orientalizmo patirtis ankstyvojoje malraux kūryboje - Logos

More documents

Recommendations

Info

Pirmasis pasaulinis karas suþlugdë daugelio kritiðkai màstanèiø Vakarø intelektualø, menininkø ir raðytojø ðimtmeèiais vieðpatavusá tikëjimà vakarietiðkø visuomeniø raidos keliø paþangumu, jø skleidþiamø idealø bei idëjø universalumu. Gráþæs ið Azijos Malraux su giliu liûdesiu konstatuoja: „Beviltiðkai siekiama iðsaugoti prarastos europietiðkos kultûros iliuzijas ir akivaizdþià negalià; gyvuoja pragaiðtingas idealizmas.“ 1 Ði mintis persmelkia visus ankstyvojo laikotarpio kûrinius: La Tentation de l’Occident (Vakarø pagunda, 1926) – subtilø Rytø ir Vakarø kultûriná dialogà; Conquérants (Kovotojai, 1928) – pirmàjá trilogijos, skirtos þmogaus bûèiai, romanà, kuriame apraðomos nûdienos Kinijos revoliucinës kovos; La voie royale (Karaliðkasis kelias, 1930) – nuotykiø romanà, paremtà raðytojo biografijos faktais. Gonkûrø premija apdovanotas La Condition humaine (Þmogaus bûtis, 1933), kurio personaþø paveiksluose atpaþástami istorijos bei politikos veikëjø portretai, o siuþete – detali 1927-øjø Ðanchajaus darbininkø ginkluoto sukilimo kronika, þymi naujà Malraux kûrybinës brandos laikotarpá. Atsiþvelgiant á romanø pobûdá, analizei pasirinkti du kûriniai, kurie nëra Lietuvoje plaèiau nagrinëti: Vakarø pagunda ir Karaliðkasis kelias. Daugiabriaunë Malraux asmenybë ir gyvenimas tapo mitu, kuriame „susipina tikrovë, skaitytojø vaizduotës ir autoriaus sukurtas stojiðkos asmenybës tipas“. 2 Vargu ar já pavadintume kabinetiniu mokslininku, akademiniu þmogumi: jis tikras l’homme d’action (veiklos þmogus) – aistringas keliautojas, ávairiø civilizacijø meno þinovas, politikas, LOGOS 55 2008 BALANDIS • BIRÞELIS KULTÛRA daug prisidëjæs prie pasaulinës kultûros paveldo iðsaugojimo ir UNESCO organizacijos veiklos. Kelionëse ágyta kultûros globalumo <strong>patirtis</strong> persmelkia visà Malraux kûrybà. Malraux gimë 1901 m. lapkrièio 3 d. Paryþiuje. Po tëvø skyrybø apsigyveno Bondy su motina, moèiute ir teta, kurios rûpinosi nuosava bakalëjos parduotuve. 1914 m. rugsëjá su klasës draugais lankësi Marno mûðio lauke, taèiau buvo pernelyg jaunas, kad eitø kovoti, karà iðgyveno savo tëvo – leitenanto – patirtimi. Ástojæs á Turgot licëjø, susiþavëjo Tolstojaus ir Dostojevskio kûryba, taèiau 1918 m. nepriimtas á Condorcet licëjø, Malraux atsisako tæsti mokslus ir lieka be diplomo. Aistringas pomëgis skaityti jam atvërë Barrés, Baudelaire’o, Corneille’io, Dostojevskio, Flaubert’o, Hugo, Loti, Michelet, Nietzsches, Tolstojaus ir kitø raðytojø bei filosofø kûrybà – Malraux tapo tikru bibliofilu. Perskaityti groþiniai ir filosofijos tekstai paliko gilø pëdsakà jaunuolio sàmonëje. Devyniolikmetis Malraux pateko á Paryþiaus menininkø ir literatø aplinkà, skelbë pirmuosius kûrinius – literatûros teorijos esë, meno ir literatûros kritikà ir prozà. To laikotarpio jo kûriniai priskiriami farfelu þanrui (Malraux atgaivino ðá terminà): poetinë proza, veikiama vokiðkojo ekspresionizmo, Apollinaire’o ir M. Jacobo poezijos. Profesiniø þiniø apie menà Malraux sëmësi Guimet muziejaus ir Luvro mokyklos archeologijos ir orientalistikos kursuose, sanskrito ir kinø kalbø þinias gilino Rytø kalbø institute (École des langues orientales vivantes). 1921 m. Malraux vedë Clarà Goldschmidt. Ði sàjunga turëjo átakos dvasi- 141
ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIENË niam ir profesiniam Malraux brendimui, o Claros tëvø palikimas sutuoktiniams leido nevarþomai keliauti. Kilusi ið Vokietijos, ji buvo gyvo ir aðtraus proto, suvokë modernybës svarbà ir padëjo Malraux atrasti naujàsias meno kryptis, srûvanèias ið prieðingo Reino kranto. Ið pirmøjø Malraux tekstø matyti, kad jis buvo susipaþinæs su tuo metu á prancûzø kalbà neiðverstais veikalais. Þinome, kad Clara vertë O. Spenglerio Vakarø saulëlydþio (veikalas prancûzø kalba pasirodë tik 1948 m.) fragmentus ir F. Nietzsches tekstus, spausdinamus Journal de voyage d’un philosophe (Filosofo kelionës þurnale). Ðiame þurnale nuo 1922 m. buvo spausdinama H. Hesses romano Siddharta (1922) fragmentø, L. V. Frobeniuso darbø apie Afrikà ir C. Einsteno esë, paþadinusiø susidomëjimà Afrikos skulptûra. André ir Clara pirmiausia keliavo po Austrijà, Èekijà, Italijà, Vokietijà, kurioje atrado ekspresionizmo tapybà, vëliau vyko á Tunisà, Sicilijà. 1923-aisiais André ir Clara leidosi á nuotykiø kupinà kelionæ po prancûzø Indokinijà. Be oficialios Kolonijø ministerijos misijos – vykdyti archeologinius tyrinëjimus Kambodþoje, Malraux turëjo ir slaptà tikslà – parsiveþ- 142 LOGOS 55 2008 BALANDIS • BIRÞELIS ti ir kolekcininkams parduoti meno objektø bei gràþinti verteivø iðeikvotà Claros paveldëtà turtà. Ði avantiûra nepavyko ir 1924-øjø liepà Malraux ir jo draugas buvo nuteisti, o Clara iðvyko á Paryþiø telkti intelektualus (M. Arland’à, L. Aragonà, A. Bretonà, F. Mauriacà, A. Gide’à ir M. Jacobà) vyrui gelbëti. Jø pastangomis ir padavus apeliacijà Malraux bausmë buvo atidëta metams, á Prancûzijà jis gráþo 1924-øjø lapkritá. Suþavëtas kolonijinio gyvenimo Malraux lankësi Indokinijoje ir vëliau, ásteigë antikolonijiniø idëjø þurnalà L’Indochine enchaînée (Uþvaldyta Indokinija), lankësi Mongolijoje, Indijoje, Kinijoje. 1929– 1931 m. sutuoktiniai daugybæ kartø keliavo po Rytø ðalis (1929 m. – Persijà, Konstantinopolá, Baku, Irakà, Sirijà, Beirutà, 1931 m. – Afganistanà, Indijà, Iranà, Birmà, Singapûrà, Honkongà, Kinijà, Japonijà). Po ðiø kelioniø Malraux surengë daugybæ parodø: gotikos ir budizmo meno, indo-helenistinio meno ir Centrinës Azijos nomadø meno. 1934 m. vyksta á legendinæ Sabos karalienës sostinæ. Minëtos kelionës ið esmës pakeitë Malraux màstysenà ir pasaulëþiûrà bei paruoðë dirvà Ásivaizduojamo meno muziejaus koncepcijos atsiradimui. ORIENTALIZMAI IR VAKARØ PAGUNDA Nenuostabu, kad pirmuosius Malraux literatûros kûrinius inspiravo paþintis su Rytø civilizacijomis ir kelionëse ágyta <strong>patirtis</strong>, kurià raðytojas ir keliautojas perkëlë ir á daugelá vëlesniø savo romanø. Pirmiausia dera paminëti epistolinio þanro romanà Vakarø pagunda (La Tentation de l’Occident, 1926), kuriame skaitytojui pateikiama dvideðimt penkeriø metø prancûzo A. D., keliaujanèio po Kinijà, ir dvideðimt trejø metø kino Lingo-W.-Y., lankanèio Europà bei siekianèio perprasti vakarietiðkà ir europietiðkà kultûrà, istorijos. Romane subtiliai atskleidþiami Vakarø kultûros ypatumai smalsaus rytieèio akimis ir kinø kultûros
Page 1: ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIEN
Page 5 and 6: ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIEN
Page 11: ÞILVINË GAIÞUTYTË-FILIPAVIÈIEN

orientalizmo patirtis ankstyvojoje malraux kūryboje - Logos

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?