12.07.2015 Views

saqarTvelos samedicino Jurnali Medical Journal of Georgia

saqarTvelos samedicino Jurnali Medical Journal of Georgia

saqarTvelos samedicino Jurnali Medical Journal of Georgia

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

1Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetiТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ МЕДИЦИНСКИЙ УНИВЕРСИТЕТTBILISI STATE MEDICAL UNIVERSITY<strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong>samecniero-praqtikuli, meTodologiuri <strong>Jurnali</strong>.daarsda 1922 welsМедицинский журнал ГрузииНаучно-практический, методологический журнал.Основан в 1922 году<strong>Medical</strong> <strong>Journal</strong> <strong>of</strong> <strong>Georgia</strong>Scientific-practical methodological journal.Was established in 19221ianvari-marti2009


2SinaarsisadReiso problemebionkologiuri daavadebebi: gavrceleba, pr<strong>of</strong>ilaqtika, mkurnaloba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3kritikuli medicinaz. xelaZe, zv. xelaZe, r. Sonia - eleqtronuli impulsebis gamoyeneba kritikuli mdgomareobis dros . . . 9kardiologiaav. isakaZe, m. noniaSvili - hormonCanacvlebiTi Terapiis gavlena ekg parametrebze postmenopauzis dros . 12alergologiab. maWavariani, c. sakandeliZe, z. CiCua - aspirinuli asTma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16АЛЛЕРГОЛОГИЯ, ИММУНОЛОГИЯС. Махмудова - Сравнительная оценка цитокинового профиля у больных с экзогенным аллергическим иидиопатическим фиброзирующим альвеолитами. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20parazitologiao. zenaiSvili, g. Wubabria, n. iaSvili, T. kvinixiZe, n. kokaia - cxovelTa nematodebis larvebiTgamowveuli daavadebebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24ПЕДИАТРИЯЦ. ПАРУЛАВА, И.МАНДЖАВИДЗЕ, И. ЗАРНАДЗЕ, О. ГЕРЗМАВА, Ш. ЗАРНАДЗЕ - Менеджмент хронической абдоминальной боли у детей . . 31tropikuli medicina, alergologian. xvitia, d. cxomeliZe, e. mWedliSvili - visceruli leiSmaniozi da alergia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35andrologiaS. WiokaZe, g. galdava - kurcrok-miuleris sinji genitaluri infeqciebiT daavadebul wyvilebSi . . . 38mikrobiologiam. sinjikaSvili - mikrobiocenozi qronikuli kataruli kolitiTa da msxvili nawlavis sindromiTdaavadebulebSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42МИКРОБИОЛОГИЯ, ИММУНОЛОГИЯ, ПАРАЗИТОЛОГИЯМ. Бубашвили, С. Ригвава, Д. Гогиашвили, М. Натидзе, Н.Вардзелашвили, М. Карухнишвили, Б. Ласареишвили,Л. Кавтарадзе, Л. Губеладзе, С. Воронова - Сравнительное изучение способности Bac. anthracis синтезироватькапсулу на различных питительных средах и получение очищенного капсульного антигена . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47ОНКОЛОГИЯД. Алиев, У. Аббасова - Особенности нарушений функций печени и почек у больных злокачественными опухолямирепродуктивной системы . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51otolaringologiai. kekeliZe - mozardTa zogierTi mentaluri maxasiaTebeli tonzileqtomiis Semdgom periodSi . . . . . 56epizootologiaS. focxveria, m. bubaSvili - saqarTveloSi gavrcelebuli zooanTropozoonozuri helminTozisepizootologia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59eqsperimentuli medicinal. nadaSvili - fsiqodinamikuri maCveneblebis gansazRvra qarTveli mamakacebis konstituciur tipebSi . . 65xelovani medikosebij. mindiaSvili - ansambli - aRmasvliT... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71israelidan gvatyobinebenqarTvel gogonas RviZli gadaunerges . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73iubilarig. ormocaZe - qarTuli radiobiologiuri skolis fuZemdebeli . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .74gaxsenebam. mSvidobaZe - samagaliTod ganvilili cxovreba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76nekrologiroman labaZe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78murman mamalaZe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .79avtorTa sayuradRebod! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80


3sadReiso problemebionkologiuri daavadebebi:gavrceleba, pr<strong>of</strong>ilaqtika,mkurnalobaavTvisebiani simsivneebis intensiuri gavrcelebis saSiSroeba SeSfoTebas iwvevsrogorc mosaxleobaSi, aseve <strong>samedicino</strong> sazogadoebriobis warmomadgenelTa Soris.ukanasknel wlebSi, Tanamedrove medicinis uaxlesi miRwevebis miuxedavad, avTvisebianisimsivneebis gavrcelebis statistika kvlav sagangaSoa.<strong>saqarTvelos</strong> onkologiur qselSi pr<strong>of</strong>ilaqtikis, kvlevis, diagnostikis, mkurnalobismravali Tanamedrove forma da meTodi dainerga, rac, udavod, misasalmebeli faqtia.yovelive amis Taobaze Cvenma korespondentma ramdenime kiTxviT mimarTa onkologiissamecniero centris generalur direqtors, pr<strong>of</strong>esor revaz gaguas.gTavazobT maTi saubris teqsts._ batono revaz, Tqven, rogorc qveynissaTao onkologiuri dawesebulebis xelmZRvanelsda mTavar eqspert-onkologs,minda gkiTxoT, ramdenad efeqturiaonkologiuri samsaxuri Cvens qveyanaSi darogoria misi perspeqtiva?_ ukanasknel aTwleulebSi, mTel ms<strong>of</strong>lioSiaRiniSneba avTvisebiani simsivneebiTavadobis sayovelTao matebis tendencia.ekonomikurad ganviTarebul qveyneb-Si, bolo 20 wlis ganmavlobaSi, avadobam30%-iT moimata. jandacvis ms<strong>of</strong>lio organizaciismonacemebiT, kiboTi yovelwliurad15-16 milioni adamiani avaddeba.calkeul qveyanaSi mamakacTa kontingentSiavadobis matebam 55%, xolo qalebSi40% Seadgina.janmos monacemebiT, avTvisebiani simsivneebiTavadobis maCveneblebi 2020 wlisaTvis20 mln. gadaaWarbebs da Tu kiboTisikvdiloba dReisaTvis me-2 adgilzea,gul-sisxlZarRvTa sistemis daavadebebisSemdeg, sul male SesaZlebelia aRniSnulmapaTologiam pirvel adgilze gadainacvlos.am monacemebiT, <strong>saqarTvelos</strong>Sualeduri adgili ukavia ms<strong>of</strong>lios ganviTarebulda ganviTarebad qveynebsSoris, xolo onkologiuri avadobis dinamikaigive kanonzomierebas eqvemdebarebarogoric danarCen ms<strong>of</strong>lioSi damisi mateba gansakuTrebiT maRali tempiTar gamoirCeva.gansakuTrebiT sagangaSo sxva ram aris.kerZod, jerjerobiT kvlavindeburadmaRalia kibos dagvianebuli diagnostikismaCveneblebi, rac ZiriTadad ukavSirdebapirveladi jandacvis samsaxurebSi arsebulxarvezebs.Tanamedrove mecnierebisa da teqnikismiRwevebis danergva praqtikul jandacva-Si avTvisebiani simsivneebis iseT stadieb-Si dadgenis saSualebas iZleva, rocagankurnebis maCvenebeli sakmaod maRalia.miuxedavad amisa, maTi gamovlenis swori


4organizaciis pirobebSic ki, pirveladavadmy<strong>of</strong>Ta Soris Sorswasuli formebisxvedriTi wili 25-30%-mde aRwevs.sadReisod, pirveli rigis amocanadrCeba onkologiur daavadebaTa mimarTarsebuli subieqturi faqtorebisa dastereotipebis Secvla, rogorc mosaxleobis,aseve <strong>samedicino</strong> personalisazrovnebaSi: mosaxleobaSi jer kidevarapopularulia pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicina,gansakuTrebiT arainfeqciur pa-TologiebTan mimarTebaSi. TiToeulmaadamianma unda icodes, rom misi janmrTelobamissave xelSia da xSir SemTxvevaSizogierTi daavadebis Tavidan acilebaSesaZlebelia didi materialuri danaxarjebisgareSe.mosaxleobam unda gaaTviTcnobieros,rom kibo “ukurnebeli seni” ar aris da miTukeTesia mkurnalobis Sedegi, rac ufrodroulad moxdeba misi gamovlena daCatardeba adekvaturi mkurnaloba. aRsaniSnavia,rom avTvisebiani simsivneebisnaxevarze meti vizualuri lokalizaciisaa,romelTa diagnostika ar moiTxovsgansakuTrebul teqnikur aRWurvilobasda savsebiT SesaZlebelia fizikalurigamokvlevebiT._ rogoria kibos gavrcelebis asakobrivitendencia da romeli paTologiaaris yvelaze xSiri?_ Tanamedrove medicinaSi kibos problemassirTulisa da socialuri mniSvnelobismixedviT analogi ar gaaCnia.simsivnuri daavadebebi mosaxleobis yvelafenaSi gvxvdeba da udides zarals ayenebssazogadoebas. simsivneebi viTardeba aramarto ufrosi asakis mamakacebsa daqalebSi, romlebsac gaaCniaT cxovrebiseulida pr<strong>of</strong>esiuli gamocdileba, aramedbavSvebsa da reproduqciuli asakis axalgazrdebSic.Tumca, iseve rogorc mTelms<strong>of</strong>lioSi, kibo metwilad mainc xandazmulimosaxleobis xvedria. saqarTveloSiasakobrivi piki daaxloebiT 55-75 wlisasakze modis. mamakacebSi yvelaze xSiriafiltvis kiboTi avadoba, xolo qalebSi -ZuZus da reproduqciuli organoebis simsivnuripaTologiebi.avTvisebiani simsivneebi mosaxleobissxvadasxva jgufSi araTanabrad gvxvdeba.misi ganviTarebis riski bevrad maRaliakancerogenuli faqtorebis zemoqmedebisSedegad, agreTve, damZimebuli memkvidreobiTianamnezis mqone pirebSi.simsivnuri daavadebebis ganviTarebazemravali faqtori axdens gavlenas. pirvelrigSi 40 wels gadacilebuli asaki,sacxovrebeli adgilis ekologiuri situaciada mavne pr<strong>of</strong>esiuli faqtorebi, cxovrebisada kvebis pirobebi, individurida say<strong>of</strong>acxovrebo Cvevebi, organizmisimunologiuri da endokrinuli statusida mravali kiboswina daavadeba._ ras gvetyviT kibos gamomwvevi mizezebisSesaxeb?_ kibos gamomwvevi erTi konkretulimizezi ar arsebobs. arsebobs bevri Teoria_ qimiuri da virusuli kancerogenezis,kibos fizikuri meqanizmebiT ganvi-Tarebis Sesaxeb. kibo - polietiologiuridaavadebaa.mravali qimiuri kancerogenis warmomavlobagaremoSi anTropogenulia dadakavSirebulia adamianis saqmianobasTan.isini gamoiy<strong>of</strong>a aromatuli naxSirwyalbadebiswvis Sedegad, uxvadaa sawvavisgamonabolqv airebSi, Sedis mravali saRebavisSemadgenlobaSi, romlebic gamoiyenebabunebrivi da xelovnuri boWkoebisSesaRebad, kvebis produqtebisaTvis naturaluriferis misacemad. Sedis sxvadasxvakonservantis, Sxam-qimikatis, pesticidebisSemadgenlobaSi. gamomuSavdebasxvadasxva samrewvelo produqciis teqnologiuriciklebis dros.eqsperimentSi zogierTi kancerogenulinivTierebis zemoqmedebiT sul ramdenimedReSi SeiZleba miiRo kibo. magaliTad,erT-erTi aseTi nivTierebaa 3,4-benzpireni,romelic didi raodenobiT gamoiy<strong>of</strong>aSidawvis Zravebidan Tuki ar xdebaenergetikuli nivTierebebis sruliwva, anu fabrika-qarxnebisa Tu gaumarTaviavtomanqanebis gamonabolqvSi, isini mniSvnelovnadabinZurebs garemos da kibosganviTarebis seriozul riskis faqtorswarmoadgens.qimiuri kancerogeni normalur ujred-Si SeRwevisas iwvevs misi genetikuriaparatis damaxinjebasa da transformacias,xolo virusebs, maspinZeli ujredis birTv-Si (dnm-Si), axali genetikuri informaciaSeaqvs da warmoiqmneba ujredis Tvisobrivadaxali genetikuri aparati.zogjer adamianis organizmi TviTongamoimuSavebs endogenur kancerogenebs.cnobilia naRvlis mJavebis kancerogenulimoqmedeba kuWsa da msxvil nawlavze,hormonuli disbalansis mniSvnelobaZuZus kibos ganviTarebaSi.kancerogenezis Seswavlam kacobrioba


5miaaxlova kibos problemis gadaWrasTan.virusuli kancerogenezis warmatebebi damolekuluri biologiis miRwevebi ukav-Sirdeba sxvadasxva enzimisa da interferonismiRebas, romelic realurad xsnisgzas onkodaavadebaTa pr<strong>of</strong>ilaqtikisaken.dadasturebulia, rom simsivnis ganvi-TarebisaTvis aucilebelia erTdrouladramdenime faqtoris arseboba da erTerTimaTganis mocileba mkveTrad amcirebskiboTi daavadebis risks._ batono revaz, romelia kibos yvelazegavrcelebuli forma, am daavadebisriskis faqtorebi, niSnebi da simptomebi,rogor xdeba misi diagnostika, mkurnalobada ase Semdeg?_ ZuZus simsivneebs gansakuTrebuliadgili ukavia onkologiaSi Tavisi sixSiriT,qalis reproduqciul funqciasTandamokidebulebiT, mkurnalobis meTodebismravalferovnebiT da araerTgvarovaniprognoziT. ZuZus kibo, romelicavTvisebiani simsivneebis yvelaze gavrcelebuliformaa qalebSi, saerToonkologiuri avadobis SemTxvevaTa 24procents Seadgens. dasavleTis qveyneb-Si yoveli meaTe qali am daavadebiT iRupeba.ZuZus kibos, avTvisebiani simsivneebiTavadobis struqturaSi, saqarTveloSicpirveli adgili ukavia: yovel 100 000qalze avad xdeba 28-30 adamiani da yovelwliuradZuZus kibos aTasze meti SemTxvevaaRiricxeba. aRiniSneba am daavadebismatebis tendencia da uaxloesi 10-12 wlisSemdeg mosalodnelia misi gaormageba.sul saqarTveloSi 8 aTasze meti ZuZus kiboTidaavadebulia. yovel wels ki am daavadebiT600-ze meti adamiani iRupeba._ ra faqtorebi SeiZleba miviCnioTZuZus kiboTi daavadebis mizezad da romeliqali miekuTvneba am daavadebis riskisjgufs?_ daavadebis mizezobriv faqtorebsSoris pirvel rigSi asaxeleben hormonulstatussa da endokrinul darRvevebs,gansakuTrebiT sayuradReboa hiperestrogenemia_ qaluri hormonebis WarbisinTezi an maTi garedan Seyvana. am drosorganizmSi mimdinareobs rTuli hormonuligardaqmnebi _ icvleba sakvercxeebis,hip<strong>of</strong>izis, Tirkmelzeda jirkvlebisfunqcia. aseT qalebSi estrogenuliaqtivobis periodi gaxangrZlivebulia _adreuli menarxeTi (12 wlamde) da gvianimenopauziT (50 wlis zemoT).laqtacia (rZis gamomuSaveba) Trgunavssakvercxeebis estrogenul funqcias. amitomim eTnosSi, romlisTvisac tradiciuliaadre gaTxoveba, mravalSvilianoba daZuZus xangrZlivad woveba, ZuZus kibo iSviaTia.dadgenilia, rom daavadebis ganvi-Tarebas aseve xels uwyobs estrogenebisarasaTanado realizacia: qalwuloba, gvianigaTxoveba da mSobiaroba (30 wliszeviT), araregularuli an Sewyvetilisqesobrivi cxovreba. gasaTvaliswinebelia,rom ZuZus wovebis uary<strong>of</strong>ac xels uwyobsestrogenizacias. mniSvnelovani faqtoriagadatanili mastiti da ZuZus travma.abortebi laqtaciis samzadisSi my<strong>of</strong>ZuZuSi iwvevs seriozul paTomorfologiurZvrebs, romlebic droTa ganmavlobaSiSeuqcevadi xdeba da aseve ganapirobebsproliferaciis stimulacias. seriozuliriskis faqtors warmoadgens neiro-endokrinulimetaboluri daavadebebi (hipertonia,Saqriani diabeti, simsuqne) damavne Cvevebi (Tambaqo, alkoholi), agreTve,sazogadoebaSi mniSvnelovani socialurida ekonomikuri mdgomareoba.gansakuTrebiT aRsaniSnavia memkvidreobiTifaqtoris roli. qalebs, romelTachyavdaT ZuZus kiboTi daavadebuli axlonaTesavi, rogorc dedis, aseve mamis mxridan,daavadebis riski bevrad maRali aqvT.Tu qals erTdroulad aReniSneba zemoTCamoTvlilidan 3 da meti faqtori, is ukvemiekuTvneba ZuZus kibos riskis jgufs._ rogor xdeba am daavadebis diagnostika?ra <strong>samedicino</strong> procedurebi undagaiaros qalma asakis Sesabamisad?_ daavadebis gamovlenis miznobrivisaerTaSoriso programebiT SesaZlebeligaxda 0,5 santimetriani da ufro mcirezomis simsivneebis diagnostireba. am programebiszogadi sqema ki aseTia: 20 wlisasakidan yovelTviuri TviTgasinjva da 3weliwadSi erTxel saeqimo gasinjva. 35-40wlis asakidan saeqimo gasinjva weliwadSierTxel, 35 wlis asakidan pirveli mamografia,rogorc etaloni Semdgomi SedarebisTvis.damZimebuli ojaxuri anamnezispirobebSi pirveli mamografia SeiZlebaCatardes 30 wlis asakSic, 40 wlis asakidanmamografia tardeba kombinaciaSi - ultrasonografiasTanerTad 2 weliwadSi erTxel,xolo 50 wlis asakidan mamografiasonografiiT yovelwliurad. 75 wlis zemoTki Tu winamorbedi gamokvlevebiTraime paTologia ar iyo dafiqsirebuli,mamografia aRar tardeba. es aris ZuZuskibos diagnostikis `oqros standarti”.


6saerTod ki, ZuZus paTologiis dros zustidiagnozis dadgena moiTxovs yovelimkvirivi warmonaqmnis amokveTas ZuZudan._ rogor unda mixvdes qali rom es daavadebaaqvs, rogoria misi simptomebi?_ TviTgasinjva ZuZus kibos aRmoCenissakvanZo momentia. is regularulad undaCaitaros yvela qalma, umjobesia banaobisdros an sarkis win. garegani daTvalierebisasyuradReba eqceva ZuZus formas, zomas,deformaciis arsebobas, simetriulobas,dvrilebis dgomas, maTi Cabrunebisarsebobas. sxva SesaZlo niSnebia gamonadenidvrilidan, ZuZus SeSupeba, kanis SeWmuxnaan masze `limonis qerqis~ magvariubnis Camoyalibeba da sxva._ ras gvetyviT ZuZus kibos mkurnalobisTanamedrove meTodebze?_ daavadebis adreul stadiaSi mkurnalobaqirurgiulia; gavrcelebuli simsivneebisdros ki kombinirebul da kompleqsurxasiaTs atarebs. qirurgiul me-TodTan erTad gamoiyeneba radioTerapiada medikamenturi mkurnaloba (qimiaTerapia,hormonTerapia, imunoTerapia)._ ramdenad efeqturia qimiaTerapia?_ farmacevtul bazaze Tanamedrove qimiapreparatebisgamoCenam mniSvnelovnadgaaumjobesa ZuZus kibos mkurnalobisSoreuli Sedegebi._ batono revaz, Tqven brZaneT, romsaqarTveloSi mamakacTa Soris yvelazemetad gavrcelebulia filtvis kiboTiavadoba. ra aris filtvis kibos gamomwvevimizezi?_ filtvis meSveobiT xorcieldebamudmivi kontaqti organizmsa da garemosSoris. filtvis kibos ganviTarebaSi mniSvnelovanfaqtors warmoadgens Tambaqosmoxmareba. am daavadebis riski gansakuTrebiTmaRalia im pirebSi, romlebic sigaretismowevas iwyeben bavSvTa da mozardTaasakSi, ewevian dReSi erT kol<strong>of</strong>ze mets.unda gvaxsovdes, rom Tambaqos boli saSi-Sia aramwevelTaTvisac, e.w. `pasiuri mweveloba”aseve did riskTanaa dakavSirebuli.filtvis kiboTi daavadebis albaTobamniSvnelovnad izrdeba, roca Tambaqosmoweva sxva kancerogenuli faqtorebiszemoqmedebasTanaa Serwymuli. aRsaniSnaviaisic, rom atmosferul haerSi sulufro meti raodenobiT gadadis samrewveloobieqtebisa da gaTbobis sistemebiskvamli, Sidawvis Zravebis gamonabolqvi daasfaltis mtveri, romlebic aseve Seicavsbenzpirensa da sxva samrewvelo narCenebs- radioaqtiur nivTierebebs, azbests,qroms, dariSxanisa da nikelis naerTebs._ aris Tu ara gansazRvruli filtviskiboTi daavadebulTa saSualo asaki daavaddebian Tu ara am lokalizaciis simsivniTqalebi?_ filtvis kiboTi ufro xSirad 50 welsgadacilebuli mamakacebi avaddebian. racSeexeba qalebs, Zalze savalaloa, magram,maTSi mweveli kontingentis mkveTrmamatebam, samjer gazarda am daavadebis six-Sire. Tu adre 10 avadmy<strong>of</strong> mamakaczemodioda 1 qali, amJamad es TanafardobaTiTqmis Tanabari gaxda._ rogoria filtvis kibos klinikurimimdinareoba da simptomatika?_ filtvis kibos klinikuri mimdinareobadamokidebulia simsivnis lokalizaciasada gavrcelebaze. ZiriTadi simptomebia:saerTo sisuste, mSrali xvela, sunTqvisukmarisoba, Tumca xSirad daavadeba didixnis manZilze usimptomod mimdinareobs daxandaxan SemTxveviT Catarebuli rentgenologiurigamokvlevis dros iCens xolmeTavs. pirveli klinikuri niSnebi vlindebamaSin, roca simsivne did zomas aRwevs anCaizrdeba irgvlivmdebare qsovilSi. xSiradaseTi avadmy<strong>of</strong>ebi uSedegod mkurnalobenTerapevtebTan, fTiziatrebTansxva daavadebis diagnoziT. isini, rogorcwesi, mimarTaven eqim-onkologs daavadebisgvian stadiaze, roca mkurnaloba ukvegacilebiT naklebefeqturia._ filtvis kibos mkurnalobis ra TanamedrovesaSualebebi arsebobs da ramdenadefeqturia isini?_ rogorc giTxariT, samwuxarod,filtvis kibos diagnozis dadgenis momentisTvispacientTa did nawils Sorswasulisimsivne aqvs. mkurnaloba ZiriTadadqirurgiulia an kombinirebul-kompleqsuri.filtvis kibos prognozi ki, daavadebisdagvianebiT gamovlenis gamo,metwilad arasaxarbieloa._ arsebobs Tu ara raime pr<strong>of</strong>ilaqtikurisaSualebebi filtvis kibosTavidan asacileblad?_ am problemis gadawyvetaSi mniSvnelobaeniWeba RonisZiebaTa kompleqss,romlebic mimarTulia mosaxleobaSi cxovrebisjansaRi wesis propagandis, garemosdacvis, TambaqossawinaaRmdegoRonisZiebebis promociaze._ batono revaz, rogorc brZaneT, umjobesiavebrZoloT ara daavadebas,aramed mis gamomwvev mizezebs. gTxovT,


7daakonkretoT kibossawinaaRmdego brZolisZiriTadi mimarTulebebi._ onkologiuri avadmy<strong>of</strong>is bedi bevradaadamokidebuli pirveli Sexebiseqimze, mis onkologiur sifxizlesa da specialurcodnaze, xolo mis mier sworad dadroulad formulirebuli winaswari diagnozigansazRvravs swori mimarTulebiTgaRrmavebuli diagnostikis warmarTvasada pacientis droul moxvedras specializebulstacionarSi.yvela SemTxvevaSi saWiroa mosaxleoba-Si pr<strong>of</strong>ilaqtikuri muSaobis Catareba. esdakavSirebulia sigaretis mowevis akrZalvasTan,alkoholis borotad gamoyenebasTan,sxvadasxva mavne Cvevis uary<strong>of</strong>asTanda a.S.kibossawinaaRmdego brZolis ZiriTadinawilia pirveladi pr<strong>of</strong>ilaqtika (mosaxleobiscxovrebis jansaR wesze orientirebada misi praqtikuli ganxorcieleba), romliTacsadReisod SesaZlebelia Tavidan aviciloTonkologiuri avadobis SemTxveva-Ta mesamedi. perspeqtivaSi am maCveneblebisgazrda SesaZlebelia 80%-mde, radganacigi ZiriTadad egzogenur faqtorebTanaadakavSirebuli (daavadebis mxolod 20%-iaendogenuri, genetikuri). sayovelTaodcnobilia, rom pr<strong>of</strong>ilaqtikuri RonisZiebebigamoirCeva masobriobiT, ufro efeqturiada nakleb danaxarjebTanaa dakav-Sirebuli, vidre mkurnaloba.pr<strong>of</strong>ilaqtikuri medicinisaTvis didimniSvneloba aqvs kiboswina da fonuri daavadebebiscodnas, radgan maTi gaTvaliswinebiTSesaZlebelia momatebulionkologiuri riskis jgufebis formirebada am jgufebSi skriningis Catareba optimaluridanaxarjebiT SedarebiT ZviradRirebulionkomarkerebis, rentgenendoskopiur-ultrabgeriTigamokvlevebismizanmimarTuli gamoyenebiT._ mainc konkretulad ra pr<strong>of</strong>ilaqtikuriRonisZiebebi SeiZleba Catardes?_ arsebobs kibos pr<strong>of</strong>ilaqtikis 3 done.onkologiur daavadebaTa pirveladipr<strong>of</strong>ilaqtika gulisxmobs garemos dacvasmavne zemoqmedebebisagan, mosaxleoba-Si cxovrebis jansaRi wesis propagandas,brZolas alkoholizmis, prostituciis,narkomaniis, Tambaqos wevis winaaRmdeg.pr<strong>of</strong>ilaqtikuri RonisZiebebidan pirveladgilzea Tambaqos wevis sawinaaRmdegobrZola. am saqmeSi didia, rogorcsaxelmwifos, ise eqimis roli, romelmacunda daarwmunos mweveli pirovneba TambaqosmavneobaSi.kibossawinaaRmdego brZolaSi meoremniSvnelovani momentia dietis koreqcia.aucilebelia sworad dabalansebuli kvebispropaganda, miTiTeba maRalkaloriulidietis (cxoveluri cximebi) negatiurrolze hormondamokidebuli simsivneebisganviTarebaSi, rekomendaciebi xil-bostneulisada Tevzis produqtebis upiratesigamoyenebis Sesaxeb. miTiTeba alkoholisWarbi raodenobiT gamoyenebis mavneobisSesaxeb: magari sasmelebis Warbi moxmarebawarmoadgens piris Rrus lorwovani garsis,saylapavis, RviZlis, pankreasis kibos warmoSobisxelSemwyob faqtors, gansakuTrebiTsigaretTan erTad.mosaxleobam unda icodes garemos mavnefaqtorebis blastomogenuri moqmedebisSesaxeb (ultraiisferi da maionebeli gamosxiveba),gansakuTrebiT gazafxul-zafxulisperiodSi, roca Warbi insolacia saSiSia.mniSvnelovania mavne pr<strong>of</strong>esiuli faqtorebis-kancerogenulinivTierebebiscodna kibos ganviTarebaSi (anilinis saRebavi,nikelis, qromis, aluminis, rkinis madnismopoveba, Tujisa da foladis gamodnoba,azbestis, koqsqimiuri, xisdamamuSavebeli,rezinis warmoeba da sxva).kibos meoreuli pr<strong>of</strong>ilaqtika uSualoddakavSirebulia pirveladi jandacvisrgolTan, ojaxis (ubnis) eqimis institutTan.es gulisxmobs eqimis Sesabamiscodnas onkologiaSi da `onkologiurisifxizlis~ gamoCenas, pr<strong>of</strong>ilaqtikurigasinjvebisa da skrininguli RonisZiebebisCatarebas kibos adreuli formebis, kiboswinada fonuri daavadebebis drouladgamovlenis mizniT.kibos mesameuli pr<strong>of</strong>ilaqtika ki teqnikurprogresTanaa dakavSirebuli: diagnostikisada mkurnalobis Tanamedroveteqnologiebis danergva (kompiuterulitomografia, magnitur-birTvuli rezonansi,endoskopiuri medicina da a.S), mkurnalobisefeqturobis Sesafasebeli laboratoriulimeTodebis Camoyalibeba,avTvisebiani simsivneebis diagnostikisada mkurnalobis algoriTmebisa da gaidlainebisSemuSaveba da a.S._ batono revaz, ramdenad drouladxdeba Cvens qveyanaSi kibos adreuliformebis diagnostika da mkurnaloba?_ yovel wels Cvens centrs gamokvlevisaTvismomarTavs 30000-mde pacienti. es


8imaze metyvelebs, rom asea Tu ise, pirveladijandacvis eqimebSi gamoiRviZa `onkologiurmasifxizlem”, aqedan daaxloebiT10000 xvdeba Cvens centrSi samkurnalod,8000-s onkologiuri daavadeba ar udgindeba.samwuxarod, danarCeni 12000 daavadebisim stadiaSia, rodesac mkurnaloba ukve naklebadefeqturia. Tanamedrove onkologiaSifarTod gamoiyeneba mkurnalobisqirurgiuli, sxivuri da medikamenturi me-Todebi. onkologiuri principebidan gamomdinare,monokomponenturi mkurnalobaiSviaTad gamoiyeneba. ufro xSirad mivmarTavTkombinirebul da kompleqsurmkurnalobas: kombinirebulia mkurnaloba,roca erTdroulad gamoiyeneba ori me-Todi (qirurgiuli+ sxivuri, qirurgiuli+medikamenturi, sxivuri+ medikamenturi).kompleqsuri mkurnalobis dros erTdrouladgamoiyeneba samive ZiriTadi me-Todi (qirurgiuli, sxivuri, medikamenturi).ase rom, pacienti onkocentrTan kav-Sirs 1 vizitiT ar wyvets, xSirad mas esaWiroebaoperaciiswina da operaciis-Semdgomi qimia- da sxivuri Terapiis ramdenimekursi da, ra Tqma unda, dinamikurimeTvalyureoba. unda gvaxsovdes, romdrouli adekvaturi specializebuli mkurnalobisCatareba sicocxlis xangrZlivobisgazrdis, misi xarisxis gaumjobesebisada sruli gankurnebis Sanssac ki iZleva.avTvisebiani simsivneebis 55%-mde vizualurilokalizaciisaa: kanis, ZuZus, gareTasasqeso organoebis, tuCis, pirisRrus, limfuri kvanZebis, swori nawlavis dawinamdebare jirkvlis kibo. maTi gamovlenisTvisar aris saWiro didi danaxarjebi,rTuli sadiagnostiko aparatura, magramsaWiroa pirveladi jandacvis qselSimomzadebuli, onkologiurad ganaTlebulieqimi da Tu mis mier avadmy<strong>of</strong>is gasinjvasar eqneba fiqtiuri xasiaTi, arsebobsSansi saerTod aviciloT Tavidan simsivnean movaxdinoT misi drouli diagnostika daadekvaturi mkurnaloba, rac avadmy<strong>of</strong>issruli gamojanmrTelebis sawindaria.rac Seexeba Sinagani lokalizaciis simsivneebs:RviZlis, filtvis, kolinjis, ku-WqveSa jirkvlisa da a.S. kibos, maTi adreulidiagnostika zemoaRniSnuli gziT Seu-Zlebelia. am daavadebebis gamokvlevisTvissaWiroa skrininguli test-sistemis gamoyeneba.ZviradRirebuli diagnostikis SemdegmaTi mkurnaloba, vizualuri lokalizaciissimsivneebTan SedarebiT, dakavSirebuliadid danaxarjebTan da mkurnalobis SedegebicukeTesis survils tovebs. amitom Sinaganilokalizaciis simsivneebTan mimarTebaSiufro gamarTlebulia jandacvisstrategia da saxelmwifo investiciebi mimarTuliaRniSnuli daavadebis Tavidan acilebisRonisZiebebisaken.


9_ bronqopnevmoniasTan da 1,0(4,2%) _ medikamenturintoqsikaciasTan. klinikaSi moTavsebisassunTqvis mwvave ukmarisobaaReniSneboda yvela avadmy<strong>of</strong>s da isinipirvelive saaTebSi gadayvanil iqnen xelovnursunTqvaze. tramvuli Sokis mdgomareobaSiiyo 4,0(16,0%) avadmy<strong>of</strong>i, hipovolemiuriSokis _ 3,0(12,0%), septikuriSokis mdgomareobaSi ki _ 2,0(8,0%) avadmy<strong>of</strong>i.sxva avadmy<strong>of</strong>ebs sisxlis mimoqcevisukmarisoba CamouyalibdaT kritikulimdgomareobis momdevno etapebze. kritikulimdgomareobis sxvadasxva etapze amavadmy<strong>of</strong>ebs 15,0(10,2%) SemTxvevaSi CamouyalibdaTTavis tvinis SeSupeba. 3,0(12,0%)SemTxvevaSi RviZlisa da 2,0(8,0%) SemTxvevaSiTirkmlebis mwvave ukmarisoba. infeqciurigenezis garTulebebi ganuvi-Tarda 13,0(52,0%) avadmy<strong>of</strong>s. maT Soris10,0-s (40,0%) _ traqeo-bronqiti, 9,0-s(36,0%) _ bronqopnevmonia, 3,0(12,0%) _ cistiti,xolo 2,0(8,0%) avadmy<strong>of</strong>s _ mZime sefsisi.klinikaSi Semosvlisas yvela avadmy<strong>of</strong>iimy<strong>of</strong>eboda cerebruli komis mdgomareobaSi,romlis siRrme `glazgos skalis~mixedviT 9,0(36,0%) SemTxvevaSi 3-5bali iyo, 11,9 (44,0%) SemTxvevaSi _ 6-8bali, 5,0(20,0%) SemTxvevaSi ki _ 9-12 bali.am avadmy<strong>of</strong>Tagan 6,0(24,0%) imy<strong>of</strong>ebodakritikuli mdgomareobis pirvel stadia-Si, 13,0(52,0%) _ meore, xolo 6,0(24,0%) _ mesamestadiaSi. Apache-2 skaliT gamokvlevisasam avadmy<strong>of</strong>Tagan 7,0(28,0%) imsaxurebda10-20 qulas, 12,0(48,0%) avadmy<strong>of</strong>i _ 21-30 qulas, 6,0(24,0%) ki _ 31-ze met qulas.Yyvela avadmy<strong>of</strong>i namkurnalebi iyo tradiciulimeTodiT, romelic eyrdnobodakritikul avadmy<strong>of</strong>Ta mkurnalobis saxelmwifostandartebs (1). es moicavdafxv, Sokis sawinaaRmdego Terapias, wylikritikulimedicinaeleqtruli impulsebis gamoyeneba kritikulimdgomareobis drosz. xelaZe zv. xelaZe, r. Soniakritikuli medicinis instituti, Tbilisi, saqarTvelo(recenzenti – pr<strong>of</strong>esori n. gogebaSvili)aqtualoba: kritikuli mdgomareobamoicavs organoebisa da qsovilebiscalkeuli ubnis distr<strong>of</strong>iul cvlilebebsada nekrozs. amis gamo, dReisaTvis, kritikulimdgomareobebis mkurnalobaumTavresad ama Tu im organosa da qsovilisdauzianebeli ubnebis SenarCunebasada maTi funqciis gamarTvazea gaTvlili.Tumca, kritikuli mdgomareobebis likvidaciisasSemdgomi progresis miRwevaSeuZlebelia am ubnebis aRdgenis gareSe.amgvari procesebis mizandasaxuli mar-Tvis problema ki kritikul medicinaSidRemde ar dasmula. ufro metic, dRes medicinaSifarTod ganxiluli sakiTxi sxvadasxvasaxis daavadebis dros aRmocenebulipaTologiuri dazianebebis Rerovaniujredebis meSveobiT reparaciis Sesaxeb,amJamad mxolod progenituli Rerovaniujredebis transplantaciis saxiTaa warmodgenili.aqamde ar dasmula arc am ujredebiskomitirebis procesis uSualod organizmSimarTvis problemac (2).mizani da amocanebi: Rerovani ujredebisdiferencirebis procesis marTvakritikuli mdgomareobis dros eleqtruliimpulsebiT.masala da meTodebi. Seswavlili iyo25(100%) avadmy<strong>of</strong>i, qali iyo 8,0(32,0%)kaci_17,0(68,0%), zrdasruli asakis iyo _6,0(24,0%), gardamavali asakis _14,0 (56,0%)xanSiSesulTa da moxucTa asakis ki _ 5,0(20,0%) avadmy<strong>of</strong>i. 7,0(28,0%) SemTxvevaSikritikuli mdgomareoba asocirebuli iyoiSemiur insultTan, 5,0(20,0%) _ hemoragiulinsultTan, 3,0(12,8%) _ politravmasTan,2,0(8,0%) _ qala-tvinis mZimetravmasTan, 2,0(8,0%) _ RviZlis ukmarisobasTan,2,0(8,0%) _ Tirkmlebis ukmarisobasTan2,0(4,0%) _ mZime sefsisTan, 2,0(8,0%)


10Ta da eleqtrolitebiT uzrunvely<strong>of</strong>as,parenteralur da enteralur Terapias, antioqsidaturTerapias da sxva RonisZiebebs.paralelurad, am jgufis pacientebsCautardaT eleqtruli impulsebiT mkurnalobaSesabamisi patentis mixedviT (3). amavadmy<strong>of</strong>Ta kritikuli mdgomareobis salikvidaciodro Seadgenda 9,7±4,3 dRes.gardaicvala 8,0 avadmy<strong>of</strong>i, rac letalobis32,0% Seadgens. gadarCenil avadmy<strong>of</strong>TaganRrma invalidoba aReniSneboda 4,0-s (16,0%).maTi sicocxle mxolod asocirebuli formiTiyo SesaZlebeli. sxva avadmy<strong>of</strong>ebs kritikulimdgomareobis likvidaciis SemdegTumca SeeZloT damoukidebeli sicocxle,magram SedarebiT sustad gamoxatuli invalidobisxarisxi maTac etyobodaT. amavadmy<strong>of</strong>Ta TiToeuli sawol-dRis Rirebulebakritikuli mdgomareobis likvidaciisaTvis303,1$ ekvivalent lars Seadgenda.sakontrolo jgufSi Seswavlili iyo27,0(100%) identuri avadmy<strong>of</strong>i. yvela avadmy<strong>of</strong>inamkurnalebi iyo tradiciuli me-TodebiT, romelic eyrdnoboda kritikulavadmy<strong>of</strong>Ta mkurnalobis saxelmwifo standartebs(1). am avadmy<strong>of</strong>Ta kritikulimdgomareobis likvidacias 12.4±3,0 dRedasWirda. am jgufSi letaloba 44,4% iyo.gadarCenil 15,0 avadmy<strong>of</strong>Tagan Rrma invalidobaaReniSneboda 8,0-s (29,6%). maTisicocxlec mxolod asocirebuli formiTiyo SesaZlebeli. am ukanasknelTagan 3,0-s(11,1%) Camouyalibda qronikuli vegetaturimdgomareoba. darCenil 7,0(25,9) avadmy<strong>of</strong>ski SeeZlo sicocxlis damoukidebelisaxiT gagrZeleba da invalidobisxarisxic SedarebiT sustad iyo gamoxatuli.am avadmy<strong>of</strong>Ta TiToeuli sawoldRisRirebuleba Seadgenda 390,6$ ekvivalentlars. maTi kvlevis specialuri meTodebiwarmodgenili iyo Zvlis tvinisa da periferiulisisxlis ujredebis raodenobis,agreTve, Zvlis tvinis punqtatis mJava-tutovaniwonasworobis, Rerovani da imunokompetenturiujredebis raodenobisSeswavliT, romelic warmoebda sayovelTaodaRiarebuli meTodebiT (2).Sedegebi da gansja. eleqtrodeniTmkurnalobis Semdeg, romelic qronologiuradSeesabameboda kritikulimdgomareobis me-4-7 dRes, sawyis dReebTanSedarebiT (1-3-e dRe) Zvlis tvinSistatistikurad sarwmunod moimataneitr<strong>of</strong>ilebis im populaciam, romlebicmoicavda promielocitebis (4,1±0,2%;P


11biT, kvlav rCeboda maRali, Tumca am TvalsazrisiTmaTi sxvaoba statistikurad sarwmunoar y<strong>of</strong>ila (P>0,05). aRniSnuli monacemebisanalizi uCvenebs, rom eleqtrulisxivebiT mkurnalobis dasrulebis Semdeg,aRiniSneba Zvlis tvinisa da periferiulisisxlis ujredebis _ eriTrocituli,leikocituri da Trombocituli xazis axalgazrdaformis ujredebis raodenobismkveTr mateba, amasTan, es momateba stabiluradmaRali rCeba kritikuli mdgomareobispirveli-ori kviris ganmavlobaSi.paralelurad Zvlis tvinSi izrdeba Jangbadisparcialuri wneva da garemos mJavianoba.sagulisxmoa, agreTve, progenituliRerovani da imunokompetenturiujredebis mkveTri zrda. am fonze SesamCneviakritikuli mdgomareobis TanmdevigarTulebebisa da letalobismaCveneblebis Semcireba, invalidobisxarisxis gaumjobeseba, agreTve, kritikulimdgomareobis likvidaciisaTvissaWiro drois Semokleba da mkurnalobisRirebulebis gaiafeba.ИСПОЛЬЗООВАНИЕ ЭЛЕКТРИЧЕCКИX ИМПУЛЬСОВ ПРИКРИТИЧЕСКИХ СОСТОЯНИЯХЗ. Хеладзе, Зв. Хеладзе, Р, ЩонияИНСТИТУТ КРИТИЧЕСКОЙ МЕДИЦИНЫ,ТБИЛИСИ,ГРУЗИЯ.При использовании электронных импульсов в костном мозге и периферической крови установленозначительное увеличение количества молодых форм эритроцитов, лейкоцитов и тромбоцитов.Одновременно регистрировалось увеличение парциального давления кислорода в костном мозге;статистически достоверное увеличение прогениторных прекурсоров и субпопуляции иммунокомпетентныхT- и B- клеток. На этом фоне снижались показатели летальности и инвалидности. Вместе с тем,сокращалось время, необходимое для ликвидации критического состояния, а также стоимость лечения.A JOINT USE OF ELECTRIC CURRENT IN ORDER TO COMMITPROGENIC PRECURSORS IN CRITICAL CONDITIONZ. Kheladze, Zv. Kheladze, R. ShoniaAs a result <strong>of</strong> electric current use in bone marrow and peripheral blood considerable increase in quantity <strong>of</strong>young cells erythrocytes, leucocytes and thrombocytes takes place. Besides, the above mentioned, increaseremains stabile during the several weeks <strong>of</strong> critical conditions. Parallel to the above mentioned increase thepartial pressure <strong>of</strong> oxygen supply in bone marrow was identified. Considerable growth <strong>of</strong> progenic axial andimmune competitive cells showing a tendency towards stability is significant as well. Having considered theabove mentioned, decrease <strong>of</strong> accompanying complications , improving the indices <strong>of</strong> lethality and level <strong>of</strong>disability, shortening the time necessary to heal the patients and bring them out <strong>of</strong> the critical condition and backto health which means cutting down on treatment expenses as well is <strong>of</strong> big importance indeed.literatura:1. z.xelaZe –`saxelmwifo samkurnalo standartebi kritikul medicinasa da anesTeziologiaSi”.„ambolatoriuli da stacionaruli mkurnalobis droebiTi saxelmwifo samkurnalostandartebi”. Tbilisi, 2002w.2. z.xelaZe –`kritikuli medicina”, saxelmZRvanelo eqimTa da studentTaTvis, Tbilisi,2007w, -614gv.3. zv.xelaZe, z.xelaZe, r.Sonia gamogonebis dasaxeleba: “eleqtrodenis wyaros axali mimarTulebiTgamoyeneba”. gancxadeba patentze. saidentifikacio # 10792/01. 01.08.2008w


12kardiologiahormonCanacvlebiTi Terapiis gavlena ekgparametrebze postmenopauzis drosav. isakaZe, m. noniaSviliq. Tbilisis #1 samkurnalo-pr<strong>of</strong>ilaqtikuri centri,Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetis Sinaganimedicinis #1 departamenti (mimarTuleba – Terapiasindromuli diagnostika)(recenzenti – pr<strong>of</strong>esori S. SurRaia)postmenopauzis dros gul-sisxlZarRv-Ta sistemis paTologiebi mniSvnelovanadgils ikavebs qalTa avadobis struqturaSi(1,6). cnobilia, rom estrogenebsaxasaiTebs dacviTi moqmedeba gulsa dasisxlZarRvebze, amitom, sakvercxeebisfunqciis SewyvetasTan erTad, mkveTradizrdeba gul-sisxlZarRvTa sistemis daavadebaTaricxvi. estrogenebis deficitisfonze vlindeba ekg parametrebis cvlilebamosvenebul mdgomareobaSi (ufroxSirad parkuWovani kompleqsis ST-T cvlileba)(3,4). am darRvevebis aRmosafxvreladmniSvnelovania hormonCanacvlebiTiTerapia (hCT), romelic ganixileba,rogorc gul-sisxlZarRvTa sistemisdaavadebaTa prevenciis strategia (3, 4, 5).kvlevis mizani iyo ekg parametrebiscvlilebebis gamovlena dinamikaSi hormonCanacvlebiTiTerapiis fonze postmenopauzisdros qalebSi.gamokvlevis masala da meTodebi:gamokvleuli iyo 61 qali, romelTa asakiSeadgenda 45-60 wels (saSualo asaki54,15); menopauzis xangrZlivoba iyo 1-10wlamde. ekg gamokvleva tardebodaaparatze – kardiografi _ `Megacart~-iT,hormonCanacvlebiTi Terapiis dawyebamdeda mkurnalobis fonze, yovel 3 TveSierTxel. yvela gamokvleuli day<strong>of</strong>iliiyo sam jgufad. pirvel jgufSi gaerTianda23 qali, romlebic Rebulobdnen klimens(germania), meore jgufSi – aseve 23qali, romlebic mkurnalobdnen klimonormiT(germania), xolo mesame jguf-Si – 15 qali (sakontrolo jgufi).gamokvlevis Sedegebi: gamokvlevisdros yuradReba eqceoda Civilebs gulsisxlZarRvTasistemis mxridan, romelicaReniSneboda yvela pacients: sxvadasxvalokalizaciisa da intensivobis tkiviliTgulis areSi, tkivili dakavSirebuli fizikurdatvirTvasTan, stresul situaciasTan,qoSini, moxrCobis SegrZneba, simZimisSegrZneba mkerdis Zvlis ukan, gulisfriali, taqikardia, gulis ritmis darRveva,bradikardia, arteriuli wnevis momateba,simpaTikur-adrenaluri krizebi.yvelaze xSiri Civili iyo taqikardia,romelic gamouvlinda gamokvleulTa82%-s da tkivili gulis areSi (77,1%). taqikardiaaRiniSneboda rogorc fizikuridatvirTvisas, ise RamiT, Zilis dros dastresul situaciaSi. 5(8,2%) avadmy<strong>of</strong>sanamnezSi aReniSneboda paroqsizmulitaqikardiis Setevebi, romlebic ZnelademorCileboda mkurnalobas.gulis areSi tkivilebi atarebda sxvadasxvaxasiaTs, magram ar iyo dakavSirebulifizikur datvirTvasTan da xSirad aRmocendeboda`wamoxurebis~, `alebis~ dros.rogorc kvlevebi aCvenebs, tkivilebi gulisareSi klimaqteruli sindromis drosar aris dakavSirebuli ekg-is cvlilebebTan,gansxvavebiT gid-iT pacientebisagan (4).sxvadasxva xasiaTis cvlileba ekg-zeaReniSneboda 46 (75,41%) qals, maTgan 24-s,postmenopauzis xangrZlivobiT – 5 weli


13da 22-s postmenopauzis ufro meti xangr-ZlivobiT. normaluri ekg aRmoaCnda mxolod6 pacients (24,6%). cvlilebebi ekgzegansakuTrebiT Seexeboda repolarizaciisperiodis darRvevas: ST segmentiscdomas da T-kbilis cvlilebas, romlebicgamokvleulTa SedarebiT xSiri paTologiaiyo da Seadgenda 62-s (3%), eqstrasistolasada bradikardias xSirad Tan axldaparkuWovani da parkuWSida gamtareblobisSeferxeba.klinikur-funqciuri darRvevebisanalizma aCvena, rom cvlilebebi ekg-zear aris dakavSirebuli avadmy<strong>of</strong>Ta subieqturgamovlinebasTan. mag., tkivilissindromis dros yovelTvis ar vlindebodacvlilebebi ekg-ze. amavdroulad, ekg-spaTologiuri cvlilebebi yovelTvis ardasturdeba klinikurad. repolarizaciisperiodis cvlileba tkivilebiT gulisareSi aReniSneboda mxolod avadmy<strong>of</strong>Ta32-s (7%) ekg-s registraciisas; postmenopauzisxangrZlivobis zrdasTan erTad,izrdeba ekg-s cvlilebebis sixSire. maThqondaT mudmivi xasiaTi da mkveTradgamoxatuli xarisxi.avtomatizmis funqciis darRveva gamovlindasinusuri bradikardiis saxiT da misisixSire maRali iyo qalebSi xangrZlivipostmenopauziT. gamovlinda gamtareblobismniSvnelovani darRvevac. mag. ST-T segmentis daqveiTeba an momateba araRemateboda 2 mm-s. uary<strong>of</strong>iTi T kbilis amplituda,romelic gamovlinda Cven mier 4pacientSi, ar iyo 3 mm-ze meti. eqstrasistola,avtomatizmis darRveva (bradi- antaqikardia) stabilurad ar vlindeboda.hCT-iis fonze Semcirda rogorc klimaqterulisimptomkompleqsi, ise kardiologiuridarRveva. mkurnalobidanerTi Tvis Semdeg, Semcirda gulis areSitkivilis sixSire da intensivoba, taqikardiada sxv. maqsimaluri efeqti miRweuliiyo mxolod mkurnalobidan eqvsi TvisSemdeg. mniSvnelovnad Semcirda simpa-Tikur-adrenalinuri krizebi. es cvlilebebiSeexeboda arteriul wnevasac. mkurnalobidansami Tvis Semdeg, antihipertenziulimedikamentebis gamoyenebisgareSe Semcirda misi momatebis SemTxvevebi.miRweuli Sedegebi SenarCundamkurnalobis dawyebidan 12 Tvis Semdegac.statistikurad sarwmuno Semcirebaekg parametrebis cvlilebebi miRebuliqna 9 Tvis mkurnalobis Semdeg. mag., pirveljgufSi, romlebic iRebdnen klimens,ekg-s cvlileba aRiniSna 13 (56,52%) pacientSi,rac 17,2%-iT nalebia sawyismaCvenebelTan. im jgufSi, romelic iRebdaklimonorms (14 pacienti) naklebiamkurnalobis dawyebamde 17,6%-iT. sakontrolojgufSi (hCT-is gareSe) ekg-s cvlilebaaReniSneboda 12 (80%) qals. 12-Tviani dakvirvebis Semdeg, TerapiuliSedegi SenarCunebuli iyo xangrZlivad.dinamikaSi gamovlinda ekg parametrebisSemdegi xasiaTis cvlilebebi:1. hCT-is gavlena ST segmentze gamovlindamisi stabilizaciiT izoxazTan mimarTebaSi.aseTi cvlilebebi ufro xSiradaRiniSneboda II standartul da marcxenagulmkerdis ganxrebSi (V4-V6). ST-T segmentisgadaxra vlindeboda erT, zogjer kior ganxraSi. mkurnalobis Semdeg ki pa-Tologiuri cvlilebebis gavrcelebamcirdeboda. ST-T segmentis dadebiTi dinamika,romelic gamoixata rogorc misinormalizaciiT, ise misi cTomis xarisxisSemcirebiT, dafiqsirda 10 pacientSi, klimenisjgufsa da 9 avadmy<strong>of</strong>Si, klimonormisjgufidan (83,3 da 81,8% Sesabamisad);2. T kbilis dadebiTi dinamika klimenisjgufSi dafiqsirda avadmy<strong>of</strong>Ta 88,89%,xolo 87,5% - klimonormis jgufSi.3. gamtareblobis moSlis TvalsazrisiT,statistikurad sarwmuno gansxvavebajgufebs Soris ar gamovlinda. winagulparkuWovanida parkuWovani gamtareblobisdarRvevis normalizacia gamovlindaavadmy<strong>of</strong>Ta 83,3%-Si, klimenisa da klimonormisjgufebSi Sesabamisad _ 66,67%.4. hCT gavlena gulis SekumSvaTa six-Sireze ar gamovlinda. magram avadmy<strong>of</strong>eb-Si paroqsizmuli taqikardiiT mkurnalobissami Tvis Semdeg aRniSnuli gamovlinebebiSemcirda, xolo eqvsi Tvis SemdegsaerTod Sewyda.5. 12-Tviani mkurnalobis Semdeg, miRweuliSedegebi iyo stabiluri. sakontrolojgufis avadmy<strong>of</strong>ebSi ekg parametrebisstatistikurad sarwmuno ryevebiar gamovlinda.daskvna: rogorc Catarebulma kvlevamgviCvena, qalebs, postmenopauzis dros,aReniSnebaT ekg-ze mniSvnelovani cvlilebebi,romlebic, ZiriTadad, funqciurixasiaTisaa. ufro xSirad gvxvdebodarepolarizaciis periodis darRveva.postmenopauzis xangrZlivobis momatebasTanerTad, matulobda ekg-ze paToligiuricvlilebebis gavrcelebis six-Sire da gamoxatvis xarisxi. sasqeso hormonebiamcirebs depolarizaciisa da repolarizaciissiCqares da ujreduli mem-


14branebis ganvladobas ionebisaTvis (2,6).estrogenebis deficitis fonze irRvevakalium-natriumis cvla, rasac mivyavarTrepolarizaciis darRvevasTan, rac gamoixatebaekg-s parkuWovani kompleqsisbolo nawilis cvlilebebiT; hCT uzrunvely<strong>of</strong>sam cvlilebebis likvidacias damaTi warmoSobis pr<strong>of</strong>ilaqtikas (4,6).dinamikuri ekg gamokvlevebi gviCvenebsCatarebuli hCT-is efeqturobas. es gavlena,pirvel rigSi, aisaxeba repolarizaciisperiodis cvlilebaze. ekg-ze mniSvnelovanidadebiTi dinamikis misaRwevadsaWiroa estrogenebiT xangrZlivi Terapia,saSualod 9 Tve, miuxedavad imisa, romgul-sisxlZarRvTa sistemis mxriv Civilebimcirdeba 6-Tviani mkurnalobis Semdeg,xolo subieqturi xasiaTis 1-3 Tvis SemdegsaerTod ar aRiniSneba. avadmy<strong>of</strong>ebSimkveTrad gamoxatuli ekg cvlilebebimowmobs am darRvevebis funqciur xasiaTs.zogierT avadmy<strong>of</strong>s ar aReniSna ekgmaCveneblebis mniSvnelovani gaumjobeseba,damatebiTi <strong>samedicino</strong> gamokvlevebisdros am jgufis qalebSi SeimCneodamkveTrad gamoxatuli hiperlipidemia,romlebic ar mcirdeboda TerapiuliCarevis Semdeg. swored aseTi pacientebisaWiroeben sistematur dakvirvebas dadamatebiTi gamokvlevebis Catarebas.zogierTi mkvlevaris azriT (5,6), hCTdadebiTi efeqtis misaRebad da gul-sisxlZarRvTasistemis daavadebaTa optimaluripr<strong>of</strong>ilaqtikisaTvis saWiroaramdenime weli. sakiTxi hCT xangrZlivobismizanSewonilobis Sesaxeb, unda gadawydesindividurad (3,4,5). zogierTi mkvlevariamtkicebs, rom stenokardiisas,agreTve, gadatanili miokardiumis infarqtisdros estrogenebiT CanacvlebiTiTerapia amcirebs garTulebebis ricxvs.ekg cvlilebaTa farTo speqtri da maRalisixSire postmenopauzis dros gviCvenebsestrogendeficituri mdgomareobisdarRvevis rolis gulis muSaobaSi. hCTwarmoadgens mkurnalobis paTogenezuraddasabuTebul meTods, rac gvexmarebaSevamciroT am darRvevebis warmoSobada gamoxatva. estrogenebis Semcvelipreparatebi ara Tu uzrunvely<strong>of</strong>sgul-sisxlZarRvTa daavadebebis pr<strong>of</strong>ilaqtikas,aramed mTeli cxovrebis manZilzeexmareba qalebs SeinarCunon socialuristatusi.ВЛИЯНИЕ ЗАМЕСТИТЕЛЬНОЙ ГОРМОНАЛЬНОЙ ТЕРАПИИНА ЭЛЕКТРОКАРДИОГРАФИЧЕСКИЕ ПАРАМЕТРЫВ ПОСТМЕНОПАУЗЕА. Исакадзе, М. НониашвилиЛЕЧЕБНО-ПРОФИЛАКТИЧЕСКИЙ ЦЕНТР №1 Г. ТБИЛИСИТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ МЕДИЦИНСКИЙ УНИВЕРСИТЕТДЕПАРТАМЕНТ ВНУТРЕННЕЙ МЕДИЦИНЫ №1 (НАПРАВЛЕНИЕ: ТЕРАПИЯ –СИНДРОМНАЯ ДИАГНОСТИКА)Цель исследования: Выявление электрокардиографических изменений и их коррекция на фонезаместительной гормонотерапии (ЗГТ) в постменопаузе у женщин, не имеющих органическихзаболеваний сердечно-сосудистой системы.Материалы и методы: Обследовали 61 женщину в постменопаузе. Проведено ЭКГ-исследование долечения и на фоне ЗГТ клименом и климонормом.Результаты: Выявлена значительная частота функциональных электрокардиографических отклоненийу женщин в постменопаузе. На фоне ЗГТ отмечено существенное улучшение общего состояния больныхчерез 3 мес. и параметров ЭКГ через 9 мес. терапии.Заключение: ЗГТ у женщин в постменопаузе позволяет существенно снизить частоту функциональныхизменений на ЭКГ и улучшить общее состояние.


15REPLACEMENT HORMONAL THERAPY: EFFECTS ON ECGPARAMETERS IN POSTMENOPAUSAL WOMENA. Isakadze, M. NoniashviliAIM: To examine postmenopausal women free <strong>of</strong> organic cardiovascular lesions receiving replacementhormonotherapy (RHT) for ECG abnormalities, control <strong>of</strong> the detected cardiovascular detects.Materials and methods: ECG was conducted in 61 postmenopausal women before and during RHT withclimen and climonorm.Results: ECG registers frequent functional abnormalities in postmenopausal women. A 3 month RTH improvedthe patients condition. A 9 month RHT improved ECG parameters.Conclusion: RHT <strong>of</strong> postmenopausal women corrects general condition <strong>of</strong> such patients as well as functionalECG parameters.literatura:1. Болезни сердца и сосудов/Под ред. Е. И. Чазов – М., 1999. – Т.2.- С. 136-176.2. Кретова Н.Е. Климактерическая кардиопатия (миокардиодистрофия): Дисс. д-ра мед. наук –М., 1986.3. Сметник В.П.//Гормональная терапия климактерических расстройств (Материалы конф.) – М.,2004. – С. 4-8.4. Сметник В.П., Ткаченко Н.М., Глезер Г.А., Москаленко Н.П.//Климактерический синдром– М., 2008 – С.16-72; 158-248.5. Audemir E., Ekici E.? Segkin N. et al.//International congress on teh Menopause, 7-th: Abstracts.Stockholm, 1999.- P.27.6. Samsioe G.//Hormones in Gynecological Endocrinology. -199. – P. 589-597.


16alergologiaaspirinuli asTmab. maWavariani, c. sakandeliZe, z. CiCuaTbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetis medicinisfakulteti(recenzenti - pr<strong>of</strong>esori a. Telia)aspirinuli asTmis termins iyeneben imSemTxvevaSi, Tu bronqospazmis erT-erTimizezi aris arasteroiduli antianTebi-Ti saSualebebi, maT Soris acetilsalicilitismJava (7).aspirinis praqtikaSi danergvisTanavedaiwyo aspirinuli asTmis SemTxvevebisaRwera. is sinTezebul iqna 1869 wels. XIXsaukunis bolos moxda misi gamoyeneba<strong>samedicino</strong> praqtikaSi rogorc sicxisdamwevida tkivilgamayuCebeli saSualebada ukve 1919 wels kukma gamoaqveynapirveli cnoba aspirinis miRebis Semdegbronqospazmis warmoSobis Sesaxeb (8).1967 wels sampterma da birsma (14) bronquliasTmiT daavadebul pacientebSigamoyves jgufi, romelTac erTdrouladaReniSnebodaT asTma, cxviris morecidivepolipozi da aspirinis mimarT autanloba(`asTmuri triada~), magram Semdeggamoirkva, rom pacients samive simptomierTad SeiZleba ar hqondes. aspirinis mimarTautanlobas, umetes SemTxvevaSi,Tan axlavs arasteroiduli anTebis sawinaaRmdegosaSualebebisa da analgetikebismimarT autanloba, amitom asTmis aseTformas uwodes agreTve `asTma analgetika~(15). literaturis monacemebiT, aspirinuliasTma gvxvdeba 10%-dan 40%-mde (12). asTmis es forma ufro xSiriaqalebSi da mis ganviTarebas xels uwyobasasunTqi gzebis infeqciuri daavadebebida xangrZlivi vazomotoruli rinitisarseboba (5, 10). savaraudoa, rom aseT pacinetebsaxasiaTebT leikotrienebisWarbi raodenobiT gamoy<strong>of</strong>is unari.mravalma gamokvlevam xSir SemTxveva-Si ver gamoavlina aspirinis autanlobisimunuri genezi, rac dasturdeba imiT,rom aspirinuli asTmis dros pacientebsar aqvT atopiis gamovlinebebi. kanis sinjiTar miiReba dadebiTi dauyovnebelitipis reaqciebi, sisxlis SratiT SeuZlebeliapasiuri sensibilizaciis gadatana(15), Tumca aris erTeuli SemTxveva aspirinisderivatebis mimarT specifikuri(JgE) aRmoCenis, kerZod, meTilsalicilitismimarT (7). iSviaT SemTxvevaSi, aseveSesaZlebelia WinWris ciebis, kvinkes Se-Supebis dros aspirinis mimarT antisxeulebis(JgE) aRmoCena (6).aspirinuli asTmis ganviTarebaSi mniSvnelovaniroli eniWeba araqidonis mJavametabolizmis darRvevas, kerZod, iTrgunebamisi metabolizmis ciklooqsigenurigza, rac iwvevs bronqebis gamafar-Toebeli prostaglandinebis Semcirebas,lipooqsigenuri gzis stimulacias daorganizmSi didi raodenobiT leikotrienebis(LT) dagrovebasa da bronqospazmiswarmoSobas (2,3).mravali stimulebis Sedegad fospolipidebidan(poxieri ujredebi, neitr<strong>of</strong>ilebi,makr<strong>of</strong>agebi, Trombocitebi daa.S.) xdeba araqidonis mJavas moxleCa. misimolekula Seicavs 20 naxSirwylis atomsda mas ewodeba eikozanoidebi (berZnulisityvidan `eicosa~-oci). gamoTavisuflebuliaraqidonis mJavas metabolizmi mimdinareobsori gziT: ciklooqsigenurida lipooqsigenuri.ciklooqsigenazas moqmedebiT araqidonismJavasagan dasawyisSi warmoiSobacikluri endoperoqsidazebi (PG 2, PH 2),romlidanac SemdgomSi miiReba klasikuriprostaglandinebi (PG), Tromboqsanebi(TX) da prostaciklini (PL 2). ciklooqsigenebidanbronqulasTmiani pacientiufro mgrZnobiarea PGE da PGF jgufisprostaglandinebis mimarT. PGF 2fraqciaiwvevs gluvi muskulaturis, maT Sorisbronqebis SekumSvas, xolo PGE 2- piriqiT,gluvi muskulaturis (bronqebis) modunebas.ase, rom PGF fraqciis moqmedeba


17acetilqolinis moqmedebis analogiuria,maSin roca PGE - kateqolaminebisa. bronqulasTmiani pacientis sisxlis plazmaSi provokaciulisinjis Semdeg matulobs PGF 2-israodenoba. varaudoben, rom prostaglandinebiTavis moqmedebas ujredebze axorcielebscikluri sistemebis meSveobiT.PGE 2adenilciklazas stimulaciiT iwvevsujredebSi camf-is dagrovebas. gluvimuskulaturis modunebas da poxieri ujredebidanda baz<strong>of</strong>ilebidan mediatorebisgaTavisuflebis daTrgunvas. sawinaaRmdegomoqmedeba gaaCnia PGF 2fraqcias (11).cnobilia, rom leikotrienebs gaaCniaara marto bronqospastikuri moqmedeba,aramed SeuZlia gamoiwvios sxvadasxva pa-Tologiuri cvlileba, romelic xels uwyobsbronquli asTmis ganviTarebas (11);ufro metic, cisteinleikotrienebis,aseve LTC 4, LTD 4da LTE 4koncentracia gamovlenilida gansazRvrulia asTmiani pacientebisSardSi, bronquli lavaJissekretSi, naxvelsa da amosunTqul bronqulkondesantebSi.zemoTqmulidan gamomdinare SeiZlebaiTqvas, rom leikotrienebi aris asTmurianTebis erT-erTi ZiriTadi mediatori damodulatori (13).arsebobs aspirinuli asTmis warmoSobissxva meqanizmebic. zogierTi pacientiamJRavnebs autanlobas erTdrouladrogorc salicilatebze, ise tartrazinismimarT, magram es ukanaskneli ar moqmedebsprostaglandinebze, meore mxriv,SesaZlebelia am tipis fsevdoalergiulireaqciebis blokireba intaliT, intali kimembrano stabilizatoria - ablokirebsmediatorebis gamoTavisuflebas poxieriujredebidan da ar Trgunavs prostaglandinebissinTezs. amitom Tvlian, romarsebobs am reaqciis ganviTarebis sxvameqanizmic. kerZod, analgetikebs SeuZliauSualod imoqmedos samizne (poxier)ujredebze da gaaTavisuflos histaminida sxva mediatori, an daarRvios hepatobiliurisistemis funqcia (6).bolo dros didi yuradReba eTmoba aspirinuliasTmis warmoSobis virusulhipoTezas, riTac mravali avtori (15) cdilobsaxsnas cxviris xSiri polipozi da rinosinusopaTia.varaudoben, agreTve, romvirusuli infeqcia, kerZod, epStein - barisvirusi arRvevs araqidonis mJavas metabolizmsalveolur makr<strong>of</strong>agebSi da iwvevsPGE 2-is blokadas.aspirinuli asTma 20-25% SemTxvevaSi, xangrZlivadmimdinare rinitis fonze, gadaizrdebapolipozur rinosinuspaTiaSi,xolo es ukanaskneli zogierTi avtorismier (7) ganixileba rogorc aspirinuli asTmiswina mdgomareoba, vinaidan naxevari maTgani,droTa ganmavlobaSi, bronqospazmiswarmoSobiT reagirebs arasteroidul anTebiTpreparatebsa da analgetikebze.sulxuTvis pirveli Seteva, Cveulebriv,pacients uviTardeba am preparatebismiRebis Semdeg, romelsac pacienti iRebssxva Tanmxlebi daavadebis gamo. reaqciisgamovlinebis siswrafe da intensivobadamokidebulia preparatis Seyvanis me-Todze, mis dozasa da preparatis mimarTmgrZnobelobis xarisxze. Tu mgrZnobelobapreparatis mimarT dabalia an pacientmamiiRo mcire doza, SeiZleba ver dafiqsirdesraime gadaxra pacientis mdgomareobaSi,magram, Tu mgrZnobeloba maRalia,pacientma miiRo didi doza an preparatiSeyvanil iqna intravenurad, viTardebamZime aspirinuli sulxuTva, romelsaczogierT SemTxvevaSi Tan axlavs urtikalurigamonayari, kuW-nawlavis mxrivdispefsiuri movlenebi (muclis tkivili,Rebineba, diarea), riniti, koniunqtiviti.pacientTa mgrZnobelobis xarisxi isazRvrebaaspirinis mimarT mgrZnobelobis koeficientiT.dabali mgrZnobelobis dros is (2-mde aris) da gvxvdeba aspirinuli asTmismsubuqi mimdinareobis dros, xolo saSualoxarisxis mgrZnobelobis dros koeficineti2,1-dan-3,0-mdea. aspirinuli asTmis mimdinareobasaSualo simZimisaa da misi maRali mgrZnobelobisdros (koeficienti 3,0-ze metia), rackorelirebs asTmis mZime mimdinareobasTan.bolo variants miekuTvneba `asTmuri triadis~mqone pacientebis umravlesoba.aspirinuli asTmis Seteva viTardeba aspirinis,metamizolis (pirazolonis)rigisa da arasteroiduli antianTebiTipreparatebis miRebidan ramdenime wuTSi(dauyovnebeli reaqcia) an ramdenime saaT-Si (24-saaTamde - dayovnebuli reaqcia). pacientsewyeba wylis magvari gamonadenicxviridan, saxis siwiTle, qoSini da ufroxSirad mZime sulxuTvis Seteva. SesaZlebeliapacients ganuviTardes WinWris cieba,kvinkes SeSupeba da Sokic ki (5).laboratoriuli gamokvlevebidansisxlsa da naxvelSi damaxasiaTebelia ma-Rali eozin<strong>of</strong>ilia, Semcirebulia T - helperebisraodenoba, monocitebisa daneitr<strong>of</strong>ilebis saerTo fagocituri aqtivobada a.S. (9).aspirinisa da anTebis sawinaaRmdegoarasteroiduli preparatebisadmi erTxelganviTarebuli autanloba, mTeli cxovrebisganmavlobaSi rCeba (1).aspiriniT inducirebul asTmaze eWvismitana SeiZleba anamnezuri da klinikurimonacemebis safuZvelze. radgan kanissinjebidan da in vitro diagnostikis sarwmu-2. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong>, 1, 2009 w.


18no meTodebi ar arsebobs, mimarTaven provokaciulsinjebs. igi tardeba mxolodasTmis remisiis fazaSi, rodesac pikflousmaCvenebeli mosalodnelis ansaukeTeso individuris 70%-ze metia,provokaciuli sinji upiratesac tardebaperoralurad (tabletebiT) dilissaaTebsa da specializebuli gadaudebelidaxmarebis gasawevad mzady<strong>of</strong>nispirobebSi. sinji iTvleba dadebiTad, Tupik-flous maCvenebeli an FEV 1daqveiTda15-20%-iT, rasac Tan axlavs bronqospazmismovlenebi da cxviris an TvalbudeebisgaRizianeba. klinikuri simptomebisganuviTareblobis SemTxvevaSi sinjidadebiTia, Tu pik-flous an FEV 1maCvenebelidaqveiTebulia 20%-iT da metiT (1).aspirinuli asTmis pr<strong>of</strong>ilaqtikaSiudidesi mniSvneloba aqvs eliminaciurTerapias, anu pacientebma ar unda miiRonaspirini, metamizolis (pirazolonis)rigis (analgini, baralgini, amidopirinida a.S.), arasteroiduli anTebiTi saSualebebi(brufeni, indometacini, ibupr<strong>of</strong>enida a.S.), yvela yviTel gars Semokrulitabletebi Seicavs saRebavs - tartrazins.es ukanaskneli farTod gamoiyeneba,agreTve, kulinariaSi.aspirinuli asTmiT daavadebulma pacientebmaunda icodnen, rom arasteroiduliantianTebiTi saSualebebi da analgetikebiSedis sxvadasxva kombinirebulipreparatebis SemadgenlobaSi, kerZod,citramonSi - acetilsalicilatis mJavada fenacetini, pentalginSi - amidopirinida analgini, sedalginSi - acetilsalicilatismJava da fenacetini, Te<strong>of</strong>edrin-Si - amidopirini da fenacetini.araacetilebuli salicilatebi (natrisalicilatida salicilamidi) da paracetamoli,Cveulebriv, am pacientebisaTvisukunaCvenebi ar aris (5), Tumca 5% SemTxvevaSiaspirinasTmian pacientebs aReniSnebaTparacetamolis autanloba.aspirinuli asTmis pr<strong>of</strong>ilaqtikaSiaseve didia eliminaciuri dietis roli -kvebis racionidan im produqtebis amoReba,romlebic Seicavs salicilis mJavas(vaSli, atami, kitri, wiwaka, ludi, yurZeni,limoni, forToxali, xendro, nesvi,qliavi da a.S.) (2).aspirinuli asTmis mkurnaloba tardebastandartuli sqemiT, magram, radganac sulxuTvamZimea, saWiroa pacientTa hospitalizaciada kortikosteroidebiT mkurnaloba.aspirinuli asTmis bazisur TerapiaSiupiratesad gamoiyeneba sainhalacio hormonebisda B 2agonistebis prolongirebulimoqmedebis kombinacia (forakorti,seretidi da a.S.).bolo dros intensiurad mimdinareobsaspirinuli asTmis mkurnalobisasleikotrienebis modifikatorebis (montelekasti,safirlukasti, zileutonis)efeqturobis Seswavla da <strong>samedicino</strong>praqtikaSi danergva. umetesoba Tvlis,rom antileikotrienuli preparatebisdaniSvnis samiznes warmoadgenen mZime aspirinuliasTmis mqone pacientebi, TumcamaTi WeSmariti rolis gansazRvraasTmis mkurnalobis gaidlainebSi jerkidev ganagrZobs evolucias.АСПИРИНОВАЯ АСТМАБ.Мачавариани. Ц.СаканделидзеМЕДИЦИНСКИЙ ФАКУЛЬТЕТ ТБИЛИССКОГО ГОСУДАРСТВЕННОГОМЕДИЦИНСКОГО УНИВЕРСИТЕТАТермин «аспириновая астма» используется для обозначения клинической ситуации, когда одним избронхоконстрикторных факторов являются нестероидные антивоспалительные препараты, в том числе иацетилсалициловая кислота (7)В 1967 году Самртер и Бире выделили группу пациентов, у которых наряду с бронхиальной астмойотмечались рецидивирующий полипоз носа и непереносимость к аспирину - т.н. астматическая триада (14).Аспириновая астма чаще встречается среди женщин и её развитию способствуют инфекционныезаболевания дыхательных путей и длительно протекающий вазомоторный ринит(5.10).В настоящее время в развитии аспириновой астмы решающее значение придают нарушению метаболизмаарахидиновой кислоты, в частности угнетению активности циклооксигеназы, которое приводит к снижениюсинтеза простагландинов (PGE), обладающих бронходилатирующим действием , и активации липооксигенногопути, которое приводит к накоплению лейкотриенов (LT), вызывающих бронхоспазм(2,5).В 20-25% случаев длительно протекающие риниты перерастают в полипозную риносинусопатию: околополовины последних проявляет впоследствии непереносимость к аспирину и другим нестероиднымантивоспалительным препаратам, что приводит к формированию аспириновой астмы.


19Для установления степени чувствительности пациента к аспирину определяют коэффициент чувствительностик аспирину (КЧА). При низкой степени чувствительности (КЧA до 2,0) наблюдается аспириновая астма легкоготечения, при средней степени чувствительности - КЧА колеблется от 2,1 до 3,0, а при среднетяжёлом теченииКЧА превышает 3,0, что чаще сопровождается тяжелым течением заболевания.Решающее значение в профилактике и лечении аспириновой астмы имеет элиминационная терапия, т.е.такие пациенты не должны принимать аспирин, препараты пиразолонового ряда (анальгин, баральгин,амидопирин и т.д.), а также любые таблетки в желтой оболочке, содержащие краситель тартразин.ASPIRIN ASTHMAB. Machavariani, Ts. SakandelizdeTerm “aspirin asthma” is used to describe such clinic situation when the non-steriodic inflammation-resistancemedicines including acetile-salycile acid (7) is one from the broncho constrictural factors.On 1967 Samrer and Birs allocated the group <strong>of</strong> patients who have the signs <strong>of</strong> recidive nasal polyposis andunbearability to aspirin together with bronchial asthma (asthma triada) (14).Aspirin asthma is frequently seen among women and its development is supported by infective diseases <strong>of</strong>inhalants and durable vasomotor rhinitis (5.10).Nowadays, disorder <strong>of</strong> arachydon acid metabolism, namely suppression <strong>of</strong> cycloxigenaz activity, which resultsin lowering <strong>of</strong> synthesis <strong>of</strong> prostoglandins (PGE) having bronchodilatative influence and activation <strong>of</strong> lypooxygenicway, which results in accumulation <strong>of</strong> leukotrienes causing <strong>of</strong> bronchospasm has the leading role in development<strong>of</strong> aspirin asthma.In 20-25% <strong>of</strong> cases the durable rhinitis develops into polypous rinosynusopathy, half <strong>of</strong> which shows unbearabilitytoward aspirin and other non-steriodic inflammation-resistance medicines, which results in formation <strong>of</strong> aspirin asthma.In order to establish the degree <strong>of</strong> unbearability to aspirin in patient, the rate <strong>of</strong> sensitiveness toward aspirin isdetermined. At the time <strong>of</strong> law degree <strong>of</strong> sensitiveness (ASR to 2.0) the light aspirin asthma is developed, at thetime <strong>of</strong> medium degree <strong>of</strong> sensitiveness (ASR from 2.1 to 3.0) the aspirin asthma <strong>of</strong> medium heaviness is developedand when ASR is more then 3.0, frequently occurs the heavy disease.Eliminative therapy has the leading role in prophylactic and treatment <strong>of</strong> aspirin asthma e.i. such patients shouldnot receive aspirin, medicines <strong>of</strong> pyrazolon class (Baralgyn, Analgyn, Amidopyrin) and any tablets with yellowcover as well because they contain paint Tartrazin.literatura:1. bronquli asTmis mkurnalobisa da pr<strong>of</strong>ilaqtikis globaluri strategia, 1997, gv.137-138.2. maWavariani b. alergia, Tbilisi, 1998, gv. 64-65.3. maWavariani b., sakandeliZe c., TuTaSvili m. medikamenturi alergia, 2005w. ,Tbilisi.4. Дидковский Н. с соавт. Некоторые аспекты патогенетической терапии аспириновой астмы Пульмонология.-1993.-3.С.20-22.5. Лолор Г., Фищер Т., Адельман Д. Клиническая иммунология и аллергология / пер. с англ..- 2000.- С. 230-231.6. Пыцкий В. с соавт. Аллергические заболевания М. 1999.- С. 99-102.7. Чучалин А. Бронхиальная астма.-1997.- С. 64-81.8. Cooke R. Allergy in drug idiosyncrasy J. Am. Med. Assoc. 1919, 73, 759-760.9. Dabden B. et al. Comparison <strong>of</strong> bronchial and per oral provocation with in aspirin-sensitive asthmatics Eur 2 Respir.J.1990 3(5) 527-534.10. Enomoto T et al. Examination on aspirin- induced asthma and hypersensitivity to steroides. Al. 1995, 44, 534-589.11. Holgate S. at al Roles <strong>of</strong> cystenyl leukotrieus in air way, inflammation smoth muscle function and remodeling S.Allergi Clin. Immunol. 2003,111(1, Suppl)S18-S24.12. Kowalski M. Aspirin sensitive rhinosinusitis and asthma Allergy Proc. 1995.16, 77-80.13. Ricardo Polosa asTmis mkurnalobisaTvis leukotrienebis modifikatorebis gamoyenebiskritikuli Sefaseba. curr. opin. Pulm.Med.2007 13(1) 24-302007 Lippicott Williams Posted 01/29/2007 Global Initiativefor asthma Pocket Grude for Physicians and nurses Revised 2006 gv.1-12.14. Sampler M. Beers R. J. intern med.68,975,1968.15. Szczlklik A. et al. aspirin – induced asthma advances and management J. Allergi Clin Immunol 104 5-13,1992.


20АЛЛЕРГОЛОГИЯ, ИММУНОЛОГИЯСРАВНИТЕЛЬНАЯ ОЦЕНКА ЦИТОКИНОВОГО ПРОФИЛЯ УБОЛЬНЫХ С ЭКЗОГЕННЫМ АЛЛЕРГИЧЕСКИМ ИИДИОПАТИЧЕСКИМ ФИБРОЗИРУЮЩИМ АЛЬВЕОЛИТАМИКанд.мед.наук С.Ю.МахмудоваНИИ ИНСТИТУТ ПУЛЬМОНОЛОГИИ МИНЗДРАВА АЗЕРБАЙДЖАНА(Рецензент – Ассоц. проф. Д. Зарнадзе)В настоящее время альвеолиты стали объектомпристального внимания исследователей, посколькуфакторы риска их развития и прогрессирования,диагностические и терапевтические подходы кведению больных остаются все еще недостаточноизученными [6].Альвеолиты, в частности экзогенный аллергический(ЭАА) и идиопатический фиброзирующий (ИФА),будучи разными по происхождению, клиническимпроявлениям и течению, в своей основе имеют общиеиммунопатологические механизмы развития. Особуюроль в регуляции местных защитных реакций в тканяхс участием различных типов клеток играют цитокины.Являясь участниками и регуляторами иммунныхреакций, они представляют собой регуляторныепептиды, продуцируемые клетками организма [1,3,4,8].Цитокины образуют универсальную полиморфную сетьмедиаторов, характерную и для иммунной системы идля клеток других органов и тканей [4,8,11,12]. Поэтомуисследование роли цитокинов в патогенезе различныхс ЭАА и 29 больных с ИФА. Средний возрастбольных составил 38,3±5,8 лет. В зависимости отклинического течения заболевания пациенты былиподразделены на 3 группы: 21 (23,6%) больной сострым течением (I группа), 25 (28,1%) с подострымтечением (II группа) и 43 (48,3%) с хроническимтечением процесса (III группа).О цитокиновым статусе судили на основаниирезультатов исследования провоспалительныхинтерлейкинов ИЛ-1b и ИЛ-8 в периферическойкрови (сыворотке) и бронхоальвеолярном смыве(БАС) с помощью тест-системы для ИФА (ООО«Цитокин», Санкт-Петербург, Россия), основанной натвердофазном иммуноферментном методе.Бронхоальвеолярный смыв был получен от всехбольных, находящихся на обследовании. Количествополученного БАС составляло от 30 до 50 мл.Подготовку материала из бронхоальвеолярногопространства для определения ИЛ проводили пообщепринятой методике [2]. Результаты учитывалиРис.1. Уровни ИЛ-1b и ИЛ-8в крови больных ЭАА и ИФА500пг/мл30,2 27,123,9 23,622,3 20,6ИЛ-1ИЛ-8больные ИФА (т=29)больные ЭАА (n=60)контрольная группа(n=20)заболеваний является актуальным. Вместе с тем,определение концентрации цитокинов в крови и другихжидкостях организма имеет прогностическое значение[5,9]. В связи с этим имеется необходимость глубокогоизучения состояния и динамики цитокинов у больныхальвеолитами.Целью исследования являлось изучениенекоторых показателей цитокинового статуса убольных ЭАА и ИФА.Материал и методы. Обследовано 60 больныхс помощью спектрофотометра “Multiscan”, измеряяоптическую плотность по заданной длине волны.Статистическая обработка полученныхрезультатов проводилась методом вариационнойстатистики с помощью программы Micros<strong>of</strong>t Excel2002. Для выявления достоверности различийиспользован критерий Манна-Уитни.Результаты и обсуждение. У больныхальвеолитами выявлялось увеличение уровняобоих цитокинов в периферической крови (рис.1).


21Однако у больных ЭАА разница с контрольнымипоказателями была незначительной. Так, содержаниеИЛ-1b превышало на 7,2%, а содержание ИЛ-8-болеесущественно, на 14,6%. У больных ИФА, в сравнениисо здоровыми, отмечалось достоверное повышениесодержания ИЛ-1b на 35,4% (р


22Таким образом, у больных альвеолитамиотмечается повышенная концентрация провоспалительныхцитокинов ИЛ-1b и ИЛ-8 как впериферической крови, так и в БАС. Полученныерезультаты согласуются с данными другихисследований [4,8]. По-видимому, защита наместном уровне развивается путем формированиятипичной воспалительной реакции послевзаимодействия патогенов с паттерн-распознающимирецепторами. Синтезируясь в очаге воспаления,цитокины воздействуют практически на все клетки,участвующие в развитии воспаления, включаягранулоциты, макрофаги, фибробласты, клеткиэндотелия и эпителия [4]. Увеличение содержанияИЛ в соответствии с тяжестью заболевания,вероятно, неслучайно, так как ни одно изпроисходящих изменений не носит случайногохарактера: все они либо необходимы длянепосредственной активации защитных реакций, либов процессе переключения энергетических потоковнужны для борьбы с внедрившимся патогеном [4].У больных альвеолитами, так же как и в любомдругом организме, цитокины осуществляют связьмежду различными системами и служат для ихвовлечения в организацию и регуляцию единойзащитной реакции. Следовательно, цитокинырегулируют весь комплекс патофизиологическихсдвигов при развитии патологического процесса.ekzogenuri alergiuli da idiopaTiurifibrozuli alveolitebis mqone pacientTacitokinuri pr<strong>of</strong>ilis SedarebiTi analizimed. mecn. kand. s. mahmudovaazerbaijanis jandacvis saministros pulmonologiissamecniero-kvleviTi institutistatiaSi ganxilulia Tanamedrove medicinis mniSvnelovani problema – ekzogenurialergiuli da idiopaTiuri fibrozuli alveolitiebis mqone pacientTa citokinuripr<strong>of</strong>ilis Taviseburebani.problemis aqtualobas ganapirobebs fibrozuli alveolitiebis mqone pacientTaavadobisa da sikvdilobis sakmaod maRali maCvenebeli mTel ms<strong>of</strong>lioSi da, kerZod,maTi ganuxreli zrda azerbaijanSi.kvlevis Tanamedrove meTodebiT Catarebuli Sedegebis ganxilva da Sefaseba naTladmetyvelebs filtvis daavadebaTa prevenciis strategiis SemuSavebis aucileblobas.avtoris mier mowodebuli strategia warmoadgens mravali RonisZiebis er-Tobliobas, romelTa Tanmimdevruli ganxorcielebis pirobebSi, minimaluriekonomikuri danaxarjebiT, SesaZlebeli gaxdeba mosaxleobis avadobisa da sikvdilobisSemcireba.COMPARATIVE ESTIMATION OF CYTOKINE PROFILE AMONGPATIENTS WITH EXOGENOUS ALLERGIC AND IDIOPATHICFIBROSING ALVEOLITISS.Y. MahmudovaTo study some indicators <strong>of</strong> cytokine status among the patients with pneumonia alveolitis 89 patients havebeen examined. 60 <strong>of</strong> them suffered from exogenous allergic alveolitis (EAA) and remained 60 from idiopathicfibrosing alveolitis (IFA). The average age was 36,4±3,0.The patients were segregated on three groups: I group – 21 (23.6%) patients with acute disease, II group –25 (28.1%) patients with subacute disease, III group – 43 (48.3%) patients with chronic disease.


23The level <strong>of</strong> IL-1b and IL-8 in blood serum and bronchoalveolar wash-out (BWO) was measured by IFA testsystem. It is identified that the contents <strong>of</strong> IL-1b in blood serum <strong>of</strong> EAA patients exceeded on 7.2%, the contents<strong>of</strong> IL-8 exceeded on 14.6% among IFA patients – reliable rise IL-1b on 35,4% (ð


24nosa da qsovilSi da gamoiwvion pa-Tologiuri Zvrebi.daavadeba aRiricxeba ms<strong>of</strong>lios TiTqmisyvela kontinentze. gamomwvevis sasicocxlocikli msgavsia adamianis ankilostomidebisinvaziuri larvebiT dainvaziebis.Larva migrans-is klinikuri suraTi gamoixatebalarvebis kanSi zigzagisebri migraciiT.dRis ganmavlobaSi larvebis kan-Si gadaadgilebam SeiZleba miaRwios 1-5 sm-s.maT migracias Tan axlavs urtikariuligamonayari, kanis qavili da anTebiTi reaqcia.am movlenebs xSirad Tan erTvis subfebrilitetida xvela. periferiul sisxlSididi eozin<strong>of</strong>ilia, larvebis filtveb-Si moxvedrisas SeiZleba ganviTardes, e.w.`l<strong>of</strong>leris mfrinavi infiltrati~, racrentgenologiurad dgindeba (5,7,8)arsebobs daavadebis specifikuri mkurnaloba.zogjer saWiroa mkurnalobisganmeorebiTi ciklis Catareba. daavadebispr<strong>of</strong>ilaqtika gulisxmobs ar dauSvaTZaRlebisa da katebis fekaluri masiTbavSvTa saTamaSo moednebis dabinZureba.Sistosomaturi dermatitebi (sinonimebi:cerkariuli dermatiti, mcuravis qavili,moluskebis Semgroveblebis qavili, monadireTaqavili, Shistosoma dermatitis swimmers).daavadebis gamomwvevia 20-ze metisaxeobis cerkariebi _ yvelaze metad ki wyalSimcuravi frinvelebis parazitebi. adamianisdainvazieba, rogorc wesi, warmoebsmtknari wylis wyalsatevebSi banaobisas. aRwerilia,agreTve, cerkariuli dermatite<strong>samedicino</strong>parazitologiacxovelTa nematodebis larvebiT gamowveulidaavadebebio.zenaiSvili, g.Wubabria, n.iaSvili, T.kvinixiZe, n.kokaias. virsalaZis saxelobis <strong>samedicino</strong> parazitologiisa datropikuli medicinis samecniero-kvleviTi instituti(recenzenti – pr<strong>of</strong>esori l. ziraqiSvili)qsovilovani helminTozebi, romlebic,ZiriTadad, adamianis organizmSi cxovel-Ta helminTebis larvebis gaukuRmarTebulimigraciiT aris gapirobebuliganekuTvneba zoonozur daavadebaTajgufs da xasiaTdebian Taviseburi klinikurimimdinareobiT.adamiani yovelTvis SemTxveviT maspin-Zels warmoadgens cxovelTa helminTebisaTvisda maTi larvebi adamianis organizmSimoxvedrisas, marTalia, awarmoebsmigracias, magram zrdasrul fazas veraRwevs. simptomatikis mixedviT, ganar-Ceven daavadebis or formas – kanisa davisceruls. kanis forma adamianSi vlindebasxvadasxva dermatitis gamovleniT,xolo visceruli–Sinagani organoebisdazianebiT.qsovilTa helminTozebis saxelwodebisqveS igulisxmeba ramdenime cxovelTahelminTebis larvebiT gamowveuli daavadebebi,maT Soris: mcocavi gamonayarianu Larva migrans-is kanis forma, Sistosomaturidermatiti, gnatostomozi, toqsokarozi,angiostrongilozi da anizakidozi(3,4).mcocavi gamonayari, anu Larva migransiskanis formis gamomwvevia ZaRlis an katis_Ancylostoma braziliense, Ancylostoma caninumda Uncinaria stenocephala-s larvebi,romlebic adamianis organizmSi kanidanSeiWreba da iwyebs migracias. maTi migraciaramdenime kviridan ramdenime Tve gr-Zeldeba. migraciis Sedegad larvebi iSviaTadSeiZleba moxvdnen sxvadasxva orga-


25bis SemTxvevebi zRvaSi banaobisas. am drosSistosomebis definitur patrons gadamfrenifrinvelebi warmoadgenen.daavadebis SemTxvevebi, ZiriTadad, aRiricxebahavais kunZulebze, aSS-is kaliforniisada floridis StatebSi.adamianis kanSi SeWrili larvebiswrafad iRupebian. epidermisSi daxocililarvebis irgvliv viTardeba SeSupeba infiltratisCamoyalibebiT, romelic SeicavspolimorfulbirTvian leikocitebs.Sistosomaturi dermatitis klinikurimimdinareoba zogjer metad Taviseburia,rac dakavSirebulia adamianis kanSicerkariebis SeWris jeradobaze. misi pirveladSeWrisas upiratesad vlindeba sustiCxvletis SegrZneba qaviliTa da eriTematozurigamonayariT, rac SemdgomSi papulozurida pustulozuri gamonayaris saxesiRebs. es movlenebi Tavs iCens wyalSi Sesvlidan10-15 wuTis Semdeg da TavisTavad qrebaramdenime saaTis an dRis Semdeg.ganmeorebiTi dainvaziebisas dermatitismovlenebi SedarebiT mwvaved damkveTrad gamoixateba, rasac Tan axlavskanis xangamoSvebiT Zlieri qavili,eriTemebisa da wiTeli papulebis gaCena.daavadebis specifikuri mkurnaloba ararsebobs. qavilis sawinaaRmdegod gamoiyenebaantihistaminuri preparatebi.Sistosomaturi dermatitebi pr<strong>of</strong>esiuldaavadebad iTvleba da isini Ziri-Tadad gavrcelebulia ms<strong>of</strong>lios brinjismomyvan regionebSi.gnatostomozi – daavadebas iwvevsgnatostomas (Gnathostoma) gvaris nematoda.parazitis saboloo maspinZeliaZaRlebi da katebi. Suamavali patroni kiniCbiseburi kibo-ciklopebi. helminTisrezervuar patronebad aRiarebulia Tevzebi,bayayebi, gvelebi, Rorebi da qaTmebi.adamianis dainvazieba warmoebs sakvebadTermulad arasakmarisad damuSavebulirezervuari cxovelebis xorcis an amnematodis larvebiT dabinZurebuli wylissasmelad gamoyenebisas. adamianis kuW-Si moxvedrili parazitis larvebi RviZl-Si migrireben da xvdebian kanSi, kanqveSaqsovilebsa da Sinagan organoebSi.daavadebis hiperendemiuri kerebiatailandSi. igi aRwerilia israelSi, indoeTSi,bangladeSSi, malaiziaSi, iaponiaSi,koreaSi, laosSi, filipinebis kunZulebze,indoneziaSi, meqsikasa da ekvadorSi.aSS-Si registrirebulia mxolod SemotaniliSemTxvevebi.daavadebis dasawyis periodSi pacientsaReniSneba zogadi saerTo sisuste, cxeleba,anoreqsia, gulisreva, Rebineba, diareada gastralgia. daavadebis klinikurimimdinareoba polimorfulia da, Ziri-Tadad, dakavSirebulia parazitis lokalizaciaze.invaziis yvelaze xSiri gamoxatulebaakanisa da kanqveSa qsovilis SeSupeba,eriTematozuri da urtikariuligamonayari, rac larvebis migraciiT arisgamowveuli. gnatostomozis klinikurimimdinareobisas arcTu iSviaTia abdominalurisindromi, apendicitisa da mwvaveqolecistitis suraTis simulaciiT.zogjer vlindeba hematuria, iSviaTadaRiniSneba mxedvelobis gauareseba, Tvaliskaklis tkivili an fot<strong>of</strong>obia. yvelazemetad saSiSia periferiuli da centralurinervuli sistemis dazianeba, racgamoixateba radikulmieloencefalitis,meningitis, subaraqnoiduli sisxlCaqcevisklinikuri suraTis an fokalurineirogenuri simptomatikis gamoxatviT.invaziis xangrZlivobam SeiZleba Seadginos10-15 weli. rogorc yvela qsovilovanihelminTozebis, aseve gnatostomozisklinikuri mimdinareobisas sisxl-Si, rogorc wesi, vlindeba leikocitozida didi eozin<strong>of</strong>ilia. tailandSi, sadacaRiricxeba gnatostomozis hiperendemiurikerebi, cns-is dazianeba mozrdilTaSoris vlindeba SemTxvevaTa 6%-Si,xolo bavSvebSi 18 %-mde. CamoTvlilqveynebSi am daavadebiT gamowveuli letaloba8-dan 25%-mde meryeobs.daavadebis diagnozi emyareba epidemiologiuranamnezsa da klinikuri mimdinareobissuraTs _ sisxlSi antisxeulebisgaCenas, kanidan aRebul masalaSian naxvelSi migrirebuli larvis naxvas,Tav-zurgtvinis siTxeSi pleocitozs dideozin<strong>of</strong>iliasTan erTad.gnatostomozis mkurnalobis erT-erTimeTodia kanqveSa kvanZebidan gnatostomislarvebis amoyvana, medikamentebidan _axali Taobis antihelminTuri preparatebisgamoyeneba. daavadebis prognozi, ZiriTadad,keTilsaimedoa, sicocxlisTvissaSiS organoebSi parazitebis lokalizaciisasdaavadeba mZimed mimdinareobs,zogjer letaluri gamosavliT. daavadebispr<strong>of</strong>ilaqtika mdgomareobs sakvebadgamosayenebeli rezervuari _ cxovelTaxorcis Termulad damuSavebaSi.toqsokarozi – ZaRlis, iSviaTad katis(T.canis da T.mystax) askaridis ganay<strong>of</strong>ierebulikvercxidan gamoTavisuflebulilarvebiT adamianis Sinagani organoebisdazianebiT gamowveuli daavadebaa. dadasturebulia,rom ms<strong>of</strong>lios TiTqmis


26yvela qveyanaSi ZaRlebis toqsokarebiT dainvaziebaintensiuria, gansakuTrebiT axalgazrdacxovelebisa. toqsokaris kvercxebimetad gamZlea garemo pirobebiscvalebadobisadmi. saqarTveloSi aRricxuliaam daavadebis erTeuli SemTxveva (2).zooaskaridozis Sesaxeb literaturismonacemebi gamoqveynebuli aqvs g. Sengelias(1), sadac gaSuqebulia adamianiszooaskaridoziT dasnebovnebis sakiTxebida saqarTveloSi cxovelTa (ZaRlebis,katebisa da Rorebis) dainvaziebis eqstensiurimaCveneblebi. garda amisa, avtoriganixilavs adamianis zooaskaridozisklinikuri suraTisa da daavadebis mimdinareobisvariantebs.wina wlebSi toqsokarozi qalaqis mosaxleobispaTologiad iTvleboda, rasac,qalaqis pirobebSi, dainvazebuli ZaRlebispopulaciis zrdas ukavSirebdnen, magrambolo dros es Sexeduleba Seicvala. warmoebuliseroepidemiologiuri gamokvlevebiTdadginda, rom dasavleT evropisqveynebis qalaqebis mosaxleobis 2-5% dainvaziebuliatoqsokaroziT, xolo s<strong>of</strong>lismosaxleoba _ 14,2-37%-mde. tropikulqveynebSi daavadeba 63,2%-dan 86%-mdemeryeobs. ZaRlebis dainvazieba saSualod15,2%-s Seadgens, xolo niadagis dabinZurebatoqsokarebis kvercxebiT aRiricxeba 1-3%-dan 57-60%-mde (6, 10).adamianis kuW-nawlavSi SemTxveviT toqsokarismomwifebuli kvercxis Caylapvisas,kvercxidan gamoTavisuflebuli larvaiwyebs migracias, magram am larvisaTvisadamiani e.w. ekologiur Cixs warmoadgensda isini zrdasrul fazas ver aRwevs, samagierodlokalizdebian RviZlSi, filtveb-Si, kuWukana jirkvalSi, ConCxis kunTebSi,Tavis tvinSi, TvalSi an sxva organoebsa daqsovilebSi, sadac isini cxovelunarianirCebian ramdenime Tvis da zogjer wlisganmavlobaSi.toqsokarozis klinikur mimdinareoba-Si, ZiriTadad, ganarCeven viscerul daTvalis dazianebis formebs. visceruliformiT umetesad avaddebian 2-dan 7wlamde bavSvebi, xolo Tvalis formiT -mozrdilebi da moxucebi.visceruli toqsokarozis simptomebia: cxeleba,filtvismieri sindromi, hepatosplenomegalia,limfadenopaTia. filtvis dazianebaaReniSneba avadmy<strong>of</strong>Ta 65%-s, racgamoixateba kataruli movlenebidan mZimeasTmoidur mdgomareobamde. RviZlis dazianebis80%-Si aRiniSneba hepatomegalia.iSviaTad, viTardeba alergiuli miokarditi.aRwerilia swori nawlavis eozin<strong>of</strong>ilurigranulomatozuri dazianeba. cns-is dazianebisasviTardeba epileftoiduriformis gulyrebi, krunCxvebi da nawilobrividamblebi. abdominaluri simptomebidanmuclis tkivili, Seberiloba, Rebineba,gulisreva; kanis dazianebisas - eriTematozurian urtikariuli gamonayari (9).toqsokarozis wamyvan paTognomurniSans wamoadgens periferiul sisxlSimyari, xangrZlivad mimdinare leikocitozihipereozin<strong>of</strong>iliiT, rac gamowveuliaadamianis organizmSi morecidive, kerovanian generalizebuli eozin<strong>of</strong>ilurigranulomatozuri procesiT.daavadebis diagnostikaSi wamyvaniroli eniWeba imunologiuri kvlevis me-Todebs, radganac am daavadebis erT-erTstabilur niSans warmoadgens sisxlisSratSi specifikuri imunoglobulinebismomateba. daavadebis mwvave fazaSi matulobsIgM-is done, mogvianebiT IgG. yvelazeefeqturi da mgrZnobiare reaqcias,romelic avlens toqsokarozul imunoglobulins,warmoadgens imun<strong>of</strong>ermentulianalizi(ifa), romelic idgmeba T.canis eqskretorul-sekretoruli antigenisgamoyenebiT. ifa-s mgrZnobeloba toqsokarozisdros Seadgens_78%-s, xolospecifikuroba –92%-s. magram specifikuriIg-s titris momateba ar miuTiTebsadamianis organizmSi toqsokarebis cxovelunarianlarvebis arsebobaze da amitommkurnalobis Semdeg igi ar unda Cai-Tvalos warmoebuli efeqturi mkurnalobiskriteriumad.toqsokarozis sadiagnozod kvlevisdamatebiT meTodad mowodebulia, agreTve,toqsokarozuli antigenis mimarT specifikuriIg da sisxlis SratSi cirkulirebulitoqsokarozuli antigenebis gansazRvra.miRebuli maCveneblebis dinamika-Si ganxilva unda gaxdes maCvenebeli specifikuriefeqturi mkurnalobis Catarebisa.toqsokarozis dros arcTu ise xSiriaTvalis dazianeba. aRwerilia toqsokarislarvebiT Tvalis dazianebis Semdegiformebi: Tvalis kaklis wina da ukana saknisgranulomatozuri procesi, uveitissuraTi, qronikuli end<strong>of</strong>Talmisa da minisebrisxeulis abscesis Camoyalibeba,mxedvelobis nervis nevriti, keratitisCamoyalibeba (12).Tvalis toqsokarozis diagnozi, Ziri-Tadad, retrospeqtulad ismis. awarmoebenTvalidan amoRebuli granulomis histologiurSeswavlas. toqsokarozisdros TvalSi zogjer naxuloben toqsokarislarvebs(11). serologiuri reaqcie-


27bi Tvalis toqsokarozis dros naklebad informatiulia.toqsokarozis umetesi simptomiar warmoadgens specifikurs da isiniSeiZleba iyos gamowveuli bevri sxva daavadebisSedegad. diferenciuli diagnozitardeba Sistosomozis, askaridozis (migraciulifaza), opistorqozis, fasciolozisada sxva daavadebebTan, romelTamimdinareobisas aRiniSneba maRali eozin<strong>of</strong>ilia.toqsokarozis dros Tvalis dazianebasaWiroebs diferenciacias retinoblastomasTanda sxva etologiis qorioretinitebTan(tuberkulozuri, toqsoplazmurida citomegalovirusuli).gaurTulebeli visceruli toqsokarozisdros daavadebis prognozikeTilsaimedoa. masobrivi invaziisa da poliorganulidazianebisas SesaZloa letalurigamosavali. Tvalis toqsokarozisdros prognozi seriozulia (3).visceruli toqsokarozis samkurnalodgamoiyeneba axali Taobis antihelminTuripreparatebi. daavadebis pr<strong>of</strong>ilaqtikamdgomareobs dainvaziebuli ZaRlebis, gansakuTrebiTki, lekvebis dehelminTizacia-Si. kategoriulad unda aikrZalos ZaRlebisSeyvana bavSvTa saTamaSo moednebze.angiostrongilozi – (sinonimebi:eozin<strong>of</strong>iluri meningiti, cerebruli angiostrongilozi).daavadebis gamomwveviamRrRnelebis nematoda Angiostrongyluscantonensis. mRrRnelebis dainvazieba warmoebsparazitis Suamavali patronis –moluskebis sakvebad gamoyenebisas.parazitis e.w. rezervuar patronebs kikrevetebi da kiborCxalebi warmoadgenen,romelTa organizmSi cxovrobenparazitis larvebi.adamianis dainvazieba warmoebs umi anTermulad arasakmarisad damuSavebulikrevetebisa da kiborCxalebis sakvebadgamoyenebisas. adamianis organizmSi moxvedrililarvebi migrireben Tavis tvin-Si, sadac sqesobrivad mwifdebian da iqveiRupebian.geografiulad adamianis angiostrongilozisSemTxvevebi registrirebuliams<strong>of</strong>lios mraval qveyanaSi, ker-Zod, samxreT-aRmosavleT aziisa da okeaniisregionebSi, sporaduli SemTxvevebisada epidemiuri afeTqebebis saxiT.klinikurad daavadebebis pirveli simptomebidainvaziebidan 10-28 dRis SemdegmJRavndeba. dasawyisi yovelTvis mwvavea:mkveTri Tavis tkivili, gulisreva, Rebineba,zomieri cxeleba, iSviaTia kunTebisrigidoba, muclis tkivili, paresTeziebi.daavadebis qvemwvave dasawyisisasaRiniSneba zogadi saerTo sisuste, mialgiebi,surdo, xvela, zomierad gamoxatuliTavis tkivili, ris Semdeg vlindebadaavadebis mTliani klinikuri suraTi.angiostrongilozis dros yvelaze metadgamoxatuli simptomia _ Zlieri Tavistkivili, romelic xSirad SeteviTi xasia-Tisaa da lokalizdeba Sublisa da safeTqlismidamoSi.tkivilis intensivoba SesamCnevad mcirdebaTav-zurgtvinis siTxis punqciis Sedegad.xSirad aRiniSneba Zilad mivardna, heqtiurcxeleba, romelic grZeldeba 4 kvira. xSiradirRveva refleqsebi. mZime SemTxvevebSiSeiZleba ganviTardes koma. periferiul sisxlSi,rogorc wesi, vlindeba leikocitozi, ma-Rali eozin<strong>of</strong>iliiT. sisxlis SratSi momatebuliaIgG done. Tav-zurgtvinis siTxeSi ma-Ral donezea IgG, IgM, IgA. aseve damaxasiaTebeliamaRali citozi. daavadebis xangr-Zlivoba 2-4 kviras ar aRemateba. kanis dadebiTi,alergiuli da sisxlis serologiurireaqciebi naklebad informatiulia.daavadebis samkurnalod gamoiyenebaaxali Taobis antihelminTozuri da antialergiulipreparatebi.pr<strong>of</strong>ilaqtikuri RonisZiebebi iTvaliswinebsdaavadebis endemiur kerebSisakvebad gamosayenebeli moluskebis, kiborCxalebisada krevetebis energiulTermul damuSavebas.anizakidozi (anizakioz)_nematodozia,romelic warmoadgens zoonozur biohelminTozs.daavadebas axasiaTebs qronikulitoqsikur-alergiuli mimdinareoba dakuW-nawlavis traqtis sxvadasxvagvari dazianeba.anizakidozis dros parazitislarvebi imy<strong>of</strong>eba Sinagan organoebSi spiraluraddaxveul gamWvirvale kapsulaSian Tavisufal mdgomareobaSi.bunebaSi anizakidebis didi ojaxidanadamianisaTvis paTogenurad iTvleba Contracaecum-is,Pseudoterranova-s da Hysterothylacium-issaxeobebi.zrdasruli anizakidis saboloo – obligaturmaspinZels warmoadgens zRvisZuZumwovari cxovelebi – veSapismagvarnida farflfexianebi. am cxovelebisparazitis ganay<strong>of</strong>ierebuli kvercxebi,ganavalTan erTad, zRvis wyalSi xvdeba daiCekebian parazitis larvebi, romelTacylapavs parazitis Suamavali patroni, e.w.zRvis sxvadasxva saxis kiborCxala,romelTa organizmSi larvebi mesame invaziurstadiamde viTardeba. rogorc cnobilia,zRvis kibosnairebi zRvis cxovelebisumetesobisaTvis warmoadgensZiriTad sakvebs. amrigad, kibosnairebi


28anizakidis larvebisaTvis xdebian damatebiTian rezervuari maspinZlebi.ms<strong>of</strong>lio okeanis zRvis cxovelebidandaavadebis gavrcelebaSi gansakuTrebulimniSvneloba eniWeba okeaneebis sarewTevzebs da, agreTve, gamsvlel Tevzebs,romlebic okeanidan an zRvidan qviriTisdasayrelad Sedian mtknari wylis mdinareebSi.naklebi mniSvneloba eniWeba didizomis kibosnairebsa da moluskebs.parazitis obligaturi _ saboloo maspin-Zlis daavadeba warmoebs dainvaziebuli SuamavalimaspinZlebis, kerZod, Tevzebis, kibosnairebis(kreveti da kiborCxali) da moluskebis(kalmari) Termulad daumuSavebelikerZebis sakvebad gamoyenebisas. adamianianizakidebis larvebisaTvis `ekologiurCixs~ warmoadgens, radgan mis organizmSilarvebis ganviTareba ar warmoebs.anizakidebis larvebis lokalizacia dainvazebulicxovelebis organoebsa da qsovilebSierTgvarovani ar aris da igidamokidebulia TviT larvebis saxeobaze.mag. A. simplex da A. aduneum-i ZiriTadadlokalizdebian Tevzis muclis kunTebSi daSinagan organoebSi, xolo larva P. decipienski Tevzis zurgis kunTebSi. umetesad,larvebi Tevzis ukana nawilSi lokalizdebian.am sakiTxis codnas didi mniSvnelobaeniWeba Tevzebis larvebiT dainvaziebisgansazRvrisaTvis da, agreTve, Tevzebisproduqciis larvebisagan gauvnebely<strong>of</strong>issakiTxis gadawyvetisas.rogorc wesi, dainvazebuli adamianisorganizmSi parazitul cxovrebas ewevianerTeuli anizakidis larvebi. fiqroben,rom es procesi gapirobebulia adamianiskuW-nawlavis traqtSi larvebis didiraodenobiT daRupviTa da larvebis lorwovangarsebze mimagrebis SeferxebiT.larvebis 90% adamianis kuWSi lokalizdebian(ZiriTadad kuWis did simrudeze),saidanac isini nawlavebsa da SinaganorganoebSi migrireben. larvebismimagrebis adgilas anTebiTi reaqcia vi-Tardeba, rasac Tan axlavs eozin<strong>of</strong>iluriinfiltracia, lorwovanis SeSupeba, wylulebiswarmoSoba momdevno hemoragiiT.Semdeg etapze eozin<strong>of</strong>iluri granulomebisgaCena da nekrozuli procesisCamoyalibeba.inkubaciuri periodi larvebis kuWSilokalizaciisas 1-12 saaTs Seadgens,xolo nawlavebSi _ 7-12 dRes. daavadebisklinikuri gamoxatva metad variabeluria_ usimptomo an msubuqi mimdinareobidanmetad mZime klinikuri mimdinareobiT dazogjer letaluri gamosavliT. daavadebismimdinareobaSi ganarCeven mwvave daqronikul stadias.anizakidebis kuWSi lokalizaciisas daavadebamwvaved mimdinareobs, epigastrium-Si Zlieri tkivilebiT, gulisreviTa da pir-RebinebiT, zogjer kuWidan sisxldeniT.garda aRniSnulisa, avadmy<strong>of</strong>ebs awuxebTmeteorizmi, zogjer Semcivneba temperaturismomatebiT da kanze alergiuligamonayariT, kuWidan saylapavSi larvebisretrograduli migraciisas saxezea yelistkivili da xvela.daavadebis qronikul stadiaSi anizakidislarvebiT gamowveuli anTebiTi procesisada Senelebuli tipis imunologiurireaqciis Sedegad larvebis irgvlivformirdeba mcire zomis abscesebi, romlebic6 Tvis Semdeg granulaciuri qsoviliTCanacvldeba.nawlavis anizakidozis dros avadmy<strong>of</strong>ebsaReniSnebaT gamonayari kanze, yru xasiaTismuclis tkivili, romelic umetesadmuclis marjvena qvemo kvadratSi lokalizdeba.garda aRniSnulisa, avadmy<strong>of</strong>ebsawuxebT lorwovan-sisxliani diarea. iSviaTSemTxvevaSi SeiZleba gamoixatos mwvavemuclis simptomkompleqsi an nawlavisgauvalobis klinikuri suraTi, zogjer nawlavebSinekrozuli dazianebis suraTi..nawlavidan larvebs gaaCniaT unari sxvadasxvaorganoSi migraciisa (visceruliforma), sadac maT irgvliv viTardeba an-TebiTi procesi eozin<strong>of</strong>iluri granulomebisCamoyalibebiT. aRwerilia SemTxvevebigranulomis lokalizaciisa xaxaSi,kuWukana jirkvalSi, elenTasa da limfurkvanZebSi.rogorc aRvniSneT, anizakidis larvebiadamianis organizmSi zrdasrul fazasver aRwevs, samagierod, larvebi organoebSicxovelunarianobas inarCunebenTveebisa da wlebis manZilze. daRupulilarvebis produqti aZlierebs organizmisalergiul reaqcias da bevrad amwvavebsdaavadebis mimdinareobas.lokaluri granulomebi alergiulreaqcias amJRavneben larvebis daRupvisSemdegac. yvelaze seriozul da saSiSgarTulebad nawlavis anizakidozis droswarmoadgens nawlavis perforacia momdevnoperitonitis ganviTarebiT.daavadebis diagnostika dakavSirebuliadid siZneleebTan. gamoiyeneba kuWisendoskopiuri gamokvleva, saidanac Sei-Zleba amoyvanil iqnes parazitis larva.larva SeiZleba aRmoCndes pirnaReb masa-Sic. koproovoskopiuri gamokvlevauSedegoa. daavadebis diagnostikisaTvis


29gamoiyeneba imunologiuri testi monoklonuriantigenis gamoyenebiT. didi mniSvnelobaeniWeba epidemiologiur monacemebs.Tevzebisa da zRvis sxva cxovelebisanizakidozi aRiricxeba ms<strong>of</strong>lio okeanisyvela zoogeografiul regionSi, magramyvelaze xSirad igi okeaneebis Crdilo akvatoriaSivlindeba, rac am regionSi mravalricxovaniobligaturi da Suamavali maspin-Zlebis arsebobiT aris gapirobebuli.iaponiaSi, sadac gavrcelebulia umiTevzisagan damzadebuli kerZebis sakvebadgamoyeneba Tanamedrove etapze, yovelwliurad,aRiricxeba daavadebis 1000 SemTxveva.daavadebis sporaduli SemTxvevebi registrirebuliadasavleT evropis qveyneb-Si, aSS-Si, laTinuri amerikis wynari okeanissanapiroze, ruseTSi – Soreul aRmosavleTSi.miTiTebulia, rom daavadebis bevriSemTxveva amoucnobi rCeba.ms<strong>of</strong>lio okeaneSi TevzWeris intensiuraTvisebasTan da zRvis produqtebissakvebad didi raodenobiT gamoyenebisTandakavSirebiT dgeba am problemisadmiyuradRebis gamaxvileba.daavadebis pr<strong>of</strong>ilaqtika mdgomareobsumi Tevzisagan damzadebuli kerZebissakvebad gamoyenebis akrZalvaSi. mtknariwylis TevzebSi anizakidozi ar aRiricxeba,Tu mxedvelobaSi ar miviRebT mdinareebSie,w. gamsvleli Tevzebis SemosvlasqviriTis dasayrelad.zemoaRniSnuli helminTozebidan saqarTveloSijerjerobiT registrirebuli ar arisSistosomatozuri dermatitebi, gnatostomozi,angiostrongilozi, anizakidozi, magramisini SesaZlebelia Semotanil iqnantropikul da subtropikul qveynebSi samsaxurebrivimivlinebiT an turistuli mogzaurobidandabrunebuli pirebis mier. amitommigvaCnia, rom naSromi karg samsaxursgauwevs Cveni qveynis <strong>samedicino</strong> samsaxurisspecialistebs, kerZod epidemiologebsada klinicistebs.zemoT aRniSnul helminTozebze eWvismitanisas pacienti unda gaigzavnos s. virsalaZissaxelobis <strong>samedicino</strong> parazitologiisada tropikuli medicinissamecniero-kvleviTi institutis klinikurgany<strong>of</strong>ilebaSi saboloo diagnozisdadasturebisa da specifikuri mkurnalobisaTvis.ЗАБОЛЕВАНИЯ, ВЫЗВАННЫЕ ЛИЧИНКАМИНЕМАТОД ЖИВОТНЫХО.П. Зенаишвили, Г. А. Чубабрия, Н. Д. Иашвили,Т. Ш. Квинихидзе, Н. Ж. КокаиаНИИ МЕДИЦИНСКОЙ ПАРАЗИТОЛОГИИ И ТРОПИЧЕСКОЙ МЕДИЦИНЫИМ. С. С. ВИРСАЛАДЗЕПриводится анализ клинических и эпидемиологических данных, касающихся гельминтозов, вызванныхпаразитированием личинок нематод животных у человека, как-то: ползучая сыпь, шистозоматозныедерматозы, гнастомоз, токсокароз, ангиостронгилез. анизакидоз. Установлено, что в Грузиизарегистрирован токсокароз местного происхождения.Авторы не исключают занос этих гельминтозов из тропических и субтропических регионов в странузарубежными туристами, а также гражданами Грузии, командированными по служебным делам зарубеж.По мнению авторов, эти сведения окажут определенную услугу клиницистам и эпидемиологам страныдля правильной ориентации в вопросах своевременной диагностики и лечения указанных заболеваний.


30DISEASED CAUSED BY ANIMAL NEMATODE LARVAO. Zenaishvili, G. Chubabria, N. Iashvili, T. Kvinikhidze, N. KokaiaClinical and epidemiological datas about human helminthiasis, that are dependant on animal nematode larvasmigration into human organisms are discussed in this article. These helminthiasis are: migratory larva, schistosomedermatitis, gnastomosis, toxocarosis, angiostongilosis, anisakidosis.From above listed helminthiasis, except toxocarosis, others are not registerd in <strong>Georgia</strong>. But despite this fact,the chance <strong>of</strong> bringing them from tropical and subtropical countries into our country is possible, mainly by means<strong>of</strong> foreign tourists <strong>of</strong> visitors, people who return from business trips or journey.The authors assume, that the publication <strong>of</strong> this article will be <strong>of</strong> great value for clinicians and epidemiologistsin diagnosing and proper treatment <strong>of</strong> helminthiasis.literatura:1. Sengelia g. adamianis zooasakaridozis sakiTxisaTvis (literaturuli mimoxilva)//s.virsalaZis<strong>samedicino</strong> parazitologiis da tropikuli medicinis samecnierokveviTiinstitutis SromaTa krebuli, 1972, 3(18) gv.37-43.2. Маруашвили Г.М-Сравнительная эпидемиология полиэтиологическых паразитозов. Тбилиси, 1987.3. Паразитарные болезни человека (протозоозы и гелминтозы).// Руководство для врачей. Под редакциейВ.П.Сергиева, Ю.ВЛобзына, С.С. Козлова. Санкт-Петербург.- 2008. 355 c.4. Руководство по тропическым болезням под редакцией проф. А. С. Лысенко. Москва.- 1983. 510 c.5. Arango CA. Visceral larva migrans and the hypereosinophilia syndrome. South MedJ. Sep 1998;91(9):882-3. (Medline)6. American Academy <strong>of</strong> Pediatrics. Toxocariasis (visceral larva migrans, ocular larva migrans). In: 1997Red Book: Report <strong>of</strong> the Committee on Infectious Diseases. 1997:530-1.7. Brumt R-Precis de parazitologi 1 Paris,19368. Carsia I.S-diagnostic <strong>Medical</strong> parazitology,dc 20019. Magnaval JF, Galindo V, Glickman LT, Clanet M. Human Toxocara infection <strong>of</strong> the central nervoussystem and neurological disorders: a case-control study. Parasitology. Nov 1997;115(Pt 5):537-43. [Medline].10. Magnaval JF, Glickman LT, Dorchies P, Morassin B. Highlights <strong>of</strong> human toxocariasis. Korean JParasitol. Mar 2001;39(1):111. Maegzaith.B, Gilles H.-Management and Treatment <strong>of</strong> tropical diseases. Edinburg, 197112. Stewart JM, Cubillan LD, Cunningham ET. Prevalence, clinical features, and causes <strong>of</strong> vision lossamong patients with ocular toxocariasis. Retina. Dec 2005;25(8):1005-13. [Medline].


31ПЕДИАТРИЯМЕНЕДЖМЕНТ ХРОНИЧЕСКОЙ АБДОМИНАЛЬНОЙ БОЛИ У ДЕТЕЙЦ. Парулава, И. Манджавидзе, И. Зарнадзе, О. Герзмава, Ш. ЗарнадзеТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ МЕДИЦИНСКИЙ УНИВЕРСИТЕТ(Рецензент - Ас. профессор Л. Ломтадзе)По мнению экспертов Международной Ассоциациипо изучению боли (IASP), боль – это ощущение иэмоциональное переживание, связанное с реальнымили потенциальным повреждением тканей.Хроническая абдоминальная боль (ХАБ) – эторецидивирующая или постоянная боль в областиживота и является одной из трёх основных причинхронических болей (головная, абдоминальная, больконечностей). ХАБ в детском возрасте представляетпроблему для предиатров, детских гастроэнтерологови хирургов. Кроме того, ХАБ - причина серьёзнойозабоченности родителей, дистресса детей и психосоциальныхкомплексов всей семьи.ХАБ широко распространён среди детей разныхвозрастных групп, однако данные о ее реальнойчастоте отсутствуют, вследствие отсутствия единогоподхода к данной проблеме, международныхкритериев и рекомендаций по эволюации именеджменту ХАБ у детей, основанных на принципахдоказательной медицины.Данные литературы о распространенности ХАБсреди детей противоречивы. Существует мнение, что13% детей раннего и 17% детей старшего возрастажалуются на еженедельные боли в области живота.У каждого десятого школьника периодическиотмечаются абдоминальные боли. 8% детейшкольного возраста хоть один раз обращались к врачупо этому поводу. ХАБ является причиной 2-4% визитовк педиатру.На сегодняшний день нет оснований сомневатьсяв том, что рецидивирующие абдоминальные боли удетей в большинстве случаев носят функциональныйхарактер (до 90%) и лишь небольшая их часть имееторганическую основу (около 10%). Согласносуществующим представлениям, функциональныенарушения ЖКТ – это разнообразная комбинациягастро-интестинальных симптомов без структурныхили биохимических нарушений (Drossman, 1994).Однако врачи в каждом конкретном случае ХАБ,боясь ошибиться и оставить без внимания серьёзнуюгастроэнтерологическую болезнь, производятмногочисленные и порой дорогостоящие исследования,применяют большое количество различныхмедикаментов. Данные об экономических затратах впедиатрическом контингенте отсутствуют. Однако,принимая во внимание, что среди взрослого населенияСША они составляют от 8 до 30 биллионов долларовв год, по-видимому, затраты в детском возрасте такжедостигают солидной суммы.Цель работы - критический обзор данныхлитературы о ХАБ для создания протокола поменеджменту хронической абдоминальной боли вдетском возрасте.В источниках литературы для описания болей вобласти живота используются следующие термины:рецидивирующая абдоминальная боль, хроническаяабдоминальная боль, хроническая боль в животе,функциональная абдоминальная боль, неорганическаяабдоминальная боль, психогенная абдоминальная боль.Впервые термин «рецидивирующая абдоминальнаяболь» был использован Apley и Naish в 1950 году:подразумевалось 3 и более эпизода болей в областиживота за последние 3 месяца, происхождение которыхне связано с органическим, системным илиметаболическим заболеванием и не отражаются нафизическом состоянии пациента. В последующиегоды этот термин распространился и на случаиорганических абдоминальных болей. В настоящеевремя исследователи пришли в единому мнениюиспользовать термин «хроническая абдоминальнаяболь», объединив в этом понятии как функциональные,так и органические заболевания желудочно-кишечноготракта.Причины функциональных нарушений ЖКТ не до концаясны. Боль или дискомфорт, при отсутствии структурных,воспалительных, метаболических изменений, необъясняются исключительно нарушением моторики ЖКТ.Это – многочисленные изменения, в том числе дисфункция


32в системе, связывающей нервные окончаниякишечника с головным мозгом, повышеннаячувствительность внутренних органов (висцеральнаягипералгезия), иммунная дисфункция слизистой,психо-социальные факторы др.Согласно принятой в 1999 году (Римские критерииII) и переработанной в 2006 году (Римские критерииIII) классификациям функциональных нарушенийорганов пищеварения, под функциональной ХАБподразумеваются случаи персистирующих илирецидивирующих болей или дискомфорта в областиживота суммарной продолжительностью 3 и болеемесяцев за последние 6 месяцев, которые не имеюторганической основы.Клинические варианты функциональной ХАБ:Функциональная диспепсия. Одно илинесколько из нижеперечисленных состояний:ощущение переполненного желудка после приёмапиши; быстрое насыщение; боль в эпигастральнойобласти; жжение в эпигастральной области.Синдром раздражённого кишечника СРК.Боль в нижней части живота, сочетающаяся с двумяили более перечисленными состояниями: улучшениесостояния после дефекации: изменение частотыдефекации (СРК с диареей, СРК с запором, смешаннаяформа); изменение внешнего вида (формы) стула (дляописания формы используется Бристольская шкала).Функциональная абдоминальная боль.Диффузная боль или дискомфорт в области живота,которые не связаны с физиологическими стимулами(приём пищи, дефекация, менструация); чашевстречается среди детей школьного возраста.Абдоминальная мигрень. Пароксизмальная,интенсивная, рецидивирующая диффузная больпродолжительностью от 2 часов до нескольких дней.Между эпизодами болевых атак пациент практическиздоров. Абдоминальная боль часто ассоциируется стакими симптомами, как: головная боль, фотофобия,тошнота, рвота, вегетативные проявления.Основная сложность менеджмента ХАБ у детейзаключается в необходимости исключения возможныххронических воспалительных прогрессирующих,склонных к развитию осложнений заболевания;аномалии и другие органические патологииврожденного или приобретённого генеза. Только послеподобного исключения можно с уверенностьюговорить о функциональном характере заболевания.С целью диагностики рекомендуются:• тщательное изучение жалоб и анамнестическихданных;• проведение общеклинических лабораторныхисследований (анализы крови и мочи, копрограмма,исследование кала на скрытую кровь, гельминты ипаразиты);• ультрасонографические исследования органовбрюшной полости.В зависимости от конкретного случаядополнительно проводятся:• эндоскопическое исследование (верхнего и илинижнего сегментов ЖКТ);• контрастное рентгенологическое исследование.На основании обзора данных литературы считаемвозможным заключить:1. частота, интенсивность, время возникновения,локализация болей или степень нарушения физическойактивности не дают возможности дифференциацииорганических и функциональных заболеваний (уровеньдостоверности С);2. дети младшей возрастной группы, ввидусубъективного характера оценки, присущей этомувозрасту, редко могут указать на локализацию,характер боли, но они, как правило, не ошибаются приуказании ирадиации; чем больше отдаление боли отпериумбиликальной области, тем больше вероятностьорганической болезни (уровень достоверности В);3. при наличии «симптомов тревоги» возможностьфункциональных заболеваний маловероятна (уровеньдостоверности D). К симптомам тревоги относятся:лихорадка неясного происхождения, немотивированноеснижение веса, желтуха, отставание в росте,кровотечение из ЖКТ (рвота кровью, кровь в кале),хроническая тяжёлая диарея, упорная рвота, анемия,инфекционная токсемия (лейкоцитоз, нейтрофилёз,ускоренная СОЭ), семейная отягощённостьпептической язвой или воспалительнымизаболеваниями кишечника;4. головная боль, артралгия, анорексия, тошнота,рвота, метеоризм; запорами могут сопровождатьсякак органические, так и функциональные заболевания(уровень достоверности С);5. ночные жалобы или усиление болей сразу послеприёма пищи более характерны для органическихзаболеваний (уровень достоверности В);6. указание в анамнезе о потреблении некоторыхмедикаментов (тетрациклин, нестероидныепротивовоспалительные средства, кортикостероиды идр.) усиливают вероятность органических заболеваний(уровень достоверности D);7. наличие у близких родственников пептическойязвы, целиакии, воспалительных заболеванийкишечника является показанием для исключенияаналогичных органических заболеваний у ребёнка(уровень достоверности С);8. дифференциальный диагноз органических ифункциональных заболеваний на основанииобъективных данных не всегда представляетсявозможным. Ригидность и болезненность припальпации может иметь место в обоих случаях.Органомегалия и новообразование с большойвероятностью указываю на органическую проблему.Инспекция перианальной области обязательна во всехслучаях ХАБ. Ректальное обследование нерекомендуется проводить рутинно; показание дляректального обследования - наличие хронического


33запора (уровень достоверности D);9. вышеперечисленные лабораторные тесты длястартового исследования не рекомендованы во всехслучаях ХАБ, так как их информативностьотносительна. Анализ периферической крови иметаболические тесты более информативны приналичии симптомов тревоги (уровень достоверности Д);10. ультрасонографическое исследование брюшнойполости при ХАБ у пациентов без симптомов тревогиредко даёт возможность диагностики (информативность1 %). Ультрасонографические изменения в органахбрюшной полости могут не иметь отношения кабдоминальным болям. При наличии симптомов тревогиинформативность этого метода 10% (уровеньдостоверности С);11. эндоскопическое исследование (с биопсией илибез неё) не рекомендовано во всех случаях ХАБ;диагностическая ценность данного метода у больныхбез симптомов тревоги ничтожно мала (уровеньдостоверности С);12. стрессовые ситуации и низкий социальноэкономическийуровень семьи способствуют развитиюзаболеваний ЖКТ, особенно функциональногохарактера, но чёткой корреляции между наличиемстрессоров в анамнезе и риском функциональной ХАБне прослеживается (уровень достоверности В).Дифференциальный диагноз органических ифункциональных заболеваний на основаниистрессовых факторов, а также утверждение, чтопоследние усугубляют тяжесть, увеличиваютпродолжительность или уменьшают эффективностьлечебных мероприятий не представляютсявозможными (уровень достоверности D);13. у детей с ХАБ функционального происхождениячаще, чем у здоровых детей, отмечается патологияповедения, тревожность, депрессия, но наличие этихизменений недостаточно для дифференциальногодиагноза органических и функциональныхзаболеваний (уровень достоверности В). У больныхс ХАБ частота случаев оппозиционизма и проблемавзаимоотношения с родителями не отличается отпоказателей в общей популяции (уровеньдостоверности В);14. применение H 2гистамино-блокеров,безлактозной диеты и увеличение в рационе питанияколичества клетчатки не способствуют урежениючастоты болей и незначительно улучшаютсамочувствие больного (уровень достоверности В);15. у детей с ХАБ функционального характера рисквозникновения эмоциональных и психиатрическихпроблем в старшем возрасте выше, чем у здоровыхдетей (уровень достоверности С);16. по данным литературы причина ХАБ в детскомвозрасте одна из следующих патологий:• синдром раздражённого кишечника,• функциональная абдоминальная боль,• пептическая болезнь (гастрит, дуоденит,язвенная болезнь),• функциональный запор,• воспалительные заболевания кишечника(болезнь Крона, неспецифический язвенный колит).17. лечение органических болезней проводится посовременным, желательно МеждународнымРекомендациям.Нет единых рекомендаций по вопросам леченияфункциональных заболеваний.По мнению исследователей, продолжительныйклинический мониторинг и симптоматическая помощьпредставляют собой наилучший подход.Основные направления менеджмента:• информирование родителей и пациента о сутифункциональных заболеваний; обсуждение с ними ороли стрессоров и, по мере возможности, их устранение;• ведение дневника, где пациент фиксирует динамикуХАБ (частота, интенсивность, продолжительность болей,эффективность лечебных мероприятий);• лечение причины, которая привела к развитиюболезни, коррекция психо-неврологического статуса,лечение сопутствующих заболеваний, усугубляющихтечение ХАБ;• коррекция нарушенной моторики ЖКТ;• индивидуальная диета с учётом клиническихпроявлений;• симптоматическое медикаментозное лечение(слабительные, спазмолитические, седативныесредства, про- и пребиотики, ферменты);• регулярная дефекация (5 минут после завтракаи ужина);• превенция школьных прогулов;18. Показания для рефферала в педиатрическую(гастроэнтерологическую) клинику:• неясный диагноз;• риск серьёзного заболевания ЖКТ;• ночные симптомы;• интенсивные боли, отдалённые от периумбиликальнойобласти;• задержка физического развития, потеря веса;• экстраинтестинальные симптомы (кожныевысыпания, лихорадка, суставные боли, язвы в ротовойполости и др.);• кровь в кале, рвота с кровью;• анемия, повышенная СОЭ;• отягощённый семейный анамнез;• чрезмерная озабоченность родителей;• многочисленные прогулы в школе.Таким образом, хроническая абдоминальная больчасто встречается в детском возрасте и в большинствеслучаев имеет функциональный характер. Тщательноеклиническое обследование и минимальныелабораторные тесты обычно дают возможностьдифференцировать органические и функциональныезаболевания желудочно-кишечного тракта.3. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong>, 1, 2009 w.


34abdominaluri qronikuli tkivilis marTvabavSvebSic. farulava,i. manjaviZe, i. zarnaZe, o. gerzmava, S. zarnaZeTbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetiqronikuli abdominaluri tkivili warmoadgens sami ZiriTadi tkivilis mizezs - Tavis,muclisa da kidurebis.literaturis monacemebiT, bavSvTa asakSi qronikuli abdominaluri tkivilis Sesaxeb,urTierTwinaaRmdegobrivia. 90% tkivili atarebs funqciur xasiaTs, xolo 10% - organulia.Tumca funqciuri darRvevebis mizezebi ucnobia.qronikuli abdominaluri tkivilis marTva moicavs Semdeg mimarTulebebs: mSoblebisinformirebas,individur dietas,motorikis darRvevebis koreqcias,simptomur mkurnalobasada sxva.amrigad, qronikuli abdominaluri tkivili xSirad gvxvdeba bavSvTa asakSi da xSirSemTxvevaSi funqciuri xasiaTisaa. gulmodgine klinikuri kvleva da minimaluri raodenobisdiagnostikuri testebi gvexmareba kuWnawlavis traqtis organuli da funqciuridaavadebebis diferencirebaSi.MANAGEMENT OF CHILDRENS CHRONIC ABDOMINAL PAINT. Parulava, I. Manjavidze, I. Zarnadze, O. Gerzmava,S. ZаrnаdzеBackground and aim: Chronic abdominal pain (CAP), defined as at least 3 pain episodes over at least 3monthes interfering with daily activity, is common in children. Affected children and their families experiencedistress and anxiety. CAP is usually functional in origin without evidence <strong>of</strong> underlying organic disorder. Insufficientknowledge among health care pr<strong>of</strong>essionals lead to inadequate use <strong>of</strong> great amount laboratory tests,instrumental investigations and increase economic cost related to this condition.The aim <strong>of</strong> study was to collect evidence-based data about evaluation and treatment <strong>of</strong> CAP in children.Methods: review <strong>of</strong> medical literature for 2002-2008 years.Conclusions: Children with CAP mostly do not have serious underlying gastrointestinal desease. Successfulmanagement dependants on an accurate diagnosis. Clinical assessment is most effective approach. Thepresence <strong>of</strong> alarm symptoms and signs strongly suggest the prevalence <strong>of</strong> organic desease and justify theperformance <strong>of</strong> diagnostic tests. Functional abdominal pain usually is benign problem. Individualized approach,time-limited use <strong>of</strong> medications, patient and parenteral reassurance is very importantЛИТЕРАТУРА:1. Drossman DA, Camilleri M, Mayer EA, Whitehead WE. AGA technical review î irritable bowelsyndrome. Gastroenterology. 2002;123:2108-21312. Di Lorenzo C, Youssef NN, Sigurdsson L,Scharff L, et al. Visceral hyperalgesia in children withfunctional abdominal pain. J.Pediatr. 2001; 139:838-843.3. American Academy <strong>of</strong> Pediatrics, Subcommitee in Chronic Abdominal Pain; North American Society forPediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition. Chronic Abdominal Pain in Children. Pediatrics. 2005;115 :e3 70-e381.4. Hyams J, Colletti R, Faure C. et al Functional gastrointestinal disorders: Working Group Report <strong>of</strong> thefirst World Congress <strong>of</strong> Pediatric Gastroenterology, Hepatology And Nutrition. J. Pediatr.Gastroenterol. Nutre.2002;35(suppl 2):S 110-S117.5. Ts. Parulava, I. Mandjavidze, T. Gotua et al. Chronic Abdominal Pain in Children And Adolescents.Acta Pediatrica 2008,97 (suppl. 459).


35tropikuli medicina, alergologiavisceruli leiSmaniozi da alergian. xvitia, d.cxomeliZe, e. mWedliSviliTbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetis <strong>samedicino</strong>biologiisa da parazitologiis departamenti(recenzenti – pr<strong>of</strong>esori b. yuraSvili)Tanamedrove globaluri daTbobisa damosaxleobis aqtiuri migraciis pirobebSimniSvnelovani cvlilebebi aRiniSneba mravalidaavadebis gavrcelebis Taviseburebebsada paTogenezSi. am mxriv arc parazitulidaavadebebi warmoadgens gamonakliss (1, 3,4). ufro metic, saqarTveloSi Tavi iCinafasciolozis, leiSmaniozis, triqinelozisada sxva parazituli daavadebebis sakmaoddinamikurma mimdinareobam da daavadebisaxal-axali kerebis gamovlinebam. gardaamisa, am bolo dros, parazitologebTanerTad, molekulur biologiaSi momuSavecnobilma mecnierebma gaaZlieres TavianTikvlevebi <strong>samedicino</strong> parazitologiaSi. esgansakuTrebiT exeba iseT parazitul daavadebas,rogoric aris leiSmaniozi. arc Tuise didi xnis winaT, indoelma mecnierebma q.kalkutaSi SeZles leiSmaniidan iseTi cilovanikompleqsis gamoy<strong>of</strong>a, romelic uaxloesmomavalSi, albaT, gamoyenebuli iqnebaadamianSi mitoqondriuli genebis mutaciebiTgamowveuli daavadebebis samkurnalod(2). Tumca, aRsaniSnavia, rom leiSmaniaara marto saintereso <strong>samedicino</strong> kvlevisobieqts warmoadgens, aramed igi kvlavindeburadsaSiSia rogorc parazitulidaavadeba da gamoirCeva ganviTarebisgarkveuli TaviseburebebiT (4,5). es parazitigvxvdeba ms<strong>of</strong>lios 88 qveyanaSi, xuT kontinentzeda sadReisod daaxloebiT 150milioni adamiani imy<strong>of</strong>eba leiSmanioziTdasnebovnebis riskis qveS (3).2006-2008 wlebSi Cveni departamentismier <strong>saqarTvelos</strong> dedaqalaqsa da mis SemogarenSivisceruli leiSmaniozis gavrcelebisarealis gafarTovebis mizezebisdasadgenad da garkveuli statistikurimonacemebis dasazustebladCatarda kvleviTi samuSaoebi. Cven veTanxmebiTpr<strong>of</strong>esor o. zenaiSvilis mosazrebas,rom saqarTveloSi leiSmaniozisarealis esooden swraf gafarToebaSigarkveul rols asrulebs rezervuaricxovelebis raodenobis mkveTrimateba. mraval faqtorTa Soris, romelicganapirobebs rezervuari cxovelebisuCveulo momravlebas, Cven mier CatarebulkvlevebSi (romelic amJamadac gr-Zeldeba studentebis aqtiuri monawileobiT)mniSvnelovan problemas warmoadgensadamianis mometebuli mgrZnobelobisricxvis zrda. aRsaniSnavia, rom es alergeni(cxovelis bewvi) mTeli ms<strong>of</strong>liosmasStabiT sakmaod Zlier alergens warmoadgens.ufro metic, swored am mizezisgamo, alergiis am formiT daavadebuliadamianebi, miuxedavad cxovelebis mimarTdidi siyvarulisa, garkveuli droisSemdeg, iZulebuli xdebian saxlidan gauSvanan gaaCuqon maTi janmrTelobisaTvissaziano cxoveli. Sedegad saxezea rezervuaricxovelebis _ mawanwala ZaRlebis damaT Soris leiSmanioziT dasnebovnebuli,kontrolsdauqvemdebarebeli mawanwalaZaRlebis raodenobis mniSvnelovanizrda). rogorc Cans, am erTi SexedviT umniSvneloproblemas, germaniaSi gacilebiTmet yuradRebas aqceven, vidresaqarTveloSi, radgan germaniaSi alergiazetestis gavlis gareSe adamians armiscemen ZaRlis ayvanis uflebas.gasaTvaliswinebelia isic, rom saerTa-Soriso eqspertebis azriT, sadReisod,


36diagrama 1ms<strong>of</strong>lios mosaxleobis 35% -s awuxebs sxvadasxvasaxis alergiuli daavadeba. ufrometic, XXI – saukuneSi, rogorc ganviTarebul,ise ganviTarebad qveynebSi, aRiniSnebaalergiul daavadebaTa gavrcelebis zrdistendencia. Tu gaviTvaliswinebT imasac,rom gasuli 40 wlis manZilze dasavleTisqveynebSi alergiis sixSire 2-3 jer gaizardada miaRwia epidemiur proporcias. cxadia,saqarTveloSic SeiniSneboda am mxrivgarkveuli cvlilebebi(6). momavalSic, Tuyvelaferi ase gagrZelda, albaT, mosalodneliaalergiuli daavadebis Semdgomi zrda,rac, Tavis mxriv, mniSvnelovan zegavlenasmoaxdens mosaxleobis cxovrebis xarisxsada socialur, ekonomikur mdgomareobaze(7). savaraudoa, rom, Sesabamisad, quCaSi gasakmaoddidi mravalferovneba (mcenareTamtveri, cxovelTa bewvisa da qertlis nawilakebi,oTaxis mtveri, obis sokoebis sporebida taraknebis fragmentebi). am aeroalergenebiskontaqti zemo sasunTqi gzebis lorwovanqsovilebTan iwvevs ceminebas, qavils,cxviridan Txier gamonadens, xvelebas,filtvebSi xixins da moxrCobis grZnobas.amave dros, aeroalergenebma SeiZleba gamoiwviosalergiuli koniunqtiviti, rasac Tanaxlavs Tvalebis qavili da cremldena. amdros, marTlac Zneli gasarCevia, realuradromeli alergeni iwvevs sensibilizacias.Cveni azriT, msgavsi SemTxvevebi sinamdvile-Si gacilebiT metia, eqimTan konsultaciisgareSe namdvilad miuRebelia winaswaridaskvnebis gakeTeba, Tu romeli alergenidiagrama 230%25%20%sxva cxovelebi3%ZaRli52%15%10%5%0%mcenareebismtveriwamlebicxovelTabewvisakvebiproduqtebikata26% ZaRli da kata19%mogdebuli ZaRlebis ricxvic mniSvnelovnadgaizrdeba da cxovelebis bewvismimarT arsebuli alergiis SemTxvevebisraodenobac moimatebs.Cveni departamentis TanamSromlebismier, Tssu-s studentTa erTi jgufis daxmarebiT,Catarebul iqna garkveuli saxis kvleviTisamuSaoebi. kerZod, davinteresdiT,mosaxleobaSi moimata Tu ara alergiam cxovelisbewvis mimarT dedaqalaqsa da mis SemogarenSiSinauri da mawanwala ZaRlebisraodenobis zrdasTan erTad. cxadia, amproblemis gadaWra kvlevis sxva meTodebisgamoyenebasac moiTxovs, magram Cveni Sesa-Zleblobis farglebSi garkveuli Sedegebimainc iqna miRebuli. amasTan, aRmoCnda iseTipirovnebac, romelsac egona, rom erTdrouladhqonda alergia rogorc yvavilismtverze, aseve cxovelis bewvzec; sinamdvileSiki gamoirkva, rom mas mxolod cxovelisbewvze hqonda mometebuli mgrZnobeloba,rac, albaT, imiT aixsneba, rom haerSi arsebobsZalian mcire zomis aeroalergenebisSeiZleba iyos daavadebis gamowvevis namdvilimizezi. rac Seexeba Cvens Semdgom kvlevas,SevadgineT specialuri kiTxvari, raTadagvedgina, Tu ramdenad uwevda konkurenciascxovelis bewvis mimarT arsebuli alergiasxva saxis ZiriTad alergenebs, romelTaadamianze moqmedebis xarisxi saqarTveloSigansakuTrebiT maRalia. im SemTxvevaSi,rodesac xdeboda monacemebis damTxveva darespodentebi amtkicebdnen, rom isini erTdrouladramdenime alergenis mimarT iyvnenmometebuli mgrZnobelobis, maSin xdebodamaTi ganmeorebiTi testireba realuri alergenisdasadgenad. rogorc zemoT aRvniSneT,Cven gvqonda mxolod erTi SemTxveva, rodesaccdis obieqti darwmunebuli iyo imaSi,rom hqonda alergia rogorc mcenarismtvris mimarT, iseve cxovelis bewvis mimarT.gamokvleviT aRmoCnda, rom am SemTxvevevaSierTaderTi ZiriTadi alergeni iyomxolod cxovelis bewvi. miuxedavad imisa,rom polinozi alergiis Zalian gavrcelebuliformaa saqarTveloSi (marto Cveni


37dedaqalaqis mravalferovani flora SeicavsoTxmocamde saxeobis alergiis saSiSmcenares) (6). Cven mier Catarebul kvlevebSinaTlad Cans, rom cxovelis bewvis mimarTmometebuli mgrZnobeloba sakmaod didkonkurencias uwevs sxva tipis alergenebismoqmedebas (sqema1), sayuradReboa, agreTve,isic, rom Cveni monacemebiT, ZaRlis bewvs,rogorc alergens, sakmaod didi mniSvnelobaeniWeba sxva cxovelebis bewvTan SedarebiT(sqema. 2), Tumca gamokiTxulTa erTi nawilisakmaod mgrZnobiare iyo katis bewvis mimarTac.respodentTa sakmaod did nawilsuary<strong>of</strong>iTi reaqcia hqonda rogorc ZaRlis,aseve katis bewvze. mxolod ramdenime respodentiaRmoCnda mometebulad mgrZnobiarekurdRlisa da sxva cxovelebis bewvis mimarT (2).amrigad, alergia iribi gziT garkveulrols TamaSobs visceruli leiSmanioziTdaavadebul adamianTa ricxvis matebaSi,radgan xels uwyobs mawanwala ZaRlebis(maT Soris leiSmanioziT daavadebulimawanwala ZaRlebis) raodenobis zrdasTbilissa da mis SemogarenSi. aRniSnulidangamomdinare, rekomendacias viZleviT,danergil iqnas testireba alergiazecxovelebis SeZenis dros (germaniisgamocdilebis gaziarebiT).ВИСЦЕРАЛЬНЫЙ ЛЕЙШМАНИОЗ И АЛЛЕРГИЯН. Хвития, Д. Цхомелидзе, Е. МчедлишвилиДЕПАРТАМЕНТ МЕДИЦИНСКОЙ БИОЛОГИИ И ПАРАЗИТОЛОГИИ ТГМУАллергия является одной из косвенных причин, способствующей росту количества бродячих собак,в том числе поражённых лейшманиозом - в Тбилиси и его окрестностях. Причина состоит в том, чтохозяева собак, страдающие повышенной чувствительностью к шерсти животных, иногда вынужденырасстаться со своими любимцами, и нередко эти собаки примыкают к группе бездомных животных.Учитывая опыт Германии, мы предлагаем лицам, приобретающих собаки, проводить предварительноесоответствующее тестирование на аллергию.VISCERAL LEISHMANIASIS AND ALLERGYN. Khvitia, D. Tskhomelidze, E . MchedlishviliThe work describes how allergy against dog‘s hair can indirectly cause increase in the number <strong>of</strong> peopleaffected by visceral Leishmaniasis in Tbilisi and its country-sides (due to the increased number <strong>of</strong> the streetdogs, which serve as the reservours for visceral leishmaniasis)Taking into consideration the above mentioned, we suggest introducing the allergy test in <strong>Georgia</strong> for thepeople willing to keep animals (Similar practice can be observed in Germany).literatura:1. Carter R. - Speculations on the origins <strong>of</strong> plasmodium vivax malaria. Trends in Parasasitology P. 19,214-222; 2003.2. Bidesh Mahata, Salkat Mukhejee—Functional delivery <strong>of</strong> a cytosolic tRNA into mutant mitochondria<strong>of</strong> human cells// Science v. 314 p. 471-474; 2006.3. xvitia n., mWedliZe e., yuraSvili n. _<strong>samedicino</strong> biologia, II nawili-2008 gv .3-30;94-95; 2008.4. Burton J.Bogitsh. Clint E. Thomas N.Oeltmann— Human Parasitology, 2005. P 30-35;.107-1105. o. zenaiSvili, T. CirgaZe—visceruli leiSmaniozis zogierTi saproblemo sakiTxi//konsiliumi1998. #1. gv.7-9.6. CixlaZe n., mesxiSvili n. , kvaWaZe l. _ gazafxulis polinospeqtrebi q. TbilisSida bavSvebSi alergiul daavadebaTa dinamika//<strong>samedicino</strong>-sainformacio <strong>Jurnali</strong>.2000. #4-5. gv. 38-39.7. Hhttp://En. wikipedia.org /wiki /allergy,cite_note-4.


38andrologiakurcrok-miuleris sinji genitaluriinfeqciebiT daavadebul wyvilebSiS. WiokaZe, g.galdavajanmrTelobis saxli - klinikur-diagnostikurilaboratoria,iv.javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifouniversiteti, medicinis fakulteti,kanisa da ven-sneulebaTa sameciniero-kvleviTi instituti,andrologiuri gany<strong>of</strong>ileba(recenzenti – pr<strong>of</strong>esori T. CigogiZe)ukanasknel wlebSi aRiniSneba uSviloqorwinebaTa ricxvis mateba, rac demografiulimaCveneblebis gauaresebasiwvevs. infertilobis gamomwvev cnobilmraval etiologiur faqtors emateba admianisorganizmSi mimdinare bolomdeSeuswavleli sxvadasxva paTologiuriprocesi. literaturis monacemebiT(1,3,4,6,9,11), autoimunur daavadebebs gansakuTrebulimniSvneloba eniWeba fertilobisdarRvevaSi, romlis mimdinareoba-Si did rols asrulebs antispermuli (asa),antifosfolipiduri, antibirTvuli antisxeulebi.savaraudod, aRniSnuli mizezebisgamo, mniSvnelovnad ferxdeba spermatozoidebisSeRwevadobis unari cervikalurSigTavsSi, rac xels uSlis misdakavSirebas kvercxujredTan (4,5,7,9,10)da Sesabamisad ganay<strong>of</strong>ierebas.autoimunuri procesebis ganviTareba-Si mniSvnelovania genitaluri organoebisqronikul infeqciur-anTebiTi procesi,romelTa mimdinareoba ganapirobebshematotestikuluri barierisrRvevas (1,2,3,8), rac autoimunuri daavadebebisganviTarebis erT-erTi upirvelesimizezia. miuxedavad imisa, rom mravalikvlevaa Catarebuli spermatozoidebispenetraciis unaris Seswavlaze sxvadasxvapaTologiis dros, informacia imisSesaxeb, Tu rogor mimdinareobs es procesiSard-sasqeso sistemis sxvadasxvadaavadebis dros, SedarebiT mcirea.kvlevis mizani iyo Segveswavla sisxlisSratsa da eakulatSi maRali koncentraciisantispermuli antisxeulebis(asa), sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebiTa(sggd) da qronikuli prostatvezikulitiTdaavadebuli uSvilo mamakacebisspermatozoidebis penetraciis unarimaTi sqesobrivi partniorebis cervikalurSigTavsSi.kvlevis masala da meTodebi: Sps `janmrTelobissaxli” -s klinikur-diagnostikurlaboratoriasa da kanisa da vensneulebaTasamecniero-kvleviTi institutisandrologiur gany<strong>of</strong>ilebaSi gamokvlevebiCautarda 19-dan 42 wlamde 83 mamakacs,romelebic 1,5_7 wlis manZilze aRni-Snavdnen uSvilobas da daavadebuli iyvnenurogenitaluri traqtis sxvadsxva etiologiisinfeqciur-anTebiTi paTologiiT,maT Soris: 28 pacienti Chlamydia trachomatis-iT,11 - Ureaplasma urealiticum-iT, 21 - Trichomonasvaginalis-iT, 5 - Neisseria gonnorheaeiT,xolo 18 - qronikuli prostatvezikulitiT.yvela maTgans aReniSneboda asa-s ma-Rali koncentracia sisxlsa da spermaSi dadaudgindaT infertilobis eqskretorultoqsikurida imunuri formebi.urogenitaluri traqtis sxvadasxvapaTologiis diagnostirebis dros viyenebdiTkvlevis baqteriologiur, baqteriaskopiul,imun<strong>of</strong>luorescentiul, imun<strong>of</strong>ermentiul,ultrabgeriT da sxvameTodebs.


39asa-is diagnostireba xdeboda germanulifirma “IBL-HAMBURG”-is mier warmoebulidiagnostikuri krebuliT, ELISA- meTodiT.spermatozoidebis qceva cervikalurSigTavsSi fasdeboda kurcrok-miuleris(in vitro) meTodis saSualebiT, romlis drosovulaciis periodSi saSvilosnos yelidanbraunis SpriciT viRebdiT SigTavss - lorwos,vdebdiT sasagne minaze, romlis gverdiTvaTavsebdiT sqesobrivi partnioriseakulatis wveTs, aRebuls masturbaciisgziT (TavSekaveba sqesobrivi kavSiridan 3-5 dRe) da mikroskopis qveS vakvirdebodiToTaxis temperaturaze.miRebuli kvlevis Sedegebi da maTiganxilva: spermatozoidebis penetraciisunari fasdeboda Semdegnairad - Tuspermatozoidebi Sedioda saSvilosnosyelis SigTavsSi, Tavisuflad moZraobdada SesaZloa zogjer ukanac brundeboda.am SemTxvevas miviCnevdiT kurcrok-miulerisdadebiT reaqciad. Tu spermatozoidebiSedioda saSvilosnos yelis Sig-TavsSi, iZenda paTologiur moZraobas ansaerTod wyvetda moZraobas, aseT SemTxvevasvTvlidiT kurcrok-miuleris saeWvoreaqciad, xolo Tuki spermatozoidebisaerTod ver axerxebda cervikalurlorwoSi SeRwevas da spermisa da lorwosgamy<strong>of</strong> xazs Soris lagdeboda kurcrokmiulerisreaqcia iyo uary<strong>of</strong>iTi.gamokvlevebma gviCvena, rom Sard-sasqesosistemis sxvadasxva paTologiiT daavadebulimamakacebis spermatozoidebispenetraciis unari sqesobrivi partniorebiscervikalur SigTavsSi in vitro meTodisdros, 23(27,7%) SemTxvevaSi uary<strong>of</strong>iTia,26(31,3%) _ dadebiTi, xolo 34(41%)kurcrok-miuleris cda iyo saeWvo.maSin, rodesac kurcrok-miuleriscdis uary<strong>of</strong>iTi an saeWvo Sedegi miviReT(57 SemTxveva), infertiluri mamakacebida Sesabamisad maTi sqesobrivi partniorebidaavadebuli iyvnen - 34(59,7%)qlamidiuri da ureaplazmuri infeqciebiT,rogorc mono, aseve Sereuli infeqciissaxiT, rac ganpirobebuli undaiyos am infeqciuri agentebis unariT pa-Tologiuri zemoqmedeba moaxdinos organizmisautoimunur mdgomareobaze;16(28%) SemTxvevaSi, rodesac pacientebidaavadebuli iyvnen qronikuli prostatvezikulitiT,miRebuli aradamakmay<strong>of</strong>ilebeliSedegebi ganpiroibebulia amjgufis avadmy<strong>of</strong>ebis eakulatSi leikocitebisricxvis momatebiT, e.w. leikocitospermiiT,rac TavisTavad aferxebs spermatozoidebismoZraobas saTesle siTxeSi daSesabamisad gaZnelebulia maTi SeRwevadobacervikalur SigTavsSi. kurcrok-miulerisuary<strong>of</strong>iTi da saeWvo cdebis mxolod7(12,3%) SemTxvevaSi sqesobrivi partniorebidaavedebuli iyvnen gonoreuli datriqomonaduli infeqciebiT.im SemTxvevaSi, rodesac penetraciisdadebiTi Sedegi miviReT, spermatozoidebismoZraoba cervikalur SigTavsSi Sesa-Zlebeli iyo Segvefasebina rogorc pa-Tologiuri da 0-1-2 baliT maSin, rodesacarc eakulatSi iyo maTi moZraoba normaluri,magram meryeobda 2-3 balis farglebSi.yovelive es ganpirobebuli undaiyos cervikalur SigTavsSi mimdinare imunologiuriprocesiT, romlis mizezi-Tac spermatozoidebi hkargavs moZraobisunars an iZens paTologiur moZraobas.aRniSnulma kvlevebma ufro meti informaciulobarom SeiZinos, saWiroa infertilobiseqskretorul-toqsikuri daimunuri formebis dros cervikaluriSigTavsis imunologiuri kvlevebisCatareba - antispermuli, antibirTvulida antifosfolipiduri antisxeulebisgansazRvra, rac saSualebas mogvcemsufro sruly<strong>of</strong>ilad Sefasdes autoimunuriprocesebis mimdinareoba.Catarebuli adekvaturi, anTebissawinaaRmdegosamkurnalo Terapiis Semdeg,romlis drosac sqesobriv partniorebSiaRm<strong>of</strong>xvril iqna infeqciur-anTebiTi pa-Tologia da moxda asa-s koncentraciisnormalizeba, mniSvnelovnad gaumjobesdaspermatozoidebis penetraciis unaricervikalur SigTavsSi. miviReT SemdegisuraTi: kurcrok-miuleris dadebiT cda- 69(83,1%), saeWvo - 11(13,3%), xolo uary<strong>of</strong>iTi- 3(3,6%).daskvnebi: 1. infertiluri mamakacebisspermatozoidebis penetraciis unaricervikalur SigTavsSi saeWvoa an uary<strong>of</strong>iTigansakuTrebiT im SemTxvevaSi,rodesac pacienti daavadebulia qlamidiurida ureaplazmuri infeqciiT, agreTve,leikocitspermiiT da maRalia asa-s koncentraciasisxlsa da spermaSi;2. uSvilo wyvilebSi adekvaturi anTebissawinaaRmdegoTerapiis Catarebis Semdeg,SesaZlebelia aRsdges spermatozoidebispenetraciis unari cervikalur SigTavsSi;3. infertiluri sqesobrivi partniorebisimuno-biologiuri procesebis sruly<strong>of</strong>iladSefasebisaTvis aucilebeliaganisazrvros asa-s, antifosfolipiduriantisxeulebisa da sxva parametrebis koncentraciacervikalur SigTavsSi.


40ПРОБА КУРЦРОКА-МЮЛЛЕРА СРЕДИ ПАР, ЗАРАЖЕННЫХИНФЕКЦИЯМИ ГЕНИТАЛИЙШ. Чиокадзе, Г. ГалдаваДОМ ЗДОРОВЬЯ, КЛИНИКО-ДИАГНОСТИЧЕСКАЯ ЛАБОРАТОРИЯАНДРОЛОГИЧЕСКИЙ ОТДЕЛ НАУЧНО-ИССЛЕДОВАТЕЛЬСКОГО ИНСТИТУТАКОЖНЫХ И ВЕНЕРИЧЕСКИХ ЗАБОЛЕВАНИЙ,МЕДИЦИНСКИЙ ФАКУЛЬТЕТ ТБИЛИССКОГО ГОСУДАРСТВЕННОГОУНИВЕРСИТЕТА ИМ. ИВ.ДЖАВАХИШВИЛИУстановлена способность сперматозоидов к пенетрации в цервикальную слизь при инфекционновоспалительныхпроцессах в генитальных органах, а также нарушения концентрации антиспермальныхантител (АСА) в крови. У бесплодных мужчин с патологией, передаваемой половым путем, особеннохламидными и уреаплазмными инфекциями и простатовезикулитом, положительная проба Курцрока-Мюллера выявлена в 31,3% случаев, отрицательная – в 27,7%, сомнительная – в 41%. Адекватнаяэтиотропная терапия обеспечивает ликвидацию инфекционно-воспалительных процессов и нормализациюконцентрации антиспермальных антител в крови, со значительным улучшением способности к пенетрациисперматозоидов в цервикальное содержимое: положительная проба Курцрока-Мюллера выявлена в 83,1%случаев, сомнительная – в 13,3%, а отрицательная - в 3,6% случаев.Для усовершенствования исследования необходимо определение в цервикальном содержимом АСА,антифосфолипидных и антиядерных антител.ABILITY TO PENETRATE CERVICAL MUCUS SHOWN BYSPERMATOZOIDS OF MEN INFECTED WITH EXCRETORY-TOXICAND IMMUNE FORMS OF INFERTILITYSh. Tchiokadze, G.GaldavaDuring the control over spermatozoid penetration capacity we came across the following pictures: whenspermatozoids entered mucus <strong>of</strong> cervix uteri, they moved freely and sometimes even returned back - weconsidered it Kurzrock-Mueller positive reaction, when spermatozoids entered cervix uteri and acquired pathologicalmovement or totally stopped movement - we considered the case <strong>of</strong> doubtful reaction <strong>of</strong> Kurzrock-Mueller, and when spermatozoids could not manage to penetrate into cervical mucus and stayed on the linedividing sperm and mucus – Kurzrock-Mueller reaction was considered negative.The studies proved, that penetration <strong>of</strong> male spermatozoids suffering from the above stated pathologies <strong>of</strong>urogenital system during in vitro method, in 23(27,7%), cases was negative, in 26(31,3%) – positive, while34(41%). in Kurzrock-Mueller tests were doubtful.As a result <strong>of</strong> the adequate, anti-inflammatory medical therapy when the infectious-inflammatory pathologieswere extirpated in sex partners and when normalization <strong>of</strong> ASA concentration was achieved, penetrationability <strong>of</strong> spermatozoids into cervical matter markedly improved. We obtained the following picture: Kurzrock-Mueller positive test reached 69(83,1%), doubtful – 11(13,3%), negative –3(3,6%)..For adequate evaluation <strong>of</strong> immuno-biological processes <strong>of</strong> infertile couples it is necessary to determine thevalues <strong>of</strong> ASA, anti-phospholipid antibodies and other parameters in cervical mucus.


41literatura:1. Александров В.П., Михайличенко В.В.// Урология и андрология. Справочник для врачей.Москва - Санкт-Петербург.: СОВА 2005. – 574 с.2. Мавров И. И Половые Болезни. Москва.: АСТ-Пресс Книга 2002. -752 с.3. Choudhury SR., Knapp LA. Human reproductive failure I: immunological factors. Human ReproductionUpdate. 7(2):113-134, 2001 Mar-Apr.4. Clayton R., Moore H. Department <strong>of</strong> Molecular Biology & Biotechnology, University <strong>of</strong> Sheffield, UKExperimental models to investigate the pathology <strong>of</strong> antisperm antibodies: approaches and problems. HumanReproduction Update. 7(5):457-459, 2001 Sep-Oct.5. Eggert-Kruse W. Rohr G. Probst S. Rusu R. Hund M. Demirakca T. Aufenanger J. Runnebaum B.Petzoldt D. Department <strong>of</strong> Gynecological Endocrinology and Reproductive Medicine, Women’s Hospital Heidelberg,Germany. Antisperm antibodies and microorganisms in genital secretions—a clinically significant relationship?.Andrologia. 30 Suppl 1:61-171, 1998.6. Ghazeeri GS., Kutteh WH. Department <strong>of</strong> Obstetrics and Gynecology, University <strong>of</strong> Tennessee <strong>Medical</strong>Center, Memphis, USA. Autoimmune factors in reproductive failure. Current Opinion in Obstetrics &Gynecology. 13(3):287-291, 2001 Jun.7. Kamada M., Maegawa M., Yan YC., Koide SS., Aono T. Department <strong>of</strong> Obstetrics and Gynecology,University <strong>of</strong> Tokushima School <strong>of</strong> Medicine, Japan. Antisperm antibody: a monkey wrench in conception/magic bullet <strong>of</strong> contraception?. <strong>Journal</strong> <strong>of</strong> <strong>Medical</strong> Investigation. 46(1-2):19-28, 1999 Feb.8. Kapoor A., Talib VH., Verma SK. Department <strong>of</strong> Laboratory Medicine, Safdarjung Hospital, NewDelhi. Immunological assessment <strong>of</strong> infertility by estimation <strong>of</strong> antisperm antibodies in infertile couples. Indian<strong>Journal</strong> <strong>of</strong> Pathology & Microbiology. 42(1):37-43, 1999 Jan.9. Lombardo F., Gandini L., Dondero F., Lenzi A. Department <strong>of</strong> <strong>Medical</strong> Physiopathology, University<strong>of</strong> Rome La Sapienza, Italy. Antisperm immunity in natural and assisted reproduction. Human ReproductionUpdate. 7(5):450-456, 2001 Sep-Oct.10. Munuce MJ., Bregni C., Carizza C., Mendeluk G. Facultad de Farmacia y Bioquimica, Universidadde Buenos Aires y Medicina Reproductiva, Rosario, Argentina. Semen culture, leukocytospermia, and thepresence <strong>of</strong> sperm antibodies in seminal hyperviscosity. Archives <strong>of</strong> Andrology. 42(1):21-28, 1999 Jan-Feb.11. WHO laboratory manual for the examination <strong>of</strong> human semen and sperm-cervical mucus interaction.WHO. Third Edition 1992; p. 107 -108


42kvlevis mizania msxvili nawlavis fekalisda Camonarecxi wylebis gamokvleulimikrobuli struqturis Tvisobrivi daraodenobrivi monacemebis safuZvelzedisbaqteriozis arsebobisa da misi xarisxisdadgena iseTi kuW-nawlavis traqtisqronikuli paTologiis dros, rogoricaaqronikuli kataruli koliti da gaRizianebulimsxvili nawlavis sindromi.kvlevis masala da meTodebi. ambulatoriulmkurnalobaze my<strong>of</strong>i pacientebisaganklinikuri diagnoziT _ qronikulikataruli koliti da gaRizianebuli msxvilinawlavis sindromi paTologiurimasalis baqteriuli kvlevis Sedegebisgaanalizeba.mikroorganizmebis identifikacia dabiologiuri Tvisebebis Seswavla xdebodaklasikur baqteriologiur meTodebzedayrdnobiT (7-9). mxvili nawlavis mikr<strong>of</strong>lorisTvisobrivi da raodenobrivi kvlevatardeboda saTanado meTodurirekomendaciebis mixedviT (10-13).kvlevis Sedegebi da maTi ganxilva. 96pacientis gamokvlevisas, romelTachqondaT dasmuli klinikuri diagnoziqronikulikataruli koliti, pirvelixarisxis nawlavis disbaqteriozi gamouvlinda56 pirs (58,33 ±5,03%), xolo meorexarisxis - 40-s (41,67±5,03%) (diagrama 1).aRsaniSnavia, rom kvlevis masalis Segrovebisperiodi daemTxva Cvens qveyana-Si rTul socialur-ekonomikur pirobebs,amitom mogvixda met-naklebad aratradiciuliasakobrivi jgufebis daxarisxeba:17-dan 40 wlamde; 40-dan 65 wlamde da 65-dan 79 wlamde; gamokvlevas eqvemdebarebodnen,orive sqesis pirebi: 54 mdedrobi-Ti da 42 mamrobiTi. asakis mixedviT Semdemikrobiologiamikrobiocenozi qronikuli kataruli kolitiTada msxvili nawlavis sindromiT daavadebulebSim. sinjikaSviliTbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universiteti,mikrobioloogiisa da imunoloogiis deparatamenti(recenzenti _ pr<strong>of</strong>esori m. CijavaZe)TiToeuli adamianisaTvis damaxasiaTebeliaTavisi mikrobiologiuri fenotipi,romelic formirdeba memkvidruli daaramemkvidruli cvalebadobis sxvadasxvafaqtoris zegavleniT (1,2,3). mikro- da makroorganizmis mudmivi urTierTqmedebisprocesSi formirdeba unikaluri ekosistema,romelic dinamikuri wonasworobismdgomareobaSia. adamianis msxvili nawlavismikrobiocenozi normaSi da qronikulianTebiTi daavadebis dros asaxavs aseTiurTierTqmedebis Taviseburebebs. kuWnawlavistraqtis qronikuli daavadebebimniSvnelovan xvedriT wils ikavebs avadobissaerTo struqturaSi da, mkurnalobisarsebuli meTodebis siuxvis miuxedavad,mainc avlens zrdisadmi aSkara tendencias.es, udavod, dakavSirebuli unda iyosdisbaqteriozis problemasTan, romelicSeiZleba warmoadgendes rogorc mizezs,aseve gamosavals im anTebiTi procesebisa,romelic azianebs kuW-nawlavis traqtis amaTu im monakveTs, ris gamoc kuW-nawlavistraqtis mkurnaloba disbaqteriozis koreqciisgareSe saeWvoa da arasakmarisadSedegiani (4,6).zemoTqmulidan gamomdinare didi mniSvnelobaunda mieniWos nawlavTa pa-Tologiis dros, pirvel rigSi ki qronikuladmimdinare procesebis fonze nawlavismikrobiologiur Sefasebas da masSi dar-Rvevebis arsebobis dadgenis SemTxvevaSidrouli koreqciis Catarebis aucileblobas.ZiriTadi daavadebis mkurnalobis efeqturobiszrdis mizniT, miT ufrosaqarTveloSi, sadac kuW-nawlavis traqtissxvadasxva nozologiuri formis daavadebebisda maTTan dakavSirebuli disbaqteriozisproblema metad aqtualuria.


4341,6758,33fekalur mikr<strong>of</strong>loraSi mWidrod iyodakavSirebuli daavadebis mimdinareobissimZimeze, ase magaliTad, Cvens SemTxveva-Si klinikuri mimdinareobis mixedviTdafiqsirda Semdegi suraTi: iolad mimdinarepirveli xarisxis disbaqteriozi (d.I) daufiqsirda 29 avadmy<strong>of</strong>s, I I xarisxis (d.I I ) _ 18 avadmy<strong>of</strong>s, saSualo simZimiT mimdinareI xarisxis disbaqteriozi (d I) Sesabamisad_ 22 avadmy<strong>of</strong>s, xolo I I xarisxisdisbaqteriozi _ 15 avadmy<strong>of</strong>s. pirvelixarisxis disbaqteriozi, romelic xasiaTdebodamZime mimdinareobiT, daudginda 5 pacients,xolo meore xarisxis _ 7 avadmy<strong>of</strong>s.upiratesad msxvili nawlavis dazianebisdros aRiniSneboda bifido- da laqtobaqteriebisraodenobis Semcireba 10 5 kwe/grmde,gamoy<strong>of</strong>is sixSire ki Sesabamisad udrida80,66±2,94% da 72,30±3,20% da adgilihqonda laqtozanegatiuri nawlavis Cxirebisada hemolizuri nawlavis Cxirebisraodenobis zrdas, Sesabamisad 19,05±3,24%da 17,25±3,32%-mde, gamoy<strong>of</strong>is sixSire ki Sesabamisadudrida 54,42±4,11% da 36,64±4,21%,upiratesad wvrili nawlavis dazianebis drosbifidobaqteriebis raodenoba Semcirebuliiyo 10 4 kwe/gr-mde, laqtobaqteriebis _ 10 5kwe/gr-mde. gamoy<strong>of</strong>is sixSire udrida85,64±2,61% da 70,76±3,26% Sesabamisad.agreTve, aRiniSneboda laqtozanegatiurinawlavis Cxirebisa da hemolizuri nawlavisCxirebis raodenobis mateba, Sesabamisad12,24±2,70% da 25,95±3,83%-mde. gamoy<strong>of</strong>issixSire udrida 46,26±4,11% da 35,11±4,17 %,rac Seexeba cvlilebebs, fakultaturijgufis warmomadgeneli mikroorganizmebismxriv, unda aRiniSnos, rom cvlilebebi maT-Si iyo praqtikulad erTnairi, miuxedavad imisa,Tu nawlavis traqtis romeli nawili iyodazianebuli. gamokvleuli iyo, agreTve, 107avadmy<strong>of</strong>i, romlebsac hqondaT dasmuliklinikuri diagnozi -gaRizianebuli msxvilinawlavis sindromi. 107 gamokvleuli piridan72 iyo qali, maT Soris 17-40 wlis asakSi 17piri, 40-65 wlis asakSi _ 31, xolo 65-69 wlisasakSi _ 24. literaturis monacemebiT (14-15),es paTologia erT-erTi yvelaze xSiria kuWnawlavistraqtis paTologiis struqturaSida Seadgens kuW-nawlavis paTologiis 15%-s,qalTa populaciaSi 2-3-jer xSiria, vidre mamakacebSida eqimTa mimarTvis 50%-s Seadgens.am daavadebis paTogenezi SeiZleba aixsnaskuW-nawlavis traqtSi gluvkunTovaniujredebis defeqtiT an neirohumoruliregulaciis moSliT.Cven mier Catarebuli baqteriuli gamokvlevevisSedegad dadginda, rom am jgufis pacientebSipraqtikulad yvelas gamouvlindiagrama1. qronikuli kataruli kolitiTdaavadebuli 96 piris nawlavisdisbaqteriozis xarisxis procentulimaCvenebliI xarisxis disbaqteriozi - 56 avadmy<strong>of</strong>i(58,33±5,03%)II xarisxis disbaqteriozi - 40 avadmy<strong>of</strong>i(41,67 ±5,03%)filokoki, enterokoki, sokoebi da sxva)warmomadgenlebis raodenobis mateba. asemagaliTad, bifidobaqteriebis raodenoba10 2 -10 5 kwe/gr) aRmoaCnda avadmy<strong>of</strong>Ta70,83±4,64%-s (68 piri), gamoy<strong>of</strong>is six-Sirem ki Seadgina 81,22± 2,90%, laqtobaqteriebisraodenoba 10 2 10 5 kwe/gr aRmoaCnda66 avadmy<strong>of</strong>s, anu 68,75±4,73%-s,gamoy<strong>of</strong>is sixSire ki udrida 85,13±2,55%.hemolizuri da laqtozanegatiuri nawlavisCxirebi 20,28±1,81%-Si (nawlavis CxirebissaerTo raodenobidan gamouvlindaavadmy<strong>of</strong>Ta 40,63±5,01%-s (39 avadmy<strong>of</strong>i),gamoy<strong>of</strong>is sixSirem ki Seadgina62,60±2,23%. rac Seexeba fakultaturijgufis warmomadgenlobas, maTi raodenobiszrdas erTi-orjer adgili hqondaavadmy<strong>of</strong>Ta 22,94±4,29%-Si (22 piri),gamoy<strong>of</strong>is sixSire ki iyo 18 %-dan 34%-isfarglebSi.aRsaniSnavia, rom qronikuli katarulikolitiT daavadebul pirebSi cvlilebebigi suraTi gamoixata: 17-40 weli (19 qali, 40mamakaci), 40-65 weli (22 qali, 16 mamakaci),65-79 weli (13 qali, 14 mamakaci).qronikuli kataruli kolitiT daavadebuli96 piris fekaliebis baqteriologiurigamokvleviT dadginda bifido-da laqtobaqteriebis gamoy<strong>of</strong>is six-Sirisa da raodenobis daqveiTeba da amisfonze fermentulad daqveiTebuli dahemolizuri Tvisebebis mqone nawlavisCxirebis raodenobis zrda da asevefakultaturi jgufis (proteusi, sta-


44da disbaqteriozi. unda aRiniSnos, rompirveli xarisxis disbaqteriozi aRmoaCnda42 pirs (39,25±4,72%), meore xarisxis ki 65-s(60,75±4,72%) (diagrama 2).am jgufis avadmy<strong>of</strong>ebSi fekaluri mikr<strong>of</strong>lorisstruqtura iyo mravalferovani,magram mkveTri cvlilebebiT xasiaT-60,7539,25diagrama 2. disbaqteriozis ganawilebaxarisxis mixedviTI xarisxis disbaqteriozi -42 pacienti(39,25±4,72%)II xarisxis disbaqteriozi - 40 avadmy<strong>of</strong>i(60,75 ±4,72%)deboda bifido- da laqt<strong>of</strong>lora, maTiraodenobis daqveiTeba iyo 10 4 -10 5 kwe/gmde.es cvlilebebi SedarebiT naklebadexeboda nawlavis Cxiris saerTo raodenobas.aRiniSneboda, agreTve, hemolizurida laqtozanegatiuri nawlavisCxiris xvedriTi wilis mateba, romeliciyo 10 6 kwe/g raodenobiT, hemolizuri,laqtozanegatiuri da fermentaciuliTvisebebis daqveiTebiT, nawlavis Cxirisraodenoba ki aRiniSneboda Sesabamisad10 7 -10 8 kwe/g. fakultatur mikroorganizmTajgufSi cvlilebebi warmodgeniliiyo iseTi mikrobuli formebis WarbiarsebobiT, rogoricaa: S.aureus-10 5 kwe/g,Candida albicans 10 5 kwe/g, Enterobacter cloacae daE.aerogenes – 10 8 kwe/g, Klebsiella spp-10 6 kwe/g, Proteus vulgaris da mirabilis-10 5 kwe/g, rac Seexebagamoy<strong>of</strong>is sixSires, gamoikveTaSemdegi suraTi: S.aureus-32.48±3.74% laqtozanegatiuriE.coli-27,41±3,99%; hemolizurida daqveiTebuli fermentaciuliTvisebebis mqone E.coli 53,43±4,36% Candidaalbicans -82,38±2,74%; Enterococcus haemolyticus36,97±4,42%; Citrobacter spp- 53,19±7,28%; Enterobacterspp-47,13±5,35% da P.mirabilis41.30±7,26%; Klebsiella spp 34,72±5,61%. racSeexeba sxva mikrobul formebs, kerZodEnterobacteriaceae-s ojaxis pirobiT-paTogenurwarmomadgenels, is gamoy<strong>of</strong>iliiyo ufro iSviaT SemTxvevaSi. rac Seexebabifidobaqteriebs, maTi gamoy<strong>of</strong>a xdeboda78,45±3,06%-Si, magram iyo iSviaTi zrda(erTeuli koloniebi). msgavsi suraTi iyolaqtobaqteriebis mimarTebaSic77,44±2,99%. rac Seexeba laqtozadadebiTnawlavis Cxirs, misi gamoy<strong>of</strong>a udrida66,05±3,23%-s, magram isev erTeuli koloniebissaxiT.amrigad, miRebuli monacemebi imazemetyvelebs, rom qronikul katarulkolits da gaRizianebul msxvili nawlavissindroms, misi etiologiis, paTogenetikuriTaviseburebisa da klinikuri gamovlinebisgandamoukideblad, yovelTvisTan axlavs disbaqteriozis ganviTareba,romelic xasiaTdeba bifido- da laqtobaqteriebisraodenobis da gamoy<strong>of</strong>issixSiris daqveiTebis laqtozanegatiurida hemolizuri eSerixiebis momatebiT,proteusis, sokoebisa da stafilokokebisramdenadme matebiT.


45МИКРОБИОЦЕНОЗ ТОЛСТОГО КИШЕЧНИКА У БОЛЬНЫХХРОНИЧЕСКИМ КАТАРАЛЬНЫМ КОЛИТОМ И СИНДРОМОМРАЗДРАЖЕННОЙ ТОЛСТОЙ КИШКИМ. СинджикашвилиТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ МЕДИЦИНСКИЙ УНИВЕРСИТЕТ,ДЕПАРТАМЕНТ МИКРОБИОЛОГИИ, ВИРУСОЛОГИИ И ИММУНОЛОГИИЧеловеку присущ индивидуальный микробиологический фенотип, который формируется под влияниемразличных факторов наследственной и ненаследственной изменчивости. В процессе постоянноговзаимодействия макро- и микроорганизмов формируется уникальная экосистема, находящаяся всостоянии динамического равновесия.Микробиоценоз толстой кишки в норме и при хронических воспалительных заболеваниях отражаетособенности подобного взаимодействия.Целью работы являлось изучение фекальной микрофлоры и промывных вод кишечника у больныххроническим катаральным колитом и синдромом раздраженной толстой кишки для выяснения степенидисбактериоза. Проанализированы результаты бактериологических исследований патологическихматериалов у 96 больных катаральным колитом и у 107 с синдромом раздраженной толстой кишки,находившихся на амбулаторном лечении.Идентификацию возбудителей проводили общепринятыми методами.Установлено, что хронический катаральный колит и синдром раздраженной толстой кишки всегдасопровождаются дисбактериозом, характеризующимся уменьшением количества и частоты выделениябифидо- и лактобактерий и увеличением числа определенных микробных форм, как-то: золотистыестафилококки, грибы рода кандида, бактерии рода протея, гемолитические кишечные палочки и кишечныепалочки со сниженными ферментативными свойствами.COLON MICROBIAL FLORA IN PATIENTS WITH CHRONICCATHARRHAL COLITIS AND IRRITATED COLON SYNDROMEM. SinjikashviliEvery human appear to have their inherent microbiological phenotype, formed under the influence <strong>of</strong> variousfactors related to inherited and /or acquired variability. In the constant interaction course between macro-andmicroorganisms, a unique ecosystem ranging in the state <strong>of</strong> dynamic equilibrium is formed. Colon microbial florain normal and in chronic inflammatory disorder settings reflect the peculiarities <strong>of</strong> such cooperations.Obective <strong>of</strong> the present study was to investigate the fecal micr<strong>of</strong>lora and colon lavage fluids in patients withchronic catharrhal colitis and irritated colon syndrome and to define the level <strong>of</strong> disbacteriosis.Material and Methods: The results <strong>of</strong> bacteriological studies <strong>of</strong>. pathological material, collected from thecohort <strong>of</strong> 96 patients with catharrhal colitis disorder and 107 patients with irritated colon syndrome were analysed.All included patients were under outpatient treatment,. identification <strong>of</strong> causative agents was performed byconventional methods.Results: The obtained results have revealed the fact that chronic catharrhal colitis and irritated colonssyndrome are always associated with disbacteriosis, characterized by reduced quantities and frecquency <strong>of</strong>elimination <strong>of</strong> bifido-and lactobacteries, and with additionally increased quantities <strong>of</strong> such microbial forms, asStaphylococcus aureus, Candida type fungi, Proteus type microbes, heamolitic intestinal rods and enteric rodswith abated enzymatic features.


46literatura:1. Гребенев А. Л., Мягкова Л. Н. Болезни кишечника – М. 1994.221 c.2. Уголев А. В. Ивашкин В. Т.//Клин мед.- 1992- №2 -C. 8-14.3. Фролькис А.В., Функциональные заболвания желудочно-кишечниго тракта Л. 1991.4.Бондаренко В. М. и соавт. Микроэкологические изменения кишечника и их коррекция с помощьюлечкбно-профилактических препаратов.//Росс. журн. гастроэнтерол; гепатол; колопроктол.- 2003.-4(20).С. 66-75.5. Шендеров Б.А. //В кн.:Медицинская микробная экология и функциональное питание. – 1998 – Т.2.- С. 35-105.6. З.М. Бондаренко, А.А. Воробьев, Дисбиозы и препараты с пробиотической функцией. //Микробиология, эпидемиология и иммунобиология. 2004.- №1.- С. 84-92.7.Биргер М.О. Справочник по микробиологическим и вирусологическим методам исследования .Под редакцией М.О. Биргераю Москва.: Медицина 1982-С. 229-235.8. Рагинская В.П., Романенко З. Е., Методические рекомендации по идентификации бактерий родаProteus. –М.- 1995. 15 с.9. Голубева И.В., Килессо В.А., Киселева Б.С. и др. Энтеробактерии. – М., 1985. С. 171-17210. Применение бактериальных биологических препаратов в практике лечения больных кишечнымиинфекциями. Диагностика и лечение дисбактериоза кишечника (методические рекомендации) 1986. 24 с.11. Микробиологическая диагностика дисбактериозов. Министерство здравоохранения СССР.Методические рекомендации, Киев, 1988.12. Коршунов В.М., Кафарская Л.И., Ефимов Б.А. и др. Диагностика , профилактика и лечениедисбактериозов кишечника. М. МЗ СССР, 1991, 125 с.13. Коршунов В.М., Володин Н.И., Ефимов Б.А., Микроэкология желудочно-кишечного тракта.Коррекция микрофлоры при дисбактериозах кишечника. Уч. пособие. М., МЗРФ , 1999.13. Денисов И. Н., Улумбеков Э.Г. 2000 болезней (от А до Я) - Справочник-путеводительпрактикующего врача. М.: ГЕОТАР, Медицина. 1998, С. 329-294, 837-838.14. Справочник Харрисона по внутренним болезням (под ред. Иссельбакера К., Браунвальда Е., ВилсонДж., Мартина Д.Ж. Фаучи А., Каснера Д.). С.- Петербург:. Питер.- 1999.- С. 588-589.


47МИКРОБИОЛОГИЯ, ИММУНОЛОГИЯ, ПАРАЗИТОЛОГИЯСРАВНИТЕЛЬНОЕ ИЗУЧЕНИЕ СПОСОБНОСТИ BAC.ANTHRACISСИНТЕЗИРОВАТЬ КАПСУЛУ НА РАЗЛИЧНЫХ ПИТАТЕЛЬНЫХСРЕДАХ И ПОЛУЧЕНИЕ ОЧИЩЕННОГО КАПСУЛЬНОГОАНТИГЕНАМ.Бубашвили,С.Ригвава ,Д.Гогиашвили,М.Натидзе,Н.Вардзелашвили,М.Карухнишвили,Б.Ласареишвили,Л.Кавтарадзе,Л.Губеладзе,С.ВороноваИНСТИТУТ БАКТЕРИОФАГИИ,МИКРОБИОЛОГИИ И ВИРУСОЛОГИИИМ.Г.ЭЛИАВА.(Рецензент – профессор А. Меипариани)В патогенезе сибирской язвы важная рольпринадлежит капсуле возбудителя. Вирулентнаяклетка B.anthracis обладает генетическойпотенциальной возможностью капсулообразования,что придает микробу инвазивность,обуславливающуюего приживление, размножение и быстрое развитиеобщей бактериемии. Одновременно с увеличениемколичества капсульных бацилл идет интенсивноепродуцирование токсина, подавляющего фагоцитарнуюактивность клеток ретикуло эндотелиальной системы,что ведет к общей токсемии и смерти (1,2,7,8,11,12,16,17,18, 19,26). Возбудитель сибирской язвы,проникнув ворганизм, в первую очередь попадает и размножаетсяв макрофагальных клетках,образуя при этом защитныекапсулы и вырабатывая агрессины, парализиующиефагоцитарную активность лейкоцитов и клетокмононуклеарно-макрофагальной системы (20,21).Капсула препятствует фагоцитозу макрофагамиB.anthracis и способствует фиксации капсульныхбацилл к клеткам макроорганизма (20).Сама капсула B.anthracis имеет многослойноестроение: внутренняя часть кaпсулы образованакислыми мукополисахаридами, средняя - белковополисахариднымикомплексами, наружная часть –мукопептидами и полипептидами. Капсульныйкомплекс относится к клеточным антигенам. Похимическому составу это - высокомолекулярныйпротеиноподобный полипептид D-глутаминовойкислоты (22,24,25). Свойство образовывать капсулуявляется результатом активного обмена веществ вбактериальной клетке; оно может быть утрачено иливыработано путем мутации, индуцируемойингредиентами питательной среды (3,5,10,13,15,26).Следовательно, чтобы получить капсулу, необходимосоздать для роста B.anthracis определенные условия,при которых клеткой продуцируется капсульноевещество. Такими условиями являются: животныйорганизм, питательные среды с добавлением крови,сыворотки, яичного белка, мозговой ткани,бикарбоната натрия с инкубацией в атмосфере СО 2(4,6,9,14,23).Целью настоящего исследования являлосьизучение способности капсулообразования B.anthracisна различных питательных средах и получениеочищенного капсульного антигена.Материалы и методы. Для созданияоптимальных условий культивирования штаммовиспользовали СО 2– инкубатор фирмы KNOTTELEKTRONIK (Germany), в котором автоматическиподдерживалась заданная концентрация углекислого газаи температура. В работе использовали сибиреязвенныйштамм 71/12 2-ой вакцины Ценковского. Типичным истабильным признаком этого штамма является егоспособность образовывать капсулу.Для изучения интенсивности капсулообразованиябыли применены различные питательные среды:свернутая лошадиная сыворотка по Шеферу, жидкаяпитательная среда ГКИ, молочно-солевой агар,бикарбонатный агар, сывороточно-бикарбонатный агар.Рост на питательных средах исследовали через 24-48 часов инкубации путем макро- и микроскопическихнаблюдений. Фиксацию мазков проводили смесьюэтилового спирта с эфиром и формалином. Капсулы впрепаратах выявляли с помощью окраски их поРебигеру и Леффлеру. Капсулы окрашиваются вфиолетово-розовый цвет, а бациллы приобретают


48темно-фиолетовый цвет. Бактериальная капсулаобнаруживается под микроскопом в видежелеобразного или слизистого слоя, покрывающегоклеточную стенку и имеющего четко очерченнуюнаружную поверхность.Для количественной характеристики капсулогенезаin vitro, из микробных культур готовили мазки,подсчитывали общее количество микробныхклеток в 20 полях зрения препарата и учитываликоличество инкапсулированных. Пересчет делалина 10х10 3 клеток и высчитывали проценткапсульных особей в исследуемой культуре.Результаты и обсуждение.Учитывая тотфакт, что интенсивное капсулообразование зависитне только от используемого штамма, но и отусловий культивирования, нами были испытаныразличные питательные среды (таблица).Капсулы формировались уже через 18-20 часов,ТАБЛИЦАИзучение интенсивности капсулообразования на различных питательных средах№п/пСреда длякапсулообразования1. Агар Хоттингера с 0,5 %бикарб.натрия и 1%НКС2. СМА* с 0,5% бикарб.натрия и 1 %НКС3. СМА с 0,7% бикарбонатанатрия и 15% НЛС4. Молочно-солевой агарна СМА5. Свернутая лошадинаясыворотка по Шеферу6. Жидкая питательнаясреда ГКИ7. СМА с 0,25% бикарбонатанатрия и 20% НЛСУсловияинкубации20% СО 2 24 час.tº 37ºC 040% СО 2 24-48 ч.tº 37ºC 010-20% СО 224-48 час tº 37ºC20% СО 2 24 час.tº 37º C 040% СО 2 24 час.tº 37º C10% СО 2 24 час.tº 37º C25% СО 2 24 -48час. tº 37º CКапсулообразование2-я вакцинаВакцинаЦенковского,СТИштамм 71/120000Шероховатые некапсульныеколонии.30% бацилл,окружен.капсулами нежногостроения80%бацилл,окруженныхкапсулами,мукоидныйрост.85-90% кругл.мукоид.колонии,состоящие изцепей капсульн.палоч.90% инкапсулированныхпалочек80% инкапсулированныхпалочек95-100% бацилл,окружженныхмощно развитойкапсулой. Высокуровень экспрессиикапсул.Примечание*- СМА –сердечно-мозговой агар.Cxема получение очищенного капсульноговещества B.anthracisВыращивание71/12 2-й вакциныЦенковского на СМАс 0,25% NaHCO 3 + 20% НЛСв атмосфере 25% СО 2 , 24 час.Смыв биомассы 2,5% NaCL+10% формалин.Встряхиваниена шюттеле 7 час.24 час. при температуре 4 0 СЦентрифугирование при4000 g 40 мин.Формирование осадка изсупернатанта (V 1 ) при 60%насыщении (NH 4 ) 2 SO 424 час. при +4ºСЦентрифугирование20000 g (40 мин)Растворение осадка вФСБ в 1/5отV 1Осаждение 4 М раствором(NH 4 ) 2 SO 4 24 час.при температуре 4 о СЦентрифугирование20000 g (50 мин)Растворение осадка вФСБ в 1/10 отV 1Диализ, контрольпрепаратано демонстративнее они проявлялись при учетечерез 36-46 часов. Установлено, что степенькапсулообразования зависит от пороговойконцентрации бикарбоната натрия, связанной соптимумом рН среды (8,0-8,5). При микроскопированиимазков отмечена различная величинакапсульного слоя бацилл, выращенных на различныхпитательных средах.Результаты исследований показали самыйвысокий уровень экспрессии капсул прииспользовании свернутой нормальной лошадинойсыворотки НЛС (90 % инкапсулированных палочек)и сердечно-мозгового агара(CMA) с 0,25%бикарбоната натрия и 20% НЛС (95- 100 % бацилл,окруженных мощно развитой капсулой). Синтезкапсульного вещества достигал максимальногозначения - 95-100 % инкубированием в атмосферевоздуха с 25 – 40 % -м содержанием СО 2. Длявыращивания В.anthracis 71/12 и получениямаксимального количества биомассы капсульных


49клеток, нами был использован СМА с 0,25%раствором бикарбоната натрия и 20% НЛС.Выделение очищенного капсульного веществаиз полученной биомассы B.anthracis, производилипо модифицированной методике Афанасьева (2),представленной в схеме.УФ-спектроскопия очищенного капсульноговещества показала отсутствие постороннего белкаи нуклеиновых кислот в составе полученногопрепарата. Намечена дальнейшая работа пополучению и испытанию капсульно-соматическойсыворотки в эксперименте.B.ANTHRACIS mier sxvadasxva sakveb niadagze kafsuliswarmoqmnis SedarebiTi Seswavla da gawmendilikafsulis antigenis miRebam.bubaSvili, s.rigvava, d.gogiaSvili,m.naTiZe, n.varZelaSvili, m.qaruxniSvili,b.lasareiSvili, l.qavTaraZe, l.gubelaZe, s.voronovag.eliavas saxelobis baqteri<strong>of</strong>agiis, mikrobiologiisa davirusologiis institutijilexis paTogenezSi didi roli eniWeba kafsulas. aRmZvreli, organizmSi SeWrisasxvdeba da mravldeba makr<strong>of</strong>agur sistemaSi, rac ganpirobebulia kafsulis warmoqmniT.mikrobi gamoy<strong>of</strong>s Zlier momqmed toqsikur faqtorebs, rac iwvevs leikocitebis, mononuklearulmakr<strong>of</strong>agalurisistemis ujredebis daSlas. am procesis Sedegad gamoiy<strong>of</strong>amravali citokini da sxva nivTiereba, romelic gansazRvraven daavadebis gamosavals.kvlevis mizani iyo B.anthracis mier sxvadasxva sakveb niadagze kafsulis warmoqmnis SedarebiTiSeswavla da gawmendili kafsulis antigenis miReba. kvlevis Sedegad kafsulismaqsimaluri raodenobis misaRebad SerCeul iqna optimaluri sakvebi niadagi. kerZod,“Brain-Heart”-s polialenturi niadagi (Semadgenloba: 0,25% natriumis bikarbonati, 20%cxenis normaluri Srati, 40% CO 2).aRniSnul sakveb areze, moSenebuli kafsulaSemcveli baqteriuli biomasidan specialuribioteqnologiis gamoyenebiT, miRebul iqna gawmendili kafsulis antigeni.ultraspeqtroskopiiT Catarebulma gamokvlevebma aCvena, rom miRebuli preparatiqimiurad sufTaa da ar Seicavs gareSe cilebsa da nukleinis mJavebs.COMPERATIVE STUDY OF CAPSULAR PRODUCTION ON VARIOUSNUTRIENT MEDIUM BY B.ANTHRACIS; OBTAINING ANDPURIFICATION CAPSULAR ANTIGENM.Bubashvili, S.Rigvava, D.Gogiashvili, M.Natidze, N.Vardzelashvili,M.Karukhnishvili,B.Lasareishvili, L.Kavtaradze, L.Gubeladze, S.VoronovaCapsular plays a significant role in Anthrax pathogenesis. Penetrating into the organism, a causative agentgets and grows in the macrophage system predisposing capsular production. The microbe secretes powerfultoxic agents causing destruction <strong>of</strong> leucocytes, particularly mononuclear macrophages. As a result <strong>of</strong> theseprocesses, a set <strong>of</strong> cytocins and other substances determining disease outcome are isolated.The goal <strong>of</strong> our research is to study a capsular production on various nutrient media by B.anthracis and obtaina purified capsular substance.As a result <strong>of</strong> the study, optimal nutrient medium for obtaining maximum capsular amount, has been selected,particularly Brain-Heart polyvalent medium (composition: 0,25% <strong>of</strong> natrium bicarbonium,20% <strong>of</strong> normal horseserum, 40% <strong>of</strong> CO 2).The purified capsular antigen has been obtained from capsular-containing bacterial biomass on the abovementioned medium using special biotechnology.4. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong>, 1, 2009 w.


50The researches carried out by ultraspectroscopy have demonstrated that the obtained preparation is chemicallypure and doesn´t contain outer proteins and nuclein acids.ЛИТЕРАТУРА:1. malania l., kacitaZe g., cercvaZe n. adamianTa jilexiT avadoba saqarTveloSi(1996-2004)//<strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> moambe. 2005,4,71-76.2. Афанасьев Е.Научно-методические аспекты экспресс-диагностики возбудителей особо опасныхзоонозных инфекций (чума, бруцеллез, сибирская язва). Ставрополь,2000.3. Буравцева Н.П.,Лопаткин О.Н. Авирулентные капсульные S-формы сибиреязвенного микроба.Достижения и перспективы борьбы с сибирской язвой в СССР. М.1978,105-107.4. Инструкция и методические указания по лабораторной, клинической диагностике, профилактике илечению сибирской язвы у людей. М. 1982.61с.5. Ипатенко Н.Г. Патогенез сибирской язвы. Ветеринария. 2003.- 2. C. 10-12.6. Калиновский А.И.,Родзиковский А.В.,Соркин Ю.И. Использование молочно-солевого агарадля получения капсулы у В.anthracis.//Микробиол.1983.-11.- C. 110-111.7. Лопаткин О.Н.,Буравцева Н.П.,Фунтикова Т.Н.,Матющенко В.С. Антигенная активностькапсульного вещества вирулентных и авирулентных штаммов сибиреязвенного микроба// Достижения иперспективы борьбы с сибирской язвой в СССР. М.1978.- C. 104-105.8. Маринин Л.И. Микробиологическая диагностика сибирской язвы. М.1999.59-65.9. Мостов Э.Г.,Тарумов В.С.,Дербин М.И.,Федерова Н.В. Ассимиляция углерода NaHCO 3питательной среды культурой штамма СТИ-1. //Микробиол. 1982.- 1.- С. 86-90.10.Найманов П.И.,Голубинский Е.П.,Соркин Ю.И. О питательных потребностях штаммовBac.anthracis и особенностях роста штамма СТИ-1 в условиях периодического культивирования на жидкихсинтетических средах. //Микробиол. – 1984.- 6.- С. 55-59.11.Черкасский Б.Л. Эпидемиология и профилактика сибирской язвы. Москва. 2002.12.Черкасский Б.Л.,Ладный В.И.,Каменецкая Е.К.и др. Эпидемиология и инфекционные болезни.М.:1998.- №1.- С.13-17.13.Шляхов Э.Н.,Груз Е.В. Ускоренный метод выявления капсулообразования in vivo. Кишинев.-1962.- С.119-123.14.Шляхов Э.Н.Груз Е.В.,Вайнберг Р.Е. Капсулообразование у Вас.аnthracis на угольной среде//Ветеринария.- 1978.- 7.- С. 93-95.15. Шляхов Э.Н.Груз Е.В.,Присакарь В.И. Сибирская язва (очерки эпидемиологической,лабораторной диагностики и профилактики). Кишинев, Штинце,1975, с.162.16.Dixon T.C.,Meselson M.,Guillemin Y.,Hanna P.C. Anthrax. N.Engl.Y.Med.1999, 341:815-826.17.Erwin Y.L.,Little S.F.,Friedlander A.M.,DaSilva L.,Bavari S.,Chanh T.C. Macrophage derivedcell lines do not express proinflammatory cytokines after exposure to anthrax lethal toxin. American Society forMicrobiology abstract. 2000,#E-79.18.Ezzell J.W., Welkos S.l. The capsule <strong>of</strong> Bac. anthracis a review. J.Appl.Microbiol. 1999, 87, 250-257.19.Friedlander A.M. Anthrax: clinical fuatures, pathogenesis and potential biological warefare treat. In:Remington J.S. Swartz M.N. eds. Current clinical topics in infectious disease. Malden Mass: Blackwell Science,2000, vol.20, 335-349.20. Guidi-Rontani G.,Mock M. Macrophage interactions. In: Anthrax. Current topics in Microbiology andImmunology, Springer,2002, 115-141.21. Hanna P.C., Acosta D.,Collier R.J. On the role <strong>of</strong> macrophages in Anthrax. Proc.Nat.Acad.Sci.USA, 1993, 90:10198 – 10201.22. Mesnage S. Tosi-Couture E.,Gounon P.Mock M.,Fouet A. The capsule and S-layer: two independentand yet compatible macromolecular Structures in Bac.anthracis. J.Bacteriol.1998,180:52-58.23.Meynell E., Meynell G.G. The roles <strong>of</strong> serum and carbon dioxide in capsule formation by Bac.anthracis.J.Gen. Microbiol.1964, 34:153-164.24.Mignot T.,Mesnage S.,Couture-Tosi E.,Mock M.,Fouet A. Developmental switch <strong>of</strong> S-layer proteinsynthesis in Bac.anthracis. Mol.Microbiol. 2002, 43:1615-1627.25.Tomcsik J. Bacterial capsules and their relation to the cell wall. In: Spooner ETC Stocker BAD (eds)Bacterial Anatomy. Cambridge University Press. Cambridge, 1956,pp.41-67.26.Turnbull PCB.,Quinn CP.,Henderson I. Bac.anthracis and other Bacillus species. In: SussmanM(ed) Molecular Medial Microbiology, Academic Press,London, 2001, pp.2011-2031.


51ОНКОЛОГИЯОСОБЕННОСТИ НАРУШЕНИЙ ФУНКЦИЙ ПЕЧЕНИ И ПОЧЕК УБОЛЬНЫХ ЗЛОКАЧЕСТВЕННЫМИ ОПУХОЛЯМИРЕПРОДУКТИВНОЙ СИСТЕМЫНАЦИОНАЛЬНЫЙ ЦЕНТР ОНКОЛОГИИ, БАКУ, АЗЕРБАЙДЖАНД.А.Алиев, У.А.Аббасова(Рецензент – профессор А. Керимов)Наиболее распространенными формамизлокачественных опухолей (3О) женской половойсферы у населения Азербайджанской Республикиявляются раковые поражения, выявляемые почастоте в следующей последовательности: ракшейки матки (РШМ), рак тела матки (РТМ) ирак яичников (РЯ) [2, 7].В последние годы все большее внимание привлекаютопухолевые заболевания, характеризующиесявыраженным клиническим полиморфизмом, которыеобъединяют под общим названием – паранеопластическийсиндром (ПС) [1, 4, 5], суть которого состоит всистемном действии (СД) 3О. К концу 70-х годов ХХвека были заложены основы современной «конкурентно- токсической» доктрины, согласно которой СД(дистантное) 3О на организм в виде многих ПС связанос двумя группами факторов: 1) количественнымиособенностями метаболизма в клетках 3О и 2)способностью клеток 3О продуцировать биологическиактивные вещества [3, 6]. ПС могут являтьсяследствием: 1) продукции опухолью различных веществ;2) поглощения опухолью необходимых организмувеществ; 3) развития противоопухолевого иммунногоответа, который становится чрезмерным и переходитв синдром. Существуют следующие виды ПС:эндокринопатии, гематологические, желудочнокишечные,почечные, кожные, неврологические и др.[8]. ПС может быть первым проявлением опухоли иего значение лежит в основе ранней диагностикиновообразований [9, 10]. Поэтому профилактика илечение сопутствующих 3О заболеваний должнырассматриваться, как неотъемлемая часть всегокомплекса лечебных мероприятий. Вышеизложенноепозволит создать представление о природе имеханизмах реализации СД ЗО, понять происхождениеи причины развития соответствующих проявлений ЗО,картина которых весьма разнообразна [11].Нет единого мнения относительно значенияпаранеопластических симптомов; эти вопросыпродолжают обсуждаться в литературе. Чрезвычайноеразнообразие клинических паранеопластическихпроявлений ряд исследователей связывает с глубокимибиохимическими, гормональными, иммунныминарушениями, сопутствующих опухолям. В последнеевремя появилась тенденция к сужению понятия ПС ивыработке более строгих критериев его диагностики.Н.А. Мухин предлагает считать паранеопластическимитолько те неспецифические проявления, которыереализуются через иммунные механизмы и неотносить к ним клинические симптомы, возникающиев результате механических, метаболических,эндокринных влияний опухоли. Вторичныегепатонефропатии, развивающиеся в рамках ЗО,несмотря на их относительную редкость, представляютсобой одну из актуальных проблем внутреннеймедицины. Паранеопластическое поражение печении почек характеризуется многообразием клиническихи морфологических вариантов, в связи с чемнеобходимо подробно обсудить проблемупаранеопластического синдрома. Детализациявозможных почечных и печеночных манифестацийразличных опухолей важна для правильной ихтрактовки, как паранеопластических признаков.Учитывая многообразие форм поражения печени ипочек при неоплазиях, с клинической точки зренияважно обосновать их паранеопластическоепроисхождение. Не вызывает сомнений важностьпроблемы паранеопластических проявлений в целом.Основным механизмом развития паранеопластическойгепатонефропатии является, в первую очередь,


52секреция опухолевыми клетками факторов роста,цитокинов и опухолевых антигенов. Важное значениеимеют изменения иммунной реактивности и нарушенияфункций других адаптационных систем организма вусловиях развивающейся опухоли, в частности,перекисное окисление липидов и антиоксидантнаязащита. С клинической точки зрения представляетсячрезвычайно важным факт возможного доминированияв клинической картине паранеопластических проявлений,опережающих симптомы опухолевого процесса исоздающих тем самым его длительно существующиеклинические маски.Материалы и методы. Подвергнуты анализурезультаты обследования и лечения 376 больных ракомяичников (РЯ), 100 – раком тела матки (РТМ) и 100 –раком шейки матки (РШМ), леченных в Национальномцентре онкологии Азербайджана (НЦОА) с 1995 по2007 гг. Использованы результаты лабораторныхисследований больных при поступлении и выписке изстационара, - до и после специфического лечения;данные, характеризующие интенсивность распространениясреди больных нарушений функций печени и почек иклинического изучения эффективных методов ихмедикаментозной коррекции. Курс лечения больныхбыл ограничен оперативным, химиотерапевтическими лучевым методами лечения. Больные подвергалисьвсестороннему клиническому обследованию:ультразвуковой томографии органов брюшной полостии малого таза, рентгенологическому исследованиюорганов грудной клетки и желудочно-кишечноготракта, проводились общеклинические и биохимическиеанализы крови, а при необходимости - компьютернаятомография органов брюшной полости и малого таза.Полученные результаты в исследуемой группе,сравнивались с данными контрольной группы (вкачестве контроля использован архивный материалНЦОА); в контрольную группу были включены 70больных с доброкачественными опухолями яичников- кистой яичников, 85 больных фибромиомой матки и75 больных с эрозивным поражением шейки матки.При изучении сопряженных нарушений функцийпечени и почек были использованы основныебиохимические показатели сочетанных синдромов печении почек: а именно, сочетание цитолитического,холестатического, синдрома гипербилирубинемии,гепатодепрессивного, мезенхимально-воспалительного снефротическим (НС), изолированным мочевымсиндромом (ИМС), синдромом почечных отеков сартериальной гипертензией (СПО с АГ), гепаторенальным(ГРС), острой почечной недостаточностью (ОПН),хронической почечной недостаточностью (ХПН).Результаты и их обсуждение. Возраст больныхварьировал в пределах от 18 до 78 лет. Большинствобольных находилось в постклимактерическомвозрасте (старше 52 лет) – 296 (51,4±2,1%) пациенток,161(27,9±1,9%) – в предменопаузальном и 119(20,6±1,7%) – в репродуктивном. Длительностьосновного заболевания варьировала, по данным жалобсамих больных, от 1 до 5-6 месяцев. Основнымиклиническими проявлениями являлись: боли в нижнемотделе живота (97,0±4,1%), похудание (75,0±1,8%),потеря аппетита (83,0±1,5%), слабость (66,0±1,9%),нарушения менструальной функции (71,9±1,8%),дизурические расстройства (18,7±1,4%), кровянистыевыделения из половых путей на фоне менопаузы(23,8±1,8%). Подвергнуты всестороннему анализуданные 376 больных РЯ, из коих у 53 (14,1±1,8%)больных определялась I стадия, у 33 (8,7±1,6%) – II, у212 (56,3±2,6%) - III и у 78 (20,7±1,9%) больных – IVстадия заболевания. Почти у четвертой части(24,0±4,2%) больных, имевших РТМ, выявлена I, у51,0±5,0% - II, у 24,0±4,2% - III и у 1,0±0,9% - IV стадиизаболевания. Доля больных РШМ I стадии составляла20,0±4,1%; II стадии - 31,0±4,6%; III стадии –46,0±5,0%; IV стадии – 3,0±1,7%. Из 576 больных 287(49,8±2,1%) больным произведена лапаротомия сразличными объемами операций. Из них 192(66,8±2,7%) были подвергнуты радикальному объему,а 95 (33,1±2,8%) - ограниченному объему операций.Всего 91 (15,7±1,5%) больной отказался отоперативного вмешательства, 212 (36,8±2,0%)больным проведено химиотерапевтическое, а 112(19,4±1,7%) – лучевое лечение как в виде комплексной,так и монотерапии. Гистологически диагнозверифицирован у 531 (92,2±1,1%) больного. Жалобына боли в проекции печени предъявляли 43 (7,5±1,1%),в пояснице и дизурические явления – 110 (19,1±1,6%)больных. Методом УЗ дистрофические изменения,гиперэхогенность паренхимы и увеличение размеровнаблюдалось у 79 (13,7±1,7%) больных, а УЗ-картинагидронефроза I или II степени (недостаточностьчашечно-лоханочной системы почек) - у 63 (10,9±1,3%)больных.Проведен перекрестный анализ печеночных ипочечных синдромов для выявления их сопряженныхвариантов (таблицы 1,2,3).Мезенхимально-воспалительный синдром,гипербилирубинемия, СПО с АГ, ГРС, ОПН - наименеечасто встречающиеся синдромы.Сопряженные УЗ поражения печени и почеквыявлены в 3,2±0,7% случаях.Холестатический синдром, гипербилирубинемия,ГРС, ХПН и ОПН - наименее часто встречающиесясиндромы.УЗ-данные сопряженных нарушений печени и почекимеет место в 21,0% случаев.


53Мезенхимально-воспалительный синдром,гипербилирубинемия, СПО с АГ, ГРС, ХПН и ОПН -наименее часто встречаемые синдромы.УЗ-данные сопряженного поражения встречалисьу 4,0±0,8% больных.В контрольной группе значимых показателейсопряженного нарушения функции печени и почек убольных ЗО репродуктивной системы не выявлено.2. У больных РТМ нефротический (72,0%; 69,0%;89,0%), мочевой (65,0%; 32,0%; 41,0%) синдромы,СПО с АГ (25,0%; 14,0%; 19,0%) и ХПН (28,0%; 15,0%;22,0%) сопряжены с цитолитическим, мезенхимальновоспалительными гепатодепрессивным синдромами,соответственно.3. Сопряженные нарушения функций печени и почеку больных РШМ проявляются в виде сочетанияТаблица 1. Сопряженное сочетание синдромов при РЯПеченьЦитолитический Холестатический ГепатодепрессивныйПочкиНС 45,0±2,1% 23,7±1,8% 18,9±1,7%ИМС 30,6±1,9% 16,2±1,6% 13,0±1,4%ХПН 19,7±1,7% 10,9±1,3% 9,3±1,2%Таблица 2. Сопряженное сочетание синдромов при РТМПечень Цитолитический МезенхимальновоспалительныйГепатодепрессивныйПочкиНС 72,0±1,9% 69,0±1,9% 89,0±1,3%ИМС 65,0±2,0% 32,0±1,9% 41,0±2,0%СПО с АГ 25,0±1,8% 14,0±1,4% 19,0±1,7%Таблица 3. Сопряженное сочетание синдромов при РШМПеченьЦитолитический Холестатический ГепатодепрессивныйПочкиНС 51,0±2,1% 61,0±2,0% 30,0±2,0%ИМС 27,0±1,9% 32,0±2,0% 11,0±1,3%Печень и почки, являясь единой системойфизиологических фильтров организма, в сопряженномих нарушении выявили нижеследующие факты.1. У больных РЯ при нефротическом (45,0%),мочевом (30,6%) синдромах и ХПН (19,7%) цитолизгепатоцитов наиболее активен. Холестатическийсиндром при нефротическом (23,7%), мочевом (16,2%)синдромах и ХПН встречается чаще, в сравнении сгепатодепресивным – 18,9% (нефротический), 13,0%(мочевой синдром), 9,3% (ХПН).нефротического (51%; 61%; 30%) и мочевого (27,0%;32,0%; 11,0%) синдромов с цитолитическим,холестатическим и гепатодепрессивным синдромами,соответственно.4. У больных РЯ превалируют почечныесиндромы, в отличие от больных РТМ и РШМ, гдеведущими являются печеночные синдромы.Заслуживает внимания, что ХПН при РЯ связаны,скорее всего, с длительностью субклинической фазызаболевания, степенью интоксикации, а также


54распространенностью процесса (чаще встречаютсяII и III стадии процесса). Наличие СПО с АГ убольных РТМ связано, по-видимому, сэтиологическим фактором (АГ, сахарный диабет) иматочным кровотечением, способствующихразвитию безбелковых отеков.Несмотря на многообразие описанных нарушений,использование приемов синдромальной диагностикиэффективно уже на ранних стадиях поражения печении почек. Естественно, что результаты биохимическихисследований в диагностическом процессе неединственны. Одновременно клиницисты используютданные анамнеза и объективного обследования,результаты компьютерной томографии, радионуклиднойдиагностики и биопсии. В то же времядифференциальную диагностику на ранних стадияхпоражения и оценку характера поражения гепатоцитови нефронов возможно проводить и на основании толькорезультатов лабораторных исследований c учетомданных клинической биохимии.reproduqciuli sistemis avTvisebiani simsivneebiTdaavadebulTa RviZlisa da Tirkmlebis funqciuridarRvevebis Taviseburebanionkologiis erovnuli centri, baqo, azerbaijanid. alievi, u. abasoviRviZlisa da Tirkmlebis paraneoplastikuri dazianebebi warmoadgens fenomens,romelsac ZaluZs mniSvnelovani siZneleebis warmoSoba, radgan maTi ganviTareba Sesa-Zlebelia gacilebiT adre uswrebdes win avTvisebiani procesis gamovlinebis klinikurniSnebs. amis gamo, daavadebis daignozi SecdomiT ukavSirdeba RviZlisa da Tirkmlebispirvelad dazianebas. am TvalsazrisiT gansakuTrebul yuradRebas da ZiebasmoiTxovs diferenciul-diagnostikuri kriteriumis gansazRvra RviZlisa da Tirkmlebisdazianebis sindromebis arsebobisas, ris gamoc aucilebelia yvela arsebulimonacemis kompleqsuri Sefaseba. amave dros, RviZlisa da Tirkmlebis dazianebisadreul stadiaSi diferencireba, agreTve, hepatocitebisa da nefronebis dazianebisxasiaTis swori gansazRvra, SesaZlebelia mxolod laboratoriuli kvlevebis Catarebis,gansakuTrebiT bioqimiuri analizis Sedegebis gaTvaliswinebiT. obieqturi simpotmatikasaSualebas iZleva RviZlisa da Tirkmlebis funqciuri urTierTkavSirisgansazRvrisaTvis, vinaidan RviZli da Tirkmlebi warmoadgens ont<strong>of</strong>ilogenezuradurTierTdakavSirebul organoebs da morf<strong>of</strong>unqciuri maxasiaTebliT gansazRvravsklinikuri suraTis Taviseburebebs. yuradsaRebia, agreTve, rom RviZli da Tirkmlebiorganizmis fiziologiuri filtris erTobliv sistemas warmoadgens. amis gamo, maTiSeuRlebuli dazianebebi gansakuTrebul sifxizles moiTxovs da gasaTvaliswinebeliaprevenciuli kompleqsebis gansazRvris TvalsazrisiT, rac xels Seuwyobs specifikurimkurnalobis dawyebamde RviZl-Tirkmlismieri ukmarisobis Tavidan acilebas.THE PECULIARITIES OF INFRINGEMENT OF LIVER AND KIDNEYSFUNCTIONS IN PATIENTS WITH TUMORS OF REPRODUCTIVESYSTEMJ.A.Aliyev, U.A.AbbasovaParaneoplastic leasions <strong>of</strong> the liver and kidneys can make considerable difficulties, because their developmentcan proceed clinical trails fundamental malignant disease. In this condition mistaken diagnosis can be madedue to primary liver and kidney disease. Liver and kidneys developing syndromes demand wide differential


55diagnostic search and on this reason evolution <strong>of</strong> all data’s, is necessary. But in the same time differentialdiagnosis <strong>of</strong> the early stages <strong>of</strong> liver cells and nephrons lesions evolution character can be conducted only on theground laboratory tests not on the biochemical tests data. On objective evidence we can observe connectionbetween liver and kidneys function, as they are organs that are phylogeneticcally and morph<strong>of</strong>unctionally interrelatedand interdependent.Additionally, liver and kidneys are the common system <strong>of</strong> physiological philters <strong>of</strong> the body and due to thatreason, their conjugate disturbances have obtained an interest because <strong>of</strong> considerable importance in performingprophylactic actions aiming to prevent liver-kidney insufficiency until specifical treatment is begun.ЛИТЕРАТУРА:1. Гусева Н.Г. Ревматические болезни и опухоли. Паранеопластический синдром // Нов. мед. журнал.– 1998. - № 3-4. - С. 8-10.2. Давыдов М.И., Аксель Е.М. Злокачественные новообразования в России и странах СНГ в2002 г. М., 2004, 196 с.3. Кушлинский Н.Е., Трапезников Н.Н. Современные возможности клинической биохимии вонкологии. Последние факты и новые концепции // Клиническая лабораторная диагностика. 2000. - №9.- С.3-5.4. Мамедов М.К., Оруджли Р.Н., Гиясбейли С.Р. Азерб. журнал онкологии и смежных наук,Баку, 2000, т.6, №1-2, С.10-17.5. Шакирова И.Н. Паранеопластические синдромы. // Журнал невр.психиатр, 1999, №10, С.55-62;6. Якубовская Р.И. – Российский онкологический журнал. 2000. - №6. - С.42-50.7. Canadian Cancer Statistics 1999. – Toronto: Canadian Cancer Society, 1999, 76 p.8. Naschits J. E., Rosner I., Rozenbaum M. et al. Rheumatic syndromes: clues to occult neoplasia. //Semin. Arthritis Rheum. – 1999. – Vol. 29, ¹ 1. – P. 43-55.9. Radzikovski E. Zespoly paranowotworowew przebiegu raka pluca. Dyagnostika i leczenie. // Pneumonal.Allergol. Pol. – 1999. - Vol. 67, ¹ 5-6 – P. 271 – 279.10. Shimizu E., Yamamoto A. [Lung canser and paraneoplastik syndromes]. // Nippon Naika GakkaiZasshi. – 1999. – Vol. 88, ¹11. – P. 2252 – 2259.11. Soubrier M., Sauron C., Souweine M. et al. Crowth factors and proinflammalory cylokines in therenal involvement <strong>of</strong> POEMS syndrome. // Am. J. Kidney Dis. – 1999. – Vol.45. – P. 34-39.


56sapasuxod-sakvlevi piri xels aWers kompiuterismausis marcxena klaviSs,aRniSnuli stimulebi miewodeboda 5 wu-Tis ganmavlobaSi. 5-wuTiani SesvenebisSemdeg iwyeboda xuTwuTiani datvirTvisfaza, rodesac displeize Cndeboda igivesixSiriTa da xangrZlivobiT rgolebi,oRond wris sxvadasxva seqtorze 3-5 an 4muqi segmentiT. gamosakvlevi piri arCevdakent segmentebs wyvilisagan da aWerdamausis macxena an marjvena klaviSisTiTs. amgvarad, drois deficitispirobebSi, sakvlev pirs uxdeba martiviamocanis swarfi gadawyveta, rac iwvevsmisi gonebrivi Sromisunarianobis gada-Zabvas. kvlevis mTel periodSi xdebodasensomotoruli reaqciis drois da daSvebuliSecdomebis aRnusxva.aRniSnul kontingents gamokvlevebiCautardaT tonzileqtomiis sami da eqvsiTvis Semdeg. sami Tvis Semdeg gamokvleulTvramet pirs aRar aReniSna operaciamdearsebuli Civilebi. Tormets anamnezSisubieqturi Civilebidan darCa adviladdaRla, periodulad gulis areSi CxvletiTixasiaTis tkivili. obieqturi monacemebiT,cxra gamokvleul pirseqokardiogramaze aReniSna marcxena miokardiumismasis indeqsisa da gandevnisfraqciis cvlilebebi.tonzileqtomiidan sami Tvis Semdeg,fsiqikuri datvirTvis sinjis Catarebisas,miRebuli maxasiaTeblebi praqtikuladar Secvlila: raodenoba sensimetriulireaqciis dro udrida 878±24,0mlwams, Secdomebisa 9,1±9,35%.sul sxva suraTi miviReT tonzileqotolaringologiamozardTa zogierTi mentaluri maxasiaTebelitonzileqtomiis Semdgom periodSii. kekeliZeTbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetis yel-yurcxvirissneulebaTa departamenti(recenzenti – pr<strong>of</strong>esori a. cibaZe)pirveladi revmokarditiTa da qronikulitonzilitiT daavadebulTa Soriskardiogenuli Civilebis paralelurad,xSiria saerTo adinamia, daRliloba, swavlaSiCamorCena, qveiTdeba iseTi fizikurimaxasiaTeblebi, rogoricaa martivi sensorulireaqciebi (1).miznad davisaxeT Segveswavla mozard-Ta zogierTi mentaluri maxasiaTebelifsiqikuri datvirTvis sinjis meSveobiTtonzileqtomiidan mesame da meeqvseTveze.Cven mier Seswavlil iqna 12-15 wlis 40avadmy<strong>of</strong>i, maT Soris kompensirebuliqronikuli tonzilitiT - 15, dekompensirebulitonizilitiT - 14, xolo pirveladirevmokarditiTa da qronikulitonzilitiT daavadebuli – 11 avadmy<strong>of</strong>i.sakontrolo jgufi Seadgina 20 janmrTelmavaJma.gamoyenebul iqna fsiqikuri datvirTvissinji, romelic damuSavebuli iyo germanelida qarTveli mecnierebis mier (4, 5, 6).saTanado instruqciis Catarebis Semdeg,sakvlev pirebs utardebodaT erTi anori sacdeli gamokvleva da rodesac vrwmundebodiT,rom maT savsebiT kargadaiTvises kvlevis meTodi, vatarebdiTfsiqikuri datvirTvis sinjs, romelicSedgeba xuTi fazisgan: mosvenebis, martivisensomotoruli reaqciis, mosvenebismeore fazis, fsiqikuri datvirTvisa dadatvirTvis Semdgomi fazisgan. swavlebisperiodSi kompiuteris displeis ekranzeCndeba naTeli rgoli 3 da 5 wyvetilizoliT, naTebis xangrZlivoba 35ml wami.intervali stimulebs Soris 1200 ml.wami.


57tomiidan eqvsi Tvis Semdeg. Cven mier Seswavliliiyo 24 pacienti. romlebicdavyaviT or jgufad. pirvel jgufSi 15avadmy<strong>of</strong>s sagrZnoblad gauumjobesdagonebrivi Sromisunarianobis maxasiaTeblebi.kerZod, Semcirda sensimetriulireaqciis dro da daSvebuli Secdomebisraodenoba da miuaxlovda sakontrolojgufis monacemebs (reaqciis dro631±12,32 wami, daSvebuli Secdomebisraodenoba 6,1±0,19%). meore jgufis 9avadmy<strong>of</strong>s, romelTac darCenili hqondaTkardialuri xasiaTis subieqturi daobieqturi cvlilebebi, aReniSnaT momatebulisensomotoruli reaqciis dro914±21 wami da daSvebuli Secdomebis didiricxvi 10,1±0,41%.amgvarad, pirveladi revmokarditiTada dekompensirebuli tonizlitiT daavadebulpirebSi tonzileqtomiamde umetesobasaReniSneba gonebrivi SromisunarianobisdaqveiTeba. 80-85% SemTxvevaSitonzileqtomia aumjobesebs avadmy<strong>of</strong>Tasubieqtur da obieqtur maxasiaTeblebs,Tumca zog SemTxvevaSi maT rCebaT kardialuriCivilebi da gonebrivi SromisunarianobismaxasiaTeblebis daqveiTeba,rac dRis wesrigSi ayenebs maTi dispanserulimeTvalyureobis aucileblobas.aRniSnuli jgufis avadmy<strong>of</strong>ebma, CveniazriT, konservatiuli mkurnaloba undagaagrZelon eqim-kardiologTan.amgvarad, fsiqikuri datvirTvis sinjiwarmoadgens erT-erT obieqtur da xelmisawvdommeTods avadmy<strong>of</strong>Ta obieqturimdgomareobis SefasebisaTvis da qronikulitonzilitis sxvadasxva formis sworidiagnozis dasazusteblad.НЕКОТОРЫЕ МЕНТАЛЬНЫЕ ХАРАКТЕРИСТИКИ ПОДРОСТКОВВ ПЕРИОД ПОСЛЕ ТОНЗИЛЛЭКТОМИИТБИЛИСКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ МЕДИЦИНСКИЙ УНИВЕРСИТЕТ.ДЕПАРТАМЕНТ БОЛЕЗНЕЙ УХО-ГОРЛО-НОСАИ. КекелидзеЦель работы: изучить некоторые ментальные показатели подростков с использованием психическойнагрузочной пробы спустя 3 и 6 месяцев после тонзиллэктомии. Обследовано 40 больных в возрасте от12 до 15 лет и 20 здоровых лиц мужского пола.Установлено понижение умственной способности до операции у больных первичным ревмокардитоми декомпенсированныем тонзиллитом. Тонзиллэктомия улучшает субъективные и объективныепоказатели у 80% больных, хотя в ряде случаев остаются кардиальные жалобы и снижение умственнойспособности, что ставит на повестку дня необходимость дальнейшей диспансеризации дляконсервативного лечения по показаниям.SOME MENTAL CHARACTERISTICS OF ADOLESCENTS AFTERTONSILLITISI. KekelidzePurpose <strong>of</strong> Investigation: to study some mental characteristics <strong>of</strong> adolescents after tonsillitis on the thirdand the sixth month(s) by means <strong>of</strong> mental workload test. Forty sick and twenty healthy males at the age <strong>of</strong> 12-15 were examined.It was found: the decrease <strong>of</strong> mental performance among sick adolescents with primary rheumatic cariditisand decompensated tonsillitis before operation. Tonsillitis improves subjective and objective rates <strong>of</strong> sick patientsin 80% cases. But sometimes the complaints <strong>of</strong> cardiological types and the decrease <strong>of</strong> mental performance areremained that necessitate the further clinical examination <strong>of</strong> sick adolescents and their conservative treatment incase <strong>of</strong> need.


58literatura:1. И. Кекелидзе, А. Цибадзе, А. Кекелидзе. Ментальные характеристики подростков, больныхразными формами хронического тонзилита//Сборник научных трудов ТГМУ. Т. ХХХVII, 2001г. С. 446-447.2. И. Кекелидзе. Характеристики разумной трудоспособности лиц, больных первичнымревмокардитом и хроническим тонзиллитом, в период после тонзиллэктомии»//Сборник научных трудовТГМУ. Т. ХХХVII. - 2001г. С. 244-246.3. И. Кекелидзе, Ш. Джапаридзе, А. Кекелидзе.К вопросу о дифференциальной диагностикеразличных форм хронического тонзиллита и первичного ревмокардита. //<strong>Georgia</strong>n <strong>Medical</strong> News. N3(84).- 2002. - С. 50-534. Г. Васадзе, И. Михель, Г. Думбадзе. Метод системно-аналитических психофизиологическихисследований в медицине. Тбилиси.: Сабчота Сакартвело. 1986. 287 с.5. Н. Хатиашвили, А. Цибадзе, Л. Петрейко. Системо-технический комплекс на базе ЭВМСм-4 и Искра-226 для психической нагрузочной пробы и многофакторных динамических исследований«Адаптация человека к климатогеографических условиях и первичная профилактика» - Новосибирск,1986. - Т. 2. С.51.6. Н. Минеев, Г. Думбадзе. Алгоритм оценки режима работы и отношения испытуемого кпредъявляемой нагрузке при воздействии стресс-факторов. Патогенез и экспериментальная терапияэкспериментальных животных с учетом возрастных особенностей. Тбилиси. - 1984. - С.204-212.


59epizootologiasaqarTveloSi gavrcelebulizooanTropozoonozuri helminTozisepizootologiaS.focxveria, m.bubaSvili<strong>saqarTvelos</strong> saxelmwifo sas<strong>of</strong>lo-sameurneo universiteti(recenzenti – pr<strong>of</strong>esori l. ziraqiSvili)saqarTveloSi gavrcelebul helminTozurdaavadebaTa Soris gansakuTrebulimniSvneloba eniWeba fasciolozs,eqinokokozs, teniarinqozs, teniozsa datriqinelozs. isini zooanTropozoonozebiada adamianis janmrTelobisaTvisseriozul safrTxes warmoadgens.bolo 15-20 wlis ganmavlobaSi, saqarTveloSigauaresda sas<strong>of</strong>lo-sameurneo daSinaur cxovelTa helminTozebis epizootologiurimdgomareoba, rasac ar Sei-Zleboda Sesabamisi gavlena ar moexdinaepidemiologiur mdgomareobaze. magali-Tad, qveyanaSi marto melioraciis samuSaoebisSewyvetam gamoiwvia daWaobebulian Warbteniani saZovrebis farTobebiszrda. aRniSnulis Sedegad garemoSi Seiqmnainfeqciur da invaziur daavadebaTaaRmZvrelebis an maTi gadamtanebisa da SualedurimaspinZlebis gamravlebisa dagavrcelebisaTvis xelSemwyobi pirobebi,ris gamoc qveyanaSi gaizarda pirutyvisdaavadebis maCvenebeli, Tavi iCina zogierTmamiviwyebulma, maT Soris adamianisjanmrTelobisaTvis saxifaTo daavadebam(malaria, leiSmaniozi da sxv.).zooanTropozoonozur daavadebaTa epizootologiissakiTxebi mudmivad aris veterinari-parazitologebissaqmianobis prioritetulimimarTuleba. saTanado SedarebiTianalitikuri suraTis dasadgenad,davinteresdiT CamoTvlili helminTozebismimarT qveyanaSi arsebuli epidemiologiurimdgomareobiT da gavaanalizeTdaavadebaTa kontrolis erovnuli centrisada s.virsalaZis saxelobis <strong>samedicino</strong>parazitologiisa da tropikuli medicinissamecniero-kvleviTi institutismravalwliani Sesabamisi monacemebi.fasciolozi. gairkva, rom 2000-2008wlebSi saqarTveloSi gamovlinda fasciolebiTadamianis dainvaziebis 454 SemTxveva(saSualo wliuri maCvenebeli – 50,4,incidenturoba yovel 100 aTas adamianze– 1,1), rac 395-iT aRemateba 1991-1999wlebSi fascioloziT daavadebul adamianTaricxvs. es helminTozi upiratesadgavrcelebulia dasavleT <strong>saqarTvelos</strong>mosaxleobaSi (59,9%, incidenturoba –1,6), xolo mis mimarT gansakuTrebiT aradamakmay<strong>of</strong>ilebelimdgomareobaa SeqmniliimereTSi, Tbilissa da quTaisSi, sadacdainvaziebis maCvenebeli Seadgens gamovlenilidaavadebulis raodenobis, Sesabamisad,49,1, 32,6 da 12,3%-s. <strong>samedicino</strong>parazitologiisa da tropikuli medicinisinstitutis monacemebiT, mosaxleobisfasciolebiT dainvaziebis ZiriTadifaqtoria mwvanili, romelic umi saxiTWarbad gamoiyeneba sakvebad. adoleskariebi(helminTis larvuli forma, romliTacxdeba adamianisa da pirutyvis dainvazieba)mwvanilze SeiZleba moxvdnen baR-bostnebisiseTi wylebiT rwyvis dros, romel-Ta rezervuarebi mdebareobs pirutyvissaZovrebis mimdebared, umetesad, ar arisSemoragvuli da xSirad xdeba maTi gamoyenebapirutyvis dasarwyuleblad.eqinokokozi. 2006-2007 wlebSi qveyanaSigamovlinda eqinokokis buStebiT (helminTislarvuli forma) adamianis dainvaziebis 171SemTxveva (incidenturoba – 1,9), rac 48-iTmetia 2004-2005 wlebSi eqinikokebiT dainvaziebuliadamianebis raodenobaze. aRsaniSnavia,rom 2006-2007 wlebSi eqinokokebiTdainvaziebuli iyo 54 bavSvi (saerTo raodenobis31,6%), rac TiTqmis rvajer aRematebawina ori wlis Sesabamis jamur maCvenebels.


60nawlavur teniidozebs miekuTvnebianteniarinqozi da teniozi. 2004-2008 wlebisSesabamisi epidemiologiuri monacemebisgaanalizebiT irkveva, rom teniarinqusebiT(xaris soliteri) dainvaziebuliy<strong>of</strong>ila 230 adamiani (saSualo wliurimaCvenebeli – 46, incidenturoba – 1,1),maT Soris aRmosavleT saqarTveloSi –208, dasavleT saqarTveloSi – 22 (incidenturoba,Sesabamisad, 1,7 da 0,2). teniarinqozismimarT gansakuTrebiT arakeTilsaimedomdgomareoba aRiniSna TbilisSi(62 SemTxveva, saSualo wliurimaCvenebeli – 10,3, incidenturoba –0,39), goris (40 SemTxveva), mcxeTis (30),marneulisa (32) da Telavis (21 SemTxveva)raionebSi. aRsaniSnavia, rom boloaTwleulSi saqarTveloSi teniozis aRmZvreliT(Roris soliteri) adamianis dainvaziebisSemTxveva ar aris gamovlenili.triqinelozi. 2004-2008 wlebSi saqarTveloSigamovlinda triqinelebiT adamianisdainvaziebis 510 SemTxveva (saSualo wliurimaCvenebeli – 102, incidenturoba – 2,4),maT Soris, aRmosavleT saqarTveloSi –385, xolo dasavleT saqarTveloSi – 125 (incidenturoba,Sesabamisad, 3,4 da 1,4). triqinelozzegansakuTrebiT rTuli epidemiologiurimdgomareoba dafiqsirda kaxeT-Si, gansakuTrebiT Telavis, axmetisa da yvarlisraionebSi, sadac 2001-2005 wlebSi gamovlindadaavadebis 1212 SemTxveva, Svidi _epidemiuri afeTqebiT. saqarTveloSi triqineloziTmosaxleobis daavadebis SemTxvevebigamowveulia triqinelebiT dainvaziebuliSinauri Roris, agreTve, gareuliRoris, daTvisa da maCvis xorcis miRebiT [1].nanadirevi xorcis realizeba ki, rogorcwesi, veterinarul-sanitariuli SemowmebisgareSe xdeba.teniarinqozisa da triqinelozis upiratesadaRmosavleT <strong>saqarTvelos</strong> raionebSigavrceleba SeiZleba aixsnas regionismosaxleobis sakveb racionSi xorceulissiWarbiT, agreTve, adgilobrivi samzareulosTaviseburebebiT, ris gamoc sakvebadgamoiyeneba Termulad arasakmarisad damuSavebuli,Sinaur pirobebSi Sebolili anmzeze gamomSrali xorci [1,2,3].pirvel samecniero informaciassaqarTveloSi sas<strong>of</strong>lo-sameurneo cxovelebisfasciolozis, eqinokokozisada cisticerkozebis Sesaxeb gvawvdisp.burjanaZe. avtoris monacemebiT fasciolozida eqinokokozi (larvuli forma)gavrcelebulia qveynis raionSi; fasciolebiTupiratesad dainvaziebulia kame-Ci, msxvilfexa rqosani pirutyvi, cxvari,naklebad – Rori; eqinokokebiT Ziri-Tadad dainvaziebulia cxvari, xolo cisticerkebiTmsxvilfexa rqosani pirutyvisada Roris dainvaziebis maCvenebeli,Sesabamisad, 107 da 10.3%-s Seadgens[4]. pirveli cnoba saqarTveloSi Roristriqinelozis gamovlenis Sesaxeb ekuTvnisa.varTanovs, romelmac 1883 welskavkasiis <strong>samedicino</strong> sazogadoebis sxdomaswarudgina triqinelebiT dainvaziebulimikroskopiuli preparatebi, romlebicmoamzada kaxeTis regionSigamozrdili Roris Sebolili xorcidan [5].aRniSnuli helminTozebis epizootologiissakiTxebis Sesaswavlad, sxvadasxvawels, sazogadoebriv da sakarmidamomeurneobebSi, koprologiurad vikvlevdiTsxvadaxva asakis msxvilfexa rqosanpirutyvs; qalaqebis xorckombinatebsa daraionebis sasaklao moednebze, agreTve,Tbilisis zogierT supermarketSi vatarebdiTmsxvilfexa rqosani pirutyvis, cxvris,Roris naklavisa (tanxorci) da Sinaganiorganoebis veterinarul-sanitariuleqspertizas; respublikis raionebSi koprologiuradvikvlevdiT ZaRlebs.Cveni gamokvlevebiT dadasturda, romsaqarTveloSi fasciolozi gavrcelebuliayvela raionSi. gamokvleuli 3590 msxvilfexarqosani pirutyvidan fasciolebiTdainvaziebuli iyo 2129 suli(59,3%). dasavleT saqarTveloSi pirutyvisdainvaziebis eqstensiurobismaCvenebelma 61,9% Seadgina, aRmosavleT<strong>saqarTvelos</strong> raionebSi – 56,3%.miRebuli Sedegebidan gamomdinare,epizootologiuri TvalsazrisiT,<strong>saqarTvelos</strong> teritoriaze Cven davadgineTfasciolozis mimarT gansakuTrebiTarakeTilsaimedo regionebi. dasavleTsaqarTveloSi aseTebia Savi zRvis sanapirozolis raionebi (zugdidi, xobi,lanCxuTi, ozurgeTi, qobuleTi, xelva-Cauri) da samegrelos regioni, sadac fasciolebiTdainvaziebuli iyo msxvilfexarqosani pirutyvis, Sesabamisad, 80,5 da73,8%, xolo aRmosavleT saqarTveloSi– mdinare alaznisa (axmetis, Telavis,gurjaanis, yvarlis, lagodexisa da siRnaRis)da mdinare mtkvris (xaSuris, qarelis,goris, kaspisa da mcxeTis) napirebismimdebare raionebi, sadac pirutyvis dainvaziebiseqstensiurobis maCvenebelma,Sesabamisad, 70,4 da 68,0% Seadgina.rac Seexeba imereTis regions, fasciolozi,<strong>saqarTvelos</strong> sxva regionebTanSedarebiT, mosaxleobaSi ufro metadaris gavrcelebuli. msxvilfexa rqosanipirutyvis dainvaziebis eqstensiurobismaCvenebelma 62,0% Seadgina, maT Soris,dablob zonaSi (vani, samtredia, xoni dawyaltubo) – 82,5%.


61gairkva, rom saqarTveloSi eqinokokoziTiTqmis yvela raionSia gavrcelebuli.eqinokokis larvuli formebiT upiratesaddainvaziebulia cxvari (28,8%), naklebad –msxvilfexa rqosani pirutyvi (13,9%) daRori (11,7%). eqinokokis nawlavuri formiTZaRlebis dainvaziebis eqstensiurobismaCvenebeli 21,3%-s Seadgens, maTgan cxvrisfaris guSagi ZaRlebisa – 43,5%-s.eqinokokozi ufro metad gavrcelebuliaaRmosavleT saqarTveloSi, gansakuTrebiTmaRalmTian da baris raioneb-Si. es faqti SeiZleba imiT aixsnas, romsaukuneebis ganmavlobaSi qveynis aRmosavleTregionSi momTabare mecxoveleobasmisdeven. gazafxulsa da Semodgomaze regionisteritoriaze intensiurad moZraobspirutyvi, gansakuTrebiT cxvari, romeliczafxulSi didi raodenobiT iyris TavscesSi daavadebis gavrcelebis ZiriTadiStamia – `cxvari-ZaRli~. kerZod, cxvrisada Roris Sinagan organoebze gamovlenilieqinokokis buStebidan cefalocistebma(helminTis skoleqsebSemcveli buSti, romliTacxdeba ZaRlis dainvazieba), Sesabamisad,89,6 da 36,4% Seadgines. msxvilfexarqosani pirutyvis organoebze gamovleniliyvela buSti acefalocists warmoadgenda.aRsaniSnavia, rom bolo 15 wlis ganmavlobaSisaqarTveloSi aRar funqcionirebsxorckombinatebi, ris gamoc pirutyvisdakvla xdeba sasaklao moednebze, sakarmidamomeurneobebSi. xSirad naklavis realizaciaxdeba bazrebisa da supermarketebisgverdis avliT, saTanado veterinarulsanitariulikontrolis gareSe. miRebulizomebis miuxedavad, avtomagistralebze arzogierTi helminTiT an helminTis larvuli formebiTmsxvilfexa rqosani pirutyvis, Roris naklavisa da Sinaganiorganoebis dainvazieba Tbilisis supermarketebis magaliTzem.S. dainvaziebuliraionebi cxov. gamok.cisticerkebitelebiTtriqini-saxe raod. fasciolebiT eqinokokebiTraod. % raod. % raod. % raod. %lagodeximrp 121 31 25,6 11 9,1 3 2,5 - -Rori 60 8 13,3 5 8,3 2 3,3 - -siRna- mrp 39 7 17,9 4 10,2 1 2,6 - -Ri Rori 32 2 6,2 5 15,6 - - - -gurjaanimrp 61 5 8,2 - - - - - -Rori 42 9 21,4 3 7,1 - - - -TeTriwyaromrp 230 12 5,2 4 1,7 - - - -Rori 152 16 10,5 9 5,9 2 1,3 1 0,6gardabnimrp 176 9 5,1 3 1,7 - - - -Rori 99 4 4,1 2 2,1 - - - -marneulimrp 39 2 5,1 - - 1 2,6 - -Rori 47 - - - - - - - -mrp 32 1 3,1 - - - - - -walka Rori 20 - - - - - - - -dmanisimrp 28 2 7,1 - - - - - -Rori 34 1 2,9 1 2,9 1 2,9 1 2,9bolnisimrp 35 - - - - - - - -Rori 40 1 2,5 - - - - 1 2,5sagarejomrp 35 1 2,9 1 2,9 1 2,9 - -Rori 35 1 2,9 - - - - - -mrp 796 70 8,8 23 2,9 6 0,7 - -sul Rori 581 42 7,2 25 4,3 5 0,9 3 0,5mTis, xolo zamTarSi – baris saZovrebze.pirutyvTan erTad moZraobs faris guSagiZaRli, romelic daavadebis aRmZvrelisgavrcelebis wyaros warmoadgens.davadgineT, agreTve, rom <strong>saqarTvelos</strong>pirobebSi eqinokokozis epizootiur proarisaRkveTili xorciT vaWrobis faqtebi,romelsac aseve ver amowmeben vetspecialistebi.amitom gansakuTrebul interessiwvevda Tbilisis zogierT supermarketSisarealizaciod Semosuli xorcisa daxorcproduqtebis keTilsaimedoba sxva-


62dasxva helminTozebis mimarT, risTvisac2005-2008 wlebSi saTanado gamokvlevebsvatarebdiT Tbilisis ramdenime supermarketSi,sadac am produqcias RebulobdnenaRmosavleT <strong>saqarTvelos</strong> 10 raionidan.gamokvlevis Sedegebi asaxulia cxrilSi.sul veterinarul-sanitariuli eqspertizisgziT gamovikvlieT msxvilfexarqosani pirutyvisa da Roris, Sesabamisad,796 da 581 naklavi da maTi Sinagani organoebi.gairkva, rom aTive raionSi epizootologiurimdgomareoba miTiTebulizooanTropozonuri helminTozebis mimarTmet-naklebad arakeTilsaimedoa. msxvilfexarqosani pirutyvis RviZlis saer-To raodenobidan fasciolebiT dainvaziebuliiyo 70 (8,8%), eqinokokis buStebiT –23 (2,9%), xolo bovisuri cisticerkebi(finebi) aRmoCnda 6 naklavSi (0,7%). fasciolebida eqinokokis buStebi gamovlinda,Sesabamisad, cxra da xuTi raionidan miRebulproduqciaSi, xolo cisticerkebi –oTxi raionis naklavSi. samive helminTozisaRmZvrelebiT dainvaziebuli iyo lagodexis,siRnaRisa da sagarejos raionebidan Semosulixorci da xorcproduqtebi.Roris RviZlis saerTo raodenobidanfasciolebiTa da eqinokokis buStebiTdainvaziebuli iyo, Sesabamisad, 42 (7,2%)da 25 (4,3%) RviZli, xolo celulozuricisticerkebi (finebi) da triqinelebi aRmoCnda,Sesabamisad, 5 (0,9%) da 3 (0,5%) naklavSi.fasciolebi da eqinokokis buStebigamovlinda, Sesabamisad, rva da eqvsiraionis produqciaSi, xolo cisticerkebida triqinelebi, Sesabamisad, sam-samiraionis produqciaSi. oTxive helminTozisaRmZvreliT dainvaziebuli iyoTeTriwyarosa da dmanisis raionebidanmiRebuli produqcia, samiT – lagodexisraionidan Semosuli naklavi daxorcproduqtebi.raionebis WrilSi cisticerkebiT msxvilfexarqosani pirutyvisa da Roris naklavisdainvaziebis maCveneblebi meryeobda,Sesabamisad, 2,5-2,9%-sa (lagodexi,siRnaRi, marneuli, sagarejo) da 1,3-3,3%-is (lagodexi, TeTriwyaro, dmanisi) farglebSi,xolo triqinelebiT Roris naklavisa(TeTriwyaro, bolnisi da dmanisi)– 0,6-2,9%-is farglebSi. cisticerkebi-Ta da triqinelebiT aseTi raodenobiTdainvaziebuli naklavis supermarketebSiSemotanis faqti miuTiTebs damamzadeblebismier veterinarul-sanitariulikontrolis gareSe xorcis SeZenasa an Sesabamisisaveterinaro samsaxurebis saqmianobisdabal doneze.is faqti, rom bolo aTwleulebis ganmavlobaSisaqarTveloSi ar aris gamovleniliteniebiT (Roris soliteri) adamianisdainvaziebis SemTxvevebi, safuZvels argvaZlevs vivaraudoT, rom epidemiologiurimdgomareoba am helminTozismimarT qveyanaSi keTilsaimedoa. aseTidaskvnis safuZvels iZleva Tbilisis supermarketebSiTeTriwyaros, dmanisisada bolnisis raionebidan SemotaniliRoris ToTo naklavSi veterinarul-sanitariulieqspertizis Sedegad celulozuricisticerkebis gamovlenis faqtebi.cisticerkebiT Roris dainvaziebis erTaderTifaqtori ki, mxolod adamiania.amrigad, fasciolozis, eqinokokozis,cisticerkozebisa da triqinelozis mimarTsaqarTveloSi Seqmnilia rTuli epizootologiurimdgomareoba, romelicmZimed aisaxeba qveyanaSi arsebul epidemiologiurmdgomareobaze. amdenad, misigaumjobesebisaTvis qmediTi kompleqsurisamkurnalo-pr<strong>of</strong>ilaqtikur RonisZiebebisganxorcieleba, rogorc janmrTelobisdacvis sferos muSakebis, ise veterinarTaumTavresi sazrunavia.aRniSnuli helminTozebidan calkeunda gamovyoT eqinokokozisa da triqinelozisproblema, radgan swored eshelminTozebia gansakuTrebiT saxifaToadamianis janmrTelobisaTvis. eqinokokokzisdros adamiani aris SualedurimaspinZeli, romlis mier, am helminTiskvercxebis gadaylapvis SemTxveva-Si, upiratesad mis RviZlsa da filtvebSiviTardeba eqinokokis buStebi. invaziasavrcelebs ZaRli, romlis dasnebovnebahelminTis nawlavuri formiT xdeba imSemTxvevaSi, Tu mas sakvebad aZleven eqinokokisbuStebiT dainvaziebuli cxvris,sxva sas<strong>of</strong>lo-sameurneo cxovelebis(aseve Sualeduri maspinZeli) RviZls,sxva Sinagan organoebs. eqinokokis nawlavuriformiT dainvaziebuli ZaRli gamoy<strong>of</strong>shelminTis proglotidebs, romlebidanackvercxebi mravali faqtorisxelSewyobiT, maT Soris Tagvisebri mRrRnelebismeSveobiT, ifanteba garemoSida SeiZleba moxvdes adamianis xelze, missakveb produqtze. adamianis irgvliv iqmnebarTuli epidemiologiuri garemo, risgamo mkveTrad izrdeba eqinokokis larvuliformebiT misi dainvaziebis riski. amsafrTxis Tavidan acileba advilia, Tudacul iqneba piradi higienis elementarulinormebi, ganxorcieldeba sakvebiproduqtis dabinZurebisagan dacvisRonisZiebebi, sakvebad gamoyenebul iqne-


63ba kargad garecxili xili, bostneuli, mwvanili.aucilebelia Tagvisebri mRrRnelebiswinaaRmdeg efeqturi RonisZiebebisganxorcieleba. gansakuTrebuli yuradRebaunda daeTmos ZaRlis movla-Senaxviswesebisa da higienuri pirobebis, agreTve,kvebis normebis dacvas. kategoriuladdauSvebelia ZaRlis kveba sas<strong>of</strong>losameurneocxovelebis Sinagani organoebiT,Tundac iyos Termulad damuSavebuli.eqinokokis larvuli formebiT dainvaziebuliRviZli, filtvi da sxva organoebiunda daiwvas an daimarxos.rac Seexeba triqinelozis aRmZvrelebisaganadamianis dacvas, aucilebelia, romsas<strong>of</strong>lo-sameurneo cxovelebis naklavida Sinagani organoebi, aseve nanadirevixorci (gareuli Roris, daTvis, maCvisa dasxv.) daeqvemdebaros mkacr veterinarulsanitariulkontrols. unda aikrZalos nagavsayrelzeRoris gasuqebis praqtika, sadacuxvad aris triqinelebis larvebiT dainvaziebulimcire cxovelebis, gansakuTrebiTTagvisebri mRrRnelebis leSi,romlebic Rorebis dainvaziebis wyaroswarmoadgens. adgilobrivma TviTmmarTvelobisorganoebma unda miiRon qmediTizomebi avtomagistralebze xorcisa daxorcproduqtebis vaWrobis aRsakveTad.aRniSnuli helminTozebis winaaRmdegwarmatebiT sabrZolvelad, garda gaTvaliswinebuliRonisZiebebisa, didi mniSvnelobaaqvs janmrTelobis dacvisa daveterinariis sferoebis muSakebis miererTobliv saganmanaTleblo da axsna-ganmartebiTmuSaobas mosaxleobaSi.ЭПИЗООТОЛОГИЯ ЗООАНТРОПОЗООНОЗНЫХ ГЕЛЬМИНТОЗОВ,РАСПРОСТРАНЕННЫХ В ГРУЗИИШ.О.Поцхвения, М.О.БубашвилиГРУЗИНСКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ СЕЛЬСКОХОЗЯЙСТВЕННЫЙ УНИВЕРСИТЕТСреди зооантропозоонозных гельминтозов, распространенных в Грузии, важное эпизоотологическоезначение придается фасциолезу, эхинококкозу, цистицеркозу (финозу) и трихинеллезу.Фасциолез в Грузии распространен повсеместно. Показатель экстенсивности инвазирования крупногорогатого скота по стране составляет 59,3%, в том числе в Западной Грузии – 61,9%, в Восточной Грузии– 56,3%. Эхинококкоз также распространен повсеместно. Показатель экстенсивности инвазированияовец составляет 28,8%, крупного рогатого скота – 13,9%, свиней – 11,7%, собак – 21,3%. Основнымфактором распространения эхинококкозной инвазии является штамм “овца-собака”.Бовистый цистицеркоз и трихинеллез в Грузии распространены очагово, в основном в ее Восточномрегионе, где показатель экстенсивности инвазирования крупного рогатого скота цистицерками составляет0,7%, свиней трихинеллами – 0,5%.Представлены рекомендации по повышению ответственности службы Ветеринарно-санитарногоконтроля с целью усиления превентивных мер, направленных на предотвращение дальнейшего ростазооантропозоонозных гельминтозов в стране, включающих также санитарно-просветительную работусреди широкого круга населения.


64ABOUT THE QUESTIONS OF EPIZOOTOLOGY OF SOMEZOOANTHROPOZOONOS HELMINTHOSIS SPREAD IN GEORGIASh.O. Potskhveria, M.O. BubashviliAmong all anthropozoonos helminthosis in <strong>Georgia</strong> Fasciolosis, Echinococosis, Cysticercosis and Trichinellosisare given the main attention.Fasciolosis is spread everywhere in <strong>Georgia</strong>. The indicator <strong>of</strong> extensiveness <strong>of</strong> invasion in cattle is 59.3%,among them 61.9% - in West <strong>Georgia</strong> and 56.3% - in East <strong>Georgia</strong>. Echinococosis is spread everywhere aswell. The indicator <strong>of</strong> extensiveness <strong>of</strong> invasion in sheep is 28.8%, in cattle – 13.9%, in pigs – 11.7%, in dogs –21.3%. The strain – “sheep-dog” is the main factor <strong>of</strong> spreading <strong>of</strong> echinococosis invasion.Bovine Cysticercosis and Trichinellosis are spread locally, mainly in the east region <strong>of</strong> <strong>Georgia</strong>. The indicator<strong>of</strong> extensiveness <strong>of</strong> invasion by Cysticercosis in cattle is 0.7%, in pigs by Trichinellosis – 0.5%.literatura:1. Маруашвили Г.М., Зиракишвили Л.М., Зенаишвили О.П., Курцикашвили Л.С. О проблеметрихинеллеза в Грузинской ССР. // Материалы пятой Закавказской конференции по паразитологии. 1987.-С.166.2. Матикашвили Т.Ш. Некоторые вопросы эпидемиологии тениаринхоза в Грузии. // ТрудыГрузинского НИИ медицинской паразитологии и тропической медицины им. С.С. Вирсаладзе. 1963. –Т.IV, раздел I.- С.91-94.3. Зиракишвили Л.М., Матикашвили Т.Ш., Джинчвеладзе А.Г. Мероприятия по ликвидациитениаринхоза в Ахалцихском районе Грузинской ССР. // Труды Грузинского НИИ медицинскойпаразитологии и тропической медицины им. С.С. Вирсаладзе. 1965.- Т.VI.- С.163-167.4. Бурджанадзе П.Л. Главные гельминтозы сельскохозяйственных животных Грузинской ССР. //Дисс. ... канд.вет.наук.– Тбилиси, 1939. – 180 с.5. Вартанов А.И. Демонстрация микроскопических препаратов свиных окороков, зараженныхтрихинами. // Протокол заседания Кавказского медицинского общества за 1882-1893 годы. С.17-18.


65eqsperimentuli medicinafsiqodinamikuri maCveneblebis gansazRvraqarTveli mamakacebis konstituciur tipebSil. nadaSviliTbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong> universiteti, adamianisnormaluri anatomiis departamenti(recenzenti – pr<strong>of</strong>esori r. sayvareliZe)kvlevis mizani iyo zrdasruli qarTvelimamakacebis (20-54 wlis) sxvadasxva asakobrivjgufSi fsiqodinamikuri maCveneblebisjgufTaSorisi kavSirebis dadgena. ammizniT Seswavlil iqna 125 qarTveli mamakaci,romlebic davyaviT xuTwliani SualediTsxvadasxva asakobriv jgufad. Ti-ToeulisTvis gansazRvrul iqna pirovnulimaxasiaTeblebi: temperamenti (melanqoliki,flegmatiki, qoleriki, sangviniki); xasia-Tis formebi (intraversia, eqstraversia);inteleqtis qvesaxeebi (logikuri, verbaluri,maTematikuri); ganwyobis tipebi (agznebadi,stabiluri, dinamikuri). xasiaTisformebis dasadgenad visargebleT aizenkiskiTxvariT (57 kiTxva), Seldonis temperamentisganmsazRvreli skaliT; inteleqtisformebis gamosarkvevad visargebleT sazRvargareT(inglisi, amerika) aprobirebulisqemebiTa da testebiT. ganwyobis tipebi davadgineTd. uznaZis ganwyobis kvlevis eqsperimentuliklasikuri meTodiT. miRebuli monacemebidamuSavda personalur kompiuterze_ j. yvavilaSvilis meTodiT `maTematikuri me-Todebis gamoyeneba fsiqologiaSi~.gamokvlevebiT dadginda, rom 20-24wlis asakobrivi jgufis qarTveli mamakacebistemperamentisa da xasiaTis tipebsSoris aris Semdegi jgufTaSorisi kavSiri:melanqoliuri temperamenti intraversiasTan_ 0,224; eqstraversiasTan _0,224. flegmatur intraversiasTan _0,048; eqstraversiasTan _ 0,048. qolerikulintraversiasTan _ 0,101; eqstraversiasTan_ 0,101. sangvinikur intraversiasTan_ 0,119; eqstraversiasTan _0,119.temperamentisa da inteleqtis qvesaxeebsSoris aRiniSneba Semdegi jgufTa-Sorisi kavSiri: melanqoliuri temperamentilogikur inteleqtTan _ 0,265; verbalurTan_ 0,268; maTematikurTan _ 0,348.flegmatur-logikur inteleqtTan _0,424; verbalurTan _ 0,427; maTematikur-Tan _ 0,433. qolerikuli temperamentilogikur inteleqtTan _ 0,218; verbalur-Tan – 0,219; maTematikurTan 0,219.sangvinikur – logikur inteleqtTan _xasiaTiintraversiaeqstraversiainteleqtilogikuriverbalurimaTematikuriganwyobaagznebadobastatikurobadinamikurobacxrili 1. 20-24 wlis mamakacebisasakobrivi jgufit e m p e r a m e n t imelanq. flegmat. qoler. sangvin.0,2240,2240,2650,2680,3480,1910,2770,1570,0480,0480,4240,4270,4330,3570,3520,3770,1010,1010,2180,2190,2190,0730,1360,1150,1190,1190,3700,3890,3510,4030,4070,3820,370; verbalurTan _ 0,389; maTematikur-Tan _ 0,351.ganwyobis tipebsa da temperamentisqvesaxeebs Soris kavSiri Semdegi saxisaa:melanqoluri temperamenti agznebadobasTan_ 0,191; statikurTan _ 0,277; dinamikurTan_ 0,157.flegmaturi temperameti agznebadobasTan_ 0,357; statikurTan _ 0,352; di-5. <strong>saqarTvelos</strong> <strong>samedicino</strong> <strong>Jurnali</strong>, 1, 2009 w.


66namikurTan _ 0,377. qolerikul – agznebadobasTan_ 0,073; statikurTan – 0,136;dinamikurTan _ 0,115. sangvinikuri temperamenti– agznebadobasTan _ 0,403.statikurTan _ 0,407; dinamikurTan _ 0,382.asakobrivi jgufi (25-29 wlis mamakacebi)– am jgufSi fsiqologiuri kategoriebisjgufTaSorisi kavSiri Semdegi saxisaa:melanqoliuri temperamenti intraversiasTanda eqstraversiasTan _ 0,175, flegmaturixasiaTis orive formasTan _ 0,393;qolerikuli temperamentis kavSirirogorc intraversiasTan, ise eqstraversiasTanaris _ 0,015; sangvinikuris – 0,343.temperamentisa da inteleqtis qvesaxeebisjgufTaSorisi kavSiri Semdegnairia:melanqoliuri temperamenti _logikur inteleqtTan aris 0,125; verbal-30-34 wlis (mamakacebi) asakobrivijgufi – am jgufSi temperamentis qvesaxeebsada xasiaTis formebs Soris SemdegnairiurTierTkavSiria:melanqoliuri temperamenti intraversiaTan_ 0,229; eqsrtraversiasTan _ 0,229.flegmatur – intraversiasTan _ 0,594;eqstraversiasTan _ 0,594. qolerikuli –intraversiasTan _ 0,317; eqstraversiasTan_ 0,317. sangvinikuri temperamentiintraversiasTan _ 0,466; eqstraversiasTan_ 0,466. temperamentisa da inteleqtisqvesaxeebs Soris Semdegnairi kavSiria:melanqoliuri temperamenti logikurinteleqtTan _ 0,343; verbalurTan _ 0,370;maTematikurTan _ 0,343.flegmaturi temperamenti logikur inteleqtTan_ 0,493; verbalurTan _ 0,496;cxrili 2. 25-29 wlis mamakacis asakobrivijguficxrili 3. 30-34 wlis mamakacis asakobrivijgufixasiaTiintraversiaeqstraversiainteleqtilogikuriverbalurimaTematikuriganwyobaagznebadobastatikurobadinamikurobat e m p e r a m e n t imelanq. flegmat. qoler. sangvin.0,1750,1750,1250,1160,1380,2780,4320,4320,3930,3930,4610,4600,4710,2780,4320,4320,0150,0150,2450,2410,2820,1380,1650,1650,3430,3430,3970,3960,4570,2630,3030,303xasiaTiintraversiaeqstraversiainteleqtilogikuriverbalurimaTematikuriganwyobaagznebadobastatikurobadinamikurobat e m p e r a m e n t imelanq. flegmat. qoler. sangvin.0,2290,2290,3430,3700,3430,2290,2290,2290,5940,5940,4930,4960,5300,5940,4660,4660,3170,3170,3740,3580,4700,3170,3170,3170,4660,4660,4930,4170,6050,4660,5940,594urTan _ 0,116; maTematikurTan _ 0,138.flegmaturi temperamenti – logikurinteleqtTan 0,461; verbalurTan _ 0,460;maTematikurTan _ 0,471. qolerikuli temperamentilogikur inteleqtTan _ 0,245;verbalurTan _ 0,241; maTematikurTan _0,282. sangvinikur – logikur inteleqt-Tan _ 0,397; verbalurTan _ 0,396; maTematikurTan_ 0,457.ganwyobis tipebsa da temperamentis qvesaxeebsSoris aRiniSneba Semdegi jgufTaSorisikavSiri: melanqoliur agznebadobasTan _0,278; statikurTan _ 0,432; dinamikurTan _0,432. flegmaturi temperamenti agzebadobasTan_ 0,278; statikurTan _ 0,432; dinamikurTan_ 0,432. qolerikuli temperamentiagznebadobasTan _ 0,138; statikurTan _0,165; dinamikurTan _ 0,165. sangvinikuri temperamentiagznebadobasTan _ 0,263; statikur-Tan _ 0,303; dinamikurTan _ 0,303.maTematikurTan _ 0,530. qolerikuli temperamentilogikur inteleqtTan _ 0,374;verbalurTan _ 0,358; maTematikurTan _0,470. sangvinikuri temperamentilogikur inteleqtTan _ 0,493; verbalur-Tan _ 0,417; maTematikurTan _ 0,605.temperamentsa da ganwyobis tipebsSoris arsebobs Semdegi kavSiri: melanqoliuritemperamenti agznebadobasTan _0,229; statikurTan _ 0,229; dinamikurTan_ 0,229. flegmaturi temperamenti agznebadobasTan_ 0,594; statikurTan _ 0,466;dinamikurTan _ 0,466. qolerikuli temperamentiagznebadobasTan _ 0,317;statikurTan _ 0,317; dinamikurTan _ 0,317;sangvinikuri temperamenti agznebadobasTan_ 0,466; statikurTan _ 0,594; dinamikurTan_ 0,594;35-39 (mamakacebi) asakobrivi jgufi –am jgufSi temperamentisa da xasiaTis


67formebs Soris Semdegnairi kavSiria:melanqoliuri temperamenti intraversiasTan_ 0,266; eqstraversiasTan _ 0,266.flegmatiur intraversiasTan _ 0,531;eqstraversiasTan _ 0,531. qolerikulitemperamenti intraversiasTan _ 0,266;eqstraversiasTan _ 0,266; sangvinikur-intraversiasTan_ 0,531. eqstraversiasTan_ 0,531.temperamentisa da inteleqtis qvesaxeebsSoris Semdegi saxis kavSiria: melanqoliuritemperamenti logikur inteleqtTan_ 0,221; verbalurTan _ 0,221;maTematikurTan _ 0,266. flegmaturlogikurinteleqtTan _ 0,528; verbalur-Tan _ 0,528; maTematikurTan _ 0,531. qolerikulitemperamenti logikur inteleqtTan_ 0,221; verbalurTan _ 0,221;maTematikurTan _ 0,266. sangvinikurlogikurinteleqtTan _ 0,439; verbalur-Tan _ 0,439; maTematikurTan _ 0,485. temperamentisda ganwyobis tipebs Sorisdamokidebuleba Semdegnairia: melanqoliuritemperamenti agznebadobasTan0,266; statikurTan 0,266; dinamikurTan0,266. flegmaturi temperamenti agznebadobasTan_ 0,531; statikurTan _ 0,531; dinamikurTan_ 0,531. qolerikuli temperamentiagznebadobasTan _ 0,266; statikurobasTan_ 0,266; dinamikurTan _flegmatur intraversiasTan _ 0,179;eqstraversiasTan _ 0,179. qolerikul intraversiasTan_ 0,376; eqstraversiasTan_ 0,376. sangvinikuri temperamenti intraversiasTan_ 0,460; eqstraversiasTan _0,460.temperamentisa da inteleqtis qvesaxeebsSoris kavSiri Semdegnairia: melanqoliuritemperamenti logikur inteleqt-Tan _ 0,232; verbalurTan _ 0,515; maTematikurTan_ 0,515. flegmaturi temperamentilogikur inteleqtTan _ 0,406; verbalurTan_ 0,406; maTematikurTan _ 0,406.qolerikuli temperamenti logikur inteleqtTan_ 0,333; verbalurTan _ 0,333.maTematikurTan _ 0,333. sangvinikuritemperamenti logikur inteleqtTan0,443; verbalurTan 0,406; maTematikurTan0,406. temperamentisa da ganwyobis tipebsSoris arsebobs Semdegnairi kavSiri:melanqoliuri temperamenti agznebadobasTan_ 0,000; statikurTan _ 0,085; dinamikurTan_ 0,085. flegmaturi temperamentiagznebadobasTan _ 0,179; statikur-Tan _ 0,396; dinamikurTan _ 0,396; qolerikulitemperamenti agznebadobasTan _0,000; statikurTan _ 0,317; dinamikurTan_ 0,317. sangvinikuri temperamenti agznebadobasTan_ 0,179; statikurTan _ 0,525;dinamikurTan _ 0,525.cxrili 4. 35-39 wlis mamakacebisasakobrivi jguficxrili 5. 40-44 wlis mamakacebisasakobrivi jgufixasiaTiintraversiaeqstraversiainteleqtilogikuriverbalurimaTematikuriganwyobaagznebadobastatikurobadinamikurobat e m p e r a m e n t imelanq. flegmat. qoler. sangvin.0,2660,2660,2210,2210,2660,2660,2660,2660,5310,5310,5280,5280,5310,5310,5310,5310,2660,2660,2210,2210,2660,2660,2660,2660,5310,5310,4390,4390,4850,5310,5310,531xasiaTiintraversiaeqstraversiainteleqtilogikuriverbalurimaTematikuriganwyobaagznebadobastatikurobadinamikurobat e m p e r a m e n t imelanq. flegmat. qoler. sangvin.0,0000,0000,2320,5150,5150,0000,0850,0850,1790,1790,4060,4060,4060,1790,3960,3960,3760,3760,3330,3330,3330,0000,3170,3170,4600,4600,4430,4060,4060,1790,5250,5250,266. sangvinikuri temperamenti agznebadobasTan_ 0,531; statikurTan _ 0,531; dinamikurTan_ 0,531.40-44 wlis (mamakacebi) asakobrivijgufi – am jgufSi temperamentis qvesaxeebsada xasiaTis formebs Soris aRiniSnebaSemdegi jgufTaSorisi kavSiri:melanqoliuri temperamenti intraversiasTan_ 0,000; eqstraversiasTan _ 0,000.45-49 wlis (mamakacebi) asakobrivijgufi – am jgufSi temperamentis qvesaxeebsada xasiaTis formebs Soris arsebobsSemdegi jgufTaSorisi kavSiri: melanqoliuritemperamenti intraversiasTan _0,150; eqstraversiasTan _ 0,150. flegmatiurintraversiasTan _ 0,329; eqstraversiasTan_ 0,329. qolerikuli temperamentiintraversiasTan _ 0,018; eqstraversi-


68asTan _ 0,018. sangvinikuri temperamentiintraversiasTan _ 0,404; eqstraversiasTan_ 0,404. temperamentisa da inteleqtisqvesaxeebs Soris jgufTaSorisi kav-Siri Semdegnairia: melanqoliuri temperamentilogikur inteleqtTan _ 0,319; verbalurTan_ 0,446; maTematikurTan _ 0,336;flegmaturi temperamenti logikur inteleqtTan_ 0,516; verbalurTan 0,550;maTematikurTan _ 0,517. qolerikuli temperamentilogikur inteleqtTan _ 0,273;verbalurTan _ 0,303; maTematikurTan _0,303. sangvinikuri temperamentilogikur inteleqtTan _ 0,472; verbalur-Tan _ 0,499; maTematikurTan _ 0,499.temperamentis qvesaxeebsa da ganwyobistipebs Soris aRiniSneba Semdegi saxis kav-Siri: melanqoliuri temperamenti agznebadobasTan_ 0,106; statikurTan _ 0,150;dinamikurTan _ 0,150; flegmaturi temperamentiagznebadobasTan _ 0,329; statikurTan_ 0,475; dinamikurTan _ 0,475.temperamentisa da inteleqtis qvesaxeebsSoris kavSiri Semdegi saxisaa: melanqoliuritemperamenti logikur inteleqtTan_ 0,127; verbalurTan _ 0,174;maTematikurTan _ 0,174. flegmaturi temperamenti– logikur inteleqtTan _0,456; verbalurTan _ 0,462; maTematikur-Tan _ 0,462. qolerikuli temperamentilogikuri inteleqtTan _ 0,290; verbalurTan_ 0,314; maTematikurTan _ 0,314.sangvinikuri temperamenti logikur inteleqtTan_ 0,423; verbalurTan _ 0,461;maTematikurTan _ 0,461.temperamentisa da ganwyobis tipebsSoris aRiniSneba Semdegi urTierTkavSiri:melanqoliuri temperamenti agznebadobasTan_ 0,315; statikurTan _ 0,292; dinamikurTan_ 0,292. flegmaturi temperamentiagznebadobasTan _ 0,243; statikur-Tan _ 0,426; dinamikurTan _ 0,426. qolerikulitemperamenti agznebadobasTan _0,017; statikurTan _ 0,203; dinamikurTancxrili 6. 45-49 wlis mamakacebisasakobrivi jguficxrili 7.50-54 wlis mamakacebisasakobrivi jgufixasiaTiintraversiaeqstraversiainteleqtit e m p e r a m e n t imelanq. flegmat. qoler. sangvin.0,1500,1500,3290,3290,0180,0180,4040,404xasiaTiintraversiaeqstraversiainteleqtit e m p e r a m e n t imelanq. flegmat. qoler. sangvin.0,0940,0940,3640,3640,2030,2030,4490,449logikuriverbalurimaTematikuriganwyoba0,3190,4460,3360,5160,5500,5170,2730,3030,3030,4720,4990,499logikuriverbalurimaTematikuriganwyoba0,1270,1740,1740,4560,4620,4620,2900,31403140,4230,4610,461agznebadobastatikurobadinamikuroba0,1060,1500,1500,3290,4750,4750,3030,0180,0180,4040,5200,520agznebadobastatikurobadinamikuroba0,3150,2920,2920,2430,4260,4260,0170,2030,2030,4490,4770,477qolerikuli temperamenti agznebadobasTan_ 0,303, statikurTan _ 0.018; dinamikurTan_ 0,018. sangvinikuri temperamentiagznebadobasTan _ 0,404; statikur-Tan _ 0,520; dinamikurTan _ 0,520.50-54 wlis (mamakacebi) asakobrivi jgufi– am jgufSi temperamentisa da xasiaTisformebs Soris urTierTkavSiri Semdegi saxisaa:melanqoliuri temperamenti intraversiasTan_ 0,094; eqstraversiasTan _ 0,094.flegmatur intraversiasTan _ 0,364; eqstraversiasTan364. qolerikuli temperamentiintraversiasTan _ 0,203; eqstraversiasTan _0,203. sangvinikuri temperamenti intraversiasTan_ 0,449; eqstraversiasTan _ 0,449._ 0,203. sangvinikuri temperamenti agznebadobasTan_ 0,449; statikurTan _ 0,477;dinamikurTan _ 0,477.Cveni monacemebiT dadginda, rom melanqolikebiSeiZleba iyvnen rogorc intravertebi,ise eqstraventebi. maT Soris korelacia _0,2-ze maRalia. flegmatikebsa da xasiaTisformebs Soris korelacia 0,5-is farglebSia,xolo qolerikebis kavSiri xasiaTis formebTan0,1-is tolia; sangvinikebis _ 0,2. temperamentisada inteleqtis saxeebs Soris korelaciaSemdegnairia: melanqoliuri temperamentilogikur inteleqtTan _ 0,2-0,3 farglebSia;flegmaturi _ 0,4-ze meti; qolerikuli _ 0,2-0,3; xolo sangvinikuri _ 0,3-ze meti.


69temperamentisa da ganwyobis saxeebsSoris aRiniSneba Semdegi kavSiri: melanqoliuritemperamenti agznebis yvelasaxesTan (agznebadoba, statikuroba, dinamikuroba)garkveul korelaciaSia _ 0,2-0,3 farglebSi; flegmaturi _ 0,3-0,4-isfarglebSi; qolerikuli _ 0,09-0,01; xolosangvinikuri _ 0,3-0,4 farglebSi.gamokvlevebiT dadginda, rom asakis matebasTanerTad, 20-dan 45 wlamde es kavSiri,temperamentis saxeebis sxva pirovnul maxasiaTeblebTanerTad, izrdeba 2 erTeuliT;xolo 45 wlidan 54 wlamde es monacemi klebulobsigiveTi da uaxlovdeba 20-24 wlisasakobriv monacemebs qarTvel mamakacebSi.amrigad, Cven mier dadgenil iqna, romnormaluri fizikuri ganviTarebis 20-54wlis qarTveli mamakacebi arian sangvinikuritemperamentis; eqstravertebi; maTaReniSnebaT saSualo logikuri inteleqti.plastikur-dinamikuri, konstanturstabiluriganwyoba. isini arian harmoniul-dinamikurikonstituciuri tipebi,rac imas niSnavs, rom maTi interesebi mimarTuliagare samyarosken, obieqturisken.isini arian socialurni, uyvarT adamianTawreSi y<strong>of</strong>na, hyavT bevri megobari,uyvarT mxiaruloba, arian impulsurni,xalisianni, optimisturni, midrekilniagresiisa da liderobisken.ОПРЕДЕЛЕНИЕ ПСИХОДИНАМИЧЕСКИХ ПОКАЗАТЕЛЕЙ СРЕДИМУЖЧИН-ГРУЗИН РАЗЛИЧНОГО КОНСТИТУЦИОНАЛЬНОГО ТИПАДЕПАРТАМЕНТ НОРМАЛЬНОЙ АНАТОМИИ ЧЕЛОВЕКА ТГМУЛ. НадашвилиЦелью исследования являлось установление взаимосвязей психодинамических показателей средифизически нормально развитых мужчин – грузин в возрасте от 20 до 54 лет. Обследовано 125 мужчин,которых подразделили на 7 возрастных групп. Для исследования характера и темперамента использовалиопросник Айзенка (57 вопросов) и шкалу темперамента по Шелдону. Для определения интеллектаруководствовались схемами и тестами, апробированными за рубежом (США, Великобритания). Формыустановок определяли по классическому методу, предложенному Д.Узнадзе.Исследования показали, что меланхолики могут быть по настроению как интровертами, так иэкстравертами. Корреляция между ними - выше 0.2; корреляция между флегматиками и формамихарактера - в пределах 0.5; связь холериков и сангвиников с формами характера - 0.2. Среди видовтемперамента и интеллекта наблюдаются следующие корреляции: меланхолический темперамент слогическим интеллектом - в пределах от 0.2 до 0.3; флегматический - более 0.4; холерический от 0.2 до0.3; а сангвинический - более 0.3.Между видами темперамента и установок отмечаются следующие связи: меланхолическийтемперамент со всеми видами установок (возбуждаемость, статичность, динамичность) корреллируетсяв диапазоне от 0.2 до 0.3, флегматический от 0.3 до 0.4; холерический от 0.08 до 0.1; а сангвинический- от 0.3 до 0.4.Установлено, что по мере увеличения возраста от 20 до 45 лет эти связи с другими личностнымихарактеристиками видов темперамента увеличиваются на одну единицу; а с 45 до 54 лет - уменьшаютсятакже на единицу и приближаются к данным возрастной группы от 20 до 24 лет.Таким образом, физически нормально развитые мужчины - грузины в возрасте от 20 до 54 летотличаются следующими характеристикам: сангвинический темперамент, экстраверты; среднийлогический интеллект, пластично-динамическая, константо-стабильная установка. Исследованные лица- гармонично-динамические конституционные типы: их интересы направлены к внешнему миру,объективности; они социальны, любят бывать в кругу людей, имеют много друзей, любят веселиться,импульсивны, жизнерадостны, оптимистичны, со склонностью к агрессии и лидерству.


70DETERMINATION OF INNER-GROUP RELATIONSHIPS OFPSYCHODYNAMIC INDICATORS AMONG DIFFERENTCONSTITUTIONAL TYPES OF PHYSICALLY DEVELOPED GEORGIANMEN (20-54 YEARS OLD)L. NadashviliAim <strong>of</strong> our research is to determine interrelation <strong>of</strong> psychodynamic indicators in <strong>Georgia</strong>n men <strong>of</strong> normalphysical development (20-54 years old). We were observing 125 men at this age who were divided into 7 agegroups.Materials and methods: For the research <strong>of</strong> character and temperament we used questionnaire by Aizenk (57questions) and scales <strong>of</strong> temperament by Sheldon. For determination <strong>of</strong> intellect we used the schemes and testsapproved abroad (England, USA). We determined the types <strong>of</strong> mood by classical experimental method <strong>of</strong>feredby D. Uznadze.Results: according to our data we established that melancholics according to the mood can be as introverts asextraverts. Correlation between them is higher than 0.2; correlation between the phlegmatic persons and forms<strong>of</strong> character between 0.5; connection <strong>of</strong> choleric persons and sanguine persons with forms <strong>of</strong> character is equalto 0.2. Between the kinds <strong>of</strong> temperament and intellect the following correlation are observed: melancholictemperament with logical intellect is between 0.2-0.3; flegmatic – more than 0.4; choleric – 0.2-0.3; and sanguine– more than 0.3.Between the kinds <strong>of</strong> temperament and mood the following connections are noted: melancholic temperamentwith all kinds <strong>of</strong> mood (excitement, static nature, dynamic nature) are in the known correlation – in the range <strong>of</strong>0.2.-0.3; phlegmatic - in the range <strong>of</strong> 0.3-0.4; choleric – 0.08-0.1; and sanguine - in the range <strong>of</strong> 0.3-0.4.It was established that by age growing from 20 to 45 years, the connection to the other person characteristictypes <strong>of</strong> temperament grows till 1 unit; and from 45 till 54 years, these data decrease to the unit and come closerto the data <strong>of</strong> age group <strong>of</strong> 20-24 years between the <strong>Georgia</strong>n men.Conclusion: accordingly, it was established that <strong>Georgia</strong>n men <strong>of</strong> normal physical development at the age <strong>of</strong>20-54 - are <strong>of</strong> sanguine temperament, extraverts; they have average logical intellect, plastic-dynamic, constantstablemood. They are harmonic-dynamic constitutional types, this means that their interests are directed to theouter world, objectivity, they are social, they like to be in the circle <strong>of</strong> people, they have many friends, they liketo have a fun, they are impulsive, joyous, optimistic, they have inclination to aggressiveness and leadership.literatura:1. nadaSvili l. fsiqodinamikuri maCveneblebis jgufTaSorisi kavSirebis gansazRvraqarTveli qalebis sxvadasxva asakobriv jgufebSi. eqsperimentuli da klinikurimedicina: #5(30), 2006, gv. 43-47.2. nadiraSvili S. ganwyobis fsiqologia. Tbilisi, t. I, 1983; t. II, 1985.3. yvavilaSvili j. maTematikuri meTodebis gamoyeneba fsiqologiaSi. Tbilisi, Tsu,1990.4. Nadashvili L. Fractional indicators <strong>of</strong> Psychodynamic signs and inner group bonds in various constitutionaltypes <strong>of</strong> <strong>Georgia</strong>n women (20-55 years old):/Annals <strong>of</strong> Biomedical Research and Education: 2005, V. 5,¹2, P. 102-104.5. Nadashvili L. Determination <strong>of</strong> inner-group relationships <strong>of</strong> psychodynamic indicators among <strong>Georgia</strong>naccelerant 17-22 years men and women / Annals <strong>of</strong> Biomedical Research and Education, 2006, V. 6, ¹1, P. 31-33.


71xelovani medikosebiansambli - aRmasvliT...or aTeul welze metia, rac Tbilisissaxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetSimoqmedebs simRerisa da cekvis saxalxo ansambli`qarTuli folklori~, romelsacxelmZRvanelobs batoni badri maWavariani,erovnuli da saerTaSoriso festivalismravalgzis laureati, italiis kulturispremiis mflobeli, asociacia`qarTuli erovnuli kulturis~ damaarsebelida gamgeobis Tavmjdomare.sainteresoa ansamblis mier ganvliliSemoqmedebiTi warmatebebiT aRsavse arsebobisocwliani istoria. am xnis man-Zilze ansambli Camoyalibda, rogorcerovnuli kulturis popularizatori,qarTuli simRerisa da cekvebis ubadloSemsrulebeli, romlis saTave erovnulifolklori da xalxSi mim<strong>of</strong>antuli saSemsruleblomemkvidreobaa.advili rodia, Tavidanve swor taqtikasmiagno, pirveli svlisTanave saSemsruleblomaneriT mayureblis didimowoneba da simpaTia daimsaxuro, magrames SeZlo 1984 wels Tbilisis saxelmwifo<strong>samedicino</strong> universitetis bazaze(damaarseblebi – badri maWavarianida misi megobrebi) Seqmnilma simRerisada cekvis saxalxo ansamblma`qarTulma folklorma~.Tavdapirvelad isini monawileobasRebulobdnen rogorc <strong>samedicino</strong> universitetismier dagegmil, ise Tbilis-Si Catarebul RonisZiebebSi.Semdeg daiwyo aRmasvla... jildoebi,prizebi, medlebi.... 1986 wels ansamblimonawileobas Rebulobs TbilisSi gamarTulstudentur festivalSi dakanonzomierad imsaxurebs i. suxiSvilisprizs saukeTeso qoreografiisaTvis;1989 wels warmatebiT marTavsor solo koncerts poloneTis qalaqpoznanSi, 1991 wels monawileobs italiissaerTaSoriso folklorul festivalSi,sadac imsaxurebs festivalisdaxurvis sapatio uflebas da prizs,1993 wels italiis saerTaSoriso festivalzekvlav priziT, oqros medli-Ta da evroparlamentis diplomiTjildovdeba, 1994 wels belgiaSi folklorisms<strong>of</strong>lio festivalze daxurvissapatio ufleba da oqros medali moipoves.


72ansamblis arsebobis 10 wlisTavTandakavSirebiT, <strong>saqarTvelos</strong> kulturissaministro, saerTaSoriso asparezzeqarTuli kulturis propagandisa danay<strong>of</strong>ieri SemoqmedebiTi saqmianobisaTvismaT aniWebs `saxalxo ansamblis~wodebas.1995-96-97 wlebSi didi warmatebiTgamodis saberZneTisa da italiis saer-TaSoriso ms<strong>of</strong>lio folklorul festivalebSi.1998 wels ansambli kvlav awyobssagastrolo turnes belgia-espaneTSi_ ms<strong>of</strong>lio festivalze, sadacdajildovdnen oqros medliT, 1999wels ansambli warmatebiT gamodis germaniisnacionalur folklorul festivalzeda xdeba am festivalis laureati,xolo 2000 wels ansambli miwveuliiyo ruseTSi ms<strong>of</strong>lio folklorulfestivalze - `padmoskovnie veCera~ dafestivalis laureatoba daimsaxura.loris ms<strong>of</strong>lio festivali. sworedfestivalis dReebs daemTxva Cvens qveyanaSirusuli agresia, rasac mtkivneuladSexvdnen delegaciis wevrebi. ansamblisxelmZRvanelobam moaxerxa es-1998 wels Tbilisis <strong>samedicino</strong> universitetSiiqmneba kulturis centri, b. maWavarianiiniSneba am centris direqtorad.qoreografiuli ansambli aqtiuradmonawileobda TbilisSi dagegmil yvelaRonisZiebaSi.da ai kvlav gastrolebi – portugalia,espaneTi da kanaris kunZulebi, sadaciuneskos egidiT gaimarTa folkpaneTisada portugaliis presisa dateleviziisaTvis miewodebina swori informaciada gamoecxadebina TavianTiprotesti ruseTis agresiis winaaRmdeg.ansamblis mier ostaturi maneriTSesrulebulma cekvebma mayurebelTasimpaTia daimsaxura.2006 wels Tbilisis saxelmwifo<strong>samedicino</strong> universitetSi iqmnebasportisa da xelovnebis centri, romlisdireqtorad dainiSna am universitetiskursdamTavrebuli, mxiarul-Ta da sazrianTa gundis `kozanostras~wevri da <strong>saqarTvelos</strong> Cempioni nika maxvilaZe.cekvebis damdgmeli da mTavariqoreografia erovnuli da saerTa-Soriso festivalis laureati, <strong>saqarTvelos</strong>damsaxurebuli artisti enver gujabiZe,xolo qoreografi – erovnulida saerTaSoriso festivalebislaureati gela mgelaZe.imedia es folkloruli ansambli kvlavacmoxiblavs, gaaxarebs mayurebelsTavisi xelovnebiT.vusurvebT maT did warmatebebs.j. mindiaSvili


73israelidan gvatyobinebenqarTvel gogonas RviZli gadaunergesCveni Juralis saredaqcio sabWos wevriisraelidan, doqtori mixail (mixelaSvili)baT-iamidan gvatyobinebs,rom israelma medikosebma axalgazrdaqarTvel gogonas saswrafod gadaunergesRviZli.gTavazobT Cvens redaqciaSi batoni mixailismier gamogzavinili werilis Sinaarss.amas winaT, kurort eilaT-biaSi turistadimy<strong>of</strong>eboda 19 wlis qarTveli gogona– mariam qisiSvili. moulodnelad man Tavicudad igrZno. Seusivda orive qvemo kidurida muclis midamo. is saswrafod moTavsebuliqna q. eilaTis ioseftalis saavadmy<strong>of</strong>osTerapiul gany<strong>of</strong>ilebaSi. daudgindaRviZlis mwvave anTebis diagnozi, romelicganviTarebuli iyo vilsonis daavadebisfonze. saWiro gaxda gogonas gadayvana q.feTax-Tikvis beilsonis gany<strong>of</strong>ilebaSi,romelsac pr<strong>of</strong>esori ran tur-qasfa ganagebs.mariamis sicocxles safrTxe Seeqmna.erTaderTi gamosavali mxolod RviZlisgadanergva iyo. radgan pacienti israelismoqalaqe ar iyo, saWiro gaxda mTavrobiskancelariis meTauris, Sinagan saqmeTa daabsorbciis saministorebis Tanxmoba misimoqalaqeobis uflebis miRebis Sesaxeb. sakiTxiswrafad mogvarda. moxda misi gawevrianebaerT-erT damzRvev <strong>samedicino</strong>salaro `qlaliT~-Tan da SesaZlebeli gaxdasaoperacio xarjebis dafinanseba.dagegmil operaciamde erTi dRiT adregamoiZebna misTvis Sesabamisi donoric. gakeTdasaswrafo operacia (operatori -pr<strong>of</strong>esori eiTan morisi da gany<strong>of</strong>ilebiswamyvani eqimi evgeni solomonovi), romelic215000 amerikuli dolari dajda. Semdeggogona gadayvanil iqna reanimaciis, anumZime operaciagadatanil avadmy<strong>of</strong>Ta gamajansaRebelgany<strong>of</strong>ilebaSi. amJamad misimdgomareoba damakmay<strong>of</strong>ilebelia.es faqti erTxel kidev metyvelebs israelisada <strong>saqarTvelos</strong> keTil damokidebulebasada istoriul megobrobaze.redaqciisagan: gulwrfel sixarulsa da madlobas gamovxatavT israelisim saxelovani medikosebis mimarT, romlebmac SeZles qarTveligogonas gadarCena.megobruli xelis gawvdena am or ers odiTgan mosdevs. es faqtic ki sakmarisiamaTi urTierTobis aRsaniSnavad. iSviaTi rodia, roca Cveni y<strong>of</strong>iliTanamemamuleebis qarTveli ebraelis daxmarebiTa da TanadgomiT mravalcnobil qarTvel sazogado moRvawes SeunarCunda sicocxle.sasixaruloa, rom qarTvel da ebrael xalxTa Zmoba da megobrobagrZeldeba dResac da es tradicia, kvlavac Cinebulad gadaecema momavalTaobebs.


74medicinis aRmoceneba da swored mismapiradma magaliTma da cxovrebiseulmakredom - `mecniereba sicocxlisaTvis dasicocxle mecnierebisaTvis~ iTamaSaganmsazRvreli roli akademikos kiazonadareiSvilis samecniero, pedagogiurda sazogadoebriv moRvaweobaSi.SromiTi saqmianoba k. nadareiSvilmadaiwyo germaniaSi, sabWoTa jarebis<strong>samedicino</strong> samsaxuris <strong>of</strong>icris sxvadasxvasapasuxismgeblo Tanamdebobaze(1953-57). 1960-1976 wlebSi iyo fiziologiisinstitutis mecnier-Tanam-Sromeli, laboratoriis, seqtorisa dagany<strong>of</strong>ilebis gamge, institutis direqtorismoadgile samecniero dargSi(1976-1990). 1990-2005 wlebSi xelmZRvanelobdamisi TaosnobiT daarsebul<strong>saqarTvelos</strong> mecnierebaTa akademiis radiobiologiisada radiaciuli ekologiiubilariqarTuli radiobiologiuri skolis fuZemdebeliRvawlmosil mecniers, qarTuli radiobiologiuriskolis fuZemdebels,<strong>saqarTvelos</strong> mecnierebaTa erovnuli akademiisakademikoss, radiobiologiisada radiaciuli ekologiis kvleviTi centrissapatio direqtors, Rirsebis ordeniskavalers, akademikos kiazo nadareiSvilsdabadebidan 80 weli Seusrulda.k. nadareiSvili daibada 1929 wlis 14ianvars, qalaq senakSi. 1953 wels war-CinebiT daamTavra leningradis samxedro<strong>samedicino</strong> akademia. is akademia, romel-Sic swavlobda da moRvaweobda Cveni didiTanamemamule, me-19 saukunis gamoCenilimoazrovne da bunebismetyveli, peterburgissaimperatoro akademiis akademikosiivane Tarxan-mouravi. sayovelTaoaRiarebiT i. Tarxan-mouravis saxelsukavSirdeba radiaciuli biologiisa da


75is samecniero-kvleviTi centrs. amJamadcentris samecniero sabWos Tavmjdomareda sapatio direqtoria.akademikos k. nadareiSvilis samecnieromoRvaweoba moicavs problematika`radiacia – sicocxlis~ praqtikuladyvela sferos - garemosTan biologiurisistemebis adaptaciisa da adaptaciuriprocesebis radiaciuli modi<strong>of</strong>ikaciissakiTxebs biologiuri ierarqiis yveladoneze, molekuluridan populaciuramde,bio-<strong>samedicino</strong> gamokvlevaTameTodologiur-Teoriuli da eqsperimentuliuzrunvely<strong>of</strong>is sakiTxebs. mismier aRzrdil mkvlevarTa ramdenimeTaobasTan erTad, k. nadareiSvili amJamadacagrZelebs nay<strong>of</strong>ier moRvaweobas,rogorc `ekologiuri bio-medicinis~fundamenturi problemebis, aseve qveynisbirTvuli da radiaciuli usafrTxoebispraqtikuli amocanebis gadawyvetaSi.akademikosi k. nadareiSvili aris 200-ze meti naSromis, 12 monografiisa da 5gamogonebis avtori. perioduli gamocemebis;`radiaciuli gamokvlevebis~,`biomedteqnikisa~ da `ekologiuriproblemebis~ damfuZnebeli da mTavariredaqtori. <strong>saqarTvelos</strong> `bio-<strong>samedicino</strong>-teqnikurisazogadoebis Tavmjdomare(1968), <strong>saqarTvelos</strong> `ekologiurmecnierebaTa akademiis~ damaarsebeli daprezidenti (1995).akademikos k. nadareiSvilis RvawlmasaTanado dafaseba hpova rogorc qveyanaSi,aseve mis farglebs gareT; mas mini-Webuli aqvs mecnierebis damsaxurebulimoRvawis sapatio wodeba (1983), arisRirsebis ordenis kavaleri (1999),amerikis biografiuli institutis (ABI)mier dasaxelebulia `wlis adamianad~ dadajildoebulia `oqros CanaweriT~saerTaSoriso sazogadoebisaTvis,agreTve, gaweuli gansakuTrebuli wvlilisaTvis(1997), dajildoebulia`aTaswleulis Rirsebis oqros medliT~(2000).mowafeebi, kolegebi da TanamSromlebiRrma mowiwebiT, didi pativiscemiTada siyvaruliT vulocavT baton kiazosam RirSesaniSnav TariRs, vusurvebT masdRegrZelobasa da janmrTelobasqarTuli mecnierebis Semdgomi ganvi-Tarebisa da aRmavlobisaTvis.giorgi ormocaZe,biologiur mecnierebaTa doqtori,radiobiologiisa da radiaciuliekologiis centris direqtoriredaqciisagan:<strong>Jurnali</strong>s saredaqcio kolegia da sabWo, redaqciisTanamSromlebi ulocaven saxelovan mecniers,mamuliSvils dabadebis 80 wels da usurvebenjanmrTelobas, mzegrZelobas, axal miRwevebserovnuli <strong>samedicino</strong> mecnierebis samsaxurSi.


76T. gunjua swavlobda Tbilisis #1 sa-Sualo skolaSi zviad gamsaxurdiasa damerab kostavasTan erTad. is skolis wleb-Sive Caeba erovnul moZraobaSi. jer kidev16-17 wlis asakSi gaxda patriotuli organizaciis- ,,gorgaslanis~ wevri. esorganizacia 1953 wels Camoyalibda damasSi gaerTiandnen Tbilisis pirveli da47-e saSualo skolebis moswavleebi.skolis damTavrebis Semdeg, 1957w.Tamazi Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong>institutis samkurnalo fakultetis studentigaxda, romelic 1963w daamTavra.amis Semdeg is jer s<strong>of</strong>. winwyaros ambulatoriisgamged muSaobda, Semdeg manglisissaavadmy<strong>of</strong>os eqim-laringologad, 1965wlidan sicocxlis bolomde ki _ <strong>saqarTvelos</strong>jandacvis saministros travmatologiisada orTopediis samecnierokvleviTinstitutSi da ganvlo gza wamygaxsenebasamagaliTod ganvlili cxovrebacnobil bavSvTa orTopeds, mravalmxrivganaTlebul, rafinirebul inteligents,baton Tamaz gunjuas dabadebidan 70 weliSeusrulda. raoden dasanania, rom essaocrad Tbili, gulisxmieri, pr<strong>of</strong>esionalieqimi, uRalato megobari, WirSi Tanamdgomi,mxatvrobis, poeziisa da musikisTayvanismcemeli sruliad moulodneladda tragikulad gamoaklda sazogadoebas.batoni Tamazis esoden gamorCeuliTvisebebi, niWiereba da pr<strong>of</strong>esionalizmisruliad bunebrivad momdinareobda misiojaxidan. is daibada cnobili inteligentebisojaxSi. misi mama – pr<strong>of</strong>esori tarasgunjua 35 wlis manZilze xelmZRvanelobdaTbilisis <strong>samedicino</strong> institutis umaRlesimaTematikisa da fizikis kaTedras,xolo deda – qalbatoni nata eliaSvilipediatri, wlebis manZilze Tbilisis bavSv-Ta #2 saavadmy<strong>of</strong>os mTavari eqimi iyo.


77vani specialistidan amave institutis xelmZRvanlamde.1970 wels batonma Tamaz gunjuam warmatebiTdaica sakandidato disertacia.1970-72 wlebSi is Tbilisis saxelmwifo<strong>samedicino</strong> institutis travmatologiis,orTopediisa da samxedro-savele qirurgiskaTedris asistentia, 1979 w. ki igi amkaTedris docentad airCies.1992 wels batoni Tamazi iyo travmatologiisada orTopediis samecnierokvleviTinstitutis direqtoris moadgilesamecniero nawilSi, xolo 1993 welsam institutis direqtori.1994 wlidan sicocxlis bolomde batoniTamazi akademikos o. RuduSauris saxelobisklinikuri centris bavSvTa orTopediisgany<strong>of</strong>ilebas xelmZRvanelobda.Tavisi dargis gamorCeuli specialisti,gulisxmieri mkurnali marTlac romSesaniSnavad flobda bavSvTa orTopediulidaavadebebis konservatiuli da operaciulimkurnalobis meTodebs.praqtikul-saeqimo saqmianobasTan erTad,batoni Tamazi eweoda nay<strong>of</strong>ier samecnierokvleviTmuSaobas. gamoqveynebuli aqvs 100-ze meti samecniero naSromi bavSvTa orTopediisaqtualur sakiTxebze, maT Soris erTisaxelmZRvanelo studentebisaTvis. ismonawileobda <strong>saqarTvelos</strong>a da mis farglebsgareT gamarTul saerTaSoriso konferenciebisada kongresebis muSaobaSi.STambeWdavi iyo misi pirovnuli kredo_ pativiscema da Tanadgoma yvelas mimarT.batoni Tamazis adamianuri Tvisebebi xiblavdada izidavda mis garemocvas, kolegebs,mowafeebs. zviad gamsaxurdiasa da merabkostavas Tanamoazrem erovnuliTavdadebis mravali magaliTi uCvena Tanamemamuleebs,romlis Sedegi iyo mis mimarTganxorcielebuli mravali represia.dRes Cveni qveynis <strong>samedicino</strong> sazogadoebrioba,misi Tayvanismcemelipacientebi, gulwrfelad gamoxatavenRrma pativiscemas amqveynur cxovrebaSimis mier gaweuli RvawlisaTvis damiaCniaT, rom batoni Tamazis keTil-Sobileba, kacTmoyvareoba, kolegialobayovelTvis naTeli magaliTi iqnebamomavali TaobisaTvis.m. mSvidobaZe,pr<strong>of</strong>esori


78nekrologiroman labaZegardaicvala cnobili klinicist-alergologi,medicinis doqtori roman mixeilisZe labaZe.daibada 1935 wels, WiaTuraSi. 1960 wels war-CinebiT daamTavra Tbilisis saxelmwifo<strong>samedicino</strong> institutis samkurnalo fakulteti.1961-1966 wlebSi muSaobda q. quTaisis avtoqarxnismedsannawilis da #4 saavadmy<strong>of</strong>opoliklinikisgaerTianebis eqim-Terapevtad.1966-1968 wlebSi swavlobda Tbilisis saxel-mwifo<strong>samedicino</strong> institutis hospitaluriTerapiisa da alergologiis kursisklinikur ordinaturaSi pr<strong>of</strong>esorebis: sergokobala-Zisa da guram gurgeniZis xelmZRvanelobiT.1968-1974 wlebSi iyo akademikos n. yifSiZissaxelobis respublikuri klinikuri saavadmy<strong>of</strong>osaxladdarsebuli alergologiurilaboratoriis gamge, xolo 1974 wlidan gardacvalebamdeam saavadmy<strong>of</strong>os alergologiurigany<strong>of</strong>ilebis eqimi-ordinatori.1983 wels warmatebiT daicva sakandidatodisertacia polinozis problemebTan dakav-SirebiT. 2006 wels mieniWa medicinis doqtorisakademiuri xarisxi.gamoqveynebuli aqvs 50-mde samecnieronaSromi Sinagani medicinisa da klinikurialergologiis aqtualur sakiTxebze.miniWebuli aqvs <strong>saqarTvelos</strong> damsaxurebulieqimis sapatio wodeba. iyo <strong>saqarTvelos</strong> TerapevtTasamecniero sazogadoebisa da alergolog-Ta <strong>samedicino</strong> sazogadoebis aqtiuri wevri.batoni romani respublikur periodul presaSixSirad aqveynebda saintereso narkvevebsmedicinis aqtualur sakiTxebze, iyo <strong>Jurnali</strong>stTakavSiris wevri.r. labaZis klinicistad CamoyalibebaSigansakuTrebuli wvlili miuZRvis Sinaganimedicinis qarTvel korifes, baton levananjafariZes da saxelovan mkurnals, batonaleqsandre (saSa) kandelaks. am ukanasknelisadmididi mowiwebis aRsaniSnavad man, docentmixeil gamcemliZesTan erTad, gamoaqveynawigni kandelakis Sesaxeb.batoni romani gamorCeuli avtoritetiTsargeblobda rogorc alergologiur, asevemTlianad <strong>samedicino</strong> sazogadoebaSi. mas xSiradiwvevdnen konsiliumze, rogorc cnobil daganswavlul eqims. avadmy<strong>of</strong>ebsa da maT axloblebsxiblavdaT batoni romanis pr<strong>of</strong>esiulida adamianuri Tvisebebi. iyo WeSmaritimarTlmadidebeli da cxovrobda eklesiurad.batoni r. labaZis saxeli qarTuli medicinisistoriaSi Seva rogorc cnobili saxalxomkurnali, romelic erTgulad emsaxura adamianisjanmrTelobasa da erovnul medicinas.<strong>saqarTvelos</strong>a da Tbilisis internistTa samecniero asociacia;<strong>saqarTvelos</strong> Tssu centraluri klinika,alergologTa samecniero-praqtikuli asociacia


79nekrologimurman mamalaZeCveni qveynis <strong>samedicino</strong> sazogadoebriobamwuxarebiT gamoeTxova SesaniSnavadamiansa da mamuliSvils _ murman mamalaZes.is daibada 1936 wels cnobiliqarTveli eqimis Tadeoz mamalaZis ojax-Si. 1954 wels daamTavra Tbilisis me-19 sa-Sualo skola, xolo 1960 wels Tbilisissaxelmwifo <strong>samedicino</strong> institutissamkurnalo fakulteti. Semdeg muSaobdaq. gorSi eqim-paTologanatomad. 1961wels pr<strong>of</strong>esiuli saqmianoba ganagrZoTbilisis tubdispanserSi, xolo 1962 wlidantuberkulozis samecniero-kvleviTinstitutSi umcros mecnier muSakad. 1963wels Cairicxa <strong>saqarTvelos</strong> jandacvissaministros kurortologiisa da fizioTerapiissamecniero-kvleviTi institutisaspiranturaSi. 1969 wels warmatebiTdaicva sakandidato disertacia,romelic mieZRvna Tormetgija nawlaviswylulovani daavadebis klinikisa damkurnalobis sakiTxebs. institutSimuSaobis periodSi Seasrula 14 samecnieronaSromi. arCeuli iyo <strong>saqarTvelos</strong>fizioTerapevtTa da kurortologTasamecniero sazogadoebis swavlul mdivnad.iyo institutTan arsebuli samkurnalo-sakonsultaciocentris mTavarieqimi. 1974-75 wlebSi airCies Tbilisissaqalaqo sabWos me-14 mowvevis deputatad.1981 wlidan Tbilisis saxelmwifo<strong>samedicino</strong> institutes hospitaluriTerapiis kaTedris asistentia, xolo 1984wels arCeul iqna amave kaTedris docentad,sadac iRvawa sicocxlis bolomde.kaTedraze muSaobis periodSi sruladgamovlinda misi maRali pr<strong>of</strong>esionalizmi,pedagogiuri alRo, didi moqalaqeobriviTvisebebi. SesaniSnavi megobari,kolega, eqimi, pedagogi da mecnieri – aseicnobda mas yvela. aseTive darCeba igiCvens xsovnaSi. naTelSi iyos misi suli.Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong>universitetis medicinis fakultetisSinagan sneulebaTa departamenti


80avtorTa sayuradRebod!redaqciaSi statiis warmodgenisas saWiroa davicvaT Semdegi wesebi:1. statia unda warmoadginoT 2 calad, qarTul, rusul an inglisur enebze, dabeWdilistandartuli furclis 1 gverdze, 3 sm. siganis marcxena velisa dastriqonebs Soris 1,5 intervalis dacviT. gamoyenebuli kompiuteruli Sriftiakademiur-nusxuri - AcadNusx, Times New Roman (Кириллица); Sriftis zoma - 12. statiasTan unda axldes disketi statiiT. faili daasaTaureT laTinuri simbolo-Ti.2. statiis moculoba ar unda Seadgendes 5 gverdze naklebs. literaturis siisda anotaciis CaTvliT.3. samecniero statiaSi saWiroa gaSuqdes: sakiTxis aqtualoba; kvlevis mizani;sakvlevi masala da gamoyenebuli meTodebi; miRebuli Sedegebi da maTi gansja.eqsperimentuli xasiaTis statiebis warmodgenisas avtorebma unda miuTiTonsaeqsperimento cxovelebis saxeoba da raodenoba; gautkivarebisa da daZinebismeTodebi (mwvave cdebis pirobebSi).4. cxrilebi saWiroa warmoadginoT nabeWdi saxiT. yvela cifruli, Semajamebelida procentuli monacemebi unda Seesabamebodes teqstSi moyvanils. cxrilebi,grafikebi - daasaTaureT.5. fotosuraTebi unda iyos kontrastuli; suraTebi, naxazebi, diagramebi - dasaTaurebulida tuSiT Sesrulebuli. rentgenogramebis fotoaslebi warmoadgineTpozitiuri gamosaxulebiT. TiToeuli suraTis ukana mxares fanqriT aRniSneTmisi nomeri, avtoris gvari, statiis saTauri (SemoklebiT), suraTis zeda daqveda nawilebi. suraTebis warwerebi warmoadgineT calke furcelze maTi N-ismiTiTebiT. mikr<strong>of</strong>otosuraTebis warwerebSi saWiroa miuTiToT okularis anobieqtivis saSualebiT gadidebis xarisxi, anaTalebis SeRebvis an impregnaciismeTodi. sasurvelia feradi suraTebis warmodgena.6. samamulo avtorebis gvarebi statiaSi aRiniSneba inicialebis TandarTviT,ucxourisa - ucxouri transkripciiT;7. statias Tan unda axldes avtoris mier gamoyenebuli samamulo da ucxouriSromebis bibliografiuli sia (bolo 5-8 wlis siRrmiT). anbanuri wyobiT warmodgenilbibliografiul siaSi miuTiTeT jer samamulo, Semdeg ucxoeli avtorebi(gvarebi, inicialebi, statiis saTauri, <strong>Jurnali</strong>s dasaxeleba, gamocemisadgili, weli, <strong>Jurnali</strong>s N, pirveli da bolo gverdebi). monografiis SemTxvevaSimiuTiTeT gamocemis weli, adgili da gverdebis saerTo raodenoba.8. statias Tan unda axldes: a) dawesebulebis an samecniero xelmZRvaneliswardgineba, damowmebuli xelmoweriTa da beWdiT; b) dargis specialistis damowmebulirecenzia, romelSic miTiTebuli iqneba sakiTxis aqtualoba, masalis sakmaoba,meTodis sandooba, Sedegebis samecniero-praqtikuli mniSvneloba.9. avtorTa raodenoba ar unda aRemateobdes 5-s.10. statias Tan unda axldes anotacia qarTul, inglisur da rusul enebzearanakleb naxevari gverdis moculobisa (saTauris, avtorebis, dawesebulebis mi-TiTebiT da unda Seicavdes Semdeg gany<strong>of</strong>ilebebs: Sesavali, masala da meTodebi,Sedegebi da daskvnebi; teqstualuri nawili ar unda iyos 15 striqonze naklebi)da sakvanZo sityvebis CamonaTvali (key words).11. redaqcia uflebas itovebs Seasworos statia. teqstze muSaoba da Sejerebaxdeba saavtoro originalis mixedviT.12. dauSvebelia redaqciaSi iseTi statiis wardgena, romelic dasabeWdad wardgeniliiyo sxva redaqciaSi an gamoqveynebuli iyo sxva gamocemebSi.


81<strong>samedicino</strong> krosvordimkiTxvels vTavazobT <strong>samedicino</strong> krosvords, romelicSeadgina cnobilma eqimma merab manjgalaZem.vimedovnebT, rom krosvordze muSaoba siamovnebasSesZens da gaamdidrebs Cveni mkiTxvelis zogadi azrovnebisdones.gTxovT, pasuxebi gamogvigzavnoT redaqciaSi, risTvisacwinaswar gixdiT madlobas.horizontalurad (Tarazulad):1. saSvilosnos gam<strong>of</strong>xeka, zogierTidaavadebis an aborotis mizniT.3. boWkovani SemaerTebeli qsoviliskeTilTvisebiani simsivne.5. sivrceSi, garemomcvel pirobebSigarkvevis adamianis uunaroba.6. frCxilebis faruli anTebiTi daavadeba.9. organizmis sapasuxo moqmedeba gareganan Sinagan gaRizianeba-zemoqmedebaze.12. daavadebebis simptomebisa da CivilebisukuganviTareba gaumjobesebisaken.15. sxvadasxva saxis preparatis saxelwodeba,riTac ucrian adamianebsa da cxovelebsac.16. romelime organos dapataraveba.ganleva.vertikalurad (Sveulad):2. optikur xelsawyoebSi gamosaxulebisgabundovneba an damaxinjeba.4. raime daavadebis damaxasiaTebelisimptomebis erToblioba.7. adamianis organizmis nawili, romelicgarkveul funqcias asrulebs.8. Tavisufali moZraobis unarianobisdasusteba-dauZlureba.10. mwvave gadamdebi, sicocxlisaTvissaSiSi daavadeba pirRebinebiTa da diareiT.11. mamakacis saTesle jirkvlis laTinurisaxelwodeba.13. sasqeso asos Tavis anTeba.14. mecniereba, romelic swavlobscocxali organizmebis agebulebasa daformebs.redaqciis misamarTi: Tbilisi, vaJa-fSavelas gamz. 33АДРЕС РЕДАКЦИИ: ТБИЛИСИ, ПРОСПЕКТ ВАЖА-ПШАВЕЛА 33xelmowerilia dasabeWdad: 14.04.09 w., formati 70 X 108 1/16fizikuri nabeWdi Tabaxi 7.5saaRricxvo-sagamomcemlo Tabaxi 6,5, tiraJi 300,fasi saxelSekrulebo


82indeqsi 76184axali wignebig. gogiCaZe – <strong>samedicino</strong> mikrobiologia, gamomcemloba `meridiani~, 2008 w.saxelmZRvanelo Sedgenilia saswavlo programis mixedviT da gankuTvnilia Tbilisissaxelmwifo <strong>samedicino</strong> universitetis, sxva <strong>samedicino</strong> institutebisa da Sesabamisipr<strong>of</strong>ilis saswavleblebis studentebisaTvis, agreTve, eqim-mikrobiologebisa da epidemiologebisaTvis.wigni Sedgeba zogadi mikrobiologiis, imunologiisa da kerZo mikrobiologiisagan.masSi gamoyenebulia ucxouri (inglisuri, rusuli da sxv.) dargobriviliteraturis klasikuri da uaxlesi monacemebi.g. gogiCaZe, i. fanculaia – <strong>samedicino</strong> mikrobiologiisa da imunologiisqarTul-inglisur-rusuli ganmartebiTi leqsikoni, gamomcemloba`meridiani~, 2008 w.am leqsikonis Rirsebaa is, rom masSi asaxulia rogorc <strong>samedicino</strong> mikrobiologiuriazrovnebis terminologiuri leqsika, aseve Tanamedrove mecnieruli da praqtikuliTematikis mravalferovneba. misi mizania specialuri terminologiisa da cnebebissruly<strong>of</strong>a da standartizeba. garda <strong>samedicino</strong> mikrobiologiurida imunologiuri terminologiisa, leqsikonSiSetanilia is sityvebi, sityvaTa kombinaciebi da terminebi,romlebic gansakuTrebiT xSirad gvxvdeba <strong>samedicino</strong>-biologiuriorientaciis samecniero literaturaSi.gamomcemloba `mTawmindelma~ 2008 wels umaRlesi <strong>samedicino</strong>saswavleblebis studentebisa da eqimebisaTvis gamoscasaxelmZRvanelo or tomad - `Sinagani sneulebani~,romlis mTavari redaqtorebi arian pr<strong>of</strong>esorebi- nodar emuxvari da dinara kasraZe. am ortomeulSimocemulia Tanamedrove medicinis uaxlesi monacemebi daavadebisetiologiis, paTogenezis, diagnostikis, klinikurisuraTis, mkurnalobisa da pr<strong>of</strong>ilaqtikis Sesaxeb.orive toms Tan axlavs kompaqt-diski, romelSicTvalsaCinoebis mizniT mocemulia daavadebis ganvi-Tarebis, mkurnalobisa da sxv. meqanizmebi, sqemebi dasuraTebi, rac studentsa da eqims saSualebas miscemssrulad warmoidginos problemis arsi.gamovida q. gogilaSvilis, g. menabdis, n.melqaZis, s. samxaraZis saxelmZRvanelo stomatologiaSi`endodontiis safuZvlebi~, sadacganxilulia fesvTa arxebis sistemis anatomia, pulpisa daperiodontis daavadebebi, maTi mkurnalobis aspeqtebi, endodontiuriinstrumentebi da maTi funqciebi, gautkivarebismeTodebi, saizolacio sistemebi, fesvTa arxebisdabJenis meTodebi da zogierTi sxva sakiTxi, romelTa Rrmacodna aucilebelia Tanamedrove praqtikaSi momuSaveeqimebisaTvis.saxelmZRvanelo gankuTvnilia studentebisaTvis,rezidentebisa da praqtikul endodontiaSi momuSavestomatologebisaTvis.Sps `saris~ gamomcemlobam gamosca T. sanebliZiswigni `hipokrates ficis erTgulebi~, sadacmoTxrobilia marneulis saerTaSoriso saavadmy<strong>of</strong>oSimomuSave TanamSromelTa mogonebebi, pr<strong>of</strong>esiuligamocdilebebi da rCevebi.wignSi mkiTxveli gaecnoba, agreTve, im adamianTacxovrebas, romlebic ar Ralatoben hipokrates ficsda bolomde rCebian avadmy<strong>of</strong>Ta janmrTelobis erTgulguSagebad.wignebis SeZena SegiZliaT Tbilisis saxelmwifo <strong>samedicino</strong>universitetis administraciuli korpusis jixurSi,vaJa-fSavelas 33.


83mTavari redaqtori -jangir mamalaZesaredaqcio kolegia:nodar baqraZe,zaza beriSvili,klara gelaSvili,oTar gerzmava,SoTa gogoxia,fridon Todua,paliko kintraia,dimitri korZaia,gia lobJaniZe,giorgi menabde,vadim saakaZe (mTavariredaqtoris moadgile),irakli favleniSvili,merab qavTaraZe,eTer qemerteliZe,levan qurcikaSvili,nodar yifSiZe,roman SaqariSvili,ramaz Sengelia (mTavariredaqtoris moadgile),gulnara CafiZe,aleqsandre cibaZe,daviT WavWaniZe,simon xeCinaSvili,ramaz xecurianiГЛАВНЫЙ РЕДАКТОР -ДЖ.А. МАМАЛАДЗЕРЕДАКЦИОННАЯ КОЛЛЕГИЯ:Н.Д. Бакрадзе,З.Л. Беришвили,К.Д. Гелашвили,О.Х.Герзмава,Ш.Д. Гогохия,М.Н. Кавтарадзе,Э.П. Кемертелидзе,П.Я. Кинтраиа,Н.Н. Кипшидзе,Д.Дж. Кордзаиа,Л.С. Курцикашвили,Г.В. Лобжанидзе,Г.Т. Менабде,И.В. Павленишвили,В.П. Саакадзе (зам. главногоредактора),Ф.И. Тодуа,Р.Г. Хецуриани,С.Н. Хечинашвили,А.Д. Цибадзе,Д.Г. Чавчанидзе,Г.Э. Чапидзе,Р.Р. Шакаришвили,Р.М. Шенгелиа (зам. главногоредактора)CHIEF EDITOR -J. MAMALADZEEDITORIAL BOARD:N. BakradzeZ. Berishvili,D. Chavchanidze,G. Chapidze,K. Gelashvili,O. Gerzmava,Sh. Gogokhia,M. Kavtaradze,E. Kemertelidze,S. Khechinashvili,R. Khetsuriani,P. Kintraia,N. Kipshidze,D. Kordzaia,L. Kurtsikashvili,G. Lobjanidze,G. Menabde,I. Pavlenishvili,V. Saakadze,R. Shakarishvili,R. Shengelia,P. Todua,A. Tsibadzesaredaqcio sabWo:a. aladaSvili (Tbilisi)m. apostolovi (bulgareTi)i. beraZe (Tbilisi)m. boxua (Tbilisi)r. gagua (Tbilisi)g. gegeSiZe (samtredia)l. gujabiZe (Tbilisi)j. gujabiZe (Tbilisi)a. diamandopulosi (saberZneTi)i. eliaSvili (tyibuli)n. emuxvari (Tbilisi)g. vasaZe (Tbilisi)g. vekua (Tbilisi)n. vefxvaZe (Tbilisi)o. zurabiSvili (parizi)o. ToiZe (Tbilisi)z. T<strong>of</strong>uria (Tbilisi)s. kapanaZe (Tbilisi)i. kvaWaZe (Tbilisi)a. kvezereli-kopaZe (Tbilisi)r. kverenCxilaZe (Tbilisi)v. kiknaZe (Tbilisi)n. kintraia (Tbilisi)z. kirtava (Tbilisi)a. koWlamazaSvili (Tbilisi)l. managaZe (Tbilisi)v. margvelaSvili (Tbilisi)i. megrelaZe (Tbilisi)m. mixaili (israeli)g. muxaSavria (Tbilisi)i. mWedliSvili (Tbilisi)q. nemsaZe (Tbilisi)n. saakaSvili (Tbilisi)T. sanebliZe (marneuli)r. surmaniZe (baTumi)m. tatiSvili (Tbilisi)a. tuveidi (vaSingtoni)i. faRava (Tbilisi)e. qarTveliSvili (Tbilisi)b. qobulia (Tbilisi)v. yifiani (Tbilisi)r. yuraSvili (Tbilisi)a. CarTolani (mestia)T. CxikvaZe (Tbilisi)l. WeliZe (Tbilisi)n. xatiaSvili (Tbilisi)a. xomasuriZe (Tbilisi)n. javaxiSvili (Tbilisi)

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!