaa~.<br />

aristotele iziarebda samarTlian Sexedulebas, rom TamaSi<br />

da miswrafeba mibaZvisken sulis yvelaze ufro adrindeli da<br />

elementarul aRgznebas miekuTvneba. ganviTarebis istoriiT,<br />

is ufro xnieria, vidre religia. mibaZva TamaSiT, romelmac<br />

Seqmna rituali, saidanac warmoiSva saTeatro xelovnebebi,<br />

ramac Cvenamde moaRwia freskis an kedlis mxatvrobis saxiT,<br />

qvaze gamoxatulma Tu gamoqandakebulma, sadac adamianis<br />

Jestikulacia da moZraobaa dafiqsirebuli, romlis sawyisi<br />

adamianis sxeulia.<br />

helmut plesneri naSromSi `anTropologia da qcevis<br />

Teoria~ 3 ganixilavs adamianSi arsebul or sxeuls, sxeuls<br />

bunebrivs, romelsac yovelwamier vxvdebiT da vxedavT yofaSi<br />

da sxeuls gankuTvnils xelovnebisaTvis, kulturisaTvis,<br />

romelsac igi esTetikurad organizebuls uwodebs da romelic<br />

mxolod da mxolod msaxiobisa da mocekvavis privilegiad<br />

rCeba. amgvarad, rogorc ukve aRvniSne, rituali TamaSis sawyis<br />

elementebs Seicavda da aqedan gamomdinare mWidrod ukavSirdeba<br />

Teatralur xelovnebas, romlis daxmarebiTac adamiani Tavisi<br />

sxeulis batoni xdeba. Jestikulaciisa da qmedebis/moZraobis<br />

xelovnebis wyalobiT adamiani sxva personis, gmirisa Tu<br />

personaJis Semqmneli xdeba. sxeulis floba, `magiuri saxis~<br />

Seqmna pre-istoriuli wyaroebidan ukve mogvepoveba, romelic<br />

Cvenamde Semonaxulia ZiriTadad, rogorc arqeologiuri<br />

nimuSebis saxiT, magram arsebuli istoriuli (anTropologiuri)<br />

wyaroebis kvlevis saSualebiT Cven SegviZlia SeviswavloT<br />

da qronologiuri saxiT davalagoT is sawyisi da ganviTareba,<br />

romelsac Teatraluri anTropologia ewodeba.<br />

`Teatraluri anTropologia eZebs saWiro mimarTulebebs<br />

universaluri princi pebis nacvlad,_ wers barba,_ mas ar<br />

gaaCnia mecnierebisaTvis damaxasiaTebeli zomiereba. mas gaaCnia<br />

ambicia aRmoaCinos codna, romelic SesaZlebelia gamoadges<br />

Semsrulebels Tavis saqmianobaSi. misi mizani ar aris<br />

formulebis dadgena, igi ufro qcevis kanonebs Seiswavlis,<br />

rasac Sedegad moaqvs scenuri praqtikisaTvis saWiro<br />

informacia~. 4 aqedan gamomdinare preistoriuli magaliTebidan<br />

moyolebuli dRevandeli dRis CaTvliT mopovebuli da<br />

gaSifruli saSemsruleblo xelovneba ufro farTo diapazoniT<br />

gvaZlevs Sanss, SevinarCunoT da ganvaviTaroT saTeatro<br />

xelovnebis esa Tu is elementebi, tradiciebi, movaxdinoT<br />

Serwyma Cveni da sxva erebis kulturuli adaT-wesebisa,<br />

xelovnebis nimuSebisa.<br />

adamianis arsebis problemis gamokvlevas Cven vpoulobT<br />

qristianul filosofiaSi, romelic Sua saukuneebSi Camoyalibda<br />

da dResac farTodaa gavrcelebuli.<br />

wminda wignebis _ Zveli da axali aRTqmis _ Tanaxmad,<br />

samyaro _ buneba, mcenareuloba, cxovelebi, adamiani _ RmerTis<br />

64 65


Tamar cagareli<br />

Sua saukuneebis evropuli da qarTuli saeklesio saxilveli<br />

mieraa Seqmnili. xolo, adamianis codvebisagan gaTavisufleba<br />

ieso qristes daakisra ufalma, amitomac warmogzavna Tavisi<br />

Ze – qriste – kacobriobis gadasarCenad, adamianTa codvebisagan<br />

dasaxsnelad. qristes adamianad qceviT yovelgvari adamianuri<br />

misTvis axlobeli gaxda. misi xvedri gaxda adamianis cxovreba<br />

Tavisi tanjviTa da sikvdiliT. aqedan gamomdinare RmerTi<br />

pirovnebaa da samyaros warmoSoba RmerTis, rogorc pirovnebis,<br />

Tavisufali aqtia _ Semoqmedebaa, kreaciaa. Tavis mxriv amitomac<br />

misca adamianma Tavis Tavs ufleba ara marto daewera mis<br />

uzenaesze, aramed gamoesaxa igi xelovnebaSi.<br />

bibliis mixedviT adamianis adgili arsebulTa Soris<br />

sruliad garkveulia. pirveli adamiani ar aris RmerTis toli,<br />

magram yvela xorciel qmnilze maRla dgas, xorcielisa da<br />

RvTaebrivis, miwierisa da sulieris, grZnobadisa da zegrZnobadis<br />

nazavia. amitom batonobs is nivTebze, mcenareebsa da cxovelebze;<br />

amitom aqvs mas goneba, azrovneba, Rirseba, rac mTavaria<br />

Tavisufali neba. akrZalvis neba logikurad iTxovs Tavisufali<br />

nebis cnebas. amitomac, adamianis problemas qristianobaSi<br />

gansakuTrebuli yuradReba daeTmo. Sua saukuneebSi gaCnda<br />

skolebi, romlebic gansakuTrebul adgils uTmobdnen RmerTisa<br />

da adamianis urTierTobis problemas. aseTi iyo patristika<br />

da sqolastika. XI-XII saukuneebis cnobili qarTveli<br />

filosofosi ioane petriwi Targmnis IV-V saukuneebis<br />

gamoCenili filosofosis nemesios emeselis Sromas `bunebisaTvis<br />

kacisa~. am SromaSi platonisa da aristoteles safuZvlebze<br />

ganxilulia adamianis raoba.<br />

qristianulma religiam mogvianebiT miiRo da gamoiyena<br />

kidec Zvel berZenTa filosofiuri warmodgenebi. qristianobam<br />

imqveyniuri warmodgena sulTa samyofelze samoTxed da<br />

jojoxeTad dasaxa. samoTxe ganurCevlad yvela adamianisa<br />

warmoudgeneli netarebaa, rasac mxolod netari sulebi<br />

miaRweven. bibliur edems, axal aRTqmiseul axal ierusalims,<br />

angelosTagan dasaxlebul ierarqiebs – Cveni religiuri<br />

warmosaxvisaTvis didi mniSvneloba hqonda. qristianuli<br />

moZRvrebis Tanaxmad, suli iTvleba RvTaebriv sawyisad, romelic<br />

adamians RmerTTan anaTesavebs, gamovlindeba, Tavisuflebasa<br />

da ukvdavebaSi.<br />

Sua saukuneebis sanaxaobiTi kulturis mniSvnelovani nakadi<br />

aRmoCnda saeklesio saxilveli. Tavad rituali xom, religiiT<br />

an tradiciiT dawesebuli moqmedebaa da raki religiasTan<br />

marTlac mWidro kavSirSia, xSirad mxolod viwro wrisaTvis<br />

iyo misawvdomi misi namdvili arsi. igulisxmeba viwro wre<br />

ganswavluli da gandobili adamianebisa, xolo garegani mxare<br />

sayovelTaod iyo gamotanili da saxalxod samzeri.<br />

winamdebare naSromi swored am saxeobas mimoixilavs da<br />

warmoaCens Teatralur sanaxaobas samsaxiobo Teatraluri<br />

anTropologiis Seswavlis meTodiT.<br />

`sakraluri~ Teatraluri sanaxaoba, rogorc cnobilia,<br />

liturgiul dramas efuZneboda, romelic Tavis mxriv saTaves<br />

warmoadgenda iseTi Janrebisa, rogoricaa: naxevrad liturgiuli<br />

drama, mirakli, misteria, moralite da farsi.<br />

saeklesio sanaxaobaSi SeiniSneboda speqtaklisaTvis<br />

damaxasiaTebeli niSnebic: dialogi, antifoniuri galoba,<br />

moTamaSeTa replikebi da butaforia. sadac agreTve iyo scenari,<br />

gadacma, Semsrulebeli da mayurebeli _ mrevli. rogorc<br />

cnobilia, liturgiuli drama ori ciklisagan Sedgeboda: Sobisa<br />

da aRdgomis cikli.<br />

Cvenamde moRweuli liturgiuli dramis elementebi<br />

SesaZlebelia Teatraluri anTropologiis kvlevis nimuSad<br />

miviCnioT, sadac mocemulia saeklesio stilis mkacri<br />

kanonikuri moTxovnebis dacva, paralelebis gakeTeba Cveulebrivi<br />

cxovrebis asaxvasTan.<br />

amJamad, ganvixilav evropuli liturgiuli dramis or<br />

Zegls: `sami marias datireba~ 5 da `gonieri da ugunuri<br />

qalwulebi~. 6 orive drama daTariRebulia X-XI saukuneebiT.<br />

pirveli drama miekuTvneba vinCesteris episkoposs etevaldis,<br />

xolo meore drama ki wminda marcialas saZmos. religiis<br />

istoriidan cnobilia, rom eklesiis pirveli mosaxleni arian<br />

mociqulebi, romlebmac Camoayalibes qristes dobilTa da<br />

ZmobilTa sazogadoeba macxovris kurTxevis safuZvelze:<br />

`moimowafeniT yovelni warmarTni...~, xolo mociqulTa<br />

memkvidreni arian episkoposebi: `rogorc RmerTi Tavsakiduri<br />

zeciuri eklesiisa, mze qveynierebisa, aseve episkoposi sakuTari<br />

mrevlisaTvis. man unda gaasxivosnos da gaaTbos samwyso,<br />

66 67


Tamar cagareli<br />

Sua saukuneebis evropuli da qarTuli saeklesio saxilveli<br />

gardaqmnas igi taZrad RvTisa~. amgvarad, episkoposebis, rogorc<br />

mociqulTa memkvidreebis meSveobiT eklesia wuTisofelSi<br />

agrZelebs da aRrmavebs qristes moZRvrebas, amtkicebs religiis<br />

batonobas. Tavisi misiis Sesruleba mRvdelTmsaxureba bibliis<br />

gacnobiT da misi siuJetis gacocxlebiT daiwyo.<br />

sanam mimovixilav zemoT xsenebul or Zegls, gavixsenoT,<br />

aRvidginoT is garemo, sadac imarTeboda amgvari warmodgenebi.<br />

rogorc cnobilia, Sua saukuneebSi ganviTarda arqiteqturis<br />

stili _ goTika, romelic qalaqebis xuroTmoZRvrebis<br />

dominanturi forma iyo.<br />

`goTikuri xelovneba (gotico _ italiurad, warmoSobilia<br />

germanuli tomebis guTebis saxelwodebidan), pirobiTi<br />

saxelwodebaa stilisa, romelic evropul xuroTmoZRvrebisa<br />

da saxviT xelovnebaSi batonobda XV-XVI saukuneebamde.<br />

goTikaSi garkveuli nakadis saxiT Tavi iCina mxatvrulma<br />

kulturam. qandakebisa da mxatvrobis calkeul Temebsa da<br />

elementebSi Taviseburi interpretaciiT aris asaxuli realuri<br />

samyaro. magram, gadamwyveti mniSvneloba mainc eklesias hqonda.<br />

swored saeklesio SenobaSi gamovlinda am mimdinareobis stilis<br />

niSnebi. maTi mdidari skulpturuli morTulobis Tematika<br />

ZiriTadad saRvTo werilebis siuJetebi da sxvadasxva<br />

sarwmunoebrivi alegoriebia. moqmedi pirebic umetesad saRvTo<br />

werilis personaJebi da wmindanebi arian.<br />

zogi goTikuri taZari aTiaTasamde mlocvels itevda.<br />

amgvarad, WeSmaritebas moklebuli ar unda iyos, Tu aRvniSnavT,<br />

rom saaRdgomo da saSobao sanaxaobas sakmaod mravalricxovani<br />

mayurebeli hyavda da sasuliero wodebis warmomadgenelTa<br />

propaganda farTo masebze vrceldeboda. sanaxaoba, SesaZlebelia<br />

dRis pirvel naxevarSi gamarTuliyo, radganac am periodSi<br />

ar arsebobda teqnikuri ganaTebis saSualeba. amasTanave, rogorc<br />

cnobilia, sinaTle da sibnele uZvelesi religiuri simboloebia,<br />

romlis dros sinaTle maradiul cxovrebas, xolo sibnele<br />

ubedurebas gamosaxavs. Sua saukuneebSi, Tomas fon aqvino<br />

sinaTles ganixilavda, rogorc gonis metaforas da `moqmed<br />

gonebas~ da amitomac sasuliero warmomadgenlebi ecdebodnen<br />

dRisiT, mzis Suqze eCvenebinaT warmodgena, miTumetes, rom<br />

sanaxaoba iyo erTgvari preludia, romelic amzadebda mrevls<br />

wirvisaTvis. swored misi damTavrebis Semdeg imarTeboda wirvalocva,<br />

rac gansazRvrul dros moicavda. yovelive es qmnida<br />

emociur suraTs, sakralur movlenad aRiqmeboda. amgvar<br />

atmosferoSi mimdinareobda saSobao Tu saaRdgomo ciklis<br />

Cveneba. Tavad liturgiuli dramis Seqmnilis niSania daamkvidros<br />

da ganavrcos eklesiis batonoba sazogadoebaSi saTeatro<br />

sanaxaobiT. aRsaniSnavia is faqti, rom bibliuri siuJetidan<br />

aRebulia umniSvnelovanesi saeklesio movlena _ aRdgoma,<br />

romelic, sxvaTa Soris, rogorc kaTolikur, aseve marTmadidebel<br />

eklesiaSi yovelTvis Teatralizebuli iyo.<br />

episkoposs etevaldis mier Seqmnili drama `sami marias<br />

datireba~, upirveles yovlisa imiTaa saintereso, rom aq ufro<br />

metad yuradReba gamaxvilebulia warmodgenis vizualur<br />

mxareze da zustadaa miTiTebuli monawileTa Jestikulaciac.<br />

Teatri ukve iyenebs sxeulis enas. igi Txzavs garemos,<br />

dawvrilebiT aRwers yovel detals. cnobilia, rom warmodgena<br />

imarTeboda sakurTxevelsa da mrevlis dasajdom adgils Soris,<br />

romelsac navi ewodeba da romelic yvelaze karg adgils<br />

warmoadgenda, rogorc bunebrivi ganaTebis TvalsazrisiT,<br />

rogorc saxilvelad, aseve akustikuri.<br />

moqmedeba iwyeba maria magdalinelis vizualuri qmedebiT:<br />

xelis nazi moZraobiT igi mzeras apyrobs mamakacTa gunds,<br />

saxe danaRvlianebuli da Tvalcremliani kiTxulobs: o, Zmebo!<br />

da sxeulis nazi moZraobiT iCoqebs. Semdeg mudaris mzeras<br />

apyrobs qalebs da aRmoxdeba: `da debo...~<br />

eklesiaSi, kaTolikuri iqneba is Tu marTlmadideburi,<br />

mrevli dResac gayofilia. sakurTxevlidan marcxena mxares<br />

mamakacebi, xolo marjvena mxares qalebi arian.<br />

Semdeg epizodSi maria magdalineli gulze mjiRis cemiTa<br />

da tiriliT, romelsac Tan axlavs TiTqosda mSvelelis Zebna,<br />

rac misi neli Tavis moZraobiT ikveTeba, igi xan marjvniv da<br />

xan marcxniv ixedeba, vizualuri aqtis asaxsnelad Semdeg<br />

sityvebs ambobs:<br />

`.... sad aris Cemi imedi! (Semdeg kvlav gulze icems xels).<br />

sad aris Svela?... aq Tavdaxrili ecema iesos ferxTiT, anu<br />

sakurTxevelTan~.<br />

Canawerebidan ikveTeba, rom upiratesoba eniWeba Jestikulacias.<br />

68 69


Tamar cagareli<br />

Sua saukuneebis evropuli da qarTuli saeklesio saxilveli<br />

sxeulis moZraobiT gamoixateba qalis gulis tkivili da<br />

sevda, TiToeul verbalur aqts non-verbaluri aqti uswrebs<br />

win.<br />

moqmedeba grZeldeba ori mokvdavi qalis statikuri<br />

moZraobiT: maria ufrosi da mariam magdalineli sxeulis<br />

`eniT~, rac gamoixateba erTmaneTTan CaxutebiT, niSnad imisa,<br />

rom orives erTi tkivili aerTianebT, qristes xatTan orive<br />

personaJis daCoqebiTa da mis ferxTqveS gulSemzaravi tiriliT;<br />

miuxedavad imisa, rom maTi moZraoba SesaZlebelia aRviqvaT,<br />

rogorc statikuri moZraoba, vizualuri gamoxatvis am aqts<br />

aqvs is datvirTva, rom yoveli es gamosaxuleba asaxavs<br />

saritualo codnasa da saeklesio sibrZnes yovelgvari<br />

msjelobisa da kamaTis gareSe. Semdeg es moZraoba gancalkevdeba<br />

verbaluri aqtiT:<br />

`maria ufrosi: (aq igi uTiTebs maria magdalinels) o,<br />

maria magdalina (Semdeg uTiTebs qristesken), Cemo tkbilo<br />

maswavleblis vaJo (aq igi eamboreba magdalinels da exveva<br />

orive xeliT...), daitire CemTan erTad (uTiTebs isev qristesken)<br />

sikvdili utkbilesi vaJisa... visac ase uyvardi... (aq<br />

muxldaCoqili iwyebs qviTins)~.<br />

rogorc vxedav, es aqtic gamdidrebulia sxeulis eniT.<br />

monawileni `xataven~ gamosaxulebebs da dgamen TavianT taZrebSi,<br />

rogorc azrobriv Sinaarss TiToeuli sagnisa. `damdgmel<br />

jgufs~ kargad esmoda, rom mrevlze verbaluri aqtiT imdenad<br />

ver miaRwevda gavlenas, rogorc vizualuri warmosaxviT. aq<br />

gamovlenilia zemoqmedebis universaluri formis mcdeloba<br />

vizualur-verbaluri aqtis moxdena.<br />

warmodgenis dasasruls sanaxaobaSi monawile qalebi RmerTs<br />

evedrebian, muxldaCoqilni, Tavdaxrili da pirjvaris weriT<br />

isini mouwodeben mayurebels maTTan erTad locvisaken. orive<br />

xelis zecisken aRmarTviT madlobas eubnebian RvTismSobelsa<br />

da ufals, maria ufrosi: `mas, vinc gagvaTavisufla yovelgvari<br />

codvebisagan~. warmodgena mTavrdeba monawileTa tiriliT,<br />

raTa mayurebelSi gamoiwvion sakuTari Tavis Secodebisa da<br />

maTi codvebis monaniebis survili, rom kidev ufro metad<br />

miajaWvon eklesias. JestikulaciiT ixateba, rom warmodgena<br />

gaimarTa RmerTisTvis, mis sadideblad. Tvals Tu gadavavlebT<br />

antikuri Teatris istorias, davinaxavT, rom amgvari qmedeba<br />

analogiaa saritualo da uZvelesi saTeatro sanaxaobisa, sadac,<br />

rogorc cnobilia, warmodgenebi imarTeboda RmerTebis<br />

sadideblad.<br />

marcialas saZmos mier Seqmnili drama `brZeni da ugunuri<br />

qalwulebi~ maTes saxarebidan, aTi qalwulis igavisa da<br />

angelozi umJRavnebs mariams iesos aRdgomas, Tavebis<br />

inscenirebas warmoadgens. sayovelTaod cnobilia, rom axali<br />

aRTqma _ saxareba, mTlianad agebulia igavur, anu alegoriul,<br />

princi pze. `siZisa~ da `qalwulis~, agreTve `qorwinebis~<br />

alegoriul mniSvnelobas centraluri adgili uWiravs<br />

macxovris qadagebaSi. `siZe~ Tavad macxovars aRniSnavs,<br />

`qalwuli~ _ qristianuli TvalsazrisiT simboloa bunebis<br />

sulisa, `qorwili~ _ marTalTa netarebas, RvTaebasTan ziarebas<br />

miuTiTebs qveynis dasasrulisa da saSineli samsjavros Semdeg.<br />

arc es princi pi daurRveviaT saZmos wevrebs da dramis<br />

personaJebad gamoiyvanes qalwulebi, siZe da angelozi.<br />

maxareblebi _ maTe, markozi, luka da ioane _ gvauwyeben, rom<br />

aRsrulda winaswarmetyveleba: qristes jvarcmis Semdeg, mesame<br />

dRes, kviris ciskarze, mkvdreTiT aRsdga ufali da macxovari.<br />

morwmuneTa angelozma es ambavi pirvelad qalwulebs auwya....<br />

morwmuneTa eklesias ki STaagona: `qriste aRsdga mkvdreTiT,<br />

sikvdiliTa sikvdilisa damTrgunveli da saflavebis SinaTa<br />

cxovrebis mimniWebeli~. swored am ambiT iwyeba marcialas<br />

saZmos drama-warmodgena. angelozi dastrialebs im gamoqvabuls,<br />

sadac qriste esvena. igi xan afrindeba da xan Camofrindeba,<br />

aq aRsaniSnavia is faqti, rom saeklesio warmodgenebSi ukve<br />

gamoiyeneba `maSineria~. angelozis Semsrulebeli plastikiTa<br />

da JestikulaciiT gamoxatavs mis Sinagan emocias, rogorc<br />

dramaSia gamokveTili esaa simboloebiT datvirTuli cekva,<br />

romelsac Semdgom verbalurad xsnis, rom `is, visac Tqven<br />

eZebT gamoqvabulSi, o, qristianno, aq ar aris. igi aRsdga,<br />

rogorc Tavad winaswarmetyvelebda.~ am ambis gamgone ugunuri<br />

qalwulni cekva-TamaSiT cdiloben angelozis daWeras da mis<br />

gaCumebas. maT ar swamT misi sityvebisa. siuJetis gamZafrebis<br />

mizniT, avtorma, ugunurni eSmaks waayvanina. moulodnelobis<br />

efeqtiT eSmaki eklesiis iatakidan amodis, TiTqosda qvesknelidan<br />

70 71


Tamar cagareli<br />

da mas garda imisa, rom niRabi ukeTia, Semsrulebeli mis<br />

personaJs ganasaxierebs vizualuradac. igi cdilobs swored<br />

ise imoZraos, rom mxilvels TvalnaTliv warmoudgines eSmakis<br />

realuri saxe. rogorc cnobilia, saeklesio TeatrSi eSmakis<br />

gamoCena pirvelad am dramaSi moxda, rac SesaZleblad mimaCnia<br />

imiT avxsna, rom mayurebelze Seqmniliyo emociuri zegavlena,<br />

konfliqti gaxda saxilveli, raTa TvalnaTliv daenaxaT da<br />

gaeazrebinaT codvilTa cxovrebis saboloo gza _ jojoxeTi.<br />

warmodgenis dasasruls ki, qristes Tayvans scemen iudevelTa<br />

winaswarmetyvelni: sivila, virgiliusi da nobuqodosori.<br />

Tayvaniscemis es scena sakmaod pompezuradaa warmodgenili,<br />

mxolod non-verbalurad. aq sityva sruliad zedmeti aRmoCnda<br />

warmodgenis SemqmnelTaTvis. rogorc Cans, saZmos mTavari<br />

mizani ZalTa demostraciis moxdenas warmoadgenda. Tu `Zlieri<br />

ama qveynisani~ aRiareben macxovars, ubralo mokvdavni miT<br />

ufro unda Seudgnen qristes gzas da aRiaron igi.<br />

aRdgomis udides dResaswauls mTeli saqristiano<br />

gansakuTrebuli sixaruliTa da mowiwebiT aRniSnavs. RmerTis<br />

aRdgoma da misi maradiulobis rwmena uZvelesi azrobrivi<br />

danaSrevia kacobriobis istoriaSi da am istoriis nawili<br />

saqarTvelocaa. qarTuli samyaroc ar aris gamonaklisi Zveli<br />

Tu axali religiuri rwmena-warmodgenebisagan. aqac saintereso<br />

da mravalferovani suraTia gamokveTili.<br />

saqarTveloSi aRdgomis upirveles dResaswaulad miCnevas<br />

arqauli fena da myari Sexedulebebi daedo safuZvlad. qristes<br />

aRdgomas, mis gavrcelebas da sayovelTao aRiarebas, qristianobis<br />

gadaqcevas msoflio uZlieres religiad yovelmxriv hqonia<br />

safuZveli ganmtkicebuli.<br />

`mkvdreTiT aRdgomili qriste da misi moZRvreba daipyrobs<br />

sxvadasxva erebs da qveynebso~ (daviTni) Tavidanve safuZvliani iyo.<br />

saqarTveloSi saaRdgomo wiTeli kvercxebi, saferxulo<br />

cekvebi, winaparTa sulis mosaxseniebeli Cveuleba-ritualebi<br />

mniSvnelovani daskvnis saSualebas iZleva. kerZod, CvenSi<br />

dafiqsirebuli saaRdgomo ritualebi araeklesiuri sanaxaoba<br />

iyo, romelic mkveTrad gansxvavdeba Sua saukuneebis evropis<br />

saeklesio sanaxaobebisgan. Sua saukuneebis saqarTveloSi<br />

Sua saukuneebis evropuli da qarTuli saeklesio saxilveli<br />

saaRdgomo sanaxaobas `qristes ferxuli~ ewodeboda, romelic<br />

Semdegi saxiT mimdinareobda:<br />

1. waRma, sacekvao xazis mimarTulebiT (saaTis isris brunvis<br />

sawinaaRmdego mimarTuleba);<br />

2. piriqiT, sacekvao xazis sawinaaRmdego mimarTulebiT<br />

(saaTis isris brunvis mimarTuleba).<br />

formis mxriv, es ferxuli erTwriulad da `sarTulis~<br />

gareSe sruldeba. saferxulo-kombinirebul svlaSi ZiriTadad<br />

gamoyenebuli iyo: Cveulebrivi svla, gverdze fexis midgmiT<br />

da ukan fexmidgmiTi moZraobebi. saferxulo svlis dros<br />

xelebi qvedaSvebuli iyo da mtevnebi Cabmuli.<br />

simReris bolo frazaze wre ixsneba da sawyis mdgomareobas<br />

ubrundebian. ferxulSi monawileobs Suaxnis asakis TxuTmeti<br />

mamakaci. maT mier am ferxulis sasimRero da qoreografiuli<br />

`teqstis~ Sesruleba folklorul variants ganekuTvneba.<br />

amave dros, aRdgoma dRes aucilebeli da upirvelesi<br />

movaleoba iyo da dResac aris micvalebulTa saflavis<br />

monaxuleba. qristianuli moZRvrebis Tanaxmad, suli iTvleba<br />

RvTaebriv sawyisad, romelic adamians RmerTTan anaTesavebs,<br />

gamovlindeba gonierebaSi, Tavisuflebasa da ukvdavebaSi.<br />

micvalebulTa moxseniebis es dRe aRsaniSnavi iyo musikiTa<br />

da garTobebiT. saTeatro sanaxaobebi saeklesio wirva-locvis<br />

Semdeg imarTeboda. qarTuli marTlmadidebluri eklesia Sua<br />

saukuneebis evropis saeklesio sanaxaobebisagan gansxvavebiT<br />

krZalavda yovelgvar sanaxaobas. swored wirva-locvis Semdeg<br />

iSleboda sufra da mTeli mrevli marTavda ferxuls.<br />

amgvarad, zemoT moyvanili magaliTebiT, SeiZleba iTqvas,<br />

rom medievistikis samyaroSi, evropasa da saqarTveloSi<br />

saTeatro sanaxaobebi Tavis wes-kanonebs emorCileba, Tumca<br />

amgvar warmodgenebs kaTolikur Tu marTlmadideblur mrevlSi<br />

sakmaod didi yuradReba da dro eTmoboda.<br />

1. Eugenio Barba and Nicolas Savarese. A Dictionary of Theatre Antropology.<br />

2 nd edition. Lomdon and New York, 2005, p. 175-176.<br />

2. eJi grotovski. gamomcemloba `kentavri~, Tbilisi, 2008. gv. 54.<br />

72 73


Tamar cagareli<br />

3. Ïëåñíåð X., Ñòóïåíè îðãàíè÷åñêîãî è ÷åëîâåê: Ââåäåíèå â<br />

ôèëîñîôñêóþ àíòðîïîëîãèþ. http://filosof.historic.ru/books/item/f00/s00/<br />

z0000877/index.shtml<br />

4. Eugenio Barba and Nicolas Savarese. A Dictionary of Theatre Antropology.<br />

2 nd edition. Lomdon and New York, 2005, p. 128.<br />

5. Gloria K. Fiero. The Humanistic Tradition. Medieval Europe and the world<br />

beyond. 3 rd edition. New York, 1998, p. 150.<br />

6. iqve, gv. 162.<br />

kinomcodneoba<br />

74 75


samagistro programa<br />

msoflio kinos istoria<br />

olRa eliaSvili<br />

magistraturis II kursi<br />

xelmZRvaneli - prof. zviad doliZe<br />

gangsteruli kino<br />

samagistro programa kinomcodneobaSi (MA in Film Studies)<br />

msoflio kinos istoriis ganxriT amzadebs kinomcodneebs,<br />

romlebic safuZvlianad iTviseben sazRvargareTis wamyvani<br />

kinematografiuli qveynebis kinos ganviTarebis periodebs,<br />

tendenciebs, mimarTulebebs, Taviseburebebsa da a. S.,<br />

gamoimuSaveben kritikuli azrovnebis unars, saTanado<br />

profesiulsa da eTikur unar-Cvevebs. programis aqtualoba<br />

ganisazRvreba xelovnebis am dargisadmi mzardi moTxovnilebiT,<br />

specifikuri codnis miRebis surviliT momavali kvleviTi (da<br />

SesaZloa, pedagogiuri) moRvaweobis maRal doneze<br />

warmarTvisaTvis.<br />

xelovnebaTmcodneobis (kinomcodneobis) magistrebs SeuZliaT<br />

kvlevis Catareba da analitikuri samuSaos Sesruleba msoflio<br />

kinos istoriis sakiTxebze. maTi specializaciis sferoebi<br />

moicavs rogorc amerikuli, ise evropuli da aziuri<br />

kinematografis istoriis codnas, mzad iqnebian imuSaon<br />

specialobis mixedviT sxvadasxva dawesebulebebSi, kvleviT<br />

centrebSi, miiReben saTanado kompetencias specialuri<br />

akademiuri literaturis kiTxvis, aRqmisa da misi kritikulad<br />

SefasebisaTvis, SeeZlebaT miRebuli ganaTlebis demonstrireba,<br />

sakvalifikacio naSromis werilobiTi da zepiri wardgena.<br />

samagistro programis xelmZRvaneli<br />

xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />

sruli profesori zviad doliZe<br />

gangsterulma kinom ganviTareba pova amerikis SeerTebul<br />

StatebSi 20-iani wlebis bolos, amerikuli sazogadoebis<br />

socialuri cvlilebebis safuZvelze, rac gamowveuli iyo<br />

1929-33 wlebSi ekonomikuri krizisiT. umuSevrobam,<br />

danaSaulebebis zrdam, policiis gamyidvelobam Sva filmebi,<br />

romelTa moqmedi gmirebi gangsterebi gaxdnen. am filmebis<br />

`gmirebi~ upirispirebdnen Tavis Tavs, sazogadoebas, aRiarebdnen<br />

ra mxolod Zaladobis kults. 1931 wels ekranze gamodis<br />

gangsteruli kinos erT-erTi pirveli klasikuri nimuSi, houard<br />

houqsis `naiarevi saxe~. filmSi asaxulia XX saukunis 30-<br />

ian wlebSi, amerikaSi Seqmnili situacia da gangsteruli<br />

dajgufebebis TareSi. am periodSi gangsterebma sazogadoebaSi<br />

poziciebi gaimyares da maTi dajgufebebi popularobiTac ki<br />

sargeblobdnen. 20-ian wlebSi amerikaSi miRebulma e. w.<br />

`mSralma kanonma~ da aralegaluri spirtiani sasmeliT vaWrobam,<br />

gangsterebs gamdidrebis saSualeba misca. istorikosebi<br />

SemTxveviT ar miiCneven am kanons yvelaze warumatebel<br />

socialur eqsperimentad. gangsterulma sazogadoebam es ambavi<br />

miiRo, rogorc Zvirfasi saCuqari. Seiqmna safuZveli<br />

damnaSaveebis saqmiani SekavSirebis, romelmac Sva gangsterizmi<br />

(“Gang” inglisurad niSnavs `bandas~). gangsterebi<br />

axorcielebdnen aralegalur bizness, romlisTvisac iyenebdnen<br />

yovelgvar saSualebebs, swored aseTi saSualeba iyo spirtiani<br />

sasmelebis gayidva `iatakqveS~. ramdenadac mTelma erma daiwyo<br />

maTi Sesyidva, saWiro gaxda viskis aralegalur damamzadebelTa<br />

mTeli armia. kinom 20-iani wlebis bolos Zirfesvianad da<br />

didi xniT SeiTvisa `mSrali kanonis~ Tema.<br />

kriminaluri kinos istoria daiwyo filmiT `matareblis<br />

didi gaZarcva~, romelic gadaiRo porterma `edisonis~<br />

kinofirmaSi. es iyo im cnobili parizuli seansis rva wlisTavze.<br />

porteris filmi gaxda erTdroulad kinos ori mimarTulebis<br />

76 77


olRa eliaSvili<br />

gangsteruli kino<br />

Canasaxi: gangsteruli filmisa da vesternisa. es iyo im arsebuli<br />

realobis winaaRmdeg amaRlebuli xma, romelic ase awuxebda<br />

amerikel xalxs.<br />

am Janris kinos yvelaze cnobili dueti iyo: reJisori<br />

Tomas insi da msaxiobi uiliam harti. am duetis erT-erTi<br />

saukeTeso namuSevaria 1918 wels gadaRebuli `rkinigzis<br />

mglebi~. matareblis gaZarcvis Semdeg, roca saqme namdvil<br />

`gayofaze~ midgeba banditebi erTmaneTs `daerevian~. es sufTa<br />

damnaSaveTa sazogadoebis zusti Cveneba iyo. ukve aSkarad<br />

Canda is, Tu rogor ixveweboda da viTardeboda gangsteruli<br />

kino, rogorc damoukidebeli sufTa amerikuli kinoJanri.<br />

1929 wels msoflioSi daiwyo ekonomikuri krizisi, romelic,<br />

ra Tqma unda, amerikasac Seexo. es krizisi amerikis istoriaSi<br />

`didi depresiis~ saxeliTaa Sesuli. giganturi qveyana, romelic<br />

ekonomikuri aRmavlobis zenitSi iyo, katastroful mdgomareobaSi<br />

Cavarda, bankebi gakotrdnen, daiwyo masobrivi umuSevroba, SimSili,<br />

xalxi panikam moicva, gaizarda danaSaulTa ricxvi. swored am<br />

yvelafris fonze gangsterulma cxovrebam arnaxuli aRmavloba<br />

ganicada da logikuria, rom kinomatografis mTavar Temad<br />

iqca. swored am periodSi ramdenime wliT popularulebi gaxdnen<br />

e. w. `soflis banditebi~: jon dilinjeri, `kid~ nelsoni, boni<br />

parkeri da sxv.<br />

1931 wels holivudSi gadaiRes 25 gangsteruli filmi:<br />

jorj hilis `saidumlo eqvseuli~, houard houqsis<br />

`kriminaluri kodeqsi~, alfred grinis `ioli fuli~ da sxv.<br />

es filmebi sakmaod didi popularobiT sargeblobdnen.<br />

`mSrali kanonis~ Tema gavrcelebuli iyo uamrav gangsterul<br />

kinoSi, Tumca mogvianebiT roca es kanoni gauqmda, 1939 wels<br />

Seiqmna erT-erTi saukeTeso filmi `qariSxliani ociani wlebi~,<br />

romlis reJisori iyo raul uolSi. es filmi gadaRebuli<br />

iyo metad mZime periodSi _ sanam hitleri poloneTs<br />

daesxmeboda Tavs, es mZime yofa filmzec aisaxa.<br />

amerikis istoriaSi erT-erTi popularuli e. w. `sofleli<br />

banditi~ iyo Carlz floidi, metsaxelad `lamazmani~. is iyo<br />

fermeris Svili. albaT, nawilobriv, amanac ganapiroba misi<br />

popularoba. banditi Zarcvavda bankebs, romlebic fermerebs<br />

miaCndaT mtrebad, radgan swored es bankebi arTmevdnen maT<br />

fermebs gadauxdeli arendis sanacvlod. es koncefcia<br />

moqmedebda TiTqmis ori aTwleuli. 1960 wels herbert lederma<br />

gadaiRo filmi `lamazmani floidi~. gangsterulma Janrma<br />

popularobiT vesterns, miuzikls da komediasac ki gauswro.<br />

banditobebisa da Zarcvebis gaxSirebam gamoZiebis<br />

federalur biuros (FBI) misca saSualeba xelisuflebisagan<br />

mmarTvelobis radikaluri gazrdis ufleba mieRoT. Tu adre<br />

calkeuli Statebis samarTaldamcvelebs uxdebodaT sxvadasxva<br />

Zarcvebisa da danaSaulebebis gamoZieba, axla am yovelives<br />

FBI Caudga saTaveSi. am ciklis erT-erTi bolo da<br />

mniSvnelovani filmi iyo jeims horanis 1940 wels gadaRebuli<br />

`bandis dedofali~, sadac `goueris jgufi~ uswordeba `dedilo~<br />

berkeris bandasa da mis vaJebs. cnobil msaxiobs blanS iurks<br />

misces saSualeba eCvenebina Tavisi gmiris xasiaTis gansxvavebuli<br />

mxareebi, sakuTar vaJebze uzomod Seyvarebuli qalis saxe da<br />

amis paralelurad sxvebis mimarT Seubralebeli qali.<br />

XX saukunis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani filmi iyo<br />

artur penis `boni da klaidi~. reJisori films iwyebs<br />

fotogalereis CvenebiT. mTavari gmirebisa da maTi ojaxebis<br />

suraTebi ipyroben ekrans. marTalia, am suraTebis dawvrilebiTi<br />

naxva ar xerxdeba kadrebis swrafi monacvleobis gamo, Tumca<br />

mayurebelSi mainc sasurvel ganwyobas iwvevs. reJisorma Zalze<br />

saintereso gmirebis saxeebi Seqmna: klaidi _ simpaTiuri<br />

amerikeli, romelic cotas koWlobs da romelmac cixeSi<br />

yofnisas fexze ori TiTi moiWra, samuSaod rom ar gaeSvaT.<br />

boni ocdaaTiode wlis tipuri amerikeli gogoa. bonis da<br />

klaidis momxibvleloba da maTi garegnobis urTierTSeTanxmeba<br />

aucilebeli iyo reJisorisTvis da asec moxda, msaxiobebma<br />

araCveulebrivi ekranuli saxeebi Seqmnes. gmirebis mizani<br />

naTelia _ isini midian raTa dasajon mdidrebi da daexmaron<br />

Raribebs, gzadagza awyoben mravalferovan gegmebs. irkveva,<br />

rom bonis arasodes sWeria xelSi iaraRi da klaidi aswavlis<br />

mas srolas. es gakveTili gamoiyureba sruliad usafrTxod,<br />

cotaTi bavSvur TamaSsac ki hgavs da arafriT ar<br />

winaswarmetyvelebs yovelive im saSinelebas, rac mogvianebiT<br />

moxdeba. es ukve klasikuri kinos triukebia, mayurebeli naTlad<br />

xedavs, rogor ixveweba da viTardeba gangsteruli kino.<br />

78 79


olRa eliaSvili<br />

gangsteruli kino<br />

sakmaod saintereso istoria moyva lourens Silerma filmSi<br />

`jalaTis simRera~ (1982). reJisorma ekranze gadaitana is,<br />

rac gadaxda Tavs 1976 wels vinme geri dilmors. Tormetwliani<br />

sasjelis Semdeg gmiri gadis Tu ara cixidan, erTdroulad<br />

or mkvlelobas Caidens. is klavs patara maRaziis mflobels<br />

da sastumros administrators, Tumca fuls, romelsac is<br />

eZebs, ver miiRebs: orives salaroSi mxolod ramdenime dolari<br />

udevs. igi, ra Tqma unda, dauyovnebliv daakaves da samudamo<br />

patimroba miusajes. ai, aq iwyeba yvelaze mTavari _ gmirma<br />

moiTxova, rom is sikvdiliT daesajaT.<br />

gangsteruli kinos erT-erTi saukeTeso nimuSia `naTlimama~,<br />

raSic naTladaa naCvenebi problema, romelsac samarTaldamcavebi<br />

ver umklavdebodnen. vito korleone Zalauflebis xelSi<br />

Casagdebad Zarcvavda da klavda xalxs. axalgazrda<br />

gangsterebis SeCereba samarTaldamcvelebs ase Tu ise ZaluZT,<br />

radgan isini am qmedebas Tavad axorcieleben. sul sxva<br />

SemTxvevaa Tu saqme exeba `dons~, romelmac Seqmna Tavisi<br />

didebis piramidebi. igi Cacmulia mkacr saqmian kostumSi da<br />

arasodes uwevs xmas, warmoudgenelia iaraRiT xelSi<br />

emuqrebodes sxvas. marlon brando interviuSi ambobs, rom<br />

`don korleone aris Cveulebrivi saqmiani magnati, romelic<br />

iswrafvis miaRwios yvelafers Tavisi jgufisa da ojaxisaTvis~.<br />

am filmis warmatebis Semdeg, gangsterebis Tema Zalze<br />

popularuli gaxda: amas mohyva am Janris filmebis mTeli<br />

nakadi: sidni liumetis `qalaqis ufliswuli~ (1981) da `ganaCeni~<br />

(1982), serjo leones `erTxel amerikaSi~ (1984), braian de<br />

palmas `xelSeuxebelni~ (1987) da sxv.<br />

1983 wels braian de palmam SesTavaza al paCinos eTamaSa<br />

houqsis filmis `naiarevi saxis~ `rimeiqSi~. am axal filmSi<br />

SemorCenili iyo Zveli filmis motivebi, Tumca mas aranairi<br />

kavSiri ar hqonda al kaponesTan. sisxlismRvreli Cikagoeli<br />

gangsteri Secvlili iyo kubeli emigrantiT, romelsac igive<br />

saxeli erqva, rogorc houqsis filmis gmirs, xolo<br />

aralegaluri alkoholiT vaWroba ki Secvlili iyo<br />

narkobiznesiT. `naiarevi saxe~, SeiZleba iTqvas, rom aris Janris<br />

klasikuri nimuSi, yvela im pirobasa da moTxovnas pasuxobs,<br />

rac am Janris Taviseburebas warmoadgens: gangsterebis<br />

Cacmuloba erTnairi, mkacri da eleganturia, narkotikebi, iaraRiT<br />

vaWroba, srola, bevri sisxli, gamdidrebisa da gandidebis<br />

surviliT Sepyrobili gmirebi, SiSi, Suri, undobloba, Ralati,<br />

cdiloben Tavad ar mietanon sawamlavs, romliTac sxvebs<br />

wamlaven, magram xSirad survili akrZalvaze Zlieri xdeba<br />

da Tavad xdebian msxverplni. amrigad, filmi mogviTxrobs<br />

organizebul danaSaulebriv samyaroze da kanondamrRvevTa<br />

jgufze, romelTa cxovrebis wesi, romelsac Tavadve adgenen,<br />

mkacri da daundobelia.<br />

Tanamedrove amerikuli kinos reJisori martin skorseze<br />

Tavisi Semoqmedebis ZiriTad Temas gangsterebis cxovrebas<br />

uZRvnis. misi erT-erTi pirveli gangsteruli filmia `bneli<br />

quCebi~. am filmiT reJisori iwyebs niu-iorkis gangsterebis<br />

cxovrebis aRweras. rodesac `bneli quCebi~ gamovida da<br />

reJisorma frensis ford kopolam naxa filmi, romelic im<br />

dros muSaobda Tavisi cnobili filmis `naTlimamas~<br />

gagrZelebaze da eZebda msaxiobs axalgazrda don korleones<br />

rolisTvis, dauyovnebliv aiyvana de niro am rolze. `naTlimamas~<br />

seriebi SeiZleba iTqvas aTwleulis saukeTeso gangsterul<br />

filmad iqca.<br />

rac Seexeba skorsezes Semoqmedebas, is SemdgomSic iRebs<br />

mTel rig gangsterul filmebs: `kargi biWebi~, `kazino~ da<br />

sxv.<br />

rogorc ar unda iyos, dResdReobiT organizebuli danaSauli<br />

erT-erTi yvelaze mtkivneuli, terorizmTan gaTanabrebuli<br />

msoflio problemaa. amerikaze saubrisas zedmetia imis mtkiceba,<br />

Tu vis ekuTvnis am problemis Seqmna italielebs Tu `iankebs~,<br />

miT umetes, rom am saqmeSi orives aqvs gamocdileba. 2002<br />

wels martin skorsezem gamouSva filmi epopea `niu-iorkis<br />

bandebi~, romelSic naTlad Cans, rom yvela dros hyavda Tavisi<br />

damnaSaveebi, magram namdvili profesionaluri gangsterizmis<br />

istoria mogvianebiT daiwyo – daaxloebiT pirveli msoflio<br />

omis Semdeg.<br />

SemoqmedebiTi kodeqsis Semqmneli uiliam heisi Tavis<br />

memuarebSi werda: `gangsteruli kinos cikli gaCnda imitom,<br />

rom gangsteris kulti JurnalistikaSi iyo mTavari didi<br />

xnis ganmavlobaSi, magram am filmebiT sazogadoebas ki ar<br />

80 81


olRa eliaSvili<br />

eubnebodnen, rom isinic ase unda moqceuliyvnen, aramed<br />

mayurebeli filmis pirvelive epizodidan grZnobda, rom rac<br />

ar unda enaxa mTeli filmis ganmavlobaSi, iyo ukanono, araswori<br />

da ubralod araadamianuri~.<br />

gangsteruli kinoJanri mayurebels, romelic yovelTvis<br />

maqsimalurad kategoriuli da momTxovnia, aZlevs saSualebas<br />

Tavad dainaxos is sisastike, Suri, SiSi da a. S., rac am<br />

dajgufebebis wevrebs Soris aris. es filmebi, umeteswilad,<br />

araTu propagandas uwevs gangsterul dajgufebebs, aramed<br />

piriqiT sakmaod anti propagandistulia, radgan aSiSvlebs<br />

mayureblis winaSe im mankier mxareebs, romelic aseT cxovrebas<br />

mosdevs, anu, mayurebels SeuZlia airCios da gaiTvaliswinos<br />

mosalodneli Sedegebi.<br />

sofio wulaia<br />

magistraturis II kursi<br />

xelmZRvaneli - prof. zviad doliZe<br />

kinofantastikis evoluciis procesi<br />

sityva `fantazia~ ZvelberZnuli warmoSobisaa da<br />

`warmosaxvis xelovnebas~ niSnavs, igi fantastikur siuJetze<br />

aRzrdili mayureblis cnobierebaSi ararealurTan, gamonagonTan,<br />

fiqciasTan asocirdeba.<br />

xelovnebis ganviTarebis istoriaze Tvalis odnavi<br />

gadavlebac sakmarisia imis SesamCnevad, rom fantastikuri<br />

Janri erT-erTi wamyvania, romelic asazrdoebda miTologias,<br />

literaturas, Teatrs, ferweras. amitom, ar unda gagvikvirdes,<br />

rom misiT kinematografi dabadebis adreuli wlebidanve<br />

dainteresda.<br />

Tanamedrove gagebiT `kinofantastika~ Tavis dabadebas<br />

fantastikuri Janris literaturas unda umadlodes, Tumca,<br />

kinos mTavari upiratesoba _ gamosaxulebis vizualizaciac<br />

ar unda daviviwyoT, romelic kinos mesveurebma TavianT<br />

sasargeblod gamoiyenes. vizualuri xerxebiT manipulirebam<br />

ekrans milionobiT adamiani miajaWva. fantastikuri Janri<br />

niWieri da windaxeduli adamianebis xelSi erTgvar `oqros<br />

sabadodac~ ki iqca. igi Tamamad SegviZlia miviCnioT komerciuli<br />

kinematografis winamorbedadac.<br />

Tu aTwleulebis intervaliT kinofantastikis dinamikurad<br />

cvalebad processa da mis evolucias davakvirdebiT, aRmovaCenT,<br />

rom saxelwodeba `konofantastika~ metad pirobiTi cnebaa,<br />

igi xom Tavis TavSi uamrav eqsperiments, JanrTa Serwymas,<br />

gamomsaxvelobiTi xerxebis mudmiv cvalebadobasa da<br />

mravalferovnebas itevs. masze udidesi gavlena iqonia<br />

literaturaSi, antikur da Tanamedrove miTologiaSi,<br />

filosofias, sociologiasa da fsiqologiaSi mimdinare mTelma<br />

rigma procesebma da cvlilebebma, gamoeyo saTavgadasavlo<br />

Janrs, moaxdina sxvadasxva JanrTan met-naklebad organuli<br />

SekavSireba, droTa ganmavlobaSi ki damoukideblad arsebobis<br />

uflebac moipova, gaxda imdenad polistilisturi, rom ramdenime<br />

82 83


sofio wulaia<br />

kinofantastikis evoluciis procesi<br />

subJanric ki gamoeyo, romlebic TavianT formebSi imdenad<br />

arian stilizebulni, rom Zalauneburad, Janrebadac ki<br />

moiazrebian.<br />

yvelaferi ki lui lumieris banaluri, ramdenime wuTiani<br />

film `meqanikuri saxorciT~ daiwyo, romelsac mkvlevrebi<br />

pirvel fantastikur filmadac ki moiazreben (suraTis siuJeti<br />

Semdegnairia: ekranze naCvenebia eleqtronuli xorcsakepi manqana,<br />

romelSic cocxali goWebi xtebian da iqidan sosisebad<br />

qceulebi gamodian).<br />

kinofantastikis qveJanrebia: samecniero fantastika,<br />

saSinelebaTa filmi, e. w. “H o r r o r”, fentezi, fantasmagoria,<br />

kiber-panki, neo-goTika da sxv. ganvmartoT TiToeuli maTgani:<br />

s a m e c n i e r o f a n t a s t i k a _ mTavari<br />

maxasiaTebeli: moqmedebis mimdinareoba sxva ganzomilebaSi,<br />

sadac waSlilia Tanamedroveoba da istoriuli dro, Tumca,<br />

moklebulia yovelgvar mistikur _ magiur elements.<br />

f e n t e z i _ saTaves iRebs XX saukunis pirvel aTeulSi<br />

fantastikuri Janris literaturisgan.Aam ciklis filmebSi<br />

dominantia miTologiuri, zRapruli siuJeti, romelsac bevri<br />

aqvs saerTo istoriul-saTavgadasavlo romanTan. fentezis<br />

gmirebi arian drakonebi, gnomebi, urCxulebi... aq yvelaferi,<br />

miTis msgavsad, daSvebazea dafuZnebuli, rogorc ki warmovidgenT,<br />

rom is, rasac Tvals vadevnebT fiqciaa, nawarmoebi Tavis<br />

mxatvrul Rirebulebas kargavs. s a S i n e l e b a T a<br />

f i l m i _ mTavari maxasiaTebeli: mayurebelSi SiSis<br />

grZnobis gaRviveba, SiSis uSualo gancda, masTan Zalian axlos<br />

dgas t r i l e r i , `Trill” inglisuri sityvaa da<br />

`Jruantels~ niSnavs, magram gansxvaveba isaa, rom Tu saSinelebaTa<br />

filmSi mTavari SiSis uSualo gancdaa, trilerSi dominanti<br />

SiSis molodinia;<br />

f a n t a s m a g o r i a _ momdinareobs ZvelberZnuli<br />

sityvidan da `moCvenebas~ niSnavs. es aris filmi aramiwier,<br />

zeciur arsebebze da Zalian axlos dgas XX saukunis ferweraSi<br />

farTod gavrcelebul abstraqcionizmTan. zemoT CamoTvlili<br />

TiToeuli qveJanris saerTo maxasiaTebelia gamogonili<br />

realobis, fiqciis reprezentacia fantastikuri xerxebisa da<br />

specefeqtebis saSualebiT. specefeqtis `gamomgoneblad~ ki<br />

kinos erT-erTi pioneri, frangi JorJ meliesia miCneuli,<br />

romelmac Tavis moklemetraJian filmebSi gamokveTa is Temebi,<br />

romlebsac mogvianebiT ara erTxel Sexebia evropuli da<br />

amerikuli kinematografi. kinokritikosebi miiCneven, rom JorJ<br />

meliesis pirveli fantastikuri Janris filmia `eSmakis<br />

gasaRebi~ (1896), romlis qronometraJi ori wuTia, siuJeti<br />

ki Semdegi: ekranze adamiani qreba da Cndeba.<br />

fantastikuri Janris filmebiT mayureblis dainteresebam<br />

kidev erTxel cxadyo adamianis swrafva yovelgvari<br />

amoucnobisadmi. marTalia, kinofantastikis didi nawili<br />

gasarTobia da inteleqtualuri mayureblis interess ver<br />

akmayofilebs, magram arsebobs am Janris klasikac, romelic<br />

Seiqmna iseTi geniosebis mier, rogorebic arian: stenli kubriki<br />

(filmSi `kosmosuri odisea _ 2001 weli~, reJisorma samecniero<br />

fantastika erTgvar fasadad gamoiyena, romlis miRmac<br />

kacobriobis istoriaSi yvelaze didi sigiJe _ xelovnuri<br />

inteleqti da misi uaryofiTi mxareebi imaleba).<br />

vudi aleni genialuri filmiT `mZinare~, romelic,<br />

erTdroulad Janris satirac aris da erT-erTi aqtualuri<br />

problemis reprezentirebasac axdens: adamianis gaucxoeba<br />

Tanamedrove industrialur samyarosTan kinosuraTis mTavari<br />

Temaa; romanPpolanski, romelmac fantastikur JanrSi ori<br />

filmi Seqmna: `rozmaris Cvili~ da `vampirTa mejlisi~;<br />

fantastikuri Janris klasikosad, `kinos stiven kingad~<br />

aRiarebuli stiven spilbergi, romelmac saTavgadasavlomistikur-fantastikuri<br />

filmebiT kinoepoqa Seqmna; 70-iani<br />

wlebis sakulto reJisori jorj lukasi, gaxmaurebuli<br />

`varskvlavuri omebiT~, romelmac filosofiur-fsiqologiuri<br />

samecniero fantastikiT gaiTqva saxeli, reJisorma vizualuri<br />

xerxebis saSualebiT axali realoba Seqmna. amasTanve moxda<br />

pirveli rolTa gacvla sqesTa Soris: Tu 30-iani 50-iani<br />

wlebis kinofantastikis mTavari gmirebi mamakacebi iyvnen,<br />

`varskvlavur omebSi~ sigurni uiveris gmiri sapirispiro sqesis<br />

erTgvari risxva xdeba. aq qali Tavdamsxmelia, mamakaci ki<br />

msxverpli, rac, bunebrivia, 60-70-ian wlebSi feministuri<br />

organizaciebis udidesi popularobiTa da sazogadoebriv<br />

cxovrebaSi qalis rolis zrdiTaa gamowveuli; 80-iani wlebis<br />

84 85


sofio wulaia<br />

kinofantastikis evoluciis procesi<br />

erT-erTi warmatebuli reJisori jeims kameroni, romelmac<br />

`terminatoris~ seriebiT sakmaod seriozuli metafora Seqmna:<br />

xelovnuri da bunebrivi inteleqtis dapirispireba, romelic<br />

Tanamedrove civilizaciis erTgvar simbolodac ki aRiqmeba;<br />

inteleqtualuri kinos mwvervaladaa miCneuli andrei<br />

tarkovskis ori filmi: `solarisi~ da `stalkeri~, romlebic<br />

fantastikur JanrSia gadawyvetili.<br />

am yvelafris paralelurad arsebobda filmidan filmSi<br />

meqanikurad gardamavali banaluri siuJetebi, romelTa talRa<br />

30-iani wlebis dasawyisidan agorda da dRemde aqtualuria,<br />

imdenad aqtualuri, rom zogjer sxvadasxva aTwleulSi erTi<br />

da imave filmis remeikebic ki iqmneboda, magaliTad: `drakula~<br />

_ brem stokeris amave saxelwodebis gaxmaurebuli romanis<br />

ekranizacia. romanis mTavar Rirsebad unda CaiTvalos is<br />

faqti, rom man Seuwyo xeli Seqmniliyo qrestomaTiuli saxe<br />

aristokrati vampirisa, romelic Sav labadasa da `SlapaSia~<br />

gamowyobili da RamRamobiT sisxls swovs adamianebs. meore<br />

popularuli siuJeti iyo meri Selis goTikuri roman<br />

`frankenStainis~ ekranizacia. aseve, `king kongi~, `uCinari adamiani~,<br />

`mumia~ da sxv. ...<br />

80-ian wlebamde evropuli da amerikuli kinofantastika<br />

mkveTrad imijneba erTmaneTisgan. evropuli fantastika ufro<br />

daxvewili, inteleqtualuri, mravalplasturi da mxatvruli<br />

TvalsazrisiT ufro metad Rirebulia, maSin, rodesac Tu<br />

mcire gamonaklisebs ar CavTvliT, amerikuli kinos mTavar<br />

sazrdos mozardi TaobisTvis gankuTvnili saJurnalo da<br />

sagazeTo komiqsebi warmoadgens, romlis mTavari gmirebi arian:<br />

supermeni, betmeni, naiTmeni da sxva aramiwieri arsebebi da<br />

miTologizirebuli gmirebi.<br />

germanuli kinoeqspresionizmisTvis fantastika politikuri<br />

metafora xdeba, franguli kinoavangardisTvis _ eqsperimentebis,<br />

SemoqmedebiTi Ziebebisa da axali kinoenis formirebis mcdeloba,<br />

Jan kokto filosofiur-fsiqologiuri motivebis reprezentacias<br />

axdens miTologiur trilogiaSi `urCxuli da mzeTunaxavi~<br />

(1948), `orfeosi~ (1950) da `orfeosis anderZi~ (1960).<br />

frangulma `axalma talRam~, kerZod, sakulto reJisorma Jan<br />

luk godarma filmiT `alfavili~ tirani mmarTvelisa da<br />

kompiuteruli teqnikis saSualebiT marTuli samyaros modeli<br />

SemogvTavaza, sadac yvelaferi adamianuri uaryofilia, aq<br />

danaSaulad aris miCneuli romantizmis yovelgvari gamovlineba,<br />

poezia, siyvaruli... mTavari gmiri ki yvelafris Secvlas<br />

diqtatoris qaliSvilis, nataSas daxmarebiT cdilobs; fransua<br />

triufom ki filmiT `4500 farenheitiT~ gviCvena, rogor<br />

anadgurebs televizia wignis kiTxvis survils. apaTiuri,<br />

gaucxoebuli samyaros Seqmna fantastikuri xerxebis<br />

saSualebiT orive reJisors brwyinvaled gamouvida.<br />

80-iani wlebidan evropuli kinos krizisi iwyeba, marTvis<br />

sadaveebs xelSi holivudi iRebs, evropeli kinoreJisorebis<br />

didi nawilic holivudSi gadadis da iq ganagrZobs moRvaweobas.<br />

90-iani wlebidan kinoSi aqtiurad iWreba kompiuteruli<br />

teqnika, romelic axali subJanris, kiber-pankis dabadebas<br />

ganapirobebs.Ees aris filmebi Soreul momavalze, sadac mTavari<br />

problema post-industriuli antiutopiaa, romelic momaval<br />

sazogadoebas aRwers, rogorc qariSxlian socialur-kulturul<br />

cvlilebebs Sewirul da sulierad dasaxiCrebul kastas, sadac<br />

xelovnuri arsebebi _ robotebi, manqanebi, monstrebi _ TavianTi<br />

Semqmnelis winaaRmdeg gamodian. kiber-pankSi mTavari<br />

kompiuteruli grafikis saSualebiT Seqmnili realobaa. amave<br />

periodSi Cndeba neogotikuri, apokalifsuri da postapokalifsuri<br />

siuJetebi.NneogoTika agebulia klasikuri<br />

goTikuri romanis stilSi, romelsac kompiuteruli grafika<br />

srulyofs. apokalifsuri da post-apokalifsuri siuJetebi<br />

ki saukunis bolosTvis, 2000 wlis misadgomebSia aqtualuri.<br />

sityva Janri franguli warmoSobisaa da `gvars~, `tips~<br />

niSnavs. kinofantastika erT-erTi mZlavri Janria xelovnebis<br />

yvelaze axalgazrda dargisa, romelmac Tavisi arsebobis manZilze<br />

urTulesi gza gaiara. iyo stereotipuli, eqsperimentuli (erTerT<br />

mTavar eqsperimentad unda CaiTvalos 30-ian wlebSi kinoSi<br />

xmis mosvlis Semdeg Seqmnili deivid batleris miuzikli<br />

`mxolod warmoidgineT~, romelic miuziklTan erTad fantastikis<br />

elementebsac Seicavs); novatoruli, gamaRizianebeli, agresiuli,<br />

zogjer iaffasiani da zogjer inteleqtualuri, magram Zalian<br />

saintereso da yovlismomcveli.<br />

86 87


samagistro programa<br />

rusudan papunaSvili<br />

magistraturis II kursi,<br />

xelmZRvaneli prof.: manana lekboraSvili<br />

Tanamedrove kinoTeoriebi da<br />

kriticizmi<br />

samagistro programa kinomcodneobaSi (MA in Film Studies)<br />

Tanamedrove kinoTeoriebi da kriticizmis ganxriT gamiznulia<br />

moamzados kinomcodne, romelic icnobs Tanamedrove tendenciebs<br />

msoflio kinematografSi, flobs Tanamedrove kinokvlevis<br />

meTodebs da SeuZlia maTi gamoyeneba konkretuli kinomovlenis<br />

analizisas. programis aqtualoba ganisazRvreba im viTarebiT,<br />

rom sabWoTa kinomcodneoba arsebuli politikuri viTarebis<br />

g am o w le b is ganm a vl o baSi mow yveti li iy o<br />

msofliokinomcodneobaSi da kulturologiaSi mimdnare<br />

procesebs. sabWoTa kinomcodneoba kinematografiul produqcias<br />

ZiriTadad ikvlevda Tematur-siuJeturi da ideologiuri<br />

kuTxiT, naklebad Seiswavlida kinematografiuli enis specifikas,<br />

struqturas, recepciis kanonebs da a.S.<br />

programis mizania students gaacnos kulturis sferoSi<br />

mimdinare gamotovebuli etapebi, ufro gaRrmavebulad<br />

Seaswavlos kinos Tanamedrove Teoriebi da masze dafuZnebuli<br />

filmis kvlevis meTodebi zogad kulturul konteqstSi.<br />

kursis gasrulebis Semdeg magistri gaecnoba kulturis<br />

sferoSi arsebul yvela ZiriTad Teorias, romelic Seiswavlis<br />

kinematografs; SeeZleba am Teoriebze dayrdnobiT zogad<br />

kulturul konteqstSi ganaTavsos esa Tu is kinonawarmoebi<br />

da miRebuli Teoriuli codna gamoiyenos konkretuli<br />

kinonawarmoebis analizisas; miRebuli codnis safuZvelze<br />

kursdamTavrebuls SeuZlia imuSaos televiziebSi,<br />

kinowarmoebaSi redaqtorad, Jurnal-gazeTebSi, internet<br />

gamocemebSi kinokritikosad, kinoJurnalistad, magram amave<br />

dros, kursis Teoriaze upiratesi orientaciis gamo gaagrZelos<br />

swavla doqtoranturaSi da Camoyalibdes kinos (da zogadad<br />

kulturis) mkvlevarad da umaRlesi skolis pedagogad<br />

samagistro programis xelmZRvaneli<br />

xelovnebaTmcodneobis doqtori,<br />

asocirebuli profesori manana lekboraSvili<br />

qalis reprezentacia frankistuli<br />

espaneTis periodis kinematografSi<br />

espaneTis kinematografiis istoriaSi metad mniSvnelovani<br />

periodia samoqalaqo omis (1936-1939) Semdgomi wlebi. pirvel<br />

etaps, romelsac me ganvixilav (1939-1943) axasiaTebs<br />

nacionalurisa da folkloruli Janrebis Serwyma, rac ukve<br />

arsebobda respublikis imdroindel musikalur da tradiciul<br />

(costimbrista) `espanizmebSi~.<br />

ar arsebobs kinoze ufro popularuli da pedagogiuri<br />

xerxi nacionaluri ideebis gasavrceleblad.Komis Semdgom<br />

kinoproduqcias, romelic CIFESA-s mier saxelmwifos<br />

patronaJiT imarTeba, mkveTrad gamoxatuli propagandistuli<br />

funqciebi aqvs. CIFESA 1932 wels valensiaSi fuZndeba da<br />

misi mizania `gaaespanuros~ 30-iani wlebis kino, ganamtkicos<br />

rasobrivi gamorCeulobis grZnoba da gaaRrmavos patriotizmi.<br />

es aris pirveli mcdeloba holivudis magaliTze dayrdnobiT<br />

mowesrigdes xmovani kinos industria. politikurad is<br />

konservatorTa da memarjveneTa frTis ideologiur interesebs<br />

eqvemdebareba.<br />

CIFESA-m musikaluri Janris `espanuri stili~ gadaaqcia<br />

avtonomiur damoukidebel Janrad da win wamoswia rasobrivi<br />

Rirebulebebi, erovnuli wes-Cveulebebi da folklori. espanuri<br />

respublikis wlebSi CIFESA-s kinematografiuli produqcia<br />

TiTqmis mTlianad Semoifargleboda komediiT da soflis dramiT,<br />

romelTac, gamonaklisis gareSe, aerTianebT Semdegi elementebi:<br />

religia, istoriuli idilia klasebs Soris da iseTi arqauli<br />

moraluri normebi, rogoricaa Rirseba _ tradiciulad, misi<br />

matarebeli qalia. espanuroba qalSi isxams xorcs, is<br />

tradiciebisa da eris erTobas, rasobriv siwmindes asaxierebs.<br />

im espaneTSi, romelic `diad erovnul moZraobaSi~ ikveTeba,<br />

politikuri ideebi aRmocendeba mxolod erTian da diad<br />

88 89


usudan papunaSvili<br />

samSoblos idealebze. evropuli faSisturi dogmebis msgavsad,<br />

espaneTSic ideologiuri SeTavazeba emyareba `espanizmis~ cnebis<br />

xelaxal gansazRvras, imperiuli warsulis falsifikaciasa<br />

da yovelive imis daTrgunvas, rac nacionaluri grZnobebis<br />

Seuracxyofad iTvleba.Nnacionalistur-sindikalisturi sqema<br />

sam ZiriTad kanons gamoyofs: ojaxi, municipaliteti _ sindikati<br />

da istoriuli wyoba, romlis mamoZravebeli Zalac aris<br />

samSoblo da eklesia.Ees sqema iqceva espaneli eris<br />

saxelmZRvanelod drosa da sivrceSi: `espaneTiTa da espanelobiT<br />

siamaye maSin dageuflebaT, rodesac srulad gaacnoebierebT<br />

Cveni xalxis meir ganxorcielebul misias warsulSi, da imas<br />

Tu ra aqvs mas gasakeTebeli momavalSi~ (cit. sanCes lopesis<br />

naSromidan: `espaneli qali, bedis aCrdili~).<br />

kinos `gaespanurebis~ proeqts miRwevebic aqvs am periodSi<br />

moRvawe ramdenime reJisoris wyalobiT. filmebma `aragoneli<br />

Tavadaznauroba~ (1935) da `Savgvremani klara~ (an `morena<br />

klara~, 1936), romlebic reJisorma florian reim gadaiRo,<br />

warmougenel popularobas miaRwia, rogorc omamde, aseve omis<br />

Semdeg. rasobrivi gamorCeuloba orive filmSi qalis figuraSia<br />

Cadebuli. aragoneli qalis da boSa qalis ubiwoeba da<br />

socialuri Rirseba koleqtiurad aris ganxiluli, Semdgom<br />

ki sajarod Sewynarebuli eklesiis mier.Aaseve mniSvnelovania<br />

florian reis folkloruli dramebi: `doloresi~ (1940),<br />

`dawyevlili sofeli~ (1942) da `orosia~ (1940).<br />

modiT vnaxoT, rogor SeiZleba florian reis `doloresi~,<br />

`dawyevlili sofeli~ da `orisia~ ganvixiloT nacionalisturi<br />

modelis variantebad. `doloresSi~ aragonizmi, aRfrTovanebis<br />

gamomwvevi dekoracia da rasobrivi gamorCeuloba mTeli<br />

espaneTis Tavadaznaurobas niSnavs; qalis RirsebaSi mTeli<br />

eris Rirsebaa Cateuli. doloress arc mSoblebi hyavs, arc<br />

ojaxi da arc saxli aqvs; igi martod xetialobs, aris<br />

damoukidebeli da inarCunebs uflebas Tavad aarCios<br />

Tayvanismcemlebi da mTxovnelebi.<br />

filmis pirveli naxevari qalis damoukideblobis moTxovnis<br />

garkveuli interpretaciaa. erT-erTma misma ganawyenebulma<br />

Tayvanismcemelma kupletiT `Tu waxvalT kalataiudSi/<br />

qalis reprezentacia frankistuli espaneTis periodis kinematografSi<br />

doloresi ikiTxeT/ romelic Zalian kargi gogoa/da Zalian<br />

damTmobia~, eWvqveS daayena doloresis Rirseba. qali eSmakobiT,<br />

simtkiciTa da maxis dagebiT igebs, vin iyo Cirqis momcxeb<br />

kupletze pasuxismgebeli da sajarod iTxovs Rirsebis adgenas.<br />

Rirsebis aRdgena doloresis piradi iniciativiT, religiuri<br />

zewolis gareSe moxda. magram qalis Zalaufleba amiT mTavrdeba.<br />

filmis mamakaci personaJebis andazebsa da gamoTqmebSi<br />

ikveTeba frankos periodis patriarqaluri da qalTmoZule<br />

xasiaTi, romelic aqarwylebs mTavari gmiris moCvenebiT<br />

damoukideblobas da praqtikulad imave funqcias asrulebs,<br />

rasac religiuri samsjavro. aseTi maCisturi azrovnebis<br />

warmomadgenlebi Tavs uflebas aZleven gamoiyenon xalxuri<br />

gamoTqmebi da simRerebi qalis dasamcireblad Semdegi sityvebiT<br />

`qali da Rvino kacs Wkuas akargvineben~, `arsebobs qalis ori<br />

saxeoba: cudi da uaresi, ara aqvs mniSvneloba gaTxovilia Tu<br />

ara~, `sayvarel qalebs kacebi Cirqs scxeben~, da a. S. amitomac<br />

`doloresSi~ sityvebi: `aravin miyvars da arc ki vici ra<br />

aris siyvaruli~ da `Semiwyale Sen, hilaris RvTismSobelo~,<br />

_ ar aris sakmarisi xalxis winaSe Rirsebis dasacavad. es<br />

Rirseba sajarod unda iqnes aRdgenili isev mxolod mamakacis<br />

mier leqsebisa da sakarnavalo farsis meSveobiT.<br />

suraTSi vizualuri aspeqti da stereotipuli regionalizmi<br />

(kostiumebi, dialeqti, xota _ esp. cekva da simRera) soflis<br />

garemoSia CarCenili. masSi (rogorc es mogvianebiT xuan de<br />

ordunias `aragonel agustinaSi~ moxdeba) xota samSoblos<br />

arsis gamomxatvelia. filmSi erT-erTi xotis Sesrulebisas<br />

aseT sityvebs vismenT: `rodesac aragonSi xotas mRerian.<br />

xota ar aris xota/ aramed dedaa da samSoblo.~ doloresis<br />

reputaciac (gamoxatuli sxva xotis sityvebSi), aris mSobliuri<br />

aragonis reputacia, ufro zogadad ki, mTeli espaneTis reputacia:<br />

`aragonis upiratesobaa misi qalebis patiosneba da mTeli<br />

xalxis Rirseba~.<br />

xotaSi gaJRerebuli sityvebi aRadgenen doloresis Rirsebas,<br />

amkoben mis qalur patiosnebas da mxolod filmis bolos<br />

amxelen da kicxaven cilismwameblur xasiaTs. `doloresis~<br />

mimarT SeiZleba gamoiTqvas iseTive kritikuli SeniSnva, rac<br />

90 91


usudan papunaSvili<br />

qalis reprezentacia frankistuli espaneTis periodis kinematografSi<br />

espanelma mweralma da istorikosma, roman gubernma misi<br />

winamorbedis `aragoneli Tavadaznaurobis~ ganxilvisas Tqva:<br />

`...puritanizmi da sqesobrivi retrogradoba im qalTa<br />

realobadaa dasaxuli, romelTa Tanamoazrec Tavad filmia<br />

da yovelive es miCneulia normalur da samagaliTo movlenadac ki~.<br />

1943 wels florian reis `orosia~ imeorebs `doloresis~<br />

zogierT Sinaarsobriv da folklorul debulebebs.Mmoqmedeba<br />

viTardeba me-20 saukunis dasawyisSi, espaneTis erT-erT patara<br />

sofelSi.Oorosia da eloi axalgazrda Seyvarebuli wyvilia,<br />

romelic daqorwinebas apirebs, magram qorwineba ar Sedgeba<br />

datrialebuli tragediis gamo _ orosias saqmros misi<br />

Tayvanismcemeli uklavs.Qqali gadawyvets Suri iZios satrfos<br />

mkvlelze.<br />

suraTSi Txroba da qalis personaJi meryeobs patriarqaluri<br />

arsis darRvevasa da misTvis daqvemdebarebas Soris. orosia<br />

Tavisi problemebis gadasaWrelad, iseve rogorc `aragoneli<br />

Tavadaznaurobisa~ da `doloresis~ personaJebi, cdilobs iyos<br />

damoukidebeli, uryevi da patiosani. qalis xasiaTis am<br />

statistikuri elementebis (stereotipebad qceuli arqaizmi<br />

da regionalizmi) esTetika kidev erTxel warmoaCens orosias,<br />

rogorc gardamaval SemaerTebel rgols tragikul gmirsa da<br />

qristianul mowames Soris.<br />

`orosia~ xotbas asxams soflis adaT-wesebis siwmindes<br />

zemo aragonisa da pireneebis magaliTze: es regionebi<br />

warmoadgenen espanurobis geografiul da simbolur sazRvars,<br />

romelic gamoyofs da icavs mas ucxo elementebis SemoWrisagan.<br />

JurnalSi `premier plano~ Tavis statiaSi florian rei xsnis,<br />

Tu ratom airCia es geografiuli adgili: `zemo aragoni...<br />

gansakuTrebuli samyaroa, igi Seuvalia, misTvis ucxoa<br />

yovelgvari zegavlena. cxovreba aq TiTqos SeCerebulia da<br />

winaparTa saxeebi batonoben, cxovrebis wesi patriarqaluria,<br />

martivi, xalxi mecxoveleobas misdevs.~<br />

Jurnal `premier planos~ 1944 wlis monografiul nomerSi,<br />

romelic mTlianad daeTmo `orosias~ premieras, erT-erTi<br />

kritikosi xsnis peizaJis simbolur mniSvnelobas am filmSi:<br />

`orosia~ aris Zveli xalxuri SeZaxili: `pireneebi isev<br />

arseboben!~, romelmac espanur kinoSi Seisxa xorci. is<br />

upirveles yovlisa aris nacionaluri filmi, imitom rom es<br />

aris pireneiuli filmi. xolo espaneTi, vaRiaroT erTxel da<br />

samudamod, pireneebiT iwyeba... `orosia~ es aris espanuri<br />

kinos sazRvari... `pirineebi isev arseboben~,…`isev arsebobs<br />

rasis sakurTxeveli!~ (citata sanCes vidalis naSromidan<br />

`florian reis kino~).<br />

orosia pireneul garemosTan aris Serwymuli. is ansotanos<br />

regionalur kabaSi gamowyobili, zemo aragonis tradiciebsa<br />

da folkloris simboloa. is Tavisufalia mamakacis<br />

kontrolisagan, Tavs Tavad irCens, uyvars mwyemsebi da<br />

mojamagireebi, soflis boRmasa da Worebze maRla dgas.<br />

`orosias~ originaloba imaSia, rom aq siuJetis mamoZravebel<br />

Zalas qalis SurisZieba misi sabolood sikvdiliT mTavrdeba.<br />

filmis bolo kadrebSi Cven vxedavT orosias, romelmac ukve<br />

iZia Suri da romelic mieSureba sasaflaoze, sadac misi<br />

saqmroa dakrZaluli. orosia ecema Tavisi rCeulis, elios<br />

saflavze. igi kvlav qalwulia, razec sapatarZlo TeTri kaba<br />

da Tavsaburavi metyveleben.<br />

finalur scenaSi vxedavT elios saflavis qvis gverdiT<br />

axal qvas, romelzec amotvifrulia orosias saxeli.<br />

SeyvarebulTa gardacvalebis TariRebs Soris eqvsi wlis<br />

Sualedi migvaniSnebs imaze, rom swored es dro dasWirda<br />

qals SurisZiebis gansaxorcieleblad. miuxedavad imisa, rom<br />

suraTSi ar aris drois gasvlis vizualuri niSnebi, scenari<br />

damajereblad amarTlebs mTavari gmiris `Ralats~ Tavisi<br />

rCeulis xsovnisadmi. sikvdilis qvaze amotvifruli TariRi<br />

gamoricxavs TviTmkvlelobas an SemTxveviT sikvdils, rac<br />

gadaaqcevda mas tragikul gmirad. is aris msxverpli bedisa,<br />

romlis gakontrolebac ar SeiZleba. aseTi finaliT isRa<br />

dagvrCenia, miviRoT orosias sikvdili, rogorc msxverplSewirva,<br />

radganac is aris xalxis Rirsebis matarebeli da mas xvda<br />

wilad pasuxismgebloba _ epova samarTali. orosias<br />

msxverplSewirva reJimis warmomadgenelTa brtyel-brtyel<br />

sityvebs gvagonebs: `espaneli qali sufTa, qristiani da keTili,<br />

dajildoebulia msxverplSewirvis uzarmazari unariT, is aris<br />

Cveni samSoblos saukeTeso tradiciebis RvTaebrivi sacavi~<br />

92 93


usudan papunaSvili<br />

qalis reprezentacia frankistuli espaneTis periodis kinematografSi<br />

(adolfo mailio, cit. sopenia monsalve). misi SurisZieba<br />

samSoblos samsaxurs gautolda, xolo sikvdilma igi wamebulebs<br />

gautola da misi ukanaskneli daniSnulebaa SeuerTdes<br />

gardacvlil satrfos.<br />

frankistuli socialuri wyoba icavs imas, rasac sanCes<br />

lopesi `gaafTrebul ojaxurobas~ eZaxis da rac efuZneba<br />

`qalis kuTvnilebas saxelmwifosadmi (deda/ojaxi/eri)~; `qalTa<br />

sajaro erTobis wesdebis~ Seqmnas...~, romlis uaryofac ar<br />

SeiZleba, is unda miiRo da ganicado~. erovnuli mentalitetis<br />

gadamcemi deda aris is mTavari gmiri, romelsac zneobriobis<br />

mcvelis funqciebi akisria.<br />

es debuleba warmodgenilia `dawyevlili soflis~ (1942)<br />

xmovan versiaSic (florian reis `dawyevlil sofeli~ 1930<br />

welsac aqvs gadaRebuli). masSi koncentrirebulia da<br />

ukiduresobamdea miyvanili istoriuli anaqronizmi, personaJebis<br />

stereoti pizacia, xasiaTebi da sanaxaobrivobis ikonizacia,<br />

qalis simboluri da alegoriuli mniSvneloba, rac aqamde<br />

`doloresSi~ da `orosiaSic~ igrZnoboda, magram amjerad<br />

reJisori konkretuli politikuri da religiuri programiT<br />

xelmZRvanelobda: ar daeSvaT soflidan mosaxleobis masobrivi<br />

migracia da aRedginaT nacional-kaTolikuri espaneTis<br />

Rirebulebebi.<br />

`wyeul sofelSi~ win aris wamoweuli kastiliuri Rirsebis<br />

tradiciuli Tema, raTa warmoCenil iqnas `espaneTis istoriis<br />

parabola uaxlesi movlenebis WrilSi~ (sanCes vidali).<br />

soflidan qalaqSi gadasaxlebis gardauvalobis fonze deda<br />

valdebulia darCes sofelSi, rogorc geografiuli kuTvnilebis<br />

obieqti da rogorc soflisa da keris uwyveti simbolo.<br />

aseTi qalisaTvis akrZalulia zogierTi misi Tanamedrove<br />

kinematografiuli `kolegis~ aqtiuroba da mobiluroba.<br />

rodesac igi ganacxadebs: `mec maqvs ufleba viSromo<br />

CemianebisaTvis~ pasuxad patriarqisgan miiRebs mkvaxe `xma<br />

gaikminde~-s, rac masac da Cvenc Segvaxsenebs, rom is mxolod<br />

uxmo simboloa.Acacia aRarad agdebs qmris batonobas, gadauxvevs<br />

misTvis gankuTvnili gzidan da tovebs sofelsac, ojaxur kerasac,<br />

Svilsac (romelic patriarqaluri xazis gamgrZelebelia) da<br />

sabolood qalaqis erT-erT bordelSi aRmoCndeba. arsebuli<br />

wesrigis darRveva da samSoblosaTvis Rirsebis ayra patriarqis<br />

samagaliTo dasjas da religiur monaniebas iTxovs.<br />

akacia, ase hqvia mTavar gmirs, gzas acdenili qali da<br />

cudi deda, aris mizezi im wyevlisa, romelic sofels awevs<br />

da, simbolurad, mizezi samSoblos SesaZlo dacemisa. samagaliTo<br />

dasja mdgomareobs sagvareulo saxlSi (samSobloSi) Caketvasa<br />

da izolirebaSi. mas ekrZaleba xmis amoReba Svilis TandaswrebiT<br />

da soflidan gadasaxleba. religiuri monanieba iTvaliswinebs<br />

qristianul gvemas, ris Semdegac SesaZlebelia Sendoba.<br />

fexSiSveli moxetiale dedis saxebaze fleSbeqiT dadebulia<br />

warsulis movlenebi, romlebSic ikveTeba codvis gaazreba,<br />

sinanuli da monanieba.<br />

qristianulma ikonografiam daskvniT scenaSi sruliad<br />

Caanacvla regionaluri folklorika: qali brundeba sofelSi,<br />

raTa patriarqs Sewyaleba sTxovos. patriarqi mas wylulebian<br />

fexebs ganbans, rogorc es gaakeTa qristem magdalinelTan<br />

mimarTebaSi. amis Semdeg igi abrunebs akacias ojaxSi. es<br />

finaluri scena qvaSi amotvifruliviT rCeba mexsierebaSi.<br />

1942 wels gadaRebuli `dawyevlili sofeli~ aris zusti<br />

magaliTi imisa, Tu rogor gadawera da miusadaga florian<br />

reim respublikuri konservatiuloba nacionalur-kaTolikur<br />

debulebebs. is, rac 1930 wlis munji kinos versiaSi vixileT,<br />

iyo pirovnuli grZnobebi da vnebebi, xmovan versiaSi Cven<br />

vxedavT arqetipebs, frankistuli reJimisTvis misaReb sanimuSo<br />

Rirebulebebs. `dawyevlili soflis~ `erovnuli mniSvneloba~<br />

maSinve iqna aRiarebuli kritikosebis mier. igi Seracxes<br />

rogorc frankistuli epoqis yvelaze gamomsaxvelobiTi da<br />

mniSvnelovani filmi.<br />

soflis saswaulebrivi gaTavisufleba mxolod maSin gaxda<br />

SesaZlebeli, rac moRalate colma moinania codva. man gmirulad<br />

aitana qmris, Seuvali diqtatoris, samagaliTo sasjeli.<br />

moRalate coli – iseve rogorc dekadenturi epoqis<br />

gzasacdenili espaneTi, ganibana codvebisagan, Sewyda masiuri<br />

migraciis bneli talRa da soflis (kastiliis, espaneTis)<br />

Tavze mzis sxivebi gamoCnda.<br />

1942 wels gamosuli xose luis saens de eredias filmis<br />

`rasa~ scenari Tavad frankom dawera, fsevdonimiT xaime de<br />

94 95


usudan papunaSvili<br />

qalis reprezentacia frankistuli espaneTis periodis kinematografSi<br />

andrade. is warmoaCens ojaxs, rogorc frankistuli eris,<br />

naciis metaforas da dedobriv TviTganwirvas mamis sikvdilis<br />

Semdeg. ojaxuri wesrigis Seucvleli sayrdeni aris deda,<br />

gaigivebuli dedasamSoblosTan, romelic or Svils, xuansa da<br />

xoses Soris ixliCeba. orive Svili espanelia, magram samkvdrosasicocxlod<br />

ebrZvis erTmaneTs; deda gaigivebulia qalwul<br />

mariamTan, xolo misi xose, gaigivebuli iesosTan wiTel<br />

barbarosTa msxverpli xdeba. dedis sikvdilis Semdeg samSoblos<br />

aqtiuri damcvelebi xdebian samSoblosaTvis wamebulis qvrivi<br />

da misi rZali. isini SesaZlebels xdian xoses aRdgomas da<br />

Sesabamisad, misi Zmis xuanis politikur xsnas. am ori filmis<br />

hermetuli struqtura ar iZleva saSualebas gascdes qalis<br />

stereoti ps: deda-dedofali-wminda qalwuli. `rasa~ da<br />

`amerikis ganTiadi~, albaT, yvelaze TvalsaCino nimuSebia<br />

frankizmis mier istoriis gadawerisa.<br />

am periodis istoriul suraTebSi uxvadaa warmodgenili<br />

realuri Tu gamogonili protagonisti qalebi.Aam filmebis<br />

mizania aRadginos warmosaxviTi Sida imperializmi, rac iqneboda<br />

kompensacia gare, geografiuli imperiisa, romelic sabolood<br />

daiSala. aseTi filmebis Warbsityvianoba da gaxevebuli esTetika<br />

tols ar udebs reJimis ritorikas imperiis aRdgenis Sesaxeb<br />

an samSoblos dacvaze gareSe mtrisagan. isabel kaTolike,<br />

imperiuli orwevris (rwmenis siwmindisaTvis brZola da<br />

dapyroba) simbolo, ukvdavyofilia xuan de ordunias filmSi<br />

`amerikis ganTiadi~ (1951). igi xuravs xuan de ordunias<br />

istoriuli filmebis cikls da imavdroulad warmoadgens<br />

CIFESA-s krizisisa da dacemis dasawyiss.<br />

kastiliis dedofali aris xateba, romelic aerTianebs<br />

rasas, rwmenasa da imperiul momavals: `igi espaneli eris<br />

mfarvelia, keTilSobili erisa, romelic axal samyaroSi unda<br />

gadainergos da ganiwmindos mavrebisagan.~ aRsaniSnavia<br />

amerikidan dabrunebuli dedoflis sityva: `Cven iq Cagvaqvs<br />

keTilSobili sisxli, raTa ganvanaTloT espaneTis ori<br />

keTilSobiluri ojaxi. zRvis, manZilisa da drois miuxedavad<br />

Cven yovelTvis gagvaerTianebs erTi rwmena da erTi ena. es<br />

iqneba yvela saukunis yvelaze lamazi saswauli~.Kkolumbis<br />

gegmis wamowyebis xelSesawyobad saWiroa ara mxolod<br />

dedoflis institucionaluri da ekonomikuri daxmareba, aramed<br />

ubralo gogonas, beatrisis uangaro siyvarulic, romelic<br />

moTminebiT icdis, rom gaxdes `diadi adamianis fermkrTali<br />

aCrdili, romelic sul Tan dahyveba, magram ar gawuxebs.~<br />

qalebis keTilgonierebisa da Tavganwirvis wyalobiT gmirs<br />

bolomde mihyavs wamowyebuli saqme, rogorc SeniSna istorikosma<br />

frans fanonma, qali aris simboluri Suamavali im gmirobisa,<br />

romelsac sCadis mamakaci, qali xdis SesaZlebels patriarqatis<br />

Zalauflebas ojaxSi, rac reproduqcirdeba Zalauflebis<br />

militarizaciasa da centralizaciaSi mTeli eris masStabiT.<br />

xuan de ordunias istoriuli dramebi erTi sqemis mixedviTaa<br />

agebuli: espaneTis dacva ucxoelTa Semotevisgan, ierarqiulobis<br />

kanonieroba, melodramatuloba da rac mTavaria qalis xati<br />

romelic warmoCenilia rogorc saxe mTeli espaneli erisa.<br />

`siyvarulisgan gagiJebulSi~ kastilieli dedoflis, xuanas,<br />

romelic SeSlilis zedmetsaxeliT aris cnobili, kastiliuri<br />

xasiaTi da Seupovroba, romelic mas memkvidreobiT ergo<br />

dedisgan, kaTolike dedoflisgan da kastilieli raindebis<br />

igive Tvisebebi (isini icaven dedofals sigiJis braldebisagan)<br />

siuJeturadac da vizualuradac kontrastSi modis<br />

flandriuli karisa da misi meTauris avstriis erchercogis<br />

politikur korufciasTan. mas Semdeg rac erchercogi<br />

daqorwinda dedofal xuanaze igi gaxda filipe I kastilieli.<br />

filmis pirvelive kadrebidan mefe warmodgenilia rogorc<br />

avxorci, ambiciuri, meqalTane adamiani _ mizezi dedoflis<br />

`SeSlilobisa~. gansakuTrebiT xazgasmulia is, rom igi aris<br />

saSiSi, radganac emsaxureba ucxoelTa interesebs da<br />

`saSiSroebas uqmnis kastilieli xalxis Rirsebas~. samSoblos<br />

mtrebi flandria da granada (gansaxierebulni flandriis<br />

mefesa da mavr qal aldaraSi) Sekraven mtrul alianss.<br />

aldara aris dedoflis sruli anti podi ara mxolod<br />

kastiliurobaSi, aramed patiosnebaSic. dedofal xuanas (msaxiobi<br />

aurora bautista) mkacri Cacmuloba da saqcieli dapirispirebulia<br />

mavr aldaras (msax. sara montieli) gamomwvevobasa da egzotikurobas.<br />

erTi mxriv, dgas dedoflis sikeTe da sulgrZeloba, xolo,<br />

meore mxriv, mavris silamaze da boroteba.Aaldara fili pe I-<br />

is sayvareli xdeba, es aris Seuracxyofa dedoflisa, romelic<br />

96 97


usudan papunaSvili<br />

qalis reprezentacia frankistuli espaneTis periodis kinematografSi<br />

kastiliis Rirsebis matarebelia. `mefem RmerTis mterTan<br />

miRalata, ar arsebobs meti Seuracxyofa espaneTis kaTolike<br />

dedoflisa~,_ ambobs xuana.Nmisi individualuroba, Seupovroba<br />

da isterika Sefasebulia rogorc `avadmyofoba~, gonebrivi<br />

aSliloba da sabolood ki _ sigiJe.<br />

misi sulieri mdgomareoba Cacmulobazec aisaxeba: dekolteebs,<br />

samkaulebsa da mxiarul flandriul kabebs is Caanacvlebs<br />

mkacri kastiliuri kabebiT, Savi TavsaburaviTa da erTi jvriT<br />

kiserze. dedofali monazvnis kabas icvams da de la motas<br />

cixe-koSkSi iketeba. magram garkveuli periodis Semdeg xuana<br />

tovebs cixe-koSks da cxenze amxedrebuli mieSureba<br />

fundukisaken, raTa Tavad darwmundes qmris RalatSi. amasTan<br />

is amJRavnebs Tavis mgznebare da dauokebel ltolvas mefis<br />

mimarT, es ki mis kaTolikur rwmenasa da mkacr aRzrdas<br />

ewinaaRmdegeba.<br />

kastiliis karze igi maSinve amyarebs sufTa qalur<br />

urTierTobebs sefeqalebTan, upirispirdeba Tavis ucxoel<br />

metoqes, saboloo jamSi ki, kastiliis kars, raTa daicvas<br />

sakuTari Tavi da aicilos datyveveba. SurisZieba mefis Ralatis<br />

gamo aris mamoZravebeli Zala, rac aiZulebs daTmos qristianuli<br />

morCileba da moiTxovos Tavisi ufleba gvirgvinze. es qmedeba<br />

Riad ewinaaRmdegeba TviTSewirvis, morCilebisa da qmrisadmi<br />

daqvemdebarebis religiur principebs, rasac frankistuli reJimi<br />

da kaTolikuri eklesia iTxovdnen qalebisagan. mefis sikvdilis<br />

Semdeg, raSic dedofali sakuTar Tavs adanaSaulebs, xuana<br />

kvlav gvevlineba qalad, romelic Rirsebas, samSoblos<br />

siyvarulsa da erTgulebas pirvel planze ayenebs.<br />

ganxiluli filmebi gvaZlevs Rirebul informacias qalis<br />

warmoCinebaze frankistul espaneTSi, sadac is eqskluziurad<br />

reproduqciuli funqciiT aris politizirebuli. Cven davinaxeT,<br />

rom dedasamSoblos simboluri yofna gadafaravs realuri<br />

qalis aryofnas (uCinarobas) eris socialur da politikur<br />

rekonstruqciaSi. am procesSi is praqtikulad ar monawileobs,<br />

radgan espaneli eris simboluri xati gamoisaxeba idealizebuli<br />

qalis saxeSi, romelic aris siwmindis, silamazisa da Rirsebis<br />

magaliTi, moralisa da tradiciebis mcveli is unda idges<br />

eris gagrZelebis sadarajoze da iyos erovnuli TviTSegnebis<br />

gadamcemi.A`aseT espaneTSi~ franko igivea samSoblosaTvis,<br />

rac mama ojaxisaTvis: upirobo avtoriteti, keTilismsurveli,<br />

mtkice xeli, romelic xandaxan gadamWrel zomebs iRebs Svilebis<br />

sakeTildReod. dedoba idealizebulia da miCneulia movaleobad<br />

samSoblos winaSe, radganac rasobrivi degeneraciis SeCerebis<br />

gasaRebi swored masSi devs.<br />

98 99


kulturis menejmenti<br />

kulturis politika<br />

samagistro programa<br />

Tanamedrove menejmenti kulturasa<br />

da xelovnebaSi<br />

samagistro programa `amzadebs specialistebs xelovnebisa<br />

da kulturis menejmentis sferoSi, romlebic SeZleben<br />

samecniero da gamoyenebiTi kvlevebis Catarebas; SeZleben<br />

aswavlon menejmentTan dakavSirebuli disci plinebi,<br />

ganaxorcielon analitikuri da sakonsultacio samsaxuri,<br />

Seqmnan da uxelmZRvanelon organizaciebs, rogorc saxelmwifo<br />

aseve kerZo seqtorSi; ganaxorcielon sxvadasxva ti pis<br />

proeqtebi xelovnebisa da kulturis sferoSi.<br />

winamdebare programa saSualebas aZlevs TiToeul<br />

magistrants SeiZinos da gamoumuSavos Teoriuli da<br />

praqtikuli Cvevebi kulturis menejmentis sferoSi. amisaTvis<br />

ki saWiroa, rom magistrantma aiTvisos menejmentis Tanamedrove<br />

meTodebi, ganaviTaros problemis identifikaciis Cvevebi da<br />

samecniero kvlevis unari, SeZlos gadawyvetilebis miReba da<br />

maTi realizacia.<br />

samecniero konfereciaSi studentTa monawileobis miReba<br />

am programis erT-erTi Semadgeneli nawilia. studentTa mier<br />

Catarebuli kvlevis sajaro aprobacia mniSvnelovnad Seuwyobs<br />

xels maT srulyofilad daeuflon werisa da zepiri<br />

metyvelebis Cvevebs, rac, TavisaTavad uzrunvelyofs momavalSi<br />

maTi samecniero-kvleviTi da pedagogiuri moRvaweobis maRal<br />

dones.<br />

krebulSi aseve warmodgenilia sadoqtoro programa<br />

kulturis politikasa da kulturis menejmentSi, romelic<br />

erT-erTi pirvelia saqarTveloSi da mTel amierkavkasiaSi.<br />

programis xelmZRvaneli<br />

doqtori, profesori iuri mRebriSvili<br />

100 101


elene babakiSvili<br />

magistraturis II kursi<br />

xelmZRvaneli - prof. iuri mRebriSvili<br />

sponsorobis roli kulturuli<br />

organizaciis politikaSi<br />

arakomerciuli kulturuli organizaciebi dafinansebis<br />

mxriv mTels msofliosa da maT Soris saqarTveloSic, sakmaod<br />

rTul viTarebaSi aRmoCndnen. saxelmwifo yovelwliurad<br />

amcirebs msgavsi dawesebulebis finansur Tanadgomas. zemoT<br />

naxsenebi organizaciebi sxva organizaciebisagan dafinansebis<br />

wyaroebis diversifikaciiT gansxvavdebian. es ar aris gasakviri,<br />

vinaidan rTulia konkurencia gauwio mosaxleobisaTvis<br />

socialurad aqtualur sferoebs, iseTs rogoricaa jandacva,<br />

ganaTleba, komunaluri momsaxureoba, transporti da sxva.<br />

Tanamedrove msoflioSi saxelmwifoebi TandaTanobiT ixsnian<br />

kulturisa da xelovnebis sferoebze zrunvis pasuxismgeblobas<br />

da amdenad, misi mxardaWera biznes seqtors ekisreba.<br />

dResdReobiT, kulturuli organizaciebis sicocxlisunarianoba<br />

mniSvnelovnadaa damokidebuli sakuTar Semosavalsa da<br />

dafinansebis arasabiujeto wyaroebze. bevri maTgani<br />

sponsorebTan muSaobis gasaocari unar-Cvevebis demonstrirebas<br />

axdens. acnobiereben ra sakuTar aucileblobas, kulturis<br />

organizaciebi sxvadasxva strategiul da taqtikur moqmedebas<br />

mimarTaven, raTa gaxdnen konkurentunarianebi.<br />

kulturuli organizaciebis mTavari mizani publikis mozidva,<br />

misdami WeSmariti stumarTmoyvareobis da Tbili damokidebulebis<br />

gamomJRavneba gaxda. TiToeuli maTgani cdilobs sakuTari Tavi<br />

mayureblis ufro aqtiur momsaxureobas miuZRvnas. amitom,<br />

kulturis organizaciebi, xSirad, TavianT saqmianobas ekonomikur<br />

gaTvlebze afuZneben. kulturuli produqtis promocia xdeba<br />

zustad iseve, rogorc klasikuri marketinguli produqtisa.<br />

ZviradRirebuli sareklamo da PR kampaniebis gansaxorcieleblad<br />

isini amuSaveben aramarto sakuTari Semosavlebis strategias,<br />

aramed axdenen dafinansebis gare wyaroebis mozidvasac, iqneba<br />

es saxelmwifo Tu kerZo seqtori.<br />

dafinansebis wyaroebi iyofa sam jgufad: moziduli,<br />

saxelmwifo da sakuTari Tanxebi. mozidul finansur wyaroebad<br />

iTvleba: saqvelmoqmedo, sasponsoro saSualebebi, granti<br />

fondebidan, sawevroebi da a. S.<br />

saxelmwifo dafinanseba aerTianebs pirdapir da irib<br />

sufsidiebs.<br />

dafinansebis mesame jgufi moicavs Semosavlebs sakuTari<br />

ZiriTadi saqmianobidan. am ukanasknels miekuTvneba sagamofeno,<br />

saganmanaTleblo, sakoncerto Semosavlebi da a. S; aseve<br />

Semosavali damatebiTi, komerciuli saqmianobidan – sasuveniro<br />

produqcia, saxelosnoebis, ateliebis fasiani momsaxureoba,<br />

kafeebis, restornebis, videocentrebis amuSaveba. magaliTad,<br />

marjaniSvilis Teatris ZiriTadi saqmianoba aris bileTebis<br />

gayidva, xolo Marjanoff Express-is muSaobidan miRebuli Tanxa<br />

_ damatebiTi, komerciuli Semosavali.<br />

organizaciebis dafinanseba ganpirobebulia menejmentis<br />

erovnuli TaviseburebebiT. magaliTad, evropasa da saqarTveloSi<br />

kultura, ZiriTadad, finansdeba saxelmwifo sufsidiebidan,<br />

xolo amerikaSi gavrcelebulia dafinansebis rogorc moziduli,<br />

aseve sakuTari wyaroebi.<br />

dafinansebis mozidul wyaroebs Soris sakmaod gavrcelebuli<br />

da mizanSewonili formaa – sponsoroba. Tanamedrove bazris<br />

pirobebSi kompaniebi sakuTari marketinguli miznebis<br />

gansaxorcieleblad aqtiurad gadadian filantropiidan sasponsoro<br />

saqmianobaze.<br />

cota ram sponsorobis Sesaxeb. sponsoroba ewodeba<br />

nebismieri proeqtis, movlenis an saqmianobis dafinansebas erTi<br />

piris an organizaciis mier.<br />

Tavdapirvelad, sponsoroba ewodeboda proeqtebis<br />

dafinansebas radiosa da televiziaSi sareklamo drois<br />

sanacvlod (`sapnis operebi~, sportuli movlenebi da a. S.)<br />

da aseve kinofilmebis gadasaRebad saWiro Tanxebis nawilobriv<br />

anazRaurebas. TandaTanobiT, sponsoroba gamoiyo rogorc<br />

saqmianobis damoukidebeli sfero ori mizezis gamo:<br />

1. pirdapir reklamasTan SedarebiT Senatanis, ufro<br />

xangrZlivi xasiaTis da uwyveti procesis gamo.<br />

2. fiskaluri mizezebiT.<br />

102 103


elene babakiSvili<br />

sponsorobis roli kulturuli organizaciis politikaSi<br />

sponsoroba, pirvel rigSi, aris konkretuli damkveTis<br />

interesebidan gamomdinare informaciis gavrcelebis,<br />

sazogadoebasTan komunikaciis damyarebis efeqturi saSualeba.<br />

Sedegad, sponsoroba SeiZleba ewodos saqmianobis oTx<br />

gansxvavebul saxes, TiToeuli maTgani xasiaTdeba organizaciulad<br />

sxvadasxva formebiT:<br />

1. sponsoroba, rogorc sareklamo amocanebis gadaWris<br />

saSualeba.<br />

2. sponsoroba, rogorc sazogadoebasTan urTierTobis (PRis)<br />

forma an RonisZiebaTa marketingi (Event Marketing).<br />

3. sponsoroba, rogorc grZelvadiani da maRalxarisxiani<br />

dabandeba, romelsac miekuTvneba sxvadasxva samecniero kvlevis<br />

mxardaWera. am sferoSi daxarjuli fuli gamarTlebulia<br />

mxolod Sesabamisi obieqtis mizanmimarTul arCevaSi.<br />

4. sponsorobis forma, rogorc organizaciis umaRlesi<br />

menejerebis piradi ambiciebis dakmayofilebis forma.<br />

sasponsoro saqmianoba gulisxmobs grZelvadian TanamSromlobas<br />

sponsorsa da kulturul organizacias Soris, amitom sponsorobis<br />

sfero kompaniis fsiqologiur portrets da imijs unda emTxveodes.<br />

sponsorsa da kuturul organizacias Soris ideba<br />

Cveulebrivi saqmiani garigeba, romlisganac TiToeuli maTgani<br />

iRebs sargebels. am gacvliT urTierTobaSi arsebobs<br />

marketingul-komerciuli midgoma.<br />

sponsoroba warmoadgens ekonomikur SeTanxmebas, romlis<br />

mizania fuladi saSualebebis, produqciis, momsaxurebis,<br />

sareklamo saSualebebis, PR kampaniebis, RonisZiebebis gacvla.<br />

sponsori naRdi angariSiT an gadaxdis sxva formiT (Senatani<br />

naturiT _ iribi mxardaWera) axdens dabandebas, sanacvlod<br />

ki iRebs aRniSnul RonisZiebasTan, saagentosTan, an sakuTrebasTan<br />

dakavSirebuli komerciuli potencialis eqspluataciis<br />

saSualebas. es aris yvelanair beWdviT masalaSi (JurnalgazeTebi,<br />

flaeri) sponsoris logos ganTavseba; sponsoris<br />

gaSuqeba sainformacio saSualebebSi; sponsors SeuZlia<br />

isargeblos dawesebulebis darbaziT, sadac moaxdens axali<br />

produqtis prezentacias; aseve xdeba saxelobiTi adgilebis<br />

gayidva (es ufro amerikisaTvis damaxasiaTebeli fenomenia),<br />

maT sasponsoro, donoris kedlebi ewodebaT. kulturulma<br />

organizaciam unda ganaTavsos sponsoris baneri RonisZiebis<br />

Catarebis adgilas da misi msvlelobis dros araerTxel<br />

moixsenios.<br />

zogadad, sponsoris sargebeli SeiZleba daiyos or nawilad:<br />

pirdapiri – reklama, informaciis Tanamedrove wyaroebi da<br />

iribi – xelisuflebis, cnobili politikuri moRvaweebis<br />

loialuri damokidebulebis mopoveba, konkretuli piris,<br />

organizaciis imijis Seqmna, sazogadoebaSi keTilganwyobis da<br />

aRiarebis mopoveba.<br />

1990 wels v. fiSerma da r. broem organizaciebis Seswavlis<br />

safuZvelze Camoayalibes im sargeblis sia, romelsac eZeben<br />

kompaniebi mTeli msoflios masStabiT. esenia:<br />

1. gaumjobesebuli adgilobrivi kavSiri – 59%.<br />

2. korporatiuli imijis dawinaureba – 57%.<br />

3. brendis cnobadobis gazrda – 54%.<br />

4. masobriv sainformacio saSualebebSi gamoCena – 39%.<br />

5. brendis imijis gaZliereba – 37%.<br />

6. PR-is gaumjobeseba – 37%.<br />

7. grZelvadiani gayidvebi – 30%.<br />

8. myidvelis siamovneba – 26%.<br />

9. momsaxure personalis moraluri mdgomareoba – 27%.<br />

10. da sxva – 6%.<br />

am CamonaTvalidan naTlad Cans, rom sponsoroba<br />

organizaciebisaTvis upirveles yovlisa aris marketinguli<br />

miznebis ganxorcielebis da winsvlis saSualeba. kulturuli<br />

organizaciis sargebeli ki aris yvelaferi is, rac mas exmareba<br />

misiis warmatebiT SesrulebaSi. sworad gaTvlili<br />

korporaciuli sponsoroba Zalian hgavs warmatebul qorwinebas.<br />

am SemTxvevaSi udidesi mniSvneloba eniWeba Sesaferisi<br />

partnioris SerCevas, romelsac eqneba msgavsi interesebi da<br />

mizani.<br />

ganvixiloT marjaniSvilis Teatris magaliTi:<br />

misi generaluri sponsoria banki `respublika~. am<br />

SemTxvevaSi sponsorisa da Teatris interesebi da mizani<br />

harmoniulad erwymis erTmaneTs. amas emateba bankis generaluri<br />

104 105


elene babakiSvili<br />

sponsorobis roli kulturuli organizaciis politikaSi<br />

direqtoris piradi daintereseba da uzomo siyvaruli<br />

Teatrisadmi, amitom orive mxare maRal doneze TanamSromlobs.<br />

banki exmareba Teatrs finansurad, xolo sanacvlod iRebs<br />

sxvadasxva saxis sargebels. esenia:<br />

1. Teatris farTis gamoyeneba sareklamo miznebisaTvis da<br />

bankis axali momsaxurebebis wardgenisaTvis;<br />

2. Teatris kuTvnil teritoriaze baneris ganTavseba;<br />

3. sponsoris logos ganTavseba programaze, konkretuli<br />

speqtaklisa da kalendrul afiSaze, nabeWd Tu eleqtronul<br />

flaerze;<br />

4. sponsoris logos ganTavseba Teatris istoriasTan<br />

dakavSirebul beWdviT masalaSi;<br />

5. VIP mosawvevi generaluri direqtorisaTvis.<br />

6. speqtaklis msvlelobisas sponsoris saxelis gaJRereba.<br />

generaluri sponsoris garda marjaniSvilis Teatrs hyavs<br />

sxvadasxva Tanasponsorebic. maTTvis gaTvaliswinebuli<br />

sargebeli ganisazRvreba Setanili Tanxisa da momsaxureobis<br />

moculobis mixedviT.<br />

Teatri agreTve sakmaod xSirad mimarTavs barteruli<br />

gacvlis sistemas, Teatrisa da damsponsorebeli firmis mcire<br />

finansuri SesaZleblobebidan gamomdinare.<br />

sponsorobis upiratesoba reklamasTan da PR-Tan<br />

SedarebiT: organizaciis winsvlis oTxi saSualeba arsebobs:<br />

reklama, sazogadoebasTan urTierToba _ PR, personali da<br />

promocia. aqedan romel saSualebas airCevs organizacia,<br />

ganisazRvreba misi biujetiT, msoflmxedvelobiTa da<br />

orientaciiT. Tumca yvela zemoT CamoTvlilTan SedarebiT<br />

sponsoroba fulis dabandebis yvelaze Wkvianuri da xelsayreli<br />

saSualebaa. imisaTvis, rom naTlad gamovxatoT sponsorobis<br />

upiratesoba, mokled ganvixiloT reklamisa da PR-is<br />

SesaZleblobebi.<br />

reklama – es aris saSualeba, romlisTvisac organizacia<br />

ixdis fuls, raTa urTierToba daamyaros mTlian bazarTan,<br />

sazogadoebasTan. sareklamo Setyobineba vrceldeba sxvadasxva<br />

sainformacio saSualebebiT: televizia, radio, Jurnal-gazeTebi,<br />

bilbordebi da broSurebi. reklamas axasiaTebs mokle<br />

sasicocxlo periodi da SezRudulia yidva-gayidvis<br />

konkretuli amocaniT. reklamas hyavs mxolod erTi fokus<br />

jgufi – myidveli.<br />

yoveldRiurad adamianze modis uamravi sareklamo<br />

Setyobineba, es cifri 1200-mde aRwevs. amitom adamiani cdilobs,<br />

Tavi aaridos am ukanasknels, e. w. `damcavi faqtorebi~ axdenen<br />

Setyobinebis Sesustebas da mis srul dablokvas. `undoblobis<br />

filtri~ exmareba adamians gamoyos reklama informaciis mTeli<br />

nakadidan. momxmarebeli mas aRiqvams rogorc sagadasaxado<br />

komunikacias da amdenad _ aragulwrfels.<br />

PR xels uwyobs urTierT sasargeblo, harmoniuli kavSiris<br />

damyarebas organizaciasa da sazogadoebas Soris, qmnis<br />

konkretuli piris an organizaciis dadebiT imijs. reklamisgan<br />

gansxvavebiT PR specialistis saqmianoba mimarTulia farTo<br />

sazogadoebisaken da ara potenciuri momxmareblis viwro<br />

wrisaken. PR xangrZlivi moqmedebis strategiebs SeimuSavebs,<br />

maSin roca, reklamis prioriteti mis lakonurobasa da swraf<br />

SedegSia. PR-is fokus jgufs warmoadgens yvela is iuridiuli<br />

Tu kerZo piri, visTanac organizacias aqvs, hqonia an eqneba<br />

urTierToba. esenia; klientebi, masmediis warmomadgenlebi,<br />

partniorebi da a. S.<br />

yvela zemoT CamoTvlil komponents sponsoroba moicavs.<br />

is aerTianebs reklamasac, PR-sac da promociasac. ufro metic,<br />

amerikaSi gamokiTxvis Sedegma aCvena, rom amerikelTa 83%-s<br />

aqvs dadebiTi damokidebuleba im kompaniebis mimarT, romlebic<br />

exmarebian sazogadoebriv saqmes. sazogadoebrivad da<br />

politikurad aqtiuri momxmarebeli gansakuTrebiT<br />

sazogadoebrivi iniciativebis mxardamWer kompaniebs miiRebs.<br />

amerikelTa 80% acxadebs, rom urCevniaT is kompaniebi, romlebic<br />

axorcieleben grZelvadian daxmarebas da SeTanxmebas, vidre<br />

is, vinc akeTebs uamrav keTil saqmes SenacvlebiT (xanmokle<br />

vadiT).<br />

sasponsoro saqmianobis liderebi ase axasiaTeben<br />

sponsorobis daniSnulebas: es ukanaskneli sWirdeba im brendebs,<br />

romlebic miiswrafvian momxmarebelTan da sazogadoebasTan<br />

myari kavSirebis dasamyareblad.<br />

sasponsoro ganacxadis Sedgenisas gasaTvaliswinebeli<br />

faqtorebi: sasponsoro ganacxadis Sedgena seriozul da<br />

106 107


elene babakiSvili<br />

sponsorobis roli kulturuli organizaciis politikaSi<br />

xangrZliv muSaobas moiTxovs. mxardaWeris mosapoveblad saWiroa<br />

damajerebeli dasabuTeba da sponsoris miznebis gaTvaliswineba.<br />

es miznebi SeiZleba iyos sakmaod mravalferovani, iseTi rogoricaa:<br />

produqtTan da gayidvebis zrdasTan dakavSirebuli miznebi:<br />

srulyofili informacia produqtze, sabazro segmentis da<br />

produqtis igiveobis dadgena, misi imijis modifikacia.<br />

korporatiuli miznebi: firmis imijis gaZliereba, misi<br />

cnobadobis gazrda da grZelvadiani wardgena, sazogadoebrivi<br />

azris Seqmna kompaniis mimarT, kompaniis da sabazro segmentis<br />

igiveobis dadgena, axali saqmiani kontaqtebis damyareba,<br />

arasasurveli publikaciebis prevencia.<br />

am miznebis gansaxorcieleblad kulturulma organizaciam<br />

sponsors unda SesTavazos iseTi sargeblis momtani aliansis<br />

Camoyalibeba, rac sxva alternatiuli saSualebebiT<br />

miuRwevelia. Cadebuli Tanxis sanacvlod, am ukanasknelma,<br />

maqsimalurad maRali xarisxis momsaxureba unda miiRos, rac<br />

gaamarTlebs daxarjul resursebsa da energias.<br />

organizaciebisa da proeqtis dafinansebis dros kompania<br />

xelmZRvanelobs garkveuli kriteriumebiT. esenia:<br />

RonisZiebasTan dakavSirebuli kriteriumebi:<br />

1. dasaxuli miznis miRwevis albaToba;<br />

2. masobrivi sainformacio saSualebebiT gaSuqeba;<br />

3. RonisZiebis popularoba.<br />

sasponsoro jgufTan dakavSirebuli kriteriumebi:<br />

1. organizatorebis SesaZleblobebi;<br />

2. RonisZiebis potenciuri warmateba.<br />

sponsorobasTan dakavSirebuli kriteriumebi:<br />

1. eqskluziuri sponsorobis SesaZlebloba;<br />

2. proeqtis codna menejerTa mier;<br />

3. administraciis Tanxmoba proeqtze.<br />

bazarTan dakavSirebuli kriteriumebi:<br />

1. konkurencia;<br />

2. politikuri an komerciuli zewola.<br />

sponsori agreTve iTvaliswinebs auditoriasa da mis<br />

Taviseburebas, sakuTari saqmianobis sferos da Cadebuli Tanxis<br />

moculobas. sakuTari imijis da misiis Tanxvedras<br />

dasasponsorebel organizaciasTan, riskis albaTobas, stumarTa<br />

raodenobas, vaWrobas gverdiTi produqtiTa da sagadasaxado<br />

SeRavaTebs.<br />

sasponsoro ganacxadi maqsimalurad unda iZleodes am<br />

kriteriumebis dakmayofilebis saSualebas, rac ganacxadze<br />

dadebiTi pasuxis sawindari gaxdeba.<br />

sponsorebi sakuTari gamocdilebidan gamomdinare aRniSnaven,<br />

rom sasponsoro ganacxadebis xarisxi sul ufro klebulobs,<br />

es ukanaskneli ki maRal profesionalur doneze unda iyos<br />

Sedgenili da moicavdes uamrav punqts.<br />

ganacxadis punqtebze muSaobis dawyebamde kulturulma<br />

organizaciam unda moiZios rac SeiZleba meti informacia.<br />

Sesabamisad saWiroa presis, kompaniis wliuri angariSis,<br />

komerciuli da ufaso reklamis gacnoba da misi miznobrivi<br />

bazris dadgena.<br />

unda ganisazRvros kulturuli organizaciebis qonebrivi<br />

statusi. aq Sedis organizaciis dasaxeleba, misi sazogadoebrivi<br />

mniSvneloba, mosaxleobis informirebuloba da sakuTari<br />

samoqmedo programa. am yvelafris gaTvaliswinebiT, gacilebiT<br />

advili iqneba im sargeblis nusxis Camoyalibeba, romelsac<br />

SesTavazebs kulturuli organizacia sponsors.<br />

srulyofili ganacxadisaTvis aucilebelia Semdegi<br />

faqtorebis gaTvaliswineba:<br />

1. zustad unda ganisazRvros is sargebeli, romelsac<br />

miiRebs sponsori kulturul organizaciasTan TanamSromlobis<br />

Sedegad.<br />

2. warmatebuli ganacxadi moicavs ara kulturuli<br />

organizaciis problemebs, aramed asaxavs mis rols<br />

dRevandelobaSi da masTan TanamSromlobis prioritetebs.<br />

3. sponsoris saqmiani kategoriebi dafinansebis raodenobis<br />

mixedviT unda ganisazRvros. es niSnavs, rom sxvadasxva sponsors<br />

esaWiroeba gansxvavebuli sargebeli.<br />

4. TanamSromlobis periodSi sponsoris saqmianobis<br />

ganviTareba.<br />

5. sponsoris riskis minimumamde dayvana. es SesaZlebelia<br />

garantirebuli Suamavlebisa da Rirseuli Tanasponsorebis<br />

siis wardgenis Sedegad.<br />

108 109


elene babakiSvili<br />

6. kulturulma organizaciam sakuTar Tavze unda aiRos<br />

sponsoris misTvis aucilebeli informaciiT uzrunvelyofa,<br />

vinaidan sponsorma unda icodes ramdenad pasuxobs kulturul<br />

organizaciaSi mimdinare procesebi mis komunikaciur miznebs.<br />

sponsors esaWiroeba yvela saxis informacia, raTa gansazRvros<br />

ramdenad gaamarTla misma investiciam da samomavlo moqmedebis<br />

strategia dasaxos.<br />

zemoT Tqmulidan gamomdinare SeiZleba iTqvas, rom sponsori<br />

mniSvnelovnad ganapirobebs kulturuli organizaciis<br />

politikas. sworad warmarTuli sponsorobis SemTxvevaSi<br />

myardeba nayofieri kavSiri sponsorsa da kulturul<br />

organizacias Soris. Tumca, arsebobs garkveuli riski Tavad<br />

dasponsorebuli organizaciebisTvisac. es risk-faqtorebi<br />

aucileblad aris gasaTvaliswinebeli kulturis menejerTa<br />

mier. maT unda SeaTanxmon potenciuri sponsoroba sameurveo<br />

sabWosTan, personalTan da samxatvro xelmZRvanelobasTan,<br />

erToblivad ganixilon yvela mosalodneli uaryofiTi Sedegi.<br />

am SemTxvevaSi kulturuli organizaciisaTvis prioritetuli<br />

unda iyos misi misia.<br />

sponsoroba kulturuli organizaciisaTvis Semosavlis<br />

momtania, xolo korporatiuli partniori iRebs beWdviT masalas<br />

da gazrdil gayidvebs.<br />

kulturis menejerma yovelgvar fulsa da daxmarebaze<br />

ufro maRla unda daayenos misi organizaciis reputacia.<br />

amitom, romelime kompaniasTan TanamSromlobam ar unda<br />

daCrdilos da safrTxe Seuqmnas mis imijs.<br />

menejerebs aseve marTebT sifrTxile, raTa ar daukavSirdnen<br />

im kompaniebs, romlebic maTi Semowirulobis Semomtani piris<br />

konkurentebi iqnebian. unda gamoiricxos iseTi produqtis<br />

mqone kompania, romelic kulturuli organizaciis misiasTan<br />

konfliqtSi Seva. magaliTad, Tambaqos mwarmoebeli kompania<br />

ar unda asponsorebdes sportul – gamajansaRebel centrs.<br />

yovelive es migvaniSnebs kulturul organizaciaSi sponsoris<br />

mimarT garkveuli politikis Camoyalibebaze, rac mkveTrad<br />

gansazRvravs sponsorisa da kulturuli organizaciis<br />

ufleba-movaleobebs.<br />

sponsorobis roli kulturuli organizaciis politikaSi<br />

absoluturad yvela saxis SeTanxmeba unda gaformdes<br />

werilobiTi saxiT, rogorc nebismieri sxva iuridiuli dokumenti,<br />

raTa Tavidan iqnas acilebuli Semdgomi gaugebroba.<br />

kulturul organizaciasa da sponsors Soris dadebuli<br />

xelSekruleba unda moicavdes Semdeg punqtebs:<br />

1. sponsorobis bunebis gansazRvra;<br />

2. ganisazRvros sponsoroba, rogorc urTierTSeTanxmeba,<br />

gansxvavebuli qvelmoqmedebisagan;<br />

3. ganisazRvros kulturuli organizaciis prioritetebi;<br />

4. mkafiod Caidos sponsorisa da kulturuli organizaciis<br />

uflebebi;<br />

5. xelSekrulebaSi aucileblad unda arsebobdes punqti,<br />

romelic uflebas miscems kulturul organizacias daarRvios<br />

xelSekruleba, Tu ki sponsoris moRvaweoba da kulturuli<br />

organizaciis misia Seusabamo aRmoCndeba TanamSromlobis<br />

romelime etapze.<br />

saqmisadmi amgvari midgoma xels Seuwyobs saqarTveloSi<br />

sasponsoro saqmianobis daxvewas. sponsorebi kulturuli<br />

organizaciis saxiT dainaxaven Rirseul partniors da am<br />

sferoSi dabandebuli Tanxa iqneba maTi saqmianobis ganviTarebis<br />

saSualeba. am ori faqtoris Sesruleba uzrunvelyofs myari<br />

kavSirebis damyarebas kulturisa da biznesis sferoebs Soris.<br />

amgvarad, finansuri krizisis foni kulturul organizaciebSi<br />

SeZlebisdagvarad moixsneba, rac saSualebas miscems kulturul<br />

organizaciebs Seasrulon Tavisi pirdapiri daniSnuleba _<br />

gaanebivron sakuTari mayurebeli mravalferovani da xarisxiani<br />

produqciiT.<br />

1. ix.: fransua kolberi, `marketingi kulturaSi~, 2003.<br />

2. ix.: milena dragiCeviC-SeSiCi, `kultura, menejmenti, animacia, marketingi~,<br />

2007.<br />

3. ix.: jilian puli, `fulis menejmenti (xelovnebis organizaciebisaTvis)~,<br />

2005.<br />

4. www. pr-chance. kiev. ua<br />

110 111


ia gabunia<br />

magistraturis II kursi<br />

xelmZRvaneli - prof. iuri mRebriSvili<br />

sareklamo politika da reklamis arsi<br />

(festivali `sesili~)<br />

2001 wlis 26 marts klub `sardafSi~ Catarda saqarTveloSi<br />

axalgazrduli pirveli filmebis festivali `Cven movdivarT~,<br />

romlis organizebas xelmZRvanelobda reJisori daTo janeliZe.<br />

2004 wels aRniSnuli kinofestivali mixeil TumaniSvilis<br />

saxelobis kinomsaxiobTa TeatrSi Catarda.<br />

2005 wlidan axalgazrduli filmebis festivali `sesili~<br />

(Tavidan festivals erqva `Cven movdivarT~ da SemdgomSi mas<br />

daerqva `sesili~) saerTaSoriso gaxda. `sesili sardafidan<br />

amovida~ da didi kinoTeatrebis ekranebi daipyro.<br />

2005-2008 wlebSi festivals maspinZlobda kinoTeatrebi:<br />

`amirani~, `rusTaveli~, `qolga~ da kinos saxli.<br />

kinofestival `sesilis~ misiaa axali talantebis aRmoCena,<br />

maTi popularizacia, ucxouri kinosiaxleebis qarTveli<br />

mayureblisaTvis gacnoba, axali kinotradiciebisa da<br />

urTierTobebis ganviTareba.Kkinofestivalis organizatorebs<br />

imedi aqvT, rom yovelwliurad festivali ufro gafarTovdeba<br />

da daimkvidrebs sakuTar saxels saerTaSoriso asparezze,<br />

rac daexmareba qarTuli kinos Semdgom ganviTarebas.<br />

kinofestivalis mizania gamoavlinos niWieri axalgazrdoba da<br />

misces maT winsvlis SesaZlebloba profesiuli daostatebis gzaze.<br />

kinofestivalma SedarebiT maRali dafinanseba miiRo 2005<br />

wels, Semdgom wlebSi dafinanseba mcire iyo da Seadgenda<br />

2006 w. _ 6000 lars, 2007 w. _ 5000 lars, 2008 w. _<br />

5000 lars. organizatorebis enTuziazmi rom ara, aseTi mcire<br />

saxsrebiT kinofestivalis Catareba SeuZlebeli iqneboda.<br />

dafinansebis ararsebobis gamo festivalis menejmenti awydeba<br />

mTel rig problemebs. menejmentis qveS igulisxmeba<br />

mmarTvelobiTi saqmianobis sistema, sxvadasxva socialuri<br />

institutebis warmatebuli funqcionirebis uzrunvelyofa.<br />

kulturul sferoSi Sedis organizaciebi, romelTa momsaxureba<br />

da produqti aucilebelia sazogadoebis kulturuli<br />

moTxovnilebebis dasakmayofileblad.Aam sferos menejmenti<br />

gansa kuTrebuli yuradReb iT sarge blobs. mT avari<br />

gansakuTrebuloba imaSi mdgomareobs, rom saxsrebis moZieba aq<br />

xdeba ara ubralo komerciiT, aramed sxvadasxva dainteresebuli<br />

donorebis mozidviT.<br />

iqidan gamomdinare, rom festivals gaaCnia sakmaod dabali<br />

dafinanseba, rac gamowveulia ZiriTadad sponsorTa ararsebobiT,<br />

festivali ver axerxebs sakuTari miznebis miRwevas. imisaTvis,<br />

rom moxdes saxsrebis moZieba, sponsorTa daintereseba<br />

festivalis saqmianobiT, saWiroa swori sareklamo kampaniis<br />

Catareba. reklama saukeTeso saSualebas warmoadgens imisaTvis,<br />

rom festivali gaxdes cnobili da mas gaecnos farTo<br />

auditoria. reklamis meSveobiT dadebiTi imijis Seqmna gamoiwvevs<br />

festivaliT sponsorTa dainteresebas, rac gaaiolebs misi<br />

samomavlo gegmebis ganxorcielebas. swori sareklamo kampaniis<br />

dasagegmad saWiroa profesionalebis moZieba, isini ki cotani<br />

arian, Sesabamisad maTi daqiravebac Zviria. sareklamo kampania<br />

did xarjebs saWiroebs. saqarTveloSi arsebuli sareklamo<br />

situacia daaxloebiT aseTia: yvelaze maRalfasiani sareklamo<br />

momsaxureba, televiziaa. marTalia, qarTuli satelevizio badis<br />

dRis garkveuli monakveTiT SeZena sakmaod maRali tarifebi<br />

Rirs, magram, potenciuri momxmarebeli ama Tu im axali<br />

produqtis gamosvlis Sesaxeb, mainc televizoridan igebs.<br />

reklamis gavrcelebis es forma saqarTveloSi dResdReobiT<br />

yvelaze metad popularulia da yvelaze metad `momgebianad~<br />

iTvleba. qarTuli <strong>saxelovnebo</strong> organizaciebi ki, rogorc<br />

xSirad xdeba xolme, bazarze gamodian ise, rom maT ar aqvT<br />

aranairi finansuri SesaZlebloba, amitom isini ver axerxeben<br />

verc sareklamo kampaniis dakveTas da verc am dakveTili<br />

reklamebis media sivrceSi datrialebas. qarTul mediaSi<br />

reklamis ganTavseba did xarjebs moiTxovs. Cven SegviZlia<br />

warmodgenili masalis mixedviT naTlad davinaxoT, Tu ra<br />

Tanxaa saWiro reklamis ganTavsebisTvis sxvadasxva media<br />

saSualebebSi. magaliTisaTvis warmodgenilia kompania `rusTavi<br />

2~-is, Sps `print-jorjiasa~ da gazeT `asaval-dasavalis~<br />

sareklamo drois Rirebuleba:<br />

112 113


ia gabunia<br />

telekompania “rusTavi 2~-is eTerSi reklamis gaSvebis<br />

fasebi<br />

saeTero dro<br />

7.40 - 12.00<br />

12.00 - 18.00<br />

18.00 - 00.00<br />

00.00 - 3.15<br />

reklamis fasi (dolari)<br />

40 - 400<br />

140 - 400<br />

500 - 1300<br />

50 - 700<br />

Sps `print jorjias~ sareklamo momsaxurebis fasebi<br />

momsaxurebis saxe<br />

dizain-studiis momsaxureba<br />

sareklamo-poligrafiuli produqciis gaformeba<br />

etiketi, SefuTva<br />

gare reklamis gaformeba<br />

foto gadaRebebiT<br />

promout teqstebis da scenarebis Seqmna<br />

veb-gverdebis damzadeba<br />

bukletebis damzadeba<br />

sareklamo furceli<br />

plakati, afiSa<br />

TviTwebad qaRaldebze beWdva<br />

fasi (dolari)<br />

20 - 400<br />

40 - 300<br />

50 - 400<br />

10 - 200<br />

50 - 100<br />

50 - 300<br />

100 - 1000<br />

135 - 250<br />

115 - 200<br />

115 - 200<br />

100 - 110<br />

gazeT `asaval-dasavalSi~ reklamis ganTavsebis fasebi<br />

reklamis ganTavsebis adgili<br />

mTeli gverdi<br />

1 sareklamo kubiki<br />

reklama me-2,3 gverdze<br />

reklama bolo gverdze<br />

politikuri reklama<br />

pirvel gverdze minimaluri farTi<br />

1 sareklamo kubiki<br />

4 sareklamo kubiki<br />

reklama naxevar gverdze<br />

fasi (lari)<br />

1600<br />

100<br />

Rirebuleba + 100%<br />

Rirebuleba + 200%<br />

Rirebuleba + 100%<br />

800<br />

400<br />

800<br />

sareklamo politika da reklamis arsi<br />

warmodgenili masalidan Cans, rom reklama sakmaod Zviri<br />

jdeba gansakuTrebiT iseTi organizaciisaTvis, romlis<br />

dafinansebac maqsimum 6000 lars warmoadgens, magram imisaTvis,<br />

rom moxdes dafinansebis problemis daZleva, Cemi azriT,<br />

aucilebelia saxsrebis moZieba swori sareklamo kampaniis<br />

Casatareblad, rac pirvel rigSi SesaZlebelia sponsorTa<br />

dainteresebiT festivalis saqmianobis Sesaxeb. imisTvis, rom<br />

moxdes potenciur sponsorTa daintereseba, pirvel rigSi<br />

saWiroa maTTvis momgebiani winadadebis SeTavazeba, anu, amisaTvis<br />

kinofestivalis menejmentma unda SeimuSaos konkretuli<br />

strategia, raTa daanaxos potenciur sponsors proeqtis<br />

mniSvneloba, gansakuTrebuloba da sponsoris wvlili<br />

kinofestivalis ganxorcielebaSi. sp onsoroba aris<br />

strategiulad dagegmili Zalisxmeva marketingSi, rac<br />

emsaxureba gayidvebis zrdas kompaniaSi an mis ukeTes warmoCenas<br />

bazarze iseTi qmedebiT, rac moutans sargebels aseve festivals<br />

da unda iTqvas, rom amis saukeTeso saSualebas swored reklama<br />

warmoadgens, sadac aucileblad aRiniSneba arsebul sponsorTa<br />

an sponsoris saxeli. Sedegad, reklamis meSveobiT moxdeba,<br />

rogorc sponsoris, aseve festivalis Sesaxeb mosaxleobis<br />

informireba.<br />

reklama, romelic warmodgenilia sxvadasxva media<br />

saSualebiT, sazogadoebrivi azris Camoyalibebis erT-erTi<br />

saukeTeso saSualebaa. zemoT moyvanili masalebze dayrdnobiT<br />

darwmunebiT SeiZleba iTqvas, rom aucilebelia swori sareklamo<br />

kampaniis Catareba, rac sakmaod rTul process warmoadgens:<br />

sareklamo kampaniis dagegmvisas Tavdapirvelad aucilebelia<br />

ganvsazRvroT reklamis daniSnuleba, anu, is, rom reklamam<br />

unda moaxdinos produqtis Sesaxeb sazogadoebis informireba,<br />

darwmuneba da Sexseneba.<br />

sareklamo ganyofilebis funqciebSi Sedis sareklamo<br />

biujetis, sareklamo RonisZiebaTa gegmebis SemuSaveba da misi<br />

cxovrebaSi gatareba.<br />

sareklamo programis pirvel etaps warmoadgens sareklamo<br />

miznis dadgena, anu, drois gansazRvrul periodis ganmavlobaSi<br />

konkretuli, miznobrivi auditoriis informirebis amocana.<br />

114 115


ia gabunia<br />

sareklamo politika da reklamis arsi<br />

reklamis gasakeTeblad aucilebelia SeirCes sareklamo<br />

instrumentebi da saWiro auditoria drois gaTvaliswinebiT,<br />

saukeTeso garemoSi da yvelaze logikur adgilas, rom<br />

sareklamo informaciam moicvas aramarto maqsimalurad farTo<br />

auditoria, aramed mii pyros kidec misi yuradReba. M<br />

masobrivi informaciis yvela saSualebas gaaCnia misTvis<br />

damaxasiaTebeli SesaZleblobebi da maxasiaTeblebi<br />

gansazRvruli sazogadoebrivi jgufebis mixedviT. unda<br />

ganisazRvros romeli masobrivi informaciis saSualebaa saWiro<br />

reklamis obieqtis mosazidad.Aamis Semdeg mizans warmoadgens<br />

iseTi teleprogramis, radiosadguris da a. S. SerCeva, romelic<br />

SeZlebs sasurveli Sedegis miRwevas yvelaze efeqturad.<br />

reklamis gasakeTeblad saukeTeso strategias warmoadgens<br />

sxvadasxva sainformacio saSualebis SerCeva.Aamis mizezebia:<br />

a). sakuTari reklamis sazogadoebis im jgufebamde dayvanis<br />

aucilebloba, romlebic ar warmoadgenen mxolod erTi<br />

sainformacio saSualebis miznobriv auditorias; b). reklamis<br />

gameorebis uzrunvelyofa naklebad Zviri saSualebebiT, mas<br />

Semdeg rac uzrunvelyofili iqneba pirveli sainformacio<br />

saSualebebis meSveobiT miznobrivi auditoriis optimaluri<br />

mocva.<br />

masobrivi sainformacio saSualebebis dagegmva rTul sakiTxs<br />

warmoadgens. erT-erTi mizezi is aris, rom masobrivi<br />

sainformacio saSualebebis mravalferovneba da yoveli maTgani<br />

gvTavazobs zemoqmedebis instrumentebis sul ufro<br />

gamravalferovnebul variantebs. kampaniis sareklamo<br />

saSualebebi, romlebic unda iyos gansazRvruli sazogadoebaze,<br />

SeiZleba gavrceldes sxvadasxva formiT: eleqtronuli, anu,<br />

igive televizia da radio, beWdviTi, anu, gazeTebi, Jurnalebi,<br />

plakatebi, safosto gzavnilebi. amitom es yvelaferi (Tu sad<br />

ra saxis reklama gakeTdes gavrcobis mizniT) konkretuli<br />

kampaniis specialistma unda gansazRvros, man unda icodes,<br />

Tu romel ganvrcobis saSualebas flobs TiToeuli aRniSnuli<br />

ZiriTadi saSualeba, Tu ra konkretul SemTxvevaSi gaaCnia<br />

TiToeul ganvrcobis saSualebas upiratesoba da naklovanebebi.<br />

yvelaze ZviradRirebul sareklamo arxebs miekuTvneba masobrivi<br />

saSualebebi: televizia, radio, gazeTebi. aseve zustad da<br />

sworad unda iyos SerCeuli Tu ra dros gadaicema reklama,<br />

rac aseve, ra Tqma unda, faszec axdens zegavlenas. yvelaze<br />

dabalfasiani saSualebebia: fosta da telefoni.<br />

konkretuli reklama unda iyos martivi da gasagebi<br />

momxmareblisaTvis. sareklamo kampaniis ganmaxorcielebels<br />

mxedvelobaSi unda hqondes, rom Cveulebrivi momxmarebeli<br />

ar aris specialisti da is informacia, rac momsaxurebis<br />

organizatorebisTvis SeiZleba metad mniSvnelovani da bevris<br />

mTqmeli iyos, momxmarebels arafers eubnebodes. sareklamo<br />

informacia unda iyos advilad SesamCnevi da dasamaxsovrebeli.<br />

reklama unda gamoirCeodes safirmo stiliT da Seicavdes<br />

safirmo niSans. Tavis mxriv, safirmo stili aris konkretuli<br />

firmis Taviseburi sityva, romlis meSveobiTac igi<br />

popularizacias uwevs Tavis produqts da xels uwyobs<br />

rogorc mocemuli produqtis, ise TviT popularizacias, rac<br />

gacilebiT ufro mniSvnelovania.<br />

reklamis gakeTebis dros ZiriTad problemas warmoadgens<br />

sazogadoebis rac SeiZleba meti jgufebisaTvis informaciis<br />

miwodeba da amave dros, danaxarjebi iyos minimaluri an ar<br />

daixarjos bevrad meti. saWiroa informaciis moZieba<br />

konkretuli radiosadguris an sxva masobrivi sainformacio<br />

saSualebis miznobrivi auditoriis mocvis Sesaxeb, potenciurad<br />

efeqturi reklamis Sesaqmnelad. imavdroulad, unda vicodeT<br />

interesis done, romelic vlindeba auditoriis mier ama Tu<br />

im radiosadguris an sxvaTa mimarT. farTo auditoriaze<br />

gasasvlelad reklama bevrad ufro iafia, vidre gasvla erT<br />

potenciur klientze, individualuri realizaciis meTodis<br />

gamoyenebiT.<br />

sareklamo saSualebis arCevis Semdeg etaps warmoadgens<br />

yoveli arsebuli masobrivi sainformacio saSualebis<br />

rentabelobis analizi. unda gairkves ramdenad emTxveva<br />

sainformacio saSualebas arCeuli auditoria, SerCeuli<br />

saSualeba ramdenad Seesabameba organizaciis miznebsa da<br />

strategiebs. amis gansazRvris Semdeg SesaZlebelia<br />

gadawyvetilebis miReba Rirs Tu ara reklamis gakeTeba ama<br />

Tu im sainformacio saSualebis meSveobiT. aucilebelia<br />

gakeTdes analizi reklamis efeqturobis Sesaxeb. es reklamis<br />

116 117


ia gabunia<br />

mizanmimarTulobisa da Sedegianobis Sesaxeb informaciis miRebis<br />

saSualebas iZleva. efeqturobis srulyofilad gansazRvra<br />

SeuZlebelia, Tumca miaxloebiTi gaTvlac amarTlebs, iqidan<br />

gamomdinare, rom rom arsebobs reklamis mizanmimarTulebis<br />

gansazRvris SesaZlebloba.<br />

ganasxvaveben reklamis ekonomikuri efeqturobisa da<br />

sxvadasxva sareklamo saSualebis fsiqologiuri zegavlenis<br />

moxdenis efeqturobas adamianze.Eekonomikuri efeqturoba<br />

damokidebulia adamianze fsiqologiuri zegavlenis moxdenis<br />

doneze. fsiqologiuri efeqturoba ganisazRvreba momxmareblis<br />

raodenobis mocviT, simkveTriTa da STabeWdilebebis moxdenis<br />

siRrmiT, romlebic rCebian adamianis mexsierebaSi da ipyroben<br />

yuradRebas.<br />

sareklamo saqmianobis TiTqmis yvela funqciis realizacia<br />

mWidro kavSirSia reklamis biujetis dafinansebis, SemuSavebis<br />

da ganxorcielebis problemasTan. sareklamo biujetis<br />

gansazRvrisaTvis saWiroa gadawyvetilebis miReba ori<br />

mimarTulebiT: 1). sareklamo biujetis sididis gansazRvra;<br />

2). sareklamo biujetis ganawileba.<br />

dabolos, reklama organizacias saxelis damkvidrebisa da<br />

sazogadoebrivi yuradRebis mopovebis saSualebas aZlevs, rac<br />

sxva SemTxvevaSi TiTqmis SeuZlebelia. nebismieri kompania<br />

fuZndeba auditoriaze zegavlenis mosaxdenad, sazogadoebrivi<br />

azris Camosayalibeblad. mizanSewonilia sareklamo kampaniis<br />

warmoeba moxdes im telearxebis da a. S. meSveobiT, romlebsac<br />

sazogadoeba aniWebs upiratesobas. sareklamo kampaniis mizani<br />

unda iyos: komunikaciuri arxebis SerCeva optimaluri<br />

parametrebiT, komunikaciuri arxebis meSveobiT gadacemuli<br />

informaciis efeqturobis marTva, monitoringi da Sefaseba.<br />

sofio komlaZe<br />

magistratura II kursi<br />

xelmZRvaneli - prof. iuri mRebriSvili<br />

sagamomcemlo bazris kvlevis zogierTi<br />

sakiTxi<br />

`biznesis sasaflao savsea vaWrobaSi monawile im individebiT,<br />

romlebmac yuri ar daugdes TavianT klientebs!~<br />

p. loranJis mixedviT, menejmentSi strategiuli dagegmarebis<br />

procesi umaRlesi mmarTvelobiTi rgolisaTvis organizaciis<br />

marTvis gadawyvetilebis misaRebi erT-erTi mZlavri<br />

instrumentia. misi daniSnulebaa, uzrunvelyos organizaciaSi<br />

cvlilebebisa da novatorobis saWiro done. strategia<br />

detaluri, yovlismomcveli kompleqsuri gegmaa da<br />

pirvelyovlisa, organizaciis misiis ganxorcielebas uwyobs<br />

xels; strategiuli gegma unda emyarebodes yovelmxriv<br />

gamokvlevasa da faqtobriv monacemebs. imisaTvis, rom firmam<br />

Tanamedrove biznesgaremoSi efeqturad SeZlos konkurenciis<br />

gaweva, man aucileblad mudmivad unda imuSaos didZali<br />

informaciis Sekrebasa da analizze, romelic SesaZloa exebodes<br />

mis gazrdas, bazars, konkurenciis pirobebsa da a. S.<br />

rac Seexeba strategiis cnebas marketingSi, am SemTxvevaSic<br />

mas umniSvnelovanesi funqcia akisria. marketinguli strategia<br />

moicavs marketingis amocanebis gacnobierebas, marketingis<br />

garemos, arCevans alternatiul strategiebs Soris da maT<br />

ganxorcielebas. strategia gulisxmobs dasaxuli miznebis<br />

miRwevis saSualebas, am ukanasknelis ganxorcieleba ki makartis<br />

marketingul miqsTan erTad (produqti, fasi, adgili, dawinaureba)<br />

ramdenime sxva ZiriTad etapsac moicavs. Tavis mxriv, bazari,<br />

momxmarebeli, marketingisaTvis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />

rgolia. misi analizi ki strategiis umniSvnelovanesi nawilia.<br />

marketologebisaTvis momxmarebeli aris centraluri<br />

figura. maTi amocanaa, maqsimalurad daakmayofilon<br />

momxmarebelTa saWiroebebi da moTxovnilebebi. moTxovnileba<br />

marketingis amosavali wertilia. zogadad bazari da misi<br />

118 119


sofio komlaZe<br />

sagamomcemlo bazris kvlevis zogierTi sakiTxi<br />

gamokvleva ki monacemTa sistematiuri Segroveba, aRricxva<br />

da analizia, romelic aucilebelia firmis Sedegebis<br />

gansazRvrisaTvis.<br />

sagamomcemlo kompaniebis momxmarebeli, im SemTxvevaSi, Tu<br />

orientir produqtad mxolod wigns aviRebT, sxvadasxva<br />

maxasiaTebliT ganisazRvreba, gamomdinare Tavad wignis ti pisa<br />

(an Janrisa). es, Tavis mxriv, produqts mravalferovnebas<br />

sZens da, momxmareblis ricxvs zrdis da, imavdroulad,<br />

marketingis menejers aZlevs saSualebas, isev bazarze moaxdinos<br />

produqtis lavireba, misi sxvadasxvagvarad warmoCena da,<br />

Sesabamisad, bazris moculobis gazrda.<br />

TiToeul wigns, pirvel rigSi, avtori qmnis, magram amasTan<br />

erTad saWiroa damatebiTi `partniori~, romelic konsultacias<br />

gauwevs avtors, uzrunvelyofs teqstis redaqtirebas, dabeWdavs<br />

wigns, ganaxorcielebs yvela saWiro samarketingo Tu<br />

sazogadoebasTan urTierTobis RonisZiebas, radgan avtori da<br />

misi wigni momxmarebels gaacnos. faqtobrivad, SeiZleba iTqvas,<br />

wigni momxmareblisTvis iqmneba. xolo, sanam marketingis menejeri<br />

produqtis Seqmnas daiwyebs, pirvel etapze momxmareblis, bazris<br />

moTxovnilebebis analizi unda Caataros.<br />

xelovnebis marketinguli modeli tradiciulisgan imiT<br />

gansxvavdeba, rom pirvel SemTxvevaSi mTavar, centralur figuras,<br />

saorientacio sagans Tavad produqti warmoadgens. marketingis<br />

tradiciuli modeli ki mTlianad bazarzea orientirebuli.<br />

sagamomcemlo biznesi Tanamedrove <strong>saxelovnebo</strong> sivrceSi<br />

sxva ramdenime sferosTan erTad, erT-erT komerciul saqmianobas<br />

warmoadgens. gamomcemlobebs, faqtobrivad ormagi marketinguli<br />

qmedebis ganxorcieleba uwevT: muSaoba or sakmaod seriozul<br />

cvladze _ produqtsa da bazarze. ase magaliTad, Tu Cveulebriv,<br />

ara<strong>saxelovnebo</strong> organizaciaSi bazris segmentebi iyofa<br />

produqciis mixedviT, kulturul organizaciaSi es dayofa<br />

xdeba specialuri klienturis mixedviT. sagamomcemlo saxlebi<br />

unda uzrunvelyofdnen produqtisa da momxmarebelze erTnair<br />

muSaobas. sagamomcemlo saqme, vfiqrob, rom damokidebulia ar<br />

mxolod produqtze, aramed, aseve momxmarebelzec. Tumca<br />

gamomcemels ar uwevs axali produqtis gamogoneba, Seqmna da<br />

a. S. produqti (wigni) gansazRvrulia da am produqts ukve<br />

ukavia bazris gansazRvruli segmenti. Tu gaviTvaliswinebT,<br />

dRes arsebul wignis myidvelobiT-mkiTxvelobiT dones<br />

saqarTveloSi, monacemebi sakmaod SemaSfoTebelia. yvelaze<br />

warmatebuli sagamomcemlo saxli erTi wlis ganmavlobaSi<br />

saSualod mxolod 1000 erTeul wigns yidis. es garkveulwilad,<br />

SesaZloa, Tavad produqtis `bralicaa~, an, SesaZloa, xdebodes<br />

araswori menejmentis, arasaTanado marketinguli strategiis,<br />

an sulac Sida organizaciuli problemebis SemTxvevebSi.<br />

marketingSi `bazris~ ramdenime gansxvavebuli ganmarteba<br />

arsebobs, magram yvela maTgani moicavs erT saerTo punqts:<br />

bazari Sedgeba momxmarebelTa erTeulebisagan, romelTac msgavsi<br />

moTxovnilebebi aqvT (aRsaniSnavia, rom es moTxovnilebebi<br />

erTmaneTis msgavsia da ara erTnairi). amis magaliTia is, rom,<br />

rogorc zemoT aRvniSne, wignis momxmarebeli ganixileba, rogorc<br />

bazari, romelic Sedgeba garkveuli `subieqtebisgan~, romelTac<br />

aqvT saerTo interesebi kiTxvis mimarT da am interesebs<br />

gamoxataven imiT, rom isini iZenen wignebs. interesi adamianis<br />

cnobierebaSi moTxovnilebis biZgs aCens da ai, swored es<br />

moTxovnilebebi unda gansazRvros marketingis menejerma.<br />

bazris kvleva, rogorc momxmarebelTa moTxovnilebebis<br />

gansazRvra, sakmaod saintereso procesia. kvlevis mizani<br />

aseTnairad unda iyos gansazRvruli: _ vin aris momxmarebeli?<br />

ras Seisyidis igi da ra saxis momsaxureba sWirdeba mas?<br />

iseve rogorc nebismier organizacias, kvlevasac aucileblad<br />

unda gaaCndes dasaxuli mizani (an miznebi), rom Tanmimdevruli<br />

qmedebebiT miaRwion winaswar gansazRvrul mizans. sagamomcemlo<br />

saxlebs naTlad unda hqondeT gansazRvruli miznobrivi da<br />

potenciuri momxmareblis moTxovnebi, survilebi.<br />

bazris kvlevasTan dakavSirebuli qmedebebi did<br />

gamomcemlobaSi SesaZloa marketingis ganyofilebam Caataros<br />

an am ganyofilebasTan arsebulma kvlevis komitetma, saagentom<br />

an sulac departamentma. es saagento dakompleqtebuli unda<br />

iyos specialistebiT. maT unda SeeZloT teqnikuri eqspertizis<br />

Sesruleba da monacemTa damuSaveba. rac Seexeba pirvelad<br />

kvlevas, rac zemoT ukve vaxsene, igi xorcieldeba Tavad<br />

bazarze da gaTvlilia specifikuri informaciis mopovebaze<br />

specifikuri kiTxvebis sapasuxod. sagamomcemlo saxlebi ar<br />

120 121


sofio komlaZe<br />

sagamomcemlo bazris kvlevis zogierTi sakiTxi<br />

arian iseTi didi da masStaburi organizaciebi, rom<br />

marketinguli saqmis gansaxorcieleblad, ufro zustad ki,<br />

bazris kvlevis Casatareblad aucilebeli iyos calke<br />

ganyofilebis gamoyofa. am saqmianobas, vfiqrob, rom Tavisuflad<br />

Seasrulebs erTi menejeri da ori asistenti. maT SeuZliaT<br />

mimarTon TavianTi produqtis sarealizacio punqtebs: wignis<br />

maRaziebs, kioskebs, literaturul centrebs da a. S. mkvlevrebma<br />

saTiTaod unda gamoikvlion calobiT movaWreTa myidvelTa<br />

damokidebuleba, azri arsebul produqtTan mimarTebaSi. amis<br />

gakeTeba ki sakmaod advilia: nebismier gamomcemlobas SeuZlia<br />

wignis gavrcelebis punqtebSi (ra Tqma unda, damatebiTi<br />

anazRaurebis an raime garkveuli formis stimulirebis Semdeg),<br />

produqtis realizatorebs daurigos Sesabamisi formis<br />

kiTxvari, risi meSveobiTac gamomcemlobas ukve gauCndeba<br />

momxmareblis azris Sesaxeb informaciis minimumi. garda am<br />

tipis kvlevisa, marketingis TeoriaSi azris Sesaxeb informaciis<br />

mopovebis ramdenime xerxi arsebobs:<br />

1. piradi interviu;<br />

2. interviu telefonis meSveobiT:<br />

3. kvleva fostis meSveobiT;<br />

4. momxmarebelTa siebi.<br />

informaciis es oTxi wyaro (amas garda arsebobs kidev<br />

sxva xerxebic) xels uwyobs imis aRmoCenas, Tu vin arian<br />

wignis myidvelebi, ra moTxovnebi aqvT maT da ras Seisyidian<br />

isini. Tavisufladaa SesaZlebeli TiToeulis maTganis qarTul<br />

gamomcemlobebTan misadageba: pirvel or SemTxvevaSi<br />

aucilebelia interviuerisgan respondentis sworad SerCeva,<br />

Semdeg ki garkveuli, wanaswar Sedgenili kiTxvariT informaciis<br />

mopoveba. sagamomcemlo biznesSi informaciis am xerxiT mopoveba<br />

unda moxdes aucileblad wignis arsebuli an potenciuri<br />

mkiTxvelidan (myidvelidan). kvlevis es meTodi metad<br />

aprobirebulia msoflio wignis bazarze. kvlevis kidev erTi<br />

xerxia gamokiTxva fostis meSveobiT. Tanamedrove teqnologiebi<br />

iZlevian imis saSualebas, rom gamomcemlobam minimaluri<br />

raodenobis xarjebiT urTierToba daamyaros respondentebTan.<br />

werils aucileblad Tan unda axldes damatebiTi informaciis<br />

misaRebi Sesavsebi formatis kiTxvari. sasurvelia, werils<br />

aseve Tan axldes mcire `saCuqari~, misaloci baraTi an raime<br />

produqtis SesaTavazebeli paketi (fasdakleba, bonusi da a.<br />

S.), es yvelaferi, ra Tqma unda, damatebiTi mastimulirebeli<br />

saSualebis saxiT unda iyos warmodgenili. gamomcemlobebs<br />

es arxi drois faqtoris mxrivac Zalian waadgeba, minimalur<br />

droSi SesaZlebelia sakmao raodenobis momxmarebels gaecnos.<br />

arsebobs kidev erTi meTodi imisaTvis, rom gamoikvlio<br />

momxmarebelTa azri _ specialistTa jgufi. am SemTxvevaSi<br />

sagamomcemlo firmaSi unda gamoiyos garkveuli raodenobis<br />

adamianTa jgufi, romelic regularulad imuSavebs kvleviT<br />

saqmianobebze. maT mier gamokiTxvebi unda xdebodes periodulad.<br />

saerTo jamSi ki marketingSi bazris kvlevis procesis<br />

aprobirebuli strategiebi Semdegnairad SeiZleba Camoyalibdes:<br />

marketingis amocana<br />

winaswari kvleva<br />

problemis zogadi aRqma<br />

problemis zogadi Camoyalibeba<br />

problemis zusti Camoyalibeba, amocanebi da damowmebis pirobebi<br />

samuSao adgilis kvleva<br />

kvleva adgilze gasvliT<br />

informaciis miReba, mokreba, klasificireba<br />

Bazris Sesaxeb arsebuli codnis gaanalizeba, daskvnebis<br />

gamotana da am daskvnebis safuZvelze mizezebis ganmarteba<br />

saboloo angariSis wardgena<br />

122 123


sofio komlaZe<br />

nebismier sagamomcemlo saxls xelewifeba am grafikis<br />

mixedviT dasaxos bazris kvlevis strategia an sulac<br />

moaxdinos am marketingulad mravalnacadi xerxis adaptireba<br />

Tavis organizaciasTan. naSromis dasasruls SemogTavazebT<br />

sagamomcemlo organizaciis bazris kvlevis mini strategias,<br />

anu, im aucilebel da saWiro etapebs, rac nebismierma<br />

organizaciam unda gaiaros, imisaTvis, rom miaRwios warmatebas<br />

bazarze, SeZlos jansaRi konkurenciis gaweva da, rac mTavaria,<br />

gazardos gayidvebis ricxvi.<br />

pirvel rigSi, rogorc, nebismieri marketinguli saqmianobis<br />

dawyebisas, aucilebelia organizaciam gansazRvros amocana.<br />

sagamomcemlo saqmianobis amocana, logikurad Tu vimsjelebT,<br />

unda iyos bazarze didi segmentis dakaveba, momxmareblis<br />

didi raodenoba da, Sesabamisad, aseve didi raodenobis gayiduli<br />

produqti. es im SemTxvevaSi, Tu gamomcemloba axlad<br />

daarsebulia. ukve arsebul organizacias amocana ukve<br />

gansazRvruli aqvs. am ukanasknelma bazris kvleva unda daiwyos<br />

arsebuli problemebis aRqmiT. problema SesaZloa bevrnairi<br />

iyos, exebodes produqts, fass, marketinguli miqsis cvladebs,<br />

momxmarebels da a. S. bazris kvlevis strategiis dawyeba<br />

unda moxdes momxmarebelTan, myidvelebTan da isev bazarTan<br />

dakavSirebuli problemebis gansazRvriT. orive tipis (axali<br />

da Zveli) organizaciis strategiis meore safexuri unda<br />

iyos uSualod kvleva da aqve moxdes kvlevis xerxis SerCeva,<br />

anu, iqneba es gamokiTxva fostiT, telefoniT, momxmarebelTan<br />

piradi gasaubrebiT da a. S. uSualod kvleva unda moxdes<br />

zustad gawerili kiTxvaris meSveobiT. marketingSi bazris<br />

kvlevisas didi mniSvneloba aqvs kiTxvaris sworad Sedgenas.<br />

es kiTxvari respondents aZlevs saSualebas, gamoxatos Tavisi<br />

Sexeduleba organizaciis, wignis, mimarT, amitomac, pirvel<br />

rigSi saWiroa, kiTxvebis dasmisas menejeri iyos obieqturi.<br />

ukve arCeuli arxis an arxebis Semdeg menejerma unda moaxdinos<br />

informaciis Sejameba, Segroveba, daxarisxeba. `strategiis~ am<br />

etapze, radgan kvleva exeba gamomcemlobas da mis ZiriTad<br />

produqts, SesaZloa, informaciis daxarisxeba moxdes wignis<br />

momxmareblis asakis mixedviT, wignis Janridan an Tavad<br />

produqtze momxmareblis moTxovnilebidan gamomdinare.<br />

daxarisxeba SesaZloa moxdes grafikulad, skalurad da a. S.<br />

amis Semdegi safexuria miRebuli Sedegebis klasificireba da<br />

saboloo Sedegis (kvlevis Sedegis) gawera. Semdeg, es Sedegebi<br />

gadaecema maRali rgolis xelmZRvanel-menejers. swored am<br />

Sedegebis mixedviT unda moxdes axali samoqmedo strategiis<br />

Sedgena. meti TvalsaCinoebisTvis gTavazobT am `strategiis~<br />

grafikul variantsac:<br />

axali organizacia Zveli organizacia<br />

amocanis gansazRvra<br />

sagamomcemlo bazris kvlevis zogierTi sakiTxi<br />

bazris kvleva<br />

Sedegebis analizi<br />

problemis gansazRvra<br />

miRebuli informaciis Sejameba, daxarisxeba<br />

kvlevis arxis<br />

SerCeva<br />

maslous `motivaciis Teoriis~ piramidis wveris bolo<br />

sami moTxovnileba ufro maRali donis moTxovnaa da mxolod<br />

pirveli ori moTxovnilebis dakmayofilebis SemTxvevaSi<br />

SeiZleba gaCndes, isic ara yvela SemTxvevaSi. wignis SeZena<br />

inteleqtualuri survilia da, bunebrivia, yvelas ar uCndeba.<br />

wigniT vaWrobis SemTxvevaSi odnav rTulia adamianis motivireba.<br />

miT ufro, Tu saqarTveloSi dRes arsebul wignis yidvis<br />

mimarT damokidebulebas gavixsenebT da ramdenime kvlevis<br />

magaliTsac moviyvanT: wignis saagentos oficialuri monacemebis<br />

mixedviT, gayidvebisa da gamocemebis lideri gamomcemloba<br />

124 125


sofio komlaZe<br />

saqarTveloSi `bakur sulakauria~, romelmac erTi wlis<br />

ganmavlobaSi wignis (`Cemi pirveli zRaprebi~) 1215 cali<br />

egzemplari gayida (!) am samarcxvino cifrs Tavi rom avaridoT,<br />

saWiroa, gamomcemlobebma ise warmarTon marketinguli saqmianoba,<br />

rom mkiTxvels SesTavazon is, rac maT surT, SesTavazon<br />

misaRebi Rirebulebis (Tumca es ukve fasis dadgenis problemaa)<br />

wignebi. mkiTxvelis azris dadgena ki mxolod da mxolod<br />

bazris monacemebis kvlevis Sedegad SeiZleba.<br />

natalia murjikneli<br />

magistratura II kursi<br />

xelmZRvaneli – prof. iuri mRebriSvili<br />

stresi organizaciaSi da misi marTvis<br />

strategiebi<br />

iaponuri menejmentis erT-erTi wesis mixedviT, organizaciis<br />

efeqtianoba damokidebulia imaze, SeZlebs Tu ara xelmZRvaneli<br />

daeuflos mis TanamSromlebSi arsebul stresis energias da<br />

is warmatebis energiad gardaqmnas.<br />

dRes organizaciul stresze visaubrebT. SevecdebiT<br />

gavarkvioT, Tu ra gavlena aqvs mas biznesis warmatebawarumateblobaze<br />

da rogor SeuZlia kompaniis xelmZRvanelobas,<br />

stresi ise marTos, rom misi manve Sedegebi an gamoricxos an<br />

minimumamde daiyvanos.<br />

uSualod stresis marTvaze odnav mogvianebiT gadaval,<br />

Tavidan ki vupasuxoT erT martiv kiTxvas: ra aris stresi?<br />

adamianebis umetesoba fiqrobs, rom stresi daZabulobis<br />

aRmniSvneli kidev erTi terminia. magram es sakmaod martivi<br />

ganmartebaa. sinamdvileSi stresi gacilebiT rTuli da<br />

saintereso fenomenia.<br />

stresis Sesaxeb mecnierebis fuZemdebelia cnobili kanadeli<br />

biologi hans selie. misi ganmartebiT, stresi organizmis<br />

araspecifikuri reaqciaa mis mimarT wayenebul nebismier<br />

moTxovnaze. imisTvis, rom es ganmarteba gasagebi gaxdes, saWiroa<br />

aixsnas, Tu ra igulisxmeba sityvaSi `araspecifikuri~.<br />

organizmis mimarT wayenebuli nebismieri moTxovna Taviseburi,<br />

anu specifikuria. magaliTad, yinvaSi adamiani kankalebs, raTa<br />

meti siTbo gamoyos, sisxlZarRvebi ki viwrovdeba, raTa sxeulis<br />

zedapiridan dakarguli siTbos raodenoba Semcirdes. es aris<br />

organizmis specifikuri reaqciebi, anu, specifikuri zemoqmedebiT<br />

gamowveuli specifikuri cvlilebebi.<br />

magram imis miuxedavad, Tu ra cvlilebebi xdeba organizmSi,<br />

yvela amgvar zemoqmedebas erTi saerTo ram axasiaTebs: isini<br />

organizmisgan iTxovs adaptacias da normaluri mdgomareobis<br />

aRdgenas. sxva sityvebiT rom vTqvaT, specifikuri efeqtis<br />

126 127


natalia murjikneli<br />

garda, nebismieri zemoqmedeba organizmisgan iTxovs<br />

araspecifikuri adaptaciuri funqciebis amoqmedebas da<br />

normaluri mdgomareobis aRdgenas. zustad es aris stresis<br />

ganmarteba.<br />

stresuli reaqciis TvalsazrisiT, ar aqvs mniSvneloba<br />

sasiamovnoa Tu usiamovno situacia, romelic Cvenze zemoqmedebs.<br />

mniSvneloba aqvs mxolod adaptaciisadmi moTxovnis<br />

intensivobas.<br />

stresis ignorirebis safasuri<br />

dResdReobiT, adamianis sicocxles, SesaZloa, naklebi<br />

safrTxe emuqreba, magram amis miuxedavad, stresis done sul<br />

ufro da ufro matulobs. axali teqnologiebiT da axali<br />

informaciiT gamowveuli cvlilebebis tempi imdenad swrafia,<br />

rom adamiani amgvar datvirTvas veRar umklavdeba.<br />

stresi Tanamedrove biznesis ganuyreli nawilia da kompaniis<br />

nebismieri donis TanamSromelze moqmedebs. kompaniis rigiTi<br />

TanamSromeli ganicdis stress, radgan dabali anazRaurebiT,<br />

magram didi datvirTviT muSaobs, Zalian bevri movaleoba da<br />

gacilebiT cota ufleba aqvs. Sua rgolis menejerebic mudmivad<br />

stresis pirobebSi arian _ maT uwevT klientTan urTierToba,<br />

gayidvebis moculobaze zrunva, rac faqtobrivad niSnavs, rom<br />

maTi samuSao logikuri da SemoqmedebiTi azrovnebis (kreativis)<br />

garkveul monawileobas moiTxovs. garda amisa, isini<br />

xelmZRvanelebis pretenziebis mTavar samiznesac warmoadgenen.<br />

kidev ufro Zlier stresSia is, visac yvelaze meti<br />

pasuxismgebloba akisria _ kompaniis xelmZRvaneloba. rogorc<br />

wesi, kompaniis TanamSromlebs miaCniaT, rom `maRla~ myof<br />

direqtors an kompaniis prezidents problemebi ar awuxebs<br />

da arxeinad cxovrobs. sinamdvileSi ki, rac ufro maRla<br />

adixar karierul safexurze, miT ufro imatebs stresis<br />

intensivoba.<br />

stresis gamo uaresdeba urTierToba klientebTan, aseve<br />

uSualod kolegebs Soris, radgan adamianebi advilad<br />

gaRizianebadi da naklebad tolerantulebi xdebian.<br />

stresi organizaciaSi da misi marTvis strategiebi<br />

stresis zemoqmedebis qveS myofi adamianebi araefeqtian<br />

da xSirad mcdar gadawyvetilebebs iReben.<br />

stresiT gamowveuli kadrebis gadinebas mohyveba kompaniis<br />

saqmianobis Seferxeba, produqtiulobis kleba da xarjebis<br />

zrda (mag., axali TanamSromlis ayvanisa da maTi treningis<br />

xarjebi).<br />

zemoT Tqmuli sakmarisia imisTvis, rom gasagebi gaxdes:<br />

garkveuli daZabuloba samuSaoze sasargeblocaa da<br />

mamotivirebelic, magram rodesac organizaciaSi stresis<br />

intensivoba izrdeba, es ukve seriozuli problemaa, romelsac<br />

xelmZRvanelobam droulad unda mixedos.<br />

stresis simptomebi<br />

rac ufro male gamovavlenT stresis zRvargadacilebul<br />

intensivobas organizaciaSi, miT ufro swrafad SevZlebT<br />

situaciis mowesrigebas.<br />

moamzadeT Tqveni TanamSromlebi specialuri treningebis<br />

meSveobiT, raTa maT iswavlon da SeZlon seriozuli stresis<br />

simptomebis amocnoba sakuTar TavSi da kolegebSi. darwmundiT<br />

rom maT ician Tqveni mzaobis Sesaxeb da problemebis gaCenis<br />

SemTxvevaSi, maSinve Tqven mogmarTaven.<br />

ra simptomebi metyvelebs stresis momatebul doneze?<br />

pirvel rigSi, adamianebi grZnoben, rom veRar umklavdebian<br />

datvirTvas;<br />

isini mudmivad Cqaroben da drois deficits ganicdian;<br />

ver axerxeben koncentrirebas saqmeze;<br />

isini mudmivad daRlilobas uCivian;<br />

ver axerxeben samsaxurebrivi problemebidan gadarTvas<br />

da dasvenebas maSinac ki, rodesac saxlSi brundebian<br />

uares SemTxvevaSi maT SesaZloa samsaxurSi misvlis<br />

SiSi ganuviTardeT.<br />

xandaxan xdeba, rom TviTon adamianebi verafers xedaven,<br />

samagierod misi TanamSromlebi amCneven garkveul cvlilebebs<br />

mis qcevaSi:<br />

128 129


natalia murjikneli<br />

stresSi myofi adamianebi iumoris grZnobas kargaven,<br />

uxasiaTod arian da advilad Riziandebian.<br />

maTi samuSao dRis Cveulebrivi reJimi icvleba: magaliTad,<br />

gvian modian an uars amboben Sesvenebaze.<br />

maTi muSaobis xarisxi uecrad ecema.<br />

isini sul ufro da ufro xSirad acdenen samsaxurs<br />

avadmyofobis gamo.<br />

stresis gamomwvevi mizezebi da misi Semcirebis<br />

gzebi<br />

stresis gamomwvevi mizezebi, pirobiTad, ramdenime ZiriTad<br />

kategoriad erTiandeba.<br />

1 . s a m u S a o d a t v i r T v a s T a n d a k a v S i r e b u l i<br />

problemebi.<br />

TanamSromlebisTvis araelastikuri amocanebis dasaxva maT<br />

demotivacias da produqtiulobis dacemas iwvevs.<br />

2. damatebiTi samuSao saaTebi.<br />

zogjer, gadadebuli saqmis dasrulebis mizniT,<br />

TanamSromlebs uwevT samsaxurSi adre mosvla da gvianobamde<br />

darCena. magram gasaTvaliswinebelia is faqti, rom rac metad<br />

iRleba adamiani, miT ufro uWirs koncentracia da samuSaos<br />

xarisxianad Sesruleba. amitom, aseTi daZabuli muSaobis Semdeg<br />

TanamSromeli erTi dRiT gaaTavisufleT, mieciT mas saSualeba,<br />

sxva mimarTulebiT gadaerTos.<br />

3. marTvis stili.<br />

organizaciuli stresis yvelaze xSiri mizezia konfliqti<br />

ufrosTan an kolegasTan. Zalian xSirad adamianebi daSinebis<br />

da agresiuli qcevis msxverplni xdebian. ufrosi, romelic<br />

sajarod amcirebs TanamSromlebs an waaxalisebs amgvar qcevas<br />

mis xelqveiTebs Soris, riskis qveS ayenebs sakuTar reputacias<br />

da kargavs kompaniaSi momuSave adamianebis ndobas.<br />

gasaTvaliswinebelia agreTve is, rom, rac erTi adamianisTvis<br />

sasacilo xumrobad gamoiyureba, meoresTvis, SesaZloa, mZime<br />

Seuracxyofad iqces.<br />

stresi organizaciaSi da misi marTvis strategiebi<br />

4. komunikaciis nakleboba.<br />

adamianebi sakuTar momavalze Relaven da efeqturad ver<br />

muSaoben, Tu ar arian informirebulebi organizaciaSi mimdinare<br />

cvlilebebis Sesaxeb. Tundac axali menejeris daniSvna.<br />

droulad miwodebuli informacia amSvidebs adamianebs, isini<br />

Tavs usafrTxod grZnoben da Cveul reJimSi agrZeleben<br />

muSaobas.AacnobeT maT ra gaxda cvlilebis mizezi da ra<br />

kuTxiT Seexeba maT es cvlileba. dausviT TanamSromlebs<br />

kiTxvebi, moismineT maTi mosazrebebi: isini Tavs kompaniis<br />

nawilad igrZnoben, rac mniSvnelovnad gazrdis maT motivacias.<br />

5. ojaxuri problemebi.<br />

rodesac adamianebs piradi piradi problemebi awuxebs, es<br />

aucileblad aisaxeba mis muSaobazec. aseT situaciaSi<br />

TanamSromlis mimarT gamoCenili TanagrZnoba exmareba maT,<br />

ufro swrafad gadalaxon stresi da cxovrebis Cveul ritms<br />

daubrundnen. SesTavazeT adamianebs moklevadiani Svebuleba<br />

an ufro moqnili samuSao grafiki.<br />

6. menejmentis stresi.<br />

kompaniis prezidenti an aRmasrulebeli direqtori,<br />

gamomdinare Tavisi Tanamdebobidan, yovelTvis erTgvar<br />

izolaciaSia da ukve amis gamo Zlieri stresis qveS imyofeba.<br />

amas emateba masze dakisrebuli pasuxismgeblobis maRali xarisxi<br />

da TanamSromlebis mxridan mxardaWeris nakleboba (rogorc<br />

wesi, isini darwmunebulni arian, rom ufrosma yvelaze ukeT<br />

icis, ra unda gaakeTos ama Tu im problemur situaciaSi).<br />

gadawyvetilebis miRebis procesi naklebad stresulia,<br />

rodesac pasuxismgebloba ramdenime adamianzea gadanawilebuli.<br />

Tu gadawyvetileba mcdari aRmoCndeba, amis pasuxismgeblobac<br />

gadanawildeba da erT adamians aRar daawveba.<br />

`martoobiT~ gamowveuli stresis Semcirebis mizniT,<br />

SeecadeT, msgavs Tanamdebobebze momuSave adamianebs esaubroT,<br />

maTi gamocdileba gaiziaroT.<br />

imisaTvis, rom stress gaumklavdeT, Tavidan saWiroa<br />

dadgindes, Tu sad imaleba stresis SesaZlo mizezebi.<br />

problemuri `ubnis~ gamovlenis Semdeg Tqven SeZlebT, uSualod<br />

imuSaoT am `ubanze~ da TanamSromlebs stresis SemcirebaSi<br />

daexmaroT.<br />

130 131


natalia murjikneli<br />

stresi organizaciaSi da misi marTvis strategiebi<br />

stresis marTvis ramdenime midgoma<br />

umetes SemTxvevaSi, stresi kompleqsuri, mravalfaqtoriani<br />

warmoSobisaa, amitom misi daZleva Sesabamisi strategiis<br />

gamoyenebas saWiroebs. strategiebis arsenali sakmaod didia,<br />

Tumca, arsebobs ramdenime ZiriTadi midgoma, romelic adamians<br />

exmareba, marTos stresi, airidos an gadalaxos misi negatiuri<br />

Sedegebi da mudmivad moipovos axali rezervebi sakuTari<br />

janmrTelobisa Tu Sromisunarianobis gasaZliereblad.<br />

1 . TviTSemecneba.<br />

am principSi moiazreba sakuTari SesaZleblobebisa da<br />

SezRudvebis, pirovnuli temperamentisa da stresul viTarebaSi<br />

tipiuri qcevis, agreTve, sakuTari faseulobebisa da miznebis<br />

codna.<br />

ra aris saWiro TviTSecnebisaTvis? sakuTar Tavze<br />

dakvirveba da gaanalizeba imisa, Tu romeli stresorebi<br />

moqmedebs Tqvenze ufro xSirad, da ra gemarTebaT stresis<br />

dros da ras akeTebT stresTan sabrZolvelad.<br />

2 . s a k u T a r T a v T a n T a n x m o b a d a s a k u T a r i<br />

SasaZleblobebis rwmena.<br />

es ori urTierTdakavSirebuli cnebaa: sakuTar TavTan<br />

Tanxmoba niSnavs, aRiaro sami ram: 1. me varsebob; 2. ar arsebobs<br />

raime mizezi imisa, rom viyo gansxvavebuli imisgan, rac amJamad<br />

var; 3. me arc `Rirseuli~ var da arc `uRirsi~. sakuTar<br />

SesaZleblobebis rwmena niSnavs: 1. icode risi gakeTeba SegiZlia<br />

da risi ara; 2. iyo mzad yvelaferi akeTo Seni SesaZleblobebis<br />

farglebSi; 3. mudmivad imuSao am farglebis gasafarToeblad.<br />

3. Wkvianuri egoizmi.<br />

Wkvianuri egoizmis formula martivia: pirvel adgilze<br />

ayeneb sakuTar interesebs, Tumca, ar iviwyeb, rom Seni interesi<br />

gacilebiT ukeT dakmayofildeba, Tu ki sxvaTa interesebsac<br />

gaiTvaliswineb.<br />

4. riski.<br />

adamianebi, TavianTi bunebidan gamomdinare, cdiloben miaRwion<br />

stabilurobas da ar hqondeT momavlis SiSi. Tumca, maT,<br />

garkveulwilad riskianobac axasiaTebT. Cven vsaubrobT im<br />

gonier riskze, romelic aucilebelia, raTa cxovrebisgan rac<br />

SeiZleba meti miiRo da Tavi aarido mowyenilobiT gamowveul<br />

uaryofiT stress. imisaTvis, rom daadgino Seni SesaZleblobebi,<br />

unda garisko da gamoscado sakuTari Tavi axal saqmeSi, axal<br />

urTierTobebSi.<br />

5. zomiereba.<br />

zomierebis princi pi dagexmarebaT, Tavidan airidoT<br />

eqstremaluroba azrovnebaSi, grZnobebsa da qcevaSi.<br />

eqstremaluri – Zalian dabali an Zalian maRali molodinebis<br />

an mudmivi uiRblobis gancdas aCens, an mosabezrebels xdis<br />

cxovrebas. zomierebis principis arsi aris is, rom daisaxoT<br />

realisturi da miRwevadi miznebi da amocanebi, romlebsac<br />

yoveldRiurad SeasrulebT.<br />

6. emociuri da qceviTi pasuxismgebloba.<br />

adamianebi, romlebic grZnoben, rom sakuTar emociebs da<br />

qcevas ver akontroleben, gacilebiT naklebad ganicdian stresis<br />

mavne zegavlenas. pasuxismgeblobis aRebis principi dagexmarebaT,<br />

Tavad agoT pasuxi sakuTar emociebze, moqmedebaze, da mTlianad<br />

Tqvens cxovrebaze. hqondes emociuri pasuxismgebloba niSnavs:<br />

a. gjerodes, rom Tavad qmni Sens sakuTar grZnobebs da b.<br />

arasodes adanaSaulebde SenSi gaCenili grZnobis gamo sxva<br />

adamianebs. qceviTi pasuxismgebloba niSnavs, aRiaro, rom Tavad<br />

xar Seni qmedebis da qcevis `avtori~ da aravin gaZalebs<br />

ganaxorcielo esa Tu is qceva. adamiani, romelic pasuxs<br />

agebs sakuTar grZnobebsa da qcevaze, arasodes aRmoCndeba<br />

msxverplis rolSi da arasodes gamoamJRavnebs gadametebul<br />

reaqcias sxva adamianebis sityvebis an qcevis mimarT. Tu ver<br />

Secvlis garemos, igi yovelTvis SeZlebs Secvalos sakuTari<br />

grZnoba da ganwyoba am garemos mimarT.<br />

7. moqniloba.<br />

amboben, rom moqnili xe Zlieri qariSxlis dros moixreba<br />

da gadarCeba, xolo xisti – gauZaliandeba da gadatydeba.<br />

iyo moqnili niSnavs:<br />

iyo Ria cvlilebebis mimarT rogorc Sens SigniT,<br />

aseve gareT.<br />

Secvlili garemoebebis Sasabamisad, SegeZlos Secvalo<br />

Seni gegmebi da qceva.<br />

132 133


natalia murjikneli<br />

stresi organizaciaSi da misi marTvis strategiebi<br />

SegeZlos aiTviso azrovnebis axali wesi, romelic<br />

cvalebad samyarosTan SeguebaSi dagexmareba.<br />

Segwevdes unari, misce adamianebs saSualeba ifiqron<br />

da akeTon is, rac sworad miaCniaT, xolo Tavad Sen akeTe is<br />

rac SenTvisaa misaRebi.<br />

Mmoqniloba zrdis gadarCenis Sansebs cvalebad garemoSi.<br />

8. realobis miReba (aRiareba).<br />

realobis aRiareba niSnavs:<br />

daeTanxmo imas, rom realoba Tundac usiamovno, arsebobs<br />

mixvde, rom yvelaferi Sens gemoze da Sens mosawonad<br />

ver moxdeba.<br />

gaurkvevloba an gawbileba normaluri cxovrebis<br />

Cveulebriv aspeqtad ganixilo.<br />

Seeguo imas, rom pirovnuli cvlilebebi SezRudulia.<br />

Mmiuxedavad, imisa, rom namdvilad SesaZlebelia bevri raRacis<br />

Secvla, zogi ram ucvlelad darCeba, rogorc unda ecado.<br />

Seeguo im azrs, rom SeuZlebelia sxva adamianebis<br />

Secvla.Amis gacnobiereba zedmet tkivils agaridebT.<br />

stresis marTvis sistemuri midgomis gamocdileba<br />

dasavleTis zogierT qveyanaSi SemoRebulia stresis marTvis<br />

specialuri standartebi, romlebic samuSaosTan dakavSirebuli<br />

stresis donis Semcirebiskenaa mimarTuli. standartebis<br />

SemuSavebis umTavresi mizani iyo im adamianTa ricxvis Semcireba,<br />

romlebic xSirad avadmyofobdnen da acdendnen samsaxurs, an<br />

kargad ver asrulebdnen maTze dakisrebul movaleobebs imis<br />

gamo, rom maRali donis stresis zemoqmedebis qveS imyofebian.<br />

stresis menejmentis standartebis mixedviT, damqiravebeli<br />

valdebulia, Tavis TanamSromlebTan imuSaos da ganuwyvetliv<br />

izrunos samuSaosTan dakavSirebuli stresis donis<br />

Semcirebaze.Ees standartebi, rogorc wesi, arasavaldebuloa,<br />

magram Tu stresis efeqtiani marTva organizaciuli kulturis<br />

nawili gaizrdeba, is did sargebels moutans ara mxolod<br />

kompaniaSi momuSave personals, aramed mTlianad kompanias.<br />

stresis marTvis standartebi eqvs ZiriTad aspeqts moicavs:<br />

1. moTxovnebi. igulisxmeba iseTi sakiTxebi, rogoricaa<br />

samuSao datvirTva, muSaobis reJimi da samuSao garemo.<br />

standarti: adamianebi aRniSnaven, rom maT ar uWirT samuSao<br />

moTxovnebis Sesruleba; kompaniaSi danergilia personalis<br />

individualur problemebze reagirebis sistema.<br />

2. kontroli. samuSao procesis dagegmvasa da ganxorcielebaSi<br />

ramdenad aris gaTvaliswinebuli kompaniis TanamSromlebis azri.<br />

standarti: adamianebi aRniSnaven, rom maT aqvT ufleba<br />

da saSualeba gamoTqvan mosazreba sakuTar samuSaosTan<br />

dakavSirebiT; kompaniaSi danergilia personalis individualur<br />

problemebze reagirebis sistema.<br />

3. mxardaWera. igulisxmeba kompaniis, Sua rgolis<br />

menejerebisa da kolegebis mier gaRebuli resursebi, waxaliseba<br />

da daxmareba.<br />

standartebi: adamianebi aRniSnaven, rom kolegebisa da<br />

xelmZRvanelobisgan sakmaris mxardaWeras da informacias<br />

Rebuloben; kompaniaSi danergilia personalis individualur<br />

problemebze reagirebis sistema.<br />

4. urTierTobebi. igulisxmeba pozitiuri samuSao<br />

ganwyobis Seqmna, konfliqtebis Tavidan arideba da miRebuli<br />

qcevis mimarT damokidebuleba.<br />

standartebi: adamianebi aRniSnaven, rom maT mimarT ar<br />

xorcieldeba maTTvis miRebuli qceva (mag., daSineba); kompaniaSi<br />

danergilia personalis individualur problemebze reagirebis<br />

sistema.<br />

5. roli. is, Tu ramdenad esmiT adamianebs sakuTari<br />

roli kompaniis SigniT da ramdenad uzrunvelyofs organizacia<br />

imas, rom adamians or konfliqtur rolSi erTdrouli yofna<br />

ar mouxdes.<br />

standarti: adamianebi aRniSnaven, rom maT esmiT TavianTi<br />

roli da maTze dakisrebuli movaleobebi; kompaniaSi danergilia<br />

personalis individualur problemebze reagirebis sistema.<br />

6. cvlileba. rogor imarTeba didi an mcire masStabis<br />

cvlileba organizaciaSi da rogor xdeba TanamSromlebis<br />

informireba cvlilebebis procesSi.<br />

standarti: adamianebi aRniSnaven, rom organizacia maT<br />

sistematurad ayenebs saqmis kursSi kompaniaSi mimdinare<br />

134 135


natalia murjikneli<br />

cvlilebebTan dakavSirebiT; kompaniaSi danergilia personalis<br />

individualur problemebze reagirebis sistema.<br />

sasiamovno da sasargeblo<br />

saubris bolos minda, organizaciul stresTan brZolisa<br />

da misi prevenciis kidev ramdenime popularuli meTodi<br />

vaxseno.Aam meTodebis gamoyenebisTvis organizaciis winaswari<br />

diagnostika an auditireba ar dagWirdebaT, radgan isini<br />

universaluria da amave dros qmediTi.<br />

erT-erTi yvelaze gavrcelebuli da popularuli meTodia<br />

korporaciuli wveulebebis mowyoba.Ggundis Sekrebis<br />

TvalsazrisiT, es mSvenieri RonisZiebaa, Tumca, misi organizebisas<br />

unda gaxsovdeT, rom iq, sadac alkoholia, SesaZloa, problemebi<br />

gaCndes.Aase rom, stresis moxsnis es Zveleburi recepti Zalian<br />

efeqtiania, magram mainc safrTxiloa.<br />

stress Zalian kargad xsnis sporti.Kkompania, romelic<br />

sakuTar TanamSromlebze izrunebs, maTTvis sportul darbazs<br />

Tu sacurao auzs moawyobs an Tundac tenisis magidebs daayenebs,<br />

Sedegad Sromis nayofierebis 15%-ian zrdas miiRebs.<br />

stresis prevenciisa da Semcirebis miznebs emsaxureba,<br />

agreTve, Sromis pirobebis gaumjobeseba. igulisxmeba kargi<br />

ganaTeba, oTaxebis ganiaveba da ventilacia, moxerxebuli samuSao<br />

adgili, kedlebis wynari Seferiloba, xmauris maqsimaluri<br />

Semcireba. im kompaniebSi, sadac ugulebelyofili ar aris<br />

ekonomikis wesebi, Sromis nayofiereba yovelTvis ufro maRalia.<br />

caca jorjiaSvili<br />

magistraturis II kursis studenti,<br />

xelmZRvaneli: prof. iuri mRebriSvili<br />

PR -is (sazogadoebasTan urTierTobis)<br />

roli kulturuli turizmis<br />

ganviTarebaSi<br />

resursuli potencialis mniSvnelobis mxriv saqarTvelo<br />

erT-erTi gamorCeuli qveyanaa, romlis mimarTac interesi<br />

uZvelesi droidan arsebobda. amis naTeli magaliTia Tqmuleba<br />

argonavtebis Sesaxeb.<br />

saqarTvelo evropisa da aziis gzagasayarze mdebareobs,<br />

Sesabamisad, swored saqarTvelos gavliT xdeboda evropisa<br />

da aziis saxelmwifoebs Soris savaWro-ekonomikuri<br />

urTierTobebis ganviTareba. am gzas, romelic evropasa da<br />

azias akavSirebda, ZvelTaganve ewoda abreSumis gza, romelzec<br />

moZraobdnen savaWro qaravnebi, di plomatiuri misiebi da<br />

kaTolike misionerebi. imis gamo, rom mogzauroba iyo xangrZlivi<br />

da damqancveli, gaCnda aucilebloba sastumros ti pis<br />

nagebobebis mowyobisa.<br />

SesaZloa vivaraudoT, rom swored aqedan iRebs saTaves<br />

CvenSi pirveli sastumro-saxlebis dafuZneba. ufro mogvianebiT<br />

aRmosavluri tradiciisamebr qalaqebSi da saqaravno gzebze<br />

aSendnen qarvaslebi, sasveniebi, xaniebi, samadloebi, iamebi,<br />

fundukebi da sxva amgvari tipis nagebobebi.<br />

evropeli vaWrebi da kaTolike misionerebi TavianT<br />

CanawerebSi aRniSnavdnen rom, TbilisSi ufro met ucxoels<br />

SexvdebiT vidre sxvagan sadme (ra Tqma unda, saubaria<br />

aRmosavleTis qveynebze).<br />

sabWoTa kavSiris Seqmnis Semdeg saqarTvelo mokavSire<br />

respublikebisaTvis mniSvnelovan kurortul da turistul<br />

zonad gadaiqca, romelic ganTqmuli iyo samkurnalo mineraluri<br />

wylebiT, Savi zRvis sanapiroTi, mTis unikaluri haviT da<br />

kavkasionis alpinisturi marSrutebiT.<br />

amdenad, sabWoTa periodSi saqarTveloSi ZiriTadad<br />

turizmis ori saxe iyo cnobili: kulturuli turizmi da<br />

136 137


caca jorjiaSvili<br />

PR -is (sazogadoebasTan<br />

urTierTobis) roli kulturuli turizmis ganviTarebaSi<br />

samkurnalo turizmi. XX saukunis 80-iani wlebisTvis<br />

saqarTvelo oTx milionamde turists maspinZlobda,<br />

romelTaganac ZiriTadi raodenoba kulturul turizmze<br />

modioda.<br />

da mainc, ra aris kulturuli turizmi? – kulturuli<br />

turizmi farTo gagebiT iseT mogzaurobas gulisxmobs romelic<br />

xelovnebis, memkvidreobisa da RirsSesaniSnavi adgilebis<br />

gacnobisken aris mimarTuli. xelovnebaSi igulisxmeba –<br />

galereebi, studiebi, saSemsruleblo (performing) da TvalsaCino<br />

xelovneba; kulturul saqmianobaSi – festivalebi,<br />

dResaswaulebi, ritualebi, saRamoebi da a. S.; fizikur<br />

memkvidreobaSi ki _ Senobebi da buneba.<br />

ICOMOS -i (the UN’s International Council on Monuments and<br />

Sites) Tavis saerTaSoriso kulturuli turizmis qartiaSi<br />

acxadebs, rom: `farTo gagebiT, bunebrivi da kulturuli<br />

memkvidreoba ekuTvnis xalxs. TiToeul Cvengans ki gvaqvs<br />

ufleba da movaleoba imisa, rom gavigoT, davafasoT da<br />

SevinarCunoT misi universaluri faseulobebi~.<br />

saerTaSoriso da saSinao kulturuli vizitorebi<br />

ganisazRvrebian iseT vizitorebad, romlebic:<br />

- eswrebian sxvadasxva saxis kulturul RonisZiebebs.<br />

- stumroben galereebs, monawileobas iReben vorqSopebisa<br />

da studiebis muSaobaSi.<br />

- ecnobian maspinZeli qveynis xelovnebas, rewvas, samzareulos,<br />

bunebas, tradiciebs, istoriasa da eTnografias.<br />

kulturuli turizmi moicavs yvela im mimarTulebas, romelic<br />

dakavSirebulia eris istoriis, kulturis, eTnografiis, materialuri<br />

da sulieri kulturis memkvidreobis popularizaciasTan.<br />

- turizmis es mimarTuleba, saSualebas aZlevs turistebs<br />

gaecnon istoriul da kulturul memkvidreobas, riTac Cveni<br />

qveyana Zalian mdidaria.<br />

qarTveli xalxis mravalsaukunovani istoria aisaxa<br />

mravalricxovan istoriul ZeglebSi. cnobilia, rom<br />

saqarTveloSi 150-mde muzeumi da 35 aTasi istoriuli Zeglia.<br />

1994 wlidan oTxi maTgani iuneskos msoflio mniSvnelobis<br />

ZeglTa dacvis siaSi Sevida: 1. saqarTvelos uZvelesi dedaqalaqi<br />

mcxeTa, rogorc qalaqi-muzeumi; 2. gelaTis samonastro<br />

kompleqsi (XI s.); 3. bagratis taZari quTaisSi (XI s.) da 4.<br />

uSgulis arqiteqturuli ansambli.<br />

amdenad Zalian mniSvnelovania Tu rogor warmoaCens<br />

sazogadoebasTan urTierTobis specialisti qveynis istoriuli<br />

da kulturuli memkvidreobis Sesaxeb informacias<br />

sazogadoebisTvis.<br />

miuxedavad imisa, rom omis Semdgomi saqarTvelo jer<br />

ekonomikurad da politikurad stabiluri araa, dRes interesi<br />

Tanamedrove saqarTvelos mimarT rogorc misi kulturis,<br />

aseve istoriis mimarT, isev Zlierdeba ucxoel turistebSi.<br />

mag.: saqarTvelos turizmisa da kurortebis departamentis<br />

informaciiT 2008 wlis 10 dekembridan 15 dekembramde<br />

saqarTvelom umaspinZla italiuri televiziis RAI UNO-s<br />

warmomadgenelTa 3 kacian jgufs.<br />

aRniSnuli pres-turis mTavar mizans warmoadgenda<br />

saqarTvelos turistuli potencialis Seswavla da gaSuqeba<br />

italiis televiziiT.<br />

garda amisa Jurnalistebma moinaxules da gadaiRes is<br />

teritoriebi, romlebic rva agvistos movlenebis Sedegad iqna<br />

dazianebuli.<br />

maT saqarTveloSi vizitis dros, dazianebuli teritoriebis<br />

garda moinaxules mcxeTa, kaxeTi, Zveli Tbilisi da sxva<br />

turistuli atraqciebi.<br />

saqarTvelos turizmisa da kurortebis departamentis<br />

statistikuri monacemebiT 2008 wels (11 Tvis ganmavlobaSi)<br />

saqarTveloSi Camosul vizitorTa raodenobam 1 200 000<br />

miaRwia, rac daaxloebiT 25%-iT metia 2007 welTan SedarebiT.<br />

kulturuli turizmis ganviTarebisaTvis aucilebelia<br />

saqarTveloSi arsebuli resursebis maqsimaluri amoqmedeba.<br />

agreTve mniSvnelovania C venma qveyanam w amoiwyos<br />

farTomasStabiani saerTaSoriso PR kampania, kulturuli<br />

turizmis mimarTulebis popularizaciis mizniT, romelic<br />

msoflios wamyvan telearxebze da beWdviT mediaSi,<br />

originaluri maRalxarisxiani sareklamo rgolebiT da<br />

masalebiT ganTavsdeba. swored aseTi PR aqciebiT Tu SevZlebT<br />

informaciuli vakuumis Sevsebas da saerTaSoriso sainformacio<br />

sivrceSi maRali reputaciis damkvidrebas. Sida turizmis<br />

138 139


caca jorjiaSvili<br />

PR -is (sazogadoebasTan<br />

urTierTobis) roli kulturuli turizmis ganviTarebaSi<br />

ganviTarebis mizniT ki aucileblad mimaCnia iseTi satelevizio<br />

Tu radio gadacemis Seqmna, romelic mudmivad saqarTvelos<br />

sxvadasxva turistul adgilebs `promouSens~ gauwevs.<br />

mniSvnelovania momzaddes sareklamo masalebi, kerZod ki _<br />

daibeWdos turistuli rukebi, saqarTvelos kurortebis<br />

CamonaTvali broSurebis saxiT da sastumroebisa da saxlebis<br />

guideline-ebi, romlebic uzrunvelyofen rogorc turistuli<br />

potencialis popularizacias, aseve miawvdian sazogadoebas<br />

informacias turistuli RirsSesaniSnaobebis, marSrutebis,<br />

sastumroebis, kvebis obieqtebis da sxv. Sesaxeb. aRniSnuli<br />

ti pis masala aramarto turistebisTvis iqneba gamosadegi,<br />

aramed aqtualuri iqneba turizmis industriaSi CarTuli<br />

adgilobrivi mosaxleobisTvisac. Sesabamisad, glexs an fermers,<br />

romelsac ara aqvs SesaZlebloba reklamireba gaukeTos mis<br />

mier SeTavazebul turistul produqts (Ramis saTevs, kvebiT<br />

an transportiT momsaxurebas da sxv.), saSualeba eqneba miawodos<br />

saTanado informacia dainteresebul pirebs, iqneba es turisti<br />

Tu turistuli kompania. agreTve saWiroebas warmoadgens<br />

sainformacio web-gverdis Seqmnac.<br />

zemoT CamoTvlili proeqtebis dafinanseba Tavdapirvelad<br />

unda ganxorcieldes saxelmwifo biujetidan da sponsoruli<br />

saqmianobidan. agreTve sasurvelia investiciebis mozidva<br />

sxvadasxva qveynidan, raSic PR – specialistis swori kuTxiT<br />

warmarTul muSaobas gansakuTrebuli roli eniWeba.<br />

kulturuli turizmis ganviTareba saxelmwifos Tanadgomis<br />

gareSe SeuZlebeli iqneba.<br />

saqarTveloSi kulturuli turizmis ganviTarebas xels<br />

Seuwyobs samTavrobo struqturebis ufro farTo masStaburi<br />

CarTva procesis menejmentSi.<br />

_ mTeli saqarTvelos masStabiT unda ganxorcieldes<br />

iseTi proeqtebi, rogoric mag., turizmis departamentma Sida<br />

turizmis ganviTarebis mizniT svaneTSi ganaxorciela; es iyo<br />

`svaneTis popularizaciis proeqti~. aRniSnuli proeqti Sida<br />

turizmis ganviTarebis erT-erT pirvel proeqts warmoadgenda<br />

da miznad isaxavda svaneTis regionSi turistuli nakadis<br />

zrdasa da adgilobrivi infrastruqturis ganviTarebisaTvis<br />

potenciuri investorebis mozidvas. departamentis mier<br />

mestiasTan sofel kaxrSi, moewyo 150 kaciani turistuli<br />

banaki (Camp Town-i), sadac gaimarTa axalgazrduli musikaluri<br />

festivali `svanseti~; am proeqtis farglebSi svaneTi 5000-<br />

mde qarTvelma da ucxoelma turistma moinaxula. aRsaniSnavia<br />

is faqti, rom `svaneTis popularizaciis proeqtis~ mimdinareobis<br />

periodSi departamentis mier Catarda aqtiuri PR kampania:<br />

momzadda ramdenime sareklamo rgoli, momzadda da gavrcelda<br />

sareklamo beWdviTi masala lifletebisa da svaneTis rukis<br />

saxiT. specialurad turistebisaTvis damzadda maisurebi da<br />

gasaRebis sakidebi, romlebzec svaneTis logo iyo gamosaxuli.<br />

yovelive zemoT aRniSnulma aqtiurad Seuwyo xeli svaneTis<br />

regionSi turistuli nakadis zrdas.<br />

saqarTveloSi unda Seiqmnas turizmis iseTi politika,<br />

sadac gaTvaliswinebuli iqneba iuneskosa (United Nations Scientific<br />

and Cultural Organization) da WTO-s (World Tourism Organization)<br />

programebi, rezoluciebi da rekomendaciebi, romelic<br />

savaldebuloa nacionaluri mTavrobisaTvis. Mmag., istoriis,<br />

kulturisa da bunebis Zeglebi warmoadgenen qveynis erovnul<br />

sakuTrebas.Aamdenad, maTi gamoyeneba moiTxovs Zalze saTuT<br />

mopyrobas _ devizi: `daicavi _ aRadgine _ nu daazianeb~,<br />

iseTi unikaluri teritoriebi, rogoricaa _ Zveli qalaqebi,<br />

sakarmidamo sasaxle _ parkis kompleqsi, sakulto arqiteqtura,<br />

istoriuli nagebobebi, istoriul _ kulturuli Zeglebi da<br />

a. S. kulturuli memkvidreobis dacva da misi SenarCuneba<br />

saqarTvelos kulturuli turizmis ganviTarebis mTavar<br />

prioritetad unda miviCnioT.<br />

udavoa is faqti, rom turizmi ekonomikis umsxvilesi sferoa.<br />

msoflio ekonomikaSi igi lideris poziciazea da konkurencias<br />

uwevs navTobis mopovebas. aqedan gamomdinare kulturuli<br />

turizmis da saerTod turizmis ganviTarebiT saqarTvelos<br />

turizmis sxvadasxva teritoriuli erTeulisaTvis gaizrdeba<br />

ara marto Semosavali, aramed mosaxleobas Camouyalibdeba<br />

garkveuli siamayis grZnoba, rom arsebobs raRac unikaluri,<br />

romelic damaxasiaTebelia mxolod misi kuTxisTvis da romlis<br />

SeTavazeba SeuZlia sxva kulturis warmomadgenlebisaTvis;<br />

_ amaRldeba mosaxleobis cxovrebis kulturuli done.<br />

_ bevr evropul qveyanaSi saqarTveloze mwiri warmodgena<br />

140 1<strong>41</strong>


caca jorjiaSvili<br />

PR -is (sazogadoebasTan<br />

urTierTobis) roli kulturuli turizmis ganviTarebaSi<br />

gaaCniaT. turistebis Semodineba ki garkveulwilad gamoiwvevs<br />

am naklovanebis aRmofxvras.<br />

_ stimuli miecema adgilobrivi kulturuli tradiciebis<br />

SenarCunebas da aRorZinebas. am stimulirebis wyarod ZiriTadad<br />

ucxoel turistTa maRali msyidvelobiTi unaris mqone bazari<br />

warmogvidgeba.<br />

_ Seiqmneba axali samuSao adgilebi.<br />

_ ganviTardeba yvela is dargi, romelic dakavSirebulia<br />

turistul momsaxurebasTan.<br />

_ ganviTardeba socialuri da adgilobrivi meurneoba<br />

(sastumroebi, restornebi, satransporto sistema, suvenirebis<br />

warmoeba, xalxuri rewva da sxva).<br />

_ qveynis biujetSi Semova ucxouri valuta da<br />

mravalferovani gaxdeba adgilobrivi ekonomika, gansakuTrebiT<br />

maRalmTian raionebSi, sadac soflis meurneoba arasakmarisad<br />

aris warmodgenili da ganviTarebuli.<br />

_ gaizrdeba moTxovna soflis meurneobis produqciaze.<br />

_ xeli Seewyoba im miwebis produqtiulad aTvisebas,<br />

romlebic nakleb vargisia soflis meurneobisaTvis.<br />

_ adgilobriv mosaxleobas Camouyalibdeba konkretuli<br />

damokidebuleba sakuTari qveynis mimarT, rac maT daexmareba<br />

qarTul _ erovnuli individualobis damkvidrebaSi. gauCndebaT<br />

survili mniSvnelovani wvlili Seitanon istoriul _<br />

kulturuli memkvidreobis dacvaSi da SenarCunebaSi.<br />

yovelive zemoT CamoTvlili, saqarTvelos saSualebas<br />

miscems, ara marto iamayos sakuTari mravalsaukunovani<br />

kulturiT, aramed Cveni qveynis es Zlieri sfero aqcios<br />

Semosavlis da ekonomikuri winsvlis wyarod. Tavis mxriv,<br />

adgilobrivi mosaxleoba kulturasTan integrirebulad<br />

igrZnobs Tavs.<br />

amasTan erTad yovelTvis unda gvaxsovdes, rom PR-is<br />

(sazogadoebasTan urTierTobis) roli kulturuli turizmis<br />

ganviTarebaSi Zalze mniSvnelovania, radgan sazogadoebis mZafri<br />

CarTulobis gareSe turizmis ganviTareba SeuZlebeli iqneba.<br />

sazogadoebis aqtiuri CarTuloba ki SesaZlebelia misi<br />

sxvadasxvanairi stimulirebiT. mag: `kaxeli glexis~ rewvis<br />

nimuSebi da igive mis mier Seqmnili suvenirebi, ara mxolod<br />

Semosavlis wyarod unda vaqcioT, aramed gavuCinoT mas, maTi<br />

lamazad (mimzidvelad) warmoCenis survili turistebTan<br />

mimarTebaSi. es stimulireba SeiZleba moxdes mxolod swori<br />

mesijebiT. es ki PR-is prerogativaa.<br />

PR – a). emsaxureba Cvens segmentur, daqsaqsul sazogadoebas<br />

komunikatorisa da Suamavlis funqciis SesrulebiT;<br />

xelmZRvanelobs adamianebis informirebulobis amaRlebis<br />

principiT da cdilobs maT Soris uTanxmoebis aRmofxvras.<br />

b). PR – asrulebs Tavis socialur valdebulebas,<br />

gaaumjobesos adamianebis keTildReoba.<br />

g). is emsaxureba sazogadoebriv interesebs, sazogadoebis<br />

sxvadasxva azris gaTvaliswinebiT. PR – uzrunvelyofs<br />

xelsayrel garemos, romelSic moqmedebs rogorc sazogadoeba<br />

aseve kompaniebi.<br />

praqtikulad kulturuli turizmis ganviTarebisaTvis PR<br />

saqmianobas wamyvani roli akisria, radgan es saqmianoba<br />

turistuli produqtis gasaRebis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />

elementia.<br />

PR (sazogadoebasTan urTierToba) – turistul produqtsa<br />

da momxmarebels Soris arapirdapiri kavSiris formaa, misi<br />

mizania mii pyros sazogadoebis yuradReba, gaaRviZos misi<br />

interesi, gadasces dawvrilebiTi informacia momxmarebels<br />

da daainteresos igi.<br />

kulturuli turizmis da saerTod turizmis ganviTarebisaTvis<br />

PR – miznad isaxavs:<br />

1. sazogadoebis informirebas,<br />

- informaciis miwodebas turistuli produqtis Sesaxeb;<br />

- produqtis imijis formirebas;<br />

- turistuli firmis imijis formirebas;<br />

- firmis muSaobis Sesaxeb arsebuli Sexedulebebis<br />

koreqtirebas.<br />

2. darwmunebas,<br />

- survilis aRZvras tur. produqtis SesaZenad;<br />

- damokidebulebis Secvlas tur. produqtis mimarT;<br />

- gayidvaTa ricxvis gazrdas (tur. produqtis gayidvis<br />

xelSewyobas);<br />

- konkurenciisaTvis winaaRmdegobis gawevas (konkurent<br />

142 143


caca jorjiaSvili<br />

PR -is (sazogadoebasTan<br />

urTierTobis) roli kulturuli turizmis ganviTarebaSi<br />

produqtTan SedarebiT ukeTesi reputaciis damkvidrebas).<br />

3. zemoqmedebas mexsierebaze,<br />

- turistul bazarze firmisa da misi produqtis mudmivad<br />

arsebobas da rac mTavaria dadebiTi imijis SenarCunebas.<br />

sainteresoa Tu rogor axerxebs erT-erTi turistuli<br />

kompania KALASI TOUR-i momxmarebelTa mozidvasa da<br />

dakmayofilebas adgilobriv Tu saerTaSoriso turistul<br />

bazarze.<br />

kompania KALASI TOUR-i, romelic rogorc Semomyvan,<br />

aseve gamyvan turizmze aqtiurad muSaobs, sazogadoebis<br />

informirebas ama Tu im tur-produqtis Sesaxeb, ZiriTadad<br />

Web-gverdis meSveobiT, anu, online PR-iT uzrunvelyofs<br />

(www.kalasitour.ge); momxmareblis darwmunebas da masSi survilis<br />

aRZvras tur-produqtis SesaZenad, turistTan uSualo<br />

kontaqtebiT axorcielebs; xolo rac Seexeba konkurent<br />

produqtTan SedarebiT maRali reputaciis damkvidrebas ki –<br />

momsaxureobis maRali xarisxiT cdilobs. marTalia kompania<br />

swored im amocanebis gansaxorcieleblad miiswrafvis, romelsac<br />

PR (sazogadoebasTan urTierToba) turizmis ganviTarebisTvis<br />

miznad isaxavs, Tumca arsebobs xarvezebi da SeniSvnebi rac<br />

samomavlod gasaTvaliswinebelia. mag: Cven mier warmodgenil<br />

kompanias ar gaaCnia sakmarisi informaciis momcveli iseTi<br />

beWdviTi masalebi, rogoricaa flaerebi, bukletebi, sainformacio<br />

furclebi, rukebi da a.S. rac erT-erT mniSvnelovan xarvezs<br />

warmoadgens, radgan aRniSnuli masala xom, nawilobriv garantiaa<br />

sazogadoebis interesis aRZvris tur-produqtis mimarT.<br />

saerTaSoriso doneze kompaniis cnobadobis amaRlebis mizniT<br />

urigo ar iqneboda iseT saerTaSoriso turistul gamofenabazrobebze<br />

monawileobis miReba, mag.: rogoricaa: ITB, romelic<br />

yovel wels germaniaSi, q. berlinSi, imarTeba; aseve WTM-i<br />

(World Tourism Market ) did britaneTSi da sxva.<br />

kompania KALASI TOUR-i Zalian iSviaTad atarebsP PR<br />

aqciebs, Tumca mis warmomadgenelTan gasaubrebisas man<br />

gangvicxada, rom ` PR, marTlac, mniSvnelovan rols asrulebs<br />

turistuli biznesis ganviTarebaSi, Tumca mas mainc fufunebis<br />

sferod miiCnevs~. aseTi midgoma mcdari iqneboda maSin, roca<br />

PR-s yvela zemoT CamoTvlilTan erTad kidev bevri sxva<br />

mniSvnelovani roli akisria, mag., imijis formirebis<br />

TvalsazrisiT PR-is fasdaudebeli Tviseba is aris, rom mas<br />

SeuZlia damajerebeli, magram uxilavi Setyobinebebis gagzavna<br />

sazogadoebisaTvis.<br />

imiji – rogorc xelovnurad Seqmnili Sexeduleba masobriv<br />

cnobierebaSi garkveul keTilganwyobilebas ayalibebs tur.<br />

produqtisa Tu tur. firmis mimarT.<br />

imijis ugulebelyofa turizmis sferoSi yovlad<br />

dauSvebelia, radgan swored misi daxmarebiT SegviZlia adamianis<br />

fsiqikis emociur sferoze mizanmimarTulad zemoqmedeba.<br />

aseve mniSvnelovania maRali reputaciis mopoveba. misi<br />

Seqmna did drosa da seriozul kapitalur dabandebas moiTxovs.<br />

maRali reputaciisa da dadebiTi imijis arsebobis xelisSemwyob<br />

faqtors momsaxureobis iseTi xarisxi warmoadgens, romelic<br />

momxmarebelTa moTxovnebs Seesabameba.<br />

ase rom, yovelTvis unda gvaxsovdes, rom sazogadoebasTan<br />

urTierTobis specialists imijisa da reputaciis SeqmnaSi,<br />

SenarCunebaSi da gaZlierebaSi gansakuTrebuli roli eniWeba.<br />

xolo, rac Seexeba PR kampaniis warmoebas, mis erT-erT<br />

aucilebel etaps am kampaniis efeqtis Sefaseba warmoadgens.<br />

amgvar Sefasebas didi mniSvneloba aqvs PR strategiis<br />

koreqtuli SedgenisaTvis, aRniSnul kampaniaze gaweuli xarjebis<br />

ukugebis dadgenisa da Semdgom muSaobis swori orientaciisaTvis.<br />

turizmSi Catarebuli PR kampaniis efeqturobaze SegviZlia<br />

tur produqtis realizaciis SedegebiT vimsjeloT. Sedegebis<br />

mixedviT Sefaseba, rasakvirvelia mxolod amgvari kampaniis<br />

Catarebis Semdeg SeiZleba.<br />

Sefasebis popularul meTods sociologiuri gamokiTxva<br />

warmoadgens; am samuSaoebis ganxorcielebis aucilebel pirobas<br />

ki – sistematiuri, statistikuri aRricxva.<br />

amrigad, saqarTvelos bunebis mravalferovneba da<br />

kulturul _ istoriuli memkvidreobis siuxve, gvaZlevs<br />

saSualebas davaskvnaT, rom saqarTvelos SeuZlia msoflioSi<br />

kulturuli turizmis mZlavri centri gaxdes, Tumca amis<br />

ganxorcieleba warmoudgeneli iqneba sazogadoebis interesebis<br />

gaTvaliswinebis gareSe, PR (sazogadoebasTan urTierToba) ki<br />

am sferoSi sul ufro da ufro did mniSvnelobas iZens da<br />

gansakuTrebul rols asrulebs kulturuli turizmis<br />

ganviTarebaSi.<br />

144 145


Tamar firosmanaSvili<br />

magistraturis II kursi<br />

xelmZRvaneli – prof. iuri mRebriSvili<br />

art-bazari saqarTvelos galereebSi<br />

buneba met-naklebad ajildovebs adamians SemoqmedebiTi<br />

niWiT. yoveli Cvengani ase Tu ise iRvwis iqiTken, rom metnaklebad<br />

gaamSvenieros da gaalamazos es samyaro, Sehmatos<br />

mas kidev ufro meti silamaze da Tavisi SemoqmedebiT datovos<br />

kvali xelovnebis ama Tu im sferoSi.<br />

maRal Sedegs SemoqmedebaSi mxolod muza-STagoneba ar<br />

ganapirobebs. is yoveldRiuri brZolisa da Sromis nayofia<br />

da rac iqmneba drosa da sivrceSi Tanabari mxatvruli<br />

RirebulebiT ar ganizomeba. yvela saukuneSi drois ZiriTadi<br />

esTetikuri mimarTulebisa da maRali stilis damkvidreba<br />

xelovnebaSi xdeboda calkeul SemoqmedTa xelweris<br />

ganzogadebis safuZvelze.<br />

saxviTi xelovneba es iseTi sferoa, romelic sagangebo da<br />

gansakuTrebul yuradRebas moiTxovs. igi im individualur<br />

urTierTobebsa da Semfaseblebs moiTxovs, visac xelovnebasTan<br />

urTierTobis marto survili da interesi ki ar aqvs, aramed<br />

kargi specialisticaa.<br />

Semoqmedis talantis warmosaCenad saWiroa misi namuSevrebis<br />

sajarod gamotana da gacnoba farTo masebisaTvis, rom miiRon<br />

realuri Sefaseba, raTa Tavi daimkvidron xelovnebaSi da<br />

gaxdes sazogadoebisTvis cnobili. yovelive amisTvis ki<br />

namuSevrebi unda gamoifinos sagamofeno galereebSi, Tundac<br />

samxatvro salonebSi, rom damTvalierebelTa farTo masebisTvis<br />

iyos TvalsaCino da sainteresod warmoCenili. es yovelive ki<br />

rogorc SemoqmedisTvis, aseve galereisTvis ver iqneba saarsebo<br />

wyaro Tu namuSevrebis realizeba SemdgomSi ar moxdeba.<br />

yovelive amisTvis unda moxdes galereebis gaazrebuli,<br />

Segnebuli marTva da xelSewyoba art-bazris CamoyalibebaganviTarebisTvis.<br />

art-bazari xelovnebis arsebobisaTvis Tanmdevi procesia<br />

da kerZo galereis arsebobisaTvis Zalian mniSvnelovani faqtori.<br />

xelovnebisTvis is imdenad momgebiania, ramdenadac maT SeuZliaT<br />

moaxdinon TavianTi Semoqmedebis realizeba. igi mTel<br />

msoflioSi Zalian prestiJul da Semosavlian biznesad iTvleba.<br />

produqtis art-bazarze gatanamde ki saWiroa garkveuli<br />

samuSaoebis Catareba.<br />

saqarTveloSi arsebobs iseTi kerZo galereebi, romlebic<br />

monawileobas Rebuloben art-bazarSi. Tanamedrove qarTuli<br />

xelovnebis infrastruqturaSi da xelovnebaSi mimdinare<br />

procesebSi arsebuli mravali winaaRmdegobis gamo, srulad<br />

ver xerxdeba galereis perspeqtivebis ganxorcieleba, rac<br />

dakavSirebulia qveynis dRevandel politikur-ekonomikur da<br />

sakanonmdeblo sakiTxebTan.<br />

me viyavi Tbilisis ramdenime kerZo galereaSi. – mag.:<br />

galerea `hobi~, `vernisaJi~, `baia~, `art-laini~, `Tevdore~, `kamea~<br />

da samxatvro salon `xelovnebaSi~, romlebic dakavebulni<br />

arian art-bazriT. gavesaubre iq momuSave xelovnebaTmcodneebs<br />

da aRmoCnda, rom dRes xelovnebis da galereebis muSaobaSi<br />

aris problemebi, maT miaCniaT, rom jer unda iyos qveyana<br />

stabiluri, ris Semdgomac galereas gauadvildeba Tavisi<br />

dasaxuli miznebis da amocanebis ganxorcieleba, agreTve<br />

moimatebs maTi damTvaliereblis da myidvelis procentuli<br />

raodenoba.<br />

galereis ZiriTadi saqmianobaa sagamofeno momsaxureba.<br />

maT sistematurad unda moawyon, rogorc personaluri, aseve<br />

jgufuri gamofenebi da agreTve iTanamSromlon mxatvrebTan,<br />

moqandakeebTan da sxva SemoqmedebTan. galeream unda aCvenos<br />

is procesi, romelic mimdinareobs mxatvrobasa da saerTod<br />

xelovnebaSi. anu, igi emsaxureba sxvadasxva xelovnebis an<br />

xelovanTa jgufis Semoqmedebis popularizacias, awyobs maT<br />

namuSevarTa eqspoziciebs da exmareba avtorebs namuSevarTa<br />

popularizacia – realizaciaSi.<br />

galerea unda iyos Tanamedrove, kargad mowyobil SenobaSi,<br />

saTanado ganaTebiT. gaTvaliswinebuli unda iyos xedvis are<br />

da agreTve namuSevrebisTvis Sesabamisi pirobebi, rom ar<br />

daziandes isini.<br />

CvenTan ki zogierTi galerea moklebulia Tanamedrove<br />

standartebs. maT ar aqvT xelSewyoba. jerjerobiT xelovnebis<br />

146 147


Tamar firosmanaSvili<br />

art-bazari saqarTvelos galereebSi<br />

bazari ar iZleva imis saSualebas, rom Cveni galereebi<br />

Seesabamebodes garkveul standartebs, vinaidan maTi Semosavali<br />

mxolod galereis arsebobas Tu hyofnis. saerTaSoriso<br />

standartebiT galereis mowyobisTvis, galeristma unda moiZios<br />

dafinansebis sxvadasxva wyaroebi. es iqneba moziduli<br />

(sponsorobiT, mecenatobiT da a. S.), saxelmwifos mxridan<br />

(nawilobriv) gamoyofili, Tu sakuTari saxsrebi. ZiriTadad<br />

kerZo galeriis mflobelebi unda ecaddnen, rom daaintereson<br />

da moizidon sponsorebi, mecenatebi. galereis dafinansebis es<br />

gza sakmaod gavrcelebuli da miRebulia. es yovelive ki<br />

xels Seuwyobs maTi miznebis da gegmebis ganxorcielebas,<br />

winsvlas. dResdReobiT, rogorc Cans, am sferoSi ar gamoCndnen<br />

iseTi sponsorebi, romlebic dainteresebulebi iqnebian sagalereo<br />

biznesis ganviTarebiT an galeristebma ver moaxerxes maTi<br />

saTanadod daintereseba da maTTan urTierTobis awyoba.<br />

Zalzed mniSvnelovania galereaSi is, Tu rogor muSaobs<br />

galeristi da agreTve misi kompetenciac.<br />

galeristoba, es aris saqmianoba, romelsac aqvs urTierToba<br />

rogorc SemoqmedebTan aseve sazogadoebasTan da es urTierToba<br />

aris mravalferovani. urTierToba, erTi mxriv, xelovanTan,<br />

meore mxriv, koleqcionerebTan, sakmaod did Sromas da codnas<br />

moiTxovs. yvela Semoqmeds sWirdeba xelSewyoba, amitom<br />

galeristma unda moaxerxos xeli Seuwyos SemoqmedTa<br />

warmoCenas sazogadoebaSi. misTvis yvelaze advili saqmea is,<br />

rom reklama gauwios im xelovans, romelic sazogadoebisaTvis<br />

ukve miRebulia da cnobili, vidre imas vinc naklebadaa cnobili.<br />

agreTve advilia galeristisaTvis imaTi reklamirebac vinc<br />

TviTon moswons da ara im xelovanebis, visi stili Tu<br />

koncefciac maTTvis miuRebelia, Tumca udaod ostaturad da<br />

maRal mxatvrulad Sesrulebuli. magram galeristis samuSao<br />

moiTxovs, rom yvela xelovnis namuSevari erTnairad warmatebiT<br />

gamofinos. maTTvis, albaT, ufro sarfiani iqneba ukve<br />

aprobirebul xelovanze rogorc muSaoba, agreTve misi<br />

promouSenic.<br />

galeristebma unda imuSaon rogorc xelovanTa<br />

popularizaciaze, agreTve xeli unda Seuwyon maT warmoCenas,<br />

imuSaon maTTan erTad da daexmaron maT rogorc namuSevrebis<br />

gamofenebis, agreTve maT gamofena-gayidvebis mowyobaSi. man<br />

unda itvirTos presasa da xelovans Soris Suamavlis funqcia,<br />

rom xeli Seuwyos axali, momavali xelovanis an xelovanTa<br />

jgufis aRiarebas, romliTac gakeTdeba fasdaudebeli saqme,<br />

rogorc TiToeuli xelovanisaTvis, agreTve Cveni<br />

sazogadoebisTvisac. udaod saWiro saqmea, rogorc xelovanis<br />

namuSevrebis aseve TviTon xelovanis dRis Suqze gamoyvana<br />

da gaSuqeba masmediaSi, romlis aucilebloba JurnalistebTan<br />

erTad galeristis uSualo da ganuyofeli saqmea. ar unda<br />

moxdes marto informaciis miwodeba sazogadoebisaTvis, aramed<br />

unda moxerxdes maTSi namuSevrebis SeZenis survilis aRZvrac.<br />

es yovelive Sromatevadi da xangrZlivi procesia da moiTxovs<br />

muSaobis swored dagegmvas da mis ganxorcielebas.<br />

yuradReba unda gamaxvildes imazec, rom galeristma da<br />

<strong>saxelovnebo</strong> komisiam ar dauSvas dabali mxatvruli donis<br />

gamofenis mowyoba.<br />

saqarTveloSi kvalificiuri Sefaseba ar xerxdeba. ar<br />

aris xelovnebaTmcodneTa saxelmwifo saeqsperto jgufi. Tumca<br />

axlaxan kerZo seqtorebma Camoayalibes sakmaod kompetenturi<br />

eqspertTa jgufi `saqarTvelos erovnuli akademia~, romelic<br />

Cveni saxelmwifosTvis saWiro saqmes gaakeTebs. xelovanebi<br />

unda akmayofilebdnen garkveul profesiul moTxovnilebas.<br />

samxatvro sabWom an eqspertma unda gansazRvros gamofenisTvis<br />

mxatvruli namuSevrebis xarisxi da SearCios maRalmxatvruli<br />

gemovnebiT Sesrulebuli namuSevrebi.<br />

saqarTveloSi art-biznesis ganviTarebas xels uSlis<br />

kulturis sferoSi Sesabamisi kanonebis ar arseboba. es ki<br />

erT-erTi xelisSemwyobi faqtoria Savi bazris gafarToebis<br />

da gaZlierebis. samwuxaroa is, rom xelovnebis namuSevrebi<br />

ibegreba, ise rogorc nebismieri sasoflo sameurneo nawarmi:<br />

qaTami, kvercxi da a. S., rac namdvilad xels uSlis xelovnebis<br />

ganviTarebas. dRes ki saqarTveloSi xelovnebis nawarmoebs<br />

potenciuri myidveli ar hyavs, vinaidan xelovneba es aris<br />

fufunebis sagani da dRes, rodesac arastabiluri mdgomareobaa<br />

saqarTveloSi, sazogadoebis ekonomikuri mdgomareobac ver<br />

swvdeba mas. biznesmenebi ki sxva saxis produqciaSi deben<br />

investiciebs. maT mosazidad kargi iqneboda, rom iyos<br />

148 149


Tamar firosmanaSvili<br />

art-bazari saqarTvelos galereebSi<br />

saqarTveloSic is sagadasaxado kanoni, romelic evropis TiTqmis<br />

yvela qveyanaSia da iTvaliswinebs biznesmenebisTvis SeRavaTebis<br />

gawevas Tu isini Cadeben investiciebs <strong>saxelovnebo</strong> biznesSi.<br />

galereebs unda hqondeT sagamofeno, komerciuli, sareklamo,<br />

saSuamavlo, saqvelmoqmedo saqmeebis xelSemwyobi statusi<br />

da isini, rogorc gamonaklisebi, rogorc sazogadoebisa da<br />

qveynis saxe unda iyvnen yovelgvari gadasaxadebisgan<br />

ganTavisuflebulebi, an saxelmwifos mxridan nawilobriv mainc<br />

unda xdebodes dafinanseba.<br />

SemoqmedisTvis da misi namuSevrebis popularizaciisTvis<br />

Zalzed mniSvnelovania da aucilebeli ucxoeTis qveynebTan<br />

kavSiri. amiT isini gaecnobian Cvens xelovnebas da gavlen<br />

saerTaSoriso bazarze. unda idebodes xelSekrulebebic,<br />

rogorc saxelmwifo, aseve kerZo turistul firmebTan<br />

saxelmwifos xelSewyobiT, romlebic CarTaven galereebs Tavian<br />

kulturul programaSi, risi saSualebiTac turistebi<br />

gaecnobian qarTul xelovnebas da warmoCindeba agreTve Cveni<br />

kulturac. ucxoeli rodesac Camodis es iqneba koncernis<br />

Tu galereis warmomadgeneli an sxva pirovneba, romelTac<br />

surT daaTvalieron qarTvel xelovanTa namuSevrebi da gaecnon<br />

maT Rirebulebas, amisTvis unda iyos saSualeba, rom isini<br />

mividnen pirdapir galereebSi da ar moxdes ise, rom maT<br />

mouxdeT namuSevrebisTvis aqeT-iqeT siaruli, Tan rodesac<br />

aris albaToba imisa, rom isini waawydnen mdare Rirebulebis<br />

namuSevrebs.<br />

saqarTveloSi Catarebuli saerTaSoriso bazroba _ artkavkasia,<br />

es iyo erT-erTi win gadadgmuli nabiji, radgan aq<br />

sakmaod farTo speqtri aris warmodgenili, romelsac ecnobian<br />

Camosuli ucxoelebi.<br />

am bazris mizani iyo, upirveles yovlisa, kulturuli<br />

TanamSromlobis gafarToeba, rogorc kavkasiis regionSi, aseve<br />

evropasa da mTels msoflioSi. am TanamSromlobas xeli unda<br />

Seewyo axali codnis Semotanasa da kulturuli dialogis<br />

warmoebaSi, aseve qseluri muSaobis, profesiuli kulturis<br />

menejmentis da kulturis politikaze debatebis danergvaSi.<br />

bazroba organizebas uwevs mecnierebis, kulturisa da<br />

xelovnebis dargis profesional muSakebs, programebisa da<br />

RonisZiebebis ganxorcielebis sakiTxSi.<br />

bazroba aris maTTvis vinc dakavebulia warmoebiT,<br />

produqciiT, prezentaciiT, reklamiT, dafinansebiT an sxva<br />

raime saqmianobiT kulturis sferoSi.<br />

am sferos Tanamedrove doneze ganviTarebisTvis agreTve<br />

didi mniSvneloba aqvs saerTaSoriso festivalebze monawileobis<br />

miRebas, magram aq isev vawydebiT ekonomikur problemebs, radgan<br />

am yovelivesaTvis aucilebelia soliduri Tanxebis mobilizeba.<br />

saqarTvelos ki saerTaSoriso bazarze swored am kuTxiT<br />

SeuZlia Tavisi kulturis, xelovnebis gatana. biznesmenebi<br />

Tu gaiTvaliswineben kargi iqneba, rom xelovneba<br />

kapitaldabandebis saukeTeso sferoa da arsebobs e. w.<br />

sainvesticio suraTebi. ucxoeTSi xelovnebis nimuSebze fasebi<br />

ufro male izrdeba, vidre fasian qaRaldebze.<br />

aRsaniSnavia art-biznesis erT-erTi mniSvnelovani segmenti<br />

– auqcioni, romlis meSveobiTac mTels msoflioSi reitingi<br />

swored amis mixedviT dgindeba. Tu romel auqcionze ra<br />

fasad da ramdenjer gaiyida ama Tu im xelovnis namuSevari.<br />

fasebic ZiriTadad misi meSveobiT dgindeba. saqarTveloSi Tu<br />

gvinda, rom art-biznesi ganviTardes, unda moewyos auqcionebi,<br />

vinaidan am auqcionebis Catareba uwevs fass qarTul xelovnebas.<br />

saqarTveloSi ki jer-jerobiT mxolod ramdenime diletanturi<br />

auqcioni aris Catarebuli. es unda xdebodes mudmivad.<br />

galereebma rom ganaxorcielon TavianTi perspeqtivebi, maT<br />

unda moifiqron agreTve is, Tu rogor moiZion damatebiTi<br />

Tanxebi. finansebis mosaZieblad, Cemi azriT, saintereso iqneba<br />

saqarTveloSic ganxorcieldes da Seiqmnas `mikrogalereis~<br />

(londoni) msgavsi kompiuteruli galerea, romelic warmoadgens<br />

kompiuterul sainformacio darbazebs da gankuTvnilia<br />

nebismieri damTvaliereblisaTvis. misi programa Sedgeba oTxi<br />

maCveneblisagan, romelic iZleva saWiro informaciis miRebis<br />

saSualebas. mag., tradiciuli anbanuri maCvenebeli `mxatvrebi~<br />

xsnis biografiul cnobebs, romelsac axlavs koleqciaSi<br />

arsebuli mocemuli ostatis yvela namuSevris miniaturuli<br />

gamosaxuleba. aseTive informacias Seicavs danarCeni maCveneblebic.<br />

saqarTveloSi rom Seiqmnas aseTi programa, internetis saSualebiT,<br />

150 151


Tamar firosmanaSvili<br />

art-bazari saqarTvelos galereebSi<br />

rogorc qarTvelebs aseve ucxoelebs eqnebaT saSualeba gaecnon<br />

Cvens xelovnebas.<br />

kargi iqneba agreTve Tu gaixsneba galereebTan arsebuli<br />

kafe-barebi, sadac mimsvlelebs eqnebaT saSualeba gaecnon<br />

Tanamedrove xelovnebas. aqedan Semosavali ki moxmardeba<br />

galereas. agreTve gakeTdes masTan arsebuli gamomcemlobebi,<br />

sadac saSualeba iqneba imisa, rom gamouSvan bukletebi,<br />

katalogebi, Jurnalebi, wignebi da a. S., maTi realizaciis<br />

SemTxvevaSi ki mogeba iyos damatebiTi finansuri wyaro<br />

galereebisaTvis, romlis wyalobiTac galereebi SeZleben ase<br />

Tu ise TavianTi perspeqtivebis ganxorcielebas.<br />

dRes didi saSiSroebaa imisa, rom niWierma xelovanebma<br />

datovon saqarTvelo da emigraciaSi wavidnen – imisTvis, rom<br />

es ar moxdes, qarTvel xelovnebs unda SeeqmnaT saTanado<br />

pirobebi.<br />

unda mowesrigdes saqarTvelos kanonmdebloba kulturis<br />

Sesaxeb, rom qarTvel xelovnebsac gauadvildeT gasvla<br />

saerTaSoriso asparezze. swored Sesabamisi kanonebis ar<br />

arseboba saqarTveloSi uSlis xels biznesis marTvis<br />

damokidebulebas xelovnebasTan.<br />

kanonmdeblobis mouwesrigeblobis bralia isic, rom im<br />

galereebSi sadac xdeba suraTebis realizacia iq misul<br />

ucxoel stumrebs uZneldeboda namuSevris SeZena, radganac<br />

sabaJo samsaxuri kulturis saministrosgan gacemul saTanado<br />

cnobas iTxovs, romlis gareSec Camosul stumars nayidi<br />

namuSevris gatana ar SeuZlia, yovelive es ki aferxebs<br />

realizacias. xolo Tu Cveni patara Tu didi sagamofeno<br />

galerea – salonebi dakompleqtebuli iqnebian specialistebiT,<br />

maSin saministros Careva aRar iqneba saWiro, vinaidan isini<br />

gadawyveten am sakiTxs, romelic upirvelesi xelSemSlelia<br />

TiToeuli SemoqmedisaTvis, imitom rom aRniSnul operacias<br />

sul cota ori dRe sWirdeba, amden xans ki ver daelodeba<br />

Camosuli stumar-turisti.<br />

wlebis win qveynidan iafad gaedineboda Cven SemoqmedTa<br />

namuSevrebi, romelTa realuri fasi sakmaod maRali iyo, vidre<br />

maT uxdidnen, rac Zalian samwuxaroa. es biznesi faqtobrivad<br />

TviTdinebazea miSvebuli.<br />

imeds vitoveb, rom Cvens qveyanaSic gamoCndebian e. w.<br />

koleqcioner-investorebi, romlebic TavianT SenaZens uwinaresad<br />

jer rogorc xelovnebis namuSevars ise ganixilaven da Semdeg<br />

rogorc kapitaldabandebas. es yovelive ki art-bazris<br />

ganviTarebas Seuwyobs xels, romelic galereebsac da<br />

xelovanebsac wamowevs win da daexmareba maTi ideebis, miznebis<br />

ganxorcielebaSi.<br />

152 153


nino yuraSvili<br />

magistraturis II kursi<br />

xelmZRvaneli - prof. iuri mRebriSvili<br />

reklamis efeqtianobis kvleva<br />

reklama warmoadgens momxmarebelTaTvis saqonlis Sesaxeb<br />

informaciis miwodebis formas, romlis mizania, popularizacia<br />

gauwios reklamirebul obieqts da stimuli misces misi<br />

gasaRebis process.<br />

f ir m eb i T u o rg a ni zacie b i rekla m as iy en e ben<br />

momxmarebelTaTvis informaciis miwodebis, darwmunebisa da<br />

Sexsenebis saSualebad. marketingul saqmianobaSi sareklamo<br />

saqmianoba gvevlineba gasaRebis erTiani meqanizmis ganuyofel<br />

nawilad. igi warmoadgens erT-erT umniSvnelovanes instruments<br />

myidvelTa orientaciis, moTxovnis aqtivizaciisa da mosaxleobis<br />

finansuri saSualebebis brunvaSi CarTvis saSualebas, rac<br />

gulisxmobs reklamisadmi momxmareblis kompleqsur da<br />

miznobriv midgomas.<br />

amasTanave reklama ara mxolod amzadebs pirobebs bazarze<br />

axali saqonlis Sesatanad da misi gayidvebis uzrunvelyofas,<br />

aramed igi xels uwyobs saqonlis gasaRebis TandaTanobiT<br />

gazrdas da `pikis~ periodSi realizaciis maRali donis<br />

SenarCunebas.<br />

ase rom, reklamis efeqtianobas ar gansazRvravs mxolod<br />

misi warmateba romelime festivalze, misi SemoqmedebiTi Sinaarsi,<br />

musikaluri gaformeba an kadrebis silamaze. reklamis muSaoba<br />

_ armuSaobis xarisxi bevrad ufro obieqturad da martivad<br />

unda ganisazRvros. karg reklamad iTvleba is, romelic miznobriv<br />

auditorias ukeTesad daamaxsovrebs produqts an momsaxureobas<br />

da gayidis mas. swored es aris mTavari midgoma, romliTac<br />

dRes xelmZRvaneloben rogorc wamyvani sareklamo saagentoebi,<br />

aseve reklamis damkveTebi.<br />

dRes saqarTveloSi sareklamo saqmianoba erT-erT yvelaze<br />

saintereso da prestiJul saqmianobad iTvleba, iseve rogorc<br />

es mTel msoflioSia miCneuli. sareklamo saqmianoba yvelaze<br />

swrafad ganviTarebadi dargia, aq yovel wuTs raRac icvleba,<br />

yvelaze mniSvnelovania teqnikuri SasaZleblobebis zrda<br />

romelic pirdapir kavSirSia saerTo globalur ganviTarebasTan.<br />

efeqturi sareklamo saqmianoba gundur xelovnebas<br />

gulisxmobs, gundis gareSe, anu adamianuri resursis gareSe,<br />

reklama ubralod ar Sedgeba. yuradRebas iqcevs aseve is<br />

faqti, rom profesionalTa gundi da axali teqnologiebi<br />

Tvis TavSi moiazrebs did Tanxebs da Tu es sfero siaxleebzea<br />

dafuZnebuli, maSin am Tanxebis metobaSi zrdac gardauvali<br />

iqneba. amitomacaa, rom sareklamo saqmianoba Zvirad Rirebul<br />

sferod iTvleba. reklamis Sesaqmnelad didi Tanxebia saWiro,<br />

Tumca isic unda aRiniSnos, rom am saqmianobas didi fulic<br />

moaqvs.<br />

efeqturma sareklamo jgufma saWiroa yuradReba<br />

miaqcios Semdeg faqtorebs, magaliTad rogoricaa: _ bazari,<br />

misi Seswavla da kvleva. es saSualebas iZleva gavigoT<br />

detaluri informacia momxmarebelze, movaxdinoT adresatis<br />

segmentacia socio _ kulturuli parametrebis mixedviT.<br />

raTa maqsimalurad dakmayofilebuli iyos misi moTxovnilebebi<br />

da interesebi.<br />

aqedan gamomdinare ismeba ori kiTxva:<br />

1. arsebobs Tu ara moTxovna konkretul produqtze an<br />

momsaxureobaze?<br />

2. Tu arsebobs aseTi moTxovna, maSin mosaxleobis ra<br />

kategoriaSi da ra SefuTviT iqneba masze moTxovna?<br />

efeqtur sareklamo kampanias, upirveles rigSi, rac<br />

unda axsovdes es, _ momxmarebelia, radgan reklama<br />

momxmareblisTvis keTdeba da bunebrivia, rom interesis mTavari<br />

obieqtic isaa. reklamis Seqmna da momxmareblis sxvadasxva<br />

fenebisTvis gaTvla Sromatevadi saqmea, radgan amisTvis bevri<br />

garemo faqtorebis gaTvaliswinebaa saWiro.<br />

adamiani yoveldRiurad sakmaod didi moculobis sareklamo<br />

informcias iRebs. reklamis ZiriTadi mizani ki rac SeiZleba<br />

moklevadian periodSi gayidvebisa da kompaniebis mogebis zrdaa,<br />

rac reklamis mxridan momxmareblis axlo samomavlo qcevaze<br />

zemoqmedebis pirdapiri Sedegi unda iyos.<br />

garda momxmarebelTan daaxloebisa, farTomasStabiani<br />

reklama gvamcnobs raRac dadebiTs, kompaniis SesaZleblobaze,<br />

154 155


nino yuraSvili<br />

reklamis efeqtianobis kvleva<br />

popularobasa da warmatebaze. reklamis sajaroobidan<br />

gamomdinare, momxmarebelSi Warbobs tendencia, reklamirebuli<br />

produqtebi ganixilon, rogorc ufro sando.<br />

aqedan gamomdinare vaskvniT, rom reklamis efeqtianobis<br />

Sefasebis Zireuli nawili momxmarebelTa qcevis srulyofilad<br />

aRqma da gacnobierebaa. risi mizanicaa momxmareblis cxovrebis<br />

arsisa da interesebis Seswavla. momxmareblis kulturuli<br />

moTxovnilebebisa da misi kulturuli donis SeswavlasTan<br />

erTad Seswavlil unda iqnas aseve maTi dainteresebis motivebi,<br />

xolo calkeuli pirovnebebis dainteresebis mizezebis amoxsnis<br />

Semdeg SeiZleba momavali sareklamo kampaniis Sinaarsis<br />

gansazRvrac.<br />

Tu ar flobT sakmaris informacias momxmarebelTa qcevis<br />

Sesaxeb, SeiZleba didi riskis winaSe aRmoCndeT. reklamis<br />

Seqmnamde danamdvilebiT unda icodeT, vin aris Tqveni<br />

momxmarebeli, informaciis misaRebad mediis ra wyaroebs iyenebs<br />

yvelaze xSirad, rogoria misi cxovrebis stili, riTi SeiZleba<br />

misi yuradRebis mipyroba da ra motivebi amoZravebs produqtis<br />

yidvisas.<br />

Tumca arsebobs imis riskic, rom reklama mii pyrobs<br />

yuradRebas, magram is ar asocirdeba miznobrivi auditoriis<br />

cxovrebis stilTan da faseulobebTan. aseTma reklamam<br />

adamianebSi SeiZleba gaRizianebac ki gamoiwvios. xSir<br />

SemTxvevaSi, aseTi safrTxe naTargmn an sxvagvarad adaptirebul<br />

reklamebs emuqreba. reklamis efeqtianobis kvleva Tavidanve,<br />

reklamis Seqmnamde unda SeZloT, raTa minimumamde daiyvanoT<br />

potenciurad araefeqtiani reklamebis gaSvebis riski.<br />

efeqturma sareklamo saagentoebma mudmivad unda<br />

ifiqron axal ideebze da proeqtebze, raTa mudmivad iyvnen<br />

mowodebis simaRleze. pauza am saqmeSi diskvalifikacias niSnavs.<br />

naTqvamia: _ didi xniT daketil onkans rom gaxsni, daJanguli<br />

wyali modis... ase rom, sareklamo kampania sul unda cdilobdes,<br />

ganuwyvetliv viTardebodes, daimkvidros Tavisi adgili bazarze.<br />

miT umetes, qarTuli sareklamo bazari arc ise aTvisebulia,<br />

rom nemsis Casagdebi adgili aRar iyos.<br />

aqedan gamomdinare vrwmundebiT, rom efeqtianobaze<br />

orientirebuli sareklamo jgufi mudmivad unda iyos<br />

siaxleebze agebuli. Tumca fxizlad unda iyos, mudmivad<br />

unda akontrolos TiToeuli moqmedeba, raTa aRebul gezs ar<br />

gadauxvios.<br />

grZelvadian perspeqtivaSi, sareklamo kampaniebis umetesoba<br />

cdilobs, bazris ganviTarebasTan erTad, momxmarebelTan<br />

uzrunvelyos xangrZlivi da mdgradi urTierTobebi. aseve<br />

aramarto gavlena iqonios momxmareblis qcevaze, aramed aqcios<br />

es qceva Cvevad. Sedegad kompania iZens erTgul momxmarebels.<br />

momxmareblis dakmayofilebisaTvis mxolod produqtisa<br />

Tu momsaxureobis maRali done sakmarisi aRar aris _<br />

aucilebelia faseulobaTa iseTi sistemis damkvidreba, romelic<br />

axlos iqneba miznobrivi segmentis faseulobebTan. rig<br />

SemTxvevaSi, es moiTxovs zegavlenis moxdenas momxmarebelTa<br />

aRqmaze, rac reklamisa Tu sazogadoebasTan urTierTobis<br />

programebis saSualebiT xorcieldeba.<br />

saerTod efeqturi reklamis koncefcia gamomdinareobs<br />

iqidan, rom reklamam unda SesTavazos momxmarebels ara mxolod<br />

produqti, aramed cxovrebis wesi da azrovneba, is rac<br />

gansazRvravs yidvas. amiT myidveli garkveuli produqtis<br />

SeZeniT ganekuTvneba, an cdilobs ganekuTvnos, sazogadoebis<br />

garkveul fenas, iswrafvis iseTi cxovrebis wesisaken,<br />

romelzedac is ocnebobda.<br />

sareklamo kampaniebis avtorebi sTavazoben momxmarebels<br />

garkveul faseulobebs, Sexedulebebs, azrs da zemoqmedebas<br />

axdenen arCevanze. amrigad, isini monawileoben sazogadoebis<br />

qcevis SecvlaSi da, aqedan gamomdinare, Tanamedrove kulturis<br />

formirebaSic. savaraudod Tu ki yvela sareklamo jgufi<br />

amas gaiTavisebs da mTavar miznad daisaxavs, ar daiSurebs<br />

gamocdilebasa da profesionalizms, maSin kulturuli cxovreba<br />

bevrad ufro mravalferovani, faseuli, dinamikuri da mdidari<br />

iqneba, amiT saintereso cxovrebis stilsac SemogvTavazeben.<br />

efeqturi sareklamo kampania SeiZleba ganxorcieldes<br />

reklamis gavrcelebis sxvadasxva saSualebebiT, romelsac<br />

kompania mizandasaxulad gamoiyenebs imisda mixedviT, Tu vis<br />

unda mimarTos, rogori saxis auditorias, viwro Tu farTo<br />

masebs. umetes SemTxvevaSi gamoiyeneben informaciis masobriv<br />

saSualebebs, rogoricaa: televizia, radio, beWdviTi media _<br />

156 157


nino yuraSvili<br />

reklamis efeqtianobis kvleva<br />

gazeTi, Jurnali, interneti _ eleqtronuli media, bilbordebiT<br />

da a. S.<br />

cxadia, rom kompanias kargad unda hqondes SemuSavebuli<br />

politika. Tu sad ganTavsdeba misi reklama? ra sixSiriT<br />

gava? erTmaneTs SeuTavsebs Tu ara erTdroulad ramdenime<br />

reklamis gavrcelebis saSualebas, Tu romelime erT<br />

konkretulze aiRebs orientirs.<br />

sareklamo strategiis dagegmvisas gasaTvaliswinebelia,<br />

Semdegi oTxi ZiriTadi faqtori:<br />

1 Setyobineba mkafiod gansazRvrul mizans unda isaxavdes.<br />

2. Setyobineba mimarTuli unda iyos garkveuli<br />

auditoriisaken da masobrivi informaciis saSualebebi, romelTa<br />

meSveobiTac moxdeba maTi gamoqveyneba, am auditoriaze yvelaze<br />

efeqturad unda axdendes zemoqmedebas.<br />

3. SetyobinebaSi SeTavazebuli unda iyos raRac upiratesoba:<br />

amgvari ram publikisTvis siaxles da mimzidvels unda<br />

warmoadgendes.<br />

4. Setyobineba Tavisi maneriTa da toniT savsebiT unda<br />

Seesabamebodes im konkretul auditorias, romlisTvisac igzavneba<br />

es Setyobineba.<br />

Tuki sareklamo jgufs gansazRvruli aqvs mainc da mainc<br />

adamianTa viwro wres mimarTos, maSin is irCevs reklamis sxva<br />

formebs, mag: prezentacias, preskomferenciebs, sareklamo<br />

furclebis gavrcelebas, katalogebs, plakatebs, sainformacio<br />

masalis fostiT gagzavnas da a. S.<br />

erT-erTi yvelaze mniSvnelovani etapia ganisazRvros,<br />

reklamis gaSvebis Semdgom, warmatebulobis Tu warumateblobis<br />

xarisxi. reklamis leqsikonSi yvelaze mniSvnelovani sityvaa<br />

testireba. konkretul garemoSi warmatebis miRwevisTvis<br />

aucilebelia, produqtma momxmareblis testi gaiaros da<br />

reklamis efeqtianobis testirebac Catardes.<br />

Znelia is stimulebi amovicnoT, romelzec momxmarebeli<br />

reagirebs. reklamis Semdgomi testireba aramarto<br />

gamarTlebuli, aramed aucilebeli proceduraa.<br />

SesaZloa, Zalian moswons kompanias Tavisi reklama, magram<br />

amas gacilebiT naklebi mniSvneloba aqvs, vidre imas, Tu ramdenad<br />

moswons reklama momxmarebels. swored man, produqtis SeZenisas<br />

fulis gadaxdis gziT, yvelaze mkafiod unda gansazRvros<br />

reklamis warmatebulobis Tu warumateblobis xarisxi. am<br />

xmebis raodenoba reklamis yvelaze zusti sazomia da reklamac<br />

swored maTi maqsimaluri raodenobis mopovebisTvis aris<br />

gamiznuli.<br />

efeqturma sareklamo kampaniam warsulis gamocdilebisa<br />

da misi analizis safuZvelze SesaZlebelia realur suraTTan<br />

axlos proporciis gamoyvana SeZlos, rac Semdgomi<br />

moqmedebisTvis sakeTildReod gamoadgeba. Tu wina periodis<br />

informacia da warsulis gamocdileba ar arsebobs, maSin<br />

unda Catardes kvleva imis gasarkvevad, Tu ra aris saWiro<br />

efeqturi gayidvebis miznebis misaRwevad.<br />

reklamis efeqtianobis kvleva SeiZleba Caataros TviTon<br />

sareklamo kompaniaSi arsebulma saTanado danayofebma an garedan<br />

mowveulma kvleviTma kompaniam. magram aucilebelia, rom<br />

kvlevebis Sedegebis analizis procesSi aqtiurad CarTulni<br />

iyvnen reklamis damkveTni, damamzadebelni da sxva obieqturad<br />

dainteresebuli mxareebi. Tumca seriozuli kvlevebis garda<br />

saWiroa reklamis specialistebma saTiTaod moaxdinon sakuTari<br />

muSaobis Sefaseba, imis mkafio formulireba, Tu konkretulad<br />

ras moelodnen da ra miiRes, aseve saWiroa sareklamo jgufma<br />

iswavlos Secdomebisa da warumateblobis magaliTze problemis<br />

gamovlena da mis sawinaaRmdegod axali nabijebis dasaxva.<br />

dRes msoflios ganviTarebul qveynebSi reklama xelovnebisa<br />

da mecnierebis nazavadaa miCneuli, dReisTvis darwmunebiT<br />

SegviZlia vivaraudoT, rom uaxloes momavalSi reklamis<br />

e f eq t i a n ob a iseTive standartuli cneba gaxdeba,<br />

saqarTvelosaTvisac, rogorc es sxva ganviTarebul qveynebSia<br />

miRebuli da misi gamoyenebis saWiroeba eWvs ar gamoiwvevs.<br />

qarTul telesivrceSi araefeqtiani reklamis aseTi<br />

magaliTebic arsebobs, rodesac kompania ver acnobierebs Tavisi<br />

reklamis warumateblobas da didi xnis ganmavlobaSi ganagrZobs<br />

mis gaSvebaze xarjis gawevas. isec xdeba, rom sareklamo<br />

rgoli miznobrivi auditoriis gaRizianebas iwvevs, ris<br />

158 159


nino yuraSvili<br />

reklamis efeqtianobis kvleva<br />

Sedegadac warmatebis misaRwevad gaweuli xarji, sinamdvileSi,<br />

kompaniisTvis zaralis momtania.<br />

arsebobs martivi WeSmariteba: ragind kargi iyos reklama,<br />

ragind myari emociuri safuZveli Caidos produqtis SefuTvaze,<br />

pirvel adgilze yovelTvis Tavad produqti Tu momsaxureobaa.<br />

reklamis specialistis mizania iseTi molodinis Camoyalibeba,<br />

romelic realuri produqtis SeZenis Semdeg gamarTldeba.<br />

warmatebuli sareklamo kompania cud produqts ufro male<br />

CaZiravs. is ufro met adamians gaagebinebs, rom produqti<br />

cudia, _ sareklamo saqmis didostatis viliam bernbaxis es<br />

mosazreba dResac aqtualuri da zustia.<br />

Tu produqti uvargisia, momxmarebeli mas xelmeored ar<br />

iyidis. maSasadame, yvela sareklamo Cavardna ar SeiZleba<br />

mxolod araefeqtian reklamas dabraldes. warumateblobis<br />

mizezi, rig SemTxvevaSi, Tavad produqtidan momdinareobs, Tavad<br />

produqtia warumatebeli.<br />

warmatebuli produqti ar aris mxolod funqciurad<br />

gamarTlebuli da xarisxiani. es winapiroba ukve minimalur<br />

moTxovnadac ki iqca. mTavari sxvaa _ produqti aqtualuri<br />

unda iyos, is adamianis raime problemas unda wyvetdes, misi<br />

SeZena ramiT unda aiolebdes myidvelis cxovrebasa Tu<br />

mdgomareobas da masSi damatebiT fsiqologiuri an ekonomikuri<br />

sargebelic unda iyos Cadebuli. am pirobebis Sesruleba<br />

rTulia da produqtis potenciuri momxmareblis, misi<br />

fsiqologiis da moTxovnilebebis, misTvis gadasawyveti<br />

problemis srulyofil codnas moiTxovs. yovelive amas ki<br />

isev da isev winaswari kvlevebis Catarebis aucileblobamde<br />

mivyavarT.<br />

arc is unda daviviwyoT, rom Zvirad Rirebuli reklama<br />

yvela produqts ar sWirdeba. amgvari reklama Tqvens kompanias<br />

da mis produqts elitur iers uqmnis. Tu produqti am imijs<br />

ar Seefereba, misi yidvisas momxmarebels Seusabamobis gancda<br />

eqmneba _ mas Camouyalibdeba molodini, romelic ar gamarTlda.<br />

saerTod reklamis prioriteti misi lakonuroba da swrafi<br />

Sedegia. reklamis specialists ki Zalzed rTuli misia akisria,<br />

man reklamis patara CarCoebSi unda moaTavsos uamravi ram.<br />

mas am misiis profesionalur doneze SesrulebaSi exmareba<br />

kreatiuloba. kreatiuloba _ adamianis is niWia, is unari,<br />

romliTac igi axali an originaluri ideebis da TvalTaxedvebis<br />

generirebas axdens. damtkicebulia, rom auditoria ukeT aRiqvavs,<br />

igebs da imaxsovrebs im informacias, romelsac SemoqmedebiTad<br />

awodeben.<br />

1. f. kotleri, `marketingis safuZvlebi~, 2006.<br />

2. m. seTuri, `reklama marketingis sistemaSi~, 1997.<br />

3. i. kinwuraSvili, `marketingi~, 2007.<br />

4. Jurnali `biznesi~, #1, marti, 2007, gv. 60-65.<br />

160 161


lika yufaraZe<br />

magistraturis II kursi,<br />

xelmZRvaneli: prof. iuri mRebriSvili<br />

PR-rekomendaciebi kinofestival<br />

`sesilisTvis~<br />

Tanamedrove sazogadoebis ganviTarebis umTavres<br />

gansakuTrebulobas warmoadgens kulturebis urTierTSeRwevis<br />

procesi, romelmac saerTaSoriso xasiaTi XX-XXI saukuneebSi<br />

miiRo. kulturebis SeRweva xdeba misi warmomadgenlebis<br />

urTierTobis, anu kontaqtebis Sedegad. kulturaTaSorisi<br />

komunikaciebi Cveulebriv ganixileba, rogorc sxvadasxva<br />

adamianuri kulturebis warmomadgenlebis urTierToba.<br />

namdvili kulturuli faseulobebis propagandisa da<br />

ganmtkicebis saqmeSi umniSvnelovanesia kinofestivalebis roli.<br />

festivalurma moZraobam, romelic Caisaxa XX saukunis pirvel<br />

naxevarSi, moipova farTo popularoba da axla warmoadgens<br />

rogorc specialistebis, aseve xelovnebis am saxeobis<br />

Tayvanismcemlebis didi yuradRebis sagans.<br />

TbilisSi arsebuli kinofestivali `sesili~ xels uwyobs<br />

kulturaTaSorisi urTierTobis ganviTarebas. misi meSveobiT<br />

xdeba saerTaSoriso kavSirebis damyareba, sxvadasxva qveynis<br />

reJisorebs eZlevaT saSualeba erTmaneTi gaicnon, gaecnon<br />

erTmaneTis kulturas, gauziaron TavianTi gamocdileba, rac<br />

upirveles yovlisa Cvennair ganviTarebad qveynebs winsvlaSi<br />

daexmarebaT da mogvcems saSualebas vaCvenoT saqarTvelo<br />

mTels msoflios da vixiloT mTeli msoflio CvenTan.<br />

informaciaze muSaoba nebismier organizaciaSi bevr aspeqts<br />

moicavs. PR adgens imas, Tu rogor miawodebs sakuTar Tavs<br />

Tqveni organizacia, tovebs ra Tavis kvals yvelaferze mis<br />

Sesaxeb rasac ar unda ambobdeT. PR Tavis asaxvas povebs<br />

Tqveni sainformacio muSaobis yvela aspeqtSi _ sareklamo,<br />

sapopularizacio moRvaweobaSi, masobrivi informaciis<br />

saSualebebTan da TanamSromlebs Soris urTierTobebSi.<br />

ecadeT sazogadoebas ise moekidoT, rogorc Zvirfas<br />

stumrebs da Tqveni mowveva gaakeToT mkafiod da damajereblad.<br />

ecadeT igi ise SeadginoT, rom stumrebi mixvdnen sad iwveven<br />

maT, ra dros elian da ra sababiT. magram jer darwmundiT,<br />

rom Tqven marTlac mzad xarT stumrebis misaRebad. es<br />

umTavresia PR-Si.<br />

ki nofe stiv al ` sesi lis~ id eebisa d a mi zneb is<br />

gansaxorcieleblad aucilebelia PR kampaniis gatareba, rac<br />

upirvelesad Tavisi produqtis winwawevis saSualebas miscems,<br />

rogorc adgilobriv, ise saerTaSoriso bazarze. yvela PR<br />

kampania dakavSirebulia garkveul saxsrebTan, magram<br />

warmatebuli PR-kampania sruliad aanazRaurebs gaweul<br />

Zalisxmevasa da xarjebs.<br />

kinofestival `sesilis~ PR kampania.<br />

kinofestival `sesilis~ PR kampania unda Catardes Semdegi<br />

sqemis mixedviT:<br />

• situaciis gamokvleva. pirveladi da meoradi marketinguli<br />

gamokvleva.<br />

• situaciis analizi.<br />

• demografia. samizne jgufis SerCeva da misi ZiriTadi<br />

maxasiaTeblebis gansazRvra.<br />

• fsiqografia. mniSvnelovani garemocvis analizi<br />

(potenciuri mokavSireebi da mowinaaRmdegeebi) da maTTan<br />

muSaobis taqtikis SemuSaveba.<br />

• miznis dasaxva (realurad risi miRweva SegviZlia situaciis<br />

analizis Sedegebis da xelmisawvdomi resursebis<br />

gaTvaliswinebiT).<br />

• codna. urTierToba. saqcieli. kampaniis saerTo strategiis<br />

SemuSaveba (ra saSualebebs gamoviyenebT).<br />

• gegmis dawera, maCveneblebis da mosalodneli Sedegebis<br />

gansazRvra. gadasacemi Setyobinebis formulireba<br />

1. rogor vTqvaT?<br />

2. ra saxiT gadavceT?<br />

3. romeli arxebiT gadavceT?<br />

• SemuSavebuli Setyobinebis testireba (fokus-jgufi,<br />

siRrmiseuli interviu).<br />

• kampaniis ganxorcieleba<br />

• kampaniis efeqturobis Sefaseba (saboloo gamokvlevis<br />

Catareba Sedegebis gazomvis mizniT).<br />

162 163


lika yufaraZe<br />

kinofestival `sesilis~ PR kampaniis dagegmva.<br />

PR kampania iwyeba realuri problemis ganxilviT, romelic<br />

gamoikveTa situaciisa da festivalis interesebis Seswavlis<br />

Sedegad. Cven SemTxvevaSi realuri problema mdgomareobs<br />

sponsorebis mozidvasa da sazogadoebis informirebaSi.<br />

PR kampaniis gatarebisas didi mniSvneloba aqvs gare<br />

komunikaciis da organizaciis Sida urTierTobebis harmoniul<br />

da zust urTierTqmedebas. gare da Sida harmonia miiRweva<br />

organizaciuli konsultirebis meSveobiT. es aris situaciis<br />

kompleqsuri Seswavla da organizaciis saqmianobis Sedegebis<br />

gaumjobesebis saSualebebis SemuSaveba. saorganizacio<br />

konsultirebis mTavari elementia fsiqologiuri muSaoba<br />

festivalis xelmZRvanelTan. meore Semadgeneli _ moRvaweobis<br />

organizacia: teqnologiuri jaWvis koreqcia, valdebulebebis<br />

gadanawileba. mesame nawili _ muSaoba personalTan:<br />

kvalifikaciis amaRleba, koleqtivis atmosfero da miznobrivi<br />

miTiTebebi, TiToeulis individualuri gansakuTrebulobebi da<br />

maTi optimaluri Serwyma saqmeSi warmatebis misaRwevad.<br />

gare teqnologiebi gamiznulia mosaxleobasTan, xalxis<br />

did an patara jgufebTan muSaobaze, Sida _ organizaciis<br />

koleqtivebTan muSaobaze gare RonisZiebebis (reklama an PR<br />

kampania masmediaSi) daxmarebiT.<br />

Semdgom unda moxdes amocanis swori dasaxva. amocana<br />

karnaxobs teqnologiebis arCevas: iqneba es masmediasTan muSaoba,<br />

mewarmeebTan individualuri an korporatiuli muSaoba Tu<br />

sxva, magram ukve pirveli nabijebi iZleva Sedegs, romelmac<br />

SeiZleba gvaiZulos dasaxuli amocanis, teqnologiebis nakrebis<br />

da sxva instrumentebis gadaxedva. situaciis analizi da<br />

Sefaseba aucilebelia sazogadoebasTan urTierTobis samuSaos<br />

yvela etapsa da yovel momentSi.<br />

msjelobebis procesSi ibadeba PR kampaniis koncefcia, anu,<br />

problemis formulireba im saxiT, romliTac is ufro zustad<br />

da srulad iqneba aRqmuli yvelas mier, da misi gadawyvetis<br />

gzebi.<br />

aucilebelia organizaciis Zlieri da susti mxareebis,<br />

SesaZleblobebis da winaaRmdegobebis gansazRvra.<br />

PR-rekomendaciebi kinofestival `sesilisTvis~<br />

detaluri dagegmareba _ warmatebis sawindaria. qmedebebis<br />

etapobrivi dagegmva unda daiwyos kampaniis miznis winaswari<br />

formulirebiT da auditoriis gansazRvriT.<br />

kinofestivalis PR kampaniis safuZvels warmoadgens<br />

sakomunikacio programa mosaxleobis im jgufebTan,<br />

organizaciebTan da pirovnebebTan, romlebsac SeuZliaT<br />

realurad situaciaze gavlenis moxdena.<br />

sakomunikacio programis miznebia _ problemaze yuradRebis<br />

miqceva, gadawyvetis gzebis SeTavazeba, maqsimaluri raodenobis<br />

kompetenturi organizaciebisa da pirebis problemis ganxilvisa<br />

da gadawyvetisken mowodeba. amisaTvis festival `sesilim~<br />

SeiZleba gamoiyenos komunikaciis yvela misawvdomi saSualeba:<br />

• individualuri _ telefoni, faqsi, fosta, eleqtronuli<br />

fosta;<br />

• masobrivi _ beWdviTi (gazeTebi, Jurnalebi, plakatebi)<br />

da eleqtronuli (radio, televizia, sainformacio saagentoebi,<br />

internetis qseli);<br />

• Sereuli _ flaierebisa da gazeTebis pirdapiri dagzavna<br />

misamarTebze.<br />

Semdeg aucilebelia RonisZiebebis gegma SeTanxmebul iqnes<br />

PR kampaniis yvela monawilesTan da ganisazRvros yoveli<br />

etapis Sesrulebaze pasuxismgebeli pirebi:<br />

1. finansuri resursebis moZieba.<br />

2. mosaxleobasTan Sexvedrebi.<br />

3. publikaciebi beWdviT masmediaSi.<br />

4. gadacemebi eleqtronul masmediaSi.<br />

5. kampaniis msvlelobis Sesaxeb masmediisa da sxva<br />

organizaciebis, maT Soris sazRvargareTis da saerTaSoriso,<br />

informireba.<br />

da sxva.<br />

auditoriis mxridan gageba da saTanado reaqcia, rogorc<br />

wesi, ar miiRweva pirvelive jeridan. sazogadoebasTan<br />

urTierTobis samsaxuris umTavresi piroba _ programebisa an<br />

kampaniis uwyvetoba da xangrZlivobaa.<br />

164 165


lika yufaraZe<br />

PR-rekomendaciebi kinofestival `sesilisTvis~<br />

festival `sesilis~ PR kampaniis SemuSaveba.<br />

PR kampaniis SemuSaveba unda moxdes Semdegi etapebis<br />

gavliT:<br />

1. situaciuri analizi PR kampaniis dawyebamde.<br />

• kampaniis amocanebis, problemebis aRwera: es aris pirveli<br />

nabiji kampaniis Temis, misi daniSnulebis da kidev imis gasagebad<br />

Tu risTvis tardeba igi.<br />

• mniSvnelovani garemocvis analizi: keTdeba sxvadasxva<br />

pirovnebebis da organizaciebis analizi, romlebsac ase Tu<br />

ise kavSiri aqvT kinofestivalis kampaniasTan;<br />

• samizne jgufebis gansazRvra: pirveladi (isini, viszec<br />

iqneba mimarTuli ZiriTadi zemoqmedeba) da meoradi (isini,<br />

visi meSveobiTac iqneba mimarTuli ZiriTadi zemoqmedeba).<br />

• saerTo miznis dadgena: analizis Sedegebze dayrdnobiT<br />

SesaZlebelia kampaniis saerTo miznis formulireba.<br />

2. winwasawevi imijis, saxis, ideis SemuSaveba. es aris<br />

erT-erTi mniSvnelovani komponenti kampaniis SemuSavebaSi.<br />

Zalzed mniSvnelovania winwasawevi azris mkafio formireba,<br />

romelic gamoxatavs situacias da Cvens midgomas mis<br />

Sesacvlelad.<br />

3. samizne jgufebis warmodgenebis, damokidebulebebis,<br />

saqcielebis analizi. is tardeba imisaTvis, rom mere samizne<br />

jgufebisTvis SemuSavdes adekvaturi Setyobinebebi.<br />

Tu ki gsurT, rom romeliRac adamianebma Tqvens kulturul<br />

RonisZiebaSi miiRon monawileoba, Wkvianuria Tu ki ecdebiT<br />

jer ufro axlos gaicnoT isini. Tqven im adamianebis interesebis<br />

ufro dawvrilebiTi codna gesaWiroebaT, romlebic ukve iReben<br />

monawileobas Tqvens programebSi. rodesac maT ukeT gagebas<br />

daiwyebT, maTTan damakavSirebeli optimaluri sainformacio<br />

arxebis povnas SeZlebT, ukeTesad SeigrZnobT, Tu ra izidavs<br />

maT da ra axdens maTze ganmzidav zemoqmedebas da, rac<br />

mTavaria, SeZlebT maTi msgavsi sxva adamianis povnas. es aris<br />

is, rasac biznesSi marketinguli gamokvleva ewodeba; swored<br />

amas akeTeben organizaciebi, gamoavlenen ra Tavis potenciur<br />

momxmarebels bazarze produqtis winwasawevad. es aucilebelia<br />

Tundac imisTvis, rom kinofestivalma `sesili~ SeZlos<br />

sponsorebis moZieba. mTeli Tqveni sainformacio moRvaweoba<br />

gamiznuli unda iyos rogorc amJamindel, ise momaval<br />

auditoriaze. aucilebelia Tqveni auditoria kargad icodeT,<br />

raTa daxvewoT TqvenTan arsebuli programebi da SeqmnaT<br />

axali.<br />

4. Setyobinebebis SemuSaveba. analizis safuZvelze unda<br />

Seiqmnas Setyobinebebi sxvadasxva samizne jgufisTvis. es<br />

Setyobinebebi erTi mxriv, unda gamoxatavdes winwasawev ideas,<br />

saxes da imijs, meore mxriv, _ unda eyrdnobodes mocemuli<br />

sakiTxis Sesaxeb samizne jgufebis warmodgenebis,<br />

damokidebulebebis da saqcielebis analizis Sedegebs, aseve am<br />

jgufSi misaReb `enas~. rekomendirebulia TiToeul samizne<br />

jgufze Tavisi Setyobinebebis SemuSaveba, romlebic pasuxoben<br />

garkveul amocanebs.<br />

5. Setyobinebebis winwawevis arxebisa da instrumentebis<br />

gansazRvra da SemuSaveba. am stadiaze ganisazRvreba<br />

Setyobinebebis winwawevis meTodebi, aseve informaciis gadacemis<br />

arxebi da instrumentebi. isini unda iyvnen samizne auditoriebis<br />

adekvaturi. winwasawevi imiji Setyobinebebsa, arxebsa da maTi<br />

winwawevis instrumentebTan erTad warmoadgens kampaniis<br />

strategias.<br />

6. PR kampaniis resursebis analizi. mocemuli stadia<br />

sasargebloa maSin roca resursebi SezRudulia, anu, swored<br />

kinofestival `sesilisTvis~, vinaidan mas ara aqvs saxsrebi<br />

masStaburi kampaniebis Casatareblad. aseTi analizi saSualebas<br />

iZleva gavigoT _ realuria Tu ara im kampaniis Catareba,<br />

romelic CavifiqreT. problemebis aRmoCenis SemTxvevaSi<br />

rekomendirebulia nabijebis teqnologiis damuSaveba winamdebare<br />

nawilSi.<br />

7. PR kampaniis samuSao gegmis Sedgena. rodesac<br />

gansazRvrulia kampaniis strategia da resursebi, SesaZlebeli<br />

xdeba RonisZiebebis standartuli kalendaruli gegmis<br />

SemuSaveba misi realizebisTvis.<br />

Setyobinebebis winwawevisTvis sasargebloa kinofestival<br />

`sesilim~ gaiTvaliswinos Semdegi instruqciebi:<br />

1. amoiwereT, romel samizne jgufebze iqneba mimarTuli<br />

Tqveni PR kampania.<br />

166 167


lika yufaraZe<br />

2. gansazRvreT TiToeuli samizne jgufis mixedviT<br />

amocanebi, romlebic unda SeasruloT kampaniis msvlelobis<br />

dros.<br />

3. SeimuSaveT TiToeuli samizne jgufisa da PR<br />

amocanisTvis Sesabamisi Setyobineba, romelsac miitanT samizne<br />

jgufamde PR amocanebis Sesrulebisas.<br />

4. aRwereT TiToeuli Setyobinebis winsvlis meTodebi<br />

(sainformacio arxebi da winwawevis instrumentebi).<br />

5. gaaanalizeT Setyobinebis winwawevis SemuSavebuli<br />

strategiis efeqturoba, SeitaneT aucilebeli koreqtivebi,<br />

Tqveni organizaciis realuri SesaZleblobebidan gamomdinare.<br />

samizne jgufebis mosalodneli qmedebebi warmoadgens<br />

garkveuli informaciis _ Setyobinebis maTTan mitanis Sedegs.<br />

Setyobineba rogorc minimum moicavs:<br />

• Sinaarss (ra vTqvaT);<br />

• struqturas (rogor vTqvaT);<br />

• formas (rogor gamovxatoT idea).<br />

Setyobinebis Sinaarsi.<br />

vinaidan Setyobineba yovelTvis mimarTulia ara usaxo<br />

masaze, aramed konkretul adamianebze, sasurvelia davadginoT<br />

romelma wamqezebelma motivebma SeiZleba gamoiwvios sasurveli<br />

sapasuxo reaqcia.<br />

arsebobs aseTi motivebis sami tipi:<br />

1. racionaluri motivebi. am SemTxvevaSi Tqveni gzavnili<br />

unda Seesabamebodes kontaqturi auditoriis warmomadgenlebis<br />

pirad sargebels.<br />

2. emociuri motivebi. Setyobineba xalxSi unda iwvevdes<br />

garkveul grZnobebs: SiSs, sibraluls, sircxvils, siyvaruls,<br />

siamayes, sixaruls.<br />

3. zneobrivi motivebi. Setyobineba unda iyos mimarTuli<br />

samizne auditoriaSi samarTlianobis grZnobis, patiosnebis<br />

SegrZnebis gamoCenaze.<br />

Setyobinebis struqturis proeqtirebisas sasargebloa<br />

gadawydes Semdegi:<br />

1. gakeTdes Tu ara SetyobinebaSi mkafio daskvna Tu mivandoT<br />

es auditorias?<br />

PR-rekomendaciebi kinofestival `sesilisTvis~<br />

2. CamovayaliboT mxolod momxreobis argumentebi Tu<br />

SevTavazoT kontrargumentebi?<br />

3. rodis moviyvanoT yvelaze moqmedi argumentebi _<br />

Setyobinebis dasawyisSi Tu boloSi?<br />

4. CavrToT Tu ara cnobili adamianebis citatebi?<br />

5. moviyvanoT Tu ara statistikuri monacemebi?<br />

6. davamatoT Tu ara cxovrebiseuli magaliTebi?<br />

sakomunikacio arxebi aris kampaniis erT-erTi<br />

sapasuxismgeblo momenti. yvelaze saukeTeso Setyobinebac ki,<br />

romelic mimarTulia kargad Seswavlil samizne auditoriaze,<br />

SeiZleba ar iyos efeqturi imis Sedegad, rom ubralod ar<br />

iqna miRebuli an gagzavnili iyo im arxebis meSveobiT, romelsac<br />

ar endoba samizne auditoria, an gamoyenebuli iyo informaciis<br />

(komunikaciis) gavrcelebis iseTi arxebi, romlebic saerTod<br />

ver aRweven Tqveni samizne auditoriis warmomadgenlebamde.<br />

Setyobinebis gavrcelebis saSualebis arCevis dros<br />

kinofestival `sesilim~ unda gaiTvaliswinos auditoriis<br />

sasurveli momcvelobis, Setyobinebis gamoCenis sixSiris da<br />

misi auditoriaze zemoqmedebis done.<br />

piradi komunikaciis arxebi aris yvelaze efeqturi. masSi<br />

monawileobas iRebs ori (an meti) adamiani, romlebic uSualod<br />

urTierTqmedeben piradi saubris, auditoriasTan urTierTobis,<br />

telefonze saubris, pirdapiri eTeris dros.<br />

aRsaniSnavia is, rom, rogorc wesi, masaSi ideebi SeaqvT<br />

azris liderebs (amasTan sxvadasxva klasisa da jgufebisaTvis<br />

lideri sxvadasxvaa). amitom mimarTvis efeqturoba iqneba<br />

ufro maRali Tuki, is iqneba azris liderebze gamiznuli,<br />

xolo isini Tavad miawvdian Setyobinebas danarCenebs.<br />

arapiradi komunikaciis arxebi. es aris informaciis<br />

gavrceleba piradi kontaqtisa da uSualo ukukavSiris<br />

uqonlobis pirobebSi. xSirad qvemoT moyvanili meTodebis<br />

gamoyeneba aadvilebs pirad komunikacias.<br />

specifikuri atmosfero. es aris organizaciis mier<br />

specialurad Seqmnili garemo, romelic xels uwyobs<br />

organizaciis mimarT damokidebulebis warmoSobasa da<br />

ganmtkicebas.<br />

168 169


lika yufaraZe<br />

movlenuri xasiaTis RonisZiebebi. maT miekuTvneba<br />

prezentaciebi, preskonferenciebi, specialuri RonisZiebebi,<br />

organizaciis an raime axali programis, gamofenis da a. S.<br />

gaxsnasTan dakavSirebiT.<br />

masobrivi da arCeviTi (specializebul auditoriaze<br />

gaTvlili) zemoqmedebis saSualebebi. pirvel rigSi, es aris<br />

masobrivi informaciis saSualebebi, plakatebi, safosto<br />

reklamebi da sxv.<br />

arsebobs mosazreba, rom PR menejersa da mediis<br />

warmomadgenels sxvadasxva interesebi gaaCniaT, xolo PR<br />

menejerisTvis aucilebelia swori midgoma gamoiyenos<br />

JurnalistebTan urTierTobaSi. yuradReba maxvildeba Semdeg<br />

sakiTxebze:<br />

• PR menejerisTvis prioritetulia mediis ndobis mopoveba<br />

da SenarCuneba, rac xSirad PR menejeris pirovnul Tvisebebzea<br />

damokidebuli. mediam unda dainaxos, rom PR menejeri aris<br />

profesionali da organizaciis saqmianobaSi kargad Caxeduli<br />

adamiani, romelic yovelTvis mzad aris maT daxmareba gauwios<br />

da informaciis mopovebaSi Seuwyos xeli.<br />

• Jurnalistis konkretul SekiTxvas konkretuli pasuxi<br />

unda gaeces, Tumca amave dros saWiroa sifrTxile, yvela<br />

sityvis awon-dawonva, raTa ar gaJRerdes is, rac ar gvawyobs.<br />

Jurnalistebi xSirad ar arian kompetenturni yvela sferoSi,<br />

amitom aucilebelia maTTan mWidro TanamSromloba, detaluri<br />

da zusti informaciis miwodeba, raTa maT kargad dainaxon<br />

sakiTxis arsi da Sesabamisad gaaSuqon esa Tu is movlena.<br />

• aucilebelia mudmivi kavSiri mediasTan, mudmivad unda<br />

adevno Tvalyuri mediis da konkretuli Jurnalistebis<br />

saqmianobas. Jurnalistma unda igrZnos, rom Sen gainteresebs<br />

misi saqmianoba da mis statiebs kiTxulob.<br />

• rogorc bevr sxva sferoSi aqac wamyvania piradi kavSirebi<br />

da axlobluri urTierTobebi. amitom rac ufro kargad icnob<br />

Jurnalistebs, maT yoveldRiur cxovrebas da interesebs, miT<br />

ufro iolad SegiZlia warmatebuli TanamSromloba daamyaro.<br />

• Jurnalistebs xSirad aRizianebT, roca PR menejeri maT<br />

ar exmareba pirvel pirTan kavSiris damyarebaSi, rac yovelTvis<br />

PR-rekomendaciebi kinofestival `sesilisTvis~<br />

sulac ar Sedis PR menejeris movaleobaSi. nebismieri<br />

gaugebrobis dros momgebiania Ria damokidebuleba da<br />

gulaxdiloba.<br />

• PR menejerma unda gaiTvaliswinos, rom Jurnalistebi<br />

SezRuduli drois pirobebSi muSaoben, amitom informacia<br />

yovelTvis droulad unda miawodos.<br />

• Jurnalists iseve sWirdeba PR specialistTan urTierToba,<br />

rogorc PR menejers JurnalistTan, anu, PR JurnalistisTvis<br />

mTavari dasayrdeni unda iyos!<br />

• PR menejerica da Jurnalistic cdilobs garkveuli<br />

informaciis sazogadoebisTvis miwodebas, magram Jurnalistebs<br />

xSirad damaluli informacia ainteresebT da sensacias eZeben,<br />

PR menejeri ki cdilobs informacia ufro rbil da misaReb<br />

formebSi miawodos sazogadoebas.<br />

presisTvis unda Seiqmnas prespaketi. is gamoiyeneba _<br />

preskonferenciebis, gamofenebis, da sxvadasxva specialuri<br />

RonisZiebebis dros. misi amocanaa _ masmedias miawodos<br />

detaluri informacia mimdinare RonisZiebis Sesaxeb.<br />

prespaketSi SesaZlebelia movaTavsoT:<br />

• presrelizi,<br />

• organizaciis broSura,<br />

• RonisZiebis programa,<br />

• sapatio stumrebis sia,<br />

• gancxadeba presisaTvis,<br />

• wliuri angariSi,<br />

• preskonferenciaze gamomsvlelTa avtobiografiebi.<br />

anu yvelanairi dokumenti, romelic xels Seuwyobs masmedias<br />

aRweros mimdinare RonisZieba.<br />

presrelizi unda Seiqmnas kinofestivalis Catarebamde<br />

ramdenime xniT adre. statiisgan gansxvavebiT pres-relizi<br />

aris mokle Setyobineba, romelic iTxovs sagrZnoblad mcire<br />

drosa da Zalas mis dasawerad.<br />

presrelizebis dagzavnis saboloo mizans warmoadgens<br />

kompaniis garkveuli imijis formireba da SenarCuneba farTo<br />

sazogadoebis TvalSi.<br />

axla mokled ganvsazRvroT is, Tu ra unda daiweros<br />

170 171


lika yufaraZe<br />

presrelizSi: informacia da ara reklama. zogjer maTi<br />

gansxvaveba rTulia, magram arsebobs miniSneba: informacia _<br />

aris `monayoli ara imis Sesaxeb Tu ras yidiT, aramed imis<br />

Sesaxeb, Tu rogor cxovrobT.~ presrelizi Cveulebriv iwereba<br />

ara salaparako, TxrobiT, aramed telegraful, usaxo maneraSi,<br />

raime siaxlis, movlenis sababiT, romelTac hqvia sainformacio<br />

sababi. aqedan gamomdinare presrelizis Sinaarsi, rogorc wesi,<br />

dakavSirebulia drois garkveul periodTan.<br />

ganvixiloT Tu rogor unda daiweros presrelizi. misi<br />

ZiriTadi Semadgenlebia:<br />

• saTauri,<br />

• reziume,<br />

• ZiriTadi nawili,<br />

• sakontaqto rekvizitebi,<br />

• monacemebi firmis Sesaxeb,<br />

• monacemebi produqtis, momsaxurebis Sesaxeb.<br />

arsebobs sxvadasxva kompaniebi, romelTac SegiZliaT<br />

miawodoT Tqveni presrelizebi an SeukveToT es momsaxureba.<br />

dRes arsebuli PR kompaniebi, PR sazogadoeba Tu calkeuli,<br />

individualuri `PR-Sikebi~ sakuTari, pirovnuli eTikis kodeqsis<br />

mixedviT moqmedeben. garkveulwilad, calkeul SemTxvevebSi,<br />

es amarTlebs kidec, magram aris situaciebi, rodesac Sinagani<br />

Rirebulebebi xSirad winaaRmdegobaSi modis saerTaSoriso<br />

praqtikaSi arsebul RirebulebebTan. amitom yvela PR kompaniam,<br />

PR saz ogadoeb am Tu c alkeulm a ` PR-Sik ma~ u nda<br />

gaiTvaliswinos sazogadoebasTan urTierTobis sferoSi<br />

profesiuli qcevis evropuli kodeqsi (lisabonis kodeqsi).<br />

nino SarmiaSvili<br />

magistraturis II kursi,<br />

xelmZRvaneli: prof. iuri mRebriSvili<br />

mayureblis problema akademiur<br />

TeatrebSi<br />

Teatris daarsebis periodSi (XVIII_XIX saukuneebSi) iyo<br />

adgili, sadac qarTul sityvas udidesi mniSvneloba eniWeboda;<br />

es im periodSi, rodesac rusifikaciis pirobebSi qarTuli<br />

dramaturgiis scenazeE gadmotana da qarTveli msaxiobebis<br />

mSobliur enaze metyveleba mayureblebisTvis umniSvnelovanesi<br />

movlena iyo. droTa ganmavlobaSi Seicvala viTareba, istoriulsocialuri<br />

foni, Seicvala Teatris bedic.<br />

qarTul Teatrs sruliad unikaluri istoria aqvs. Cemi<br />

kvlevis obieqti Teatris istoriis kvleva ar aris. naSromSi<br />

Tanamedrove qarTul TeatrSi, konkretulad ki akademiur<br />

TeatrebSi, mayureblis daswrebis problemaze gavamaxvileb<br />

yuradRebas.<br />

gasuli saukunis 90-ianma wlebma bevri gaWirveba da qaosi<br />

moitana saqarTveloSi, samoqalaqo dapirispirebis Semdeg,<br />

marTalia TbilisSi SedarebiT simSvidem daisadgura. es is<br />

periodia, rodesac saqarTvelos teritoriuli mTlianoba<br />

dairRva, qveyanaSi mZime socialuri viTarebaa.<br />

am periodSi TbilisSi iqmneba pirveli sardafis ti pis<br />

Teatri (reJisorebi: levan wulaZeE da oTar egaZe).<br />

yvelafrisgan gadaRlilma, dabneulma da daTrgunulma<br />

mosaxleobam sardafis Teatri Seiyvara, ufro metic, sardafis<br />

TeatrSi gaCnda anSlagebi, am droisaTvis qarTul TeatrSi<br />

esoden daviwyebuli cneba.…speqtaklebis umravlesoba sardafis<br />

TeatrSi iyo Tanamedrove sinamdvilis amsaxveli, komediuri<br />

Janris. komediuri speqtaklis xilvisas mayurebeli<br />

Tavisufldeba mZlavrad datvirTuli uaryofiTi muxtisagan.<br />

2000 wlisaTvis, rodesac TbilisSi moqmed yvela did<br />

TeatrSi (rusTavelis, marjaniSvilis, Semdeg kinomsaxiobTa)<br />

saremonto samuSaoebis gamo repertuari Sewyda, mayurebeli<br />

ZiriTadad sardafis TeatrebiT sazrdoobda, amave periodSi<br />

172 173


nino SarmiaSvili<br />

mayureblis problema akademiur TeatrebSi<br />

eqsperimentebis moyvarulma avTo varsimaSvilma daaarsa axali<br />

Teatri: `Tavisufali Teatri~, romlis pirvelma warmodgenam<br />

`komediantebma~ mokle xanSi saocari popularoba moipova da<br />

dRemde ar kargavs mayurebels.<br />

Teatralur sardafSi mxolod speqtaklebi ar idgmeboda,<br />

aq ewyoboda piesebis kiTxvebi, literaturuli saRamoebi.<br />

dResdReobiT Teatraluri sardafi vakeSi daxurulia,<br />

rusTavelze ki iSviaTadaa premiera, arc piesebis kiTxvebia da<br />

arc literaturuli Sexvedrebi. SesaZloa es imis gamo moxda,<br />

rom sardafis mayurebeli daubrunda akademiur Teatrebs, an<br />

sulac imis gamo, repertuaria arasworad SerCeuli. mixeil<br />

TumaniSvili ambobda: `Teatris sicocxlisunarianoba maqsimum<br />

10 wliT ganisazRvreba, amis Semdeg Teatrma aucileblad<br />

unda daiwyos axali formebis, stilisa da tendenciebis Zieba,<br />

mas axali sisxli unda gadaesxas, Tu unda, rom Tavi<br />

gadairCinos.~ rogorc xedavT, mizezi TvalsaCinoa. sardafis<br />

Teatrma zustad 10 weliwadSi sakuTari SesaZleblobebi<br />

amowura da misma damaarseblebmac isev akademiur Teatrebs<br />

miaSures.<br />

sainteresoa, ra daxvda monatrebul TeatrebSi qarTvel<br />

mayurebels. SesaZloa, garemontebuli Senoba, reklama, lamazad<br />

gaformebuli afiSa an Teatris web-gverdi. magram Teatris<br />

mTavari produqti speqtaklia, yvelaze didi warmateba ki<br />

anSlagia. anSlagia rusTavelis TeatrSi `kavkasiur carcis<br />

wreze~, rodesac genialur msaxiobs, ramaz CxikvaZes varskvlavi<br />

gauxsnes. bileTebic warmodgenamde bevrad adre gaiyida, rigebic<br />

idga salarosTan, es maSin, roca misi Rirebuleba standartul<br />

fass bevrad aRemateboda. marTalia, `kavkasiuri carcis wre~<br />

genialuri speqtaklia, msofliom aRiara da ukve 30 welze<br />

metia scenidan ar Camosula. anSlagi, SesaZloa, ufro iman<br />

ganapiroba, rom varskvlavebis gaxsnaze siarulic modad iqca<br />

(!). es maSin, roca rusTavelis TeatrSi moixsna sruliad<br />

genialuri speqtakli `godos molodinSi~ Zalian martivi<br />

mizezis gamo, mas mayurebeli ar hyavda (!). rodesac gia<br />

yanCelis `stiqsze~ TiTze CamosaTvleli bileTebis raodenoba<br />

iyideba, amis mizezic aSkaraa, aseT speqtaklebs mayurebeli<br />

aRar hyavs. aSkaraa, rom aucileblad varskvlavis gaxsna, sazeimo<br />

saRamo an jeostari unda gadiodes rusTavelis TeatrSi<br />

imisaTvis, rom darbazi Seivsos.<br />

bolo dros sruli datvirTviT muSaobs rusTavelis Teatris<br />

eqsperimentuli scena, sadac, garda speqtaklebisa, saintereso<br />

Sexvedrebi da imave piesebis kiTxvebic imarTeba. es<br />

sasicocxlod aucilebeli movlenaa nebismieri TeatrisTvis,<br />

aq darbazi yovelTvis savsea Teatraluri sazogadoebiT, es<br />

Sexvedrebze gasagebia, magram speqtaklze bileTebis raodenobis<br />

gayidvis mixedviT aqac sagangaSo mdgomareobaa, arada ra<br />

sainteresoa, rom imave eqsperimentul scenaze daswrebis mxriv<br />

namdvili rekordi daamyara realiTi Sou `dasis~ warmodgenebma,<br />

gansakuTrebiT Sous satelevizio mimdinareobis procesSi, anu,<br />

televizia CvenTan isev saocrad popularulia, ufro metic<br />

televizias ar hyavs badali. Tu kargad daakvirdebiT, arcerT<br />

gadacemaSi, mcxunvare satelevizio dros, aravin laparakobs<br />

romelime konkretul speqtaklze, mis Rirebulebebze, imaze,<br />

rom es namdvili aRmoCenaa da Seudarebelia, rom am speqtaklis<br />

dadgmiT raRac axali daiwyo qarTuli Teatris istoriaSi...<br />

Zalin kargi sayurebelia rusTaveli TeatrSi TiTqmis erTi<br />

wlis win dadgmuli speqtakli `moxuci jambazebi~, sadac<br />

brwyinvale msaxiobebi: medea Caxava, guram saRaraZe, kaxi kavsaZe<br />

TamaSoben. premieramde iyo bevri siuJeti teleeTerSi,<br />

interviuebi presaSi, premieris SemdgomUuSualod speqtakls<br />

gadacemebic ki mieZRvna, yvela warmodgenamde ramdenime dRiT<br />

adre yvela bileTi gayidulia, ra Tqma unda, es ar aris<br />

rigiTi speqtakli, magram reklamam mainc imuSava, zogierT<br />

rigiT speqtakls amis naxevari PR rom hqondes, iqneb aRar<br />

iyos speqtaklis gadadebis saSiSroeba zogjer sami an oTxi<br />

gayiduli bileTis gamo.<br />

nebismier internet gamokiTxvaSi, forumebze, reitingis<br />

TvalsazrisiT avTo varsimaSvilis `Tavisufali Teatri~<br />

liderobs, misi siZliere albaT imaSia, rom es aris erTaderTi<br />

Teatri dResdReobiT saqarTveloSi, romlis reklamas yvelaze<br />

cnobili arxis eTerSiDdRis ganmavlobaSi ramdenimejer moismenT,<br />

iq aris speqtaklebi Tanamedrove Tematikaze, Tavisi axalgazrda<br />

msaxiobebiT, bunebrivi movlenebis (Tovli, wvima) scenaze uxvi<br />

CvenebiT, darbazSi atirebuli mayurebliT…<br />

174 175


nino SarmiaSvili<br />

`oTxi wlis win, 1997 wlis 31 marts, rodesac vxsnidi<br />

`Teatralur sardafs, pirvel speqtaklze mosul mayurebels<br />

vuTxari, rom vxsni Teatrs, romlis devizic iqneba `de, cudi,<br />

oRond bevri!~ im periodSi Teatrebi praqtikulad Caketili<br />

iyo axalgazrda reJisorebisaTvis, amitom mindoda, gamexsna<br />

iseTi Teatri, sadac bevri axali dadgma gaCndeboda. Cem mierve<br />

mogonilma devizma weliwad-naxevarSi CixSi momaqcia, me<br />

gadaviqeci Zalian bevri uniWo speqtaklisa da maTi damdgmelebis<br />

prodiuserad, ris gamoc davtove Cems mierve daarsebuli<br />

Teatri. dRes, 2001 wlis 31 marts, zustad oTxi wlis Tavze,<br />

me vxsni kidev erT Teatrs, romlis devizi iqneba `sjobs<br />

cota, oRond kargi!~ es iqneba `Tavisufali Teatri~ Tavisufali<br />

mayureblisaTvis, sadac gza mxolod niWier Semoqmedebs<br />

miecemaT,~ _ es avTo varsimaSvilis sityvebia, is yvelaze<br />

kargi menejeria Tavisi Teatrisa. man SeZlo, gaekeTebina Teatri,<br />

sadac sul anSlagebia, hyavs Tavisi msaxiobebi, romelTac<br />

yvelaze kargad icnobs da yvelaze kargad icis.<br />

bevrs davoben profesionalebi am bolo dros marjaniSvilis<br />

Teatris repertuarTan dakavSirebiT, arada faqtia, rom sworad<br />

warmarTulma menejmentma, kargma reklamam, kontaqtebma Teatrs<br />

mayurebeli daubruna, magram aq sxva ramea problema da es<br />

marTlac repertuaria, Teatrisa, romelsac Zalian didi istoria<br />

da warmatebebi aqvs.<br />

kote marjaniSvilis saxelobis saxelmwifo akademiuri<br />

Teatri TiTqmis rva aTeuli welia moRvaweobs. am xnis<br />

ganmavlobaSi Camoyalibda, TvalsaCinod gamoikveTa Teatris<br />

saxe, misi moqalaqeobrivi pozicia, xasiaTi, stili, tradicia<br />

da mTlianad Semoqmedeba. dRes marjaniSvilis TeatrSi did<br />

scenasTan erTad moqmedebs mcire scena e. w. `Teatri sxvenSi~,<br />

sadac ZiriTadad axalgazrda reJisorebi cdian Tavis<br />

SesaZleblobebs. didi popularobiT sargeblobs levan wulaZis<br />

(Teatris samxatvro xelmZRvaneli) bolo dros dadgmuli<br />

iseTi gaxmaurebuli speqtaklebi, rogorebicaa: `qaquca<br />

ColoyaSvili~ da `pigmalioni~. siuJetebi, statiebi,<br />

profesionalTa recenziebi arc erT maTgans ar dahklebia,<br />

magram arc Tu saimedo.<br />

mayureblis problema akademiur TeatrebSi<br />

TeatrmcodneebisaTvis damaimedebeli araa `qaquca<br />

ColoyaSvili~, miuxedavad Tavisi patriotuli paTosisa da<br />

marjaniSvilis Teatris salarosTan bileTis rigSi mdgari<br />

axalgazrdebisa. Tuki marTlac darbazi gaivseba da im<br />

darbazidan adamiani iseTive gamova, rogoric Sevida araferi<br />

masSi ar Seicvleba maSin ra daniSnuleba aqvs Teatrs?GvacinoT,<br />

vixarxaroT, Tu marto vitiroT? albaT, unda SevimecnoT.<br />

dRes seriozuli problemebis winaSe dgas qarTuli<br />

dramaturgia. axalgazrda dramaturgebs piesebi Taroebze<br />

uZveldebaT, Tanamedrove sazRvargareTul dramasTan xom<br />

saerTod Zalian mwyralad varT. sarepertuaro politika<br />

qarTul TeatrebSi udavod rTuli Temaa, arada yvela TeatrSi<br />

unda arsebobdes konkretuli Stati am mimarTulebiT, ufro<br />

sworad profesionalTa jgufi, romelic kiTxulobs axal<br />

piesebs, rogorc qarTuls, aseve ucxours, icis ra xdeba<br />

Tanamedrove evropul TeatrSi, da a. S.<br />

aucilebelia, TeatrebSi, Tavad Teatris interesebidan<br />

gamomdinare, tardebodes gamokiTxvebi mayureblebs Soris,<br />

gamokiTxvebis Sedegad, naTeli gaxdeba, Tu ra tipis mayurebeli<br />

dadis ama TuU im TeatrSi, ra sixSiriT, ra moswons, an, piriqiT,<br />

raze ar mova arasodes. aRsaniSnavia isic, rom Teatris menejeri<br />

unda iyos profesionali kulturis menejeric. Teatris<br />

menejerma unda dasaxos strategiuli gegma, aseve kompaniis<br />

Sida monacemebs gadaxedos xSirad.<br />

menejers SeuZlia gamoiyenos bileTebis salaros an<br />

momxmareblis mier warmodgenili angariSebidan amoRebuli<br />

cnobebi. bileTebis salarodan miRebuli cnobebi SesaZleblobas<br />

aZleven Teatris menejers dasaxos gegma konkretuli<br />

RonisZiebebis gayidvebisa. Seadaros gasuli wlebis gegmas, da<br />

Tu moTxovnileba iqneba gadawyvitos ra RonisZiebebis gatarebaa<br />

saWiro erT an ramdenime cvladTan dakavSirebiT marketingul<br />

miqsSi. magaliTad, Tu gayidvebis done ramdenime kviris mere<br />

morigi RonisZiebebis Catarebis Semdeg mudmivad iklebs, maSin<br />

mizanmimarTulad swored am periodSi unda gaizardos biujeti<br />

dawinaurebisTvis, raTa SevinarCunoT an gavzardoT daswrebis<br />

maCvenebeli.<br />

176 177


nino SarmiaSvili<br />

klientebis sia, abonementebis mflobelebi, iqneba is<br />

komerciuli Tu arakomerciuli – aris saintereso informacia.<br />

aucilebelia aseve sazogadoebasTan urTierTobis menejeri<br />

iyos profesionali. misi meSveobiT unda xdebodes<br />

sazogadoebasTan urTierToba – informaciis gacvla –<br />

komunikacia. maszea damokidebuli warmateba an warumatebloba.<br />

masmediasTan urTierTobis CamoyalibebaSic didi wvlili unda<br />

miuZRvodes sazogadoebasTan urTierTobis menejers,<br />

mniSvnelovania speqtaklis premieris dro da TariRi gavrceldes<br />

sazogadoebaSi masmediis saSualebiT, unda daigegmos iseTi<br />

PR kampania, rom sazogadoebis didi nawili dainteresdes da<br />

ar iyos es sazogadoebis garkveul fenaze gaTvlili.<br />

marto varskvlavebis gaxsniT Sors ver wavalT. qarTul<br />

Teatrs sWirdeba bevri mayurebeli, mayurebels _ kargi<br />

speqtakli, karg speqtakls _ piesa, profesionali gundi da<br />

bevri Sroma, rac, Cemi azriT, iseT Sedegs moitans, rom akademiur<br />

TeatrebSi aRar iqneba mayureblis problema da didi imedi<br />

maqvs yvela speqtakli anSlagiT Caivlis.<br />

saTeatro menejmentSi aseve sakmaod mniSvnelovania Tavad<br />

Sida organizaciuli struqtura, romelic, erTi mxriv, sakmaod<br />

rTuli rgolia. aq, erTi mxriv, yuradReba gasamaxvilebelia<br />

SemoqmedebiT seqtorze, aseve didi yuradReba sWirdeba teqnikur<br />

seqtorsa da saerTo, administraciul seqtors. pirveli maTgani,<br />

faqtobrivad, Teatraluri moRvaweobis mTavari principia da<br />

moicavs yvelafers, rac dakavSirebulia Teatris samxatvro<br />

xelmZRvanelobasTan, repertuarTan, msaxiobebTan da a. S.<br />

teqnikuri seqtori esaa speqtaklebis teqnikuri momzadeba,<br />

ganaTeba, rekviziti, xmis redaqtireba. xolo, rac Seexeba<br />

administraciul seqtors, esaa sabuRaltro, komerciuli<br />

samsaxurebi.<br />

Teatri, imisaTvis, rom man warmoadginos erTi speqtakli,<br />

sakmaod rTul da saintereso gzas gadis, amas Teatraluri<br />

moRvaweobis sawarmoo cikli ewodeba da Sedgeba iseTi<br />

etapebisagan, rogorebicaa gansaxorcielebeli speqtaklis<br />

Tematikis SerCeva, dadgmisTvis momzadeba, speqtaklisaTvis<br />

momzadeba, `aspeqtebis Sekvra~, marketinguli gegma, premiera<br />

da analitikuri samuSao premieris Semdeg. rogorc xedavT,<br />

mayureblis problema akademiur TeatrebSi<br />

erTi speqtaklis dasadgmelad uamravi samuSaoa Casatarebeli,<br />

uamravi adamianis mier. pirveli ramdenime stadia SemoqmedebiTteqnikur<br />

e. w. `ganyofilebebs~ exebaT da misi marTvac mxolod<br />

Semoqmedebs da teqnikur specialistebs SeeZlebaT. rac Seexeba<br />

marketingul gegmasa da sainformacio-sareklamo masalis<br />

momzadebas, es ukve menejment-marketingis samsaxuris<br />

prerogativaa da am nawilsac iseTive sasicocxlo funqcia<br />

akisriaT, rogoric Tavad speqtaklis SemoqmedebiT mxares. ar<br />

aqvs mniSvneloba, ris gamo ar moxdeba mayureblis speqtaklze<br />

daswreba, ugemovno, araRirebuli warmodgenis gamo, Tu araswori<br />

marketinguli strategiis an arasaTanado menejmentis gamo.<br />

rezultati mainc erTi iqneba _ Teatrs ar hyavs mayurebeli<br />

da es sakmaod mniSvnelovani problemaa. Teatris momxmarebeli<br />

xom TavisTavad mayurebelia. momxmareblis gareSe darCenili<br />

<strong>saxelovnebo</strong> produqti ki sruli kraxia kulturis<br />

menejmentisaTvis.<br />

Tumca, optimistebi Tu viqnebiT, ar arsebobs gadauWreli<br />

problema. me Tu mkiTxavT, amisaTvis sulac araa saWiro did<br />

optimisturi ganwyoba. amisaTvis saWiroa elementaruli<br />

praqtikuli da Teoriuli codna marketingsa da menejmentSi.<br />

saTeatro menejmentis warmarTvisas, pirvel rigSi, aucilebelia,<br />

Sida organizaciuli problemebis mogvareba. nebismier<br />

organizaciaSi erTi nabiji warmatebisken ukve gadadgmulia,<br />

Tu mogvarebulia struqturis problema, Tu sworadaa funqciebi<br />

gadanawilebuli da Tu xelmZRvaneli rgoli axerxebs yvela<br />

ganyofilebaze mmarTvelobiT e. w. `Tvalyuris devnebas~. es<br />

imas niSnavs, rom organizaciaSi nebismieri qmedeba iqneba<br />

adekvaturi da Sesabamisi, aseve iqneba kontrolirebadi da<br />

mizanmimarTuli. struqturis sworad Camoyalibebis Semdeg<br />

Teatrs ukve SeeZleba SemoqmedebiT saqmianobasTan erTad<br />

marketingul gaTvlebsa da PR kampaniebzec ifiqros. pirvel<br />

rigSi, aucilebelia, zogadad masis, rogorc bazris Sesaxeb<br />

informaciis raime, Tundac nebismieri xerxiT miReba.<br />

aucilebelia konkurentunariani sxva Teatrebis programastrategiebis<br />

zedmiwevniTi Seswavla imisaTvis, rom mocemulma<br />

Teatrma SeinarCunos individualuroba, stili, statusi da<br />

mkacrad gansazRvruli adgili bazarze. garda amisa, saWiro<br />

178 179


nino SarmiaSvili<br />

da isev aucilebelia sareklamo kampaniebi, urTierToba masobrivi<br />

informaciis gamavrcelebel saSualebebTan da mWidro kontaqti<br />

momxmarebelTan. Teatrs SeuZlia, Seqmnas `mudmivi mayureblis~<br />

klubi, sadac gawevrianebulebs saSualeba eqnebaT fasdaklebiT<br />

an mosawvevebiT daeswros premierebs, speqtaklebs. merwmuneT,<br />

ufro mniSvnelovania, darbazi iyos mayurebliT savse da maT<br />

bileTebi hqondeT SeZenili naxevarfasad, vidre, premieraze<br />

iyos mxolod ramdenime aTeuli adamiani, ZviradRirebuli<br />

bileTebiT. yovelive zemoT CamoTvlili saSualebebis sworad<br />

gamoyenebisa da, plus amas, sxva specifikuri RonisZiebebis<br />

gatarebis Semdeg, merwmuneT, saqarTveloSi arsebul Teatrebs<br />

mayureblis problema namdvilad aRar SeeqmnebaT.<br />

mariam WumburiZe<br />

magistraturis II kursi<br />

xelmZRvaneli - prof. iuri mRebriSvili<br />

menejmentis zogierTi<br />

problemaKTanamedrove xelovnebaSi<br />

Tanamedrove epoqa socialur-politikuri, ekonomikuri,<br />

ekologiuri da kulturuli sferoebis Sokuri cvalebadobiT<br />

mimdinareobs. sazogadoebaSi icvleba prioritetebi, maTi<br />

warmatebuli ganxorcielebis saSualebebi. pragmatulma ideebma<br />

konkretuli mimarTulebebi da miznis miRwevis srulad<br />

gansazRvruli gzebi gamokveTa, romelTa Soris upirvelesi<br />

adamianis gavlenis sferoebSi SeRweva, Zalauflebis mopoveba,<br />

Semosavlisken swrafva, materialuri uzrunvelyofis miRweva iqca.<br />

am procesebis fonze SeumCnevlad daiwyo da mimdinareobs<br />

adamianis dehumanizacia, misi kulturuli identurobis<br />

aRmofxvra. uamrav problemaTa nakadSi moqceuli adamiani<br />

ver iazrebs, rom kulturis krizisi apirobebs sazogadoebaSi<br />

azrovnebisa da Sesabamisad yofierebis mraval problemas.<br />

kultura zogadi cnebaa da moicavs kacobriobis materialur<br />

da sulier sferos, miRwevebs orive mimarTulebiT, sazogadoebis<br />

ganviTarebisa da miRwevebis, memkvidreobiTi princi pis<br />

gamoyenebisa da evoluciis CaTvliT. am ori saxeobis gamijvna<br />

SeuZlebelia maTi organuli kavSiris gamo, radgan ideis<br />

materialuri xorcSesxma swored codnis, niWis materializebaa.<br />

sulieri kulturis obieqturi gansxeulebac materialuri<br />

saSualebebis daxmarebiT mimdinareobs, e. i., kulturis nebismieri<br />

sagani (movlena) materialurisa da sulieris an piriqiT<br />

sulierisa da materialuris xorcSesxmuli erTobliobaa.<br />

sulieri kultura moicavs Semecnebis sferos, sulier<br />

Semoqmedebas, religias, miTologias, filosofias, Semecnebas,<br />

zneobas, aRzrdas, ganaTlebas, samarTals, mecnierebas,<br />

literaturas, xelovnebas.<br />

kidev ufro davakonkretoT: xelovneba-literatura, Teatri,<br />

kino, saxviTi xelovneba, musika, qoreografia, sacirko xelovneba<br />

adamianis Sinagani samyarosa Tu garegnuli mSvenierebis<br />

180 181


mariam WumburiZe<br />

menejmentis zogierTi problema Tanamedrove xelovnebaSi<br />

srulyofilebis, cxovrebis idealur standartebamde miRwevis,<br />

rafinirebis saSualebad moiazreboda da moiazreba, magram<br />

dRes mxolod gonebis, racionaluri prioritetebiT dakavebul<br />

sazogadoebaSi mxolod nawilobriv, zedapirulad an zereled<br />

xdeba misi gamoyeneba, SemoqmedebiToba, emociuroba, intuiciisadmi<br />

yuradRebis mipyroba.<br />

cxovrebis dRevandeli stili, ritmi, adamians ar sZens<br />

qcevis, yofiTi kulturis ZiriTad mimarTulebas, komunikaciis<br />

anbanur codnas. xolo Tuki igi flobs am Tvisebebs, misi<br />

realizaciis saSualebas.<br />

yovel sazogadoebriv-ekonomikur formacias kulturis<br />

Tavisi tipi axasiaTebs, ama Tu im formaciis Secvla upirobod<br />

iwvevs kulturis tipis cvlilebasac. rogorc wesi es ar<br />

unda niSnavdes ganxeTqilebas, kavSiris gawyvetas, rRvevas, miT<br />

ufro Zvelis ganadgurebas. saukuneebiT dasturdeba, rom axali<br />

formacia aucileblobis gamo, gamorCeviT iRebs wina formaciis<br />

kulturul miRwevebs. Semoqmedeba xom ZiriTadad tradicias<br />

eyrdnoba, agrZelebs an emijneba mas.<br />

rogor aisaxeba Tanamedrove civilizaciasa da msoflio<br />

<strong>saxelovnebo</strong> kulturaSi yovelive zemoaRniSnuli. ra<br />

cvlilebebsa da problemaTa rigs moicavs zogadad dRevandeli<br />

xelovneba, ra sirTuleTa gadalaxva uxdeba mas da am<br />

konteqstSi qarTul xelovnebas, mis calkeul dargebs.<br />

upirvelesad Teatris problematikas SevexebiT. es arc<br />

Tu ise advilia im faqtis gamo, rom yovel qveyanaSi arsebuli<br />

ZiriTadi politikuri klimati gavlenas axdens yoveldRiuri<br />

cxovrebis yvela aspeqtze, maT Soris Teatrzec, romelic,<br />

rogorc zogadad xelovneba, sazogadoebis `sarkes~ warmoadgenda<br />

yovelTvis. im realobis gaTvaliswinebiT, rom msoflioSi<br />

ekonomikur-politikuri krizisi da daZabuloba TandaTan<br />

mZafrdeba, saqarTveloSi damatebiT omis Semdgomi da mudmivad<br />

axali konfliqtebis afeTqebis situacia kidev ufro arTulebs<br />

Teatrebis Cveul, aprobirebul, gasuli saukunis Zalze<br />

warmatebul cxovrebas.<br />

menejmenti kulturis dawesebulebaSi Tanamedroveobis<br />

moTxovnaa, romelic aucilebelia kulturuli produqciis<br />

warmoebis aqtiurobis ganviTarebisa da mayureblis kulturuli<br />

moTxovnilebebis Camosayalibeblad.<br />

kulturis nonprofituli nawili, romlis SemadgenlobaSic<br />

Teatri moiazreba (municipaluri Teatrebi), mTel msoflioSi<br />

finansdeba saxelmwifo biujetidan, sxvadasxva fondidan,<br />

sponsoruli saqmianobidan, mecenatobidan.Kkulturas<br />

xelmZRvanelobs kulturis saministro, romelic yvela civilur<br />

qveyanaSi makoordinirebel funqcias asrulebs da Tavis<br />

menejments mimarTavs kulturis strategiis dadgenisa da<br />

dagegmvisaken, konkretuli qveynis aramaterialuri da<br />

materialuri kulturuli memkvidreobisa da sazogadoebis<br />

mentalitetis gaTvaliswinebiT;Aaqedan gamomdinare, adgens<br />

prioritetTa sistemas da mizanmimarTulad axorcielebs Tavis<br />

menejments; magram yovelTvis ase rodi xdeba.<br />

Kkultura komerciul dargTa Soris ar ganixileba, iseve<br />

rogorc sporti, jandacva, ganaTleba. Tumca miuxedavad<br />

nonprofitulobisa mas gaaCnia mcire komerciuli seqtori.<br />

romlis menejmenti da marketingi iseve muSaobs, rogorc sxva<br />

komerciul seqtorSi. mas garkveuli wvlili Seaqvs ekonomikaSic,<br />

radgan qmnis samuSao adgilebs, gaaCnia Tavisi avtonomiuri<br />

bazari _ sagrZnobi sainvesticio potencialiT.Aaqve unda<br />

davZinoT, rom kultura da xelovneba socialurad momgebiania<br />

sazogadoebis mTavari Rerebulebebis akumulirebisa da<br />

translirebisTvis.<br />

biznesisa da menejmentis Tanamedrove teqnologiebi: reklama,<br />

PR, personalTan muSaoba, korporaciuli kulturis formireba<br />

SeuZlebelia socialur-kulturuli moRvaweobis tradiciuli<br />

formebis gamoyenebis gareSe.<br />

Yyvela zemoT aRniSnuli teqnologia saWiroa da aqtiurad<br />

gamoiyeneba Tanamedrove xelovnebis yvela dargSi.<br />

Sou-biznesi zogadad kulturuli momsaxurebis sferos<br />

erT-erTi mimarTulebaa. Tu mas ar axlavs biznesis cneba,<br />

maSin igi saqvelmoqmedo xasiaTisaa da misi dafinanseba xdeba<br />

an saxelmwifo biujetidan an municipalitetidan. im SemTxvevaSi<br />

rodesac Sous aqvs komerciuli Rirebuleba maSin is Soubiznesis<br />

kategoriaSi gadadis, romelsac aqvs komerciuli<br />

Rirebuleba da aucileblad mogeba unda moutanos mis<br />

182 183


mariam WumburiZe<br />

menejmentis zogierTi problema Tanamedrove xelovnebaSi<br />

mwarmoebels. mis Rirebulebas ixdis momxmarebeli (mayurebeli).<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, sanaxaoba igive produqtia da igi<br />

momgebianad unda gaiyidos bazarze. aseTi Sedegis misaRwevad<br />

saWiroa efeqturi menejmenti da marketingi, romlis formula<br />

ase gamoixateba _ moZebneT (an SeqmeniT) moTxovnileba da<br />

daakmayofileT igi. rac ufro maRalmxatvruli iqneba programa<br />

da misi gaformeba monawileTa CaTvliT, miT ufro meti iqneba<br />

Sous Rirebuleba-fasi.<br />

Tu gaTvlili iqneba Sous mowyobis yoveli niuansi da<br />

efeqturad iqneba warmodgenili menejmenti da marketingi, anu,<br />

Seswavlili iqneba sazogadoebis sxvadasxva jgufis<br />

moTxovnileba da interesebi, socialur-ekonomikuri mdgomareoba<br />

/diferencirebuli midgoma sxvadasxva socialur jgufTan /<br />

miT ufro momgebiani da efeqturi iqneba Sou-biznesi, rasac<br />

adasturebs kidec misi popularoba da auditoriis yvelaze<br />

ufro mravalricxovani da mravalferovani warmomadgenloba<br />

msoflio varskvlavTa monawileobiT dagegmili da warmatebiT<br />

ganxorcielebuli proeqtebiT.<br />

rac Seexeba saTeatro xelovnebas, dRes rTulia isaubro<br />

Teatrebis marTvis raime sistemasa da organizebaze.<br />

prioritetTa gamokveTis Semdeg kulturis saministrom mWidro<br />

urTierTkavSiri unda daamyaros qveynis xelmZRvanelobasTan,<br />

vinaidan mTeli rigi sakiTxis mogvareba saxelmwifos<br />

mmarTvelobiTi organoebis Tanadgomis gareSe warmoudgeneli<br />

iqneba.<br />

saxelmwifo TeatrebSi, romlebic kulturis saministros<br />

mier finansdeba, finansebi nawildeba garkveul proeqtebze da<br />

iseT utilitarul saWiroebebze, rogoricaa Teatris Senobis<br />

Senaxva _ ganaTeba, mcire SekeTeba, komunikaciebisa da warmoebis<br />

sxvadasxva rgolebis resursebis SeZena da ZiriTadad saxelfaso<br />

fondis SenarCuneba. romelSic mainc xdeba garRveva (Seferxeba).<br />

radgan Teatris TanamSromelTa da msaxiobTa, anu dasis,<br />

Semadgenloba erTad (miuxedavad perioduli gadaxarisxebisa<br />

da Semcirebebisa, vgulisxmobT mudmivad dasaqmebul pirebs)<br />

mravalricxovania, amis gamo Zalian mcire Tanxa rCeba axali<br />

speqtaklebis ganxorcielebisTvis. am problemis gadawyveta<br />

damokidebulia ukve mxolod da mxolod Teatris<br />

administraciis moxerxebaze da isic yovel calkeul SemTxvevaSi<br />

konkretuli damfinanseblis (sponsoris) moZiebaze, an garkveuli<br />

periodis ganmavlobaSi mudmivi mecenatis gamoCenaze. amis<br />

moxerxeba Tu mouxerxebloba TvalnaTliv aisaxeba speqtaklis<br />

dadgmis xarisxze.<br />

gvxvdeba gansxvavebuli svlac. magaliTad, saqarTveloSi<br />

SesaZlebelia, romelime reJisorma TviTon i povos Tavisi<br />

proeqtis damfinansebeli da winadadebiT mimarTos sasurvel,<br />

am SemTxvevaSi cnobil Teatrs, misTvis speqtaklis dadgmis<br />

uflebis nebarTvaze. Tuki proeqti daainteresebs Teatris<br />

samxatvro sabWos, am SemTxvevaSi iwyeba muSaoba SeTavazebul<br />

proeqtze, romlis mimdinareobis angariSs, periodulad<br />

repeticiebze daswrebiT amowmeben samxatvro sabWos wevrebi<br />

an upiratesad Teatris samxatvro xelmZRvaneli. mxolod<br />

dadebiTi Sefasebis, sainteresod ganxorcielebuli Sedegis<br />

aRmoCenisas eZleva muSaobis gagrZelebis saSualeba proeqtis<br />

warmomdgen reJisors speqtaklis dasasruleblad, romelic<br />

Semdgom ikavebs Sesabamis adgils Teatris mimdinare<br />

repertuarSi. aRsaniSnavia isic, rom saxelSekrulebo sistema<br />

ar iTvaliswinebs am SemTxvevaSi TanamSromlobis aucilebel<br />

gagrZelebas.<br />

samsaxiobo xelovnebis problemebi aranakleb aqtualuria<br />

ganxilul konteqstSi. msaxiobi yvelaze metadaa damokidebuli<br />

Seqmnil viTarebaze da yvelaze metad ganicdis uxilavi Tu<br />

xiluli peripetiebis Sedegebs sakuTar Tavze. sazRvargareT<br />

msaxiobTa umravlesoba mcire anazRaurebis gamo iZulebulia,<br />

sxva TeatrSic imuSaos ZiriTadis paralelurad, ufro maRali<br />

anazRaurebis misaRebad, rac Semdgom iwvevs ZiriTad TeatrebSi<br />

mis gaucxoebas, fragmentul dakavebas an mis nacvlad sxva<br />

msaxiobis mowvevas (TeatrisTvis iZulebiT) da damatebiTi<br />

anazRaurebis gamoyofas misTvis.<br />

saqarTveloSi es tendencia odnav saxecvlilia. periferiidan<br />

Tu dedaqalaqidan msaxiobebi Tavad eZeben asparezs popularobis<br />

miRwevisTvis. umravlesoba maqsimalurad cdilobs teleekranze<br />

romelime Sou-programaSi moxvedras wamyvanis, monawilis –<br />

sareklamo rgolSi dafiqsirebis saxiT. warmatebis SemTxvevaSi<br />

zogierTi maTgani saavtoro gadacemasac amzadebs da mihyavs<br />

184 185


mariam WumburiZe<br />

menejmentis zogierTi problema Tanamedrove xelovnebaSi<br />

kidec, Semdeg etapze SesaZlebelia igi prodiuseradac<br />

mogvevlinos. ZiriTad TeatrSi maTi monawileoba, ramdenime<br />

speqtaklSi mainc xerxdeba. aq sxva xasiaTis problema iCens<br />

Tavs, romelic niWier adamianTa Janrobriv Tu zogadad<br />

saSemsruleblo Stampebad iqceva.<br />

Teatrebis umravlesobas ar aqvs `cnobadi~ da Tanmimdevruli<br />

repertuari. erT dRes warmodgenil klasikur piesas SeiZleba<br />

mohyves sruliad gaugebari, arafris mTqmel piesaze Seqmnili<br />

umniSvnelo speqtakli, rac abnevs ara mxolod Teatris<br />

mayureblebs, aramed mis TanamSromlebsac. Sedegad, Zalian<br />

mcire Teatrebi axerxeben msoflioSi aRiarebuli Tanamedrove<br />

dramebis warmodgenis tendenciis ganxorcielebas. siaxlisadmi<br />

Tavis aridebis mizezadac finansuri, ekonomikuri krizisi<br />

saxeldeba, radgan Teatrs ar moepoveba Tanxa, romelic unda<br />

gamoeyos Tanamedrove avtorebs axal piesaze muSaobis<br />

anazRaurebisTvis an TanamSromlobis honorarisTvis. arsebobs<br />

iSviaTi gamonaklisic, zogierT qveyanaSi esa Tu is Teatri<br />

axerxebs dadgas msoflioSi ukve gaxmaurebuli, cnobili dramebi.<br />

Cven qveyanaSic analogiur problemaTa gamo igrZnoba<br />

sarep ertuaro p olitikis gaurkvevloba. SerCevisas<br />

araTanmimdevroba, proeqtis avtori, romelic Tavad afinansebs<br />

Teatrisadmi SemoTavazebul, misTvis saintereso piesas,<br />

uflebamosilia Tavad SesTavazos TeatrsMmisi gadawyvetis<br />

xerxebi da SerCeul msaxiobTa kandidatura.Aam SemTxvevaSi<br />

xelmZRvaneloba mkacrad ver miuTiTebs mas mTeli dasisTvis<br />

saintereso sxva piesaze. repertuaris mravalferovnebisTvis<br />

Tanxmdeba mis azrs, es an amarTlebs, an _ ara. xelovnebis am<br />

sferoSi winaswar ver ganWvret speqtaklis warmatebawarumateblobis<br />

sakiTxs, radgan saboloo pasuxs mxolod<br />

mayureblis daswreba xdis TvalsaCinos.<br />

Teatrisa da mayureblis problema udaod sainteresod<br />

asaxavs droisa da garemos zemoqmedebas xelovnebaze zogadad<br />

da konkretulad am dargze. mayurebeli, Tanamedrove<br />

sazogadoebis is warmomadgenlobaa, romelic `Seisyidis~ an<br />

ugulebelyofs Teatris produqcias. Tavis mxriv, Teatri<br />

yovelTvis rodi iTvaliswinebda an iTvaliswinebs mayureblis<br />

an, uxeSad rom vTqvaT, `bazris~ moTxovnas.Aam SemTxvevaSi<br />

Teatri ubralod carieldeboda TandaTan da speqtakli<br />

ixsneboda. uares SemTxvevaSi zogierTi Teatri ixureboda.<br />

ekonomikuri krizisi sazogadoebis mZime gamocdas<br />

warmoadgens. sxvadasxva asakis, anu TaobaTa, sxvadasxva<br />

Tvalsazrisisa da gemovnebis, gansxvavebuli inteleqtisa da<br />

miswrafebis mqone adamianTa es jgufebi, sxvadasxva moTxovniT<br />

erTiandebian an gamoirCevian erTimeorisgan. TviT xelovnebis<br />

sanaxaobriv dargebsac Tavisi jgufi (mayurebeli) aZlevs<br />

sasicocxlo Zalas.<br />

uaxloes periodSi Teatrma orjer ganicada mZime dartyma.<br />

gasuli saukunis mier televiziis aRmoCeniT, dRes ki sayovelTao<br />

kompiuterizaciiT, rom araferi vTqvaT kacobriobis sxva<br />

interesebze da mis periodul, etapobriv an moulodnel<br />

cvlilebebze.<br />

saqarTveloSi, iseve rogorc msoflioSi, televiziam<br />

`moipara~ mayurebeli. Caketa isini sakuTar saxlebSi da miajaWva<br />

ekrans. urTierTobaSic Seitana koreqtivebi. dRes-dReobiT<br />

muSaobis, garTobis, urTierTobis, informaciis mopovebis yvelaze<br />

advili da moxerxebuli saSualeba kompiuteria. xolo adamianis<br />

urTierToba TeatrTan, misma mouclelobam an piriqiT usaqmod<br />

(umuSevrad da usaxsrod) darCenam ganapiroba. amas emateba<br />

konkretulad saqarTveloSi yvela sferoSi Catarebuli<br />

reforma. restruqturizaciis problema SeiWra TeatrSic da<br />

aTwleulebis ganmavlobaSi moRvawe msaxiobTa mTeli Taoba<br />

gaiyola, romlebic `axalgazrda nakadad~ cnobilma msaxiobebma<br />

Caanacvles.<br />

bunebrivia am Taobis gasvlam asparezidan gamoiwvia<br />

mayureblis kontingentis Secvla da ufrosi Taobis mayureblis<br />

interesis dakargvac sapasuxod. axalgazrda Taobis msaxiobTa<br />

gulSematkivrebi ZiriTadad premierebze avseben Teatrs. maT<br />

gverdiT warmodgenilni arian naTesav-megobrebi da axloblebi,<br />

Semdgom garkveuli procenti im mayureblisa, romelic bileTebis<br />

SeZenis msyidvelobiTi unariT gamoirCeva. mogvianebiT ki rTuli<br />

asaxsnelia anSlagebis princi pi, radgan erTi da imave<br />

speqtaklis sanaxavad erT dRes modis mayurebeli, rigiT meore<br />

speqtaklze ki igi ar Cans.<br />

186 187


mariam WumburiZe<br />

menejmentis zogierTi problema Tanamedrove xelovnebaSi<br />

sainteresoa morigi problemac, romelic Janrobriv<br />

moTxovnilebas Seexeba.AaSkarad dominirebs interesi<br />

komediisadmi. Semdeg istoriuli pirovnebebis, erovnuli gmirebis<br />

cxovrebis amsaxveli piesebisadmi _ es isev saqarTveloSi.<br />

zogadad ki festivalebisadmi, sadac Tavs iyrian cnobili<br />

dasebi da varskvlavebi.Mmagram maTi xilvis saSualeba<br />

upiratesad – sazogadoebis SeZlebul nawils aqvs.<br />

zemoT SevexeT msaxiobTa problemas, magram ar aRgviniSnavs<br />

is, rom televiziam Teatrs ara mxolod mayurebeli, aramed<br />

msaxiobebic waarTva. satelevizio serialebSi moxvedra an<br />

telefilmebSi TamaSi popularobis uzrunvelyofis garkveul<br />

garantad iqca. Semosavlis wyaro aRmoCnda sxva qveynebis<br />

filmebisa da serialebis gaxmovanebac da satelevizio<br />

musikalur Sou-programebSi monawileoba. zogierTma pragmatulad<br />

moazrovne msaxiobma politikur sarbielze gadainacvla da<br />

politikuri gadacemebis aqtiur monawiled iqca.<br />

aSkarad nel-nela daviwyebas mieca im msaxiobTa saxelebi,<br />

romlebic TeatrSi muSaobis miuxedavad naklebad dakavebulni<br />

aRmoCndnen mimdinare repertuarSi. isini garkveuli satelevizio<br />

tendenciis gamo iSviaTad an sul ar Cndebian teleekranze.Aam<br />

sakiTxTan mimarTebiT samagaliToa evropis qveynebis mier<br />

SenarCunebuli principi, xandazmul msaxiobTa Sesabamisi asakis<br />

rolebze miwveviT. rom aRaraferi vTqvaT aTwleulebiT<br />

gaCerebul qarTul kinematografze da amis gamo sruliad<br />

ignorirebul kinomsaxiobTa mTel kohortaze.<br />

problematurad gamoikveTa Semdegi tendenciac. telearxebis<br />

axalma gadacemebma, romelTa umravlesoba gasarTobi tipis<br />

Sous warmoadgens gza gauxsnes araprofesional axalgazrdebs<br />

da maT ugemovno gadacemebs.<br />

swored am iaffasiani Sous mayurebelTa gemovnebas<br />

daeqvemdebara quCis sakoncerto sanaxaobebis gamarTva. xolo<br />

teleekranze dabali xarisxis teleserialebma usaqmod<br />

darCenili sazogadoebis umravlesobis cnobierebaze miitana<br />

ieriSi da damatebiT waarTva mayurebeli qarTul Teatrs.<br />

dascems Tu ara es tendencia samsaxiobo xelovnebis<br />

miRwevebis dones? – nawilobriv, _ aucileblad. es gemovneba,<br />

mayurebelTa am tipis moTxovna, did TeatrebSic aRwevs da<br />

maTi mozidvis mizniT, rogorc sazRvargareT, aseve qarTul<br />

TeatrSic ara erTi kompromisuli speqtakli Cndeba.<br />

Seiqmna kerZo, mcire Teatrebi, romlebic sakmaod kargad<br />

arTmeven Tavs speqtaklisTvis gaweuli xarjebis amoRebas.<br />

uamravi patara Teatri alternatiuli Teatrebis cnebiT,<br />

romlebic xan droebiT funqcionireben da qrebian, an cnobil<br />

festivalebze axerxeben mxolod monawileobis miRebas Tavisi<br />

speqtaklis warmodgeniT.<br />

sazRvargareT maT kritikosebi did yuradRebas ar uTmoben,<br />

magram es sulac ar moqmedebs maT reitingze da popularobaze.<br />

msgavsi viTarebaa saqarTveloSi, konkretulad axalgazrdebSi<br />

uaRresad popularul sardafis TeatrSi, romlis speqtaklebs,<br />

Tamamad SeiZleba iTqvas ramdenimejer eswreba erTi da igive<br />

mayurebeli, romelmac misi samxatvro xelmZRvanelis akademiur<br />

TeatrSi paraleluri moRvaweobis gamo Seavso marjaniSvilis<br />

Teatric.<br />

SesavalSi aRniSnul problemaTa rigSi samwuxarod<br />

SesaniSnavad Tavsdeba Tanamedrove saxviTi xelovneba, qarTuli<br />

kinematografi da a.S. Tumca es ukanaskneli (vgulisxmobT<br />

kinematografs) TiTqos iwyebs ukve gamococxlebas da<br />

saerTaSoriso asparezze warmatebul gasvlas.<br />

rac Seexeba saxviT xelovnebas, mxatvarTa azriT, xalxi<br />

da mxatvroba aSkarad daSorda erTmaneTs. saxelmwifoebrivi<br />

midgoma am mimarTulebiTac iTxovs yuradRebis miqcevas. daixura<br />

saxelmwifo sagamofeno darbazebi, maT magivrad bevri kerZo<br />

galerea funqcioniebs. personaluri gamofenis mowyobaze, rasac<br />

adre mxatvarTa kavSiri aregulirebda, dRes Tavad mxatvari<br />

zrunavs. finansurad es Zalian did xarjebTanaa dakavSirebuli.<br />

gamoiZebna alternatiuli gza, ramdenime mxatvris gaerTianebiT,<br />

Tundac erTi dRiT ama Tu im darbazis daqiravebis da maTTvis<br />

sasurveli, bolo dros Seqmnili suraTebis gamofenisaTvis,<br />

romelic, Tavis mxriv, sulac ar aris sakmarisi farTo<br />

sazogadoebisTvis sakuTari Semoqmedebis gasacnobad.<br />

gamofena-gayidvaze iSviaTad iyideba maTi namuSevrebi.<br />

WeSmarit mxatvrul produqcias masa modur tendenciebs<br />

amjobinebs, ara da igi arc ki flobs zust informacias<br />

saxviTi xelovnebis kanonebis ganviTarebasa da zogadad<br />

188 189


mariam WumburiZe<br />

menejmentis zogierTi problema Tanamedrove xelovnebaSi<br />

profesionalizmze. aRiarebul da cnobil mxatvarTa nawarmoebebs<br />

konkurencias uwevs salonuri tipis popularuli mxatvroba.<br />

produqciis sazRvargareT gatanac am niSniT mimdinareobs<br />

ZiriTadad. materialurad SeWirvebul ostatebs jabnian<br />

moxerxebuli da moqnili axalbedebi. amdenad, isinic iZulebulni<br />

xdebian sabazro ekonomikis, masis gemovnebis dakveTiT Segnebuli<br />

kompromisi dauSvan an datovon samSoblo da sazRvargareT<br />

eZebon damkvidrebisa da gadarCenis saSualebani.<br />

problema ase gamoixateba, xdeba popularulis da ara<br />

profesionaluris Zieba.<br />

udides atributs,Ffinansur safuZvelTan erTad, romelsac<br />

mxatvari saWiroebs, warmoadgens Tavdajerebuloba, sakuTari<br />

saqmianobisadmi rwmena da imis codna, rom saukeTeso fromouSeni<br />

eyrdnoba kargad, sifrTxiliT dagegmil, xangrZliv programas,<br />

romelic keTilsindisier koleqcionerebTan perspeqtiul<br />

TanamSromlobas daeyrdnoba.<br />

dResdReobiT arsebobs axali teqnologiebi, romlebic<br />

exmarebian mxatvrebs maTi Semoqmedebis fromouSenSi. DVD<br />

diskebi efeqturad warmoadgens mxatvris naSroms da SesaZloa<br />

gamoyenebuli iqnas gamofenis Casawerad, sxva namuSevrebTan<br />

SedarebisTvis an sxva miznebisTvis.Ees xarjT-efeqturi<br />

saSualebaa mxatvrisa da misi SemoqmedebiTi studiis<br />

(saxelosnos) warsadgenad, mxatvris muSaobis procesis<br />

Casawerad da gansakuTrebul namuSevrebze misi uflebamosilebis<br />

dasamtkiceblad. DVD mSvenivrad exmareba fromouSens, vinaidan<br />

mayureblis interessa da yuradRebas ipyrobs.Aaseve ar unda<br />

dagvaviwydes, rom did manZilze komunikaciis dasamyareblad<br />

faqsi da interneti sakmaod mosaxerxebelia. sabednierod, es<br />

axali teqnologiebi, saSualebas aZlevs erTnairad moazrovne<br />

mxatvrebs moawyon mniSvnelovani gamofenebi, katalogebSi<br />

Seitanon TavianTi namuSevrebi da daamyaron individualuri<br />

kontaqtebi. im SemTxvevaSi Tu mxatvari ikisrebs sakuTari<br />

bazris Seqmnis pasuxismgeblobas da sakuTari namuSevrebis<br />

gayidvas, is SeinarCunebs sacalo fasis dileris wils.<br />

miuxedavad imisa, rom samxatvro bazari uxvadaa Sevsebuli<br />

da konkurencia sakmaod maRalia, namuSevrebis gayidva dauRalavi<br />

mcdelobis Sedegad mainc SesaZlebelia.<br />

yovelive zemoTqmuli ar gamoricxavs imis aucileblobas,<br />

rom gairRves saqarTveloSi arsebuli vakuumi da civilizebuli<br />

qveynebis Sesabamisad, Seiqmnas samxatvro galereebis sistemuri<br />

qseli, romelTa meSveobiTac mudmivi kontaqti damyardeba<br />

msoflio bazarze cnobil galereebTan.Ees SesaZleblobas<br />

miscems qarTvel mxatvrebs, rom maTi Semoqmedeba mudmivi<br />

yuradRebis sagnad iqces cnobili ucxoeli kuratorebisa da<br />

dilerebisTvis.Aamis gareSe evropisa da amerikis seriozul<br />

samxatvro galereaSi moxvedra (mcire gamonaklisis garda)<br />

TiTqmis SeuZlebelia.<br />

ukeTes SemTxvevaSi, sasurveli iqneboda, am procesSi saxviTi<br />

xelovnebis menejerebis CarTva, vinaidan isini kargad arian<br />

gaTviTcnobierebulni marketingze orientirebul industriaSi,<br />

romelic komerciaze fokusirebasa da alRos moiTxovs,<br />

mxatvrobis interesebis gaTvaliswinebasTan erTad. magram<br />

rogorc zemoT aRiniSna, materialuri problema am mxrivac<br />

seriozul bariers warmoadgens.<br />

ganxilul problemaTa gaazreba da maTi gadawyvetis gzebis<br />

Zieba, upirvelesad, xelovnebis saxelmwifoebrivi zrunvis sagnad<br />

qcevis aucileblobas gvkarnaxobs.Mmeti yuradRebis gamaxvilebas,<br />

axali programebis Sedgenas da maTi SeTavazebis aucileblobas<br />

k ul tu r is sa mi n is t roeb i sa d a T a va d T ea t rebis<br />

administraciuli xelmZRvanelebis erToblivi ZalisxmeviT.<br />

uamravi festivali, SemoqmedebiTi gacvliTi programa,<br />

kulturis bazroba udaod saintereso nabijia adamianis<br />

dehumanizaciis, sulieri dakninebis procesis SesaCereblad.<br />

magram calkeuli RonisZiebebi ar kmara kacobriobis uZvelesi<br />

kulturis gadarCenisTvis, romlis erT-erTi pirveli asaxvis<br />

forma Teatria.<br />

Teatris yuradReba unda mieqces profesional menejerTa<br />

mowvevas, Tavis mxriv ki maT kompetenciaSi Sedis mayurebelTa<br />

mozidvis formebis Secvla, maTi survilebis mxedvelobaSi<br />

miRebiT. amisTvis ki SesaZlebelia gamoyenebul iqnes kiTxvarebi,<br />

romlebic gamoikvleven Tanamedrove mayureblis interesebs<br />

da amis mixedviT Seadgenen repertuars da a. S. magram<br />

TeatrisTvis am SemTxvevaSic saWiroa damatebiTi finansebi<br />

da kritikuli midgoma miRebuli informaciisadmi.<br />

190 191


mariam WumburiZe<br />

finansuri mdgomareobis gasaumjobeseblad SesaZlebelia<br />

saabonento sistemis SemoReba, rac erTnairad xelsayreli<br />

iqneba rogorc mayureblisTvis, romelic fasdaklebiT SeZlebs<br />

warmodgenebze daswrebas, ise TeatrebisTvis, romlebic erTianad<br />

aiReben did Tanxas. es forma aprobirebulia evropis qveynebSi<br />

da sakmao popularobiT sargeblobs, radgan maTTvis premieraze<br />

daswreba gacilebiT Zvirad Rirebuli siamovnebaa vidre, winaswar<br />

abonementis SeZena, romelic am gziT uzrunvelyofs premierebze<br />

daswrebas.<br />

sasurveli iqneba qarTuliUkulturis xSiri monawileoba<br />

saerTaSoriso konkursebsa da sxva RonisZiebebSi misi<br />

popularizaciis mizniT.<br />

vinaidan Tanamedrove saqarTveloSi arsebuli statikuri<br />

garemo da ekonomikuri krizisi safrTxes uqmnis kulturuli<br />

organizaciebisa da zogadad xelovnebisa da kulturis<br />

arsebobas, aucilebelia Seicvalos mTeli sistema, SemuSavdes<br />

kulturisa da xelovnebis daxmarebis saxelmwifo politika,<br />

maRal doneze ganxorcieldes xelovnebis menejmenti da<br />

marketingi.<br />

nino xuciSvili<br />

magistraturis II kursi<br />

xelmZRvaneli - prof. iuri mRebriSvili<br />

internet teqnologiebi marketingSi<br />

globaluri informaciul-komunikaciuri teqnologiebis<br />

ganviTarebis procesebi Zalian dinamikuria, da misi<br />

SesaZleblobebi masStaburad viTardeba. Tu aTiode wlis win<br />

sityva interneti yvelasaTvis ucxo iyo, axla is erT-erTi<br />

ZiriTadi saSualebaa saWiro informaciis misaRebad. Znelia<br />

moiZebnos romelime kompania anda organizacia, romelic ar<br />

aris warmodgenili globalur qselSi, radgan xSir SemTxvevaSi<br />

is erTaderTi saSualebaa momxmarebelTan urTierTobisaTvis.<br />

internetnis gamoyenebam marketingul saqmianobaSi SeiZleba<br />

didi mogeba da ekonomia moutanos kompanias. es dakavSirebulia<br />

internetis moxmarebis moqnilobasa da komfortulobasTan,<br />

romelic ara marto kompaniis/organizaciisaTvis aris<br />

moxerxebuli, aramed momxmareblisTvisac. maSasadame internetis<br />

roli marketingSi dRiTidRe izrdeba.<br />

marketingis miznebi kulturaSi orientirebulia pirvel<br />

rigSi auditoriis Seswavlaze da gazrdaze, produqtis<br />

popularizaciaze. internet-teqnologiebi ki ayalibebs axal,<br />

aqtualur da xSir SemTxvevaSi martiv gzebs marketinguli<br />

saqmianobisaTvis.<br />

interneti unikalur maxasiaTeblebs flobs tradiciuli<br />

marketinguli instrumentebisgan gansxvavebiT. erT-erTi misi<br />

damaxasiaTebeli Tviseba, informaciis swrafi miwodeba da<br />

ganmtkicebaa.<br />

marketingSi internet-teqnologiebis gamoyenebis dadebiTi<br />

mxareebia:<br />

_ moxerxebuloba – momxmarebels SeuZlia 24 saaTis<br />

ganmavlobaSi gaecnos informacias kompaniis an mis mier<br />

warmoebuli produqtis Sesaxeb.<br />

informacia – momxmarebels SeuZlia SedarebiTi<br />

informaciis moZieba.<br />

192 193


nino xuciSvili<br />

internet teqnologiebi marketingSi<br />

siswrafe – momxmarebels SeuZlia swrafad SeukveTos<br />

da SeiZinos produqcia an momsaxureoba.<br />

konfidencialuroba – momxmarebels SeuZlia inkognitod<br />

imoqmedos.<br />

meore mxriv, marketingSi momuSaveTac aqvT garkveuli<br />

upiratesobebi:<br />

sabazro pirobebTan swrafi morgeba – menejers SeuZlia<br />

Secvalos produqti, fasi da a. S.<br />

naklebi xarjebi – reklama internetSi bevrad iafia,<br />

vidre masobrivi informaciis gavrcelebis saSualebebSi.<br />

urTierTobis mowyoba – marketingis menejerebs aqvT<br />

ufro meti urTierToba momxmarebelTan – iReben, aanalizeben<br />

maT SekiTxvebs, SemoTavazebebs da SeniSvnebs.<br />

auditoriis moxveWa – marketingis menejerebi ikvleven<br />

momxmarebels da swavloben samizne auditorias.<br />

agreTve organizacia iRebs garkveul upiratesobebs:<br />

momxmareblis zrda – kompania miznad axali bazris/<br />

momxmareblis segmentacias isaxavs.<br />

yuradRebis mipyroba – kompania/organizacia miiswrafis<br />

momxmareblis gafarToebisaken da maTi yuradRebis mipyrobisaken.<br />

reagirebis donis zrda – kompania/organizacia cdilobs<br />

mudmivad upasuxos momxmareblis moTxovnebs.<br />

axali momsaxurebebi (`servisebi~) _ kompania/organizacia<br />

momxmarebels sTavazobs siaxleebis internetis saSualebebiT.<br />

ra Tqma unda, marketingSi internet-teqnologiebis<br />

gamoyenebas Tvisobrivi naklovanebebic gaaCnia. rogorc wesi,<br />

momxmareblis da kompaniis urTierToba orive mxrisaTvis<br />

momgebiani unda iyos. magram, yovelTvis ase ar xdeba. magaliTad,<br />

marketinguli kvlevebi xSirad warmoebs internetis saSualebiT<br />

e-mail-is gamoyenebiT, da es momxmarebeli aRiqvas rogorc mis<br />

pirad cxovrebaSi SeWras.<br />

internet-reklama sareklamo saqmianobas sul sxva<br />

mimarTulebas aZlevs: internetis saSualebiT SeiZleba realur<br />

droSi ganaTavso nebismieri informacia kompaniis an produqtis<br />

Sesaxeb, romlebic miznobriv auditoriazea gaTvlili.<br />

reklamis erT-erTi xerxia informaciis ganTavseba webgverdze.<br />

es xdeba banerebis, eleqtronuli werilebis da a. S.<br />

saSualebiT. sxvadasxva instrumentebis gamoyeneba xdeba<br />

organizaciis mier amorCeuli sareklamo amocanebis Sesrulebis<br />

mixedviT.<br />

web-gverdis Seqmnisas pirvel rigSi kompaniis moTxovnebi<br />

unda iqnes gaTvaliswinebuli. web-gverdze srulyofili<br />

informacia unda iyos kompaniis da misi produqtis an<br />

momsaxurebis Sesaxeb. momxmarebeli an partniorebi web-gverds<br />

ukavSireben TavianT moTxovnebs: igi 24 saaTis ganmavlobaSi<br />

xelmisawvdomi unda iyos, raTa SeeZloT yovelTvis dakavSireba.<br />

internetis meSveobiT momxmarebeli cdilobs pirdapiri dialogi<br />

hqondes produqtis mwarmoebel kompaniasTan. rogorc ki kompania<br />

xsnis Tavis web-gverds amave dros unda ayalibebdes<br />

momxmarebelTa mxardaWeris eleqtronul centrs. momxmarebeli<br />

Tvlis, rom kompania valdebulia nebismier warmoqmnil kiTxvaze<br />

pasuxi dauyonebliv gaeces da SeuZlia nebismieri problemis<br />

warmoqmnisas mimarTos kompanias.<br />

aucilebelia gaviTvaliswinoT web-gverdis sanavigacio<br />

da saZiebo sistemebi, isini moxerxebuli unda iyos. webgverdis<br />

gaformeba unda eyrdnobodes kompaniis logos da<br />

standartebs. sanam sareklamo kapmanias wamoiwyebs kompania,<br />

aucilebelia dasruldes web-gverdis Seqmna da miRweul iqnas<br />

srulyofili funqcionireba.<br />

web-gverdis Seqmnis Semdgom etapze unda gaviTvaliswinoT<br />

misi saerTo saZiebo sistemebSi moxvedra, aseve unda moxdes<br />

partnior kompaniebTan SeTanxmeba maT web-gverdebze kompaniis<br />

gverdis bmulis moxvedra. amave dros SeiZleba informacia<br />

web-gverdis Sesaxeb ganTavsdes sxva tradiciul sainformacio<br />

wyaroebis saSualebebSi (gazeTi, Jurnali, radio da a. S.).<br />

aqedan gamomdinare web-gverdis sareklamo kampania<br />

internetis momxmarebelTaTvis Semdeg RonisZiebebs unda<br />

Seicavdes: saZiebo sistemebSi misi registracia da ufaso<br />

bmulebis web-katalogebSi, bmulebis sxva serverebze da fasiani<br />

reklamebis sxva popularul web-gverdebze ganTavseba.<br />

sazogadoebasTan urTierToba – mimarTulia sazogadoebasTan<br />

urTierTobisaken, romelic aucilebelia kompaniis mimarT<br />

momxmareblis dadebiTi damokidebulebis CamoyalibebisaTvis.<br />

kompaniam aramarto produqtis imiji unda SeimuSavos miznobrivi<br />

194 195


nino xuciSvili<br />

internet teqnologiebi marketingSi<br />

auditoriisaTvis, aramed unda cdilobdes auditoriis gazrdas.<br />

PR daexmareba kompanias popularobis moxveWaSi, kompaniis<br />

dadebiTi imijis CamoyalibebaSi da swori sareklamo kampaniis<br />

CatarebaSi.<br />

internetSi PR kampaniis RonisZiebebs SeiZleba mivakuTvnoT:<br />

presrelizebi, masmediasTan mimarTva, auditoriasTan mimarTva<br />

konferenciebis saSualebiT.<br />

dResdReobiT interneti aris saukeTeso saSualeba<br />

marketinguli kvlevebis Casatareblad, romelic saSualebas<br />

iZleva informacia operatiulad iqnes mopovebuli da amiT<br />

ufro didi auditoria moicvas. aseTi gamokiTxvebi aucilebelia<br />

biznesis ganviTarebis strategiis gasaviTareblad da bazris<br />

cvlilebebTan swrafi adaptireba, agreTve sareklamo kampaniis<br />

dagegmarebasTan.<br />

internetis meSveobiT marketinguli kvlevebis CatarebiT<br />

SeiZleba movipovoT bazris kvlevebis Sedegebi ara marto<br />

Cven, aramed _ sxva qveynebSi, kompaniis warmoebuli produqtis<br />

Rirebuleba msoflioSi, moiZios nebismieri alternatiuli<br />

produqtis, momsaxurebis da maTi mwarmoebeli kompaniebis<br />

Sesaxeb informacia. agreTve SeiZleba moxdes partniori<br />

kompaniebis moZieba.<br />

kompaniis saqmianobis warmoeba SeuZlebelia auditoriis/<br />

momxmareblis moTxovnebis uwyveti kontrolis gareSe, romelic<br />

mudmivad izrdeba da viTardeba. menejerebma aucilebelia<br />

moipovon aucilebeli informacia.<br />

agreTve interneti aris efeqturi saSualeba reklamis<br />

warmodgenisaTvis. erTi mxriv, es dakavSirebulia sareklamo<br />

obieqtze informaciis maqsimaluri raodenobiT miwodebasTan,<br />

meore mxriv, saukeTeso saSualebaa auditoriisaTvis saWiro<br />

informaciis miwodeba sxvadasxva saxiT – teqstis, grafikis,<br />

xmis, video gamosaxulebebis saSualebiT. da kidev momxmarebels<br />

internetis specifikidan gamomdinare SeuZlia TviTon<br />

akontrolos da amoirCios informaciis mopoveba, amasTan<br />

momxmarebeli erTveba sareklamo obieqtis kargad Seswavlis<br />

procesSi.<br />

interneti, rogorc sareklamo instrumenti gansxvavdeba<br />

tradiciuli reklamis gavrcelebis saSualebebisgan. reklamis<br />

saxeebi gansxvavdeba kompaniis miznebisa da amocanebis mixedviT.<br />

gamoiyofa reklamis ori ZiriTadi saxeoba: saimijo da<br />

mastimulirebeli reklama. saimijo reklama kompaniis dadebiTi<br />

saxis SeqmnisTvisaa gankuTvnili, xolo mastimulirebeli reklama<br />

ufro gavrcelebulia. misi ZiriTad mizans moTxovnebis<br />

stimulirebaa. orive saxis reklama unda gaTvaliswinebul<br />

iqnas web-gverdis Seqmnisas.<br />

dRevandel dRes internetSi didi raodenobis informaciaa<br />

warmodgenili, maT Soris romelime organizaciaze, sxvadasxva<br />

analitikuri da finansuri informacia, politikis da ekonomikis<br />

siaxleni da uamravi sxva. organizaciaTa umravlesobas,<br />

miuxedavad mimarTulebebisa, aqvs Tavisi warmomadgenloba<br />

internetSi (web-gverdi), sadac kompaniis moRvaweobis,<br />

SeTavazebebis, moTxovnilebebis Sesaxeb informaciaa<br />

warmodgenili. aqedan gamomdinare internetiT warmoebuli<br />

kvleva saukeTeso gzas warmoadgens. sxva kvlevebisgan<br />

gansxvavebiT aseTi saxiT Catarebuli kvleva saSualebas iZleva<br />

sasurveli informacia sakmaod operatiulad da didi<br />

moculobiT SeiTvisos organizaciam. es aseve aucilebelia<br />

kompaniis saqmis warmoebis strategiis ganviTarebisaTvis, bazris<br />

cvlilebebze swrafi reagirebisa da sareklamo saqmianobis<br />

warmoebisaTvis.<br />

interneti – marketingis mxolod erT-erTi iaraRia, anu,<br />

kidev erTi marketinguli arxi organizaciis saerTo<br />

marketingul kompleqsSi. internetis momxmarebelTa raodenoba<br />

ukve zogadad masobrivi informaciis saSualebebs (masmediis)<br />

auditorias utoldeba, amitom aucilebelia ganvsazRvroT<br />

marketinguli strategiis ganviTarebisas, aris Tu ara internetis<br />

momxmarebeli Cveni mTliani auditoriis garkveuli nawili<br />

da ramdenad advilia momxmarebelTa internetis meSveobiT<br />

mozidva. interneti Zalian did gavlenas axdens msoflioSi<br />

informaciis gavrcelebaze. rogorc socialuri movlena –<br />

interneti – globaluri sakomunikacio saSualebaa, romelic<br />

uzrunvelyofs teqsturi, grafikuli, audio Tu video<br />

informaciis gacvlas da xelmisawvdomobas teritoriuli Tu<br />

nacionaluri sazRvrebis gareSe. es aris kvlevis efeqturi<br />

instrumenti, romelic xels uwyobs vaWrobis da biznesis<br />

196 197


nino xuciSvili<br />

auditoriasTan urTierTobas. internetis ganviTrebasTan erTad<br />

swrafad icvleba mmarTvelobiTi midgoma biznessa da marketingSi,<br />

romelic misi erT-erTi nawilia.<br />

sadoqtoro programa<br />

kulturis politika da kulturis<br />

menejmenti<br />

1. m. dragiCeviC-SeSiCi, branimir stoikoviCi, `kultura menejmenti<br />

animacia, marketingi~, Tbilisi, 2007.<br />

2. n. imnaiSvili, `kulturuli momsaxurebis sistemis menejmenti da<br />

marketingi~, gamomcemloba `xelovneba~ Tbilisi, 2005.<br />

3. Allan Banks, `Clarion Call”, Vol I, Issue I, Copyright 1994 by the Classical<br />

Realism Journal.<br />

198 199


nino azmaifaraSvili<br />

doqturanturis I kursi<br />

xelmZRvanelebi - prof. iuri mRebriSvili,<br />

prof. levan xeTaguri<br />

menejmentis roliMkulturis<br />

globalizaciis procesebSi<br />

1.Gglobalizacia – movlena.<br />

globalizaciis gageba, rogorc movlenis, kacobriobis<br />

ganviTarebis Tanamdev procesebTan erTad, adreuli xanidan<br />

iwyebs Tavisi niSnebis gamovlenas. es procesi ar viTardeba<br />

SemTxveviT da spontanurad. globalizacia xangrZlivi drois<br />

istoriuli procesebis Sedegia, ganviTarebis tempebis zrdisa<br />

da Semcirebis monacvleobiT, romelic Tan sdevs samecniero<br />

_ teqnikur progress.<br />

Cvens epoqaSi globalizaciis istoriuli procesi iRebs<br />

swrafad mimdinare xasiaTs da TiTqmis zvavs emsgavseba,<br />

romelic walekviT emuqreba imas, rasac Tavis stiqiaSi moaqcevs<br />

da erT mTlianobaSi aerTianebs yvelafers.Ees bevri obieqturi<br />

mizeziT SeiZleba aixsnas. maT Soris erT-erTi mizezi<br />

samecniero-teqnikuri progresis swrafi tempiT ganviTarebaa.<br />

mecnierebis da teqnikis gaumjobeseba, rac aseve<br />

komunikaciebis swraf ganviTarebasac iwvevs, adamianTa jgufebs<br />

Soris integrirebis procesebs aCqarebs. es migraciul<br />

denadobas uwyobs xels, romelic am jgufisTvis damaxasiaTebeli<br />

sxvadasxva wes-Cveulebebis, kulturis, cxovrebis wesis da<br />

sxva elementebis gadamtania. amitom mecnierebis ganviTareba<br />

globalizaciuri procesebis dawyebis erT-erTi winapirobaa.<br />

adre istoriulad, samxedro pirebi, vaWrebi, qveynebis meTaurebi,<br />

saxelmwifo moRvaweebi da imperatorebi Tu monarqebi cvlidnen<br />

im periodis globalur politikas. dRes komunikaciis,<br />

transportirebis da kompiuteruli teqnologiebis uprecendento<br />

ganviTarebam procesebs axali stimuli misca. globaluri<br />

mobiluri kapitali reorganizebas axdens, rac, Tavis mxriv,<br />

asustebs nacionalur politikas. Cndeba axali bazrebi da<br />

simdidre.Ees niSnebi SeimCneva globalizaciis mTavar<br />

gansakuTrebulobebad.<br />

globaluri procesebi TiTqmis yovelTvis mimdinareobda,<br />

Tumca sxvadasxvaDtempiTa da xarisxiT. dRes Tanamedrove<br />

msoflioSi tempebi maqsimums uaxlovdeba, romlis xarisxis<br />

dadgena da Seswavla mudmivi procesia.<br />

ismis kiTxva: momavalSi rogor Seicvleba msoflio politika<br />

da rogor imoqmedeben globaluri organizaciebi?<br />

1 . 1 c i v i l i z a c i u r i g a n s a k u T r e b u l o b e b i d a<br />

winaaRmdegobebi.<br />

XX saukunis bolos globalizaciis procesebis gaRrmavebasTan<br />

dakavSirebiT wina planze wamovidnen civilizaciuri<br />

gansakuTrebulobebi da winaaRmdegobebi. erTi civilizaciis<br />

ganviTareba sxva ramdenime cikliT SeiZleba aRiniSnos. zogierTi<br />

civilizacia SeiZleba arsebobdes mTeli istoriuli periodis<br />

aRmavlobisa da daRmavlobis monacvleobiT. msoflio<br />

civilizaciebis Senacvleba da modificireba lokaluri<br />

civilizaciis dinamikaSi xdeba. erT-erTi _ xdeba lideri, meore<br />

_ kargavs liderobas, mesame _ msoflio progresis axlo, an<br />

SesaZloa, Soreul periferiaSic ki aRmoCndes. civilizaciaTa<br />

Soris urTierTobebi, maTi dajaxebis xelSeSlis aucilebloba<br />

da SesaZlebloba da maTi gadasvla partniorobaSi XXI saukunis<br />

mTavari problema xdeba. 1<br />

civilizaciis momavlisa da misi urTierTqmedebis<br />

perspeqtivebis prognozirebisas zogierTi avtori globalizaciis<br />

tendenciebs sxvadasxva demografiul, ekologiur, teqnologiur,<br />

ekonomiur, geopolitikur da socio-kulturul Sreebze<br />

gamoyofs. isini urTierTdakavSirebulia da civilizaciis<br />

ganviTarebis erTian monoliTs warmoadgenen, magram erTdroulad<br />

TiToeuli am formatidan warmoadgens damoukidebel sistemas,<br />

romlis ganviTarebazec damokidebulia Tavad civilizaciis<br />

ganviTarebis bedi.<br />

1.2 globalizacia. ori pozicia.<br />

globalizaciis winapirobebi TandaTanobiT yalibdeboda<br />

didi aRmoCenebisa da modernizaciis Sedegad, romelsac Zvrebi<br />

moyveboda.<br />

200 201


nino azmaifaraSvili<br />

menejmentis roli kulturis globalizaciis procesebSi<br />

arsebobs ori ZiriTadi p ozicia globalizaciis<br />

qronologiur CarCoebTan mimarTebaSi, mkvlevarTa nawili ixreba<br />

iqiTken, rom globalizacia es bolo aswleulebis maRali<br />

teqnologiebis gamoyenebisa, danergvis da farTe ganviTarebis<br />

Sedegia, romelic Tavis TavSi gulisxmobs iseT problemebs,<br />

rogoricaa: globalizaciis buneba, globaluri sainformacio<br />

sivrce, teqnosferos globalizacia, globaluri ekologia,<br />

ekonomikis globalizacia, globaluri usafrTxoeba, glubaluri<br />

uTanabroba da sabazro globalizaciis sxva gamovlinebebi.<br />

gansxvavebulia antropoistoriuli midgoma, is piriqiT<br />

_ globalizaciis dawyebas miakuTvnebs dasavleT evropuli<br />

civilizaciis dasawyiss.<br />

globalizacia aris dominirebadi tendencia Tanamedrove<br />

msoflios ganviTarebisa, magram is guSin ar gaCenila, vTqvaT,<br />

internetis _ mikroeleqtronikis an kiber, nano an<br />

bioteqnologiis gaCenisas, radgan isini aris eleqtronuli an<br />

sxva teqnikis etapobrivi da aseve axali rTuli teqnologiuri<br />

procesebis Tanamimdevruli ganviTarebis Sedegi.<br />

globalizacia, ufro swored misi Sinagani logika, Seicavs<br />

or urTierTgamomricxav tendencias.Gglobalizacia SeiZleba<br />

gaCndes samecniero codnis diferenciaciis procesebis dros<br />

da Tavis TavSi atarebdes missave integraciis SesaZleblobas.<br />

aseTi dialeqtika _ ori logikuri urTierTsawinaaRmdego<br />

postulatis erTianoba globalizaciis process universalur<br />

xasiaTs aniWebs. 2<br />

2. konkurencia globalizaciis dros.<br />

globaluri procesebis ganviTareba pirvel yovlisa<br />

politikuri mdgomareobisa da ekonomikuri ganviTarebis speqtriT<br />

xasiaTdeba, romelic erTmaneTzea damokidebuli.<br />

globalizacia Tavisi gavleniT sxvadasxva procesebs<br />

up i risp i rdeba. glob aluri konk urenci is fo nze<br />

sicocxlisunarianobis SenarCuneba erT-erT mTavar problemas<br />

warmoadgens, romlis fonzec Tavs iCens urTierT konkurencia.<br />

2 . 1 m r a v a l e r o v n u l i k o n k u r e n c i a g l o b a l u r i<br />

konkurenciis winaaRmdeg.<br />

mravalerovnuli konkurencia ganixileba rogorc sxvadasxva<br />

qveynebis kompaniebs Soris metoqeoba. Tumca konkurencia<br />

erovnul bazrebze ar aris damokidebuli sxva qveynebis bazrebis<br />

konkurenciaze.<br />

iwyeba saxelmwifoebs Soris bazrebis gaerTianebis procesi<br />

da erTi qveynis bazari meore qveynis bazarze damokidebuli<br />

xdeba. sinamdvileSi industria aRiqmeba, rogorc erTi didi<br />

saxelmwifos bazrad, romelic garkveul segmentebad iyofa.<br />

erTiandeba, momxmarebelTa interesebi kompaniebs yovelgvari<br />

SezRudvebis gareSe SeuZliaT awarmoon produqciis eqsporti,<br />

sxva qveyanaSi ganaTavson warmoeba, Seisyidon ucxo kompaniebi,<br />

sxva saxelmwifos faqtorebi, maT Soris samuSao Zala. aseve<br />

momxmarebels aqvs saSualeba yovelgvari sabaJo procedurebis<br />

gverdis avliT imgzavros nebismier qveyanaSi da Seisyidos<br />

sasurveli produqcia.<br />

yalibdeba erTgvari saerTaSoriso bazari da bazrebis<br />

erovnul da ucxour regionebad dayofa azrs kargavs, radgan<br />

warmateba erovnul bazarze iZleva pirobiTad sxva qveynebis<br />

bazrebze warmatebis garantias. kompaniis sabazro wili<br />

ganisazRvreba mTlianobaSi saerTaSoriso bazris mixedviT. am<br />

dros amboben, rom kompaniebi CarTuli arian globalur<br />

konkurenciaSi.<br />

globalur konkurencias aseve xvdebiT iq, sadac sxvadasxva<br />

qveynis momxmarebelTa moTxovnebi erTnairia. globaluri<br />

konkurencia iZleva dinamikur efeqts. kerZod, bazrebis<br />

gaerTianeba gulisxmobs met momxmarebels, auTvisebel, axal,<br />

mimzidvel sabazro segmentebs. rac ubiZgebs realizaciis meti<br />

masStabebisken, es zrdis kompaniebis mogebas dinamikaSi. saboloo<br />

jamSi, TiToeuli qveynis mixedviT miiRweva sazogadoebrivi<br />

keTildReoba. globalizaciis Sedegi aris is, rom integraciuli<br />

regionis SigniT nebismier moqalaqes SeuZlia sxva qveyanaSi<br />

ganaTlebis uproblemod miReba, ucxouri satelevizio arxebis<br />

yureba, informaciis miReba, internetiT sargebloba da a. S.<br />

globaluri konkurenciis bazrebs warmoadgens qveynebs<br />

Soris integrirebuli Semdegi regionebi: evrokavSiri, CrdiloeT<br />

amerikis Tavisufali savaWro asociacia (NAFTA), samxreT<br />

aziis (ASEAN), laTinuri da centraluri amerikis, karibis<br />

zRvis auzis qveynebis kavSiri da sxva.<br />

202 203


nino azmaifaraSvili<br />

2.1.1. mravalerovnuli Tu globaluri strategia.<br />

mravalerovnuli strategiis Sinaarsi is aris, rom qveynebs<br />

Soris kulturuli, socialuri, ekonomikuri da sabazro<br />

mdgomareoba gansxvavebulia. rac ufro mZafria gansxvaveba,<br />

miT ufro meti aucilebloba arsebobs, rom kompaniaTa<br />

strategiebis misadageba moxdes sxvadasxva erovnebebis sabazro<br />

situaciasTan. am SemTxvevaSi, mravalerovnuli strategia es<br />

aris sxvadasxva qveynebSi SemuSavebuli strategiebis jami.<br />

globaluri strategiebi kargad ergeba globaluri<br />

konkurenciis situacias. globaluri strategia umravles<br />

SemTxvevaSi erTi da igivea yvela qveyanaSi. miuxedavad imisa,<br />

rom saxelmwifoebis bazrebs Soris mciredi gansxvavebebi<br />

mainc arsebobs, kompaniis fundamentaluri strategia ar icvleba.<br />

ufro metic, globaluri strategia iTvaliswinebs:<br />

1). strategiuli svlebis integrirebasa da koordinirebas;<br />

2). produqciis realizacias yvela im qveyanaSi, sadac<br />

arsebobs moTxovna.<br />

saerTaSoriso bazrebze rogori xasiaTis konkurencias<br />

awydebian firmebi da romeli strategia aris ufro<br />

mniSvnelovani?<br />

mravalerovnuli strategiis upiratesoba:<br />

rom igi yvelaze ukeTesad usadagebs strategias maspinZeli<br />

qveynis industriis situaciasTan. aseTi strategiis warmoeba<br />

aucilebelia, rodesac arsebobs mniSvnelovani gansxvavebebi<br />

samomxmareblo moTxovnebsa da realizaciis wesebSi, rodesac<br />

momxmarebeli karnaxobs specifikuri standartizebuli<br />

produqciis warmoebas;<br />

mravalerovnul strategiis uaryofiTi mxareebi:<br />

strategiebs Soris koordinaciis xarisxi aris Zalze<br />

dabali, rac metad arTulebs konkurentuli upiratesobis<br />

mopovebas industriaSi.<br />

globaluri strategia:<br />

am SemTxvevaSi ki piriqiT, aseTi koordinaciis xarisxi<br />

Zalze maRalia, rac kompaniebs maT Zlier mxareebze maqsimaluri<br />

menejmentis roli kulturis globalizaciis procesebSi<br />

koncentrirebis saSualebas aZlevs. es ki konkurentuli<br />

upiratesobis mopovebis mTavari faqtoria, rogorc maspinZeli<br />

kompaniebis, aseve saerTaSoriso korporaciebs Soris.<br />

rodesac qveynebs Soris gansxvavebebi ar aris sagrZnobi,<br />

globalur strategias konkurenti ar hyavs. 3<br />

3. kulturis globalizacia - movlena<br />

ekonomikuri aqtiurobis globalizacias Tan axlavs<br />

transformaciaTa talRebi kulturis sferoSi procesiT,<br />

romelsac ewodeba `kulturis globalizacia~.<br />

masTan ZiriTadad xdeba kulturis simboloebis fabrikacia,<br />

rac ukve karga xania SeimCneva. sazogadoebrivi mecnierebis<br />

zogierTma warmomadgenelma ukve am gamovlinebaze Tavisi azri<br />

gamoxata, rasac globaluri kulturis konvergencia _ sakvanZo<br />

sityva _ `makdonaldizacia~ daarqva. cxovrebis stilis<br />

unifikaciis, kulturis simboloebis da qcevis transnacionaluri<br />

normebis TvalsazrisiT ki ufro da ufro gzas ikvlevs<br />

universalizacia.<br />

msoflio bazarze TandaTan xdeba saboloo niSebis aTviseba,<br />

Cndeba axali sivrce, magram ara rogorc mravalferovnebis<br />

TviTgamoxatvis aRiareba, anu, Cndeba erTiani samomxmareblo<br />

sivrce, sadac lokaluri kulturebi da identurobebi kargaven<br />

fesvebs da multinacionaluri koncernebis reklamisa da saimijo<br />

dizainidan amoRebuli msoflio produqciiT Cainacvlebian.<br />

TandaTanobiT yofiToba xdeba dizaini.<br />

koncernebi, romlebic fabrikaciaSi universaluri kulturuli<br />

simboloebis mbrZaneblobas aRweven, Taviseburad iyeneben<br />

informaciuli teqnologiebis ukidegano sivrces. xelovnuri<br />

Tanamgzavrebi saSualebas iZlevian gadailaxos yvela nacionaluri<br />

da klasobrivi sazRvrebi da aRweven planetis yovel wertilSi.<br />

danarCens ki ekonomikuri aqtivobas logika asrulebs.<br />

globalizacias, gagebuls, rogorc ekonomiur movlenas,<br />

minimumamde dahyavs gasavlebi da maqsimalurad zrdis mogebas.<br />

CNN-is diqtori rodesac acxadebs, rom `ekonomikuri<br />

globalizaciis Sedegad mimdinareobs kulturuli da<br />

socialuri revolucia~, amis mosmenas amerikeli adamiani iseve<br />

204 205


nino azmaifaraSvili<br />

menejmentis roli kulturis globalizaciis procesebSi<br />

aRiqvams, rogorc tokios moqalaqe.Ees niSnavs, rom is rasac<br />

vakeTebT amerikaSi da amerikisaTvis gaaCnia Zala yvelgan,<br />

mTels msoflioSi. `Cveni axali ambebi _ es globaluri<br />

axali ambebia~. 4<br />

sainformacio saSualebebi erT saerTo globalur sivrces<br />

qmnian, sadac informacia da miTumetesTop-news elvis siswrafiT<br />

vrceldeba da msoflio `garemoculi~ xdeba erTi movleniT.Aadamianebi<br />

azrovnebas iwyeben erTi movlenis irgvliv, Tumca maTi midgoma mis<br />

mimarT SeiZleba iyos radikaluradac ki gansxvavebuli.<br />

3.1 . l o k a l u r i k u l t u r e b i d a g l o b a l u r i<br />

`momxmarebluri~ kultura.<br />

teqnologiam dRes globaluri kulturis SesaZlebloba<br />

da aucilebloba Seqmna. interneti, satelitebi da sakabelo<br />

televizia kulturul sazRvrebs scildebian.Gglobaluri<br />

gasarTobi kompaniebi aerTianeben Cveulebrivi adamianebis ocnebasa<br />

da aRqmas, sadac ar unda cxovrobdnen isini.Ffaseulobebis,<br />

normebis da kulturis gavrceleba kapitalizmis dasavluri<br />

idealebis gavrcelebis tendenciebis matarebelia. SesaZloa<br />

lokaluri kulturebi am globaluri `momxmarebluri~<br />

kulturis msxverplni gaxdnen. SesaZloa inglisurma enam<br />

gaanadgurebs sxva enebi. savaraudoa, rom momxmareblis<br />

Rirebulebebma socialuri solidarobis da xalxTa<br />

Tanamegobrobis azri daakninon anda piriqiT moxdes, saerTo<br />

kulturam did danawevrebuli faseulobebis da politikuri<br />

erTianobis gaZRola SeZlos.<br />

3.2. civilizacia da kultura globalizaciis fonze.<br />

teqnosferos dominirebas da periferiuli civilizaciis<br />

Seviwrovebas Tan sdevs misi damaxasiaTebeli elementebis<br />

gafarToeba da kulturis simboluri fenis SemWidroveba.<br />

rac Tavis mxriv, ganixileba rogorc, zogadad, kulturis<br />

gadagvareba, risi mizezic kulturis misterialuri<br />

Tanmimdevrobebis milevadobaa.Kkultura _ es mxolod<br />

<strong>saxelovnebo</strong> moRvaweobis suli ki ar aris,Ees Zaladobis<br />

saxeoba da Zalaa, xolo civilizacia adamianis mxolod<br />

materialuri mowyoba ar aris, es WeSmariti mocemulobebis<br />

xelovnuriT Canacvlebaa. 5<br />

3.2.1. kulturebis gansxvavebuloba.<br />

quape da jiovana kantatoresebi statiaSi:K`kulturebis<br />

gansxvavebuloba~ ganixilaven kulturebis gansxvavebulobebis<br />

dinamikas dRevandel samuSao pirobebSi. isini amtkiceben, rom<br />

mosaxleobis demografiuli cvlilebebi da globalizacia<br />

kulturis menejmentis aucileblobas ganapirobebs. isini<br />

ganmartaven, rom kulturebis gansxvavebulobebTan<br />

SesaZlebelia mosdes identificireba, imarTos is da sargebeli<br />

iqnas amoRebuli.Dase rom, kulturebis gansxvavebulobebis<br />

menejmenti aris ganuyofeli nawili im samuSaosi, romelsac<br />

asrulebs kulturis politikisa da menejmentze momuSave<br />

organizacia. Cven vcxovrobT globalur sivrceSi, sadac<br />

menejerebs SeuZliaT ufro swrafad gadaadgildnen, imogzauron<br />

da gaavrcelon informacia kulturis p roduqtis<br />

Sesaxeb.Ffizikuri siaxlovis Semcirebam Cven ufro Cagvaxeda<br />

sxvaTa kulturebSi da kulturebis gansxvavebuloba ufro<br />

naTlad dagvanaxa. dRes adamians qveynisa da sakuTari saxlis<br />

datovebis gareSe SeuZlia miiRos informacia kulturuli<br />

produqtis arsebobis, daniSnulebis da fasis Sesaxeb.<br />

SesaZlebloba aris imuSavo ucxouri organizaciisaTvis,<br />

urTierToba gqondes partniorebTan sxvadasxva enaze an<br />

sazRvargareT gaiyidos produqti sxva qveynis klientebze.<br />

aseTi saSualebiT kulturebis dakavSireba ufro advilad<br />

xdeba. 6A<br />

SeiZleba moviyvanoT magaliTi imisa, sadac sxva specifikiT<br />

xdeba globaluri elementebis warmoCineba. magaliTad,<br />

kulturis bienaleebi da bazrobebi, sadac erTdroulad<br />

ganTavsebulia xvadasxva qveynis, sazogadoebrivi jgufebisaTvis<br />

damaxasiaTebeli kulturebi, aseTi globaluri saxis gamofenebs<br />

xSirad erTi mTavari koncefcia an idea aerTianebs, magram<br />

TiToeuli kultura warmodgenilia gansxvavebuli saxiT,<br />

formebiTa da midgomiT.Aaq ukve erT adgilze iyris Tavs<br />

kulturuli gansxvavebulobebi.<br />

iqneba kulturebis gansxvavebuloba daxmarebis Tu xelis<br />

SeSlis faqtori globaluri sivrcis Seswavlis procesebSi?<br />

206 207


nino azmaifaraSvili<br />

menejmentis roli kulturis globalizaciis procesebSi<br />

es ufro da ufro ZiriTadi sakvanZo sakiTxi xdeba garemomcvel<br />

samyaroSi.<br />

3.2.2. multikulturuli sazogadoeba.<br />

amerikuli sazogadoeba agrZelebs gaxdes ufro<br />

maltikulturuli Tavisive sazRvrebis farglebSi. adamianebi<br />

axla eyrdnobian im azrs, rom axlo momavalSi qveynis sxvadasxva<br />

sferoSi `umciresobebi~, faqtobrivad, `umravlesobebi~ gaxdebian.<br />

amerikis SeerTebuli Statebis Sromis saministros monacemebiT,<br />

afrikelebis, azielebis da espanurad molaparake amerikelebis<br />

ricxvi 7,6%-s Seadgenda 50 wlis win, 2000 wels es ricxvi<br />

TiTqmis gaormagda da 16% miaRwia.<br />

globalizaciis Sedegad samuSao Zala aseve gaxda<br />

sxvadasxva kulturis Semadgeneli nawili. kompaniebi<br />

strategiuli kavSirebis gamoyenebiT aerTianeben mTeli<br />

msoflios firmebisa da jgufebs kompaniaTa Serwymisa da<br />

Sesyidvis Sedegad.Oorganizaciebi aerTianeben samuSao personals<br />

da jgufebs, sadac sxvadasxva kulturis warmomadgeneli<br />

adamianebi muSaoben da maT unda SeeTvison da gaugon erTmaneTs,<br />

rasac yoveldRiuri intermedia da sxvadasxva qveyanaSi muSaobis<br />

aucilebloba ganapirobebs. kulturuli mravalferovnebis<br />

gacnobiereba, iseve rogorc kulturaTaSorisi urTierTobebis<br />

efeqturi gacvla, aucilebloba xdeba, Tu Cven gvinda<br />

konkurencia gavwioT globalur bazarze.<br />

3.2.3. sainformacio infrastruqturebi.<br />

cifruli meTodebis miRwevebis gamoyenebam msoflio<br />

sakomunikacio momsaxureba erT mTlianobaSi Sekra. is, upirveles<br />

yovlisa, sami teqnologiuri sferos gadakveTas uwyobs xels:<br />

kompiuteruli, satelefono da satelevizio, romlebic<br />

gaerTianebulni arian multimediasa da internetSi.<br />

sainformacio infrastruqturebma faqtobrivad kimunikaciebis<br />

siswrafis xarisxi Zalzed awia da urTierTdakavSirebis simartivem<br />

daaCqara integrirebis procesebi.<br />

4. lokalizacia da globalizacia.<br />

kulturis globalizaciis Teoriis mama roland robertsoni,<br />

xazs usvams, rom globalizacia yovelTvis dakavSirebulia<br />

lokalizaciasTan. naSromebi kulturis Teoriaze (cultural<br />

studies) uaryofen Caketil, ganmartoebul sazogadoebebs da<br />

maT Sesabamis kulturis sivrceebs da aRweren kulturis<br />

globalizaciis imanentarul `dialeqtikur~ process, sadac<br />

erTdroulad SeiZleba moxdes da xdeba kidec sawinaaRmdego<br />

movlenebi. mTavari Sedegi ki aseTia _ globalizacia ar aris<br />

raRac avtomaturi da calmxrivi, erTmxrivi globalizacia –<br />

kamaTis amouwuravi wyaroa.<br />

is, rom globalizacia gvTavazobs ara mxolod delokalizacias,<br />

aramed re-lokalizacias, es ukve ekonomikuri gaTvlebidan<br />

gamomdinareobs. `globaluri~ am sityvas Tavisi zusti gagebiT<br />

veravin warmoTqvams. swored is sferoebi, romlebic Tavis<br />

produqcias globaluri masStabebiT asaReben, iZulebulni arian<br />

ganaviTaron lokaluri kavSirebi. pirvel rigSi konkretul<br />

lokalur pirobebSi awarmoon da daxvewon produqcia, meore<br />

rigSi ki, lokaluri kulturebidan amoiRon nedleuli TavianTi<br />

globaluri simboloebisaTvis, ris xarjzec es simboloebi iqnebian<br />

cocxali, naTeli da kargad gayidvadi. sityva `globaluri~,<br />

sxva sityvebiT rom vTqvaT, es aris `sxvadasxva adgilebSi<br />

erTdroulad~, anu translokalurad.<br />

aseTi globalur _ lokaluri urTierTdakavSireba did<br />

rols TamaSobs msxvili koncernebis gaTvlebSi. koncernebi<br />

`Coca-Cola~ da `Sony~ TavianT strategias uwodeben `globalur<br />

lokalizacias~. maTi xelmZRvanelebi da menejerebi aRniSnaven,<br />

rom globalizaciasTan dakavSirebiT saubari exeba ara imas,<br />

rom yvelgan msoflioSi aSendes fabrikebi, aramed imas, rom<br />

gaxdnen ama Tu im kulturis nawili. samewarmeo strategia,<br />

romlis mniSvneloba izrdeba praqtikuli globalizaciis dros,<br />

iwodeba `lokalizmad~.<br />

4.1 delokalizacia da relokalizacia.<br />

delokalizaciis da relokalizaciis urTierTqmedebas albaT<br />

sxvadasxva Sedegi eqneba, amitom unda gaTvaliswinebul iqnas<br />

is, rom lokaluri kulturebi veRar gaamarTleben TavianT<br />

arsebobas danarCeni msoflios winaaRmdeg damkvidrebisa da<br />

ganaxlebisTvis.Mmokled rom vTqvaT, Tu SesaZlebeli iqneba<br />

208 209


nino azmaifaraSvili<br />

globalurad ganlagdes da ganaxldes lokaluri mniSvnelobebi,<br />

moxdeba tradiciaze dayrdnobis gareSe lokalurobis renesansi.<br />

globalizacias, garkveul planSi, yvelaze xSirad<br />

urTierTdamokidebulebis intensifikaciamde mivyavarT.<br />

nacionaluri sazRvrebis globalizaciis dros unda<br />

Seiswavlos: Tu rogor ixsneba da aRiqmeba msoflios horizonti<br />

grZnobadi samyaros transkulturul da kulturis simboloTa<br />

fabrikaciaSi.Kkulturuli globalizacia Slis qveynis<br />

nacionalurGgaigivebas nacionalur- saxelmwifoebriv<br />

sazogadoebasTan komunikaciis, eTnikuri kuTvnilebebis da<br />

cxovrebis transkulturuli formebis Seqmnisa da erTmaneTTan<br />

Sejaxebis gziT.<br />

eTnikurobis kuTvnilebis grZnoba, sazogadoebis ganviTarebisa<br />

da adamianTa gansaxlebasTan dakavSirebiT, sul ufro da<br />

ufro rTuldeba. SegviZlia ganvixiloT transkulturuli<br />

qorwinebis da ojaxebis magaliTze.Mmobilurobis da masobrivi<br />

gadaadgilebebis saukuneSi da ekonomikis gadajaWvis procesebSi<br />

izrdeba im adamianTa ricxvi, romlebsac Tavisi eTnikuri<br />

jgufis adgilmdebareobidan, uxdebaT sxva jgufebTan muSaoba,<br />

es sxvadasxva mizeziT xdeba (siRaribe, SimSili, ganaTlebisa<br />

da profesiis maZieblebi da cnobismoyvareoba). isini toveben<br />

sakuTar saxlebs da didi Tu mcire xniT, xandaxan ki samudamod<br />

kveTen sazRvrebs. ibadebian erT adgilze, izrdebian meoreze,<br />

qorwindebian da iyolieben Svilebs mesame adgilze.<br />

bikulturuli ojaxebis ricxvi izrdeba.<br />

daveyrdnoT statistikas da gaviTvaliswinoT qorwinebis<br />

aqtebi. magaliTad 1960 wels germaniis federaciul<br />

respublikaSi iyvnen gamorCeulad germanelebi da mxolod<br />

yovel 25-e qorwinebaSi registrirdebodnen ucxoelebi, 1994<br />

wels ukve yovel me-7 qorwinebaSi erT-erTi mainc iyo ucxoeli. 7<br />

4.2 glokalizacia<br />

lokaluri da globaluri ar gamoricxavs erTmaneTs.<br />

globalizacia aseve niSnavs lokaluri kulturebis mizidvasa<br />

da Sejaxebas, ramac unda miiRos axali gansazRvreba «clash of<br />

localities» (lokalurobis Sejaxeba).<br />

menejmentis roli kulturis globalizaciis procesebSi<br />

`globaluri kultura~ unda ganixilos ara statikurad,<br />

aramed rogorc SemTxveviTi da dialeqtikuri procesi<br />

(ekonomikuri mecnierebis farglebSi kapitalis Sinaganad<br />

calmxriv logikasTan SeuTavsebeli) _ `glokalizaciis~ saxiT,<br />

romelic saSualebas iZleva aRiqves da gaiSifros urTierTsakamaTo<br />

elementebi maT erTianobaSi. am SemTxvevaSi SeiZleba visaubroT<br />

`glokaluri~ kulturis paradoqsebze.<br />

4.2.1. universalizmi da partikularizmi.<br />

am mizniT ar arsebobs winaaRmdegoba gaerTianebasa da<br />

institucionalurobis, simboloebis, qcevis manerebis unifikacias<br />

Soris (mag.: `makdonaldsi~, cisferi jinsebi, demokratia,<br />

informaciuli teqnologiebi, bankebi, adamianis uflebebi da<br />

a.S.) da mniSvnelobis axali xazgasmiT, axali gamogonebiT da<br />

`lokaluri kulturebis~ (islamizacia, renacionalizacia,<br />

germanuli pop-kultura, samxreTafrikuli samoTxeebi, afrikuli<br />

karnavali, havauri saqonlis Zexvi) dacviTac ki. Tu aviRebT<br />

adamianis uflebebs, praqtikulad yvela kulturebSi ikveTeba,<br />

rogorc universaluri uflebebi, da meorec isini mJRavndebian<br />

sxvadasxva saxiT konteqstidan gamomdinare. 8<br />

5. kulturis mravalferovneba da globalizacia.<br />

kultura aris yovlismomcveli da amitom Tavisi arsiT<br />

aucilebeli. is mocemul sazogadoebas an sazogadoebrivi<br />

jgufebis Tvisebebs, yofas, ganviTarebis xarisxs gansazRvravs<br />

da moiazreba imisaTvis, rom Seexos cxovrebis yvela aspeqts.<br />

is Tavisi mravalmxrivobiTa da mravalferovnebiT integrirdeba<br />

procesebSi ganviTarebuli movlenebis paralelurad da<br />

globalizaciis dros ganixileba misi SenarCuneba, transformacia,<br />

formireba da sxvadasxva riskfaqtori.<br />

erT mTlianobisaken mimavali, ganviTarebadi kulturis<br />

marTva SesaZlebelia erT sistemebSi moeqces, anda gamoinaxos<br />

struqturis gasaRebebi, romelic Sedegebis dadebiT<br />

potencialze iqneba orientirebuli. amitom kvlevebi am sferoSi<br />

mniSvnelovan rols TamaSobs.<br />

210 211


nino azmaifaraSvili<br />

5.1 kulturis kvlevebi.<br />

xelovnebis menejerebi dRes ver uaryofen globalizaciis<br />

procesebs, romelic Cvens cxovrebaze sul ufro did zegavlenas<br />

axdens. aris saSiSroeba imis, rom globalizaciis Sedegad<br />

dasruldeba kulturis mravalferovneba da kulturis transnacionaluri<br />

korporaciebis moTxovnebis samsaxurSi myofi<br />

homogenuri erTgvarovani kulturis triumfi. kulturuli<br />

mravalferovneba muqaris qveS ivaraudeba umciresobebis<br />

jgufebis marginalizaciiTa da gaucxoebiT da evropuli<br />

gaerTianebis da gavlenis Sedegad Sesabamisobis gamonaxviT<br />

da masmediis saSualebebze globaluri gavleniT. globaluri<br />

produqcia qmnis globalur bazrebs da globaluri ideebi da<br />

ideologiebi mihyavs globaluri moxmarebisa da erToblivi<br />

adaptaciisken. globalizacia SeiZleba aRiqmebodes, rogorc<br />

kulturuli imperializmi.<br />

5.1.2. ritceris globalizaciis ori kategoria.<br />

jorj ritceri specialisti globalizaciis sakiTxebSi<br />

akeTebs sasargeblo, mokle Sejamebas. is yofs mas or<br />

kategoriad: ekonomikuri da kulturuli, sadac mocemulia<br />

SesaZlo Sedegebi, riskebi da formirebebi kulturis ganviTarebis<br />

globalizaciis procesebis dros.<br />

kulturis TeoriebSi moiazreba:<br />

kulturuli diferencializmi (gansxvavebuloba) _ es<br />

aris bolo gansxvavebebi kulturaTa Soris, romlebic sakmaod<br />

xelSeuxeblebia bi-, inter-, multi- an transkulturul<br />

procesebisgan _ globalizacia aris mxolod zedapiruli<br />

movlena.<br />

kulturis konvergencia _ msoflioSi kulturebi ufro<br />

da ufro metad msgavsad izrdeba, globaluri msgavseba<br />

(asimilacia) dominanturi gjufebis mimarTulebebSi;<br />

kulturuli imperializmi; vesternizacia; amerikanizacia;<br />

makdonaldizacia.<br />

kulturis narevi (hibridizacia) _ hibriduli kulturebis<br />

unikaluri produqcia. 9<br />

menejmentis roli kulturis globalizaciis procesebSi<br />

globalizacia aris Zala, romelic, albaT, gamoiwvevs<br />

kulturis konvergencias _ adgilobrivi gansakuTrebulobis<br />

TandaTanobiTi gaqrobas.<br />

globalizacia sxva mxriv aris sakmaod msubuqi procesi.Ees<br />

aris idea, rom lokaluri aris Casmuli globalurSi da,<br />

piriqiT. globalurobis fenomeni xdeba integrirebuli<br />

kulturul formebTan, romlebic aris namdvilad lokaluri.Kkulturis<br />

hibridizaciam, romelic aris globalizaciis erT-erTi Sedegi, SesaZloa<br />

odesme kulturis mravalferovnebamde migviyvanos.<br />

arsebobs Tu ara globaluri procesebis marTvis raime<br />

saerTo gasaRebi, romelic ganviTarebis swor gzaze daayenebs<br />

da warmoSobil procesebs marTvads gaxdis, Seasustebs<br />

gauTvaliswinebel movlenebis gavlenas da globalizaciiT<br />

gamowveul procesebSi SesaZlo arsebul efeqturobis xarisxs<br />

gazrdis.<br />

kulturebis gansxvavebulobebTan SesaZlebelia moxdes<br />

identificireba, imarTos is da sargebeli iqnas amoRebuli.Dase<br />

rom, kulturebis gansxvavebulobebis menejmentis Sedegad<br />

SesaZloa, saerTo kulturam didi danawevrebuli faseulobebis<br />

da politikuri erTianobis gaZRola SeZlos.<br />

kulturis menejmenti ar qmnis xelovnebas da kulturas,<br />

magram aZlevs Seqmnis SesaZleblobas maT. 10<br />

1. См.: Барг М. А., Черняк Е.Б., Великие социальные революции XVII –<br />

XVIII веков в структуре переходной эпохи от феодализма к капитализму,<br />

М., 1990.<br />

2. Иоселиани Аза, Техносфера и экологическое сознание в контексте<br />

глобализации, § 1.1., Становление и развитие техносферы в процессе<br />

глобализации, Ростов-на-Дону, 2002, gv. 24-75 .<br />

3. kavkasiis akademiuri centri, strategiuli menejmentis arsi da<br />

Seswavlis sagani, 8, strategiebi saerTaSoriso bazarze konkurenciisTvis,<br />

gv. 69-73.<br />

4. http://www.nationalsecurity.ru/library/00057/00057global008.htm Бек<br />

Ульрих , Что такое глобализация?<br />

212 213


nino azmaifaraSvili<br />

5. Аза Иоселиани, Техносфера и экологическое сознание в контексте<br />

глобализации, § 3.2. Цивилизация и культура на фоне ускоряющихся<br />

процессов глобализации, Ростов-на- Дону, 2002, 133-162.<br />

6.http://www.culturosity.com/pdfs/Cultural%20Differences,%20Everybody’s%20Business.pdf<br />

Quappe S, & Cantatore G, Cultural Differences: Not just HR’s business, It’s<br />

everybody’s business, Can we risk the consequences of intolerance?<br />

7. http://www.nationalsecurity.ru/library/00057/00057global009.htm12<br />

8. http://www.nationalsecurity.ru/library/00057/00057global010.htm<br />

9. Laycock, Jolyon. Enabling The Creators, Cultural diversity and<br />

globalization. Oxford Brookes University, 2008, 27.<br />

10. Heinrich, Werner & Klein, Armin: Kulturmanagement von A-Z. Munchen<br />

1996: 147.<br />

tradiciuli xelovneba<br />

214 215


samagistro prograna<br />

qarTuli qoreografiis mkvlevari _<br />

eTnoqoreologi<br />

aleko gelaSvili<br />

magitraturis II kursi<br />

xelmZRvaneli - anano samsonaZe<br />

samejliso cekvebis mesveurebi<br />

saqarTveloSi<br />

(Tengiz da larisa gaCeCilaZeebi)<br />

samagistro programa `qarTuli qoreografiis mkvlevari<br />

_ eTnoqoreologi~ umaRlesi skolis meore safexurze<br />

qoreografiuli xelovnebisadmi Teoriuli dainteresebis pirvel<br />

cdas warmoadgens. igi <strong>saxelovnebo</strong> <strong>mecnierebaTa</strong> im mimarTulebas<br />

miekuTvneba, romelic miznad isaxavs qoreografiuli xelovnebis,<br />

kerZod, qarTuli sacekvao folkloris istoriul-Teoriuli<br />

aspeqtebis gamokveTas da aRniSnul sakiTxTa irgvliv samecniero<br />

kvlevebis Catarebas.<br />

qarTuli tradiciuli xelovnebisadmi sayovelTao interesma<br />

da qarTuli sacekvao xelovnebis saSemsruleblo praqtikis<br />

dinamiurma ganviTarebam ganapiroba erovnuli qoreografiis<br />

mecnieruli kvlevisa da qarTuli cekvis saSemsruleblo<br />

xelovnebis profesiuli Sefaseba-analizis aucilebloba da<br />

aqtualoba.<br />

programis saswavlo komponenti ramdenime specialur<br />

disci plinas moicavs, romelTa Tematika kvlevis obieqtis<br />

istoriuli retrospeqtivis, dargis Teoriuli safuZvlebis<br />

Seswavlisa da kritikuli analizis erTobliobas warmoadgens.<br />

xolo kvleviTi komponentis problematika efuZvneba<br />

magistrantTa samecniero interesTa sferos, romelic, xSir<br />

SemTxvevaSi, qoreografia-qoreologiis sinTezuri bunebis<br />

gaTvaliswinebiT, interdargobrivi kvlevis saxes atarebs.<br />

samagistro programa aRzrdis qoreografiuli xelovnebis<br />

profesional mkvlevarebsa da kritikosebs, rac SemdgomSi<br />

xels Seuwyobs qarTuli eTno-qoreologiisa da zogadad<br />

qarTli qoreografiis ganviTarebas.<br />

samagistro programis xelmZRvaneli<br />

asoc. prof. anano samsonaZe<br />

samefo sporti ase eZaxdnen TavianT palatebSi gamarTul<br />

samejliso cekvebs ingliseli lordebi jer kidev maSin roca<br />

mdidruli etlebi da karetebi Sav, mbrwyinav frakebSi<br />

gamowyobil batonebsa da uTvalav naoWian alivlivebul kabebSi<br />

morTul qalbatonebs sacekvao darbazebisken miaqrolebdnen. 1<br />

`samejliso sportuli cekvebi~ _ es aris Tanamedrove<br />

qoreografiidan aRebuli aTi saukeTeso cekva. samejliso –<br />

sportuli cekvebis programa iyofa or saxeobad: maTgan xuTi<br />

evropuli cekvebis programas ganekuTvneba (`neli valsi~, `tango~,<br />

`valsi~, `foqstroti~, `kvikstepi~) da xuTi laTinur-amerikuli<br />

cekevbis programas (`samba~, `Ca-Ca-Ca~, `rumba~, `pasadobli~,<br />

`jaivi~).<br />

samejliso sportuli cekvebis erT-erTi ZiriTadi<br />

ganmasxvavebeli niSani sxva cekvebis saxeobebisgan aris is,<br />

rom aq tardeba sportuli saxis Sejibrebebi da SemoRebulia<br />

msajobis instituti.<br />

samejliso cekvebSi sportul Sejibrebebs adgili hqonda<br />

jer kidev I msoflio omamde. magram es Sejibrebebi ufro<br />

kerZo xasiaTis iyo, radgan isini ar tardeboda raime profesiuli<br />

Tu saerTaSoriso samoyvarulo organizaciebis CarCoebSi.<br />

inglisSi (am cekvebis samSoblo), germaniis federaciul<br />

respublikaSi, norvegiaSi, daniaSi, SveciaSi da sxva 1909 wlidan<br />

ukve arsebobda msoflio sportuli cekvebis federacia. 2<br />

1930 wlidan evropaSi mkvidrdeba `inglisuri stili~,<br />

riTac gamoikveTa ZiriTadi da mudmivi standarti sacekvao<br />

Sejibrebebisa da am momentidan imarTeba organizebuli<br />

saerTaSoriso Sejibrebebi.<br />

1932 wels `germaniis moyvarulTa asociaciam~, “RPG”<br />

safuZveli Cauyara `saerTaSoriso moyvarulTa asociacias~,<br />

216 217


aleko gelaSvili<br />

samejliso cekvebis mesveurebi saqarTveloSi<br />

sami wlis Semdeg ki 1935 wlis 10 seqtembers q. praRaSi<br />

dafuZnebul iqna pirveli saerTaSoriso asociacia,<br />

saxelwodebiT “FIDA”, romlis pirvel prezidentad arCeul<br />

iqna avstrieli franc buxleri. “FIDA” TandaTan qmediTi<br />

organizacia xdeba da ukve 1936 wlis berlinis olimpiur<br />

TamaSebze mas SesaZlebloba mieca Caetarebina pirveli<br />

oficialuri msoflio Cempionati bed nohaimSi, saerTaSoriso<br />

wesebis dacviT, sadac sami kontinentis TxuTmeti qveynis<br />

warmomadgeneli monawileobda.<br />

sabWoTa kavSiris teritoriaze samejliso cekvebis<br />

sportuli Sejibrebebi mogvianebiT mxolod 1957 wlidan<br />

tardeba.<br />

sabWoTa kavSiris wamyvani specialistebi didi xani ibrZodnen,<br />

rom samejliso cekvebisTvis sportuli statusi moepovebinaT,<br />

magram es sakiTxi mxolod 1986 wels gadawyda. Seiqmna sportuli<br />

cekvebis sakavSiro asociacia (АБТСССР) (prezidenti:<br />

Ceslovas norveiSi – litva). am asociaciis prezidiumis<br />

wevri saqarTvelodan iyo Tengiz gaCeCilaZe. 3<br />

saqarTveloSi samejliso cekvebis sportul Sejibrebebs<br />

1976 wels Caeyara safuZveli.<br />

manamde 1972 wels gaimarTa samejliso cekvebis<br />

SemsrulebelTa pirveli, xolo 1975 wels meore respublikuri<br />

konkursi.Aam konkursebis Jiuris Tavmjdomareobda iliko<br />

suxiSvili. 4<br />

meore konkursze mowoneba daimsaxures da pirveli adgili<br />

mieniWaT saqarTvelos musikaluri da qoreografiuli<br />

sazogadoebis mocekvaveebs: nunu azmaifaraSvils da Teimuraz<br />

gabaSvils (pedagogi: Tengiz gaCeCilaZe). 5<br />

mas Semdeg, rac saqarTveloSi 1972 wels gaimarTa<br />

samejliso cekvebis SemsrulebelTa pirveli respublikuri<br />

konkursi am cekvebis skola gaiyo or jgufad: `samejlisosayofacxovrebod~,<br />

romelsac mixel kafievi emsaxureboda da<br />

`samejliso sportul~ jgufad, romelsac Tengiz gaCeCilaZe<br />

Caudga saTaveSi.<br />

saqarTveloSi Catarebuli konkursis Semdeg, 1975 wels<br />

kievis sportis sasaxleSi tardeba meore, saerTo sabWouri<br />

konkursi samejliso cekvebis SemsrulebelTa Soris.<br />

saqarTvelodan am konkursSi monawielobas iRebs oTxi wyvili:<br />

maia isakaZe – vaxtang lukava, tatiana perlSteini – Tengiz<br />

eriSvili, nataSa nikolaiSvili – tariel Sengelia, nunu<br />

azmaifaraSvili – Teimuraz gabaSvili. amaTgan sami meore<br />

xarisxis diploms iRebs erTi ki mesame xarisxis. 6<br />

1976 wels ukve safuZveli eyreba sakvalifikacio konkursebs.<br />

amas win uZRvis seminarebi samejliso cekvebis gamavrcelebeli<br />

kadrebis mosamzadeblad, sadac mowveuli iqna specialistebi<br />

moskovidan da estoneTidan. seminarebis Sedegad ramdenime<br />

pedagogi damoukideblad amzadebs mocekvaveebs respublikur<br />

konkursSi monawileobisaTvis. Semdeg imarTeba cekvis<br />

maswavlebelTa daxelovnebis 10 dRiani seminari, romelsac<br />

xelmZRvaneloben T. sanaZe, T. gaCeCilaZe, k. saxvaZe. 7<br />

1976 wlis mesame respublikuri konkursidan `gazafxulis<br />

mejlisi-76~ 1977 wlamde 5 sakvalifikacio konkursi tardeba,<br />

romelTa ucvleli gamarjvebulebi arian: zurab margiSvili<br />

da TinaTiT SavdaTuaSvili. 8<br />

samejliso cekvebi ufro popularuli xdeba. imarTeba<br />

konkursebi: `oqros verZi – 78~, 9 `ai ia~, 10 `ai ia – 82~, 11<br />

`Tbilisi – 84~, 13 `ai ia – 85~ 14 da sxva.<br />

xolo 1988 wels TbilisSi Sedga pirveli respublikuri<br />

Ria konkursi samejliso cekvebSi, romlis organizatorebi<br />

iyvnen Tengiz gaCeCilaZe da larisa gaCeCilaZe.<br />

am konkursis gamarjvebulebi `A~ klasSi gaxdnen<br />

Tbiliselebi Sorena gaCeCilaZe da goCa Certkoevi. 15<br />

Semdeg imarTeba `oqros sawmisi – 90~, `oqros sawmisi –<br />

91~, 16 `Tbilisi – 92~ ,17 `Tbilisi – 94~ 18 da sxva.<br />

1997 wels ki saqarTvelos sportuli cekvebis erovnul<br />

federacias ufleba eZleva Caataros saerTaSoriso konkursi<br />

`kavkasiis Tasi~. aRniSnuli RonisZieba aqedan moyolebuli<br />

tradiciuli xdeba da yovelTvis tardeba. Aam konkursze<br />

gamarjvebuli wyvili kavkasiis Tasis mflobeli xdeba. 19<br />

zemoT naxsenebi konkursebis mowyoba da saerTod samejliso<br />

cekvebis gavrcelebisa da propagandis saqmeSi udidesi wvlili<br />

miuZRvis dRes ukve saqarTvelos sportcekvebis erovnuli<br />

federaciis prezidents, studia da ansambl `Telas~<br />

218 219


aleko gelaSvili<br />

samejliso cekvebis mesveurebi saqarTveloSi<br />

xelmZRvanel-qoreografs, saerTaSoriso kategoriis msajs,<br />

Tengiz gaCeCilaZes.<br />

naSromis mizans warmoadgens `SeZlebisdagvarad~ mouTxros<br />

mkiTxvels batoni Tengizis, misi meuRlis larisa gaCeCilaZis<br />

maTi ojaxisa da saqmianobis Sesaxeb. `SeZlebisdagvarado~,_<br />

imitom vambobT, rom es naSromi am Temaze warmoebul kvlevis<br />

pirvel nabijebs warmoadgens saqarTveloSi. aqedan gamomdinare<br />

mkiTxvels winaswar vuxdiT bodiSs Tu igi informaciis mcire<br />

raodenobas an uzustobas ganicdis. Cven ki siamovnebiT<br />

gaviTvaliwinebT am TemiT dainteresebuli pirebis Sexedulebebs<br />

da SeniSvnebs.<br />

erT-erT interviuSi batoni Tengizi ambobs: `vnanob, rom<br />

cekva Zalze gvian daviwye~. 20<br />

sanam batoni Tengizis cekvasTan Sexebis pirvel nabijebs<br />

SevexebiT, mogiTxrobT misi biografiuli Tu SemoqmedebiTi<br />

moRvaweobis Sesaxeb.<br />

Tengiz ivanes Ze gaCeCilaZe daibada 19<strong>41</strong> wlis 5<br />

seqtembers TbilisSi; mama ivane gaCeCilaZe saqarTvelos<br />

damsaxurebuli veteqimi yofila, xolo deda evgenia nioraZe<br />

aseve dawyebiTi klasebis damsaxurebuli pedagogi.<br />

hyavs sami da: meri – pedagogi, amJamad pensioneri, qeTevani<br />

– pedagogi, biblioTekaTmcodne, eTeri – filologi musikis<br />

mimarTulebiT.<br />

1947 wels Tengiz gaCeCilaZe Sedis rkinigzis #1 skolaSi,<br />

romelsac amTavrebs 1958 wels.<br />

1961 wels abarebs politeqnikur institutSi meqanika –<br />

manqanaTmSeneblobis fakultetze. pirvel kurss daCqarebiT<br />

gaivlis da 1964 wels amTavrebs saswavlebels.<br />

1964 wlidan igi muSaobas iwyebs filarmoniaSi, ukravs<br />

simebian sakravebze kirile vaSakiZis xalxur sakravTa<br />

orkestrSi, aris musikalur-qoreografiuli sazogadoebis<br />

msaxiobi. `42 nomeri hqondaT programaSi da erT kviraSi<br />

viswavleo~ – ixsenebs batoni Tengizi.<br />

cota xanSi es orkestri sagastrolod unda wasuliyo<br />

Soreul aRmosavleTSi. batonma Tengizma uari Tqva am<br />

gastrolze da orkestrSi muSaobas Tavs anebebs.<br />

Semdeg TanmimdevrobiT, xanmokle drois monakveTebSi muSaobs:<br />

eleqtro vagonSemkeTebel qarxanaSi me-6 Tanrigis zeinklad,<br />

saaparato saamqroSi tyav-sagalanterio fabrikaSi,Mmaudkamvolis<br />

kombinatSi da isnis fexsacmelebis fabrikaSi.<br />

sruliad SemTxveviT moxda misi cxovrebis dakavSireba<br />

qoreografiul samyarosTan: „voroSilovis klubSi~, romelic<br />

mdebareobda axlandeli griboedovis Teatris mimdebare<br />

teritoriaze, igi eZebda Turme salaros bileTi rom aeRo da<br />

kinoSi Sesuliyo.Aam Zebnisas, aRmoCnda erT did darbazSi,<br />

sadac Semdegi situacia daxvda: axalgazrdebi ewerebodnen<br />

imdroindeli sazogadoebrivi cekvebis studiaSi, romelsac<br />

xelmZRvanelobda pedagogi mixeil kafievi. batoni Tengizic<br />

moxvedrila am axalgazrdaTa rigSi, gadauxdia erTi Tvis<br />

gadasaxadi 5 maneTi.Mmixeil kafievs misTvis afiSebi miucia<br />

da uTxovia, rom gamoekra isnis fexsacmelebis fabrikaSi.<br />

`kargi organizatori iyoo~,– ambobs batoni Tengizi pirvel pedagogze,<br />

romelsac im droisTvis Turme 700-mde moswavle hyolia.<br />

am sazogadoebrivi cekvebiT daintereseba imdroindeli<br />

axalgazrdobisa garkveuli midgomiT gamowveuli iyo imiT,<br />

rom mas hqonda `gacnobis~ xasiaTi: gogonebi – biWebis, biWebi<br />

ki gogonebis gasacnobad iyenebdnen am cekvebis studiaSi arsebul<br />

situacias~.<br />

damwyebi mocekvave Tengiz gaCeCilaZe pirvelive repeticiaze<br />

gaciebula, Semdeg erTi Tve uvlia, erTi Tvis mere ki damjdari<br />

uyurebda Turme repeticiebs. cota xanSi gadadis ufro<br />

gamocdil jgufSi, `mecotava is, rac vicodio~ – ambobs igi.<br />

ramdenjerme Turme mixel kafievs gauCerebia jgufi, miuTiTebia<br />

damjdar Tengiz gaCeCilaZeze da aRuniSnavs, rom `es kaci<br />

verasodes iswavlis cekvaso~.<br />

magaram batoni Tengizis interesi cekvisadmi am gamoTqmas<br />

ver SeuCerebia, piriqiT, igi Turme Tavad igonebda moZraobebs,<br />

romlebsac zedmeti varjiSis procesSi amuSavebda Tavis pirvel<br />

partniorTan lia babaevasTan erTad.<br />

`ori Tvis Semdeg amovwure im studiis codnis maragio~, _<br />

ambobs igi. yvelas ajoba mixel kafievis studiaSi, sadac im<br />

droisTvis iswavleboda: „valsi~, „vals-bostoni~, „bluzi~, „Ca-<br />

Ca-Cas~ raRac moZraobebi, „tangos~ raRac stili, „krakoviaki~,<br />

„bit-ritmi~, „bugi-vugi~, „marSfoqstroti~.<br />

220 221


aleko gelaSvili<br />

samejliso cekvebis mesveurebi saqarTveloSi<br />

am periodis ganmavlobaSi uyalibdeba Tengiz gaCeCilaZes<br />

cekvisadmi seriozuli interesi da iwyebs pedagogiur<br />

moRvaweobas q. gorSi.Aam saqmianobas ise CauTrevia, rom sxva<br />

yvelafrisTvis Tavi miunebebia, Tbilisidan gorSi dadioda<br />

Tavis partniorTan erTad ramdenjerme kviraSi. saqme kargad<br />

wavida, Sedegi rom dainaxes, pedagogiur institutSi miiwvies.<br />

Semdeg ki TbilisSi plexanovis klubSi iwyebs moRvaweobas.Aam<br />

droisaTvis sazogadoebriv cekvebs aswavlis, mogvianebiT ki<br />

ruseTSi turnirze xvdeba, sadac Jiuris wevria.A`am konkursma<br />

Cemze imdenad didi STabeWdileba moaxdina, rom Rameebi ar<br />

meZina, Cveulebrivi cekvis nacvlad araCveulebrivi sanaxaoba,<br />

`Sejibri~ vnaxe, es CemTvis siurprizi iyo~. 21<br />

1974 wels mas iwveven „Tbilisis mxatvruli TviTmoqmedebis<br />

respublikur saxlSi~ samejliso cekvebis meTodistad. igi<br />

ecnoba sabWoTa kavSirSi arsebul 128 amgvari saxlis muSaobis<br />

sistemas.Aatarebs seminarebs, risi meSveobiTac saqarTvelos<br />

masStabiT TandaTan vrceldeba samejliso cekvebi.<br />

igi Tavis meuRlesTan, qalbaton larisasTan erTad 1975<br />

wlidan moyolebuli dRemde kiTxulobs leqciebs sxvadasxva<br />

saswavlebelSi (Teatrisa da kinos universiteti, s. zaqariaZis<br />

saxelobis saganmanaTleblo saswavlebeli, adre sacirkosaestrado<br />

saswavlebeli da fizkulturis instituti, ucxo<br />

enebis instituti...).<br />

garda teqnikuri ganaTlebisa Tengiz gaCeCilaZem 1980<br />

wels daamTavra q. leningradis profkavSirTa kulturis<br />

umaRlesi skola, kulturis muSakis specialobiT.<br />

misi TaosnobiT 1986 wels iqmneba kulturis saministrosTan<br />

arsebuli samejliso cekvebis gaerTianeba.<br />

1991 wels am organizacias hqvia saqarTvelos samejliso<br />

cekvebis asociacia. 1991-1992 ww. asociacia xdeba wevri<br />

`IDSF~-isa (samejliso sportuli cekvebis asociacia), romelic,<br />

Tavis mxriv, Sedis saerTaSoriso olimpiur komitetSi.<br />

1997 wlidan dRemde zemoT xsenebul organizacias ewodeba<br />

`saqarTvelos sportuli cekvebis erovnuli federacia~, romlis<br />

prezidentic gaxlavT Tengiz gaCeCilaZe.<br />

1973 wlidan batoni Tengizis cxovrebaSi Semodis qali.<br />

maTi gzebi erTmaneTs ukavSirdeba da mogvianebiT, 1986 wels<br />

qmnian lamaz ojaxs es qalbatoni gaxlavT larisa qurdaZe.<br />

larisa qurdaZe daibada 1950 wlis 19 marts TbilisSi.<br />

mama – giorgi qurdaZe samamulo omis monawile, II jgufis<br />

invalidi.<br />

deda – ekaterine qurdaZe (orloveckaia) (poloneli)<br />

muSaobda Cais gadamwon fabrikaSi telefonistis Tanamdebobaze.<br />

qalbaton larisas hyavs ori Zma: aleqsandre qurdaZe<br />

polkovniki, leninis ordenosani artileristi, amJamad cxovrobs<br />

omskSi ojaxTan erTad da vladimer quraZe, romelsac<br />

damTavrebuli aqvs politeqnikuri teqnikumi, colSviliani da<br />

amJamad droebiT umuSevari.<br />

1958 wels larisa qurdaZe Sedis Tbilis me-16 saSualo<br />

skolaSi, romelsac amTavrebs 1967 wels. amave wels abarebs<br />

aleqsandre puSkinis saxelobis pedagogiur institutSi, xdeba<br />

dawyebiTi klasebis pedagogikis specialobis studenti (rusuli<br />

seqtoriT). paralelurad muSaobs Tbilisis koniakis qarxanaSi,<br />

jer muSad, Semdeg mdivan-memanqaned, cota xanSi ki sadegustacio<br />

darbazis ufrosi xdeba amave periodSi igi aris komkavSiris<br />

komitetis mdivani.<br />

1972 wels larisa gaCeCilaZe amTavrebs pedagogiur<br />

instituts da iwyebs muSaobas q. Tbilisis 129-e skolis<br />

pedagogad. erTi wlis Semdeg ki misi cxovrebac SemTxveviT<br />

daukavSirdeba cekvas.<br />

`bavSobidanve saocrad miyvarda cekva~,– ambobs erT-erT<br />

interviuSi qalbatoni larisa,– jer kidev pataras andamativiT<br />

mizidavda quCebSi gamokruli lamazad gaformebuli is afiSebi<br />

da reklamebi sadac mocekvave wyvili exata. etyoba genSic<br />

iyo raRac, Tumca gamoCenili mocekvave Cems saaxlobloSi<br />

aravin yofila.<br />

skolaSi rom vswavlobdi, specialuri gadacemebis seria<br />

gadioda televiziiT, sadac maSindel Zalian modur cekva _<br />

`Carlstons~ aswavlidnen. viswavle telegadacemidan cekva<br />

da Semdeg Cems TanaklaselebTan daviwye `qoreografoba~. 22<br />

ufro seriozulad ki qalbatoni larisas cekvis samyaroSi<br />

moxvedra Semdegnairad moxda:<br />

`plexanovis klubSi komkavSiris mdivnebis konferencia<br />

tardeboda. isic, rogorc komkavSiris mdivani, monawileobas<br />

iRebda am konferenciaSi. Sesvenebaze, foieSi, axalgazrdebs<br />

222 223


aleko gelaSvili<br />

samejliso cekvebis mesveurebi saqarTveloSi<br />

radiola CaurTavT da cekva dauwyiaT. erTi rusi ymawvili<br />

miaxloebula masTan da cekva uTxovia. uari ar uTqvams da<br />

`valsze gayolia~. cekvis dros partniors jer marjvena<br />

bruni gaukeTebia, Semdeg _ marcxena. ileTi mSvenivrad<br />

gamomividao _ igonebs qalbatoni larisa. `Tqven ra cekvavT?~,<br />

_ gaocebuli ukiTxavs partniors da rodesac am kiTxvaze<br />

pasuxad uari miuRia, axla `kvadratul rumbaze~ miuwvevia,<br />

arc es cekva gamosula urigo.<br />

maSin am biWma SesTavaza mas: Tengiz gaCeCilaZesTan<br />

samejliso cekvebis studiaSi wagiyvano. isic sixaruliT<br />

Tanxmdeba. `Tumca, pirvel Sexvedraze es sixaruli cota ar<br />

iyos gamixuna Tengizma~,_ ambobs qalbatoni larisa. sxvaTa<br />

Soris, Semomxeda da biWis aRtacebul replikas, rom me studiaSi<br />

arasodes mivlia da SesaniSnavad vcekvav, mSrali da Zunwi<br />

fraza Seageba: `Tu unda, movideso~. 23<br />

_ `maxsovs, erT-erTma Cemma moswavlem moiyvana,_ ambobs<br />

qalbatoni larisas yofili pedagogi, amJamad meuRle – Tengiz<br />

gaCeCilaZe,_ Zalian niWieri moswavle iyo, varjiSis dawyebidan<br />

sami Tvis Semdeg ufro Zlier jgufSi gadaviyvane. xuTi Tvis<br />

Semdeg, konkursSic mivaRebine monawileoba. im periodSi<br />

televiziiT samejliso cekvebis Sesaswavl gadacemas vuZRvebodi<br />

da larisa CemTan waviyvane. albaT, cekvisadmi uzomo siyvarulma<br />

da didma nebisyofam ganapiroba is, rom larisas studia ar<br />

miutovebia. igi ukve profesionali mocekvave iyo da<br />

partnioroba SevTavaze, Semdeg ki colobaco~. 24<br />

1975 wlidan eleqtrovagonSemkeTebel qarxanasTan arsebuli<br />

studia Tengiz da larisa gaCeCilaZeebs gadaaqvT oficerTa<br />

saxlSi, Semdeg ki s. orjonikiZis saxelobis kulturis da<br />

dasvenebis axlandel, `muStaedis~ parkSi da dRemde iq<br />

moRvaweoben.<br />

amave wlidan qalbatoni larisa baton TengizTan erTad<br />

kiTxulobs leqciebs yvela zemoT xsenebul saswavlebelSi.<br />

2005 wlis 5 ianvars, Tbilisis e. TayaiSvilis sax. kulturisa<br />

da xelovnebis saxelmwifo universitetma maT mianiWa docentis<br />

xarisxi. xolo 2006 wlidan isini arian asocirebuli<br />

profesorebi saqarTvelos SoTa rusTavelis saxelobis<br />

Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetSi.<br />

larisa gaCeCilaZe 1991 wlidan aris `saqarTvelos<br />

sportcekvebis erovnuli federaciis~ generaluri mdivani.<br />

1992 wlidan mieniWa saerTaSoriso kategoriis msajis wodeba.<br />

Tengiz da larisa gaCeCilaZeebi partniorebi arian<br />

rogorc cekvaSi, aseve cxovrebaSi. maT lamaz ojaxSi yvela<br />

cekvavs.<br />

ufrosi Svili Sorena, Tavis meuRlesTan goCa CertkoevTan<br />

da Svil levanTan erTad 1992 wlidan cxovrobs da moRvaweobs<br />

aSS-Si (q. dalasi). Sorena gaCeCilaZe da goCa Certkoevi<br />

arian saerTaSoriso kategoriis mocekvaveebi, turnir `amomavali<br />

varskvlavis~ ToTxmeti gzis gamarjvebulebi. amerikis<br />

sazogadoebis maRal wreebSi isini sasurvel da miRebul<br />

stumrebad iTvlebian. aqvT studia, sadac uamravi msurveli<br />

swavlobs samejliso cekvebs.<br />

ori vaJidan: ufrosi, giorgi, swavlobs Tbilisis<br />

di plomatiur akademiaSi, aris saerTaSoriso kategoriis<br />

mocekvave, uamravi turniris priziori.<br />

umcrosi vaJi, rati, me-11 kalsis moswavlea, swavlobs<br />

Tbilisis #1 klasikur gimnaziaSi. aris saqarTvelos Cempioni,<br />

kavkasiis Tasis mflobeli sxvadasxva saSinao Tu saerTaSoriso<br />

turnirebis priziori.<br />

maTi meoTxe Svili – Telaa, romelmac ukve mravali Taoba<br />

daafrTiana.<br />

Tela saqarTveloSi Zalian iSviaTi da lamazi xea, Tengizisa<br />

da larisas inicialebicaa. 1979 wlidan igi funqcionirebs<br />

`muStaedis~ baRSi. studiasTan arsebobs ansambli, romelic<br />

aseve Telas saxels atarebs. 25<br />

1986 wlis aprilSi moskovSi `krilia sovetovis~ sportul<br />

darbazSi, kulturis saministrom moawyo samejliso cekvebis<br />

pirveli sakavSiro festivali. konkursis programaSi iyo oTxi<br />

nomeri: sabWoTa qoreografiis safuZvelze Seqmnili, laTinoamerikuli<br />

samejliso cekvebi, evropuli da originaluri<br />

popurebi. 24 ansambli iyo wardgenili festivalze da aqedan<br />

ansamblma `Telam~ brinjaos medali daimsaxura.<br />

amave wels Telas mieniWa saxalxo ansamblis wodeba. 26<br />

studiaSi bavSvebs 7 wlidan iReben, asakobrivi jgufebis<br />

mixedviT: patarebs _ 7-dan 10 wlamde, mozardebs 11-dan 15<br />

224 225


aleko gelaSvili<br />

wlamde da ufrosebs _ 16 wlis zemoT. studia muSaobs<br />

seqtembridan ivlisis CaTvliT.<br />

wlis bolos tardeba kursidan kursze gadasasvleli da<br />

gamosaSvebi gamocdebi. oTxi kursis daxurvis Semdeg, mocekvave<br />

iRebs studiis diploms.<br />

damwyebi mocekvavis sakonkurso programa 10 cekvas moicavs.<br />

wlis ganmavlobaSi mocekvave iRebs CaTvlis wignaks. misi<br />

mflobeli saqarTvelos sportcekvebis erovnuli federaciisa<br />

da (GNDSF) da sportcekvebis saerTaSoriso federaciis<br />

(IDSF) wevri xdeba.<br />

studia `TelaSi~ ukve uamravi aseTi mocekvave da cnobili<br />

pedagogi aRizarda. zogi maTgani sazRvargareT moRvaweobs,<br />

zogic saqarTveloSi agrZelebs Tavis karieras. esenia: Sorena<br />

gaCeCilaZe, goCa Certkoevi, nunuka azmaifaraSvili, ekaterine<br />

da zurab metrevelebi, elene da giorgi orvelaSvilebi, ruzana<br />

da boris odikaZeebi, salome lomsaZe, daviT kulumbegaSvili,<br />

ia kvirikaSvili, TaTuli gogiSvili, giorgi tabataZe da sxvebi.<br />

maT Sesaxeb ukve calke SeiZleba Zalian bevri iTqvas da<br />

daiweros.<br />

Tengiz da larisa gaCeCilaZeebi dResac didi enTuziazmiT,<br />

Tavisi saqmis uzomo siyvaruliT, aswavlian da zrdian<br />

mocekvaveebs. Tqveni mona-morCilic am mocekvaveebis rigs<br />

ganekuTvneba. ar vici ramdenad gavamarTleb Cemi pedagogebis<br />

Sromas, magram amJamad es SemiZlia vTqva: maT Zalian Semayvares<br />

samejliso cekvebi da is faqti, rom 2008 wlis dekemberSi<br />

saerTaSoriso konkursze `saaxalwlo Tbilisi-2008~ I adgilis<br />

mflobeli gavxdi `8 cekva didebis~ qvejgufSi, es am siyvarulis<br />

nayofia. didi madloba Tengiz da larisa maswavlebels am<br />

siyvarulisTvis, maTi Sromisa da saqmianobisTvis!!!<br />

samejliso cekvebis mesveurebi saqarTveloSi<br />

5. ix.: gazeTi: `komunisti~. 1975 wlis 14 Tebervali.<br />

6. ix.: gazeTi: `ЗАРЯ ВОСТОКА~ 1975 Г. 8 Июня.<br />

7. ix.: gazeTi: `Tbilisi~. 1976 wlis 19 aprili.<br />

8. ix.: gazeTi: `lelo~. 1977 wlis 18 ivnisi.<br />

9. ix.: gazeTi: `axalgazrda komunisti~ 1978 wlis 25 ivlisi.<br />

10. ix.: gazeTi: `Вечерний Тбилиси~ 1980 Г. 13 Марта.<br />

11. ix.: gazeTi: `Tbilisi~ 1982 wlis 30 marti.<br />

12. ix.: gazeTi: `Tbilisi~ 1984 wlis 2 aprili.<br />

13. ix.: gazeTi: `Вечерний Тбилиси~ 1985 Г. 19 Апреля.<br />

14. ix.: gazeTi: `ЗАРЯ ВОСТОКА~ 1988 Г. 12 Февраля.<br />

15. ix.: gazeTi: `Tbilisi~ 1990 wlis 14 noemberi.<br />

16. ix.: gazeTi: `quTaisi~. 1991 wlis 14 noemberi.<br />

17. ix.: gazeTi: `eri~ 1992 wlis 3-9 ivlisi.<br />

18. ix.: gazeTi: `saqarTvelos respublika~ 1994 wlis 7 ianvari.<br />

19. ix.: T. gaCeCilaZe `kavkasiis Tasi – 97~ _ programa.<br />

20. ix.: gazeTi:`harmonia~ 2002 wlis 18.09.-02.10.<br />

21. ix.: gazeTi:`aqcenti~. 2003 wlis 8-10 agvisto.<br />

22. ix.: `qalis saidumlo~ #3.<br />

23. ix.: `qalis saidumlo~ #3.<br />

24. ix.: `qalis saidumlo~ #3.<br />

25. ix.: `qalTa gazeTi~ 1997 wlis ivnisi.<br />

26. ix.: gazeTi: `Tbilisi~ 1986 wlis 20 maisi.<br />

1. gazeTi: `lelo~, 1990 wlis 23 ianvari.<br />

2. gazeTi: `lelo~, 1990 wlis 31 ianvari.<br />

3. gazeTi: `lelo~. 1990 wlis 31 ianvari.<br />

4. ix.: gazeTi: `Tbilisi~. 1975 wlis 28 Tebervali.<br />

226 227


eka geliaSvili<br />

magistraturis II kursi<br />

xelmZRvaneli - anano samsonaZe<br />

`sarTulebiani~ ferxulebis simbolika<br />

(qarTuli nimuSebis magaliTze)<br />

sarTulebis principiT agebuli, unikaluri formis, wriuli<br />

iarusebiani ferxuli gavrcelebuli iyo TiTqmis mTel<br />

saqarTveloSi.<br />

qarTlSi mas `zemyrelos~ uwodebdnen, romlis sinonimia<br />

`orsarTula~, javaxeTSi _ `samyrelos~ (an `cixebuna~),<br />

raWaSi gvxvdeba _ `maRla mTas modga~, xevSi _ `abarbare~,<br />

TuSeTSi _ `qorbeRela~, svaneTSi _ `mirmi(n)qela~.<br />

`orsarTuliani ferxulis~ saxelwodebiT SemorCa qarTul<br />

sacekvao folklors guruli ferxuli, romelic cekva<br />

`xorumis~ kompoziciis erT-erT nawilSic gvxvdeba. rogorc<br />

profesori l. gvaramaZe aRniSnavs, am formis ferxuli,<br />

gavrcelebuli yofila imereTSi saxelwodebiT `madli<br />

maxarobelsa~. mis teqstSi gazafxulisa da zamTris brZola<br />

aisaxeboda. 1 aseve arsebobs cnoba, rom `vaxtang gorgaslis<br />

ferxuli~, romlis gavrcelebis areali ZiriTadad aRmosavleT<br />

saqarTveloa, imereTSic scodniaT da iq es simRera<br />

mravalsarTuliani ferxulis ayolebiT sruldeboda. 2<br />

aRsaniSnavia, rom am ferxulTa zogierTi nimuSi dResac<br />

gvxvdeba qarTvelTa yofaSi. magaliTad, `samyrelo~, 3<br />

`zemyrelo~ 4 da `qorbeRela~, romlis TviTmxilveli Tavad<br />

gaxldiT 2005 wels, xatobis dros, TuSeTis sofel xaxaboSi.<br />

msgavsi struqturuli formis ferxuls vxvdebiT mezobeli<br />

kavkasieli tomebis cekvebSi, rogoric aris osuri `narTon<br />

simdi~, 5 aseve _ skandinaviaSi, alpebze da balkaneTis<br />

naxevarkunZulzec. 6<br />

sarTulebianma ferxulebma mravali mecnieri daainteresa.<br />

mas ikvlevdnen: v. bardaveliZe, 7 d. janeliZe, 8 av. TaTaraZe, 9<br />

l. gvaramaZe. 10 am formis ferxulebs exebian da aRweren: r.<br />

erisTavi, 11 g. svaniZe, 12 b. niJaraZe, 13 p. umikaSvili, 14 T. mamalaZe, 15<br />

i. qavTaraZe, 16 ap. wulaZe, 17 s. makalaTia, 18 g. cocaniZe, 19 n.<br />

maisuraZe 20 da sxvani. ferxuli `zemyrelo~ ganxilulia<br />

`qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSic~. 21<br />

mkvlevarTa mier warmodgenil aRwerebSi sarTulebiani<br />

ferxuli igeba wriulad, mxolod mamakacebis mier da ori,<br />

zogjer ki, sami sarTulis formas iRebs. ferxuli wris<br />

trialiT sruldeba da igi mgzavrulia, anu, gzad mavalni<br />

asruleben. ferxulis rTuli konstruqciidan gamomdinare,<br />

masSi monawileTa fexis moZraoba primitiulia. ZiriTadad<br />

vxvdebiT fexis midgmiT svlas wreze. SemsrulebelTa raodenoba<br />

SezRuduli araa. misi simRera ZiriTadad orpirulia. miuxedavad<br />

am ferxulTa gansxvavebuli Sinaarsisa, misi struqturuli<br />

forma yvelgan erTnaeria. am ferxulTa dasasruli xSirad<br />

gulisxmobs zeda sarTulebis qveda sarTulis monawileTagan<br />

Camoyras. gansxvavebas warmoadgens ferxuli `maRla mTas modga~,<br />

`zemyrelos~ ramdenime varianti (zeda sarTulis monawileni<br />

Zirs Tavad xtebian) da TuSuri `qorbeRela~, romlis waqcevac<br />

cudis maniSnebeli iyo.<br />

`qorbeRelas~ dasasrulis Sesaxeb, Cven mier mopovebul<br />

yvela masalaSi, erTxmad aRiniSneba, rom igi aucileblad<br />

dauSlelad unda misuliyo sakulto adgilamde. misi<br />

Segnebulad areva da SemsrulebelTa Camoyra yovlad<br />

dauSvebeli iyo. rogorc v. bardaveliZe gadmogvcems,<br />

`qorbeRelaze~ TuSi Tavis momavals ikvlevda: `Tu qorbeRela<br />

iqceoda da simRera ireoda, maSin saqoneli da adamiani<br />

dagvexocebao da piriqiT...~ 22 imave cnobas gvawvdis s. makalaTia, 23<br />

g. cocaniZe 24 da n. maisuraZe. 25<br />

sarTulebiani ferxulebis simbolurma Sinaarsma mecnierTa<br />

Soris azrTa sxvadasxvaoba gamoiwvia. qoreologi avTandil<br />

TaTaraZe ganmartavs, rom aseTi wyobis ferxulebi sabrZolo<br />

Sinaarsisaa. erTmaneTis mxrebze asvla erTgvari xerxia simagris<br />

galavnis gadasalaxad da mas, mSvidobianobis periodSi,<br />

mebrZolTa gavarjiSebis daniSnuleba gaaCnia. 26<br />

gansxvavebuli azri wamoayena vera bardaveliZem. 27 man<br />

TuSuri `qorbeRela~ sicocxlisa da nayofierebis xis Sesaxeb<br />

damadasturebel wyarod gamoiyena da daadgina, rom swored<br />

aseTi xe igulisxmeboda `qorbeRelas~ teqstSi. lili gvaramaZe<br />

aRniSnavs, rom: `samsarTuliani ferxuli Soreul warsulSi<br />

228 229


eka geliaSvili<br />

`sarTulebiani~ ferxulebis simbolika<br />

bunebaze magiuri zemoqmedebis xasiaTs atarebda~. 28 magram,<br />

svanur `mirmiqelaze~ da `zemyreloze~ saubrisas mkvlevari<br />

miuTiTebs, rom igi sabrZolo xasiaTisaa. 29 amdenad, mkvlevari<br />

mxolod calkeuli ferxulis sakulto daniSnulebaze<br />

saubrobs, msgavsi formis ferxulebs ki mimoixilavs<br />

rogorc sabrZolo an gasarTob saSualebad.<br />

qarTlos kasraZe samsarTula ferxuls mzis simbolikis<br />

demonstraciad miiCnevs. 30 mzes ukavSirebs gurul ferxuls<br />

apolon wulaZec, naSromSi `eTnografiuli guria~. 31<br />

sainteresoa, ram ganapiroba am identuri formis ferxulTa<br />

Sinaarsis aseTi variaciebiT arseboba? sainteresoa es ferxulebi<br />

namdvilad cixe-galavnebis gadasalax sawvrTno-savarjiSo<br />

daniSnulebas atarebdnen, rogorc amas zogierTi mkvlevari<br />

miiCnevs? vgonebT, saferxulo teqstebSi aqa-iq gabneuli<br />

simboluri miniSnebebi naTels mohfenen am SekiTxvebs.<br />

i. qavTaraZisa 32 da al. yazbegis 33 mier gadmocemul<br />

`abarbares~ saferxulo teqstSi barbares raRacis Camoyras<br />

da gadmoyras evedrebian. savaraudoa, rom mas zemodan<br />

qvemoT baraqisa da nayofis sakeTildReod wvimis mosvlas<br />

SesTxovdnen. amas adasturebs barbares mimarT mimarTuli<br />

Txovnac, romelic kaxeTSi, siRnaRis raionis sofel zemo<br />

maCxaanSi, 1962 wels Caweril teqstSia (mTqmeli n. bibilaSvili)<br />

naTqvami: `a, barbare, barbare, cxra Rrubeli Savyare. CamouSvi<br />

wvima, CamouZex wina. aRar gvinda goraxi, RmerTo, gvinda<br />

talaxi!~ 34<br />

Cvens yuradRebas ipyrobs teqstSi naxsenebi a-barbare.<br />

mze Sumerul enaze warmoiTqmeboda, rogorc barbar. akademikos<br />

iv. javaxiSvilisa 35 da v. bardaveliZis 36 specialuri kvlevis<br />

Sedegad dadasturda qarTuli mzeqalis barbaresa da Sumeruli<br />

mzis RvTaebis `barbaris~ identuroba. igi, erTi mxriv, miCneuli<br />

iyo Sinauri cxovelebis uzenaes patronad, aseve qalTa<br />

mfarvelad, sicocxlis, siTbos, nayofierebis mimniWeblad. xolo<br />

meore mxriv, mosavlianobis mfarvelad. rogorc g. Citaia<br />

askvnis, `mesaqonleobis RvTaebaTa funqciebi, mzes, rogorc<br />

mosavlianobis baton-patrons, miwaTmoqmedebis xanis uZveles<br />

RvTaebas, gaziarebuli aqvs da mis gamgebladac iTvleba~. 37<br />

aRsaniSnavia, rom barbalobam svaneTSi dRemde moaRwia<br />

simRera `barbal dolaSis~ saxelwodebiT. 38 igi sruldeboda<br />

uqme dReebSi qal-RvTaeba barbalesa da lamarias saxelze.<br />

Tovlis koSkis agebis Semdeg, mis win muxls moiyridnen da<br />

barbales mosavlis siuxvesa da gamarjvebis mopovebas<br />

evedrebodnen.<br />

muryvamobis dResaswaulze, romelic nayofierebis<br />

RvTaeba kviriasadmi iyo miZRvnili, Tovlis koSkis waqceviT<br />

arkvevdnen momavali wlis mosavlis beds. garda amisa, xe<br />

Catanebuli Tovlis koSkis ngreva, simboloa zamTris<br />

aRsasrulisa. rogorc el. virsalaZe gadmogvcems, muryvamobis<br />

dros maRal koSkze imarTeboda orsarTuliani ferxulic,<br />

romelic beTqilis ukanaskneli survilis mosagoneblad<br />

sruldeboda. 39<br />

l. ioselianis aRweriT svanuri mirminqela _ svifze,<br />

wminda cacxvTan samjer Tormetma mamakacma Caaba. 40<br />

svanuri sarTulebiani ferxulis Taobaze saintereso<br />

cnobas gvawvdis msoflio ekologiuri akademiis akademikosi,<br />

fsiqologi leonid kitaev-smiki. <strong>41</strong> ritualur ferxulze<br />

saubrisas igi aRniSnavs, rom qristian svanebTan dResaswaulze<br />

stumrobisas Tavad gamxdara mowme, Tu rogor asrulebdnen<br />

Tormet-Tormeti mamakaci sam sarTulad ferxuls. misi<br />

SekiTxvisTvis, Tu ras unda niSnavdes es ferxuli, svanebs<br />

upasuxiaT: Sen Tu Cvens eklesiaSi namyofi xar, SeamCnevdi<br />

iarusebs, sadac 12 epistolea gamosaxuli. aq cekvaven isini.<br />

maTi saubris mosmenisas meore svani CarTula da uTqvams, rom<br />

zeda rigi, es mTis arwivebia, zeciuri suli; meore _ mTis<br />

cxvrebi, mTis suli, xolo mesame – Cveni xarebia, romlebic<br />

miwas xnaveno.<br />

sarTulebis amgvarad ganlagebas mkvlevari ukavSirebs<br />

socialur da tomobriv ierarqias. Cven ki vvaraudobT,<br />

rom am cnobaSi kosmogoniur ierarqiazea saubari.<br />

vfiqrobT, rom svani zeda wreSi, zeciur sulSi<br />

gulisxmobda zecas da iq arsebul RvTaebebs, meoreSi<br />

_ mTebSi _ zecasa da miwas Soris arsebul fenas,<br />

xolo qvedaSi _ miwas. amis garda, aRsaniSnavia, rom<br />

fe rx ulS i Sem srule bel Ta Torm etk aci an i r goli<br />

230 231


eka geliaSvili<br />

`sarTulebiani~ ferxulebis simbolika<br />

sakralurobis maniSnebelia, romelic xSirad figurirebs<br />

qarTul saferxulo cekvebSi.<br />

ricxvi Tormeti – es aris umaRlesi wesrigis, sisrulis<br />

da keTildReobis gansaxovneba. misi saSualebiT struqturulad<br />

lagdeba sivrce da dro. igi aseve dakavSirebulia wresTan da<br />

borbalTan.<br />

ferxulis sawyisi figura wre ki, rogorc astraluri<br />

RvTaebis monograma, aRniSnavs mis srulyofilebas da<br />

maradiulobas. igi uZvelesi mistikuri simboloa, romelic<br />

tradiciulad cas gamoxatavs. erTmaneTSi Casmuli ramdenime<br />

wre ki _ kosmoss. 42<br />

CvenTvis saintereso masalas vxvdebiT aseve `zemyrelos~<br />

teqstSic. 43 masSi naxsenebi p uri, qeri da Txovna<br />

uzenaesisadmi nayofierebis RvTaebasTan kavSirs amJRavnebs.<br />

aq naxsenebi sityva Tovli da mze kvlav Segvaxsenebs<br />

zamTris dasasrulsa da bunebis gamococxlebas.<br />

sarTulebiani ferxulebis kosmogoniur simbolikaze<br />

saubrisas minda, yuradReba SevaCero aseve ferxul `zemyrelos~<br />

saxelwodebazec. vvaraudobT, rom qve- da ze- myrelo mxolod<br />

zemodan qvemoT Camoyris mniSvnelobiT ar aris naxmari, rogorc<br />

es zogierTi ferxulis Sesrulebis aRweridan ikiTxeba.<br />

enaTmecnierTa ganmartebiT, 44 termini zemyrelo niSnavs _<br />

zemoT da qvemoT Seyril da xelgayril (xelgadaxveul)<br />

SemsrulebelTa arsebobas saferxulo cekvaSi.<br />

yuradRebas iqcevs qarTvelTa warmodgenebi garesamyaros<br />

Sesaxeb. sivrce rogorc vertikalur, ise horizontalur<br />

WrilSi ramdenime erTeulad iyofa da ZiriTadad gamijnavs<br />

kacTa, RvTaebaTa da sulTa sauflos. msgavsi warmodgenebi<br />

Senaxulia dapirispirebaSi `ze~ da `qve~, romelic ciurisa<br />

da miwieris dapirispirebas gulisxmobs. qarTvelTa<br />

warmodgenebSi samyaros vertikalur RerZze arsebuli<br />

`zeskneli~, anu, cis samyaro, RvTaebaTa sabrZanisia. rogorc<br />

i. surgulaZe ganmartavs: `qve mis sapirispiro mniSvnelobas<br />

atarebs. rogorc kosmosis nawili, igi dabla samyaros unda<br />

udrides, romlis Tayvaniscema miwis, nayofierebis kultis<br />

saxiT damowmebulia qarTvelTa ritualur praqtikaSi. 45<br />

q a r T v e l T a k o s m o g o n i u r i T v a l T a x e d v i T T u<br />

v i m s j e l e b T , s a x e l w o d e b a ` z e m y r e l o ~ k o s m i u r<br />

simbolikas ukavSirdeba. yovelive es gvafiqrebinebs,<br />

rom ferxulis zeda - qveda sarTulebi casa da<br />

dedamiwas unda asaxavdes.<br />

aqve aRvniSnav, rom d. janeliZes ferxuli `samyrelo~<br />

ritualurad miaCnia. misive cnobiT, mesxeTSi, sof. udes<br />

`berobanaSi~ bolo dromde asrulebdnen samsarTula<br />

`samyrelos~.<br />

g. cocaniZis mier mowodebuli cnobiT `qorbeRelas~ simReris<br />

teqstSi vxvdebiT Semdeg frazebs: `...xe alvad amosuliyo~,<br />

`zeda mosxmiyo yurZeni~..., aseve `ymaTaR umate giorgi,<br />

cxvarsaR umate, giorgi, pursaR umate, giorgi...~ 46 da sxv.<br />

`qorbeRelas~ teqstis msgavs variants gvawodebs profesori<br />

vera bardaveliZe. 47 misi gamokvleviT, saweso saferxulo<br />

simReraTa variantebSi aRbeWdilia mosavlianobisa da<br />

gamravlebis mfarveli saTemo RvTaebebis e. w. RvTisSvilebisadmi<br />

mimarTva.<br />

g. cocaniZe `qorbeRelas~ sxva variantis arsebobazec<br />

miuTiTebs, sadac finali gansxvavebulia: `Sulta xatis yoreze<br />

ludian tiks dadebs. `qorbeRelas~ daSlisTanave yvela<br />

monawile am tiks miaSurebs. vinc moaswrebs da am tiks<br />

moitacebs, igi misia, is asmevs meqorbeRelaveebs gamarjvebisas~. 48<br />

aRsaniSnavia, rom ferxulis finalSi ludiani tikis mopoveba<br />

erTgvarad simboluria. ludi figurirebs g. cocaniZis mier<br />

mopovebul `qorbeRelas~ sxva teqstSic: `pursaR umate, giorgi,<br />

Tu gindan kodni samsveni~. ludis arseboba dasturdeba aseve<br />

moxeuri `abarbares~ teqstSi da kompoziciaSic. ferxulis<br />

wreSi erTi Semsrulebeli dgas da ludiT umaspinZldeba. 49<br />

ludi qarTvel mTielTa yofaSi sakulto sasmeli<br />

iyo da misi religiur ritualSi arsebobac gasakviri<br />

araa. aRmosavleT saqarTvelos mTielebisTvis igi,<br />

rogorc sakulto sasmeli, religiur cxovrebaSi<br />

mniSvnelovan rols TamaSobda.<br />

amrigad, Cven mier mopovebul masalebSi TvalnaTliv<br />

ikveTeba kosmogoniuri simbolizmisa da nayofierebis<br />

k ul t i s k v al i . v v a raudob T , r o m T a vd a p ir v e la d<br />

232 233


eka geliaSvili<br />

`sarTulebiani~ ferxulebis simbolika<br />

sarTulebiani ferxulebi saqarTveloSi miZRvnili iyo<br />

as tral uri sim bol ikiT Se mkul i, miwis, rogorc<br />

nayofierebis dedaRvTaebis, mzisadmi pativsacemad. Cven<br />

a r u a r v y o f T d R e m d e m o R w e u l i s a r T u l e b i a n i<br />

ferxulebis teqstebSi sabrZolo xasiaTis arsebobas,<br />

magram vfiqrobT, rom es ufro gviani periodis Sesuli<br />

unda iyos, rodesac kultma mniSvneloba da Sesabamisad,<br />

ferxulmac ritualuri datvirTva dakarga.<br />

gansaxilvel ferxulTa wriuli, sarTulebiani forma cixekoSks<br />

mogvagonebs. koSki qarTvelTa yofaSi sakmaod<br />

gavrcelebuli struqturuli nagebobaa da misi, rogorc<br />

sakulto nagebobis daniSnulebis Sesaxeb, araerTi cnobaa daculi<br />

materialur-kulturul ZeglebSi. misi simboluri datvirTva<br />

Cveni winaprebis winaqristianul rwmena-warmodgenebSi unda<br />

veZioT.<br />

koSki naxsenebia cnobil amiranis eposSi, sadac yamaris<br />

ukaro, caze dakidebul koSkzea saubari. koSki aseve xSirad<br />

gvxvdeba qarTul xalxur zRaprebSi, sadac mzeTunaxavi<br />

lamazmanebi arian gamomwyvdeulni. cixe-koSkma suleTze<br />

arsebul fSav-xevsurTa warmodgenebSic pova gamoxatuleba.<br />

xalxis rwmeniT, suleTSi arsebul cixemde miRweuli sulebi<br />

yoveldRe asrulebdnen mis garSemo cekvas. 50 saintereso masalaa<br />

daculi legendaSi kopalas salocavis daarsebis Sesaxeb, 51<br />

saidanac irkveva, rom axalgazrda qal-vaJs karatis wverze<br />

cidan daSvebuli Tasi da vercxlis jaWvi SeuniSnavT, romelic<br />

imave adgilas miwaSi CauflavT da zed patara koSki, liqoqkSi<br />

ki samlocvelo auSenebiaT. amdenad, koSki zeciur<br />

samyarosTan pirdapir kavSirSia. is simboloa RvTiuri<br />

nivTebis sadgomisa da am SemTxvevaSi mas aranairad<br />

sabrZolo daniSnuleba ar gaaCnia.<br />

amave mniSvnelobiT ganixilavs i. surgulaZe koSks,<br />

romelic xisa da am uZvelesi nagebobis simbolikis<br />

kosmogoniur bunebaze miuTiTebs. 52<br />

v. iToniSvili koSkis Sesaxeb wers: `moxeveebi sacxovreblad,<br />

maragis Sesanaxad, saqonlis sadgomad da Tavis dasacavad<br />

iyenebdnen koSkuri moyvanilobis mravalsarTulian saxlebsac.<br />

cixe-saxlebi xevis yvela sofelSi mdgara~. 53 erT-erTi aseTi<br />

koSkis banze, oTxive kuTxeSi, xelovnurad gamoTlil mrgval<br />

qvebze jixvis rqebi yofila dawyobili.<br />

yuradReba mivaqcioT sityvebs, koSkuri moyvanilobis<br />

mravalsarTuliani saxli, aseve mrgvali qva (mrgvali _<br />

astraluri simbolo) da masze jixvis rqebi _ nayofierebis<br />

simbolo. dameTanxmebiT, aseTi simbolikiT morTuli koSki<br />

sakulto nagebobis iers iRebs da udides msgavsebas<br />

avlens Cvens sakvlev obieqtTan.<br />

mecnieri g. Citaia miuTiTebs, rom koSki damaxasiTebelia<br />

svanuri saxlisTvis, romelsac svanurad qor ewodeba. 54 svanuri<br />

qor ori sarTulisagan Sedgeba. avtori iqve aRniSnavs, rom<br />

misi Seswavlisas aucilebelia, yuradReba mieqces mis ara<br />

mx olod yof iT d a s abrZolo, a r a m e d r e l i g i u r<br />

daniSnulebasac. amdenad, g. Citaia miuTiTebs qoris sakulto<br />

daniSnulebaze.<br />

albaT, arc is aris SemTxveviTi, rom svanurad saxls qor<br />

ewodeba da TuSeTSi arsebul orsarTulian ferxuls ki _<br />

`qor-beRela~, anu, orsarTuliani saxli an koSki beRliT.<br />

cnobilia, rom qarTvel mTielTa salocavebSi droSa mTavar<br />

sakulto SenobaSi `beRelSi~ iyo dasvenebuli. arsebobda<br />

specialuri nageboba, `droSaT sabrZani koSki~, 55 sadac<br />

droSas amagrebdnen dResaswaulebisas. aRniSnul cnobaSic<br />

koSki wminda nivTebis, kerZod ki, droSis droebiT sadgomad<br />

gvevlineba. rac Seexeba mis mudmiv samyofels, is beRelia.<br />

qorbeRela ori sityvisagan Semdgari kompozitia, ganmartavs<br />

i. abulaZe. qori Zvel qarTulSi zeda saxls, zeda sarTuls<br />

niSnavs, xolo qoredi qorians, zeda sarTulians. 56 beReli _<br />

siuxvis simboloa, qorbeRela ki saxlis siuxvis, saqonlis<br />

gamravlebis da mosavlianobis simbolo.<br />

`qorbeRela~ rom ritualuri ferxulia da mas<br />

nayofierebis kultTan kavSiri aqvs, TiTqmis yvela<br />

mkvlevari erTxmad aRiarebs. is, rogorc saweso<br />

ferxuli, mkacrad daculi ritualobiT vlindeba da<br />

masSi ufro sruladaa Semonaxuli sakulto msaxurebis<br />

kvali, rasac ver vityviT struqturulad analogiur<br />

ferxulebze. magram faqtia, rom msgavsi formis sxva<br />

ferxulebic Tavisi astraluri simbolizmiT, pirdapir<br />

234 235


eka geliaSvili<br />

`sarTulebiani~ ferxulebis simbolika<br />

ukavSirdebian nayofierebis sawyiss – mzes, rac mtkicdeba maT<br />

struqturul formaSi, saxelwodebaSi da teqstobriv masalaSi<br />

SemorCenili niSnebiT:<br />

1). moxeuri ferxulis `abarbares~ saxelwodeba pirdapir<br />

miuTiTebs mosavlianobis mfarvel mze-qal barbaresTan kavSiris<br />

Sesaxeb. ferxulis qveteqstidan ikiTxeba, rom RvTaeba barbares<br />

baraqisa da nayofis sakeTildReod wvimis mosvlas SesTxovdnen.<br />

2). TuSuri `qorbeRela~ xatSi sruldeboda da misi<br />

Sesrulebisas TuSi Tavis momavals ikvlevda. misi ritualoba<br />

sasimRero teqstidanac irkveva. rac Seexeba mis saxelwodebas,<br />

`qorbeRela~ saxlis siuxvis, saqonlis gamravlebis da<br />

mosavlianobis simboloa.<br />

3). mniSvnelovnad migvaCnia TuSur da moxeur ferxulebSi<br />

ludis, rogorc sakulto sasmelis, arsebobis faqtic.<br />

4). svanuri sarTulebiani ferxuli `mirminqela~ _ svifze,<br />

wminda cacxvTan sruldeboda. xe ki rogorc ukve aRvniSneT,<br />

sicocxlis simboloa. amis garda, is kvirias sadidebeli<br />

ritualis nawilic iyo. aseve vfiqrobT, rom leonid kitaevsmikis<br />

svanuri ferxulis Sesaxeb mier mowodebul cnobaSi<br />

kosmogoniur ierarqiazea saubari.<br />

5). is faqti, rom mesxeTSi, nayofierebis ritualSi,<br />

berikaobaSi, abamen samsarTula `samyrelos~, kidev erTxel<br />

miuTiTebs am ferxulebis nayofierebis kultTan kavSirze.<br />

6). profesori lili gvaramaZis ganmartebiT, ferxulis<br />

`madli maxarobelis~ teqstSi gazafxulisa da zamTris brZola<br />

aisaxeboda.<br />

7). aRsaniSnavia aseve, rom ferxuli `zemyreloc~<br />

nayofierebisa da ciuri RvTaebisadmia miZRvnili, rac<br />

dasturdeba rogorc terminiT, aseve sasimRero teqstiT. masSi<br />

naxsenebi puri, qeri, mze, Tovli amis magaliTia. es ukanaskneli<br />

paralels poulobs muryvamis svanur koSkTan, romelic<br />

nayofierebis RvTaeba kviriasadmi iyo miZRvnili. qarTvelTa<br />

kosmogoniuri TvalTaxedviT Tu vimsjelebT, saxelwodeba<br />

`zemyrelo~ kosmiur simbolikas ukavSirdeba. SesaZloa,<br />

ferxulis zeda - qveda sarTulebi casa da dedamiwas asaxavdes.<br />

erTiani simbolos sxvadasxva variantiT gaazrebas, rac am<br />

formis ferxulTa sxvadasxvagvar Sinaarsobriv datvirTvas<br />

gulisxmobs, Semdegnairad avxsniT: rogorc Cans, aq saqme gvaqvs<br />

simbolos, rogorc erTiani niSnis, im TvisebasTan, rasac Sinaarsis<br />

gamqrqaleba, gauferuleba ewodeba. savaraudod, simbolos<br />

Tavdapirvelma Sinaarsma Tavisi aqtualoba dakarga da TandaTan<br />

mas sxva, kerZod sabrZolo Sinaarsi, sabolood ki garToba-<br />

TamaSobis saxeRa SemorCa. forma ki rogorc mogexsenebaT<br />

ucvleli darCa, rac uciloblad ase iqneboda simbolos<br />

Tvisebidan gamomdinare.<br />

iarusebiani ferxulebis struqturuli forma ara sabrZolo<br />

aramed, sakulto daniSnulebis koSkis simboloa (ris gamoc<br />

zogierTi mkvlevari SecdomaSi Sedis). qarTuli legendebidan<br />

da miTosidan irkveva, rom koSki zeciur samyarosTan pirdapir<br />

kavSirSia. amdenad, aRniSnul formaSi misi astraluri<br />

simbolizmi ikveTeba.<br />

sarTulebis principiT agebuli wriuli ferxulis sivrciTi<br />

ganfeniloba (vertikaluri da horizontaluri forma),<br />

msgavsebas poulobs qarTvelTa kosmogoniur msoflmxedvelobasTan.<br />

savaraudod, ferxulis zeda - qveda sarTulebi casa da<br />

dedamiwas unda asaxavdes. igive SeiZleba iTqvas samsarTuliani<br />

kompoziciis SemTxvevaSic: zeskneli, skneli da qveskneli.<br />

Cveni varaudiT, sarTulebiani ferxuli samyaros modelia,<br />

qarTvelTa mier samyaros aRqmis Taviseburi modeli. igi<br />

imavdroulad ze da qve samyaroTa Soris, sakomunikacio,<br />

damakavSirebel funqciasac asrulebda, rogoradac<br />

moiazreba qarTul miTosSi wminda xe, dedaboZi da sxv. is<br />

RvTaebaTa savali kibea da SesaZloa maTi miwieri<br />

s a d g u r i s s i m b o l o c . R v T a e b a k i a s t r a l u r i<br />

simbolizaciiT Semkuli miwis, sawyisis deda - mze –<br />

aris.<br />

236 237


eka geliaSvili<br />

sarTulebiani ferxulis struqturuli forma<br />

samyaros modelia<br />

ca, mze,<br />

maradiuli<br />

RvTis<br />

monograma<br />

s a m y a r o<br />

RvTaebaTa savali<br />

k i b e<br />

sakomunikacio saSualeba<br />

zeskneli (iq)<br />

skneli (aq)<br />

qveskneli<br />

dasasruls davZenT, rom sarTulebiani ferxulis<br />

s i m b o l u r i f o r m i s a m g v a r i g a a z r e b a , r a c m i s<br />

samyaroseul modelad aRqmas gulisxmobs, pirvelia<br />

d a m s g a v s i d e k o d i r e b a q a r T u l i q o r e o g r a f i i s<br />

mkvlevarTa arcerT naSromSi ar aris.<br />

1. l. gvaramaZe, qarTuli sacekvao folklori, meore gamocema, Tb., 1997.<br />

gv. 24.<br />

`sarTulebiani~ ferxulebis simbolika<br />

2. qs. sixaruliZe, el. virsalaZe, T. oqroSiZe, quTaisisa da tyibulis<br />

raionebSi 1951 wlis samecniero-folkloruli eqspediciis angariSi,<br />

literaturuli <strong>Ziebani</strong>, t. VIII, Tb., 1953. gv. 398.<br />

3. d. janeliZe, saxioba, werilebis krebuli, wigni IV. Tb., 1990. gv. 118-<br />

119.<br />

4. l. gvaramaZe, qarTuli sacekvao folklori, meore gamocema, Tb., 1997.<br />

gv. 22.<br />

5. eufyjd V. Jctnbycrbt yfhjlyst nfyws. Cnfkbybhb. 1957. gv. 8-10<br />

6. ckfybidbkb I. Yfhjlyfz nfyctdfkmyfz vepsrf d c, . `Uhepbycrfz vepsrfkmyfz<br />

reknehf~. V. 1957. gv. 7<br />

7. v. bardaveliZe, aRmosavleT saqarTvelos qarTveli mTielebis<br />

sasuliero teqstebi: masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis, nakv. I.<br />

tf., 1938. gv. 7<br />

8. d. janeliZe, saxioba, werilebis krebuli, wigni IV. Tb., 1990. gv. 8<br />

9. ix.: TaTaraZe av. qarTuli xalxuri cekvebis mokle mimoxilva, Tb.,<br />

1974; qarTuli xalxuri qoreografiis istoriis sakiTxebi, Tb., 1999;<br />

qarTul cekvaTa ganmartebani, Tb., 1986.<br />

10. ix.: l. gvaramaZe, qarTuli sacekvao folklori, meore gamocema, Tb.,<br />

1997.<br />

11. ix.: r. erisTavi, folklorul eTnografiuli werilebi, gamosacemad<br />

moamzada, winasityvaoba, SeniSvnebi da komentarebi daurTo T.<br />

jogodniSvilma, Tb., 1986.<br />

12. ix.: g. svaniZe, qarTuli xalxuri simRerebi da Tqmulebebi, Tb., 1957.<br />

13. ix.: b. niJaraZe (Tavisufali svani), istoriul-eTnografiuli werilebi,<br />

I. Tb., 1962.<br />

14. ix.: p. umikaSvili, xalxuri sityviereba, naw. I, Tb., 1937.<br />

15. ix.: T. mamalaZe, svanuri saweso simRerebis struqtura. masalebi<br />

saqarTvelos eTnografiisaTvis, XVI-XVII, Tb., 1972.<br />

16. ix.: i. qavTaraZe, qarTuli enis moxeuri dialeqti, Tb., 1985.<br />

17. ix.: ap. wulaZe, eTnografiuli guria, Tb., 1997.<br />

18. ix.: s. makalaTia, TuSeTi, Tb., 1983.<br />

19. ix.: g. cocaniZe, giorgobidan giorgobamde (eTnografiuli eqskursebi<br />

TuSeTis axlo warsulSi), Tb., 1987; ferxulebi da saferxulo<br />

simRerebis teqstebi aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi, Tbilisis<br />

kulturis saxelmwifo institutis Sromebi, t. I.<br />

20. ix.: n. maisuraZe, qarTuli xalxuri musika da misi istoriul<br />

eTnografiuli aspeqtebi, Tb., 1989.<br />

21. ix.: g. cocaniZe, ferxulebi da saferxulo simRerebis teqstebi<br />

aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi, Tbilisis kulturis saxelmwifo<br />

institutis Sromebi, t. I.<br />

238 239


eka geliaSvili<br />

22. v. bardaveliZe, aRmosavleT saqarTvelos qarTveli mTielebis<br />

sasuliero teqstebi: masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis, nakv. I.<br />

tf., 1938. gv. 9.<br />

23. i. qavTaraZe, qarTuli enis moxeuri dialeqti, Tb., 1985. gv. 202.<br />

24. ix.: ap. wulaZe, eTnografiuli guria, Tb., 1997.<br />

25. ix.: g. cocaniZe, giorgobidan giorgobamde (eTnografiuli eqskursebi<br />

TuSeTis axlo warsulSi), Tb., 1987.<br />

26. av. TaTaraZe, qarTul cekvaTa ganmartebani, Tb., 1986. gv. 12.<br />

27. v. bardaveliZe, sicocxlisa da siuxvis xe qarTvelTa sarwmunoebaSi,<br />

saqarTvelos eTnografiis sakiTxebi, XIV. Tb., 1968. gv. 47.<br />

28. l. gvaramaZe, qarTuli sacekvao folklori, meore gamocema, Tb.,<br />

1997. gv.24.<br />

29. iqve: gv. 26.<br />

30. q. kasraZe, triumfiT msoflios gzebze, Tb., 1971, gv. 14.<br />

31. ap. wulaZe, eTnografiuli guria, Tb., 1997. gv. 98.<br />

32. i. qavTaraZe, qarTuli enis moxeuri dialeqti, Tb., 1985. gv. 161.<br />

33. al. yazbegi, Txzulebani, t. V, Tb., 1950. gv. 47.<br />

34. i. gagulaSvili, qarTuli magiuri poezia, Tb., 1986. gv. 221<br />

35. ix.: iv. javaxiSvili, qarTveli eris istoria, Tb., 1940.<br />

36. ix.: v. bardaveliZe, qarTvelTa uZvelesi sarwmunoebis istoriidan,<br />

Tb., 19<strong>41</strong>.<br />

37. giorgi Citaia, IV sauniversiteto leqciebis kursi eTnografiaSi,<br />

gamosacemad moamzades z. wereTelma da T. cagareiSvilma, Tb., 2001. gv.<br />

224.<br />

38. v. axobaZe, qarTuli (svanuri) xalxuri simRerebis krebuli, Tb.,<br />

1957. gv. 11.<br />

39. el. virsalaZe, zemo svaneTSi folkloruli mivlinebis mokle<br />

angariSi, literaturuli <strong>Ziebani</strong>, VIII, Tb., 1953. gv. 386-387.<br />

40. l. gvaramaZe, qarTuli sacekvao folklori, meore gamocema, Tb.,<br />

1997. gv. 22.<br />

<strong>41</strong>. А Китаев-Смык, Мусульманский “зикр”, христианский “богослужебный<br />

круг” и солярные хороводы. www.kitaev-smyk.ru<br />

42. Энциклопедия «Символы, знаки, эмблемы», www.slovari.yandex.ru<br />

43. g. svaniZe, qarTuli xalxuri simRerebi da Tqmulebebi, Tb., 1957. gv.<br />

24.<br />

44. b. cxadaZe, zemyrelo, xelnaweri<br />

45. i. surgulaZe, qarTuli xalxuri ornamentis simbolika, Tb., 1993.<br />

gv. 202.<br />

`sarTulebiani~ ferxulebis simbolika<br />

46. g. cocaniZe, ferxulebi da saferxulo simRerebis teqstebi<br />

aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi, Tbilisis kulturis saxelmwifo<br />

institutis Sromebi, t. I. gv. 224-234.<br />

47. v. bardaveliZe, aRmosavleT saqarTvelos qarTveli mTielebis<br />

sasuliero teqstebi: masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis, nakv. I.<br />

tf., 1938. gv. 40-47.<br />

48. g. cocaniZe, ferxulebi da saferxulo simRerebis teqstebi<br />

aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi, Tbilisis kulturis saxelmwifo<br />

institutis Sromebi, t. I. gv. 224.234.<br />

49. i. qavTaraZe, qarTuli enis moxeuri dialeqti, Tb., 1985. gv. 161.<br />

50. g. kopaleiSvili, `samzeo da suleTi~ fSav-xevsurTa warmodgenebis<br />

mixedviT. masalebi saqarTvelos eTnografiisaTvis, t. XXIII. Tb., 1987.<br />

gv. 161.<br />

51. T. oCiauri, miTologiuri gadmocemebi aRmosavleT saqarTvelos<br />

mTianeTSi, Tb., 1957. gv. 160.<br />

52. i. surgulaZe, qarTuli xalxuri ornamentis simbolika, Tb., 1993.<br />

gv. 183-192.<br />

53. v. iToniSvili, `xevi Zvelad da axla~, Tb., 1967. gv. <strong>41</strong>.<br />

54. giorgi Citaia, IV sauniversiteto leqciebis kursi eTnografiaSi,<br />

gamosacemad moamzades z. wereTelma da T. cagareiSvilma, Tb., 2001. gv.<br />

170.<br />

55. T. oCiauri, miTologiuri gadmocemebi aRmosavleT saqarTvelos<br />

mTianeTSi, Tb., 1957. gv. 129.<br />

56. ix.: iqve.<br />

.<br />

240 2<strong>41</strong>


Tamar munjiSvili<br />

magistraturis II kursi<br />

Temis xelmZRvaneli - oleg alaviZe<br />

qoreografiaSi sabavSvo repertuaris<br />

sakiTxisaTvis<br />

qarTul sacekvao folklors uaRresad didi istoriuli<br />

warsuli aqvs. amis dasturia Cvenamde moRweuli mravali<br />

nimuSi, romelmac saukuneebs gauZlo. es ki Taobidan Taobaze<br />

gadacemis xarjze moxda. xSirad ismis kiTxva – viTardeba<br />

Tu ara qarTuli qoreografia? am kiTxvaze SeiZleba gaices<br />

dadebiTi pasuxi. miTumetes dRes, roca qarTuli cekvebis<br />

Seswavlis msurvelTa raodenoba sul ufro da ufro izrdeba,<br />

roca arasodes CvenSi ar umuSavia amden sabavSvo koleqtivs.<br />

magram, miuxedavad koleqtivTa simravlisa, xSirad isini<br />

arsebiTad arafriT gansxvavdebian erTmaneTisagan. Camoyalibda<br />

erTgvari saerTo, yvelgan da yvelasaTvis misaRebi repertuari,<br />

romelic sruldeba TiTqmis yvela sakoncerto gamosvlaSi.<br />

Seiqmna calkeuli cekvebi, romelTa Sesrulebac `sakmarisi~<br />

aRmoCnda TiTqmis yvela sabavSvo koleqtivisaTvis, raTa<br />

gamovidnen sxvadasxva koncertebze, monawileoba miiRon<br />

ucxoeTSi gamarTul festivalebSi. xSirad swored es<br />

garemoebebi xdeba mizezi bavSvis cekvis Semswavlel wreze<br />

miyvanisa. mSobeli miznad isaxavs, rom misi Svili rac SeiZleba<br />

xSirad ixilos scenaze da imogzauros sazRvargareT. aq ki<br />

Tavs iCens axali problema: aris Tu ara bavSvi mzad scenaze<br />

gasasvlelad da asrulebs Tu ara igi misi asakisaTvis Sesaferis,<br />

anu sabavSvo repertuars. es metad problematuri sakiTxia,<br />

romlis gadaWrac mraval aspeqtzea damokidebuli. pirvel<br />

rigSi ki pedagogiur kadrebze. dRes qoreografobs yvela,<br />

visac odesme ucekvia da axsovs Tu rogor sruldeba esa Tu<br />

is ileTi, rogori saxe aqvs ama Tu im cekvas da a. S. bevri<br />

maTganisaTvis sruliad ucxoa iseTi sakiTxebi, rogoricaa<br />

qoreografiuli azrovneba, individualizmi da, rac mTavaria,<br />

sxvadasxva asakobriv jgufTan muSaobis Taviseburebani. es ki<br />

metad mniSvnelovani sakiTxia, radgan saqme gvaqvs bavSvTan,<br />

mis fiziologiasTan da fsiqologiasTan. aq daSvebuli uxeSi<br />

Secdoma ki SeiZleba sabediswero aRmoCndes. swored amitom<br />

saWiroa sabavSvo qoreografiis specialistTa maRali<br />

kvalifikacia, Rrma codna ara marto Tavisi specialobiT,<br />

aramed bavSvis fsiqologiisa da fiziologiis mxolod am<br />

SemTxvevaSi SeiZleba umtkivneulod miviRoT sasurveli Sedegi.<br />

qarTul folklorSi sabavSvo cekva-TamaSobani mravlad<br />

moi poveba. niWier da moazrovne qoreografs ki ar unda<br />

gauWirdes maTi sascenod damuSaveba da dRevandel moTxovnebTan<br />

morgeba.<br />

mokled ganvixiloT, Tu ra mdgomareobaa am mxriv qarTul<br />

saistorio yofasa da tradiciebSi. samwuxarod, bolomde araa<br />

Seswavlili, Tu ra tipis cekvebs iyenebdnen Zvelad momavali<br />

Taobis aRzrdisaTvis, maTi gawvrTnisaTvis. aq gasaTvaliswinebelia<br />

sxvadasxva periodSi qveynis realuri yofa, arsebuli problemebi.<br />

savaraudoa, rom Zvelad uTuod gamoyenebuli iqneboda sanadiro,<br />

sportuli da SromiTi, ritualuri cekvebi. eTnografebi imasac<br />

aRniSnaven, rom mraval sabavSvo TamaSSi Semonaxulia adamianis<br />

astraluri warmodgenebi, maTi gamocdileba, zne-Cveulebebi.<br />

qarTuli folkloris araerTi nimuSi adasturebs, rom CvenSi<br />

gavrcelebuli TamaSebi mozards amzadebdnen cxovrebisaTvis,<br />

awrTobda rogorc fizikurad, aseve sulierad, aZlevda<br />

samomavlod gamosayenebel codnas. 1<br />

profesori aleqsandre cabaZe aRwers erT-erT sabavSvo<br />

TamaSobas, sadac cekvis elementebic gvxdeba. es TamaSoba<br />

SromasTanaa dakavSirebuli: `bavSvebis gundi zis mdeloze.<br />

erTi maTgani leqsad svams kiTxvas da danarCenebi aseve leqsad<br />

pasuxoben, Sepasuxebis dros bavSvebi asruleben saTanado<br />

riTmul moZraobebs. leqsi sakmaod grZelia da masSi asaxulia<br />

mTeli suraTi simindis moyvanisa – daTesvidan dafqvamde da<br />

gamoxcobamde~. 2<br />

akaki wereTeli Tavisi bavSvobidan igonebs: `qarTvelebisodena<br />

sxvadasxva saTamaSo arc erT xalxs ara aqvs da yovelgvari<br />

saTamaSoc uTuod iseTia, romelic Wkua-gonebasa da sxeuls<br />

swvrTnis, avarjiSebs... davasaxeleb mxolod burTaobas. aba<br />

romeli `gimnastika~ Seedreba mas? burTaobis dros Tvali,<br />

fexi, xeli, Tavi, tani da yvelaferi Tanasworad eCveva simardes~. 3<br />

242 243


Tamar munjiSvili<br />

qoreografiaSi sabavSvo repertuaris sakiTxisaTvis<br />

cnobilia is faqtic, rom mozardebi aqtiurad monawileobdnen<br />

iseT Teatralizebul sanaxaobebSi, rogoricaa: `berikaoba~,<br />

`gonjaoba~, `cxenaoba~, `lazaroba~, `aqlemkacoba~ da sxva.<br />

ilia WavWavaZe Tavis erT-erT werilSi `pedagogikis<br />

safuZvlebi~ wers: `tanis da agebulebis varjiSobas didi<br />

adgili uWiravs: burTaoba, kenWoba, cxenzed jdoma, curva,<br />

Widaoba – yovelive es saWirod unda iqnes danaxuli~. 4<br />

qoreografiis mkvlevarTa mier (d. janeliZe, a. TaTaraZe,<br />

l. gvaramaZe) gamoiTqva azri, rom axalgazrdebis esTetikuri<br />

ganviTarebis mizniT tradiciuli cekva- TamaSobani<br />

diferencirebuli saxiT unda yofiliyo gamoyenebuli. jer<br />

kidev sulxan-saba orbeliani ambobda, rom WabukTaTvis<br />

gankuTvnil cekva-moZraobebs `fundruki~ erqva, xolo<br />

qalebisaTvis gankuTvnils, SedarebiT Serbilebul moZraobebs<br />

– `xuntruci~. misive ganmartebebSi vxdebiT iseT terminebs,<br />

rogoricaa: `basti~, `buqna~, `koWa~, sakuTriv `cekva~, anu fexis<br />

cerebze dgoma da sxv.<br />

vaJebis aRzrdisaTvis gamoiyeneboda sawvrTnel-savarjiSo,<br />

sportTan dakavSirebuli TamaSobani: `CoganburTi~, anu<br />

`cxenburTi~, `isindi~, `yabaxoba~, `mkerdaoba~, `marula~, agreTve<br />

`lelo~, `Widaoba~, `laxtis cema~ da sxv. 5<br />

xelovnebis rolze bavSvis aRzrdaSi saubrobs iakob<br />

gogebaSvili: `xalxis ganviTareba da gaZliereba yovlad<br />

SeuZlebelia erovnuli princi pebis gareSe. istoriaSi ver<br />

moZebniT erT magaliTs, rom ers eRalatnos Tavisi erovnebisaTvis,<br />

erovnuli kulturisaTvis da ar gaxrwniliyos, ar<br />

aRmofxvriliyos. Cvenda samwuxarod, qarTvelebs naklebad esmiT<br />

erovnuli principebis mniSvneloba da xSirad Ralatobs mas<br />

da amiT imzadebs Savbnel momavals. am ZiriTad sakiTxs Cven<br />

bevr werilSi vmarTavT da mkiTxvels Tvalwin vudgenT im<br />

sasikvdilo Sedegs, romelic mohyveba erovnuli principebis<br />

Ralats~. 6 am werilidan naTlad Cans, Tu ra mniSvnelobas<br />

aniWebda iakob gogebaSvili tradiciuli qarTuli kulturis,<br />

folkloris Seswavlas.<br />

aRsaniSnavia cnobili qarTveli eTnografis grigol naTaZis<br />

damsaxureba qarTuli tradiciuli TamaSobebis Senaxvis saqmeSi.<br />

man imogzaura mTel saqarTveloSi, Caiwera mravali sabavSvo<br />

TamaSoba da es masalebi SemdgomSi wignadac gamosca. ase rom,<br />

qarTul folklorSi arsebuli sabavSvo TamaSebis nimuSebi<br />

namdvilad iZleva imis realur SesaZleblobas, rom Seiqmnas<br />

da damuSavdes sabavSvo cekvebi. niWieri Semoqmedis mier Seqmnili<br />

amgvari sacekvao nomrebi ki, darwmunebuli var, Tavis sapatio<br />

adgils daimkvidrebs bavSvTa koleqtivebis repertuarSi.<br />

adamianis saerTo ganviTareba, rogorc viciT, mis fizikur<br />

srulyofasac gulisxmobs. swored amitomaa Semonaxuli Zvelad<br />

arsebuli amgvari TamaSobani, romlebic uSualod fizikur<br />

srulyofas emsaxureboda. magram fizikuri srulyofa iSviaTad<br />

gvxvdeba sulier da zneobriv srulyofasTan ganuyrelad.<br />

amitom, cekva SeiZleba ganvixiloT, ara marto rogorc fizikuri<br />

wvrTnisa da jansaRi sxeulis aucilebeli piroba, aramed<br />

sulieri, esTetikuri da zneobrivi srulyofis erT-erTi<br />

aucilebeli komponenti.<br />

xelovnebis yvela dargs gaaCnia repertuari, romelic<br />

uSualod bavSvebisTvisaa gankuTvnili. magaliTad, bavSvi TeatrSi<br />

TamaSobs wiTelqudas, kombles da ara otelos da hamlets,<br />

bavSvi mReris sabavSvo simRerebs da ara ufrosebisaTvis<br />

gankuTvnil romansebs, bavSvi ukravs sabavSvo nawarmoebebs,<br />

kiTxulobs sabavSvo literaturas da a. S. ra Tqma unda, aris<br />

gamonaklisi SemTxvevebi, roca es piroba ar sruldeba. swored<br />

misi Seusrulebloba iwvevs sanaxaobis araesTetikurobas da<br />

gaumarTleblobas. yvela dargSi bavSvisaTvis gankuTvnili<br />

repertuari gaTvlilia maT SesaZleblobaze, rogorc fizikurze,<br />

ise gonebrivzec.<br />

qoreografs, rogorc pedagogs, urTierToba uxdeba<br />

bavSvebTanac da mozardebTanac. qveda zRvari, roca bavSvi<br />

sacekvao anbanis gacnobas iwyebs, gadis sabavSvo baRis asakze,<br />

Tumca aseve xSiria cekvis Seswavla dawyebiTi skolis periodSi.<br />

es ki aris asaki, roca Zalian intensiurad izrdeba, yalibdeba<br />

da viTardeba fizikuradac da gonebrivadac, zneobrivadac da<br />

esTetikuradac. aq gasaTvaliswinebelia kidev erTi mniSvnelovani<br />

garemoeba – sxvadasxva biologiuri asakis bavSvi gansxvavebulad<br />

reagirebs saswavlo, SromiT da sportul datvirTvaze. CvenSi<br />

moqmed sabavSvo ansamblebSi wesad iqca e. w. saufroso<br />

repertuarebis Sesruleba TviT umcrosi saskolo asakis<br />

244 245


Tamar munjiSvili<br />

qoreografiaSi sabavSvo repertuaris sakiTxisaTvis<br />

moswavleTa mier. es ki metad sarisko da saxifaTo saqmea.<br />

bavSvis organizmi, misi ZvalkunTovani sistema ar aris mzad<br />

Seasrulos iseTi teqnikurad rTuli ileTebi, rogoricaa: brunebi,<br />

muxlileTebi, cerileTebi da a. S. am SemTxvevaSi xSirad Tavs<br />

iCens, rogorc fiziologiuri, aseve fsiqologiuri problemebic.<br />

qarTul qoreografiaSi ki amgvari rTuli cekva Zalian bevria.<br />

maTi Seswavlis procesSi bevri qoreografi cdilobs daSvebuli<br />

Tu dauSvebeli meTodebiT sasurvel Sedegs miaRwios. es ki<br />

swavlebis procesSi mraval problemas warmoSobs.<br />

magaliTisaTvis ganvixiloT mTiuluri cekvebi, romlebic Sedis<br />

TiTqmis yvela sabavSvo koleqtivis repertuarSi. bavSvis<br />

organizmi mzad ar aris am cekvebis im saxiT SesrulebisaTvis,<br />

romelsac mas sTavazobs qoreografi. bavSvs uWirs amgvari<br />

datvirTvis atana, ufro metic, am mxriv SeiZleba warmoiSvas<br />

seriozuli problemebi Semdeg etapebzec. fiziologebi<br />

adastureben, rom xerxermlis da ZiriTadad, organizmis<br />

Camoyalibebis procesSi arasworma fizikurma datvirTvam<br />

SeiZleba sabediswero Sedegebamde migviyvanos. menjis Zvlebis<br />

Camoyalibeba 20-21 wlis asakSi mTavrdeba, amitom maTi<br />

deformacia Tavisuflad SeiZleba gamoiwvios adreul asakSi<br />

didi simaRlidan xtomam. aseve Zalian xSiria muxlis dazianebebi,<br />

rac gamowveulia bavSvobaSi moWarbebulad da arasworad<br />

muxlileTebis SesrulebiT.<br />

fiziologiuri aspeqti am problemis mxolod erTi mxarea.<br />

meore mxriv, aucileblad unda ganvixiloT esTetikuri da<br />

SemecnebiTi aspeqti. Zveli berZeni filosofosi platoni cekvas<br />

adamianis gonebrivi ganviTarebisa da fizikuri gakaJebis<br />

saukeTeso saSualebad miiCnevda. marTalia, cekvis formad<br />

sxeulis fizikuri moqmedeba gvevlineba, magram misi ZiriTadi<br />

mizani mainc ar emsaxureba adamianis fizikuri aRzrdis<br />

problemebs, radgan cekvaSi sxeulis fizikuri moqmedeba mainc,<br />

ZiriTadad sulieri gancdebisa da ganwyobilebis karnaxiTaa<br />

gamowveuli. qarTuli cekvebi ki imdenad gajerebulia swored<br />

am sulieri gancdebiTa da romantizmiT, rom SeuZlebelia mas<br />

Caswvdes da gaiziaros 5-7 wlis bavSvi. amitom, rogorc wesi,<br />

es gancdebi nakarnaxevi, an qoreografis mier sagangebodaa<br />

daswavlili, rac Zalian xelovnurad, arabunebrivad da xSir<br />

SemTxvevaSi sasacilod gamoiyureba. es ki mayurebels arasodes<br />

rCeba SeumCneveli.<br />

magaliTisaTvis aviRoT cekva `qarTuli~ – `siyvarulis<br />

poema~ – ase uwodeben am cekvas. aq mimikiT, plastikiT, udidesi<br />

TavSekavebiT, Sinagani grZnobebiT gadmoicema qalisa da vaJis<br />

usazRvro ltolva da siyvaruli. damerwmunebiT, am yvelafris<br />

gadmocema mozardisaTvis sakmaod rTulia, amitom qoreografebi<br />

mimarTaven daswavlis meTods, magram bevr maTgans aviwydeba,<br />

rom moZraobebis daswavla met-naklebad SesaZlebelia, xolo<br />

rac Seexeba cekvis xasiaTs, is imdenad gaugebari da ucxoa<br />

bavSvisTvis, rom igi ver axerxebs amxela Sinagani grZnobisa<br />

da gancdis gaziarebas da xelovnurad axdens maT gadmocemas.<br />

am SemTxvevaSi ki es grZnobebi yalbia da ar Seesabameba<br />

bavSvis asaks. amitom amgvari cekvebi ara marto fizikurad<br />

rTuli Sesasrulebelia, aramed Sinaganadac. sabavSvo<br />

repertuari bavSvisTvis advilad gadmosacemi da mis<br />

SesrulebasTan SesabamisobaSi myofi unda iyos. marTebulad<br />

mimaCnia, Seiqmnas axali sacekvao nomrebi, romlebsac safuZvlad<br />

daedeba sabavSvo Tematika. es SeiZleba iyos qarTuli xalxuri<br />

zRaprebi, qarTuli tradiciuli sabavSvo TamaSobani, romlebic<br />

sascenod damuSavdeba da miiRebs srulyofil saxes.<br />

minda ganvixilo am problemis kidev erTi fsiqologiuri<br />

aspeqti. imis gamo, rom pedagogis mier SeTavazebuli esa Tu<br />

is ileTi konkretuli asakis bavSvebisTvis Znelad<br />

Sesasrulebelia, Tavs iCens gadaWarbebuli simkacre, rac xSir<br />

SemTxvevaSi gamoixateba iZulebiT, ZalmomreobiT Seswavlis<br />

meTodSi. es ki bavSvis pirovnuli ganviTarebisaTvis metad<br />

saSiSi tendenciaa. am meTodiT muSaoba dadebiT Zvrebs da<br />

sasurvel Sedegs ar mogvcems. iZulebisa da diqtatis pirobebSi<br />

aRzrdili adamianis ganviTarebis gza umTavresad arasworad<br />

miemarTeba da Tavs iCens misi cxovrebis sxvadasxva monakveTze,<br />

rom araferi vTqvaT bavSvis uflebebis xSir darRvevaze. aq<br />

ki aucilebelia mSoblis rolis gaaqtiureba. msgavs SemTxvevaSi<br />

mSoblis pasiuroba pedagogis agresiuli qcevis erTgvari<br />

waxalisebaa. aseTi midgomiT gamowveuli araerTi savalalo<br />

Sedegia cnobili, rac aucileblad imsaxurebs saTanado<br />

yuradRebas. sayuradReboa isic, rom gardatexis asakSi myofi<br />

246 247


Tamar munjiSvili<br />

bavSvi gamZafrebulad ganicdis mis irgvliv momxdar movlenebs,<br />

rac emociurad usiamovno reaqciebSi gadadis. gamocdili<br />

pedagogi aseT movlenebs uceb SeniSnavs da datvirTvebis<br />

dozirebas bavSvis rTuli asakis gaTvaliswinebiT Seecdeba.<br />

gamoucdeli ki daaskvnis, saqme gvaqvs sizarmacesTan da Seecdeba,<br />

garkveuli sadamsjelo sanqciebis gatarebiT, mdgomareobis<br />

Semobrunebas. aseTi moqmedeba ki ara marto pedagogiurad<br />

gaumarTlebelia, aramed saSiSi da saxifaToa. swored am dros,<br />

bavSvs emarTeba cekvis Seswavlis procesisadmi erTgvari<br />

ukureaqcia. is Tavisi surviliTaa misuli wreze. cota xanSi<br />

ki pedagogis msgavsi qmedebebis gamo, bavSvSi Tavs iCens<br />

fsiqologiuri problemebi da mas cekvis Seswavlis survili<br />

saerTod uqreba.<br />

bolo dros, qarTul qoreografiaSi damkvidrebulma<br />

Tanamedrove tendenciebma sabavSvo qoreografiaSic SeaRwia.<br />

saxelovani ansamblebi yovelTvis tonis mimcemad iTvlebodnen.<br />

swored amitom gaxda esoden popularuli `suxiSvilebis~<br />

ansamblis mier dadgmuli axleburi sacekvao nomrebi. isini<br />

sruldeba sakoncerto gamosvlebze, gadmoicema televiziiT,<br />

Sedegmac ar daayovna, msgavsi sacekvao nomrebi gaCnda bevri<br />

sabavSvo koleqtivis repertuarSi, ufro metic, zogi koleqtivis<br />

mier mTlianad iqna ugulebelyofili tradiciuli<br />

qoreografiuli repertuarebi. es ki erTgvar saSiS tendenciad<br />

iqca.<br />

saSemsruleblo<br />

xelovneba<br />

dramis fakulteti<br />

1.rezo WaniSvili, fiqrebi qarTul qoreografiaze, Tbilisi, 1997.gv.75<br />

2. aleqsandre cabaZe, mxedrobasa Sina kadnierni, Tbilisi, 1980. gv. 209<br />

3. akaki wereTeli, Txzulebani, tomi 12. gv. 14<br />

4. ilia WavWavaZe, pedagogiuri Txzulebani, Tbilisi, 1938. gv. 117.<br />

5. avTandil TaTaraZe, qarTuli xalxuri qoreografiis istoriis<br />

sakiTxebi, Tbilisi, 1999. gv. 210<br />

6. ix.: iakob gogebaSvili, Txzulebani, tomi 4, Tbilisi, 1955.<br />

248 249


samagistro programa<br />

Tamar firosmanaSvili<br />

magistraturis I kursi<br />

xelmZRvaneli - daviT kobaxiZe<br />

SemoqmedebiTi pedagogika<br />

universitetis swavlebis samsafexurian sistemaze gadasvlam<br />

saSualeba mogvca Segveqmna Teatraluri xelovnebis pedagogebis<br />

aRzrdis axali sistema: _ magisitratura, romlis mizania<br />

Teatraluri xelovnebis magistris – reJisurisa da msaxiobis<br />

ostatobis pedagogis momzadeba, rogorc SeqmoqmedebiTi<br />

pedagogikis, aseve samecniero-kvleviTi saqmianobisaTvis.<br />

am konferenciaSi monawileobis miReba pirveli mcdelobaa,<br />

samagistro programis farglebSi gamovlindes magistrantis<br />

mecnieruli codna, rac TavisTavad srulyofs SemdgomSi misi,<br />

rogorc SemoqmedebiTi pedagogis kvalifikacias.<br />

samagistro programis xelmZRvaneli:<br />

xelovnebaTmcodne, doqtori daviT kobaxiZe<br />

qoreografiis roli TeatrSi<br />

speqtaklis dadgmisas reJisorebi xSirad mimarTaven<br />

warmodgenaSi qoreografiisa da qoreografiuli elementebis<br />

gamoyenebas. saerTod msaxiobebi scenaze Cveulebrivi moZraobebiT<br />

gadaadgildebian, magram mxatvruli saxis Seqmnis mizniT saWiroa<br />

xazi gaesvas personaJis individualurobas, misTvis<br />

damaxasiaTebel Jests, mimikas, moZraobis maneras, svlas, am<br />

dros saWiro xdeba qoreografis daxmareba, raTa plastikuri<br />

gadawyvetiT srulyos personaJis garegnuli maxasiaTeblebi<br />

da amiT xazi gausvas mis Sinagan bunebas. speqtaklis qoreografia<br />

aucileblad unda iTvaliswinebdes warmodgenis saerTo<br />

Canafiqrs, Janrs, stils, moqmed pirTa xasiaTebs, grZnobaTa<br />

bunebas, konfliqts... qoreografia unda emorCilebodes<br />

speqtaklis ideas, igi unda iyos wina epizodis gagrZeleba da<br />

momdevnos dasawyisi da speqtaklis gamWoli moqmedebis<br />

organuli nawili, qoreografia unda exmarebodes da biZgs<br />

aZlevdes speqtaklis Semdgom ganviTarebas. samwuxarod xSirad<br />

speqtaklSi qoreografiuli nomeri, cekva, TviTmiznuradaa<br />

CarTuli. zogjer es xdeba ubralod remarkis safuZvelze,<br />

vTqvaT lxinis dros cekvaven, magram Tu am cekvas raime<br />

siuJeturi datvirTva ara aqvs, _ es speqtakls arafers matebs<br />

(mayurebels SeuZlia aseTi cekva sxvaganac naxos, oRond<br />

namdvili mocekvaveebis SesrulebiT da ukeTesadac dadgmuli).<br />

zogjer cekvas CarTaven imitom, rom esa Tu is msaxiobi<br />

kargad cekvavs da meti araferi. zogjer cekvaven popularuli,<br />

moduri cekvis saCveneblad. calke cekva rac ar unda kargi<br />

iyos Tu is speqtaklis ZiriTadi konfliqtis ganviTarebas ar<br />

uwyobs xals, _ es mxolod Casmuli nomeria da xals uSlis<br />

warmodgenis msvlelobas, mis dinamikas.<br />

minda SemogTavazoT ramdenime magaliTi qoreografiisa,<br />

sadac, Cemi azriT, qoreografia warmoadgens siuJetis<br />

ganviTarebisa da gamokveTis saukeTeso nimuSs.<br />

250 251


Tamar firosmanaSvili<br />

aviRoT SoTa rusTavelis Teatris speqtakli `pepo~ (reJ.<br />

d. aleqsiZe). Tu gavixsenebT am speqtaklidan erosi manjgalaZis<br />

cekvas, danamdvilebiT SegviZlia vTqvaT, rom es aris saukeTeso<br />

nimuSi imisa, Tu rogor viTardeba piesis moqmedeba cekvaSi:<br />

vidre cekva daiwyeba, wina epizodidan Cven vigebT, rom moxuc<br />

aruTin zimzimovs hyavs axalgazrda da lamazi coli, romelsac<br />

yvela survilsa da axirebas usrulebs. ai, axlac, Wirveulma<br />

colma mialersebis sanacvlod axali survili gamostyua da<br />

gamarjvebuli iwyebs cekvas, zimzimovi muxlze CaiCoqebs, raTa<br />

taSiT mainc gaamxnevos Tavis lamazi fefena, magram rodesac<br />

qali mas sacekvaod gaiwvevs, _ fexze veRar dgeba, ramdenjerme<br />

wamoiwevs, mere didi gaWirvebiT wamodgeba da viTomc aq<br />

araferiao iwyebs cekvas. ratom cekvavs zimzimovi? anda rogor<br />

cekvavs? ra Tqma unda, erosi manjgalaZe cekvavs ise, rogorc<br />

unda icekvos moxucma kacma, romelic cdilobs Tavisi<br />

ax alg az rda da la mazi col is TvalS i T vi Ton ac<br />

axalgazrdulad gamoiyurebodes. marTalia man cekva ar icis,<br />

magram maqsimalurad iqnevs xelebs da fexebs, dakuntruSebs,<br />

irgvliv uvlis sanukvar meuRles da aviwydeba, rom mis moxuc<br />

sxeulsa da guls amdeni ar SeuZlia da rodesac uceb<br />

igrZnobs gulis tkivils misi cekvac iq mTavrdeba _ vaime<br />

guli! _ daiZaxebs da gaSeSdeba... swored aseTi dasasrulidan<br />

vxvdebiT, rom igi cekvavda ara imitom, rom ubralod cekva<br />

undoda, aramed moqmedebda, mis cekvas hqonda mizani, qveteqsti:<br />

`SemomxedeT, me axalgazrda var! me vcekvav!~ _ skamze damjdaric,<br />

roca Sublidan ofls iwmends da iniavebs, ixtibars mainc ar<br />

itexs da ambobs: gana daviRale, vRelav! ra Tqma unda, Zneli<br />

warmosadgenia am cekvis gareSe zimzimovi, mas mTeli speqtaklis<br />

ganmavlobaSi mihyveba es xasiaTi, ganwyoba, damokidebuleba<br />

colTan da mis irgvliv myofebTan.<br />

sandro axmeteli Tavis dadgmebSi Zalian did mniSvnelobas<br />

aniWebda plastikas.Mmas gansakuTrebiT ainteresebda msaxiobis<br />

fsiqo fizikuri refleqsis fiqsireba SegrZnebebis safuZvelze,<br />

anu, rogor unda gamoewvia msaxiobs scenaze garkveuli moZraobiT<br />

esa Tu is grZnoba. speqtaklSi `anzori~ uxvad iyo gamoyenebuli<br />

plastika, moZraobaze agebuli urTierTobebi, magram qoreografiis<br />

qoreografiis roli TeatrSi<br />

qmediTobis da aucileblobis saukeTeso magaliTi iyo zairas<br />

cekva. mebrZolebs ver gadauwyvetiaT vin unda wavides xidis<br />

asafeTqeblad.Aanzorma icis, rom sasikvdilod gzavnis da<br />

uWirs xeli daados romelimes, swored am dros uxmoben<br />

zairas, kraven wres da wreSi am mSvenier qals uSveben sacekvaod,<br />

piroba aseTia: visac zaira gamoiwvevs is unda wavides xidis<br />

asafeTqeblad, unda gawiros sicocxle da gaxdes xalxis<br />

rCeuli da gmiri. zaira msubuqad dasrialebs wreSi, misi<br />

yoveli Semdegi nabiji axal SiSs badebs meomrebSi, ramdenime<br />

maTgani mzadaa gmirobisaTvis da Sinaganad emzadeba kidec<br />

ukanaskneli cekvisTvis, magram umravlesoba axalgazrdaa, jer<br />

kidev gamoucdeli da maTTvis gmiroba didi msxverplia.Mmamakacebi<br />

moziduli mSvildebiviT dganan da elian, Tvals arideben mis<br />

Sexedvas, magram zaira ar Cqarobs arCevanis gakeTebas da<br />

laRad agrZelebs wreze Camovlas. sxva dros cekvisas Tu mas<br />

vnebiT anTebuli Tvalebi dahyvebodnen, axla SiSCamdgari da<br />

gayinuli Tvalebi dahyvebian da rac ufro uaxlovdeba am<br />

Tvalebs TiTqos grZnobs sicives da es sicive ukan agdebs, ai,<br />

SeCerda erT-erTi mebrZolis win, adgilze datrialda da gza<br />

ganagrZo, magram es erTi triali sakmarisi iyo meomrisaTvis,<br />

rom ramdenime wamSi ganecada SiSi, wuxili, tkivili, sikvdili<br />

da rodesac mixvda rom is ar airCia, madlieri Tvalebi<br />

gaayola wreSi monarnare qals. zaira ki udardelad cekvavs<br />

da TvalebiT eZebs Tavis satrfos, axmas, bednieria, rom saSualeba<br />

eZleva gulis sworTan icekvos, ai, SeamCnia kidec, sxeulis<br />

nazi rxeviT uaxlovdeba axmas, wreSi daZabuloba matulobs,<br />

uceb zaira Cerdeba, es wamieri pauza ufro Zabavs situacias,<br />

zaira ki auCqareblad, morcxvad, odnavi Tavis dakvriT<br />

gamoicekvebs axmas. `mSvidobiT!~ _ daiZaxebs axma da wridan<br />

gasxlteba, mamakacebi SvebiT amoisunTqeben, TiToeuli maTgani<br />

TvalebiT madlobasac ki uxdis zairas, rom swored is ar<br />

airCia, zaira dabneulia, nel-nela uSvebs xelebs da cdilobs<br />

garSemo myofTa TvalebSi amoikiTxos pasuxi kiTxvaze `ra<br />

moxda?!~<br />

am speqtaklSi zairas cekvas aqvs sikvdil-sicocxlis<br />

gadamwyveti mniSvneloba, aseT SemTxvevaSi SeuZlebelia am<br />

252 253


Tamar firosmanaSvili<br />

cekvis gamoyofa speqtaklidan, radgan igi organuladaa<br />

Serwymuli speqtaklis ganviTarebasTan.<br />

Tuki pirvel SemTxvevaSi zimzimovis cekvas hqonda is<br />

datvirTva, rom moeTxro, Tu ra awuxebs aRa aruTinas, meore<br />

SemTxvevaSi zairas cekva aris erTgvari latarea, romelic<br />

trialebs wreze mdgar mamakacebs Soris da aravin icis visze<br />

gaCerdeba.Ees aris ukiduresi daZabulobisa da molodinis<br />

wuTebi, rodesac mayurebeli sunTqvaSekruli elodeba<br />

dasasruls.<br />

pantomimis Teatris speqtaklSi `firosmani mefe~ (reJ. a.<br />

SalikaSvili) amiran SalikaSvili Tavad TamaSobda niko<br />

firosmanaSvilis rols, am speqtaklSi aris erTi scena, rodesac<br />

nikalam duqanSi xatva daasrula da Rvinis dasalevad Camojda,<br />

duqani savsea mTvrali yaraCoxlebiTa da kintoebiT, romlebic<br />

Rvinis dalevasa da cekvaSi ejibrebian erTmaneTs. uceb erTma<br />

yaraCoxelma SeamCnia duqnis kuTxeSi Camomjdari nikala, jer<br />

sadRegrZelo SesTavaza, Semdeg ki sacekvaodac gaiwvia, yvela<br />

erTdroulad axmaurda da taSiT gaamxneves SezarxoSebuli<br />

mxatvari... morcxvi kacia nikala, ar uyvars Tavis gamoCena,<br />

Tanac arc cekva gamoudis rigianad da erTxans uarze dgas,<br />

magram amden mTvral yaraCoxelebTan ras gaxdeba?Nnel-nela<br />

dgeba magididan, frTxilad miiwevs darbazisaken, duqani ki<br />

gugunebs da SeZaxilebiT amxnevebs mxatvars, nikala darbazis<br />

SuagulSi Cerdeba da Zalian dinjad Slis xelebs, nelnela<br />

zeviT miiwevs, TiTqos gasafrenad emzadebao, ramdenime wams<br />

rCeba ase, gasafrenad gamzadebuli, Semdeg uceb Slis marcxena<br />

xelisguls da zed marjvena TiTebiT ise dgeba sacekvaod,<br />

rogorc funjebi gaSlil palitraze. TandaTan ufro Tamami<br />

xdebian ostatis TiTebi da ufro da ufro mkveTri ileTebiT<br />

cekvaven, uamravi gaocebuli Tvali misCerebia mxatvris TiTebs<br />

da tkbebian, aseTi kintouri arasdros unaxavT, magram es araa<br />

mTavari, nikala mTavar nomers Semdeg SesTavazebs mayurebels,<br />

uceb misi marcxena xelisguli trialdeba, marjvena xelis<br />

TiTebi qvemodan eqceva da Werze ukuRma dakidebuli cekvavs<br />

mTvrali nikala. igi TavdaviwyebiT uvlis xelisguls da es<br />

erTi cida sivrce sakmarisia misi saocari TiTebisaTvis, rom<br />

qoreografiis roli TeatrSi<br />

duqanSi Tavmoyrili cekvis ostatebic ki gaaocos Tavisi<br />

xelovnebiT. sxva iyo nikalas kintouri, daxvewili, eleganturi,<br />

dinamiuri da Tavdaviwyebamde emociuri... nikala mxatvari iyo,<br />

xelebis ostati da man swored is icekva, rac saukeTesod<br />

gamouvidoda, ufro sworad ki ar icekva, daxata cekva.<br />

miuxedavad imisa, rom pantomima isedac sxeuliT metyvelebaa,<br />

am cekvis datvirTva imaze bevrad metia vidre ubralod cekva,<br />

amiran SalikaSvilis mier Sesrulebuli es patara epizodi<br />

Tavisuflad SeiZleba gamoviyenoT dramatul speqtaklSic da<br />

kinofilmSic, Tanac ise, rom es cekva Tavis funqcias ar<br />

dakargavs.Ees aris SesaniSnavi migneba imisa, Tu rogor SeiZleba<br />

icekvos mxatvarma, romelmac ar icis cekva, magram SesaniSnavad<br />

icis xatva da mTeli misi Zala, emocia, SesaZleblobebi da<br />

survilebi TiTebiskenaa mimarTuli.<br />

Cven ukve ganvixileT magaliTebi dramatuli Teatridan<br />

da pantomimidan, axla vnaxoT rogor SeiZleba es<br />

g an x or ci e ld e s f il mS i . a vi RoT f il m i `q a li s<br />

surneli.~Mmayurebels gansakuTrebiT daamaxsovrda am filmidan<br />

erTi epizodi, rodesac brma samxedro polkovnikma sacekvaod<br />

gaiwvia axalgazrda, damwyebi mocekvave gogona, axalgazrda<br />

qali Tanxmdeba cekvaze da am momentidan polkovniki iwyebs<br />

nabijebisa da moqmedebebis saocari sizustiT gaTvlas, igi ar<br />

Cqarobs, mSvidad ekiTxeba damxmare biWs darbazis farTobs da<br />

gonebaSi angariSobs nabijebis raodenobas. iwyeba saocrad<br />

melodiuri tango da polkovniki pirvel warmatebul nabijebs<br />

dgams, gogona dabneuli cekvavs, mxrebSi odnav moxrili da<br />

gaubedavia, uxerxulad iRimeba, Tan cdilobs damalos es<br />

uxerxuloba.Ppolkovniki ki Zlieri kacia, sxeuli da suli<br />

brZolebSi aqvs gamowrTobili, yoveli nabiji da mixvra-moxvra<br />

xazs usvams misi xasiaTis simtkicesa da gambedaobas, pirvelive<br />

moZraobiT gadascems gogonas Tavis Zalas da aZlevs impulss,<br />

rom SeuZlia Tamamad miendos, cekvas is waiyvans da Tan ise<br />

waiyvans, rom qaliSvils ar Sercxveba mayureblis. Axalgazrda<br />

qalic grZnobs mis Zalas da Zlier mamakacs mindobili ufro<br />

da ufro Tamamad cekvavs, moZraobebis sirTulec TandaTan<br />

ufro matulobs, yoveli axali moZraoba axali safrTxea<br />

254 255


Tamar firosmanaSvili<br />

brma polkovnikisTvis, yoveli warmatebuli ileTi ki saocar<br />

Svebas gvris mas, magram xanmoklea es sixaruli, radgan musika<br />

ar Cerdeba da mamakaci iZulebulia axali svla gaakeTos,<br />

romelic SeiZleba sabediswero aRmoCndes, radgan Wadrakis<br />

dafasaviT gaSlili darbazi yoveli mxridan safrTxes uqadis,<br />

radgan erTi araswori gaTvla da dajaxeba magidasTan, mis<br />

damarcxebas niSnavs da polkovnikic gamalebuli icavs Tavis<br />

laziers. restoranSi savaxSmod Sekrebili xalxi nel-nela<br />

saWmels Tavs anebebs da sunTqvaSekruli Sehyurebs wyvils,<br />

mamakaci yovel mesame meoTxe nabijze frTxilobs da yurs<br />

ugdebs xalxis sunTqvas, es wamieri SeCereba sakmarisia misTvis,<br />

rom manZili gazomos maTsa da maT irgvliv msxdom xalxs<br />

Soris.Uukanaskneli akordi gaismeba da mamakaci bolo<br />

warmatebul ileTs asrulebs, muxlze isvams qals da mis<br />

gayinul TvalebSi kmayofilebisa da gamarjvebis sxivi gakrTeba,<br />

albaT, aseTi sxivi ukrToda jer kidev naTel TvalebSi brZolas<br />

rom moigebda, radgan mas Semdeg rac TvalSi sxivi Cauqra es<br />

misi pirveli gamarjveba iyo, am cekvis mTavari azric esaa,<br />

rom gaimarjvos, darwmundes sakuTar TavSi, rom sibrmave ar<br />

niSnavs siglaxakes, am cekvis Semdeg is TviTon xdeba Tavisi<br />

damxmare biWis mfarveli, mas swored es Wirdeboda. ra iyo<br />

es? cekva? ara, _ es iyo polkovnikis kidev erTi, oRond<br />

mTavari samxedro operacia, romelsac sunTqvaSekruli Tvalyurs<br />

adevnebs mayurebeli. es iyo al paCinos maRali aqtioruli<br />

xelovneba.<br />

aqve minda moviyvano magaliTi profesor naTela uruSaZis<br />

wignidan (`wavideT TeatrSi~), Tu rogor aRwers igi nato<br />

gabunias mier Sesrulebul madam froSars (a. denerisa da f.<br />

diumanuaris `or obolSi~). `esaa epizodi, sadac madam froSaris<br />

ori vaJi: sayvareli Svili (boroti Jaki) da saZulveli Svili<br />

(keTili pieri) erTmaneTs daerevian, ra saSineli suraTi iyo,<br />

roca Zmebi daeZgerebian erTmaneTs danebiT. sisxls mowyurebuli<br />

afTari, madam froSari, darwmunebulia, rom Jaki moklavs piers;<br />

aqezebs Jaks, winaswarve ganicdis siames da TiTqos davlurs<br />

uvliso, ise dastrialebs garSemo. magram xdeba saswauli da<br />

susti pieri klavs Jaks.Uunda genaxaT, ra saSineli mxecuri<br />

qoreografiis roli TeatrSi<br />

Rriali aRmoxdeboda xolme gulidan froSars da ra<br />

sasowarkveTili ecemoda Jakis gaciebul gvamze. saSineli iyo<br />

im wuTSi froSari.~<br />

epizodis aRwera aSkarad gvauwyebs, rom gmiris cxovrebis<br />

es monakveTi msaxiobs gadawyvetili hqonda ritmulad: sacekvao<br />

elementi `TiTqos davlurs uvlis~ bunebrivi iyo, vinaidan<br />

froSars undoda orTabrZola yvela wertilidan daenaxa.<br />

cekvis ritmi saSualebas aZlevda msaxiobs brZolis ritmisTvis<br />

gaesva xazi. ritmuli daZabulobis momentSi ki, rodesac pieris<br />

danam gangmira Jaki _ es madam froSaris gangmirvasac niSnavda<br />

_ isic daeca, zed daemxo mkvdar Svils da amiT zusti<br />

wertili dausva epizodSi sakuTar cxovrebas da am epizods<br />

saerTod.~ 1<br />

sabednierod uamravi aseTi magaliTis moyvana SeiZleba<br />

qarTul da ucxour SemoqmedebaSic. Cem mier zemoT moyvanili<br />

magaliTebi, Cemi azriT, is SemTxvevebia, rodesac qoreografiam<br />

zustad Tqva Tavisi saTqmeli, mWidrod Seekra speqtaklis<br />

ideas da xeli Seuwyo mis Semdgom ganviTarebas.Eerosi<br />

manjgalaZis komikuri, aleqsandre axmetelis tragikuli, amiran<br />

SalikaSvilis romantiuli da al paCinos esTetikuri gmirebi<br />

erT saerTo niSans atareben, isini mogviTxroben maT Sinagan<br />

bunebaze,<br />

xasiaTze da cxovrebis im patar-patara magram mniSvnelovan<br />

detalebze, risi gamoTqmac sityviT TiTqmis SeuZlebelia da<br />

am SemTxvevaSi qoreografias iyeneben rogorc azris gadmocemis<br />

saukeTeso saSualebas. aseve cekva SeiZleba warmoiSvas rogorc<br />

Sedegi personaJis Sinagani grZnobebis afeTqebisa. amis saukeTeso<br />

magaliTia qalbaton naTela uruSaZis mier aRwerili nato<br />

gabunias davluri.<br />

samwuxarod moxsenebis formati saSualebas ar maZlevs,<br />

rom sxva magaliTebzec visaubro.<br />

minda davasrulo kote marjaniSvilis sityvebiT, rodesac<br />

igi Sileris `yaCaRebs~ dgamda amalias rolis Semsrulebel<br />

veriko anjafariZes mimarTa: `cekvas ar davdgamT. icekve ise,<br />

rogorc amas Seni suli isurvebs _ es xom Seni sulis<br />

aRtacebaa, ganmuxtva Seni Sinagani mdgomareobisa, amitom cekva<br />

256 257


Tamar firosmanaSvili<br />

unda aRmocendes, rogorc Sedegi grZnobaTa aRzevebisa, magram<br />

Tu ki SenSi qariSxali ar amovardeba, _ nu icekveb.~ 2<br />

rogorc mogaxseneT, Cemi dRevandeli moxseneba gaxlavT<br />

momavali Sromis erTi mciredi nawili, naSromze muSaoba<br />

grZeldeba, grZeldeba wyaroebis moZieba, maTi klasifikacia,<br />

analizi da imedi maqvs, momaval wels davasruleb am samuSaos.<br />

vano sarajiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo<br />

konservatoria<br />

1. ix.: n.uruSaZe. wavideT TeatrSi, Tbilisi, 1986.<br />

2. n. uruSaZe, Teatris samyaro, `grigol robaqiZis sax. un-ti~, 2005.<br />

• a. vaganova, `klasikuri cekvis safuZvlebi~, Targmani lili<br />

gvaramaZisa. Tb.1940.<br />

• a.AsamsonaZe, `qoreografiuli xelovneba da misi Seswavlis ZiriTadi<br />

mimarTulebebi~, (sadisertacio naSromi), 2003.<br />

• r. WaniSvili, `werilebi qoreografiaze~, Tb. 2002.<br />

• al. burTikaSvili, `cekvis jadoqari~, Tb. 1960.<br />

• l.LnadareiSvili, `Tanamedrove qarTuli baleti~, Tb, `universali~,<br />

2002.<br />

• М. Гедеванишвили,. Юрий Зарецкий , М. 1985.<br />

• Р. Захаров, Беседы о танце, М. 1963.<br />

• Л. Д. Блок, Классический танец, история и современность, М. 1987.<br />

258 259


musikismcodneoba<br />

Tamar miqaZe<br />

magistraturis I kursi<br />

xelmZRvaneli - asoc. prof. marina qavTaraZe<br />

jazisa da klasikis urTierTmimarTebis<br />

sakiTxisaTvis<br />

jazi aris Tavisuflebis da tolerantobis simbolo. igi<br />

Slis sazRvrebs sxvadasxva asakis, sarwmunoebis, erovnebisa<br />

da rasis warmomadgenelTa Soris da did SemoqmedebiT sixaruls<br />

aniWebs, rogorc Semsruleblebs, aseve msmenelebs. dResdReobiT<br />

jazma mTeli msoflio moicva, magram is upirveles yovlisa<br />

amerikuli kulturis pirmSoa. spiriCuelsi, menestrelebis<br />

musikaluri Teatri, regtaimi, bluzi dabolos, adreuli<br />

saestrado jazi _ ai, mniSvnelovani pirvelsaxeebi axali<br />

musikisa, romelic afroamerikuli folkloris da amerikuli<br />

kulturebis SerwymiT daibada `axali samyaros~ CrdiloeTSi<br />

XIX-XX ss.-is mijnaze. 1<br />

am musikis umTavresi Tviseba aris improvizaciuli<br />

sawyisis prioriteti, rac gulisxmobs imas, rom jazuri<br />

nawarmoebi uSualod Sesrulebis procesSi iqmneba, srulyofil<br />

formas iZens da aseTi saxiT aRarasdros ganmeordeba.<br />

klasikuri musikis nebismier nawarmoebs dasrulebuli<br />

Sinagani mTlianoba axasiaTebs, imisda miuxedavad, Tu vin<br />

asrulebs mas. Semsrulebels ZaluZs mxolod azrobrivi Tu<br />

emociuri maxvilebis gadanacvlebiT miaRwios gansxvavebul<br />

Sinaarsobriv interpretacias. jazSi ki uSualod Semsrulebeli<br />

qmnis musikas da kompoziciis Semqmnelis sworuflebiani<br />

Tanaavtoria.<br />

jer kidev 1956 wels leonard berstainma amerikuli<br />

televiziiT cbc-arxiT wakiTxul leqciaze ganacxada: `jazi<br />

iseTive seriozulia, rogorc klasikuri musika~ , 2 evropul<br />

tradiciebze aRzrdilni uneblied vadarebT jazs evropul<br />

musikas. imisaTvis, rom jazi adekvaturad iqnas aRqmuli _<br />

unda gavacnobieroT, rom igi warmoiSva rogorc amerikuli<br />

movlena da mxolod Tavisi ganviTarebis Semdgom periodebSi<br />

gaidga fesvebi evropuli musikis sxvadasxva SreebSi. 3<br />

260 261


Tamar miqaZe<br />

jazisa da klasikis urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis<br />

im dros, roca evropuli akademiuri nawarmoebi zustad<br />

aris fiqsirebuli, jazi rogorc improvizaciuli xelovneba,<br />

iseve, rogorc zepiri tradiciis klasikuri musika, magaliTad<br />

induri klasikuri musika, sanoto Caweris SemTxvevaSi, kargavs<br />

Tavis imanentur Tvisebebs. miuxedavad imisa, rom jazuri<br />

kompoziciis sanoto Canawerebis arsebobis faqti eWvs ar<br />

iwvevs, jazmenebi fiqsirebul sanoto Canawerebs erTxmad<br />

uaryofen (`Zirs wignebi~); maTTvis es musika araa imis identuri,<br />

rasac jazis xelovneba hqvia. magaliTisTvis SeiZleba moviyvanoT<br />

dizi gilespi, erTxel rodesac man sakuTari solo<br />

improvizaciis sanoto Canaweri ixila, Tvalebi auWrelda<br />

meTeqvsmetedi wilebisagan da gancvifrebulma ikiTxa `nuTu<br />

am yvelafers me vukravo?~. zogierT musikoss am faqtze<br />

kidev ufro mwvave reaqcia aReniSneba. 4<br />

sanoto transkrifcia, aris jazis mxolod mkrTali<br />

aCrdili. aqedan gamomdinare, nawarmoebebi Seqmnili evropuli<br />

akademiuri stilis kompozitorebis mier, Tundac iseTi<br />

saxelganTqmuli amerikelebisa, rogoric gerSvini da berstaini<br />

arian, ar aris jazi. im SemTxvevaSi ki, Tu es piesebi<br />

jazmusikosebis mier iqneba interpretirebuli, TiToeuli maTgani<br />

SeiZleba iqces aseTad.<br />

jazuri improvizacia evristul movlenaTa ricxvs<br />

ganekuTvneba da masze saubrisas, upirveles yovlisa, unda<br />

gamoiyos iseTi imanenturi Tvisebebi, romlebic am kavSirze<br />

miuTiTeben: SemoqmedebiTi Tavisufleba, emociuri gaxsniloba,<br />

impulsuroba, grZnobadi aRqma, miznisa da xerxebis<br />

`erTmomenturoba~, fantaziurobis farTo gaqaneba. rac ufro<br />

metad aris kompoziciaSi gamovlenili es niSnebi, miT ufro<br />

nakleb reglamentirebulad, kanonikurad aRiqmeba igi. am<br />

TvalsazrisiT improvizaciuloba rogorc saazrovno principi,<br />

WeSmariti xelovnebis Tanmsdevi movlenaa, misi Tandayolili<br />

Tvisebaa, Tumca improvizaciuli bunebis mqone yvela xelovneba<br />

erTnairad ar avlens am niSnebs. am mxriv jazi unikaluri<br />

movlenaa. 5<br />

Tavad am musikis arsiT aixsneba jazis qaRaldze<br />

mouxelTebloba, rasac `Freedom prinziple~ uwodeben; es<br />

princi pi qreba maSin, rodesac iwyeba misi danawevrebulad<br />

ganxilva. rogorc dakuwuli nawilebidan ver aawyob sxeulis<br />

cocxal organizms, aseTive Znelia misi danawevrebisas jazuri<br />

kompoziciis ZiriTadi ideis daWera. 6<br />

The New Grove Dictionery of Music and Musicians-Si jazi<br />

Semdegnairad aris ganmartebuli: `musikis nairsaxeoba, romelic<br />

Seqmnilia XX s.-is dasawyisSi, ZiriTadad, Savkaniani amerikelebis<br />

mier, im elementebis Serwymis Sedegad, romelic amozrdilia<br />

evropul-amerikuli da afrikuli tomebis musikisagan. es<br />

unikaluri, movlena SesaZlebelia erTi da imave dros sxvadasxva<br />

dasabuTebisas SeiZleba ganekuTvnos xalxuri, popularuli<br />

da mravalmxatvruli musikis sferos, Tumca igi Seicavs am<br />

samive saxesxvaobis aspeqtebs. jazma iqonia didi zegavlena<br />

ucxour kulturaze, ara marto Tavisi udidesi popularobis<br />

gamo, aramed im mniSvnelobiTac, romelic man Seasrula popmusikis<br />

mravali formis CamoyalibebaSi~. 7<br />

Tu gadavxedavT jazis istorias, davrwmundebiT imaSi, rom<br />

am Janris warmomadgenlebi, maT Soris afroamerikelebic, mudam<br />

iswrafvodnen gaeziarebinaT evropuli klasikuri gamocdileba.<br />

gavixsenoT skot joplini, romelmac scada daewera opera,<br />

baleti, riTac evropel klasikos kompozitorebTan miaxlovebis<br />

survili gamoavlina, aseve diuk elingtoni, romelsac evropuli<br />

simfonizmis da jazuri enis Serwymis mcdeloba hqonda. igive<br />

iTqmis _ gerSvinis, zes komfris, pol vaiTmenis, bad pouelis,<br />

beni gudmenis, stefan grapelis, deiv brubekis, leni tristanos,<br />

Jak lusieris, bobi makferenis, Cik koreas, jit jaretis, herbi<br />

henkokis, vokalur ansambl ~Swingle singers~, ~KLAZZ Brothers~,<br />

~Modern Jazz Quartet~-is da sxvaTa mimarT.<br />

Tu sawyis etapze jazi da klasikuri musika erTmaneTis<br />

antagonistur, polarul cnebebad moiazreboda, XX saukunis<br />

40-50-ani wlebidan dgeba periodi, rodesac jazi da klasika<br />

intensiur dialogs iwyeben, es aris e. w. cool jazis _<br />

`damcxrali~ jazis xana. zogierTi mkvlevari mas<br />

`evropeizirebul jazs~ uwodebs, es periodi aseve cnobilia<br />

`dasavleTis sanapiros jazis~ saxelwodebiT. cool jazs<br />

axasiaTebs arsebiTi gansxvaveba bopisagan. magaliTad, aq<br />

ukugdebulia ritmuli eqspresiuloba da intonaciuri<br />

aramdgradoba _ specifikuri afroamerikuli maxasiaTeblebi.<br />

262 263


Tamar miqaZe<br />

jazisa da klasikis urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis<br />

cool jazs gaaCnia iseTi niSnebi, rogoricaa emociuri<br />

TavSekavebuloba, inteleqtualuri sawyisis gaZliereba,<br />

tonalur-modulaciuri logikis garTuleba, faqturis<br />

polifonizacia, yovelive es mas aaxloebs evropul akademiur<br />

musikasTan, gansakuTrebiT barokosTan (es procesi gamoikveTa<br />

iseT musikosebTan, rogorebic arian: bil evansi, leni tristano,<br />

deiv brubeki).<br />

droTa ganmavlobaSi jazma axali TvisebebiT gaamdidra<br />

XX saukunis klasikuri musikis yvela Janri. amis magaliTad<br />

SeiZleba moviyvanoT j. gerSvinis (`rafsodia bluzis stilSi~),<br />

i. stravinskis (`eboni konCerti~), m. ravelis (`foqstroti~<br />

da e. w. `bluzuri sonata~ violonisa da fortepianosaTvis),<br />

d. miios (baleti `samyaros Seqmna~), f. pulenkis, h. kouelis,<br />

e. e. vila-lobosis, a. Snitkes, qarTvelTagan b. kvernaZis, g.<br />

yanCelis, n. gabunias, s. bardanaSvilis, v. kaxiZis da sxvaTa<br />

nawarmoebebi.<br />

sinTezisadmi swrafva jazmenebis mxridanac yovelTvis<br />

arsebobda: `jazingi~ (Jazzing), `klasikis gasvingva~ (Jazzing<br />

The Classics) _ interpretacia, gadamuSaveba jazur sulSi<br />

Temebisa an mTlianad nawarmoebisa, niSnavs klasikuri stilis<br />

jazur imitacias. zogierTi mkvlevari, maT Soris uinton<br />

sarjenti Zalzed kritikulad udgeba aseT procesebs. 8<br />

garkveulwilad SeiZleba mas daveTanxmoT, radgan klasikuri<br />

masalis jazmusikosebis mier gadamuSavebis Sedegad, yovelTvis<br />

rodi miiReba mxatvrulad srulfasovani nawarmoebi. aseTi<br />

eqsperimentebis Rirebuleba damokidebulia imaze, Tu ra<br />

esTetikur, eTikur safuZvelze da ra mizniT tardeba isini;<br />

ramdenad eTanawyoba gamosayenebeli masalis gamomsaxvelobiTi<br />

Tvisebebi mxatvrulad gamiznul amocanebs da profesionalizmis<br />

ra donesTan gvaqvs saqme. rac Seexeba dasesxebas musikaSi<br />

(iqneba es melodiis citireba, stilizacia, damuSaveba,<br />

transkrifcia, redaqcia an axali saSemsruleblo versia), is<br />

warmoadgens savsebiT kanonzomier da gavrcelebul movlenas<br />

SemoqmedebaSi.<br />

`klasikis gajazebis~ tradicia, jazis jer kidev adreul<br />

etapze gvxvdeba: zanguri samxedro orkestrebi, romlebic<br />

gavrcelebuli iyo XIX-XX s.-Si; axalorleanuri marSirebuli<br />

orkestrebi; xSirad klasikur nawarmoebs sinkopirebul maneraSi<br />

amuSavebdnen pianisti-regtaimerebic; italiuri, franguli,<br />

germanuli operebis jazur stilSi parodirebas akeTebdnen<br />

menestrelebi.<br />

jazis istoriaSi amis uZveles magaliTs warmoadgens jeli<br />

rol mortonis safortepiano piaesa `Miserere“, romelic verdis<br />

`trubaduris~ Temis gadamuSavebuli versiaa. 20-30-ian wlebSi<br />

mravali klasikuri melodia aJRerda Sweet jazis aranJirebiTa<br />

da damuSavebiT. klasikuri nawarmoebis Temebze gakeTebuli<br />

pretenziuli da teqnikurad msuye popurebi xSirad ismoda<br />

pol vaiTmenis simfo-jazuri orkestris da sxva analogiuri<br />

koleqtivebis koncertebze.<br />

jazisa da klasikuri musikis urTierTobis WrilSi<br />

gansakuTr ebi T gvinda „Baroque Jazz“-ze gavamaxviloT<br />

yuradReba. barokos epoqa msoflio kulturis istoriaSi<br />

erT-erTi yvelaze saintereso epoqaa Tavisi dramatizmiT,<br />

intensiurobiT, dinamikiT da harmoniiT. sagulisxmoa, is faqti,<br />

rom jaz musikosebs gansakuTrebiT izidavdaT barokos musikis<br />

es Tvisebebi da kerZod i. s. baxis Semoqmedeba. mimdinareoba<br />

„Baroque Jazz“ ukavSirdeba barokos evropuli musikis jazur<br />

interpretacias, aseve jazmenebis mcdelobas am tipis musikis<br />

Seqmnisa. yvelaze adrindeli nimuSebi baroko-jazisa ekuTvnis<br />

svingis periods.<br />

Cveni azriT jazisaTvis yvelaze axlobeli barokos Semdegi<br />

niSnebia:<br />

1. Tavis devizad baroko “inventio~-s (`aRmoCenas,~<br />

`gamogonebas~) da `moZraoba, dro, sivrcis~ princips irCevs<br />

_ rac aseve jazuri improvizaciis upirvelesi Tvisebaa.<br />

2. `TamaSis~ princi pi.~ stiluri TamaSis xerxebi Zalzed<br />

gavrcelebulni iyo barokos epoqaSi. TamaSis principi metad<br />

qmediTia stilur da Janrul sistemebSi. _ jazSi `Zveli~<br />

stilebi da Janrebi warmatebiT esadagebian `axal~ sunTqvas<br />

da `axlebi,~ romlebic kargad asimilirebdnen `ZvelTan~<br />

erTgvari transformaciiT.<br />

3. barokos musikis damaxasiaTebeli niSania _ `wamebis<br />

aTvla~, mudam pulsirebuli ritmi, romelic xSirad erwymis<br />

daklaknil ritmul suraTs. barokos musikam Seqmna kontrastis<br />

264 265


Tamar miqaZe<br />

jazisa da klasikis urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis<br />

gansxvavebuli saxec: mimdinare, cvalebadi dro (adamianuri<br />

cxovrebis dro) da gayinuli dro (maradiuli dro): tempebis<br />

kontrasti mravalnawilian nawarmoebebSi; _ variaciis Janrebi<br />

ucvlel, ostinatur banze, qoraluri preludiebi... 9 jazic<br />

uaRresi dinamikurobiTa da impulsurobiT xasiaTdeba. ritmi<br />

aris jazis namdvili suli, misi impulsi, ritmis mkveTri<br />

gamoxatva mas gansakuTrebul energiasa da winswrafvas aniWebs.<br />

jazuri `baxiana~ istorikosebis mosazrebiT daiwyo 1937<br />

wels, rodesac Sesrulda baxis ormagi koncerti re minori<br />

gadamuSavebuli svingis stilSi _ e. sautis (violino), s.<br />

grapelis (violino), j. reihardis (gitara) mier, aman SemdgomSi<br />

gagrZeleba pova beni gudmanis orkestrSi _ jazuri fuga<br />

~Buch goes to town~. 10 mogvianebiT am stilSi Tavis Zalebs<br />

cdidnen d. brubekis kvarteti, vokaluri ansambli ~Swingle<br />

singers~, pianistebi: Jak lusieri, jon luisi, ~Modern Jazz Quartet~,<br />

bil evansi k. ogermanis orkestrTan erTad, bobi makfereni da<br />

sxva.<br />

jazi da baxi _ erTi SexedviT, es aris ori sxvadasxva<br />

samyaro. zedapiruli midgomisas Cndeba iseTi azri, rom es<br />

aris klasikuri musikis jazuri gadamuSaveba, magram saWiroa<br />

garkveuli CaRrmaveba, raTa gamovavlinoT orive mimdinareobis<br />

maxasiaTeblebi wminda saxiT. gansakuTrebiT naTeli magaliTia<br />

am mxriv jak lusieris _ `Play Bach~-i da jgufi `Swingle<br />

Singers~-is vokalizi.<br />

kiTxvaze, Tu ratom mimarTaven ufro xSirad jazuri<br />

gadamuSavebisaTvis baxs, da ara, vTqvaT, Suberts, romlis<br />

simRerebi erTi SexedviT ufro axlosaa bluzTan, an Caikovskis,<br />

romlis melodiuri Temebi savsebiT gamodgeboda `jazur<br />

standartad~ an bolos da bolos debiusis, romlis harmoniuli<br />

ena axlosaa jazTan; vfiqrobT, pasuxi aseTia: jazi da baxiseul<br />

stili Rrma naTesaur kavSirSia, romlis fesvebze miuTiTebs<br />

esa Tu is interpretacia.<br />

zogjer Tavad baxiseul musikalur teqstSi SeiniSneba<br />

svingis niSnebi da jaz-musikoss SesaZloa didi jafa ar<br />

dasWirdes baxis musikis jazSi gadatanisaTvis. Tumca, msgavsi<br />

gardaqmnebis Sedegad, xSirad iqmneba iseTi jazuri damuSaveba,<br />

romelic ufro instumentul svings gamokveTavs, vidre mis<br />

improvizaciul bunebas, rac sruliad zedmetia. imisaTvis, rom<br />

gamoikveTos svingis SegrZneba baxis musikaSi, sulac araa<br />

saWiro kontrabasis an dasartyamebis moSvelieba.<br />

svingis `baxiseburi~ SegrZnebis magaliTad gamodgeba misi<br />

nebismieri nawarmoebidan Temis sawyisi frazebi. jango reinhardis<br />

azriT, es elementi ucbad rodi Seimecneba. misi aRqma SeuZlia<br />

mxolod jazze kargad gawaful smenas – reinhardis mosazrebiT,<br />

Temis me-13 me-14 notSi kargad ismineba bluzis tonebi, ris<br />

gamoc, baxiseuli Temis ganviTarebis logika gacilebiT advilad<br />

eTanawyoba jazur improvizacias, vidre magaliTad, haidnis<br />

musikaluri Temebi. 11<br />

da mainc, rogor SeiZleba baxis musikaze improvizacia?<br />

cnobilia, rom improvizacia arsebobda jer kidev barokos<br />

periodSi. Tavad baxic araCveulebrivad improvizirebda organsa<br />

da Cembaloze. barokos musikaSi SeiZleba aRmovaCinoT mkafio<br />

paralelebi jazur ritm-jgufsa da kontrabasTan: jaz-musikosi<br />

improvizirebs akordebis Tanmimdevrobis TanxlebiT, barokos<br />

epoqis musikosi _ bas-kontinius TanxlebiT.<br />

markus velfles sayovelTao Tezisi aseTia: baxis<br />

TxzulebebSi TiToeul nots gaaCnia imdenad zustad gaTvlili<br />

adgili, rom misi frazebi SeiZleba maTematikur formulebs<br />

SevadaroT. safuZvlianad Tvlian, rom klasikur musikoss ar<br />

ZaluZs melodiuri xazis ganviTareba ise, rogorc amas akeTebs<br />

jaz improvizatori. magaliTad, SeiZleba moviyvanoT ori<br />

erTmaneTisgan gansxvavebuli piesa koleman hokinsis `Picasso~<br />

da leni tristanos “Line Up”-i; maTSi yvela toni jazurad<br />

intensiuria magram Tanmimdevroba TiTqosda spontanuria.<br />

kritikosebi am piesebs xSirad adareben baxis musikas.<br />

erTxel stefan grapelma Tavis Tavze saubrisas aRniSna,<br />

rom igi improvizaciebSi cdilobs iseT xarisxobriv masStabebs<br />

miaRwios, romlebic baxis musikas axasiaTebs. jazmeni ar uaryofs<br />

sulier siaxloves baxis musikasTan, magram sulac ar moswons,<br />

da samarTlianadac, rodesac misi musikis mimarT iyeneben<br />

klasikuri musikis kriteriumebs.<br />

`goldberg-variaciebi~ baxis pirveli biografis, iohan<br />

nikosaus forkelis mtkicebulebiT (1802) _ `warmoadgens<br />

266 267


Tamar miqaZe<br />

jazisa da klasikis urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis<br />

models, romlis mixedviTac unda aigos yvela variacia.~ am<br />

Teziss dResac ar daukargavs mniSvneloba; is, rom bevri<br />

`variacia~ emyareba baxiseul metrul, harmoniul models<br />

kanonzomieria ara mxolod barokos periodisaTvis, aramed<br />

XIX-XX saukuneebisTvisac. ra Tqma unda, es gansakuTrebiT<br />

robert Sumans exeba (Tumca, am tipis variaciebis nimuSebi<br />

gvxvdeba Sumanamdec, beThovenTan da mis Semdegac, mag., bramsTan).<br />

baxiseul `wyaros~ etanebian umetesad jaz pianistebi, bevri<br />

maTgani _ elingtonidan evansamde _ ukravs baxs Sinaganad,<br />

garkveuli `intimiT~, TiTqos TavisTvis, zogierTi uZRvnis<br />

mas Tavis Canawerebs. bad pauelis…`Bud on Bach~-dan mel<br />

uoldronis `Back to bach~-iT damTavrebuli. momReral nina<br />

simones popularoba metadaa davalebuli fugis stilSi<br />

safortepiano improvizaciebisgan. barokos, baxis musikis<br />

zegavlena igrZnoba cool jazis pianistebze, gansakuTrebiT ki<br />

leni tristanoze, misi koncertebi xSirad iwyeboda baxis<br />

romelime nawarmoebis teqstis zusti SesrulebiT da mxolod<br />

amis Semdeg ukravda igi `Tavis musikas~. albaT, verc deiv<br />

brubeki miaRwevda baxis gareSe didebas. aseve jon luisma<br />

jguf `Modern Jazz Quartet~-Si miuZRvna Tavis Canawerebi baxs<br />

`Blues on Bach~ da solo `Preludes and Fuges~.<br />

unda aRiniSnos, rom baxis zogierTi kompoziciis<br />

interpretaciaSi da mis jazur standartSi metad TvalnaTliv<br />

Cans polifoniurobisaken swrafva. es tipuri iyo niuorleanis<br />

jazSi; svingisa da bibopis epoqaSi aRniSnuli niSnebi naklebad<br />

vlindeba. cool jazis musikosebi ki, romlebsac akademiuri<br />

ganaTleba hqondaT miRebuli, kvlav ubruneben jazs<br />

polifonizaciis princips da baxi maT mudmiv orientirad<br />

rCeba.<br />

miuxedavad imisa, rom TemebSi da mravali jazuri<br />

standartebis harmoniul safuZvelSi (magaliTad, piesaSi `Softly,<br />

As In A Morning Sunrise~) polifoniuri modgoma ar aris,<br />

melodiur qsovilis improvizacia mainc waagavs baxisas. amis<br />

naTeli magaliTia `All The Things You Are~: aramarto cool<br />

jazSi, aramed parkeriseul bopSi, gansakuTrebiT ki brazilieli<br />

gitaristis baden pauelis improvizaciebSi _ nebismier<br />

SemTxvevaSi jerom kernis, es standarti mogvagonebs barokos<br />

epoqas.<br />

dabolos, baxisa da jazis mimarTebaSi, unda gavixsenoT<br />

li konici, romelmac erT-erT interviuSi ganacxada `me vusmen<br />

Cems baxs, da yovelTvis vcdilob ar daviviwyo, rom jazi<br />

swored misgan warmodga. me vfiqrob, baxi iyo pirveli jazmusikosi.<br />

mis musikaSi aris igive svingi da igive Sinaarsi,<br />

rac CemTvis jazs warmoadgens... me TiTqmis yoveldRe vusmen<br />

mis suitebs violonCelosaTvis, ufro grandiozuli, ufro<br />

amaRlebuli musika me ar meguleba~.<br />

50-iani wlebis bolos jazis principebisa da Tanamedrove<br />

akademiuri musikis elementebis Serwymis Sedegad warmoiSva<br />

Tanamedrove stiluri mimarTuleba saxelwodebiT `mesame<br />

mimdinareoba~ (Third Stream), `mesame mimdinareoba~ warmoiSva<br />

akademiuri musikalur xelovnebisa da jazis sinTezis<br />

safuZvelze da mas ukavia Sualeduri pozicia maT Soris<br />

(termini ekuTvnis am mimarTulebis fuZemdebels giunTer<br />

Siulers).<br />

amdenad, musikis es ori sfero _ jazi da klasika urTierT<br />

zemoqmedebda, da es ormxrivi procesi paralelurad<br />

mimdinareobda.<br />

dRes, jazur da klasikur musikas erTi da igive procentuli<br />

maCvenebeli ukavia amerikuli musikis bazarze. dRevandeli<br />

jazuri musika axal-axali ideebiT amdidrebs Tanamedrove<br />

musikalur sivrces _ xdeba musikaluri xelovnebis sxvadasxva<br />

sferoebis, Janrebis, mimarTulebis integracia, maT Soris kvlavac<br />

aqtualuria jazisa da klasikuri musikis Serwyma, ramac<br />

gamoiwvia e. w. zRvris waSla _ klasikuri musikis da jazis<br />

Semsruleblebs Soris. amis dasadastureblad mravali magaliTi<br />

SeiZleba moviyvanoT: oskar pitersoniT... dawyebuli, bred<br />

meldauTa da iaron hermaniT damTavrebuli.<br />

sagulisxmoa isic, rom aRniSnuli musikosebi umaRlesi<br />

akademiuri ganaTleba miRebuli arian da SesaniSnavad asruleben<br />

klasikur musikas, rogorc pirveladi originalis saxiT<br />

(magaliTad, kit jaretis SesrulebiT baxis `ktk~-s I da II<br />

tomi da SostakoviCis preludiebis da fugebis I da II tomi,<br />

Cik koreas da bobi makferenis mocartis #23 koncerti, kit<br />

268 269


Tamar miqaZe<br />

jaretis mocartis #23 koncerti, uinton marsalisis vivaldis<br />

#2 koncerti sayvirisaTvis, mocartis re maJoruli koncerti<br />

sayvirisaTvis da sxv.), aseve mis jazur stilSi<br />

interpretaciisas.<br />

1.Конен В., Рождение джаза, М., 1990. gv. 5-44.<br />

2.Переверзев Л., Жив ли джаз? ежедневный сетевой журнал «ДЖАЗ.РУ»,<br />

1998, Выпуск <strong>#4</strong>3. gv. 15.<br />

3. Панасье Ю., История подлинного джаза Л. 1978 gv. 75-81.<br />

4. Shipton A., Groovin’ High: the Life of Dizzy Gillespie, New York, 1999.<br />

5. e. buCukuri, improvizaciuloba rogorc saazrovno princi pi da<br />

jazi//amerikis Seswavlis sakiTxebi, N 2, 2003, gv. 352-357.<br />

6. Курмаев С., ДЖАЗ — МУЗЫКА ДВАДЦАТОГО ВЕКА, Бостон, 2007.<br />

7.The New GROVE Dictionary of Music and Musicians, #9, 1989, gv. 561-<br />

579.<br />

8.Саржент У., ДЖАЗ М., 1987. gv. 218-225.<br />

9. Лобанова М., Западноевропейское музыкальное барокко: Проблемы<br />

эстетики и поэтики, М., 1994.<br />

10. Панасье Ю., История подлинного джаза Л. 1978 gv. 234.<br />

11. Велфле М. А., Джаз и Бах _ Дюк Иоганн? Каунт Себастиан?, Jazz-<br />

Квадрат, 2007.gv. 27.<br />

www.swingtime.ru<br />

www.apassion4jazz.net<br />

www.jazz.ru/eng/history/default.htm<br />

maia sigua<br />

magistraturis I kursi<br />

xelmZRvaneli - asoc. prof. qeTevan bolaSvili<br />

antikuri tragedia XX saukunis<br />

musikalur-scenur nawarmoebebSi _<br />

Janris interpretaciis sakiTxebi<br />

kacobriobis istoriaSi erT-erTi pirveli maRalganviTarebuli<br />

civilizaciis _ Zveli saberZneTis kulturuli memkvidreoba<br />

aswleulebis manZilze araerTxel gaxda sxvadasxva erovnebis<br />

did xelovanTa STagonebis wyaro. swored maTi Semoqmedebis<br />

wyalobiT Seiqmna da damkvidrda warmodgena Zvel saberZneTze,<br />

rogorc harmoniul, daxvewil, idealur samyaroze, magram maT<br />

Soris arc erTisTvis yofila es samyaro Cveulebrivi<br />

yoveldRiuroba, amitomac iyo es warmodgenebi pirobiTi.<br />

swored antikuri musikis aRorZinebis mcdelobas<br />

daukavSirda operis dabadeba XVI-XVII saukuneebis mijnaze,<br />

magram, rogorc germaneli kompozitori karl orfi werda,<br />

operis istoria, romelic, cxadia, musikaluri Janrebis da<br />

gamomsaxvelobiTi saSualebebis ganviTarebis procesSi aRmocenda,<br />

mainc SecdomiT daiwyo. 1 aq igulisxmeba faqti _ florenciis<br />

wris wevrebi daaxloebiT 1600 wlisTvis berZnul tragedias<br />

musikalurad miiCnevdnen ara marto sagundo partiebSi, aramed<br />

mTlianad. pirveli italiuri opera da saerTod, evropuli<br />

musikaluri Teatris pirveli nawarmoebi perisa da rinuCinis<br />

`dafne~, iyo mcdeloba SeesrulebinaT _ emReraT berZnuli<br />

tragedia.<br />

oTxi aswleulis win dawyebulma am procesma _ interesma<br />

antikuri Teatrisadmi _ saukuneTa ganmavlobaSi ramdenjerme,<br />

maT Soris gasuli saukuneSi, kidev erTxel iCina Tavi. antikur<br />

siuJetebze mravalricxovani nawarmoebi Seiqmna: operebi _<br />

rihard Strausis `eleqtra~, ernst krJenekis `orestes<br />

cxovreba~, jorje eneskus `oidipos mefe~, karl orfis amave<br />

saxelwodebis musikaluri tragedia, miio-klodelis `orestea~<br />

da mTeli rigi `wuT-operebisa~; igor stravinskis `oidipos<br />

270 271


maia sigua<br />

antikuri tragedia XX saukunis<br />

musikalur-scenur nawarmoebebSi _ Janris interpretaciis sakiTxebi<br />

mefe~, artur onegeris, aseve karl orfis `antigone~ da sxva.<br />

mogvianebiT am Tematikas TavianT scenur opus-ebSi mimarTaven<br />

pier bulezi, ianis qsenakisi, luiji nono, hans verner hence.<br />

TiToeul maTganTan sxvadasxvagvarad gaiazreba dramaturgiis,<br />

stilis, musikaluri enis da, rac erT-erTi yvelaze<br />

mniSvnelovania, Janris sakiTxi.<br />

saerTod, ama Tu im Janrisadmi mikuTvnebulobis problema<br />

gasul saukuneSi gansakuTrebiT gamwvavda da erTnairad Seexo<br />

rogorc instrumentuli, ise vokaluri musikis yvela<br />

nairsaxeobas, maT Soris, musikalur-scenursac. moxsenebaSi<br />

operis niSnebis matarebel mravalricxovan opus-Ta Soris<br />

yuradRebas mxolod imaTze SevaCerebT, romlebic swored<br />

antikuri, ufro zustad ki Zveli berZnuli tragediis<br />

klasikosebis SemoqmedebiT arian inspirirebulni, ganvixilavT,<br />

Tu rogor xdeba maTSi am yvela droisTvis aqtualuri Tematikis<br />

axal drosa da sivrceSi gadmotana _ gaTanamedroveba da<br />

rogor aisaxeba es nawarmoebis Janrul bunebaze. konkretulad<br />

ki SevexebiT igor stravinskis `oidipos mefes~, artur onegeris,<br />

aseve karl orfis `antigones~, ianis qsenakisis `oresteas~.<br />

XX saukunis 20-ian wlebidan aRorZinebuli antikuri<br />

siuJetebi, sxvadasxva dros sxvadasxva Janruli da stiluri<br />

damuSavebebis saxiT gvxvdeba. maT vxedavT jer kidev<br />

eqspresionistebTan, neoklasicistebTan, axal pozitivistebTan.<br />

maT mimarTavdnen p. klodeli, o. kokoSka, da p. pikaso, J.<br />

kokto. cnobilia Jan koktos sityvebi: `TviTmfrinavidan<br />

visurvebdi Zveli saberZneTis fotografirebas~ 2 . es sityvebi<br />

aSkarad miuTiTebs antikurobis gaTanamedrovebis im miswrafebaze,<br />

romelic antikur siuJetebze Seqmnili musikalur-scenuri<br />

nawarmoebebisTvis daweril mis teqstebSi gamovlinda.<br />

gansaxilveli nawarmoebebis Seqmnis TariRebs erTmaneTisgan<br />

miaxloebiT ocwliani droiTi intervalebi aSorebT 3 , magram<br />

antikurobisa da Tanamedroveobis Serwymis mcdeloba aaxloebT,<br />

Tumca gansxvavebulia avtorTa miznebi da Sesabamisad Sedegebic.<br />

Tu qsenakisi miznad isaxavda Zveli berZnuli Teatris<br />

elementebis rekonstruirebas, Tanamedroveobis sarkeSi<br />

Taviseburi arqeologiuri suraTis anareklis Seqmnas, da mTeli<br />

rigi originaluri xerxebis gamoyenebis wyalobiT srulad<br />

miaRwia mizans 4 , onegerTan da stravinskisTan antikuris<br />

gaTanamedrovebis tendencia da zogadad, interesi antikuri<br />

Tematikisadmi neoklasicizmTan aris dakavSirebuli. `antigone~<br />

da `oidiposi~ erTsa da imave periodSi (1926-1927 ww.),<br />

erTsa da imave kulturul sivrceSi iqmneboda, magram maT<br />

Soris Tvisobrivi gansxvavebebia. stravinski miznad isaxavs<br />

aRadginos opera-oratoriis 5 Janri antikur siuJetze<br />

dramaturgiis, formis, musikaluri enis, teqstis arqaizaciis<br />

niSniT; onegeri ki `antigones~ qmnis, rogorc musikalur dramas,<br />

magram, Tavad mas `musikalur tragedias~ uwodebs 6 .<br />

kompozitorisTvis operis miaxloeba oratoriasTan im periodSi<br />

Seqmnili situaciidan gamosavali iyo: `operaSi sami didi<br />

musikosi batonobs: vagneri, debiusi da rihard Strausi. Tu<br />

debiusis gavlenas gaeqcevi, meore ukiduresobisken _ masnesken<br />

waxval; Strausidan puCinisken gadadian _ es kidev ufro<br />

uaresia. ukandaxevis nacvlad (ukandaxeva xom damarcxebas<br />

niSnavs), ratom ar veZeboT axali gzebi?~ 7 _ werda onegeri.<br />

aseTi gza misTvis iyo operis gamdidreba epikuri, gmirulxalxuri<br />

TematikiT, misi daaxloeba oratoriasTan, rac `mefe<br />

daviTSi~ da `ivdiTSi~, mogvianebiT, metnaklebad `antigoneSi~<br />

gamovlinda.<br />

Tu stravinski da orfi miznis gansaxorcieleblad<br />

stilizacias mimarTaven, onegeri antikur siuJetebs<br />

zogadsakacobrio Tematikis TvalsazrisiT iazrebs. mas miaCnia,<br />

rom stilizaciis gziT aseTi marad cocxali da aqtualuri<br />

problemebis gadmocema aRaribebs mas da amasTanave boWavs<br />

SemoqmedebiT rols. amitom igi kritikulad ekideba stravinskis<br />

neoklasicisturi operebis da baletebis mTel serias. antikuris<br />

gaTanamedroveba onegerTan gamoixateba saxeobriv daxasiaTebebSi<br />

da musikalur enaSi da, rac Zalian mniSvnelovania, teqstSi.<br />

koktos teqstis Sesaxeb igi ambobda, rom esaa teqsti, romelic<br />

`cru `literaturSCinis~ (brWyalebi Cemia – m. s.), arqeologiis,<br />

yalbi didebulebis gareSe gadmoscems warsulis am WeSmaritebas,<br />

romelic maradiuli gaxda~ 8 . mkveTrma, yovelgvar romantizms<br />

moklebulma koktos teqstma ubiZga onegers, rom Tavisi<br />

saxeebisTvis eZebna Sesatyvisi mkveTri Seferilobebi, moklebuli<br />

umcires sirbilesa da sentimentalobas. garda amisa,<br />

272 273


maia sigua<br />

antikuri tragedia XX saukunis<br />

musikalur-scenur nawarmoebebSi _ Janris interpretaciis sakiTxebi<br />

kompozitori axdenda movlenebis droSi SemWidroebas, iyenebda<br />

damdablebul stilistikas, TiTqmis yofiT, leqsikas, rom am<br />

gziT antikuri tragedia ufro gasagebi gaexada XX saukunis<br />

msmenelisaTvis. `teqstis SemWidroebam gauTvaliswinebeli<br />

Sedegebi moitana: mkveTri, xisti scenebis da mravalricxovani<br />

`sikvdilebis~ droSi daaxloeba mis zemoqmedebas ki ar<br />

aZlierebs, aramed piriqiT, asustebs, radgan msmeneli maT aRqmas<br />

da gaazrebas ver aswrebs [...] koktos mier sofokles teqstis<br />

Tavisufali adaptacia dramatuli poeziis am Sedevrs mSral<br />

sagazeTo qronikas amsgavsebs~ 9 . dramatizmis, scenuri<br />

daZabulobis mxriv `antigone~ Sordeba oratorias da ufro<br />

metad uaxlovdeba `wminda~ operas, vidre onegeris am tipis<br />

adrindeli qmnilebebi, romlebSic sagundo epizodebis siWarbe<br />

da dramaturgiis epikuroba aSkarad SeiniSneba. musikaluri<br />

ganviTarebis swrafviTi dinamika, naTeli, mkafio Teatraluri<br />

qmedeba, deklamaciuri monodiis batonoba `antigones~ saopero<br />

dramaturgiis niSan-Tvisebebia. kompozitori Teatraluri<br />

dramaturgiis kanonebs emorCileba da cdilobs mis<br />

Taviseburebebs operis specifika miusadagos. `antigone~<br />

sinTeturi nawarmoebia, moqmedebis ganviTarebuli elementebiT<br />

(swrafi tempi da ritmi, Teatraluri dramaturgiis<br />

kanonzomierebebis mixedviT scenebis ganlageba, moqmedebis<br />

koncentrirebuloba, misi mimarTeba erTiani kulminaciisken da<br />

a. S.). magram gundi-xalxis mudmivi _ xilulad da uxilavad<br />

_ yofna scenaze, maRali ganzogadebis momenti da pozitiuri<br />

ideis ganmtkiceba (kvanZis tragikuli gaxsnis miuxedavad)<br />

aaxloebs mas onegerisve sxva opera-oratoriebTan, amitom,<br />

zogierTi mkvlevari `antigonesac~ opera-oratorias uwodebs.<br />

stravinski sxva gziT midis. upirveles yovlisa, is iRebs<br />

sofokles `oidi pos mefis~ Tematikas imitom, rom<br />

zogadsakacobrio siuJeti sWirdeba, an, im zomamde cnobili,<br />

rom ar saWiroebdes dawvrilebiT gadmocemas. `mindoda piesa,<br />

rogorc aseTi, ukana planze gadamewia, radgan vfiqrobdi amiT<br />

gamomekveTa misi dramatuli arsi da Tavi gameTavisuflebina,<br />

rom ufro metad CavRrmavebodi musikalur dramatizacias~ _<br />

werda kompozitori 10 . SesaZloa, amitomac ar moeqca igi koktos<br />

teqstis gavlenis qveS, piriqiT, Zalze aqtiurad Caeria libretos<br />

SeqmnaSi, vidre ar Seiqmna ara drama moqmedebiT, aramed `raRac<br />

`naturmortis~ msgavsi~. `ra ekuTvnis libretoSi koktos?<br />

[...] vfiqrob ufro naklebad forma, vidre frazebis aRnagoba<br />

[...] magram musika modis sityvebis gverdis avliT da mTlianad<br />

STagonebulia sofokles tragediiT~ 11 .<br />

kidev erTi mniSvnelovani faqtori teqstTan dakavSirebiT<br />

aris isic, rom koktoseuli franguli teqsti laTinurad<br />

iTargmna da msmenelisTvis kvlav gaugebari darCa. amasac<br />

Tavisi mizezi hqonda, romelsac kompozitori ase xsnida: `didi<br />

xania mindoda damewera opera mkvdar enaze. laTinurs sulac<br />

ar aRviqvamdi mis kaTolikur-klerikalur aspeqtSi, aramed<br />

saafTiaqo, iurisprudenciul, notarialur, samecniero – erTi<br />

sityviT, metad zust da myar enad mesaxeboda. igi Cems operaSi<br />

dekoratiulia, statikuri, uZravi, masiuri~ 12 . garda amisa,<br />

laTinuris saSualebiT stravinski neolascisturi TeatrisTvis<br />

damaxasiaTebel gaucxoebis efeqtsac aRwevs, magram nawarmoebis<br />

Sinaarsisgan mayureblis sruli gamijvnis Tavidan asacileblad<br />

Semohyavs spikeri (mTxrobeli), romelsac orgvari funqcia<br />

akisria: igi publikas maTTvis gasageb enaze esaubreba da amiT<br />

exmareba gahyves movlenebis msvlelobas. meore mxriv, gvevlineba<br />

ra Sualedur `rgolad~ Semsruleblebsa da mayurebels Soris,<br />

aZlierebs gaucxoebas da kidev ufro met obieqtivizacias<br />

axdens. aRsaniSnavia, rom am statikur nawarmoebSi mxolod<br />

spikeri moZraobs. m. druskini gamoTqvams varauds, rom es<br />

SesaZloa meierholdis zegavlena iyos, romelic 1908 wels<br />

werda: `saWiroa umoZrao Teatri. es araa arnaxuli, arasdros<br />

arsebuli ram. aseTi Teatri ukve iyo. saukeTeso tragediebi:<br />

`evmenidebi~, `antigone~, `eleqtra~, `oidi posi kolonosSi~,<br />

`promeTe~, `qoeforebi~ umoZrao tragediebia. maTSi<br />

fsiqologiuri qmedebac araa, materialurze rom araferi vTqvaT.<br />

anu, araa is, rasac siuJets vuwodebT~ 13 .<br />

stravinskis `oidipos mefeSi~ oratoriis wili gacilebiT<br />

aRemateba operisas. Zalze mcirea ariebis raodenoba, maSin,<br />

roca moqmedebis mTavari warmmarTveli gundia. Sekruli, mkacri<br />

sagundo scenebi hendelis oratoriebTanac avlenen garkveul<br />

msgavsebas. kompozitori upirvelesad ganviTarebis wminda<br />

musikalur kanonzomierebebs emorCileba da amas literaturuli<br />

274 275


maia sigua<br />

antikuri tragedia XX saukunis<br />

musikalur-scenur nawarmoebebSi _ Janris interpretaciis sakiTxebi<br />

da Teatraluri mxare ewireba (aqedan _ laTinuri teqsti da<br />

moqmedebis statikuroba, ris wyalobiT stravinskisTan<br />

oratoriis niSnebi Warbobs). `Sinaarsis mixedviT `oidipos<br />

mefe~ SeiZleba operad CavTvaloT, an ara. magram moZraobis<br />

TvalsazrisiT sruliad arasaopero nawarmoebia~ _ werda<br />

kompozitori `dialogebSi~ 14 .<br />

antikur tragediebze Seqmnil karl orfis scenur<br />

nawarmoebebs, maT Soris `antigonesac~ (1949 w.) stravinskis<br />

`oidi pos mefesTan~ akavSirebT antikuri TeatrisTvis<br />

damaxasiaTebeli formebis daKJanruli Taviseburebebis<br />

aRorZinebis mcdeloba. amasTan, orfi aTanamedrovebda Zvel<br />

berZnul siuJetebs mxolod musikis saSualebiT. literaturuli<br />

wyaros dramaturgiul qsovils, teqsts, uZveles problematikas<br />

(romelTac onegeris msgavsad yvela droisTvis aqtualurad<br />

miiCnevda) _ xeluxleblad tovebda. `antigonesTan~<br />

dakavSirebiT kompozitori werda: `Cemi amocana iyo, araferi<br />

mimematebina sofokles tragediisTvis, mxolod interpretireba<br />

momexdina Tanamedrove saSualebebiT [...] `antigone~ araa<br />

Cveulebrivi sarepertuaro nawarmoebi saopero TeatrebisTvis,<br />

esaa sakulto Teatris sazeimo warmodgena [...] aq Cems<br />

nawarmoebze araa saubari, aramed sofokles tragediaze, romlis<br />

miRma mTeli samyaroa~ 15 . sainteresoa, rom Tavad kompozitori<br />

Tavis antikur tragediebs `sakulto dramebs~ uwodebs 16 .<br />

`antigoneSi~ antikuri drama Rrma tragikul ganzogadebas<br />

inarCunebs. musika sanaxaobis erT-erTi atributia, romelic<br />

Teatris kanonebs emorCileba, am SemTxvevaSi _ berZnuli<br />

tragediis.<br />

orfi antikur tragediebs aRiqvamda ara rogorc wminda<br />

musikalur, aramed sinTetur nawarmoebebs. man uari Tqva<br />

specialurad Sedgenil libretoze da `antigoneSi~ sofokles<br />

teqstis germanul enaze helderliniseuli Targmani gamoiyena.<br />

esqiles mixedviT Seqmnil `promeTeSi~ ki, qsenakisis msgavsad,<br />

saerTod uaryo yovelgvari Targmani da SeinarCuna Zveli<br />

berZnuli ena, romelic misTvis simboluri mniSvnelobis iyo,<br />

rogorc pirveli ena, romelzec Seiqmna evropuli kultura 17 .<br />

kompozitori cdilobs Tanamedrove scenis pirobebSi<br />

klasikuri tragediis utyuari forma Tanamedrove musikaluri<br />

enisa da instrumentebis saSualebiT gaacocxlos. magaliTad,<br />

teqstis musikaluri interpretaciisTvis igi irCevs Zunw, mkacr<br />

deklamaciur stils: iyenebs erTxmian foburdonul gundebs<br />

Zveli italiuri madrigalebis stilSi da soloebs gamokveTilad<br />

fiqsirebuli ritmiT, mkveTrad SezRudul saorkestro<br />

palitras. melodia rac ufro iSviaTad Cndeba, miT naTlad<br />

da mniSvnelovnad JRers. kompozitori cdilobs Seqmnas<br />

ritmulad organizebuli reCitaciis gansakuTrebuli tipi,<br />

romelic cnobili iyo, rogorc gavrcelebuli da miRebuli<br />

Zvel berZnul TeatrSi. deklamaciis da reCitaciis Secvla<br />

erT bgeraze fsalmodirebiT _ RvTismsaxurebis ritualiT<br />

aris STagonebuli. bizantiuri liturgia ufro axloa berZnul<br />

tragediasTan, vidre opera.<br />

o rkest ri maq si m al u rad u ax l ov d eb a a nt i ku r<br />

instrumentariums (vxvdebiT iSviaT instrumentebs, `arqaul<br />

dasartyamebs~, aratradiciul Semadgenlobas) 18 ; gamoxatvis<br />

saSualebebi Zunwia, tembrebi _ erTmniSvnelovani, erTfunqciuri,<br />

gansazRvruli personaJisTvis Tu simbolo-ideisTvis<br />

misadagebuli. orfi uars ambobs simfoniuri orkestrisTvis<br />

tradiciul Sinagan organizebaze da iyenebs originalur<br />

instrumentul Semadgenlobas. masTan pirvel adgilze simRera,<br />

sityva, metyvelebis musikaa, instrumentuli Tanxleba –<br />

daqvemdebarebul rolSia. sxvadasxvaoba, saxasiaTo detalebi<br />

minimaluria, maqsimaluri koncentracia, ZiriTadad, erT<br />

ganwyobilebazea, daculia stilis siwminde, musikaluri da<br />

ferwerul-dekoratiuli saSualebebi mkacrad SeirCeva, ar<br />

viTardeba fsiqologiuri konfliqtebi, dapirispirebulia mxolod<br />

pirobiTad Savi da TeTri. am TvisebebiT orfis nawarmoebi<br />

onegeris `antigones~ sruli antipodia.<br />

Tu stravinskim `oidi posSi~ koktos teqstis laTinuri<br />

Targmani gamoiyena, onegerma _ koktos mierve frangulad<br />

adaptirebuli sofokles teqsti, orfma _ sofokles<br />

helderliniseuli Targmani, romelSic antikuri metri<br />

organulad erwymis germanul sintaqsur struqturebs.<br />

Sesabamisad, orfis `antigone~ berZnul originalTan yvelaze<br />

axloa da, am mxriv, erTgvarad enaTesaveba qsenakisis `oresteas~<br />

_ sofokleseuli teqstis ucvlelad gadmocemis gamo da<br />

276 277


maia sigua<br />

antikuri tragedia XX saukunis<br />

musikalur-scenur nawarmoebebSi _ Janris interpretaciis sakiTxebi<br />

meore mxriv, _ stravinskis da qsenakiss stilizaciis gamoyenebis<br />

gamo.<br />

Tu zemoT ganxiluli sami nawarmoebis Janruli<br />

mikuTvnebulobis sakiTxi metnaklebad garkveulia, es problema<br />

namdvilad dgas qsenakisTan. zogadad, es nawarmoebi mravali<br />

parametriTaa saintereso. amitom, `oresteas~ SedarebiT vrclad<br />

mimovixilavT.<br />

upirvelesad, aRsaniSnavia misi adgili da mniSvneloba Tavad<br />

kompozitoris SemoqmedebaSi, romelsac xSirad, farTod<br />

gavrcelebuli da arcTu marTebuli warmodgenebis mixedviT<br />

mxolod rTuli da rigiTi musikosisTvis gaugebari Teoriebis<br />

Sedegad Seqmnilis iarliys akraven. `orestea~ iseve amsxvrevs<br />

qsenakisis Sesaxeb farTod gavrcelebul Sexedulebebs, rogor<br />

Tavad qsenakisi, romelic am opus-iT antikur samyaroze<br />

sayovelTaod gavrcelebul warmodgenebs cvlis.<br />

`oresteas~ Tamamad SeiZleba vuwodoT unikaluri nawarmoebi<br />

_ igi berZnul Tematikaze berZeni kompozitoris qmnilebaa.<br />

`Cem mier damuSavebul antikur tragediebSi, vcdilob<br />

movaxdino antikuri Teatraluri deklamaciis, melodikis<br />

rekonstruireba, Tanamedroveobis sarkeSi arqeologiuri suraTis<br />

anarekli Sevqmna~ 19 _ ase axasiaTebs qsenakisi antikur teqstebze<br />

Seqmnil Tavis opus-ebs, maT Soris `oresteasac~, romelic<br />

kompozitoris SemoqmedebaSi am tipis nawarmoebebis erT-erT<br />

yvelaze srulyofil nimuSad iTvleba.<br />

1965-1966 wlebSi, roca nawarmoebi iqmneboda, evropaSi<br />

jer kidev batonobdnen avangardistuli ideebi, romelsac<br />

qsenakisic iziarebda. am fonze erTgvari kontrasti Seqmna<br />

`oresteam~, Tavisi uCveulo, SeiZleba iTqvas, avangardisTvis<br />

miuRebeli JReradobiT, antikur tradiciebTan mWidro kavSiriT,<br />

rac musikaluri enis calkeul TvisebebSi, aRnagobis da rac<br />

mTavaria,¬Janris TaviseburebebSi gamovlinda.<br />

sxvadasxva mkvlevarTan nawarmoebis Janris problema<br />

sxvadasxvagvaradaa gadaWrili. `orestea~ cnobilia, rogorc<br />

opera, imavdroulad, kompozitori kategoriulad acxadebs,<br />

rom opera misTvis mkvdari Janria da am sferoSi sakuTar<br />

Tavs ver xedavs. Tuki kompozitori gadawyvets operis daweras,<br />

unda ipovos gamosaxvis sruliad gansxvavebuli saSualebebi...<br />

mas veravin acdunebs am winadadebiT 20 .<br />

Grove-s leqsikonSi `oresteasTan~ dakavSirebiT vkiTxulobT:<br />

`operebis Seqmnis nacvlad qsenakisma ganaviTara `xelovnebaTa<br />

sinTezis~ sakuTari xedva antikuri dramis safuZvelze~. Boosey<br />

& Hawkes-is gamocemaSi `orestea~ gansazRvrulia, rogorc<br />

nawarmoebi gundisa da kameruli ansamblisaTvis; e. ferapontova<br />

uwodebs `msxvil vokalur-instrumentul nawarmoebs, raRaciT<br />

axlos mdgoms oratoriasTan~ 21 .<br />

qsenakisis `oresteas~ Janris dasadgenad Cven, upirveles<br />

yovlisa, davinteresdiT, Tu romel Janrs miekuTvneboda esqiles<br />

trilogia.<br />

rogorc gamoirkva, `gundebis didi raodenobis, maTi<br />

mniSvnelovani masStabebis gamo esqiles `oresteas~ Janri<br />

jer kidev oratoriulad kvalificirdeba, Tumca, aq oratoria<br />

Tavis kriziss aRwevs da calkeul adgilebSi namdvil dramad<br />

gardaiqmneba~ 22 .<br />

amgvarad, xelT gvaqvs ramdenime cneba: opera, oratoriuloba,<br />

kameruloba, xelovnebaTa sinTezi. Tu maT saTiTaod ganvixilavT,<br />

aRmoCndeba, rom: `oresteas~ namdvilad gaaCnia operis rigi<br />

niSnebisa. esaa musikisa da dramis sinTezi, damaxasiaTebeli<br />

peri petiebiT, personaJebiT, maTi met-naklebad gamokveTili<br />

xasiaTebiT, kvanZis SekvriT, kulminaciiT da gaxsniT da, rac<br />

mTavaria, scenuri moZraobiT da ara scenuri qmedebiT<br />

(partituraSi kompozitori Tavad miuTiTebs, sad, rodis, rogor<br />

gadaadgildebian monawileni, rogor arian Cacmulni da a. S).<br />

scenuri qmedeba, rac gamoarCevs operas sxva msxvili<br />

vokalur-instrumentuli Janrebisagan, `oresteaSi~ saerTod<br />

ar gvxvdeba. miuxedavad imisa, rom drama Tavis TavSi Seicavs<br />

amis resurss, scenaze arc erTi aqtiuri qmedeba ar<br />

xorcieldeba. es, Cveni azriT, antikuri tragediis gamoZaxilia.<br />

literaturuli pirvelwyaros Sesabamisad, aqtiuri scenuri<br />

qmedebis ararseboba, Cveni azriT, operis, rogorc Janris wils<br />

nawarmoebSi ar unda amcirebdes. saopero literaturaSi<br />

cnobilia e. w. statikuri operebi, mag: vagneris `tristan da<br />

izolda~, `parsifali~, debiusis `peleas da melizanda~,<br />

faliaSvilis `abesalom da eTeri~.<br />

278 279


maia sigua<br />

antikuri tragedia XX saukunis<br />

musikalur-scenur nawarmoebebSi _ Janris interpretaciis sakiTxebi<br />

oratorias operis msgavsi dramaturgia gaaCnia, magram<br />

sruliad gamoricxulia raime saxis moZraoba 23 . `oresteaSi~<br />

oratoriis sasargeblod metyvelebs gundebis didi raodenoba,<br />

magram gasaTvaliswinebelia isic, rom calkeuli personaJis<br />

vokalur partiasac gundi asrulebs (agamemnonis, egisTes,<br />

orestes, eleqtras, aTenas, qoros gamZRoli qalis). aseT<br />

SemTxvevaSi dramis mxriv wminda sagundo epizodebis wili<br />

nawarmoebSi sakmaod iklebs, Tumca, musikalur-akustikuri<br />

TvalsazrisiT, gundebis raodenobis mniSvnelobas ver gaveqceviT.<br />

maT `oresteaSi~ Zalze saintereso funqcia akisriaT 24 .<br />

mesame cneba kamerulobaa.<br />

esqiles `oresteas~ stili gansazRvrulia, rogorc<br />

monumentur-paTetikuri 25 , rasac namdvilad ver gavimeorebT<br />

qsenakisis qmnilebasTan dakavSirebiT. kamerulad nawarmoebi<br />

SeiZleba upirvelesad SemsrulebelTa da personaJTa mcire<br />

raodenobis gamo miviCnioT, magram arsebobs ramdenime sapirispiro<br />

argumentic. aucileblad unda miviRoT mxedvelobaSi dasartyam<br />

sakravTa didi da warmoudgenlad mravalferovani Semadgenloba,<br />

rac abaTilebs instrumentalistTa saerTo mcirericxovnebas.<br />

garda amisa, XX saukuneSi am tipis opus-ebs xSirad axasiaTebT<br />

personaJTa simcire, magram maTi mravalfunqciuri datvirTva,<br />

ris TiTqmis qrestomaTiuli magaliTia Stokhauzenis<br />

heptalogia, sadac sul sami personaJia, TiToeuli maTgani _<br />

ramdenime saxes ganasaxierebs. msgavs SemTxvevas (erTi personaJis<br />

mravalfunqciurobas) vxvdebiT TviT Zvel berZnul TeatrSic<br />

esqilemde 26 .<br />

rac Seexeba xelovnebaTa sinTezs antikuri dramis<br />

safuZvelze: saprogramo teqstSi `Notes sur la Musique du Theatre<br />

Antique~ qsenakisma axsna `abstraqtuli zogadi mReris~ idea,<br />

romelic warmoiSva `droSi da sivrceSi invariantuli~<br />

struqturebis formalizaciis Sedegad. am droidan moyolebuli<br />

es idea Seicavs qsenakisis orive koncefcias: reCitativis<br />

koncefcias antikur TeatrSi da reCitativis gamocdilebas<br />

iaponuri kabukis da noos TeatrebSi 27 .<br />

amgvarad, Cven ganvixileT qsenakisis `oresteas~ JanrTan<br />

dakavSirebuli oTxi cneba. maTgan kameruloba nawarmoebis<br />

zogadi maxasiaTebelia, xolo xelovnebaTa sinTezi _ zogadi<br />

koncefcia.Aaqedan gamomdinare, gvrCeba ori `wminda~ musikalurscenuri<br />

Janri: opera da oratoria.<br />

drama da oratoria, scenuri qmedeba da scenuri statika<br />

ki, rogorc cnobilia, uZvelesi droidan urTierTSeRwevadi<br />

movlenebia. es Janruli maxasiaTeblebi rogorc ukve SevniSneT,<br />

winamorbed nawarmoebebSic umTavresia.<br />

Zveli berZeni moazrovneebis mier saukuneebis manZilze<br />

damkvidrebuli tragediis sqemas qsenakisi ucvlelad inarCunebs.<br />

es saSualebas gvaZlevs `oresteas~ Sesaxeb msjelobisas Tamamad<br />

da damatebiTi axsna-ganmartebebis gareSe gamoviyenoT termini<br />

`tragedia~. es klasikuri sqema aseve sinTetur kompoziciaSi<br />

cocxldeba, romlis TiToeuli nawili dasrulebuli<br />

musikaluri nagebobaa da, imavdroulad, ganuyofel mTlianobas<br />

warmoadgens. magram, amasTan, mas miznad ar dausaxavs ucvlelad<br />

daecva yvela parametri antikuri Teatrisa. am ukanasknelisTvis<br />

damaxasiaTebeli calkeuli Tvisebebis da originaluri mignebebis<br />

sinTezis wyalobiT kompozitori qmnis sruliad axal Janrs,<br />

romelsac pirobiTad SeiZleba vuwodoT sinTeturi musikaluri<br />

tragedia antikuri Teatris safuZvelze.<br />

amgvarad, irkveva, rom Cven mier ganxilul musikalurscenur<br />

nawarmoebebs safuZvlad erTi da imave Zveli berZnuli<br />

tragediis gaTanamedrovebis idea udevT da sxvadasxva doziT<br />

gamovlenili, magram mainc saerTo Janruli maxasiaTeblebi<br />

gaaCniaT. miuxedavad amisa, isini saboloo jamSi. oTx<br />

principulad gansxvavebul suraTs gvaZleven. Tu stravinskis<br />

`oidiposi~ yvelaze zustad opera-oratoriis Janrs Seesabameba,<br />

onegeris `antigoneSi~ operis wili Warbobs oratoriisas,<br />

orfTan ki es ori Janri iseT erTobliobas qmnis, rom rTuldeba<br />

gansazRvra, raa saopero da ra oratoruli. swored amitom<br />

aridebs kompozitori Tavs konkretuli Janris dasaxelebas _<br />

`sakulto dramebs~ uwodebs maT. orfis antikur tragediebze<br />

Seqmnili nawarmoebebi, rogorc o. leontieva wers, `arc operaa,<br />

arc `antiopera~. kompozitoris Canafiqri rom gavigoT, unda<br />

daviviwyoT operis niSnebi da gavixsenoT sityvis, bgeris da<br />

plastikis erTianobis berZnuli ideali~ 28 .<br />

swored am idealis aRorZinebasa da Tanamedrove scenaze<br />

damkvidrebas cdilobs qsenakisi antikuri tragediebis<br />

280 281


maia sigua<br />

antikuri tragedia XX saukunis<br />

musikalur-scenur nawarmoebebSi _ Janris interpretaciis sakiTxebi<br />

safuZvelze Seqmnil Tavis scenur qmnilebebSi. misi berZnuli<br />

fesvebi mTeli nawarmoebis manZilze igrZnoba, miuxedavad imisa,<br />

rom zedapirze ar `devs~. `qmnis musikas, romelic axalia da,<br />

miuxedavad amisa, `fizikurad~ cocxal kosmoss, esqiles enas<br />

usadagebs~ 29 . imavdroulad, qsenakisi WeSmaritad XX saukunis<br />

kompozitoria da es `oresteaSi~ aranakleb mkafiod aisaxeba.<br />

sinTeturoba, romelic zemoT aRvniSneT, am epoqisTvisac savsebiT<br />

bunebrivi maxasiaTebelia.<br />

sinTeturobas TavisTavad gulisxmobs koncefcia, romelic<br />

qsenakisis am qmnilebas udevs safuZvlad _ es Tanamedrove<br />

scenisa da antikuri tradiciebis sinTezia. Tavisi arsiT<br />

sinTeturia nawarmoebis Janruli buneba. masSi erTmaneTs erwymis<br />

opera _ bolo oTxi aswleulis monapovari, oratoria, romelic<br />

fesvebs swored antikur periodTan mivyavarT, qsenakisis<br />

originaluri ideebi da antikuri memkvidreobis TanamedroveobasTan<br />

`morgebis~ tradicia, romelic XX saukunis pirvel naxevarSi<br />

kidev erTxel, morigi saxiT aRorZinda. swored amitom migvaCnia<br />

SesaZleblad, `oresteas~ Janri ganvsazRvroT, rogorc sinTeturi<br />

musikaluri tragedia antikuri Teatris safuZvelze.<br />

Cvens moxsenebaSi XX saukuneSi antikur Tematikaze Seqmnili<br />

musikalur-scenuri opus-ebis mxolod oTxi konkretuli nimuSi<br />

ganvixileT da SevecadeT Segveqmna Janris sferoSi arsebuli<br />

rTuli suraTi, romelic magaliTebis zrdasTan erTad kidev<br />

ufro garTuldeba da romelic Semdgomi xangrZlivi kvlevis<br />

sagania.<br />

1<br />

Леонтьева О., Карл Орф. Москва: «Музыка», 1984, c. 105.<br />

2<br />

Кокто Ж., Петух и Арлекин, Заметки вокруг Музыки, Москва: «Прест».<br />

2000, с. 11.<br />

3<br />

igor stravinskis `oidi pos mefe~ 1927 wels daiwera, artur<br />

onegeris `antigone~ _ 1926 wels, karl orfis `antigone~ _<br />

1949, ianis qsenakisis `orestea~ _ 1965-66 wlebSi.<br />

4<br />

amasTan, qsenakiss erTi `upiratesobac~ aqvs: antikuri Tematika<br />

misTvis iseTive axlobelia, rogorc `saRvTo gazafxulis~<br />

an `qorwilis~ stravinskisTvis an `Jana d’arkisa~ onegerisTvis.<br />

5<br />

aq, hendelis gviani periodis oratoriebi igulisxmeba.<br />

6<br />

ix.: Филенко Г., Артюр Онеггер //Французская музыка первой половины<br />

века, Очерки, Ленинград: «Музыка», 1983.<br />

7<br />

Раппопорт Л., Артур Онеггер. Ленинград: «Музыка», 1967, с. 107. Цит<br />

.по кн.: Bruyr J. Honegger et son œuvre, p. 113.<br />

8<br />

Ibid – c.127<br />

9<br />

Филенко Г., Op.cit. - c. 156.<br />

10<br />

Стравинский И., Диалоги. Ленинград: «Музыка», 1971, с. 177.<br />

11<br />

Ibid – 178.<br />

12<br />

Савенко С., Мир Стравинского, Москва: Композитор, 2001, с. 59.<br />

13<br />

ix.: Друскин М., Игорь Стравинский: Личность, творчество, взгляды.<br />

282 283<br />

Л., 1974.<br />

14<br />

Стравинский И., Op. cit. - c. 179.<br />

15<br />

Леонтьева О., Карл Орф. Москва: «Музыка», 1984, c. 161.<br />

16<br />

Ibid – c. 161.<br />

17<br />

Tumca, Sesrulebisas programa Seicavda srul Targmans<br />

germanul enaze.<br />

18<br />

CamonaTvali ix.: Леонтьева О. Op. cit.<br />

19<br />

Baculevski K. Kwadransz Iannisem Xenakisem // Ruch Muzyczny, 1980 - s.<br />

11.<br />

20<br />

ix.: Ibidem.<br />

21<br />

Ферапонтова Е. Яннис Ксенакис: Через авангард к античности. Музыка<br />

и поэтика древногреческого языка // Музыкальная академия. 2007, № 2 - c.<br />

174.<br />

22<br />

ix.: Античная Литература, Москва, 1973.<br />

23<br />

Tumca, gamonaklisis saxiT, arsebobs stravinskis `oidi pos<br />

mefis~ seiji ozavaseuli dadgma The Saito Kinen Festival<br />

matsumoto, Japan,1993.<br />

24<br />

sainteresoa agreTve, rom XX saukunis saopero literaturaSi<br />

sagundo operis nimuSic arsebobs karlhainc Stokhauzenis<br />

Atmen gibt das Leben-is saxiT.<br />

25<br />

ix.: Античная Литература. Москва, 1973<br />

26<br />

esqile iyo pirveli, vinc tragediaSi meore msaxiobi<br />

Semoiyvana da amiT gza gaukvala dramis dabadebas. ix.: Античная<br />

Литература. Москва, 1973.<br />

27<br />

Hoffmann P. Xenakis Iannis // The New Grove Dictionary of Music and<br />

Musicians. Oxford, Oxford University Press, 2006.<br />

28<br />

Леонтьева О. Op. cit.- c. 160.<br />

29<br />

Restagno E. Die “Oresteïa” von Iannis Xenakis // Wien-Modern –<br />

lektronik. Raum. “Musique Spectrale”. Ein Festival mit Musik unserer Zeit.<br />

ien, 2000 – s. 192.


maia sigua<br />

Aeschylus The Oresteia translated by Ian Johnston // http://records.viu.ca/\<br />

Baculevski K. Kwadrans z Iannisem Xenakisem // Ruch Muzyczny, 1980.<br />

Hoffmann P. Xenakis Iannis // The New Grove Dictionary of Music and<br />

Musicians. Oxford, Oxford University Press, 2006.<br />

Restagno E. Die `Oresteïa~ von Iannis Xenakis // Wien-Modern – Elektronik.<br />

Raum. `Musique Spectrale~. Ein Festival mit Musik unserer Zeit. Wien, 2000.<br />

Античная Литература. Москва, 1973.<br />

Друскин М. Игорь Стравинский: Личность, творчество, взгляды. Л., 1974.<br />

Кокто Ж. Петух и Арлекин. Заметки вокруг Музыки. Москва: «Прест».<br />

2000.<br />

Леонтьева О. Карл Орф. Москва:«Музыка». 1984.<br />

Раппопорт Л. Артур Онеггер. Ленинград: «Музыка». 1967.<br />

Савенко С. Мир Стравинского. Москва: Композитор, 2001.<br />

Стравинский И. Диалоги. Ленинград: «Музыка», 1971.<br />

Ферапонтова Е. Яннис Ксенакис: Через авангард к античности. Музыка<br />

и поэтика древногреческого языка // Музыкальная академия. 2007, № 2<br />

Филенко Г. Артюр Онеггер//Французская музыка первой половины века.<br />

Очерки. Ленинград: «Музыка», 1983.<br />

qeTevan WitaZe<br />

doqtoranturis I kursi<br />

xelmZRvaneli - asoc. prof. qeTevan bolaSvili<br />

axali Janruli modelebis Zieba XX<br />

saukunis musikaSi<br />

XX saukuneSi momxdarma mniSvnelovanma miRwevebma<br />

mecnierebasa da teqnikaSi, gardaqmnebma sociumSi Secvala<br />

samyaros modeli, ramac imoqmeda adamianis ara mxolod<br />

yoveldRiur saqmianobaze, aramed mis sulier samyaroze, am<br />

sferoSi mis aqtivobaze. xelovnebis yvela dargSi radikaluri<br />

gardatexa moxda. cxadia, cvlilebebi Seexo musikasac, sadac<br />

kaleidoskopuri siCqariT erTmaneTs enacvleboda, xSir<br />

SemTxvevaSi ki Tanaarsebobda sxvadasxva stili, mimdinareoba,<br />

msoflmxedveloba.<br />

yovel axal esTetikur pozicias misTvis Sesabamisi, axali<br />

gamomsaxveli xerxebis sistemis Camoyalibeba mohyveboda Sedegad.<br />

bunebrivia, musikaluri enis gardasaxvis procesi TandaTan<br />

xorcieldeboda, ramac gamoiwvia jer tonalobis resursebis<br />

TandaTanobiTi amowurva da Semdgom iseTi sistemebis warmoSoba,<br />

rogorebicaa atonaloba (Tavisufali da organizebuli),<br />

neomodaloba, serializmi, aleatorika da sxv.<br />

axali enis warmoSobam ganapiroba musikaluri azrovnebis<br />

mTeli sistemis, misi yvela donis gardaqmna. es cvlilebebi<br />

jer enis Sesabamisi struqturebis CamoyalibebaSi gamovlinda,<br />

Semdeg ki aisaxa musikaluri azrovnebis yvelaze `maRal~,<br />

mdgrad da, erTi SexedviT uryev, Janris doneze. moxda<br />

tradiciuli Janruli modelebis uaryofa, rac upirveles<br />

yovlisa, avangardis esTetikas ukavSirdeba. swored am<br />

mimarTulebis kompozitorebma moaxdines mniSvnelovani<br />

gardatexa Janrebis istoriaSi: erTi mxriv, maT SemoqmedebaSi<br />

ikveTeba swrafva tradiciuli Janrebis samsaukunovani kliSesgan<br />

gaTavisuflebisken, xolo meore mxriv – axali modelebis<br />

Seqmnisken, calkeul SemTxvevebSi tradiciuli Janrebis<br />

urTierTqmedebis safuZvelze.<br />

284 285


qeTevan WitaZe<br />

axali Janruli modelebis Zieba XX saukunis musikaSi<br />

axali saazrovno sistemis Seqmnis Taobaze Teodor adorno<br />

wers: `axali epoqa eZebs adekvatur formebs da es ukve<br />

eqsperimentia; xSir SemTxvevaSi eqsperiments, rogorc<br />

saSualebaTa Seswavlis process mivyavarT tipebisa da Janrebis<br />

kristalizaciisken~ 1 .<br />

tradiciuli Janrebis resursebis amowurvis paralelurad<br />

mimdinareobda da dResac grZeldeba axali Janruli modelebis<br />

Ziebis procesi. es procesi, rogorc ukve aRvniSneT, gansakuTrebiT<br />

XX saukunis meore naxevarSi, avangardis esTetikis<br />

damkvidrebasTan erTad gaaqtiurda, rodesac individualizms<br />

gadamwyveti mniSvneloba mieniWa, xolo tradicia ki ignorirebul<br />

iqna: `Tu Tqven ar uaryofT, ar gadaaqcevT memkvidreobas<br />

tabula rasa-d, Tu fundamenturi eWvis qveS ar ayenebT yvelafers,<br />

rac aqamde iyo Rirebuli, maSin ver SeZlebT progresirebas.<br />

CvenTvis es eWvebi absoluturi kontrolis wertilamde<br />

ganviTarda~ 2 _ werda musikaluri avangardis erT-erTi<br />

fuZemdebeli, kompozitori, diriJori da Teoretikosi pier<br />

bulezi. kompozitorebma gansxvavebuli, aratipuri, `Janrulad<br />

neitraluri~ 3 dasaxelebebis mqone nawarmoebebis Seqmna daiwyes.<br />

XX saukunis meore naxevridan klasikuri Janrebis mimarT<br />

interesma sul ufro iklo. es periodi SeiZleba SevadaroT<br />

XVII-XVIII saukuneebis mijnas, rodesac polifoniuri azrovneba<br />

Caanacvla homofoniurma, Tumca XX saukuneSi moxda adrindeli<br />

gamocdilebis imgvari radikaluri ignorireba, rogoric musikis<br />

istorias ar axsovs. axali drois amocana tradiciis uaryofa<br />

da yvelafris aTvlis axali wertilidan dawyeba gaxda. am<br />

pirobebSi upiratesoba individualizaciis process mieniWa<br />

musikaluri azrovnebis yvela doneze. axali drois axali<br />

saSualebebiT aRfrTovanebuli pier bulezi amerikel megobars<br />

da kolegas, jon keijs werda: `yvela sagans sakuTari,<br />

damoukidebeli universumi, struqtura da modusi eqneba,<br />

romelic yvela doneze imuSavebs~ 4 .<br />

totaluri individualizmis epoqisTvis saxasiaTo<br />

arastabiluroba iyo. amgvarad, winamdebare moxsenebis obieqtma<br />

Janrma, romlisTvisac, pirvel rigSi, stabilurobaa saxasiaTo,<br />

dakarga Tavisi CarCoebi, axal magistralze gadavida da aTvla<br />

kvlav nulidan daiwyo. amis erT-erTi gamovlineba ki<br />

aratradiciuli dasaxelebis nawarmoebebis Seqmna iyo, rac<br />

gansakuTrebiT xSirad avangardis periodSi gvxvdeba, Tumca<br />

amis niSnebi XX saukunis dasawyisidanve vlindeba. magaliTad,<br />

iseT nawarmoebebSi, rogoricaa varezis Intégrales, Arcana,<br />

Hyperprism; bartokis `musika simebianebis, dasartyamebis da<br />

CelestasTvis~, piesebis (Stück) ciklebi (sxvadasxva<br />

Semadgenlobis da solo sakravebisTvis) Sonbergis, bergis da<br />

vebernis SemoqmedebaSi, romlebic ar Seicaven Janrul<br />

gansazRvrebas da sxv. gasuli saukunis 50-iani wlebisaTvis<br />

ki, avangardis esTetikis damkvidrebasTan erTad, sul ufro<br />

xSirdeba nawarmoebebis arati puri saxelwodebebi, romelTa<br />

dasaxeleba arc erT SemTxvevaSi ar aRZravs tradiciul Janrul<br />

asociaciebs (winaswar ganwyobas). aqve unda aRiniSnos, rom<br />

aseT TxzulebebSi avtoriseul komentarebs udidesi mniSvneloba<br />

aqvs musikaluri nawarmoebebis analizisas.<br />

Cvens moxsenebaSi saubari ramdenime aseT nawarmoebze gveqneba.<br />

aqve unda aRiniSnos isic, rom amgvari nawarmoebebis<br />

konstruirebaSi, xSir SemTxvevaSi, mTavaria zogadlogikuri<br />

princi pebi da umetesad mTavar rols maTSi Cadebuli<br />

aramusikaluri ideebi TamaSobs, romlebic maT `damoukidebel<br />

universums, struqturas da moduss~ 5 gansazRvravs.<br />

erT-erTi aseTi nawarmoebia geometriuli figuris<br />

agebulebiT inspirirebuli edgar varezis Hyperprism (cxra<br />

Casaberi sakravisa da amave raodenobis dasartyamisTvis),<br />

romelic 1921-1923 wlebSia Seqmnili. igi arati puri<br />

dasaxelebis mqone nawarmoebis erT-erTi pirveli nimuSia. am<br />

mxriv, edgar varezis figura gancalkevebiT dgas XX saukunis<br />

pirveli naxevris musikaSi. misi mcirericxovani nawarmoebebidan<br />

arc erTs ar aqvs klasikuri Janruli gansazRvreba. TiToeuli<br />

Txzuleba garkveul ideas, verbalur teqstsa Tu princips<br />

emyareba, romelic umTavresad aramusikaluri sferodanaa<br />

nasesxebi. amis gamo mkvlevarTa didi nawili saubrobs musikis<br />

mimarT kompozitoris `mecnierul~ midgomaze. varezi musikaSi<br />

e. w. `teqnikuri esTetizmis~, Ars Scientia-s (mecnieruli<br />

xelovnebis) fuZemdebelia. kompozitori aRniSnavda: `Tu<br />

xelovnebis nimuSi iwyebs cqeras warsulSi, igi ver Seesatyviseba<br />

sinamdviles da Tavs aridebs Tanamedroveobis problemebTan<br />

286 287


qeTevan WitaZe<br />

axali Janruli modelebis Zieba XX saukunis musikaSi<br />

pirispir Sexvedras~ 6 . axal bgerasTan erTad varezi misTvis<br />

organuli formebis ZiebaSi iyo.<br />

swored aseTia Hyperprism, romlis aramusikaluri,<br />

geometriis sferodan momdinare idea sxvagvar ganxorcielebas<br />

moiTxovda, rasac kompozitorma, SeiZleba iTqvas, samagaliTod<br />

miaRwia.<br />

varezis Hyperprism ramdenime monakveTisgan Sedgeba. mis<br />

partituraSi, instrumentebis urTierTobaSi mkafiod ikveTeba<br />

sami plasti-ganzomileba. esaa: dasartyami, liTonis Casaberi<br />

da xis Casaberi instrumentebi. TiToeul plasts sibrtyeTa<br />

gadakveTis Tavisi wertili aqvs, romelic sxvadasxva monakveTSi<br />

sxvadasxva sivrceSi iCens Tavs.<br />

Hyperprism struqturuli TvalsazrisiT ar avlens kavSirs<br />

romelime klasikur formasTan. Cveni azriT, nawarmoebis<br />

dasaxelebidan gamomdinare, aq saqme gvaqvs geometriuli figuris<br />

musikalur analogTan. wertilebTan, sibrtyeebTan romlebic<br />

ramdenime ganzomilebaSi moZraoben da qmnian rTul<br />

mravawaxnagovan, kristalur kompozicias.<br />

Hyperprism-is msgavsi, arati puri, abstrahirebuli<br />

dasaxelebis mqonea 1945 wels dawerili bulezis Notations<br />

(notaciebi) 7 .<br />

sagulisxmoa Notations-is dasaxelebisadmi rusi mkvlevaris,<br />

d. smirnovis midgoma: ` sityva «Notations», romelic bulezma<br />

airCia, TiTqos poeturi asociaciebisgan Tavis daxsnis da<br />

Cveni yuradRebis sanoto teqstze gamaxvilebis mcdelobaa~ 8 .<br />

da marTlac, TiToeuli piesa gansxvavebuli faqturiT,<br />

dinamikiTa da artikulaciaa mocemuli. esaa Tormeti<br />

gansxvavebuli musikaluri azri, Jesti, aforizmi.<br />

aRsaniSnavia, rom ricxvi Tormeti yvela doneze dominirebs.<br />

ciklSi Tormeti piesaa, romelTagan TiToeuli Tormettaqtiania.<br />

yvela piesa Tormettonian seriazea dafuZnebuli, romelic<br />

amave raodenobis gansxvavebul rotaciaSia mocemuli. piesebSi<br />

dafiqsirebulia Sesrulebis tempisa da xasiaTis ganmsazRvreli<br />

Tormeti aRniSvna. yovelive es erTi, universaluri meTodis<br />

totalurobaze miuTiTebs.<br />

rac Seexeba sakuTriv piesebs, TiToeul maTganSi konkretuli<br />

amocanaa gadawyvetili.<br />

bulezis Notations _ esaa cikli, romelic Semadgeneli<br />

nawilebis diskretulobis miuxedavad uCveulo erTianobiT<br />

xasiaTdeba. gamaerTianebel faqtorad, pirvel rigSi seria<br />

gvevlineba, Tumca aranakleb mniSvnelovania melodiuri Tu<br />

intervaluri kavSirebi. rac Seexeba Cveni kvlevis obieqts _<br />

Janrul gaazrebas, Notations Tavis zogad gansazRvrebas imiT<br />

pasuxobs, rom masSi gansxvavebuli notaciebi _ niSnebi, Jestebi,<br />

simboloebi, faqturebi erTiandeba.<br />

Notations-is msgavsi, Tumca amjerad musikasTan kavSiris<br />

armqone, zogadlogikuri principidan gamomdinareobs karlhainc<br />

Stokhauzenis Kreuzspiel, anu `jvaredini TamaSi~, romelic 1951<br />

welsaa Seqmnili. igi Stokhauzenis erT-erTi pirveli opus-ia<br />

da masSi kompozitoris TiTqmis yvela adrindeli Teoriuli<br />

mosazrebaa materializebuli. avangardis erT-erTi fuZemdebeli<br />

am nawarmoebiT deklarirebs SemoqmedebiT Credo-s. am mxriv,<br />

pirvel rigSi unda aRiniSnos musikaluri qsovilis totaluri<br />

integraciis idea. Kreuzspiel-Si, jvaredini gadakveTis principi<br />

Sejerebulia kompoziciis serialur meTodTan. unda aRiniSnos,<br />

rom jvaredini TamaSis princi pi konkretulad am<br />

nawarmoebisTvis yvela donezea damaxasiaTebeli.<br />

avtoriseul komentarSi vkiTxulobT: `Kreuzspiel-Si droisa<br />

da sivrcis gadakveTis idea sam stadiadaa warmodgenili~ 9 .<br />

pirvel stadiaSi ukiduresi registrebidan iwyeba moZraoba<br />

gadakveTisken, Semdeg ukuprocesi mimdinareobs, meoreSi tembruli<br />

gadakveTis ideaa ganxorcielebuli, mesame stadiaSi ki orive<br />

procesi erTdrouladaa warmodgenili.<br />

rac Seexeba sakuTriv musikaluri masalis organizebis<br />

princips, aq serializmis erTob saintereso saxea gamoyenebuli<br />

_ jvaredini TamaSi seriebis donezec vlindeba: `TiToeuli<br />

bgera rigebis gadajvaredinebis Sedegad ganisazRvreba da<br />

fiqsirdeba~ 10 .<br />

Kreuzspiel-Si rigebis sxvadasxva parametri _ simaRle,<br />

intensivoba, xangrZlivoba da tembri araa mudmivi.<br />

gadajvaredinebis gamo isini yovel jerze icvlebian, xdeba<br />

maTi xelaxali formireba. gadakveTis principi agreTve sivrcul<br />

parametrze, musikaluri instrumentebis ganlagebaze vrceldeba.<br />

partituris pirvel gverdze SemsruleblebisTvis specialuri<br />

288 289


qeTevan WitaZe<br />

miTiTebebia. msxvili planiT erTmaneTs gadakveTs Casaberebisa<br />

da dasartyamebis tembrebi, registrebi 11 .<br />

instrumentebis ganlageba<br />

amrigad, Kreuzspiel-is analizma gviCvena, rom masSi<br />

gadajvaredinebis princi pi TamaSobs mTavar rols. igi<br />

organuladaa Sejerebuli erTi SexedviT iseT reglamentirebul<br />

kompoziciur meTodTan, rogoricaa serializmi.<br />

Stokhauzenis erT-erTi pirveli opus-isTvis damaxasiaTebeli<br />

ukiduresi racionalizmisgan sruliad gansxvavebulia maurisio<br />

kagelis Match (matCi). igi Cven mier gaanalizebul nawarmoebebs<br />

Soris erT-erTi yvelaze uCveuloa, radgan ukavSirdeba iseT<br />

irealur sferos, rogoricaa sizmari. cnobili faqtia, rom<br />

Match-i kompozitorma sizmris naxvis Sedegad Seqmna da<br />

avtoriseuli komentari am SemTxvevaSic did rols asrulebs<br />

nawarmoebis gaazrebaSi:<br />

axali Janruli modelebis Zieba XX saukunis musikaSi<br />

`erTxel roca 1964 wlis pirvel agvistos dilas<br />

gaviRviZe, ucbad gavacnobiere, rom uCveulo detaluri sizustiT,<br />

dasrulebuli saxiT musikaluri nawarmoebi damesizmra.<br />

upirveles yovlisa, kargad maxsovda musikosTa ganlageba:<br />

ori Celisti ijda scenis wina ganapira nawilze, maT Soris<br />

ki dasartyam instrumentze Semsrulebeli rogorc `msaji~.<br />

cnobierebaSi mkafiod SeminarCunda Sesrulebis detalebi<br />

JReradobis ti pebTan, artikulaciasa da JestikulaciasTan<br />

erTad, aseve nawarmoebis gamokveTilad `sportuli~ xasiaTi. im<br />

periodSi vmuSaobdi nawarmoebze, romelic sizmrisgan sruliad<br />

gansxvavdeboda SemadgenlobiT da masalis ganlagebiT. veraviTar<br />

kavSirs ver vxedavdi am ori nawarmoebis akustikur samyaros<br />

Soris, verc formis da verc Sinaarsis doneze. ar mindoda<br />

Semewyvita muSaoba Txzulebaze, romelzec ukve vmuSaobdi,<br />

raTa zmanebisTvis xorci Semesxa, Tumca cxra Ramis Semdeg<br />

sizmari imave sicxadiT gamimeorda. Tavgza amebna! amjerad<br />

raRac CaviniSne, vcade warmosaxviTi musikaluri nawarmoebis<br />

idumali droiTi elementi konkretul tempebSi gardamesaxa.<br />

meore dilas gavacnobiere, rom sizmari xelaxla gamimeorda<br />

_ amjerad yvelaferi gverdze gadavde _ CavTvale, rom bedma<br />

samjer damikakuna da swored is dro iyo, rom ganmexorcielebina<br />

Cemi movaleoba. `Match~ Svidi dRis ganmavlobaSi xilvidan<br />

realur JRerad masalad gadavaqcie _ is sizmari aRarasdros<br />

ganmeorebula. samwuxaroa, radgan mindoda igi dasrulebuli<br />

partiturisTvis Semedarebina. Match eZRvneba diter Snebels~ 12 .<br />

unda aRiniSnos, rom Match-Si sizmrisTvis damaxasiaTebeli<br />

alogikuri, qvecnobieri kavSirebis demonstrirebis mcdelobaa,<br />

rac rogorc vizualur, aseve akustikur mxares exeba.<br />

karl gustav iungis koncefciiT sizmari warmoadgens<br />

`aracnobieris pirdapir manifestacias. misi enis arcodna gviSlis<br />

xels gavigoT misi gzavnili~ 13 . Sesabamisad, sizmars realobisgan<br />

gansxvavebuli, CvenTvis bolomde amoucnobi logika, asociaturi<br />

kavSirebi axasiaTebs. swored aseTia Match-i. amitom misi<br />

gaanalizeba romelime, aqamde aprobirebuli meTodiT sruliad<br />

warmoudgenelia.<br />

Match-Si aranakleb mniSvnelovan rols asrulebs TamaSis<br />

esTetika. Match-is SemTxvevaSi esaa erTgvari, pirobiTad,<br />

sportuli Sejibri or Celos Soris, sadac msajis funqcias<br />

290 291


qeTevan WitaZe<br />

axali Janruli modelebis Zieba XX saukunis musikaSi<br />

dasartyami sakravebi asruleben, am mosazrebas aZlierebs isic,<br />

rom Match-is SuaSi `msaji~ (dasartyam sakravebze<br />

Semsrulebeli) sastvens namdvili safexburTo arbitriviT<br />

iyenebs 14 .<br />

kagelis es `sportuli sizmari~ koncertis erTgvar<br />

parodiasac warmoadgens, sadac Semsruleblebs Soris xSirad<br />

musikaluri Sejibri imarTeba.<br />

Match-is partituris pirveli xuTi gverdi wesdebas, anda<br />

debulebas mogvagonebs 15 . masSi struqturulad gamoiyofa<br />

ZiriTadi da qvepunqtebi, romlebSic Sesrulebis wesebzea saubari,<br />

anu, nawarmoebs aqvs rogorc JReradi, aseve vizualuri<br />

datvirTva. es ukanaskneli udides rols asrulebs sportuli<br />

Sejibris yurebisas. garda amisa, am opus-Si mniSvnelovania<br />

TamaSis _ instrumentuli Teatris esTetika, romelsac kageli<br />

keijis kvaldakval aviTarebda. igi mimarTulia smenadis<br />

vizualizaciis da vizualuris smenadobisken 16 .<br />

XX saukunis musikaSi xSiria nawarmoebebi, romelTa<br />

dasaxeleba garkveul adgils ukavSirdeba. magaliTad: aivzis<br />

`axali inglisis sami adgili~, keijis `warmosaxviTi landSafti~,<br />

varezis `amerikebi~. swored aseTia jon keijis Ryoanji, romlis<br />

saxelwodeba toponims ukavSirdeba, xolo musikaluri<br />

kanonzomirebebi uSualod am adgilis _ Zen-budisturi baRis<br />

Sida struqturidan gamomdinareoben.<br />

Ryoanji keijis gviandeli nawarmoebia. TiTqmis aTi wlis<br />

ganmavlobaSi, sicocxlis bolomde kompozitors cvlilebebi<br />

Sehqonda masSi. Ryoanji warmoadgens e. w. work in progress-s. mis<br />

Sesaxeb kompozitori wers: `1983 wels daviwye muSaoba<br />

nawarmoebze, romelsac saxeli kiotoSi (iaponia) mdebare<br />

kldovani qvebis baRis mixedviT ewoda~ 17 . am uCveulo opus-s<br />

win uZRoda 1982 wlis zafxulSi muSaoba naxatebis seriaze<br />

saxelwodebiT Where R=Ryoanji, sadac gamoiyena gansxvavebuli<br />

formis TxuTmeti qvis konturi: 1983-85 wlebSi `musikalur~<br />

Ryoanji-s erTi nawili da oTxi instrumentis partia daumata<br />

(xma, fleita, kontrabasi da tromboni). 1992 wlis ivlisSi<br />

joan reteleksa da maikl baxTan interviuSi (romelic<br />

SemdgomSi Sevida wignSi: Musicage-Cage muses on Words, Art,<br />

Music) keijma Celos partiis eskizebze isaubra 18 . aqve unda<br />

aRiniSnos, rom cvlilebebi, romlebic kompozitors wlebis<br />

ganmavlobaSi Sehqonda, ar iyo radikaluri.<br />

Ryoanji-s TiTo piesa orgverdiania, yoveli gverdi, Tavis<br />

mxriv, or oTxkuTxeds moicavs. TiToeul oTxkuTxeds keiji<br />

mocemuli lodis perimetris (monacemebis, nawilebis) mixedviT<br />

agebs.<br />

rogorc magaliTidan Cans, mrude xazebi vizualurad qvebis<br />

konturebTan asocirdeba. isini unda Sesruldes rogorc<br />

glisandoebi miTiTebul bgerasimaRlebriv diapazonSi 19 . keiji<br />

diapazons sazRvravs rogorc mikro (glisandos diapazoni),<br />

ise makrodoneze (mTliani piesis diapazoni). ramdenime adgilSi<br />

konturebi kveTen erTmaneTs da amitom solistisTvis misi<br />

Sesruleba SeuZlebeli xdeba. es adgilebi audioCanawerTan<br />

erTad sruldeba da solo duetad an triod iqceva. nawarmoebSi<br />

yoveli solistis partia zemoaRniSnul, glisandirebis princips<br />

emyareba.<br />

keijis warmodgeniT solistebi Seesatyvisebian baRis lodebs,<br />

xolo Tanmxlebi instrumentalistebi _ `davarcxnil~ qviSas.<br />

292 293


qeTevan WitaZe<br />

axali Janruli modelebis Zieba XX saukunis musikaSi<br />

Sesabamisad, Tanmxleb instrumentebs perioduli, xolo<br />

solistebs aperioduli pulsacia aqvT.<br />

amrigad, Ryoanji-s musikaluri kompozicia gamomdinareobs<br />

Zen-budisturi baRis kanonzomierebebidan. iseve rogorc baRSi,<br />

sxvadasxva rakursidan SeiZleba qvebis sxvadasxva naxazis<br />

danaxva, aseve am nawarmoebis TiToeuli axali Sesruleba<br />

axal musikalur rakursebs gvixsnis. da kidev erTi, jon<br />

keiji am nawarmoebze sicocxlis bolomde muSaobda, amatebda<br />

axal soloebs, axal gaazrebebs, Tumca is bolomde ver an ar<br />

amowura da iseTive amouxsnel gamocanad datova, rogoric<br />

Ryoanji-s baRi da misi TxuTmeti qvaa.<br />

moxsenebaSi saanalizod SevarCieT imgvari nawarmoebebi,<br />

romlebic atareben aratradiciul dasaxelebebs. es<br />

saxelwodebebi araa dakavSirebuli programasTan am sityvis<br />

XVIII-XIX saukunis musikis tradiciasTan mimarTebiT, maT<br />

arc tradiciul JanrebTan aqvT kavSiri, romlebic raime<br />

garkveul winaswar ganwyobas qmnian. Sesabamisad, es nawarmoebebi<br />

ar Seicaven winaswar dadgenil universalur maxasiaTeblebs,<br />

rac Janris erT-erTi aucilebeli ti pologiuri Tvisebaa.<br />

amgvarad, analizi cxadyofs, rom, rogorc wesi, nawarmoebebis<br />

dasaxelebebi zogadlogikuri xasiaTisaa, xolo musikaluri<br />

masalis yvela komponenti masalis Tvisobrivi maxasiaTeblebidan<br />

gamomdinareobs, romelsac, Tavis mxriv, saxelwodeba, anu idea,<br />

ganapirobebs. e. i., nawarmoebis saxelwodeba gansazRvravs misi<br />

struqturis yvela dones.<br />

amgvarad, Janris cneba ramdenadme icvlis semantikas:<br />

`aratipuri dasaxelebis nawarmoebebSi Janri, rogorc wesi,<br />

uSualod ukavSirdeba weris teqnikas. amiT ierarqiul kibeze<br />

misi adgili dabldeba _ Janri inacvlebs kompoziciisa da<br />

konkretuli saSualebebis sferoSi~ 20 . amis mkafio magaliTebia<br />

Cven mier ganxiluli nawarmoebebi: e. varezis Hyperprism, p.<br />

bulezis Notations, k. Stokhauzenis Kreuzspiel, m. kagelis Match,<br />

j. keijis Ryoanji, Tumca, Janris erT-erTi mTavari maxasiaTebeli<br />

misi stabilurobaa. swored amitom, imisTvis, rom amgvari<br />

nawarmoebebis saTaurebs Janris statusi mivaniWoT, vfiqrobT,<br />

aucilebelia maTi ganmeorebiToba `tiraJireba~, anu, sayovelTaos<br />

doneze gasvla, unificireba.<br />

dRes, rodesac globalizacia Tanamedrove samyaros mowyobis<br />

erT-erTi wamyvani principia, situacia siWreliT gamoirCeva.<br />

SesaZloa komp ozitorebi daubrundnen klasicizmis<br />

unificirebul kategoriebs, radgan isini yvelaze ganzogadebul<br />

principebs emyarebian. SesaZloa TandaTanobiT Seqmnan axali<br />

universaluri Janruli modelebi. Tumca SesaZloa,<br />

individualobis, gansakuTrebulobis SesanarCuneblad,<br />

Tanamedrove realobis mimarT erTgvar protestad kidev ufro<br />

metad gamZafrdes individualizaciis procesi xelovnebaSi.<br />

erTi ram ki faqtia. musika, rogorc komunikaciis erT-erTi<br />

forma ver iarsebebs kompozitorsa da msmenels Soris garkveuli<br />

pirobiTi sistemis gareSe, romelic gasagebs, aRqmads gaxdis<br />

mxatvrul Semoqmedebas, anu, misadagebuli iqneba garkveul<br />

myar Janrul models. romelic, rogorc cnobilia, gulisxmobs<br />

garkveul molodins, prognozs, romlis gamarTleba kmayofilebis<br />

SegrZnebas iwvevs.<br />

bolos davamTavrebT T. adornos sityvebiT: `Janrebi ibadebian<br />

da qrebian. maT raRac aqvT saerTo platonis ideebTan. Janrebsa<br />

da formebs im dromde aqvT subieqtze upiratesoba, vidre<br />

nawarmoebTa erToblioba damTxveva maT~ 21 .<br />

1<br />

Адорно Т., Эстетическая теория, М.: «Республика», 2001 – стр. 57.<br />

2<br />

ix.: Griffiths P. Modern Music. Lnd. – N. Y., 1979, p. 146-147.<br />

3<br />

m. lobanovas termini.<br />

4<br />

ixileT kompaqtdiskis anotacia: Boulez – orchestral works & chamber<br />

music. Col legno College, AAD, WWE 1 CD 20509, 1951/58/59/61 SWR.<br />

5<br />

ixileT kompaqtdiskis anotacia: Boulez – orchestral works & chamber<br />

music. Col legno College, AAD, WWE 1 CD 20509, 1951/58/59/61 SWR.<br />

6<br />

Oullette F. Edgard Varese. New York: Da Capo Press Music Erprint Series, 1981-p. 4.<br />

7<br />

Notatio - romelime sferos pirobiTi aRniSvnebis sistemaa.<br />

igi Seicavs mravalricxovan simboloebs, romlebic gamoiyeneba<br />

azrebis da maTi urTierTqmedebebis warmosadgenad. yvelaze<br />

gavrcelebulia maTematikuri, musikaluri, fizikuri, qimiuri,<br />

Wadrakis notacia da sxv.<br />

8<br />

Смирнов Д. Н., «Додекамания» Пьера Булеза, или заметки о его<br />

«Нотациях» // Музыкальная Академия, 2003, № 4, стр. 112.<br />

9<br />

Stockhausen K. Kreuzspiel. CD 1, Stockhausen Verlag, 1991 – s. 6.<br />

10<br />

Dibelius U. Moderne Musik nach 1945 (Mit 75 Abbildungen und 87<br />

Notenbeispielen). München, Zürich: Piper, 1998, s. 108<br />

294 295


qeTevan WitaZe<br />

11<br />

aRsaniSnavia, rom msgavs xerxs Stokhauzenma mogvianebiT<br />

Guppen-Si mimarTa, Tumca, Kreuzspiel-isgan gansxvavebiT,<br />

Semsruleblebi auditoriis irgvliv arian moTavsebulni,<br />

Guppen-s avtoris miTiTebiT orjer asruleben da Sesrulebebs<br />

Soris msmenelma unda Seicvalos adgili.<br />

12<br />

Mauricio Kagel. Match für 3 Spieler (1964), Christoph Caskel – percussion,<br />

Siegfried Palm, Klaus Storck – violoncello. Deutsche Grammophon 137 006 [1967].<br />

13<br />

ix.: http://library.evro-bit.ru/<br />

14<br />

sainteresoa is faqti, rom nawarmoebis bolos erT-erTi<br />

Celisti `msajs~ xels arTmevs. am mxrivac SeiZleba pirdapiri<br />

paralelis gavleba sportTan.<br />

15<br />

amgvari winaTqma XX saukunis mravali kompozitoris<br />

partituras uZRvis win. magaliTisTvis SeiZleba moviyvanoT<br />

varezis TiTqmis yvela nawarmoebi, Stokhauzenis Stimmung-i<br />

da Kreuzspiel-i, Sarinos mesame safortepiano sonata, kagelis<br />

Pas de cinq da sxv.<br />

16 m. kagelis instrumentuli Teatris JanrSi Seqmnili cnobili<br />

nawarmoebebia: Ludwig van - `metakolaJi~, miZRvnili beThovenis<br />

dabadebidan 200 wlisTavisadmi (1969 weli); `Staatstheater~<br />

(premiera hamburgSi, 1971 weli); Aus Deutschland _ `sasimRero<br />

opera~ (premiera dasavleT berlinSi, 1981 weli). ix.: Житомирский<br />

Д. В., Леонтьева О. Т., Мяло К. Г. Западный музыкальный авангард после<br />

второй мировой войны. М.: Музыка, 1989, стр. 37-38.<br />

17<br />

http://www.johncage.info/workscage/ryoanji.html<br />

18<br />

http://www.johncage.info/workscage/ryoanji.html<br />

19<br />

aq SeiZleba gavixsenoT qsenakisis Metastasis-i, Tumca Ryoanji<br />

-sgan gansxvavebiT, inspiraciis wyaro musikaluri nawarmoebi<br />

gaxldaT, romlis mixedviTac aigo Phillips–is cnobili<br />

pavilioni 1958 wlis briuselis msoflio gamofenisTvis.<br />

20<br />

Лобанова М., Музыкальный стиль и жанр. история и современность.<br />

М.: СК, 1990, стр. 227.<br />

21<br />

Адорно Т. Op. cit. – стр. 292<br />

• T. kaxiZe, teqnikuri esTetikis roli e. varezis sakompozitoro<br />

azrovnebis ganviTarebaSi // sadi plomo naSromi, Tbilisi, 1992<br />

• Boulez P. Piano Sonatas Nos. 1-3. NAXOS, DDD, 8.553353<br />

axali Janruli modelebis Zieba XX saukunis musikaSi<br />

• Cage J. Conversation with William Duckworth, 1995<br />

• Dibelius U. Moderne Musik nach 1945 (Mit 75 Abbildungen und 87<br />

Notenbeispielen). München, Zürich: Piper, 1998<br />

• Diliberto J. In Conversation with John Cage. Electronic Musician – January<br />

2005<br />

• Frisius R. Karlheinz Stockhausen. Mainz, Schott Musik International, 1996<br />

• Frisius R. Pierre Boulez: NOTATIONS pour piano / http://www.jstor.org/<br />

pss/833632<br />

• Kostelanetz R. Conversing with Cage. Second Edition. New York and London,<br />

2003<br />

• Oullette F. Edgard Varese. New York: Da Capo Press Music Erprint Series,<br />

1981<br />

• Peyser J. Conversing with Cage. 1976<br />

• .Stockhausen K. Texte zur elektronischen und instrumentalen Musik. Band<br />

1. Köln, DuMont Buchverlag, 1988<br />

• http://www.japantoday.ru/japanaz/r3.shtml,<br />

• http://www.johncage.info/workscage/ryoanji.html<br />

• .http://www.specialradio.ru/i/varese_edgar/<br />

• Аванесов А. Ю., Некоторые аспекты философии и эстетики дзэнбуддизма<br />

в музыке ХХ века. автореферат. Eреван, 2005.<br />

• Адорно Т., Избранное: Социология музыки. М. – С. Пб.: Университетская<br />

книга, 1999.<br />

• Адорно Т., Как устаревает «новая музыка» // Современное буржуазное<br />

искусство. Критика и размышления. М.: СК, 1975.<br />

• .Адорно Т., Философия новой музыки. М.: 2001.<br />

• .Булез П., Ориентиры I. Воображать. Избранные статьи. М.: «Логос-<br />

Альтера», “Eccehomo”, 2004.<br />

• Житомирский Д. В., Леонтьева О. Т., Мяло К. Г. Западный музыкальный<br />

авангард после второй мировой войны. М.: «Музыка», 1989.<br />

• .Лобанова М., Музыкальный стиль и жанр. История и современность. М.:<br />

СК, 1990.<br />

•.Переверзева М., Музыкальные формы Джона Кейджа // Музыка ХХ<br />

века. Вопросы истории, теории, эстетики. Материалы научной<br />

конференции. Сборник 54. Московская консерватория, 2005<br />

•.Смирнов Д. Н., «Додекамания» Пьера Булеза, или заметки о его<br />

«Нотациях» // Музыкальная Академия, 2003, № 4.<br />

296 297


eka WabaSvili<br />

doqturanturis I kursi<br />

xelmZRvaneli _ prof. nodar mamisaSvili<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio<br />

teqnika<br />

(problemis dasmisTvis)<br />

kacobriobis istoriaSi XX saukune yvelaze gadatvirTulia<br />

samecniero siaxleebiT, rac aseve aqtiurad aisaxa msoflio<br />

kulturaze da maT Soris musikazec. am epoqisTvis yvelaze<br />

damaxasiaTebelia xelovnebaSi mecnieruli aRmoCenebis<br />

pirdapirproporciulad gamovlenis tendencia. amis Sedegad<br />

warmoiSvnen originaluri, hibriduli ti pis moRvaweebi<br />

xelovnebis sxvadasxva sferoSi, maT Soris mecnierkompozitorebic.<br />

xelovnebis dargebis sinkretizaciis Sedegad<br />

iqmneba gansxvavebuli specifikis mxatvruli nimuSebi<br />

(sinkretuli azrovneba axasiaTebda uZvelesi samyaros<br />

xelovnebasac, ris safuZvelzec iqmneboda iseTi Janrebi,<br />

rogoricaa fsalmuni, satura da sxva). swored msgavsi<br />

movlenebis fonze XX saukunis II naxevarSi da XXI saukuneSi<br />

xelovanTa umetesobaSi SeimCneva ltolva `gamTlianebuli<br />

azrovnebisken~ 1 .<br />

is, rom azrovnebis cvla xdeba, xSirad ismis sxvadasxva<br />

xelovnis gamonaTqvamebSi, erT-erTi aseTi azri ekuTvnis<br />

musikaluri avangardis erT-erT liders, germanel kompozitor<br />

karlhainc Stokhauzens:<br />

„epoqa, romelic daiwyo aseulobiT wlis win, ufro swored<br />

2500 wlis win da romelic efuZneba ZvelberZnuli tipis<br />

azrovnebas, dasrulda!`2<br />

aseve cnobili qarTveli mecnier-kompozitorisa da<br />

gamomgoneblis nodar mamisaSvilis azriT, `Tanamedrove<br />

teqnicizmis pirobebSi logikuri azrovnebis formebi da<br />

formaluri logikis maqsimaluri procesebi imdenad gabatonda<br />

dRevandel yofierebaSi, rom raime meTodologiuri saswaulebiT<br />

Tu mwignobrobiT misi marwuxebidan Tavis daRweva SeuZlebelia.<br />

ara da gamTlianebul azrovnebaze gadasvla Tanamedrove<br />

civilizaciis sasicocxlo procesebis aRmavlobisaTvis<br />

aucilebeli pirobaa~. 3<br />

zemoT moyvanili mosazrebebi Seesabameba epoqalur<br />

saazrovno potencials da exmaureba momavlis mecnierebasac.<br />

xSirad xelovneba da literatura winaswar saxavs siaxleebs,<br />

romelTa realizeba epoqalur sinamdvileSi jer kidev<br />

iluziuria. xelovanebi am movlenebs mxolod mxatvruli<br />

xerxebiT asaxaven sakuTar SemoqmedebaSi, rac Semdgom mecnierul<br />

aRmoCenebSi gamovlenila, risi naTeli magaliTia, Tundac, Jiul<br />

vernis Semoqmedeba.<br />

ram SeiZleba axsnas es movlena? SesaZloa genetikam...<br />

informacia romelic Cawerilia genSi aqtiurdeba da geniosebi<br />

iwyeben am informaciis wakiTxvas _ gacnobierebas.<br />

azrovnebis cvladobis miuxedavad, genur kodSi Cawerili<br />

informacia mudam muSaobs. Tu cnobierebas SeuZlia momavlis<br />

informacias miagnos, miT umetes, warsulSi miRebul informacias<br />

kidev ufro gaufrTxildeba. ase rom, rogorc ar unda vecadoT<br />

wavSaloT warsuli _ es SeuZlebelia. Sesabamisad, XX saukunis<br />

kompozitor-avangardistebis mxridan gasuli saukuneebis<br />

musikaluri kulturis uaryofisa da yvelafris axlidan<br />

dawyebis mcdeloba ganuxorcielebel ambiciad darCa.<br />

`or msoflio omgadaxdil kacobriobas, ufro swored,<br />

inteleqtualTa nawils protesti uCndeba saukuneebis<br />

ganmavlobaSi Camoyalibebuli esTetikuri faseulobebis mimarT.<br />

gansxvavebuli stilis kompozitorebs _ bulezs, Stokhauzens,<br />

ligetis, nonos, berios _ daaxloebiT erTdroulad ipyrobs<br />

survili, miRweul iqnes cnobierebis iseTi mdgomareoba,<br />

romelsac metaforulad tabula rasa SeiZleba ewodos (tabula<br />

rasa musikaSi _ es aris mcdeloba, mexsierebidan amoiSalos<br />

warsulis musikaluri struqtura da SemoqmedebiTi procesi<br />

„nulidan~ daiwyos _ Null Punkt, Punkt Zero). 1945 weli<br />

pirobiTad aRiarebulia aTvlis wertilad, romelic axal<br />

298 299


eka WabaSvili<br />

epoqas, axal kulturasa da WeSmaritad axal musikas 4 aZlevs<br />

dasabams.~ (nawyveti n. Jvanias sadisertacio naSromidan)<br />

aseTi radikalizmi maT SemoqmedebaSi mimdinare procesebis<br />

arasworad gagebam gamoiwvia. Taoba, romelic `gamTlianebuli<br />

azrovnebis~ sazRvarze dgas, jer kidev dabneulia im<br />

gaucnobierebeli movlenebis gamo, romelic maT azrovnebaSi<br />

xdeba. igi usazRvro energiis morevSi trialebs _ energiisa,<br />

romelic kacobriobas siaxleSi naxtomisTvis amzadebs.<br />

kacobriobis axal eraSi Sesvlas swored `gamTlianebuli<br />

azrovnebis~ procesebi ganapirobebs, Tumca mas upirispirdeba<br />

zombirebis meTodiT miRebuli cnobierebis umartivesi formebi.<br />

amitom xelovnebis nebismier dargSi iseTi saazrovno sistemebis<br />

Seqmna, sadac intuicias inerciiT mivyavarT, momavlis adamianis<br />

gadarCenis iaraRia.<br />

sazogadoebasa da individis inteleqtualur arealSi gaCnda,<br />

arsebulisgan gansxvavebuli, sxvagvari produqtis gasinjvisa<br />

da miRebis moTxovnileba. msmenelisTvis axali produqtis<br />

miwodeba, zogadad, xelovnebis mudmivi procesia, Tumca sxva<br />

epoqebis adamianebisgan gansxvavebiT dRevandeli auditoriis<br />

garkveuli nawili iTxovs siaxles, is inteleqtualurad<br />

gacilebiT momzadebuli da progresulia. roca warsul, XX<br />

saukuneSic ki protestisa da agresiis fonze inergeboda<br />

siaxle, dRes momxmareblis inovaciisaken swrafva aSkara<br />

interesisa da intuiciuri TviTganwyobis fonze vlindeba, es<br />

procesic `gamTlianebuli azrovnebis~ sawindaria. mimwodeblis<br />

da momxmareblis interesebis erToblioba gana identuria,<br />

aramed informaciulad harmoniulia da atarebs SexedulebaTa<br />

cvladobis impulss.<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

kodebi `unarCuneben~ kompozitoris Semoqmedebas erovnul<br />

elfers da Tvidmyofadobis muxts. sxva SemTxvevaSi nebismieri<br />

sakompozicio teqnika STanTqavda kompozitoris individualobas.<br />

dRidan musikaluri azrovnebis gaCenisa arsebobs garkveuli<br />

kanonzomierebebi, romlebic ama Tu im epoqaSi icvleba, adamiani<br />

ki cdilobs am movlenebs raRac logikuri axsna mouZebnos<br />

da moaxdinos misi klasifikacia. magaliTad, rusi kompozitori<br />

v. martinovi sakuTari wignis `Opus Posth~ bolo TavSi<br />

konspeqturad ayalibebs evropuli azrovnebis, istoriis da<br />

musikaluri Semoqmedebis transformaciis process.<br />

cxrili 1<br />

musikaluri genetikuri kodebi<br />

sakiTxi, romelsac ganvixilavT, sinkretuli azrovnebis<br />

fenomens exeba. vgulisxmobT `atomalur-birTvuli sakompozicio<br />

teqnikas~, romelic aseve `gamTlianebuli azrovnebis~ nayofs<br />

warmoadgens, sadac musikaluri genetikuri kodebi<br />

Taviseburad aqtiurdebian. swored es musikaluri genetikuri<br />

300 301


eka WabaSvili<br />

XX saukuneSi gacilebiT momravlda aseTi mosazrebebi<br />

musikis filosofiaSi.<br />

musikaluri genetikuri kodebis dasadgenad Cven dagvWirda<br />

erTgvari klasifikaciis mofiqreba, sadac aisaxeboda musikaluri<br />

azrovnebis sxvadasxva ti pebis Casaxvis periodebi da maTi<br />

Tanmimdevroba. saklasifikacio modelis Seqmnisas daveyrdeniT<br />

qarTveli kompozitoris nodar mamisaSvilis sqemas, sadac 7<br />

bgeras akavSirebs 7 speqtrul ferTan da azrovnebis 7 donesTan.<br />

cxrili 2<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

bgeraSi konservirebulia informacia genetikuri kodebis<br />

saxiT. civilizaciis yovel periodSi obertonebis rigis<br />

gansazRvruli nawili iwyebda aqtiurobas, romlis mixedviTac<br />

adamianis sxeuli, msgavsad instrumentisa, ewyoboda.<br />

obertonebis kodebad daSifris Sedegad Zalian saintereso<br />

vizualur gamosaxulebas miviRebT. bgeraTrigi horizontalSi<br />

aCqardeba _ rac aisaxeba obertonebs Soris manZilebis<br />

TandaTanobiTi damoklebiT. am SemTxvevaSi viRebT gamosaxulebas,<br />

rasac SegviZlia davarqvaT `aCqareba droSi~ (naxazi 1). xolo<br />

Tu bgeraTrigs sivrceSi ganvalagebT, is Seqmnis siRrmiseul<br />

mravalSrian perspeqtivas, rasac SegviZlia davarqvaT `aCqareba<br />

sivrceSi~.<br />

musikaluri azrovnebis yoveli forma damoukideblad<br />

gaivlis evoluciuri ganviTarebis etapebs momdevno periodebSi.<br />

am periodebis ampituda drois sixSiris aCqarebasTan erTad<br />

ufro da ufro mokldeba.<br />

gadavwyviteT genetikuri kodebis saZiebeli areali bgeris<br />

umcires nawilakebSi mogveZebna da es nawilakebi metaforulad<br />

gagveigivebina nukleotidebTan 5 . amgvarad rogorc dezoqsirebuli<br />

nukleinis mJavaSia (dnm-Si) Cawerili genetikuri informacia,<br />

aseve SesaZloa bgeraSi iyos daSifruli musikaluri genetikuri<br />

informaciac.<br />

302 303


eka WabaSvili<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

nodar mamisaSvilis kvlevis mixedviT arsebobs musikaluri<br />

genis sami ti pi: fonogeni, intrageni da hologeni.<br />

fonogeni _ bgeris obertonebis dayofa musikalur<br />

genetikur kodebad da maTi dakavSireba civilizaciis<br />

ganviTarebis sxvadasxva periodebTan. gaaqtiurebuli kodi genSi<br />

Caiwereba musikaluri fonis funqciiT.<br />

intrageni (mexsiereba, intuicia, ganwyoba) warmoebs<br />

fonogenidan, romelsac Tan erTvis evfoniis movlena. evfonia,<br />

Cveni azriT, aris samyaros saerTo harmoniidan nebismieri<br />

smenadi materiis adamianis mier sakuTari sxeuliT (garedan<br />

miRebuli musikaluri informaciisTvis akustikuri<br />

sarezonatori garemo) SerCeuli, misTvis sasurveli<br />

keTilxmovaneba da cnobierebaSi gardaqmnis Sedegad _<br />

individualuri aRqma. swored es geni aaqtiurebs individualur<br />

sawyiss.<br />

hologeni 6 ki fsiqodroSi gadaadgilebis saSualebas da<br />

genSi daSifruli saerTo informaciis wakiTxvis SesaZleblobas<br />

iZleva. Tumca sakiTxis gacnobiereba xdeba subieqtis realur<br />

droSi da Seimecnebs im semantikiT, rac misi epoqisTvisaa<br />

Sesaferisi.<br />

am azrs mivyavarT kidev erT movlenasTan _ SemoqmedebiTi<br />

meditirebisas droSi gadaadgileba da informaciis mopoveba<br />

genetikas da azrovnebas ar cvlis. mocartis an baxis, beThovenisa<br />

Tu haidnis zogierTi nimuSis magaliTze Cans, rom isini ubadlod<br />

iWerdnen saerTo informaciuli bankidan gaJonil talRebs,<br />

sadac momaval musikalur siaxleebze iyo informacia Cawerili.<br />

Tumca es intuiciurad gaSifruli azrebi, ar aisaxebodan<br />

maTi musikaluri azrovnebis sistemaze, igi ubralod gamonaklisi<br />

idea-fantaziis saxiT vlindeboda maT SemoqmedebaSi<br />

304 305<br />

* * *<br />

mecnierTa interesis sfero didia ukve Camoyalibebuli<br />

musikaluri sistemebis klasifikaciisa da sakompozicio teqnikis<br />

sxvadasxva saxeebis mimarT, razec metyvelebs sakmao raodenobis


eka WabaSvili<br />

literatura. Tumca samecniero Sroma Tanamedrove atomalurbirTvuli<br />

musikaluri sistemis da sakompozicio teqnikaSi<br />

misi gamoyenebis Sesaxeb ar Segvxvedria, Sesabamisad, es<br />

problematuri sakiTxia da unda iqnas gamokvleuli.<br />

ratom daerqva am sakompozicio teqnikas atomalurbirTvuli?<br />

Tu XX saukunis mniSvnelovan movlenebs gadavxedavT,<br />

erT-erTi maTgani aucileblad atomi da masTan dakavSirebul<br />

kvlevebi aRmoCndeba. atombirTvul fizikaSi miRweuli aRmoCenebi,<br />

dameTanxmdebiT, epoqaluri azrovnebis sistemis Sedegia da<br />

bunebrivia es movlenebi aseve aisaxa xelovnebazec.<br />

` at om a lu r - b ir T vu l i~ s a ko m p o zicio te qniki s<br />

saxelwodebidan naTlad Cans, rom igi exmianeba atombirvTis<br />

fizikis sakiTxebs. igi metaforulad efuZvneba atombirTvis<br />

fizikis principebs da kanonzomierebebs, aseve iTvaliswinebs<br />

garkveul akustikur da optikur procesebs, musikalur<br />

genetikas, akustikuri garemos virtualuri aRqmis xerxebs,<br />

mistikuri SegrZnebebis fsiqoganwyobas da Tanamedrove<br />

mecnierebaSi mimdinare rig aqtualur sakiTxebs. es aris<br />

meditaciuri 7 musikis ganviTarebis momdevno etapi.<br />

meditaciuri musika gulisxmobs realurastronomiur<br />

droSi ganfenili musikaluri masalis sxvadasxva<br />

sivrcul SreebSi ganviTarebas; am sivrceebis individualuri<br />

f si qodr o i wyebs pul si r ebas (poli-t). 8 pirvel xanebSi<br />

meditaciur musikaSi, meditaciuri ganwyobis misaRwevad,<br />

mimarTavdnen erTferovani ritmuli masalis ganmeorebis meTods,<br />

romelic realuri drois dakargvis iluzias iwvevs. irCeven<br />

sivrcis ramdenime Sres da yovel maTganSi erTmaneTisgan<br />

metrulad da ritmulad gansxvavebul musikalur masalas<br />

imeoreben, aseTi saSemsruleblo meTodiT miiRweva meditirebis<br />

erT-erTi forma. am movlenas minimalizmi ewodeba (meditaciuri<br />

musikis amerikuli skola _ s. raixi, t. raili, f. glasi da<br />

sxva).<br />

radgan musikaluri masalis gameorebis efeqti anelebs<br />

adamianis reaqcias astronomiul droSi, amgvar xerxs jer<br />

kidev uZveles xanaSi sxvadasxva qveynis Samanebi didi<br />

warmatebiT iyenebdnen `xalxze~ sakuTari magiis zegavlenis<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

moxdenis iluziis Sesaqmnelad. zogjer minimalizmis<br />

warmoqmnis erT-erT wyarod jazsac miiCneven, albaT afrikuli<br />

fesvebis gamo, sadac igrZnoba Samanuri musikis meditaciuri<br />

muxti. warmoiSva intuitiuri musika _ Tavisufali<br />

improvizacia an aleatorika, rac aseve saSemsruleblo<br />

meditirebis meSveobiT warmoebs. meditaciuri musikis<br />

Sesrulebis procesi, SesaZloa, musikaluri masalis sxvadasxva<br />

xazebze gameorebis princi ps sulac ar eyrdnobodes. igi<br />

sivrceTa SreebSi gadanawilebuli musikaluri masalis<br />

erTobliobiT miiRweodes. amgvarad, musikaluri qsovilis<br />

statiuri buneba moculobiT musikalur organizms qmnis, sadac<br />

`siCumec~ ki meditirebis nawilia. magaliTad, j. keijis an d.<br />

ligetis nawarmoebebSi.<br />

zog SemTxvevaSi radikalurad gansxvavebuli sakompozicio<br />

stilis kompozitorebis SemoqmedebaSi ibadeba meditaciuri<br />

musikisTvis damaxasiaTebeli Tvisebebis mqone nawarmoebebi,<br />

ganurCevlad imisa Tu romel sakompozicio teqnikas mimarTavs<br />

esa Tu is avtori. Sesabamisad, meditaciuri musikis nimuSebi<br />

SeiZleba aRmovaCinoT, rogorc amerikeli jon keijis, aseve<br />

argentineli maurisio kagelis an poloneli kSiStof<br />

pendereckis, da Tundac qarTveli sulxan nasiZis SemoqmedebaSi.<br />

meditaciur musikaSi sakmaod didi adgili ukavia musikis<br />

axaleburad Caweris formebs. axali notacia _ rodesac<br />

nawarmoebi Cawerilia vizualur-gamomsaxveli aradeterminirebuli<br />

metafoSemsrulebels aniWebs uflebas sakuTari fantaziis<br />

wyalobiT, Tumca avtoriseuli survilebis da stilis<br />

gaTvaliswinebiT, monawileoba miiRos axali nawarmoebis Seqmnis<br />

SemoqmedebiT procesSi. (am SemTxvevaSi adgili aqvs Semsruleblisa<br />

da kompozitoris meditirebis sinTezs).<br />

306 307


eka WabaSvili<br />

mag.: j. keijis “Cartridge Music”<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

meTods da sxv.). am SemTxvevas bgerisa da leqsikuri<br />

erTeulebis musikalur `mikrosamyarosTan~ ufro mivyavarT,<br />

vidre minimalizmTan.<br />

musikaluri meditaciis gansxvavebuli formebi gamoCnda<br />

evropaSi. aqve unda aRiniSnos, rom evropisTvis meditaciuri<br />

musikis pirvelwyaro Tavad Sua saukuneebis evropuli musika<br />

iyo. Tumca, iseve rogorc amerikul skolas, arc maT auvliaT<br />

gverdi aziuri musikaluri azrovnebisTvis (induri, arabuli,<br />

Cinuri musika da maTi filosofia). evropaSi musikaluri<br />

meditirebis xerxebad xSirad minimalizmisTvis arati piur<br />

meTodebsac iyeneben, gacilebiT rTul da inteleqtualur<br />

SesaZleblobebs mimarTaven. maT Soris, maTematikur an<br />

mecnierebis sxva dargebTan dakavSirebul princi pebs,<br />

romelTa gadmotaniT kompoziciis Semqmnel kanonzomierebebs<br />

adgenen.<br />

ase magaliTia, karlhainc Stokhauzenis sagundo nawarmoebi<br />

`Stimmung~-i, romelsac safuZvlad udevs erTi akordis<br />

modifikaciis meSveobiT meditireba (aqve avtori aqtiurad<br />

iyenebs lingvistikis wesebs, notaciis verbalur xerxs,<br />

musikaluri kompoziciis Sesaqmnelad maTematikuri gamoTvlis<br />

mag.: k. Stokhauzenis `Stimmung~(partitura)<br />

aseTi mecnieruli damokidebuleba da maTematikuri<br />

meTodebiT meditireba axasiaTebs qsenakissac 9 , misi azriT, `musika<br />

_ ar aris xelovneba, is mecnierebaa, mecniereba logikisa da<br />

zusti maTematikuri gaTvlebis~. 10 igi, Tavis Tanamedrove<br />

kompozitorebis msgavsad, scildeba bgeriTi temperaciis<br />

farglebs da iyenebs bgeris mTel SesaZleblobas, swored ase<br />

Seiqmna `bgeriTi Rrublebic~, romlis warmoSobasac gazSi<br />

Semavali mikronawilakebis moZraobis imitireba daedo<br />

safuZvlad.<br />

mag.: i. qsenakisi `Pitoprakta~ simebiani orkestrisTvis<br />

(partitura)<br />

308 309


eka WabaSvili<br />

* * *<br />

rogorc ukve aRvniSneT, ` a t o m a l u r - b i r T v u l i<br />

sakompozicio teqnika~ meditaciuri musikis ganviTarebis<br />

momdevno etapisTvisaa damaxasiaTebeli. meditaciuri musikis<br />

arsebul nimuSebSi ukve SeiniSneba is tendenciebi, rac SemdgomSi<br />

am sakompozicio teqnikis Camoyalibebas Seuwyobs xels. esaa<br />

droisa da sivrcis gansxvavebuli mdgomareoba musikalur<br />

nawarmoebSi, musikaluri masalis ganviTarebis pirobiToba da<br />

kompozitoris, Semsruleblisa da msmenelis Sinagani<br />

Tavisuflebis `didi doza~. musikaluri kompoziciis Seqmnis<br />

procesSi albaTobis imdenad didi procentia, rom met-naklebad<br />

samive monawileobs nawarmoebis saboloo saxis CamoyalibebaSi<br />

(SesaZloa samive erTi personac iyos).<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnikis gamoyenebis<br />

SemTxvevaSi kompozitoris mier miwodebuli masala imdenad<br />

ritualuri unda iyos, rom yvela variantSi ar daikargos<br />

misi originaloba, Semsrulebeli kargad unda manipulirebdes<br />

am stilisTvis damaxasiaTebel drosa da sivrceSi, rom misi<br />

Tavisufali nebeloba aireklos msmenelis aRqmaze, sadac<br />

usazRvro fantazia amoqmeddeba da CaerTveba procesSi. am<br />

SemTxvevaSi b. asafievis gamoTqma `musikaluri forma, rogorc<br />

procesi~ Sebrundeba, da piriqiT, procesi iqceva musikalur<br />

formad. amis naTeli nimuSebia zemoT xsenebul kompozitorTa<br />

nawarmoebebi. meditaciuri musikis ganviTarebis istoriul<br />

WrilSi, CvenTvis sainteresoa maT mier Seqmnili sinkretuli<br />

xelovnebis formebi, multimediebi da hepeningebi, rac `atomalurbirTvul<br />

sakompozocio teqnikisaTan~ gvakavSirebs.<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnikiT daweril<br />

musikalur nawarmoebSi musikaluri masalis sivrcesa da droSi<br />

gadanawileba xdeba msgavsad atomebis ganlagebisa (metaforul<br />

aspeqtSi). bgeris moZraobis traeqtoria ise gadaitaneba musikis<br />

plastikaSi, TiTqos atomebi an maTSi arsebuli nawilakebi<br />

moZraobdnen. es niuansebi xmovani masalis akustikur<br />

Taviseburebebs qmnis. Sedegad viRebT sivrculi musikisTvis<br />

damaxasiaTebel bgeris akustikuri gadanawilebis meTods da<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

misi ganfenis principebs erTi astrologiuri drois farglebSi<br />

sxvadasxva sivrceebSi, romelTa individualuri fsiqodroebi<br />

erTmaneTTan `poli-t~-s damokidebulebaSia (am movlenis<br />

Canasaxebi jer kidev i. stravinskis, prokofievis, vebernis da<br />

sxva XX saukunis kompozitorebis SemoqmedebaSi Cndeba).<br />

am teqnikis mier SemoTavazebul siaxleebs da<br />

kanonzomierebebs Cems 11 mier Seqmnili simfoniis `ukuniTi<br />

ukunisamde~ magaliTze wamogidgenT.<br />

nimuSi 1. fsiqodroebi - `kompoziciis partitura~<br />

ukuniTi ukunisamde<br />

(sami fsiqodro)<br />

kubis (aura) _ topofonuri plasti (7 rotacia) _ instrumentebi<br />

ganlagebulia 3 iarusze, marTva xdeba yursasmeniT diriJorisTvis Seqmnili<br />

specialuri partituriT sasignalo sityvebis meSveobiT (magaliTad, brZaneba:<br />

`Sesvla~ _ saerTo ritmuli pulsaris ansamblurobisaTvis.<br />

piramidis (informaciuli veli) _ topofonuri plasti (13 rotacia)<br />

_ eleqtronuli plasti, moZrav meqanizmze dakiduli 13 cali gamaZliereblebi<br />

spiralisebur xazze ganlagebuli imarTeba operatorisgan, bgeris<br />

transformaciisTvis aqvs specialuri gegma da el. plastis partitura<br />

tembrul-ritmuli miTiTebebiT.<br />

jvris (literaturuli plasti) _ gundi da instrumentebi parterSi<br />

centrSi. sami faza _ siuJeturi wyaro biblia, I faza _`7 dRe~, II faza<br />

_ `sameba~, III faza _ `oTxTavi~, Coda faza _ `erTarsi~. saorkestro<br />

balansi Wadrakuli da birTvulia. saorkestro dramaturgia eyrdnoba 2<br />

ganzomilebiani grafikuli naxazebis plastikas (vTqvaT, spirali, klaknili,<br />

wyvetili, ori sxvadasxva erTdroulad da a.S.). naxazis bgeris akustikur<br />

gavrcelebasTan identifikacia xmovanebis moZraobas aniWebs erTgvar akustikur<br />

plastikas (zogjer moicavs iarusebis Tavisufal instrumentebsac).<br />

sfero (aerTianebs yvelas) _ moicavs yvela sakravs da dinamiks, Cndeba 4-<br />

jer 2-jer I fazaSi _ dRe I (`da iqmna naTeli~), dRe IV `kosmosi~, II da<br />

III fazebis mijnaze _kulminacia musikaluri siCume da ukuni sibnele<br />

`samebis~ bolos da `oTxTavis~ dawyebamde, Coda `erTarsi~.<br />

mimarTuli-sxivuri, moWrili-gamosaxavs figurebs): sfero _ lurji, cisferi,<br />

iasamnisferi; kubi _ wiTeli-mewamulis feri; piramida _ yviTelinarinjisferi;<br />

jvari _ TeTri-rZisferi (kompoziciaSi cisferiTaa aRniSnuli)<br />

partituraSi mocemuli sxvadasxva feri miuTiTebs sivrcis sxvadasxva<br />

Sreebs. is SeiZleba iyos aseve igive feris Suqis TanxlebiT, romelic<br />

bgerasTan erTad warmoiSveba da igive intensiobiT qreba (feri xmis gavrcelebis<br />

vizualizacias axdens).<br />

310 311


eka WabaSvili<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

nimuSi 2. akustikuri gadanawileba `ganlagebis partitura~<br />

312 313


eka WabaSvili<br />

nimuSi 3. bgeris moZraoba-traeqtoria ``I faza _ I dRe~<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

atomalur-birTvuli musikis SemTxvevaSi adamiani _ msmeneli<br />

Tu Semsrulebeli _ eqceva aratipiur xmovan velSi, sadac is<br />

musikis mikrosamyaros centrSia da TiTqos mis garSemo moZrav<br />

umcires nawilakebs SeigZnobs. am procesis mZafrad<br />

SegrZnebisTvis da aRqmisTvis, saukeTesoa Tu vizualuri<br />

xerxebic iqneba CarTuli. vTqvaT, Tu feri, plastika, Suqi,<br />

Crdili da sxva vizualuri niuansebi bgeras Seerwymeba da<br />

dinamikis, ritmis, tempis realizebaSi daexmareba.<br />

nimuSi 4. bgeris moZraoba da feri `ganaTebis partitura~<br />

instrumentebis da gamaZliereblebis ganlageba darbazSi<br />

ganaTebis partitura da sivrculi Sreebi (ferSi)<br />

bgerisa da Suqis gavrcelebis plastika<br />

(mTavari partituris TanxlebiT, sadac miTiTebulia ra droSi da ra<br />

mimarTulebiT vrceldeba bgera da Suqic mihyveba bgeras)<br />

yoveli instrumenti aRniSnulia im feriT, romliTac unda ganaTdes,<br />

mxolod yviTeli feriT aRniSnuli instrumentebi miuniSneben rom<br />

isini gamoiyeneba eleqtronuli plastisTvis da maTi ganaTeba xdeba an<br />

lokalurad pultis gasanaTebeli SuqiT an mxolod jvris TeTri<br />

ganaTebiT. TeTri SuqiT ganaTebuli sakravebi araa aRniSnuli ZiriTad<br />

partituraSi, igi erwymis sxva feris ganaTebas da gamoiyeneba im<br />

SemTxvevaSi, rodesac musikaSi jvris gamosaxulebaa gamosaxatavi. (es<br />

miTiTebulia gamnaTeblis partituraSi sityvieri SeniSvniT).<br />

I. lazeruli ganaTeba aerTebs figurebis wverebs, xolo ferdebi<br />

warmoiqmneba rampis mimarTuli Suqis meSveobiT.<br />

wiTeli Suqi _ xazavs kubis sxvadasxva rotacias.<br />

yviTeli Suqi _ xazavs sxvadasxva kuTxovani fuZis mqone piramidas.<br />

feradi ganaTeba _ rodesac sakravebs Soris bgera moZraobs da<br />

warmoqmnis figuras.<br />

SeniSvna: piramidis wveros gamaZliereblidan momavali xazebi<br />

lazeruli sxivebia, romlebic erTdroulad vrceldeba fuZis wveroebis<br />

gamaZliereblebisken, maT Soris ki sxivebi rig-rigobiT Sekraven<br />

piramidis fuZes da Seavseben ferdebs. spiralis dros yviTeli<br />

gafantuli Suqi moemarTeba yoveli CarTuli gamaZliereblidan qveviT.<br />

II. TeTri ganaTeba ekuTvnis jvris formaze ganlagebul<br />

Semsruleblebs, Suqi vrceldeba konusurad da<br />

Semsrulebels anaTebs zevidan (dan 2 an 3 metris<br />

simaRleze).<br />

III. jvris feradi ganaTeba (cisferi, lurji, iisferi, vardisferi,<br />

iasamnisferi, Sindisferi da a.S.) vrceldeba iatakidan<br />

314 315


eka WabaSvili<br />

(sanaTi mowyobiloba damontaJebulia iatakze TiToeuli<br />

Semsruleblis garSemo). Semsrulebeli gaSemortymulia<br />

oTxi erTferi sxiviT, romlebic erTmaneTs hkveTen<br />

musikosis Tavs zeviT da Tu amvdroulad mas TeTri<br />

ganaTebac erwymis, maSin feradi sxivebi ikargeba TeTri<br />

konusis wveroSi.<br />

IV. sferos feradi ganaTeba vrceldeba rogorc darbazis garSemo<br />

gafantuli Suqis meSveobiT da sferos imitacias qmnis<br />

(improvizaciuli variantebi), aseve Semsruleblis garSemo<br />

iatakze damontaJebuli sanaTebiT, romelic afeTqebis<br />

efeqtiT erTgvar ritmul dinamikas qmnis da sakravebis<br />

Sesvlas afiqsirebs.<br />

`<br />

nimuSi 5. kubis rotacia lazeris SuqiT wiTel ferSi<br />

``kubis partitura~<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

am SemTxvevaSi, zogadad, musika statikuria, dinamiuri<br />

procesebis gaaqtiureba ki musikaluri materiis SigniT xdeba.<br />

(aseT movlenas vxvdebiT ungreli d. ligetis SemoqmedebaSi).<br />

ligetis SemTxvevaSi musikaluri statika ufro wina planze<br />

gadmodis, radgan msmeneli garedan ismens. Cvens SemTxvevaSi<br />

ki msmeneli Sida akustikur plastikas 12 miyveba da iqmneba<br />

holo 13 efeqti, amitom musikaluri statika msmenelis mier<br />

aRar SeigrZnoba ise mkveTrad, rogorc winamorbedis musikaSi.<br />

atomalur-birTvuli musikis mxatvruli gamomsaxvelobiTi<br />

xerxebi. atomis struqturis da Tvisebebis metaforulad<br />

gadmotanis mizniT, gansakuTrebul modifikacias ganicdis zemoT<br />

xsenebuli sakompozicio teqnikaSi nawarmoebis SeqmnisTvis<br />

aucilebeli formis Semqmneli musikaluri elementebi, rac<br />

zogjer saintereso novaciebsac gvTavazobs. aseve<br />

gasaTvaliswinebelia maTi gamoyenebis konkretuli meTodologia.<br />

Zalian mniSvnelovania gamsuyebuli tonis cneba, romlis<br />

moculoba obertonebis rigSi aRmoCenili musikaluri<br />

genetikuri kodebis sul bolo kods Seesabameba. magaliTad<br />

bgera `do~-s obertonul rigSi:<br />

(`la~ bemolidan _ TiTqmis `do~-mde)<br />

gamsuyebuli toni Tavis TavSi itevs am ori bgeris garSemo<br />

myof mikrotonebis mTels `grovas~, rac mis gamsuyebas iwvevs.<br />

gamsuyebuli toni Seicavs atomTa ganusazRvrel<br />

raodenobas. atomi warmoiSveba gamsuyebul tonSi Semavali<br />

b ge r i s m ie r s x v ad a sx v a r a od e no b i s n aw i la k e bis<br />

(harmonikebis) SemokrebiT.<br />

TiTo gamsuyebuli toni TiTo atom-birTvul doneze<br />

arsebobs da misi tonebi-harmonikebi qmnian sxvadasxva<br />

kombinaciebs erT romelime akustikur SreSi.<br />

nimuSi 6. atomebis cxrili `kubis partitura~<br />

316 317


eka WabaSvili<br />

maTi modulacia ki Seesabameba atomTa difuziis kanons,<br />

erTi gamsuyebuli tonis nawilakebi SesaZloa sxva<br />

gamsuyebuli tonis nawilakebs Seezavos, ase warmoiSveba<br />

virtualuri harmonia.<br />

Tanamedrove musikalur azrovnebaSi `atomalur-birTvuli<br />

sakompozitoro teqnika~ iseTi siaxlea, romelic musikaSi<br />

albaTobis principebis gavlenas ganavrcobs da Tavis TavSi<br />

Caitevs zogadad sociometriis 14 problemebsac metnaklebad<br />

koreqtirebuli saxiT. albaToba, romelic improvizaciisa da<br />

Tundac aleatorikis cnebebisgan gansxvavebiT ufro<br />

globaluria, Seiswavlis ara marto ubralo SemTxveviTobis<br />

process, aramed mowesrigebul Tavisuflebas gasxvavebul<br />

sakompozicio teqnikasTan mimarTebaSi. rac gulisxmobs,<br />

`atomalur-birTvuli sakompozitoro teqnikiT~ Seqmnil<br />

nawarmoebebSi sxva musikaluri azrovnebis farglebSi<br />

warmoSobili sakompozicio teqnikis CarTulobas. aseTma<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

Tavisuflebam da sazRvrebis gaxsnam rom sistemis rRveva ar<br />

gamoiwvios, `sistemuri wonasworoba~ unda iyos daculi.<br />

sistemis dacvis meqanizmebi ki kargad dakompleqtebul formis<br />

Semqmnel ZiriTad kriteriumebSi unda iqnas Cadebuli.<br />

rogoricaa:<br />

kompoziciuri naxazi, romelic umeteswilad mohyveba<br />

nawarmoebs, misi struqturis swored aRqmisTvis.<br />

faza (forma) [vertikaluri dayofa]<br />

nawarmoebis struqturuli msxvili nawilebi.<br />

astronomiuli dro [vertikaluri dayofa]<br />

nawarmoebis struqturuli msxvili da mcire nawilebis<br />

realur droSi gadanawileba.<br />

sivrculi Sefardebebi [horizontaluri dayofa]<br />

samoZrao baza musikaluri masalis ganlagebisTvis<br />

damoukidebel fsiqodroebSi da maTi daSrevebis meSveobiT<br />

sivrculi polifoniisTvis warmoeba.<br />

fsiqodroebis sibrtyeebi sivrceebTan mimarTebaSi<br />

[dinamika-agogika, ritmi-tempi]<br />

atom-birTvuli done (bgeriTi safuZveli) [melodia,<br />

harmonia]<br />

melodia da harmonia _ modificirebulia, miiReba bgeriTi<br />

materiis Seqmnisas gamsuyebuli tonis farglebSi.<br />

akustikuri bade da Sreebi [faqtura, instrumentaria]<br />

bgeris moZraobis plastika, akustikuri winaRoba, bgeris<br />

virtualuri kedeli.<br />

a r a m J R e r i k at e g o r i e b i s gamoyeneba musikalur<br />

kompoziciaSi. romelic organulad erwymis formis Semqmnel<br />

sxva elementebs.<br />

Sedegad vaRwevT akustikur uwonadobas, SegrZneba,<br />

romelic msmenels eqmneba gaJRerebuli nawarmoebis bgeriTi<br />

velis arealSi yofnisas.<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnikis damaxasiaTebeli<br />

musikaluri Tvisebebi:<br />

1.sakuTari notaciis Camoyalibeba, determinirebuli an<br />

aradeterminirebuli;<br />

2.axali musikaluri formisa da hibriduli Janrebis<br />

warmoqmna;<br />

318 319


eka WabaSvili<br />

3.musikalur bgeraTa kategoriaSi uaxlesi damokidebulebebis<br />

Seqmna da maTi akustikuri ganlageba drosa da sivrceSi<br />

(gamsuyebuli toni da difuziis meSveobiT sxvadasxva atombirTvul<br />

doneze miRebuli bgeriTi materia).<br />

4.harmoniis mimarT gansakuTrebuli midgoma (virtualuri<br />

harmoniis cneba, romelic akustikuri plastikis meSveobiT<br />

warmoiSveba mikrotonebis meSveobiT, aqve Cndeba virtualuri<br />

akustikuri kedelic feris dadebiTa da Suqis meSveobiT.<br />

Suqis moZraobiT SesaZloa iluziuri JReradobis<br />

provocirebac).<br />

5.ritmis roli (fsiqodroebi Semqmneli ZiriTadi elementi).<br />

6.originaluri faqturis da grafikuli Caweris teqnika<br />

(feradi partitura, akustikuri da Suqis bade).<br />

7.gaorkestrebis meTodika da tembris palitra da misi<br />

gamoyenebis akustikuri plastika, akustikuri winaRoba,<br />

rac niSnavs erT sivrcul mdgomarebaSi gatarebul tembrul<br />

ferTa Seuzaveblobas sxvasTan erTdrouli JReradobis<br />

pirobebSic.<br />

8.saSemsruleblo damokidebulebis siaxleebi (sruli<br />

ko nce ntracia , m edit aci uri ganwyoba, d i r i J o r i s<br />

kompiuteruli teqnikiT aRWurva da sxva.)<br />

nimuSi 7. pulti da sasignalo brZanebebi `diriJoris<br />

partitura~.<br />

mzadyofna erTdrouli brZanebisTvis:<br />

Sesvla; gamosvla; Sewyveta; ataka;<br />

tonebi ferTa gamaSi:<br />

(kubi) wiTeli Sre; (el. musikis masala) yviTeli Sre; iisferi Sre; iasamnisferi<br />

Sre; Sindisferi Sre; mewamuriferis Sre; vardisferi Sre; Sabiamnisferi Sre;<br />

cisferi Sre; lurji Sre; agurisferi Sre.<br />

xmamaRloba:<br />

maRali done; saSualo done; dabali done<br />

eqo; gadaZaxili; aqcenti<br />

gadavdivarT sferos reJimze; Sedis kubis reJimi; kubis rotacia, pozicia ....<br />

iwyeba jvris danawevrebis reJimi; bgeriTi rezervuari da a.S.<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

Tu zemoT CamoTvlil mxatvrul gamomsaxvelobiT xerxebs<br />

SevinarCunebT, rac `sistemur wonasworobas~ daicavs, SesaZloa,<br />

aqamde cnobili musikaluri sistemebisTvis da sakompozicio<br />

teqnikisTvis damaxasiaTebeli Tvisebebis gamoyenebiT amave<br />

teqnikaSi SevqmnaT nawarmoebi. amis saSualebas iZleva difuziis<br />

unari, romelic am sakompozicio teqnikas axasiaTebs.<br />

aRmoCenili kanonzomierebebis safuZvelze Camoyalibda<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnikisTvis damaxasiaTebeli<br />

erTgvari dogmaturi wesrigic. Tumca mxatvruli nimuSis<br />

Seqmnisas sasurvelia es wesrigi Tavisuflad davarRvioT,<br />

vidre mis tyveobaSi moveqceT.<br />

vfiqrob, es meqanizmi, rac am sakompozicio teqnikas sZens<br />

TviTmyofadobasa da ganumeoreblobis SesaZleblobas, adgils<br />

daumkvidrebs mas saerTo musikalur informaciul velSi.<br />

SesaZloa, igi XXI saukunis musikis erT-erT sawyis etapadac<br />

CaiTvalos.<br />

1<br />

1. gamTlianebuli azrovneba niSnavs intuitiuri azrovnebis<br />

intersifikacias, e. i., intuitiuri azrovnebis subdominanturobidan<br />

gamosvlas, racionaluris Tanabrad dominanturad qcevas da aseTnairad<br />

racionalurisa da intuitiuris gawonasworebas. (`noosfero~, irina<br />

kalandaZe, gamomcemloba `universali~, Tbilisi-2007, gv. 70).<br />

2. sadisertacio naSromi xelovn. kand. xarisxis mosapoveblad `karlhain<br />

Stokhauzenis safortepiano Semoqmedeba da pianistis saSemsruleblo<br />

SesaZleblobebis speqtris gafarToebis problema axal musikaSi~, Tb.,<br />

2006, nino Jvania, Sesavali, gv. 3.<br />

3. saleqcio kursidan `mistikuri anatomia~, n. mamisaSvili.<br />

4. miuxedavad imisa, rom termini didi xania damkvidrda<br />

musikismcodneobaSi, Cven saWirod miviCnevT, ramdenime sityviT SevexoT<br />

mas. cneba axali musika jer kidev XX saukunis 20-ian ww. gamoiyena<br />

paul bekerma, magram sabolood igi II msoflio omis Semdeg damkvidrda,<br />

raSic did roli iTamaSa T. adornom. farTo gagebiT, cneba aerTianebs<br />

XX saukunis im kompozitorTa Semoqmedebas, romelTa musika `axlad~<br />

aRiqva sazogadoebam (Sonbergi, bartoki, hindemiti, stravinski, veberni...).<br />

mogvianebiT man moicva 1945 wlis Semdeg Camoyalibebuli serializmi.<br />

dRes am aRniSvnis aseTi pluralizmis winaaRmdeg bevri musikismcodne<br />

gamodis. misi Semofargvlis mizniT, k. blumroderi gamoyofs cnebis<br />

320 321


eka WabaSvili<br />

or umniSvnelovanes konstantas _ omis Semdgom avangardsa da 1950<br />

wlis Semdeg Seqmnil e q s p e ri me n t u l m u si k a s . amJa mad<br />

dasavleTevropul musikismcodneobaSi axali musika ZiriTadad am<br />

mimdinareobebis mimarTebiT gamoiyeneba.<br />

5. nukleonis mJavebis molekulaSi memkvidruli informaciis daSifvris<br />

sistema. cxovelebSi, mcenareebSi, baqteriebsa da virusebSi igi<br />

nukleoditebis TanmimdevrobiT gamoixateba da cilis molekulaSi<br />

aminomJavaTa Tanmimdevrobas gansazRvravs.<br />

6. `virtualur SesaZleblobaTa fazobrioba, sadac sivrciT ganzomilebaTa<br />

monacvleoba qmnis gamTlianebuli drois efeqts~- nodar mamisaSvilis<br />

ganmarteba.<br />

7. sityva `meditacia~ Cvens droSi mravali mniSvnelobiT gamoiyeneba,<br />

Tumca yvela maTgani gulisxmobs Sinagan CaRrmavebas, gare<br />

STabeWdilebebisgan gaTavisuflebas, modunebas, Wvretas sulierebaSi<br />

da simSvides.<br />

8. nodar mamisaSvilis termini.<br />

9. ianis qsenakisi XX saukunis berZeni kompozitori da arqiteqtori.<br />

1947 wlidan cxovrobda parizSi, iyo le korpuzias moswavle.<br />

maTematikuri da meqanikuri musikis profesori aSS-s universitetSi.<br />

Tavis SemoqmedebaSi xSirad iyenebs uaxlesi saxis sakompozitoro<br />

teqnikas, maT Soris maTematikursac. dawerili aqvs statiebi da<br />

wignebi eqsperimentul musikaze.<br />

10. Г. И. Супонева, «Проблемы нотации в музыке XX века», gv. .23.<br />

11. eka WabaSvili, qarTveli kompozitori, atomalur-birTvuli<br />

sakompozicio teqnikiT da musikaluri genetikiT dainteresda 2006<br />

wlidan. es teqnika gamoyenebuli aqvs bolo nawarmoebebSi, Tumca<br />

Tvlis rom sxvadasxva doziT vlindeboda yovelTvis.<br />

12. bgeris gadaadgilebis traeqtoria, romelic naTlad igrZnoba da<br />

vizualurad xedvadi xdeba Suqis mimarTvis SemTxvevaSi, ra Tqma unda<br />

es procesi iluziuri, radgan realur droSi bgeris da Suqis moZraobis<br />

danaxva SeuZlebelia.<br />

13. nodar mamisaSvilis kvlevebi holofoniaze.<br />

14. socialuri fsiqologiis dargi, romelic Seiswavlis<br />

pirovnebaTaSoris urTierTobebs, j. morenos azriT, sociometriuli<br />

revolucia ufro harmoniuls gaxdida sazogadoebriv urTierTobebs.<br />

atomalur-birTvuli sakompozicio teqnika<br />

• klaini b., `ZiebaSi fizikosebi da kvanturi Teoria~, gamomcemloba<br />

`sabWoTa saqarTvelo~, Tbilisi 1984<br />

• mamisaSvilis n., leqciebi `mistikur anatomia~.<br />

• Jvania n., `karlhain Stokhauzenis safortepiano Semoqmedeba da<br />

pianistis saSemsruleblo SesaZleblobebis speqtris gafarToebis<br />

problema axal musikaSi~, sadisertacio naSromi xelovn. kand. xarisxis<br />

mosapoveblad. Tb., 2006<br />

• qomeTiani p. `zogadi bioqimiis kursi~ Tbilisis universitetis<br />

gamomcemloba, 1971<br />

•Michael Talbot – The Holographic Universe, http://www.tobyjohnson.com/<br />

michaeltalbot.html<br />

• Д. В. Житомикский, О. Т. Леонтьева, Л. Г. Мяло, «Западный музыкальный<br />

АВАНГАРД после второй мировой войны», Москва, издателство<br />

«Музыка», 1989.<br />

• Цтирад Когоутек, «Техника композиции в музыке XX века», издателство<br />

«Музыка», Москва, 1976.<br />

• В. Варунц, «Музыкальный неоклассицизм», издателство «Музыка»,<br />

Москва, 1988.<br />

• Г. И. Супонева, «Проблемы нотации в музыке XX века», gv. 23.<br />

• Любимов А. «Портрет художника в запредельности» К 60-летию<br />

Владимира Мартыновa, Журнал «Музыкальная академия», 01 апреля 2006<br />

• vaSaymaZe v., `fizika~, `ganaTleba~, Tbilisi 1985w.<br />

• kalandaZe i., `noosfero _ momavlis mecnierebis saTaveeebTan~,<br />

gamomcemloba `universali~, Tbilisi - 2007<br />

322 323


Faculty of Humanitarian Studies Social<br />

Sciences, Business and Management<br />

THEATRE STUDIES<br />

CONTEMPORARY EUROPEAN THEATRE STUDY<br />

PhD Program<br />

First Year Ph D. Student Irakli Gogia<br />

Supervisor: Full Professor Levan Khetaguri Ph D.<br />

SHOTA RUSTAVELI THEATRE AND FILM UNIVERSITY’S<br />

FACULTY OF ARTS AND SOCIAL SCIENCES<br />

Summary<br />

“The importance of teaching rhythm in the process of actor’s formation”<br />

Irakli Gogia’s refers to the problem caused by the traditional system acting<br />

trainings in Georgia. In author’s opinion it is essential to implement European<br />

way of teaching drama. In his view, experiments of the first half of the twentieth<br />

century pretty much shaped the future of theatre art. He brings examples of<br />

Rudolf Laban’s, Isadora Duncan’s and Jerzy Grotowsky’s experiments. The<br />

author makes a special emphasis on the importance of Rhythm Institute of<br />

Emile Jaques-Dalcroze and its systematic teaching approach. His answer to<br />

what is the main factor for out of date theatre is the actor whose formation<br />

process does not respond to a rhythm of that given time period. Along with<br />

the foreign examples, the author brings examples from Georgian theatre history<br />

as well. In his viewpoint it is important to determine the inner Georgian rhythm.<br />

He points at the components that Georgian actors lack in the development<br />

process. Author thinks, that actor’s rhythmic formation will make Georgian<br />

theatre much more interesting. He assumes that it is absolutely necessary<br />

(based on the example of Dalcroze’s lessons) to formulate methods of teaching<br />

Georgian rhythm and form an actor with outstanding successive thinking and<br />

acting.<br />

First Year Ph D. Student Mikheil Mestvirishvili<br />

Supervisor: Full Professor Levan Khetaguri Ph D.<br />

THEATRE IN CYBER-UNIVERSE<br />

Summary<br />

On the being of the ends of the centuries theatre had promised its past’s<br />

self experience and such future, which had all changed or refused whole<br />

culture study. Modern theatres new discover memories scientist begin to<br />

study, such as theatre begin to study scientists. On one sight, this branch of<br />

the art take more different face and whole other positions put down in the<br />

every day life of the modern universe. “New Medias’” had born whole change<br />

humans idea. Modern world’s fast education always goes at the art’s all branch<br />

fast development, which is always in search and look for it, it demands to look<br />

at it.<br />

For to day many thinks, which theatre had lost it’s really face, but I think,<br />

that this simple choose is very far from realness, because Schiller said, too<br />

“Der Mensch ist nur da ganz Mensch, wo er spielt” (“Man is a whole there,<br />

where he is playing”). If we think in Schiller’s idea, than we would sure, to day<br />

modern multimedia performance have a long tradition for performance’s made<br />

space.<br />

“Web dance’s” best examples are Sara Morrison’s “Leaping into the net!”,<br />

New-York’s “Cassandra project” and Laura Nott’s “World wide simultaneous<br />

dance”<br />

I think, that these three projects can three different structures<br />

demonstration, because to show us different internet performances<br />

stenographic particularity.<br />

324 325


First Year Ph D. Student Lasha Chkhartishvili<br />

Supervisor: Full Professor Levan Khetaguri Ph D.<br />

NEW INTERPRETATION OF SHAKESPEARE IN THE SECOND HALF<br />

OF THE XX CENTURY<br />

(based on “King Lear” by Mikheil Tumanishvili)<br />

Summary<br />

The work by Lasha Chkhartishvili “New interpretation of Shakespeare<br />

in the second half of the XX century” (based on “King Lear” by Mikheil<br />

Tumanishvili) examines Mikheil Tumanishvili’s staging of “King Lear”.<br />

The author makes a historical overview of the performance and tries to<br />

determine its place in history of Georgian staging of Shakespeare. The<br />

author talks about the positive and negative sides of the performance.<br />

The summary makes it clear that modernization of Shakespeare in Georgia<br />

began with Mikheil Tumanishvili’s different stage interpretations of<br />

Shakespeare among those that of “King Lear” is of utmost importance.<br />

The staging of “King Lear” during the sixties of the XX century was of<br />

a particular importance in life of Rustaveli Theatre. The rivalry between<br />

the “traditionalists” and the ones supportive of novelties was still hot.<br />

Debate took on a radical form and often the precious discoveries and<br />

novel findings that new theatre aesthetics was accompanied by were left<br />

out of attention. The first efforts of Tumanishvili to stage Shakespeare on<br />

Georgian stage were actually the first efforts in the direction of its<br />

modernization.<br />

Despite this controversial performance and the fact that there were a<br />

lot of things that were reinterpreted in a whole new way, characters were<br />

not fully outlined and performance lacked a single unified ensemble.<br />

A lot of things in Tumanishvili’s staging of “King Lear” were later<br />

used by the following generation of directors in stage interpretations of<br />

the very same tragedy. This is the reason for this unsuccessful performance<br />

to be of a crucial importance not only in history of Georgian stage<br />

interpretations of Shakespeare but in entire history of Georgian Theatre.<br />

First Year Ph D. Student Tamar Tsagareli<br />

Supervisor: Full Professor Levan Khetaguri Ph D.<br />

CHURCH SHOW IN MEDIEVAL EUROPE AND IN GEORGIA<br />

(Based on Theatre Antropology Method)<br />

Summary<br />

Performance study has tended to prioritise theories and utopian ideas,<br />

neglecting the empirical approach. Theatre Anthropology directs its attention<br />

to this empirical territory in order to trace a path between the different<br />

techniques, aesthetics, genres and specialisations that deal with stage practice.<br />

It does not seek to fuse, accumulate or catalogue acting techniques. It seeks<br />

the elementary: the technique of techniques.<br />

The remarkable fact that the revival of the drama in Medieval Europe and<br />

in Georgia was due to the Christian Church has been abundantly proved and<br />

illustrated. At first, certain parts of the church ritual were expanded in action,<br />

and especially at the great religious festivals of Christmas and Easter attempts<br />

were made to exhibit vividly before the faithful what the service was intended<br />

to commemorate. The Wise Men from the East, who had been guided by a<br />

miraculous star, worshipped and presented their gifts before the cradle of the<br />

Divine babe; the Virgin Mother was represented by a girl with a child in her<br />

arms; the Resurrection was suggested by a priest rising from a mimic sepulcher.<br />

Later the action was extended, and dialogues were added. These were, of<br />

course, in Latin, the universal language of the Church. Gradually scenes from<br />

other Scripture stories were combined with those strictly belonging to the<br />

service. These church dramas may have been inartistic, but they were<br />

characterized by strict simplicity and earnest devotion.<br />

Characterized in itself by a simple dignity befitting the treatment of such<br />

themes, it was acted with all the pomp and circumstances associated with<br />

Roman Catholic worship; and nowhere shall we find a grander or more<br />

impressive spectacle than a Mystery of the Passion, as performed in one of<br />

these grand old Gothic piles. Banners hung above the fretted arches; the odor<br />

of incense filled the air; tapers shone brightly in the dim light from storied and<br />

diversely-colored windows; elaborate processions wound their way through<br />

the aisle to the strains of solemn music; the figures of the priest-players stood<br />

out in clear relief against the splendor of the altar, as, facing thousands of rapt<br />

spectators, they gravely declaimed, with appropriate gestures, the dialogue<br />

intended to set forth the events which led up to the Crucifixion.<br />

326 327


FILM STUDIES<br />

MA Program<br />

WORLD FILM HISTORY<br />

Second Year MA Student Olga Eliashvili<br />

Supervisor: Zviad Dolidze Ph D.<br />

THE GANGSTER FILM<br />

Summary<br />

time. Sometimes it presented political symbols and metaphors for directors<br />

and authors film wise. For a long time it was experimental, political and<br />

intellectual. Unfortunately lot of spectators thinks so. The theme of this article<br />

isn’t a history of this genre. It is about its shortcomings, positive sides and<br />

major peculiarities of film-fantasy.<br />

CONTEMPORARY FILM TEORIES AND CRITICISM<br />

MA Program<br />

Second Year MA Student Rusudan Papunashvili<br />

Supervisor: Manana Lekborashvili Ph D.<br />

“Gang” is English word and means “a group of villains”. The gangster<br />

film as an independent cinema genre established in the end of twenties in the<br />

USA and had developed in the other capitalist countries. These genre’s films<br />

narrate about organized crime world and professional outlaws. Firstly those<br />

films got the criticized position from press and society. The press declared<br />

this film production in propaganda of gangsters’ life and in creating the romantic<br />

style of negative heroes. After that there were made new films, the main<br />

characters of those were policemen and these heroes fought against organized<br />

crime. Thus there was appeared the new direction of genres – the criminal<br />

dramas in film.<br />

In 1903 it was shot one of the first gangster films – Edwin Porter’s “The<br />

Great Train Robbery”. They say that this film had founded two film genres –<br />

the gangster film and the western simultaneously. Since World War II new<br />

direction appeared in the gangster films – the biographies of well-known<br />

gangsters. Today the gangster film is one of the popular film genres, on base<br />

of which there were shot many interesting films.<br />

Second Year MA Student Sofio Tsulaia<br />

Supervisor: Zviad Dolidze Ph D.<br />

EVOLUTION PROCESS OF SCIENCE FICTION FILM<br />

Summary<br />

Film-fantasy is one of the most popular and interesting genres in cinema.<br />

This article wants to show, that film-fantasy isn’t only for exhibition of special<br />

effects. It is one of the most difficult genres, and was changing from time to<br />

REPRESENTATION OF WOMEN IN THE SPANISH FILM OF THE<br />

FRANCO PERIOD<br />

Summary<br />

In the history of Spain cinematography considerable period includes post<br />

civil war (1936-1939) films. Film production of the mentioned period, held by<br />

the CIFESA state patronage has sharply expressed propagandistic functions.<br />

CIFESA was founded in 1932 in Valencia and its goal is to “make Spain” 30<br />

years film, to strengthen feeling of racial distinguish and to deep feeling of<br />

patriotisms. Politically it subordinates ideological interest of conservators<br />

and right wing. During the Spain republican years cinematographic production<br />

entirely included comedy and country drama that without exception are united<br />

with the following elements: religion, historical idyll among the classes and<br />

those archaic moral norms such as dignity (traditionally the bearer is a woman).<br />

Spanish is inspired in the city, it embodiments traditions visually, nation unity<br />

and racial holiness. Frankist social system protects “family expansion” as<br />

Sanchez Lopez called ant that is established “Woman’s belonging toward the<br />

state (mother, family, nation)”; creation of “charter of women’s public unity”<br />

that is impossible to reject it should be “get and feel”. Transmitter of national<br />

mentality is a chief hero - mother, who is obliged transmitter of the national<br />

mentality. The discussed films; “Morena Clara”, “Dolores”, “Orosia”, “Raza”<br />

give information about woman representation in Franco’s Spain that isn’t an<br />

example of holiness, beauty, dignity, ethics and tradition protector. It must<br />

protect future of the nation and must be a transmitter of national selfconsciousness.<br />

328 329


CULTURE MANAGEMENT<br />

CULTURAL POLICY<br />

MA Program<br />

CONTEMPORARY MANAGEMENT IN<br />

ARTS AND CULTURE<br />

Second Year MA Student Elene Babakishvili<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

THE ROLE OF SPONSORSHIP IN THE POLICY OF CULTURAL<br />

ORGANIZATION<br />

Summary<br />

Sponsorship activity supports establishing of favorable relationships between<br />

the society and the organization. Companies supporting public initiatives win<br />

the recognition of consumers who are socially and politically active.<br />

To finance certain events and projects cultural organizations apply to various<br />

companies. The sponsorship application should be drawn up diligently and<br />

professionally to awake the sponsor’s interest in the proposal of organization.<br />

First of all such application should be in compliance with the purposes and<br />

criteria being substantial to certain company. Sponsorship application should<br />

meet the company’s requirements. It is crucial as well to form a profitable<br />

alliance with the sponsor which is not achievable by the alternative means.<br />

Based on the aforesaid, the policy of cultural organization highly depends on<br />

the sponsor. Cultural organization should work up certain criteria with respect<br />

to the sponsor which will support determination of rights and obligations of<br />

the sponsor and cultural organization.<br />

Noncommercial cultural organizations in the whole world, including Georgia,<br />

are in a rather complicated situation from the perspective of finance. The State<br />

reduces financial support of the similar institutions from year to year. The<br />

above organizations differ from other organizations in diversification of sources<br />

of financing. In such circumstances cultural organizations try to attract sums<br />

from alternative sources, such as charity as well as sponsorship resources,<br />

grants from funds, membership fees, etc.<br />

For normal functioning and development of own activity cultural organizations<br />

in increasing frequency build their actions upon economic calculations. This<br />

is a better way to realize and popularize cultural product. Promotion of the<br />

latter is planned in the same manner as of the classical marketing product.<br />

They work out a strategy for attracting both their own returns and external<br />

sources of financing for conducting expensive advertising and PR campaigns.<br />

Amounts derived from sponsorship arrangement form a solid part of the budget<br />

of cultural organizations. Sponsorship is a widespread and reasonable form<br />

among the sources of financing attracted.<br />

In the contemporary market conditions more and more companies switch from<br />

philanthropy to sponsorship activity to carry out their marketing purposes.<br />

Sponsorship differs from charity with its marketing and commercial purposes.<br />

Sponsorship is an economic arrangement targeting at exchange of funds,<br />

production, service, advertising funds, PR campaigns and events.<br />

Such attitude will support to elaborate sponsorship activity in Georgia.<br />

Sponsors will find their valuable partner in cultural organizations and the<br />

amount invested in this sector will enable them to develop their activity.<br />

Fulfillment of these two factors will secure establishing of firm alliance between<br />

the culture and business sectors.<br />

Second Year MA Student: Ia Gabunia<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

THE ADVERTISING POLICY AND MAIN POINT OF THE<br />

ADVERTISEMENT<br />

(Film fest `Sesily’)<br />

Summary<br />

The mission of a film fest `Sesili’ is to look for new talents, popularization,<br />

introduce new foreign movies to Georgian spectators and to develop new<br />

cinema traditions and relations. The aim of the film fest is to display talented<br />

youth and promote to become skilful masters.<br />

The film fest received comparatively high financing in 2005, in 2006 the<br />

financiering slightly decreased to 6000 GEL, in 2007 the financing amount<br />

equaled to – 5000 GEL and in 2008 remained unchained. Without organizers’<br />

330 331


enthusiasm, holding festival with such minimal financing would become<br />

impossible.<br />

Without possessed funds the management of the festival faces different<br />

troubles.<br />

Reasoning from low financiering, what basically depends on lack of sponsors,<br />

the festival does not manage to succeed. The proper advertising campaign<br />

should be held to attract resources and raise sponsors’ interest in the festival<br />

business.<br />

The advertising campaign demands vast of means. E.g. settling advertisements<br />

on `Rustavi 2’ costs as follows: from 07:40 to 18:00 prices vary between $ 40-<br />

400, evening and night tariffs differ from $ 400-1300. Prices at `Print-Georgia’<br />

Ltd. also could be represented: e.g. designing of advertising-polygraph<br />

production cost $ 40-300.<br />

Advertising state in Georgia is following: the most expensive advertising<br />

service is TV. The Georgian art organizations enter the market without having<br />

any financial support.<br />

To overcome financiering problems, I think it is necessary to look for means<br />

for correct advertising campaign, possible via making sponsors become<br />

interested in the festival. Due to interest potential sponsors in the festival,<br />

convenient and advantageous offer should be produced. The film fest’s<br />

management should work out a strategy, to show the importance and<br />

concernment of the festival to potential sponsors. Sponsoring is the<br />

strategically planned effort, serving to increase sells and promotion.<br />

Advertisement is the best way. As a result, thank advertisements the public<br />

get informed about the festival and sponsors.<br />

Second Year MA Student: Sofio Komladze<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

responsibility when it comes to “wrapping” a book as a product and making it<br />

attractive to a maximum number of readers. Although before the publisher<br />

decides to publish a book, he/she should definitely find out the reader’s<br />

opinion first, find out which book the market is really in need of, what the cost<br />

of the book should be, what the quantity of the book should be and etc.<br />

Research of a customer market is of an essential importance in marketing<br />

theory. There are several research models based on practical experience. Any<br />

of the publishing houses may choose one of them and work out a strategy<br />

according to that specific research model or create a brand new plan - one<br />

suitable for its organization and its characteristics.<br />

Market research as determination of customer’s needs is quite an<br />

interesting process. In a big organization research may be conducted by a<br />

marketing department, research committee, agency or a department. Whatever<br />

the research team is it should definitely consist of professionals. In a small<br />

publishing house research can easily be done by a manager and several<br />

assistants.<br />

In my conference work I have offered you a mini strategy of publishing<br />

organization’s market research, on basis of which an organization’s<br />

administration may conduct a marketing research. After the research is done,<br />

results should be put together and analyzed. Outcome should be handed over<br />

to the organization’s administration or a marketing team in order to create a<br />

new product by the requirements of the customer.<br />

It should also be said, that customer market research for publishing houses<br />

is not only important for update of products. Through market research these<br />

types of organizations are able to determine the average price for the desired<br />

book among the customers. Last but not least they can determine the level of<br />

competition, place and status on the market and set forth a suitable plan for<br />

becoming or just maintaining a steady place and outstanding leadership<br />

in publishing business.<br />

“SEVERAL ISSUES ON PUBLISHING MARKET RESEARCH”<br />

Summary<br />

For culture organization marketing is essential and a rather necessary<br />

direction. It is an aiding tool which we can wisely use in order to attract<br />

maximum number of people towards our product may it be theatre, Opera,<br />

Library, Gallery, Publishing house and etc. A correct research of customer<br />

market is an essential part of marketing. Especially when talking about an art<br />

product - an intellectual product - a book. Publishing houses carry a big<br />

332 333


Second Year MA Student Natalia Murjikneli<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

STRESS IN ORGANIZATION AND STRATEGIES OF ITS<br />

MANAGEMENT<br />

Summary<br />

According to one of the rules of Japanese management, efficiency of an<br />

organization depends upon the way the manager handles the stress of the<br />

coworkers and transforms it into the energy for success. What is stress?<br />

Majority of people think that stress is just another term for tension. Stress<br />

was first scientifically founded by a famous Canadian biologist Hans Selie.<br />

According to him, stress is a peculiar reaction of the body towards any<br />

requirement set forth to it.<br />

Stress is an inseparable part of contemporary business and influences<br />

every coworker of a company. For instance: A regular coworker is stressed for<br />

working long hours with a low salary, has lots of responsibilities but just a few<br />

rights.<br />

People working under stress are generally not efficient and make wrong<br />

decisions most of the time. Stress accounts for the loss of staff which itself<br />

results in company’s low work efficiency, decrease in productivity and increase<br />

in cost (for instance hiring new workers and their training).<br />

In most cases stress is caused by several complex reasons requiring an<br />

adequate strategy to overcome it. These strategies are as follows:<br />

-Self perception;<br />

-Harmony with oneself and high self-esteem;<br />

-Reasonable selfishness;<br />

-Risk;<br />

-Being moderate;<br />

-Emotional and behavioral responsibility;<br />

-Flexibility;<br />

-Acceptance of reality;<br />

Standards of stress management account for six basic aspects:<br />

-Requirements;<br />

-Control;<br />

-Support;<br />

-Relationships;<br />

-Role;<br />

-Change;<br />

Improving work conditions also supports stress prevention and<br />

reduction. For instance good lighting, room conditioning and ventilation,<br />

convenient work place, walls painted in calm colors, maximum reduction of<br />

noise. In companies where these conditions are not neglected, productivity<br />

remains high.<br />

Symptoms of Stress<br />

-First of all people start to feel that they are not able to deal with obstacles;<br />

-They are in a constant hurry and are always short of time;<br />

-They cannot concentrate on work;<br />

-They are constantly complaining of being tired;<br />

-They are unable to rest at home and switch from work to relaxation;<br />

-In sever cases they may develop fear of going to work;<br />

Causes of stress and ways of its reduction<br />

-Problems associated with work;<br />

-Additional office hours;<br />

-Style of management;<br />

-Lack of communication;<br />

-Family problems;<br />

-Management stress;<br />

Second Year MA Student Tsatsa Jorjiashvili<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

PR (PUBLIC RELATIONS) ROLE IN CULTURAL TOURISM<br />

DEVELOPMENT<br />

Summary<br />

In the term of significance of the resource potential Georgia is one of the<br />

distinguished countries the interest towards which has existed since olden<br />

times, and the legend of Argonauts speaks of it.<br />

During the last years cultural tourism is becoming especially important<br />

that is the best opportunity for acquainting with the other cultures.<br />

Cultural Tourism covers all these directions connected to the<br />

popularization of history, culture, ethnography, the spiritual and material cultural<br />

334 335


heritage of the nation. This direction of Tourism enables tourists to make<br />

acquaintance with the historical and cultural heritage, our country is very rich<br />

of which.<br />

The maximal operation of the existing resources in Georgia is necessary<br />

for cultural tourism development.<br />

It is important that our country will launch the world-wide international<br />

PR Campaign aiming at popularization of cultural tourism direction that will be<br />

placed in the world leading television-channels and printing media with highquality<br />

advertising films and materials.<br />

With the aim of the inner tourism development it is necessary to create<br />

such TV broadcast or radio broadcast program that will provide the permanent<br />

promotion to the different tourism places of Georgia.<br />

It is significant to prepare advertisement materials, especially to print<br />

travelling maps, lists of the resorts of Georgia as brochures, guidelines of<br />

Hotels and Houses and etc. Therefore the informational web page is needed<br />

to be prepared.<br />

Much more active involvement of the governmental structures will support<br />

the development of cultural tourism in Georgia. Government is to play the<br />

leading role as politics has a great impact on the whole country and its society.<br />

Role of PR (Public Relations) in the development of cultural tourism is of<br />

great importance as without a vigorous involvement of the society tourism<br />

development will be impossible. And this is a prerogative of PR.<br />

For cultural tourism and tourism development in general PR aims:<br />

1) Awareness of Society,<br />

- Providing the information on the tourism products;<br />

- Formation of Travelling Companies and Product image.<br />

2) Persuasion,<br />

- Attracting to purchase a tour product;<br />

And changing the attitude towards it;<br />

Introduction of better reputation compared with the competitive product.<br />

3) Pressure on memory,<br />

- Permanent existence of the company and its product on the tourism<br />

market and what’s important maintaining its positive image.<br />

Diversity of Georgian nature and richness of the cultural-historical heritage<br />

give us an opportunity to make conclusion that Georgia has got a great potential<br />

to become an immense centre of cultural tourism in the world, though the<br />

implementation of it will be impossible without taking the interests of the<br />

society into account. PR (Public Relations) acquires greater and greater<br />

importance in this field and plays a particular role in the development of<br />

cultural tourism.<br />

Second Year MA Student: Tamar Pirosmanashvili<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

ART MARKET IN GEORGIAN GALLERIES<br />

Summary<br />

All creators must introduce their masterpieces to public for real<br />

appreciation. They need to keep their real names in art and became well known<br />

for society. They try to show their crafts using art galleries.<br />

Though only exhibitions can’t get the sources of existence, if art samples<br />

are not sold and art markets are not supported. Just for that it is the main to<br />

manage the activity of galleries and this management must be right.<br />

Nowadays political, economical and legislative problems in Georgia do<br />

not give the real possibilities to lots of private galleries to incarnate their<br />

whole plans.<br />

Generally, gallery important activity is exhibited service collaboration with<br />

painters, sculptures, making popularization of creators and their works.<br />

Unfortunately, our art markets can not give opportunity to galleries because<br />

of their low income which hardly improves their international standard<br />

installation. That’s why the galleries must investigate various sources of<br />

finance using sponsorship, benevolence, charity, state support (partly<br />

financing) or private capital.<br />

Commonly, all private gallery owners try to find out proper sponsors or<br />

supporters. They attempt to have competent, qualified personnel for having<br />

good relationship with creators and society members, making their works<br />

popular. They also try to advertise the masterpieces showing them on<br />

exhibitions or on sale. They must have good cooperation with mass media<br />

avoiding low quality exhibition arrangement.<br />

Georgian culture laws can not support art business development in<br />

Georgia. Unfortunately, art samples are not free of charge and they are taxed<br />

like any agricultural product. The state must have such laws to help the<br />

businessmen and all businessmen must be interested in art transferring<br />

investments in art business.<br />

Galleries must support all kind of art business exhibitions, commercial,<br />

advertising or charity business. Also they must have good collaboration with<br />

foreign courtiers to introduce them own culture and creation. One main step is<br />

made – participation in the International art market “Art Caucasus”.<br />

All in all, Creators’ work must be seen at first like art samples and than<br />

commercial investments.<br />

336 337


Second Year MA Student Nino Kurashvili<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

RESEARCH OF THE EFFECTIVENESS OF ADVERTISMENT<br />

Summary<br />

Second Year MA Student Lika Kuparadze<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D<br />

PR- RECOMMENDATIONS FOR CINEMA FESTIVAL ,,SESILY”<br />

Summary<br />

The effective advertisment imply of the group art. Without the group,<br />

without the recource of the man the advertisemen t won’t become. The first<br />

thing what is advertisement company has to remember is the client, because<br />

the advertisment is made for clients and definitely the main subject is clients.<br />

The base of the advertisemnet estimation is to study and understand the<br />

behavoir of the clients. Which main goal is to study the essense and interests<br />

of the clients. If you don’t have enough information abour the behavoir of the<br />

clients there is possibility that you will face the great risk. Before making the<br />

advertisment the most importatnt information you have to know is: who is<br />

your clietn. which sources the one is using most often to receive the information,<br />

what is ones life style, how you can get one’s attention, and motivation for<br />

purchasing the product. Generally the main idea of the advertisment is to offer<br />

the client not only the product, but also the style of the life and the thinking,<br />

which is acctually define the purchase. With this the client is belongs or try to<br />

belong of the distinct social statum, seeks to such life style, of which the one<br />

was dreaming. The authors of the advertisment companies’ offer to client the<br />

some kind of values, the thoughts and have the influence on the choices. So<br />

they are participating to change the behavior of the society and from this<br />

taking part to form the modern culture. Presumably if the advertisemnt group<br />

will take in consideration all this and set this his main goal, do his best in<br />

experience and professionalizm, in this case the cultural life will be more various,<br />

valuable, dynamic, interesting and rich. Nowadays in the developed countries<br />

the advertisment is considered as an art and sience unity. For today we can<br />

suppose for sure that in a very near future the effectiveness of the advertisment<br />

will be the standart concept for Georgia and as it is considered in developed<br />

countries and it’s using won’t have any doubt.<br />

Generally the priority of the advertisement is its laconism and and fast<br />

result.<br />

The advertisemnt specialist has very difficult mission, he has to put lot of<br />

stuff in the advertisment’s little frame. Creativity is helping the specialist to do<br />

all this on a proffesional level. Creativity – is such a talent. such a ability,<br />

which the new or original idieas and thought are unite. It is proved that<br />

spectator perceive, remembers and understand the information better which<br />

is offere to them creativetly.<br />

Role of festivals is very significant for propagation and strengthening of<br />

cultural values. Festival Movement, appeared at the beginning of XX century,<br />

became very popular and now it attracts high attention of specialists and<br />

admirer in this field of art.<br />

The festival ,,Sesily’’ held in Tbilisi supports integration of different cultures<br />

and development of international relationships. Producers from different<br />

countries are able to familiarize with others, to share their experience and<br />

opinions. That is very important particularly for developing countries like<br />

Georgia; it is a good opportunity to develop our cinematography, to introduce<br />

Georgia to the whole world and vice versa.<br />

For implementation the mission and aims of the festival ,,Sesily’’ it is necessary<br />

to conduct appropriate PR campaign. It is clear that any PR campaign needs<br />

financial resources but at the same time successful PR campaign is guarantee<br />

for popularization of ,,Sesily’’ on the local and international market, for its<br />

development and growth.<br />

PR campaign of the festival ,,Sesily’’ should be implemented according the<br />

following scheme:<br />

Situation Assessment; Primary and secondary marketing research;<br />

Situational Analyse;<br />

Demography. Choosing the target market and determining of its major<br />

characteristics;<br />

Psychology. Environment Analyse (potential contractors and<br />

opponents) and formulation of tactics;<br />

Formation of purpose (what can be reached factually);<br />

Knowledge; relationship; behaviour; formulation of general strategy;<br />

Determining the possible results and forming the detailed plan;<br />

Formulation a massage for society and selection of communication<br />

channels;<br />

Testing the selected massage (focus-groups, interviews);<br />

Implementation of campaign;<br />

Estimation of campaign’s effectiveness.<br />

338 339


PR companies or individual PR specialists existing today usually follow<br />

their personal ethic code that can be justified in some cases, but sometimes<br />

personal values oppose international values. That is why all PR companies<br />

and specialists should take in consideration European (Lisbon) code of<br />

professional behaviour in PR.<br />

Second Year MA Student Nino Sharmiashvili<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

AUDIENCE AT TENDANCE PROBLEM IN ACADEMIC THEATRES<br />

Summary<br />

Georgian theatre has a special, unique history. However, the aim of my research<br />

is not to learn the history of Georgian theatre but to focus on one particular<br />

problem. This problem is attendance problem in modern Georgian academic<br />

theatres.<br />

To find out what kind of viewers attend shows in a particular theatre, their<br />

personal taste and what kind of performance they prefer and attend the most<br />

inquiries among viewers must be made in this theatre. It is also important that<br />

the manager of the theatre must be a professional cultural manager. The<br />

manager should come up with the company strategy and review the internal<br />

documentation quite often.<br />

A manager can use data received from the box-office or the documentation<br />

presented by the clients. It is also important that the Public Relations manager<br />

is a professional too. Public Relations manager is in charge of information<br />

exchange and communication with the public. The success of the theatre<br />

depends on this person. This manager should manage a PR campaign so that<br />

all of the viewers are interested and the performance is not aimed only at a<br />

certain part of an audience.<br />

Internal organization structure is also very important for the theatrical<br />

management as it is a very complex link in the chain. Creative sector plays a<br />

key role in the management along with the technical and general administrative<br />

sectors. Creative sector is in fact the core of the theatre as it defines the main<br />

principle of the theatre, its repertoire, actors and creative control. Technical<br />

sector is in charge of the technical part of the performance (e.g. lighting,<br />

props, sound editing etc.). As for the administrative sector, it involves<br />

accounting and commercial services.<br />

The theatre goes a long way to prepare each show. This is called Theatrical<br />

Production Cycle and involves multiple stages (e.g. choosing a theme of the<br />

play, preparation of the play, performance preparation, joining aspects,<br />

marketing plan, premiere and post premiere data analysis).<br />

Theoretical and practical marketing and management skills are needed for the<br />

success of the theatre. The most important thing in theatrical management is<br />

dealing with internal organizational issues. In case of the correct theatrical<br />

management structure, the manager of the organization controls every link of<br />

the management chain and actions undertaken by any one of these links are<br />

helping the success of the whole company.<br />

Georgian theatre is in need of a large audience. The audience needs a good<br />

performance which in turn involves an interesting play, a professional team<br />

and a lot of work. All of this in my opinion will eventually eliminate the lack of<br />

viewers in the academic theatres of Georgia and every performance will be<br />

sold out.<br />

Second Year MA Student Mariam Tschumburidze<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

SEVERAL PROBLEMS OF MANAGEMENT IN MODERN ART<br />

Summary<br />

The presented work discusses particular management problems of culture<br />

and art branch in modern society.<br />

The shocking changes in social-political, economic, ecological and cultural<br />

branch of our epoch, changes priorities and ways of their realization. Pragmatic<br />

ideas are opening new ways of achieving one’s aims, among which penetrating<br />

spheres of influence, obtaining power, and achieving material well-being have<br />

become preferable.<br />

Goals of modern culture and art, the ways for achieving them, the system<br />

of management and so on have changed.<br />

It’s impossible to discuss modern management independently from<br />

successful management.<br />

340 3<strong>41</strong>


Culture and its non-profitable sector in which theatre and art in general is<br />

meant can not be discussed among commercial field.<br />

It’s difficult to speak about any system and organization of theatres today<br />

because of not having state policy of art. A range of subjects can’t be solved<br />

without the support of the government.<br />

It’s desirable for the manager to have all the qualities of the leader for the<br />

successful management of the theatre, creating proper organizational<br />

environment that will naturally stipulate normal functioning of the theatre that<br />

depends on the ability of the manager to make proper decision in every particular<br />

case, foresee the direction of the organization, make the right organizational<br />

plan, motivation and human recourses management, financial management is<br />

also related to him.<br />

In State theaters financed by the Ministry of Culture finances are<br />

distributed on concrete projects and utilitarian necessities as keeping the<br />

building, light and so on. As a result very small sum is remained for staging<br />

new performances. Solving the problem depends on skillful management and<br />

marketing. By finding a specific permanent sponsor. Arranging this will be<br />

obviously reflected in the quality of staged performances.<br />

Attention of the managers of the theatre should be paid to altering ways<br />

of attracting audience, taking their wishes into consideration. To achieve<br />

these goals questionnaires can be used, investigation of the interests of modern<br />

audience and planning the repertoire accordingly.<br />

In the discussed context, problems of theatre, modern Georgian<br />

cinematography, imitative arts and so on are also of great importance.<br />

It would be desirable for Georgian culture and art often to take part in<br />

international contests, exhibitions, and so on for its popularization.<br />

Because the existing static environment in Georgia and economic crisis<br />

threatens cultural organizations and the development of art and culture in<br />

general, it is important to change the whole system, elaborate state policy of<br />

supporting culture and art and do high level management of art and marketing.<br />

Second Year MA Student Nino Khutsishvili<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

INTERNET-TECHNOLOGIES IN MARKETING<br />

Summary<br />

Information-Communication Global technologies developing process is<br />

very dynamic, and its potential is dimensionally growing. Internet, the world<br />

global net, is a useful tool to develop any kind of business. The advantages<br />

are: easily reachable, fast, confidential, and cheap. It is obligatory to use in<br />

practical work in nowadays. It gives us opportunity to find information easily<br />

and quickly.<br />

The aims of marketing in culture is oriented on, first of all, identifying a<br />

market, the studying it, and finally, growing the marketing manager, first of all,<br />

is the advertisement in the internet which less expensive, plus it helps to<br />

present a new product.<br />

Nowadays, in the internet, there is much information on different<br />

organizations, analytical, financial, and economic, etc. The results of marketing<br />

survey, conducted through internet, show that the organization quite fast.<br />

Thus, the organization’s website, and its visual design are crucial; the design<br />

should be simple and understandable and the most important – easily<br />

perceptible by the consumer.<br />

The internet is a global communication tool for providing the exchange of<br />

textual, graphical, audio/video information. It is an effective survey tool -<br />

development of the internet altered management approach in business and<br />

marketing.<br />

342 343


PhD Program connect cultural differences and organize great arts festivals etc. Arts<br />

managers explain that it is possible to identify, manage and benefit from<br />

cultural differences. Perhaps a common culture can lead the way to greater<br />

shared values and political unity.<br />

First Year Ph D. Student Nino Azmaiparashvili<br />

Supervisor: Iuri Mgebrishvili Ph D.<br />

THE MANAGEMENT OF CULTURAL GLOBALIZATION<br />

Summary<br />

The world civilizations interchange and transformation, during the being<br />

continual current processes of mankind, is passing in activity by the local<br />

civilization. Globalization is result of the long historical processes. Today the<br />

unprecedented development of communication, transportation and computer<br />

technologies gives processes new stimulation.<br />

The improvement of sciences and technique what provokes fast growth of<br />

communications, increased processes of integration between communities.<br />

After as a result there was a globalization their various of typical habits,<br />

culture, lifestyles and other elements.<br />

Globalization is cultural phenomenon what includes in the redistribution of<br />

ideas, value systems, histories by the spread information in the all earth.<br />

In the world market are shown new united consumer spaces where local<br />

cultures and identities were lost roots and will be changed from product and<br />

advertisement of multinational corporations. The Internet, satellites and TV<br />

are sweeping away cultural boundaries.<br />

The workforce has become more multicultural as a result of globalization. As<br />

a result of communication simplification and technical improved are formed<br />

multicultural society and spread values, norms, and culture tends to promote<br />

Western ideals of capitalism. Perhaps local cultures inevitably will be fall<br />

victim to this global “consumer” culture. But there is a fear perhaps<br />

globalisation will be the end of cultural diversity.<br />

George Ritzer most known in the globalization theory offers possible results<br />

of cultural development in the processes of globalization: Cultural<br />

differentialism, Cultural convergence, and Cultural hybridization.<br />

To not lose the roots of local cultures and identities, globalization demands<br />

culture management necessity.<br />

Arts managers today Cannot deny processes of globalization. They can<br />

moves more quickly and spread the information about cultural products, to<br />

As a result of right management cultural differences will be help to the<br />

building of a global village. Perhaps global culture can preserves the unique<br />

and necessity and will rise the influence on social groups. Globalization<br />

make managing culture a must and Cultural management will enables art and<br />

culture.<br />

344 345


TRADITIONAL ARTS<br />

MA Program<br />

GEORGIAN CHOREOGRAPHY STUDIES<br />

ETHNO-COREOLOGIST<br />

Second Year MA Student Aleko Gelashvili<br />

Supervisor: Anano Samsonadze Ph D.<br />

E<br />

ENTREPRENEURS OF BALL DANCES IN GEORGIA<br />

(Tengiz and Larisa Gachechiladze)<br />

Summary<br />

Ball and Sports Dances are 10 best dances chosen out of the modern ball<br />

choreography program, with 5 of them as European dances (`Slow waltz’,<br />

`Tango’, `Waltz’, `Foxtrot’, `Quickstep’) and 5 as Latin-American dances<br />

(`Samba’, `Cha-cha-cha’, `Rumba’, Pasadobl’, `Jive’).<br />

The principal feature distinguishing these dances from others is that they<br />

are subject to sports competitions with a judge’s institution.<br />

In Georgia, the sports competition in ball dances was laid a foundation to<br />

in 1976. Before that (after the I Republican Competition in 1972), the school of<br />

these dances was divided into two groups: `Ball-and-domestic’ dances headed<br />

by Mikheil Kapiev and `ball-and-sports’ dances headed by Tengiz<br />

Gachechiladze.<br />

A greatest contribution to the spread and propagation of the ball dances<br />

was made by Tengiz Gachechiladze, the president of the National Federation<br />

of Sports Dances of Georgia and Head of the company `Tela’, a choreographer<br />

and international judge.<br />

The aim of the work is to tell a reader about Mr. Tengiz Gachechiladze, his<br />

wife Larisa Gachechiladze, their family and business as far as possible’.<br />

We say `as far as possible’ because this work is the first step in the<br />

investigation of the given topic in Georgia. Therefore, we ask a reader many<br />

apologies because of possible scarcity or inaccuracy of the information.<br />

Readers’ views and notes are welcomed!<br />

Second Year MA Student Eka Geliashvili<br />

Supervisor: Anano Samsonadze Ph D.<br />

E<br />

SYMBOLISM OF “MULTI STORY” PERKHULI DANCE<br />

Summary<br />

Constructed around the multi story principle and having a unique form a<br />

circular Perkhuli was widespread in most part of Georgia.<br />

Research material makes it clear that these Perkhuli dances are constructed<br />

by men only and have a form of two or three story construction. Number of<br />

participants is not limited. Judging from the complex structure of Perkhuli leg<br />

movement of its participants is quite primitive. Its song has two voices in it.<br />

Perkhuli ends with the motion of a circle and this is done with singing. The<br />

above mentioned Perkhuli dances have an identical form despite their<br />

differences in content.<br />

Symbolic content of a multi story Perkhuli dance has generated a lot of<br />

debate among scientists. Some of them view the dance as having a war spirit,<br />

others view it as a symbol of fertility and connect it with star symbolism.<br />

Based on material, historic and literary sources we can conclude that,<br />

every multi story circular Perkhuli is directly connected with the origins of<br />

fertility – the Sun, which manifests itself in the structural form of the dance, its<br />

title and remaining signs in text materials.<br />

As for the different interpretation of a unifying symbol, which itself<br />

amounts to different contents of Perkhuli dances, we can explain this in a<br />

following way: Supposedly, the original content of the symbol has lost its<br />

importance and has acquired a war spirit over time having eventually transformed<br />

into a common form of entertainment. The form itself has remained unchanged,<br />

which is not surprising judging from the character of the symbol itself.<br />

The spatial configuration of the circular Perkhuli is closely linked with<br />

Georgian cosmic world outlook. Supposedly, the upper and lower stories of<br />

Perkhuli represent the sky and the earth. The same can be applied in case of a<br />

three story Perkhuli: The sky, the earth and the underworld. We suppose that<br />

the multi story Perkhuli represents the model of the universe, a unique model<br />

of the universe as perceived by Georgian people. It was kind of a<br />

communication, connection place for the upper and lower worlds represented<br />

in Georgian mythology by the sacred tree, “Dedabodzi” and others. It is a<br />

ladder for the Gods and maybe even a representation of their earthly dwelling<br />

place. The Sun itself is a divinity, mother of all living.<br />

At the end I would like to state, that decoding symbolism of multi story<br />

Perkhuli in the way of perceiving it as a model of universe is not mentioned in<br />

any of the works by Georgian choreographers.<br />

346 347


Second Year MA Student Tamar Munjishvili<br />

(Currently First Year Ph D. Student)<br />

Supervisor: Oleg Alavidze Ph D.<br />

ON CHILDREN’S PROGRAMS IN CHOREOGRAPHY<br />

Summary<br />

Discussing the problems of the children’s choreography takes us to the<br />

conclusion that there are too many problems to be solved in that sphere. They<br />

must be solved successively with the ideas of the competent specialists. All<br />

in these must be interfered not only the choreographers but the specialists of<br />

pedagogic, psychologists, physiologists, ethnographers and so on.<br />

That’s why I think that there must be planed and conducted the trainings for<br />

the children’s choreographs. After that the results and the interesting<br />

experiences must be described and published as a book as there is very little<br />

methodic literature about the children’s choreography. There are only<br />

“Recommendations for the Working of the School Children’s choreography”<br />

by Roman Chokhonelidze, “Folk Choreographic Art in the Matter of the pupil’s<br />

upbringing” by Revaz Chanishvili, “Thinking about Georgian Choreography”<br />

and “Letters about the Choreography” by the same author. There is spoken in<br />

these works about the specific of the working with children, the meaning of<br />

the right compiling of the repertoire and the different methods of the teaching.<br />

The new books will help to be solved many problems in this matter. There<br />

must be created and improved the repertoire for the children which must be<br />

based on the games, tales, legends and the stories already being in Georgian<br />

existence. I think that their treatment for the stage will create interesting and<br />

easy to access choreographic patterns for children. To do these patterns will<br />

be more funny, cognitive and easy to overcome for children. To do such kind<br />

of repertoire will not cause psychological and physiological problems which<br />

are during the doing of the adults repertoire by children.<br />

Drama Faculty<br />

MA Program<br />

CREATIVE TEACHING<br />

First Year MA Student Tamar Pirosmanashvili<br />

Supervisor: David Kobaxidze Ph D.<br />

IMPORTANCE OF CHOREOGRAPHY IN THEATRE<br />

The aim of my article is to deeply study the role of choreography in the<br />

theatre, it’s history and developmental levels, which was influenced by the<br />

way of live, style, habits, manners and etc. Certainly, the main aim of this<br />

article is not only historical review. Base of searched material, we try to show<br />

the clear role and ability of choreography in the performance. The<br />

choreography of the play should consider the main idea of the performance,<br />

personage’s character and conflict. The choreography must obey the idea of<br />

performance. Naturally, the examples of effective choreography are described<br />

in the work for much illustration, where the dance is used not only as the<br />

show, but as the continuation of the scenic act, which is described by plastic<br />

language. We try to introduce only one chapter of our future work, where we<br />

will describe the examples of effective choreography in films and plays.<br />

I think that there are much more research problems in the children’s<br />

choreography than it appears at one sight. There is hope that in the future will<br />

be not only one specialist who will be interested in that problem and will<br />

seriously think to solve them.<br />

348 349


THE VANO SARAJISHVILI TBILISI<br />

STATE CONSERVATORY<br />

MUSIC STUDIES<br />

First Year MA Student of Music Studies Tamar Mikadze<br />

Supervisor: Associated Professor Marina Kavtaradze<br />

ISSUES OF INTERRELATIONSHIP<br />

BETWEEN JAZZ AND CLASSICAL MUSIC<br />

Summary<br />

The given article concerns research of relations between jazz and classical<br />

music. Our objective is to define the tendencies, in which the process of this<br />

relation is distinctly revealed influencing jazz and academic music; the report<br />

considers what common and distinguishing features they have. On one hand,<br />

such jazz currencies originated as a result of interaction defined as “jazzing”,<br />

“Jazzing the Classics” and “Baroque Jazz”, and on the other hand, works of<br />

academic music of the XX century, originated as a result of this relation. Jazz<br />

was enriched with classics, symphonic, chamber music. Such examples are as<br />

follows: works of Gershwin, Stravinsky, Ravelli, Milhaud, Polyanskiy, Cowell,<br />

Villa-Lobos, Schnittke, Kvernadze, Kancheli, V. Kakhidze, Bardanashvili and<br />

others works. As a result of merging of jazz and classics the verges between<br />

classical and jazz players are broken down.<br />

First Year MA Student Ms. Maia Sigua<br />

Supervisor: Assistant Professor Ketevan Bolashvili, Ph.D.<br />

THE ANTIQUE TRAGEDY IN XX CENTURY MUSICAL AND STAGE<br />

WORKS ISSUES OF GENRE INTERPRETATION<br />

Summary<br />

In the history of mankind the cultural inheritance of ancient Greece, one<br />

of the first high-developed civilizations, has many times become the source of<br />

inspiration for the greatest artists of various nations. The birth of Opera at<br />

bound of XVI-XVII centuries is just connected with an attempt to restore the<br />

ancient music. The greatest interest to the ancient music that begun four<br />

hundred years ago has several times improved itself, especially last century.<br />

In our topic we shall try to refer our attention to the opuses, having the<br />

characteristic science of Opera, that are based on the works of the greatest<br />

Greek Tragedy writers. We shall discuss how the most actual themes of all<br />

time are interpreted in modern time and space. In this respect we shall also pay<br />

attention to “Oedipus Rex” By Igor Stravinsky; “Antigone” by Arthur<br />

Honegger ; “Antigone” by Carl Orff and also”Oresteia”by Iannis Xenakis.<br />

First Year Ph D. student Ms. Ketevan Chitadze<br />

Supervisor: Associate Professor Ketevan Bolashvili, Ph.D.<br />

SEARCH FOR NEW GENRE MODELS IN THE 20TH CENTURY MUSIC<br />

Summary<br />

The present paper explores some issues related to the drastic<br />

transformation of the genre category in the 20th century music. As a matter of<br />

fact, the 20th century music, like other field of art, was subject to the series of<br />

processes that led to defragmentation of thraditional ganre models. The paper<br />

aims at identifing the replacement of existing, century-old paradigm and any<br />

newly created genres.<br />

The paper reviews the following musical pieces whose’s titles are not<br />

genre oriented and bear abstract character: Hyperprism by Edgard Varèse,<br />

Notationen by Pierre Boulez, Kreuzspiel by Karlheinz Stokhausen, Match by<br />

Mauricio Kagel and Rioanji by John Cage. The pieces that had been selected<br />

for analysis are oriented on most general principles. We purposefully avoided<br />

those pieces whose titles would indicated their link to specific program.<br />

The analysis has revealed within the context of total individualism there<br />

are number of common characteristics and reasonability as well as links between<br />

titles of musical pieces and thris structure, dramatic development and the<br />

language of music. Therefore, in the musical pieces similar to those above<br />

listed, the title generally determines the form, content, dramatic development<br />

and that is the reason it equals to genre definition.<br />

350 351


First Year Ph D. student Ms. Eka Tchabashvili<br />

Supervisor: Associate Professor Nodar Mamisashvili<br />

ATOMIC-NUCLEAR COMPOSITION TECHNIQUE<br />

Summary<br />

The XX century offered a significant amount of scientific innovations, which<br />

influenced the world culture including music. As a result a large number of<br />

science oriented composers appeared in the world of art, as well as hybrid<br />

artists. These and similar events prepare the mankind for so called “United<br />

Thinking”.<br />

In the epoch of Genetics and Atomic Physics the musical thinking reflects the<br />

most important achievements of these spheres. The Paper reviews a hypothesis<br />

on the musical genes and genetic codes. The author describes different arts<br />

of musical genes - Phonogene, Intragene (including Euphony), Hologene -<br />

and classifies the musical codes enciphered in the Overtones’ series.<br />

The Paper aims at analyzing the new “atomic-nuclear composition technique”,<br />

which emerged in the heart of Meditative Music. The Meditative Music<br />

represents the art of composition, where the musical materials with the different<br />

“psycho-times” are disposed in the different space layers.<br />

The basic structural and mental principles of the “atomic-nuclear composition<br />

technique” are metaphorically connected with the rules of the nuclear Physics.<br />

The paper describes the so called “Enriched Tone” (f. e. A flat – B sharp), the<br />

expressive methods of the “atomic-nuclear music” and the characteristics of<br />

these composition techniques.<br />

352

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!