Pašvitinio apylinkių malūnai XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje
Pašvitinio apylinkių malūnai XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje
Pašvitinio apylinkių malūnai XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ETNOLOGIJA LIETUVOS VALSÈIAI. PAÐVITINYS<br />
Lentpjûviø medienos atliekos buvo naudojamos garo katilams kûrenti, kuriø garas<br />
suko garo maðinà, o ði – gaterá arba malûnà. Didelis stabdys garo maðinoms naudoti<br />
buvo techninë prieþiûra. Garo katilus reikëdavo daþnai tikrinti ir turëti patikros<br />
dokumentus. Katilui aptarnauti reikëjo kvalifikuoto maðinisto.<br />
Motorai sparèiai plito prie vëjo malûnø, kad bûtø galima malti ir be vëjo. Tuose<br />
vëjo malûnuose, kuriuose buvo pereita prie motorø, esant ekonominei krizei arba<br />
artëjant karui, vël buvo stengiamasi pereiti prie vëjo malûnø sparnø arba garo maðinø.<br />
Vietinio kuro naudojimà skatino valstybë. Malûnø savininkams, naudojantiems<br />
vietiná kurà, buvo atveriama „þalia gatvë“.<br />
Motoriniø arba garo malûnø privalumas tas, kad jie beveik nepriklausomi nuo<br />
gamtiniø sàlygø ir galëjo dirbti ritmingai, nepertraukiamai.<br />
Garo ir motoriniams malûnams plisti, ypaè miesteliuose, trukdë jø keliamas<br />
triukðmas, dûmai, o labiausiai – gaisro baimë. Kiekvienam motoriniam ar garo malûnui<br />
buvo grieþti prieðgaisriniai reikalavimai. Buvo reikalaujama statyti ugniasienes<br />
(ið plytø sumûrytas sienas). Tokia siena turëjo bûti iðvesta virð stogo. Dûmtraukiai<br />
turëjo bûti su kibirkðèiø gaudytojais, su tinkleliu iðplatëjime kibirkðtims sulaikyti.<br />
Triukðmui sumaþinti variklio dujø iðmetimo vamzdá nuvesdavo á tam skirtà duobæ;<br />
taip sumaþindavo triukðmà ir oro tarðà.<br />
Malûnø girnos buvo akmeninës arba lietinës, daþniausiai sukamos ið apaèios<br />
(per apatinio krumpliaraèio guolá sukamas virðutinis girnakmenis). Maþuose malûnuose<br />
su vienpakope pavara (Gaiþiûnø k. Lingvevièiaus malûne) girnos sukamos ið<br />
virðaus. Plaèiau apie vëjo malûnø girnas Paðvitinio apylinkëse irgi yra raðyta 2 . Motoriniuose<br />
malûnuose girnos árengtos antrajame aukðte arba ant pakylos pirmajame<br />
aukðte ir sukamos ið apaèios.<br />
Beveik kiekviename malûne, ar vëjo, ar garo, ar motoriniame, buvo árengti<br />
maiðø uþkëlimo mechanizmai, daþniausiai sukami malûno, taèiau motoriniuose pasitaikydavo<br />
ir rankomis sukamø keltuvø. Jø pliusas tas, kad maiðus buvo galima<br />
uþkelti ir malûnui nedirbant.<br />
Didþioji dalis malûnø statyta ant savos þemës, taèiau pasitaikydavo ir ant<br />
iðsinuomotos.<br />
Motoriniai malûnai neturi ryðkesnës architektûrinës iðraiðkos. Tai nuobodûs,<br />
daþniausiai vieno arba dviejø aukðtø utilitariniai pastatai, lentomis apkalti gulsèiai<br />
arba staèiai, su motoriniø prielipais arba atskiromis motorinëmis.<br />
Vëjo malûnai, skirtingai nei motoriniai, labai pagyvindavo nuobodokas lygumas<br />
ir buvo savotiðki vietovës akcentai. Jie tiesiog lietuviðko kaimo puoðmena. Tik<br />
visokie prie jø lipdomi priestatëliai, be abejo, menkino paèiø malûnø iðvaizdà (Gaiþiûnø,<br />
Voroniø malûnai).<br />
Malûnø statytojai<br />
Apie malûnø statytojus þinios skurdþios. Anketose paprastai nurodoma tik<br />
pilietybë, gyvenamoji vieta. Ið turimø dokumentø nematyti, kokie meistrai statë malûnus<br />
ar bent juos remontavo.<br />
Malûnininkø pavardës atsispindi<br />
dokumentuose, taèiau ne visada aiðku,<br />
kas jie buvo – statytojai, investuotojai,<br />
2 Morkûnas E. J. Vëjo malûnø girnakmeniai Paðvitinio<br />
apylinkëse, Etnografiniai tyrinëjimai Lietuvoje<br />
1981 ir 1982 metais, Vilnius, 1983, p. 62.<br />
© VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799.<br />
Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuorašas<br />
patvirtintas notaro 2011 08 30, internete nuolat skelbiamas nuo 2011 08 30.<br />
4
Change language