Aldona Palujanskienė, Albinas Pugevičius ... - VPU biblioteka

Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
Aldona Palujanskienë, Albinas Pugevièius
KARJEROS SAMPRATA PEDAGOGO DARBE
Anotacija. Straipsnyje aptariama karjeros samprata
asmenybës profesinës raidos kontekste. Gilinamasi á
mokytojø karjeros sampratà pagal jø pasirinktas karjeros
orientacijas. Nustatyta dominuojanti karjeros orientacija
– darbo stabilumas ir tarnavimas. Tai rodytø, kad
mokytojai siekia saugumo, t. y. nori iðsaugoti turimà
darbo vietà bei linkæ save realizuoti paðaukimo prasme
– jiems priimtina mokyti ir rûpintis kitais.
Raktaþodþiai: karjera, profesinë raida, karjeros
orientacijos, pedagogo paðaukimas, meistriðkumas.
Þodis karjera kildinamas ið lotyniðko þodþio carraria,
reiðkianèio þmogaus gyvenimo kelià, bëgimà, arba
ið prancûziðko þodþio carriere, reiðkianèio veikimo
dirvà, sritá, profesijà. Sàvokos aiðkinimai rodo, kad galimos
ávairios karjeros sampratos: viena susijusi su konkreèia
veikla, kita – su gyvenimo planavimu ir jo tikslø
ágyvendinimu. Taigi karjera jokiu bûdu nëra tik greitas
ir sëkmingas kilimas tarnyboje, ji nëra ir vien profesija.
Karjeros nereikëtø tapatinti su profesine sëkme
ar nesëkme. Anot L. G. Poèebut, V. A. Èiker [12],
karjera – vienas ið þmogaus individualaus profesinio
gyvenimo rodikliø, tai pasiekimas norëto profesinio
statuso ir já atitinkanèio gyvenimo lygio bei kokybës,
taip pat pasiekimas garbës. Sëkmingai padaryta karjera
leidþia þmogui iðsiskirti ið kitø ir paiimti savo vertingumà.
D. F. Super [8] mano, kad pagrindinë þmogaus
profesinio gyvenimo determinantë yra jo asmenybës
Að vaizdas profesine prasme, kurá individas susikuria
gyvenime atlikdamas serijà sprendimø, susijusiø
su karjera. Profesinis gyvenimo kelias – ne tik pareigybiø
ar vadovaujamø postø kaita. Padaryti karjerà
galima ir kitokiu bûdu, pavyzdþiui: tapti tikru savo
srities þinovu ir gerbiamu specialistu, pasiekti profesinio
meistriðkumo virðûnæ, ágyti autoritetà tarp kitø profesionalø.
Karjeros pagrindas turëtø bûti ne turëtø postø
sàraðas ir jø vieta pareigybiø hierarchijoje, o sukaupta
vertinga profesinë patirtis ir ágûdþiai bei kûrybiðko jø
taikymo rezultatai, naudingi tiek þmogui, tiek visuomenei.
Ðiuo poþiûriu visi dirbantys asmenys gali padaryti
tokio pobûdþio karjerà ir visos profesijos gali
bûti karjeros pagrindas (Maknienë, 2001).
Karjeros sàvoka yra daugiaprasmë ir platesnë uþ
profesijos, uþsiëmimo ar darbo sàvokas. D. E. Super
nuomone, karjera – tai nuosekli visø individo uþimamø
profesiniø pozicijø ir darbo vietø seka, apimanti
visà þmogaus darbinës veiklos istorijà.
A. Gumuliauskienë, D. Augienë ir kt. (2002) teigia,
kad karjera – tai individualus tobulëjimas sëkmin-
gai pasirinktos veiklos kryptimi ir pozityvus jos vertinimas
tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu poþiûriais.
Karjerà sëkmingai pasiekti galima tik turint tam tikrø
asmeniniø (savæs paþinimas ir tinkamas pateikimas),
socialiniø (geri santykiai su aplinkiniais), edukaciniø
(gebëjimai, skatinantys þmogø save ugdyti), profesiniø
(susijusios su darbine þmogaus veikla) savybiø [9].
Karjeros samprata mokslinëje literatûroje pateikiama
keturiomis pagrindinëmis prasmëmis:
karjera kaip laimëjimai darbinëje aplinkoje;
karjera kaip profesija, kuri gali bûti daugiau ar maþiau
prestiþinë;
karjera kaip nuosekli nuolatinio darbo tàsa: kiekvienas
þmogus turi savo darbo istorijà;
karjera kaip patirties, sukauptos visà gyvenimà atliekant
ávairius vaidmenis, visuma [7].
Karjera yra þmogaus veiklø seka per visà jo gyvenimà,
procesas, kurá lemia ávairûs ekonominiai, socialiniai,
politiniai, kultûriniai ir kiti veiksniai. Didþiausia
tikimybë, kad iðliks tos organizacijos (tarp jø ir mokyklos),
kurios yra lanksèios, kûrybiðkos, geba prisitaikyti,
moka bendradarbiauti [11]. Tokio tipo organizacijose
uþimamas statusas jau nieko nereiðkia, o
þmonës èia buriami projektinei veiklai naujiems, kà
tik iðkilusiems uþdaviniams spræsti. Taigi dël ðiandieniniø
organizacijø nepastovumo þmogaus karjerai keliami
nauji reikalavimai – asmenybës lankstumas ir nenutrûkstamas
profesiniø gebëjimø tobulinimas. Vadinasi,
karjera – visà gyvenimà besitæsianti darbø seka,
susijusi su asmenybës paþiûromis, motyvais, tai –
elgsenø seka, susijusi su darbine viso gyvenimo patirtimi
[5].
Ðio darbo tikslas – iðtirti mokytojø karjeros orientacijas
ir nustatyti, ar jos neprieðtarauja ugdomojo mokymo
principui mokymo procese.
Tyrimo organizavimas. Tyrimas atliktas trijose
Kauno mokyklose: ,,Rasos“ gimnazijoje, ,,Purienø“ vidurinëje
mokykloje ir „Pilënø“ vidurinëje mokykloje.
Apklausoje dalyvavo 105 mokytojai (anketø buvo iðdalyta
130, taèiau 25 mokytojai anketas uþpildë ne
visiðkai, todël ðios anketos tyrimui nebuvo panaudotos):
36 Kauno ,,Rasos“ gimnazijos mokytojai, 38 Kauno
„Pilënø“ vidurinës mokyklos mokytojai, 31 Kauno
,,Purienø“ vidurinës mokyklos mokytojas. Respondentai
buvo parinkti atsitiktine tvarka. Tyrime dalyvavo
13 proc. vyrø ir 87 proc. moterø. Respondentø
pasiskirstymas pagal amþiø buvo toks: 9 proc. – 20–
29 metø, 29 proc. – 30–39 metø, 45 proc. – 40–49
143

Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
metø ir 17 proc. – vyresniø nei 50 metø. Respondentø
pedagoginio darbo staþas buvo toks: 11 proc. staþas
buvo iki 5 metø, 16 proc. – 6–10 metø, 14 proc. –
11–15 metø, 23 proc. – 16–20 metø, 36 proc. – daugiau
nei 20 metø. Tyrime dalyvavo po 24 proc. tiksliøjø
ir humanitariniø dalykø mokytojø, 21 proc. pradinio
ugdymo pedagogø, po 12 proc. socialiniø ir gamtos
dalykø mokytojø ir 7 proc. menø mokytojø.
Tyrimo metodika paremta E. Scheino testu ,,Karjeros
inkarai“ [12].
Tyrimo rezultatai. Atlikus apklausà trijose Kauno
mokyklose – ,,Rasos“ gimnazijoje, ,,Purienø“ vidurinëje
ir „Pilënø“ vidurinëje mokykloje ir apibendrinus
anketoje pateiktø teiginiø mokytojø vertinimus,
gauti rezultatai pavaizduoti paveiksluose.
Atlikus tyrimà nustatyta, kad mokytojø pasirinkimuose
nëra vienos vyraujanèios karjeros orientacijos.
Daugiausia balø – 8,83 mokytojai skyrë karjeros orientacijai
,,darbo stabilumas“, o ,,gyvenamosios vietos stabilumas“
jiems nebuvo svarbus (tik 5,85 balø). Tai
patvirtina E. Scheino teiginá, kad þmogus, orientuotas
á darbo stabilumà, pakeis gyvenamàjà vietà, jei to ið jo
reikalaus darbdavys. Viena ið mokytojø vyraujanèiø
orientacijø – ,,tarnavimas“ (8,07 balø). Norà tarnauti,
padëti þmonëms, gyvenimà padaryti geresná jie ágyvendina
ugdydami jaunàjà kartà. ,,Matyt, todël pedagogas,
atiduodantis savo ðirdá ir protà savo profesiniam
darbui ir gerai suvokiantis ðios misijos kilnumà, kompensacijà
uþ savo darbà daþniau mato ne ðiaip jau ápras-
10,00
144
9,00
8,00
7,00
6,00
5,00
4,00
3,00
2,00
1,00
0,00
profesinë
kompetencija
6,07
6,05
5,44
vadyba
4,11
3,39
3,65
autonomija
7,05
7,13
6,97
darbo stabilumas
8,86
8,85
8,77
gyvenamosios
vietos stabilumas
6,70
5,69
5,06
tinëje materialinëje, o sudvasintoje moralinëje sferoje“
[10]. ,,Gyvenimo stiliø integracijà“ mokytojai ávertino
vidutiniðkai 7,57 balø, vadinasi, jiems svarbu, kad
jø gyvenime nevyrautø viena sritis, pavyzdþiui, tik darbas
arba tik ðeima, todël stengiasi visa tai suderinti.
Taigi dominuojanèios mokytojø profesinës orientacijos
yra ,,darbo stabilumas“, ,,tarnavimas“, ,,gyvenimo
stiliø integracija“.
1 pav. pateikti duomenys rodo, kad visø trijø mokyklø
mokytojai svarbiausiomis laikë tas paèias karjeros
orientacijas.
Lyginant visø mokyklø mokytojø duomenis, galima
pastebëti, kad Kauno ,,Rasos“ gimnazijos mokytojai
daugiau balø skyrë ,,gyvenimo stabilumui“, o
Kauno „Pilënø“ vidurinës mokyklos mokytojai – ,,iððûkiui“,
t. y. buvo labiau linkæ konkuruoti, jiems buvo
svarbu nugalëti kitus ir atlikti sunkias uþduotis.
Þmonëms bûdingas stiprus socialinis jausmas, iðreikðtas
karjeros orientacijoje ,,tarnavimas“ [2]. ,,Tarnavimui“
vidutiniðkai maþiausiai balø (7,57) skyrë Kauno
,,Purienø“ vidurinës mokyklos mokytojai, Kauno „Pilënø“
vidurinës mokyklos mokytojai ,,tarnavimà“ ávertino
8,19 balø, o Kauno ,,Rasos“ gimnazijos – 8,35
balø.
2 pav. matyti, kad mokytojai, dëstantys humanitarinius
dalykus, yra maþiausiai orientuoti á ,,vadybà“
(2,59 balø), jiems itin svarbus ,,tarnavimas“ (8,60 balø),
o tiksliøjø mokslø specialistai maþiausiai orientuoti
á ,,tarnavimà“ (7,13 balø) lyginant su visais ki-
tarnavimas
8,35
8,19
7,57
iððûkis
6,25
5,28
5,08
gyv enimo s tiliø
integracija
7,60
7,63
7,48
4,31
1 pav. Mokytojø karjeros orientacijø ávertinimo balais palyginimas ávairiose mokyklose
4,44
4,25
verslumas
Kauno
"R a s o s "
gim nazija
Kauno
Pilën ø vid.
m-kla
Kauno
"P u rie n ø "
vi d .m - k la

10,00
9,00
8,00
7,00
6,00
5,00
4,00
3,00
2,00
1,00
0,00
profesinë
kompetencija
vadyba
autonomija
darbo stabilumas
gyvenamosios
vietos stbilumas
tarnavimas
ið ð û k is
gyvenimo s tiliø
integracija
verslumas
tiks lieji
hum anitariniai
soc ialiniai
menai
gam tos
pradinis
ugdym as
2 pav. Mokytojø, dëstanèiø ávairius dalykus, karjeros orientacijø ávertinimo balais palyginimas
tais mokytojais. Mokytojai, dëstantys tiksliuosius dalykus,
turëtø daugiau dëmesio skirti ne tik dëstomo
dalyko mokymui, bet ir savo asmenybës ugdymui, kuris
glaudþiai susijæs su ,,tarnavimo“ orientacija.
Mokytojai, dëstantys menus (muzikà ir dailæ), labiau
nei kiti mokytojai orientuoti á ,,autonomijà“ (8,92
10,00
9,00
8,00
7,00
6,00
5,00
4,00
3,00
2,00
1,00
0,00
profesinë
kompetencija
vadyba
Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
autonomija
darbo
stabilumas
gyvenamosios
v ietos stbilumas
balø), taigi jø stipriai iðreikðtas poreikis viskà daryti
savaip, paèiam nuspræsti, kada, kam ir kiek dirbti, ðie
mokytojai yra pasiryþæ atsisakyti paaukðtinimo tarnyboje
ir kitø galimybiø, kad iðsaugotø savo nepriklausomybæ.
Taèiau jie pasirinko ne laisvø menininkø, o
mokytojø profesijà, nes, be autonomiðkumo, taip pat
tarnavimas
iððûkis
gy venimo stiliø
integracija
3 pav. Karjeros orientacijø ávertinimo balais palyginimas pagal mokytojø amþiø
verslumas
20 - 29m.
30 - 39m.
40 - 49m.
50m. ir
daugiau
145

Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
yra labai orientuoti á ,,tarnavimà“ (9,17 balø), ,,darbo
stabilumà“ (9,42 balø) ir ,,gyvenimo stiliø integracijà“
(8,67 balø), o visa tai jiems gali suteikti mokytojo
darbas. Be to, ðiems pedagogams labiau nei kitiems
bûdinga profesinë kompetencija (7,10 balø), susijusi
su gabumø ir talentø buvimu tam tikroje srityje, ir
verslumas (6,16 balø), kuris reiðkiasi verþimusi sukurti
kaþkà nauja ir nebijojimu rizikuoti.
Apibendrinus rezultatus pagal mokytojø amþiø iðryðkëjo
tam tikros tendencijos (3 pav.): mokytojai, kuriø
amþius – nuo 20 iki 30 metø, labiau nei vyresni jø
kolegos orientuoti á ,,vadybà“ (5 balai), ,,verslumà“ (5
balai) ir ,,iððûká“ (6,27 balø), maþiausiai – á ,,gyvenamosios
vietos stabilumà“ (4,22 balø), tai gali bûti sietina
su S. N. Parkinson iðskirta ,,ásiverþimo“ (karjeros)
stadija. Galima teigti, kad ðio amþiaus pedagogai labiau
nei vyresni siekia statusinës karjeros – kopti karjeros laiptais
ir uþimti vadovaujamà postà. Taèiau mokytojo darbe
daug svarbesnis turëtø bûti ,,tarnavimas“ ir ,,profesinë
kompetencija“ (profesinis meistriðkumas). 50-meèiams
ir vyresniems daug svarbesnë ,,gyvenimo stiliø
integracija“, jie daug labiau nei jaunesni áprasmina save
,,tarnavime“, tuo tarpu ,,verslumas“ ir ,,vadyba“ jiems
maþiausiai svarbûs, o jø ,,gyvenamosios vietos stabilumo“
poreikis – gerokai (daugiau nei 4 balais)didesnis,
lyginant su 20–30 metø mokytojais.
Vyrø ir moterø karjeros orientacijø lyginimo (4
pav.) rezultatai patvirtino E. Scheino tyrimo duomenis,
kad lyèiø skirtumas neturi didelës átakos karjeros
orientacijoms. Taèiau apibendrinus rezultatus galima
iðskirti tam tikras tendencijas. Moterims svarbesnis yra
,,darbo stabilumas“, galimybë suderinti atsidavimà ðei-
10,00
9,00
8,00
7,00
6,00
5,00
4,00
3,00
2,00
1,00
0,00
146
5,85
5,70
profesinë
kompetencija
3,64
vadyba
4,20
7,06
autonomija
7,06
8,92
darbo
stabilumas
8,18
5,90
5,61
gyvenamosios
vietos
stbilumas
mai su darbine veikla (,,gyvenimo stiliø integracija“),
moterys labiau orientuotos á ,,tarnavimà“. Vyrai labiau
siekia valdyti, daryti átakà kitiems þmonëms
(orientuoti á ,,vadybà“), taèiau verslesnës (orientuotos
á ,,verslumà“) yra moterys. Vyrai karjeros orientacijà
,,iððûkis“ vertino aukðtesniais balais nei moterys, nes
vyrams konkurencija, laimëjimas prieð kitus, kliûèiø
nugalëjimas, sunkiø uþduoèiø sprendimas yra svarbiau
nei moterims. Jiems labiau nei moterims bûdinga socialinë
pozicija ,,laimëti arba pralaimëti“.
Mokytojø vyrø ir moterø santykis vidurinëse mokyklose
rodo, kad vyrai yra labiau linkæ daryti statusinæ
karjerà, todël renkasi kitas specialybes, siekia dirbti
vadovaujamà darbà.
5 pav. matyti, kad mokytojai, tik pradëjæ savo profesinæ
karjerà (iki 5 metø darbo staþas), labiau nei didesná
darbo staþà turintys mokytojai orientuoti á ,,vadybà“
ir ,,autonomijà“. Kiti penkeri darbo metai yra
tarsi augimo visose karjeros orientacijose metai, taèiau
po deðimtøjø darbo metø pastebimas kritimas, kuris
16–20 darbo metais pereina á krizæ. Taèiau nuo 21
darbo metø, pasibaigus tai krizei, ,,profesinë kompetencija“,
,,autonomija“, ,,darbo stabilumas“ ir ,,tarnavimas“
mokytojams tampa tokie pat svarbûs, kokie buvo
6–10 darbo metais, o ,,gyvenamosios vietos stabilumo“
poreikis tampa pats didþiausias lyginant su visais
darbo metais.
Matome, kad profesinio paðaukimo srityje galimos
krizës, kurios „gesina“ profesinius interesus, taigi 16–
20 darbo metais iðryðkëjusi mokytojø karjeros krizë
susijusi su pedagoginio paðaukimo sumaþëjimu. Iðkyla
klausimas, ar teisingai pasirinkta profesija (abejo-
8,11
7,43
tarnavimas
5,92
5,45
iððûkis
7,62
gyvenimo stiliø
integracija
7,24
4,36
4,02
4 pav. Karjeros orientacijø ávertinimo balais palyginimas pagal mokytojø lytá
verslumas
moterys
vyrai

10,00
9,00
8,00
7,00
6,00
5,00
4,00
3,00
2,00
1,00
0,00
profesinë
kompetencija
vadyba
Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
autonomija
darbo
stabilumas
gyvenamosios
vietos stbilumas
tarnavimas
iððûkis
gyvenimo stiliø
integracija
5 pav. Mokytojø karjeros orientacijø ávertinimo palyginimas pagal pedagoginio darbo staþà
nës dël paðaukimo), abejojama dël savo profesiniø pasiekimø,
tolimesnës karjeros [12].
Atsakydami á anketos klausimà ,,Ar Jûs patenkinti
savo darbu?“, mokytojai turëjo ávertinti save pagal tokià
skalæ: ,,labai patenkintas – patenkintas – ðiek tiek
patenkintas – neiðsiskirianèiai – ðiek tiek nepatenkintas
– nepatenkintas – labai nepatenkintas“.
Tyrimas parodë, kad 28 proc. mokytojø yra labai
patenkinti savo darbu, 57 proc. mokytojø patenkinti,
10 proc. ðiek tiek patenkinti, 4 proc. ðiek tiek nepatenkinti
ir 1 proc. nepatenkinti savo darbu. Todël galima
daryti iðvadà, kad dauguma mokytojø dirba ðá
darbà, nes turi pedagoginá paðaukimà. ,,Paðaukimas –
tai ne vien gebëjimas, o kartu ir asmenybës nuostata,
noras atlikti tam tikrus veiksmus; tai svajonë, polëkis,
mobilizuojantis asmenybës fizines ir intelekto jëgas“
[10]. Þmogus, dirbantis ið paðaukimo, patiria pasitenkinimà
darbu, lengviau nugali sunkumus ir nesëkmes.
Iðvados
1. Labiausiai iðreikðtos yra ðios mokytojø karjeros
orientacijos: ,,darbo stabilumas“ (8,83 balø) ,,tarnavimas“
(8,07 balø) ir ,,gyvenimo stiliø integracija“
(7,57 balø).
2. Karjeros orientacija ,,darbo stabilumas“ yra vyraujanti
ir nepriklauso nuo mokytojø lyties, amþiaus,
pedagoginio darbo staþo, dëstomo dalyko.
3. Siektina mokytojø karjeros orientacija – tarnavimas.
Ði karjeros orientacija bûdinga apklaustiems
mokyklø mokytojams.
verslumas
0-5 m.
6-10 m.
11-15 m.
16-20 m.
21m. ir
daugiau
4. Mokytojai iki trisdeðimties metø yra maþiausiai
orientuoti á ,,gyvenamosios vietos stabilumà“ (4,35
balø), o sulaukus 50 metø ir daugiau ði karjeros
orientacija tampa viena ið svarbiausiø (8,63 balø).
5. Mokytojams, dëstantiems humanitarinius ir tiksliuosius
dalykus, maþiausiai svarbi „vadyba“ (statusinë
karjera) (2,59 ir 3,71 balø).
6. Mokytojoms svarbiau ,,darbo stabilumas“, ,,gyvenimo
stiliø integracija“ padedanti atsidavimà ðeimai
suderinti su darbine veikla, moterys labiau
orientuotos á ,,tarnavimà“.
7. Vyrai labiau nei moterys orientuoti á ,,vadybà“ (siekia
statusinës karjeros) (4,20 balø) ir ,,iððûká“ (konkurencija,
laimëjimas prieð kitus, kliûèiø nugalëjimas,
sunkiø uþduoèiø atlikimas) (5,92 balø).
8. Mokytojai, dëstantys menus, labiau nei kiti mokytojai
orientuoti á ,,autonomijà“.
9. Mokytojai, turintys16–20 metø pedagoginio darbo
staþà, visas karjeros orientacijas vertina þemiausiais
balais, nes jø profesinëje karjeroje – krizë.
Literatûra
1. Adamonienë R., Daukilas S., Krikðèiûnas B., Maknienë
I., Palujanskienë A. Profesinio ugdymo pagrindai.
– Vilnius, 2001.
2. Adler A. What Life could mean to You. – Oxford,
1998.
3. Jovaiða L. Asmenybë ir profesija. – Kaunas, 1981.
4. Karjera ðiandien ir rytoj / parengë A. Gumuliauskienë,
D. Augienë, L. Bobrova ir kt. – Ðiauliai, 2002.
147

Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: aktualijos ir perspektyvos
5. Palujanskienë A. Darbo ir karjeros psichologija. Metodinës
rekomendacijos. – Kaunas, 2003.
6. Palujanskienë A. Vidinë profesijos pedagogo motyvacija
darbo veikloje // Pedagogika. – T. 59(2002),
p. 111–116.
7. Patton W., McMahon M. Career Development and
System Theory. – London, 1999.
8. Super D. E. A life-span, life-space perspective on convergence
// M. L. Savickas and R. W. Lent (Eds.).
Convergence in caree development theories. – Palo
Alto, 1994.
148
Summary
Aldona Palujanskienë, Albinas Pugevièius
9. Staniðauskienë V., Veèkienë N. Rengimasis karjerai
socialiniø transformacijø laikotarpiu : Lietuvos gimnazijose
egzistuojanèiø prielaidø analizë // Socialiniai
mokslai. – 2000, Nr.1, p. 85–93.
10. Voveris V. Pedagogas – mûsø viltis ir nerimas. – Kaunas,
1990.
11. Þelvys R. Ðvietimo vadybos pagrindai. – Vilnius,
2001.
12. Ïî÷åáóò Ë. Ò., ×èêåð Â. À.
Îðãàíèçàöèîííàÿ ñîöèàëüíàÿ ïñèõîëîãèÿ.
– 2000.
THE NOTION OF CAREER IN PEDAGOGICAL WORK
It is clear that the term “career” is still understood in
different ways. Such lack of conceptual clarity
maintains ambiguity and continues to prevent
development of a common ground of thinking in this
area. The concept of career has expanded to include
pre-vocational and post-vocational activities, like it was
in the definition proposed by Super in 1976: “the
sequence of major positions occupied by a person
throughout his pre-occupational, occupational and
post-occupational life, includes work-related roles,
such as those of student, employee, pensioner, together
with complementary vocational, familial and civil
roles”. A number of writers have gone further and have
proposed alternative terms to describe career, such as
working life and work history. These authors
recommend use of the more neutral term, “work
histories” to denote sequences of job experiences and
reserve the term “career” for the sense people make of
them. These broader definitions of career draw
attention to the concept of career development, which
can be described as being for most people a lifelong
process of getting ready to choose, choosing, and
typically continuing to make choices from among the
many occupations available in our society. So career
development involves one’s whole life, not just
occupation. As such, it concerns the whole person,
him or her in the ever-changing contexts of his or her
life. The environmental pressures and constraints, the
bonds that tie him or her to significant others,
responsibilities to children and aging parents, the total
structure of one’s circumstances are also factors that
must be understood and reckoned with. In these terms,
career development and personal development
converge. In terms of career choice and satisfaction
the evolution of a personality as the mechanism that
guides cognitive processes at times of career choice,
whether those choices have presented themselves for
external or internal reasons. External reasons include
particular stages of the education system, and internal
reasons include the desire for increased work
satisfaction. Each of the theories discussed emphasises
the importance of self-knowledge in the decision
making process. Self-concept implementation
describes the process of choosing an occupation that
matches one’s image of oneself. It is interesting that
women reflect their sense of identity primarily in terms
of their connections to others, when men describe their
sense of self by differentiating themselves from others
in terms of abilities and attributes.
The task of this research is to inquire teachers by means
of E. Schein questionnaire. We were interested in the
teachers’ career orientations at Kaunas “Rasos”
Gymnasium, Kaunas „Pilënø“ Secondary School and
Kaunas “Purienø” Secondary School.
The results of the research are as follows: prevailing
career orientations of teachers are “job stability”,
“service” and “integration of life styles”. Careers
orientation “job stability” is predominant irrespective
of the teachers’ sex, age, teaching experience and the
subject taught. Career orientation “service” is desirable
for teachers’ work.
Lietuvos þemës ûkio universitetas
Áteikta 2004 03 22