orientalizmo patirtis ankstyvojoje malraux kūryboje - Logos
orientalizmo patirtis ankstyvojoje malraux kūryboje - Logos
orientalizmo patirtis ankstyvojoje malraux kūryboje - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
nijos gyvavimo istorijoje ir kultûroje.<br />
„Menas yra rafinuoèiausia dingstis: subtiliausia<br />
pagunda, kuri, þinome, skirta<br />
geriausiems. Nesama vaizduotës pasaulio,<br />
kurio nesistengtø ðiandien uþkariauti<br />
nerimastingi menininkai... Taip, þvelgianèiam<br />
á formas, kurios pasklido Europoje<br />
per paskutiniuosius deðimtá metø<br />
ir nenorinèiam pasistengti jø suprasti,<br />
susidaro kvailystës – sàmoningos ir<br />
patenkintos kvailystës – áspûdis. Ðie kûriniai<br />
ir jø sukeliamas malonumas gali<br />
bûti suvokiami kaip uþsienio kalba<br />
...Naujai atradome ir ásitikinome<br />
antikos kûriniuose ir Toskanos stebukluose,<br />
vëliau Luvre, kuriame Napoleonas<br />
sukaupë paveikslø... Taèiau tai daugiau<br />
ne Europa, ne praeitis, uþtvindþiu-<br />
LOGOS 55<br />
2008 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KULTÛRA<br />
si Europà ðio amþiaus pradþioje, tai –<br />
pasaulis, uþplûdæs Europà, pasaulis su<br />
savo dabartimi ir praeitimi, jo gyvuojanèiø<br />
ar mirusiø formø ir apmàstymø sukauptos<br />
dovanos... Ðis didingas jaudinantis<br />
reginys, kuris prasideda, mano<br />
mielas Drauge, tai Vakarø pagunda. Ði<br />
formø pergalë prieð dvasià reiðkia gilesnius<br />
dalykus nei malonumo galia ir kiek<br />
paprasta juslumo egzaltacija... Ið tiesø<br />
kultûra mirðta nuo savo paèios silpnumo.<br />
Susidûrusi su idëjomis, kuriø ji negali<br />
ágyti (ásisavinti), ji ginasi ir ieðko savo<br />
destrukcijoje atgimimo ar sunaikinimo<br />
galimybës. Europoje matome gimstantá<br />
liûdnà meniniø patirèiø þaidimà.“ 9<br />
Ðie apmàstymai vëliau iðsiplëtojo á ásivaizduojamo<br />
meno muziejaus idëjà.<br />
KARALIÐKASIS KELIAS: NUO ANGKORO IKI DIEVØ METAMORFOZËS<br />
Antroji aptariama Malraux knyga –<br />
nuotykiø romanas La Voie royale (Karaliðkas<br />
kelias, 1930), kurá paraðyti autoriø<br />
ákvëpë Kambodþoje patirti ávykiai. Karaliðkasis<br />
kelias – tai kelias, jungiantis Angkorà<br />
ir Menamo baseino eþerus. Studijuodamas<br />
École des langues orientales vivantes<br />
Malraux domëjosi naujausiais archeologiniais<br />
tyrinëjimais, vykdomais<br />
Prancûzijos kolonijose. 1900 m. Hanojuje<br />
buvo ásteigtas École Franšaise d’Extrême<br />
Orient (Tolimøjø Rytø prancûzø institutas),<br />
kurio mokslininkai vykdë archeologinius<br />
ir moderniø Azijos visuomeniø tyrinëjimus.<br />
Nuo pat ákûrimo èia dirbo A. Barthas,<br />
M. Colani, L. Finot, L. Fombertaux,<br />
E. Lunet de Lajoquiére’as, G. Maspero,<br />
H. Parmentier. 1907 m. buvo pradëta tyrinëjimo<br />
ir konservavimo darbø programa<br />
Angkoro vietovëje, darbams vadova-<br />
vo H. Parmentier: nuo 1911 m. tyrinëjamos<br />
Samboro (Kompong Thom) ðventyklos<br />
(atrandamas iki-angkorinis menas),<br />
Banteai Chmar ðventyklos bareljefai,<br />
Vat Phu, Vat Nokor ðventyklos, senoji<br />
khmerø architektûra, bendradarbiaujant<br />
su L. Finot ir V. Golubev – Bayon bareljefai,<br />
nuo 1926 m. – Angkoro perlas –<br />
Banteai Srei ðventykla, apraðoma Malraux<br />
romane.<br />
1923 m. Malraux instituto leiþiamame<br />
biuletenyje perskaito H. Parmentier<br />
straipsná, ið kurio jis suþino apie Karaliðkajame<br />
kelyje esanèias netyrinëtas ðventyklas<br />
ir vertingas skulptûras jø sanktuarijuose.<br />
Straipsnyje raðoma apie Banteai-Srei<br />
ðventyklà 10 , esanèià á ðiaurës rytus<br />
nuo Angkor-Thomo – senosios IX–XV a.<br />
Khmerø karaliø sostinës. Malraux gimsta<br />
mintis atrasti Banteai-Srei, pasisavinti<br />
145
Change language