Leidinys „Mokytojo knyga“ - ES parama

ESF projektas 

„Netradicinio ugdymo modelis 

PATIRTIES PANAUDA MOKINIŲ ŽINIOMS IR GEBĖJIMAMS ĮTVIRTINTI“ 

Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-014 

VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras 

mokytojo knyga 

Kaunas 

2012

ESF projektas 

„Netradicinio ugdymo modelis 

PATIRTIES PANAUDA MOKINIŲ ŽINIOMS IR GEBĖJIMAMS ĮTVIRTINTI“ 

Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-014 


mokytojo knyga 

RENGĖJAI: 

dr. Laimutė Anužienė 

dr. Alicija Ramanauskaitė 

dr. Jolanta Valiulienė 

dr. Jūratė Jocienė 

Danutė Petraitienė 

Daiva Abromavičienė 

Tomas Darbutas 

Kaunas 

2012

TURINYS 

Pratarmė ...........................................................................................................................5 

VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro 

savito ugdymo ištakos ir dabartis .................................................................. 10 

▶ VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro 

ugdymo sistemos formavimasis .....................................................................................11 

▶ Savito ugdymo programa ............................................................................................18 

▶ Šv. Ignaco pedagoginė paradigma ..............................................................................19 

▶ Centro vertybinės nuostatos ........................................................................................22 

Ugdymo programos įveiklinimas ................................................................... 25 

▶ Žinių ir gebėjimų įgijimas (50 proc.) ..........................................................................26 

▶ Žinių ir gebėjimų įtvirtinimas (10 proc.) ....................................................................37 

▶ Pasiekimų įgyvendinimas (40 proc.) ..........................................................................41 

Mokytojas ........................................................................................................ 53 

▶ Pareigos. Siekiniai 

▶ Atsakomybė. Įsipareigojimai 

▶ Vertinimas / Įsivertinimas 

Bendruomeninės sampratos ...........................................................................................64 

3

Visi žino pasakojimą apie dvi pagalbos formas. Viena, kai nori žmogui 

padėti ir duodi jam žuvį, kita – kai išmokai jį meškerioti ir jis pats 

sugauna žuvį. 

Šioje Mokytojo knygoje mes stengiamės į vieną sujungti abi pagalbos 

formas: ir duoti sugautas žuvis (šie puslapiai pažymėti specialiai ), 

ir mokytis pačiam jas gaudyti. 

Manome, kad Mokytojo knyga tiks ir pradedančiam „žvejui“, ir jau 

patyrusiam meistrui, nes ugdymas, ypač paremtas Ignaco Lojolos pedagoginėmis 

nuostatomis, kinta tarsi mozaika, kai parenkami kitokie metodai 

arba kitokie priėjimo prie mokinio būdai. 

4

Pratarmė 

Šiuo metu veiklos pasaulis išgyvena naujoves ir permainas, keičiasi ne tik žmogaus 

santykiai su profesine aplinka, bet ir su informacijos srautu ir galimybėmis ją rasti bei 

įvaldyti. 

Visa tai labai pakeitė iki šiol vyravusį požiūrį į žmogų, į žmogaus mokymąsi. Darosi 

aišku, kad mokymasis tampa nenutrūkstamu procesu, būdingu visam žmogaus gyvenimui. 

Darosi aišku, kad neturėtume daryti atskyrimo tarp veiklos ir mokymosi, bendrųjų ir 

specialiųjų kompetencijų. Viskas eina lygiagrečiai. Mokymasis tampa neatskiriama žmogaus 

gyvenimo ir veiklos dalimi, asmens savybe ir tobulėjimo sąlyga. Svarbiausia tai, 

kas išlieka pastovu bet kokių lūžių ir transformacijų kontekste, kas paaiškina ir leidžia 

prognozuoti ateities pokyčius. 

Pagrindinis dėmesys kreipiamas į žmogų kaip vertybę, galinčią duoti daug sau ir 

aplinkai, prisitaikant prie nuolat kintančių darbo rinkos poreikių. 

Keliolikos metų Centro bendruomenės patirtis tikslinant savito ugdymo programą 

ir netradicinius metodus leido pasiekti teigiamų rezultatų. Jei mes esame pedagogai, 

turime įsisąmoninti savo būties prasmę. Dažniausiai mylime savo dalyką, bet ne patį 

mokinį. Kiekvienas iš mūsų yra skirtinga asmenybė su skirtingais talentais, tą nuolat 

mums primena ir Ignaco Lojolos pedagogikos nuostatos. Kad žmogus ir yra didžiausia 

vertybė. Darbas širdimi ir yra visa esmė. Suvokdami tai mes mokome gyvenimo per 

dalyką, o ne dalyko. 

Lyg ir aišku tapo, kad esmė slypi ne žinių kiekybėje, o jų kokybėje. Kintantis laikas, 

informacijos srautai reikalauja nuolatinės švietimo kaitos, o ugdymas tokių tempų neatlaiko 

ir eina iš paskos. Kuo toliau, tuo aiškiau pradėjo ryškėti, kad meilė ir pagarba neturi 

užimti žinių ir gebėjimų vietos, bet turi tapti mokymosi motyvais. 

Šis medžiagos rinkinys skirtas mokytojams, kurie ugdymo proceso šerdimi laiko 

vertybinių nuostatų ugdymą. Nueitas gana ilgas kelias tam, kad galėtume savo patirtimi 

dalintis su kitais. 10–15 metų buvo keliama darbuotojų kvalifikacija dalyko ir vertybių 

kontekste. Paėmę į rankas tik vieną dokumentą „Bendrosios programos ir išsilavinimo 

standartai“ skaitome, kad pagrindinis ugdymo tikslas: „laiduojant asmens dvasinių ir 

fizinių galių plėtotę, išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo, 

būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį 

moksleivį”. Arba Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2011-03-17) teigiama, 

kad „ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant 

ir mokant“. Klausimas: iš kur gauti valandų šiam darbui? Kas tai yra neformalusis 

ugdymas? Jame dalyvaujantys patys aktyviausi, kurie lanko visus užsiėmimus, o kur 

kiti? Pabandykime peržiūrėti visą mokymo programą. Dar kartą sau atsakykime: svarbu 

ne kiekybė, bet kokybė. Nusprendėme pasukti visai nauju keliu, orientuodamiesi į 

žmogų kaip į vertybę. O kaip atrodo toks vertybių prisodrintas mokymas? Jei dalyką 

reikia išdėstyti per 100 valandų, Centre dalykas išdėstomas per 50 valandų žinioms 

5

įgyti, 10 valandų skiriama žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, 40 valandų – pasiekimams 

įgyvendinti per vertybes (atsakomybės prisiėmimas, pagarba, meilė, tikėjimas, darbas 

iš širdies). Pavadinome tai savito ugdymo modeliu, kuris galbūt pastatytas ant stiprių 

dvasinių pamatų „Didesnei Dievo garbei“ (Ignacas Lojola) ir suformuluotas remiantis 

profesoriaus A.Piličiausko šiais ugdymo principais (cit. iš Pedagoginio dvasingumo 

link, 2012): 

▶ Turėtume pripažinti, kad dabartinė situacija mokykloje ir visuomenėje – tai dešimtmečiais 

modeliuota pasekmė, kurią iš esmės gali pakeisti tik kitas mąstymas ir vaizduotė, 

veiksmai ir metodai, ugdymo turinys ir vertybės. 

▶ Atsisakyti savitikslių žinių ir gebėjimų teikimo ugdytiniams, nes šios vertybės 

neformuoja harmoningos asmenybės, o neretais atvejais – ją dargi žaloja. 

▶ UNESCO dokumentuose, reglamentuojančiuose švietimo kaitos prioritetus, 

akcentuojamas visa apimantis ugdymas, aprėpiantis pažintinę, motorinę, jausminę ir 

dorinę asmenybės puses. Kitais žodžiais tariant, reikalaujama mokant auklėti, o auklėjant 

– mokyti. 

▶ Atsisakyti vilties išauklėti vaiką, paauglį ar jaunuolį visam jo gyvenimui, nes šiuo 

atveju „galutinis rezultatas“ sunkiai įsivaizduojamas. 

▶ Vertybių puoselėjimas yra nenutrūkstamas procesas, o asmenybės auklėjimas ir 

saviaukla – ugdytojo ir ugdytinių nuolatinio budėjimo ir atitinkamų pastangų būtinybė, 

grindžiama žmogiškąja Meile, tvirtu Tikėjimu ir Viltimi. 

▶ Nuolatinio asmenybės tobulėjimo (saviauklos) poreikis yra dvasinio augimo – 

pakilimo iš pasitaikančių būties klaidų ar nuosmukių – prielaida. 

▶ Gyvenimo tikslo samprata, kurią būtina pradėti puoselėti nuo ankstyvosios vaikystės 

ir, atitinkamai, adaptuojant jos turinį, tobulinti visą gyvenimą. 

▶ Skatinti, provokuoti ugdytinį mąstyti ir kuo labiau pajausti teigiamų dorovinių ir 

neigiamų, amoralių situacijų esamybę bei apsuptį. 

▶ Nesitikėkime šimtaprocentinio mūsų auklėjamųjų pastangų efektyvumo, nes veikiant 

daugeliui priežasčių galimi – suprantami ir pateisinami – puoselėjamų vertybių neigimo, 

t. y. jų atmetimo, atvejai. 

▶ Daugumai mokinių pažinti patį save yra viena įdomiausių užduočių. 

▶ Gerai pažindamas savo auklėtinių vertybines orientacijas, mokytojas ugdymo 

procese privalėtų remtis dvasingaisiais mokiniais, t. y. „Šiaurės ašigalio gyventojais“. 

▶ Dvasingieji auklėtiniai reikšmingi net ir tais atvejais, kai suklumpa nelygiame 

kasdienybės kelyje: juk jie liudija ne tariamą šventumą, o visiems mums būdingą žmogiškumą. 

▶ Svarbu drąsinti pasyviuosius dorovingus ugdytinius, kad šie taptų pilietiškai angažuoti, 

principingesni, nepakantūs blogiui ir „nekaltam“ abejingumui. 

▶ Žmogaus prigimtis, įveikusi ankstyvosios vaikystės egoistinius instinktus, užkoduota 

Gėriui, o ne Blogiui. 

▶ Būtina iš esmės keisti ugdymo taktiką, prioritetą teikiant pozityviems gyvenimo 

pavyzdžiams, gėrio ir grožio išaukštinimui, drauge menkinant blogio patrauklumą, 

baimę ir neapykantą keičiant visa nugalinčia meile ir pasitikėjimu ugdytinio žmogiškąja 

prigimtimi. 

▶ Blogiukai („pietiečiai“) konkrečiu destruktyviu elgesiu likusiems klasės mokiniams 

nuolat liudija ir rodo atstumiančiojo blogio pavyzdžius. 

▶ Bendraamžių pavyzdys – teigiamas ar neigiamas, gražus ar bjaurus – yra įtaigesnis 

už suaugusio žmogaus (mokytojų, tėvų, šeimos narių) žodinius raginimus. 

6

▶ Kiekvienas mokinys bent vienoje veiklos srityje yra gabus, unikalus. Jis taip pat 

turi bent keletą teigiamų charakterio bruožų ir asmenybės savybių. 

▶ Į mokinius reikia žvelgti ne kaip į vientisą „pilką masę“, o atvirkščiai, būtina 

stengtis joje įžvelgti kiekvieno vaiko individualumą ir išskirtinumą. 

▶ Aš, mokytojas, privalau nuoširdžiai mylėti savo mokinius – ne vien tuos, kurie 

daugiau nusipelnę, bet ir tuos, kuriems labiausiai reikia meilės. 

▶ Alternatyvių ugdymo principų diegimas bus lengvesnis, jei visa klasės (mokyklos) 

bendruomenė apsispręs „nuvalyti subjaurotą tarpusavio santykių lentą, kad joje 

galėtų fiksuoti naujo turinio, liudijančio meilę ir pagarbą, toleranciją ir pagalbą artimui, 

faktus“. 

▶ Istoriškai paveldėtas skaudus sovietinės ideologijos palikimas, netolimoje praeityje 

skatinęs kiekviename žmoguje ieškoti klasinio priešo, raginęs išsaugoti nesibaigiančios 

kovos būseną, to meto gyventojų sąmonėje paliko gilią žymę. 

▶ Meilės paveiktas ugdytinis mano esąs mokytojo šalininkas, jo bendramintis, 

kurį – vaikui to nežinant – mokytojas kviečia dalyvauti slaptame projekte, skirtame vaiko 

deformuotoms vertybėms koreguoti arba susiformavusioms „antivertybėms“ šalinti. 

▶ Siekiant panaikinti vieno mokinio neigiamos elgsenos bruožą, svarbu profilaktiškai 

galvoti ir apie likusius mokinius, kad šie mokytųsi iš svetimų, bet ne savų klaidų. 

▶ Modeliuodamas auklėjamąjį poveikį, ugdytojas visiškai neužsimena apie neigiamas 

vaiko asmenybės savybes (tinginystę, prasivardžiavimą, tyčiojimąsi iš kito žmogaus…), 

bet visus klasės mokinius (šeimos narius) skatina mąstyti apie tokius teigiamus 

charakterio bruožus (gebėjimus, įpročius, įsitikinimus), kurie natūraliai šalina deformuotas 

vertybes, aktyvina jų korekcijos procesą. 

▶ Remdamiesi ugdytinio stipriomis teigiamomis asmenybės savybėmis, stipriname 

silpnąsias teigiamas ir puoselėjame trūkstamas teigiamas, kurios natūraliai naikina silpnąsias 

neigiamas bei slopina stipriąsias neigiamas savybes. 

▶ Tinkamiausia vertybių puoselėjimo ir deformuotų įsitikinimų korekcijos forma 

galėtų būti diskusijos (ypač klasės valandėlių metu). 

▶ Diagnostinis, taip pat ir auklėjimo procesas gali sėkmingai vykti tik tuomet, kai 

mokiniai pasitiki mokytoju, neabejoja jo geranoriškumu, mato paties pedagogo nuoširdų 

troškimą toliau tobulėti, tiki jo atvirumu. 

▶ Vertybių ugdymas sietinas su šių dienų mokiniais ir dabartiniais, bet ne buvusiais 

ar būsimais jų interesais, gyvenimo aktualijomis. 

▶ Reikšminga siekti, kad asmenybės ugdymo procesas vyktų Tiesos ir Teisingumo, 

Gėrio ir Meilės erdvėje. 

▶ Pedagoginis dvasingumas, kurio esmę sudaro nuoširdi meilė ugdymo partneriui, 

papildyta išmintingu, gera linkinčiu reiklumu. 

▶ Sąvoka „ugdymo partneris“ vienija visus ugdymo institucijos (mokyklos) bendruomenės 

narius – ugdytinius ir jų tėvus, mokytojus, administraciją. Nepripažįstant šio 

principo reikšmės ir netaikant jo savo praktinėje veikloje, neįmanoma įsivaizduoti sėkmingo 

mokytojo darbo. Todėl galima teigti, kad vienintelis metodas, kuris tinka dirbant 

su bet kokio amžiaus vaikais ir bet kokio dalyko pamokoje, – meilė mokiniui, dalykui, 

profesijai. Pagrindinis šio „metodo“ generatorius bei propaguotojas privalėtų būti klasės 

auklėtojas – mokyklos bendruomenės „šviesa ir druska“. 

Tai išsamiai parengtas produktas, kur aišku, kaip vertinti savo ir kolegų darbą. 

7

Kaip mes apsisprendėme? 

Intensyviai dirbę ir gerų rezultatų pasiekę vis dėlto pajutome, kad trūksta ašies, kuri 

lyg magnetas pritrauktų prie savęs visą Centre vykdomą veiklą, kuri kiekvienam leistų 

matyti prasmę – DĖL KO TAI DAROME? 

Dėl ko tai darome? Geras klausimas. Galbūt viena iš priežasčių – egzistencinė patirtis. 

Tai egzistenciniai išgyvenimai, egzistenciniai sukrėtimai. Artimos netektys, radikalūs 

atsivertimai, kur Centro bendruomenės žmonės asmeniškai prie to prisiliesdami subrendo, 

atsakydami į klausimus: kam mes pašaukti? Kokia mūsų gyvenimo veiklos paskirtis? 

Subrendome bendradarbiaudami kaip „nešiojimui vienas kito naštą“. 

Netekome mokslų daktarės Sigitos Grigaliūnienės. Visais išgyvenimais paskutinėmis 

gyvenimo dienomis buvo dalijamasi su bendruomene. Pagrindinis jos noras buvo, 

kad tęstume jos pradėtus darbus. Tai pirmųjų mokinių konferencijų „Mokyklos konstitucija“ 

ir „Mokyklos filosofija“, kurios vyksta iki dabar, įkūrėja. Tai atsakomybė už pradėtus 

Sigitos Grigaliūnienės darbus ir jų tolesnį tęsimą. 

Antra didelė netektis – prof. Rimantas Laužackas, kuris savo gyvenimą skyrė profesiniam 

rengimui ir mūsų mokykla, pasak profesoriaus, buvo jo metodologinė laboratorija. 

Buvimas kartu su žmogumi, kai jis yra prie išėjimo slenksčio, ir nuolatiniai svarstymai, 

sprendimai, dilemos, o kaip geriau vienu ar kitu atveju. Daug ką sako mums profesoriaus 

R. Laužacko žodžiai, rašyti paskutinėje monografijoje „Kompetencijomis grindžiamų 

mokymo / studijų programų kūrimas ir vertinimas“ (2008): „Didesnius darbus lemia 

aplinkybės. Dažnai iš anksto neplanuotos ir netikėtos. Lyg ir savaime atsiranda noras 

pasidalyti su kitais tuo, kas tau yra aiškiau ir suprantamiau. Ypač tuo, kas nenuginčijamai 

svarbu ir laukiama. Tada tiki, kad tavo žodis turi prasmę. Didesnius darbus lemia žmonės, 

esantys šalia. Jie daro nenusakomą ir nepamatuojamą įtaką siekiams ir rezultatams. Jie 

reiškia dalį pastangų ir išgyvenimų.“ Atrodo, aišku ir suprantama, viskas pasakyta ir Tavęs 

nepaliesti negali, kai tu esi šalia ir visą tą ne tik skaitai, bet matai ir išgyveni ir toliau 

daliniesi su savo šeima, bendruomene. 

Trečioji netektis – Žirgų priežiūros skyriaus mokinio Tado. Našlaičio, kuris ant tavo 

rankų miršta. Jaunas 19-metis ir dar norintis gyventi. 

Taip pat pažintys su dabartiniu jėzuitų provincijolu tėvu kunigu Gintaru Vitkumi, 

kunigu Valerijumi Rudzinsku, jau emeritu vyskupu jo ekscelencija Juozu Matulaičiu, 

emeritu vyskupu Juozu Preikša bei su arkivyskupu metropolitu Sigitu Tamkevičiumi. 

Nuolatiniai nuoširdūs sesers Albinos pamokymai visai bendruomenei. Prieš penkerius 

metus koplyčios atsiradimas centriniame mokyklos pastate visiškai kitaip nuteikia. Kiekvieną 

rytą skaitomas Šventasis Raštas ir tos dienos įžvalgos, bendruomeninis susikaupimas 

ir bendra malda. Didelį poveikį bendruomenei padarė pamatymas, ką reiškia malda, 

kai susirgo mokytojos Reginos sūnus Vytukas. 

Šitie dalykai negali nepajudinti visų sielų iš miego, iš užledėjimo, o kai išstumiami 

ledai, atsiranda didžiulė jėga, stumianti į priekį, nebijant ir neapsišarvuojant įstatymais, 

o leidžiant kūrybingai veikti mokinio labui ne žodžiais, bet darbais. Kaip teigia 

prof. A. Piličiauskas: „Meilė ir Išmintingas reiklumas sudaro, mano galva, Pedagoginio 

Dvasingumo esmę“ (p. 22). 

Taigi smagu matyti, kaip keičiasi mokiniai, bendruomenė, aplinka. Ji valoma, tvarkoma, 

mokoma su širdies meile. Tai mato ir jaučia ir pati bendruomenė, kuriamas grožis, 

aplinka, stengiamasi kiekvieną įėjusį į mokyklą sutikti su meile, palydėti šypsena. 

8

„Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, 

riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. 

Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, 

kaip Dievas Kristuje jums buvo atlaidus. 

Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. 

Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. 

Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: 

Mano kerštas, Aš atmokėsiu, – sako Viešpats. 

Verčiau, jei tavo priešininkas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį… 

Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu.“ 

Efeziečiams 4,31.32 

Romiečiams 12,17-21 

Nelengva, bet gera daryti gerus darbus. 

Dr. Laimutė ANUŽIENĖ, 

VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų 

profesinio rengimo centro direktorė 

9

VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų 

profesinio rengimo centro 

savito ugdymo ištakos ir dabartis

VŠĮ KAUNO PASLAUGŲ VERSLO DARBUOTOJŲ PROFESINIO 

RENGIMO CENTRO UGDYMO SISTEMOS FORMAVIMASIS 

Jau daugiau kaip 12 metų Centras ieško būdų 

ir kelių, kaip gerinti ugdymo kokybę, kaip rasti raktą į 

mokinio širdį, kaip padėti mokiniui eiti pasirinktu pažinimo 

keliu, kaip atrasti mokymosi tarnaujant kitiems 

ir bendruomenei prasmę, kai derinamos žinios, gebėjimai 

ir vertybinės nuostatos, kokių vertybinių gairių 

reikia ieškant savojo kelio ir dvasinės saviugdos. 

Ieškojimų, diskusijų, rūpesčių kelias buvo ilgas, 

bet dabar galime sakyti, kad vaisingas ir tais 

vaisiais bei patirtimi dalijamės, pateikdami ugdymo 

programos atsiradimo svarbą, jos kaitą. Esame dėkingi 

Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedrai 

bei šviesaus atminimo mokslininkams dr. Sigitai 

Grigaliūnienei ir prof. Rimantui Laužackui. 

1996–1998 m., keičiantis šalies ekonominei situacijai, reorganizuojantis verslo 

įmonėms, nepaklausios tapo audimo, verpimo, avalynės gamybos profesijos, kurių buvo 

mokoma tuometinėje Tekstilininkų (vėlesnis pavadinimas – Kauno lengvosios pramonės 

ir paslaugų verslo) mokykloje, vėliau išaugusioje į VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų 

profesinio rengimo centrą (toliau – Centrą). Mokyklai kilo būtinybė peržiūrėti savo 

strategines nuostatas, teikiamas profesinio mokymo programas, požiūrį į mokytojus ir 

besimokančiuosius bei visą pedagoginę sistemą. 

VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro kaita, aprūpinta 

mokslinėmis-metodinėmis konsultacijomis, suformavo organizacines prielaidas savitos 

ugdymo sistemos kūrimui. Savitos ugdymo sistemos formavimas VšĮ Kauno paslaugų 

verslo darbuotojų profesinio rengimo centre vykdomas nuo 1996 m. remiantis Lietuvos 

edukologijos mokslininkų idėjomis. Realizuojamos prof. R. Laužacko, dr. S. Grigaliūnienės 

ir kt. teorinės rekomendacijos ugdymo turinio projektavimo, profesinio rengimo 

programų, profesiologinės vadybos aspektais. 

Esminės įtakos turėjo socialinių mokslų daktarės S. Grigaliūnienės mokslinis konsultacinis 

ir metodinis darbas mokykloje (1996–1999). Pirmiausia – 1998 metais parengtas 

projektas (formalizuotos prielaidos) „Sisteminanti politika mokyklos edukacinėje organizacijoje“. 

Šiuos kokybinius tyrimus, taikant tyrimo dalyvavimu metodą ir praktikos teorizavimo-teorijos 

praktikavimo paradigmą, edukologiniuose tyrimuose pratęsė L. Anužienė (edu- 

11

kologijos disertacija „Sisteminančios politikos mokyklos kaitoje modeliavimas“, 2004) ir 

kiti Centro pedagogai. 

Mokyklos / Centro savitos ugdymo sistemos strategijai sukurti bei koreguoti 

įtakos turėjo mokyklos vadovų, bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo pedagogų 

studijos ir magistro darbai, apginti 1997–2012 metų laikotarpiu (per 70), atvėrę 

edukologinių diskusijų mokykloje galimybes, ryškinančias mokyklai / Centrui 

kaip organizacijai ir mokyklai / Centrui kaip ugdymo sistemai aktualias tendencijas 

ir spręstinas problemas. 2004–2012 mokslo metais apgintos socialinių mokslų 

disertacijos: Laimutė Anužienė „Sisteminančios politikos mokyklos kaitoje modeliavimas“ 

(2004), Alicija Ramanauskaitė „Technologinio ugdymo prielaidos ir jų 

raiška Lietuvos vidurinėje mokykloje“ (2002), Jolanta Valiulienė „Kompetencijų 

perimamumas profesiniame rengime“ (2011), Jūratė Jocienė „Modulinės profesinio 

mokymo programos rengimas užtikrinant teorijos ir praktikos dermę“ (2011), 

Aivaras Anužis „Esminiai darniojo turizmo paslaugos pasirinkimą lemiantys veiksniai“ 

(2012), Danutė Maurušaitienė „Socialinių dalininkų bendradarbiavimas: naujosios 

viešosios vadybos paradigma profesiniame rengime“ (2011), Aistė Antanaitienė 

„Mokinių profesinis apsisprendimas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo 

institucijų bendradarbiavimo paradigmoje“ (2012), šiuo metu rengiamos šios disertacijos: 

Tomas Darbutas „Insulto poveikis rankų ir kojų izometrinių susitraukimų ir 

dinaminių judesių tikslumo ir stabilumo valdymui“, Ieva Anužienė „Sociokultūrinio 

potencialo plėtotės ir profesinio rengimo sąrangos sandūra“. 

Į šį procesą įtraukiami ne tik Centro administracijos / vadybinės komandos nariai, 

pedagogai, bet ir aptarnaujančių tarnybų (buhalterijos, ūkio skyriaus, valgyklų, bendrabučio 

ir kt.) darbuotojai laikant, kad visi dirbantieji švietimo įstaigoje atlieka pedagoginę 

funkciją. Taip susiformavo Centro misija – bendruomeniškumas mokymuisi visą gyvenimą 

– ir išryškėjo bendruomeniškumo, kaip veiklos kokybės, formavimo perspektyva. 

Bendruomenė yra aktyvus ugdymo veikėjas Centre. Kiekvienas bendruomenės narys 

savo pareigų atlikimu, elgsena, išvaizda ir nuostatomis turi ugdomąjį poveikį. Centro 

bendruomenės nariai dalyvauja ugdymo turinio organizavimo ir vykdymo klausimų 

svarstymuose bei pačiame ugdymo procese. Visi bendruomenės nariai siekia konkretaus 

indėlio į šį procesą – jį organizuodami, įgyvendindami, remdami, išsakydami savo nuomonę, 

pasinaudodami vertinimo rezultatais. Siekiama sukurti tokią bendradarbiavimo 

kultūrą Centre, kad kiekvienas bendruomenės narys neliktų izoliuotas ir prisiimtų bendrą 

atsakomybę. Bendruomeniniame darbe svarbiausia: 

▶ nuolatinis rūpinimasis kokybe, sutariant dėl prioritetų (tikslų ir uždavinių, darančių 

įtaką gyvensenai (elgsenai, veiksenai, galvosenai) – bendrojo pobūdžio kokybinis 

pokytis; 

▶ tarpusavio konsultacijos ir savojo indėlio – „kokybė plius“ (esama kokybė plius 

asmeninės pastangos) – parodymas bendruomeninei panaudai – kasdieninis rūpinimasis 

kokybe; 

▶ mokinių darbai, mokytojų darbai, bendri mokytojų ir mokinių darbai, Centro bendruomenės 

darbai. 

Centro bendruomenės apsisprendimą siekti ugdymo kokybės lemia vertybinės 

nuostatos. Jos slypi idėjoje, kad Centro mokiniai yra verti ne tik mokymo, bet ir ugdymo, 

t. y. ne tik informavimo, bet ir formavimo. Siekiama sukurti tokią bendradarbiavimo 

kultūrą, kad kiekvienas bendruomenės narys galėtų pilnai atskleisti savo unikalumą, pajustų 

vertingumą ir prisiimtų atsakomybę už savo ir Centro veiklą, reputaciją, prestižą. 

12

Centro darbuotojų išsilavinimo ir kompetencijos augimas, požiūrio į įstaigos misiją 

kaita turėjo įtakos naujų inovatyvių profesinio mokymo programų, tokių kaip socialinių 

paslaugų verslo organizatoriaus, paramediko, apsaugos darbuotojo ir kt., įdiegimui. 

Iš viso šiuo metu Centre teikiamos 36 pirminio profesinio mokymo programos grožio, 

socia linės gerovės, sveikatos ir verslo srityse. Taip pat nuolat vykdomos neformalios įvairios 

trukmės suaugusiųjų mokymo programos. 

Metai iš metų augo ir mokinių skaičius, dabar jis siekia daugiau nei 3 tūkst. besimokančiųjų. 

Šiuo metu Centras yra viena didžiausių pagal besimokančiųjų skaičių profesinio 

mokymo įstaiga Lietuvoje, tokį mokinių skaičių „užsiauginusi“ dėl pasirinktos strategijos, 

vadybos, bendruomenės veiklos, ugdymo kokybės ir organizacijos kultūros, tačiau 

esminę įtaką turėjo katalikiškos ugdymo pasaulėžiūros pasirinkimas. 

2007 m. birželio 1 d. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ pašventino VšĮ Kauno 

paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre įkurtą Šv. Ignaco Lojolos koplyčią. 

Joje kartą per savaitę – ketvirtadienį aukojamos šv. Mišios, kuriose kviečiami dalyvauti 

visi bendruomenės nariai: mokiniai, mokytojai, administracija. Mokiniai, dalyvaudami 

šv. Mišiose, skaito skaitinius, gieda giesmes, neša atnašas. Norintiesiems sudaroma galimybė 

atlikti išpažintį. Kiekvieną rytą koplyčioje vyksta susikaupimo valandėlė, kurioje 

dalyvauja visi norintys. Atidarius koplyčią, Centro bendruomenė stipriau pajuto krikščioniškų 

vertybių svarbą ir Dievo artumą. 

Ugdymas centre grindžiamas katalikiškąja pasaulėžiūra, šv. Ignaco patirties, 

apmąstymo ir veiksmo pedagogine paradigma, kuri, atsižvelgiant į mokymosi kontekstą 

ir į pedagoginį procesą, nurodo būdus, kaip paskatinti mokinius atsiverti augimui 

per tiesos pažinimą ir gyvenimo prasmės ieškojimą. Besimokantieji sukaupia ir apmąsto 

savo turimą patirtį, kad išskirtų tai, ką jie jau supranta ir išreiškia tokiomis kategorijomis 

kaip faktai, vertybės, įžvalgos, intuicijos ir visa tai panaudoja apmąstydami mokomąjį 

dalyką. Čia atmintis, supratimas, vaizduotė ir jausmai panaudojami tam, kad mokinys 

suvoktų mokymosi prasmę ir vertę, atskleistų ryšį su kitais žinių ir veiklos aspektais, 

suprastų tolimesnių tiesos ieškojimų svarbą. 

Ugdymo metodologija VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo 

centre paremta teorijos praktikavimu ir praktikos teorizavimu, kurį pagrindė socialinių 

mokslų daktarė Sigita Grigaliūnienė. 

Ugdymo programos įgyvendinimas tampriai susijęs su įstaigos vizija, misija, strategija, 

mokymo turiniu, mokytojų kompetencija ir nuostatomis, įstaigos bendruomene, 

mokymo/si metodais, mokymo/si aplinka. Ugdymo programos derinamos su Europos 

Sąjungos ir Lietuvos Respublikos norminiais reikalavimais, darbo rinkos tendencijomis, 

profesinio rengimo moksliniais tyrimais, mokinių ir jų tėvų lūkesčiais. 

Ugdymo programa realizuojama: 

50 proc. turinio skiriama žinioms ir gebėjimams įgyti, mokymo programos reikalavimams 

įvykdyti ir mokymo turinio branduoliui perteikti tradiciniais mokymo ir mokymosi 

metodais. Prioritetas teikiamas profesinių ir esminių kompetencijų ugdymui. 

10 proc. turinio skirta žinioms ir gebėjimams įtvirtinti per dalykų integraciją. 

40 proc. turinio skirta mokinių pasiekimams įgyvendinti taikant aktyviuosius mokymo 

ir mokymosi metodus, mokymąsi per patirtį, projektus. Pagrindinis prioritetas čia 

teikiamas bendrųjų kompetencijų ugdymui/si. Ugdymo programa remiasi bendrųjų kompetencijų 

koncepcija (R. Laužackas, 1999), kur bendrosios kompetencijos traktuojamos ne 

kaip kvalifikacijos sudėtinė dalis, bet kaip holistinė asmens galimybių raiška, akcentuojant 

13

individo asmenines savybes, vertybines nuostatas bei gebėjimą realizuoti sukauptą potencialą 

ir patirtį veikloje. 

Ugdymas grindžiamas šiomis holistinėmis nuostatomis: 

Filosofija / psichologija – galimybė išryškinti / išsiryškinti vertybines nuostatas mokymosi 

aplinkoje; 

Ekologija – mokymas / išmokymas, tam tikros aplinkos, kurioje vyksta mokymas, 

formavimas/is; 

Kultūra – mokymas / išmokymas, tam tikrų normų ir taisyklių mokykloje formulavimas/is, 

formavimas/is ir jų vykdymas (mokykloje, mokymo programoje, bendruomenėje 

ir t. t.); 

Verslumas – mokymas / išmokymas, kaip bendruomeninių ir asmeninių reikmių 

derinimas. 

Greta profesinių kompetencijų ugdomos ir bendrosios kompetencijos. Bendrosios 

kompetencijos traktuojamos kaip kvalifikacijos sudėtinė dalis, nes jos būtinos profesinei 

karjerai ir gyvenimo įprasminimui. 

Programos turinys orientuojamas į mokinių žinių ir gebėjimų ugdymą vykdymo (I kurse), 

organizavimo (II kurse) ir konsultavimo (III kurse) lygmenimis. Programą sudaro 

šeši mokymo moduliai: „Kur mes?“, „Mes kartu?“, „Kaip mes?“, „Kas aš?“, „Projektas“, 

„Vertinimas“. Didžiausias dėmesys programoje skiriamas mokinių bendrųjų kompetencijų 

ir vertybių ugdymui per aktyviuosius mokymo/si metodus, mokinių turimą patirtį, savarankišką 

darbą, projekto rengimą. Modulis „Kur mes?“ yra pirmasis programos modulis, 

skirtas mokinių orientavimuisi aplinkoje. Modulis „Mes kartu?“ skiriamas socialiniams 

gebėjimams (išryškinant bendravimo gebėjimą) ugdyti. Šis modulis skiriamas bendrojo 

lavinimo krypčiai. Modulis „Kaip mes?“ skiriamas metodiniams gebėjimams (išryškinant 

bendradarbiavimo gebėjimą) ugdyti. Modulis „Kas aš?“ skiriamas asmenybiniams gebėjimams 

(išryškinant savarankiškumo gebėjimą) ugdyti. Modulis „Projektas“ yra integruojantis 

projektas, skirtas pirmiesiems keturiems moduliams praktiškai patikrinti / pasitikrinti 

ir įtvirtinti. Modulis „Vertinimas / Įsivertinimas“ – modulinės programos apibendrinimas 

ir mokinių įgytų bendrųjų kompetencijų vertinimas bei įsivertinimas. 

Centras sudaro sąlygas mokiniui įgyti specialybę. Tam skiriami treji arba dveji 

mokslo metai, kai derinamas profesinio mokymo ir vidurinio ugdymo ar bendrakultūrinių 

dalykų mokymas/is. Specialybės dalykų pagrindas yra bendrojo lavinimo ar / ir bendrakultūrinių 

dalykų žinios. Tai lemia ir profesinio mokymo įstaigos specifiškumą: baigęs 

ją mokinys įgyja vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Tačiau savitos ugdymo 

sistemos įveiklinimas leido išryškinti tris pagrindines ugdymo kryptis: 

▶ bendrojo lavinimo, apimanti vidurinį ir bendrakultūrinį ugdymą; 

▶ profesinio mokymo; 

▶ sociokultūrinio ugdymo, kuri apima ir papildomąjį ugdymą bei saviugdą. 

Rengiant Centro ugdymo programą (40 proc. dalį) ir ryškinant bendrojo lavinimo 

kryptį (vidurinis ir bendrakultūrinis ugdymas) buvo tikslinama jos paskirtis. Lietuvos 

Respublikos švietimo įstatymo (2003) 2 skyriaus 11 straipsnyje rašoma, kad „vidurinio 

ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį 

raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis 

ir (ar) kvalifikaciją“. Ugdymo programa, aktualizuojanti vertybinių nuostatų ir bendrųjų 

gebėjimų ugdymą, lėmė vidurinio ugdymo paskirties sampratos pokytį. 2007 m. Centro 

mokymo/si aplinkoje naudojama tokia apibrėžtis: vidurinis ugdymas ne tik parengia mokinį 

studijoms ir / ar kvalifikacijos įgijimui, bet ir suteikia galimybę aptarinėti Žmogaus 

14

paskirties klausimus. Tradicinis dalyko mokymas derinamas su ugdymu, padedančiu mokiniui 

atpažinti bendražmogiškąsias vertybes, formuluotis savąsias vertybines nuostatas, 

nuolat aptarinėti gyvenimo, pažinimo ir darbo prasmę. Pažinimą derinant su vertybinėmis 

nuostatomis svarbiausiu tampa reikšmingumų atradimas ir galimybė įprasminti įgytą patirtį 

kituose kontekstuose. 

Pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą (2007), profesinis mokymas 

– mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją 

ar ją tobulinti. Centro darbo patirtis parodė, kad profesijos mokymo paskirtis – 

paruošti jauną žmogų ne tik kokybiškam darbui, bet ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie 

nuolatinio pokyčio. 40 proc. profesinio mokymo programos valandų yra skirta profesinėms 

žinioms, gebėjimams mokyti ir gilinti bei bendriesiems gebėjimams ugdyti. Profesijų 

mokymas Centre vykdomas pagal modulines profesinio mokymo programas (1 pav. ir 

2 pav.). 

Sociokultūrinio ugdymo tikslas – integruoti profesinį mokymą ir bendrąjį lavinimą 

ryškinant vertybines nuostatas bei gebėjimą panaudoti sukauptą patirtį. Sociokultūriniam 

ugdymui priskirtina: bendruomeninių projektų organizavimas ir įgyvendinimas; 

užklasinė veikla; besimokančiųjų konferencijos; vidiniai ir išoriniai renginiai; konkursai; 

parodos; išvykos; rekolekcijos; tradicinės šventės; socialinis / savanoriškas darbas; prevencinis 

darbas; mokinių ir mokytojų iniciatyvos ir kt. 

Ugdymo procese ypač reikšmingas yra įvertinimas / įsivertinimas, išskiriant tai, kas 

vertinga ir kas svarbiausia tolesnei panaudai. Tai leidžia numatyti ateities ugdymo/si kryptį 

ir įtvirtinti daromą kokybinę pažangą. Galimybė įvertinimui / įsivertinimui yra tris kartus 

per metus vykdomos mokinių įgytų žinių ir gebėjimų patikros, vykdomos netradiciniais 

metodais. 

Akivaizdu, kad pasirinktos katalikiškos ugdymo pasaulėžiūros, šv. Ignaco pedagoginės 

paradigmos, sukauptos patirties dėka, derindami mokymo veiklos racionaliuosius 

pradus su dvasiniu ugdymu ir dvasinės saviugdos kryptimis, šiandien esame pajėgūs ugdymo 

požiūriu vertinti / įsivertinti pasirinktą Centro savitos ugdymo sistemos modelį. 

15

Mokymo programa 

1 pav. Profesinio mokymo modulinės programos modelis 

1. Įvadas į profesiją 

2. Modulis 3. Modulis 4. Modulis ... Modulis 

16 

6. Gamybinė praktika 

7. Įvadas į darbo rinką

I metai 

II metai 

50 proc. 

Žinių ir gebėjimų 

įgijimas 

10 proc. 


įtvirtinimas 

40 proc. 


įveiklinimas 


įgyvendinimas 

KOMPETENCIJOS 

2 pav. Modulio organizavimo sandara 

*1 projektas 

*2 projektas 

*3 projektas 

Šioje profesinio mokymo modulio organizavimo schemoje pateiktos ugdymo programos 

realizavimo dalys. Taigi modulis sudarytas remiantis ugdymo turinio trejybiškumo 

principu. 

17 

A 

C 

E 

B 

D 

Aptarnaujantys dalykai

SAVITO UGDYMO PROGRAMA 

Savito ugdymo programos įgyvendinimas VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų 

profesinio rengimo centre glaudžiai susijęs su įstaigos vizija, misija, strategija, mokymo 

turiniu, mokytojų kompetencija ir nuostatomis, įstaigos bendruomene, mokymo/si metodais, 

mokymo/si aplinka. 

Savito ugdymo programa realizuojama remiantis turinio trejybiškumo principu: 

Žinių ir gebėjimų įgijimas 

50 proc. 

Žinių ir gebėjimų įgijimas 

50 proc. 

ugdymo programos turinio 

skiriama mokymo reikalavimams 

įvykdyti (branduoliui) 

tradiciniais mokymo/si metodais. 

Svarbiausia – žinių perdavimas 

ir gebėjimų lavinimas. 

Žinių ir gebėjimų įtvirtinimas 

10 proc. 

3 pav. Ugdymo programos dalys 


įtvirtinimas 

10 proc. 

ugdymo programos 

turinio skiriama 

mokymo integruotiems 

reikalavimams įtvirtinti 

bei žinioms ir 

gebėjimams pritaikyti. 

Svarbiausia – žinių ir 

gebėjimų įtvirtinimas. 

Ugdymo programos struktūros dalys bus aptariamos kituose skyriuose. 

18 

► 

Pasiekimų įgyvendinimas 

40 proc. 

Pasiekimų 

įgyvendinimas 

40 proc. 

ugdymo programos turinio 

skiriama žinioms ir 

gebėjimams įgyvendinti per 

bendruomeninius projektus: 

„Mano gyvenimo Mokytojas“, 

„Mylėkime Mokytoją“ ir 

„Gerbkime Mokytoją“, 

prisiimant atsakomybę už 

atliktus darbus. Svarbiausia – 

pasiekimų ir pažangos 

vertinimas.

ŠV. IGNACO PEDAGOGINĖ PARADIGMA 

Ugdymas Centre organizuojamas pagal šv. Ignaco Lojolos pedagoginę paradigmą. 

Ji yra ugdymo/si proceso pagrindas, taikoma ne tik bendrajam lavinimui ar profesijos 

mokymui, bet taip pat bendruomenės renginiuose, rekolekcijose ir t. t. 

Paradigma labai naudinga integruojant dalykus tarpusavyje ir gilinant atskiro dalyko 

žinias, susiejant naują medžiagą su jau žinoma. 

Nuosekliai naudojant šią paradigmą per visą ugdymo programą, įvairiose mokymo 

situacijose, ji labai padeda mokiniui susidaryti natūralų įgūdį pirma apmąstyti savo patirtį, 

o po to veikti. 

Ignaco paradigma padeda mokytojams tapti geresniais pedagogais. Ji įgalina mokytojus 

praturtinti mokomojo dalyko turinį ir struktūrą, pateikia papildomų priemonių 

rekomendacijas, kaip paskatinti mokinių iniciatyvą. Tai leidžia mokytojams daugiau tikėtis 

iš mokinių, skatinti juos imtis didesnės atsakomybės ir būti aktyvesniems mokymosi 

procese, susieti naują informaciją su jau turima patirtimi. 

Ignaco pedagoginė paradigma suasmenina mokymąsi. Ji kviečia mokinius apmąstyti 

reikšmę ir svarbą to, ko jie mokosi. Ji bando padaryti mokinius aktyvius ir kritiškus 

ugdymo/si proceso dalyvius. 

Suartindama mokinio ir mokytojo patirtis, paradigma stengiasi mokymąsi padaryti 

daugiau asmenišką. Ji ragina klasėje įgytą patirtį integruoti su patirtimi, įgyta namuose, 

darbe, bendraujant su bendraamžiais ir t. t. 

Ignaco pedagoginė paradigma pabrėžia mokymo ir mokymosi socialumą ir abipusį 

patirties pasidalijimą, mokinių tarpusavio dialogą, kuris padės jiems apmąstyti savo patirtį. 

Mokymosi ir augimo procesas yra įtraukiamas į tarpasmeninių santykių ratą. Jis ragina 

imtis tokios veiklos, kuri turės poveikį kitų žmonių gyvenimui. Palaipsniui mokiniai suvoks, 

kad patys giliausi išgyvenimai ateina iš jų santykių su tuo, kas yra humaniška, iš jų 

santykių su kitais žmonėmis ir iš kitų žmonių patirties. Šis apmąstymas turėtų visada vesti 

prie didesnio kitų žmonių gyvenimo vertinimo, prie veiksmų, prie politikos ir struktūrų, 

kurios padeda arba stabdo abipusį augimą ir jų, kaip žmonijos dalies, vystymąsi. 

Šv. Ignaco Lojolos pedagoginė paradigma atsižvelgia į mokymosi kontekstą ir pedagoginį 

procesą. Ji nurodo būdus, kaip paskatinti mokinius atsiverti augimui. Minimi penki 

etapai: KONTEKSTAS, PATIRTIS, APMĄSTYMAS, VEIKSMAS, ĮVERTINIMAS. 

19

Kontekstas 

Kontekstas 

Patirtis 

Į(si)vertinimas 

(si)vertinimas Apmąstymas 

Apm stymas 

Veiksmas 

Kontekstas 

Asmeninis vadovo rūpinimasis mokiniu ir jo dėmesys jam reikalauja, kad mokytojas 

kuo geriau susipažintų su mokinio gyvenimo patirtimi. Mes privalome kuo daugiau 

žinoti apie tą aplinką, kurioje vyksta mokymas ir mokymasis. Būdami mokytojais mes 

privalome suprasti mokinio pasaulį, kurį veikia labai daug faktorių: šeima, draugai, bendraamžiai, 

jaunimo kultūra, papročiai, taip pat ir socialinė aplinka, mokyklos gyvenimas, 

politika, ekonomika, religija, visuomenės informavimo priemonės, menas, muzika ir 

daug kitų realijų. Kokios jėgos veikia juose? Kaip tos jėgos nulemia jų pažiūras, vertybes 

ir įsitikinimus ir kaip jos formuoja mokinių suvokimą ir pasirinkimą? Kaip gyvenimo 

patirtis veikia mokinio ugdymosi procesą, formuojantį jo mąstymo ir veiklos pagrindus? 

Kokius praktinius žingsnius gali ir nori žengti mokiniai, kad įgytų didesnę laisvę ir geriau 

kontroliuotų savo pačių likimą? 

Patirtis 

Ignacas primygtinai teigia, kad žmogus, t. y. jo protas, širdis ir valia, turi dalyvauti 

mokymosi procese. Jis skatina žadinti vaizduotę ir jausmus, lygiai kaip ir protą. Tuo būdu 

yra apimamos tiek pažintinės, tiek jausminės žmogaus savybės. Būtina intelektą ir jausmus 

puoselėti kartu, priešingu atveju sunku tikėtis puikių veiklos rezultatų. Taigi terminas 

PATIRTIS Ignaco pedagogikoje vartojamas charakterizuoti bet kokią veiklą, kurioje 

šalia intelektinio svarstomo dalyko suvokimo pastebimai dalyvauja ir mokinio jausmai. 

20

Žmogiškoji patirtis gali būti arba t i e s i o g i n ė, arba n e t i e s i o g i n ė. Mokyklinėje 

aplinkoje tiesioginė patirtis dažniausiai atsiranda bendraujant tarpusavyje, kalbantis, diskutuojant, 

tyrinėjant, keliaujant, dirbant, sportuojant ir t. t. 

Mokymosi procese tiesioginė patirtis ne visada yra įmanoma. Žinios dažnai įgyjamos 

per netiesioginę patirtį – skaitymą, paskaitos klausymą. Mokytojai privalo žadinti 

mokinių vaizduotę ir pojūčius, kad mokiniai labiau įsiskverbtų į dėstomo dalyko gelmę. 

Apmąstymas (refleksija) 

Terminas „apmąstymas“ Ignaco pedagogikoje suprantamas kaip procesas, kurio 

metu iš žmogiškosios patirties kyla prasmės suvokimas: 

▶ per tikresnį tiriamos tiesos supratimą; 

▶ per įspūdžius ir reakcijas, kurie kilo apmąstymų metu; 

▶ per gilesnį tiriamo dalyko pasekmių sau ir kitiems suvokimą; 

▶ per supratimą to, kas aš esu. 

Pastebima, kad šiame mokymosi etape labai svarbus uždavinys mokytojui yra suformuluoti 

tokius klausimus, kurie praplėstų mokinių suvokimą ir priverstų juos priimti 

kitų žmonių požiūrį. Mokytojas gali norėti primesti savo nuomonę. Jeigu taip įvyksta, 

kyla didelis manipuliacijos / indoktrinacijos pavojus (o tai visiškai priešinga Ignaco auklėjimui), 

ir mokytojas turėtų to vengti. Tačiau mokytojo užduotis yra atverti mokinių 

jautrumą – jų širdis ir protus viskam, kas yra humaniška. 

Tai reikia atlikti subtiliai, pasinaudojant mokinių ankstesne patirtimi, ir taip siekti 

jų asmenybės tobulėjimo. 

Patartina rinktis tokį patirties ir apmąstymo kelią, kuris ragintų mokinį ne tik siekti 

gilesnių žinių, bet ir ieškoti gyvenimo prasmės, raginti jį daryti sprendimus (VEIKSMAS) 

pagal pasaulio visumos viziją. Ignaco pedagogikoje apmąstymas būtų ne visas procesas, 

jeigu jis baigtųsi esmės suvokimu ir jausmine reakcija. Apmąstymas tik tada subręsta, kai 

nutariama veikti. 

Veiksmas 

Apmąstymų dėka dėstomo dalyko esmės suvokimas, atsiradęs dėl asmeninio požiūrio 

į tiriamąjį reiškinį ar dalyką, turi tapti žmogaus dalimi. Tai verčia mokinį veikti, 

atlikti kažką, kas atitiktų jo naująjį įsitikinimą. Ignaco pedagogikos tikslas yra ugdymas, 

kuris toli gražu nėra tik žinių perdavimas. Didžiausias dėmesys skiriamas visapusiškam 

mokinio ugdymui – „tarnavimui kitiems“. Todėl periodiškas mokinių požiūrių, prioritetų 

ir veiksmų, rodančių jų „tarnystę kitiems“, įvertinimas tikriausiai nebus toks dažnas 

kaip akademinių žinių patikrinimas, bet jis turi būti planuojamas bent kartą per semestrą. 

Rūpestingas mokytojas daug greičiau pastebės mokinių pažangą ar jos stoką klasės diskusijų 

metu, mokinių dosnumą ir kilniaširdiškumą iš to, kiek jie jautrūs bendruomenės 

poreikiams. 

Į(si)vertinimas 

Tai gali būti puiki proga mokytojui pagirti, paskatinti už padarytą pažangą, taip 

pat ir paraginti tolimesniam apmąstymui, atsižvelgiant į pastebėtus trūkumus ar spragas 

mokinio pasaulėžiūroje. Mokytojas gali paraginti viską apmąstyti, pateikdamas tikslingus 

klausimus, duodamas reikalingą informaciją, nubrėždamas naujas perspektyvas ir siūlydamas 

pažiūrėti į mokomąjį dalyką iš kitų pozicijų. 

21

CENTRO VERTYBINĖS NUOSTATOS 

(PAGAL ŠV. IGNACO PEDAGOGIKĄ) 

▶ Kiekvienos ugdymo sistemos pagrindas yra požiūris į žmogų, jo prigimtį. 

▶ Tik žinodami, kas yra žmogus, mes galime pasakyti, kaip jis turėtų būti ugdomas. 

▶ Jėzaus Draugijos konstitucijų IV dalies preambulėje Ignacas apibūdina pagrindinį 

jėzuitų švietimo įstaigos tikslą: 

„Draugijos kryptingai siekiamas tikslas yra padėti jos nariams ir kitiems žmonėms 

pasiekti galutinį tikslą, dėl kurio jie yra sukurti. Šiam tikslui pasiekti reikia sukurti mokymo 

ir gebėjimo jį panaudoti struktūrą, kad kitiems padėtume geriau pažinti Dievą, mūsų 

Kūrėją ir Viešpatį, ir labiau jam tarnauti. Todėl Draugija steigia kolegijas ir kai kuriuos 

universitetus.“ 

▶ Būdingas Ignaco požiūris, kuriame išsilavinimo tikslingumą lemia krikščioniškas 

požiūris į gyvenimo tikslą; mokslas tarnauja Dievo ir žmonijos meilei. 

„Ne meilė mokslui kaip tokiam įkvėpė jį, bet nenumaldomas ir praktinis atsidavimas 

tikslui, kuriam išsimokslinimas gali tarnauti.“ (John W. Donohue SJ) 

▶ Jėzuitai išrado tai, ką galėtume vadinti „į vaiką nukreiptu švietimu“. Mokyklose 

dėmesys buvo sutelktas į mokinį ir siekiama, kad pamokos būtų kūrybingos ir įdomios. 

Jėzuitų įnašą į švietimą galėtume apibūdinti taip: 

▶ pačios mokymo programos originalumas; 

▶ tvarkos vertinimas, laipsniškas perėjimas nuo vieno lygio prie kito; 

▶ darbui atsidavę, gerai paruošti mokytojai. 

▶ Jėzuitų švietimo bruožai: 

▶ Galutinis jėzuitų švietimo tikslas yra dvasinis – išugdyti gilų žmogišką Dievo 

meilės pajautimą ir nusiteikimą tarnauti artimui. 

▶ Intelektualių, moralinių ir dvasinių ugdymo aspektų integracija, siekiant perteikti 

žinias ir išlavinti krikščioniškas dorybes. 

▶ Ne žinių kaupimo, o formacijos akcentavimas, charakterio tobulinimas, mąstymo 

gebėjimų lavinimas. 

▶ Metodiškumo ir tvarkos sureikšminimas; siekiama, kad pirmiausia moksleiviai 

turėtų tvirtus pagrindus, o tik po to tam tikra tvarka būtų pateikiama vis 

sudėtingesnė mokymo medžiaga. 

▶ Aktyvaus mokinių dalyvavimo mokymo procese ugdymas. 

▶ Dėmesys humanitariniams mokslams ir menams. 

▶ Eloquentia perfecta – kritinio mąstymo, aiškaus kalbėjimo būdo ir sugebėjimo 

įtikinančiai ir laisvai reikšti savo mintis raštu lavinimas. 

22

▶ Gairės mokytojams: 

▶ Mokytojai turi taip lavinti jaunimą, pavestą mokyklos globai, kad jis įgytų 

net tik gerą išsilavinimą, bet ir išsiugdytų krikščioniškus įpročius bei elgseną. 

Jie turi stengtis klasėje ir už jos ribų ugdyti meilę Dievui ir visas dorybes, 

kurios būtinos tarnaujant kitiems žmonėms. 

▶ Pamokos pradžioje mokytojas turi pasirūpinti, kad mokiniai sukalbėtų trumpą 

ir tinkamą maldą. 

▶ Ignaco pedagogika pabrėžia žmogiškosios patirties svarbą. Mat žmonės nėra švarios 

lentos, ant kurių gali ką nori rašyti. Jie atsineša sukauptą patirtį, nuo kurios reikia 

pradėti ugdymo procesą, integruojant naujas žinias, formuojant naują požiūrį. 

▶ „Negaliu įsivaizduoti jėzuito mokytojo, stovinčio prieš moksleivius ir skaitančio 

paskaitą, o po to išeinančio iš klasės be jokio kontakto su jais. Tai pažeistų viską, ko Ignacas 

mokė. Pati mokymo samprata reikalauja pradėti nuo to, ką mokiniai žino, ir padėti 

jiems integruoti naujus dalykus. Taigi mokydamas palaikai asmeninį ryšį ir prisilieti prie 

patirties.“ (David Fleming SJ) 

▶ Mokymo būdai 

PRELEKCIJA jėzuitų institucijose buvo viena svarbiausių ir veiksmingiausių mokymo 

priemonių. Šiandien ji irgi gali būti veiksmingai panaudota klasėje. Prelekcija paruošia 

mokinius savarankiškam darbui, padeda geriau įsisąmoninti mokomąjį dalyką. Ji 

siekia aiškiau atskleisti individualios užduoties tikslus, nurodyti, kas svarbiausia, į ką 

reikia kreipti dėmesį. Prelekcija skaitoma pamokos pradžioje ir likus 10 minučių iki jos 

galo. Tai nėra paskaita, bet pašnekesys, žadinantis mokinių smalsumą ir sutelkiantis juos 

klasės ir namų darbams. Prelekcija nurodo kryptį, teikia mokiniams tam tikrą individualių 

studijų planą. Pristatomos pagrindinės idėjos ir struktūra to, ką jie ketina studijuoti, 

iškeliami pagrindiniai klausimai, į kuriuos turi savarankiškai atsakyti. Deja, labai dažnai 

nekreipiamas dėmesys į mokinių paruošimą individualiam darbui, nes lengviau duoti atsakymą, 

negu mokyti, kaip patiems jį atrasti. 

▶ Kai mokinys supranta dėstomą medžiagą, KARTOJIMU siekiama ją įsisąmoninti. 

Kartojimas – vienas svarbiausių jėzuitų mokymo būdų. „Tai, kas pakartojama, giliau 

išlieka atmintyje.“ Pirmieji jėzuitai proto lavinimą lygino su raumenų mankštinimu: raumenys 

tampa tvirtesni, jeigu reguliariai atliekami tie patys pratimai. Kartojimo svarbą 

patvirtina ir modernios mokymo bei studijų teorijos. 

▶ MOKYMOSI MOTYVAI – tai noras sulaukti pagyrimo ir nesėkmės baimė. Išmintingai 

skatinama akademinė konkurencija gali mokymosi procesui suteikti veržlumo. 

„Priešingų nuomonių išsakymas klasėje turi būti labai vertinamas ir palaikomas, 

kiek leidžia laikas, kad būtų skatinamas garbingas lenktyniavimas kaip stiprus akstinas 

mokytis. Įprasta, kad vykstant ginčams mokytojas užduotų klausimą, besiginčijančios 

pusės atkreiptų dėmesį į klaidas ar vieni kitiems pateiktų klausimus. Individualiai ar grupėmis 

galima diskutuoti arba vienas mokinys gali oponuoti kitiems.“ 

▶ Geriausiai jėzuitų sveikos konkurencijos idealą ir lenktyniavimą iliustruoja 

tradicinis Akademinių apdovanojimų suteikimas – viena labiausiai gerbiamų jėzuitų 

švietimo tradicijų. Šis renginys turėtų vykti vieną kartą per metus ir būti vienas 

svarbiausių mokslo metų įvykių. Jis turėtų vykti gana iškilmingai: „Nurodytą dieną 

kuo garbingiau ir kuo didesnės žmonių grupės akivaizdoje viešai paskelbiami nugalėtojų 

vardai. Jie privalo viešo susirinkimo metu garbingai priimti apdovanojimą.“ 

Pagal jėzuitų tradiciją tik tikras pranašumas gali būti pripažintas ir apdovanotas. Šis 

23

pranašumo pripažinimas turi paskatinti ir motyvuoti kitus studentus siekti geresnių 

rezultatų. 

▶ Mokymas PRATIMŲ pagalba jėzuitų švietime užima svarbiausią vietą ir skatina 

besimokančiuosius ugdyti ELOQUENTIA PERFECTA (laisvai reikšti savo mintis raštu 

ir žodžiu). Mokinys turi būti pakankamai kompetentingas kalbėti ir rašyti. Visų mokslo 

sričių dėstytojai privalo reikalauti sklandaus savo minčių perteikimo raštu ir žodžiu. 

▶ Didelis dėmesys skiriamas MOKYTOJO VAIDMENIUI buriant mokyklos 

bendruomenę. 

Jėzuitų CURA PERSONALIS (tikra meilė ir asmeninis rūpestis kiekvienu mokiniu) 

skelbia, kad kiekvienas mokytojas uoliai ir atsakingai turi skatinti besimokančiųjų 

intelektualinį, socialinį ir dvasinį brendimą, rodyti meilę ir asmeninį rūpestį kiekvienu 

mokiniu. Mokytojas turi pagirti ir padrąsinti, pataisyti ir vesti, kai reikia – įspėti. Sakoma, 

kad į mokinio nesėkmę privaloma reaguoti atvirai ir garbingai: „Jei mokinys 

nepaiso nei žodinio įspėjimo, nei kitokių veiksnių ir gali papiktinti kitus, geriau atleisti 

jį iš mokyklos, negu joje palikti, kur jis mažai turės naudos ir atneš nuostolį kitiems.“ 

▶ Jėzuitų auklėjimas siekia ŽMOGIŠKOSIOS BRANDOS (o ne vien žinių perteikimo) 

– ugdomas žmogus, suprantantis gyvenimo prasmę, savo vietą bendruomenėje, 

turintis tvirtus įsitikinimus, darbštus, pareigingas. 

▶ JĖZUITŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGOS skiriasi nuo tų mokymo įstaigų, kurios nejučiomis 

aplenkia esminį rūpestį žmogumi, asmeniu, rūpindamosi tik dalykine kompetencija. 

▶ JĖZUITŲ AUKLĖJIMAS padeda pažinti tikrovę atvira širdimi ir protu, įžvelgti 

ir rinktis tai, kas tarnauja didesnei Dievo garbei. 

Elenos Tervidytės nuotr. 

24

Ugdymo programos įveiklinimas

ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ ĮGIJIMAS 

(50 PROC.) 

Pamoka – žinios ir nežinios dermė, klausimai, abejonės ir atsakymai, teiginiai. 

Pamoka – pareiga pamokyti, kaip pamatyti savo žinojimą... 

50 procentų ugdymo programos turinio skiriama mokymo reikalavimams įvykdyti 

per tradicines pamokas įprastais mokymo/si metodais. 

Siekdami keisti ir keistis, būti pažangūs ir matomi šiuolaikiniame švietimo ir veiklos 

pasaulyje, svarstėme ir apie mokytojo darbą ir jo vietą ugdymo procese. Juk mokytojas 

nėra tik žinių perteikėjas, informacijos nešėjas, tačiau jis yra ugdytojas, kur ryšys 

mokinys – mokytojas išauga į Žmogaus ir Žmogaus ryšį. 

Svarstydami apie mokytojo darbą, kartu nutarėme, kad nuolatinė stebėsena ragins 

ieškoti naujų darbo būdų, metodų, svaresnio ir nuoširdesnio ryšio su mokiniu. Supratome, 

kad pamokos kokybė turi rūpėti ir mokiniui, ir mokytojui, ir skyriaus vedėjui, ir metodininkui 

bei grupės vadovui. Juk svarbu ir pamokos dalyvių abipusis susitarimas, sutarimų 

ir įsipareigojimų vykdymas bei žmogiškasis ryšys. 

Šioje dalyje pateikiamos pamokos stebėsenos formos, kurios sudarytos remiantis 

Švietimo ir mokslo ministerijos teiktomis nuorodomis bei papildytos mūsų Centro ugdymo 

programos gairėmis. 

26

PAMOKOS VERTINIMO LENTELĖ 

____________________________ 

(data) 

__________Kaunas___________ 

(dokumento sudarymo vieta) 


(institucijos pavadinimas) 

Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas Vertintojas ___________________________________ 

________________________________________ ____________________________________________ 

(vardas ir pavardė) (vardas ir pavardė, pareigos, kvalifikacinė kategorija) 

Turima kvalifikacinė kategorija______________ _______________________________________________ 

Pedagoginis stažas ________________________ 

Grupė ___________________________ Dalykas _______________________________________ 

Mokinių skaičius sąraše ___________________ Mokinių skaičius pamokoje ________________________ 

Pamokos (ugdomosios veiklos, pratybų, renginio) tema _______________________________________________ 

___________________________________________________________________________________________ 

Stebimi mokytojo veiklos pamokoje aspektai Labai 

gerai 

Gerai Patenkinamai 

27 

Reikia 

tobulinti 

Nepatenkinamai 

Bendrieji (Pažymėti (+) 

1. Geba numatyti konkrečius ugdymo tikslus ir 

uždavinius 

2. Geba planuoti ugdymo turinį 

3. Geba parinkti ir taikyti ugdymo būdus bei metodus 

4. Geba tinkamai parinkti mokymo ir mokymosi 

medžiagą 

5. Geba atskleisti ugdymo turinį 

6. Geba kurti ugdymo ir ugdymosi aplinką 

7. Geba naudoti laiką ir išteklius 

8. Geba vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą 

VšĮ KPVDPRC (Pažymėti (+) 

9. Pamokoje ugdo vertybines nuostatas 

10. Individualizuoja ugdymą / mokymą 

11. Diferencijuoja ugdymą / mokymą 

12. Integruoja profesinį mokymą, bendrąjį lavinimą, 

sociokultūrinį ugdymą 

13. Pažįsta mokinius, gali charakterizuoti mokinių žinias, 

mokėjimus, gebėjimus, individualias savybes 

14. Pagarbiai elgiasi su mokiniais 

15. Pozityviai nusiteikęs 

16. Ugdo socialinius gebėjimus (bendravimas) 

17. Ugdo metodinius gebėjimus (bendradarbiavimas) 

18. Ugdo asmenybinius gebėjimus (savarankiškumas) 

19. Prisiima atsakomybę už atliktą darbą 

Vertintojo pastabos ir siūlymai: _________________________________________________________________ 

Vertintojas ____________________ __________________________ 

(parašas) (Vardas ir pavardė) 

Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas _____________________ ________________________ 


Mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto pastabos: 

Nėra / 

negalėjo 

būti

MOKYTOJO ĮSIVERTINIMO LENTELĖ 

____________________________ 

(data) 

____________________________ 

(dokumento sudarymo vieta) 


(institucijos pavadinimas) 

Mokytojas Mokytojas ar pagalbos ar pagalbos mokiniui mokiniui specialistas 

specialistas _______________________________________________________ 

(vardas ir pavardė) 

Turima kvalifikacinė kategorija______________ Pedagoginis stažas _______________________________ 

Grupė ___________________________ Dalykas _______________________________________ 

Mokinių skaičius sąraše ___________________ Mokinių skaičius pamokoje ________________________ 

Pamokos (ugdomosios veiklos, pratybų, renginio) tema _______________________________________________ 

___________________________________________________________________________________________ 

Įsivertinami mokytojo veiklos pamokoje aspektai Labai 

gerai 

28 

Gerai Patenkinamai 

Reikia 

tobulinti 

Bendrieji (Pažymėti (+) 

1. Geba numatyti konkrečius ugdymo tikslus ir 

uždavinius 

2. Geba planuoti ugdymo turinį 

3. Geba parinkti ir taikyti ugdymo būdus bei metodus 

4. Geba tinkamai parinkti mokymo ir mokymosi 

medžiagą 

5. Geba atskleisti ugdymo turinį 

6. Geba kurti ugdymo ir ugdymosi aplinką 

7. Geba naudoti laiką ir išteklius 

8. Geba vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą 

VšĮ KPVDPRC (Pažymėti (+) 

9. Pamokoje ugdo vertybines nuostatas 

10. Individualizuoja ugdymą / mokymą 

11. Diferencijuoja ugdymą / mokymą 

12. Integruoja profesinį mokymą, bendrąjį lavinimą, 

sociokultūrinį ugdymą 

13. Pažįsta mokinius, gali charakterizuoti mokinių žinias, 

mokėjimus, gebėjimus, individualias savybes 

14. Pagarbiai elgiasi su mokiniais 

15. Pozityviai nusiteikęs 

16. Ugdo socialinius gebėjimus (bendravimas) 

17. Ugdo metodinius gebėjimus (bendradarbiavimas) 

18. Ugdo asmenybinius gebėjimus (savarankiškumas) 

19. Prisiima atsakomybę už atliktą darbą 

Mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto pastabos ir siūlymai: 

Nepatenkinamai 

Mokytojas ar pagalbos 

mokiniui specialistas _____________________ ________________________ 


Nėra / 

negalėjo 

būti

▶ Kaip sekėsi pravesti pamoką? 

MOKYTOJO ATŽVALGA 

▶ Kokias vertybines nuostatas ugdžiau šioje pamokoje per bendrojo lavinimo ir profesinio 

mokymo žinių pritaikymą? 

▶ Ką šioje pamokoje padariau, siekdamas(-a) paruošti jauną žmogų ne tik kokybiškam 

darbui, bet ir ugdyti gebėjimą prisiderinti prie nuolatinio pokyčio? 

▶ Ką šioje pamokoje padariau, siekdamas(-a) ne tik parengti mokinį studijoms ir / ar kvalifi 

kacijos įgijimui, bet ir suteikti galimybę aptarinėti Žmogaus paskirties klausimus? 

▶ Kaip konkrečiai vykdau mokinių individualaus ugdymo plano (trajektorijos) stebėseną? 

▶ Kokią(-as) kompetenciją(-as) padeda ugdyti ši pamoka? Kaip paryškinau tai mokiniams? 

▶ Ar analizuoju mokinių atžvalgas (ko išmoko, ko siekia, ko jiems trūksta); kaip taikau 

analizės rezultatus? 

▶ Kaip motyvuoju mokinius, kad jie lankytų pamokas? Kokių rezultatų pasiekiau? 

▶ Ką turėčiau / norėčiau patobulinti šioje pamokoje? 

▶ Ar taikau ilgesnes kaip 2 ak. val. pamokas (pagrįskite)? 

▶ Ar skatinu ruošti namų darbus pamokoje (pagrįskite)? 

▶ Ar dirbu su mokiniais papildomai? Su kokiais? Kokie pokyčiai? 

▶ Kokia pagalba man reikalinga? Ko trūksta edukacinėje aplinkoje, kad pamoka būtų 

efektyvesnė? 

▶ Pastabos 

Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas 

_____________________ ________________________ 


29

PAMOKOS STEBĖTOJO ATŽVALGA 

1. Kaip mokytojui sekėsi pravesti pamoką? 

2. Kaip buvo atliepta Centro ugdymo programos profesinio mokymo krypčiai? 

3. Kaip buvo atliepta Centro ugdymo programos bendrojo lavinimo krypčiai? 

4. Kaip buvo atliepta Centro ugdymo programos sociokultūrinio ugdymo krypčiai? 

5. Kaip pamokoje buvo atliepta Jūsų stebėjimo aspektui (stebėjimo misijai)? 

6. Pastabos 

Vertintojas ______________ ________________ 

(parašas) (Vardas, pavardė) 

30

MOKYTOJO METODINĖS IR BENDRUOMENINĖS VEIKLOS VERTINIMAS 

Mokytojas ________________________________________________________ 

____________________________ 

( (data) 

Vertinami aspektai Labai 

gerai 

Gerai Patenki- 

namai 

31 

Reikia 

tobulinti 

(Pažymėti (+) 

Metodininko įvertinimas 

1. Teminis planas atitinka Centro ugdymo programos 

koncepciją 

2. Dalyko programa orientuota į kompetencijas, kurias turi 

įgyti mokinys 

3. Parengta modulinė programa 

4. Parengta dalyko metodinė ir padalomoji medžiaga 

5. Parengtas pagrindinių terminų žodynas 

6. Taiko vertinimo sistemą 50–10–40 (proc.) 

7. Žurnalų pildymas atspindi Centro ugdymo programos 

struktūrą 

8. Mokytojas palaiko kultūringą aplinką: 

• Mokinių apranga 

• Mokinių elgesys 

9. Mokytojo įvaizdis: apranga, elgsena, kūno kalba 

Skyriaus vedėjo įvertinimas (2010/2011 m. m. ) 

10. Dalyvauja skyriaus metodinės komisijos darbe 

11. Dalyvauja programų rengime ir atnaujinime 

12. Dalyvauja mokinių pasiekimų patikrose 

13. Rengia integruotas užduotis 

14. Veda atviras pamokas, renginius 

15. Analizuoja mokinių atžvalgas, kuruoja individualią 

mokinio trajektoriją 

16. Papildomai individualiai dirba su mokiniais 

17. Atlieka pažangumo analizę (kartą per pusmetį), pasiekė 

teigiamų pokyčių (egzaminų rezultatai) 

18. Taiko savarankiško mokymo sistemą (konsultacijos, 

medžiagos siuntimas, kt.) 

19. Mokytojas analizuoja lankomumą, išsiaiškina mokinių 

nelankymo priežastis 

20. Taiko asmeninę motyvacinę lankomumo sistemą, pasiekė 

teigiamų pokyčių 

21. Parengė mokinius olimpiadoms, konkursams, varžyboms ir 

kt. 

22. Sistemingai įsivertina (pildo įsivertinimo formas) 

23. Individualiai bendrauja (pokalbiai): 

• su mokiniais 

• su mokinių tėvais 

• su auklėtojais / grupių vadovais, mokytojais 

• su probleminiais mokiniais 

24. Konsultuoja kolegas, globoja pradedančiuosius mokytojus, 

dalijasi patirtimi 

25. Grįžęs iš kvalifikacinių renginių vykdo gerosios patirties 

sklaidą skyriuje 

26. Dalyvauja profesiniame orientavime 

27. Atstovauja Centrui 

Metodininkė _____________________ ______________________ 


Skyriaus vedėjas(-a) _____________________ ______________________ 


( 

Nepaten- 

kinamai 

Nėra / 

negalėjo 

būti

Visi suprantame, kaip svarbu mokėti įvertinti mokinio pastangas, pasiekimus 

teisingai, objektyviai, abiem ugdymo proceso dalyviams suprantamai, todėl 

Centre parengtas 

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO 

TVARKOS APRAŠAS 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1.1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau – Tvarka) parengta 

vadovaujantis „Nuosekliojo mokymosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo 

programas tvarka“, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 24 d. 

įsakymu Nr. ISAK-1879; Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta 

LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256; Bendrojo 

lavinimo mokyklų 2008–2009 metų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais švietimo 

ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424, Lietuvos bendrojo 

lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais (toliau – BP 

ir IS), Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo 

standartais, XI–XII klasės – patvirtintais LR švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 

21 d. įsakymu Nr. ISAK-1465, profesinio mokymo programomis. 

1.2. VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokinių pažangos 

ir pasiekimų vertinimo tvarka reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų ir 

pažangos vertinimą, įsivertinimą, kontrolinių darbų organizavimą, tėvų informavimą apie 

mokinių mokymosi sėkmę ir pažangą. 

1.3. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas 

ugdymo procese ir baigus programą. 

1.4. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos: 

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus 

kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas. 

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio 

pasiekimus ir padarytą pažangą. 

Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus. 

Individualios pažangos (ideografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal 

kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma 

pažanga. 

Vertinimo kriterijai – vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai, 

atitinkantys mokomojo dalyko išsilavinimo ar profesinio rengimo standartus. 

Kontrolinis darbas – 45–90 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, 

laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavinta dalyko 

programos temos, skyriai, programos dalis. 

Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį): 

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio 

pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti 

tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. 

Ugdomasis (formuojamasis) vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso 

metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi 

bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. 

32

Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi 

spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti. 

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. 

Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. 

Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį): 

Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, 

numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, 

įvertinimas fiksuojamas. 

Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, 

kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, 

simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.). 

Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir 

pasiekimus kaupimas. 

2. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 

2.1. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis, susikurti savo mokymosi strategiją, 

apibendrinti mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo ir Centro 

darbo sėkmę ir tuo remiantis priimti pagrįstus sprendimus. 

2.2. Vertinimo uždaviniai: 

2.2.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti mokymosi stipriąsias ir silpnąsias puses, 

įsivertinti savo pasiekimų rezultatus, planuoti tolesnę pažangą. 

2.2.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas, 

diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus. 

2.2.3. Padėti mokiniui formuotis vertybines nuostatas, ugdytis kūrybiškumą. 

2.2.4. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi. 

2.2.5. Suteikti mokinių poreikius atitinkančią pagalbą. 

3. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI 

3.1. Vertinimo nuostatos: 

3.1.1. Vertinimas grindžiamas šv. Ignaco Lojolos pedagogine paradigma, Profesinio 

ugdymo programa. 

3.1.2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir 

dalyko gebėjimai, bendrosios kompetencijos, mokinio pasiekimų pažanga. 

3.1.3. Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją 

apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti. 

3.2. Vertinimo principai: 

▶ atvirumas ir skaidrumas; 

▶ pozityvumas ir konstruktyvumas; 

▶ objektyvumas ir veiksmingumas; 

▶ informatyvumas. 

4. VERTINIMO PLANAVIMAS 

4.1. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. Vertinama dalyko žinių ir 

gebėjimų įgijimas, žinių ir gebėjimų įtvirtinimas, pasiekimų įtvirtinimas bendrojo lavinimo, 

profesinio mokymo ir sociokultūrinio ugdymo / bendrųjų kompetencijų ugdymosi 

kontekstuose. 

33

4.2. Dalykų vertinimo tvarka aptariama, suderinama ir aprobuojama metodiniuose 

centruose (vidurinio ugdymo programos dalykų) bei skyrių metodinėse komisijose (profesinio 

mokymo dalykų). 

4.3. Dalykų mokytojai, planuodami pasiekimų patikras, integruotas pamokas, integruotus 

projektus, suderina ir numato užduotis, bendrus vertinimo būdus, kriterijus. 

4.4. Modifikuotose ar adaptuotose mokymo programose pasiruošimo pamokai medžiagoje 

numatomas individualus mokinių vertinimas. 

4.5. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo 

laikas gali būti koreguojami. 

5. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE 

5.1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams 

(globėjams, rūpintojams) aiškiais, suprantamais kriterijais. 

5.2. Mokytojas planuoja vertinimą, atsižvelgdamas į mokinių pasiekimus ir galias. 

5.3. Mokytojas dalyko vertinimą numato ir aprašo savo dėstomo dalyko planuose. 

5.4. Mokytojas pateikia ir aptaria su mokiniais vertinimo kriterijus, formas ir metodus 

per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį. Prieš kiekvieną kontrolinį, savarankišką 

darbą mokiniai supažindinami su jo vertinimu. 

5.5. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys diagnostinis, ugdomasis 

(formuojamasis) bei kaupiamasis vertinimo tipai. 

5.6. Diagnostinis vertinimas naudojamas išsiaiškinti, su kokiomis savitomis problemomis 

susiduria mokinys, ir planuoti tolesnę pažangą. Diagnostinis vertinimas taikomas 

žinių ir gebėjimų įgijimo, žinių ir gebėjimų įtvirtinimo ir pasiekimų įtvirtinimo metu. 

Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami pažymiu už: 

▶ kontrolinį darbą – tai 45–90 min. trukmės darbas raštu, skirtas patikrinti, kaip 

įsisavinta dalyko programos tema, skyrius, programos dalis; 

▶ savarankišką darbą; 

▶ apklausą raštu; 

▶ aktyvų atsakinėjimą per pamoką; 

▶ dalyvavimą miesto, šalies konkursuose, olimpiadose; 

▶ dalyvavimą projektuose, jų rengimą ir pristatymą; 

▶ sociokultūrinio ugdymo / bendrųjų kompetencijų ugdymosi rezultatus; 

▶ kitomis ugdymo formomis parodytus rezultatus. 

5.7. Pasiekimų įtvirtinimo metu taikomi: įvadinis diagnostinis testas, dalykų diagnostiniai 

testai, integruotų dalykų diagnostiniai testai. 

5.7.1. Įvadinis diagnostinis testas, rašomas mokslo metų pradžioje pirmosios patikros 

metu (rugsėjo mėnesį), parodo, kiek mokinio turimos žinios bei gebėjimai atitinka 

pageidaujamas ir laukiamas, sudaro mokiniui prielaidas planuoti individualią pažangą, 

susidaryti individualią mokymosi trajektoriją. Taikomas formalusis vertinimas. 

5.7.2. Dalykų diagnostiniai testai skirti išsiaiškinti, kiek mokinio įgytos žinios bei 

gebėjimai atitinka standartų ir mokymo programų reikalavimus. Dalykų diagnostiniai testai 

rašomi lietuvių kalbos, užsienio kalbų, matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, 

chemijos, profesijos mokymo pamokose. Nerašomi kūno kultūros, žmogaus saugos, dorinio 

ugdymo pamokose. 

5.7.3. Integruotų dalykų diagnostiniai testai skirti žinioms ir gebėjimams įtvirtinti 

(antroji ir trečioji patikros). 

34

5.8. Ugdomasis (formuojamasis) vertinimas taikomas stebint mokinio individualų, 

grupinį darbą įvairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi sėkmingumą, daromą 

pažangą. Šis vertinimas vykdomas mokinių pasiekimų įtvirtinime (pirmoje, antroje 

ir trečioje patikrose ir laikotarpiu tarp patikrų). 

5.8.1. Pirmoje, antroje ir trečioje patikrose bei laikotarpiu tarp patikrų pasiekimus 

įsivertina pats mokinys, kiti mokiniai ir mokytojas. Vertinami mokinių asmeniniai pasiekimai 

ir grupės nario indėlis bendrame darbe bendrojo lavinimo, profesinio mokymo bei 

sociokultūrinio ugdymo / bendrųjų kompetencijų ugdymosi pasiekimų kontekste. 

5.8.2. Patikrų metu mokiniai pildo asmeninį pasiekimų žymėlapį, kuriame įsivertina 

savo pasiekimus individualioje ugdymo/si trajektorijoje. 

5.9. Kaupiamasis vertinimas taikomas žinių ir gebėjimų įgijimo dalyje (50 proc.) 

bei pusmečio mokymosi pasiekimų suminiam įvertinimui. 

5.9.1. Informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą naudojant kaupiamąjį vertinimą 

žinių ir gebėjimų įgijimo dalyje (50 proc.) kaupiama dalyko mokytojo užrašuose. 

5.9.2. Pusmečio / metinis pažymys vedamas iš keturių galutinių pažymių. Mokinio 

pusmečio / metinis mokymosi pasiekimai gaunami išvedant žinių ir gebėjimų įgijimo 

(50 proc.), žinių ir gebėjimų įtvirtinimo (10 proc.) ir pasiekimų įtvirtinimo (40 proc.) 

metu gautų pažymių vidurkį. Pasiekimų įtvirtinimas vertinamas trimis kryptimis: bendrojo 

lavinimo, profesinio mokymo ir sociokultūrinio ugdymo (bendrųjų kompetencijų). 

5.10. Informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą kaupiama dalykų ir pasirenkamųjų 

dalykų vidurinio ugdymo mokytojo dienynuose, profesinio mokymo dienynuose. 

5.11. Grupės vadovas pusmečio (metų) pabaigoje užpildo vidurinio ugdymo dienynuose 

ir profesinio mokymo dienynuose mokymosi pasiekimų apskaitos suvestines. 

6. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA 

6.1. Pusmečio (metų) pabaigoje tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami su mokinių 

pažanga ir pasiekimais. 

6.2. Iškilus mokinio mokymosi, lankomumo ar elgesio problemoms, tėvus (globėjus, 

rūpintojus) individualiai apie jas informuoja grupių vadovai arba dalykų mokytojai, 

skyrių vedėjai, socialiniai pedagogai. 

6.3. Administracija ir skyrių vedėjai organizuoja tėvų susirinkimus. Pirmas tėvų susirinkimas 

organizuojamas rugsėjo–spalio mėnesį. Jame tėvai supažindinami su Centru, 

mokymosi aplinka ir tvarka, mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema. 

35


_____________________mokymo programa 

______ kursas 

_____________________________________________________________ 

(mokinio vardas, pavardė) 

Mokomieji dalykai Žinių ir 

gebėjimų 

įgijimas 

(50 proc.) 

MOKYMOSI PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 

Ugdymo programa 

(60 proc.) 

Žinių ir 

gebėjimų 

įtvirtinimas 

(10 proc.) 

36 

Pasiekimų įgyvendinimas 

(40 proc.) 

BL 

bendrasis 

lavinimas 

PM 

profesinis 

mokymas 

SU 

Socio- s 

kultūrinis 

ugdymas 

____ 

pusmečio 

pažymys 

Mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo lentelę turi kiekvienas mokinys ir ją pildo mokantys mokytojai.

ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ ĮTVIRTINIMAS 

(10 PROC.) 

Žinių ir gebėjimų įtvirtinimo metodika sukurta Pedagogų profesinio tobulėjimo 

laboratorijoje. Jos tikslas – pagerinti mokytojų kvalifikaciją, tuo pagerinant mokymo 

kokybę, siekti nuolatinio mokytojų profesinės kompetencijos augimo ir aukštos ugdymo 

kokybės. 

Nuo 2008 m. Centre nuolat veikianti Pedagogų profesinio tobulėjimo laboratorija 

skirta glaudesnei vidurinio ugdymo dalykų ir profesijos mokytojų sąveikai bei bendram 

metodiniam darbui. Laboratorijos veiklos pradžiai įtakos turėjo Centre veikusios 

dalykų metodinės komisijos. Pastebėta, jog jos neapima visos ugdymo programos, 

neatliepia strateginių Centro uždavinių. Skirtingai nuo metodinių komisijų, laboratorijos 

veikloje dalyvauja visų dalykų mokytojai ir visų profesijų profesijos mokytojai. 

Laboratorijos veiklos uždaviniai: skatinti sistemingą metodinį ir dalykinį mokytojų 

bendradarbiavimą siekiant žinių ir gebėjimų įtvirtinimo, rengti integruotas užduotis 

mokinių pasiekimų patikroms; dalintis pedagoginėmis ir metodinėmis naujovėmis, gerąja 

pedagogine patirtimi, padėti mokytojams pasiruošti atestacijai. Laboratorijoje tyrinėjamos, 

analizuojamos, išbandomos mokymo naujovės: žinių įtvirtinimo ir mokinių 

pasiekimų vertinimo, patikrų, praktinio profesinio mokymo organizavimo strategijos 

ir metodai. 

Vykdomos tarpusavio konsultacijos modulinių profesinio mokymo programų, integruotų 

užduočių rengimo klausimais, mokytojai dalinasi inovatyvių mokymo metodų 

taikymo, metodinės medžiagos rengimo patirtimi, globoja naujokus, patirties neturinčius 

mokytojus. Taip jie geriau „pamato“ visą ugdymo programą ir savo dalyką joje, kartu 

rengia integruotas užduotis, tobulina metodinę kompetenciją. 

Nauja yra tai, kad metodiniais klausimais bendradarbiauja visi mokymo įstaigos 

skirtingų sričių vidurinio ugdymo dalykų ir profesijos mokytojai, kad jų veikla planuojama 

ir organizuojama visos mokymo įstaigos mastu. 

Paprastai mokinių žinių bei pasiekimų įgyvendinimas vykdomi lokaliai, atskirose 

grupėse pagal dalykus. Integruota patikra, kai vienu metu tikrinamos mokinių žinios iš 

visų pusmečio dalykų pagal vieną integruotą užduotį, yra naujovė. 

Ugdymo programos žinių ir gebėjimų įtvirtinimas vykdomas per integruotų užduočių 

atlikimą. Žinių ir gebėjimų įtvirtinimo daliai užduotis rengia mokytojų komandos. Jas 

sudaro profesijos ir bendrojo lavinimo dalykų mokytojai. Rengiamos integruotos užduotys 

iš mokinių jau įsisavintos bendrojo lavinimo ir profesijos mokymo dalykų medžiagos 

orientuojantis į siekiamą profesinę kompetenciją. 

37

Užduočių tikslai: 

▶ Motyvuoti mokinius siekti geriau įsisavinti bendrojo lavinimo ir profesijos žinias 

demonstruojant jų panaudą konkrečiose profesinės veiklos situacijose. 

▶ Nustatyti, ar mokiniai tinkamai įsisavino pateiktą mokomąją medžiagą. 

▶ Išsiaiškinti, ar mokiniai geba pritaikyti įgytas bendrojo lavinimo žinias profesinės 

veiklos situacijoje. 

Integruotą užduotį sudaro: 

▶ Teorinė dalis – testas, sudarytas iš modulį aptarnaujančių dalykų medžiagos, kurią 

mokinys turėjo įsisavinti per I pusmetį (ne daugiau kaip 5 klausimai iš kiekvieno dalyko). 

Skiriamos 4 val. 

▶ Praktinė dalis – užduotis, skirta patikrinti, kaip mokinys įsisavino pagrindinę 

modulio kompetenciją (gebėjimai) ir kaip jis geba pritaikyti teorines žinias praktikoje. 

Skiriamos 8 val. 

Mokinių pasiekimai vertinami pažymiu, įvertinant kiekvieno mokomojo dalyko pasiekimus 

ir pažangą pagal numatytus kriterijus ir išvedant bendrą pažymį. Šis pažymys 

įrašomas į dienyną prie konkretaus mokomojo dalyko. 

Vertinime dalyvauja visa mokytojų komanda. 

Vertinimo lentelė 

Integruotos užduoties dalys Integruojami dalykai Pažymys 

Teorinė dalis 

Praktinė dalis 

Galutinis pažymys (vidurkis) 

38


............................................. skyrius 

........................................ mokymo programa 

..................kursas 

Integruota užduotis 

__________________ 


1. Teorinė dalis – testas, sudarytas iš modulį aptarnaujančių dalykų medžiagos (žinios), kurią mokinys turėjo įsisavinti per I pusmetį (ne daugiau kaip 

5 klausimai iš kiekvieno dalyko) 

2. Praktinė dalis – užduotis, skirta patikrinti, kaip mokinys įsisavino pagrindinę modulio kompetenciją (gebėjimai) ir kaip jis geba pritaikyti teorines žinias 

praktikoje 

• Testas (pastaba: pateikiami testo klausimai) 

• Integruotos užduoties praktinė dalis 

39 

Dalykai, aptarnaujantys 

modulį 

Kompetencija Integruota užduotis Reikalavimai integruotos 

užduoties praktinei daliai 

Modulis 

Modulio pavadinimas Pagrindinė 

kompetencija 

Pastaba: Aptarnaujančių dalykų užduotys parengiamos iš išeitų dalykų medžiagos.


............................................. skyrius 

..................................................... mokymo programa 

..................kursas 

Integruota užduotis (PAVYZDYS) 

___________ 


1. Teorinė dalis – testas, sudarytas iš modulį aptarnaujančių dalykų medžiagos (žinios), kurią mokinys turėjo įsisavinti per I pusmetį (ne 

daugiau kaip 5 klausimai iš kiekvieno dalyko) 

2. Praktinė dalis – užduotis, skirta patikrinti, kaip mokinys įsisavino pagrindinę modulio kompetenciją (gebėjimai) ir kaip jis geba pritaikyti 

teorines žinias praktikoje 

• Testas (pastaba: pateikiami testo klausimai) 

• Integruotos užduoties praktinė dalis 

Modulis Kompetencija Integruota užduotis Reikalavimai integruotos 

Dalykai, aptarnaujantys modulį 

užduoties praktinei daliai 

Dekoratyvinė kosmetika Atlikti makiažą Atlikti vakarinį makiažą ir Tinkamai paruošti makiažo Darbuotojų sauga ir sveikata 

parengti aprašą (iki 5 psl.) įrankius ir priemones bei saugiai 

atlikti makiažą 

Nustatyti kliento spalvinį tipą ir Dekoratyvinė kosmetika 

parinkti dekoratyvinės kosmetikos 

priemones vakariniam makiažui 

atlikti 

Įvertinti klientės odos tipą Bendroji kosmetologija 

Parengti vakarinio makiažo aprašą Lietuvių kalba 

ir pristatyti jį žodžiu 

Tinkamai parengti aprašą, Informacinės technologijos 

iliustruojant jį vakarinio makiažo 

pavyzdžiais (naudotis interneto 

medžiaga ir savo kūrybiniu darbu) 

... ... 

... ... 

... ... 

... ... 

40 

Pastaba: Aptarnaujančių dalykų užduotys parengiamos iš išeitų dalykų medžiagos.

PASIEKIMŲ ĮGYVENDINIMAS 

(40 PROC.) 

Centre vyksta pasiekimų įgyvendinimas, įgalinantis asmeninį ir profesinį tobulėjimą 

/ augimą, kuris yra skirtas mokinių žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, pasitikrinti bei 

jiems pritaikyti, vertinti / įsivertinti. Tai atliekama taikant netradicinio ugdymo metodus, 

kurie ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą bei bendradarbiavimo gebėjimus. 

Žinių ir gebėjimų įgyvendinimas 

per bendruomeninius projektus 

„Mano Gyvenimo Mokytojas“ 

„Mylėkime Mokytoją“ 

„Gerbkime Mokytoją“ 

Pasiekimų įgyvendinimo dalys 

Žinių ir gebėjimų įveiklinimas 

per menus, komunikaciją, 

savanorystę 

Pasiekimų įgyvendinimas vykdomas visus mokslo metus. Tris kartus per metus (rugsėjo, 

sausio ir gegužės mėnesiais) trys savaitės, kurių kiekviena skirta atitinkamai bendrajam 

lavinimui, profesiniam mokymui ir sociokultūriniam ugdymui, skiriamos apibendrinimui 

ir vertinimui / įsivertinimui. Aptariami bendrieji mokinių gebėjimai bei žinios, 

skatinamas bendravimas, bendradarbiavimas, ugdoma atsakomybė, sužinoma, koks jauno 

žmogaus požiūris į įvairias situacijas, kurias jis sutiks savo gyvenime bei darbe. Mokiniams 

tai puiki proga atskleisti savo gebėjimus, mokytojui – pamatyti ir išsiaiškinti tai, 

kas mokiniams svarbu. 

Ugdant visapusišką, savarankų žmogų reikalingas holistinis požiūris į ugdymo procesą. 

Ugdymas grindžiamas šiomis holistinėmis nuostatomis: filosofija / psichologija, 

ekologija, kultūra, verslumu. Šiame holistinėmis nuostatomis apibrėžtame „lauke“, kuris 

apsprendžia emocinę ir dvasinę ugdymo aplinką (4 pav.), ugdymas vykdomas trimis 

kryptimis: profesinio mokymo – veiklos pasaulis, bendrojo lavinimo – švietimo pasaulis, 

sociokultūrinio ugdymo – asmens pasaulis. 

41

4 pav. Pasiekimų įgyvendinimo 40 proc. dalies sandara 

Filosofija / 

Psichologija 

Kultūra / 

Pilietiškumas 

Katalikiškos 

vertybės 

Ugdymo kryptys nusako ir kelia reikalavimus ugdymo turiniui. Centre skiriamos 

šios profesinio ugdymo programos kryptys: Profesinio mokymo paskirtis – paruošti jauną 

žmogų ne tik kokybiškam darbui, bet ir ugdyti gebėjimą prisiderinti prie nuolatinio pokyčio. 

Bendrojo lavinimo paskirtis – ne tik parengti mokinį studijoms ir / ar kvalifikacijos 

įgijimui, bet ir suteikti galimybę aptarinėti žmogaus paskirties klausimus. Sociokultūrinis 

ugdymas skirtas vertybinių nuostatų ryškinimui per bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo 

žinių panaudą. 

Besimokančiajam formuojama ugdymo/si nuostata. Ryšyje tarp mokinio ir mokytojo, 

ugdymo/si turinio ir nuostatos į jį išryškėja krikščioniškų vertybių, kurios ugdymo/si 

42 

Ekologija 

Verslumas

procesą ir rezultatus padaro bendražmogiškus, svarba. Tokioje patirtyje mokinys matomas 

kaip visavertė asmenybė. Greta profesinių kompetencijų ir vertybinių nuostatų svarbios ir 

bendrosios kompetencijos. Bendrosios kompetencijos traktuojamos kaip kvalifikacijos sudėtinė 

dalis, nes jos būtinos profesionalumui ir bendruomeniškumui. Taikant netradicines 

ugdymo formas, siekiama, kad kiekvienas mokinys bręstų kaip darni ir dora asmenybė, 

įgytų esminių gebėjimų, kad patikėtų savo galimybėmis ir pasiektų kuo geresnių rezultatų. 

Savita ugdymo sistema pagrįsta tradicine ir netradicine ugdymo formų integracija. Per 

2 mokslo metus greta tradicinių ugdymo formų vykdomi 6 mokymo/si moduliai. 

Programos vykdymas orientuojamas į mokinių žinių ir gebėjimų ugdymą vykdymo / 

organizavimo (pirmi metai) ir organizavimo / konsultavimo (antri metai) lygmenimis. 

Programą sudaro šeši ugdymo moduliai (5, 6 pav.): 

Kur mes? – Įvado į ugdymo programą sutarimai. 

Mes kartu? – Socialinė gerovė. Pilietiškumas. 

Kaip mes? – Sveika gyvensena. Ekologiškumas. 

Kas aš? – Brandos patikra. Darbingumas. 

Asmeninis projektas – Kultūra. Bendruomeniškumas. 

Vertinimas / Įsivertinimas – Parengtumas. Verslumas. 

Pasiekimų įgyvendinimas vykdomas atsižvelgiant į profesinio mokymo programos 

specifiškumą, kuris atsispindi keturiose veiklose: socialinės gerovės, grožio, sveikatos ir 

verslo. 

43

MODULIAI 

5 pav. Savito ugdymo programos modulinė struktūra 

„ 

“ 

- 

„ „ 

“ “ 

- - 

44

Bendruomeninis 

I projektas 

pasiekimų „Mano gyvenimo 

patikra Mokytojas“ 

Bendravimas 

6 pav. Pasiekimų įgyvendinimo 40 proc. dalies turiniai 

Pasiekimų įgyvendinimas 40 40 proc. proc. 

► 


II projektas 

III 

pasiekimų 

pasiekimų 

„Mylėkime 

patikra 

patikra 

Mokytoją“ 

Bendradarbiavimas 

► ► 

Pirmieji profesijos mokymo metai (I kursas, I pusmetis) 

► 

Sausis 

Projektas 

„Mano 

gyvenimo 

Mokytojas“ 

Individuali ugdymo/si 

trajektorija 

Pirmieji profesijos mokymo metai (I kursas, II pusmetis) 

► 

Gegužė 

Individuali ugdymo/si 

trajektorija 

Žinių ir gebėjimų įveiklinimas 

vertybių kontekste 

Individuali ugdymo/si trajektorija 

Individuali ugdymo/si trajektorija 

Žinių ir gebėjimų įveiklinimas vertybių kontekste 

45 


projektas 

„Gerbkime 

Mokytoją“ 

Savarankiškumas 

Projektas 

„Mylėkime 

Mokytoją“ 

► ► ► ► 

Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis 

Projektas 

„Mylėkime 

Mokytoją“ 

I pusmečio pasiekimų 

įtvirtinimas 

Projektas 

„Gerbkime 

Mokytoją“ 

► ► ► ► 

Sausis Vasaris Kovas Balandis 

II pusmečio pasiekimų 

įtvirtinimas

Žinių ir gebėjimų įveiklinimas vertybių kontekste yra dalis pasiekimų įgyvendinimo 

(40 proc.), kuris vykdomas visus mokslo metus. 1 lentelėje pateiktas 2 mokslo metų 

ugdymo programos reikšmingumai. 2 lentelėje nurodyti žinių ir gebėjimų įveiklinimo 

turiniai ir numatomi rezultatai. 

I metai 

KAS? 

II metai 

KAIP? 

I pusmetis 

PAKLAUSA 

III pusmetis 

PASIŪLA. ATSAKOMYBĖ 

46 

II pusmetis 

ELGSENA 

IV pusmetis 

ĮSIDARBINIMAS. 

SAVARANKIŠKUMAS 

1 lentelė

Žinių ir gebėjimų įveiklinimas per 

MENUS, KOMUNIKACIJĄ, SAVANORYSTĘ ir KITA 

2 lentelė 

II pusmetis 

I pusmetis 

Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė 


projektas 

„Gerbkime 

Mokytoją“ 


MENUS, KOMUNIKACIJĄ, SAVANORYSTĘ 


projektas 

„Mylėkime 

Mokytoją 


MENUS, KOMUNIKACIJĄ, SAVANORYSTĘ 


projektas 

„Mano 

gyvenimo 

Mokytojas“ 

Tėčio 

vaidmuo 

šeimoje 

Motinos 

svarba 

kiekvieno 

mūsų 

gyvenime; 

Mergaitės, 

Motinos 

atsakomybė 

Gamtos, 

žmogaus, 

Valstybės 

atgimimas 

Tautos Laisvės, jos 

Nepriklausomybės 

reikšmė ir kaina 

Pareiga 

gamtai, 

aplinkai, 

Tėvynei 

Trys 

didžiosios 

vertybės – 

Tikėjimas, 

Meilė, Viltis – 

šv. Kalėdų 

slėpinio, 

Naujųjų metų 

sutikimo link 

Žemiškojo 

gyvenimo 

tikslas, prasmė 

Tradicijos, 

kultūros šaknys 

Pagarba 

Mokyklai, 

Mokslui, 

Mokytojui 

47 


pasitarimas 

„Atsakau už 


pasitarimas 

„Mokausi tam, 

kad...?“ 


pasitarimas 

„Kuo galiu būti 

naudingas/-a 

tai, kad...?..“ 

Skyriaus 

pranešimai, 

skirti 

Dovana 

Motinai 

Skyriaus / 

grupės 

pristatymai 

Skyriaus 

pranešimai 

Asmeniniai 

mokinių ir 

skyriaus 

įsipareigojimai 

Stendiniai 

pranešimai 

eksponuojami 

Centre 

Renginio 

scenarijus 

kitiems?..“ 

Pasirinktos 

profesijos 

profesionalų 

biografijos, 

gerų darbų 

aprašas 

Genealogijos 

medis 

Mokytojų 

dienos 

šventė 

bendruomeniniam 

pasitarimui

Žinių ir gebėjimų įveiklinimas per savanorystę (Pavyzdys) 

Kosmetikos skyrius 

Pasiruošimas savanorystei 

Viešasis kalbėjimas – prisistatymas, pagarba žodžiui ir raštui. 

Šv. Rašto skaitymas, aptarimas. 

Savanorystės idėja ir tikslai. 

Savanorystės perspektyvos ir galimybės Lietuvoje ir užsienyje. 

Savanorystės galimybės mano profesijoje. Komandinio darbo aspektai savanoriaujant. 

Filmo „Namai namučiai“ žiūrėjimas, aptarimas, diskusijos. 

Karitatyvinės veiklos pristatymas Lietuvoje. 

Savanoriški darbai 

Gerumo ir grožio akcijos: 

• darželiuose ir mokyklose; 

• vaikų dienos centruose; 

• vaikų globos namuose; 

• senelių namuose; 

• moterų krizių centre. 

Grožio akcijos Centro bendruomenės nariams. 

Kalėdinės akcijos: 

• „Kalėdų sostinė“ – prekyba vaikų darbais klube „Siena“. 

• Socialinė akcija „Kalėdų pasaka“ Kauno vaiko raidos klinikoje. 

Pagalba organizuojant bendruomeninius renginius Centre. 

Lietuvos švarinimo akcija „Darom“. 

Pavasario akcija „Medelių sodinimas“. 

Kosmetikos skyriaus specialybinio segmento demonstravimas Kauno ir Kauno apskrities 

bendrojo lavinimo mokyklose, Atvirų durų dienose Centre. 

Sporto ir sveikatinimo renginių organizavimas Centro bendruomenei. 

Bendravimas ir bendradarbiavimas su kolegijomis, universitetais, modelių agentūromis. 

Bendruomeniniai projektai „Mano gyvenimo Mokytojas“, „Mylėkime Mokytoją“ ir 

„Gerbkime Mokytoją“ skirti pasiekimų įgyvendinimui apibendrinti ir rezultatams išryškinti, 

mokinių pasiekimams įvertinti / įsivertinti. 

Bendruomeninis projektas Mano gyvenimo Mokytojas 

Raktiniai žodžiai: aplinka, individuali trajektorija, tvarka ir savitvarka, profesinio 

mokymo programa, žinių ir gebėjimų pasitikrinimas, profesijos paveikslas, bendruomeninės 

nuostatos, vertybės, darbo vieta. 

Bendruomeninis projektas „Mano gyvenimo Mokytojas“ vyksta rugsėjo mėnesį ir 

baigiamas renginiu, skirtu Tarptautinei mokytojų dienai paminėti. Šis mėnuo skirtas įvesdinti 

I kurso mokinį į naują ugdymo/si aplinką ir padėti suplanuoti individualią ugdymo/si 

trajektoriją bei išryškinti pirmų mokslo metų ugdymo/si reikšmingumus bei reikalavimus 

brandai ir profesijai. 

Ugdymas vykdomas 3 kryptimis: profesinis mokymas, bendrasis lavinimas ir sociokultūrinis 

ugdymas, tam skiriamos 3 savaitės. Kiekviena ugdymo kryptis numato 

uždavinius ir veiklą, atliepiančius Centro ugdymo programą. Pasiekimų įgyvendinimas 

organizuojamas pagal modulinės programos principą. Kiekvienas modulis atitinka vieną 

darbo dieną. 3 lentelėje pateikti ugdymo krypčių svarbumai. 

48

Profesinis mokymas Bendrasis lavinimas Sociokultūrinis 

ugdymas 

Kur mes? Profesijos paveikslas Bendrojo lavinimo 

Sociokultūrinio ugdymo 

(mokymo programos 

pristatymas) 

pristatymas ir paskirtis veiklų pristatymas 

Kaip mes? Elgesio reikalavimai Sutarimai: kas svarbu Sutarimai dėl elgesio 

profesinėje aplinkoje mokiniui ir mokytojui bendrakultūrinėje 

aplinkoje 

Mes kartu? Profesinis segmentas Žinių ir gebėjimų patikra: Piligrimystė – gyvenimo 

bendrakultūriniai mokomieji 

dalykai 

kelionė 

Kas aš? Aš – būsimasis specialistas Aš – mokinys Aš – bendruomenės narys 

Projektas Mano gyvenimo 

Mano gyvenimo Mokytojas Mano gyvenimo 

Mokytojas 

Mokytojas 

Vertinimas / Ką atmenu, moku, žinau, Ką atmenu, moku, žinau, Ką atmenu, moku, žinau, 

Įsivertinimas išskiriu svarbiausia išskiriu svarbiausia 

išskiriu svarbiausia 

Mokytojo veikla: pasiekimų įgyvendinimo bendruomeniniame projekte Mano gyvenimo 

Mokytojas eskizavimas, užduočių rengimas, pildant Dienos darbų aprašą. Mokytojas 

kaip mokinys aktyviai įgyvendina pasiekimus, kartu atlieka užduotis, dalyvauja 

įvairiose veiklose. 

Mokytojo darbų / veiklos įsivertinimas. Mokytojas rugsėjo mėnesį pildo / tikslina 

individualią trajektoriją, kurioje numato savo veiklą 2 metams, pateikia asmeninius įsipareigojimus. 

Apžvelgdamas pasiekimų įgyvendinimo vyksmą, pateikia atžvalgą ir numatydamas 

savo galimybes teikia prašymą dėl mokymo ir ugdymo patirties įforminimo. 

Bendruomeninis projektas Mylėkime Mokytoją 

Raktiniai žodžiai: pilietiškumas, bendras darbas, paslauga, bendruomenė, kultūra, 

tarnystė. 

Bendruomeninis projektas „Mylėkime Mokytoją“ susijęs su I pusmečio pasiekimų 

ir pažangos įtvirtinimu bei adventiniu ir kalėdiniu laikotarpiu, kai ypač aktualus savanorystės 

skatinimas ir savanorystės gebėjimų stiprinimas. Šis pasiekimų įgyvendinimas 

skiriamas suformuluoti mokinių sampratą, kad elgesys įvairiose aplinkose sietinas su 

mokinio elgesio taisyklėmis. Taip pat aiškinamasi tvarkingo rašto darbo reikalavimus. 

Ryškinamos pilietiškumo ir bendruomeniškumo nuostatos. 

4 lentelėje pateikti bendruomeninio projekto svarbumai. 

4 lentelė 

49 

3 lentelė 

Profesinis mokymas Bendrasis lavinimas Sociokultūrinis 

ugdymas 

Kur mes? Bendruomeniškumas Bendruomeniškumas Krikščioniškas 

profesinėje aplinkoje pažinimo aplinkoje džiaugsmas. 

Sumanymai / atradimai 

Kaip mes? Reikalavimai 

Reikalavimai rašto darbui Reikalavimai 

technologiniam 

raštingumui 

savanorystei 

Mes kartu? Paslaugumas kaip vertybė Besimokančiojo patirties Artimo meilės darbai 

profesinėje aplinkoje panauda ryškinant 

pilietiškumą 

Kas aš? Atitikimas pasirinktai Aš – pilietis Savęs dovanojimo 

specialybei 

džiaugsmas 

Projektas Mylėkime Mokytoją Mylėkime Mokytoją Mylėkime Mokytoją 

Vertinimas / Ką atmenu, moku, žinau, Ką atmenu, moku, žinau, Ką atmenu, moku, žinau, 

Įsivertinimas išskiriu svarbiausia išskiriu svarbiausia išskiriu svarbiausia

Mokytojo veikla: pasiekimų įgyvendinimo bendruomeniniame projekte Mylėkime 

Mokytoją eskizavimas (Dienos aprašai), užduočių rengimas, dalyvauja gerumo akcijose, 

rengia integruotas užduotis... 

Mokytojo darbų / veiklos įsivertinimas / įsipareigojimai. Apžvelgdamas pasiekimų 

įgyvendinimo vyksmą, tikslina individualios trajektorijos projektavimo parengties 

dėmenis. 

Bendruomeninis projektas Gerbkime Mokytoją 

Raktiniai žodžiai: pagarba, pagarbus požiūris, šeima, atsakomybė, klientas / užsakovas, 

sveika gyvensena, ekologija, verslumas… 

Gegužės mėnesį vykdomo bendruomeninio projekto „Gerbkime Mokytoją“ siekinys 

– ugdyti pagarbų požiūrį į užsakovą, bendradarbį, šeimą, mokytoją, darbą, kalbą, 

darbo aplinką. Šios pagarbos ugdymas yra glaudžiai susietas su mokymosi ir darbo situacijomis: 

pagarba užsakovui kuriama ugdant pagarbų požiūrį į užsakovą per elgesio 

taisyklių ir reikalavimų darbui dermę; pagarba aplinkiniams ugdoma skatinant pagarbų 

požiūrį mokytojo pasakytam žodžiui, atrandant mokymosi džiaugsmą; pagarba šeimai ir 

bendruomenei ugdoma kaip savanoriška pagalba artimui, vadovaujantis pagarbiu krikščionišku 

požiūriu į aplinką. Būdami pagarbūs mus supančiai aplinkai, įsipareigojame būti 

atsakingi už tai, ką darome, ko siekiame. Sociokultūrinis ugdymas kviečia atsigręžti į 

pagarbą šeimai, Motinai ir Tėvui bei gyvybės kultūrą (5 lentelė). 

5 lentelė 

Profesinis mokymas Bendrasis lavinimas Sociokultūrinis ugdymas 

Kur mes? Pagarba užsakovui – elgesio 

taisyklių ir reikalavimų 

darbui derinimas 

Pagarba pasakytam žodžiui, 

mokantis dirbti 

Mokytojo veikla: pasiekimų įgyvendinimo bendruomeniniame projekte Gerbkime 

Mokytoją eskizavimas (Dienos aprašai), užduočių rengimas. 

Mokytojo darbų / veiklos įsivertinimas. Apžvelgdamas pasiekimų įgyvendinimo 

vyksmą, mokytojas pateikia bendruomeninės – asmeninės bei bendruomeninės pedagoginės 

patirties įsivertinimo aprašus. Tai leis aptarti kasdienių ir metinių pasiekimų sutarimus. 

50 

Pagarba šeimai kaip 

savanoriška padėka 

artimui 

Gyvybės kultūros 

Kaip mes? Reikalavimai Reikalavimai viešam darbų 

pristatymui 

Mes kartu? Bendro darbo rezultatai Bendro darbo rezultatai Bendro darbo rezultatai 

Kas aš? Atsakingas už kokybišką Atsakingas už pasirengimą Atsakingas už gyvybę 

darbingumą 

mokslo studijoms 

Projektas Gerbkime Mokytoją Gerbkime Mokytoją Gerbkime Mokytoją 

Vertinimas / 

Įsivertinimas 

Ką atmenu, moku, žinau, 





išskiriu svarbiausia

Bendruomeninis projektas __________________________ 

____________________ 

Ugdymo kryptis 

MODULIS ___________________ 

__________kursas 

_________________ 

(data) 

DIENOS DARBŲ APRAŠAS 

DIENOS DARBŲ TIKSLAS LAUKIAMAS REZULTATAS 

DARBŲ TURINYS 

ATŽVALGOS KLAUSIMAS 

DARBO BŪDAI IR 

UŽDUOTYS MOKINIAMS 

VERTINIMAS / 

ĮSIVERTINIMAS 

Skyriaus vedėjas________________________ 

51

Eil. 

Nr. 

1. 

2. 

3. 

4. 

5. 

6. 

7. 

8. 

Vardas, pavardė 

Vardas, pavardė, grupė 

Mokinių įvertinimo 

vidurkis (50 proc.) 

Mokytojo įvertinimas 

(50 proc.) 

Bendras įvertinimas 

(aritmetinis vidurkis) 

PASIEKIMŲ ĮGYVENDINIMAS 

BENDRUOMENINIS PROJEKTAS 

MOKINIŲ ĮSIVERTINIMAS / VERTINIMAS 

skyrius 

Individualių pasiekimų įsivertinimas ir grupės nario indėlio bendrame darbe 

įvertinimas (nuo 4 iki 10 balų) 

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 

52

Mokytojas 

Pareigos. Siekiniai 

Atsakomybė. Įsipareigojimai 

Vertinimas / Įsivertinimas

Daug įvairių reikalavimų keliama Mokytojui. 

Centras, sudarydamas sąlygas čia dirbantiesiems tobulėti, siekia, kad 

Mokytojas būtų 

Tikintis 

Tikėti ir pasitikėti Dievu, matyti ir mylėti mus supančią Dievo kūriniją, skleisti ir 

puoselėti katalikiškas vertybes bei moralės normas, laikytis Katalikų Bažnyčios tradicijų, 

siekti dvasinio tobulėjimo ir gyventi taip, kaip mokė mus Jėzus Kristus. 

Atviras 

Atvirumą suprantame dvejopai: 

▶ Iš mokytojo tikimės nuoširdaus bendravimo su kolegomis, mokiniais, jų tėvais ir 

aplinkiniais. Svarbus yra dalijimasis patirtimi, noras padėti kitam, gebėjimas dirbti komandoje, 

taip pat – dalyvavimas mokyklos renginiuose. 

▶ Iš mokytojo tikimės nuolatinio tobulėjimo profesine prasme. Siekdamas mokinių 

tobulėjimo mokytojas privalo tobulėti ir augti pats, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose, 

jausti ypatingą atsakomybę už jam patikėtą darbą, būti atviras naujoms idėjoms, 

atidus besikeičiantiems mokyklos ar visuomenės poreikiams, demokratiškas. 

Profesionalus 

Mokymosi sėkmės pagrindas yra mokytojo kompetencija. Mokytojas privalo gerai 

išmanyti savo dėstomą dalyką, domėtis mokslo, kultūros, politinio ir visuomeninio gyvenimo 

naujovėmis, gerai taikyti dėstymo metodiką, stilius ir bendravimo psichologiją, 

aktyvius mokymosi metodus, motyvuoti mokinius produktyviai ir kūrybingai darbuotis, 

mokyti bendradarbiauti, kritiškai mąstyti ir ugdyti pilietines nuostatas. 

Mylintis 

Meilė pasireiškia ne žodžiais, o darbais. 

Dvasinėse pratybose šv. Ignacas pabrėžė, kad būtina įvertinti du dalykus: pirma, jog 

meilė turi pasireikšti ne žodžiais, o darbais; antra, jog meilė yra abipusis ryšys. Šios nuostatos 

yra bendruomenės formavimosi – svarbaus jėzuitų auklėjimo principo – pagrindas ir 

turi būti taikomos mokytojui bendraujant su kitais bendruomenės nariais. 

Tik tuomet mokytojo darbas su jaunais žmonėmis ir kolegomis taps produktyvus, 

abipusiškai naudingas ir atskleis paties mokymosi žavesį. Kurdamas pasitikėjimo ir tarpusavio 

pagalbos bei supratimo atmosferą klasėje, mokytojas gali tikėtis gerų mokymosi 

rezultatų, noro domėtis mokyklos gyvenimu ir jame dalyvauti, geranoriškumo bei pasiaukojimo. 

Mokytojas privalo skirti pakankamai laiko ir dėmesio kiekvienam vaikui, jį 

padrąsinti ir padėti nugalėti sunkumus. Mokinys neturi bijoti klausti, jei jam nėra aišku, 

mokykloje jis turi jaustis saugus ir mylimas. 

Teisingas 

Savo pavyzdžiu liudija tai, ką moko. 

Svarbu, jog mokytojas būtų tas žmogus, kuriuo visuomet galima pasikliauti, kad 

jo žodžiai nesiskirtų nuo darbų, kad jis leistų kiekvienam mokiniui pajusti savo vertę, 

orumą, padėtų mokiniui suvokti savo gabumus ir patartų, kaip juos geriau panaudoti. 

Mokytojas turi laikytis mokyklos nuostatų ir to paties reikalauti iš kitų. Teisingas mo- 

54

kytojas niekuomet nesitaikstys su smurtu, egoizmu, pseudomorale ir nesąžiningumo 

apraiškomis. 

Trokštame, kad mokytojas būtų asmenybė, nes mokytojus labiau prisimena ne už 

tai, ko jie mokė, o už tai, kokie jie buvo. 

MOKYTOJO ELGESIO NUOSTATOS 

Visų mokyklos bendruomenės narių elgesys ir veiksmai turi padėti kurti jaukią ir 

saugią mokyklos atmosferą. Būtina, kad supratimas, atidumas, tolerancija ir nuoširdus 

bendravimas su kitais taptų įpročiu, kad vyrautų tvarka, pagarba katalikiškoms vertybėms, 

žmogui ir aplinkai. 

Iš mokytojo tikimasi: 

▶ Atsakingo požiūrio į savo darbą ir pareigas, lojalumo savai mokyklai ir Bažnyčiai. 

▶ Etiško ir pagarbaus elgesio su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos bendruomenės 

nariais. 

▶ Nuoširdaus ir dalykinio bendradarbiavimo su kolegomis, dalijimosi patirtimi, 

profesinėmis žiniomis. 

▶ Profesionalumo, nuoseklumo, organizuotumo ir lankstumo mokomojoje ir auklėjamojoje 

veikloje. 

▶ Atsakingos pilietinės pozicijos, principingumo, nesitaikstymo su blogybėmis, noro 

konstruktyviai dirbti. 

55

Svarbos 

kriterijus 

MOKYTOJŲ DARBO VERTINIMO KRITERIJAI 

MOKYTOJŲ DARBO VERTINIMO KRITERIJAI 

Vertinimo aspektai Įrodymai 

I 1. Tvarkinga dokumentacija (teminiai planai, Įvertina skyriaus metodininkas. Pateikiama skyriaus 

dienynai, mokymo/si medžiaga)* 

vedėjo patvirtinta pažyma. 

2. Pamokos kokybė* 

3. Mokinio pažangumo ir lankomumo 

rezultatai* 

4. Mokinių žinių pokytis (pagerėjimas)* 

II 5. Konkretūs darbai, rengiantis pasiekimų 

įtvirtinimui 

6. Individualūs darbai individualios ugdymo/si 

trajektorijos kontekste 

7. Parengti projektai, renginiai ir seminarai, 

pravestos atviros pamokos Centre** 

III 8. Konkretūs pasiūlymai ir darbai vykdant 

pasiekimų įtvirtinimą 

9. Mokinių parengimas dalyvauti regiono ir 

šalies bei užsienio konkursuose ir olimpiadose 

10. Parengti projektai, renginiai ir seminarai, 

vedamos atviros pamokos ne Centre, mieste, 

regione, šalyje 

11. Atsakomybė (sutarimai) už brandos ir 

kvalifikacinių egzaminų laikymą 

Įvertina Centro metodininkas bei nepriklausomi 

vertintojai (Aleksandro Stulginskio universiteto 

edukologijos magistrantai). Pateikiamos nustatytos 

pažymos. 

Pateikiama mokinių grupių, kurioms dėstoma, 

pažangumo ir lankomumo rezultatų sugretinimas su 

tos specialybės besimokančių mokinių pažangumo ir 

lankomumo rezultatais. 

Pateikiama mokinių grupių, kurioms dėstoma, 3 

pusmečių dėstomo dalyko pažangumo analizė. 

Darbų aprašas 

Pateikiama individuali ugdymosi trajektorija ir atliktų 

individualių darbų aprašas. 

Projektų aprašai, renginių scenarijai, nuotraukos, 

atvirų pamokų planai ir stebėtojų užpildytos 

vertinimo lentelės (atestacijos nuostatų 5 priedas), 

kiti patvirtinantys dokumentai 

Darbų aprašas, kuriame išryškinami rezultatai 

ugdymo programos kontekte 

Mokinių sąrašai, kiti patvirtinantys dokumentai 

Projektų aprašai, renginių scenarijai, nuotraukos, 

atvirų pamokų planai, kiti patvirtinantys dokumentai 

Mokinių, pasirinkusių laikyti egzaminą, sąrašas ir 

egzamino rezultatai 

*– įrodymai renkami pretenduojant į vidutinį ar maksimalų tarifi nio atlygio koefi cientą. 

** projektas – veikla, turinti tikslą, numatytą rezultatą, išteklius, pradžią ir pabaigą; 

renginys – organizuotas viešas tikslinis žmonių susibūrimas; 

seminaras – naujų technologijų, novatoriškų mokymo metodų mokomosios pratybos, skirtos mokiniams 

ar mokytojams; 

atvira pamoka – pamoka, kurią stebi kiti mokytojai ar studentai. 

56

Ugdymo vertinimo kriterijai metodinio darbo požiūriu 

Vertinimo kriterijai 

1. Ugdymo 

programos 

dokumentų 

analizė 

2. Integruotų 

užduočių 

ruošimas 

3. Gerosios 

patirties 

sklaida 

4. Profesinis 

orientavimas 

5. Kita 

1.1. Programos derinimas su ŠMM gautais nurodymais 

1.2. Programų derinimas pagal institucijos patvirtintą ugdymo programą 

2.1. Darbas su mokytojais rengiant testus integruotoms užduotims 

2.2. Integruotos užduoties surinkimas iš mokytojų ir suderinimas su 

programos vadovu iki žinių įtvirtinimo etapo 

3.1. Tobulinantis gautos naujos informacijos sklaida mokytojams ir 

mokiniams 

3.2. Tvarkos 

užtikrinimas 

profesinio 

mokymo klasėje 

4.1. Mokytojų 

parengimas 

profesiniam 

orientavimui ir 

orientavimo 

planų 

suderinimas 

3.2.1. Priemonių ir medžiagų galiojimo kontrolė 

3.2.2. Tvarkaraščių sudarymas 

3.2.3. Tvarka mokymo patalpoje 

4.1.1. Informacijos surinkimas apie praeitų metų laidos 

įsidarbinimą: 

• absolventų įsidarbinamumas 

• studijų tąsa 

• kita situacija 

4.1.2. Gautos informacijos susisteminimas ir sklaida 

skyriuje pasirengiant programų atnaujinimui ir profesiniam 

orientavimui 

4.2. Planų parengimas profesiniam orientavimui 

57

Grupė 

(mokinių skaičius) 

Grupės vadovo darbo vertinimo kriterijai 

_________________________________ skyrius 

Grupės vadovas 

____________________________ 

Data 

Kriterijus 

GRUPĖS LANKOMUMO POKYTIS 

(grupės mokinių be priežasties praleistų pamokų skaičius lyginant 2 mėnesius) 

___________________ mėn. _____________________mėn. 

Kriterijus 

INDIVIDUALŪS POKALBIAI 

SU MOKINIAIS, MOKYTOJAIS BEI TĖVAIS / GLOBĖJAIS 

Vardas, pavardė, grupė Pokalbio priežastis 

(lankomumas, pažangumas, 

drausmė, elgesys pamokose, 

valgykloje, 

šv. Mišių bei renginių metu ir 

kitos) 

Grupė 

(mokinių skaičius) 

Kriterijus 

GRUPĖS PAŽANGUMO POKYTIS 

(grupės mokinių pažangumas) 

(1 kartą per pusmetį) 

I pusmetis (sausis) 

58 

Telefono nr. 

II pusmetis (gegužė) 

Vardas, pavardė, parašas

BENDRUOMENINĖS PEDAGOGINĖS PATIRTIES ĮSIVERTINIMAS 

Mokytojo patirtis: žmogiškojo gerumo pamokos 

Bendruomeninis gerumas sklinda mano ir kitų žmonių pastangų dėka. Kaip man sekasi: 

– atskleisti jauno žmogaus galias 

– rūpintis šalia esančiu bendradarbiu 

– puoselėti gerumo aplinką bendruomenėje 

– ........ 

59 

________________________ 

vardas, pavardė, parašas

BENDRUOMENINĖS – ASMENINĖS PATIRTIES ĮSIVERTINIMAS 

Žmogui svarbiausia – 

Mokiniui – būsimajam specialistui – svarbiausia – 

Mokytojui svarbiausia – 

Mokyklos bendruomenei svarbiausia – 

Lietuvos bendruomenei svarbiausia – 

– ........ 

60 

___________________________ 

vardas, pavardė, parašas

BENDRUOMENINĖS PEDAGOGINĖS PATIRTIES ĮSIVERTINIMAS 

Mokytojų bendruomenė 

Mokytojo paskirtis: dvasingumo pamokos 

Dvasingumas sklinda mano ir kitų žmonių pastangų dėka. Kaip man sekasi: 

– pavedėti jauną žmogų (mano vadybinė kompetencija) 

– nuolatos atsinaujinti (inovacijos mano darbe) 

– ugdyti (aš kaip vadovas, mokytojas, grupės vadovas...) 

– būti atsakingam (konkretūs mano įsipareigojimai) 

_________________________________________________ 

vardas, pavardė, parašas 

61


Profesinio ugdymo programa 

Individualių pasiekimų trajektorija 

________________ m. m. 

_______________________________________________________________ 

Vardas, pavardė, pareigos 

Kompetencijos Kaip numatoma turtinti (veikla, darbai, įsipareigojimai) Numatomas konkretus 

rezultatas / panauda 

Dalykinė / vadybinė 

(vadybininkas) 

Metodinė / pedagoginė 

(mentorius) 

62 

Socialinė / bendruomeninė 

(konsultantas) 

Asmenybinė / dvasingumo 

(antrepreneris) 

Prisiimu atsakomybę už 

______________________________________

PASIAUKOJIMAS 

JĖZAUS GAILESTINGUMUI 

Šiandien visa mūsų bendruomenė pasiaukoja Jėzaus Gailestingumui prašydama, 

kad mūsų akys būtų gailestingos, jos nieko neįtarinėtų ir neteistų pagal išorę, bet 

įžvelgtų artimo sielos grožį ir jam padėtų; 

kad mūsų žodžiai būtų gailestingi, kad niekam neužvertume savo širdies, nuoširdžiai 

bendrautume su visais, nuslopindami skausmą ir pyktį savo širdyje; 

padėk, Viešpatie, kad mūsų rankos būtų gailestingos ir pasirengusios geriems darbams, 

kad išmoktume mylėti artimą. 

Mūsų kasdieniai darbai tegu būna tarnystė kitiems. Mylėkime, nes mūsų širdys tik 

tam yra sutvertos. 

O Jėzau, perkeisk mus į Save, nes Tu viską gali. 

Elenos Tervidytės nuotr. 

63

Bendruomeninės sampratos 

Bendradarbiavimas (bendruomeniniu požiūriu) – susitarimų vykdymas. 

Bendravimas (bendruomeniniu požiūriu) – susitarimas dėl įsipareigojimų vykdymo. 

Bendrosios kompetencijos – tai ilgą laiką naudojamos žinios, gebėjimai, požiūriai ir 

vertybinės orientacijos, lemiančios kartotiną patirtį. 

Centras – Viešoji įstaiga Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras. 

Ekologija (bendruomeninė nuostata) – asmeninės ir profesinės aplinkos dermė. 

Filosofija / psichologija (bendruomeninė nuostata) – galimybė išryškinti / išsiryškinti 

vertybines nuostatas mokymosi aplinkoje. 

Holistinis požiūris – galimybė svarstyti ir suvokti kultūros (aplinkos normos), darnaus 

vystymosi (socialumas, ekonomika, ekologija), filosofiškumo (pasaulėžiūros) ir verslumo 

(kvalifikacija, įsidarbinimas) kontekstus kaip vientisą visumą. 

Kultūra (bendruomeninė nuostata) – veiklos įprasminimas per normų ir taisyklių formavimą, 

formulavimą ir vykdymą tam tikroje sociokultūrinėje aplinkoje. 

Mokymo/si aplinka – vieta arba aplinka, kurioje besimokantysis mokomas / mokosi 

pasitelkęs įvairias mokymo/si priemones. 

Pagrindinės ugdymo kryptys: bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, sociokultūrinio 

ugdymo. 

Profesinio mokymo paskirtis – paruošti jauną žmogų ne tik kokybiškam darbui, bet ir 

ugdyti gebėjimą prisiderinti prie nuolatinių pokyčių. 

Bendrojo lavinimo paskirtis – parengti mokinį ne tik studijoms ir / ar kvalifikacijos 

įgijimui, bet ir padėti suvokti žmogaus paskirties klausimus. 

Sociokultūrinis ugdymas skirtas vertybinėms nuostatoms ryškinti pritaikant bendrojo 

lavinimo ir profesinio mokymo žinias. 

Projektavimas – organizavimo, vadovavimo, konsultavimo ir derinimo darbų išankstinis 

planavimas. 

Profesija – specialaus pasirengimo reikalaujantis užsiėmimas. 

Savarankiškumas (bendruomeniniu požiūriu) – atsakomybė už priimtus sprendimus, 

orientavimasis įvairiose / besikeičiančiose aplinkose (gebėjimas apsispręsti). 

Ugdymas – asmenybinių ir visuomeninių vertybių lavinimas žmogaus mąstyme, požiūriuose, 

elgsenoje, profesinėje veikloje. 

Verslumas (bendruomeninė nuostata) – mokymo ir mokymosi, kaip darbo vietos, susiorganizavimas 

nuolatiniam įsidarbinimui (gebėjimas įmatyti, ką žmogus gali reikalingo 

sukurti). 

64

„Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda 

daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti.“ Jn 15,5 

ISBN 978-9986-9112-9-6 

9 789986 911296

Leidinys „Mokytojo knyga“ - ES parama

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?